6.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

6.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/3

(1)

Didžiausias leistinas švino kiekis cinko okside yra nustatomas 2003 m. liepos 25 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1334/2003, iš dalies pakeičiančiame sąlygas dėl kelių pašarų priedų, priklausančių mikroelementų grupei, leidimo (2), o didžiausias leistinas švino kiekis vulkaninės kilmės klinoptilolite yra nustatomas 2004 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2148/2004 dėl nuolatinio ir laikino leidimo naudoti tam tikrus priedus ir dėl leidimo naudoti tam tikrus pašaruose jau leidžiamus priedus (3).

(2)

Didžiausias leistinas švino kiekis prieduose, priklausančiuose funkcinei mikroelementų junginių, įskaitant cinko oksidą, grupei, ir prieduose, priklausančiuose funkcinėms rišamųjų medžiagų ir birumą gerinančių medžiagų, įskaitant vulkaninės kilmės klinoptilolitą, grupėms, yra nustatytas 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/87/EB (5). Kadangi siekiant didesnio aiškumo nepageidaujamas medžiagas reglamentuojančios nuostatos turėtų būti sujungtos į vieną tekstą, tikslinga panaikinti atitinkamas Reglamentų (EB) Nr. 1334/2003 ir (EB) Nr. 2148/2004 nuorodas.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

6.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/4

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1864/2004 (1) atidarytos iš trečiųjų šalių importuojamų konservuotų pievagrybių tarifinės kvotos ir nustatytas jų valdymas.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1864/2004 yra numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, leidžiančios Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos (toliau – naujosios valstybės narės) importuotojams pasinaudoti tomis kvotomis. Tų priemonių tikslas – naujosiose valstybėse narėse atskirti tradicinius ir naujus importuotojus ir patikslinti kiekius, kuriems tradiciniai importuotojai iš naujųjų valstybių narių galėtų prašyti licencijų tam, kad jiems būtų sudarytos sąlygos naudotis sistema.

(3)

Siekiant užtikrinti išsiplėtusios Bendrijos rinkos aprūpinimo tęstinumą, atsižvelgiant į naujųjų valstybių narių ekonomines tiekimo sąlygas, vyravusias iki įstojimo į Europos Sąjungą, turėtų būti atidaryta autonominė ir laikina Agaricus genties konservuotų pievagrybių, kurių KN kodai yra 0711 51 00, 2003 10 20 ir 2003 10 30, importo tarifinė kvota.

(4)

Ši nauja tarifinė kvota turi būti laikina ir negali nulemti dėl naujųjų valstybių narių įstojimo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) kontekste vykstančių derybų.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų vadybos komiteto nuomonę,

—

95 % tradiciniams importuotojams,

—

5 % tradiciniams importuotojams

6.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/8

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 565/2002 (1) buvo nustatytas iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų tarifų kvotų valdymas ir įvesta kilmės sertifikatų sistema.

(2)

2004 m. vasario 3 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 228/2004, nustatančiame pereinamojo laikotarpio priemones, taikomas Reglamentui (EEB) Nr. 565/2002 dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo (2), buvo priimtos priemonės, siekiant šių šalių (toliau – naujosios valstybės narės) importuotojams sudaryti sąlygas naudotis Reglamento (EB) Nr. 565/2002 nuostatomis. Šių priemonių tikslas – šiose naujosiose valstybėse narėse atskirti tradicinius ir naujus importuotojus ir pritaikyti standartinio kiekio sąvoką tam, kad tie importuotojai galėtų pasinaudoti šia sistema.

(3)

Siekiant užtikrinti išsiplėtusios Bendrijos rinkos aprūpinimo tęstinumą, atsižvelgiant į naujųjų valstybių narių ekonomines tiekimo sąlygas, vyravusias iki įstojimo, turėtų būti atidaryta autonominė ir laikina šviežių arba šaldytų česnakų, kurių KN kodas yra 0703 20 00, importo tarifų kvota.

(4)

Ši nauja tarifų kvota turi būti laikina ir negali nulemti dėl naujųjų valstybių narių įstojimo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) kontekste vykstančių derybų.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų vadybos komiteto nuomonę,

—

70 % – tradiciniams importuotojams,

—

30 % – naujiems importuotojams.

6.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/12

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1928/2005 (2) buvo nustatytas grąžinamųjų išmokų dydis, kuris nuo 2005 m. lapkričio 25 d. taikomas priede išvardytiems produktams, eksportuojamiems kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą.

(2)

Šiuo metu Komisijoje turimai informacijai taikomos taisyklės ir kriterijai, kurie nurodomi Reglamente (EB) Nr. 1928/2005. Tai reiškia, kad šiuo metu taikomos eksporto grąžinamosios išmokos turi būti keičiamos kaip nurodyta šio reglamento priede,

6.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/14

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 4088/87 2 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnis numato, kad Bendrijos gamintojo ir importo kainos vienažiedžiams gvazdikams, daugiažiedžiams gvazdikams, stambiažiedėms ir smulkiažiedėms rožėms nustatomos kas penkiolika dienų ir galioja dvi savaites. Pagal 1988 m. kovo 17 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 700/88, nustatančio detalias tam tikrų gėlininkystės produktų, kurių kilmės šalys yra Kipras, Izraelis, Jordanija ir Marokas bei Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, importo tvarkos taikymo taisykles, pirmą straipsnį (2), šios kainos yra nustatomos dviejų savaičių laikotarpiui remiantis valstybių narių pateiktų kainų koeficientu.

(2)

Šios kainos turi būti nustatytos nedelsiant, kad būtų galima nustatyti taikomus muitų tarifus.

(3)

Po Kipro įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., šiai šaliai nereikėtų nustatyti importo kainų.

(4)

Taip pat nereikėtų nustatyti importo kainų produktams, kurių kilmės šalis yra Izraelis, Marokas, Jordanija ir Gazos Ruožas, atsižvelgiant į susitarimus, priimtus 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2003/917/EB dėl Europos bendrijos ir Izraelio Valstybės susitarimo pasikeičiant raštais dėl abipusių liberalizavimo priemonių sudarymo ir EB–Izraelio asociacijos susitarimo protokolų Nr. 1 ir 2 pakeitimo (3), 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2003/914/EB dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant raštais dėl abipusių liberalizavimo priemonių sudarymo ir EB–Maroko asociacijos sutarties 1 ir 3 protokolų pakeitimo (4), 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2005/4/EB dėl Europos bendrijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) susitarimo pasikeičiant laiškais sudarymo Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo Palestinos valdžios naudai dėl abipusių liberalizavimo priemonių ir EB–Palestinos valdžios laikinojo asociacijos susitarimo 1 ir 2 protokolų pakeitimo naujais protokolais (5).

(5)

Tarp Gyvų augalų ir gėlininkystės vadybos komiteto posėdžių Komisija turi imtis šių priemonių,

6.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/16

(1)

Direktyvoje 2002/32/EB numatyta, kad gyvūnų pašarams skirtus produktus, kuriuose esantis nepageidaujamų medžiagų kiekis viršija tos direktyvos I priede nustatytą didžiausią leistiną kiekį, naudoti draudžiama.

(2)

Priėmus Direktyvą 2002/32/EB, Komisija pareiškė, kad tos direktyvos I priede išdėstytos nuostatos bus persvarstomos remiantis naujausiais moksliniais rizikos įvertinimais, atsižvelgiant į draudimą skiesti reikalavimų neatitinkančius užkrėstus produktus, skirtus gyvūnų pašarams.

(3)

2005 m. vasario 2 d. Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslininkų grupė teršalų maisto grandinėje klausimais Komisijos prašymu priėmė nuomonę apie kamfechlorą kaip nepageidaujamą medžiagą gyvūnų pašaruose.

(4)

Kamfechloras yra nesisteminis insekticidas, kurį palaipsniui nustojama naudoti daugelyje pasaulio šalių. Kamfechloro junginiai yra kompleksiniai, nustatyti mažiausiai 202 įvairūs jam giminingi junginiai. Dėl savo patvarumo ir cheminių savybių kamfechloras iki šiol randamas aplinkoje.

(5)

Nors kai kurių kamfechlorui giminingų junginių, pvz., CHB 32, kurie yra pagrindinės sudedamosios techninių mišinių dalys, biotransformacija yra palyginti greita, kiti kamfechlorui giminingi junginiai, pvz., CHB 26, 50 ir 62, yra patvaresni ir labai kaupiasi maisto grandinėje. Kamfechlorui giminingi junginiai CHB 26, 50 ir 62 gali būti naudojami kaip užterštumo kamfechloru indikatoriai. Pagal tai, ar esama CHB 32, galima nustatyti, ar užteršta neseniai, todėl siekiant nustatyti galimas kamfechloro naudojimo apgaules minėtą junginį reikėtų įtraukti į stebėsenos programas.

(6)

Gyvūnai kamfechloru labiausiai paveikiami per pašarams naudojamus žuvų taukus ir žuvų miltus. Žuvų pašaruose (ypač skirtuose mėsėdžių rūšims) gali būti didelis žuvų taukų arba žuvų miltų kiekis. Kiti gyvūnai suvartoja mažiau žuvų miltų, todėl jie kamfechloru per pašarus paveikiami mažiau.

(7)

Žuvys yra jautriausios kamfechloro toksiškumui. Į riebių žuvų valgomuosius audinius patenka didelis kiekis kamfechloro, o į kitų auginamų gyvūnų audinius jo patenka mažiau. Žuvys, ypač daug lipidų turinčios jų rūšys, yra pagrindinis kamfechloro poveikio žmogui šaltinis, tuo tarpu kiti šaltiniai nėra tokie pavojingi.

(8)

Reikėtų pakeisti dabartinį bendrą didžiausią leistiną kamfechloro kiekį visuose maisto produktuose didžiausiu leistinu kamfechloro kiekiu žuvų taukuose, žuvų miltuose ir žuvų pašaruose, kad būtų galima užtikrinti, jog šie produktai nekelia jokio pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai. Labai sumažinus tiesiogiai žuvims sušeriamuose pašaruose esantį kamfechloro kiekį pagerėjo pašarų sauga, o tikslingai kontroliuojant gyvūnams šerti skirtus produktus, per kuriuos gyvūnai yra labiausiai paveikiami kamfechloru, pašarų sauga turėtų dar labiau pagerėti.

(9)

Dabartinis bendras didžiausias leistinas kamfechloro kiekis neparodo esamo įprastinio žuvų taukų taršos lygio. Didžiausią leistiną kamfechloro kiekį žuvų taukuose reikėtų nustatyti atsižvelgiant į įprastinį taršos lygį, kad būtų galima išvengti pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai. Šis didžiausias leistinas kiekis turi būti persvarstytas atsižvelgiant į platesnį būtino taršos mažinimo procedūrų taikymo mastą.

(10)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2002/32/EB.

(11)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

6.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/19

(1)

Direktyvoje 2002/32/EB nustatyta, kad gyvūnų pašarams skirtus produktus, kuriuose esantis nepageidaujamų medžiagų kiekis viršija šios direktyvos I priede nustatytą didžiausią leistiną kiekį, naudoti draudžiama.

(2)

Priėmus Direktyvą 2002/32/EB, Komisija pareiškė, kad tos direktyvos I priede išdėstytos nuostatos bus persvarstomos remiantis naujausiais moksliniais rizikos įvertinimais ir atsižvelgiant į draudimą skiesti užterštus reikalavimų neatitinkančius gyvūnų pašarams skirtus produktus.

(3)

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkų grupė teršalų maisto grandinėje klausimais 2004 m. birželio 2 d. Komisijos prašymu priėmė nuomonę apie šviną, kaip nepageidaujamą medžiagą gyvūnų pašaruose.

(4)

Maisto užteršimas švinu yra susirūpinimą keliantis visuomenės sveikatos klausimas. Tam tikras švino kiekis kaupiasi inkstų ir kepenų audiniuose, raumenų audiniuose lieka labai nedidelis švino kiekis ir į pieną patenka ribotas švino kiekis. Todėl gyvūninės kilmės maisto produktai nėra pagrindinis švino poveikio žmonėms šaltinis.

(5)

Panašu, kad galvijai ir avys yra jautriausi gyvuliai ūminiam švino toksiškumui. Buvo pranešta apie atskirus apsinuodijimo nurijus iš užterštų vietų gautas pašarines medžiagas ar atsitiktinai nurijus švino turinčių medžiagų atvejus. Tačiau Europos Sąjungoje prekybinėse pašarinėse medžiagose nustatytas švino kiekis nesukelia klinikinių toksiškumo požymių.

(6)

Galiojančios teisinės nuostatos dėl gyvūnų pašarams skirtuose produktuose esančio švino yra iš esmės tinkamos užtikrinti, kad šie produktai nekeltų jokios grėsmės žmonių ir gyvūnų sveikatai ar nedarytų neigiamos įtakos gyvulininkystės produkcijai.

(7)

Panašu, kad jautriausi gyvūnai yra galvijai ir avys, o žalieji pašarai sudaro pagrindinę jų paros raciono dalį, todėl svarbu persvarstyti galimą tolesnį didžiausio leistino švino kiekio žaliuosiuose pašaruose sumažinimą.

(8)

Be to, tikslinga nustatyti didžiausią leistiną švino kiekį pašarų prieduose, kurie priklauso funkcinei mikroelementų, rišiklių ir nuo sulipimo apsaugančių medžiagų grupei, ir premiksuose. Nustatant didžiausią premiksuose leistiną švino kiekį atsižvelgta ne į skirtingų gyvūnų veislių jautrumą švinui, o į priedus, kuriuose yra didžiausias švino kiekis. Saugant gyvūnų ir visuomenės sveikatą premiksų gamintojams tenka atsakomybė užtikrinti, kad būtų laikomasi didžiausių premiksuose leistinų kiekių ir kad nurodymai kaip naudoti premiksus atitiktų nustatytą didžiausią pašarų papilduose ir visaverčiuose pašaruose leistiną švino kiekį.

(9)

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkų grupė teršalų maisto grandinėje klausimais 2004 m. rugsėjo 22 d. Komisijos prašymu priėmė nuomonę apie fluorą, kaip nepageidaujamą medžiagą gyvūnų pašaruose.

(10)

Fluoras ypač gerai kaupiasi kalkėjančiuose audiniuose. Į valgomuosius audinius, įskaitant pieną ir kiaušinius, jo patenka ribotas kiekis. Taigi fluoro koncentracijos gyvūninės kilmės maisto produktuose neturi didelio poveikio žmogui.

(11)

Europos Sąjungoje fluoro kiekis ganyklose, žolėje ir kombinuotuosiuose pašaruose yra iš esmės nedidelis, todėl fluoro poveikis gyvūnams dažniausiai neviršija kenksmingą poveikį sukeliančios ribos. Tačiau kai kuriose atskirose geografinėse vietovėse ir kartais netoli pramoninių vietų, kurios labai užterštos fluoru, per didelis fluoro poveikis siejamas su dantų ir skeleto išsigimimais.

(12)

Galiojančios teisinės nuostatos dėl gyvūnų pašarams skirtuose produktuose esančio fluoro yra tinkamos užtikrinti, kad šie produktai nekeltų jokios grėsmės žmonių ir gyvūnų sveikatai ar nedarytų neigiamos įtakos gyvulininkystės produkcijai.

(13)

Kadangi taikoma ekstrahavimo procedūra daro didelę įtaką analizės rezultatui, tą procedūrą reikėtų nustatyti. Gali būti taikoma tolygi procedūra, jei galima įrodyti, kad ji pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(14)

Leistinas fluoro kiekis jūrų vėžiagyviuose, tokiuose kaip jūrų kriliuose, turi būti pakeistas siekiant atsižvelgti į naujus apdorojimo metodus, kuriais gerinama maistinė kokybė ir mažinamas biomasės netekimas, tačiau kurie taip pat didina fluoro kiekį galutiniame produkte.

(15)

1984 m. spalio 26 d. Komisijos direktyvoje 84/547/EEB, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvos 70/524/EEB dėl pašarų priedų (3) priedus, nustatytas didžiausias leistinas fluoro kiekis vermikulite (E 561). Direktyvos 2002/32/EB taikymo sritis leidžia nustatyti didžiausią leistiną nepageidaujamų medžiagų kiekį pašarų prieduose; aiškumo sumetimais nepageidaujamas medžiagas reglamentuojančios taisyklės turėtų būti surašytos viename dokumente.

(16)

EFSA mokslininkų grupė teršalų maisto grandinėje klausimais 2004 m. birželio 2 d. Komisijos prašymu priėmė nuomonę apie kadmį, kaip nepageidaujamą medžiagą gyvūnų pašaruose.

(17)

Maisto užteršimas kadmiu yra susirūpinimą keliantis visuomenės sveikatos klausimas. Kadmis kaupiasi gyvūnų audiniuose dėl koncentracijos maiste poveikio trukmės. Trumpa tokių gyvūnų kaip penimos kiaulės ir paukščiai gyvenimo trukmė sumažina nepageidautinos kadmio koncentracijos minėtų gyvūnų valgomuosiuose audiniuose pavojų. Tačiau į atrajotojų ir arklių organizmą kadmis gali patekti ganantis ganyklose. Tam tikruose regionuose besiganančių gyvūnų organizmuose, ypač jų inkstuose, gali susikaupti didelis kiekis kadmio.

(18)

Kadmis yra toksiškas visoms gyvūnų veislėms. Daugeliui naminių gyvulių veislių, įskaitant kiaules, kurios laikomos kadmiui jautriausia gyvulių veisle, aiškūs klinikiniai simptomai tikriausiai nepasireikš, jei kadmio koncentracija pašaruose nebus didesnė nei 5 mg viename pašaro kilograme.

(19)

Galiojančios teisinės nuostatos dėl gyvūnų pašarams skirtuose produktuose esančio kadmio yra tinkamos užtikrinti, kad šie produktai nekeltų jokios grėsmės žmonių ir gyvūnų sveikatai ar nedarytų neigiamos įtakos gyvulininkystės produkcijai.

(20)

Šiuo metu mineralinės kilmės naminių gyvūnų ėdale ir pašarinėse medžiagose nustatytas tik didžiausias leistinas fosfatų kiekis. Reikėtų nustatyti didžiausią minėtuose gyvūnų pašarams skirtuose produktuose leistiną kadmio kiekį. Siekiant atsižvelgti į naujausius pokyčius, kai ruošiant žuvų pašarą į jį įdedamas didelis kiekis žuvų taukų ir žuvų miltų, reikėtų iš dalies pakeisti dabartinį didžiausią žuvų pašaruose leistiną kadmio kiekį. Be to, tikslinga nustatyti didžiausią leistiną kadmio kiekį prieduose, kurie priklauso funkcinei mikroelementų, rišiklių ir nuo sulipimo apsaugančių medžiagų grupei, bei premiksuose. Nustatant didžiausią premiksuose leistiną kadmio kiekį atsižvelgta ne į skirtingų gyvūnų veislių jautrumą kadmiui, o į priedus, kuriuose yra didžiausias kiekis kadmio. Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 16 straipsnyje, saugant gyvūnų ir visuomenės sveikatą premiksų gamintojams tenka atsakomybė užtikrinti, kad būtų laikomasi didžiausio premiksuose leistino kiekio, o nurodymai kaip naudoti premiksus atitiktų nustatytą didžiausią pašarų papilduose ir visaverčiuose pašaruose leistiną kiekį.

(21)

Todėl Direktyvos 2002/32/EB ir 84/547/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos.

(22)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

6.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/25

(1)

Europos centrinio banko (ECB) ir Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą atlieka nepriklausomi išorės auditoriai, kuriuos rekomenduoja ECB valdančioji taryba ir tvirtina Europos Sąjungos Taryba.

(2)

Dabartinių Airijos centrinio banko ir finansinių paslaugų institucijos išorės auditorių įgaliojimai baigėsi ir nebus atnaujinami. Todėl nuo 2005 finansinių metų turi būti paskirti išorės auditoriai.

(3)

Airijos centrinis bankas ir finansinių paslaugų institucija išorės auditoriumi nuo 2005 finansinių metų pasirinko „Deloitte & Touche“, ir ECB mano, kad jie atitinka būtinus paskyrimo reikalavimus.

(4)

ECB valdančioji taryba rekomendavo šiems išorės auditoriams įgaliojimus suteikti trejiems metams su galimybe juos pratęsti.

(5)

Reikėtų vadovautis ECB valdančiosios tarybos rekomendacija ir atitinkamai iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą 1999/70/EB (2),

6.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/26

6.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/29

(1)

KDR Vyriausybės 2005 m. balandžio 26 d. oficialiu kvietimu 2005 m. gegužės 2 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2005/355/BUSP dėl Europos Sąjungos misijos teikti patarimus ir paramą saugumo sektoriaus reformai Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) (1) (toliau – EUSEC RD Congo).

(2)

EUSEC RD Congo siekiama teikti praktinę paramą Kongo kariuomenės integravimui ir geram valdymui saugumo srityje, įskaitant biudžeto ir finansų kontrolės bei valdymo, kariškio profesijos statuso, mokymo, viešųjų pirkimų, apskaitos ir finansinės stebėsenos srityse. Pagal minėtų bendrųjų veiksmų 2 straipsnį EUSEC RD Congo turi identifikuoti galimybes ir padėti rengti įvairius projektus, kuriuos Europos Sąjunga ir (arba) jos valstybės narės gali nuspręsti paremti šioje srityje.

(3)

2005 m. liepos 19 d. Kongo Vyriausybės prašymu dėl techninės ir logistikos pagalbos KDR ginkluotųjų pajėgų personalo ir finansų valdymo sistemos modernizavimui EUSEC RD Congo parengė techninės pagalbos programos projektą, kurio tikslas – visų pirma modernizuoti KDR gynybos ministerijos mokėjimų sistemą.

(4)

2005 m. lapkričio 11 d. laišku Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis pranešė Kongo Vyriausybei, kad Europos Sąjunga ketina sukurti techninės pagalbos projektą, skirtą minėtai mokėjimų sistemai modernizuoti.

(5)

2005 m. lapkričio 21 d. Taryba patvirtino techninės pagalbos projekto, skirto minėtai mokėjimų sistemai modernizuoti, kūrimo bendrą koncepciją. Projektas turėtų būti sukurtas EUSEC RD Congo kaip atskiras vienetas.

(6)

Mokėjimų sistemos projektui taikomas EUSEC RD Congo, kuri yra civilinė misija, misijos apibūdinimas ir tikslai, tačiau dėl projekto struktūros, įgyvendinimo taisyklių, personalo skaičiaus ir būtino biudžeto reikia iš dalies keisti Bendruosius veiksmus 2005/355/BUSP.

(7)

Trečiosios valstybės turėtų dalyvauti projekte laikantis Europos Vadovų Tarybos nustatytų bendrųjų gairių.

(8)

KDR vykdomame mokėjimų sistemos modernizavimo projekte dalyvausiančiam personalui turėtų būti taikomos nuostatos dėl personalo statuso, taikomos esamam EUSEC RD Congo personalui.

(9)

Projektas bus vykdomas esant situacijai, kuri gali pablogėti ir galėtų pakenkti bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams, nustatytiems Sutarties 11 straipsnyje,

1)

2 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Pagal pirmoje pastraipoje pateikiamą misijos apibūdinimą misijoje sukuriamas techninės pagalbos projektas, skirtas KDR gynybos ministerijos mokėjimų sistemai modernizuoti, (toliau – mokėjimų sistemos projektas) siekiant įvykdyti projekto bendrojoje koncepcijoje nurodytas užduotis.“;

2)

3 straipsnis papildomas šiuo punktu:

3)

įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas mokėjimų sistemos projekte

1.   Nepažeidžiant ES sprendimų priėmimo autonomijos ir jos bendros institucinės struktūros, trečiosios valstybės gali būti kviečiamos prisidėti prie mokėjimų sistemos projekto, jei jos padengia su savo komandiruotais darbuotojais susijusias išlaidas, įskaitant atlyginimus, didelės rizikos draudimą, išmokas ir kelionės į KDR bei atgal išlaidas, taip pat prireikus prisideda prie projekto veiklos išlaidų padengimo.

2.   Prie mokėjimų sistemos projekto prisidedančios trečiosios valstybės turi tas pačias teises ir pareigas administruojant kasdienę projekto veiklą kaip ir ES valstybės narės.

3.   Taryba įgalioja Politinį ir saugumo komitetą priimti atitinkamus sprendimus dėl siūlomų įnašų priėmimo ir įsteigti Prisidedančių valstybių komitetą.

4.   Išsami trečiųjų valstybių dalyvavimo tvarka nustatoma sudarant susitarimus Sutarties 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmininkaujančiai valstybei narei padedantis Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis gali jos vardu vesti derybas dėl tokio susitarimo. Jei ES ir trečioji valstybė yra sudariusios susitarimą, nustatantį tos trečiosios valstybės dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygas, tokio susitarimo nuostatos taikomos vykdant mokėjimų sistemos projektą.“;

4)

įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Konkrečios nuostatos dėl mokėjimų sistemos projekto finansavimo

1.   Iki 2006 m. vasario 15 d. taikomos šios nuostatos:

2.   Laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 16 d. iki gegužės 2 d. su mokėjimų sistemos projektu susijusios veiklos išlaidos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto padengiamos taip:

5)

įterpiamas šis priedas: