Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10568 – IIF INTERNATIONAL HOLDING / G+E GETEC HOLDING)

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 115/01)

2022 m. kovo 3 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32022M10568. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10605 – MACQUARIE REAL ESTATE / CPG VAN OOSTROM BEHEER / EDGE)

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 115/02)

2022 m. kovo 4 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32022M10605. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10570 – ADVENT / PERMIRA / MCAFEE)

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 115/03)

2022 m. vasario 24 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32022M10570. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10609 – EURAZEO / PSPIB / FST HOTELS)

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 115/04)

2022 m. vasario 25 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32022M10609. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2021 m. gruodžio 29 d.

dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės

(CON/2021/40)

(2022/C 115/05)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2021 m. lapkričio 3 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo (1) dėl reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas) ir iš dalies keičiami tam tikri Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai (toliau – pasiūlytas reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, priklausančių ECB kompetencijos sritims, visų pirma tai pasakytina apie ECB uždavinius, susijusius su kredito įstaigų prudencine priežiūra pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendrosios pastabos

1.1.

ECB teigiamai vertina pasiūlyto reglamento tikslą pagerinti vidaus rinkos veikimą nustatant vieną patikimo dirbtinio intelekto (DI) kūrimo, pateikimo rinkai ir naudojimo teisinę sistemą, kurioje būtų paisoma Sąjungos vertybių. ECB pripažįsta, kad svarbu nustatyti suderintus, būtent DI sistemoms taikomus reikalavimus, siekiant užtikrinti nuoseklią ir aukšto lygmens vienodą svarbių viešojo intereso priežasčių, susijusių su, pavyzdžiui, sveikata, sauga ir pagrindinėmis teisėmis, apsaugą.

1.2.

ECB taip pat pripažįsta vis didesnę DI grindžiamų inovacijų bankų sektoriuje svarbą. Atsižvelgiant į tarpvalstybinį DI inovacijų bankų sektoriuje pobūdį ir jų diegimo galimybes, ECB, kaip Sąjungos lygmeniu prudencinę priežiūrą vykdanti institucija, tvirtai remia poreikį užtikrinti, kad kredito įstaigos užtikrintų suderintą pasiūlyto reglamento įgyvendinimą tiek, kiek tai yra susiję su prudencine rizika ir prudenciniais reikalavimais. Lygiai taip pat ir atsižvelgiant į didėjančią DI svarbą, Sąjungos teisės aktų leidėjo prašoma ateityje įvertinti galimybę Sąjungos lygmeniu įsteigti nepriklausomą DI instituciją, atsakingą už suderintą pasiūlyto reglamento taikymą visoje bendrojoje rinkoje atsižvelgiant į konkrečius sveikatos, saugos ir pagrindinių teisių klausimus.

1.3.

Dėl didelės rizikos DI sistemų, kurias tiekia ar naudoja kredito įstaigos, ECB mano, kad pasiūlytu reglamentu tam tikros pareigos integruojamos į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES (2) (toliau – KRD) nustatytas procedūras. Visų pirma pasiūlytu reglamentu siekiama didinti suderinamumą su KRD šiuo tikslu kai kurias tiekėjų ir naudotojų rizikos valdymo ir valdymo pareigas integruojant į kredito įstaigų vidaus valdymo sistemą (3). Atsižvelgiant į DI naujoviškumą ir sudėtingumą, ir į pasiūlytame reglamente nustatytus aukštus standartus, reikalingos papildomos gairės, kuriose būtų paaiškinti lūkesčiai priežiūros srityje, susiję su vidaus valdymo pareigomis.

1.4.

ECB teigiamai vertina pasiūlytame reglamente įtvirtintą siekį vengti dubliavimo su galiojančia teisės aktų sistema šiuo tikslu kai kurias jo nuostatas įtraukiant į atitinkamas KRD nuostatas (4). Šiuo atžvilgiu ECB teigiamai vertina tai, kad kredito įstaigų, kurios yra didelės rizikos DI sistemų tiekėjos, pareiga nustatyti kokybišką valdymo sistemą ir kredito įstaigų, kurios yra didelės rizikos DI sistemų naudotojos, pareiga stebėti sistemų veikimą laikoma įvykdyta, jei laikomasi vidaus valdymo taisyklių, procesų ir mechanizmų, nustatytų atitinkamose KRD nuostatose (5).

1.5.

ECB pažymi, kad pasiūlytas reglamentas neturėtų daryti poveikio konkretesnėms arba griežtesnėms kredito įstaigų prudencinėms pareigoms, kurios išdėstytos konkrečių sektorių reglamentuose ir kurias papildo priežiūros gairės. Pavyzdžiui, kredito įstaigų, kurios yra DI sistemų naudotojos pagal KRD (6), vidaus valdymo pareigos apima veiksmingą užsakomųjų paslaugų kontrolę, įskaitant visų susijusių rizikos veiksnių nustatymą, įvertinimą ir mažinimą, kaip išsamiau apibūdinta EBI gairėse dėl užsakomųjų paslaugų (7). Nors pasiūlytu reglamentu didelės rizikos DI sistemų tiekėjams ir naudotojams priskiriamos skirtingos pareigos, EBI gairėse dėl užsakomųjų paslaugų toks skirtumas apskritai nedaromas, atsižvelgiant į kredito įstaigų užsakomas trečiosios šalies technologinių sprendimų tiekėjų paslaugas. Šiuo atžvilgiu dėl užsakomųjų paslaugų kredito įstaigų pareiga laikytis reglamentavimo reikalavimų nesumažėja, o prudencinės priežiūros institucija toliau yra kompetentinga prižiūrėti prudencinę riziką, kurią kelia su užsakomosiomis paslaugomis susijusios funkcijos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ECB teigiamai vertintų papildomus paaiškinimus, susijusius su taikomais reikalavimais ir kompetentingomis institucijomis tiek, kiek tai susiję su didelės rizikos DI naudojančių kredito įstaigų užsakomosiomis paslaugomis.

1.6.

ECB vaidmuo pagal pasiūlytą reglamentą turėtų būti patikslintas, visų pirma atsižvelgiant į: 1) bendrą ECB kompetenciją prudencinės priežiūros srityje ir atsižvelgiant į rinkos priežiūrą bei atitikties vertinimą; ir 2) pasiūlyto reglamento taikymą įgyvendinant Sutartyje nustatytus ECB uždavinius.

1.7.

ECB yra įsipareigojęs kredito įstaigų prudencinės priežiūros srityje toliau laikytis technologiškai neutralaus požiūrio. Jo vaidmuo – užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, išlaikyti aukštus prudencinės priežiūros standartus, nepaisant bet kurio konkretaus technologinio sprendimo taikymo. ECB stengiasi išlaikyti vienodas kredito įstaigų prudencinės priežiūros sąlygas ir vadovaujasi pagrindiniu principu „vienoda veikla, vienoda rizika, vienoda priežiūra“ (8).

2.   ECB vaidmuo pagal pasiūlytą reglamentą

2.1.   ECB kompetencijos prudencinės priežiūros srityje patikslinimas atsižvelgiant į rinkos priežiūrą

2.1.1.

Pasiūlytame reglamente nustatyta, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 (9) taikomas DI sistemoms, kurioms galioja pasiūlytas reglamentas (10), ir kad bet kokia nuoroda į gaminį pagal Reglamentą (ES) 2019/1020 turi būti suprantama kaip apimanti visas DI sistemas,kurioms taikomas pasiūlytas reglamentas (11). Šiuo atžvilgiu ECB pažymi, kad Reglamento (ES) 2019/2020 tikslas yra pagerinti vidaus rinkos veikimą sustiprinant gaminių, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, rinkos priežiūrą, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos rinkai būtų pateikiami tik tie gaminiai, kurie yra saugūs ir atitinka reikalavimus, kuriais užtikrinama aukšto lygio viešųjų interesų, pavyzdžiui, visos visuomenės sveikata ir sauga, darbuotojų sveikata ir sauga, vartotojų apsauga, aplinkos ir viešojo saugumo ir bet kurių kitų pagal Sąjungos derinamuosius teisės aktus saugomų viešųjų interesų, apsauga (12).

2.1.2.

Pasiūlytame reglamente rinkos priežiūros institucija apibrėžiama kaip nacionalinė institucija, vykdanti veiklą ir taikanti priemones pagal Reglamentą (ES) 2019/1020 (13). Tuo tarpu Reglamente (EU) 2019/1020 rinkos priežiūros institucija apibrėžiama kaip valstybės narės pagal Reglamentą (ES) 2019/1020 paskirta institucija, atsakinga už rinkos priežiūros vykdymą tos valstybės narės teritorijoje (14). Be to, Reglamento (ES) 2019/1020 9 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad atsakomybė už Sąjungos derinamųjų teisės aktų vykdymo užtikrinimą turėtų tekti valstybėms narėms, be to, turėtų būti reikalaujama, kad valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrintų, jog būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (15). Atsižvelgdamas į tai, ECB supranta, kad pagal pasiūlytą reglamentą ECB jokiu būdu nėra rinkos priežiūros institucija.

2.1.3.

Tačiau pasiūlytame reglamente taip pat nustatyta, kad DI sistemų, kurias rinkai teikia, pradeda naudoti arba naudoja finansų įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja Sąjungos teisės aktai dėl finansinių paslaugų, atveju įgyvendinant pasiūlytą reglamentą rinkos priežiūros institucija yra atitinkama institucija, pagal tuos teisės aktus atsakinga už tų įstaigų finansinę priežiūrą (16). Be to, pasiūlyto reglamento 80 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad Sąjungos teisės aktuose dėl finansinių paslaugų nustatytos vidaus valdymo ir rizikos valdymo taisyklės ir reikalavimai, kurie yra taikomi reguliuojamoms finansų įstaigoms joms teikiant paslaugas, įskaitant atvejus, kai jos naudoja DI sistemas. Toje konstatuojamojoje dalyje taip pat patikslinta, kad, siekiant užtikrinti nuoseklų pareigų pagal pasiūlytą reglamentą ir Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktuose nustatytų taisyklių ir reikalavimų taikymą ir vykdymo užtikrinimą, už finansinių paslaugų teisės aktų priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą atsakingos institucijos įskaitant, kai taikoma, ECB, turėtų būti paskirtos kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už pasiūlyto reglamento įgyvendinimo priežiūrą, taip pat rinkos priežiūros veiklos vykdymą, kiek tai susiję su DI sistemomis, kurias tiekia arba naudoja reguliuojamos ir prižiūrimos finansų įstaigos. Šiuo atžvilgiu taip pat pateikiama nuoroda į poreikį toliau didinti pasiūlyto reglamento ir pagal KRD reglamentuojamoms kredito įstaigoms taikomų taisyklių nuoseklumą.

2.1.4.

Pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį Taryba vieningai gali pavesti ECB specialias užduotis, susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimo įmones, priežiūra. Remiantis šiuo pagrindu, Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (17) (toliau – BPM reglamentas) ECB pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, siekiant prisidėti prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo ir finansų sistemos stabilumo Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje, visapusiškai atsižvelgiant į vidaus rinkos, grindžiamos vienodu požiūriu į kredito įstaigas, vienybę bei vientisumą ir pareigą tuo rūpintis, kad būtų užkirstas kelias galimybei rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas (18). Šiuo atžvilgiu ECB prudencinės priežiūros vykdymo tikslais turi išimtinę kompetenciją užtikrinti atitiktį visiems atitinkamiems Sąjungos aktams, kuriais kredito įstaigoms inter alia nustatomi reikalavimai turėti patikimus rizikos valdymo procesus ir vidaus kontrolės mechanizmus (19). ECB prudencinės priežiūros vaidmuo šiuo atžvilgiu yra susijęs tik su užtikrinimu, kad kredito įstaigos įgyvendintų politiką ir procesus, siekdamos įvertinti ir valdyti prudencinės rizikos poveikį, įskaitant riziką, susijusią su įvairiais bankų verslo modelių aspektais, valdymo ir veiklos riziką, kuri atsiranda naudojant technologinius sprendimus, kuriais siekiama užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą ir finansų sistemos stabilumą (20).

2.1.5.

Rinkos priežiūra nesiekiama užtikrinti kredito įstaigų saugumo ir patikimumo, bet veikiau orientuojamasi į asmenų, kurie gali nukentėti nuo piktnaudžiavimo DI sistemomis, interesų apsaugą šiuo tikslu užtikrinant, kad tokios sistemos atitiktų reikalavimus, kurie yra reikalingi užtikrinant aukšto lygmens viešųjų interesų, pavyzdžiui, asmenų sveikatos ir saugos, apsaugą. Todėl ECB supranta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas pagal pasiūlytą reglamentą neketina įpareigoti ECB, kad jis veiktų kaip rinkos priežiūros institucija savo prižiūrimų kredito įstaigų atžvilgiu. Ši išvada atitinka BPM reglamento konstatuojamąsias dalis, kuriose paaiškinama, kad nacionalinės institucijos turi kompetenciją užtikrinti aukšto lygmens vartotojų apsaugą (21).

2.1.6.

Remdamasis šiuo pagrindu, ECB mano, kad, siekiant užtikrinti nuoseklią ECB kompetenciją priežiūros srityje pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį ir BPM reglamentą, pasiūlyto reglamento tekste reikėtų vienareikšmiškai paaiškinti, kad ECB nepaskiriamas rinkos priežiūros institucija arba kad jam nepavedami jokie rinkos priežiūros uždaviniai.

2.1.7.

Nors ECB nevykdo rinkos priežiūros uždavinių, gali būti, kad kai kurios valstybės narės, atsižvelgdamos į pasiūlyto reglamento kontekstą, apsvarstys galimybę nacionalines kompetentingas institucijas, dalyvaujančias kredito įstaigų priežiūros srityje, paskirti atsakingomis rinkos priežiūros institucijomis, jeigu tai leidžiama atsižvelgiant į tų institucijų įgaliojimus ir bent jau tiek, kiek rinkos priežiūros uždaviniai yra aktualūs situacijose, kuriose DI sistema naudojama savoms reikmėms. Nacionalinių kompetentingų institucijų, kurios dabar dalyvauja kredito įstaigų priežiūros veikloje, paskyrimas institucijomis, atsakingomis už tokią rinkos priežiūrą, galėtų būti vertinamas kaip padedantis apsaugoti priežiūros rezultatų nuoseklumą ir su jais susijusių išlaidų efektyvumą kartu pasinaudojant šių institucijų patirtimi, susijusia su jų tyrimo ir priežiūros įgaliojimų kredito institucijų atžvilgiu panaudojimu.

2.1.8.

Galiausiai ECB pažymi, kad pasiūlyto reglamento nuostatose dėl rinkos priežiūros nepakankamai aptartos situacijos, kuriose DI sistema naudojama savoms reikmėms. Pavyzdžiui, pasiūlytame reglamente numatyti rinkos priežiūros institucijų įgaliojimai atšaukti arba pašalinti DI sistemą nebūtinai reiškia, kad ta sistema nebebus naudojama savoms reikmėms (22). Todėl Sąjungos teisės aktų leidėjo prašoma patikslinti, kurios ribojamosios priemonės ir kurie susiję kompetentingų institucijų įgaliojimai turėtų būti taikomi su naudojimu savoms reikmėms susijusioms situacijoms.

2.2.   ECB kompetencijos prudencinės priežiūros srityje patikslinimas atsižvelgiant į atitikties vertinimą

2.2.1.

Pasiūlytame reglamente nustatyta (23), kad dėl didelės rizikos DI sistemų, kurias numatoma naudoti fizinių asmenų kreditingumui įvertinti arba jų kredito reitingui nustatyti (24) ir kurias rinkai pateikia arba pradeda naudoti kredito įstaigos, vykdant priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP) reikia atlikti ir atitikties vertinimą (25). Pasiūlytame reglamente (26) atitikties vertinimas apibrėžiamas kaip tikrinimo procesas, kurio metu patikrinama, ar įvykdyti pasiūlytame reglamente nustatyti didelės rizikos DI sistemoms taikomi privalomi reikalavimai (27).

2.2.2.

Kaip pažymėta anksčiau, Taryba pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį gali pavesti ECB specialias užduotis, susijusias su kredito įstaigų prudencinės priežiūros politika, siekiant inter alia prisidėti prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo ir finansų sistemos stabilumo Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje (28). Siekdamas išvengti pagal Sutartį nepavestų uždavinių vykdymo, ECB pabrėžia, kad jis gali turėti galimybę prižiūrėti, kaip įgyvendinami atitinkami SREP reikalavimai ir tuo pat metu skirti dėmesį prudencinei rizikai, kuri gali kilti kredito įstaigoms. Šiuo atžvilgiu Sąjungos teisės aktų leidėjo prašoma apsvarstyti, kokiu mastu kai kurie atitikties vertinimo elementai gali būti neprudencinio pobūdžio atsižvelgiant į tai, kad jie iš esmės yra susiję su techniniu DI sistemų vertinimu siekiant apsaugoti asmenų sveikatą ir saugą ir užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms kuo labiau sumažinant klaidingų arba šališkų DI grindžiamų procesų riziką. Visų pirma pagal atitinkamas pasiūlyto reglamento nuostatas reikalaujama, kad didelės rizikos DI sistemos būtų kuriamos arba kuriamos ir plėtojamos: 1) remiantis mokymo, validavimo ir bandymo duomenų rinkiniais, atitinkančiais tam tikrus kokybės kriterijus, kai tokiose DI sistemose naudojami metodai, pagal kuriuos modeliai mokomi pasitelkiant duomenis; 2) sukuriant pajėgumus automatiškai registruoti įvykius (žurnaluose) siekiant užtikrinti sistemos veikimo per visą jos gyvavimo ciklą atsekamumo lygį, kuris atitiktų numatytąją sistemos paskirtį; 3) taip, kad jas galėtų veiksmingai prižiūrėti fiziniai asmenys, įskaitant tinkamas žmogaus ir mašinos sąsajos priemones, siekiant išvengti rizikos sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms, kuri gali kilti naudojant didelės rizikos DI sistemą, arba tą riziką kuo labiau sumažinti, ir 4) kad būtų pasiektas tinkamas tikslumo, patvarumo ir kibernetinio saugumo lygis (29). Kaip paaiškinta pasiūlyto reglamento konstatuojamosiose dalyse, šie reikalavimai, susiję su naudojamų duomenų rinkinių kokybe, techniniais dokumentais ir įrašų saugojimu, skaidrumu ir informacijos teikimu naudotojams, žmogaus vykdoma priežiūra, patikimumu, tikslumu ir kibernetiniu saugumu, yra būtini siekiant veiksmingai mažinti riziką sveikatai, saugai ir pagrindinėms teisėms (30).

2.2.3.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Sąjungos teisės aktų leidėjo prašoma toliau apsvarstyti poreikį paskirti atitinkamas kompetentingas institucijas atsakingomis už kredito įstaigų atliekamo atitikties vertinimo priežiūrą, kai tai yra susiję būtent su sveikata, sauga ir pagrindinėmis teisėmis, ir išnagrinėti poreikį užtikrinti suderintą pasiūlyto reglamento taikymą visoje bendrojoje rinkoje ateityje įsteigiant Sąjungos lygmeniu veikiančią DI instituciją.

2.2.4.

Be to, tam tikri didelės rizikos DI sistemoms taikomi reikalavimai nėra visiškai aiškūs ar konkretūs, kad iš jų būtų galima susidaryti suprantamą vaizdą ir informacija pagrįstus lūkesčius priežiūros srityje. Pavyzdžiui, gali prireikti išsamiau paaiškinti reikalavimą, kad mokymų, validavimo ir bandymo duomenų rinkiniai būtų pakankamai aktualūs, reprezentatyvūs ir be klaidų bei išsamūs (31). Atsižvelgiant į plataus masto įgaliojimus, suteiktus Europos standartizacijos organizacijoms (32), taigi ir į potencialią riziką, kad pasiūlytame reglamente nustatytos normos bus sušvelnintos, pasiūlytame reglamente išdėstyti reikalavimai, susiję su didelės rizikos DI sistemomis, turėtų būti pakankamai konkretūs.

2.2.5.

Galiausiai ECB supranta, kad kredito įstaigų pateiktų DI sistemų, kurios naudojamos fizinių asmenų kreditingumui įvertinti arba jų kredito reitingui nustatyti, atitikties vertinimas yra ex ante vidaus kontrolės, kurią vykdo kredito įstaiga, sudedamoji dalis (33). Šiuo atžvilgiu pasiūlytą reglamentą (34) reikėtų iš dalies pakeisti taip, kad jame atsispindėtų konkretaus vertinimo, kurį kartu su SREP turi atlikti prudencinės priežiūros institucija, ex post pobūdis.

2.3.   Bendro pobūdžio patikslinimas dėl ECB kompetencijos prudencinės priežiūros srityje

ECB gali būti laikomas kompetentinga institucija tik tiek, kiek tai yra būtina jam pagal BPM reglamentą pavestiems uždaviniams vykdyti. Siekiant išvengti teisinio netikrumo dėl to, ar pasiūlytu reglamentu ECB pavedami nauji uždaviniai, ECB mano, kad, užuot pateikus tiesioginę nuorodą į ECB kaip kompetentingą instituciją, pasiūlytame reglamente reikėtų pateikti nuorodą į kompetentingas institucijas, kaip apibrėžta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, pavyzdžiui, KRD. Todėl, remiantis BPM reglamentu, tai reikštų, kad ECB turi būti laikomas kompetentinga institucija tik vykdant savo uždavinius prudencinės priežiūros srityje (35).

2.4.   Patikslinimas dėl ECB nepriklausomumo vykdant savo uždavinius pagal Sutartį

ECB supranta, kad tuo atveju, kai veikia kaip tiekėjas, pateikiantis rinkai arba naudojantis DI sistemas Sąjungoje, arba kaip Sąjungoje esančių DI sistemų naudotojas, jam pačiam gali būti taikomas pasiūlytas reglamentas (36). Tą patį galima pasakyti apie nacionalinius centrinius bankus (NCB). Pasiūlytame reglamente nustatyta, kad tuo atveju, kai Sąjungos institucijos patenka į jo taikymo sritį, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) privalo veikti kaip kompetentinga už jų priežiūrą atsakinga institucija ir kaip jų rinkos priežiūros institucija (37). NCB priežiūrą galėtų vykdyti nacionalinės priežiūros institucijos (38). Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad ECB ir NCB turėtų turėti galimybę nepriklausomai vykdyti jiems Sutartimi pavestus uždavinius (39), pavyzdžiui, naudojant dirbtinio intelekto taikomąją programą apibrėžiant ir įgyvendinant pinigų politiką ir skatinant sklandų mokėjimo sistemų veikimą (40). Tačiau būtina pripažinti, kad ECBS nepriklausomumas vykdant savo uždavinius neatleidžia nuo visų Sąjungos teisės normų (41). ECB supranta, kad bet kokia EDAPP vykdoma potenciali ECB priežiūra ir nacionalinių kompetentingų institucijų vykdoma potenciali NCB priežiūra būtų susijusi tik su tinkamomis DI sistemos kontrolės ir valdymo priemonėmis, ir ja nesiekiama daryti jokio poveikio ECB ir NCB gebėjimui nepriklausomai vykdyti jiems Sutartimi pavestus uždavinius.

3.   DI sistemų klasifikacija

3.1.

Pasiūlytu reglamentu siekiama užtikrinti proporcingą reglamentavimo sistemą, susijusią su jo tikslais, šiuo tikslu nustatant rizika pagrįstą metodą, kuriuo reglamentavimo našta perkeliama tik tuo atveju, kai tikėtina, kad DI sistema gali kelti didelę riziką pagrindinėms teisėms ir saugai. Vis dėlto pasiūlytame reglamente, atsižvelgiant į numatomą DI technologijos plėtrą, pateikta programinės įrangos apibrėžtis apima DI sistemą plačiąja prasme. Todėl programinė įranga, kuri sukuriama generuoti išvedinius, pavyzdžiui, turinį, spėjimus, rekomendacijas arba sprendimus, naudojančius statistinius ir mašinų mokymosi metodus, taip pat paieškos ir optimizavimo metodus, yra DI sistema (42). Ši plati apibrėžtis būtų taikoma įvairiai kredito įstaigų vykdomai veiklai, visų pirma atsižvelgiant į sistemas, kurias ketinama naudoti fizinių asmenų kredito reitingui nustatyti.

3.2.

Pagal pasiūlytą reglamentą (43) didžiajai daliai kreditingumo vertinimo veiklos, kurioje naudojamos DI sistemos, būtų automatiškai taikomi horizontalieji minimalūs reikalavimai, nustatyti didelės rizikos DI sistemoms. Todėl tam tikra veikla, įskaitant tikslingos rinkodaros paslaugų įsigijimą, kolekcijų modeliavimą ir standartinius kreditingumo vertinimo modelius (pavyzdžiui, rezultatų suvestinę, kurioje naudojama logistinė regresija), turėtų atitikti tuos pačius reikalavimus. Siekiant aiškesnių lūkesčių priežiūros srityje ir laikantis ECB technologiškai neutralaus požiūrio, siūloma nustatyti, kad DI sistemos, kurias ketinama naudoti fizinių asmenų kreditingumui įvertinti arba jų kredito reitingui nustatyti ir kurioms įtaką daro atskiras žmogaus prižiūrimos linijinės arba logistinės regresijos arba sprendimo medžių naudojimas, neturėtų būti klasifikuojamos kaip didelės rizikos DI sistemos, jeigu tokių metodų poveikis įvertinant fizinių asmenų kreditingumą arba nustatant jų kredito reitingą yra nedidelis.

3.3.

Kadangi kreditingumo vertinimo veikla yra reguliari kredito įstaigų kasdieninės praktikos dalis, ECB siūlo, kad dėl DI sistemų, kurias ketinama naudoti fizinių asmenų kreditingumui įvertinti arba jų kredito reitingui nustatyti ir kurios klasifikuojamos kaip „didelės rizikos DI sistemos“, susijusių reikalavimų įsigaliojimas būtų atidėtas iki Komisija šiuo klausimu priims bendrąsias specifikacijas (44). Visų pirma šiose bendrosiose specifikacijose turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis šios srities didelės rizikos DI sistemos bus laikomos atitinkančiomis taikomus reikalavimus, ir apibrėžiamos aplinkybės, kuriomis turėtų būti laikoma, kokiais atvejais DI sistemas „smulkieji tiekėjai pradeda naudoti savo reikmėms“, nes tokiu atveju DI sistemoms taikoma priskyrimo prie didelės rizikos DI sistemos išimtis (45). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ECB turėtų būti įtrauktas į įstaigų, su kuriomis konsultuojamasi prieš priimant tokias bendrąsias specifikacijas, sąrašą, kai šios specifikacijos yra susijusios su DI sistemomis, kurias ketinama naudoti fizinių asmenų kreditingumui įvertinti arba jų kredito reitingui nustatyti (46).

3.4.

Galiausiai ECB teigiamai vertina galimybę atnaujinti pasiūlyto reglamento III priede pateiktą didelės rizikos DI sistemų sąrašą (47) ir yra pasirengęs bendradarbiauti su Komisija ir su ja konsultuotis nustatant papildomą potencialią DI sistemų riziką, kuri gali kelti žalos sveikatai ir saugai pavojų arba daryti neigiamą poveikį pagrindinėms teisėms. Be DI sistemų, naudojamų fizinių asmenų kreditingumui įvertinti arba jų kredito reitingui nustatyti, pagal pasiūlytą reglamentą kitos sistemos, kurias galėtų naudoti būtent kredito įstaigos, nepriskiriamos prie didelės rizikos sistemų. Vis dėlto, kredito įstaigos kuria arba svarsto galimybę kurti ir naudoti DI duomenų modeliavimą, kuriame pardavimo, sandorių ir veiklos rezultatų duomenys susiejami siekiant susidaryti aiškų vaizdą apie elgesio riziką tam tikroje srityje. Panašiai DI sistemos gali būti naudojamos tikruoju laiku stebint mokėjimus arba profiliuojant klientus ar sandorius kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo tikslais. Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą reglamentą, konkretus redagavimo pasiūlymas kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiamas atskirame techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas „EUR-Lex“ interneto svetainėje.

---

(1)  COM (2021) 206 final.

(2)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(3)  Žr. pasiūlyto reglamento 9 straipsnio 9 dalį, 18 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 29 straipsnio 5 dalį ir KRD 74 straipsnį.

(4)  Žr. KRD direktyvos 74 straipsnį.

(5)  Žr. pasiūlyto reglamento 17 straipsnio 3 dalį ir 29 straipsnio 4 dalį.

(6)  Žr. KRD direktyvos 74 straipsnį.

(7)  Žr. EBI gaires dėl užsakomųjų paslaugų (https://www.eba.europa.eu/regulation-and-policy/internal-governance/guidelines-on-outsourcing-arrangements).

(8)  Žr. Andrea Enria, ECB priežiūros valdybos pirmininkė, „A binary future? How digitalisation might change banking“, „De Nederlandsche Bank“, Amsterdamas, 2019 m. kovo 11 d., skelbiama ECB bankų priežiūros interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu.

(9)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).

(10)  Žr. pasiūlyto reglamento 63 straipsnio 1 dalį.

(11)  Žr. pasiūlyto reglamento 63 straipsnio 1 dalies b punktą.

(12)  Žr. Reglamento (ES) 2019/1020 1 straipsnio 1 dalį.

(13)  Žr. pasiūlyto reglamento 3 straipsnio 26 dalį.

(14)  Žr. Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 4 dalį.

(15)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 2019/1020 9 konstatuojamąją dalį.

(16)  Žr. pasiūlyto reglamento 63 straipsnio 4 dalį.

(17)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(18)  Žr. BPM reglamento 1 straipsnio pirmą pastraipą.

(19)  Žr. BPM reglamento 4 straipsnio 1 dalies e punktą.

(20)  Žr. BPM reglamento 30 konstatuojamąją dalį, taip pat „ESCB/European banking supervision response to the European Commission’s public consultation on a new digital finance strategy for Europe/FinTech action plan“ (2020 m. rugpjūčio mėn.) p. 53 ir 54, kuris skelbiamas ECB bankų priežiūros interneto svetainėje.

(21)  Žr. BPM reglamento 28 ir 29 straipsnius.

(22)  Žr. pasiūlyto reglamento 3 straipsnio 16 ir 17 punktus, 65 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir 65 straipsnio 5 dalį ir 67 straipsnio 1 dalį.

(23)  Žr. pasiūlyto reglamento 19 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį.

(24)  Žr. pasiūlyto reglamento III priedo 5 dalies b punktą.

(25)  SREP reglamentuojamas KRD 97–101 straipsniuose.

(26)  Žr. pasiūlyto reglamento 3 straipsnio 20 dalį.

(27)  Žr. pasiūlyto reglamento III antraštinės dalies 2 skyriaus 8–15 straipsnius.

(28)  Žr. BPM reglamento 1 straipsnio pirmą pastraipą.

(29)  Žr. pasiūlyto reglamento 10, 12, 14 ir 15 straipsnius.

(30)  Žr. pasiūlyto reglamento 43 konstatuojamąją dalį.

(31)  Žr. pasiūlyto reglamento 10 straipsnio 3 dalį.

(32)  Žr. pasiūlyto reglamento 40 straipsnį ir 6 konstatuojamąją dalį.

(33)  Žr. pasiūlyto reglamento 43 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį ir VI priedą.

(34)  Žr. pasiūlyto reglamento 19 straipsnio 2 dalį, ypač 43 straipsnio 2 dalies antrą sakinį.

(35)  Žr. BPM reglamento dėl prospekto 6 straipsnį.

(36)  Žr. pasiūlyto reglamento 2 straipsnį.

(37)  Žr. pasiūlyto reglamento 59 straipsnio 8 dalį ir 63 straipsnio 6 dalį.

(38)  Žr. pasiūlyto reglamento 59 straipsnio 2 dalį.

(39)  Žr. Sutarties 130 straipsnį.

(40)  Žr. Sutarties 127 straipsnio 2 dalies pirmą ir ketvirtą įtraukas.

(41)  Žr. 2003 m. liepos 10 d Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Europos Centrinis Bankas, C-11/00, ECLI:EU:C:2003:395, 130–135 punktus.

(42)  Žr. pasiūlyto reglamento 3 straipsnio 1 dalį ir I priedą.

(43)  Žr. pasiūlyto reglamento III priedo 5 dalies b punktą.

(44)  Žr. pasiūlyto reglamento 41 straipsnio 1 dalį.

(45)  Pagal pasiūlyto reglamento III priedo 5 dalies b punktą.

(46)  Žr. pasiūlyto reglamento 41 straipsnio 2 dalį.

(47)  Žr. pasiūlyto reglamento 7 straipsnio 1 dalį.

Pranešimas asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/411, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/408

(2022/C 115/06)

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims ir subjektams, išvardytiems Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP (1) dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/411 (2), priede ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 (3) dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/408 (4), I priede.

Europos Sąjungos Taryba, peržiūrėjusi pirmiau minėtuose prieduose pateiktą asmenų ir subjektų sąrašą, nusprendė, kad sprendime 2014/145/BUSP ir reglamente (ES) Nr. 269/2014 numatytos ribojamosios priemonės tiems asmenims ir subjektams turėtų būti ir toliau taikomos.

Atitinkamų asmenų ir subjektų dėmesys atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, nurodytoms reglamento (ES) Nr. 269/2014 II priede išvardytose interneto svetainėse, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams arba konkretiems mokėjimams (žr. reglamento 4 straipsnį).

Atitinkami asmenys ir subjektai gali anksčiau nei 2022 m. birželio 1 d. pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytą sąrašą šiuo adresu:

Conseil de l’Union européenne

Secrétariat général

RELEX.1

Rue de la Loi 175

1048 Bruxelles

BELGIQUE

E. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Atitinkamų asmenų ir subjektų dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę apskųsti Tarybos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antroje pastraipoje ir 263 straipsnio ketvirtoje bei šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.

---

(1)  OL L 78, 2014 3 17, p. 16.

(2)  OL L 84, 2022 3 11, p. 28.

(3)  OL L 78, 2014 3 17, p. 6.

(4)  OL L 84, 2022 3 11, p. 2.

Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2014/145/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, numatytos ribojamosios priemonės

(2022/C 115/07)

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 16 straipsniu, duomenų subjektų dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytą informaciją (1).

Šio duomenų tvarkymo veiksmo teisinis pagrindas – Tarybos Sprendimas 2014/145/BUSP (2) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/411 (3), ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 (4), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/408 (5).

Už šią duomenų tvarkymo veiksmą atsakingas duomenų valdytojas yra Tarybos generalinio sekretoriato Išorės santykių generalinio direktorato (RELEX) RELEX.1 skyrius, į kurį galima kreiptis šiuo adresu:

Conseil de l’Union européenne

Secrétariat général

RELEX.1

Rue de la Loi 175

1048 Bruxelles

BELGIQUE

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į Tarybos generalinio sekretoriato duomenų apsaugos pareigūną galima kreiptis adresu:

Duomenų apsaugos pareigūnas

data.protection@consilium.europa.eu

Duomenų tvarkymo veiksmo tikslas – asmenų, kuriems taikomos Sprendime 2014/145/BUSP su pakeitimais, padarytais Sprendimu (BUSP) 2022/411, ir Reglamente (ES) Nr. 269/2014, kuris įgyvendinamas įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/408, nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašo sudarymas ir atnaujinimas.

Duomenų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie atitinka Sprendime 2014/145/BUSP ir Reglamente (ES) Nr. 269/2014 nustatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

Surinkti asmens duomenys apima duomenis, būtinus teisingam atitinkamo asmens tapatybės nustatymui, motyvų pareiškimą ir visus kitus su tuo susijusius duomenis.

Prireikus surinktais asmens duomenimis gali būti dalijamasi su Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 25 straipsnyje numatytiems apribojimams, į duomenų subjektų išreikštą valią pasinaudoti teise susipažinti su duomenimis, taip pat ištaisyti duomenis arba nesutikimą, kad duomenys būtų tvarkomi, bus reaguojama pagal Reglamentą (ES) Nr. 2018/1725.

Asmens duomenys bus saugomi 5 metus nuo tos dienos, kai duomenų subjektas išbraukiamas iš asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo arba kai baigiasi priemonės galiojimas, arba tol, kol vyksta teismo procesas, jei jis buvo pradėtas.

Nedarant poveikio galimybei imtis bet kokių teisminių, administracinių arba neteisminių teisių gynimo priemonių, duomenų subjektai gali pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 (edps@edps.europa.eu).

---

(1)  OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2)  OL L 78, 2014 3 17, p. 16.

(3)  OL L 84, 2022 3 11, p. 28.

(4)  OL L 78, 2014 3 17, p. 6.

(5)  OL L 84, 2022 3 11, p. 2.

Euro kursas (1)

2022 m. kovo 10 d.

(2022/C 115/08)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1084
JPY	Japonijos jena	128,54
DKK	Danijos krona	7,4401
GBP	Svaras sterlingas	0,84175
SEK	Švedijos krona	10,7073
CHF	Šveicarijos frankas	1,0270
ISK	Islandijos krona	145,50
NOK	Norvegijos krona	9,9190
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,316
HUF	Vengrijos forintas	381,63
PLN	Lenkijos zlotas	4,8239
RON	Rumunijos lėja	4,9491
TRY	Turkijos lira	16,5740
AUD	Australijos doleris	1,5109
CAD	Kanados doleris	1,4189
HKD	Honkongo doleris	8,6688
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6185
SGD	Singapūro doleris	1,5058
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 360,48
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,7264
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,0063
HRK	Kroatijos kuna	7,5665
IDR	Indonezijos rupija	15 824,95
MYR	Malaizijos ringitas	4,6414
PHP	Filipinų pesas	57,825
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	36,710
BRL	Brazilijos realas	5,5958
MXN	Meksikos pesas	23,3153
INR	Indijos rupija	84,6070

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Informacija, kurią reikia pateikti pagal 5 straipsnio 2 dalį

Europos Teritorinio Bendradarbiavimo Grupės (ETBG) Steigimas

(2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 (OL L 210, 2006 7 31, p. 19))

(2022/C 115/09)

II.   TIKSLAI

Savo vardu arba savo narių vardu veikiančios grupės tikslas tiek Belgijoje, tiek užsienyje yra palengvinti, skatinti ir palaikyti savo narių tarpvalstybinį bendradarbiavimą įstatų 3 straipsnyje apibrėžtoje teritorijoje.

Grupė vykdo projektus, susijusius su savo narių užduotimis, apibrėžtomis Scarpe-Escaut regioninio gamtos parko chartijoje, atnaujintoje 2010 m. rugpjūčio 30 d. ministro dekretu Nr. 2010–1021, ir 2015 m. balandžio 1 d. Valonijos žemės ūkio, gamtos ir kaimo reikalų ministro patvirtintame Plaines de l’Escaut gamtos parko valdymo plane.

Šiais projektais siekiama stiprinti atitinkamos teritorijos tarpvalstybinį tapatumą. Grupė parengia ir įgyvendina veiksmų planą.

Grupė turi teisę 3 straipsnyje apibrėžtoje teritorijoje atlikti darbus arba būti darbų, reikalingų jos tikslui įgyvendinti, vykdytoja. Grupė gali sudaryti sutartis ir susitarimus. Grupė taip pat gali ieškoti visų rūšių viešojo, privataus ir visų pirma Sąjungos finansavimo teritorinio bendradarbiavimo programoms ir projektams įgyvendinti. Grupė koordinuoja tokiu būdu bendrai finansuojamų projektų įgyvendinimą.

Grupė paprastai turi visišką teisnumą ir veiksnumą atlikti visus veiksmus ir sandorius, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su jos tikslu arba tokius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, visiškai ar iš dalies padėtų pasiekti tą tikslą.

III.   PAPILDOMA INFORMACIJA APIE GRUPĖS PAVADINIMĄ

Pavadinimas anglų kalba: European Natural Park Plaines Scarpe Scheldt

Pavadinimas prancūzų kalba: Parc naturel européen Plaines Scarpe-Escaut

IV.   NARIAI

IV.1 punktas

Iš viso grupėje narių: 2

IV.2 punktas

Grupės narių valstybės: FR, BE

IV.3 punktas

Informacija apie narius (1) Oficialus pavadinimas: ASBL Commission de gestion du Parc naturel des Plaines de l’Escaut Pašto adresas: Rue des Sapins 31 — 7603 Bon-Secours, Belgique Interneto svetainės adresas: http://plainesdelescaut.be Kategorija, kuriai priklauso narys: 8 vietos valdžios institucijų grupė Oficialus pavadinimas: Syndicat mixte de gestion du Parc naturel régional Scarpe-Escaut Pašto adresas: 59731 Saint-Amand-les-Eaux, France Interneto svetainės adresas: http://www.pnr-scarpe-escaut.fr/ Kategorija, kuriai priklauso narys: viešosios teisės subjektas

---

(1)  Pateikti informaciją apie kiekvieną narį.

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2022/C 115/10)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Derecske alma“

ES Nr.: PGI-HU-02586 – 2019 9 4

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   SGN pavadinimas (-ai)

„Derecske alma“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Vengrija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė. Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Saugoma geografine nuoroda „Derecske alma“ gali būti žymimi šviežiam vartojimui skirti Malus domestica rūšies „Braeburn“, „Gala“, „Golden Delicious Reinders“, „Granny Smith“, „Jonagold“, „Idared“, „Pinova“ ir „Topaz“ veislių obuoliai ir visų kitų veislių šioje geografinėje vietovėje auginami vaisiai, atitinkantys šiuos kokybės reikalavimus:

—	kalcio kiekis: mažiausiai 75 mg/kg;

—	magnio kiekis: mažiausiai 75 mg/kg;

—	minkštimo tvirtumas: nuo 6,5 iki 7,5 kg/m2;

—	rūgštingumas, išreikštas obuolių rūgšties kiekiu: nuo 2 iki 4,1 g/kg;

—	cukraus kiekis: mažiausiai 10 Brikso laipsnių („Gala“, „Golden Delicious Reinders“, „Jonagold“, „Pinova“, „Granny Smith“, „Braeburn“); mažiausiai 8 Brikso laipsniai („Idared“, „Topaz“);

—	cukraus ir rūgšties santykis: mažiausiai 28 („Gala“, „Golden Delicious Reinders“, „Jonagold“, „Pinova“); daugiausiai 24 („Braeburn“, „Granny Smith“, „Idared“, „Topaz“);

—	dydis: nuo 65 iki 85 mm skersmens (priklausomai nuo rūšies).

—	„Derecske alma“ minkštime yra didelis kalcio kiekis ir dėl to jis yra labai tvirtas. Tai reiškia, kad šie obuoliai labai traškūs ir gali būti laikomi ilgą laikotarpį.

—	Dėl didelio cukraus kiekio ir nedidelio rūgštingumo obuolių „Derecske alma“ skonis yra saldokas.

Priklausomai nuo konkrečios veislės, „Derecske alma“ odelė yra pastebimai ryškiai geltona („Golden Delicious Reinders“, „Gala“, „Pinova“, „Topaz“), ryškiai raudona („Braeburn“, „Idared“, „Jonagold“) arba ryškiai žalia („Granny Smith“).

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Derecske alma“ obuoliai turi būti auginami ir nuimami tiktai 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Obuoliai „Derecske alma“ auginami administracinėse Derečkės miesto ribose ir šiuose Hajošo-Bajos apskrities kaimuose: Sáránd, Hajdúbagos, Konyár ir Tépe.

5.   Ryšys su geografine vietove

„Derecske alma“ ryšys su šia geografine vietove paremtas kokybe.

Dėl Derečkės regiono dirvožemio ir klimato sąlygų bei žmogiškosios patirties užauginami aukštos kokybės obuoliai „Derecske alma“.

„Derecske alma“ minkštime gausu kalcio (mažiausiai 75 mg/kg) ir magnio (mažiausiai 75 mg/kg), jis tvirtas (nuo 6,5 iki 7,5 kg/cm2), o jo skonis saldokas dėl mažo rūgštingumo, išreikšto obuolių rūgšties kiekiu (nuo 2 iki 4,1 g/kg), ir didelio cukraus kiekio (mažiausiai 8 arba 10 Brikso laipsnių, priklausomai nuo obuolių veislės). Obuolio odelė yra pastebimai ryškios spalvos – ji priklauso nuo jo veislės. Šios savybės susidarė dėl specifinių šios geografinės vietovės gamtos veiksnių ir žmogiškųjų įgūdžių.

„Derecske alma“ auginimo vietovė – lioso dumblu padengta aliuvinė lyguma, esanti rytinėje Didžiosios lygumos dalyje. Dirvožemis yra lioso juodžemio tipo, jo gilumoje yra karbonatinis sluoksnis, todėl šis dirvožemis yra šiek tiek šarminis. Dėl karbonatinio sluoksnio jame gausu kalcio, magnio ir fosforo. Vaismedžių šaknys tarpsta vidutiniškai gausiu humuso, nelabai kietame šiek tiek smėlėtame lioso dirvožemyje, kuris greitai įšyla, pasižymi geromis vandens valdymo savybėmis ir storu grublėtos tekstūros dirvos paviršiumi. Šiame dirvožemyje esantis deguonis puikai tinka obelims.

Visoje geografinėje vietovėje vyrauja sausas kontinentinis klimatas, pasižymintis gana šiltu oru. Per metus būna daug saulėtų valandų – nuo 1 960 iki 2 000 valandų.

Vidutinė metinė temperatūra – 10–11 °C. Vidutinė temperatūra augimo sezono metu – 17 °C. Dėl kontinentinio klimato poveikio šioje vaisių auginimo vietovėje būdingi dideli paros temperatūros svyravimai, ypač vasaros laikotarpiu. Pastaraisiais metais kasdienė temperatūra vasaros mėnesiais svyravo nuo 7 °C iki 17 °C.

Žmogiškieji įgūdžiai turi lemiamą įtaką obuolių „Derecske alma“ auginimo kokybei. Po reguliaraus pirmojo genėjimo kovo ir balandžio mėn. atliekamas šaknų genėjimas. Likus dviem savaitėms iki derliaus nuėmimo šie medžiai nugenimi.

Lašelinė drėkinamoji sistema sukoncentruota taip, kad medžių šaknims reguliariai teikiamas nedidelis kiekis šiek tiek šarminio vandens, turinčio nedidelį kiekį ištirpusios druskos. Kadangi vanduo prisotintas tik iš dalies, didelis dirvožemyje esantis magnio ir kalcio kiekis lengviau ištirpsta, o dėl to obelims šias medžiagas lengva absorbuoti ir jas pasisavinti. Dėl to „Derecske alma“ gausu magnio ir kalcio.

Dėl didelio kalcio kiekio obuolių „Derecske alma“ minkštimas tvirtas, traškus ir todėl jie gali būti laikomi ilgą laikotarpį ir tai beveik nedaro poveikio jų natūralioms savybėms.

Didelis magnio kiekis dirvožemyje taip pat padeda pasisavinti fosforą, todėl medžiai gauna pakankamai energijos.

Jei medis gauna daug magnio ir fosforo, jis turi gerai išvystytą šaknų sistemą, kuri padeda geriau kauptis kalciui obuoliuose. Dėl išvystytos šaknų sistemos, dirvožemio struktūros ir šaknų genėjimo medžiai auga darniau. Lapų ir vaisių santykis optimizuojamas genint – taip padedama subalansuoti auginimą. Šie veiksniai padeda užtikrinti geresnes nei vidutinės vaisių savybes.

Magnio gausiame dirvožemyje medžiai gauna daug magnio, be to, didelis saulėtų valandų skaičius prisideda prie aktyvios fotosintezės. Tai savo ruožtu skatina cukraus gamybą ir didina cukraus kiekį obuoliuose.

Tai, kad augimo laikotarpiu nakties temperatūra gerokai nukrenta, taip pat lemia saldoką obuolių „Derecske alma“ skonį ir didesnį cukraus kiekį juose. Augimo laikotarpiu (dažniausiai rugpjūčio 1–20 d.) dienos ir nakties temperatūrų skirtumas paprastai būna 12–16 °C. Atvėsus naktims, medis nepasisavina dienos metu pagamintų asimiliatų, o tai savo ruožtu skatina vaisių augimą. Naktinis atvėsimas sumažina dirvožemio įšilimą, dėl to šaknų funkcija išlieka stabili. Stabili šaknų funkcija užtikrina geresnį aprūpinimą maisto medžiagomis, todėl pagerėja maistingumas.

Be to, prieš nuimant derlių atliktas genėjimas lemia obuolių „Derecske alma“ veislei būdingą saldoką skonį ir labai intensyvią odelės spalvą. Taip siekiama padidinti obuolių ryškumą – išgaunant intensyvią spalvą ir pasiekiant didesnį cukraus kiekį. Intensyvią įvairių veislių vaisių odelės spalvą taip pat skatina auginimo metu naudojami tinkleliai nuo apledėjimo, kurie sukuria palankų uždarą mikroklimatą ir daro tiesioginę įtaką vaisių spalvai.

Obuoliai „Derecske alma“ pelnė prestižinių apdovanojimų už auginimo kultūrą (2006 m. – Hortico Debreceno didįjį prizą ir 2014 m. – Žaliosios inovacijos didįjį prizą) ir savo ypatingą kokybę (2011 m. – „Kitüntetett Minőségi Termék“ (Kokybiško gaminio apdovanojimas) ir „Kiváló Magyar Élemiszer“ (Kokybiškas maistas iš Vengrijos).

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://gi.kormany.hu/foldrajzi-arujelzok

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.