A.

kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2006 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.

kadangi 2006 m. buvo pirmieji Agentūros finansinės autonomijos metai,

1.

pažymi, kad Audito Rūmų audituotų 24 agentūrų ir kitų decentralizuotų įstaigų biudžetas 2006 m. iš viso buvo 1 080,5 mln. EUR (Europos rekonstrukcijos agentūros 271 mln. EUR biudžetas buvo didžiausias, o Europos policijos koledžo (CEPOL) 5 mln. EUR biudžetas – mažiausias);

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad į ES išorės įstaigų, kurias reikia audituoti ir kurių biudžeto įvykdymą reikia patvirtinti, grupę dabar įeina ne tik įprastos reguliavimo agentūros, bet ir vykdomosios agentūros, įsteigtos specialiosioms programoms įgyvendinti, o netrukus į šią grupę taip pat įeis bendrosios įmonės, įsteigtos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu (bendros technologijų iniciatyvos);

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad, kiek tai susiję su Parlamentu, padaugėjo agentūrų, kurioms taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, pvz., 2000 finansiniais metais jų buvo 8, 2001 m. – 10, 2002 m. – 11, 2003 m. – 14, 2004 m. – 14, 2005 m. – 16, o 2006 m. jau buvo 20 reguliavimo agentūrų ir 2 vykdomosios agentūros (neįskaitant 2 agentūrų, kurias audituoja Audito Rūmai, bet kurioms taikoma vidinė biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra);

4.

taigi daro išvadą, kad auditavimo (biudžeto įvykdymo patvirtinimo) procedūra tapo sudėtinga ir neproporcinga, palyginti su santykiniu agentūrų (decentralizuotų įstaigų) biudžetų dydžiu; paveda savo kompetentingam komitetui, atsižvelgiant į vis didėjantį įstaigų, kurioms skirtus atskirus pranešimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo reikės rengti ateityje, skaičių, atlikti plataus masto agentūrų ir decentralizuotų įstaigų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros persvarstymą siekiant sukurti paprastesnį ir racionalesnį metodą;

5.

prašo Komisiją prieš steigiant naują arba reformuojant jau veikiančią agentūrą pateikti aiškių paaiškinimų dėl šių aspektų: agentūros tipo, jos tikslų, vidaus valdymo struktūros, produktų, paslaugų, svarbiausių procedūrų, tikslinės grupės, agentūros klientų ir suinteresuotų šalių, oficialių santykių su išorės veikėjais, atsakomybės už biudžetą, finansų planavimo ir personalo bei įdarbinimo politikos;

6.

prašo, kad kiekviena agentūra būtų valdoma pagal metinį veiklos susitarimą, kurį parengia agentūra ir atsakingas GD ir kuriame turėtų būti nurodyti pagrindiniai ateinančių metų tikslai, finansinė programa ir aiškūs veiklos vertinimo rodikliai;

7.

prašo, kad Audito Rūmai arba kita nepriklausoma audito įstaiga reguliariai (ir ad hoc) atliktų agentūrų veiklos auditą; mano, kad auditas neturėtų apsiriboti tradiciniais finansų valdymo ir tinkamo viešųjų lėšų valdymo elementais, bet turėtų apimti administravimo našumą ir efektyvumą bei turėtų būti nustatomas kiekvienos agentūros finansų valdymo reitingas;

8.

mano, kad agentūrų, kurios nuolat pateikia padidintas biudžeto reikmių sąmatas, atveju formalų sumažinimą reikėtų daryti mažinant laisvų etatų skaičių; mano, kad šitaip ilgainiui sumažėtų agentūroms asignuotų įplaukų, taip pat ir administracinių išlaidų;

9.

pažymi, jog didelių sunkumų kelia tai, kad kai kurios agentūros kritikuojamos dėl viešųjų pirkimų taisyklių, Finansinio reglamento, Pareigūnų tarnybos nuostatų ir kt. nesilaikymo; mano, kad visų pirma tokia padėtis susidarė todėl, kad dauguma reglamentų ir Finansinis reglamentas skirti didesnėms institucijoms, o dauguma mažų agentūrų yra pernelyg mažos, kad galėtų laikytis šių reglamentų reikalavimų; dėl šios priežasties prašo Komisiją kuo greičiau ieškoti sprendimo siekiant padidinti efektyvumą, panaudojant įvairių agentūrų administracinių funkcijų grupavimo metodą, kuris suteiktų joms galimybę burtis į didesnį vienetą (atsižvelgiant į būtinus pagrindinių reglamentų, pagal kuriuos reglamentuojama agentūrų veikla ir jų finansinis savarankiškumas, pakeitimus), arba skubiai parengti taisykles, skirtas specialiai agentūroms (ypač įgyvendinimo taisykles agentūroms), kurių jos galėtų tinkamai laikytis;

10.

reikalauja, kad Komisija, rengdama preliminarų biudžeto projektą, atsižvelgtų į pavienių agentūrų biudžeto įgyvendinimo ankstesniais metais, ypač n-1 metais, rezultatus ir atitinkamai patikslintų tam tikros agentūros prašomą biudžetą; ragina savo kompetentingą komitetą atkreipti dėmesį į šį patikslinimą ir, jei Komisija jo neatliko, ragina minėtąjį komitetą patikslinti aptariamą biudžetą iki tikrojo lygio, atitinkančio šios agentūros gebėjimą panaudoti ir įgyvendinti biudžetą;

11.

primena savo sprendimą dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo, pagal kurį jis paskatino Komisiją kas penkeri metai pateikti visų veikiančių agentūrų sukuriamos pridėtinės vertės tyrimą; ragina visas susijusias institucijas tuo atveju, kai nustatoma, kad agentūra nesukuria pridėtinės vertės, imtis reikiamų veiksmų siekiant performuluoti tos agentūros įpareigojimus arba nutraukti jos veiklą; pažymi, kad 2007 m. Komisija neatliko nė vieno vertinimo; primygtinai reikalauja, kad Komisija, prieš priimant sprendimą dėl 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, pateiktų bent 5 tokius vertinimus, visų pirma seniausiai įsteigtų agentūrų;

12.

mano, kad reikėtų nedelsiant atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas ir agentūroms mokamų subsidijų sumas suderinti su iš tikraisiais pinigų poreikiais; be to, mano, kad bendrojo Finansinio reglamento pakeitimus reikėtų įtraukti į agentūrų bendrąjį finansinį reglamentą ir į įvairius specialiuosius finansinius reglamentus;

13.

pažymi, kad agentūros neturi standartinio požiūrio į tai, kaip atitinkamais finansiniais metais turi pateikti savo veiklą, sąskaitas ir pranešimus apie biudžeto ir finansų valdymą, taip pat neturi bendro atsakymo į klausimą, ar patikinimo pareiškimą turėtų parengti agentūros direktorius; pastebi, kad ne visos agentūros aiškiai skiria a) agentūros veiklos pristatymą visuomenei ir b) technines biudžeto ir finansų valdymo ataskaitas;

14.

pažymi, kad nors galiojančiose Komisijos veiklos ataskaitų rengimo instrukcijose nėra aiškiai reikalaujama, kad agentūra parengtų patikinimo pareiškimą, daugelis direktorių vis dėlto parengė 2006 m. pareiškimus, iš kurių viename nurodyta svarbi išlyga;

15.

primena savo 2005 m. balandžio 12 d. rezoliuciją (6), pagal kurią agentūrų direktoriai nuo šiol raginami prie metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, pridėti patikinimo pareiškimą, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogišką tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

16.

prašo Komisiją atitinkamai pakeisti savo galiojančias instrukcijas agentūroms;

17.

taip pat siūlo Komisijai dirbti su agentūromis siekiant sukurti suderintą modelį, taikomą visoms agentūroms ir decentralizuotoms įstaigoms, pagal kurį būtų aiškiai skiriami:

18.

pažymi Audito Rūmų pastabą (metinės ataskaitos 10.29 dalis (7), kad Komisijos iš Bendrijos biudžeto mokamos subsidijos nėra pagrįstos pakankamai svariais agentūrų grynųjų pinigų poreikių vertinimais ir kad tai kartu su asignavimų perkėlimų skaičiumi sudaro nemažus grynųjų pinigų likučius; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai rekomenduoja palaikyti agentūroms mokamų subsidijų lygį remiantis tikrais jų grynųjų pinigų poreikiais;

19.

pažymi, kad 2006 m. pabaigoje 14 agentūrų vis dar nebuvo įdiegusios ABAC apskaitos sistemos (metinės ataskaitos 10.31 dalies išnaša);

20.

pažymi Audito Rūmų pastabą (metinės ataskaitos 1.25 dalis), kad kai kurios agentūros į apskaitą įtraukė už neišnaudotas atostogas sukauptas sąnaudas; pažymi, kad Audito Rūmai 2006 finansinių metų patikinimo pareiškime pateikė išlygą dėl trijų agentūrų (Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP), Europos policijos koledžo (CEPOL) ir Europos geležinkelio agentūros) (2005 m. tai buvo taikoma CEDEFOP, Europos maisto saugos tarnybai, Europos rekonstrukcijos agentūrai);

21.

primena, kad pagal Finansinio reglamento 185 straipsnio 3 dalį Komisijos vidaus auditorius taip pat yra reguliavimo agentūrų, kurios gauna išmokas iš ES biudžeto, vidaus auditorius; pažymi, kad vidaus auditorius atskaitingas kiekvienos agentūros valdybai ir direktoriui;

22.

atkreipia dėmesį į vidaus auditoriaus 2006 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateiktą išlygą:

„Komisijos vidaus auditorius negali tinkamai atlikti savo, kaip Bendrijos įstaigų vidaus auditoriaus, pareigų, jam priskirtų pagal Finansinio reglamento 185 straipsnį, dėl darbuotojų trūkumo“;

23.

tačiau atkreipia dėmesį į vidaus auditoriaus jo 2006 m. veiklos ataskaitoje pateiktą pastabą, kad nuo 2007 m., kai Komisija Vidaus audito tarnybai (VAT) suteiks papildomų personalo išteklių, visų veikiančių reguliavimo agentūrų vidaus auditas bus atliekamas kasmet;

24.

atkreipia dėmesį į vis didėjantį reguliavimo ir vykdomųjų agentūrų ir bendrų įmonių, kurių auditą turi atlikti VAT pagal Finansinio reglamento 185 straipsnį, skaičių; prašo Komisiją pranešti atsakingam komitetui apie tai, ar VAT turimų personalo išteklių pakaks visų minėtųjų įstaigų metiniam auditui ateityje atlikti;

25.

pažymi, kad pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį kiekvienais metais kiekviena agentūra biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai ir Komisijai siunčia savo direktoriaus parengtą ataskaitą, kurioje apibendrinama vidaus auditoriaus atliktų vidaus auditų skaičius ir tipai, pateiktos rekomendacijos ir atsižvelgiant į jas atlikti veiksmai; prašo agentūras nurodyti, ar tai daroma, ir, jei daroma, nurodyti, kaip;

26.

atkreipia dėmesį, turėdamas mintyje vidaus audito pajėgumus, ypač mažesnėse agentūrose, į vidaus auditoriaus pasiūlymą, pateiktą Parlamento atsakingam komitetui 2006 m. rugsėjo 14 d., pagal kurį mažesnėms agentūroms turėtų būti leista pirkti vidaus audito paslaugas iš privataus sektoriaus;

27.

primena bendrą Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą (8), dėl kurio sutarta per derinimo susitikimą, vykusį prieš ECOFIN biudžeto klausimų Tarybos 2007 m. liepos 13 d. posėdį ir kuriame raginama i) pateikti agentūrų, kurias Komisija ketina vertinti, sąrašą ir ii) pateikti jau įvertintų agentūrų sąrašą kartu su svarbiausių rezultatų santrauka;

28.

pažymi, kad pavienėms agentūroms dėl jų dydžio sunku sukurti ad hoc drausmės komisijas, kurias sudarytų atitinkamos kategorijos darbuotojai, ir kad Komisijos tyrimų ir drausmės tarnyba (angl. IDOC) neatsakinga už agentūras; ragina agentūras apsvarstyti galimybę įsteigti bendrą agentūrų drausmės komisiją;

29.

primena Komisijos pateiktą Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos reguliavimo agentūrų sistemos projektą (COM(2005)59), pagal kurį buvo siekiama sukurti horizontaliąją Europos reguliavimo agentūrų steigimo, struktūros, veiklos, įvertinimo ir kontrolės sistemą; pažymi, kad projektas yra naudinga iniciatyva siekiant pagrįsti agentūrų steigimą ir veiklą; pažymi, kad Komisijos 2006 m. suvestinėje ataskaitoje (3.1 dalyje, COM(2007)274) nurodoma, kad nors po projekto paskelbimo derybos nutrūko, 2006 m. pabaigoje Taryboje vėl pradėtos diskusijos šiuo klausimu; apgailestauja, kad nepavyko pasiekti daugiau pažangos siekiant jį priimti;

30.

taigi palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą per 2008 m. pateikti komunikatą dėl reguliavimo agentūrų ateities;

31.

primena, kad dviejų savo veiklą finansuojančių agentūrų atžvilgiu apie biudžeto įvykdymą direktoriui patvirtina administracinė valdyba; pažymi, kad abi agentūros sukaupė didelį perteklių iš pajamų iš mokesčių, perkeltų iš ankstesnių metų:

32.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų 2006 m. ataskaitoje pateiktą pastabą, kad 2006 finansinių metų įsipareigojimų lygis buvo 85 %; į kitus metus perkeliamos lėšos sudarė daugiau kaip 70 % visų ir beveik 85 % veiklos išlaidų; per metus asignavimų perkėlimai iš vieno skyriaus ar antraštinės dalies į kitą viršijo bendrą 10 % ribą, nustatytą Finansiniame reglamente; taigi, nebuvo griežtai laikomasi biudžeto konkretumo principo;

33.

taip pat pažymi, kad prieštaraujant Agentūros Finansinio reglamento nuostatoms buvo prisiimta teisinių įsipareigojimų prieš prisiimant biudžeto įsipareigojimus ir kad įdarbinant darbuotojus taikomi kriterijai ir procedūros neatitiko bendrųjų Tarnybos nuostatų sąlygų;

34.

patvirtina, kad Agentūra atsakė, jog toks perkėlimų į 2007 m. lygis buvo dėl problemų, kilusių pradedant Agentūros veiklą ir dėl to, kad didelė išteklių dalis skirta tik pačioje 2006 m. pabaigoje; Agentūrai ne visiškai pavyko laikytis įprastų procedūrų daugumos 2006 m. pradėtų įdarbinimo procedūrų atžvilgiu, kadangi kūrimosi laikotarpiu trūko išteklių ir būta sunkumų pritraukiant potencialius darbuotojus;

35.

apgailestauja dėl to, kad Agentūra, siekdama pritraukti naujus darbuotojus ir kuo greičiau užtikrinti savo veiklą, turėjo įgyvendinti įdarbinimo procedūras, kurios ne visiškai atitiko bendrąsias Tarnybos nuostatų įgyvendinimo nuostatas;

36.

ragina Agentūrą ir Komisiją ateityje gerinti planavimą atsižvelgiant į būsimus Agentūros biudžeto ir darbuotojų poreikius;

37.

pažymi, kad pagal Agentūros sąskaitas (balansą) 2006 m. gruodžio 31 d. agentūra turėjo 14,3 mln. EUR grynaisiais pinigais (Bendrijos subsidija sudarė 15,2 mln. EUR, o metinis biudžetas – 19,2 mln. EUR);

38.

primena, kad pirmaisiais veikimo metais Agentūros biudžetas buvo 6,2 mln. EUR, o 2006 m. biudžetą du kartus pakeitė biudžeto valdymo institucija ir padidino jį nuo 12,3 mln. EUR iki 19,2 mln. EUR; atkreipia dėmesį į pareiškimą metinėje ataskaitoje, kad dėl to, jog papildomos lėšos agentūrai skirtos 2006 m. spalio mėn., kilo problemų dėl lėšų panaudojimo, kurias išspręsti Agentūra nebuvo pajėgi;

39.

taip pat pažymi, kad pagal ataskaitas 2006 m. gruodžio 31 d. buvo užimti tik 9 iš 18 AD kategorijos etatų;

40.

atsižvelgia į Agentūros 2006 m. metinėje ataskaitoje pateiktą pareiškimą, kad agentūrai visiška finansinė autonomija suteikta tik nuo 2006 m. spalio 1 d., o iki tol visoms su administravimo klausimais susijusioms išlaidoms leidimą duodavo Komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo (JLS) GD Briuselyje;

41.

ragina Agentūrą gerinti savo finansų valdymą, ypač atsižvelgiant į didesnį savo 2007 ir 2008 finansinių metų biudžetą.