This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document L:2005:159:FULL
Official Journal of the European Union, L 159, 22 June 2005
Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 159, 2005m. birželis 22d.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 159, 2005m. birželis 22d.
ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 159 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
48 tomas |
Turinys |
|
I Aktai, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
* |
||
|
|
||
|
* |
2005 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 943/2005, dėl nuolatinio leidimo naudoti tam tikrus pašarų priedus ( 1 ) |
|
|
* |
|
|
II Aktai, kurių skelbti neprivaloma |
|
|
|
Komisija |
|
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, kuriuos skelbti privaloma
22.6.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 159/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 941/2005
2005 m. gegužės 30 d.
iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1868/94, nustatantį bulvių krakmolo gamybos kvotų sistemą
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento (1) nuomonę,
kadangi:
(1) |
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1868/94 (2) 2 straipsnio 1 dalyje nustatomos valstybėms gamintojoms skiriamos kvotos bulvių krakmolo gamybai 2002–2003, 2003–2004 ir 2004–2005 prekybos metams. |
(2) |
Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1868/94 3 straipsnio 2 dalies, valstybėms narėms reikia paskirstyti kvotas ateinantiems trejiems prekybos metams, remiantis Komisijos ataskaita Tarybai. Tam reikėtų atsižvelgti į neseniai įvykusius pokyčius bendrojoje žemės ūkio politikoje ir į Bendriją 2004 m. gegužės 1 d. įstojusių valstybių narių gamybą. Kol nėra žinomi poveikio minėtame gamybos sektoriuje rezultatai, ateinantiems dvejiems metams reikėtų skirti 2004–2005 m. buvusias kvotas. |
(3) |
Valstybės narės gamintojos turi visoms bulvių krakmolo gamybos įmonėms dviejų metų laikotarpiui paskirstyti kvotas, 2004–2005 prekybos metams nustatytų kvotų pagrindu. |
(4) |
Bulvių krakmolo gamybos įmonėms, 2004–2005 m. viršijusioms nustatytą dalinę kvotą, 2005–2006 prekybos metų kvota turi būti sumažinta kiekiais, kuriais buvo dalinė kvota buvo viršyta, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1868/94 6 straipsnio 2 dalyje. |
(5) |
Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1868/94. |
(6) |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė savo nuomonę (3), |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1868/94 2 ir 3 straipsniai pakeičiami taip:
„2 straipsnis
1. 2005–2006 ir 2006–2007 prekybos metams valstybėms narėms, gaminančioms bulvių krakmolą, kvotos paskirstomos kaip nurodyta priede.
2. Kiekviena priede nurodyta valstybė narė gamintoja jai skirtas kvotas paskirsto bulvių krakmolo gamybos įmonėms 2005–2006 ir 2006–2007 prekybos metams, remdamasi 2004–2005 metais krakmolo gamybos įmonėms suteiktomis dalinėmis kvotomis, su sąlyga, kad tai neprieštarauja antrosios pastraipos nuostatoms.
Kiekvienai gamybos įmonei 2005–2006 prekybos metams suteiktos dalinės kvotos turi būti perskaičiuotos, atsižvelgiant į 2004–2005 prekybos metams nustatytos dalinės kvotos viršijimą, kaip numatyta 6 straipsnio 2 dalyje.
3 straipsnis
1. Ne vėliau kaip 2006 m. rugsėjo 30 d. Komisija Tarybai pateikia ataskaitą apie kvotų paskirstymą Bendrijoje kartu su atitinkamais pasiūlymais. Šioje atskaitoje atsižvelgiama į galimus mokėjimų bulvių augintojams pokyčius ir į bulvių krakmolo bei grūdų krakmolo rinkos pokyčius.
2. Ne vėliau kaip 2006 m. gruodžio 31 d. Taryba, vadovaudamasi Sutarties 37 straipsniu, svarsto Komisijos pasiūlymus, remdamasi 1 dalyje minima Komisijos ataskaita.
3. Ne vėliau kaip 2007 m. sausio 31 d. valstybės narės informuoja suinteresuotuosius apie sektoriaus klausimais priimtas išsamias taisykles.“.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2005 m. liepos 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 30 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
F. BODEN
(1) Nuomonė pareikšta 2005 m. gegužės 11 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(2) OL L 197, 1994 7 30, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(3) Nuomonė pareikšta 2005 m. kovo 9 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
PRIEDAS
KVOTŲ PASKIRSTYMAS 2005–2006 IR 2006–2007 PREKYBOS METAMS
(tonos) |
|
Čekijos Respublika |
33 660 |
Danija |
168 215 |
Vokietija |
656 298 |
Estija |
250 |
Ispanija |
1 943 |
Prancūzija |
265 354 |
Latvija |
5 778 |
Lietuva |
1 211 |
Nyderlandai |
507 403 |
Austrija |
47 691 |
Lenkija |
144 985 |
Slovakija |
729 |
Suomija |
53 178 |
Švedija |
62 066 |
Iš viso |
1 948 761 |
22.6.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 159/4 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 942/2005
2005 m. birželio 21 d.
nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams. |
(2) |
Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. birželio 22 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2005 m. birželio 21 d.
Komisijos vardu
J. M. SILVA RODRÍGUEZ
Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams
(1) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).
PRIEDAS
prie 2005 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
052 |
52,7 |
204 |
35,2 |
|
999 |
44,0 |
|
0707 00 05 |
052 |
87,7 |
999 |
87,7 |
|
0709 90 70 |
052 |
92,6 |
999 |
92,6 |
|
0805 50 10 |
388 |
55,4 |
528 |
59,8 |
|
624 |
69,7 |
|
999 |
61,6 |
|
0808 10 80 |
388 |
93,7 |
400 |
110,9 |
|
404 |
90,8 |
|
508 |
80,1 |
|
512 |
66,9 |
|
528 |
62,0 |
|
720 |
99,5 |
|
804 |
90,9 |
|
999 |
86,9 |
|
0809 10 00 |
052 |
204,5 |
624 |
189,0 |
|
999 |
196,8 |
|
0809 20 95 |
052 |
305,8 |
400 |
399,2 |
|
999 |
352,5 |
|
0809 30 10, 0809 30 90 |
052 |
173,1 |
999 |
173,1 |
|
0809 40 05 |
052 |
130,1 |
624 |
165,3 |
|
999 |
147,7 |
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.
22.6.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 159/6 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 943/2005
2005 m. birželio 21 d.
dėl nuolatinio leidimo naudoti tam tikrus pašarų priedus
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1970 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvą 70/524/EEB dėl pašarų priedų (1), ypač į jos 3 straipsnį ir 9d straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (2), ypač į jo 25 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 numatyta, kad priedų naudojimui gyvūnų mityboje turi būti suteiktas leidimas. |
(2) |
Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 25 straipsnyje nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos paraiškoms gauti leidimą naudoti pašarų priedus, pateiktoms pagal Direktyvos 70/524/EEB nuostatas iki Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 taikymo dienos. |
(3) |
Paraiškos gauti leidimą naudoti šio reglamento prieduose išvardytus priedus buvo pateiktos iki Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 taikymo dienos. |
(4) |
Pirminės valstybių narių pastabos dėl šių paraiškų, pateiktų pagal Direktyvos 70/524/EEB 4 straipsnio 4 dalies nuostatas, buvo perduotos Komisijai iki Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 taikymo dienos. Todėl tokios paraiškos ir toliau svarstytinos laikantis Direktyvos 70/524/EEB 4 straipsnio nuostatų. |
(5) |
Pirmą kartą mikroorganizmo Enterococcus faecium (NCIMB 10415) preparatą buvo leista laikinai naudoti mėsiniams viščiukams ir penimoms kiaulėms Komisijos reglamentu (EB) Nr. 866/1999 (3). Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys paraišką gauti leidimą neribotą laiką naudoti šį mikroorganizmo preparatą. Įvertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį mikroorganizmo preparatą, kaip nurodyta I priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką. |
(6) |
Pirmą kartą fermentinį endo-1,3(4)-beta-gliukanazės ir endo-1,4-beta-ksilanazės, gautų iš Penicillium funiculosum (IMI SD 101), preparatą laikinai naudoti dedeklėms vištoms ir mėsiniams kalakutams buvo leista Komisijos reglamentu (EB) Nr. 418/2001 (4). Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys paraišką gauti leidimą neribotą laiką naudoti šį fermentinį preparatą. Įvertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį fermentinį preparatą, kaip nurodyta II priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką. |
(7) |
Pirmą kartą fermentinį endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (CNCM MA 6-10 W), preparatą laikinai naudoti mėsiniams kalakutams buvo leista Komisijos reglamentu (EB) Nr. 418/2001. Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys paraišką gauti leidimą neribotą laiką naudoti šį fermentinį preparatą. Įvertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį fermentinį preparatą, kaip nurodyta II priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką. |
(8) |
Pirmą kartą fermentinį endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2105), ir subtilizino, gauto iš Bacillus subtilis (ATCC 2107), preparatą laikinai naudoti mėsiniams viščiukams buvo leista Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1636/1999 (5). Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys paraišką gauti leidimą neribotą laiką naudoti šį fermentinį preparatą. Įvertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį fermentinį preparatą, kaip nurodyta II priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką. |
(9) |
Pirmą kartą fermentinį endo-1,3(4)-beta-gliukanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2106), ir endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (IMI SD 135), preparatą neribotą laiką naudoti mėsiniams viščiukams buvo leista Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1636/1999. Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys paraišką gauti leidimą neribotą laiką naudoti šį fermentinį preparatą. Įvertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį fermentinį preparatą, kaip nurodyta II priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką. |
(10) |
Pirmą kartą fermentinį 3-fitazės, gautos iš Trichoderma reesei (CBS 528.94), preparatą neribotą laiką naudoti paršeliams (atjunkytiems) ir penimoms kiaulėms buvo leista Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2374/98 (6). Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys paraišką gauti leidimą neribotą laiką naudoti šį fermentinį preparatą. Įvertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį fermentinį preparatą, kaip nurodyta II priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką. |
(11) |
Šių paraiškų įvertinimo rezultatai rodo, kad darbuotojams apsaugoti nuo prieduose išvardytų priedų poveikio reikės tam tikros tvarkos. Tokia apsauga turėtų būti užtikrinama taikant 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (7). |
(12) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
I priede nurodytą mikroorganizmų grupei priklausantį preparatą leidžiama neribotą laiką naudoti kaip priedą gyvūnų mityboje tame priede numatytomis sąlygomis.
2 straipsnis
II priede nurodytus fermentų grupei priklausančius preparatus leidžiama neribotą laiką naudoti kaip priedą gyvūnų mityboje tame priede numatytomis sąlygomis.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2005 m. birželio 21 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(1) OL L 270, 1970 12 14, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1800/2004 (OL L 317, 2004 10 16, p. 37).
(2) OL L 268, 2003 10 18, p. 29. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL L 59, 2005 3 5, p. 8).
(3) OL L 108, 1999 4 27, p. 21.
(5) OL L 194, 1999 7 27, p. 17.
(6) OL L 295, 1998 11 4, p. 3.
(7) OL L 183, 1989 6 29, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
I PRIEDAS
EB Nr. |
Priedas |
Cheminė formulė, aprašymas |
Gyvūno rūšis arba kategorija |
Didžiausias amžius |
Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
Kitos nuostatos |
Leidimas galioja |
||||
Kolonijas sudarančio vieneto (KSV)/kg visaverčio pašaro |
||||||||||||
Mikroorganizmai |
||||||||||||
E 1705 |
Enterococcus faecium NCIMB 10415 |
Enterococcus faecium, kuriame yra ne mažiau kaip:
|
Mėsiniai viščiukai |
— |
0,3 × 109 |
2,8 × 109 |
Priedo ir premikso naudojimo instrukcijose nurodyti laikymo temperatūrą, trukmę ir stabilumą granuliuojant. Galima naudoti kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra kokcidiostatų: diklazurilo, halofuginono, amonio maduramicino, natrio monenzino, robenidino, natrio salinomicino. |
Neribotą laiką |
||||
Penimos kiaulės |
— |
0,35 × 109 |
1,0 × 109 |
Priedo ir premikso naudojimo instrukcijose nurodyti laikymo temperatūrą, trukmę ir stabilumą granuliuojant. |
Neribotą laiką |
II PRIEDAS
EB Nr. |
Priedas |
Cheminė formulė, aprašymas |
Gyvūno rūšis arba kategorija |
Didžiausias amžius |
Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
Kitos nuostatos |
Leidimas galioja |
||||||||||||||||||||||
Aktyvumo vienetų/kg visaverčio pašaro |
||||||||||||||||||||||||||||||
Fermentai |
||||||||||||||||||||||||||||||
E 1604 |
Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė EB 3.2.1.6 Endo-1,4-beta-ksilanazė EB 3.2.1.8 |
Endo-1,3(4)-beta-gliukanazės ir endo-1,4-beta-ksilanazės, gautų iš Trichoderma longibrachiatum (IMI SD 101), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas:
|
Dedeklės vištos |
— |
Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 100 U |
— |
|
Neribotą laiką |
||||||||||||||||||||||
Endo-1,4-beta-ksilanazė: 70 U |
— |
|||||||||||||||||||||||||||||
Penimi kalakutai |
— |
Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 100 U |
— |
|
Neribotą laiką |
|||||||||||||||||||||||||
Endo-1,4-beta-ksilanazė: 70 U |
— |
|||||||||||||||||||||||||||||
E 1613 |
Endo-1,4-beta-ksilanazė EB 3.2.1.8 |
Endo-1,4-beta-gliukanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (CNCM MA 6-10 W), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas:
|
Penimi kalakutai |
— |
1 400 IFP |
— |
|
Neribotą laiką |
||||||||||||||||||||||
E 1630 |
Endo-1,4-beta-ksilanazė EB 3.2.1.8 Subtilizinas ECB 3.4.21.62 |
Endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2105), ir subtilizino, gauto iš Bacillus subtilis (ATCC 2107), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas:
|
Mėsiniai viščiukai |
— |
Endo-1,4-beta-ksilanazė: 500 U |
— |
|
Neribotą laiką |
||||||||||||||||||||||
Subtilizinas: 160 U |
— |
|||||||||||||||||||||||||||||
E 1631 |
Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė EB 3.2.1.6 Endo-1,4-beta-ksilanazė EB 3.2.1.8 |
Endo-1,3(4)-beta-gliukanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2106), ir endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (IMI SD 135), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas:
|
Mėsiniai viščiukai |
— |
Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 300 U |
— |
|
Neribotą laiką |
||||||||||||||||||||||
Endo-1,4-beta-ksilanazė: 300 U |
— |
|||||||||||||||||||||||||||||
E 1632 |
3-fitazė EB 3.1.3.8 |
3-fitazės, gautos iš Trichoderma reesei (CBS 528.94), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas:
|
Paršeliai (atjunkyti) |
— |
250 PPU |
— |
|
Neribotą laiką |
||||||||||||||||||||||
Penimos kiaulės |
— |
250 PPU |
— |
|
Neribotą laiką |
(1) 1 U – tai fermento kiekis, iš miežių beta-gliukano per minutę atpalaiduojantis 5,55 mikromolio redukuojančių cukrų (maltozės ekvivalentai), esant 5,0 pH ir 50 °C temperatūrai.
(2) 1 U – tai fermento kiekis, iš beržų ksilano per minutę atpalaiduojantis 4,00 mikromolius redukuojančių cukrų (maltozės ekvivalentai), esant 5,5 pH ir 50 °C temperatūrai.
(3) 1 IFP – tai fermento kiekis, iš avižų ksilano per minutę atpalaiduojantis 1 mikromolį redukuojančių cukrų (ksilozės ekvivalentai), esant 4,8 pH ir 50 °C temperatūrai.
(4) 1 U – tai fermento kiekis, iš avižų speltos ksilano per minutę atpalaiduojantis 1 mikromolį redukuojančių cukrų (ksilozės ekvivalentai), esant 5,3 pH ir 50 °C temperatūrai.
(5) 1 U – tai fermento kiekis, iš kazeino substrato per minutę atpalaiduojantis 1 mikrogramą fenolio junginio (tirozino ekvivalentai), esant 7,5 pH ir 40 °C temperatūrai.
(6) 1 U – tai fermento kiekis, iš miežių beta-gliukano per minutę atpalaiduojantis 1 mikromolį redukuojančių cukrų (gliukozės ekvivalentai), esant 5,0 pH ir 30 °C temperatūrai.
(7) 1 U – fermento kiekis, iš avižų speltos ksilano per minutę atpalaiduojantis 1 mikromolį redukuojančių cukrų (ksilozės ekvivalentai), esant 5,3 pH ir 50 °C temperatūrai.
(8) 1 PPU – tai fermento kiekis, iš natrio fitato per minutę atpalaiduojantis 1 mikromolį neorganinio fosfato, esant 5 pH ir 37 °C temperatūrai.
22.6.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 159/12 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 944/2005
2005 m. birželio 21 d.
sustabdantis tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 331/2005 nuostatų taikymą
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1),
atsižvelgdama į 2005 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 331/2005, nustatantį Tarybos reglamente (EB) Nr. 1255/1999 nurodytą pagalbą privačiam sviesto ir grietinėlės saugojimui ir nukrypstantį nuo Reglamento (EB) Nr. 2771/1999 (2) nuostatų, ypač į jo 1 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
Privataus saugojimo sutarčių, numatytų Reglamento (EB) Nr. 331/2005 1 straipsnio 1 dalies b punkte, paraiškomis prašomas kiekis pasiekė 110 000 tonų. |
(2) |
Kai ši sąlyga bus įvykdyta, šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 dalies taikymą reikia sustabdyti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 331/2005 1 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 dalies taikymas sustabdomas nuo 2005 m. birželio 23 d.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2005 m. birželio 21 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 186/2004 (OL L 29, 2004 2 3, p. 6).
(2) OL L 53, 2005 2 26, p. 15.
II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
Komisija
22.6.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 159/13 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2004 m. spalio 6 d.
dėl koncentracijos suderinamumo su bendrąja rinka ir EEE susitarimu
(Byla Nr. COMP/M.3431 – Sonoco/Ahlstrom)
(pranešta dokumentu Nr. C(2004) 3678)
(autentiškas tik tekstas anglų kalba)
(2005/452/EB)
Atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (1), ypač į jo 8 straipsnio 2 dalį, 2004 m. sausio 7 d., Komisija priėmė sprendimą dėl susijungimo bylos. Nekonfidencialus visas sprendimo tekstas bylos originalo kalba ir Komisijos darbo kalbomis skelbiamas Konkurencijos generalinio direktorato tinklalapyje šiuo adresu: http://europa.eu.int/comm/competition/index_en.html
I. APŽVALGA
(1) |
Jungtinių Valstijų bendrovė „Sonoco“ ir Suomijos įmonė „Ahlstrom“ Komisijai pranešė ketinančios įkurti bendrą įmonę, prie kurios jos planavo prijungti Europoje esančias savo sluoksniuotos faneros ir ritinių gamybos įmones. Ritiniai – tai vamzdeliai, gaminami iš sluoksniuotos faneros. Dažniausiai jie yra naudojami kaip pagrindas, ant kurio vyniojamos įvairios medžiagos, pavyzdžiui, popierius, plėvelė, siūlai. |
(2) |
Atlikus tyrimą, rimtai susirūpinta dėl sudėtingų ritinių poligrafiniam popieriui vynioti ir nedidelės vertės ritinių rinkų kai kuriuose Šiaurės Europos regionuose. Pirmuoju etapu bylos šalys pasiūlė priemones, kaip būtų galima padėtį pataisyti. Jos pasiūlė parduoti gamyklą Sveberge, Norvegijoje, gaminančią abu susijusius produktus. |
(3) |
Tokiu būdu susijungusioms įmonėms beveik visiškai panaikinama galimybė užimti didesnę rinkos dalį. Pirmuoju etapu atliktas rinkos tyrimas parodė, kad pasiūlyta priemonė rinkos dalyviams kėlė susirūpinimą, ypač dėl įmonės blogos geografinės padėties ir parduotos įmonės gyvybingumo. Kadangi tokia priemonė nepanaikino rimtų abejonių šiuo etapu, 2004 m. liepos 5 d. Komisija pradėjo antrąjį bylos nagrinėjimo etapą. |
(4) |
Antruoju etapu bylos šalys galėjo išspręsti visus klausimus dėl gamyklos Sveberge vietos, pateikdamos įtikinamų įrodymų, susijusių su transportavimo išlaidomis. Be to, jos pasiūlė iš anksto aptarti ir išspręsti problemas, kad Komisija galėtų užtikrinti, kad tinkamas pirkėjas bus rastas prieš bylos šalims baigiant sandorį. Ši priemonė užtikrino įmonės gyvybingumą. Tai patvirtino antrasis rinkos tyrimas. |
II. SUSIJUSIŲ PRODUKTŲ RINKOS
(5) |
Sluoksniuota fanera yra popieriaus (kartono) medžiaga, pirmiausia naudojama popierinius ritinius gaminti. Pagrindinė sluoksniuotos faneros savybė yra atsparumas išsisluoksniavimui, kuris matuojamas džauliais kvadratiniame metre (J/m2). Paklausos ir pasiūlos pakeičiamumo lygis yra ribotas. Labai atsparios išsisluoksniavimui sluoksniuotos faneros (atsparumas išsisluoksniavimui > 375 J/m2) gamintojai gali lengvai pradėti gaminti nelabai atsparius (atsparumas išsisluoksniavimui < 375 J/m2) gaminius, o tam, kad nedidelio atsparumo išsisluoksniavimui faneros gamintojai galėtų gaminti labai atsparią fanerą, jiems reikia didelių investicijų. Atsižvelgiant į tai, labai ir nelabai atsparią išsisluoksniavimui sluoksniuotą fanerą galima laikyti susijusių sluoksniuotos faneros produktų rinkų sudedamąja dalimi. |
(6) |
Popieriniai ritiniai yra vamzdeliai, gaminami iš sluoksniuotos faneros, susukant spirale arba lygiagrečiai. Jie dažniausiai naudojami kaip pagrindas, ant kurio vyniojamos įvairios medžiagos (pvz., popierius, plėvelė, lipnioji juostelė, pluoštas ir siūlai). Paklausių produktų pakeitimo analogiškais galimybės yra aiškiai ribotos, nors kai kurie ritiniai gali būti naudojami keliems tikslams. Rinkos tyrimas patvirtino, kad, ypač gaminant didelės vertės produktus, pavyzdžiui, sudėtingus ritinius poligrafiniam popieriui vynioti ir siūlų rites, reikia specialios praktinės patirties ir mašinų. Tam tikrus paklausius nedidelės vertės ritinius galima pakeisti analogiškais. Visgi norint ritinius padengti, reikia papildomų investicijų. |
(7) |
Taigi galima išskirti tris skirtingas produktų rinkas: sudėtingų ritinių poligrafiniam popieriui vynioti, siūlų ričių ir nedidelės vertės ritinių. Kadangi, vertinant konkurencijos sąlygas, klausimas, ar dengti plėvelės ritiniai įskaitomi, ar sudaro atskirą produktų rinką, neturėjo jokios reikšmės, jis lieka neišspręstas. |
III. SUSIJUSIOS GEOGRAFINĖS RINKOS
(8) |
Sluoksniuota fanera: rinkos tyrimo rezultatai paskatino atkreipti dėmesį į didelių regionų tiekėjus, nors sluoksniuotos faneros rinkos vis tiek apima visą EEE. Sluoksniuotos faneros gamintojai EEE turi nuo vienos iki trijų gamyklų, iš kurių jie tiekia sluoksniuotą fanerą visai Europai. |
(9) |
Ritiniai: bylos šalys pasiūlė visos EEE geografinę rinką visų rūšių ritiniams. Visgi jos taip pat pripažino, kad kai kuriuose EEE regionuose ritiniais ypač daug prekiaujama, o tai gali būti susiję su tam tikromis geografinėmis rinkomis. Šie regionai yra i) kontinentinė Europa (2); ii) Skandinavijos šalys (3); iii) Suomija; iv) Jungtinė Karalystė ir Airija. |
(10) |
Sudėtingi ritiniai poligrafiniam popieriui vynioti: bylos šalių (80–100 %) (4) viso pardavimo sudaro produktai, parduodami klientams, nuo tiekiančios gamyklos esantiems ne toliau negu 500 km Europos žemyne yra daug prekiaujama, tuo tarpu su Europos regionu ir Skandinavija, Suomija ar JK (Airija) prekiaujama visai nedaug. |
(11) |
Atlikus rinkos tyrimą, buvo išskirtos keturios geografinės rinkos: i) kontinentinės Europos (paliekant neišspręstą klausimą, ar tinkama dalyti Europą į Šiaurės ir Pietų, kaip pasiūlė kai kurie respondentai); ii) Skandinavijos šalių (paliekant neišspręstą klausimą, ar reikėtų įtraukti Daniją, ar ne); iii) Suomijos ir iv) JK (Airijos). Žemyno rinkos dalijimo ir Danijos įtraukimo į Skandinavijos rinką klausimus galima palikti neišspręstus, kadangi konkurencijos sąlygų vertinimas dėl to nesikeičia. |
(12) |
Siūlų ritės: šiuo atveju klausimas, ar šią rinką reikėtų apibrėžti pagal pirmiau minėtus regionus, ar kaip visos EEE rinką, gali likti neišspręstas, kadangi galutinis vertinimas nesikeičia, nesvarbu, kuriuo apibrėžimu būtų remiamasi. |
(13) |
Nedidelės vertės ritiniai: rinkos tyrimas nepatvirtino bylos šalių pasiūlyto visos EEE rinkos apibrėžimo. Dauguma rinkos tyrimą komentavusių klientų apibrėžė, kas yra regionų rinkos, ir netgi nurodė, kad įsigyja nedidelės vertės ritinius nacionalinėje rinkoje. |
(14) |
Kontinentinėje rinkoje sudėtingais ritiniais poligrafiniam popieriui vynioti yra gana nemažai prekiaujama. Taigi galima išskirti šias rinkas: i) JK (Airijos); ii) Suomijos; iii) kontinentinės Europos, įskaitant Daniją (klausimas, ar ją reikėtų dalyti į šiaurinę ir vieną ar kelias pietines dalis, lieka neišspręstas); iv) Norvegijos ir Švedijos (klausimas, ar jos sudaro nacionalines rinkas ar bendrą regionų rinką, lieka neišspręstas). Šios rinkos apibrėžti nebūtina, nes konkurencijos sąlygų vertinimas nepriklauso nuo to, kuris rinkos apibrėžimas vartojamas. |
IV. SUSIJUSIOS RINKOS
(15) |
Dėl sandorio, apie kurį buvo pranešta, kyla rizika susijusioms sudėtingų ritinių poligrafiniam popieriui vynioti rinkoms Skandinavijoje, galimoms siūlų ričių regionų arba visos EEE rinkoms ir nedidelės vertės ritinių Norvegijos rinkai arba Norvegijos ir Švedijos rinkai. |
V. ĮVERTINIMAS
(16) |
Sudėtingi ritiniai poligrafiniam popieriui vynioti: Skandinavijos rinkoje įmonė „Ahlstrom“ yra pirmaujanti tiekėja, užimanti (70–80 %)*, rinkos. Vis dėlto „Sonoco“ (0–10 %)* yra pakankamai mažas tiekėjas, panašiai kaip „Corenso“ ir „Paul“. Dėl susijungimo viena iš keturių šiame regione esančių sudėtingų ritinių poligrafiniam popieriui vynioti pasiūlos galimybių panaikinama. Dėl aukštų kokybės reikalavimų šių produktų rinkoje artimiausiu laiku naujų rinkos dalyvių tikėtis nereikėtų. Buvo baiminamasi, kad be sustiprėjusių susijungusių įmonių „Sonoco“ ir „Ahlstrom“ didesnieji klientai be jų ims neišsiversti ir kad tai galėtų sugniuždyti mažesnius tiekėjus. |
(17) |
Siūlų ritės: vienintelis regionas, kuriame gali kilti daugiausia rūpesčių, yra Suomija („Ahlstrom“ (60–70 %)*, „Sonoco“ (20–30 %)*). Suomijos rinka savo dydžiu yra ribota, ji sudaro mažiau negu 0,5 % Europos rinkos. Dabartiniai ir galimi konkurentai turi didelių perteklinių pajėgumų, leidžiančių patenkinti bet kokią Suomijoje atsiradusią paklausą. Dėl šio produkto rinkos tyrimo rezultatai didelio susirūpinimo nesukėlė. |
(18) |
Nedidelės vertės ritiniai: sandoris kelia susirūpinimą dėl Norvegijos ir Švedijos („Ahlstrom“: (40–50 %)*, „Sonoco“: (10–20 %)*) bei galbūt Norvegijos nacionalinės rinkos („Ahlstrom“: (30–40 %)*, „Sonoco“: (40–50 %)*). Atotrūkis tarp mažų ir didelių rinkos dalyvių jau dabar yra ryškus, o dėl susijungimo dar labiau padidės. Atlikus rinkos tyrimą, buvo nustatyta, kad dėl susijungimo šiose rinkose gali kilti kainos. |
(19) |
Buvo rimtai suabejota dėl koncentracijos, apie kurią buvo pranešta, suderinamumo su bendrąja rinka, atsižvelgiant į sudėtingų ritinių poligrafiniam popieriui vynioti rinkas Skandinavijoje, ir dėl nedidelės vertės ritinių galimoje nacionalinėje Norvegijos rinkoje ir rinkoje, į kurią įeina Norvegija ir Švedija. |
VI. BYLOS ŠALIŲ PASIŪLYTI ĮSIPAREIGOJIMAI
(20) |
Antruoju etapu šalys vėl pasiūlė tinkamam pirkėjui (5) parduoti „Ahstrom“ ritinių gamybos padalinį, esantį Sveberge, Norvegijoje. Pagrindinės problemos, kurios lėmė tai, kad pirmąjį kartą pirmuoju etapu Komisija uždraudė parduoti gamyklą Sveberge, yra susijusios su tuo, kad įmonė pagal savo geografinę padėtį yra izoliuota, be to, buvo kilę abejonių dėl jos finansinio gyvybingumo. |
VII. PASIŪLYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮVERTINIMAS
(21) |
Bylos šalys pateikė patikimus įrodymus, kad gamyklos geografinė vieta nėra pagrindinė kliūtis. Gamykla Sveberge gauna naudos iš to, kad Skandinavijoje, šiaurės-pietų mokesčiai už krovinių vežimą (frachtai) yra daug mažesni negu pietų-šiaurės mokesčiai. Tai suteikia pranašumo Norvegijos šiaurėje esančiai Svebergo gamyklai, nes daug dabartinių ir potencialių klientų yra pietuose. Tai, kad gamykla Sveberge parduodama tinkamam ir nepriklausomam pirkėjui, kurį turi patvirtinti Komisija, užtikrina, kad Komisija garantuoja šios gamyklos gyvybingumą. I etapo rinkos tyrimas aiškiai atmetė autonominio sprendimo priėmimo galimybę dėl gamyklos Sveberge. Visgi daugelis kritiškų respondentų nurodė, kad gamyklai Sveberge jie leistų rengti pardavimą, kad būtų galima rasti tinkamą pirkėją. |
(22) |
Pardavus gamyklą Sveberge, nebūtų galimybės didinti rinkos dalies visose rinkose – dėl jų buvo susirūpinta, išskyrus Norvegijos ir Švedijos nedidelės vertės ritinių rinką. Pastarojoje prieaugis sumažėtų nuo (10–20 %)* iki (0–10 %)*, o susijungusiai įmonei tektų (40–50 %)*. rinkos dalis. Net jeigu tam tikras prieaugis liktų, įmonė leistų atsirasti naujam rinkos dalyviui Norvegijos ir Švedijos rinkoje. Rinkos dalyvių skaičiaus mažėjimas būtų subalansuotas. Jeigu vienas iš mažesnių rinkų dalyvių konkurentų nupirktų Svebergo padalinį, rinkos struktūra taptų labiau subalansuota ir atsirastų tinkamų konkurencijos apribojimų „Sonoco“ ir „Ahlstrom“ įmonėms. |
(23) |
Remiantis šalių pasiūlytais įsipareigojimais, koncentracija, apie kurią buvo pranešta, nekelia rimtų abejonių dėl jos suderinamumo su bendrąja rinka ir EEE susitarimu. Sprendimas buvo priimtas, remiantis Reglamento (EEB) Nr. 4064/89 8 straipsnio 2 dalimi ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 57 straipsniu. |
(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1310/97 (OL L 180, 1997 7 9, p. 1).
(2) Kontinentinė Europa, kurią sudaro: Vokietija, Austrija, Prancūzija, Beniliukso šalys, Italija, Ispanija, Portugalija ir Graikija.
(3) Danija, Švedija ir Norvegija
(4) Tam tikros šio teksto dalys redaguotos, kad būtų apsaugota konfidenciali informacija. Tos dalys pažymėtos skliausteliais ir žvaigždute.
(5) Parduodant gamyklą Sveberge, privalomas pirkimo susitarimas turi būti pasirašytas tik tada, kai atsiras tinkamas pirkėjas, anksčiau negu bus galima įkurti bendrą įmonę.