—

atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos galutines metines ataskaitas (SEC(2010)963 – C7–0211/2010) (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2010) 650), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2010)1437 ir SEC(2010)1438),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Komisijos rezultatų valdymo srityje 2009 m. apibendrinimas“ (COM(2010) 281),

—

atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2009 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai (COM(2010) 447), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2010)994),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Valstybių narių pastabos dėl Audito Rūmų 2009 m. metinės ataskaitos“ (COM(2011) 104),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2009 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais (3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. gegužės 26 d. komunikatą, pavadinimu „Daugiau ar mažiau kontrolės? Administracinių kontrolės sąnaudų ir klaidų rizikos pusiausvyros užtikrinimas“ (COM(2010) 261), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridedamus prie šio komunikato (SEC(2010)640 ir (SEC(2010)641),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2009 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05891/2011 – C7–0053/2011),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2009 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05893/2011 – C7–0054/2011),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5) („Finansinis reglamentas“) su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (6) ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1525/2007 (7), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (8), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7–0134/2011),

A.

kadangi pirmą kartą pirmininkaujant J. M. Barroso, Komisija turėjo strateginį tikslą ne vėliau kaip 2009 m. gauti palankų Audito Rūmų patikinimo pareiškimą ir kadangi šis tikslas nepasiektas;

B.

kadangi pagal Lisabonos sutartį sustiprinamas Komisijos vaidmuo ir nustatoma, kad ji vykdo biudžetą ir vadovauja programoms (Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnis) bei daro tai savo pačios atsakomybe (Europos Sąjungos sutarties 317 straipsnis), neatsižvelgiant į taikomą įgyvendinimo metodą, ir kad valstybės narės bendradarbiauja su Komisija siekdamos užtikrinti, kad asignavimai būtų naudojami vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais;

C.

kadangi Lisabonos sutartyje taip pat nustatyta, kad Komisija, teikia Sąjungos finansų įvertinimo pranešimą, pagrįstą pasiektais rezultatais (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnis);

D.

kadangi Europos piliečiai tikisi, jog mokesčių mokėtųjų pinigai naudojami teisingai, veiksmingai ir naudingai, ir kadangi klausimas dėl Sąjungos biudžeto turi būti aptariamas atsižvelgiant į siekiamus tikslus, taip pat remiantis pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo suteikta kompetencija ir atsakomybe;

E.

kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą Audito Rūmai turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, kuris gali būti papildomas konkrečiais kiekvienos svarbios Europos Sąjungos veiklos srities įvertinimais;

F.

kadangi ne tik Komisija, bet ir valstybės narės turi prisiimti atsakomybę už tai, kad Audito Rūmai iki šiol negalėjo pateikti besąlyginio patikinimo pareiškimo;

G.

kadangi siekiant pašalinti esamą atsakomybės trūkumą ir paplitusį įsitikinimą, kad lėšos Sąjungos lygiu valdomos netinkamai, reikalingos ir būtinos ministrų lygiu rengiamos ir pasirašomos bei nepriklausomo auditoriaus patikrintos privalomos nacionalinės valdymo deklaracijos;

H.

kadangi pagal esamą daugelio lygių kokybės užtikrinimo sistemą dar neužtikrinama, kad Sąjungos lėšos būtų naudojamos laikantis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Finansiniame reglamente nustatytų teisėtumo, tvarkingumo ir patikimo finansų valdymo principų;

I.

kadangi Sąjungos narės yra nepriklausomos valstybės, o ne regionai ir kadangi valstybės narės, net jei jų struktūra ir federalinė, yra atsakingos išoriniam pasauliui ir Sąjungai;

J.

kadangi atskaitingumo procesas, kuris padeda vykdyti gerą valdymą, pagerinti rezultatus ir analizę, sudaro sąlygas atlikti valdymo ir strategijos pakeitimus bei geriau naudoti ribotus išteklius ir, kaip pažymėjo Taryba, padeda kruopščiai ir atsakingai naudoti ES išteklius, yra viena iš pagrindinių priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti Europos piliečių pasitikėjimą (9);

K.

kadangi siekiant sustiprinti Sąjungos teisėtumą reikia atsisakyti vadinamosios teisių kultūros ir imtis ryžtingų priemonių siekiant pereiti prie atskaitingumo kultūros tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygiu bei spręsti nuostatų laikymosi ir rezultatyvumo klausimus;

L.

kadangi Komisijai ir Audito Rūmams turi būti teikiami patikinimo įrodymai pateikiant jiems Sąjungos paramą teikiančių tarptautinių organizacijų patikinimo pareiškimus;

M.

kadangi gerinant Sąjungos finansų valdymą kokybiškas lėšų naudojimas ir nuostatos, pagal kurias Komisija turi atsiskaityti už savo vykdomą lėšų valdymą, yra svarbus Parlamento prioritetas ir tikslas, kuris turi būti pasiektas vykdant Finansinio reglamento persvarstymą, rengiant naująją daugiametę finansinę programą ir atliekant biudžeto reformą;

N.

kadangi siekiant užtikrinti gerą Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimą turi būti parengti konkretūs pasiūlymai dėl reguliarių trišalių Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkų susitikimų, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 324 straipsnyje;

O.

kadangi supaprastintą ir geresnį reguliavimą reikia stiprinti vykdant veiksmingesnį valdymą Komisijoje ir valstybėse narėse;

P.

kadangi savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo (10) Parlamentas išreiškė savo požiūrį į tam tikrus sunkumus, susijusius su tyrimų stebėjimu ir sertifikavimu;

Q.

kadangi Audito Rūmų užduotis – tikrinti informaciją ir kadangi Audito Rūmų gebėjimas veiksmingai vykdyti savo pareigas pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo jokiu būdu neturi būti varžomas;

R.

kadangi Audito Rūmų įgaliojimai tikrinti, kaip naudojamos Sąjungos lėšos, apima viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigas;

S.

kadangi Audito Rūmai galėjo suteikti koordinavimo pagalbą, kurios reikėjo pristatant priemones, pvz., stabilumo priemonę, kurias reglamentuojančios taisyklės turėtų užtikrinti, kad numatytos tinkamos audito priemonės, o taip pat atskaitomybės ir visiško skaidrumo priemonės;

T.

kadangi valstybės narės turi atsižvelgti į esamų Sąjungos nuostatų dėl išorinio audito veiksmingumą;

U.

kadangi sektorių teisės aktų supaprastinimas, pavyzdžiui, standartizuojant ir nustatant vieną viešųjų pirkimų taisyklių rinkinį, ir jų racionalizavimas atsižvelgiant į finansinį reglamentą yra būtinas siekiant ženklaus pagerėjimo ir sudėtingos biurokratijos sumažinimo;

V.

kadangi Komisijos užduotis – taip pat teikti valstybėms narėms gaires ir nuolatos platinti nacionalinėms institucijoms gerąją praktiką;

W.

kadangi 2009 m. ir vėliau priemonės, dėl kurių sprendimai buvo priimti 2008 m., pvz., 1 000 000 000 EUR maisto priemonė, struktūrinių fondų mokėjimų pagreitinimas pritaikius Europos ekonomikos atkūrimo planą, taip pat įvairių programų tinkamumo finansuoti laikotarpių pratęsimas 2009 m. sudarė biudžeto kontrolės problemų;

1.

pažymi, kad Sąjungos metinės ataskaitos visais materialiniais aspektais teisingai atspindi 2009 m. gruodžio 31 d. Sąjungos finansinę poziciją ir operacijų rezultatus bei pinigų srautus;

2.

apgailestauja, kad Taryba savo nuomonę pateikė pavėluotai;

3.

mano, kad nėra normalu, jog metinės finansinės ataskaitos rodo neigiamą nuosavą 44 700 000 000 EUR vertės kapitalą ir reiškia nusistebėjimą, ar iš valstybių narių reikalautinos sumos neturėtų būti įtrauktos kaip turtas atsižvelgiant į tai, kad darbuotojų pensijoms numatyta 37 000 000 000 EUR suma yra aiškus įsipareigojimas; atkreipia dėmesį į Komisijos apskaitos pareigūno paaiškinimus, kad laikomasi viešajam sektoriui taikomų tarptautinių apskaitos standartų; siūlo apsvarstyti galimybę įsteigti Sąjungos pensijų fondą ir tokio pobūdžio su darbuotojais susijusius finansinius įsipareigojimus perkelti išorės įstaigoms;

4.

primygtinai ragina Komisiją ateityje panaikinti klaidų ataskaitose riziką nedelsiant pašalinant Audito Rūmų nustatytus trūkumus;

5.

ragina Audito Rūmus ateityje teikti bendrąją patikinimo pareiškimą dėl atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, pagal tą patį modelį, kaip dėl sąskaitų patikimumo;

6.

pažymi, kad, nors Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje nurodyta, kad Komisija įgyvendina Sąjungos biudžetą savo pačios atsakomybe, pagal esamą pasidalijamojo valdymo termino supratimą daugelį valdymo funkcijų atlieka nacionalinės įstaigos, kurios nėra tiesiogiai atskaitingos Sąjungos lygiu ir kurių atžvilgiu Komisija turi ribotas vykdymo užtikrinimo galias; todėl mano, kad tos įstaigos turėtų būti tiesiogiai atskaitingos Komisijai Sąjungos lygiu, primygtinai tvirtina, kad dėl to Komisija neatleidžiama nuo atsakomybės vykdyti Sąjungos biudžetą, priešingai, ji turėtų laikytis griežtos politikos kiekvienos valstybės narės, kuri nevykdo įsipareigojimų pagal pasidalijamojo valdymo principą, atžvilgiu;

7.

todėl, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 3 dalimi, ragina vykdant pasidalijamojo valdymo kontrolę pagerinti nacionalinių audito įstaigų ir Audito Rūmų bendradarbiavimą; siūlo apsvarstyti, ar nacionalinės kontrolės institucijos, veikdamos kaip akredituotos ir nepriklausomos išorės auditorės, pagal tarptautinius audito standartus turi teisę išduoti Sąjungos lėšų valdymo nacionalinius audito sertifikatus, kurie būtų pateikiami valstybių narių Vyriausybėms ir kurie būtų parengti vykstant biudžeto įvykdymo tvirtinimo procesui, vadovaujantis atitinkama tarpinstitucine procedūra, kurią dar reikia įvesti;

8.

primena, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už kasdienį Sąjungos išlaidų valdymą ir kontrolę ir kad nacionalinės įstaigos pradeda ir tvarko bylas dėl Sąjungos finansinės paramos bei tvirtina Komisijos teikiamus kompensavimo prašymus;

9.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomonę dėl ataskaitose atspindimų sandorių teisėtumo ir patikimumo, kurioje teigiama, kad padaryta reikšmingų klaidų, susijusių su mokėjimais, skirtais politikos grupėms „Žemės ūkis ir gamtiniai ištekliai“, „Sanglauda“, „Moksliniai tyrimai, energetika ir transportas“, „Išorės pagalba, vystymas ir plėtra“ bei „Švietimas ir pilietybė“, ir kad priežiūros ir kontrolės sistemos yra tik iš dalies veiksmingos užkertant kelią perdeklaruotų ar reikalavimų neatitinkančių išlaidų kompensavimui, taip pat tokias išlaidas aptinkant ir ištaisant (Patikinimo pareiškimas, X dalis);

10.

pažymi, kad Audito Rūmų nustatytas labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis, apskaičiuotas politikos grupėse „Žemės ūkis ir gamtiniai ištekliai“ (56 318 000 000 EUR), „Moksliniai tyrimai, energetika ir transportas“ (7 966 000 000 EUR), „Išorės pagalba, vystymas ir plėtra“ (6 596 000 000 EUR) ir „Švietimas ir pilietybė“ (2 153 000 000 EUR), siekia 2–5 %;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų nustatytas labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis, apskaičiuotas politikos grupėje „Sanglauda“ (23 081 000 000 EUR kompensuojamų patvirtintų išlaidų), siekia daugiau kaip 5 %, nors Parlamentas nežino tikslaus klaidų lygio;

12.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Audito Rūmų audito rezultatai rodo, kad labai nedaug padidėjo jų įvertintas labiausiai tikėtinas klaidų lygis, susijęs su „Žemės ūkio ir gamtinių išteklių“ politikos grupės mokėjimais, ir labai sumažėjo jų įvertintas labiausiai tikėtinas klaidų lygis, susijęs su „Sanglaudos“ politikos grupės mokėjimais;

13.

pažymi, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis galėjo sumažėti dėl Audito Rūmų pavyzdinės imties, kurią sudarė mažesnės valstybės narės, turinčios centralizuotas politines sistemas (Danija, Estija, Liuksemburgas ir Vengrija); įspėja, kad reikia vengti daryti pernelyg ankstyvas išvadas tol, kol valstybių narių priežiūros ir kontrolės sistemos yra tik iš dalies veiksmingos; apgailestauja, kad ši esminė problema vis dar neišspręsta;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant Sąjungos biudžetą kasmet mažinti labiausiai tikėtiną klaidų lygį; mano, kad reikėtų užsibrėžti tikslą sumažinti šį lygį tiek, kad jis būtų žemesnis už reikšmingumo ribą, nes taip būtų užsitikrinta, kad Audito Rūmai pateiks palankų patikinimo pareiškimą;

15.

primena savo pakartotinius raginimus, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl privalomų nacionalinių valdymo deklaracijų (toliau – NVD), kurios būtų rengiamos ir pasirašomos ministerijų lygiu, skelbiamos viešai bei kurias tikrintų nepriklausomas auditorius, įvedimo, nes šios deklaracijos – reikalingas ir būtinas pirmasis žingsnis siekiant pagerinti nacionalinių sistemų veiksmingumą ir paskatinti valstybes nares atsiskaityti už Sąjungos lėšų naudojimą; pakartoja (11), kad federalines sistemas turinčios arba labai decentralizuotos valstybės narės tokias NVD visiškai arba iš dalies turėtų pateikti regioninių deklaracijų rinkinio forma su sąlyga, kad kiekvieną atskirą deklaraciją patikrintų auditoriai ir pasirašytų išrinktas politinis pareigūnas; primygtinai ragina, kad Komisija pateiktų tokį pasiūlymą ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo mėn. neatsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės tokiai iniciatyvai dar gali būti nepritarusios;

16.

pažymi, kad NVD turėtų būti pateikiama visa informacija apie tai, kaip naudojamos Sąjungos lėšos, ir kad po to, kai NVD pasirašomos ministerijų lygiu, jos turėtų būti viešai skelbiamos;

17.

apgailestauja dėl to, kad turint minty pasidalijamojo valdymo programas valstybės narės iki galo nepripažįsta savo padidėjusios atsakomybės, kaip įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje;

18.

primena, kad vykdant Sąjungos biudžetą Komisijai tenka galutinė atsakomybė už užtikrinimą, kad neteisingai išmokėtos sumos būtų grąžintos ir kad kuo skubiau būtų ištaisyti valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai;

19.

primena, kad nuo 2005 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros Parlamentas ragino Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, būtinų užtikrinti, kad būtų teikiama išsami ir tiksli informacija siekiant pateikti patikimus įrodymus, pagal kuriuos Audito Rūmai galėtų įvertinti daugiamečių pataisymų mechanizmų veiksmingumą;

20.

palankiai vertina tai, kad Komisija Europos Sąjungos Metinių ataskaitų 6-ajame aiškinamajame rašte (2009 finansiniai metai) sureagavo į Parlamento prašymus ir įtraukė išsamesnę nei praeityje informaciją apie grąžinimus ir finansinius pataisymus;

21.

be to, atkreipia dėmesį į svarbų skirtumą tarp išieškojimo (gavėjas grąžina neteisingai gautas sumas) ir finansinio pataisymo (ištaisomos sistemos trūkumų finansinės pasekmės, kurias patiria nacionalinis mokesčių mokėtojas); pabrėžia, kad finansinio pataisymo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip būdas lengvai išvengti išieškojimo procedūros ir kad, jeigu įmanoma, reikia taikyti išieškojimo procedūrą siekiant užtikrinti, jog neteisingai išmokėtomis lėšomis pasinaudoję gavėjai turėtų jas sugrąžinti; primena savo prašymą užtikrinti, kad visi su išieškomomis lėšomis susiję duomenys sudarytų neatskiriamą galutinių naudos gavėjų duomenų bazės dalį ir būtų į ją įtraukti;

22.

apgailestauja dėl to, kad politikos grupėje „Sanglauda“ buvo panaudota tik 20 % 2009 m. patvirtintų lėšų, ir 2009 m. pabaigoje vis dar liko bendrą 2 332 000 000 EUR sumą atitinkančių atliktinų pataisymų (Metinė ataskaita, 1.44 punktas);

23.

pritaria Audito Rūmų išvadai, kad Komisija pateikia išsamią informaciją apie išieškojimus ir finansinius pataisymus; tačiau, kita vertus, apgailestauja dėl to, kad Komisija ne visada gauna išsamią ir patikimą informaciją iš valstybių narių;

24.

ragina valstybes nares pagerinti savo kontrolės, klaidų nustatymo ir pranešimų Komisijai apie pataisymus sistemas ir ragina Komisiją patobulinti finansinių ataskaitų gaires siekiant užtikrinti, kad visa susijusi informacija apie daugiamečius pataisymų mechanizmus būtų tinkamai atskleidžiama ataskaitose; taip pat prašo Komisijos nuolat informuoti Parlamentą apie savo pastangas tikrinti nacionalinių audito institucijų darbą;

25.

pažymi, kad didžiąją dalį pataisymų pagal vertę sudaro ne išieškojimai iš atskirų naudos gavėjų, gavusių neteisėtą Sąjungos išmoką, o finansiniai pataisymai, taikomi valstybėms narėms arba trečiosioms šalims (Metinė ataskaita, 1.50 punktas);

26.

mano, kad pagal Sąjungos biudžetui ir programoms ateityje taikytinas taisykles turėtų būti užtikrinama, jog nepanaudotos Sąjungos lėšos nebūtų grąžinamos valstybėms narėms, jeigu valstybė narė negrąžino Sąjungai neteisingai gautų sumų, ir ragina Komisiją prieš grąžinant nepanaudotus metinio biudžeto asignavimus valstybėms narėms atsižvelgti į visas valstybių narių dar negrąžintas finansinių pataisymų sumas;

27.

susirūpinęs įtaria, kad pagal esamą sistemą, kuri neapima baudų ir pagal kurią galima pakeisti didesnę dalį išlaidų, kurias Komisija arba Audito Rūmai pripažino neatitinkančiomis finansavimo reikalavimų, valstybės narės nėra labai suinteresuotos plėtoti efektyvias kontrolės sistemas, kurias taikant galėtų sumažėti joms skiriamų Sąjungos lėšų dalis; todėl pakartoją savo nuomonę, pateiktą rezoliucijoje dėl 2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kad perskirstyti finansavimo reikalavimų neatitinkančias išlaidas turėtų būti galima tik tuo atveju, jei jas aptiko pati valstybė narė; be to, palankiai vertina tai, kad Komisija pasinaudojo nauja galimybe nedelsiant sustabdyti mokėjimus ir prašomų lėšų skyrimą, ir tai, kad mokėjimų sustabdymas ir toliau vykdomas ryžtingai ir nuolatos, o Parlamentui paaiškinami priimti sprendimai ir jų priežastys; ragina Komisiją sukurti sistemą, kurią taikant būtų baudžiamos nepakankamų rezultatų pasiekusios valstybės narės ir apdovanojamos tos, kurios pasiekia gerų rezultatų mažinant savo administracinę naštą;

28.

ragina Komisiją pateikti Parlamentui analizę apie mokėjimų agentūrų gebėjimą pateikti patikimus duomenis (taip pat remiantis ex ante deklaracijomis ir patikromis vietoje ir atliekant šių deklaracijų ir patikrų bei Audito Rūmų pateiktos informacijos palyginimą) ir patikrinti šių įstaigų pastaruosius ketverius metus pateiktos informacijos teisingumą;

29.

žino, kad mokėjimų sustabdymas kartais gali sulėtinti greitą įvykdymą, tačiau yra įsitikinęs, kad atvejais, kai jau nustatyta, jog esama didelės rizikos, pirmenybė turėtų būti teikiama spartai, o ne patikimumui;

30.

taip pat nesutinka su Komisijos teiginiu, kad finansiniai pataisymai yra didelė paskata valstybėms narėms gerinti savo valdymo ir kontrolės sistemas ir išvengti neteisėto lėšų išmokėjimo gavėjams arba nustatyti ir išieškoti taip išmokėtas lėšas (Europos Sąjungos metinės ataskaitos, 2006 finansiniai metai, 6-asis pranešimas, p. 100);

31.

pažymi, kad finansiniai pataisymai galėtų būti rodiklis, pagal kurį galima spręsti, ar tam tikra politika buvo vykdoma pagal nustatytas taisykles, ir kad reguliarus ir didėjantis finansinių pataisymų skaičius galėtų ne tik reikšti tai, kad Komisija griežčiau atlieka priežiūros užduotį, bet ir tai, kad finansiniai pataisymai, kaip prevencinė ir struktūrinė priemonė, darė tik ribotą poveikį; taip pat pažymi, kad valstybių narių pastangoms sukurti veiksmingas sistemas daro įtaką Komisijos priežiūros veiksmingumas;

32.

palankia vertina Komisijos gaires ataskaitų apie išieškomas sumas klausimu; prašo Komisijos atidžiai išnagrinėti valstybių narių ataskaitas apie išieškomas sumas ir, prireikus, surengti tolesnius mokymus;

33.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos lėšų finansinis valdymas gerinamas lėtai; tuo pačiu metu atsižvelgia į ne kartą pateiktas Audito Rūmų ir Komisijos nuomones, kad valstybėse narėse ir vykdant įvairias programas labai skiriasi valdymo ir kontrolės sistemų kokybė; ragina Komisiją nuolat teikti paaiškinimus apie šių kontrolės sistemų skirtumus ir tikslius valstybių narių pastangų, dedamų siekiant nustatyti pažeidimus, vertinimus ir užtikrinti, kad tos valstybės narės, kurios aptinka didesnį pažeidimų skaičių, nes taiko sudėtingesnes kontrolės sistemas, nebūtų jokiu atveju diskredituojamos;

34.

sutinka su Tarybos rekomendacija, kad informacija apie išieškomas sumas, finansinių klaidų taisymus ir mokėjimų sustabdymus turėtų būti lengviau prieinama visuomenei;

35.

ragina Komisiją remiantis jos jau atliekamo audito darbo rezultatais ir kita susijusia turima informacija apibendrinamojoje ataskaitoje pateikti atskirų valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų privalumus ir trūkumus; taip ragina Komisiją įtraukti pažangos ataskaitą apie patobulinimus teikiant informaciją apie biudžeto įvykdymą; skatina Komisiją pagal toliau pateikiamą matricos modelį parengti kontrolės kokybės suvestinę, kurioje duomenys būtų pateikiami pagal valstybes nares ir politikos grupes:

36.

pažymi, kad žemi sukčiavimo ir klaidų atvejų lygiai galėtų reikšti, kad kontrolės sistemose yra trūkumų ir atvirkščiai; ragina Komisiją, remiantis konkrečiais duomenimis apie valstybę narę ir politikos sritį, pateikti Parlamentui ataskaitą apie valdymo ir kontrolės mechanizmų veiksmingumą ir kartu su Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) įgyvendinti griežtesnę Sąjungos lėšų naudojimo kontrolę;

37.

ragina Audito Rūmus, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka, pateikti nuomonę dėl nacionalinių audito institucijų kokybės pasidalijamojo valdymo aspektu, ypač atkreipiant dėmesį į techninę patirtį ir savarankiškumą;

38.

pažymi, kad dabartiniame patikinimo pareiškime bendrai parodomas Sąjungos finansinio valdymo reguliarumas ir teisėtumas ir kad jame nėra informacijos apie atskirų valstybių narių klaidų lygius;

39.

mano, kad itin svarbu išnagrinėti, ar tam tikrų klaidų pasitaiko visose valstybėse narėse apytikriai tiek pat dažnai; pažymi toliau, kad tokiu atveju reikėtų imtis veiksmų Sąjungos mastu; tačiau taip pat nurodo, kad, jeigu tam tikrų klaidų daugiausiai pasitaiko konkrečiose valstybėse narėse ar regionuose, reikėtų numatyti kitus sprendimus;

40.

mano, kad atliekant, kaip prašyta, tokią analizę kontrolės kokybės suvestinė, kurioje duomenys būtų pateikiami pagal valstybes nares ir politikos grupes, būtų svarbus elementas, ir ragina Komisiją įvykdyti šį prašymą jau rengiant savo 2011 m. apibendrinamąją ataskaitą ir atlikti tai laiku atsižvelgiant į 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

41.

siūlo, kad Audito Rūmai atliktų nereguliarius auditus pagal tą patį matricos modelį, kad būtų patikrintos visų 27 valstybių narių konkrečios politikos sritys ir būtų sudarytos galimybės vykdyti palyginamąjį kontrolės kokybės vertinimą;

42.

be to, ragina Komisiją apibendrinamojoje ataskaitoje paskelbti aiškią ir nedviprasmišką informaciją apie sumų, kurias išieškoti iš atskirų valstybių narių prašoma vykdomuosiuose raštuose, dydį ir sistemiškai pateikti išieškojimo ir pataisymų mechanizmų rezultatus;

43.

pažymi, kad daugelis valstybių narių savo biudžetams taiko sudėtingus mokestinius pataisymus ir kad ekonomiškumas, veiksmingumas ir skaidrumas tampa vis svarbesni valstybių narių biudžeto lėšų panaudojimo srityje;

44.

mano, kad tokie mokestiniai pataisymai ir taupymas – svarbios priemonės siekiant susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą nacionalinėmis ir Sąjungos institucijomis;

45.

mano, kad užtikrinus patikimą finansinį valdymą ir gerai subalansuotą ir tinkamo dydžio biudžetą turėtų būti ekonomiškai naudojamos nacionalinių biudžetų ir Sąjungos biudžeto lėšos; taigi mano, kad vykdant visus veiksmus, kuriais siekiama pagerinti Sąjungos lėšų valdymą, ekonomiškumo ir skaidrumo principams turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys;

46.

taip pat prašo Komisiją kitais metais, kai bus vykdoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, viešai skelbti valstybių narių metines suvestines ataskaitas ir atnaujinti šiose suvestinėse ataskaitose pateikiamą informaciją siekiant pateikti išsamų valstybių narių finansinio rezultatyvumo vaizdą; pabrėžia, kad viešas valstybių narių suvestinių ataskaitų skelbimas turėtų būti laikomas pirmu žingsniu NVD link, o ne vien tik tikslas;

47.

mano, kad Finansinio reglamento peržiūra turi būti grindžiama esamo reglamento įvertinimu, ir pažymi, kad peržiūra pati savaime nėra tikslas;

48.

mano, kad taikant kontrolės sistemas negali būti siekiama nulinio rizikos lygio visose išlaidų srityse – ne tik todėl, kad tai būtų labai brangu, bet ir todėl, kad vargu, ar nulinis rizikos lygis visose išlaidų srityse bus kada nors pasiektas; pripažįsta, kad įgyvendinant bet kokių išlaidų programas visada egzistuos tam tikro lygio rizika; pabrėžia, kad rizikos toleravimas nėra tas pats kaip klaidų toleravimas, ir pakartoja, kad Komisija turėtų laikytis požiūrio visai netoleruoti bet kokio netinkamo valdymo ir sukčiavimo atvejo;

49.

pažymi, kad šis klausimas aptariamas tik Sąjungos lygiu ir primena, kad nacionalinių administracijų nacionalinių programų vykdymo klaidų lygiai nežinomi;

50.

ragina Komisiją nustatyti dabartinių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus ir atlikti įvairių galimų pokyčių sąnaudų ir naudos analizę; pabrėžia, kad tose srityse, kuriose sunku pasiekti pakankamą sistemos taisyklių laikymosi lygį, yra įvairių galimybių: supaprastinti taisykles, iš naujo parengti programą, sugriežtinti kontrolę ar nutraukti programą;

51.

pabrėžia, kad visi prognozuojamų kontrolės naudos ir sąnaudų vertinimai turi būti grindžiami pagrįstu įsitikinimu, kad kontrolė vykdoma veiksmingai ir rezultatyviai; pažymi, kad šiuo metu nevisiškai taip yra, kaip daugelį metų įrodinėjo Audito Rūmai teigdami, kad valdymo ir kontrolės sistemos tebėra tik iš dalies veiksmingos;

52.

apgailestauja, kad Komisija vartoja sąvoką „toleruotina klaidų rizika“ išimtinai klaidų rizikai valdyti ir kaip pagrindą siekiant nuspręsti, koks netvarkingo lėšų naudojimo lygis turėtų būti laikomas priimtinu ex post; mano, kad, laikantis perspektyvaus požiūrio į galimą „toleruotinos klaidų rizikos“ išsamios koncepcijos taikymą, į Finansinį reglamentą būtų įtrauktas Komisijai taikomas reikalavimas kartu su pasiūlymais dėl išlaidų pateikti klaidų rizikos vertinimą;

53.

ragina atlikti tyrimą, kuris padėtų atskirti reikšmingumo ribą, kuri taikoma atliekant auditą, todėl ją vertina Audito Rūmai, nuo priimtino klaidų lygio, kuris išreiškiamas sąvoka, siejama su vidaus auditais, už kuriuos atsako Komisija;

54.

pažymi, kad Komisijoje vidaus auditą atlieka horizontalioji Vidaus audito tarnyba ir kiekviename generaliniame direktorate – vertikaliosios Vidaus audito struktūros; mano, kad šis modelis gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jei vertikaliųjų Vidaus audito struktūrų darbas būtų patikimas; vis dėlto pažymi, kad Vidaus audito tarnybos atliekamas Vidaus audito struktūrų atlikto audito rezultatų auditas gali būti suprantamas kaip kontrolės veikla ir gali kenkti Vidaus audito tarnybos ir Vidaus audito struktūrų santykiams;

55.

taigi ragina Komisiją atlikti visų Vidaus audito struktūrų išorinį kokybės vertinimą ir informuoti Parlamentą apie rezultatus;

56.

siūlo Komisijai hierarchinę valdžią padalyti apskaitą vykdantiems darbuotojams ir darbuotojams, kurie atsakingi už lėšų pervedimą pagal įprastas iždo valdymo vidaus kontrolės saugumo ir įgaliojimų atskyrimo taisykles;

57.

atkreipia dėmesį į Komisijos metinę ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai (COM(2010) 447) dėl 2009 m. atliktų vidaus auditų ir į tai, kad Komisijos vidaus auditorius laikosi nuomonės, jog, norint, kad bendri procesai, pvz., rizikos analizė ir veiklos tęstinumo valdymas, būtų veiksmingi apsaugant visą instituciją, taip pat siekiant užtikrinti patikimą finansinį valdymą, būtina apžvalga institucijos lygiu;

58.

ragina Komisiją atitinkamoms tarnyboms pavesti atlikti šią apžvalgą ir pateikti atitinkamas rekomendacijas bei pasirūpinti, kad nebūtų sumažinta atsakomybė už kiekvieno proceso vykdymą; rekomenduoja Komisijos valdymo sistemą pritaikyti taip, kad pagal ją būtų galima atlikti kruopštesnę institucinę apžvalgą; norėtų būti laiku informuojamas apie pokyčius šioje srityje;

59.

ragina Vidaus audito tarnybą dalį savo išteklių skirti tyrimui, ar pagrindiniai GD lėšas naudoja veiksmingai, ekonomiškai ir rezultatyviai, ir šiuo tyrimu papildyti esamus finansų ir atitikties auditus;

60.

toliau ragina Vidaus audito tarnybą patikrinti metodologiją, skirtą naudoti rengiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnyje numatytą įvertinimo pranešimą, ir įvertinti atliktą darbą;

61.

ragina pradėti taikyti vieną bendrą audito modelį, pagal kurį būtų vykdomi auditai ir jų rezultatai būtų įrašomi bei perkeliami į bendrą standartą, kaip pasiūlė Audito Rūmai Nuomonėje Nr. 2/2004 (šiam pasiūlymui ne kartą pritarė Parlamentas), taip pat pagal kurį kiekvienas kontrolės lygis būtų grindžiamas ankstesniu lygiu, siekiant sumažinti audituojamo subjekto naštą ir pagerinti audito veiklos kokybę, tačiau nepažeidžiant susijusių audito įstaigų nepriklausomumo; mano, kad vykdant vidaus kontrolę turėtų būti sudaromos sąlygos pagrįstai užtikrinti sandorių teisėtumą ir tvarkingumą bei ekonomiškumo, veiksmingumo ir rezultatyvumo principų laikymąsi, taip pat pabrėžia, kad kontrolė turėtų būti koordinuojama siekiant išvengti nereikalingo kartojimosi; atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai yra Sąjungos išorės auditorius, taigi jie nėra vidaus kontrolės elementas;

62.

ragina Komisiją pateikti pranešimą dėl galimybės pradėti Sąjungos biudžetui taikyti vieną bendrą audito modelį ir taip baigti paraleliai taikyti nacionalines ir Sąjungos vidaus kontrolės sistemas; ragina Komisiją patvirtinti rizika grindžiamą metodą atrenkant pavyzdžius auditui, o ne statistine atranka grindžiama metodą;

63.

primena nuomonę, išdėstytą savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliucijos dėl 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (12) 65 dalyje, kurioje ragina „valstybių narių audito institucijas prisiimti atsakomybę ir kontroliuoti, kaip ES lėšos naudojamos vietose, kad svarstymai dėl Audito Rūmų biurų steigimo valstybėse narėse taptų nereikalingi“; mano, kad jei nacionalinės audito įstaigos kaip viešos institucijos nenori savo valstybėje narėje kontroliuoti, kaip išleidžiamos Sąjungos biudžeto lėšos, reikėtų apsvarstyti galimybę reorganizuoti Audito Rūmus taip, kad kai kurie Audito Rūmų nariai būtų atsakingi už nustatytas politikos sritis, o kiti nariai būtų atsakingi už valstybių narių grupes; pažymi, kad Audito Rūmų narių skaičius per pastaruosius metus faktiškai išaugo dvigubai, o politikos sričių skaičius tiek nepadidėjo, taigi Audito Rūmai turėtų būti pajėgus tai padaryti;

64.

atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose Volker und Markus Schecke GbR C-92/09 ir Hartmut Eifert C-93/09 (13) ir atitinkamai į poreikį subalansuoti santykį tarp „viena vertus, Sąjungos intereso užtikrinti jos atliekamų veiksmų skaidrumą bei optimalų viešųjų fondų lėšų naudojimą ir, kita vertus, apribojimo, kylančio atitinkamų gavėjų teisei į jų privataus gyvenimo gerbimą apskritai bei konkrečiai jų asmens duomenų apsaugai“ (sprendimo Volker und Markus Schecke GbR 77 punktas); vis dėlto pabrėžia, kad Teisingumo Teismas priminė, jog galioja skaidrumo principas (sprendimo Volker und Markus Schecke GbR 68 punktas), kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 1 ir 10 straipsniuose ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnyje, ir taip pat pabrėžė, kad „su asmenvardžiais susietų duomenų apie atitinkamus gavėjus […] paskelbimas internetu […] stiprina visuomenės galimybes kontroliuoti atitinkamų sumų panaudojimą ir padeda optimaliai naudoti viešųjų fondų lėšas“ (sprendimo Volker und Markus Schecke GbR 75 punktas);

65.

ragina Komisiją vykdyti Teisingumo Teismo prašymą ir skubiai pasiūlyti kriterijus, pagal kuriuos pirmenybė būtų teikiama viešajam su skaidrumu susijusiam interesui, o ne Sąjungos lėšų gavėjų asmens duomenų apsaugai; primena, kad Teisingumo Teismas pasiūlė kriterijus, kaip antai laikotarpis, per kurį fizinis asmuo gauna Sąjungos lėšas, tokios paramos mokėjimo dažnis, rūšis ar dydis (sprendimo Volker und Markus Schecke GbR 89 punktas);

66.

prašo Komisijos apibrėžti Teisingumo Teismo paminėtus kriterijus Finansiniame reglamente, sektoriniuose arba kitokiuose teisės aktuose taip, kad būtų garantuotas didelis skaidrumas ir užtikrinta, kad duomenys apie šiuos kriterijus atitinkančius paramos gavėjus galėtų būti skelbiami pakartotinai; primygtinai ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės vykdo įsipareigojimą teisingai ir laiku skelbti duomenis, ir prašo Komisijos, kad ji Parlamentui pateiktų savo stebėsenos rezultatų apžvalgą kitoje apibendrinamojoje ataskaitoje;

67.

primena savo rezoliucijoje dėl 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktą Parlamento prašymą standartizuoti duomenų apie paramos gavėjus struktūrą ir pateikimą nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse svetainėse, įskaitant su gavėjais ir jų projektais susijusias detales;

68.

pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad skaidrumas yra viena pagrindinių priemonių užtikrinant išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą, taip pat mano, kad reikėtų siekti sukurti bendrą išsamią internetinę sistemą (centrinę duomenų bazę), prie kurios galėtų lengvai prieiti kiekvienas asmuo, taip visuomenei suteikiant galimybę lengvai gauti visapusišką ir išsamią informaciją apie Sąjungos išlaidas, pateiktą pagal biudžeto eilutes ir gavėjus; primygtinai ragina Komisiją kaupti duomenis apie lėšų gavėjus toje centrinėje duomenų bazėje ir surinktus duomenis padaryti lengvai prieinamais ir suprantamais jų naudotojui; be to, prašo, kad duomenys būtų skelbiami palyginama, mašininiu būdu nuskaitoma, paieškai tinkama ir atvira duomenų forma viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų;

69.

siūlo, kad, siekiant didinti skaidrumą, naudojant centrinę duomenų apie lėšų gavėjus bazę būtų galima matyti ne tik pinigų srautus, išreikštus skaičiais, bet ir skirtingų subjektų sąsajas projekte įvairiais lygiais, būtinai atsižvelgiant ir į privatumo apsaugą;

70.

ragina Komisiją kuriant centrinę duomenų bazę vadovautis JAV ekonomikos atgaivinimo atskaitomybės ir skaidrumo valdybos (angl. „American Recovery Accountability and Transparency Board“) ir jos svetainės (www.recovery.gov) pavyzdžiu;

71.

pabrėžia, jog tam, kad visuomenė pasitikėtų Sąjungos biudžetu, reikia siekti trijų tikslų, t. y. kad:

ir pažymi, kad jei būtų pasiekta pirmų dviejų tikslų, iš tiesų dar galėtų būti išeikvojama daug lėšų, jei nebūtų pakankamai dėmesio skiriama trečiajam tikslui;

72.

ragina Komisiją patikrinti išlaidų programų veiksmingumo vertinimo sistemas ir įvertinti, ar jos sukuria pridėtinę naudą, ar jos yra ekonomiškai naudingos ir ar jas taikant pasiekiama rezultatų, kurių siekiant jos buvo sukurtos; primygtinai ragina atlikti minėtus vertinimus nepriklausomai ir tada juos nepriklausomai patikrinti; taigi ragina nepriklausomus vertinimus pateikti Parlamentui ir atitinkamam komitetui patikrinti;

73.

atkreipia dėmesį į 2010 m. spalio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas (EUCO 25/1/10) ir į tai, kad „valstybių ar Vyriausybių vadovai susitaria, kad reikia, jog valstybės narės nustatytų nuolatinį krizių valdymo mechanizmą visos euro zonos finansiniam stabilumui apsaugoti“;

74.

ragina Tarybą ir valstybes nares rengiant nuolatinę krizių valdymo sistemą tinkamai atsižvelgti į šiuos klausimus:

75.

ragina Komisiją persvarstyti darbuotojams surengtus informacinius posėdžius ir mokymus dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų II antraštinės dalies „Pareigūnų teisės ir pareigos“ siekiant užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų iki galo susipažinę su joje nustatytomis sąlygomis ir ypač su 22a(96) straipsnio nurodytomis pareigomis; ragina Komisiją Parlamento kompetentingam komitetui pateikti išsamesnių duomenų apie šioje srityje vykdomą veiklą;

76.

džiaugiasi tuo, kad Audito Rūmai nenustatė klaidų, kurios leistų suabejoti jų tikrintų finansinių ataskaitų patikimumu ir šiose ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumu ir tvarkingumu;

77.

ragina Europos mokyklų Generalinio sekretoriaus biurą nedelsiant užtikrinti, kad būtų kruopščiai laikomasi Audito Rūmų 2008 ir 2009 m. rekomendacijų;

78.

atkreipia dėmesį į bendrų išlaidų padidėjimą tais atvejais, kai valstybių narių paskirti mokytojai negalėjo eiti pareigų ilgą laiką ir juos turėjo pakeisti ne visu etatu dirbantys mokytojai; tikisi, kad mokyklos galės pateikti skaičius, susijusius su šiomis papildomomis išlaidomis;

79.

pažymi, kad Sąjungos reputacija labai priklauso nuo to, kokia visuomenės nuomonė apie jos tarnautojus; pažymi, kad per paskutinę Pareigūnų tarnybos nuostatų reformą jų nuostatos nebuvo pritaikytos prie pasikeitusios darbo aplinkos ir nebuvo sudarytos sąlygos nustatyti tokią darbo užmokesčio politiką, pagal kurią būtų užtikrinamas vienodas užmokestis už vienodą darbą; pažymi, kad nuostatuose nustatytos pasenusios lengvatos ir privilegijos; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant išsamaus Pareigūnų tarnybos nuostatų modernizavimo, įskaitant pasenusių lengvatų ir privilegijų panaikinimą;

80.

džiaugiasi, kad numatytas konkrečios priemonės ir atitinkamas grafikas, kuriuos Komisija pateikė po konstruktyvių diskusijų, vykusių biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu;

81.

džiaugiasi, kad Komisijai pavyko per pastaruosius metus klaidų lygį sumažinti iki 2 %; vis dėlto pažymi, kad 2009 m. klaidų skaičius šiek tiek padidėjo;

82.

ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad klaidų skaičiaus mažėjimas taptų daugiamete tendencija ir padėtų užtikrinti, kad nebūtų daroma pažeidimų;

83.

primena, kad beveik visos žemės ūkio ir kaimo plėtros išlaidos yra atliekamos taikant pasidalijamąjį valdymą;

84.

pažymi, kad remdamiesi savo audito rezultatais Audito Rūmai apskaičiavo, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis politikos grupėje „Žemės ūkis ir gamtiniai ištekliai“, kuriai skiriama beveik pusė biudžeto, siekia 2–5 %;

85.

taip pat pažymi, kad 2009 m. išnagrinėjus 241 operaciją, paaiškėjo, kad 66 (27 %) šių operacijų buvo padaryta klaidų ir kad 42 (64 %) šių operacijų buvo paveiktos kiekybiškai įvertinamų, t. y. atitikties finansavimo reikalavimams ir tikslumo, klaidų, padarytų dėl finansavimo reikalavimus atitinkančios žemės perdeklaravimo;

86.

mano, kad vertinant bendrą klaidų tendenciją būtina vertinti ne tik individualius projektus, bet ir visų išlaidų sričių efektyvumą;

87.

pažymi, kad Parlamentui nuolat atkreipiant dėmesį padaryta pažanga Graikijoje taikant integruotos valdymo ir kontrolės sistemos (IAKS) patobulinimus;

88.

vis dėlto pažymi, kad Audito Rūmai pastaraisiais metais nustatė, kad integruotos valdymo ir kontrolės sistemos veiksmingumą neigiamai veikia duomenų bazėse esantys netikslūs duomenys, nepakankamos kryžminės patikros arba netinkamos ar nepakankamos priemonės šalinant nustatytas anomalijas;

89.

pažymi, kad 2009 m. atlikę auditą aštuoniose mokėjimo agentūrose, Audito Rūmai pripažino, kad užtikrinant mokėjimų tvarkingumą sistemos buvo veiksmingos tik vienoje šių mokėjimo agentūrų, keturiose jos buvo iš dalies veiksmingos, o kitose trijose jos buvo neveiksmingos;

90.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad priežiūros ir kontrolės sistemos užtikrinant mokėjimų tvarkingumą Žemės ūkio ir gamtinių išteklių srityje geriausiu atveju buvo tik iš dalies veiksmingos;

91.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai daro išvadą, jog IAKS būtina pagerinti padėti trijose iš aštuonių audituotų agentūrų;

92.

taip pat pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog Žemės ūkio generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje ir pareiškime pateikiamas tik iš dalies teisingas finansų valdymo įvertinimas mokėjimo tvarkingumo atžvilgiu;

93.

apgailestauja dėl to, kad valstybės narės toliau vartoja naudojamos žemės ūkio paskirties žemės apibrėžtį neatsižvelgdamos į neteisingai paskirtas išmokas už plotą; tikisi, kad Komisija paskelbs vertinimo ataskaitą, kurioje apsvarstys šiuos faktus ir pateiks pavyzdžių;

94.

prašo Komisijos:

95.

mano, kad trišaliai Audito Rūmų, Komisijos ir nacionalinių valdžios institucijų susitikimai, kurie svarbūs siekiant tarpusavio supratimo ir sprendžiant problemas, susijusias su metinio patikinimo pareiškimo (DAS) rengimu sanglaudos politikos srityje, turėtų būti rengiami taip pat ir žemės ūkio ir gamtinių išteklių politikos srityse siekiant, kad būtų lengviau darniai aiškinti ir taikyti taisykles, susijusias su išlaidų valdymu ir kontrole, taip pat siekiant taikyti koordinuotą Komisijos ir Audito Rūmų metodą;

96.

pritaria Audito Rūmams, kad atitikties patvirtinime pernelyg daug dėmesio skiriama nustatyto dydžio korekcijoms ir su atitiktimi susijusiems pataisymams, kurie nėra susiję su galutiniu finansavimo gavėju;

97.

primena, kad išlaidos sanglaudai valdomos bendrai su valstybėmis narėmis, kad išlaidos finansuojamos per daug daugiamečių veiklos programų (toliau – VP), kad Komisija VP tvirtina remdamasi valstybių narių pasiūlymais ir kad valstybės narės pasirenka atskirus į VP įtrauktinus projektus;

98.

primena, kad valstybės narės bendrai finansuoja projektus, kurių įgyvendinimo išlaidos numatomos iš sanglaudos lėšų; pažymi, kad valstybės narės, kurios dalyvauja bendrai finansuodamos iš nacionalinių lėšų, suinteresuotos efektyvia valdymo ir kontrolės sistema; prašo Komisijos ryžtingai veikti siekiant pagerinti valdymo ir kontrolės sistemas ir pašalinti laikinus trūkumus;

99.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų apskaičiavimu labiausiai tikėtinas klaidų lygis sanglaudos politikos srityje siekia daugiau kaip 5 %; pažymi, kad paeiliui trečius metus mažėja klaidų dažnumas;

100.

be to, pažymi, kad nustatyta 36 % mokėjimų, skirtų projektams, klaidų ir kad iki šiol tai vis dar sritis, kurioje daroma daugiausia klaidų;

101.

mano, kad vertinant bendrą klaidų tendenciją būtina įvertinti ne tik individualius projektus, bet ir į bendrą tokių klaidų tendenciją;

102.

pabrėžia, kad sanglaudos politikos teisinis pagrindas yra sudėtingas, nes ji turi atitikti ir nacionalinius, įskaitant regioninių ir vietos valdžios įstaigų, ir įvairių Sąjungos politikos sričių reikalavimus ir taisykles, pavyzdžiui, taisykles, susijusias su viešaisiais pirkimais ir valstybės pagalba, taip pat su daugybe valdžios institucijų, atsakingų už sanglaudos politikos įgyvendinimą valstybėse narėse, ir su dar didesniu skaičiumi besinaudojančių Sąjungos parama ir jos gavėjų;

103.

mano, kad svarstant patobulinimus ir supaprastinimus svarbu atsižvelgti į tokio svarbaus klausimo sudėtingumą;

104.

pabrėžia, kad didžioji apskaičiuoto klaidų lygio dalis yra susijusi su tinkamumo finansuoti klaidomis ir rimtais viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimais; be to pabrėžia, kad vien viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas sudaro 43 % visų kiekybiškai įvertinamų klaidų ir sudaro maždaug tris ketvirtadalius įvertinto klaidų lygio;

105.

pažymi, kad viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai rodo nesėkmes kuriant Sąjungos vidaus rinką; prašo Komisijos ir Audito Rūmų parengti konsultacijų dėl metodikos, naudojamos viešųjų pirkimų srityje nustačius rimtų pažeidimų, proceso platformą;

106.

be to, pažymi, kad interesų įvairovė, neabejotinai, turi įtakos valstybių narių kontrolės įsipareigojimų vykdymui tiek, kiek tai yra susiję su Sąjungos išlaidomis atitinkamoje valstybėje narėje ir atitinkamos valstybės narės nacionalinį indėlį į Sąjungos biudžetą;

107.

prašo Komisijos išanalizuoti šių viešųjų pirkimų pažeidimų priežastis ir aktyviai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant įveikti nustatytus sunkumus;

108.

teigiamai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo siekiant veiksmingesnės Europos pirkimų rinkos (COM(2011) 15); ragina Tarybą ir Komisiją ne vėliau kaip 2012 m. galutinai patvirtinti pagrindinių Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB (14) ir 2004/18/EB (15)) reformą;

109.

reiškia susirūpinimą, kad Audito Rūmai taip pat nustatė daug trūkumų viešųjų konkursų rengimo ir sutarčių sudarymo procedūrose;

110.

pabrėžia, kad bent 30 % visų Audito Rūmų nustatytų klaidų atveju valstybės narės valdžios institucijos, atsakingos už veiklos programų įgyvendinimą, turėjo pakankamai informacijos, kad galėtų, prieš patvirtinant išlaidas Komisijai, nustatyti ir ištaisyti klaidas;

111.

mano, kad šios išvados sudaro pagrindą rimtai abejoti sistemos, kurioje valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė dėl deklaruotų išlaidų tikslumo, efektyvumu;

112.

primena, kad valdymo patikrinimai yra pagrindinės kontrolės priemonės siekiant išvengti pažeidimų, ir apgailestauja, kad 11 iš 16 audituotų veiklos programų valstybių narių valdymo institucijų atliktos patikros tik iš dalies atitiko teisės aktų reikalavimus;

113.

pabrėžia, kad bendrai 2007–2013 m. programavimo laikotarpio priežiūros ir kontrolės sistemos tik iš dalies atitiko pagrindines audituotas teisinio pagrindo nuostatas;

114.

pažymi, kad gali būti nustatyti tik tų finansinių metų, kurie laikomi užbaigtais, galutiniai skaičiai, taigi, atsižvelgiant į tai, naujausi finansiniai metai, kurie laikomi užbaigtais, yra 2004 m.;

115.

primena, kad Komisijos vaidmuo apima gairių teikimą valstybėms narėms ir nacionalinių institucijų pažangiosios patirties plėtojimą; ragina visus Komisijos generalinius direktoratus (GD) toliau pagerinti savo veiklos rezultatus šioje srityje;

116.

pabrėžia, kad valstybių narių administracijos didele dalimi yra politikos krypčių, kurias įgyvendina bendrai valdydamos, suinteresuotieji subjektai; šiuo požiūriu pabrėžia, kad Komisijos ir valstybių narių bendras valdymas priklauso nuo atitinkamų administracijų tarpusavio pagarbos ir pripažinimo atmosferos; pabrėžia, kad ši atmosfera didele dalimi gali būti toliau stiprinama vykstant kasdieniam valdymui ir dėl to atsirandant Komisijos ir valstybių narių administracijų ryšiams;

117.

reikalauja, kad Komisiją nustatytų ir platintų valstybėms narėms pažangiąją patirtį tam, kad, iš dalies pakeitus ir supaprastinus struktūrinių fondų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu taisykles, būtų sudarytos galimybės geriau įsisavinti lėšas ir pagerinti gavėjams skirtų pinigų srautai;

118.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad remiantis Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) duomenimis daugėja įrodymų, kad struktūrinių fondų lėšų naudojimo pažeidimai daromi organizuotai ir suplanavus, o ne atsitiktinai; ragina visus suinteresuotus asmenis valstybėse narėse ir Sąjungos institucijose bendromis pastangomis kovoti su šiuo reiškiniu (OLAF metinė 2010 m. ataskaita, p. 41);

119.

apgailestauja, kad valstybių narių metinės struktūrinių fondų suvestinės teikiamos pavėluotai, todėl jomis remiantis neįmanoma atitinkamai užtikrinti, kad regioninės programos būtų tinkamai įgyvendinamos; mano, kad tai yra pakankamas pagrindas sustabdyti mokėjimus valstybėms narėms iš struktūrinių fondų;

120.

ragina Komisiją peržiūrint finansinį reglamentą atkreipti dėmesį į NVD veiksmingumą ir įvertinti paskatas ir (arba) atgrasomąsias priemones, taip pat naudą ir patobulinimus, kurių jos padėtų siekti patikimo finansų valdymo aspektu; mano, kad taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog 2007–2013 m. laikotarpiu buvo padaryta esminių valdymo ir kontrolės sistemos pakeitimų ir kad prieš darant tolesnius patobulinimus reikia įvertinti gautus rezultatus; mano, kad pradėjus taikyti šią priemonę Komisija tikrai galės vykdyti savo pareigą prižiūrėti valstybes nares ir užtikrinti veiksmingą nacionalinių valdymo ir kontrolės sistemų funkcionavimą;

121.

ragina Komisiją intensyvinti ryšius su valstybių narių administracijomis siekiant abipusio keitimosi informacija, kad būtų galima nedelsiant spręsti neišspręstus klausimus;

122.

yra labai susirūpinęs dėl nuolatinio žemo kai kurių valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų standarto ir dėl lėto pažangos didėjimo tobulinant tas sistemas;

123.

ragina Komisiją į finansinį reglamentą įtraukti reikalavimą dėl privalomų nacionalinių valdymo deklaracijų (NVD), kurios būtų rengiamos ir pasirašomos ministerijų lygiu bei kurias tinkamai tikrintų nepriklausomas auditorius, ir kad šios deklaracijos būtų esminis pirmasis žingsnis siekiant didesnės valstybių narių atskaitomybės dėl Sąjungos išlaidų; mano, kad nepradėjus taikyti šios priemonės Komisija negalės vykdyti savo pareigos prižiūrėti valstybes nares ir užtikrinti veiksmingą nacionalinių valdymo ir kontrolės sistemų funkcionavimą;

124.

atkreipia dėmesį į Darbo tvarkos taisykles, ypač į jų VI priedą ir šio priedo 6 straipsnio 3 dalį, pagal kuriuos remdamasis „už biudžeto kontrolę atsakingo komiteto pranešimu ir veikdamas Parlamento vardu, Parlamento pirmininkas gali kreiptis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 265 straipsnį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su ieškiniu atitinkamai institucijai dėl įsipareigojimų, kylančių iš pastabų, lydinčių sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo arba kitas rezoliucijas dėl biudžeto išlaidų vykdymo, nevykdymo“; be to, primena, kad būtina užtikrinti veiksmingą reguliarių trišalių susitikimų įgyvendinimą pagal biudžeto sudarymo procedūrą, kaip minima Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 324 straipsnyje;

125.

apgailestauja, kad sertifikavimo įstaigos pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (16), neturi nuoseklių ir aiškių audito standartų; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis sukurti darbo grupę ir parengti vieningus audito standartus siekiant toliau stiprinti sertifikavimo ir (arba) auditavimo įstaigų atliekamą audito darbą;

126.

ragina Komisiją pateikti Parlamentui esamų valdymo institucijų skaičių, taip pat jų patikimumo vertinimą;

127.

primena, kad didžiąją šios politikos grupės išlaidų dalį Komisija įgyvendina taikydama tiesioginį centralizuotą valdymą, tačiau vis dažniau taikomas netiesioginis centralizuotas valdymas per agentūras ir bendrąsias įmones;

128.

atkreipia dėmesį į tai, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis, Audito Rūmų apskaičiuotas šioje politikos grupėje, siekia 2–5 %;

129.

toliau pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog valdymo ir kontrolės sistemos buvo tik iš dalies veiksmingos užtikrinant operacijų tvarkingumą;

130.

pabrėžia, kad pagrindinis klaidų tipas šioje politikos grupėje išlieka per didelių personalo ir netiesioginių išlaidų mokslinių tyrimų projektuose kompensavimas; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad visų pirma dėl sudėtingų tinkamumo kriterijų padaugėjo išlygų dėl tiesioginio valdymo (nuo 4 iki 9);

131.

be to pažymi, kad, turint minty ypatingą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros svarbą Sąjungos ekonomikai, šios srities klaidos kelia itin didelį susirūpinimą;

132.

primena, kad gaunantieji dotacijas pagal 6BP su naudos gavėjų išlaidų ataskaitomis, teikiamomis siekiant gauti kompensaciją, turi pateikti nepriklausomo auditoriaus išduotą audito sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nepriklausomas auditorius gali suteikti pagrįstą patikinimą, kad deklaruojamos išlaidos yra tinkamos finansuoti; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pripažinimo ir tinkamumo kriterijai, taikomi išduodant sertifikatus, yra per daug griežti;

133.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad 43 % atvejų Audito Rūmai nustatė klaidų išlaidų ataskaitose (ir 2009 m., ir 2008 m.), apie kurias sertifikuojantis auditorius pateikė besąlyginę nuomonę prieš pateikiant kompensavimo prašymą;

134.

pažymi, kad nors Komisija 2009 m. išieškojo kur kas didesnę finansavimo reikalavimų neatitinkančių išlaidų sumą, likusios išieškotinos sumos taip pat padidėjo beveik tris kartus – iki 31 500 000 EUR;

135.

mano, kad labai svarbus visuomenės pasitikėjimas mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto srityje, nes ateityje tikimasi Sąjungos biudžete šioms sritims numatyti daugiau lėšų;

136.

ragina Komisiją užtikrinti, kad nepriklausomi auditoriai, kurie neteisingai sertifikavo išlaidų ataskaitas, sužinotų apie deklaruotų išlaidų tinkamumo kriterijus ir esant reikalui atsakytų už savo veiksmus, patikrinti naudos gavėjų sąnaudų apskaičiavimo metodikų sertifikavimo sistemos veikimą, sumažinti vėlavimus išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, prireikus taikant sankcijas, toliau paprastinti mokslinių tyrimų finansavimo taisykles, toliau patobulinti MVĮ prieigą prie tyrimams skirtų lėšų ir užtikrinti visišką atskaitomybę siekiant tinkamo Sąjungos pinigų naudojimo;

137.

primena, kad jau prašė Komisijos taikyti teisinio aiškumo principą ir susilaikyti nuo taikymo atgaline data griežčiau apibrėžtų taisyklių, reglamentuojančių dalyvavimą, ir neprašyti gavėjų perskaičiuoti Komisijos tarnybų jau patvirtintas finansines ataskaitas, nes taip sumažėtų ex post audito ir korekcijų poreikis atgaline data; prašo Komisijos greitai spręsti šias problemas, kylančias dėl vykdomų patikrinimų, veikti rūpestingai ir gerbti patikimo finansinio valdymo principus; rekomenduoja ginčus dėl šių problemų spręsti šalių susitarimu, pagal, pavyzdžiui, nepriklausomo pakartotinio audito išvadas ir (arba) ad hoc įstojus nepriklausomam tarpininkui;

138.

džiaugiasi, kad Komisija pradėjo taikyti sankcijas mokslinių tyrimų srityje (34 veiksmai, gauta 514 330 EUR), vis dėlto pritaria Vidaus audito tarnybos (VAT) išvadai, kad reikalinga stipri sukčiavimų nustatymo sistema;

139.

toliau ragina Komisiją užtikrinti, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba Europos Sąjungos įsteigtų įstaigų, kurios turi teisinį subjektiškumą ir gauna išmokas iš biudžeto pagal Bendrojo finansinio reglamento 185 straipsnio 3 dalį, atžvilgiu turėtų tokius pačius įgaliojimus, kokias turi Komisijos departamentų atžvilgiu;

140.

mano, kad dotacijos pagal 8BP turėtų būti pagrįstos radikalia požiūrio permaina, įskaitant pradedamą taikyti premijų sistemą, kuri iš dalies pakeistų dabartinę išankstinių mokėjimų sistemą, ir geresnėmis galimybėmis pasinaudoti rizikos kapitalu, kad būtų galima padidinti veiksmingumą;

141.

primena, kad didžioji išlaidų dalis įgyvendinama taikant Komisijos tarnybų tiesioginį centralizuotą valdymą, kurį vykdo Komisijos būstinė arba valdoma Sąjungos delegacijų (įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo vadinamų Europos Sąjungos delegacijomis) lygiu; toliau pažymi, kad vis daugiau naudojamas bendras valdymas, pvz., maisto priemonė;

142.

mano, kad vertinant bendrą klaidų tendenciją būtina įvertinti ne tik individualius projektus, bet ir atitinkamų išlaidų sričių efektyvumą;

143.

atkreipia dėmesį į tai, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis, Audito Rūmų apskaičiuotas srityje, kuri audituota, siekia 2–5 %;

144.

dar kartą pabrėžia, kad pagal bendrą Audito Rūmų atliktą priežiūros ir kontrolės sistemų vertinimą nustatyta, kad šios sistemos tik iš dalies veiksmingos;

145.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog EuropeAid generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje ir pareiškime buvo pateiktas tik iš dalies teisingas finansų valdymo įvertinimas operacijų tvarkingumo atžvilgiu;

146.

pažymi, kad valdymo ir kontrolės sistemų vertinimas šalyse kandidatėse ir potencialiose kandidatėse yra nuolatinis procesas, vykdomas pagal programą, nustatytą Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (IPA) skirtame decentralizuoto valdymo proceso plane, kuriam vykstant Komisija gali suteikti valdymo įgaliojimus nurodytam IPA komponentui, programai arba priemonei;

147.

prašo Komisijos glaudžiai bendradarbiauti su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis kandidatėmis siekiant veiksmingai pagerinti valdymo ir kontrolės sistemas, skatinti geriausią kovos su sukčiavimu praktiką ir užtikrinti, kad jų praktika atitiktų visas Sąjungos taisykles ir standartus;

148.

apgailestauja dėl to, kad tam tikrose šalyse, kurios yra potencialios kandidatės, skiriant į valstybės tarnybą vis dar pažeidžiamas valstybės tarnybos įstatymas; apgailestauja, kad daugeliu atvejų prastai veikia teismų sistemos; skatina Komisiją visoms šalims, kurios yra potencialios kandidatės, užtikrinti būtinas žinias ir institucijų patirtį, kad jos galėtų veiksmingai kovoti su korupcija ir tęsti reikiamas reformas;

149.

reiškia susirūpinimą dėl didelio atmetimo rodiklio šalyse, kuriose taikoma decentralizuoto įgyvendinimo sistema, t. y. kuriose Sąjungos delegacijos ex ante kontroliuoja pirkimo bylas; pabrėžia, jog atrodo, kad nacionalinės valdžios institucijos tose šalyse turi sunkumų įgyvendinti esminius patobulinimus, kurie būtini norint atsisakyti Komisijos ex ante kontrolės; skatina Komisiją ir šalis kandidates pagerinti dialogą ir užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą;

150.

atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 12/2009 dėl Vakarų Balkanams skirtų Komisijos teisingumo ir vidaus reikalų srities projektų veiksmingumo;

151.

džiaugiasi, kad Audito Rūmai teigiamai įvertino priežiūros ir kontrolės sistemas, taikomas humanitarinės pagalbos srityje; vis dėlto ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti tolesnėms priemonėms, kurių imamasi po to, kai atlikus įgyvendinimo partnerių ir humanitarinių pirkimų centrų naudojimo apimties stebėsenos auditus, nustatoma trūkumų, ir naudotis šių priemonių privalumais;

152.

ragina RELEX generalinio direktorato teisių perėmėją užbaigti savo ex post kontrolės metodiką ir kaip galima skubiau atsižvelgti į susijusias vidaus auditoriaus suformuluotas rekomendacijas;

153.

ragina ELARG generalinį direktoratą sukurti ir įdiegti mechanizmus, skirtus palengvinti atliktų patikrinimų vizitų rezultatų analizę ir sudaryti geresnes sąlygas tolesniems veiksmams vykdyti ir skirti pakankamai išteklių siekiant išanalizuoti valstybių narių, kurios neseniai įstojo į Sąjungą, tačiau jų deklaracijos susijusios su buvimo kandidatėmis laikotarpiu, pateiktas neišnagrinėtas galutines deklaracijas;

154.

ragina ECHO generalinį direktoratą pagerinti pasiūlymų dėl humanitarinės pagalbos teikimo veiksmų įvertinimų dokumentacijos kokybę (pvz., parengti standartizuotas vertinimo ataskaitas) ir savo 2010 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateikti maisto priemonės įgyvendinimo ataskaitą;

155.

pabrėžia, kad gali būti ir neigiamų pagalbos užsienio šalims teikimo aspektų, pvz., kai korumpuoti valdymo režimai pagalbą gaunančiose šalyse blogai tvarko lėšas, todėl reikia teikti pirmenybę veiksmams, kurie skirti užkirsti kelią tokiam poveikiui;

156.

palankiai vertina tai, kad Komisija nuo 2007 iki 2010 m. išleido 396 000 000 EUR šalims kandidatėms, kurios dėjo pastangas pagerinti savo teismų sistemas ir kovoti su korupcija, remti; taip pat palankiai vertina šioje srityje padarytą pažangą; tačiau įspėja dėl per didelio optimizmo ir prašo Komisijos pateikti įrodymų, kad šie pinigai buvo išleisti veiksmingai ir kad pagerintos kontrolės struktūros tikrai prisidėjo prie padidėjusių sankcijų prieš korumpuotus veikėjus, įskaitant didelio atgarsio sulaukusias bylas; taip pat prašo pateikti įrodymų, kad visiškai įgyvendinami įstatymai ir palaikomos reformos;

157.

nerimaudamas pabrėžia decentralizuoto įgyvendinimo sistemos (DIS) Kroatijoje ir Turkijoje trūkumus, kuriuos nustatė Audito Rūmai; prašo Komisijos nurodyti, kokių priemonių buvo imtasi šiai problemai spręsti, taip pat pateikti vertinimus, kokio dydžio suma rizikuojama;

158.

prašo Komisiją, ypač ELARG generalinį direktoratą, dėti daugiau pastangų siekiant išnagrinėti susikaupusias su Phare ir CARDS programomis ir pereinamojo laikotarpio priemone susijusias deklaracijas, o po to tinkamai ir laiku užbaigti šias programas;

159.

apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje didelė pasirengimo stojimui pagalbos dalis įtraukta į 3 (žemės ūkis – 254 000 000 EUR) ir 4 (sanglauda – 65 000 000 EUR) skyrius; yra nustebęs, kad Audito Rūmų metinėse ataskaitose nepateikta informacijos apie Sąjungai nepriklausančiose šalyse atliktus auditus pagal šalis, skirtingai nei tai buvo daroma ankstesniais metais;

160.

apgailestauja dėl to, kad Regioninės politikos (REGIO) generalinis direktoratas 2009 m. nevykdė audito Kroatijoje nepaisant to, kad šioje šalyje kilo didelių problemų dėl viešųjų pirkimų konkursų;

161.

be to, ragina Komisiją informuoti tarptautines organizacijas, kad būsima Sąjungos pagalba bus teikiama tik jei bus teikiami patikinimo įrodymai pateikiant patikinimo pareiškimus;

162.

prašo Audito Rūmų pateikti priežastis, kodėl vertinant į imtį įtrauktas operacijas pagal išorės pagalbos skyrių buvo nustatytas gana žemas klaidų lygis (13 %), nustatyta didelė kiekybiškai neįvertinamų klaidų dalis Sąjungos delegacijų lygyje ir nerasta jokių tikslumo įrodymų arba tikrumo klaidų srityje, kurioje, atsižvelgus į jos pobūdį, iškyla didelė netinkamo lėšų naudojimo grėsmė; prašo Komisijos, o ypač Sąjungos delegacijų nurodyti aiškią audito seką ir suteikti visą kitą informaciją, kurios reikia siekiant palengvinti Audito Rūmų tyrimą;

163.

primena, kad didžioji išlaidų dalis šioje srityje valdoma taikant netiesioginį centralizuotą valdymą arba taikant pasidalijamąjį valdymą;

164.

džiaugiasi teigiamu Komisijos vaidmeniu šioje srityje, nes Komisija teikia valstybėms narėms gaires, taip pat ragina Komisiją ir toliau nacionalinėms institucijoms platinti pažangiąją patirtį;

165.

primena, kad Audito Rūmai nustatė, kad galutinių mokėjimų atvejais klaidų lygis siekia 2–5 % ir kad šios politikos srities priežiūros ir kontrolės sistemos buvo tik iš dalies veiksmingos užtikrinant 2009 m. baigimo procedūrų tvarkingumą;

166.

reiškia susirūpinimą, kad 29 iš 120 audito metu tikrintų baigimo procedūrų (24 %) atveju buvo kiekybiškai įvertinamų klaidų;

167.

reiškia susirūpinimą, kad 2009 m. Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemos paliko reikšmingą nenustatytų ir neištaisytų klaidų skaičių tais metais atliktuose baigiamuosiuose mokėjimuose;

168.

ragina Komisiją ir toliau stiprinti baigiamųjų mokėjimų patikras, siekiant užtikrinti, kad būtų nustatomos ir ištaisomos klaidos bei būtų išvengta anksčiau nustatytų klaidų pasikartojimo;

169.

primena, kad pagrindinės šios politikos grupės programos yra Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros šeštoji ir septintoji bendrosios programos (BP) (222 000 000 EUR), susijusi Sąjungos agentūrų finansavimo programa (116 000 000 EUR), Išorės veiksmų garantijų fondas (92 000 000 EUR) ir Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIBP), pateikta po Daugiametės įmonių ir verslininkystės programos (DĮVP) (175 000 000 EUR);

170.

primena, kad dauguma veiksmų pagal 6BP, 7BP ir KIBP finansuojama pagal susitarimą su Komisija dėl dotacijų ir kad dotacijos mokamos šia tvarka: pirmiausia – avansas pasirašius susitarimą dėl dotacijų, po to atliekami tarpiniai ir galutinis mokėjimai, kuriais kompensuojamos finansavimo reikalavimus atitinkančios išlaidos remiantis naudos gavėjų pateiktomis išlaidų ataskaitomis;

171.

primena, kad Parlamento rezoliucijose dėl 2007 ir 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo Komisija raginama leisti naudos gavėjams taikyti vidutinių personalo išlaidų, skaičiuojamų pagal išlaidų centrus, metodiką ir nereikalauti nurodyti individualių sąnaudų, tenkančių konkrečiame mokslinių tyrimų projekte aktyviai dalyvaujantiems asmenims; šiuo klausimu džiaugiasi 2011 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimu C(2011) 174 dėl trijų priemonių, kuriomis supaprastinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1982/2006/EB ir Tarybos sprendimo Nr. 970/2006/Euratomas įgyvendinimas;

172.

primena, kad pagrindinė rizika tvarkingumui yra tai, kad išlaidų ataskaitose nurodomos per didelės finansavimo reikalavimus atitinkančios išlaidos, o Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemomis šios klaidos neaptinkamos, ir kad pagal išlaidų ataskaitas atliekamų mokėjimų tvarkingumo riziką Audito Rūmai vertina kaip didelę;

173.

atkreipia dėmesį į pavyzdžius, kuriuos pateikė Audito Rūmai, susijusius su:

174.

susirūpinęs pažymi ir yra sunerimęs dėl to, kad Audito Rūmai ir toliau aptinka mokėjimų klaidų, kai patvirtintas auditorius pateikė besąlyginę nuomonę, ir kad Audito Rūmai mano, jog audito sertifikavimas yra tik iš dalies veiksmingas aptinkant deklaruojamų išlaidų klaidas;

175.

pabrėžia, kad Audito Rūmai daro išvadą, jog šios politikos grupės mokėjimuose nenustatyta esminių klaidų, tačiau taip pat pažymi Audito Rūmų rekomendaciją atkreipti dėmesį į mokslinių tyrimų sistemos išlaidose nustatytų klaidų rūšį ir mastą; pabrėžia, kad nors dvejos priežiūros ir kontrolės sistemos iš trijų, skirtų šiai politikos grupei, įvertintos kaip veiksmingos, viena sistema buvo tik iš dalies veiksminga užtikrinant mokėjimų tvarkingumą;

176.

prašo Komisijos:

177.

ragina Komisiją per 2011 m. skubiai atlikti išsamią visų veiklos sričių išlaidų apžvalgą, kad būtų užtikrinta, jog visos išlaidos būtų ekonomiškai naudingos, siekiant nustatyti taupymo galimybes, kurios padėtų sumažinti šiuo ekonominių sunkumų laikotarpiu biudžetui daromą spaudimą;

178.

mano, kad poreikis didinti išlaidas svarbiausiose prioritetinėse srityse gali būti užtikrintas panaudojant lėšas, sutaupytas įgyvendinant šiuo metu vykdomas programas, ir kad atsižvelgiant į tai turėtų būti atidžiau tikrinamos pasenusios arba neveiksmingos programos siekiant perskirti joms skirtas lėšas;

179.

ragina Komisiją pateikti Parlamento kompetentingam komitetui planą, kuriame būtų nurodyti veiksmai, kurių Komisija ketina imtis dėl šiuo metu taikomos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, NVD, Komisijos valdymo struktūros užbaigimo, sistemingo mokėjimų nutraukimo ir mokėjimų sustabdymo, taip pat šios priemonės panaikinimo ir taisomųjų mechanizmų tobulinimo;

180.

ragina Komisiją surengti institucijų diskusijas, kurių pradiniame etape dalyvautų aukščiausio lygio Tarybos, Komisijos, Audito Rūmų ir Parlamento atstovai, o antrajame etape – valstybių narių, nacionalinių parlamentų ir aukščiausiųjų audito institucijų atstovai, siekiant pradėti išsamius debatus apie dabartinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros sistemą;

181.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima sutrumpinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo terminus siekiant, kad balsavimas per plenarinį posėdį vyktų metais, kurie eina po ataskaitinių metų; ragina Audito Rūmus ir kitas institucijas trumpinti ir stiprinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, padaryti ją skaidresne ir suprantamesne Sąjungos mokesčių mokėtojams;

182.

pabrėžia, kad NVD reikėtų laikyti priemonėmis, palengvinančiomis didesnę nacionalinę atskaitomybę už Sąjungos išlaidas, nes ir nacionaliniams parlamentams, ir nacionalinėms audito institucijoms suteikiama galimybė dalyvauti užtikrinant Sąjungos išlaidų teisėtumą, tvarkingumą ir atlikimą; mano, kad NVD yra priemonė, kuri leidžia nacionalinėms institucijoms ir Sąjungos institucijoms dirbti kartu visapusiškai gerbiant viena kitos funkcijas ir atsakomybę;

183.

primena, kad nuo 2005 m. Parlamentas yra prašęs Komisijos pateikti pasiūlymą dėl privalomų NVD įvedimo;

184.

pabrėžia, kad ne tik Sąjungos valdytojas, bet ir nacionalinis valdytojas turėtų privalėti atsiskaityti už išlaidas, jei nacionalinės valdžios institucijos įvykdė maždaug 80 % biudžeto;

185.

yra ne kartą prašęs, kad kiekvienos valstybės narės finansų ministras parengtų ir pasirašytų nacionalinę valdymo deklaraciją, susijusią su lėšų naudojimu, ir taip pat yra siūlęs, kad nacionalinė audito institucija arba kitas nepriklausomas auditorius turėtų atlikti finansų ministro nacionalinės valdymo deklaracijos auditą, nes atlikti deklaracijos, kurią parengė nacionalinė ministerija, auditą paprastai turėtų būti įgaliota bet kuri nepriklausoma nacionalinė audito institucija;

186.

palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės (būtent Danija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Švedija) teikia NVD, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi jų kokybės ir aiškumo lygis;

187.

mano, kad tai, jog šios valstybės narės teikia NVD, rodo pavyzdį kitoms valstybėms narėms, kad tai padaryti įmanoma;

188.

pabrėžia, kad Komisijos pasiūlyme dėl finansinių taisyklių, taikomų Sąjungos metiniam biudžetui (COM(2010) 815, 56 straipsnis) numatyta pradėti taikyti valdymo deklaracijas vadovų lygiu; pažymi, kad Parlamentas mano, kad šis pasiūlymas būtų žingsnis link NVD, kurios būtų galutinis tikslas;

189.

ragina Komisiją pateikti oficialų pasiūlymą dėl privalomų NVD, kurias tinkamai pasirašė visi nacionaliniai finansų ministrai, įvedimo laikantis toliau nurodytų etapų:

ir siūlo, kad NVD turinys atitiktų tarptautinius audito standartus ir palengvintų Audito Rūmams atlikti auditą;

190.

pabrėžia, kad ir generalinio direktoriaus metinė veiklos ataskaita, ir Komisijos narių kolegijos apibendrinamoji ataskaita yra svarbūs elementai, kad Komisija galėtų pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

191.

pagal analogiją su raginimu nustatyti NVD politiniu lygiu ragina Komisiją užbaigti jos valdymo struktūrą pridedant atsakingo komisijos nario parašą prie generalinio direktoriaus metinės veiklos ataskaitos ir pateikiant apibendrinamąją ataskaitą, kurioje taip pat būtų kiekvienos valstybės narės ir kiekvienos politikos srities kokybės kontrolių suvestinė, kurią pasirašytų Europos Komisijos pirmininkas;

192.

pažymi, kad siekiant užbaigti Komisijos valdymo struktūrą gali reikėti sustiprinti procedūras, kad kolegija galėtų patvirtinti apibendrinamąją ataskaitą ir leistų atskiriems Komisijos nariams dirbti ir dalyvauti rengiant generalinio direktoriaus metinę veiklos ataskaitą, o tai apimtų šias priemones, taikytinas 2010 finansiniais metais:

193.

pabrėžia, kad dėl tų priemonių neturėtų sumažėti tiesioginė kiekvieno generalinio direktoriaus arba kitų įgaliotų leidimus suteikiančių pareigūnų atsakomybė;

194.

pažymi, kad bendro finansinių klaidų taisymo suma 2009 m. patvirtinta struktūriniams fondams siekia 7 719 000 000 EUR (Europos Sąjungos 2009 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos, p. 112); tačiau pastebi, kad tik 5 387 000 000 EUR (7 719 000 000–2 332 000 000) (p. 103) buvo įgyvendinta ir įrašyta į sąskaitas; mano, kad dėl skirtumo tarp sumų, kurios koreguotinos, ir sumų, kurios iš tiesų koreguotos, būtina pradėti taikyti savaiminį mokėjimų sustabdymą be Komisijos sprendimo, kai tik tampa akivaizdu, kad valdymo ir kontrolės sistemų veikime atsirado didelių trūkumų;

195.

ragina Komisiją sistemingai pradėti taikyti mokėjimų nutraukimo ir jų sustabdymo sistemą, kai tik tampa akivaizdu, kad atsirado didelių valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų;

196.

mano, kad procesą, per kurį siekiama sistemingo mokėjimų nutraukimo ir sistemingo sustabdymo, sudaro:

197.

primygtinai reikalauja, kad Komisija tobulintų taisomuosius mechanizmus siekdama užtikrinti, kad neteisingai atliktų mokėjimų finansines pasekmes patirtų naudos gavėjai, o ne mokesčių mokėtojai;

198.

mano, kad procesą, per kurį bus įgyvendintas šis tikslas, sudaro šių duomenų pateikimas kompetentingam Parlamento komitetui:

199.

ragina Komisiją paskirti veiklos vertintoją, atsakingą už vertinimo ataskaitos rengimą, kaip reikalaujama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnį, kurią turės patvirtinti Komisijos narių kolegija, kad būtų galima nustatyti aiškų šios ataskaitos „savininką“;

200.

mano, kad vertinimo ataskaita turi būti rengiama taip, kad santykiai tarp pagrindinių veiklos rodiklių, jų teisinio (politinio) pagrindo, išlaidų sumos ir pasiektų rezultatų būtų aiškūs ir skaidrūs, o metodiką, kuria bus naudojamasi rengiant šią ataskaitą, turėtų patikrinti VAT, atlikdama auditą, kuriuo taip pat turėtų būti įvertintas atliktas darbas, taip pat pagrindiniai veiklos rodikliai, kuriuos naudojo visi Komisijos departamentai, turi būti paskelbti viešai;

201.

mano, kad ataskaitos vertinimas turėtų būti pateiktas plenariniame posėdyje ir turi vykti diskusija, į kurią pakviečiami ir Audito Rūmai, kad pateiktų savo nuomonę apie įvertinimo ataskaitą;

202.

ragina Komisiją įvesti nauja išlaidų logiką, kuria siekiama pagerinti išlaidų kokybę ir užtikrinti, kad Sąjungos mokesčių mokėtojų suteiktos lėšos būtų išleidžiamos teisingai ir išmintingai, įskaitant vadovavimąsi šiais principais:

ir siūlo Komisijai bendradarbiaujant su Audito Rūmais išnagrinėti procedūrą dėl bendros kiekvienos finansinės programos garantijų deklaracijos pateikimo ir, kol neparengtas teisinis pagrindas dėl privalomo šios procedūros taikymo, taikyti ją savanoriškai;

203.

reiškia susirūpinimą, nes Audito Rūmai nustatė, kad išorės pagalbos ir vystymosi priežiūros ir kontrolės sistemos iki šiol tik iš dalies veiksmingos užtikrinant mokėjimų tvarkingumą ir kad mokėjimuose aptikta esminių klaidų; reiškia susirūpinimą, kad Komisija neaptiko Audito Rūmų nustatytų klaidų kai kuriuose galutiniuose mokėjimuose ir kad Komisija neprižiūri, kokiu mastu partneriai naudojasi humanitariniais tikslais vykdomų viešųjų pirkimų centrų paslaugomis; džiaugiasi, kad operacijų, kuriose aptikta klaidų (13 %), buvo perpus mažiau, negu praėjusiais metais, tačiau pabrėžia, kad reikia dėti pastangas siekiant toliau sumažinti šį procentą;

204.

pažymi, kad Europos Komisijos humanitarinės pagalbos generalinis direktoratas (toliau – ECHO GD) „ne visuomet laiku ištaiso partnerių sistemų reguliariųjų auditų metu nustatytus trūkumus“ (17); taigi ragina ECHO GD plėsti stebėsenos ir tolesnių priemonių taikymo gebėjimus;

205.

ragina Komisiją visapusiškiau integruoti aplinkos apsaugos aspektus į vystymo projektus, įskaitant biudžeto paramos programas, ir įvertinti aplinkos klausimų įtraukimą į vystomąjį bendradarbiavimą; apgailestauja dėl galimos šių trūkumų priežasties – darbuotojų trūkumo ir įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą tikisi pažangos;

206.

dar kartą skatina, kad rengiant ir persvarstant su vystomojo bendradarbiavimo priemone (toliau – VBP) susijusių šalių strategijų dokumentus aktyviau dalyvautų šalių partnerių parlamentai ir būtų konsultuojamasi su šių šalių vietos pilietine visuomene;

207.

ragina Komisiją padėti šalims partnerėms kurti parlamentinės kontrolės ir audito pajėgumus, didinti skaidrumą ir užtikrinti viešą prieigą prie informacijos, ypač tais atvejais, kai šalims padedama teikiant biudžetinę paramą laikantis VBP reglamento (18) 25 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų, ir ragina Komisiją reguliariai teikti pasiektos pažangos ataskaitas;

208.

dar kartą ragina Komisiją įrodyti, kad ji ne mažiau kaip 20 % pagalbos vystymuisi lėšų išleido pagrindiniam ir viduriniam lavinimui ir pagrindinei sveikatos apsaugai, įskaitant saugią prieigą prie vandens ir sanitarijos; taip pat siūlo, kad būtų atliktas išsamus šių išlaidų poveikio vertinimas siekiant kuo labiau padidinti vykdomų programų veiksmingumą;

209.

ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti besivystančių šalių moterų sveikatos apsaugai bendrai ir ypač motinų sveikatos apsaugai gerinti, nes šioje srityje padaryta mažiausia pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

210.

pabrėžia, kad pagalbos vystymuisi mechanizmai taip pat turėtų būti skirti gerovės kūrimo skatinimui ir paramai mažoms ir vidutinėms įmonėms, nes gerovės kūrimas ir toliau yra esminė skurdo mažinimo priemonė; primena, kad, apytiksliais skaičiavimais, dėl neteisėto kapitalo judėjimo besivystančios šalys per metus praranda 800 000 000 000 EUR; tokio judėjimo prevencija galėtų būti lemiama mažinant skurdą ir siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

211.

palankiai vertina tai, kad Jungtinių Tautų organizacijos turi kitur ne taip lengvai randamos patirties ir žinių; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija iš anksto įtikinamai neparodo, ar pasirinkus JT organizaciją iš tikrųjų pasirenkamas veiksmingesnis ir efektyvesnis pagalbos teikimo būdas nei kiti būdai (19); ragina Komisiją taikyti skaidresnę ir objektyvesnę pagalbos teikimo būdų atrankos tvarką;

212.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad apie Sąjungos finansuojamą veiklą užsienyje būtų žinoma plačiau;

213.

pažymi, kad buvo panaudota 97,1 % (1 540 000 000 EUR) 2000–2006 m. finansinės programos mokėjimų asignavimų, skirtų Europos socialiniam fondui (toliau – ESF) 2009 m.; pažymi, kad tarpiniai mokėjimai ir išankstinis finansavimas pagal 2007–2013 m. finansinę programą sudarė 11 300 000 000 EUR; teigiamai vertina Komisijos pastangas pagerinti finansų valdymą; apgailestauja, kad valstybės narės, nepaisant finansų krizės, nesinaudoja ESF lėšomis;

214.

pažymi, kad klaidų dažnumas per pastaruosius trejus metus sumažėjo nuo 54 % (2007 m.) iki 36 % (2009 m.); pripažįsta, kad Komisija dėjo pastangas sumažinti klaidų lygį; ragina dėti daugiau pastangų visų pirma siekiant sumažinti išlaidų, kurios neatitinka finansavimo reikalavimų, kompensavimą;

215.

ragina Komisiją prisidėti prie finansų valdymo gerinimo vykdant veiksmų programą, pagal kurią greitinamos sprendimų priėmimo procedūros, susijusios su finansiniu koregavimu;

216.

palankiai vertina tai, kad 2009 m. įgyvendinant ESF programą dėmesys buvo sutelktas į Europos užimtumo strategiją, visų pirma į priemones, kurios skirtos įsidarbinimo galimybių gerinimui darbo rinkoje (30,6 % (20)) ir į veiksmus, kuriais plėtojamas švietimas ir profesinis mokymas (22,8 % (20)), socialinė įtrauktis (20,8 % (20)) ir lygios galimybės (6,5 % (20));

217.

teigiamai vertina Komisijos pastangas užtikrinti, kad visos valstybės narės išsamiai atsiskaitytų pateikdamos metines audito įstaigų kontrolės ataskaitas ir suvestines metines ataskaitas;

218.

pabrėžia, kad biudžeto eilutės 17 02 02 (veikla vartotojų labui) ir 17 01 04 03 (susijusi su administraciniu valdymu) svarbios norint veiksmingai įgyvendinti kiekvieną metinę darbo programą, kuri numatyta pagal 2007–2013 m. vartotojų programą, ir ragina Komisiją išsamiau viešinti informaciją apie prieinamas subsidijas (ypač kai tai susiję su bendrais veiksmais, vykdomais remiantis Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (21)) nuostatomis, dėl kurių negauta paraiškų); palankiai vertina tai, kad veiksmingai panaudoti papildomi ištekliai (2 000 000 EUR), kurie 2009 m. buvo skirti bandomajam stebėsenos priemonių, taikomų vartotojų politikos srityje, projektui;

219.

teigiamai vertina tai, kad toliau leidžiama Vartotojų rinkos rezultatų suvestinė – svarbi stebėsenos gerinimo ir pažangaus rinkų vertinimo priemonė; mano, kad teikiant naujas Sąjungos ir nacionalinio lygio politikos įžvalgas turėtų būti remiamasi sukurtu empiriniu pagrindu, ir ragina Komisiją kuriant visų susijusių sričių politiką remtis Vartotojų rinkos rezultatų suvestinės rezultatais;

220.

su dideliu susidomėjimu atkreipia dėmesį į tai, kad Visuomenės sveikatos vykdomoji įstaiga buvo pertvarkyta į Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomąją agentūrą, ir kad tai buvo jos pirmieji veiklos, pratęsus įgaliojimą, metai; sveikina Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomąją agentūrą, pasiekusią pagal vartotojų politikos veiksmų programą (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1926/2006/EB (22)) nustatytus subsidijų ir sutarčių valdymo siekius; tačiau mano, jog problematiška yra tai, kad 3 % mokėjimų atlikta pasibaigus terminui;

221.

teigiamai vertina patobulinimus, kuriuos atlikus užtikrintas 92 % kreditų mokėjimų vidaus rinkai įgyvendinti ir vystyti (biudžeto eilutė 12 02 01) rodiklis; atsižvelgdamas į kartu 2008, 2009 ir 2010 m. laikotarpiu atliktus mokėjimus į sąskaitas pažymi, jog tikisi, kad programos SOLVIT įvykdymo rodiklis (biudžeto eilutė 12 02 02) bus arti 92 %; pakartoja, kad būtina išsaugoti atskirą programos SOLVIT biudžeto eilutę;

222.

pabrėžia mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) svarbą ir ragina Komisiją išanalizuoti dabartinių MVĮ skirtų finansavimo programų veiksmingumą ir, numatant Sąjungos biudžete pažangias finansavimo priemones, palengvinti MVĮ dalyvavimo Sąjungos mokslinių tyrimų programose sąlygas;

223.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas dėl neteisėtai į Sąjungos teritoriją įvežtų prekių (metinės ataskaitos 2.22 punktas) ir į Komisijos atsakymą, kuriame pateikiamas pagal Modernizuotą muitinės kodeksą parengtas paaiškinimas; prašo Komisijos kuo greičiau informuoti apie tai, kaip vykdomi atitinkami Teisingumo Teismo sprendimai;

224.

skatina valstybes nares taikyti tinkamus rizikos analizės metodus tam, kad vykdant muitinės kontrolę daugiausia dėmesio būtų skiriama prekybininkams arba prekių siuntoms, susijusiems su didele rizika; be to, ragina valstybes nares be patikrų, kurios atliekamos atsižvelgiant į riziką, papildomai atlikti daug atsitiktine atranka pagrįstų patikrų; prašo Komisijos ypač dėmesingai rengti Modernizuoto muitinės kodekso dėl prekių fizinių patikrų atlikimo fiskaliniais, saugos ir (arba) saugumo tikslais įgyvendinimo nuostatų projektą; taip pat prašo pagerinti išankstinio ir vėliau atliekamo audito patikras, susijusias su supaprastintomis procedūromis ir centralizuotu muitiniu įforminimu;

225.

pažymi, kad galutinai priimtame 2009 m. biudžete, kuris per minėtuosius metus buvo iš dalies keičiamas, politikai, patenkančiai į Transporto ir turizmo komiteto veiklos sritį, iš viso buvo skirta 2 427 000 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 2 103 000 000 EUR mokėjimų asignavimų; taip pat pažymi, kad iš tų sumų:

226.

apgailestauja, kad nagrinėdamas, kaip įvykdytas 2009 finansinių metų biudžetas, Audito Rūmai vėl nusprendė dėmesį labiau sutelkti į energetikos ir mokslinių tyrimų politiką, o ne į transporto politiką;

227.

džiaugiasi, kad ir toliau labai gerai panaudojami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai (beveik 100 %), numatyti TEN–T projektams finansuoti; ragina valstybes nares užtikrinti, kad iš nacionalinių biudžetų būtų skiriamas reikiamas finansavimas, kuris atitiktų šį Sąjungos įsipareigojimą; primena, kad Parlamentas parėmė didesnį Sąjungos finansavimą; palankiai vertina 2007–2013 m. TEN–T daugiametės programos projektų laikotarpio vidurio ataskaitą, kuri buvo paskelbta 2010 m. spalio 27 d. ir kurioje numatytas TEN–T skirtų lėšų panaudojimo optimizavimas ir pabrėžiamas patikimas projektų finansinis programavimas;

228.

nerimauja dėl to, kad vėl panaudota mažai saugai ir transporto sistemų gerinimui bei keleivių teisėms finansuoti skirtų mokėjimo asignavimų (73 %); apgailestauja, kad 100 % programai „Marco Polo II“ skirtų mokėjimo asignavimų galėjo būti panaudota tik todėl, kad daugiau nei pusė iš anksto numatytų lėšų 2009 metais buvo perskirstyta;

229.

palankiai vertina tai, kad, palyginti su 2008 metais, buvo panaudota ženkliai daugiau programai „Galileo“ skirtų mokėjimų asignavimų ir pabrėžia didelę šios programos svarbą logistikos ir tvaraus transporto sektoriams;

230.

pažymi, kad atliekant imtimi pagrįstą operacijų tikrinimą nustatyta, kad klaidų tikimybė siekia 2–5 %; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad klaidų būtų dar mažiau;

231.

su malonumu pabrėžia, kad, Audito Rūmų nuomone, Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos metinės finansinės ataskaitos visais svarbiais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos; džiaugiasi, kad įstaigai pavyko užpildyti etatus, kurie 2008 m. pabaigoje dar buvo neužpildyti;

232.

pabrėžia, kad ypač finansuojant TEN–T itin būtinas skaidrumas, kurį galima užtikrinti suteikiant tinkamą informaciją mokesčių mokėtojams ir biudžeto valdymo institucijoms, ir didesnis regioninės ir transporto politikos koordinavimas, nes šiuo metu mažai tikrinama galima projektų pridėtinė vertė Europos mastu, todėl lėšos, siekiant panaikinti eismo spūstis, išspręsti sienų kirtimo problemas arba sunkumus dėl trūkstamų jungčių nepanaudojamos optimaliai;

233.

primygtinai ragina, kad vykdant sanglaudos politiką būtų patikimiau apibrėžiama transporto projektų atrankos ir leidimo jiems suteikimo procedūra;

234.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 8/2010 dėl ES geležinkelių infrastruktūros investicijų ir visų pirma tai, kad buvo konstatuota, jog dabartiniai TEN–T koordinatoriai atliko reikšmingą vaidmenį, be kita ko, palengvindami susijusių suinteresuotųjų subjektų bendravimą; remia rekomendaciją, kad Komisija turėtų apsvarstyti papildomų koordinatorių dalyvavimą vykdant kitus prioritetinius projektus;

235.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad prioritetiniai projektai buvo atrinkti nesiremiant tikrais ir numatytais eismo srautais, ir kad galėtų būti pagerintas ekonominės naudos analizės taikymas; vis dėlto pažymi, kad prioritetiniai projektai taip pat atitinka Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos sričių tikslus ir siekį kovoti su klimato kaita remiant aplinkos apsaugos požiūriu tinkamesnių rūšių transporto naudojimą;

236.

palankiai vertina didelę pažangą, kuri pasiekta vykdant biudžeto įsipareigojimus, susijusius su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve (97,7 %, palyginti su 87,5 % 2008 m.), taip pat pagerėjo ir mokėjimų vykdymas (89,6 %, palyginti su 80,9 % 2008 m.);

237.

apgailestauja dėl to, kad buvo panaikinta tiek daug mokėjimų (8,5 %), visų pirma dėl agentūrų ir didelio masto IT sistemų (SIS II ir VIS) biudžetuose panaikintų mokėjimų;

238.

palankiai vertina gerus keturių Solidarumo ir migracijos srautų valdymo fondų vykdymo rodiklius; pažymi, kad geri vykdymo rodikliai rodo šių fondų naudingumą, ir ragina į tai atsižvelgti planuojant biudžetą ateityje ir diskutuojant dėl kitos daugiametės finansinės programos, remiantis Komisijos parengta laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita;

239.

apgailestauja dėl to, kad mokėjimų vykdymo rodikliai žemesni kalbant apie programas „Pagrindinės teisės ir teisingumas“ ir „Saugumas ir laisvių apsauga“; atsižvelgia į Komisijos pateiktas priežastis, t. y. kad kvietimų teikti pasiūlymus rezultatai buvo nepatenkinami ir kad dėl ekonomikos krizės paraiškų teikėjams buvo sunkiau užtikrinti saugų bendrą finansavimą;

240.

apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog kai kurios agentūros nepateikė jokių pareiškimų dėl konsoliduotų finansinių ataskaitų arba pateikė iš dalies pakeistą pareiškimą, ir dėl to, kad keletą metų nepateikiama reikalaujama informacija;

241.

ragina Komisiją kuo skubiau paskelbti įvairių fondų ir programų laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitas;

242.

ragina Komisiją toliau dėti pastangų siekiant nuolat mažinti klaidų lygį atliekant galutinius mokėjimus ir atidžiai įvertinti ankstesnės kartos programas; pažymi, kad atsižvelgus į naujos kartos programų, palyginti su ankstesnės kartos programų, valdymo klaidų lygį matyti, jog klaidų mažėja, o tai parodo techninių pakeitimų, kurie įtraukti į dabartinių programų taisykles, naudą;

243.

atkreipia dėmesį į tai, kad švietimo ir kultūros politikos srityje didžioji dalis visų sandorių įgyvendinama per nacionalines agentūras; atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos pastangoms siekiant padėti nacionalinėms agentūroms tobulinti jų apskaitos sistemas ir ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų tuo atveju, kai nesilaikoma Sąjungos audito reikalavimų;

244.

išreiškia savo pasitenkinimą tuo, kad plačiau naudojamos IT priemonės, nes jos mažina biurokratiją ir gali labai padėti siekiant palengvinti pareiškėjams skirtas procedūras ir sutrumpinti laiką, kurio reikia paraiškoms nagrinėti;

245.

primygtinai ragina Komisiją, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomąją įstaigą ir nacionalines agentūras toliau dirbti siekiant dar labiau sumažinti mokėjimų vėlavimą, nes paramos gavėjai turi teisę tikėtis, jog bus laikomasi programų vadovuose arba kituose oficialiuose pranešimuose nurodytų tvarkaraščių;

246.

mano, kad biudžetas, numatytas pagal aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos išlaidų kategorijas, panaudojamas gerai;

247.

pabrėžia, kad bendras biudžeto vykdymo aplinkos srityje lygis yra 97,12 %, o tai geresnis rezultatas, palyginti su 95,15 % įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygiu praėjusiais metais; be to, atkreipia dėmesį į labai didelį mokėjimų panaudojimo lygį – 99,92 %;

248.

džiaugiasi puikiu įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų visuomenės sveikatos srityje panaudojimo lygiu, kuris mokėjimų asignavimams pagal visas biudžeto eilutes siekia beveik 100 %;

249.

pažymi, kad maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei augalų apsaugos srityse išliko gana didelis, palyginti su praėjusiais metais, įsipareigojimų panaudojimo lygis – 98 %; pastebi, kad šiek tiek sumažėjo mokėjimų asignavimų panaudojimas (82 %); ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad Komisijai būtų pateikiamos tikslesnės ligų likvidavimo priemonių sąmatos;

250.

džiaugiasi, kad įvykdyta 99,35 % programos LIFE+ veiklos biudžeto, ypač turint mintyje tai, kad biudžeto valdymo institucija padidino įsipareigojimų asignavimų 29 000 000 EUR, palyginti su pradiniu Komisijos pasiūlymu; pažymi, kad paskelbus trečią kvietimą teikti pasiūlymus dėl LIFE+ programos, atrinkta 210 projektų, apimančių veiksmus gamtos ir biologinės įvairovės (84), aplinkos politikos ir valdymo (115) bei informacijos ir ryšių (11) srityse;

251.

pabrėžia, kad lėšos tarptautinei veiklai aplinkos srityje yra skirtos privalomų ir savanoriškų įnašų pagal tarptautines konvencijas, protokolus ir susitarimus išlaidoms padengti, o jų bendras panaudojimo lygis pasiekė 84,46 %, palyginti 76,12 % 2008 m.; žino, kad panaudojimo lygis taip pat priklauso nuo valiutos kurso kitimo, nes dauguma įnašų mokami JAV doleriais;

252.

pažymi, kad panaudota 72,56 %, t. y. 15 411 000 EUR asignavimų, numatytų civilinės saugos finansinei priemonei, kuri apima reagavimą į nelaimes, parengties veiksmus ir nelaimių padarinių prevencijos ar mažinimo priemones; taigi pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis yra 44,52 %, nes kvietimas dalyvauti konkurse buvo paskelbtas tik pirmąjį 2009 m. ketvirtį ir dėl šios priežasties projektai nebuvo užbaigti;

253.

pažymi, kad neatidėliotinos pagalbos fondų ir katastrofų fondų atveju valstybių narių pateikiamuose galutiniuose prašymuose kompensuoti išlaidas nurodytos sumos dažnai yra kur kas mažesnės už sumas, nurodytas pradiniuose prašymuose; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad Komisijai būtų pateikiamos tikslesnės sąmatos, ir ragina Komisiją toliau gerinti pagalbą valstybėms narėms sąmatų rengimo procese;

254.

pažymi, kad panaudojant 2009 m. biudžetą įgyvendinti trys bandomieji projektai ir du parengiamieji veiksmai aplinkos srityje ir keturi visuomenės sveikatos srityje; atkreipia dėmesį į prastą pasiūlymų, pateiktų dėl bandomojo projekto „Prekyba sieros dioksido išmetalų Baltijos jūroje leidimais“, kokybę, dėl kurios nebuvo pasirašyta nė viena sutartis; žino, kad parengiamieji veiksmai, susiję su kontrolės punktais vežant gyvūnus, atidėti dėl prastos pasiūlymų, kurie neatitiko minimalių vertinimo kriterijų, kokybės;

255.

pabrėžia, kad svarbu daugiau dėmesio skirti kvietimams dalyvauti konkursuose ir tolesnės pagalbos konkursų dalyviams teikimui, ypač visuomenės sveikatos programų srityje, siekiant, kad nebūtų teikiamos akivaizdžiai netinkančios finansavimo kriterijų ar blogos kokybės paraiškos dėl projektų; vis dėlto supranta, kad įgyvendinant kai kuriuos projektus visada bus sunkumų;

256.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl reikalavimo laikytis Finansinio reglamento administracinių ir finansinių nuostatų neturėtų būti nereikalingo vėlavimo teikiant subsidijas ar atrenkant finansuoti tinkamus projektus; ragina Komisiją ir toliau siekti gerinti administracines procedūras, kurios turi įtakos įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimui;

257.

pažymi, kad 2009 m. pabaigoje Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra, administracinė Komisijos įstaiga, valdė portfelį, sudarytą iš 361 bendro finansavimo visuomenės sveikatos programos projekto (iš kurių 287 – pasirašyti susitarimai), kuriems įgyvendinti Sąjungos biudžete iš viso numatyta 156 000 000 EUR; pabrėžia, kad administracinis Visuomenės sveikatos programos vykdomosios įstaigos (PHEA) biudžetas, reikalingas Sąjungos programoms įgyvendinti, iš viso sudarė 6 400 000 EUR; atkreipia dėmesį į naujai parengtus pranešimo metodus siekiant geriau stebėti biudžeto vykdymą, išvengti lėšų perkėlimo į kitus metus ir griežtai taikyti biudžeto metinio periodiškumo principą;

258.

konstatuoja, kad agentūrų ir institucijų, taip pat agentūrų ir Sąjungos visuomenės komunikacijai būdingi trūkumai; ragina visus agentūrų ir institucijų subjektus gerinti tarpusavio komunikaciją ir plėsti viešuosius ryšius;

259.

primygtinai ragina Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos GD bei Aplinkos GD biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu kasmet atitinkamiems Parlamento komitetams pateikti įgyvendintų projektų ir programų veiksmingumo ir efektyvumo ataskaitą;

260.

pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje dėl 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo Audito Rūmai nurodo, kad „2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais su išorės pagalba, vystymu ir plėtra susijusius mokėjimus padaryta reikšmingų klaidų“ (23); reiškia susirūpinimą dėl to, kad padarytos klaidos yra susijusios su tinkamumu finansuoti ir su viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimais, t. y. su sritimis, kuriose dažniausiai pasitaiko netinkamo valdymo ir sukčiavimo atvejų (24);

261.

džiaugiasi dėl operacijų, susijusių su išorės santykiais, tvarkingumo, dėl padidėjusio operacijų, kurias Audito Rūmai laiko visiškai „tvarkingomis“, dažnumo palyginti su 2008 m. ir 2007 m. skaičiais;

262.

be to, palankiai vertina tai, kad 2009 m. pradėjus taikyti naujas procedūras ir kontrolinius sąrašus atsirado galimybių sustiprinti GD RELEX taikomas ex ante kontrolės procedūras;

263.

pabrėžia, kad įgyvendinant Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP) Parlamentas turėtų būti skubiai informuojamas apie nustatytus tikslus ir pasirinktas misijas, kad galėtų geriau parengti savo rekomendacijas Tarybai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai;

264.

palankiai vertina tai, kad Komisija laikotarpiu nuo 2007 iki 2010 m. išleido 396 000 000 EUR paramai šalims kandidatėms, kurios stengėsi pagerinti savo teisines sistemas ir kovoti su korupcija, teikti, taip pat palankiai vertina šioje srityje padarytą pažangą; vis dėlto įspėja dėl per didelio optimizmo ir prašo Komisijos pateikti įrodymų, kad šie pinigai buvo panaudoti efektyviai, ir nurodyti, ar pagerintos kontrolės sistemos iš tiesų lėmė didesnes sankcijas prieš korumpuotus asmenis, įskaitant didelio atgarsio sulaukusias bylas, ar visiškai įgyvendinami įstatymai ir ar palaikomos reformos;

265.

pažymi, kad taikant Maisto priemonę vis daugiau naudojamas bendras valdymas, ir skatina GD ECHO savo 2010 m. metinėje veiklos ataskaitoje pranešti apie patirtį įgyvendinant Maisto priemonę;

266.

pažymi, kad sanglaudos fondams taikomos itin sudėtingos taisyklės ir jie naudojami kitaip, negu lėšos, skirtos kitoms Sąjungos išlaidų sritims, taigi gali pasitaikyti daugiau klaidų; atkreipia dėmesį į tai, kad klaidų procentas naudojant sanglaudos lėšas vis dar didžiausias iš visų Sąjungos mokėjimų – daugiau kaip 5 % 2009 m.; vis dėlto pastebi, kad klaidų sumažėjo, palyginti su 2008 m., taigi ragina siekti didesnio paprastumo ir teikti daugiau techninės paramos, kad valstybės narės ir regionai galėtų užtikrinti veiksmingesnį įgyvendinimą; nurodo, kad Komisija ar valstybės narės turi regionų valdžios institucijoms suteikti techninių žinių ir įgūdžių, kurie joms padėtų padidinti joms suteikiamų išteklių naudojimo veiksmingumą ir efektyvumą;

267.

pažymi, kad viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas tebėra viena dažniausių klaidų, kurios iš dalies susijusios su taisyklių sudėtingumu, priežasčių; rekomenduoja supaprastinti ir sutrumpinti viešųjų pirkimų taisykles siekiant sumažinti klaidų;

268.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Regioninės politikos generalinis direktoratas (REGIO) savo 2009 m. metinės veiklos ataskaitos patikinimo pareiškime nurodė, kad 38 iš 79 atitinkamų programų Regioninės politikos generalinis direktoratas negali pateikti pagrįsto patikinimo dėl atliktų operacijų, su kuriomis susijusios 2009 m. padengtos deklaruotos išlaidos, teisėtumo bei tvarkingumo; prašo pateikti išsamesnius duomenis, susijusius su trūkstama informacija apie 2009 m. grąžintas sumas; pažymi, kad valstybės narės savo metinės veiklos ataskaitose privalo pateikti pakankamai informacijos ir prašo Komisijos pasiūlyti sankcijų sistemą, kuri būtų taikoma tada, kai pagal pateiktą informaciją Komisija negali nustatyti teisėtumo ir tvarkingumo;

269.

teigiamai vertina Audito Rūmų nuomonę Nr. 1/2010 tema „Europos Sąjungos biudžeto finansų valdymo gerinimas: rizika ir iššūkiai“, ir atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje didelės rizikos sričių įgyvendinant Europos ekonomikos atgaivinimo planą, ypač sanglaudos ir kaimo plėtros srityse, priežiūros ir kontrolės sistemos iš dalies neefektyvios;

270.

turėdamas mintyje Finansinio reglamento persvarstymą, pabrėžia, kad reikia suderinti pasidalijamojo valdymo taisykles ir valdymo planus ir sanglaudos politikos atveju reikėtų derinti kiek įmanoma daugiau; pažymi, kad valdymo pagal Finansinį reglamentą ir sanglaudos reglamentus sunkumų būtų galima išvengti geriau suderinus tinkamumo finansuoti įvairiose politikos srityse reikalavimus; vis dėlto mano, kad atliekant supaprastinimą, ypač susijusį su Finansinio reglamento peržiūra, reikia užtikrinti taisyklių pastovumą ir ilgalaikio valdymo planus;

271.

ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti, ar verta rekomenduoti taikyti vadinamosios pasitikėjimo sutarties principą, kuris padėtų sumažinti sistemos patikrų, kurios, kaip nustatyta, naudingos siekiant kovoti su klaidomis ir sukčiavimu, skaičių;

272.

pažymi, kad programų INTERREG kontrolės ir audito sistemoms iš dalies trūksta vieningo metodo, kurį pripažino visų dalyvaujančių valstybių narių audito įstaigos; ragina valstybių narių institucijas, dalyvaujančias vykdant tarpvalstybinių programų auditą ir kontrolę, tarpusavyje pripažinti bendras taisykles ir standartus;

273.

dėl kitų su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusių pastabų, kurios yra specialaus pobūdžio, daro nuorodą į 2011 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (25).

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2009 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos galutines metines ataskaitas (SEC(2010)963– C7–0211/2010) (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2009 finansinių metų metinę biudžeto įvykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais (3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija (5)) ir į savo rezoliuciją su pastabomis, sudarančią neatskiriamą to sprendimo dalį,

—

atsižvelgdamas į specialiąsias Audito Rūmų ataskaitas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2009 finansinių metų biudžetą (05891/2011 – C7–0053/2011),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų susijusių komitetų nuomones (A7–0135/2011),

A.

kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio nuostatų, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo pačios atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą;

B.

kadangi specialiosiose Audito Rūmų ataskaitose suteikiama informacija svarbiais klausimais, susijusiais su lėšų panaudojimu, kuri dėl to naudinga Parlamentui atliekant biudžeto įvykdymo patvirtinimą suteikiančios institucijos vaidmenį;

C.

kadangi Parlamento pastabos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų sudaro neatskiriamą 2011 m. gegužės 10 d. Parlamento sprendimo dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija) dalį;

1.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai kiekvienais metais pateikia vis daugiau ir vis geresnes specialiąsias ataskaitas; apgailestauja, kad dėl Parlamente taikomų taisyklių šioms ataskaitoms, deja, ne visada skiriamas politinis dėmesys, kurio jos nusipelno;

2.

pabrėžia, kad šios specialiosios ataskaitos labai svarbios svarstant programas ir projektus, juos keičiant ir (arba) tikslinant, nes jos gali prisidėti prie to, kad būtų veiksmingiau panaudojami žmogiškieji ir biudžeto ištekliai; palankiai vertina teigiamą Komisijos požiūrį į šiuos procesus ir jos ryžtą imtis skubių veiksmų siekiant pašalinti daugumą trūkumų, kuriuos Audito Rūmai nurodė šiose ataskaitose;

3.

dar kartą ragina savo atsakingus organus pritaikyti taisykles taip, kad kompetentingas komitetas, atsižvelgdamas į Audito Rūmų pateiktų išvadų svarbą, galėtų nuspręsti, ar reikia parengti pranešimą savo iniciatyva, neįskaičiuojamą į nustatytą pranešimų savo iniciatyva kvotą, skirtą svarstyti plenariniame posėdyje;

4.

pažymi, kad Sąjungos lėšos, skirtos vystymuisi, kurias paskirsto JT institucijos, nuo 2002 m. iki 2008 m. padidėjo dvigubai ir viršija 1 mlrd. eurų;

5.

džiaugiasi tuo, kad veikiant per JT institucijas galima kurti masto ekonomiką ir kad dėl geresnio donorų koordinavimo galima veiksmingiau teikti pagalbą, tačiau pabrėžia, kad tai būna ne visada, nes pilietinės visuomenės organizacijos dažnai turi vertingų žinių apie vietos padėtį ir jų įtraukimas gali paskatinti didesnę besivystančių šalių partnerių atsakomybę;

6.

reiškia susirūpinimą, kad Audito Rūmai nustatė, jog pagal griežtus objektyvaus ir skaidraus partnerių atrinkimo teisinius reikalavimus nelengva nustatyti praktinius kriterijus, taikomus sprendimų priėmimui pagrįsti;

7.

taigi ragina Komisiją nustatyti aiškius atrankos kriterijus ir procedūras, kurie visais atvejais užtikrintų veiksmingiausių ir efektyviausių pagalbos teikimo mechanizmų pasirinkimą;

8.

ragina Komisiją atidžiau stebėti JT įgyvendinamus pagalbos projektus siekiant nustatyti jų tikrąjį poveikį ir išlaidų veiksmingumą;

9.

mano, kad Komisijos pasiūlyme dėl keleto paramos teikėjų patikos fondų turėtų būti derinami Komisijos pajėgumas sukurti, valdyti bei koordinuoti šiuos fondus ir pakankama demokratinė bei biudžeto priežiūra;

10.

mano, kad tolesnis bendradarbiavimas su JT sistema turėtų priklausyti nuo to, ar daroma patenkinama JT reformos proceso pažanga, nuo Komisijos statuso JT sistemoje ir nuo to, kaip vykdomi procedūros ir veiksmai, susiję su persekiojimu už tarptautinių organizacijų personalo įvykdytus baudžiamuosius nusižengimus; taip pat mano, kad būtina nustatyti faktų apie netinkamai panaudotas ES lėšas nustatymo ir šių lėšų išieškojimo sistemą;

11.

mano, kad reikia užbaigti esamą kontrolės sistemą užtikrinant kompetentingiems Komisijos įgaliotiems leidimus suteikiantiems pareigūnams, Komisijos vidaus audito tarnybos pareigūnams ir Audito Rūmams prieigą prie JT vidaus audito ataskaitų;

12.

mano, kad tarptautinė organizacija turėtų Parlamentui pateikti patikimą įrodymą, t. y. patikinimo pareiškimą, panašų į tuos, kuriuos privalo rengti kompetentingi leidimus suteikiantys pareigūnai, kuriems Komisija yra suteikusi įgaliojimus, ir panašų į nacionalines valdymo deklaracijas, kurių iš valstybių narių reikalauja Parlamentas;

13.

mano, kad įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir parengus sudėtingą jos struktūrą, kuri suteikia pareigūnams galimybę administruoti Komisijos lėšas vykdant išorės veiksmus, valdymo ir kontrolės problemas reikia spręsti dar skubiau; taigi mano, kad Sąjunga, norėdama padaryti pastebimą pažangą lėšų išieškojimo kontrolės ir, prireikus, tolesnių lėšų išieškojimo priemonių ar kitos atsakomybės įgyvendinimo srityse, būtinai turi pasiekti, kad JT organizacijoje Sąjungai būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir valstybėms narėms;

14.

primygtinai ragina Komisiją pateikti daugiau informacijos apie EPF įgyvendinimą nacionaliniu ir regioniniu lygiais AKR šalyse ir užtikrinti, kad apie Sąjungos užsienyje finansuojamą veiklą būtų plačiau žinoma.

15.

primena Audito Rūmams ir Komisijai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra pagrindinis principas vykdant visus Europos Sąjungos veiksmus; taigi į lyčių aspektą būtina atsižvelgti visais biudžeto procedūros etapais, įskaitant Europos Sąjungos biudžeto rengimą, vykdymą ir auditavimą;

16.

primena Audito Rūmams ir Komisijai lyčių aspekto įtraukimo sudarant biudžetą įgyvendinamumo tyrimo išvadas ir rekomendacijas;

17.

palankiai vertina Komisijoje ir penkiose valstybėse narėse (Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje) parengtą ataskaitą, kurioje aptariama iš viso 76 % išlaidų, susijusių su bendrai Europos socialinio fondo lėšomis 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu finansuojamais moterims skirtais profesinio mokymo veiksmais; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ataskaitoje atskleista keletas priemonių nustatymo ir Audito Rūmų tikrintų projektų atrankos trūkumų; ir nurodo su programų vykdymo priežiūra susijusius trūkumus;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad tikrintų programų mokymo veiksmai nebuvo parengti tiesiogiai atsižvelgiant į darbo rinkos reikalavimų analizę, o taikant parengtas priemones buvo paliekama daug veiksmų įgyvendinimo pasirinkimo galimybių tinkamo dėmesio neskiriant konkrečioms tikslinėms grupėms; apgailestauja, kad Audito Rūmai neatsižvelgė į platesnius klausimus, susijusius su moterų grąžinimu į darbą ar jų įgūdžių tobulinimu;

19.

supranta, kad rengiant būsimas veiklos programas reikia atsižvelgti į darbo rinkos analizę siekiant, kad mokymo veikla galėtų tapti atsaku į šios analizės rezultatus; vis dėlto mano, kad rengiant moterims skirtus mokymus turi būti stiprinami jų gebėjimai, kartu atsižvelgiant į specialius moterų poreikius, kaip antai vaikų priežiūra ir lanksčios darbo sąlygos; be to, pritaria tam, kad būtų parengta veiksminga projektų atrankos procedūra, skirta projektams, kuriuos vykdant kovojama su nelygybe ir reaguojama į atliktoje analizėje pabrėžtas problemas, patvirtinti;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad naudojantis dabartiniais rodikliais audituotose valstybėse narėse projektų atrankos kriterijais nebuvo tinkamai atsižvelgta į darbo rinkos analizę ir nebuvo užtikrinta, kad atrinkti projektai atitiktų visus programos tikslus; rekomenduoja, kad ateityje nustatant rodiklius daugiau dėmesio būtų skiriama lyčių lygybei, kad būtų numatomi aiškūs tikslai ir kad būtų gerinamas informacijos patikimumas siekiant, kad vykdomosios institucijos, valstybės narės ir Komisija galėtų veiksmingai atlikti vertinimus;

21.

prašo Komisijos toliau tikrinti, kaip valstybės narės nustato tinkamus ir įvykdomus rodiklius, siekiant užtikrinti, kad būtų renkami patikimi duomenys, kurie suteiktų galimybę daryti naudingas išvadas apie bendrai finansuojamų veiksmų efektyvumą ir rezultatyvumą; prašo jį nuolat informuoti apie pasiektą pažangą užtikrinant, kad projektų rėmėjams taikomos pareigos netaptų našta;

22.

ragina Audito Rūmus atsižvelgti į Komisijos metinėje biudžeto vykdymo ataskaitoje pateiktą pastabą dėl 4 ir 13 biudžeto eilučių, kurioje teigiama, kad jų taikymo sritis platesnė ir, be kita ko, apima lyčių lygybės politiką;

23.

atsižvelgdamas į nuolatinį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą Europoje, ragina Komisiją toliau skatinti profesinio mokymo veiksmus, skirtus specialiai moterims, kad jos galėtų įgyti ar gerinti šiam skirtumui įveikti reikiamus įgūdžius;

24.

apgailestauja dėl metinėje ataskaitoje pateiktų Audito Rūmų pastabų apie netinkamai paskirtas išmokas vykdant projektą Daphne II; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti padėtį ir užtikrinti, kad programa Daphne ateityje būtų įgyvendinama tinkamai;

25.

pakartoja reikalavimą Komisijai ir Audito Rūmams į pranešimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo įtraukti informaciją apie lyčių aspekto integravimą į pagrindines veiklos sritis ir konkrečius duomenis lyčių lygybės klausimais.

26.

teigiamai vertina Audito Rūmų paskelbtą ataskaitą ir jų atliktą išsamią analizę;

27.

pripažįsta supaprastintų muitinės importo procedūrų svarbą palengvinant ūkio subjektų vykdomą prekybą, tačiau apgailestauja, kad dėl šių procedūrų Sąjungos biudžetas patyrė nepagrįstai didelių nuostolių ir buvo pažeistos Sąjungos prekybos politikos nuostatos;

28.

teigiamai vertina patobulintą importui taikomų supaprastintų procedūrų reguliavimo sistemą, pradėtą taikyti nuo 2009 m. pradžios, ir tikisi, kad Komisija daugiau nedelsdama ir ne vėliau kaip 2011 m. pabaigoje parengs savo ex post auditų gaires;

29.

ragina valstybes nares sparčiai įgyvendinti šią sistemą, taip pat ragina Komisiją nuodugniai stebėti įgyvendinimo pažangą;

30.

mano, kad ataskaitoje atskleista veiksmingos importui taikomų supaprastintų procedūrų kontrolės valstybėse narėse stoka yra nepriimtina, ir ragina Komisiją toliau tirti supaprastintų procedūrų kontrolės valstybėse narėse veiksmingumą, ir ypač ištirti valstybių narių vykdomų ex post auditų pažangą (pvz., dažnumą, metodiką, rizikos analizės taikymą ir jų organizavimą), ir ne vėliau kaip 2011 m. pabaigoje pateikti bent pusės valstybių narių tokio tyrimo rezultatus Parlamentui, o ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje pateikti likusių valstybių narių tyrimų rezultatus;

31.

mano, kad valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų veiksmingam muitų surinkimui užtikrinti, ypač turint mintyje tai, kad 25 % muitų jos pasilieka kaip kompensaciją už jų surinkimo sąnaudas;

32.

prašo Audito Rūmų apsvarstyti galimybę tęsti su šia specialiąja atskaita susijusią veiklą po to, kai bus parengtos ex post auditų gairės, taip pat ragina Komisiją pateikti tradicinių nuosavų išteklių, prarastų dėl dabar valstybėse narėse taikomos neveiksmingos supaprastintų procedūrų kontrolės, sąmatą;

33.

ragina Komisiją išanalizuoti Nyderlandų auditų, atliekamų prieš suteikiant leidimus, koncepciją, kurią, nepaisant to, kad ja Nyderlanduose vadovaujamasi ne visada, Audito Rūmai įvertino kaip visiškai atitinkančią Audito Rūmų kontrolės modelį, taip pat rekomenduoti naudoti šį modelį kitose valstybėse narėse ir ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo mėn. informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą;

34.

ragina Komisiją išsamiau išnagrinėti piktnaudžiavimo „išskirtiniais supaprastinimais“ (atleidimas nuo pareigos pranešti) klausimą ir iki 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos pateikti Parlamentui išsamius duomenis apie „išskirtinių supaprastinimų“ dažnumą kiekvienoje valstybėje narėje; ragina Komisiją išsamiau apibrėžti ypatingas aplinkybes, kuriomis prekybininkai gali naudotis nepranešimo galimybėmis;

35.

ragina Komisiją iki 2011 m. vasario mėnesio ištirti Belgijos, Prancūzijos, Airijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės atvejus, kai atliekant ex post auditus prekybininkai nesugebėjo pateikti prašomų muitinės dokumentų, taip pat iki 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos pranešti Parlamentui apie veiksmus, kurių šios valstybės narės ėmėsi padėčiai ištaisyti;

36.

apgailestauja dėl to, kad Sąjungoje nėra nuoseklios sankcijų, kurias valstybės narės taikytų prekybininkams, pažeidžiantiems supaprastintų procedūrų taisykles, nustatytas siekiant palengvinti jų ekonominę veiklą, politikos; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių imtasi siekiant ištaisyti šią padėtį;

37.

ragina valstybes nares geriau informuoti ūkio subjektus apie jų pareigas naudojant supaprastintas procedūras ir šiuo tikslu gali būti rengiami privalomi mokymai;

38.

pažymi, kad Sąjungoje didėja konkurencija, kurią sukelia įprasti konkurentai ir konkurentai iš besivystančių šalių, mokslinių tyrimų, vystymosi ir inovacijų srityse; todėl pažymi, kad moksliniai tyrimai ir ypač naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros būtinos norint pasiekti užsibrėžtus Sąjungos tikslus, nustatytus 2020 m. ES strategijoje: pažangus, tvarus ir integracinis augimas;

39.

pabrėžia, kad Komisija turėtų atidžiai išnagrinėti visus duomenis tam, kad už panaudotas lėšas būtų galima gauti daugiausia naudos; vis dėlto pažymi, kad šioje specialiojoje ataskaitoje ar Komisijos atsakyme nepateikta aiškių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Komisija už panaudotas lėšas iš tiesų gavo daugiausia naudos;

40.

pabrėžia 2000 m. atlikto Komisijos tyrimo išvados, kad technologijų vystymo, susijusio su infrastruktūromis, srityje trūksta kritinės masės, svarbą; pažymi, kad nei pagal šią specialiąją ataskaitą, nei pagal Komisijos atsakymą negalima daryti išvados, kad finansuotų projektų (iš viso 28) savybės ir skaičius pasiekė minėtą kritinę masę; taigi ragina Komisiją šiuo konkrečiu atveju labiau patikslinti kritinės masės pasiekimo tikslą ir jo skatinimo būdą;

41.

pažymi, kad aptariant parengiamuosius tyrimus neaišku, ar Audito Rūmai, apklausdami naudos gavėjus, tyrimo įstaigų, mokslo bendruomenes, valstybių narių ir asocijuotųjų šalių atstovus, atsižvelgė į tai, kad visos šios šalys jau iš pat pradžių yra palankiai nusiteikusios įgyvendinamų tyrimų atžvilgiu; be to, ragina Audito Rūmus naudoti papildomus įrodymus siekiant geriau patikrinti tiriamų projektų veiksmingumą;

42.

pažymi, kad pagal Komisijos atsakymą ES finansavimas pagal ypatingos svarbos infrastruktūros objekto priemonę buvo skirtas Europos dimensijai sustiprinti, o ne naujos infrastruktūros kūrimo sprendimams skatinti; vis dėlto pažymi, kad nėra pakankamų „Europos dimensijos“ ir „Europos pridėtinės vertės“ (7) apibrėžčių ir ypač neaišku, kaip jas įvertinti ir kaip šiems projektams įgyvendinti panaudojamomis lėšomis prisidedama prie „Europos dimensijos“ ir „Europos pridėtinės vertės“; todėl ragina Komisiją taikant tikslesnį ir matavimais pagrįstą metodą geriau paaiškinti šiuos terminus;

43.

pritaria Audito Rūmams ir Komisijai, kad galimiems paraiškų teikėjams reikėtų aiškiai nurodyti papildomo finansavimo šaltinių naudojimo privalumus ir kad Komisija bei valstybių narių institucijos turėtų toliau skatinti papildomo finansavimo šaltinių naudojimą, net jei buvo pasiekta didelė pažanga pagal 7-ąją bendrąją programą;

44.

pažymi, kad papildomo finansavimo šaltinių naudojimas – esminis veiksnys ateityje kuriant naujas mokslinių tyrimų infrastruktūras;

45.

pažymi, jog taip pat reikėtų, kad Komisija imtųsi praktinių veiksmų, skirtų papildomumo aspektui tinkamai valdyti, t. y. atliktų dvigubo finansavimo ar netinkamo bendro finansavimo patikras;

46.

primena, kad 2008 m. Komisija paskelbė Mokslinių tyrimų ir inovacijų ES finansavimo galimybių praktinį vadovą ir paragino valstybes nares pagerinti koordinuotą finansavimo panaudojimo tvarką;

47.

ragina Audito Rūmus atlikti Sąjungos finansuojamų saugumo mokslinių tyrimų ir plėtros, įskaitant 6-ąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programą, parengiamąją mokslinių saugumo tyrimų veiklą ir 7-ąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programą, vertinimą apskaitos ir biudžeto požiūriu atsižvelgiant į Parlamento C teminio skyriaus 2010 m. spalio mėn. tyrimo „Mokslinių tyrimų bendrosios programos saugumo priemonių apžvalga“ rekomendaciją;

48.

džiaugiasi Audito Rūmų ataskaita ir pritaria Audito Rūmų pastaboms ir išvadoms;

49.

džiaugiasi gera pradžia ir palankiai vertina Komisijos vykdomus poveikio vertinimo (PV) sistemos patobulinimus, ypač tai, kad nuolat atnaujinamos Komisijos PV gairės ir stiprinamas Poveikio vertinimo valdybos vaidmuo;

50.

su džiaugsmu pažymi, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų išvadas, PV procedūros tapo sudėtine politikos rengimo proceso dalimi ir padėjo pagerinti Komisijos teisėkūros pasiūlymus;

51.

ragina Komisiją įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama didinti PV planavimo proceso skaidrumą; mano, kad Komisija turėtų ne tik aiškinti, kodėl reikia atlikti PV, bet ir viešai paskelbti priežastis, kodėl nusprendžiama neatlikti PV (ypač tuomet, kai Poveikio vertinimo valdyba nustatė, kad reikia atlikti PV);

52.

mano, kad, kaip nurodyta EP veiklos reformos darbo grupės antrajame tarpiniame 2008 m. gegužės 21 d. pranešime dėl teisėkūros veiklos ir tarpinstitucinių santykių, poveikio vertinimai turėtų būti rengiami vykdant visas teisėkūros iniciatyvas, įskaitant supaprastinimo ir komitologijos priemones; ragina visas suinteresuotąsias šalis per kitas tarpinstitucines derybas dar kartą apibrėžti PV aprėptį, visų pirma atsižvelgiant į naujausius pokyčius įsigaliojus Lisabonos sutarčiai;

53.

ragina Komisiją įtraukti suinteresuotuosius subjektus ne tik į PV parengiamąjį darbą, bet ir konsultuotis su suinteresuotomis šalimis dėl PV ataskaitų projektų ir, vadovaujantis kai kurių EBPO šalių metodu, PV projektus skelbti viešai;

54.

ragina Komisiją gerinti PV proceso planavimą siekiant, kad Poveikio vertinimo valdyba turėtų pakankamai laiko tikrinimui;

55.

mano, kad poveikio vertinimų pateikimas ir jų aptarimas turėtų būti neatskiriama Parlamento teisėkūros veiklos dalis, ir ragina Parlamento komitetus dažniau kviesti Komisijos atstovus dalyvauti šioje veikloje;

56.

atkreipia Komisijos dėmesį į kritines pastabas dėl ilgų poveikio vertinimų ir jų techninio pobūdžio, taip pat dėl sudėtingos kalbos; mano, kad patobulinus šias sritis poveikio vertinimai taptų naudingesni teisėkūros institucijoms, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei;

57.

vis dėlto pažymi, kad šiuo metu atliekamų poveikio vertinimų nepriklausomumas abejotinas, nes Komisijos poveikio vertinimo valdybos, atsakingos už Komisijos poveikio vertinimus, narius skiria ir jiems nurodymus teikia Komisijos pirmininkas;

58.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad ta pati problema kyla dėl Komisijos ex post vertinimų, kurių nauda Parlamentui vykdant Komisijos biudžeto panaudojimo kontrolę yra gana ribota;

59.

pabrėžia, kad poveikio vertinimai turėtų būti atliekami ne tik prieš priimant teisėkūros tekstą (ex ante), bet taip pat po jo priėmimo (ex post); pabrėžia, jog tai būtina siekiant geriau įvertinti, ar su teisės aktu susiję tikslai iš tiesų pasiekti, taip pat įvertinti, ar teisės aktas turėtų būti iš dalies pakeistas ar paliekamas galioti;

60.

yra įsitikinęs, kad Parlamento vardu vykdomi poveikio vertinimai ir kiti vertinimai plačiajai visuomenei padėtų geriau susipažinti su Sąjungos politikos kryptimis ir gauti žinių apie šios politikos svarbą, taip pat prisidėtų didinant visuomenės dalyvavimą ir rengiant diskusijas;

61.

pabrėžia, kad dėl Komisijos iniciatyvos teisės apribojamas Parlamento vaidmuo, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad nepriklausomi, laisvi ir neapriboti poveikio vertinimai ir kiti vertinimai suteiktų Europos Parlamento nariams svarumo sprendžiant klausimus dėl būsimų Europos politikos pokyčių;

62.

teigiamai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir joje pateiktą patikimą Leonardo da Vinči mobilumo programos koncepcijos ir valdymo vertinimą;

63.

su džiaugsmu atkreipia dėmesį į bendrą Audito Rūmų išvadą, kad Leonardo da Vinči mobilumo programos koncepcija ir valdymas galėtų duoti gerų rezultatų;

64.

nors gerai žino, kaip sudėtinga parengti daugeliui programai nustatytų tikslų tinkamus rodiklius, ir pripažįsta pastaruoju metu padarytą šios srities pažangą, vis dėlto nerimauja dėl Audito Rūmų nustatyto fakto, kad trūksta išsamios Leonardo da Vinči programos poveikio vertinimo sistemos ir kad Komisija nesugeba įvertinti, kaip praėjus trejiems programos metams – t. y. maždaug pusei laikotarpio – įgyvendinti jos tikslai;

65.

ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie pažangą kuriant naują vartotojams patogią ir veiksmingą partnerių paieškos priemonę, kuri paraiškų teikėjams galėtų padėti įveikti sunkumus ieškant partnerių kitose šalyse;

66.

ragina Komisiją toliau gerinant vertintojams skirtus vertinimo vadovus ir integruojant paraiškų vertinimo patikras į savo kokybės ir poveikio kontrolės vizitus dalyvaujančiose šalyse, jeigu būtų nustatyta, kad šios patikros teikia papildomos naudos, užtikrinti, kad paraiškos būtų vertinamos tinkamai;

67.

ragina Komisiją parengti išsamią programos poveikio vertinimo sistemą, patobulinti programos rezultatų ir poveikio ataskaitų teikimo sistemą ir, visų svarbiausia, neatidėliojant baigti kurti LLPLink taikomąją programą poveikio vertinimo ataskaitoms teikti, taip pat nuolat informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą;

68.

ragina Komisiją pašalinti Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje nurodytus patikrų trūkumus;

69.

pažymi, kad, kaip nurodo Audito Rūmai, yra daug sričių, kurias galima gerokai patobulinti siekiant užtikrinti pridėtinės naudos, o tai yra svarbiausias „Leader“ metodo aspektas; labai apgailestauja dėl to, kad praėjus dešimčiai metų po ankstesniojo Audito Rūmų „Leader“ metodo audito, išlieka tie patys rimti trūkumai;

70.

pritaria Auditorių Rūmų rekomendacijoms Nr. 3, 4, 5 ir 6;

71.

pritaria rekomendacijai Nr. 1, kad finansavimas neturėtų būti teikiamas jau užbaigtiems projektams, tačiau mano, kad tai neturėtų trukdyti taikant „Leader“ metodą finansuoti esamų projektų plėtros; taigi pritaria Komisijos ketinimui teikti pasiūlymus, pagal kuriuos būtų galima plėsti projektus pateikus prašymą teikti finansavimą vėlesniais etapais;

72.

pažymi, jog rekomendacijoje Nr. 2 teigiama, kad vietos veiklos grupės (VVG) nariai neturėtų dalyvauti jokiose diskusijose, vertinimuose ar sprendimų priėmime, jeigu jie turi su projekto pasiūlymu susijusių asmeninių, politinių, profesinių ar verslo interesų; be to, pažymi, kad pagal Finansinį reglamentą draudžiami veiksmai, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad VVG projektų vertinimą atliekančių ir sprendimus priimančių komitetų nariai visapusiškai taikytų Finansinį reglamentą; pritaria, kad prireikus interesai visada turi būti deklaruojami raštu ir kad šios interesų deklaracijos visada turi būti skelbiamos posėdžio protokole;

73.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų aiškiai apibrėžtas terminas „su projektu susijęs interesas“, ir mano, kad išsamūs visų posėdžių, per kuriuos priimami sprendimai, protokolai turi būti privalomi siekiant sumažinti susirūpinimą dėl nesąžiningos projektų atrankos ir padidinti sprendimų priėmimo skaidrumą ir neutralumą;

74.

mano, kad Komisija, siekdama užtikrinti „Leader“ metodo pridėtinės naudos elementą, turėtų toliau skatinti VVG imtis informavimo darbo tam, kad būtų nustatyti vietos dalyviai, galintys tose vietovėse įgyvendinti daugiau strateginių projektų, kaip šiuo metu vyksta Meklenburge-Pomeranijoje (Vokietija) ir Airijoje;

75.

ragina Komisiją nedelsiant taikyti priemones, kuriomis didinamas projektų atrankos skaidrumas, naudojantis Meklenburgo-Pomeranijos (Vokietija) ir Luaros krašto (Prancūzija) pavyzdžiais, ir mano, kad reikėtų įdiegti sistemą, pagal kurią VVG savo interneto svetainėse skelbtų projektų atrankos posėdžių protokolus;

76.

pažymi, kad apskritai 2006 m. Sąjungos cukraus rinkos reforma buvo sėkminga ir buvo pasiektas tikslas padidinti konkurencingumą ir sumažinti Sąjungos vidaus rinkos ir pasaulio rinkų kainų atotrūkį;

77.

pažymi, kad Audito Rūmai turi abejonių, susijusių su konkurencingumo vertinimu vien pagal regionus; pabrėžia, kad Komisija neturėjo galimybės įvertinti tikrojo atskirų augintojų ir fabrikų konkurencingumo; taigi reiškia susirūpinimą dėl to, kad, jei atskirų regionų konkurencingumas didėjo ne dėl jų tikrojo potencialo, o dėl rinkos iškraipymų, kuriuos lėmė kai kuriuose regionuose politiniais sumetimais nustatytos palyginti didelės kvotos, tokia dėl reformos susidariusi padėtis neužtikrina optimalaus šių regionų tikro konkurencingumo potencialo;

78.

pritaria Audito Rūmams, kad vertinant reformos įgyvendinimą būtų naudinga turėti duomenų apie cukraus gamintojų produktyvumą ir efektyvumą; taigi klausia Komisijos, kodėl ji nereikalavo tokių duomenų kaip antai būtinos sąlygos finansinei pagalbai gauti;

79.

klausia Komisijos, kodėl didžiųjų cukraus gamintojų, atsisakiusių kvotų ir pasiėmusių iš restruktūrizavimo fondo kompensaciją, numatytą kaip finansinę paskatą išeiti iš sektoriaus, nebuvo prašoma pateikti informacijos apie šios kompensacijos panaudojimą; be to, pažymi, kad, norint ateityje pasistūmėti efektyvesnio ir veiksmingesnio bendros žemės ūkio politikos organizavimo link, svarbu tokią informaciją rinkti ir tvarkyti;

80.

primena, kad cukraus fabrikai atlieka svarbų vaidmenį žemės ūkio politikoje, ir jų vietinė veikla yra būtina runkelių auginimo sąlyga, nors ši sąlyga negalioja tradiciniams cukraus iš cukranendrių, jei cukranendrės auginamos už Sąjungos ribų, gamintojams; todėl klausia Komisijos, kokiai viešajai gėrybei naudinga cukranendrių pramonei išmokėta pereinamojo laikotarpio pagalba;

81.

pabrėžia, jog aptariant papildomas izogliukozės kvotas reikia paminėti, kad pramoninė izogliukozės gamyba nesusijusi su vietoje auginamais kukurūzais bei kitomis žaliavomis ir, kaip teigia Komisija, kukurūzų ir kitos izogliukozei perdirbti naudojamos žaliavos kainos išlieka nepakitusios; todėl pažymi, kad izogliukozės paklausa ir vartojimo modeliai iš esmės skiriasi nuo cukraus vartojimo; taigi pritaria Audito Rūmų teiginiui, kad neaišku, kodėl šios papildomos nemokamos kvotos buvo įtrauktos į vėlesnius kvotų mažinimus (8), ir klausia Komisijos, kokiai viešajai gėrybei naudingos izogliukozės gamintojams suteiktos nemokamos kvotos;

82.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad gamybos subsidijavimas už Europos ribų nebuvo vienas iš cukraus reformos tikslų, nustatyti, ar restruktūrizavimo sistemai skirtos lėšos buvo panaudotos tam, kad kai kurie Sąjungos fabrikai būtų perkelti į trečiąsias šalis, kurioms Sąjunga taiko lengvatinį režimą;

83.

atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad dėl pramonės koncentracijos sektoriuje padidėjimo vartotojams kainos nesumažėjo arba sumažėjo labai nedaug; todėl teiraujasi, ar Komisija, vykdydama cukraus reformą, ėmėsi kokių nors priemonių ar iniciatyvų siekdama užtikrinti, kad galutiniams vartotojams sumažėtų didmeninės cukraus kainos;

84.

pažymi, kaip nurodyta Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje, kad „duomenys rodo labai didelius svyravimus: nuo grynojo perviršio, sudarančio 390 EUR vienai atsisakytos kvotos tonai, išskaičiavus grynąsias uždarymo sąnaudas, iki grynojo deficito, siekiančio 226 EUR tonai“ (9), ir norėtų žinoti, ar nebuvo galima reformą parengti taip, kad šie svyravimai būtų kuo mažesni;

85.

pritaria Audito Rūmams, kad „nėra išsamių duomenų apie kvotų atsisakymo poveikį vietos ekonomikai, panaikintų darbo vietų skaičių ir darbuotojų, anksčiau dirbusių išmontuotuose fabrikuose, alternatyvias darbo vietas“ (10), ir mano, kad tokie duomenys iš tiesų būtų naudingi norint susidaryti bendrą vaizdą apie reformos poveikį atitinkamiems regionams; todėl pažymi, kad, kai Europos Sąjungos lėšos skiriamos paramos gavėjui, galima tikėtis – remiantis Europos mokesčių mokėtojų teise žinoti – kad gausime skaidrią informaciją apie šių lėšų panaudojimą, kurios teikimas nė kiek neprieštarauja valstybių narių kompetencijai;

86.

pritaria Audito Rūmams, kad valstybės narės, nusprendusios skirti įvairinimo pagalbą, turėjo parengti nacionalines restruktūrizavimo programas, kuriose būtų išsamiai išdėstytos įvairinimo priemonės, taikytinos susijusiuose regionuose, ir apie šias programas pranešti Komisijai; todėl ragina Komisiją pateikti informaciją apie įvairinimo pagalbos poveikį paveiktiems regionams;

87.

pritaria Europos Audito Rūmams, kad Komisija turėtų pasiūlyti priemones, kuriomis būtų siekiama „panaikinti dabartinės kvotų sistemos kliūtis ir apribojimus, neigiamai veikiančius augintojų ir gamintojų konkurencingumą“ (11);

88.

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pastabą, kad Sąjunga tampa labiau priklausoma nuo importo, negali vertinti Komisijos atsakymo, kad apskritai „atsižvelgiant į po reformos likusias kvotas (apie 85 %) apsirūpinimo lygį galima laikyti pakankamu“ (12), turint omeny tai, kad Sąjungos rinka buvo atverta trečiosioms šalims; pažymi, kad diskusijos dėl tiekimo užtikrinimo nėra gerai dokumentuotos ar pagrįstos, Parlamentas negalėjo susipažinti su tyrimais apie optimalų cukraus pasiūlos lygį arba galimus cukraus trūkumo padarinių scenarijus ir galimas priemones (bei su tuo susijusias išlaidas), kuriuos būtų galima taikyti gerokai sutrikus pasaulio cukraus rinkai;

89.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai paskelbė gerai parengtą ir konstruktyvią ataskaitą bei atliko kruopščią analizę;

90.

mano, kad patobulinus prioritetinių projektų apibrėžtį būtų galima dar pagerinti ES finansinių išteklių koordinavimą ir koncentravimą; ragina Komisiją nustatyti prioritetinių projektų apibrėžtį atsižvelgiant į aiškius poreikius, kuriuos pagrindžia dabartinės ir būsimos geležinkelių transporto paslaugos;

91.

ragina Komisiją imtis veiksmų, būtinų norint pritaikyti geležinkelių infrastruktūrą taip, kad ji taptų tinkama transeuropinėms paslaugoms teikti, sukuriant trūkstamas jungtis pasienio vietovėse, panaikinant grūstis svarbiuose mazguose ir pakeičiant seną geležinkelių infrastruktūrą nauja arba ją atnaujinant;

92.

palankiai vertina Komisijos pastangas siekti pažangos Europos lygiu priimant teisės aktus; mano, kad Komisija turėtų toliau gerinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekdama, kad teisėkūros priemonės, susijusios su geležinkelių sauga ir keleivių teisėmis, rinkos atvėrimu ir sąveika Sąjungos lygiu, būtų sėkmingai parkeliamos į nacionalinės teisės aktus;

93.

palankiai vertina Komisijos pastangas toliau investuoti daug lėšų siekiant prisidėti prie projektų rengimo gerinimo;

94.

ragina Komisiją konsultuotis su išorės geležinkelių infrastruktūros ekspertais siekiant geriau įvertinti siūlomų projektų techninius aspektus prieš patvirtinant jų finansavimą iš Sanglaudos fondo lėšų;

95.

pabrėžia, kad būtina skatinti geriau rengti projektus tam, kad sumažėtų būsimų projektų išlaidų padidėjimo rizika, kuriai poveikį daro nenumatyti veiksniai, pavyzdžiui, netikėtai sunkios geografinės sąlygos ir aplinkos apsaugos reikalavimai;

96.

pažymi, kad retkarčiais vėluojama pradėti naudotis infrastruktūra; prašo Komisijos glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant, kad būtų atlikti reikiami patobulinimai rengiant būsimus planus;

97.

palankiai vertina tinkamus veiklos rezultatus greitojo keleivių vežimo paslaugoms skirtose atkarpose, kurie atitinka lūkesčius;

98.

pažymi, kad Audito Rūmai nustatė įvairių sunkumų, taip pat ir dėl to, kad skiriasi bėgių plotis, traukos jėga, traukinių kontrolės (signalizavimo) sistemos, traukinių ilgis ir eksploatavimo taisyklės; prašo Komisijos labiau padėti valstybėms narėms sumažinti tokius sunkumus, nes tai galėtų pagerinti transeuropinių geležinkelių transporto jungčių plėtrą; pažymi, kad Sąjunga turi atlikti svarbų vaidmenį skatinant nacionalinių tinklų sąveiką ir kartu teikiant veiksmingą finansinę pagalbą;

99.

pažymi, kad paskyrus Europos koordinatorius labai pagerėjo TEN-T projektų įgyvendinimas koncentruojant investicijas ir palengvinant prioritetinių projektų plėtrą; prašo Komisijos išlaikyti šiuo metu koordinatorių atliekamą vaidmenį ir įvertinti galimybę skirti daugiau koordinatorių toms prioritetinių projektų dalims, kuriose kyla rimtų sunkumų;

100.

mano, kad būtina didinti TEN-T vykdomosios įstaigos atsakomybę išplečiant veiksmingos kontrolės ir vertinimo procedūrą, taikytiną bendrai finansuojamiems prioritetiniams projektams;

101.

pažymi, kad nuo 2006 m. pagerėjo TEN-T bendrojo finansavimo koncentravimas pasienio vietovėse, tačiau dar yra daug darbų, kuriuos reikia atlikti, įskaitant būtinybę panaikinti grūstis ir sukurti trūkstamas jungtis;

102.

pabrėžia, kad rengiantis peržiūrėti TEN-T gaires būtina įvertinti visas neišspręstas problemas ir klausimus;

103.

ragina Komisiją peržiūrėti TEN-T politiką siekiant atsižvelgti į būsimus iššūkius, susijusius su klimato kaitos keliamais uždaviniais, tolesniu ekonomikos augimu ir socialine bei ekonomine sanglauda.

104.

pabrėžia, kad vanduo ir ypač geriamasis vanduo yra strateginiai gamtos ištekliai, kurių padėtis XXI a., kaip ir kitų gamtos išteklių, dėl nuolat didėjančio poreikio tampa vis sudėtingesnė, taigi Parlamento užduotis ir pareiga – skirti ypatingą dėmesį vandens apsaugai ir apdairiam bei racionaliam vandens naudojimui siekiant užtikrinti gerą vandens kokybę ir pakankamas geriamojo vandens atsargas didėjančiam žmonių skaičiui ir ateities kartoms;

105.

palankiai vertina dalykiškas Audito Rūmų rekomendacijas ir ragina valstybes nares skirti daugiau dėmesio integruotai vandentvarkai, kuri naudinga ir aplinkos, ir ekonomikos požiūriu, ir kartu rengti savo programas ir projektus dėl Sąjungos bendro finansavimo, taip pat siekti kuo labiau didinti papildomą Sąjungos dalyvavimo įgyvendinant projektus naudą;

106.

pabrėžia, kad siekiant išvengti trūkumų reikia paraiškų teikimo etape griežčiau tikrinti projektus; todėl ragina Komisiją nustatyti aiškesnius dotacijų paraiškų vertinimo kriterijus tam, kad būtų padidintas procedūrų ir jų rezultatų efektyvumas bei nuoseklumas, ir taip toliau gerinti gairių ir kontrolinių sąrašų naudojimą, taip pat ragina užtikrinti, kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų tais atvejais, kai nesuteikiama prašyta informacija ar nesiimama reikiamų veiksmų;

107.

yra sukrėstas dėl Audito Rūmų padarytų išvadų, kad nors kai kurie projektai užbaigti keleriais metais anksčiau, negu buvo atliktas auditas, jie vis dar neveikė, nes trūko papildomos infrastruktūros; todėl ragina valstybes nares stengtis geriau planuoti projektus siekiant užtikrinti, kad dėl trūkstamų tinklo dalių nebūtų vilkinamas tokių brangių infrastruktūrų, kaip vandens tiekimo sektoriaus infrastruktūros, veikimas;

108.

be to, siekiant užtikrinti geresnį planavimą, ragina valstybes nares atlikti išsamius poreikių vertinimus ir, apsvarstant galimybę susigrąžinti iš vartotojų patirtas sąnaudas, kiek įmanoma užtikrinti, kad investicijos būtų efektyvios ir ekonomiškos, taip pat ragina didinti vandens vartojimo efektyvumą tam, kad būtų saugomi vandens ištekliai, ir taip pat numatyti tikslą didinti vandens vartojimo efektyvumą bei mažinti nuostolius;

109.

prašo valstybių narių užtikrinti geresnį koordinavimą ir į projekto planavimą įtraukti daugiau suinteresuotų subjektų tam, kad būtų išvengta tokių atvejų, kai savivaldybė investuoja siekiant didinti vandens tiekimo pajėgumus, tačiau neatsižvelgia į dėl kitų toje pačioje savivaldybėje vykdytų investicijų sumažėjusį vartojimą, arba kai investuojama į viršmunicipalinio lygio tiekimo sistemą savivaldybėms neįsipareigojus ja naudotis;

110.

palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir Komisijos atsakymus;

111.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijai Nr. 1; pripažįsta, atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006, nustatančio specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams (13), 12 straipsnį, kad subsidiarumo principas taikomas rengiant programas pagal Komisijos nustatytas gaires; supranta, kad vadovaujantis nustatytomis gairėmis reikia imtis teisingų priemonių nacionaliniu lygiu; palankiai vertina Komisijos vaidmenį, į kurį taip pat įeina gairių valstybėms narėms pateikimas, nustatant, ar programos atitinka Sąjungos teisės aktus, ir derinant jas su nacionalinėmis valdžios institucijomis programavimo etapu; ypač pabrėžia Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimo svarbą siekiant gerinti priežiūros rodiklius ir veiksmingumą;

112.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijai Nr. 2; palankiai vertina Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006 atitinkamo straipsnio pakeitimą, kaip siūlė Komisija, siekdama supaprastinti valstybių narių kasmetinės peržiūros procesą;

113.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijai Nr. 3; pripažįsta, kad subsidiarumo principas taikomas nustatant priemones; pažymi, kad, labiau įtraukus programų dalyvius ir atlikus išsamesnę ekonominę analizę atitinkamose valstybėse narėse, priemonės gali būti veiksmingesnės; pažymi, kad nustatant priemones nacionaliniu lygiu reikia tinkamai atsižvelgti į tvarius tikslus siekiant, kad pagrindinis dėmesys nebūtų skiriamas paviršutiniškoms priemonėms; mano, kad kai kuriuose regionuose pagrįsta teikti vienodo dydžio pagalbą ir vien su gamyba susijusią pagalbą, tačiau ragina kurti tvarius metodus, kuriais atitinkamuose regionuose būtų užtikrinamas perspektyvus ūkininkavimas;

114.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijai Nr. 4; ragina valstybes nares sukurti bendrų priežiūros rodiklių gaires; supranta, kad dėl šalių, kuriose įgyvendinamos atskiros programos, savitumų sunkiau numatyti visoje Sąjungoje taikytinus kontrolės rodiklius; vis dėlto mano, kad bendri kontrolės rodikliai būtini siekiant tvarios žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtros; palankiai vertina Komisijos konsultacijas su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti bendrus kontrolės rodiklius programoms, taikomus nuo 2011 m.; mano, kad šios konsultacijos – tai metodas, kuris gali būti naudojamas kaip modelis kitose srityse, kuriose teikiamas Sąjungos finansavimas;

115.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijai Nr. 5; palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą sutrumpinti penkerių metų trukmės laikotarpį tarp programų vertinimų; atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymus dėl šio Audito Rūmų pasiūlymo; rekomenduoja, kaip ir Audito Rūmai, penkerių metų trukmės laikotarpį tarp programų vertinimų sutrumpinti iki vienerių metų, nepaisant to, kad valstybės narės kasmet Komisijai pateikia įgyvendinimo ataskaitas; be to, siūlo įdiegti informacinę valdymo sistemą, skirtą valstybių narių, remiantis reprezentatyviais kontrolės rodikliais, surinktiems duomenims stebėti, kuri padėtų veiksmingiau bei tvariau panaudoti finansinę pagalbą;

116.

ragina Komisiją veiksmingiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nė vienos valstybės negali priversti įgyvendinti siūlomų pakeitimų, kurie skirti programų tvarumui padidinti; mano, kad į kontrolės priemones labiau įtraukus Komisiją padidės programų veiksmingumas;

117.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).