EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document L:2006:250:FULL

Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 250, 2006m. rugsėjis 14d.


Display all documents published in this Official Journal
 

ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 250

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 tomas
2006m. rugsėjo 14d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1347/2006, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

1

 

 

2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1348/2006, nustatantis pagal tarifines kvotas ir lengvatines sutartis cukraus sektoriaus produktams importuoti išduodamų licencijų paskirstymo koeficientą

3

 

*

2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1349/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 990/2006 dėl nuolatinio konkurso eksportuoti valstybių narių intervencinių agentūrų turimus grūdus

6

 

*

2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1350/2006, nustatantis laikinąjį antidempingo muitą tam tikriems į Bendriją importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo elektrodams

10

 

 

2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1351/2006, nustatantis bendrą paskirstymo koeficientą, taikytiną pagal kukurūzų tarifinę kvotą, numatytą Reglamentu (EB) Nr. 573/2003

34

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

14.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1347/2006

2006 m. rugsėjo 13 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. rugsėjo 14 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. rugsėjo 13 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).


PRIEDAS

prie 2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

052

78,3

999

78,3

0707 00 05

052

89,0

999

89,0

0709 90 70

052

100,0

999

100,0

0805 50 10

388

70,1

524

48,9

528

54,9

999

58,0

0806 10 10

052

70,4

220

135,2

400

177,1

624

118,8

804

95,7

999

119,4

0808 10 80

388

86,0

400

91,7

508

75,9

512

81,8

800

133,7

804

96,4

999

94,3

0808 20 50

052

115,4

388

96,0

720

60,3

999

90,6

0809 30 10, 0809 30 90

052

115,4

999

115,4

0809 40 05

052

86,8

066

51,0

098

37,5

624

127,2

999

75,6


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.


14.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1348/2006

2006 m. rugsėjo 13 d.

nustatantis pagal tarifines kvotas ir lengvatines sutartis cukraus sektoriaus produktams importuoti išduodamų licencijų paskirstymo koeficientą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 950/2006, nustatantį išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių sutarčių, taikomų cukraus sektoriaus produktams importuoti ir rafinuoti 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais taikymo taisykles (2), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2005 m. lapkričio 21 d. Tarybos sprendimą 2005/914/EB dėl protokolo, iš dalies keičiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą dėl cukraus ir cukraus produktų, kurių kilmės šalis yra Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, importo į Bendriją muitų tarifų kvotų, sudarymo (3),

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2151/2005, nustatantį išsamias Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kilmės cukraus produktų tarifinių kvotų atidarymo ir administravimo taisykles, kaip numatyta Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarime (4), ypač į jo 6 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Importo licencijų paraiškos kompetentingoms valdžios institucijoms buvo pateiktos per savaitę nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 8 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 950/2006 pagal 09.4343 eilės numerį turimam ar didesniam kiekiui.

(2)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija turi nustatyti paskirstymo koeficientą, leidžiantį proporcingai turimam kiekiui išduoti licencijas ir pranešti valstybėms narėms, jei reikia, kad atitinkama riba pasiekta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal paraiškas importo licencijoms gauti, remiantis Reglamento (EB) Nr. 950/2006 4 straipsnio 2 dalimi, pateiktas nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 8 d., licencijos išduodamos šio reglamento priede nurodytiems kiekiams.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. rugsėjo 14 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. rugsėjo 13 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 58, 2006 2 28, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 1.

(3)  OL L 333, 2005 12 20, p. 44.

(4)  OL L 342, 2005 12 24, p. 26.


PRIEDAS

AKR ir Indijos lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 IV antraštinė dalis

2006–2007 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 8 d. patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4331

Barbadosas

100

 

09.4332

Belizas

100

 

09.4333

Dramblio Kaulo Krantas

100

 

09.4334

Kongo Respublika

100

 

09.4335

Fidžis

100

 

09.4336

Gajana

100

 

09.4337

Indija

100

 

09.4338

Jamaika

100

 

09.4339

Kenija

100

 

09.4340

Madagaskaras

100

 

09.4341

Malavis

100

 

09.4342

Mauricijus

100

 

09.4343

Mozambikas

100

Pasiekta

09.4344

Sent Kristofas ir Nevis

100

 

09.4345

Surinamas

 

09.4346

Svazilandas

100

 

09.4347

Tanzanija

100

 

09.4348

Trinidadas ir Tobago

100

 

09.4349

Uganda

 

09.4350

Zambija

100

 

09.4351

Zimbabvė

0

Pasiekta


Papildomas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 V antraštinė dalis

2006–2007 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 8 d. patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4315

Indija

100

 

09.4316

AKR protokolą pasirašiusios šalys

100

 


CXL lengvatinis cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 VI antraštinė dalis

2006–2007 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 8 d. patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4317

Australija

0

Pasiekta

09.4318

Brazilija

0

Pasiekta

09.4319

Kuba

0

Pasiekta

09.4320

Kitos trečiosios šalys

0

Pasiekta

Balkanų cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 VII antraštinė dalis

2006–2007 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 8 d. patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4324

Albanija

100

 

09.4325

Bosnija ir Hercegovina

0

Pasiekta

09.4326

Serbija, Juodkalnija ir Kosovas

100

 


2006 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 8 d. patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4327

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

100

 


14.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/6


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1349/2006

2006 m. rugsėjo 13 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 990/2006 dėl nuolatinio konkurso eksportuoti valstybių narių intervencinių agentūrų turimus grūdus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 6 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 990/2006 (2) pradedami nuolatiniai valstybių narių intervencinių agentūrų turimų grūdų eksporto konkursai.

(2)

Patenkinus tam tikrų konkursų paraiškas, kai kuriose valstybėse narėse buvo išnaudotas beveik visas ekonominės veiklos vykdytojams skirtas kiekis. Atsižvelgiant į paklausą pastarosiomis savaitėmis ir į padėtį rinkoje, atitinkamose valstybėse narėse reikėtų pasiūlyti naujus kiekius ir leisti atitinkamoms intervencinėms agentūroms padidinti to konkurso tvarka eksportuotiną kiekį. Minėti kiekiai didinami:

paprastųjų kviečių – 300 000 tonų Vengrijoje,

miežių – 41 294 tonų Čekijoje, 20 636 tonų Slovakijoje, 17 997 tonų Vengrijoje.

(3)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 990/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 990/2006 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. rugsėjo 13 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2006 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(2)  OL L 179, 2006 7 1, p. 3. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1138/2006 (OL L 205, 2006 7 27, p. 15).


PRIEDAS

„I PRIEDAS

KONKURSŲ SĄRAŠAS

Valstybė narė

Maksimalūs grūdų kiekiai, skirti parduoti išorės rinkose

(tonomis)

Intervencinė agentūra

Pavadinimas, adresas ir kontaktiniai duomenys

Paprastieji kviečiai

Miežiai

Rugiai

Belgique/België

0

0

Bureau d'intervention et de restitution belge

Rue de Trèves 82

B-1040 Bruxelles

Telefonas (32-2) 287 24 78

Faksas (32-2) 287 25 24

El. paštas webmaster@birb.be

Česká republika

65 863

191 294

Statní zemědělský intervenční fond

Odbor Rostlinných Komodit

Ve Smečkách 33

CZ-110 00, Praha 1

Telefonas (420) 222 87 16 67 – 222 87 14 03

Faksas (420) 296 80 64 04

El. paštas dagmar.hejrovska@szif.cz

Danmark

0

0

Direktoratet for FødevareErhverv

Nyropsgade 30

DK-1780 København V

Telefonas (45) 33 95 88 07

Faksas (45) 33 95 80 34

El. paštas mij@dffe.dk ir pah@dffe.dk

Deutschland

0

0

300 000

Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung

Deichmanns Aue 29

D-53179 Bonn

Telefonas (49-228) 6845-3704

1 faksas (49-228) 6845-3985

2 faksas (49-228) 6845-3276

El. paštas pflanzlErzeugnisse@ble.de

Eesti

0

30 000

Põllumajanduse Registrite ja Informatsiooni Amet

Narva mnt. 3, 51009 Tartu

Telefonas (372) 7371 200

Faksas (372) 7371 201

El. paštas pria@pria.ee

Elláda

Οργανισμός Πληρωμών και Ελέγχου Κοινοτικών Ενισχύσεων

Προσανατολισμού και Εγγυήσεων (Ο.Π.Ε.Κ.Ε.Π.Ε.)

Αχαρνών 241

GR-104 46 Αθήνα

Telefonas (30-210) 212 47 87 ir 212 47 54

Faksas (30-210) 212 47 91

El. paštas ax17u073@minagric.gr

España

S. Gral. Intervención de Mercados (FEGA)

C/Almagro 33 — 28010 Madrid — España

Telefonas (34-91) 347 47 65

Faksas (34-91) 347 48 38

El. paštas sgintervencion@fega.mapa.es

France

0

0

Office national interprofessionnel des grandes cultures (ONIGC)

21, avenue Bosquet

F-75326 Paris Cedex 07

Telefonas (33-1) 44 18 22 29 ir 23 37

Faksas (33-1) 44 18 20 08 ir 44 18 20 80

El. paštas m.meizels@onigc.fr ir f.abeasis@onigc.fr

Ireland

0

Intervention Operations, OFI, Subsidies and Storage Division, Department of Agriculture and Food

Johnstown Castle Estate, County Wexford

Telefonas (353-53) 916 34 00

Faksas (353-53) 914 28 43

Italia

Agenzia per le erogazioni in agricoltura — AGEA

Via Torino, 45

I-00184 Roma

Telefonas (39) 06 49 49 97 55

Faksas (39) 06 49 49 97 61

El. paštas d.spampinato@agea.gov.it

Kypros/Kibris

 

Latvija

0

0

Lauku atbalsta dienests

Republikas laukums 2,

Rīga, LV-1981

Telefonas (371) 702 78 93

Faksas (371) 702 78 92

El. paštas lad@lad.gov.lv

Lietuva

0

50 000

The Lithuanian Agricultural and Food

Products Market regulation Agency

L. Stuokos-Guceviciaus Str. 9-12,

Vilnius, Lithuania

Telefonas (370-5) 268 50 49

Faksas (370-5) 268 50 61

El. paštas info@litfood.lt

Luxembourg

Office des licences

21, rue Philippe II

Boîte postale 113

L-2011 Luxembourg

Telefonas (352) 478 23 70

Faksas (352) 46 61 38

Teleksas 2 537 AGRIM LU

Magyarország

1 300 000

97 997

Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési

Hivatal

Soroksári út 22–24.

H-1095 Budapest

Telefonas (36-1) 219 45 76

Faksas (36-1) 219 89 05

El. paštas ertekesites@mvh.gov.hu

Malta

 

Nederland

Dienst Regelingen Roermond

Postbus 965

6040 AZ Roermond

Nederland

Telefonas (31) 475 35 54 86

Faksas (31) 475 31 89 39

El. paštas p.a.c.m.van.de.lindeloof@minlnv.nl

Österreich

0

0

AMA (Agrarmarkt Austria)

Dresdnerstraße 70

A-1200 Wien

Telefonas

(43-1) 33151 258

(43-1) 33151 328

Faksas

(43-1) 33151 4624

(43-1) 33151 4469

El. paštas referat10@ama.gv.at

Polska

400 000

100 000

Agencja Rynku Rolnego

Biuro Produktów Roślinnych

Nowy Świat 6/12

PL-00-400 Warszawa

Telefonas (48) 22 661 78 10

Faksas (48) 22 661 78 26

El. paštas cereals-intervention@arr.gov.pl

Portugal

Instituto Nacional de Intervenção e Garantia Agrícola (INGA)

Rua Castilho, n.o 45-51,

1269-163 Lisboa

Telefonas

(351) 217 51 85 00

(351) 213 84 60 00

Faksas

(351) 213 84 61 70

El. paštas

inga@inga.min-agricultura.pt

edalberto.santana@inga.min-agricultura.pt

Slovenija

Agencija Republike Slovenije za kmetijske trge in razvoj podeželja

Dunajska 160, 1000 Ljubljana

Telefonas (386) 1 580 76 52

Faksas (386) 1 478 92 00

El. paštas aktrp@gov.si

Slovensko

66 487

20 636

Pôdohospodárska platobná agentúra

Oddelenie obilnín a škrobu

Dobrovičova 12

SK-815 26 Bratislava

Telefonas (421-2) 58 243 271

Faksas (421-2) 53 412 665

El. paštas jvargova@apa.sk

Suomi/Finland

0

200 000

Maa- ja metsätalousministeriö (MMM)

Interventioyksikkö – Intervention Unit

Malminkatu 16, Helsinki PL 30

FIN-00023 Valtioneuvosto

Telefonas

(358-9) 16001

Faksas

(358-9) 16 05 27 72

(358-9) 16 05 27 78

El. paštas intervention.unit@mmm.fi

Sverige

0

0

Statens jordbruksverk

S-551 82 Jönköping

Telefonas (46-3) 615 50 00

Faksas (46-3) 619 05 46

El. paštas jordbruksverket@sjv.se

United Kingdom

0

Rural Payments Agency

Lancaster House

Hampshire Court

Newcastle upon Tyne

NE4 7YH

Telefonas (44-191) 226 58 82

Faksas (44-191) 226 58 24

El. paštas cerealsintervention@rpa.gov.uk

:

šioje valstybėje narėje nėra intervencinių grūdų atsargų.“


14.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/10


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1350/2006

2006 m. rugsėjo 13 d.

nustatantis laikinąjį antidempingo muitą tam tikriems į Bendriją importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo elektrodams

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 8, 9 straipsnius ir 11 straipsnio 2 ir 3 dalis,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Tyrimo pradžia

(1)

2005 m. lapkričio 4 d. Komisija gavo skundą, kurį pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnį gamintojo, kuris gamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visos Bendrijoje gaminamos tam tikrų volframo elektrodų produkcijos, pateikė Eurometaux (toliau – skundo pateikėjas).

(2)

Šiame skunde buvo pateikti tam tikrų volframo elektrodų iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti tyrimo proceso pradžią.

(3)

Tyrimo procesas buvo pradėtas 2005 m. gruodžio 17 d., paskelbus pranešimą apie tyrimo inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

2.   Su tyrimo procesu susijusios šalys

(4)

Apie tyrimo proceso inicijavimą Komisija oficialiai informavo skundo pateikėją, kitą Bendrijos gamintoją, eksportuojančius gamintojus, importuotojus, žinomus su tyrimu susijusius vartotojus ir KLR atstovus. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(5)

Skundą pateikęs gamintojas, kitas Bendrijos gamintojas, eksportuojantys gamintojai, importuotojų ir eksportuotojų asociacija pareiškė savo nuomonę. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių joms būti išklausytomis, tokia galimybė buvo suteikta.

(6)

Kad KLR eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba dėl individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija žinomiems suinteresuotiesiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams išsiuntė prašymo formas. Dvi bendrovės paprašė, kad joms būtų taikomas RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jei atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jos neatitinka RER sąlygų. Kitos dvi bendrovės paprašė taikyti tik IR.

(7)

Pranešime apie tyrimo inicijavimą Komisija nurodė, kad tyrime eksportuotojams ir (arba) gamintojams gali būti taikoma atranka. Norą dalyvauti atrankoje pareiškė 11 bendrovių. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad taikyti RER arba IR prašė tik keturios bendrovės, buvo nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(8)

Klausimynai buvo išsiųsti visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą. Buvo gauti vieno Bendrijos gamintojo, trijų su tyrimu nesusijusių importuotojų, keturių KLR eksportuojančių gamintojų, 13 su tyrimu susijusių Bendrijos bendrovių ir vieno analogiškos valstybės, Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV), gamintojo atsakymai.

(9)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, laikomą reikalinga siekiant padaryti laikinas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

a)

Bendrijos gamintojo:

Plansee Metall GmbH, Reutte, Austrija.

b)

KLR eksportuojančių gamintojų:

Shandong Weldstone Tungsten Industry Co. Ltd., Zibo,

Shaanxi Yuheng Tungsten & Molybdenum Industrial Co. Ltd., Baodzis,

Beijing Advanced Metal Materials Co. Ltd, Pekinas,

Beijing Tungsten & Molybdenum Material Factory, Pekinas.

c)

Su tyrimu susijusių KLR bendrovių:

Weldstone (Shanghai) Industrial Products Co. Ltd., Šanchajus,

Beijing Advanced Materials Co. Ltd, Pekinas,

Beijing General Mining & Metallurgical Corporation, Pekinas.

d)

Su tyrimu susijusių Bendrijos bendrovių:

Weldstone GmbH, Wilnsdorf, Vokietija,

Alexander Binzel Schweisstechnik GmbH & Co. KG, Buseck, Vokietija,

Binzel Benelux B.V.B.A., Gentas, Belgija,

Binzel France S.A.R.L., Strasbūras, Prancūzija,

Alexander Binzel (UK) Ltd., Voringtonas, JK.

(10)

Atsižvelgiant į būtinumą nustatyti normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems negalima taikyti RER, toliau nurodytos bendrovės patalpose buvo atliktas patikrinimas normaliajai vertei nustatyti pagal analogiškos valstybės, šiuo atveju JAV, pateiktus duomenis:

Analogiškos valstybės ( JAV) gamintojas:

Osram Sylvania, Towanda.

3.   Tiriamasis laikotarpis

(11)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos truko nuo 2005 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Žalos įvertinimui svarbių tendencijų tyrimas buvo atliekamas nuo 2001 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – aptariamasis laikotarpis).

B.   APTARIAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Aptariamas produktas

(12)

Aptariamas produktas yra tam tikri volframo elektrodai (toliau – VE), įskaitant volframo strypus ir juostas, išskyrus pagamintus paprasto sukepinimo būdu, išilgai supjaustytus arba nesupjaustytus. Paprastai produkto KN kodas yra ex 8101 95 00 ir ex 8515 90 90.

(13)

Aptariamas produktas naudojamas suvirinimo ir panašiuose procesuose, įskaitant lankinį suvirinimą volframo elektrodu inertinėse dujose, plazminį lankinį suvirinimą ir pjaustymą bei terminį purškimą. VE naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose, pavyzdžiui, statyboje, laivų statyboje, automobilių gamyboje, jūrų pramonėje, chemijos ir branduolinėje inžinerijoje, aviacijos ir kosmoso sektoriuje, naftotiekiuose bei dujotiekiuose. Remiantis įvairių produkto rūšių fizinėmis savybėmis ir pakeičiamumu vartotojo atžvilgiu, šiame tyrimo procese laikoma, kad bet kokie VE yra vienas produktas.

2.   Panašus produktas

(14)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės gaminamų ir Bendrijoje parduodamų VE, Kinijos vidaus rinkoje gaminamų ir parduodamų VE, į Bendriją iš KLR importuojamų VE bei JAV gaminamų ir parduodamų VE pagrindinės cheminės, fizinės ir techninės savybės sutampa, ir šie produktai naudojami tai pačiai paskirčiai.

(15)

Dėl to laikinai buvo nuspręsta, kad visi šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C.   DEMPINGAS

1.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(16)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl importuojamų KLR kilmės produktų normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(17)

Siekiant trumpumo ir aiškumo RER kriterijai išdėstomi tokia sutrumpinta forma:

1)

verslo sprendimai ir išlaidos daromi atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be ženklaus valstybės įsikišimo;

2)

įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kurie yra taikomi įvairiais tikslais, rinkinį;

3)

nėra jokių reikšmingų iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

4)

bankroto ir nuosavybės įstatymais užtikrinamas teisinis tikrumas ir pastovumas;

5)

valiuta keičiama pagal rinkos keitimo kursą.

(18)

Du KLR eksportuojantys gamintojai paprašė jiems taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per skirtą terminą užpildė eksportuojantiems gamintojams skirtą RER prašymo formą. Komisija šių bendrovių patalpose surinko ir patikrino visą, jos manymu, reikalingą informaciją, pateiktą gautuose prašymuose dėl RER.

(19)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad reikia atmesti vienos bendrovės prašymą taikyti RER. Patikrinus bendrovę pagal visus penkis kriterijus, išdėstytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, buvo nustatyta, kad ta bendrovė neatitinka pirmiau minėto antrojo kriterijaus reikalavimų. Bendrovės sąskaitose neatsispindėjo tikra finansinė padėtis, nes tam tikros operacijos į apskaitą buvo įtrauktos kaupiamuoju pagrindu, o kitos – ne. Tokia situacija ir faktas, kad bendrovės auditoriai nepareiškė jokių pastabų dėl nustatytos praktikos, buvo laikomi aiškiais tarptautinių apskaitos standartų pažeidimais.

(20)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pirmiau pateiktų išvadų. Pastabos buvo gautos iš vieno eksportuojančio gamintojo, kuris pateikė prašymą taikyti RER.

(21)

Šiuo pagrindu RER buvo pradėtas taikyti vienam KLR VE eksportuojančiam gamintojui:

Shandong Weldstone Tungsten Industry Co. Ltd.

2.   Individualus režimas (IR)

(22)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, jei reikia, nustatomas muitas šiame straipsnyje minimoms valstybėms, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį gali įrodyti, be kita ko, kad jų eksporto kainos, kiekiai ir pardavimo sąlygos yra laisvai nustatomi, valiuta keičiama pagal rinkos kursą ir valstybė nesikiša tiek, jog būtų galima išvengti nustatytų priemonių laikymosi, jei eksportuotojams nustatomos skirtingos muitų normos.

(23)

Eksportuojantis gamintojas, kuriam nebuvo galima taikyti RER, taip pat prašė taikyti IR, jeigu jam nebūtų taikomas RER. Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad bendrovė atitinka visus IR taikymo reikalavimus pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

(24)

Dar du eksportuojantys gamintojai, nepateikę prašymo taikyti RER, prašė taikyti tik IR. Abi bendrovės tiriamuoju laikotarpiu pardavinėjo Bendrijos nepriklausomiems pirkėjams ir bendradarbiavo atliekant tyrimą. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad viena bendrovė atitinka visus IR taikymo reikalavimus, nustatytus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje, o kita bendrovė neatitinka trečiojo IR kriterijaus, nes ji yra visiškai priklauso valstybei ir todėl negali laisvai be valstybės įsikišimo priimti verslo sprendimų, įskaitant eksporto kainų ir kiekių nustatymą.

(25)

Todėl buvo nuspręsta IR taikyti šiems dviems KLR eksportuojantiems gamintojams:

Shaanxi Yuheng Tungsten & Molybdenum Industrial Co. Ltd.,

Beijing Advanced Metal Materials Co. Ltd.

3.   Normalioji vertė

a)   Normaliosios vertės nustatymas KLR eksportuojančiam gamintojui, kuriam taikomas RER

(26)

Apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija pirmiausia nustatė, ar aptariamo eksportuojančio gamintojo bendras vidaus rinkoje parduodamas VE kiekis yra tipiškas palyginti su bendru eksportui į Bendriją parduodamu kiekiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje yra laikomas tipišku, jeigu bendras eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduodamas kiekis yra ne mažesnis nei 5 % jo bendro eksportui į Bendriją parduodamo kiekio.

(27)

Atsižvelgdama į tai, kad buvo nustatyta, jog bendras aptariamo eksportuojančio gamintojo pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, Komisija vėliau nustatė vidaus rinkoje parduotas VE rūšis, kurios buvo identiškos arba jas buvo galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Bendriją parduotomis šio produkto rūšimis.

(28)

Taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį buvo nustatyta, ar atskirų šių rūšių pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas. Tam tikros rūšies pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jei visas tos rūšies vidaus rinkoje parduotas kiekis per TL buvo 5 % ar daugiau viso palyginamos į Bendriją eksportuojamos rūšies parduoto kiekio.

(29)

Taip pat buvo išnagrinėta, ar kiekvienos aptariamo produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį, nustatant atitinkamos rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje dalį.

(30)

Nustatyta, kad visų VE rūšių pelningai parduotas kiekis buvo mažesnis nei 10 % bendro šių rūšių parduoto kiekio ir todėl buvo laikoma, kad šios rūšys nebuvo parduodamos pakankamais kiekiais už vidaus rinkos kainą, kad būtų galima jas laikyti tinkamu pagrindu normaliajai vertei nustatyti.

(31)

Kadangi nebuvo galima naudoti visų tiriamojo eksportuojančio gamintojo rūšių pardavimo vidaus rinkoje kainų, reikėjo remtis apskaičiuotąja normaliąja verte.

(32)

Dėl tos priežasties, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotų rūšių gamybos sąnaudų pridedant pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) sumą bei pelną. Šiuo tikslu Komisija išnagrinėjo, ar duomenys apie tiriamojo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas ir uždirbtą pelną buvo reprezentatyvūs.

(33)

Faktinės PBA išlaidos buvo laikytos patikimomis, kadangi visas tiriamosios bendrovės vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo tipiškas palyginti su eksportui į Bendriją parduodamu kiekiu. Pelno atžvilgiu nė viena eksportuotų aptariamo produkto rūšių nebuvo parduota vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis, ir tiriamasis eksportuojantis gamintojas negamina kitų nei VE produktų. Be to, negalėjo būti naudojami kitų Kinijos gamintojų duomenys, nes jokiam kitam KLR gamintojui nebuvo taikomas RER. Todėl pelną reikėjo nustatyti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad VE gamina tik kelios valstybės. Iš Japonijos gamintojų nebuvo gauta jokios informacijos nei apie aptariamą produktą nei apie panašius produktus. Be to, nebuvo galima naudotis atitinkamais JAV gamintojo skaičiais. Neturint pagrįsto pagrindo, buvo nutarta naudotis Bendrijos pramonės pelno marža, gauta prieš tai, kai rinkoje buvo pradėta jausti Kinijos importo poveikį. Be to, pažymima, kad šis pelnas taip pat atitinka vidutinį aptariamo produkto pelną, kurį gavo vienas eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomas IR.

b)   Normaliosios vertės nustatymas KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER

i)   Analogiška valstybė

(34)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, reikia nustatyti remiantis analogiškos valstybės kainomis arba apskaičiuotąja verte.

(35)

Siekdama nustatyti KLR normaliąją vertę, pranešime apie tyrimo inicijavimą Komisija nurodė ketinanti tinkama analogiška valstybe pasirinkti JAV ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas šiuo klausimu. Nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo šiam pasiūlymui.

(36)

Be EB ir KLR, aptariamą produktą gamina tik kai kurie JAV ir Japonijos gamintojai. Taigi Komisija kvietė bendradarbiauti žinomus Japonijos gamintojus ir vienintelį JAV gamintoją.

(37)

Tik JAV gamintojas sutiko bendradarbiauti. Taigi šiam gamintojui buvo išsiųstas klausimynas, o atsakyme į jo klausimus pateikti duomenys buvo patikrinti vietoje. Nustatyta, kad nagrinėjamas gamintojas pardavinėja vidaus rinkoje ir kad į JAV rinką importuojama daug Kinijos produktų ir tik labai nedaug Japonijos produktų. Taigi aišku, kad JAV ir Kinijos produktai konkuruoja JAV rinkoje.

(38)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma laikina išvada, kad JAV pasirinkimas analogiška valstybe pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį yra pats tinkamiausias ir labiausiai pagrįstas.

ii)   Normalioji vertė

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, buvo nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš analogiškos valstybės gamintojo.

(40)

Komisija nagrinėjo, ar kiekvienos aptariamo produkto rūšies pardavimas analogiškos valstybės vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atlikta nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį.

(41)

Kai produkto rūšies, parduotos už grynąją pardavimo kainą, lygią apskaičiuotoms jos gamybos sąnaudoms, arba už jas didesnę, buvo parduota daugiau nei 80 % viso parduoto tos rūšies kiekio ir kai tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip viso tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinė svertinė kaina, neatsižvelgiant į tai, ar buvo parduota pelningai, ar ne.

(42)

Kai produkto rūšies pelningai buvo parduota 80 % viso parduoto tos rūšies kiekio ar mažiau, arba svertinė vidutinė tos rūšies kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip tik tos rūšies pelningo pardavimo svertinis vidurkis, su sąlyga, kad pelningai buvo parduota 10 % viso tos rūšies parduoto kiekio arba daugiau.

(43)

Kai bet kurios produkto rūšies pelningai buvo parduota mažiau nei 10 % viso parduoto tos rūšies kiekio, buvo laikoma, jog už vidaus rinkos kainą buvo parduota nepakankamai tos rūšies produktų, kad ja būtų galima tinkamai remtis, nustatant normaliąją vertę.

(44)

Taigi apie 90 % produkto rūšių normalioji vertė buvo nustatyta remiantis pardavimo kainomis įprastomis prekybos sąlygomis analogiškos valstybės vidaus rinkoje.

(45)

Kai gamintojo analogiškoje valstybėje parduodamo konkrečios rūšies produkto vidaus rinkos kainų nebuvo galima naudoti nustatant normaliąją vertę, reikėjo naudoti kitą metodą. Tuomet Komisija naudojo apskaičiuotąją normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie analogiškos valstybės gamintojo parduotų rūšių gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstas PBA išlaidas bei pagrįstą pelno dydį. PBA ir pelnas buvo nustatyti taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Buvo naudojamos su paties gamintojo panašaus produkto pardavimu vidaus rinkoje susijusios PBA išlaidos ir pelno marža, atitinkanti nustatyto pardavimo vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis svertinę vidutinę pelno maržą.

(46)

Prireikus, ši normalioji vertė buvo pakoreguota atsižvelgiant į krovinių vežimo, kreditavimo ir pakavimo sąnaudas, kad būtų galima sąžiningai palyginti su tiriamųjų KLR gamintojų į Bendriją eksportuojamais VE.

4.   Eksporto kainos

(47)

Visais atvejais, kai aptariamas produktas buvo eksportuojamas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, būtent remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(48)

Bendrovė, kuriai taikomas RER, eksportui į Bendriją parduodavo tik per susijusį importuotoją, o vėliau perparduodavo susijusioms ir nesusijusioms Bendrijos bendrovėms. Eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, remiantis kaina, už kurią importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui ją atitinkamai pakoregavus, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, ir į pagrįstą PBA išlaidų bei pelno skirtumą. Šiuo atveju buvo naudojamos pačių susijusių bendrovių patirtos PBA išlaidos. Pelno marža nustatyta remiantis bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateikta informacija.

5.   Palyginimas

(49)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos sandėlio kainos pagrindu. Siekiant sąžiningai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, buvo koreguojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgiant į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo ir papildomų išlaidų, pakavimo, kreditavimo ir banko mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

6.   Dempingo skirtumai

a)   Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, kuriam taikomas RER

(50)

Bendrovės, kuriai taikomas RER, kiekvienos į Bendriją eksportuoto aptariamo produkto rūšies vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies aptariamo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(51)

Šiuo pagrindu toliau pateikiamas laikinasis svertinis vidutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

Shandong Weldstone Tungsten Industry Co. Ltd.

25,9 %

b)   Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomas IR

(52)

Bendrovių, kurioms buvo taikomas IR, analogiškai valstybei nustatyta vidutinė svertinė normalioji vertė buvo lyginama su vidutine svertine eksporto į Bendriją kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį.

(53)

Toliau yra nurodyti laikinieji svertiniai vidutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos prie Bendrijos sienos, procentais, prieš sumokant muitą:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

Shaanxi Yuheng Tungsten & Molybdenum Industrial Co. Ltd.

138,6 %

Beijing Advanced Metal Materials Co. Ltd.

128,4 %

c)   Visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams

(54)

Norėdama apskaičiuoti valstybės dempingo skirtumą, taikomą visiems kitiems KLR eksportuotojams, visų pirma, Komisija nustatė bendradarbiavimo lygį. Šiuo atžvilgiu primenama, kad 11 KLR eksportuojančių gamintojų pareiškė norą dalyvauti atrankoje, pateikdami duomenis apie, inter alia, į Bendriją eksportuojamą aptariamą produktą. Be to, primenama, kad abu pranešime apie tyrimo inicijavimą nurodyti KN kodai yra ex kodai, kurie taip pat yra suteikti ne tik aptariamam produktui. Be to, atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad dauguma bendradarbiaujančių KLR eksportuotojų eksportuojamus VE deklaruoja pagal nacionalinį Kinijos tarifų kodą, į kurį taip pat įtraukta daug kitų produktų. Todėl buvo manoma, kad neturint tikslių statistikos apie importą duomenų, iš atsakymuose į atrankos klausimynus pateiktų duomenų būtų galima nustatyti tinkamesnius aptariamo KLR kilmės produkto importo į Bendriją faktus. Buvo palyginti visi 11 atsakymų į atrankos klausimynus nurodyti eksportuojami kiekiai su skunde pateiktais apskaičiuotais kiekiais ir nustatyta, kad atsakymuose į atrankos klausimynus pateiktas didesnis importuotas kiekis. Šiuo pagrindu nustatytas aukštas bendradarbiavimo lygis.

(55)

Todėl nustatytas dempingo skirtumas buvo toks pat kaip ir bendradarbiaujančios bendrovės, kuriai netaikomas RER ir (arba) IR, nustatytas dempingo skirtumas, t. y. 204,9 %.

(56)

Šiuo pagrindu visai valstybei laikinai nustatytas 204,9 % CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, dempingo lygis.

D.   ŽALA

1.   Bendrijos gamyba

(57)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Bendrijoje panašų produktą gamina du gamintojai. Gamintojas, kurio vardu buvo pateiktas skundas, visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Vis dėlto kitas gamintojas išreiškė pritarimą tyrimo procesui ir pateikė bendruosius gamybos ir pardavimo duomenis. Kadangi visapusišką atsakymą į klausimyno klausimus pateikė tik viena bendrovė, visi duomenys apie Bendrijos pramonę bus pateikti indeksuota forma arba bus nurodyti svyravimo intervalai, kad būtų išsaugotas konfidencialumas.

(58)

Todėl Bendrijoje pagamintas kiekis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį buvo laikinai apskaičiuotas sudedant visapusiškai bendradarbiaujančio Bendrijos gamintojo pagamintą kiekį su kito gamintojo pagamintu kiekiu, remiantis pastarojo pateiktais duomenimis. Šiuo pagrindu visas Bendrijoje pagamintas kiekis per TL svyravo nuo 40 iki 50 metrinių tonų.

2.   Bendrijos pramonės apibrėžtis

(59)

Tyrime visapusiškai bendradarbiavęs Bendrijos gamintojas gamina daugiau nei 50 % Bendrijoje pagaminamų volframo elektrodų. Todėl laikoma, kad ši bendrovė yra Bendrijos pramonės įmonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

3.   Bendrijos vartojimas

(60)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis žinomų Bendrijos gamintojų parduodamu kiekiu, prie jo pridėjus importą. Skaičiuojant nuo 2001 m. iki 2004 m. importuotą kiekį buvo remiamasi skundu, nes, kaip paaiškinta pirmiau, nebuvo pateikta patikimų statistikos apie importą duomenų. Per TL importuojamas kiekis buvo skaičiuojamas remiantis bendru 11 KLR eksportuojančių gamintojų, kurie pateikė šiuos duomenis, kad būtų įtraukti į atranką ir kad būtų galima juos laikyti svarbiais visam eksportui, eksportuojamu kiekiu. Nustatyta, kad importas iš kitų trečiųjų valstybių yra nereikšmingas. Iš duomenų buvo nustatyta, kad aptariamo produkto paklausa Bendrijoje per aptariamąjį laikotarpį padidėjo 50 %.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Bendrijos vartojimas (kg)

107 000

120 000

116 000

135 000

161 000

Indeksas 2001 m. = 100

100

112

108

126

150

4.   Tiriamosios valstybės importas į Bendriją

a)   Nagrinėjamojo importo kiekis ir rinkos dalis

(61)

Kinijos importuotas kiekis dėl pirmiau minėtų priežasčių buvo nustatomas remiantis skunde ir atsakymuose į atrankos klausimynus pateiktais TL duomenimis.

(62)

Toliau pateikiama importo raida kiekio ir rinkos dalies atžvilgiu:

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Importo iš KLR kiekiai (kg)

23 968

62 760

67 628

84 915

122 603

Indeksas 2001 m. = 100

100

262

282

354

512

KLR rinkos dalis

22,4 %

52,3 %

58,3 %

62,9 %

76,2 %

(63)

Tuo metu, kai volframo elektrodų naudojimas per aptariamąjį laikotarpį padidėjo 50 %, importas iš tiriamosios valstybės per tą patį laikotarpį išaugo daugiau kaip 400 %. Todėl KLR rinkos dalis per aptariamąjį laikotarpį padidėjo nuo 22,4 % iki 76,2 %.

b)   Importo kainos ir kainų mažinimas

(64)

Toliau pateikiamoje lentelėje matyti vidutinių importo iš KLR kainų raida. Per aptariamąjį laikotarpį dėl padidėjusios pagrindinės žaliavos kainos šios kainos sumažėjo 12 %, nepaisant jų padidėjimo 2005 m.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Importo iš KLR kainos EUR/kg

37

37

28

24

33

Indeksas 2001 m. = 100

100

100

75

63

88

(65)

Siekiant nustatyti aptariamo produkto pardavimo Bendrijos rinkoje kainą per tiriamąjį laikotarpį, buvo palygintos Bendrijos pramonės ir KLR eksportuojančių gamintojų kainos. Atitinkamomis Bendrijos pramonės pardavimo kainomis buvo pasirinktos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos pagal sandėlio kainos lygį, t. y. išskyrus krovinių vežimo Bendrijoje išlaidas ir atėmus nuolaidas bei grąžinimus. Šios kainos buvo palygintos su Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainomis, iš kurių buvo atimtos nuolaidos ir jos pakoreguotos, jei reikia, pagal CIF prie Bendrijos sienos kainas ir atitinkamai pagal muitinės procedūrų atlikimo išlaidas bei išlaidas po importo.

(66)

Palyginus buvo nustatyta, kad per TL aptariamo produkto importas Bendrijoje buvo parduodamas kainomis, kurios buvo 40 % mažesnės už Bendrijos pramonės kainas, išreiškus pastarosios procentais.

5.   Bendrijos pramonės padėtis

(67)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant KLR importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei, buvo išanalizuoti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, darę poveikį pramonės padėčiai nuo 2001 m. iki TL. Kaip minėta pirmiau, dėl konfidencialumo ir atsižvelgiant į tai, kad analizuojama tik viena bendrovė, daugelis rodiklių pateikiami indeksuota forma arba nurodomas svyravimo intervalas.

a)   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas

(68)

Toliau pateikiama Bendrijos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų panaudojimo raida:

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Gamyba, 2001 m. = 100

100

83

75

59

40

Pajėgumai, 2001 m. = 100

100

100

100

100

100

Pajėgumų panaudojimas, 2001 m. = 100

100

83

75

59

40

(69)

Nepaisant padidėjusios paklausos, Bendrijos pramonės gamyba nuo 2001 m. iki TL stipriai sumažėjo, t. y. 60 %.

(70)

Gamybos pajėgumai išliko pastovūs, o tai reiškia, kad pajėgumų panaudojimas sumažėjo tiek pat, kiek sumažėjo gamyba.

b)   Atsargos

(71)

Toliau pateikti skaičiai rodo atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Atsargos, 2001 m. = 100

100

116

127

137

131

(72)

Per aptariamąjį laikotarpį atsargos padidėjo 31 %, o tai reiškia, kad pramonei tampa vis sunkiau parduoti savo produktus Bendrijos rinkoje.

c)   Pardavimo kiekis, rinkos dalys, augimas ir vidutinės vieneto kainos Bendrijoje

(73)

Toliau pateikiami duomenys rodo Bendrijos pramonės pardavimą nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Pardavimo kiekis EB rinkoje, 2001 m. = 100

100

77

65

67

48

Rinkos dalis, 2001 m. = 100

100

69

60

53

32

Vidutinės pardavimo kainos, 2001 m. = 100

100

87

76

85

113

(74)

Per aptariamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimo kiekis sumažėjo daugiau kaip 50 %. Tuo pat metu Bendrijos vartojimas padidėjo 50 %, o Bendrijos pramonės rinkos dalis per tuos pačius penkerius metus sumažėjo dar daugiau, t. y. 70 %.

(75)

Taigi buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė negalėjo gauti naudos iš dėl išaugusio Bendrijos vartojimo vykstančio rinkos augimo proceso.

(76)

Vidutinės pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje mažėjo iki 2003 m. Tuomet 2003–2004 m. kainos išaugo beveik 12 %, o 2004–2005 m. – 30 %. Kainų mažėjimas iki 2003 m. turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Bendrijos pramonės bandymus konkuruoti su importu dempingo kaina. 2003 m. kainos pasiekė tokį žemą lygį, kurio nebuvo galima išlaikyti, ir todėl jas reikėjo didinti 2004 m. Be to, 2004–2005 m. smarkiai išaugus žaliavos kainoms (daugiau kaip 100 %), 2005 m. reikėjo papildomai didinti pardavimo kainas Vis dėlto padidėjusios Bendrijos pramonės pardavimo kainos padidėjusias sąnaudas atspindėjo tik iš dalies.

d)   Pelningumas ir grynųjų pinigų srautai

(77)

Bendrijos pramonės volframo elektrodų pardavimo pelnas ir grynųjų pinigų srautai yra itin neigiami. Dėl konfidencialumo skaičiai pateikiami svyravimo intervaluose.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Pelno marža

nuo 0 % iki – 10 %

nuo 0 % iki – 10 %

nuo – 10 % iki – 20 %

nuo – 10 % iki – 20 %

nuo – 10 % iki – 20 %

(78)

Per visą aptariamąjį laikotarpį pelningumas labai sumažėjo. 2003 m. jis pasiekė žemiausią lygį ir tuomet šiek tiek padidėjo. Tai iš dalies buvo susiję su Bendrijos pramonės racionalizavimo pastangomis ir su padidėjusia kaina.

(79)

Sumažėjus pelningumui, per aptariamąjį laikotarpį taip pat sumažėjo grynųjų pinigų srautai. Laikotarpio pabaigoje neigiami pinigų srautai absoliučiu dydžiu sumažėjo tik dėl sumažėjusio gaminamo ir parduodamo kiekio.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Pinigų srautai (‘000 EUR)

nuo 100 iki 200

nuo – 100 iki 0

nuo – 200 iki – 300

nuo – 200 iki – 300

nuo – 100 iki – 200

e)   Investicijos, investicijų grąža ir gebėjimas didinti kapitalą

(80)

Aptariamojo laikotarpio pradžioje Bendrijos pramonė užregistravo aukštą investicijų lygį. Daugiausia buvo perkami nauji įrenginiai, skirti optimaliai sureguliuoti gamybą. Šios investicijos buvo pateisintos patenkinamais iki 2000 ir (arba) 2001 metų užregistruotais bendrais volframo elektrodų ir kitų volframo produktų naudojimo rezultatais. Vis dėlto laikotarpio pabaigoje šios investicijos nebuvo nutrauktos.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Investicijos, 2001 m. = 100

100

33

33

0

3

(81)

Dėl konfidencialumo svyravimo intervalais išreikšta panašaus produkto gamybos ir pardavimo investicijų grąža yra neigiama ir aptariamuoju laikotarpiu labai sumažėjo, taip atspindėdama pirmiau minėtą pardavimo pelningumo tendenciją.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Investicijų grąža

nuo 20 % iki 30 %

nuo 0 % iki – 10 %

nuo – 20 % iki – 30 %

nuo – 10 % iki – 20 %

nuo – 10 % iki – 20 %

(82)

Per aptariamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gebėjimui didinti kapitalą nebuvo padarytas didelis poveikis, nes su panašiu produktu susijusi veikla sudaro tik mažą visos grupės veiklos dalį.

f)   Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

(83)

Toliau pateikiami duomenys apie Bendrijos pramonės užimtumo, našumo ir darbo sąnaudų raidą:

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Darbuotojų skaičius, 2001 m. = 100

100

91

64

45

32

Našumas (metrinės tonos darbuotojui) 2001 m. = 100

100

92

119

130

127

Sąnaudos vienam darbuotojui 2001 m. = 100

100

97

107

106

100

(84)

Nuo 2001 m. iki TL Bendrijos pramonė labai sumažino savo darbuotojų skaičių. Tai buvo sumažėjusios produkcijos ir Bendrijos pramonės pastangų racionalizuoti gamybą ir skatinti našumą rezultatas. Be to, šio Bendrijos pramonėje vykstančio racionalizavimo proceso rezultatai buvo jaučiami našumo srityje, per aptariamąjį laikotarpį žymiai didėjant pastarojo tendencijoms.

(85)

Per aptariamąjį laikotarpį vidutinio darbo užmokesčio lygis išliko pastovus.

g)   Dempingo faktinio skirtumo dydis ir atsigavimas po ankstesnio dempingo

(86)

Dempingo skirtumai nurodyti pirmiau esančiame skirsnyje apie dempingą. Šie skirtumai yra akivaizdžiai didesni už de minimis dydį. Be to, atsižvelgiant į importuotą dempingo kaina kiekį ir kainą, negalima tvirtinti, kad dempingo faktinio skirtumo poveikis yra nereikšmingas.

(87)

Bendrija neatsigauna nuo ankstesnio dempingo arba subsidijavimo padarinių, nes anksčiau tokie tyrimai nebuvo atliekami.

6.   Išvada dėl žalos

(88)

Primenama, kad nuo 2001 m. iki TL aptariamo produkto, importuojamo iš KLR dempingo kaina, kiekis išaugo daugiau nei 400 % ir aptariamojo laikotarpio pabaigoje šiuo importu buvo užimta 76,2 % rinkos dalies. Be to, dėl dempingo kaina importuojamo aptariamo produkto per TL labai sumažėjo Bendrijos pramonės pardavimo kainos. Kainų sumažėjimo svertinis vidurkis buvo 40 %.

(89)

Tuo metu, kai Bendrijos vartojimas padidėjo 50 %, Bendrijos pramonės parduodamas kiekis sumažėjo daugiau nei 50 %. Jos rinkos dalis sumažėjo 68 %, ir ji visiškai negalėjo perkelti pirkėjams savo žaliavų kainų padidėjimo pasauliniu mastu. Dėl to pelningumas buvo itin neigiamas.

(90)

Todėl per aptariamąjį laikotarpį labai pablogėjo Bendrijos pramonės padėtis. Gamyba ir pajėgumų panaudojimas sumažėjo 60 %, ir per TL buvo pasiektas labai žemas jų lygis. Atsargos padidėjo 31 %.

(91)

Nepaisant didelių Bendrijos pramonės investicijų ankstyvajame aptariamojo laikotarpio etape ir jos tolesnių pastangų didinti našumą ir konkurencingumą, jos pelningumas, grynųjų pinigų srautai ir investicijų grąža taip pat smarkiai sumažėjo, ir buvo pasiekti ypač neigiami jų lygiai.

(92)

Prastėjančią Bendrijos pramonės padėtį per aptariamąjį laikotarpį taip pat patvirtina neigiamos užimtumo ir investicijų tendencijos.

(93)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma laikina išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

E.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

1.   Įžanginė pastaba

(94)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis buvo ištirta, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp KLR importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos. Taip pat buvo ištirti kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, dėl kurių tuo pat metu Bendrijos pramonė būtų galėjusi patirti žalą, kad būtų užtikrinta, jog dėl šių veiksnių galinti atsirasti žala nepriskiriama importui dempingo kaina.

2.   KLR importo poveikis

(95)

Didžiulis iš KLR dempingo kaina importuojamų produktų kiekio padidėjimas (daugiau nei 400 %) nuo 2001 m. iki TL ir užimamos Bendrijos rinkos dalies padidėjimas nuo 22,4 % iki 76,2 % sutapo su prastėjančia Bendrijos pramonės ekonomine padėtimi. Augant Bendrijos rinkai smarkiai sumažėjo gamyba ir pajėgumų panaudojimas, o galutinės atsargos padidėjo 31 %. Tuo metu, kai labai sumažėjo Bendrijos pramonės parduodami kiekiai ir užimamos rinkos dalis, staiga padidėjo dempingo kaina importuojami kiekiai ir tokio importo užimama rinkos dalis. Be to, dėl dempingo kaina importuojamų produktų kainų labai sumažėjo Bendrijos pramonės taikomos kainos. Stiprus mažinimo spaudimas Bendrijos pramonės taikomoms kainoms buvo daromas tuo metu, kai labai, t. y daugiau nei 100 % padidėjo žaliavų sąnaudos. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad dėl smarkaus kainų spaudimo, atsiradusio dėl didelių dempingo kaina iš KLR importuojamų produktų kiekių, Bendrijos pramonė negalėjo savo pirkėjams perkelti bet kokio sąnaudų padidėjimo. Dėl to smarkiai sumažėjo pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai.

(96)

Todėl buvo daroma laikina išvada, kad dėl importo dempingo kaina patiriamas spaudimas, dėl kurio nuo 2001 m. labai padidėjo dempingo kaina importuojamas kiekis ir užimama rinkos dalis, tapo lemiama Bendrijos pramonės užimamos rinkos dalies praradimo priežastimi, dėl kurios atsirado neigiama pelningumo tendencija.

3.   Kitų veiksnių poveikis

a)   Importas iš kitų trečiųjų valstybių

(97)

Be KLR jokie kiti svarbūs eksportuotojai neeksportavo panašaus produkto į Bendriją per aptariamąjį laikotarpį. Atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad likusių JAV ir Japonijos gamintojų pagrindinė rinka buvo atitinkama jų vidaus rinka. Patikima informacija apie kitą panašaus produkto importą yra itin ribota, todėl negalima apskaičiuoti Bendrijos rinkoje parduoto kiekio (jeigu toks yra). Trūkstant įrodymų, patvirtinančių, kad iš tiesų yra vykdomas importas iš kitų trečiųjų valstybių, manoma, kad tokio importo kiekiai (jeigu jų yra) yra nereikšmingi. Atitinkamai manoma, kad Bendrijos pramonės patirtai žalai negalėjo būti daroma įtaka kitų trečiųjų valstybių kilmės importu.

b)   Bendrijos pramonės eksporto veiklos rezultatai

(98)

Taip pat buvo išanalizuota, ar per aptariamąjį laikotarpį patirtai žalai galėjo būti daroma įtaka eksportu į ES nepriklausančias valstybes. Per aptariamąjį laikotarpį į ES nepriklausančias valstybes buvo eksportuojama apie pusę Bendrijos pramonės parduodamo panašaus produkto. Nuo 2001 m. iki TL toks eksportas sumažėjo apie 66 % ir TL pabaigoje buvo 41 % viso pramonės pardavimo. Pagrindinė eksporto rinkų, ypač JAV rinkos, praradimo priežastis – pasaulinėse rinkose auganti konkurencija su Kinijos gamintojais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pažymėti, kad dėl panašaus Kinijos gamintojų elgesio JAV rinkoje vienas arba du veiklą vykdantys volframo elektrodų JAV gamintojai turėjo sustabdyti savo gamybos veiklą.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Pardavimo kiekis ne EB rinkose, 2001 m. = 100

100

87

85

49

34

Vidutinės pardavimo kainos ne EB rinkose, 2001 m. = 100

100

83

71

93

120

(99)

Analizuojant rodiklius, kurių atžvilgiu negalima atskirti Bendrijos rinkos nuo eksporto rinkų, pavyzdžiui gamybos, pajėgumų panaudojimo, investicijų ir užimtumo rodiklius, buvo nustatyta, kad jų neigiamas pokytis buvo didesnis, nei tas, kuris galėtų atsirasti tik dėl pablogėjusių eksporto veiklos rezultatų. Iš tikrųjų, neigiamas tų rodiklių pokytis gali būti laikomas pardavimo Bendrijos rinkoje sumažėjimo ir, kiek mažiau, eksporto pardavimo sumažėjimo pasekme. Be to, šį pokytį reikėtų vertinti atsižvelgiant į didelį per aptariamąjį laikotarpį vykusį Bendrijos rinkos augimą.

(100)

Neigiamas pelningumo, grynųjų pinigų srautų ir investicijų grąžos pokytis daugiausia atsirado dėl to, kad Bendrijos pramonė buvo verčiama dėl neigiamo parduodamų kiekių Bendrijoje ir pirmiau minėtose eksporto rinkose pokyčio taikyti labai mažus pajėgumų panaudojimo dydžius. Be to, Bendrijos pramonės parduodamų produktų kainos patyrė spaudimą dėl importo dempingo kaina, o tai taip pat neigiamai paveikė šiuos rodiklius. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad vieneto pardavimo kainos pokytis eksporto rinkose buvo daug palankesnis už tokį kainų pokytį Bendrijoje. Iš tikrųjų, per tą patį laikotarpį vidutinė pardavimo kaina į eksporto rinkas išaugo 20 %, o tai reiškia, kad kainų spaudimas tose rinkose buvo silpnesnis nei Bendrijos rinkoje. Nustatyta, kad šio eksporto pelningumas buvo šiek tiek didesnis, nors ir nepakankamas, nei pardavimo Bendrijos rinkoje, pelningumas nepaisant to, kad jis taip pat nukentėjo nuo mažėjančių kainų ir nuo Kinijos eksporto į trečiųjų valstybių rinkas konkurencijos. Be to, Bendrijos pramonė sugebėjo kontroliuoti ir net sumažinti savo ne dėl žaliavų atsiradusias sąnaudas. Todėl Bendrijos pramonės eksporto veiklos rezultatų poveikis pelningumui, grynųjų pinigų srautams ir investicijų grąžai buvo mažesnis nei dėl užimamų rinkos dalių ir kainų pokyčio Bendrijos rinkoje padarytas poveikis.

(101)

Šiuo pagrindu Komisija neatmeta galimybės, kad dėl neigiamo eksporto pardavimo pokyčio buvo padarytas poveikis visai Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai. Vis dėlto atlikus pirmiau nurodytą analizę, buvo patvirtinta, kad blogėjančių eksporto veiklos rezultatų įtaka nėra tokia, kad būtų galima paneigti KLR importo dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinį ryšį.

c)   Kiti Bendrijos gamintojai

(102)

Nuo 2001 m. iki TL kito vienintelio Bendrijos gamintojo pardavimas smarkiai sumažėjo, t. y. 54 %. Remiantis turima informacija, buvo nustatyta, kad kito Bendrijos gamintojo padėtis yra tokia pat kaip ir Bendrijos pramonės padėtis. Atitinkamai daroma laikina išvada, kad dėl tokio pardavimo Bendrijos pramonė negalėjo patirti žalos.

d)   Žaliavos kainų padidėjimas

(103)

Vienas eksportuotojas įrodinėjo, kad pagrindinė žalos atsiradimo priežastis – padidėjusios pagrindinės žaliavos, amonio paravolframato (toliau – APT) kainos. Iš tikrųjų, aptariamojo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2005 m. APT kainos padidėjo daugiau nei 100 %.

(104)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonės padėties pablogėjimas sutapo su Kinijos importo padidėjimu nuo 2001 m. iki 2005 m., ir kad ši padėtis pablogėjo ne tik aptariamojo laikotarpio pabaigoje.

(105)

Be to, žaliavų kainos didėjo tik 2005 m. Vis dėlto tais konkrečiais metais faktinės Bendrijos pramonės kainos padidėjo šiek tiek daugiau (33 %) nei gamybos sąnaudos (30 %).

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Bendra vieneto kaina už toną, 2001 m. = 100

100

95

88

97

126

Vieneto pardavimo kaina, 2001 m. = 100

100

87

76

85

113

(106)

Iš šių laikotarpio tendencijų matyti, kad nors padidėjusiomis žaliavos kainomis buvo daroma įtaka bendram sąnaudų padidėjimui, kurios per aptariamąjį laikotarpį viršijo pardavimo kainas, žaliavos nebuvo lemiamas Bendrijos pramonės finansinės padėties blogėjimo veiksnys. Labiau tikėtina, kad šio pablogėjimo priežastis buvo dėl prarastos užimamos rinkos dalies padidėjusios vidutinės sąnaudos ir todėl, kaip pažymėta pirmiau, panaudoti maži gamybos pajėgumai.

(107)

Be to, Bendrijos pramonė negalėjo pakankamai padidinti savo atitinkamų kainų, kad galėtų kompensuoti padidėjusias sąnaudas. Šių nelanksčių kainų priežastis – tuo pat metu padidėjęs KLR kilmės importas dempingo kaina. Importuojamų produktų kainos buvo gerokai žemesnės už Bendrijos pramonės kainas. Šiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad dėl šio importo dempingo kaina Bendrijos pramonė turėjo atremti didelį kainų spaudimą ir todėl jos galimybės didinant pardavimo kainas kompensuoti padidėjusias sąnaudas buvo ribotos.

(108)

Pagaliau reikėtų pažymėti, kad padidėjusių žaliavos kainų poveikį jautė visi operacijų vykdytojai rinkoje, įskaitant Kinijos eksportuojančius gamintojus, todėl jų negalima laikyti ypatingu veiksniu, dėl kurio buvo padaryta žala Bendrijos pramonei.

(109)

Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, daroma išvada, kad padidėjusių žaliavų kainų per se įtaka nėra tokia, kad būtų galima paneigti KLR importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonei padarytos žalos priežastinį ryšį.

4.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(110)

Bendrijos pramonės patirtos žalos pagrindinė išraiška – sumažėjęs pardavimo kiekis ir prarasta rinkos dalis, dėl kurių buvo jaučiamas neigiamas poveikis pelningumui. Dėl to kritusios kainos ir dėl žemo pajėgumų panaudojimo lygio patirti masto ekonomijos nuostoliai lėmė tokį žemą neigiamo pelningumo lygį, kurio nebuvo galima išlaikyti, ir dėl kurio Bendrijos pramonė patyrė didelių finansinių nuostolių.

(111)

Bendrijos pramonės daugelio žalos rodiklių pablogėjimas sutapo su staigiu iš KLR importuojamo kiekio ir užimamos rinkos dalies padidėjimu ir ženkliu dėl šio importo kainų mažinimu.

(112)

Nepaisant to, kad per tyrimą buvo nustatyta, jog negalima atmesti galimybės, kad žalai įtakos galėjo būti daroma Bendrijos pramonės eksporto į ES nepriklausančias valstybes neigiama raida, šios raidos galimas poveikis nėra toks, kad būtų galima paneigti KLR importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastinį ryšį.

(113)

Be to, nors žaliavos kainos padidėjimas per TL buvo padidėjimas be precedento, jo poveikį jautė visi operacijų vykdytojai rinkoje. Be to, iš žalos rodiklių laikotarpio tendencijų negalima nustatyti, kad tai buvo pagrindinė Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis.

(114)

Todėl daroma išvada, kad KLR kilmės importas dempingo kaina padarė materialinę žalą Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

F.   BENDRIJOS INTERESAI

1.   Bendrosios pastabos

(115)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo išnagrinėta, ar esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad Bendrijai nėra naudinga nustatyti antidempingo priemones iš tiriamosios valstybės importuojamiems produktams. Komisija išsiuntė klausimynus visiems skunde paminėtiems importuotojams, prekybininkams ir pramonės vartotojams. Atsakymai į klausimyno klausimus buvo gauti iš trijų importuotojų.

(116)

Remiantis informacija, gauta iš bendradarbiaujančių šalių, buvo padarytos šios išvados.

2.   Bendrijos pramonės interesai

(117)

Primenama, kad Bendrijos pramonę sudaro vienas gamintojas su Austrijoje veikiančiomis gamybos įmonėmis, kurio pelningumas per aptariamąjį laikotarpį labai sumažėjo. Tai turėjo neigiamą poveikį užimtumui ir investicijų lygiui.

(118)

Jei nebus nustatytos priemonės, yra tikimybė, kad Bendrijos pramonė bus priversta nutraukti strategiškai svarbių tam tikriems moderniųjų technologijų sektoriams volframo elektrodų gamybą dėl šios veiklos pelningumo trūkumo, atsiradusio dėl importo dempingo kaina patiriamo kainų spaudimo.

(119)

Reikėtų pažymėti, kad volframo elektrodų gamybos linija taip pat buvo naudojama kitiems apvaliesiems produktams, t. y. molibdeno strypams, vieloms ir purškiamuoju būdu metalizuotoms vieloms bei stiklo lydymui naudojamiems elektrodams. Vykstant gamybos procesui kai kurios šių produktų fiksuotos sąnaudos buvo tokios pat kaip ir volframo elektrodų. Kadangi per aptariamąjį laikotarpį volframo elektrodų gamyba sumažėjo 60 %, neigiamas poveikis buvo daromas ne tik volframo elektrodų gamybos sąnaudoms, bet ir kitiems Bendrijos pramonės gaminamiems apvaliesiems produktams.

(120)

Tai reikėtų įvertinti atsižvelgiant į augančią aptariamo produkto pasaulinę paklausą, kuri, jeigu būtų nustatytos priemonės, leistų Bendrijos pramonei padidinti pardavimą, pagerinti pelningumą ir taip užtikrinti šios pramonės ekonominį gyvybingumą.

(121)

Todėl buvo padaryta išvada, kad antidempingo priemonės atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

3.   Konkurenciją ir prekybą iškraipantis poveikis

(122)

Vienas eksportuojantis gamintojas ir eksportuotojų asociacija įrodinėjo, kad nustačius muitus Kinijos eksportuojantys gamintojai išnyktų iš Bendrijos rinkos dėl akivaizdaus importo iš kitų valstybių trūkumo. Dėl to ypač susilpnėtų konkurencija ir dar labiau sustiprėtų jau dabar dominuojanti Bendrijos pramonės padėtis.

(123)

Vis dėlto yra labiau tikėtina, kad nustačius priemones keletas tiriamųjų eksportuojančių gamintojų toliau pardavinės aptariamą produktą Bendrijoje, nors tik nenuostolinga kaina, nes jie turi tvirtą technologinį pagrindą ir užima stiprią padėtį Bendrijoje. Be to, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, negalima atmesti galimybės, kad Bendrijos pramonė nutrauktų volframo elektrodų gamybą Bendrijoje, dėl ko sustiprėtų eksportuojančių gamintojų padėtis ir ypač susilpnėtų konkurencija Bendrijos rinkoje.

(124)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad yra du Bendrijos gamintojai, kurie jau užtikrina tam tikrą konkurencijos laipsnį Bendrijos rinkoje ir eksporto rinkose.

(125)

Toliau primenama, kad jokiomis antidempingo priemonėmis nesiekiama užkirsti kelio trečiųjų valstybių eksportuotojams patekti į Bendrijos rinką, veikiau – atkurti vienodas sąlygas, kurios buvo iškreiptos dėl nesąžiningos prekybos.

4.   Vartotojų interesai

(126)

Klausimynai buvo išsiųsti visoms šalims, skunde įvardintoms kaip vartotojai, aviacijos ir kosmoso, branduoliniame, jūrų pramonės, automobilių, chemijos ir inžinerijos sektoriuose. Komisija negavo nė vieno atsakymo į klausimyno klausimus nei iš suinteresuotųjų vartotojų, nei iš atstovaujančių asociacijų.

(127)

Suvirinimas volframo elektrodu naudojamas kai itin svarbu išgauti kokybiškas suvirintąsias siūles (inter alia, orlaivių, karinių jūrų laivynų, branduolinėje ir chemijos pramonėje). Iš turimos informacijos matyti, kad pirkėjams svarbiausi kriterijai yra kokybė ir patikimumas ir kad elektrodų sąnaudos nėra labai reikšmingos palyginti su galutinio produkto verte.

(128)

Atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą aptariamo produkto vartotojai neišreiškė jokio susidomėjimo, galima daryti laikiną išvadą, kad nustačius bet kokias antidempingo priemones, neturėtų būti padarytas reikšmingas poveikis jų padėčiai.

5.   Nesusijusių importuotojų ir (arba) prekybininkų interesai Bendrijoje

(129)

Vienas importuotojas visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą, pateikdamas atsakymus į klausimyno klausimus, o kiti du bendradarbiavo iš dalies. Šie trys importuotojai importavo daugiau nei 30 % viso per TL importuoto Bendrijos aptariamo produkto. Visapusiškai bendradarbiavusiam importuotojui aptariamas produktas siekia 85 % jo apyvartos.

(130)

Nustačius antidempingo priemones, negalima atmesti galimybės, kad sumažės tiriamosios valstybės kilmės importo lygis ir taip bus daromas poveikis importuotojo ekonominei padėčiai. Vis dėlto padidinus importuojamo aptariamo produkto kainas, būtų atstatyta tik importuotojo konkurencija su Bendrijos gamintojais ir iš importuotojų nebūtų atimta galimybė parduoti aptariamą produktą. Be to, dėl menkos aptariamo produkto sąnaudų dalies visose vartotojo sąnaudose importuotojams turėtų būti lengviau nustatyti bet kokią didesnę kainą vartotojams. Šiuo pagrindu daroma laikina išvada, kad nustatant antidempingo priemones neturėtų būti daromas reikšmingas neigiamas poveikis Bendrijos importuotojų padėčiai.

6.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(131)

Nustačius priemones būtų galima tikėtis, kad Bendrijos pramonė vėl galės pasiekti prarasto pardavimo lygį ir atgauti rinkos dalis bei pagerinti savo pelningumą. Atsižvelgiant į blogėjančią Bendrijos pramonės padėtį, nenustačius priemonių, labai rizikuojama, kad Bendrijos pramonė privalės nutraukti savo gamybos įmonių veiklą ir iš darbo atleis darbuotojus. Aptariamo produkto naudojimo moderniųjų technologijų sektoriuose, kuriuose elektrodų sąnaudos nėra labai reikšmingos palyginti su galutinių produktų verte, atžvilgiu antidempingo priemonių poveikis importuotojų ir (arba) prekybininkų padėčiai būtų tik nežymus.

(132)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma laikina išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti antidempingo muitų tam tikriems importuojamiems KLR kilmės volframo elektrodams.

G.   LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1.   Žalos pašalinimo dydis

(133)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos, priežastinių ryšių ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tolesnei importu dempingo kaina Bendrijos pramonei daromai žalai.

(134)

Nustatytos priemonės turėtų būti pakankamo dydžio, kad būtų pašalinta šiuo importu padaryta žala, neviršijant per tyrimą nustatyto dempingo skirtumo. Skaičiuojant muito dydį, būtiną žalingo dempingo poveikiui panaikinti, manoma, kad bet kokios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti jos gamybos sąnaudas ir gauti bendrą ikimokestinį pelną, kurį logiškai galėtų pasiekti tokios rūšies pramonė sektoriuje vyraujant normalioms konkurencijos sąlygoms, t. y. parduodant panašią prekę Bendrijoje, kai nėra vykdomas importas dempingo kaina. Skaičiuojant buvo naudota 8 % apyvartos ikimokestinio pelno marža, nustatyta remiantis iki importo dempingo kaina gautais pelno dydžiais. Šiuo pagrindu Bendrijos pramonei buvo apskaičiuota panašaus produkto nenuostolinga kaina. Nenuostolinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą 8 % pelno maržą. Vienos per TL iš KLR eksportuotos produkto rūšies Bendrijos pramonė negamino ir nepardavinėjo per TL. Apskaičiuojant dydį, kurio pakaktų, kad būtų pašalinta šiuo importu padaryta žala, buvo atsižvelgiama į šios rūšies ir kitų Kinijos eksportuotojų eksportuojamų rūšių kainos santykį.

(135)

Tuomet reikalingas kainos padidėjimas buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės importo kainos palyginimu su svertine vidutine nenuostolinga panašaus Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduoto produkto kaina.

(136)

Lyginant buvo pakoreguotos importuotojų atliekamos funkcijos, būtent: pakavimo, sandėliavimo, kokybės kontrolės, ženklinimo prekės ženklu, o kai kuriais atvejais – elektrodų fizinio apdorojimo, kad importą būtų galima palyginti su Bendrijos pramonės pardavimu.

(137)

Taip lyginant gautas bet koks skirtumas buvo išreikštas vidutinės importo CIF vertės procentais.

(138)

Toliau pateikiami bendrovėms, kurioms buvo suteiktas IR arba RER, nustatyti laikinieji svertiniai vidutiniai žalos skirtumai:

Bendrovė

Laikinasis žalos skirtumas

Shandong Weldstone Tungsten Industry Co. Ltd.

53,0 %

Shaanxi Yuheng Tungsten & Molybdenum Industrial Co. Ltd.

46,9 %

Beijing Advanced Metal Materials Co. Ltd.

35,0 %

(139)

Norint apskaičiuoti bendrą valstybės žalos pašalinimo dydį visiems kitiems KLR eksportuotojams, reikėtų prisiminti, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Todėl žalos skirtumas buvo apskaičiuotas toks pat kaip ir bendradarbiaujančiai bendrovei, kuriai nebuvo taikomas RER ir (arba) IR, nustatytas žalos pašalinimo dydis, t. y. 86,8 %.

2.   Laikinosios priemonės

(140)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad nustatomas laikinasis antidempingo muitas turėtų būti lygus nustatytam dempingo skirtumui, bet negali viršyti pirmiau apskaičiuoto žalos skirtumo pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį.

(141)

Šiame reglamente nurodytos antidempingo muitų normos atskiroms bendrovėms buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šios muito normos (kitokios, nei tos valstybės muito normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai importuojamiems tiriamosios valstybės kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs paminėti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio dokumento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos, ir jiems galios muitų normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“.

(142)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos (gamybos, vidaus ir eksporto pardavimo) pasikeitimus, susijusius su, pavyzdžiui, šio pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimu. Prireikus, Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą, atnaujindama bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(143)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nustatomos tokios laikinosios muito normos:

Shandong Weldstone Tungsten Industry Co. Ltd.

25,9 %

Shaanxi Yuheng Tungsten & Molybdenum Industrial Co. Ltd.

46,9 %

Beijing Advanced Metal Materials Co. Ltd.

35,0 %

Visoms kitoms bendrovėms

86,8 %

3.   Speciali stebėsena

(144)

Siekiant sumažinti iki minimumo dėl didelio muito normų skirtumo ir ypač dėl nustatyto fakto, kad, vienas KLR bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuriam yra pasiūlytas individualus muitas, taip pat eksportuoja į Bendriją bendradarbiaujančios valstybės valdomos bendrovės, kuriai negali būti taikomas IR, gaminamus volframo elektrodus, atsiradusią muito taikymo vengimo riziką, manoma, kad šiuo atveju reikia imtis specialių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Atitinkamam gamintojui apskaičiuotas specialusis dempingo skirtumas gali būti taikomas tik atitinkamo eksportuojančio gamintojo gaminamam importuojamam aptariamam produktui. Taikomos tokios specialiosios priemonės:

(145)

Valstybių narių muitinei pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kuri privalo atitikti šio reglamento priede nurodytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas likutinis antidempingo muitas.

(146)

Primenama, kad jeigu nustačius antidempingo priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomas žemesnės individualaus muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą reikėtų laikyti prekybos tendencijų pokyčiu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu įvykdomos sąlygos gali būti inicijuojamas tyrimas dėl taikymo vengimo. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

H.   BAIGIAMOJI NUOSTATA

(147)

Kad būtų užtikrintas geras administravimas, reikia nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį, gali pareikšti savo nuomonę raštu ir reikalauti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra laikinos, ir jas gali reikėti persvarstyti, siekiant nustatyti bet kokį galutinį muitą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Laikinasis antidempingo muitas nustatomas tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo elektrodams (įskaitant elektrodams skirtas volframo juostas ir strypus), išskyrus pagamintus paprasto sukepinimo būdu, išilgai supjaustytiems arba nesupjaustytiems, kurių KN kodai yra ex 8101 95 00 ir ex 8515 90 90 (TARIC kodai 8101950010 ir 8515909010).

2.   Toliau nurodytų bendrovių pagamintiems produktams nustatoma tokia laikinojo antidempingo muito, taikomo grynojo franko prie Bendrijos sienos kainai, prieš sumokant muitą, norma:

Bendrovė

Antidempingo muitas

TARIC papildomas kodas

Shandong Weldstone Tungsten Industry Co. Ltd.

25,9 %

A754

Shaanxi Yuheng Tungsten & Molybdenum Industrial Co. Ltd.

46,9 %

A755

Beijing Advanced Metal Materials Co. Ltd.

35,0 %

A756

Visoms kitoms bendrovėms

86,8 %

A999

3.   2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytų individualių muito normų taikymas yra sąlyginis, pateikus valstybių narių muitinei galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą, atitinkančią priede numatytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms taikytina muito norma.

4.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai į laisvą apyvartą Bendrijoje išleidžiami tik tuo atveju, jeigu pateikiamas laikinojo muito dydžio užstatas.

5.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos muitams galiojančios nuostatos.

2 straipsnis

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 384/96 20 straipsnio, suinteresuotosios šalys gali prašyti atskleisti pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas šis reglamentas, raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti, kad Komisija jas išklausytų per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 21 straipsnio 4 dalį suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas apie šio reglamento taikymą per vieną mėnesį nuo jo įsigaliojimo.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento 1 straipsnis galioja šešis mėnesius.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Primta Briuselyje, 2006 m. rugsėjo 13 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL C 322, 2005 12 17, p. 12.

(3)  Commission européenne, Direction générale du Commerce, Direction B, 1049 Bruxelles, Belgique.


PRIEDAS

Šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta tokios formos bendrovės pareigūno pasirašyta deklaracija:

1.

Komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio bendrovės pareigūno vardas, pavardė ir pareigos;

2.

Pateikiama tokia deklaracija: „Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad į šią sąskaitą įrašytą eksportui į Europos bendriją parduodamą volframo elektrodų (papildomas TARIC kodas) (kiekį) pagamino Kinijos Liaudies Respublikos (bendrovės pavadinimas ir adresas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“.

Data ir parašas


14.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/34


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1351/2006

2006 m. rugsėjo 13 d.

nustatantis bendrą paskirstymo koeficientą, taikytiną pagal kukurūzų tarifinę kvotą, numatytą Reglamentu (EB) Nr. 573/2003

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2003 m. kovo 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 573/2003, nustatantį išsamias Tarybos sprendimo 2003/18/EB taikymo taisykles, susijusias su Bendrijos tarifinių kvotų forma įvedamomis lengvatomis tam tikriems grūdų produktams, kurių kilmės šalis yra Rumunija, ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2809/2000 (2), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 573/2003 buvo atidaryta 149 000 tonų kukurūzų tarifinė kvota (eilės Nr. 09.4767) 2006–2007 prekybos metams.

(2)

Kiekiai, prašyti pirmadienį, 2006 m. rugsėjo 11 d., remiantis Reglamento (EB) Nr. 573/2003 2 straipsnio 1 dalimi, viršija turimus kiekius. Todėl reikėtų nustatyti, kokiu mastu galima išduoti licencijas, prašomiems kiekiams taikant bendrą paskirstymo koeficientą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kiekvienas pateiktas ir Komisijai pirmadienį, 2006 m. rugsėjo 11 d., perduotas importo licencijos prašymas „Rumunijos“ kukurūzų kvotai, remiantis Reglamento (EB) Nr. 573/2003 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra tenkintinas iki 2,85706 % prašomo kiekio.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. rugsėjo 14 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. rugsėjo 13 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(2)  OL L 82, 2003 3 29, p. 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1024/2006 (OL L 184, 2006 7 6, p. 7).


Top