KOMISIJOS PRANEŠIMAS. IŠ EUROPOS STRUKTŪRINIŲ IR INVESTICIJŲ (ESI) FONDŲ LĖŠŲ FINANSUOJAMŲ IŠLAIDŲ SUPAPRASTINTO APMOKĖJIMO GAIRĖS. PATIKSLINTA REDAKCIJA

(2021/C 200/01)

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo gairės. Finansavimas taikant fiksuotąsias normas, fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos

(pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67, 68, 68a ir 68b straipsnius, Reglamento (ES) Nr. 1304/2013 14 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 19 straipsnį)

Patikslinta redakcija, skelbiama įsigaliojus Reglamentui (ES, Euratomas) 2018/1046

ATSAKOMYBĖS RIBOJIMO PAREIŠKIMAS Tai Komisijos tarnybų parengtas dokumentas. Jame, remiantis taikytina ES teise, pateikiamos techninės gairės, skirtos kolegoms ir įstaigoms, kurie stebi, kontroliuoja arba įgyvendina Europos struktūrinius ir investicijų fondus. Šios gairės nedaro poveikio Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo aiškinimams.

TURINYS

1 skyrius.

Įvadas

6

1.1.

Tikslas

6

1.2.

Kodėl reikėtų naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą?

6

2 skyrius.

Horizontalieji principai ir taikymo sritis

7

2.1.

Kada naudoti supaprastintas išlaidas?

7

2.2.

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas

7

2.2.1.

Principas

7

2.2.2.

Išimtis. Atvejai, kai privaloma taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą [skyrius patikslintas įsigaliojus Reglamentui „Omnibus“]

7

2.2.3.

Taikymo terminai ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

10

2.3.

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdų derinimas

11

2.3.1.

Bendrieji principai

11

2.3.2.

Derinių pavyzdžiai

11

2.4.

Viešieji pirkimai ir supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas

12

2.4.1.

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas viešuosiuose pirkimuose

12

2.4.2.

Fiksuotosios normos naudojimas apskaičiuojant tiesiogines personalo išlaidas veiksmams, įgyvendinamiems rengiant viešuosius pirkimus

14

2.5.

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo suderinamumas su valstybės pagalbos taisyklėmis

15

2.5.1.

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo taikymo suderinamumas su Bendruoju bendrosios išimties reglamentu ir Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentu

15

2.6.

Supaprastintų išlaidų naudojimas įgyvendinant veiksmus, iš kurių gaunama grynųjų pajamų

16

2.6.1.

Veiksmai, kuriuos įgyvendinus gaunama grynųjų pajamų (BNR 61 straipsnis)

16

2.6.2.

Veiksmai, iš kurių juos įgyvendinant gaunama grynųjų pajamų ir kuriems netaikomos BNR 61 straipsnio 1–6 dalys

17

2.7.

ERPF ir ESF taikomas kryžminis finansavimas

18

2.7.1.

Veiksmų, kuriems taikoma BNR 98 straipsnio 2 dalis, deklaravimas, kai naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas

18

2.7.2.

Pavyzdžiai

18

2.8.

EŽŪFKP ir ETB taikomos konkrečios taisyklės

19

3 skyrius.

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdai

19

3.1.

Finansavimas taikant fiksuotąją normą

19

3.1.1.

Išlaidų kategorijų nustatymas

19

3.1.2.

BNR ir konkretiems fondams skirtuose reglamentuose išsamiai apibūdintos konkrečios finansavimo taikant fiksuotąją normą sistemos, skirtos išlaidoms pagal kategorijas apskaičiuoti

20

3.1.2.1.

Netiesioginių išlaidų skaičiavimo metodai

21

3.1.2.2.

Nustatant tiesiogines personalo išlaidas taikoma fiksuotoji norma

21

3.1.2.3.

Nustatant visas kitas veiksmo išlaidas, kurios nėra tiesioginės personalo išlaidos, taikoma fiksuotoji norma

22

3.1.2.4.

BNR nustatytų fiksuotųjų normų pagrindimas

23

3.1.2.5.

Taikymo terminai

23

3.2.

Fiksuotieji vieneto įkainiai

25

3.2.1.

Bendrieji principai

25

3.2.2.

Pagal valandinį įkainį apskaičiuojamos personalo išlaidos (BNR 68a straipsnio 2–4 dalys)

26

3.2.3.

Tinkamų finansuoti personalo išlaidų nustatymas naudojant apskaičiuotą valandinį įkainį

27

3.2.4.

Darbuotojai, kurie įgyvendindami veiksmą dirba ne visą darbo laiką, bet per mėnesį dirbto laiko dalis yra fiksuotoji

28

3.2.5.

Taikymo terminai

28

3.3.

Fiksuotosios sumos

29

3.3.1.

Bendrieji principai

29

3.3.2.

Reglamentu „Omnibus“ nustatyti pakeitimai ir taikymo terminai

29

3.3.3.

Fiksuotosios sumos pavyzdžiai

29

3.4.

Konkretus atvejis, susijęs su teikiant techninę paramą taikomomis fiksuotomis normomis

30

3.4.1.

Taikymo sritis

30

3.4.2.

Mokėjimų paraiškos ir atlyginamos išlaidos

31

3.4.3.

Techninės paramos asignavimų, skiriamų pagal fiksuotąją normą, poveikis veiksmų programai arba kaimo plėtros programai

32

3.4.4.

Audito seka ir pataisų poveikis

32

4 skyrius.

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo nustatymas

32

4.1.

Supaprastintas išlaidų apmokėjimas turi būti nustatytas iš anksto

33

4.2.

Sąžiningas, teisingas ir patikrinamas skaičiavimo metodas

33

4.2.1.

Bendrieji principai

33

4.2.1.1.

Jis turi būti sąžiningas

33

4.2.1.2.

Jis turi būti teisingas

33

4.2.1.3.

Jis turi būti patikrinamas

33

4.2.2.

Praktinis metodikų taikymas

34

4.2.2.1.

Statistinių duomenų, ekspertų vertinimo arba kitos objektyvios informacijos naudojimas (67 straipsnio 5 dalies a punkto i papunktis)

34

4.2.2.2.

Atskirų paramos gavėjų duomenų naudojimas (BNR 67 straipsnio 5 dalies a punkto ii ir iii papunkčiai)

34

4.3.

Biudžeto projektas

35

4.3.1.

Biudžeto projekto kaip metodo, kuriuo naudojantis nustatomi fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos ir fiksuotosios normos, naudojimas kitų fondų atveju iki Reglamento „Omnibus“ įsigaliojimo

37

4.4.

Kitų sričių fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų naudojimas

37

Remiantis kitomis Sąjungos politikos sritimis

37

BNR 67 straipsnio 5 dalies b punktas

37

BNR 68 straipsnio pirmos pastraipos c punktas

38

Remiantis valstybių narių visiškai finansuojamomis subsidijų programomis

38

2007–2013 m. taikytos fiksuotosios normos

39

Kaip įvertinti, ar veiksmų pobūdis ir paramos gavėjai yra panašūs?

39

4.5.

BNR arba konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatytų normų naudojimas

39

4.6.

Fiksuotųjų normų, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų vieneto įkainių pritaikymo terminai

39

4.7.

Konkretūs metodai, kurie taikomi nustatant dydžius, numatytus pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles

39

5 skyrius.

Pasekmės auditui ir kontrolei

40

5.1.

Bendrojo audito ir kontrolės metodo poreikis

40

5.2.

Audito institucijos vaidmuo rengiant supaprastintą išlaidų apmokėjimą

40

5.3.

Bendras valdymo patikrinimų ir audito metodas

40

5.3.1.

Patikrinimas, ar teisingai nustatytas skaičiavimo metodas, kuriuo nustatomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas

41

5.3.2.

Metodo teisingo taikymo patikrinimas

41

5.3.2.1.

Teisingo fiksuotųjų normų taikymo patikrinimas

42

5.3.2.2.

Teisingo fiksuotųjų vieneto įkainių taikymo patikrinimas

42

5.3.2.3.

Teisingo fiksuotųjų sumų taikymo patikrinimas

43

5.3.2.4.

Patikrinimas, kuris atliekamas, kai vykdant tą patį veiksmą naudojamas supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdų derinys

43

5.3.3.

Galimos klaidos ir pažeidimai, susiję su supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimu

43

I priedas.

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo pavyzdžiai

45

II priedas.

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis pavyzdys

51

III priedas.

Supaprastintas išlaidų apmokėjimas ir specialios EŽŪFKP priemonės

54

IV priedas.

Supaprastintas išlaidų apmokėjimas ir specialios EJRŽF priemonės

60

1 SKYRIUS

Įvadas

1.1.   Tikslas

Šiame dokumente pateikiamos ESI fondams taikomos techninės gairės, kaip deklaruoti išlaidas naudojant fiksuotąją normą, fiksuotąsias sumas ir fiksuotuosius vieneto įkainius (toliau – supaprastintas išlaidų apmokėjimas), ir jo tikslas – pasidalyti geriausia patirtimi siekiant paskatinti valstybes nares naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Dokumente pristatomos galimybės, numatytos ESI fondų teisinėje sistemoje 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

Nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsigaliojus Reglamentui (ES, Euratomas) 2018/1046 (1) (toliau – Reglamentas „Omnibus“), šioje patikslintoje gairių redakcijoje atsižvelgiama į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (2) (Bendrųjų nuostatų reglamento, toliau – BNR) ir Reglamento (ES) Nr. 1304/2013 (3) (Europos socialinio fondo reglamento, toliau – ESF reglamentas) pakeitimus, nustatytus Reglamentu „Omnibus“. Šie pakeitimai yra grindžiami galimybėmis, kurios buvo pradėtos taikyti 2014 m., ir jas plėtoja, atsižvelgiant į Aukšto lygio grupės supaprastinimo klausimais rekomendacijas (4). Šiais pakeitimais taip pat numatoma, kad įgyvendinant visus ESI fondus būtų galima taikyti daugiau supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdų, kurie anksčiau buvo nustatyti tik konkretiems fondams skirtuose reglamentuose.

Šį kartą tikslinant gaires į jas taip pat įtraukti papildomi paaiškinimai, grindžiami valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų per dabartinį programavimo laikotarpį pateiktais klausimais.

Į šias gaires nėra įtraukti bendrų veiksmų planai, supaprastintas išlaidų apmokėjimas, naudojamas pagal ESF reglamento 14 straipsnio 1 dalį (5), arba finansavimas, kuris nėra susijęs su BNR 67 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytomis išlaidomis.

1.2.   Kodėl reikėtų naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą?

Naudojant supaprastintą išlaidų apmokėjimą, tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos apskaičiuojamos pagal iš anksto nustatytą metodą, remiantis atliktu darbu, rezultatais arba kai kuriomis kitomis išlaidomis, kurie yra iš anksto aiškiai apibrėžti, arba nurodant sumą už vienetą, arba taikant procentinį dydį. Taigi supaprastintas išlaidų apmokėjimas – tai alternatyvus metodas, kurį naudojant apskaičiuojamos tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos ir kuris skiriasi nuo tradicinio metodo, kai išlaidos apskaičiuojamos pagal faktiškai patirtas ir apmokėtas išlaidas (BNR 67 straipsnio 1 dalies a punktas, toliau – realiosios išlaidos). Taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą, nebereikia remiantis atskirais patvirtinamaisiais dokumentais atsekti kiekvieno euro, kuris buvo išleistas bendrai finansuojamoms išlaidoms, ir tai yra supaprastinto išlaidų apmokėjimo esmė, nes reikšmingai sumažinama administracinė našta.

Be to, tai reiškia, kad naudojant supaprastintą išlaidų apmokėjimą, ESI fondų valdymui skirtus žmogiškuosius išteklius ir administracines pastangas galima sutelkti siekiant politinių tikslų, nes (finansinių) dokumentų rinkimui ir tikrinimui reikia mažiau išteklių.

Naudojant supaprastintą valdymo procesą, mažiesiems paramos gavėjams taip pat bus sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti ESI fondais (6) (ESF, ERPF, EŽŪFKP, EJRŽF, SF).

Galiausiai, taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą, prisidedama prie to, kad ESI fondai būtų naudojami efektyviau ir teisingiau (mažesnis klaidų lygis). Daugelį metų Europos Audito Rūmai pakartotinai rekomenduoja Komisijai skatinti naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą ir sudaryti tam daugiau galimybių, visų pirma dėl to, kad supaprastintas išlaidų apmokėjimas yra mažiau veikiamas klaidų. 2017 m. metinėje ataskaitoje (7) Audito Rūmai pažymėjo, kad per praėjusius penkerius metus iš 1 437 atliekant auditą patikrintų sandorių 135 sandoriai buvo atlikti naudojant supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Šiuose sandoriuose nebuvo nustatyta kiekybiškai įvertinamų klaidų, todėl Audito Rūmai padarė išvadą, kad mažiau klaidų veikiami yra projektai, kuriuose taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, palyginti su projektais, kuriuose naudojamos realiosios išlaidos (8). Be to, 2018 m. paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje „Nauji būdai finansuoti kaimo plėtros projektus“ Audito Rūmai padarė išvadą, kad taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą reikšmingai supaprastinami procesai ir sumažinama administracinė našta tiek paramos gavėjams, tiek valstybių narių institucijoms (9).

2 SKYRIUS

Horizontalieji principai ir taikymo sritis

2.1.   Kada naudoti supaprastintas išlaidas?

Supaprastintas išlaidų apmokėjimas gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai vykdomi subsidijomis ir grąžinamosiomis subsidijomis finansuojami veiksmai (BNR 67 straipsnio 1 dalis).

Išskyrus atvejus, kai privaloma taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, rekomenduojama naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą esant vienai arba daugiau iš toliau nurodytų aplinkybių:

—	jei valstybės narės siekia, kad valdant ESI fondus daugiausia dėmesio būtų skiriama atliktam darbui ir būtų siekiama rezultatų, o ne susitelkiama ties įnašais;

—	realiąsias išlaidas sunku patikrinti (daug patvirtinamųjų dokumentų, kurie susiję su smulkiomis išlaidomis, pavieniui darančiomis mažą poveikį numatomam vykdant veiksmus atliekamam darbui arba nedarančiomis tam jokio poveikio, sudėtingi paskirstymo principai ir pan.);

—	yra patikimų duomenų apie finansinį ir kiekybinį veiksmų įgyvendinimą (10);

—	paprastesnis dokumentų valdymas;

—	veiksmai vykdomi įprastine tvarka;

—	jau yra parengti panašaus pobūdžio veiksmams ir paramos gavėjams skirti supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodai pagal nacionalines finansavimo schemas arba kitą ES priemonę.

Pastaba.

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudoti negalima, jei parama veiksmui teikiama naudojant finansinę priemonę ar apdovanojimą. Vis dėlto, jei parama veiksmui teikiama kaip subsidijos ar grąžinamosios subsidijos ir finansinės priemonės ar apdovanojimo derinys, tai supaprastintą išlaidų apmokėjimą galima naudoti tai paramos daliai, kuri teikiama kaip subsidija ar grąžinamoji subsidija. Išskyrus tam tikras išimtis, supaprastintas išlaidų apmokėjimas negali būti taikomas veiksmams, kuriuos paramos gavėjai įgyvendina vykdydami viešuosius pirkimus.

2.2.   Supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas

2.2.1.    Principas

Išskyrus veiksmus, kuriems taikoma BNR 67 straipsnio 2a dalis (11), valstybės narės neprivalo taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo. Vadovaujančioji institucija ar Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) programų stebėsenos komitetas gali nuspręsti, ar toks apmokėjimo būdas taikomas pasirinktinai, ar privalomai visoms arba kai kurioms projektų kategorijoms ir veiksmams, taip pat ar visam veiksmui, ar tik jo daliai. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi skaidrumo ir vienodo požiūrio į paramos gavėjus principų, kvietime teikti pasiūlymus turėtų būti aiškiai apibrėžta ir paskelbta supaprastinto išlaidų apmokėjimo taikymo sritis, t. y. projektų ir veiklos kategorijos, kuriose bus galima taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą.

2.2.2.    Išimtis. Atvejai, kai privaloma taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą [skyrius patikslintas įsigaliojus Reglamentui „Omnibus“]

BNR 67 straipsnio 2a dalyje nustatyta, kad vykdant ESF ir ERPF veiksmus, kurių viešosios paramos dalis neviršija 100 000 EUR, taikomi fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba finansavimas taikant fiksuotąsias normas. Taigi privaloma taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą.

Šia nuostata siekiama apriboti realiųjų išlaidų kontrolę, kuri atsižvelgiant į mažas šių veiksmų vertes nebūtų ekonomiškai efektyvi.

100 000 EUR suma turi būti laikoma didžiausia paramos gavėjui mokėtina viešąja parama, nurodyta dokumente, kuriuo nustatomos paramos teikimo paramos gavėjui sąlygos (didžiausią sumą, nustatytą finansavimo susitarime arba, jeigu taikoma, sprendime, sudaro ERPF, ESF ir atitinkamo viešojo nacionalinio finansavimo bendra paramos gavėjui mokama suma). Į šią paramą neįeina nei paramos gavėjo viešieji įnašai, jeigu tokių yra, nei išmokos arba atlyginimai, kuriuos įgyvendinant veiksmą dalyvavusiems asmenims išmokėjo trečioji šalis. Tai, ar turi būti taikoma 67 straipsnio 2a dalis, priklauso tik nuo programoje numatytos viešosios paramos.

Jei veiksmui teikiama parama iš ERDF ir ESF, veiksmui suteikta viešoji parama apskaičiuojama sudedant iš abiejų fondų skirtą paramą. Be to, jei bendra viešosios paramos suma yra ne didesnė kaip 100 000 EUR, prievolė naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą taikoma iš kiekvieno fondo gautai paramai (t. y. tiek iš ERPF, tiek iš ESF).

Pavyzdys Pagal veiksmui skirtą viešojo subjekto biudžeto projektą bendrą tinkamų finansuoti išlaidų sumą, lygią 105 000 EUR, sudaro: (EUR) Viešasis nacionalinis finansavimas 20 000 ESF 22 500 ERPF 22 500 Finansavimas iš savo lėšų 25 000 Išmokos, kurias dalyviams moka valstybinė užimtumo tarnyba 15 000 Bendro finansavimo planas 105 000 Nors bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 105 000 EUR, šis veiksmas vis tiek priskiriamas prie veiksmų, kuriems privaloma naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, kategorijos. Šiam veiksmui suteikta viešoji parama apskaičiuojama sudedant abiejų fondų ir viešąjį nacionalinį finansavimą. Nustatant paramos gavėjui mokamą viešosios paramos sumą viešojo subjekto finansavimas iš savo lėšų (25 000 EUR) neįskaičiuojamas. Neįskaičiuojamos ir valstybinės užimtumo tarnybos išmokos mokomiems asmenims (15 000 EUR), nes jas dalyviams moka trečioji šalis. Todėl viešąją paramą sudaro 45 000 EUR (ERPF+ESF) + 20 000 EUR = 65 000 EUR, t. y. mažesnė už ribinę 100 000 EUR sumą.

Šiai prievolei taikomos dvi išimtys:

—	veiksmai arba veiksmo dalį sudarantis projektas įgyvendinami išimtinai rengiant viešuosius darbų, prekių arba paslaugų pirkimus (žr. BNR 67 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį);

—	teikiant valstybės pagalbą, kuri nėra laikoma de minimis pagalba (12), remiami veiksmai (žr. 67 straipsnio 2a dalies pirmą pastraipą).

Kai taikoma prievolė naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, ji susijusi su visomis tinkamomis finansuoti veiksmo išlaidomis, išskyrus du atvejus, nustatytus BNR 67 straipsnio 2a dalies antroje ir trečioje pastraipose:

(1)

Išlaidų kategorijos, kurioms taikoma fiksuotoji norma. Šios išlaidų kategorijos, kurioms taikoma fiksuotoji norma, gali būti apskaičiuojamos pagal realiąsias išlaidas (pvz., jei naudojama fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 15 proc. netiesioginių išlaidų, kaip nustatyta BNR 68 straipsnio pirmos pastraipos b punkte, tinkamos finansuoti tiesioginės personalo išlaidos gali būti deklaruojamos remiantis realiosiomis išlaidomis).

(2)	Dalyviams išmokamos išmokos ir atlyginimai, jei naudojama iki 40 proc. fiksuotoji norma, kaip nustatyta BNR 68b straipsnio 1 dalyje (13).

Jei naudojama iki 40 proc. fiksuotoji norma, kaip nurodyta BNR 68b straipsnio 1 dalyje, dalyviams mokamos išmokos ir atlyginimai (jie laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į fiksuotąją normą) taip pat gali būti atlyginami remiantis realiosiomis išlaidomis.

Pastaba. Dėl ESF.

Prieš įsigaliojant Reglamentui „Omnibus“ jau buvo privaloma naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą nedidelio masto iš ESF remiamiems veiksmams. Buvusioje ESF reglamento 14 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įgyvendinant veiksmus, kuriems skiriant subsidijas ir grąžinamąsias subsidijas suteiktos viešosios paramos dalis neviršija 50 000 EUR, turi būti taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, išskyrus veiksmus, remiamus pagal valstybės pagalbos schemą.

Nors ši nuostata buvo išbraukta Reglamentu „Omnibus“, ji toliau taikoma veiksmams, remiamiems pagal kvietimus teikti pasiūlymus, kurie buvo paskelbti prieš įsigaliojant Reglamentui „Omnibus“ (14).

Skirtumai tarp 14 straipsnio 4 dalyje nustatytos prievolės ir BNR 67 straipsnio 2a dalies yra šiose srityse:

(1)	veiksmams, kuriems teikiama parama yra laikoma de minimis pagalba, netaikoma prievolė naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą (15);

(2)	dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos negali būti deklaruojami remiantis realiosiomis išlaidomis, kai naudojama ESF reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta 40 proc. fiksuotoji norma (šių išlaidų negalima deklaruoti papildomai prie tų išlaidų);

(3)	apskaičiuojant ribinę 50 000 EUR sumą atsižvelgiama tik į susitarime nurodytą paramos gavėjui mokėtiną ESF paramą ir atitinkamą nacionalinį finansavimą (ESF reglamento 14 straipsnio 4 dalis taikoma tik ESF).

Trumpa apžvalga. Pagrindiniai Reglamentu „Omnibus“ nustatyti privalomo supaprastinto išlaidų apmokėjimo pakeitimai:

(1)	išplėstas prievolės naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą taikymas, ją nustatant iš ERPF suteiktai paramai. Į BNR įtraukus naują 67 straipsnio 2a dalį, kuri taikoma ERPF ir ESF, ESF reglamento 14 straipsnis 4 dalis tapo nebereikalinga ir todėl buvo išbraukta;

(2)	ribinė suma buvo padidinta nuo 50 000 EUR iki 100 000 EUR;

(3)	veiksmams, kuriems teikiama parama yra laikoma de minimis pagalba, dabar taikoma prievolė naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą.

2.2.3.    Taikymo terminai ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

BNR 67 straipsnio 2a dalis taikoma tik veiksmams, remiamiems pagal kvietimus teikti pasiūlymus, kurie buvo paskelbti nuo Reglamento „Omnibus“ įsigaliojimo dienos (t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d.). Ji netaikoma veiksmams, remiamiems pagal iki šios dienos paskelbtus kvietimus teikti pasiūlymus, net jei dokumentas, kuriuo nustatomos paramos sąlygos (pvz., finansavimo sprendimas ar susitarimas dėl dotacijos), išduotas vėliau, nei įsigaliojo Reglamentas „Omnibus“. Veiksmams, kuriems parama teikiama ne pagal kvietimą teikti pasiūlymus (pvz., tiesioginio skyrimo procedūra), taikomi BNR 67 straipsnio 2a dalyje nustatyti reikalavimai, jei susitarimas dėl dotacijos arba dokumentas, kuriuo nustatomos paramos sąlygos, pasirašytas 2018 m. rugpjūčio 2 d. arba vėliau.

Pagal BNR 152 straipsnio 7 dalį vadovaujančioji institucija arba ETB programų stebėsenos komitetas gali nuspręsti netaikyti privalomo supaprastinto išlaidų apmokėjimo ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. Jei vadovaujančioji institucija arba ETB programų stebėsenos komitetas nusprendžia, kad privalomai taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą būtų sukuriama neproporcingai didelė administracinė našta, jie gali nuspręsti šį laikotarpį pratęsti tiek, kiek mano esant tikslinga.

BNR 152 straipsnio 7 dalyje nurodytos pereinamojo laikotarpio nuostatos netaikomos ESF remiamoms subsidijoms ir grąžinamosioms subsidijoms, kurių viešosios paramos dalis neviršija 50 000 EUR. Tokia nuostata taikoma, nes iš ESF remiamiems veiksmams, kai viešosios paramos dalis neviršija 50 000 EUR, jau buvo nustatyta prievolė naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą iki Reglamento „Omnibus“ įsigaliojimo (ESF reglamento 14 straipsnio 4 dalis).

Todėl iš ESF remiamiems veiksmams, kai viešosios paramos dalis neviršija 50 000 EUR, BNR 67 straipsnio 2a dalis taikoma nuo Reglamento „Omnibus“ įsigaliojimo dienos (t. y. nuo Reglamento „Omnibus“ įsigaliojimo dienos paskelbtiems kvietimams teikti pasiūlymus).

Tai daro svarbų poveikį tuo atveju, jei ESF parama yra laikoma de minimis pagalba.

Pagal ESF reglamento 14 straipsnio 4 dalį veiksmams, kuriems teikiama parama buvo laikoma de minimis pagalba, nebuvo taikoma prievolė naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Vis dėlto BNR 67 straipsnio 2a dalyje numatyta išimtis tik pagal valstybės pagalbą, kuri nėra laikoma de minimis pagalba, remiamiems veiksmams. Tai reiškia, kad iš ESF remiami veiksmai, kurių viešosios paramos dalis iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. neviršijo 50 000 EUR, o po 2018 m. rugpjūčio 2 d. neviršija 100 000 EUR, ir ji yra laikoma de minimis pagalba, nebėra atleidžiami nuo prievolės naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Galiausiai, galimybė atidėti BNR 67 straipsnio 2a dalies taikymą negali būti suteikta ESF veiksmams, kurių viešosios paramos dalis neviršija 50 000 EUR, kaip nurodyta BNR 152 straipsnio 7 dalies paskutinėje pastraipoje.

Veiksmams ir projektams, atrinktiems pagal kvietimus teikti pasiūlymus, kurie buvo paskelbti prieš įsigaliojant Reglamentui „Omnibus, taikoma ESF reglamento 14 straipsnio 4 dalis. Iš ESF remiamiems veiksmams, kuriems teikiama viešoji parama neviršija 50 000 EUR, taikoma prievolė naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, bet veiksmai, kuriems teikiama parama laikoma valstybės pagalba (įskaitant de minimis pagalbą), yra atleidžiami nuo šios prievolės.

Reglamento „Omnibus“ poveikis kitiems aspektams Iš ESF ir ERPF bendrai teikiama parama Jei veiksmas remiamas tiek iš ESF, tiek iš ERPF ir jis buvo atrinktas pagal kvietimą teikti pasiūlymus, kuris buvo paskelbtas prieš įsigaliojant Reglamentui „Omnibus“: nėra atsižvelgiama į ERPF paramą nustatant, ar pasiekta ribinė suma, nuo kurios taikoma prievolė naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, o atsižvelgiama tik į ESF paramą ir atitinkamą viešąją nacionalinę paramą. Tik tai veiksmo daliai, kuriai suteikta ESF ir atitinkama viešoji nacionalinė parama, taikoma prievolė naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, nes ESF reglamento 14 straipsnio 4 dalis buvo taikoma tik ESF ir nebuvo nuostatos, kuria būtų reikalaujama, kad gavus ERPF paramą tokiam veiksmui būtų naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas. Veiksmų ir projektų, atrinktų pagal kvietimus teikti pasiūlymus, kurie buvo paskelbti įsigaliojus Reglamentui „Omnibus“, atveju, skaičiuojant viešąją paramą atsižvelgiama tiek į ESF, tiek į ERPF paramą, nebent vadovaujančioji institucija arba ETB programų stebėsenos komitetas pasinaudoja pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Kryžminis finansavimas Jei vykdomas kryžminis finansavimas pagal BNR 98 straipsnio 2 dalį, pvz., finansuojant ESF remiamus veiksmus – t. y. finansavimas iš ESF taip pat naudojamas remiant pagal ERPF tinkamas finansuoti išlaidas – siekiant nustatyti, ar viešosios paramos sumai taikoma prievolė naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, atsižvelgiama į visą ESF remiamą sumą ir atitinkamą viešąją nacionalinę paramą (šiuo atveju viešoji parama veiksmui teikiama naudojant ne paramą iš ERPF, bet tik paramą iš ESF). Veiksmai ir projektai, vykdomi pagal kvietimus teikti pasiūlymus, kurie buvo paskelbti prieš įsigaliojant Reglamentui „Omnibus, turi būti vertinami pagal ESF reglamento 14 straipsnio 4 dalį (16). Nors siekiant nustatyti, ar pagal šią nuostatą veiksmui taikoma prievolė naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, atsižvelgiama į visą iš ESF gautą sumą ir atitinkamą viešąjį nacionalinį finansavimą, prievolė nustatoma tik tai paramos daliai, kuriai taikomos ESF taisyklės, t. y. paramos daliai, kuriai taikomos ERPF taisyklės, negalioja prievolė naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai veiksmai ir projektai remiami pagal kvietimus teikti pasiūlymus, kurie buvo paskelbti įsigaliojus Reglamentui „Omnibus“, paramos daliai, kuriai taikomos ERPF taisyklės, taip pat turi būti naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, jei vadovaujančioji institucija arba ETB programų stebėsenos komitetas nepasinaudojo BNR 152 straipsnio 7 dalies pereinamojo laikotarpio nuostatomis.

2.3.   Supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdų derinimas

2.3.1.    Bendrieji principai

BNR 67 straipsnio 1 dalimi vadovaujančiajai institucijai suteikiama galimybė rinktis iš penkių subsidijų ir grąžinamųjų subsidijų, kurios bendrai finansuojamos iš ESI fondų, valdymo galimybių.

Siekiant išvengti dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo, pagal BNR 67 straipsnio 3 dalį šias galimybes galima derinti tik tokiais atvejais:

1)	kiekviena iš jų turi būti taikoma skirtingoms tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms Arba

2)	jos turi būti taikomos skirtingiems to paties veiksmo projektams, Arba

3)	jos turi būti taikomos nuosekliems veiksmo etapams.

2.3.2.    Derinių pavyzdžiai

1 pavyzdys. To paties veiksmo skirtingų projektų finansavimas (ESF) Toliau pateikiamas veiksmo, kurį sudaro jaunų bedarbių mokymo projektas ir po jo rengiamas seminaras galimiems darbdaviams regione, pavyzdys. Su mokymu susijusios išlaidos galėtų būti apmokėtos taikant fiksuotuosius vieneto įkainius (pvz., 1 000 EUR už vieną mokymo dieną). Seminaras būtų apmokėtas taikant fiksuotąsias sumas. Kadangi veiksmą sudaro du skirtingi projektai, dvigubo finansavimo rizikos nėra, nes abiejų projektų išlaidos aiškiai atskirtos.

2 pavyzdys. Nuoseklūs veiksmo etapai (ESF), kaip nurodyta BNR 67 straipsnio 3 dalyje Tai jau pradėto įgyvendinti ir remiantis realiosiomis išlaidomis valdomo veiksmo, kurį vadovaujančioji institucija siekia valdyti toliau taikydama supaprastintą išlaidų apmokėjimą, pavyzdys. Du etapai turės būti aiškiai apibrėžti. Pirmojo etapo išlaidos iki tam tikros dienos galėtų būti apskaičiuojamos pagal realiąsias išlaidas. Antrojo etapo, t. y. būsimos, išlaidos galėtų būti apskaičiuojamos pagal fiksuotuosius vieneto įkainius, jeigu į vieneto įkainį neįtraukiamos anksčiau remtos išlaidos. Pasirinkus tokią galimybę, ji turėtų būti taikoma visiems paramos gavėjams, esantiems tokioje pat padėtyje (užtikrinant skaidrumą ir vienodą požiūrį). Todėl, jei tai nebuvo numatyta, kilus poreikiui iš dalies pakeisti dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos, gali atsirasti didesnė administracinė našta. Valstybės narės institucijos privalo parengti aiškų ir išsamų kiekvieno veiksmo etapo aprašymą. Veiksmas turėtų būti padalytas į bent du aiškius, atskiriamus finansinius ir – geriausia – fizinius arba įgyvendinimo eigos lygmenis, atitinkančius susijusius etapus. Tai turi būti padaryta siekiant užtikrinti skaidrų įgyvendinimą ir stebėseną, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas kontrolei.

3 pavyzdys. Skirtingos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos (ESF) Pavyzdys, kuriame mokymo programos išlaidos padengiamos derinant: — fiksuotąjį vieneto įkainį, taikomą mokytojų atlyginimams, pvz., 450 EUR per dieną; — realiąsias išlaidas: nuomojama patalpa – 800 EUR per mėnesį (nustatyta nuomos sutartimi) 12 mėnesių laikotarpiu; — fiksuotąją normą netiesioginėms išlaidoms, pvz., 10 proc. tiesioginių išlaidų. Pasibaigus mokymo programai, jeigu buvo pateisinta 200 mokytojo darbo dienų, subsidija bus išmokama tokiu pagrindu: tiesioginės išlaidos (1 tipas (17)): — mokytojų atlyginimai: 200 dienų x 450 EUR = 90 000 EUR; — mokymo patalpa: 12 mėn. x 800 EUR = 9 600 EUR; — tarpinė tiesioginių išlaidų suma: 99 600 EUR. Netiesioginės išlaidos (2 tipas): 10 proc. tiesioginių išlaidų = 10 proc. × 99 600 EUR = 9 960 EUR. Tinkamos finansuoti išlaidos: (90 000 EUR + 9 600 EUR) + 9 960 EUR = 109 560 EUR. Tokiu atveju, kalbama apie skirtingas išlaidų kategorijas: mokytojų algas, patalpos nuomos išlaidas, netiesiogines išlaidas. Tačiau norėdamos patikrinti, ar nėra dvigubo finansavimo, institucijos turi užtikrinti, kad fiksuotasis vieneto įkainis netaikomas išlaidoms, susijusioms su patalpos nuoma arba netiesioginėms išlaidoms (pvz., administracinio personalo ar apskaitininko atlyginimu). Lygiai tas pats taikoma apibrėžiant netiesiogines išlaidas, jos neturi būti susijusios su išlaidomis, kurioms taikomi fiksuotieji vieneto įkainiai, arba su realiosiomis patalpos nuomos išlaidomis. Jeigu yra sutapimo rizika arba neįmanoma įrodyti, kad sutapimų nėra, vadovaujančioji institucija turės pasirinkti tinkamesnį būdą, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo (rizikos).

2.4.   Viešieji pirkimai ir supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas

2.4.1.    Supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas viešuosiuose pirkimuose

Kaip nurodyta BNR 67 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje, jei BNR 2 straipsnio 9 dalimi apibrėžtą veiksmą arba veiksmo dalį sudarantį projektą (jis remiamas suteikiant subsidiją ar grąžinamąją subsidiją) paramos gavėjas įgyvendina išimtinai rengdamas darbų, prekių arba paslaugų viešuosius pirkimus, negalima naudoti supaprastinto išlaidų apmokėjimo. Vis dėlto pagal 67 straipsnio 4 dalies antrą sakinį, jei viešieji pirkimai pagal veiksmą arba veiksmo dalį sudarantį projektą apsiriboja tik tam tikrų kategorijų išlaidomis, „visam veiksmui arba veiksmo dalį sudarančiam projektui“ galima taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Šis sakinys buvo nustatytas Reglamentu „Omnibus“ siekiant paaiškinti ankstesnę BNR 67 straipsnio 4 dalį. Juo paaiškinama, kad tai atvejais, kai pagal veiksmą arba veiksmo dalį sudarantį projektą rengiami viešieji pirkimai, siekiant užsakyti dalį prekių arba paslaugų, galima naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą apskaičiuojant visas veiksmo išlaidas, įskaitant tas, kurios susijusios su viešaisiais pirkimais.

Veiksmais, vykdomais pagal viešųjų pirkimų sutartis, Komisija laiko veiksmus, įgyvendinamus sudarant viešąsias sutartis pagal Direktyvą 2004/18/EB (įskaitant jos priedus), Direktyvą 2009/81/EB ir Direktyvą 2014/24/ES, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, arba įgyvendinamus sudarant viešąsias sutartis, kurių vertės yra mažesnės už tomis pačiomis direktyvomis nustatytas ribines vertes.

Ar veiksmas arba projektas įgyvendinamas išimtinai rengiant viešuosius pirkimus, priklauso nuo valstybių narių apibrėžtos veiksmo arba projekto apimties.

Siekiant tai įvertinti, veiksmą sudarančius projektus būtina apibrėžti kuo žemesniu lygmeniu. Jei į rengiamus viešuosius pirkimus įtraukiamos visos projekto išlaidų kategorijos, tam projektui negalima taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo.

Kai kuriais atvejais paramos gavėjas gali beveik visą ar didžiąją dalį veiksmo arba projekto įgyvendinti taikydamas veiklos rangą, kuriai įsigyti rengia viešuosius pirkimus, ir pats galbūt vykdyti veiklą, susijusią tik su projekto valdymu ir ryšiais. Tokiais atvejais akivaizdu, kad veiksmas arba projektas neįgyvendinamas išimtinai rengiant viešuosius pirkimus ir visam projektui arba veiksmui galima taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Vis dėlto praktiškai, kai didžioji projekto dalis įgyvendinama rengiant viešuosius pirkimus, gali būti, kad rengiant supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarką išlaidų, kurios padengiamos per viešuosius pirkimus, kategorijoms, ištekliai nebus veiksmingai panaudojami, nes didžioji išlaidų dalis jau bus padengta surengus šiuos viešuosius pirkimus. Ar naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą visam projektui, kuris nėra įgyvendinamas išimtinai rengiant viešuosius pirkimus, nustato vadovaujančioji institucija, nors šiuo atveju jį naudoti nėra rekomenduojama.

Pavyzdys (ESF). Valstybinei užimtumo tarnybai (t. y. paramos gavėjui) skiriama 20 000 000 EUR subsidija, kad ši tarnyba per dvejus metus į darbo rinką reintegruotų 5 000 ilgalaikių bedarbių („veiksmas“). Šis veiksmas bus įgyvendinamas keliais projektais: 7 000 000 EUR skiriama prie individualių poreikių pritaikytiems pagalbos projektams, kuriuos įgyvendina paramos gavėjas, 5 000 000 EUR – mokymo projektams, kuriuos įgyvendina paramos gavėjas, o likusi dalis (8 000 000 EUR) – projektams, kurie bus užsakyti išimtinai pagal viešųjų pirkimų sutartis. Kadangi paramos gavėjas yra viešasis subjektas, užsakomus vykdyti projektus įgyvendinsiančios mokymo įstaigos turės būti atrinktos išimtinai pagal viešųjų pirkimų procedūras, o įgyvendinant šiuos veiksmo dalį sudarančius projektus nebus galima naudoti supaprastinto išlaidų apmokėjimo. Supaprastintą išlaidų apmokėjimą galima naudoti tik 12 000 000 EUR sumai. Kalbant apie mokymo projektus, kuriuos paramos gavėjas įgyvendina savo priemonėmis, yra tinkama, kad kai kurie išlaidų punktai (pvz., išorės ekspertai, valymo paslaugos ir pan.) būtų užsakomi rengiant viešuosius pirkimus ir jiems būtų taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas.

Pavyzdys (ERDF). Savivaldybė gauna daugiausiai 1 000 000 EUR tinkamų finansuoti išlaidų subsidiją, skirtą keliui tiesti. Tam savivaldybė turi skirti maždaug 700 000 EUR vertės viešųjų darbų pirkimo sutartį. Savivaldybė taip pat patiria tam tikrų susijusių išlaidų, kurios yra 300 000 EUR (žemės paėmimas visuomenės poreikiams, bylinėjimosi (18) išlaidos, darbų vietoje pasiektos pažangos stebėjimas, pačios savivaldybės darbuotojų atlikti aplinkos tyrimai, kampanijos, kelio priėmimo bandymai ir pan.). 300 000 EUR tiesioginių išlaidų sumai, jei šios išlaidos tinkamos finansuoti pagal nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nuostatas, galima taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą (pvz., netiesioginės išlaidos apskaičiuojamos pagal fiksuotąją normą).

Pavyzdys (ERDF). Paramos gavėjas (savivaldybė) gauna daugiausiai 1 000 000 EUR tinkamų finansuoti išlaidų subsidiją keliui tiesti.

Vykdydama šį veiksmą, kuris nėra įgyvendinimas vien pagal viešuosius pirkimus, vadovaujančioji institucija netiesiogines išlaidas siekia apskaičiuoti pagal BNR 68 straipsnio 1 dalies b punktą. Tačiau vadovaujančioji institucija nori sušvelninti pagal subrangos sutartį samdomo personalo naudojimo poveikį netiesioginių išlaidų dydžiui. Ji nusprendžia tiesiogines pagal subrangos sutartį pasamdyto personalo išlaidas atimti iš tiesioginių personalo išlaidų, kurioms taikoma fiksuotoji norma.

Veiksmo biudžeto projektas yra toks:

1 projektas: darbas (viešųjų pirkimų procedūra)	700 000  EUR
2 projektas: kitos išlaidos	298 500  EUR
Tiesioginės personalo išlaidos	50 000  EUR
Iš jų – pagal subrangos sutartį pasamdyto personalo tiesioginės išlaidos	10 000  EUR
Kitos tiesioginės išlaidos	242 500  EUR
Netiesioginės išlaidos	(Tiesioginės personalo išlaidos – tiesioginės pagal subrangos sutartį pasamdyto personalo išlaidos) × 15 proc. = 40 000  EUR × 15 proc. = 6 000  EUR
Iš viso deklaruotų išlaidų	998 500  EUR

Kai veiksmai įgyvendinami rengiant viešųjų pirkimų procedūras, skelbime apie pirkimą nurodyta kaina iš esmės yra fiksuotasis vieneto įkainis arba fiksuotoji suma, kuria remdamasis paramos gavėjas atlieka mokėjimus rangovui. Vis dėlto BNR 67 straipsnio tikslais, remiantis sumomis, kurios buvo nustatytos taikant viešųjų pirkimų procedūras, paramos gavėjo nustatytos ir sumokėtos išlaidos yra faktiškai patirtos ir apmokėtos realiosios išlaidos pagal BNR 67 straipsnio 1 dalies a punktą (19).

Pavyzdys (ESF) Jei paramos gavėjas organizuoja mokymo kursus rengdamas viešuosius pirkimus, gali būti, kad skelbdamas kvietimą teikti pasiūlymus paramos gavėjas paprašys konkurso dalyvių kainas siūlyti vienam mokomam asmeniui, kuriam baigus kursą bus išduotas sertifikatas. Todėl sutarties sąlygos gali būti tokios: sertifikato išdavimas vienam išmokytam asmeniui – 1 000 EUR. Jeigu baigiantis kursui sertifikatus gauna dešimt išmokytų asmenų, paramos gavėjas vadovaujančiajai institucijai gali deklaruoti 10 000 EUR tinkamas finansuoti išlaidas. Ši 10 000 EUR suma bus laikoma pagrįsta realiosiomis išlaidomis. Todėl vykdant šių išlaidų kontrolę arba auditą, bus tikrinama viešųjų pirkimų procedūra ir sutarties sąlygų laikymasis (šiame pavyzdyje – ar yra įrodymų, kad sumokėtų fiksuotųjų vieneto įkainių skaičius atitinka išmokytiems asmenims išduotų sertifikatų skaičių). Su mokymu susijusios išlaidos (įrangos nuoma, personalo išlaidos) nebus tikrinamos, nes sutartyje tokių išlaidų apmokėjimas nenumatytas.

2.4.2.    Fiksuotosios normos naudojimas apskaičiuojant tiesiogines personalo išlaidas veiksmams, įgyvendinamiems rengiant viešuosius pirkimus

Kaip numatyta BNR 68a straipsnyje, apskaičiuojant veiksmo tiesiogines personalo išlaidas taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus personalo išlaidas, nebus reikalaujama atlikti skaičiavimą metodikai nustatyti, nebent į veiksmo išlaidas yra įtrauktos viešojo darbų pirkimo sutartys, kurių vertė viršija Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio a punkte nustatytą ribą. Tai reiškia, kad, jei veiksmo tiesioginės išlaidos yra bent iš dalies padengiamos naudojant tokią viešojo darbų pirkimo sutartį, kurios vertė viršija Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio a punkte nustatytą ribą, galima taikyti Reglamente nustatytą 20 proc. fiksuotąją normą, bet reikės parengti metodiką taikytinai normai nustatyti.

2.5.   Supaprastinto išlaidų apmokėjimo suderinamumas su valstybės pagalbos taisyklėmis

Reikėtų pabrėžti, kad Sutartyje nustatytos valstybės pagalbos taisyklės yra bendrosios paskirties. Be to, pagal BNR 6 straipsnį veiksmai atitinka taikytiną Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę, susijusią su Sąjungos teisės taikymu. Tai reiškia, kad reikia laikytis valstybės pagalbos taisyklių. Todėl, jei pagal SESV 107 straipsnį finansavimas laikomas valstybės pagalba, skaičiuojant ir administruojant supaprastintą išlaidų apmokėjimą būtina laikytis šių taisyklių, kaip nustatyta BNR 67 straipsnyje. Todėl vadovaujančiosios institucijos privalo užtikrinti, kad išlaidų kategorijos, kurioms nustatomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, būtų tinkamos finansuoti tiek pagal ESI fondų taisykles, tiek pagal valstybės pagalbos taisykles. Jos taip pat privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi didžiausio pagalbos intensyvumo reikalavimų, nustatytų valstybės pagalbos taisyklėse.

Išimčių sąlygos, kurias atitinkančioms valstybėms narėms netaikoma prievolė pranešti apie pagalbos schemas ir ad hoc pagalbą, nustatytos bendrosios išimties reglamentuose, t. y. Bendrajame bendrosios išimties Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014 (20), Žemės ūkio bendrosios išimties reglamente (ES) Nr. 702/2014 ir Žuvininkystės bendrosios išimties reglamente (ES) Nr. 1388/2014.

Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visai viešojo sektoriaus institucijų teikiamai paramai taikomos valstybės pagalbos taisyklės. Visų pirma turėtų būti įvertinta, ar veiksmui suteikta parama yra laikoma valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Daugiau informacijos apie valstybės pagalbos sąvoką galima rasti Komisijos pranešime (21), kuriame paaiškinama, kaip Komisija supranta Sutarties 107 straipsnio 1 dalį pagal tai, kaip ją aiškina Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas. Taip pat reikėtų atsižvelgti į Reglamento dėl de minimis (22) pagalbos nuostatas. Pagalba, kuri yra de minimis pagalba, nėra laikoma valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnį. Todėl, jei iš ESI fondų finansuojamam veiksmui taikomas susijęs de minimis reglamentas, tai reiškia, kad iš ESI fondų suteiktas indėlis nėra laikomas valstybės pagalba. Todėl tuo atveju, kai teikiama de minimis pagalba, nėra būtina įvertinti, ar yra laikomasi valstybės pagalbos taisyklių (taikoma tik su ESI fondais susijusiems veiksmams ir sąlygoms, kuriomis remiantis vertinama, ar parama yra de minimis pagalba).

Tam, kad veiksmui būtų galima taikyti atitinkamą de minimis reglamentą, turi būti vykdomos (tame reglamente nustatytos) sąlygos:

1)	suteiktai pagalbai taikomas atitinkamo de minimis reglamento 1 straipsnis;

2)	suteiktai pagalbai taikomos atitinkamo de minimis reglamento 3 straipsnyje nustatytos viršutinės ribos;

3)	suteiktai pagalbai taikomi atitinkamo de minimis reglamento 4 straipsnyje nustatyti bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo reikalavimai;

4)	suteiktai pagalbai taikomos atitinkamo de minimis reglamento 5 straipsnyje nustatytos sumavimo taisyklės;

5)	suteiktai pagalbai taikomi atitinkamo de minimis reglamento 6 straipsnyje nustatyti stebėsenos reikalavimai.

2.5.1.    Supaprastinto išlaidų apmokėjimo taikymo suderinamumas su Bendruoju bendrosios išimties reglamentu ir Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentu

Atliekant patikrinimą, ar vykdant ESI fondų veiksmus yra laikomasi Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) arba Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento (ŽŪBIR), turėtų būti atliekami šie veiksmai:

—

Tinkamos finansuoti išlaidos pagal BBIR ir ŽŪBIR ir ESI fondams taikomas taisykles Visų pirma, kai vadovaujančioji institucija siekia suteikti paramą, kuri yra laikoma valstybės pagalba, ji turi patikrinti pagalbos teikimo sąlygas pagal atitinkamas BBIR arba ŽŪBIR nurodytas pagalbos arba išimties taikymo nuostatas. Paskui vadovaujančioji institucija turėtų patikrinti, ar teikiant pagalbą pagal šią kategoriją, numatomos su veiksmu susijusios išlaidos yra tinkamos finansuoti tiek remiantis susijusiomis išimčių nuostatomis pagal BBIR ir ŽŪBIR, tiek pagal ESI fondų taisykles. Šiuo požiūriu BBIR 7 straipsnio 1 dalimi ir ŽŪBIR 7 straipsnio 1 dalimi (abu reglamentai su pakeitimais, nustatytais 2017 m. birželio 14 d. Reglamentu (ES) 2017/1084) suteikiama galimybė tinkamas finansuoti išlaidas pagal BBIR ir ŽŪBIR apskaičiuoti naudojant BNR nustatytą supaprastintą išlaidų apmokėjimą su sąlyga, kad veiksmas bent iš dalies finansuojamas iš Sąjungos fondo, kuriam taikomose nuostatose numatyta galimybė naudoti tokį supaprastintą išlaidų apmokėjimą, ir kad ta išlaidų kategorija yra tinkama finansuoti pagal atitinkamame BBIR ar ŽŪBIR nustatytą išimtį. Tai reiškia, kad jei pagal BNR arba konkretiems fondams skirtus reglamentus yra nustatytas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, ši suma kaip taisyklė bus naudojama siekiant patikrinti, ar laikomasi valstybės pagalbos taisyklių, su sąlyga, kad pati išlaidų kategorija yra tinkama finansuoti pagal valstybės pagalbos taisykles ir kad pagalba atitinka visas BBIR ar ŽŪBIR nustatytas sąlygas. Jei naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, išlaidų, kurios apskaičiuojamos pagal supaprastintą išlaidų apmokėjimą, kategorijos turėtų būti nurodytos metodikoje, naudojamoje nustatant supaprastintų išlaidų sumą. Jei naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, apibrėžtas BNR ar kitose konkrečiam fondui taikomose taisyklėse, jį turi nustatyti vadovaujančioji institucija skelbdama kvietimus teikti pasiūlymus veiksmams, kuriems gali būti taikomos valstybės pagalbos taisyklės, ir nurodydama to veiksmo išlaidų kategorijas, kurios bus finansuojamos iš ESI fondų ir kurios taip pat atitinka BBIR ir ŽŪBIR nuostatas. Tai turėtų būti papildomai išdėstyta dokumente, kuriuo nustatomos veiksmo rėmimo sąlygos, nurodant to veiksmo išlaidų kategorijas, kurios laikomos tinkamomis finansuoti. Siekiant patikrinti, ar netiesioginės išlaidos (ESI fondų atveju) yra tinkamos finansuoti pagal BBIR, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad netiesioginės išlaidos dažnai bus laikomos veiklos sąnaudomis pagal BBIR 2 straipsnio 39 dalį („Veiklos išlaidos apima išlaidas personalui, medžiagoms, rangovų paslaugoms, ryšiams, energijai, techninei priežiūrai, nuomai, administravimui.“). Todėl, jei veiklos sąnaudos yra tinkamos finansuoti pagal BBIR, tai reiškia, kad netiesioginės išlaidos ESI fondų atveju taip pat gali būti laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal BBIR. Kalbant apie 40 proc. fiksuotąją normą (BNR 68b straipsnio 1 dalis), dokumente, kuriuo nustatomos veiksmo rėmimo sąlygos, turėtų būti aiškiai nurodyta, kurioms išlaidų kategorijoms taikoma 40 proc. norma.

—

Didžiausio pagalbos intensyvumo tikrinimas Jei pagal BNR 67, 68, 68a ir 68b straipsnius arba atitinkamas konkretiems fondams skirtų reglamentų nuostatas yra nustatytas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, ši suma gali būti naudojama siekiant patikrinti, ar laikomasi BBIR arba ŽŪBIR, įskaitant pagalbos intensyvumo reikalavimą. Todėl analogiškai veiksmams, kurie turėtų būti atliekami naudojant realiąsias išlaidas pagal BBIR (arba ŽŪBIR), suma, gauta naudojant supaprastinto išlaidų apmokėjimo apskaičiavimo metodiką, gali būti naudojama tikrinant, ar laikomasi atitinkamai valstybės pagalbos kategorijai taikomų didžiausio pagalbos intensyvumo nuostatų. Kadangi taikoma metodika turi atitikti patikimo finansų valdymo principus, vadovaujančiosios institucijos privalo remtis pagrįstomis ir atsargiomis prielaidomis siekdamos užtikrinti, kad supaprastintas išlaidų apmokėjimas būtų patikimas realiųjų išlaidų pakaitinis rodiklis. Tai suteiks galimybę naudoti supaprastintose išlaidose nurodytas sumas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įrodyti, kad laikomasi reikalavimų, taikomų didžiausiam pagalbos intensyvumui, didžiausioms pagalbos sumoms arba pranešimo riboms pagal BBIR ar ŽŪBIR. Siekiant užtikrinti, kad metodika atitiktų taikytinas ESI fondų ir valstybės pagalbos taisykles, bus atliekamas jos auditas. Žr. 2 priede pateiktą pavyzdį.

2.6.   Supaprastintų išlaidų naudojimas įgyvendinant veiksmus, iš kurių gaunama grynųjų pajamų

Supaprastintas išlaidų apmokėjimas – tai būdas apskaičiuoti elementus, susijusius su veiksmo išlaidomis. Todėl supaprastintas išlaidų apmokėjimas turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į tai, ar įgyvendinant veiksmą gaunama pajamų, ar ne. Tačiau norint išsaugoti supaprastinimo poveikį, į BNR įtraukta specialiųjų nuostatų dėl veiksmo, iš kurio gaunama pajamų ir kuriam taikomos fiksuotosios sumos arba fiksuotieji vieneto įkainiai.

2.6.1.    Veiksmai, kuriuos įgyvendinus gaunama grynųjų pajamų (BNR 61 straipsnis)

BNR 61 straipsnis taikomas veiksmams, kai su jais susijusios grynosios pajamos

a)	gaunamos tik įgyvendinus veiksmus arba

b)	gaunamos įgyvendinant veiksmus ir baigus juos įgyvendinti.

Kaip nustatyta BNR 61 straipsnio 7 dalies f punkte, jei baigus veiksmus, kuriems buvo taikomos fiksuotosios sumos arba fiksuotieji vieneto įkainiai, gauta grynųjų pajamų, BNR 61 straipsnio 1–6 dalys nėra taikomos. Jei grynųjų pajamų gaunama įgyvendinant veiksmus ir baigus juos įgyvendinti, t. y. jei taikomas BNR 61 straipsnis, tai, kaip nurodyta BNR 61 straipsnio 7 dalies f punkte, nereikia atsižvelgti į grynąsias pajamas tuo atveju, kai veiksmams viešoji parama skiriama teikiant fiksuotąsias sumas arba fiksuotuosius vieneto įkainius. Jei naudojamos fiksuotosios normos, vykdant veiksmą gautos grynosios pajamos turėtų būti nustatytos iš anksto ir išskaičiuotos iš tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.6.2.    Veiksmai, iš kurių juos įgyvendinant gaunama grynųjų pajamų ir kuriems netaikomos BNR 61 straipsnio 1–6 dalys  (23)

Kai veiksmuose naudojamos fiksuotosios sumos ir fiksuotieji vieneto įkainiai ir juos vykdant gaunama grynųjų pajamų, iš grynųjų pajamų tinkamų finansuoti išlaidų nereikia atimti tol, kol į grynąsias pajamas buvo ex ante atsižvelgta apskaičiuojant fiksuotąsias sumas arba fiksuotuosius vieneto įkainius (pagal BNR 65 straipsnio 8 dalies f punktą).

Jei apskaičiuojant fiksuotąsias sumas arba fiksuotuosius vieneto įkainius ex ante nebuvo atsižvelgta į grynąsias pajamas, tuomet vėliausiai tada, kai paramos gavėjas teiks galutinį mokėjimo prašymą, tinkamos finansuoti išlaidos, kurios yra bendrai finansuojamos iš ESI fondų, turės būti sumažintos įgyvendinant gautų grynųjų pajamų suma proporcingai tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų dalims (BNR 65 straipsnio 8 dalies antra pastraipa).

Jei nuspręsta naudoti finansavimą taikant fiksuotąją normą, visos grynosios pajamos, į kurias nebuvo atsižvelgta tvirtinant veiksmą ir kurios buvo tiesiogiai gautos įgyvendinant veiksmą, vėliausiai tada, kai paramos gavėjas teiks galutinį mokėjimo prašymą, turės būti atimtos iš tinkamų finansuoti išlaidų (kurioms buvo taikoma fiksuotoji norma), kurios yra bendrai finansuojamos iš ESI fondų, proporcingai tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų dalims (BNR 65 straipsnio 8 dalies antra pastraipa).

Pavyzdys (ESF) Surengta verslumo skatinimo konferencija. Paramos gavėjas pateikė biudžeto projektą, kuriame nurodyta, kad bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma turėtų būti 70 000 EUR. Bus taikomas 3 EUR dalyvavimo konferencijoje mokestis. Organizatorius tikisi, kad dalyvaus 200 žmonių. Numatoma gauti pajamų suma lygi: 3 EUR x 200 = 600 EUR. Konferencija susilaukia didelio pasisekimo, dalyvių skaičius viršija lūkesčius (300 dalyvių). Kadangi šis veiksmas tik iš dalies finansuojamas ESF ir grynosios pajamos nėra gaunamos baigus jį įgyvendinti, BNR 61 straipsnis nėra taikomas, nes grynosios pajamos negautos baigus įgyvendinti. Tačiau taikoma BNR 65 straipsnio 8 dalis. — 1 galimybė. Į gautas pajamas atsižvelgta ex ante Fiksuotoji suma nustatyta remiantis prielaida, kad tuo atveju, jeigu konferencija įvyks, bendros tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos bus tokios: 70 000 EUR – 600 EUR = 69 400 EUR. Viešoji parama šiam veiksmui teikiama kaip fiksuotoji suma ir nustatant fiksuotąją sumą atsižvelgiama į pajamas. Faktinis dalyvių skaičius nedaro poveikio tinkamai finansuoti sumai (fiksuotoji suma). Pagal audito sekos reikalavimus reikės pateikti konferencijos surengimo ir įėjimo bilieto kainos įrodymus. — 2 galimybė. Į gautas pajamas atsižvelgta ex ante, tačiau įgyvendinimo metu pasikeičia sąlygos Fiksuotoji suma nustatyta remiantis prielaida, kad tuo atveju, jeigu konferencija įvyks, bendros tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos bus tokios: 70 000 EUR – 600 EUR = 69 400 EUR. Viešoji parama šiam veiksmui teikiama kaip fiksuotoji suma ir nustatant fiksuotąją sumą atsižvelgiama į pajamas. Tačiau organizatorius galiausiai nusprendžia už įėjimo bilietą prašyti 5 EUR, o ne 3 EUR. Tokiu atveju turėtų būti atimtas finansavimo skirtumas ((5 EUR × 300) – 600 EUR = 900 EUR). Bendros tinkamos finansuoti išlaidos bus tokios: 69 400 EUR – 900 EUR = 68 500 EUR. — 3 galimybė. Į gautas pajamas ex ante neatsižvelgta Fiksuotoji suma nustatyta remiantis prielaida, kad tuo atveju, jeigu konferencija įvyks, bendra tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų suma bus 70 000 EUR. Viešoji parama šiam veiksmui teikiama kaip fiksuotoji suma ir nustatant fiksuotąją sumą į pajamas neatsižvelgiama. Paramos gavėjui prašant atlyginti išlaidas (70 000 EUR), jam reikės pateikti įrodymus, kad konferencija įvyko. Jis taip pat turės atimti įgyvendinant veiksmą gautas realiąsias pajamas (3 EUR × 300 = 900 EUR). Šiuo atveju fiksuotoji suma bus tokia: 70 000 EUR – 900 EUR = 69 100 EUR.

2.7.   ERPF ir ESF taikomas kryžminis finansavimas

2.7.1.    Veiksmų, kuriems taikoma BNR 98 straipsnio 2 dalis, deklaravimas, kai naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas

Kaip nurodyta BNR 98 straipsnio 2 dalyje, jei iš ERPF arba ESF teikiama parama veiksmo daliai, kurios išlaidos yra tinkamos finansuoti iš kito fondo (kryžminis finansavimas), tai veiksmo daliai taikomos kitam fondui nustatytos taisyklės (24). Kryžminis finansavimas gali būti naudojamas neviršijant 10 proc. kiekvienai prioritetinei krypčiai skiriamo Sąjungos finansavimo.

Vienas supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas gali būti naudojamas išlaidoms, kurios yra tinkamos finansuoti pagal vieną arba kitą fondą, išskyrus fiksuotąsias normas.

Taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą vis tiek reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi 10 proc. viršutinės ribos kiekvienai prioritetinei krypčiai (pagal fondą ir, kai tinkama, regiono kategoriją). Kryžminio finansavimo suma turėtų būti registruojama ir stebima pagal kiekvieną veiksmą, remiantis supaprastintam išlaidų apmokėjimui nustatytais naudotais duomenimis.

Konkrečiai kryžminio finansavimo atveju, kai finansuojama taikant fiksuotąją normą, iš ESF ir ERPF finansuojamoms veiksmo dalims turėtų būti taikomos atskiros fiksuotosios normos. ESF ir ERPF fiksuotosios normos panašiems veiksmams bus taikomos atitinkamai ESF ir ERPF finansuojamoms dalims. Negalima naudoti abiejų normų vidurkio, nes turi būti galima atsekti išlaidas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kryžminiam finansavimui taikomos bendros 10 proc. viršutinės ribos. Nesant kitame fonde panašaus pobūdžio veiksmams nustatytos normos (pvz., todėl, kad ši taisyklė kitam fondui (25) netaikoma arba nėra iš kito fondo finansuojamų panašių veiksmų), vadovaujančioji institucija turi nustatyti taikytiną normą remdamasi bendrais teisiniais principais pagal BNR 67 straipsnio 5 dalį ir 68 straipsnio pirmą pastraipą.

2.7.2.    Pavyzdžiai

ESF ir ERPF kryžminio finansavimo taikant fiksuotuosius vieneto įkainius arba fiksuotąsias sumas pavyzdys Jei ESF veiksmo atveju į fiksuotąjį vieneto įkainį, skaičiuojamą pagal formulę „6 EUR už valandą × mokomų asmenų skaičius“, įtraukiamas infrastruktūros įsigijimas mokant 0,50 EUR už valandą (tinkamas finansuoti iš ERPF), kryžminio finansavimo suma bus skaičiuojama taip: 0,50 EUR × valandų skaičius × mokomų asmenų skaičius. Tas pats principas taikomas fiksuotosioms sumoms: jeigu į išsamų biudžeto projektą įtraukiamos ir kryžminio finansavimo išlaidos, jos bus apskaitomos ir stebimos atskirai. Pavyzdžiui, iš 20 000 EUR fiksuotosios sumos, finansuojamos pagal ESF programą, ERPF finansuojamos išlaidos sudaro 5 000 EUR. Baigus veiksmą, kryžminio finansavimo suma bus ex ante nustatyta suma (5 000 EUR iš 20 000 EUR) arba nulis, jei subsidija neišmokėta, nes iš anksto nustatytas darbas nebuvo atliktas. Dvinaris fiksuotosios sumos principas, jei jo taikymas nėra sušvelninamas nustatant tarpines reikšmes, bus taip pat taikomas kryžminio finansavimo išlaidoms.

ESF ir ERPF kryžminio finansavimo, kai naudojamas finansavimas taikant fiksuotąją normą, pavyzdys Tuo atveju, kai netiesioginėms išlaidoms taikoma fiksuotoji norma, kryžminio finansavimo suma bus kryžminio finansavimo tiesioginių išlaidų suma, pridėta prie netiesioginių išlaidų, apskaičiuotų pagal šioms kryžminio finansavimo tiesioginėms išlaidoms taikytiną fiksuotąją normą, sumos. Pavyzdžiui, pagal ERPF programą finansuojant 15 000 EUR vertės veiksmą, ESF būdingos tiesioginės išlaidos yra 3 000 EUR, o netiesioginės išlaidos apskaičiuojamos kaip 10 proc. tiesioginių išlaidų (300 EUR). Taigi kryžminio finansavimo suma bus 3 300 EUR. Jeigu baigiant veiksmą tiesioginės išlaidos būtų sumažintos, kryžminio finansavimo suma (įskaitant netiesioginėms išlaidoms skirtą sumą) būtų sumažinama pagal tą pačią formulę.

2.8.   EŽŪFKP ir ETB taikomos konkrečios taisyklės

EŽŪFKP taikomos konkrečios taisyklės

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo sričiai priskiriamų EŽŪFKP priemonių sąrašas pateikiamas šių gairių III priede.

ETB taikomos konkrečios taisyklės Konkrečios bendradarbiavimo programų išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės, susijusios su personalo, biuro ir administracinėmis, kelionių ir apgyvendinimo, išorės ekspertų ir aptarnavimo, įrangos išlaidomis, nustatytos ES lygmeniu. Nepažeisdamas bendradarbiavimo programai taikomų tinkamumo finansuoti taisyklių, nustatytų BNR, ETB reglamente ir konkrečiose tinkamumo finansuoti taisyklėse, stebėsenos komitetas nustato visai bendradarbiavimo programai taikomas papildomas išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles. Pirmiau nurodytose taisyklėse neaptartiems aspektams taikomos valstybės narės, kurioje patirtos išlaidos, nacionalinės taisyklės.

3 SKYRIUS

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdai

3.1.   Finansavimas taikant fiksuotąją normą

Jei finansuojama taikant fiksuotąją normą, iš anksto aiškiai apibrėžtos konkrečių kategorijų tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos taikant procentinį dydį, kuris ex ante nustatomas vienai arba kelioms kitoms tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms.

3.1.1.    Išlaidų kategorijų nustatymas

Pagal finansavimo taikant fiksuotąją normą sistemą galimi ne daugiau kaip trys išlaidų kategorijų tipai:

—	1 tipas. Tinkamų finansuoti išlaidų, kuriomis remiantis turi būti taikoma fiksuotoji norma siekiant apskaičiuoti tinkamas finansuoti sumas, kategorijos.

—	2 tipas. Tinkamų finansuoti išlaidų, kurios bus apskaičiuojamos taikant fiksuotąją normą, kategorijos.

—	3 tipas. Kai tinkama, kitos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos (norma joms netaikoma ir jos neapskaičiuojamos taikant fiksuotąją normą).

Pagal finansavimo taikant fiksuotąją normą sistemą vadovaujančioji institucija privalo apibrėžti kiekvienam tipui priskiriamas išlaidų kategorijas – bet kokia išlaidų kategorija aiškiai priskiriama tik vienam iš šių trijų tipų. Atkreipkite dėmesį, kad kartais vienam tipui gali būti priskiriama supriešinimo su kitu tipu arba kitais tipais principu (pvz., jeigu pagal sistemą yra tik tiesioginės išlaidos (1 tipas) ir netiesioginės išlaidos (2 tipas), netiesioginėmis išlaidomis gali būti laikomos visos tinkamos finansuoti išlaidos, kurios nėra tinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos).

BNR nenustatyta jokių apribojimų dėl tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų, kurios gali būti naudojamos, kai finansuojama taikant fiksuotąją normą. Tačiau pagrindinis fiksuotųjų normų taikymo tikslas turėtų būti supaprastinimas ir klaidų skaičiaus mažinimas. Todėl fiksuotąsias normas labiausia tinka taikyti išlaidoms, kurios yra palyginti mažos ir kurias tikrinti yra brangu.

Jei pagal veiksmą (26) įgyvendinamas daugiau nei vienas projektas, fiksuotoji norma gali būti taikoma projekto lygmeniu su sąlyga, kad atskirų projektų veikla ir išlaidos aiškiai atskirtos.

3.1.2.    BNR ir konkretiems fondams skirtuose reglamentuose išsamiai apibūdintos konkrečios finansavimo taikant fiksuotąją normą sistemos, skirtos išlaidoms pagal kategorijas apskaičiuoti

Tam tikros konkrečios finansavimo taikant fiksuotąją normą sistemos yra apibrėžtos teisės aktų lygmeniu. Daugumą jų galima naudoti nereikalaujant, kad vadovaujančioji institucija nustatytų taikytinos normos apskaičiavimo metodą. Šios fiksuotosios normos nurodytos 68 (išskyrus a punktą, kuriame nėra numatytas panašiems veiksmams taikomas nacionalinis metodas), 68a ir 68b straipsniuose. Pagal šias nuostatas tam tikrai išlaidų kategorijai (tiesioginių išlaidų, su personalo išlaidomis nesusijusių tiesioginių išlaidų arba tiesioginių personalo išlaidų) yra taikoma fiksuotoji norma siekiant apskaičiuoti kitų kategorijų išlaidas (atitinkamai netiesiogines išlaidas, tiesiogines personalo išlaidas ir likusias tinkamas finansuoti veiksmo išlaidas).

Jei naudojama bet kuri iš pirmiau nurodytų sistemų, vadovaujančioji institucija arba stebėsenos komitetas (ETB programos atveju) privalo apibrėžti išlaidų kategorijas, kurioms taikoma fiksuotoji norma, t. y. tiesioginėms išlaidoms, netiesioginėms išlaidoms ir tiesioginėms personalo išlaidoms. Visa atsakomybė už nuoseklų, aiškų ir nediskriminuojantį įvairių išlaidų kategorijų apibrėžimą tenka valstybėms narėms. Tai labai svarbu apibrėžiant tiesiogines personalo išlaidas, kurioms taikoma kitų išlaidų fiksuotoji norma.

Tai turėtų būti aiškiai nustatyta nacionalinėse tinkamumo finansuoti taisyklėse arba programų taisyklėse, ETB programų atveju.

Siekiant pateikti bendrąsias rekomendacijas, toliau nurodomos šios apibrėžtys:

—	tiesioginės išlaidos – tai tiesiogiai su veiksmo arba projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, kai įmanoma įrodyti tiesioginį šio atskiro veiksmo arba projekto ir išlaidų tarpusavio ryšį;

—

netiesioginės išlaidos, kita vertus, paprastai yra išlaidos, kurios nėra arba negali būti tiesiogiai susietos su atitinkamo veiksmo įgyvendinimu. Tokioms išlaidoms galima priskirti administracines išlaidas, kurių tikslią dalį sunku priskirti konkrečiam veiksmui arba projektui (tipinių administracinių ir (arba) personalo išlaidų pavyzdžiai: valdymo išlaidos, įdarbinimo išlaidos, apskaitininko arba valytojo samdymo išlaidos ir pan.; telefono, vandens arba elektros išlaidos ir pan.);

—

personalo išlaidos (27) apibrėžiamos nacionalinėse taisyklėse ir paprastai yra išlaidos, patiriamos pagal darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimą arba išorės personalo paslaugų sutartį (jei šias išlaidas galima aiškiai nustatyti). Pavyzdžiui, jeigu paramos gavėjas sudaro sutartį dėl išorės mokytojo paslaugų rengiant vidaus mokymus, sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyti skirtingi išlaidų tipai. Mokytojo atlyginimas bus laikomas išorės personalo išlaidomis. Jei mokytojo personalo išlaidų negalima nurodyti kaip kategorijos, kuri būtų atskirta nuo kitų išlaidų kategorijų, pvz., mokymo medžiagos, tai jomis negali būti grindžiama fiksuotoji norma, pvz., 40 proc. fiksuotoji norma pagal BNR 68b straipsnio 1 dalį. Personalo išlaidos apibrėžiamos nacionalinėse taisyklėse ir joms paprastai priskiriamas visas darbo užmokestis, įskaitant išmokas natūra pagal kolektyvines sutartis, kai jos mokamos asmenims už darbą, susijusį su veiksmu. Be to, šioms išlaidoms priskiriami mokesčiai ir darbuotojų socialinio draudimo įmokos (pagal pirmąją ir antrąją pakopas, taip pat pagal trečiąją pakopą, jei tai numatyta kolektyvinėje arba darbo sutartyje), taip pat privalomosios ir savanoriškos darbdavio socialinės įmokos. Ar personalo išlaidos yra tiesioginės, ar netiesioginės išlaidos, vertinama kiekvienu atveju atskirai.

Todėl siekiant taikyti fiksuotąsias normas pagal BNR 68 straipsnio pirmos pastraipos b punktą ir BNR 68b straipsnio 1 dalį (arba kitą fiksuotąją normą, kurią pagal BNR 67 straipsnio 5 dalį nustato vadovaujančioji institucija ir kuri turi būti taikoma tiesioginėms personalo išlaidoms) visa nacionalinėse taisyklėse apibrėžta darbo užmokesčio vertė gali būti laikoma personalo išlaidomis, nes jos yra faktinis to asmens atlyginimas už darbą, susijusį su veiksmu, ir todėl į jas turėtų būti atsižvelgiama nustatant kitų tipų veiksmo išlaidas, kurios apskaičiuojamos tiesioginėms personalo išlaidoms taikant fiksuotąją normą. Tai taip pat taikoma tai atvejais, kai atlyginimą (iš dalies) kompensuoja arba finansuoja trečiosios šalys (pvz., tiesiogiai dirbantys darbuotojai buvo įdarbinti naudojant įdarbinimo subsidiją; fiksuotoji norma taikoma visai darbo užmokesčio vertei, net jei jo dalį sumoka trečioji šalis).

Vis dėlto kelionės išlaidos nelaikomos personalo išlaidomis, išskyrus išlaidas, kurios susijusios su važinėjimu į darbą, jei pagal nacionalines taisykles nustatyta, kad jos yra bendrųjų darbo išlaidų dalis. ESF veiksmuose dalyvaujantiems asmenims sumokėtos išmokos arba atlyginimai taip pat nelaikomi personalo išlaidomis.

3.1.2.1.   Netiesioginių išlaidų skaičiavimo metodai

BNR 68 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad tuo atveju, kai įgyvendinant veiksmą patiriamos netiesioginės išlaidos, jas galima apskaičiuoti taikant fiksuotąsias normas vienu iš a, b ir c punktuose nurodytų būdų. Apskaičiuojant netiesiogines išlaidas nėra privaloma naudoti šių fiksuotųjų normų, t. y. vadovaujančioji institucija nusprendžia, ar naudoti šias fiksuotąsias normas, realiąsias išlaidas ar kitus supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdus, nustatytus pagal BNR 67 straipsnio 5 dalį (pvz., netiesioginės išlaidos gali būti įtrauktos į fiksuotąją sumą arba fiksuotąjį vieneto įkainį, kurie nustatyti remiantis BNR 67 straipsnio 5 dalyje nurodytais metodais).

—

A punkte nustatyta bendroji netiesioginių išlaidų finansavimo taikant fiksuotąją normą sistema, pagal kurią normą sudaro iki 25 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų. Šia nuostata siekiama nustatyti viršutinę ribą netiesioginių išlaidų sumai, kuri gali būti apskaičiuota pagal fiksuotąją normą. Kitaip nei BNR 68 straipsnio pirmos pastraipos b punkto atveju, naudotina norma turi būti pagrįsta vienu iš skaičiavimo metodų, nurodytų BNR 67 straipsnio 5 dalies a arba c punktuose (t. y. taikomas sąžiningas, patikrinamas ir nešališkas skaičiavimo metodas arba metodas, taikomas įgyvendinant tik valstybės narės finansuojamas subsidijų programas, kurios skirtos panašaus pobūdžio veiksmui). Ši sistema yra lanksti. Ji gali būti grindžiama: — tik dviem išlaidų tipais: 1 tipu, t. y. tiesioginėmis išlaidomis, 2 tipu, t. y. netiesioginėmis išlaidomis, arba — trimis išlaidų tipais: 1 tipu, t. y. ribotosiomis tiesioginėmis išlaidomis (tiesioginių išlaidų pakategorė), 2 tipu, t. y. netiesioginėmis išlaidomis, apskaičiuotomis remiantis 1 tipu, ir 3 tipu, t. y. tiesioginėmis išlaidomis, kurios nepriskiriamos ribotosioms išlaidoms (1 tipo). Pavyzdžiui, galima nustatyti fiksuotąją normą, kuri bus taikoma tinkamoms finansuoti tiesioginėms personalo išlaidoms (t. y. tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų pakategorei). Pagal BNR 68 straipsnio b punktą tinkamoms finansuoti tiesioginėms personalo išlaidoms taikoma fiksuotoji norma gali būti didesnė nei 15 proc. su sąlyga, kad ši fiksuotoji norma yra ne didesnė nei 25 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų (siekiant nepažeisti BNR 68 straipsnio a punkte nustatytos viršutinės ribos). Todėl nėra svarbu, kokią (-ias) pakategorę (-es) naudoja vadovaujančioji institucija siekdama nustatyti fiksuotąją normą, taikomą apskaičiuojant netiesiogines išlaidas, ji visada privalės patikrinti, ar ta suma (t. y. pagal fiksuotąją normą apskaičiuota suma) nėra didesnė nei 25 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų.

—

B punktu nustatoma fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 15 proc. tiesioginių personalo išlaidų ir kuri naudojama siekiant apskaičiuoti netiesiogines išlaidas. Šią fiksuotąją normą vadovaujančioji institucija gali taikyti tiesiogiai, be jokio pagrindimo. Sistemos, pagal kurią naudojamos trys išlaidų kategorijos, pavyzdys: (1 tipas) tiesioginės personalo išlaidos, (2 tipas) netiesioginės išlaidos, (3 tipas) tiesioginės išlaidos, išskyrus personalo išlaidas (pavyzdį žr. I priede).

—

Pagal c punktą galima naudoti fiksuotąją normą esamoms Sąjungos politikos sričių netiesioginių išlaidų schemoms, kaip antai schemoms, kurios naudojamos programose „Horizontas 2020“, LIFE ir pan. 2014 m. kovo 3 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 20 ir 21 straipsniuose (28) nustatytos papildomos nuostatos dėl taikomų netiesioginių išlaidų skaičiavimo metodų, naudojamų kitose Sąjungos politikos srityse, ir jų taikymo srities ESI fondams (žr. 4.4 skyrių).

3.1.2.2.   Nustatant tiesiogines personalo išlaidas taikoma fiksuotoji norma

BNR 68a straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiksmo tiesioginės personalo išlaidos gali būti apskaičiuojamos taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus to veiksmo personalo išlaidas. Tai reiškia, kad taikant fiksuotąją normą gali būti apskaičiuojamos tik tiesioginės personalo išlaidos (remiantis tiesioginėmis išlaidomis, išskyrus personalo išlaidas) nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti.

Vis dėlto, jei į to veiksmo tiesiogines išlaidas įtrauktos viešojo darbų pirkimo sutartys, kurių vertė viršija Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio a punkte nustatytą vertės ribą, taikant pirmiau minėtą fiksuotąją normą reikės atlikti skaičiavimą taikytinai normai nustatyti.

Tokiu būdu nustatytomis tiesioginėmis personalo išlaidomis gali būti grindžiamas fiksuotosios normos taikymas pagal BNR 68 straipsnio pirmos pastraipos b punktą (siekiant apskaičiuoti netiesiogines išlaidas taikoma fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 15 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų). Ir atvirkščiai, pagal šią fiksuotąją normą apskaičiuotomis tiesioginėmis personalo išlaidomis negali būti grindžiama fiksuotoji norma pagal BNR 68b straipsnio 1 dalį (siekiant apskaičiuoti likusias tinkamas finansuoti veiksmo išlaidas taikoma fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 40 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų), žr. BNR 68b straipsnio 2 dalį.

Nėra privaloma naudoti šios fiksuotosios normos tiesioginėms personalo išlaidoms apskaičiuoti, t. y. vadovaujančioji institucija nusprendžia, ar naudoti šią fiksuotąją normą, realiąsias išlaidas arba kitus supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdus, nustatytus pagal BNR 67 straipsnio 5 dalį.

3.1.2.3.   Nustatant visas kitas veiksmo išlaidas, kurios nėra tiesioginės personalo išlaidos, taikoma fiksuotoji norma

BNR 68b straipsnio 1 dalimi sudarytos sąlygos pagal tiesiogines personalo išlaidas apskaičiuoti visas likusias tinkamas finansuoti veiksmo išlaidas, taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 40 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų. Visoms likusioms tinkamoms finansuoti veiksmo išlaidoms priskiriamos visos kitos tinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos (išskyrus tiesiogines personalo išlaidas), netiesioginės išlaidos ir (ESF, ERPF ir EŽŪFKP atveju) BNR 68b straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos išlaidos.

—

Likusios tinkamos finansuoti išlaidos ir dalyviams mokami atlyginimai bei išmokos Reglamentu „Omnibus“ nustatytas 68b straipsnis grindžiamas ESF reglamento 14 straipsnio 2 dalimi (kol ji nebuvo pakeista priėmus Reglamentą „Omnibus“), kurioje jau buvo numatyta galimybė taikyti šią fiksuotąją normą iš ESF remiamiems veiksmams. Reglamentu „Omnibus“ išplečiamas šios fiksuotosios normos naudojimas, apimant visus ESI fondus. Vis dėlto tarp šių dviejų nuostatų yra svarbus skirtumas. ESF reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nebuvo numatyta išimtis dalyviams mokamiems atlyginimams ir išmokoms. Todėl jie buvo priskiriami likusioms tinkamoms finansuoti veiksmų išlaidoms. Tai reiškia, kad ESF reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta galimybės paramos gavėjams deklaruoti dalyviams sumokėtų atlyginimų ir išmokų papildomai, kartu su išlaidomis, kurios buvo apskaičiuotos pagal fiksuotąją normą ir tiesiogines personalo išlaidas. Todėl nebuvo paskatos taikyti ESF reglamento 14 straipsnio 2 dalies, nes taikant 40 proc. fiksuotąją normą tinkamoms finansuoti tiesioginėms personalo išlaidoms dažnai pritrūkdavo finansavimo siekiant padengti dalyviams sumokėtų atlyginimų ir išmokų išlaidas. Todėl Reglamentu „Omnibus“ ne tik buvo išplėstas fiksuotosios normos taikymas visiems ESI fondams, bet ir (jei veiksmai įgyvendinami remiant ESF, ERPF arba EŽŪFKP) sudarytos sąlygos dalyviams mokamus atlyginimus ir išmokas laikyti papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į fiksuotąją normą (BNR 68b straipsnio 1 dalies antra pastraipa). Tai reiškia, kad įsigaliojus Reglamentui „Omnibus“, tokie atlyginimai (t. y. (mėnesinis) bendras darbuotojų atlygis) ir išmokos (pvz., bedarbio pašalpos, bet ne dienpinigiai arba kelionpinigiai) gali būti susigrąžinami papildomai, kartu su veiksmams taikomomis tiesioginėmis personalo išlaidomis ir fiksuotąja norma, pasinaudojant BNR 68b straipsnio 1 dalimi. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sąvokai „dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos“ priskiriami ne tik paramos gavėjo mokami atlyginimai ir išmokos, bet ir atvejai, kai šiuos atlyginimus ir išmokas sumoka trečioji šalis (tada, kai jie laikomi tinkamomis finansuoti išlaidomis). Pavyzdžiui, tai taikoma ESF atveju, kai jie atitinka ESF reglamento 13 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus (29).

—

40 proc. fiksuotosios normos taikymas Šia nuostata suteikiama galimybė vadovaujančiajai institucijai naudoti iki 40 proc. siekiančią fiksuotąją normą nereikalaujant atlikti skaičiavimo taikytinai normai nustatyti. Tai reiškia, kad vadovaujančioji institucija gali naudoti bet kokią kitą normą, kuri nėra didesnė nei 40 proc., ir nėra reikalaujama jos pagrįsti. Ši nuostata taikoma nedarant poveikio reikalavimui užtikrinti vienodą požiūrį į paramos gavėjus. Vis dėlto vadovaujančioji institucija gali nustatyti didesnę nei 40 proc. normą taikydama vieną iš BNR 67 straipsnio 5 dalyje nustatytų metodų (t. y. nėra patenkama į 68b straipsnio taikymo sritį). Galiausiai, kaip paaiškinta 3.1.2.2 skyriuje, pagal BNR 68b straipsnio 2 dalį ši iki 40 proc. siekianti fiksuotoji norma negali būti naudojama vykdant veiksmą, kai to veiksmo bendros tiesioginės personalo išlaidos apskaičiuojamos pagal fiksuotąją normą (pvz., pagal BNR 68a straipsnio 1 dalyje nustatytą fiksuotąją normą).

Pavyzdys Mokymo kurso apskaičiuotos išlaidos yra tokios: Iš viso tiesioginių išlaidų 55 000 Tiesioginės personalo išlaidos 30 000 Patalpų išlaidos 4 000 Kelionės išlaidos 5 000 Maitinimas 1 000 Informavimas / viešinimas 5 000 VUT išmokos mokomiems asmenims 10 000 Iš viso netiesioginių išlaidų 5 000 Netiesioginės personalo išlaidos 4 000 Elektra, telefonas 1 000 Vadovaujančioji institucija gali nuspręsti šiam projektui taikyti BNR reglamento 68b straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju didžiausias pagal dotacijos susitarimą skiriamas asignavimas būtų toks: Tiesioginės personalo išlaidos: 30 000 EUR Kitos išlaidos: 30 000 × 40 proc. = 12 000 EUR Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) mokomiems asmenims mokamos išmokos gali būti deklaruojamos papildomai, kartu su tiesioginėmis personalo išlaidomis ir fiksuotosiomis normomis, todėl bendros tinkamos finansuoti išlaidos bus tokios: Iš viso išlaidų: 30 000 + 12 000 + 10 000 = 52 000 EUR

3.1.2.4.   BNR nustatytų fiksuotųjų normų pagrindimas

Taikant fiksuotąsias normas, nurodytas BNR 68 straipsnio pirmos pastraipos b punkte, 68b straipsnio 1 dalyje ir 68a straipsnio 1 dalyje, sudaromos sąlygos naudoti normą, kuri yra „iki“ atitinkamame straipsnyje nustatytos fiksuotosios normos, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą tai normai nustatyti. Tai reiškia, kad vadovaujančioji institucija gali naudoti bet kokią normą, kuri yra ne didesnė nei atitinkamame straipsnyje nurodyta norma, ir neturės pagrįsti, kodėl pasirinko šią normą, net jei ji yra mažesnė nei Reglamente nurodyta norma. Jei pasirenkama mažesnė norma, nereikalaujama atlikti jokių skaičiavimų.

Priimant sprendimą, kuri fiksuotoji norma turi būti taikoma, turi būti laikomasi vienodo požiūrio į paramos gavėjus principo.

3.1.2.5.   Taikymo terminai

Reglamentu „Omnibus“ nustatyti pakeitimai BNR 68 straipsniui ir nauji BNR 68a bei 68b straipsniai taikomi nuo reglamento įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. (30)

Šios nuostatos gali būti taikomos veiksmams, kuriuos įgyvendinsiantys galimi paramos gavėjai dar neatrinkti (t. y. kvietimas teikti pasiūlymus tebevyksta arba paskelbtas naujas kvietimas teikti pasiūlymus). Dėl to, kad šiomis nuostatomis paramos gavėjams suteikiama daugiau naudos, jas taip pat galima taikyti veiksmams, kurie jau įgyvendinami, jei vykdomos visos šios sąlygos:

—	paramos sąlygos (taikomos remiantis naujomis nuostatomis) nustatomos būsimai veiklai, t. y. būsimam veiksmo įgyvendinimui;

—	laikomasi vienodo požiūrio į paramos gavėjus principo;

—	jau įgyvendinamiems veiksmams, jei paramos gavėjas sutinka su sąlygų pakeitimu ir su tuo, kad išlaidos bus atlyginamos naudojant supaprastintą išlaidų apmokėjimą;

—

aiškiai atskiriamas laikotarpis, kai išlaidos buvo atlyginamos remiantis realiosiomis išlaidomis (arba taikant ankstesnes su supaprastintu išlaidų apmokėjimu susijusias nuostatas), nuo laikotarpio, kai naudojamas Reglamentu „Omnibus“ nustatytas supaprastintas išlaidų apmokėjimas. Pavyzdžiui, jei netiesioginėms išlaidoms nustatoma fiksuotoji norma, kurią sudaro 15 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų (BNR 68 straipsnio pirmos pastraipos b punktas), tai turėtų būti nustatyta, kad nuo tam tikros dienos (x diena negali būti anksčiau nei 2018 m. rugpjūčio 2 d.) netiesioginės išlaidos bus apskaičiuojamos ir atlyginamos pagal tą fiksuotąją normą, t. y. ši netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma bus taikoma visoms personalo išlaidoms, patirtoms nuo tos pačios dienos (x dienos). Pagal tą patį principą taikoma 40 proc. fiksuotoji norma, nustatyta BNR 68b straipsnio 1 dalyje, įskaitant galimybę deklaruoti dalyviams sumokėtas išmokas ir atlyginimus. Pavyzdžiui, ESF veiksmams, kuriems parama buvo suteikta remiantis ESF reglamento 14 straipsnio 2 dalimi iki įsigaliojant Reglamentui „Omnibus“, kaip papildomos tinkamos finansuoti išlaidos gali būti deklaruojamos tik nuo × dienos dalyviams sumokėtos išmokos ir atlyginimai.

Pavyzdys Vadovaujančioji institucija visas likusias veiksmo tinkamas finansuoti išlaidas siekia apskaičiuoti veiksmo tinkamoms finansuoti tiesioginėms personalo išlaidoms taikydama 150 000 EUR fiksuotąją normą. Pagal BNR 68b straipsnio 1 dalį vadovaujančioji institucija nusprendžia taikyti 35 proc. normą. Tai reiškia, kad bendros tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos bus tokios: 150 000 EUR + (150 000 EUR × 0,35) = 202 500 EUR.

Pavyzdys (ESI fondai). Bendruomenės inicijuota vietos plėtra Vadovaujančioji institucija, remdamasi patirtimi, įvertino tipinę tam tikros vietos veiklos grupės (VVG) einamųjų ir aktyvaus pritaikymo išlaidų dalį išlaidose, patirtose pagal bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją įgyvendinant vietos veiksmus ir rengiantis VVG bendradarbiavimo veiklai bei ją įgyvendinant. Nors ESI fondų parama einamosioms ir aktyvaus pritaikymo išlaidoms negali viršyti 25 proc. visų pagal bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją patirtų viešųjų išlaidų, kaip nustatyta BNR reglamento 35 straipsnio 2 dalyje, patirtis rodo, kad ši procentinė dalis dažniausiai iš tikrųjų būna mažesnė. Vadovaujančioji institucija nustato (taikydama sąžiningą, teisingą ir patikrinamą metodiką, grindžiamą BNR 67 straipsnio 1 dalies d punktu ir 5 dalies a punktu, bet ne BNR 68 straipsnio a punktu, nes fiksuotoji norma pagal BNR 35 straipsnio 2 dalį taikoma ne tik netiesioginėms išlaidoms) 17 proc. įgyvendinimo išlaidų, patirtų įgyvendinant veiksmus pagal bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją ir rengiant bei įgyvendinant VVG bendradarbiavimo veiklą, fiksuotąją normą, kuri skirta šioms išlaidoms padengti: — einamosioms išlaidoms (veiklos, personalo, mokymo išlaidoms, su viešaisiais ryšiais susijusioms išlaidoms, finansinėms išlaidoms, su strategijos stebėjimu ir vertinimu susijusioms išlaidoms, žr. BNR 35 straipsnio 1 dalies d punktą); — išlaidoms, susijusioms su bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos aktyviu pritaikymu (siekiant sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotųjų subjektų mainams teikiant informaciją ir skatinant įgyvendinti strategiją, taip pat padėti galimiems paramos gavėjams plėtoti veiksmus ir rengti paraiškas, žr. BNR 35 straipsnio 1 dalies e punktą). Todėl, jeigu vietos veiklos grupei skirtas biudžetas, numatytas veiksmams pagal bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją įgyvendinti ir VVG 2014–2020 m. bendradarbiavimo veiklai parengti ir įgyvendinti, yra 1,5 mln. EUR (1 tipas), didžiausias biudžetas, skirtas einamosioms ir aktyvaus pritaikymo išlaidoms, bus 1,5 mln. EUR × 17 proc. = 255 000 EUR (2 tipas). Todėl bendras biudžeto asignavimas vietos veiklos grupei yra 1,755 mln. EUR. Tai reiškia, kad įgyvendinimo etapu paramos gavėjui kaskart paprašius atlyginti patirtas projekto išlaidas, VVG taip pat galės pareikalauti 17 proc. tos sumos savo einamosioms ir aktyvaus pritaikymo išlaidoms padengti. Pavyzdžiui, jeigu patirtos projekto išlaidos sudaro 1 000 EUR (1 tipas), vietos veiklos grupė vadovaujančiajai institucijai gali deklaruoti 1 000 EUR × 17 proc. = 170 EUR (2 tipas) savo einamųjų ir aktyvaus pritaikymo išlaidų. Vietos veiklos grupei nereikės pateikti dokumentų, patvirtinančių jos einamąsias ir aktyvaus pritaikymo išlaidas, deklaruotas remiantis fiksuotąja norma, tačiau turės būti galima patikrinti 17 proc. dydžio normos nustatymo metodiką. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad fiksuotoji norma gali būti nustatoma ir atskirai, t. y. tik einamosioms arba tik aktyvaus pritaikymo išlaidoms. Pastaba. Atkreipkite dėmesį, kad, kaip nurodyta pirmiau pateiktame pavyzdyje, fiksuotoji norma nebūtinai turi būti nustatoma remiantis norma, taikyta nustatant didžiausią galimą viršutinę 25 proc. ribą. Tačiau, kad ir kokia metodika būtų taikoma fiksuotajai normai nustatyti, turi būti laikomasi BNR 35 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl didžiausios galimos einamųjų ir aktyvaus pritaikymo išlaidų sumos.

3.2.   Fiksuotieji vieneto įkainiai

3.2.1.    Bendrieji principai

Taikant fiksuotuosius vieneto įkainius, visos tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos arba jų dalis bus skaičiuojamos kiekybinius veiklos rodiklius – įnašus, atliktą darbą arba rezultatus – dauginant iš fiksuotojo vieneto įkainio, kuris nustatomas iš anksto. Šia galimybe gali būti naudojamasi įgyvendinant bet kokio tipo veiksmą, projektą arba projekto dalį, jei tik galima nustatyti su veikla ir fiksuotaisiais vieneto įkainiais susijusius kiekius. Fiksuotieji vieneto įkainiai paprastai taikomi lengvai nustatomiems kiekiams.

Fiksuotasis vieneto įkainis gali būti pagrįstas procesu, siekiant realiąsias veiksmo vykdymo išlaidas padengti kuo tiksliau jas suapvalinus. Jis taip pat gali būti pagrįstas pasiekimais (atliktu darbu ar rezultatais) arba apibrėžtas remiantis ir procesu, ir pasiekimais. Be to, vieno veiksmo skirtingoms veiklos rūšims gali būti apibrėžti skirtingi fiksuotieji vieneto įkainiai.

Rinkdamosi tarp procesu ir pasiekimais pagrįstų fiksuotųjų vieneto įkainių vadovaujančiosios institucijos turėtų atsižvelgti į audito seką.

Pavyzdys (ESF) a) Procesu pagrįstas fiksuotasis vieneto įkainis.1 000 valandų trukmės 20 žmonių pažengusio lygio IT mokymams organizuoti tinkamos finansuoti išlaidos gali būti apskaičiuotos mokymo valandos kainą dauginant iš bendro kiekvienam mokomam asmeniui skirtų valandų skaičiaus. Valandos kaina yra iš anksto nustatyta vadovaujančiosios institucijos ir nurodyta dokumente, kuriuo nustatomos paramos sąlygos. Pavyzdžiui, tarkime, kad vadovaujančioji institucija kiekvienam mokomam asmeniui nustato 7 EUR per valandą mokymo kainą, didžiausia projektui skiriama subsidija būtų: 1 000 valandų × 20 mokomų asmenų × 7 EUR už vieną vieno mokomo asmens mokymo valandą = 140 000 EUR. Baigus įgyvendinti veiksmą, galutinės tinkamos finansuoti išlaidos bus nustatytos pagal realųjį kiekvienam mokomam asmeniui skirtų valandų skaičių (į jį gali įeiti tam tikras pateisinto nebuvimo atvejų skaičius) remiantis faktiniu mokomų asmenų dalyvavimu ir įvykusiais kursais. Vis tik reikės pateikti tikslius mokytų asmenų lankomumo lapus, kuriuose būtų pateikta išsami informacija apie mokymo veiklą ir patvirtintas faktinis mokytų asmenų dalyvavimas. Jei galiausiai paaiškėja, kad mokymuose dalyvavo tik 18 žmonių, šeši iš jų mokėsi po 900 valandų, penki – po 950 valandų, penki – po 980 valandų, o likę du – po 1 000 valandų, bendrą valandų skaičių padauginus iš mokomų asmenų skaičiaus bus gautas toks rezultatas: 900 × 6 + 950 × 5 + 980 × 5 + 1 000 × 2 = Iš viso 17 050 mokymo valandų atsižvelgiant į mokytų asmenų skaičių. Tinkamos finansuoti išlaidos bus: 17 050 mokymo valandų × 7 EUR = 119 350 EUR. b) Rezultatais pagrįstas fiksuotasis vieneto įkainis. Pažengusio lygio IT mokymams skirta 1 000 valandų, juos sudaro 5 moduliai po 200 valandų. Kaip nurodyta BNR 67 straipsnio 5 dalies a punkte, buvo naudota sąžininga, teisinga ir patikrinama metodika siekiant nustatyti bendras 25 dalyviams skirtų IT mokymų išlaidas. Sėkmingai mokymuose dalyvavusiems asmenims numatoma skirti iš viso 140 000 EUR. Atsižvelgiant į ankstesnę mokymų nebaigusių asmenų procentinę dalį (20 proc., t. y. 5 dalyviai), fiksuotojo vieneto įkainis vienam dalyviui, kuris sėkmingai dalyvavo viename modulyje, būtų: 140 000 EUR / 20 dalyvių / 5 modulių = 1 400 EUR (fiksuotasis vieneto įkainis vienam dalyviui, kuris sėkmingai dalyvavo viename modulyje). Audito sekos tikslu reikės pateikti dokumentą, kuriuo įrodoma, kad asmuo atitiko dalyviui nustatytus reikalavimus, ir sertifikatą už kiekvieną sėkmingai užbaigtą modulį arba visą kursą. Laiko apskaitos žiniaraščių pateikti nereikės.

Pavyzdys (ERPF, pasiekimais pagrįstas fiksuotasis vieneto įkainis). Paramos gavėjas – regioniniai rūmai – rengia konsultacijas regiono mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Konsultacijas teikia regioninių rūmų patarėjai. Remiantis ankstesnėmis rūmų konsultacijų skyriaus sąskaitomis apskaičiuota vienos konsultacijų dienos kaina – 350 EUR. Paramos suma bus skaičiuojama pagal šią formulę: dienų skaičius × 350 EUR. Vis tik reikės pateikti tikslius darbo laiko apskaitos žiniaraščius su išsamia informacija apie konsultacijas ir patarėjų dalyvavimą.

Pavyzdys (ESF, rezultatais pagrįstas fiksuotasis vieneto įkainis). Šešių mėnesių trukmės pagalbos darbo ieškantiems asmenims programa (toliau – veiksmas) galėtų būti finansuojama pagal fiksuotąjį vieneto įkainį (pvz., 2 000 EUR vienam asmeniui), taikomą kiekvienam iš 20 veiksmo dalyvių, gavusiam darbą ir išlaikiusiam jį tam tikrą iš anksto nustatytą laikotarpį, pvz., šešis mėnesius. Atsižvelgiant į išlaidas visiems dalyviams, buvo nustatytas 2 000 EUR fiksuotasis vieneto įkainis vienam sėkmingam dalyviui. Todėl iš šios sumos taip pat padengiamos nesėkmingų dalyvių išlaidos.

Didžiausia galima subsidija šiam veiksmui apskaičiuojama taip: 20 asmenų × 2 000 EUR už įdarbinimą = 40 000 EUR.

Galutinės tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos remiantis faktiniu vykdant veiksmą atliktu darbu: jei į darbo rinką buvo įtraukta ir savo darbo vietas reikiamą laikotarpį išsaugojo tik 17 asmenų, galutinės tinkamos finansuoti išlaidos, kuriomis remiantis paramos gavėjui bus mokama subsidija, bus tokios: 17 × 2 000 EUR = 34 000 EUR.

Pavyzdys (EŽŪFKP, pasiekimais pagrįstas fiksuotasis vieneto įkainis). Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 21 straipsnis).

Miško savininkas septynerius metus gaus paramą trijų hektarų miško įveisimui ir priežiūrai. Vadovaujančioji institucija (miško įveisimo ir priežiūros) išlaidas nustatė iš anksto, atsižvelgdama į miško rūšį. Ši metodika bus įtraukta į kaimo plėtros programą. Fiksuotieji vieneto įkainiai yra tokie: miško įveisimui – 2 000 EUR/ha, priežiūrai – 600 EUR/ha pirmaisiais metais ir po 500 EUR/ha vėlesniais metais.

Taigi bendros tinkamos finansuoti išlaidos bus tokios:

3 ha × 2 000 EUR/ha + 3 ha × 600 EUR/ha + (3 ha × 500 EUR/ha) × 6 metai= 16 800 EUR.

Pavyzdys (EJRŽF, procesu pagrįstas fiksuotasis vieneto įkainis) Duomenų rinkimas (su laivu susijusios išlaidos)

Dienos naudojimosi laivu normos apskaičiuojamos pagal ankstesnius duomenis (praėjusių metų vidurkiai). Todėl projektui skirtų dienų skaičius pagrindžiamas įrašais žurnaluose.

3.2.2.    Pagal valandinį įkainį apskaičiuojamos personalo išlaidos (BNR 68a straipsnio 2–4 dalys)

Valandinio įkainio apskaičiavimas

BNR 68a straipsnio 2–4 dalyse nustatytas konkretus personalo išlaidų apskaičiavimo metodas (31). Pagal šį straipsnį personalo išlaidos gali būti nustatytos valandinį įkainį apskaičiuojant šiuo būdu:

Prieš įsigaliojant Reglamentui „Omnibus“ šis personalo išlaidų apskaičiavimo metodas jau buvo numatytas BNR 68 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto Reglamentu „Omnibus“ buvo nustatyti papildomi šios nuostatos pakeitimai (dabar ji perkelta į naujo BNR 68a straipsnio 2–4 dalis), siekiant paaiškinti jos taikymą ir sudaryti sąlygas ją taikyti ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams.

Pirmiau tekste pateiktas personalo išlaidų apskaičiavimo būdas susijęs su veiksmo įgyvendinimu. Veiksmo įgyvendinimas turi būti suprantamas kaip visus veiksmo etapus apimanti sąvoka. Nėra siekiama neįtraukti kokių nors personalo išlaidų, susijusių su konkrečiais veiksmo etapais.

Vardiklis, t. y. 1 720 valandų, yra standartinis metinis darbo laikas, kurį galima taikyti tiesiogiai, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų kokius nors skaičiavimus. Šis skaičius grindžiamas vidutiniu savaitiniu darbo valandų skaičiumi valstybėse narėse, padaugintu iš 52 savaičių, nuo jo atskaitant kasmetines mokamas atostogas ir vidutinį metinį švenčių dienų skaičių.

Bet skaitiklis turi būti pagrįstas. BNR daroma nuoroda į „vėliausias į apskaitą įtrauktas metines bendrąsias darbo išlaidas“. Vis dėlto BNR bendrosios darbo išlaidos nėra apibrėžtos. Pagal BNR 65 straipsnio 1 dalį nacionalinėse tinkamumo finansuoti taisyklėse turės būti apibrėžta tai, kas įtraukiama į metines bendrąsias darbo išlaidas, atsižvelgiant į įprastinius apskaitos metodus (žr. 4.2.2 skyrių) (32) ir nacionalines taisykles (pvz., pagal nacionalines taisykles gali būti nustatyta, kad važinėjant į darbą patiriamos išlaidos yra bendrųjų darbo išlaidų dalis).

Reglamente nurodoma, kad valandinis įkainis apskaičiuojamas naudojant „vėliausias“ į apskaitą įtrauktas metines bendrąsias darbo išlaidas. Tai reiškia, kad turi būti naudojami naujausi turimi duomenys. Taigi skaičiavimo metodas, kuris grindžiamas paramos gavėjo ankstesniais duomenimis, paprastai nėra tinkamas. BNR 68a straipsnio 2 dalyje vartojant žodį „vėliausias“ siekiama užtikrinti, kad būtų naudojami pakankamai nauji duomenys, taigi būtų orientuojamasi į realiąsias personalo išlaidas.

Metinės bendrosios darbo išlaidos neturi būti susijusios su kalendoriniais metais arba finansiniais metais (pvz., tai gali būti duomenys, susiję su laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn.). Svarbu, kad bendrosios darbo išlaidos būtų susijusios su visu 12 mėnesių laikotarpiu. Tai gali būti 12 mėnesių laikotarpis prieš baigiantis (veiksmo ar programos) ataskaitiniam laikotarpiui, 12 mėnesių laikotarpis prieš dotacijos susitarimą arba praėjusių kalendorinių metų 12 mėnesių laikotarpis. Pagal BNR 68a straipsnį, jei nėra duomenų apie visą 12 mėnesių laikotarpį, tai:

—

tokie duomenys gali būti nustatomi remiantis turimomis į apskaitą įtrauktomis bendrosiomis darbo išlaidomis (pvz., vadovaujančioji institucija gali panaudoti turimus darbuotojo duomenis, susijusius su keturių mėnesių laikotarpiu, ir juos ekstrapoliuoti į metines bendrąsias darbo išlaidas, kai tinkama atsižvelgdama į tokius aspektus, kaip teisės aktuose nustatyti atostoginiai arba vadinamasis 13-asis atlyginimas);

—	tokie duomenys gali būti ekstrapoliuoti iš darbo sutarčių, atsižvelgiant į darbdavio tinkamas finansuoti socialines įmokas ir visus kitus privalomus mokėjimus;

—	tokie duomenys gali būti nustatomi pagal kolektyvines sutartis.

Metinės bendrosios darbo išlaidos gali būti grindžiamos to asmens realiosiomis darbo išlaidomis. Jei apie atskirus mėnesius yra nepilni duomenys, galima naudoti ekstrapoliuojant gautas vertes, siekiant apskaičiuoti patikimą pakaitinę vertę 12 mėnesių laikotarpio realiosioms išlaidoms.

Metinės bendrosios darbo išlaidos taip pat gali būti nustatomos remiantis vidutinėmis didesnės darbuotojų grupės darbo išlaidomis, pvz., to paties lygio darbuotojų darbo išlaidomis arba panašiomis priemonėmis, kurios iš esmės yra susijusios su darbo išlaidų dydžiu.

Vėliausios metinės bendrosios darbo išlaidos turi būti įtrauktos į apskaitą. Tai gali būti padaryta naudojant sąskaitas, darbo užmokesčio ataskaitas, darant nuorodas į viešai skelbiamus susitarimus arba dokumentus ir pan. Jų auditas neturi būti atliktas ex ante, bet turi būti galima atlikti jų auditą.

Susiklosčius konkrečioms aplinkybėms, valandinio įkainio dydis taip pat gali būti nustatytas pradėjus įgyvendinti projektą. Pavyzdžiui, jis gali būti nustatytas tuo metu, kai darbuotojas pradeda dalyvauti įgyvendinant konkretų projektą (pasirašoma darbo sutartis arba pasikeičia darbuotojo vykdoma užduotis) arba kai paramos gavėjas vadovaujančiajai institucijai pateikia patirtų išlaidų ataskaitą. Vis dėlto šiuo atveju tai, kad naudojama ši metodika, turi būti nurodyta dokumente, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

3.2.3.    Tinkamų finansuoti personalo išlaidų nustatymas naudojant apskaičiuotą valandinį įkainį

Dirbtos valandos turi būti nustatomos laikantis atitinkamos veiksmų programos tinkamumo finansuoti taisyklių. Tinkamos finansuoti personalo išlaidos turėtų būti skaičiuojamos ir deklaruojamos remiantis tik dirbtų valandų skaičiumi. Pavyzdžiui, kasmetinės atostogos jau įtrauktos į valandinių personalo įkainių skaičiavimą. Laikinojo nedarbingumo atostogos gali būti deklaruojamos kaip personalo išlaidos, jei susijusias išlaidas apmoka paramos gavėjas (t. y. paramos gavėjas patiria šias išlaidas). Jei išlaidas padengia trečioji šalis (pvz., su ilgalaikėmis laikinojo nedarbingumo atostogomis susijusias išlaidas padengia socialinės apsaugos sistema) arba jei nemokamų atostogų ar nebuvimo darbe (pvz., nebuvimas darbe be leidimo) atvejais paramos gavėjas nepatiria išlaidų, neturėtų būti atsižvelgiama į atitinkamas nedirbtas valandas arba dienas nustatant tinkamas finansuoti personalo išlaidas, kurios gali būti deklaruotos. Taip yra todėl, kad tokiais atvejais paramos gavėjas nepatiria išlaidų. Vis dėlto, jei patiriamos personalo išlaidos, susijusios su papildomais darbuotojais, kurie pakeičia laikinojo nedarbingumo atostogų (ar kitų rūšių atostogų) išėjusį asmenį, šios personalo išlaidos yra tinkamos finansuoti (t. y. atitinkamos dirbtos valandos įskaičiuojamos į tokiu atveju nustatomas tinkamas finansuoti personalo išlaidas).

Kaip nurodyta BNR 68a straipsnio 3 dalyje, deklaruojant faktiškai dirbtas valandas, jos negali viršyti valandų skaičiaus, kuris naudojamas apskaičiuoti taikant BNR 68a straipsnio 2 dalyje nurodyta metodą. Tai reiškia, kad jei 1 720 valandų naudojamos kaip vardiklis, deklaruojamų valandų negali būti daugiau nei 1 720. Taigi 1 720 valandų yra didžiausias valandų skaičius, kurį galima deklaruoti kaip vykdant tam tikrą veiksmą per 12 mėnesių laikotarpį dirbtas valandas. Jei kaip vardiklis naudota 1 720 valandų pro rata dalis, taikomas tas pats principas (pvz., darbuotojui pagal sutartį dirbant 50 proc. viso darbo laiko, vardiklis būtų 860 valandų; tai reiškia, kad atitinkamo darbuotojo atveju didžiausias galimas deklaruoti valandų skaičius yra 860. Jei darbuotojui pavesta atlikti užduotis keliuose veiksmuose, atitinkamai nustatoma pro rata viršutinė riba kiekvienam veiksmui).

Kaip konkrečiai nurodyta BNR 68a straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, tokia tvarka netaikoma ETB, kai įgyvendinant veiksmą dirbama ne visą darbo dieną ir kai valandinį įkainį galima padauginti iš faktiškai dirbtų valandų, taip galimai viršijant 1 720 valandų skaičių.

Kai naudojama 1 720 valandų taisyklė, gauta valandinio įkainio suma turi būti laikoma fiksuotuoju vieneto įkainiu. Šis fiksuotasis vieneto įkainis gali būti naudojamas atlyginant personalo išlaidas arba taip pat gali būti naudojamas apskaičiuojant visas netiesiogines išlaidas (pvz., taikant 15 proc. fiksuotąją normą pagal BNR 68 straipsnio pirmos pastraipos b punktą), arba net siekiant apskaičiuoti visas likusias tinkamas finansuoti išlaidas (taikoma 40 proc. fiksuotoji norma pagal BNR 68b straipsnio 1 dalį). Bendra suma, kuri buvo apibrėžta taikant tokias fiksuotąsias normas, taip pat laikoma fiksuotuoju vieneto įkainiu.

Tuo atveju, jei projektas įgyvendinamas kelerius metus, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti atnaujinti valandinį personalo įkainį gavusi naujų duomenų arba visą įgyvendinimo laikotarpį taikyti tuos pačius įkainius. Jei įgyvendinimo laikotarpis labai ilgas, geroji praktika būtų nustatyti tarpinius etapus, kada galėtų būti peržiūrimas valandinis personalo įkainis, ir tai, kaip jis galėtų būti peržiūrimas.

3.2.4.    Darbuotojai, kurie įgyvendindami veiksmą dirba ne visą darbo laiką, bet per mėnesį dirbto laiko dalis yra fiksuotoji

Jei darbuotojai įgyvendindami užduotį dirba ne visą darbo dieną, bet per mėnesį dirbto laiko procentinė dalis yra fiksuotoji, BNR 68a straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nėra reikalavimo įdiegti darbo laiko registravimo sistemos siekiant patikrinti dirbtų valandų skaičių. Vis dėlto darbdavys turėtų parengti dokumentą, kuriame nurodoma fiksuotoji procentinė dalis, dirbta įgyvendinant veiksmą per mėnesį, ir gali naudoti šią procentinę dalį tinkamoms finansuoti personalo išlaidoms apskaičiuoti. Ši procentinė dalis taip pat gali būti nustatyta darbo sutartyje. Pavyzdžiui, jei darbuotojas 60 proc. savo darbo laiko praleidžia įgyvendindamas projektą, tinkamos finansuoti tiesioginės personalo išlaidos tam darbuotojui gali būti apskaičiuojamos bendrąsias darbo išlaidas (grindžiamas arba realiosiomis išlaidomis, arba apskaičiuotu fiksuotuoju vieneto įkainiu) padauginus iš 60 proc.

3.2.5.    Taikymo terminai

Reglamentu „Omnibus“ nustatyti pakeitimai 1 720 valandų metodikai taikomi nuo reglamento įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. Vis dėlto vadovaujančioji institucija gali jį taikyti įgyvendinamiems veiksmams, jei laikomasi tam tikrų sąlygų (žr. 3.1.2.5).

Pavyzdys (ERDF). Tam tikrų rūšių MVĮ skirtuose mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų projektuose pagrindinę išlaidų dalį dažnai sudaro personalo išlaidos. Galimybė taikyti fiksuotuosius vieneto įkainius, šioms MVĮ yra sveikintinas supaprastinimas. Fiksuotasis vieneto įkainis veiklai šiuo atveju išreiškiamas kaip valandinis įkainis, taikomas personalo faktiškai dirbtų valandų skaičiui. Jis iš anksto apibrėžiamas dokumente, kuriuo nustatomos paramos sąlygos, įskaitant didžiausią galimą finansinės paramos sumą, apskaičiuojamą didžiausią galimą dirbtų valandų skaičių padauginus iš fiksuotojo vieneto įkainio (apskaičiuotos projekte dalyvavusio personalo išlaidos).

Siekiant padengti realiąsias išlaidas kuo tiksliau jas suapvalinus ir atsižvelgiant į regionų ir sričių skirtumus, fiksuotasis vieneto įkainis apibrėžiamas kaip valandinis personalo įkainis pagal šią formulę:

valandinis personalo įkainis = bendrasis metinis atlyginimas (įskaitant teisės aktais nustatytus mokesčius), padalintas iš teisėto darbo valandų vidurkio (atsižvelgiant į kasmetines atostogas).

Pavyzdžiui: valandinis personalo įkainis = 60 000 EUR/(1 980 valandų – 190 kasmetinių atostogų valandų) = 60 000/1 790 = 33,52 EUR/val.

Finansinė parama veiksmui apskaičiuojama valandinį įkainį dauginant iš tikrojo ir patikrinto dirbtų valandų skaičiaus. Todėl MVĮ turi saugoti visus įgyvendinant projektą dirbusių darbuotojų dirbtų valandų skaičių patvirtinančius dokumentus, o vadovaujančioji institucija – visus dokumentus, kuriais grindžiamas valandinis personalo įkainis. Iš esmės, jei patikrinus paaiškėja, kad dirbtų valandų skaičius mažesnis, galutinė išmokos suma taip pat sumažinama.

Kitas pavyzdys. Viskas taip pat, kaip pirmiau pateiktame pavyzdyje, bet valandinis personalo įkainis grindžiamas BNR 68a straipsnio 2 dalimi.

Valandinis personalo įkainis = vėliausiai į apskaitą įtrauktas bendrasis metinis atlyginimas (įskaitant teisės aktais nustatytus mokesčius), padalintas iš 1 720 valandų.

Pavyzdžiui: valandinis įkainis = 60 000 EUR/1 720 val. = 60 000/1 720 = 34,88 EUR/val.

3.3.   Fiksuotosios sumos

3.3.1.    Bendrieji principai

Tuo atveju, kai naudojamos fiksuotosios sumos, visos tinkamos finansuoti veiksmo arba projekto išlaidos arba jų dalis apskaičiuojamos remiantis iš anksto nustatyta suma, kurią tinkamai pagrindžia vadovaujančioji institucija (33) ir kuri sumokama, jei atliekama iš anksto apibrėžta veikla ir (arba) darbai.

Fiksuotosios sumos gali būti tinkamos teikiant subsidijas, kai fiksuotieji vieneto įkainiai nėra tinkamas sprendimas, pvz., rengiant priemonių rinkinį, organizuojant nedidelį vietos seminarą ir pan.

Tam tikrais atvejais vadovaujančiosios institucijos gali būti atgrasytos naudoti fiksuotąsias sumas, nes paprastai rezultatas vertinamas kaip pasiektas arba nepasiektas, todėl tokioje padėtyje yra tik dvi išeitys – išmokėti sumą arba jos neišmokėti, priklausomai nuo to, ar rezultatas buvo visapusiškai pasiektas. Vis dėlto tai galima sušvelninti nustatant mokėjimus dalimis, kurie susieti su tuo, ar pasiekiamos tam tikros iš anksto nustatytos tarpinės reikšmės.

3.3.2.    Reglamentu „Omnibus“ nustatyti pakeitimai ir taikymo terminai

Prieš įsigaliojant Reglamentui „Omnibus“, fiksuotųjų sumų naudojimas buvo apribotas 100 000 EUR ar mažesne viešojo įnašo suma. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudoti fiksuotąsias sumas, Reglamentu „Omnibus“ šis apribojimas buvo išbrauktas. Tai reiškia, kad nuo Reglamento „Omnibus“ įsigaliojimo dienos vadovaujančioji institucija gali nustatyti fiksuotąsias sumas, kai viešoji parama yra didesnė nei 100 000 EUR.

3.3.3.    Fiksuotosios sumos pavyzdžiai

Pavyzdys (ERDF). Siekdama reklamuoti vietos gaminius mažų įmonių grupė nori bendrai dalyvauti komercinėje mugėje.

Atsižvelgdama į nedideles veiksmo išlaidas, vadovaujančioji institucija, skaičiuodama viešąją paramą, nusprendžia naudoti fiksuotąsias sumas. Šiuo tikslu įmonių grupės prašoma pateikti stendo nuomos, montavimo ir naudojimo išlaidų biudžetą. Remiantis šiuo pasiūlymu nustatoma 20 000 EUR fiksuotoji suma. Ši suma paramos gavėjui bus išmokėta pateikus dalyvavimo mugėje įrodymą. Sutarto 20 000 EUR biudžeto dokumentas turėtų būti saugomas auditų tikslais (fiksuotosios sumos ex ante apskaičiavimo patikra).

Pavyzdys (ESF). Vaikų priežiūros paslaugas administruojančiai NVO reikalinga parama naujai veiklai pradėti. Pateikdama išsamų biudžeto projektą ji į pasiūlymą įtraukia fiksuotąją sumą, skirtą pradėti veiklai ir jai vykdyti vienus metus. Praėjus pirmiems metams veikla būtų tęsiama savarankiškai. Pavyzdžiui, fiksuotąja suma būtų padengtos išlaidos, susijusios su vieno asmens, kuris vienus metus atsakingas už vaikų priežiūrą, atlyginimu, naujos įrangos nusidėvėjimu, šios naujos veiklos viešinimo išlaidomis ir netiesioginėmis šios veiklos išlaidomis, susijusiomis su jos administravimu ir apskaita, mokesčiais už vandenį, elektrą, šildymą, nuomą ir pan.

Remdamasi išsamiu biudžeto projektu vadovaujančioji institucija skiria visas šias išlaidas padengiančią 47 500 EUR fiksuotąją sumą. Baigus veiksmą ši suma būtų sumokėta NVO pagal atliktą darbą, jei būtų papildomai prižiūrėta 10 vaikų (sutartinis skaičius). Taigi nereikėtų pagrįsti su šia veikla susijusių realiųjų išlaidų.

Tačiau tai reiškia, kad tuo atveju, jei būtų vykdyta tik devynių vaikų priežiūra, tinkamos finansuoti išlaidos būtų lygios nuliui ir fiksuotoji suma nebūtų mokama. Siekiant sušvelninti padėtį, dokumente, kuriuo nustatomos paramos sąlygos, būtų galima nurodyti tarpinę reikšmę, kad jei būtų prižiūrimi penki vaikai, būtų sumokėta pusė visos sumos (23 750 EUR).

Pavyzdys (ESF). NVO siekia suorganizuoti vietos seminarą ir parengti priemonių rinkinį dėl romų bendruomenės socialinės ir ekonominės padėties valstybės narės regione. Į dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos, bus įtrauktas išsamus biudžeto projektas ir subsidijos tikslai: 1) seminaro organizavimas ir 2) priemonių rinkinio parengimas siekiant atkreipti regiono darbdavių dėmesį į konkrečias problemas, su kuriomis susiduria romai.

Atsižvelgdama į veiksmo mastą ir tikslą (nedidelio masto veiksmas, kurio išlaidas nelengva kiekybiškai įvertinti taikant fiksuotuosius vieneto įkainius), taip pat į paramos gavėjo pobūdį (vietos NVO), vadovaujančioji institucija nusprendžia taikyti fiksuotosios sumos tvarką.

Siekiant apskaičiuoti fiksuotąją sumą, vadovaujančiajai institucijai reikės išsamaus kiekvieno veiksmo biudžeto projekto: po derybų dėl išsamaus biudžeto projekto nustatyta fiksuotoji suma – 45 000 EUR – padalijama dviem projektams: 25 000 EUR numatoma seminarui ir 20 000 EUR – medžiagos rinkiniui.

Jei laikomasi dokumento, kuriuo nustatomos paramos sąlygos (organizuojamas seminaras, parengiamas priemonių rinkinys), baigus veiksmą 45 000 EUR suma bus laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis. Subsidijai išmokėti reikalingi patvirtinamieji dokumentai (vėliau jie turi būti išsaugoti) – tai seminaro organizavimo įrodymai ir parengtas galutinis išsamus priemonių rinkinys.

Jeigu įgyvendinamas tik vienas iš projektų (pvz., surengiamas seminaras), subsidija bus mažinama ir skiriama tik šiam veiksmo projektui (25 000 EUR), atsižvelgiant į tai, kas buvo sutarta dokumente, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

Pavyzdys (EAFRD). Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos (Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 16 straipsnis)

Ūkininkų grupė, gavusi paramą padengti naujo pripažintos kokybės sistemos dalyvio išlaidas, siekia organizuoti savo gaminių reklamos veiklą. Vadovaujančioji institucija veiklos išlaidas apskaičiavo kaip fiksuotąją sumą (pvz., 15 000 EUR vienam seminarui, kuriame dalyvautų ne mažiau kaip 50 dalyvių). Ūkininkų grupė turi pateikti veiklos įgyvendinimo ir dalyvių skaičiaus (ne mažiau kaip 50) įrodymus.

Pavyzdys (EJRŽF). Gamintojų organizacijos gamybos ir pardavimo planų rengimui skirta parama

Fiksuotoji suma (išmokama patvirtinus planą) nustatoma remiantis ankstesniais duomenimis (gamintojų organizacijų neseniai pateiktais duomenimis apie valandinį įkainį ir kitas išlaidas). Programos rengimas suskirstomas į įvairias veiklas, siekiant nustatyti išlaidų vidurkį, kuris paskui padauginamas iš taikomo pagalbos intensyvumo.

3.4.   Konkretus atvejis, susijęs su teikiant techninę paramą taikomomis fiksuotomis normomis

3.4.1.    Taikymo sritis

Įsigaliojus Reglamentui „Omnibus“, pasinaudodama naujais BNR 67 straipsnio 5a dalies įgaliojimais Komisija apibrėžė finansavimą taikant fiksuotąją normą, kurią vadovaujančiosios institucijos gali naudoti siekdamos atlyginti vieno ar kelių paramos gavėjų veiksmų išlaidas, kurios finansuojamos pagal techninės paramos prioritetinę kryptį. Atitinkamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1867 (34) įsigaliojo 2019 m. lapkričio 9 d.

ESF, ERPF, Sanglaudos fondo ir EŽŪFKP atveju fiksuotoji norma, naudojama su techninei paramai susijusioms išlaidoms apskaičiuoti, yra 4 proc. nuo kitų rūšių išlaidų. ERPF programoms, įgyvendinamoms pagal ETB ir EJRŽF, fiksuotoji norma yra 6 proc. Šios fiksuotosios normos gali būti taikomos tik veiksmų išlaidoms pagal programos prioritetinę kryptį, kuri nėra techninė pagalbos paramos kryptis, jei atliktas šių išlaidų valdymo patikrinimas, arba (EŽŪFKP atveju) remiantis veiksmų pagal kaimo plėtros priemones, kurios nėra techninė parama, išlaidomis, jei išlaidoms atlikti atitinkami administraciniai patikrinimai ir jos deklaruotos nuo 2019 m. spalio 16 d. prasidedančių finansinių žemės ūkio metų arba bet kurių kitų vėlesnių finansinių žemės ūkio metų. Todėl veiksmų programos, pagal kurias vykdoma tik techninės paramos veikla, nepatenka į to Deleguotojo reglamento taikymo sritį.

Turėtų būti atkreiptas dėmesys į tai, kad išlaidos, kuriomis remiantis galima apskaičiuoti fiksuotąją normą, yra susijusios su tinkamų finansuoti išlaidų mokėjimų prašymų visa verte, net jei ne visoms sąskaitoms faktūroms buvo atlikti administraciniai patikrinimai pagal Valdymo patikrinimų gairių valstybėms narėms 1.7 punktą (EGESIF 14-0012_02), kuriuo suteikiama galimybė patikrinti paramos gavėjų pateiktas paraiškas atlyginti išlaidas remiantis išlaidų pozicijų imtimi.

Fiksuotąją normą galima taikyti nuo finansinių metų, kurie prasideda 2019 m. liepos 1 d., arba, EŽŪFKP atveju, nuo 2019 m. spalio 16 d. prasidedančių finansinių žemės ūkio metų, arba bet kurių kitų vėlesnių finansinių žemės ūkio metų. Taikant fiksuotąją normą nereikia iš dalies keisti programos nuostatų, išskyrus EŽŪFKP atveju, kai ši informacija turi būti įtraukta į visus vėlesnius programos dalinius pakeitimus.

Sprendimas dėl finansavimo taikant fiksuotąją normą priimamas valstybei nariai veikiant savo nuožiūra. Vis dėlto siekiant išvengti dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo rizikos, pradėjus taikyti šį metodą jis turi būti vienintelis būdas, kuris iki programos užbaigimo taikomas kompensuojant techninę paramą (35). Todėl valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie savo sprendimą taikyti šią išlaidų atlyginimo formą, kai pateikia, kai tinkama, pirmą mokėjimo paraišką, kurioje taikoma ši fiksuotoji norma.

3.4.2.    Mokėjimų paraiškos ir atlyginamos išlaidos

Šios fiksuotosios normos taikymo pagrindas yra išlaidos, kurioms buvo atlikti valdymo patikrinimai po to, kai įsigaliojo Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1867 (t. y. po 2019 m. lapkričio 9 d.), ir nuo finansinių metų, kurie prasideda 2019 m. liepos 1 d. Į šį pagrindą nėra įtraukiamos išlaidos, kurių valdymo patikrinimas buvo baigtas iki 2019 m. lapkričio 9 d. Šis galutinis terminas (2019 m. lapkričio 9 d.) nėra susijęs su mokėjimo paraiškos pateikimo Komisijai data. EŽŪFKP atveju šios fiksuotosios normos taikymo pagrindas yra išlaidos, kurioms atlikti administraciniai patikrinimai, ir jos Komisijai deklaruotos nuo 2019 m. spalio 16 d. prasidedančių finansinių žemės ūkio metų arba bet kurių kitų vėlesnių finansinių žemės ūkio metų.

Jeigu pagal BNR 137 straipsnio 2 dalį išlaidos nebuvo įtrauktos į sąskaitas, nes vyksta tų išlaidų vertinimas, jos gali būti įtrauktos į kitą mokėjimo paraišką ir į išlaidas, kuriomis remiantis galima apskaičiuoti fiksuotąją normą, jei vertinimo rezultatai yra teigiami ir (papildomas) valdymo patikrinimas buvo atliktas po 2019 m. lapkričio 9 d.

Valstybės narės turi galėti įrodyti, kad fiksuotoji norma taikoma tik šias sąlygas atitinkančioms išlaidoms. Tai galima padaryti naudojant vadovaujančiosios institucijos ir (arba) mokėjimo agentūros IT sistemą.

Gali atsitikti taip, kad vienoje mokėjimo paraiškoje yra išlaidos, kurių valdymo patikrinimas atliktas po 2019 m. lapkričio 9 d. (galima įtraukti į techninei paramai taikomą fiksuotąją normą), ir išlaidos, kurių valdymo patikrinimas jau baigtas iki tos dienos. SFC šios išlaidos nėra atskirtos. Valstybei narei tenka atsakomybė užtikrinti, kad fiksuotoji norma būtų taikoma teisingai nustatytam pagrindui, stebėti į mokėjimo prašymus įtraukiamas techninės paramos sumas ir kad būtų išvengiama dvigubo finansavimo. Galimas sprendimas būtų pateikti dvi atskiras mokėjimo paraiškas, siekiant užtikrinti aiškią audito seką.

Mokėjimo paraiškoje nurodytas išlaidas, į kurias vadovaujančioji institucija arba mokėjimo agentūra įtraukė taikant fiksuotąją normą apskaičiuotas išlaidas (atitinkamai 4 proc. arba 6 proc.), Komisija atlygins pagal tą pačią tvarką, kuri taikoma visoms kitoms mokėjimų paraiškoms.

Bendra suma gali būti sumokėta vienam paramos gavėjui arba padalyta keliems paramos gavėjams pagal nacionaliniu lygmeniu taikomą tvarką. Vis dėlto ji negali būti didesnė už 4 proc. (arba atitinkamai 6 proc.) viršutinę ribą. Sąjungos taisyklėse nėra numatytas reikalavimas pagrįsti padalijimą.

Šis išlaidų atlyginimo metodas taip pat gali būti taikomas iš kelių fondų remiamoms programoms, net jei išlaidų pagrindu esantis prioritetas arba prioritetai yra remiami ne iš to fondo, iš kurio remiamas techninės paramos prioritetas.

3.4.3.    Techninės paramos asignavimų, skiriamų pagal fiksuotąją normą, poveikis veiksmų programai arba kaimo plėtros programai

Deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1867 nustatyta norma bus taikoma neviršijant programai nustatytų techninės paramos asignavimų. Tai reiškia, kad naudojant išlaidų techninei paramai atlyginimą taikant fiksuotąją normą nedaromas poveikis techninės paramos asignavimams, kurie nustatyti programose. Šiuo požiūriu, priimdamos sprendimą, ar jų vykdomoje programoje tinkama naudoti techninės paramos išlaidų atlyginimą taikant fiksuotąją normą, programų institucijos turėtų tinkamai atsižvelgti tiek į turimus asignavimus su technine parama nesusijusiems prioritetams, kuriais grindžiamas fiksuotosios normos taikymas, tiek į turimus asignavimus techninės paramos prioritetui. Taigi, jei

—

techninės paramos suma, kuri yra paskirta programai, bet dar neįtraukta į programos mokėjimo paraišką, yra mažesnė nei 4 proc. (arba atitinkamai 6 proc.) likusių programos su technine parama nesusijusių asignavimų suma, — tai techninės paramos išlaidos bus atlyginamos tol, kol bus išnaudota visa veiksmų programos techninės paramos asignavimų suma. Viršijus šiuos asignavimus, techninės paramos išlaidos nebus atlyginamos.

—

techninės paramos suma, kuri yra paskirta programai, bet dar neįtraukta į programos mokėjimo paraišką, yra didesnė nei 4 proc. (arba atitinkamai 6 proc.) likusių programos su technine parama nesusijusių asignavimų suma, — tai naudojant išlaidų atlyginimą taikant fiksuotąją normą nebūtų užtikrinta, kad būtų įsisavinta visa techninės paramos asignavimų suma, nes tik Deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1867 nustatyta fiksuotoji norma būtų naudojama atlyginant techninės pagalbos išlaidas (ši išlaidų atlyginimo taikant fiksuotąją normą rūšis negali būti naudojama kartu taikant techninės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal realiąsias išlaidas).

3.4.4.    Audito seka ir pataisų poveikis

Taikomas BNR 125 straipsnio 4 dalies a punktas ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnis. Vadovaujančioji institucija arba mokėjimo agentūra (EŽŪFKP atveju) turi užtikrinti:

—	kad visų su technine parama nesusijusių išlaidų, į kurias atsižvelgiama taikant fiksuotąją normą, valdymo patikrinimas atliktas po 2019 m. lapkričio 9 d. ir, EŽŪFKP atveju, atlikti išlaidų administraciniai patikrinimai, ir jos nebuvo anksčiau deklaruotos Komisijai, ir

—	kad būtų teisingai taikoma fiksuotoji norma.

EŽŪFKP atveju, techninės paramos gavėjo atitiktis reikalavimams visada turėtų būti patikrinta pagal Reglamento (ES) Nr. 809/2014 48 straipsnio 2 dalies a punktą, siekiant užtikrinti, kad taip pat būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 51 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos reikalavimų.

Atliekant valdymo patikrinimus ir auditus nebus tikrinamos įgyvendinant veiksmus paramos gavėjų patirtos ir apmokėtos išlaidos, atlygintos pagal šį metodą.

Siekiant vadovaujančiosioms institucijoms sudaryti sąlygas stebėti, kad techninė parama būtų įgyvendinama laikantis programos taisyklių ir kad būtų laikomasi programoje nurodytų rodiklių, informacija apie techninės paramos įgyvendinimą toliau bus pateikiama metinėse įgyvendinimo ataskaitose ir gali būti aptarinėjama per diskusijas stebėsenos komitetuose.

Jei taikant finansines pataisas sumažinamos išlaidos, kuriomis remiantis apskaičiuojama fiksuotoji norma, tai daro poveikį fiksuotosios normos apskaičiavimui ir todėl proporcingai sumažinama techninė parama.

4 SKYRIUS

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo nustatymas

BNR 67 straipsnio 5 dalyje nustatyta keletas supaprastinto išlaidų skaičiavimo metodų; kai kurie iš jų grindžiami statistiniais ar ankstesniais duomenimis, kiti – paramos gavėjų duomenimis arba reglamente nurodytais elementais. Reglamentu „Omnibus“ iš dalies pakeitus BNR, buvo suteikta galimybė supaprastintą išlaidų apmokėjimą ESI fondams nustatyti taikant naują būdą – biudžeto projektą. Šis metodas grindžiamas ESF reglamento 14 straipsnio 3 dalimi, kuria prieš įsigaliojant Reglamentui „Omnibus“ jau buvo sudarytos sąlygos vadovaujančiosioms institucijoms nustatyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą (atskiram iš ESF remiamam veiksmui) kiekvienu konkrečiu atveju remiantis biudžeto projektu (36).

Nustatant supaprastintą išlaidų apmokėjimą, svarbu užtikrinti, kad tam naudota metodika būtų tinkamai aprašyta dokumentuose.

4.1.   Supaprastintas išlaidų apmokėjimas turi būti nustatytas iš anksto (37)

Pagal BNR 125 straipsnio 3 dalies c punktą vadovaujančioji institucija turi užtikrinti, kad paramos gavėjui būtų pateiktas dokumentas, kuriuo nustatomos paramos teikimo kiekvienam veiksmui sąlygos. Šiame dokumente paramos gavėjams svarbu nurodyti tikslius reikalavimus, pagal kuriuos reikės pagrįsti deklaruotas išlaidas ir įrodyti, kad buvo atliktas numatytas konkretus darbas arba buvo pasiekti konkretūs rezultatai.

Todėl supaprastintas išlaidų apmokėjimas turi būti apibrėžtas ex ante. Kaip nurodyta BNR 67 straipsnio 6 dalyje, metodas, taikytinas nustatant supaprastintą išlaidų apmokėjimą, turi būti vėliausiai įtrauktas į dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos. Atitinkami metodai ir sąlygos turėtų būti įtraukti į programos tinkamumo finansuoti taisykles.

Supaprastintas išlaidų apmokėjimas turi būti apibrėžtas iš anksto ir tai, kad bus naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, turėtų būti nurodyta galimiems paramos gavėjams skirtuose kvietimuose teikti pasiūlymus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi skaidrumo ir vienodo požiūrio principų. Be to, turėtų būti vengiama taikymo atgaline data veiksmams, kurie jau įgyvendinami realiųjų išlaidų pagrindu, nes gali nepavykti užtikrinti vienodo požiūrio į paramos gavėjus.

Kai nustatomas fiksuotasis vieneto įkainis ir fiksuotoji norma arba suma (fiksuotosios sumos atveju), jų nebegalima keisti įgyvendinant veiksmą arba jį įgyvendinus, siekiant kompensuoti išlaidų padidėjimą ar nepakankamą turimų biudžeto lėšų panaudojimą, nebent koregavimas laikui bėgant yra aiškiai nurodytas kvietime teikti pasiūlymus (38) (pvz., daugiamečių veiksmų atveju galima numatyti su infliacija susijusį koregavimą laikui bėgant).

Daugiamečių veiksmų atveju išimtinai galima atsiskaityti ir užbaigti atitinkamą veiklą įgyvendinus pirmąją veiksmo dalį, o tada suteikti galimybę likusiai veiksmo daliai arba laikotarpiui teikti finansavimą taikant fiksuotąją normą, fiksuotuosius vieneto įkainius arba fiksuotąsias sumas. Tokiais atvejais laikotarpis, kuriam deklaruojamos realiosios išlaidos, turėtų būti aiškiai atskirtas nuo laikotarpio, kuriam išlaidos deklaruojamos pagal supaprastintą išlaidų apmokėjimą, siekiant išvengti dvigubo projekto išlaidų deklaravimo.

4.2.   Sąžiningas, teisingas ir patikrinamas skaičiavimo metodas (39)

4.2.1.    Bendrieji principai

4.2.1.1.   Jis turi būti sąžiningas

Apskaičiuoti reikia pagrįstai, t. y. realistiškai – neturi būti nurodomi aiškiai per dideli įkainiai. Jeigu tam tikras fiksuotasis vieneto įkainis anksčiau buvo 1–2 EUR, Komisija nesitiki pamatyti 7 EUR įkainį. Todėl fiksuotajam vieneto įkainiui, fiksuotajai normai arba fiksuotajai sumai nustatyti taikomas metodas turės itin didelės svarbos. Vadovaujančioji institucija turi galėti paaiškinti ir pagrįsti savo pasirinkimą. Būtų geriausia, kad pagal sąžiningą skaičiavimo metodą būtų galima pritaikyti normas, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas arba poreikius. Pavyzdžiui, projekto vykdymas atokiame regione gali kainuoti daugiau negu centriniame regione dėl didesnių transporto išlaidų; į šį elementą turėtų būti atsižvelgiama šiuose dviejuose regionuose nustatant fiksuotąją sumą ar normą, kuri turi būti mokama panašiems projektams.

4.2.1.2.   Jis turi būti teisingas

Sąvoka „teisingas“ iš esmės reiškia, kad tam tikriems paramos gavėjams arba veiksmams neteikiama pirmenybė kitų paramos gavėjų arba veiksmų atžvilgiu. Apskaičiuojant fiksuotąjį vieneto įkainį, fiksuotąją sumą arba fiksuotąją normą turi būti užtikrintas vienodas požiūris į visus paramos gavėjus ir (arba) veiksmus. Visi sumų arba normų skirtumai turėtų būti objektyviai pagrįsti, t. y. pagrįsti objektyviais paramos gavėjų arba veiksmų ypatumais.

4.2.1.3.   Jis turi būti patikrinamas

Fiksuotųjų normų, fiksuotųjų vieneto įkainių arba fiksuotųjų sumų nustatymas turėtų būti grindžiamas patvirtinamaisiais dokumentais, kuriuos būtų galima patikrinti (40). Vadovaujančioji institucija turi galėti įrodyti, kokiu pagrindu buvo nustatytas supaprastintas išlaidų apmokėjimas. Labai svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo.

Supaprastintą išlaidų apmokėjimo metodą nustatanti įstaiga turėtų parengti dokumentus, kuriuose būtų bent šie dalykai:

—	skaičiavimo metodo aprašymas, nurodant pagrindinius skaičiavimo veiksmus;

—	analizuojant ir skaičiuojant naudotų duomenų šaltiniai, įskaitant duomenų reikšmės numatytiems veiksmams vertinimą ir duomenų kokybės įvertinimą;

—	pats skaičiavimas, skirtas supaprastinto išlaidų apmokėjimo vertei nustatyti.

4.2.2.    Praktinis metodikų taikymas

BNR nustatytos kelios galimybės, kurias taikant atitinkama sąžiningumo, teisingumo ir patikrinamumo kriterijus.

4.2.2.1.   Statistinių duomenų, ekspertų vertinimo arba kitos objektyvios informacijos naudojimas (67 straipsnio 5 dalies a punkto i papunktis)

—	Statistinius duomenis gali pateikti nacionalinės statistikos institucijos, Eurostatas arba kiti patikimi šaltiniai.

—	Kitas dažnai naudojamas statistinių duomenų šaltinis – ankstesnių duomenų statistinė analizė (duomenys gali būti susiję ir su iš ESI fondų, ir su iš kitų šaltinių finansuojamais projektais arba veiksmais).

—

Kita objektyvi informacija gali būti, pvz.: — tyrimai, rinkos tyrimai ir pan. (turi būti pateikiami tinkami dokumentai); — valstybėse narėse taikomos kelionių išlaidos atlyginimo normos; — nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis nustatytos normos (pvz., pietų porcijos mokykloje kaina); — nacionalinėje darbo sutartyje nustatyti valandiniai įkainiai; — duomenys apie atlyginimą už lygiavertį darbą.

—

Eksperto vertinimas bus grindžiamas konkrečiais kriterijais ir (arba) praktine patirtimi, kurie įgyti konkrečioje žinių srityje, taikymo arba produkto srityje, tam tikroje disciplinoje, pramonės sektoriuje ir pan. Jis turi būti gerai pagrįstas dokumentais ir konkrečiai susijęs su kiekvieno atvejo aplinkybėmis. BNR eksperto vertinimas nėra apibrėžtas. Vadovaujančioji institucija turės nustatyti konkrečius reikalavimus, pagal kuriuos vertinimas bus laikomas eksperto vertinimu, ir užtikrinti, kad nekiltų interesų konfliktas.

—

Iš principo negalima naudotis nacionalinėse taisyklėse nustatytomis didžiausiomis vertėmis (pvz., ribinėmis vertėmis ar viršutinėmis ribomis), kai nustatomas BNR 67 straipsnio 5 dalies a punktu grindžiamas metodas (arba sudarant biudžeto projektą, žr. 4.3 skyrių), nebent galima įrodyti, kad šios vertės yra tikrosios vertės.

Parengus šias metodikas gauti rezultatai gali būti taikomi veiksmų arba paramos gavėjų grupei.

4.2.2.2.   Atskirų paramos gavėjų duomenų naudojimas (41) (BNR 67 straipsnio 5 dalies a punkto ii ir iii papunkčiai)

Toliau pateikiamos metodikos bus taikomos atskiriems paramos gavėjams. Vis dėlto atsižvelgiant į reikalavimus, susijusius su konkrečių paramos gavėjų duomenų naudojimu, šios metodikos yra supaprastinti metodai, skirti paramos gavėjams, kurie programavimo laikotarpiu įgyvendins daug projektų.

a)

Patikrinti ankstesni atskirų paramos gavėjų duomenys. Šis metodas pagrįstas ankstesnių apskaitos duomenų rinkimu iš paramos gavėjo, siekiant nustatyti faktines išlaidas, patirtas pagal tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, kurioms taikomas apibrėžtas supaprastintas išlaidų apmokėjimas. Prireikus šie duomenys turėtų būti susiję tik su tuo paramos gavėjo išlaidų centru arba padaliniu, kurie yra susiję su veiksmu. Tam iš tiesų reikalinga, kad paramos gavėjo lygmeniu prieš tai būtų naudojama analitinė apskaitos sistema. Be to, tam reikia, kad iš bet kokių skaičiavimų, kuriais grindžiamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, būtų atimtos netinkamos finansuoti išlaidos. Vadovaujančioji institucija, nusprendusi taikyti šį metodą, turėtų apibūdinti: — tinkamas išlaidų kategorijas; — taikomą skaičiavimo metodą; — gautinos eilutės ilgį. Turėtų būti gauti ne trumpesnio kaip trejų metų laikotarpio apskaitos duomenys siekiant nustatyti galimas ypatingas aplinkybes, tam tikrais metais galėjusias turėti įtakos faktinėms išlaidoms, taip pat išlaidų sumų kaitos tendencijas. Trejų metų bazinis laikotarpis turėtų būti taikomas siekiant atsižvelgti į metinius svyravimus. Vis dėlto, jei vadovaujančioji institucija gali įrodyti, kad yra pagrįsta naudoti trumpesnio kaip trejų metų laikotarpio duomenis, tai gali būti priimtina. Pavyzdžiui, to galėtų pakakti, jei sukurta nauja programa ir yra tik dvejų metų laikotarpio duomenys; jei trejų metų laikotarpio duomenų nėra, atsižvelgiant į atvejo aplinkybes, gali būti priimtina pateikti dvejų metų laikotarpio duomenis. Vis dėlto tai turi būti įvertinama kiekvienu konkrečiu atveju; — taikytiną orientacinę sumą, pvz., bazinio laikotarpio išlaidų vidurkį arba pastaraisiais metais apskaitytas išlaidas; — pritaikymus, jeigu tokių yra, reikalingus orientacinei sumai atnaujinti. Galima taikyti koregavimą, siekiant atnaujinti ankstesnių metų išlaidas jas pritaikant prie einamųjų kainų.

b)

Įprasta atskirų paramos gavėjų taikoma išlaidų apskaitos praktika Įprasta apskaitos praktika – tai praktika, kurią paramos gavėjas taiko apskaitydamas visą savo kasdienę veiklą ir finansus (taip pat nesusijusius su ES parama). Šie metodai turi atitikti nacionalines apskaitos taisykles ir standartus. Taikymo trukmė nėra labai svarbi. Apskaitos metodas nelaikomas įprastu, jei jis pritaikytas tam tikram veiksmui arba veiksmams, kuriems, pvz., teikiama ES parama ir kurie skiriasi nuo kitais atvejais taikomo (-ų) apskaitos metodo (-ų). Faktines išlaidas svarbu skirti nuo išlaidų, nustatytų pagal įprastą atskirų paramos gavėjų išlaidų apskaitos praktiką. Taigi faktinės išlaidos yra tiksliausiu įmanomu būdu apskaičiuotos išlaidos (paramos gavėjo faktiškai patirtos išlaidos), tenkančios veiksmo laikotarpiui. Pavyzdžiui, nustatant valandinius personalo įkainius priimtina kaip vardiklį naudoti standartinį valandų skaičių (žr., pvz., 1 720 valandų, kaip nurodyta 3.2.2 skyriuje), tačiau skaičiuojant faktines išlaidas vardiklyje bus įrašomos bendros tinkamos finansuoti personalo išlaidos, tenkančios kiekvienam konkrečiam asmeniui, kuriam pavesta vykdyti veiksmą. Valandinis įkainis, kuris nustatytas pagal paramos gavėjo išlaidų apskaitos praktiką, galėtų būti apskaičiuojamas remiantis didesnės darbuotojų grupės atlyginimų išlaidų vidurkiu. Paprastai šis vidurkis būna darbuotojų lygis arba kita panaši priemonė, kuri atitinka bendrąsias darbo išlaidas, tačiau palyginti taip pat galima su (susijusiu su veiksmu) išlaidų centru arba padaliniu – tokiu atveju bendrosios darbo išlaidos bendroje darbuotojų grupėje gali būti ganėtinai skirtingos. Todėl, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į paramos gavėjus ir tai, kad subsidija nebūtų skirta netinkamoms finansuoti išlaidoms atlyginti, dokumente, kuriuo nustatomos paramos sąlygos ir pagal jas paramos gavėjams leidžiama taikyti savo išlaidų apskaitos praktiką, turi būti nustatytos būtiniausios sąlygos. Šiomis būtiniausiomis sąlygomis siekiama užtikrinti, kad taikant išlaidų apskaitos praktiką būtų teoriškai ir praktiškai užtikrinta sąžininga ir teisinga sistema. Tam reikalinga priimtina paramos gavėjo lygmens analitinė apskaitos sistema. Be to, tam reikia, kad iš skaičiavimų būtų atimtos visos netinkamos finansuoti išlaidos.

c)

Bendrieji atskiro paramos gavėjo duomenų naudojimo reikalavimai Vadovaujančioji institucija turės tikrinti atskiro paramos gavėjo duomenis vertindama kiekvieną atvejį. Tai turi būti atlikta vėliausiai rengiant dokumentą, kuriuo nustatomos paramos gavėjui taikomos paramos sąlygos. Atsižvelgiant į patikimumo lygį, kurį vadovaujančiajai institucijai suteikia paramos gavėjo vidaus valdymo ir kontrolės sistema, siekiant užtikrinti vadovaujančiosios institucijos naudojamų bazinių duomenų patikimumą, gali būti reikalinga, kad atskiro paramos gavėjo duomenis patvirtintų išorės auditorius, o viešojo sektoriaus institucijų atveju – kompetentingas ir nepriklausomas apskaitos pareigūnas. Ankstesni duomenys gali būti tvirtinami atliekant teisės aktų nustatytą auditą arba sutartimis numatytą auditą. Taip atliekamo tvirtinimo tikslais, išorės auditorius arba nepriklausomas apskaitos pareigūnas turėtų turėti išsamių žinių apie ESI fondų reglamentus, pvz., nuostatas, susijusias su audito seka, atitinkamų išlaidų tinkamumu finansuoti ir taikomais teisės aktais. Todėl audito institucija gali būti pakviesta tam, kad teiktų paramą šiam procesui. Jei laikoma, kad naudojamų ankstesnių apskaitos duomenų klaidų arba pažeidimų rizika yra maža, tai, pvz., skaičiavimo metodas taip pat gali būti grindžiamas duomenimis, kurių auditorius nepatvirtino ex ante. Vadovaujančioji institucija turėtų galėti objektyviai įrodyti, kad rizika iš tikrųjų yra maža ir kodėl ji mano, kad paramos gavėjo apskaitos sistema yra patikima, išsami ir tiksli.

4.3.   Biudžeto projektas

Pagal BNR 67 straipsnio 5 dalies aa punktą, taikomą nuo Reglamento „Omnibus“ įsigaliojimo, ir ESF reglamento 14 straipsnio 3 dalį, kuri buvo taikoma iki Reglamento „Omnibus“ įsigaliojimo, biudžeto projektas – tai alternatyvus būdas supaprastintam išlaidų apmokėjimui nustatyti. Vadovaujančioji institucija arba ETB programų stebėsenos komitetas gali naudoti biudžeto projektą siekdami nustatyti fiksuotuosius vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas arba fiksuotąsias normas, kurie naudojami atlyginant paramos gavėjų išlaidas.

Kai viešoji parama veiksmui neviršija 100 000 EUR, vadovaujančioji institucija biudžeto projektą turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju ir jam pritarti iš anksto. Ši suma turi būti laikoma didžiausia galima viešąja parama, kuri mokėtina gavėjui už visą veiksmą, kaip nurodyta dokumente, kuriuo nustatomos paramos gavėjui taikomos paramos sąlygos.

Nustačius šią galimybę siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti privalomą supaprastintų išlaidų apmokėjimą vykdant nedidelio masto veiksmus (taip pat žr. BNR 67 straipsnio 2a dalį). Iš tikrųjų šiuo metodu sudaromos sąlygos apskaičiuoti tam tikrą supaprastintą išlaidų apmokėjimą, jei veiksmas yra labai konkretus. Siekiant apskaičiuoti su šiuo veiksmu arba projektu susijusių konkrečių supaprastintų išlaidų apmokėjimą, bus remiamasi biudžeto projektu. Dokumentą, kuriame pateikiamas biudžetas, vadovaujančioji institucija turi saugoti kaip patvirtinamąjį dokumentą, kad galėtų pagrįsti naudojamą supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Veiksmo arba projekto valdymo patikrinimas bus grindžiamas tik taikomu supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdu, o ne pačiu biudžetu.

Vadovaujančioji institucija turėtų ex ante įvertinti biudžetą tuo pačiu pagrindu, kuriuo jis vertinamas, kai naudojamos realiosios išlaidos. Šiuo požiūriu primygtinai rekomenduojama, kad vadovaujančiosios institucijos nustatytų kriterijus arba didžiausius išlaidų rodiklius, su kuriais būtų palyginamos bent pačios svarbiausios biudžete numatytos išlaidos. Nenustačius tokių kriterijų arba didžiausių išlaidų rodiklių, vadovaujančiajai institucijai būtų sunku užtikrinti vienodą požiūrį ir patikimą finansų valdymą. Nors tai ir rekomenduojama, vertindama biudžetą vadovaujančioji institucija neprivalės galimo paramos gavėjo pasiūlyto išsamaus biudžeto projekto lyginti su panašiais veiksmais.

Vadovaujančioji institucija taip pat gali nustatyti minimalius numatomų pasiekimų arba rezultatų kokybės kriterijus.

Vadovaujančioji institucija turėtų galėti įrodyti, kaip įvertino biudžeto projektą, ir turėtų saugoti šį vertinimą ir susijusius patvirtinamuosius dokumentus. Biudžeto projektas neįtraukiamas į vadovaujančiosios institucijos ir paramos gavėjo rengiamą dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos (t. y. dotacijos susitarimą).

Jeigu tas pats paramos gavėjas paramą gauna kelis kartus, rekomenduojama išsamų biudžeto projektą palyginti su anksčiau remtais veiksmais.

Biudžeto projekto naudojimo pavyzdys. Paramos gavėjas ketina surengti seminarą, kuriame dalyvautų 50 dalyvių, ir pristatyti naujas įgyvendinimo priemones. Darbuotojai skyrė laiko planuodami ir organizuodami renginį, išnuomojo renginiui vietą, keletas pranešėjų atvyko iš užsienio, o po renginio reikės paskelbti jo protokolą. Be to, patirta netiesioginių išlaidų, susijusių su personalu (apskaitos išlaidos, pirmininkas ir pan.) ir elektros energija, naudojimusi telefonu, IT pagalba ir pan. Biudžeto projektas yra toks (42): Iš viso tiesioginių išlaidų 45 000 Tiesioginės personalo išlaidos 30 000 Patalpų išlaidos 4 000 Kelionės išlaidos 5 000 Maitinimas 1 000 Informavimas / viešinimas 5 000 Iš viso netiesioginių išlaidų 7 000 Netiesioginės personalo išlaidos 4 000 Elektra, telefonas 3 000 Vadovaujančioji institucija ir paramos gavėjas apsvarstė šį biudžeto projektą ir dėl jo sutarė. Su supaprastintu išlaidų apmokėjimu susiję skaičiavimai bus grindžiami šiais duomenimis. Vadovaujančioji institucija galėtų nuspręsti subsidijos dydį apskaičiuoti taikydama fiksuotąjį vieneto įkainį, kuris grindžiamas seminaro dalyvių skaičiumi: fiksuotasis vieneto įkainis = 52 000 EUR / 50 = 1 040 EUR vienam dalyviui. Vadovaujančiosios institucijos ir paramos gavėjo parengtame dokumente, kuriame nustatomos paramos sąlygos, turi būti nurodyta, kaip apibrėžiami fiksuotieji vieneto įkainiai (kas yra dalyvis), didžiausias (mažiausias) dalyvių skaičius, kaip jis turėtų būti pagrįstas ir fiksuotasis vieneto įkainis (1 040 EUR). Be to, nustatant susijusias biudžeto projekto išlaidų kategorijas galima taikyti fiksuotąsias normas, kurios įtvirtintos BNR 68, 68a ir 68b straipsniuose. Dokumente, kuriuo nustatomos paramos sąlygos, turėtų būti pateikta nuoroda į ESF reglamento 14 straipsnio 3 dalį (taikoma dotacijos susitarimams, kurie buvo pasirašyti iki Reglamento „Omnibus“ įsigaliojimo) arba į BNR 67 straipsnio 5 dalies aa punktą (taikoma dotacijos susitarimams, kurie buvo pasirašyti po reglamento įsigaliojimo).

Pavyzdys (EŽŪFKP). Biudžeto projekto naudojimas LEADER atveju Vietos veiklos grupė (VVG) atrenka NVO pateiktą bioekonomikos srities projektą, kuriuo siekiama naudoti medienos atliekas gaminant energiją bendruomenės pastatuose. Subsidija skiriama šiems veiksmams: 1) informuotumo didinimui (pvz., rengiami susitikimai, informacinė medžiaga), 2) galimybių studijai atlikti, 3) bandomajam projektui, įskaitant investicijas į biodujų įrenginius, ir 4) projekto koordinavimui. Atsižvelgiant į veiksmo pobūdį (integruotas projektas, kurį įgyvendinant vykdoma labai skirtinga veikla ir kurio išlaidas įvertinti kiekybiškai naudojant fiksuotąjį vieneto įkainį nėra paprasta), VVG nusprendžią taikyti fiksuotosios sumos tvarką. Siekdama apskaičiuoti fiksuotosios sumos dydį VVG patikrins išsamų biudžeto projektą, kurį savo paraiškoje pateikė NVO. Šiame biudžeto projekte bus nurodytos visų išlaidų kategorijų apskaičiuotos išlaidos, kurios bus patirtos įgyvendinant keturis projekto veiksmus. VVG įvertins, ar šios sumos (arba jų suvestinės) yra pagrįstos, taikydama turimus metodus (t. y. palygindama su ankstesniais programos arba paramos gavėjo duomenimis, atlikdama rinkos tyrimą, pasitelkdama VVG eksperto vertinimą) ir prireikus jas pakeis prieš nustatydama fiksuotąją sumą (45 000 EUR mūsų pavyzdyje). VVG gali nuspręsti taikyti tarpinę reikšmę ir todėl atlikti du mokėjimus: 25 000 EUR už veiksmus, susijusius su informuotumo didinimu ir tyrimu, ir 20 000 EUR už bandomąjį projektą. Dokumente, kuriuo nustatomos veiksmo rėmimo sąlygos, turėtų būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti kiekvieno mokėjimo atveju, ir kokių patvirtinamųjų dokumentų (pvz., dalyvių sąrašų, tyrimo rezultatų, biodujų įrenginio nuotraukos ir pan.) reikia. Jei šių sąlygų laikomasi, tai baigus veiksmą 45 000 EUR suma bus laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis. Subsidijai išmokėti reikalingi patvirtinamieji dokumentai (vėliau jie turi būti išsaugoti) – tai įrodymai, kad informuotumo didinimo veiksmai, tyrimas ir bandomasis projektas buvo atlikti. Jeigu įgyvendinamas tik kuris nors vienas projekto etapas (pvz., atliekami informuotumo didinimo veiksmai ir tyrimas), subsidija mažinama ir skiriama tik šiam etapui (25 000 EUR), atsižvelgiant į tai, kas buvo sutarta dokumente, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

4.3.1.    Biudžeto projekto kaip metodo, kuriuo naudojantis nustatomi fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos ir fiksuotosios normos, naudojimas kitų fondų atveju iki Reglamento „Omnibus“ įsigaliojimo

Prieš įsigaliojant Reglamentui „Omnibus“, biudžeto projektą kaip konkretų metodą buvo galima naudoti tik ESF veiksmams, jei viešoji parama neviršijo 100 000 EUR (ESF reglamento 14 straipsnio 3 dalis).

Vis dėlto kitų ESI fondų atveju taip pat buvo galima naudoti biudžeto projektą siekiant pagrįsti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, jei biudžeto projektas buvo laikomas objektyvia informacija BNR 67 straipsnio 5 dalies a punkto i papunkčio tikslais, ir su sąlygą, kad buvo laikomasi konkrečiam fondui taikomų taisyklių.

Įsigaliojus Reglamentui „Omnibus“, biudžeto projekto kaip metodo naudojimas dabar nustatytas 67 straipsnio 5 dalies aa punkte ir jis taikomas visiems ESI fondams, jei viešoji parama neviršija 100 000 EUR.

4.4.   Kitų sričių fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų naudojimas

Remiantis kitomis Sąjungos politikos sritimis

BNR 67 straipsnio 5 dalies b punktas

Pagrindinis šio metodo tikslas – suderinti įvairių Sąjungos politikos sričių taisykles. Siekiama patikslinti, kad jei Komisija jau yra parengusi tam tikro tipo paramos gavėjui ir pagal ES politiką įgyvendinamam veiksmui skirtą supaprastintą išlaidų apmokėjimą, valstybė narė ESI fondų politikos srityje neturi pakartotinai dėti pastangų ir gali pakartotinai panaudoti šį metodą bei jo supaprastinto išlaidų apmokėjimo taikymo rezultatus įgyvendindama kitas Sąjungos politikos sritis.

Panašiems veiksmams ir paramos gavėjams gali būti naudojami kitose Sąjungos politikos srityse taikomi metodai. Nepriimtini anksčiau naudoti metodai, kurių taikymas nutrauktas. Jeigu programavimo laikotarpiu buvo padaryta kitose Sąjungos politikos srityse taikomo metodo pakeitimų, tokie pat pakeitimai turėtų būti taikomi iš ESI fondų remiamiems projektams, atrinktiems po to, kai buvo padaryti pakeitimai.

Panaudodama esamą ES metodą vadovaujančioji institucija turėtų užtikrinti ir dokumentais patvirtinti:

—	kad pakartotinai naudojamas visas metodas (pvz., tiesioginių ir (arba) netiesioginių išlaidų, tinkamų finansuoti išlaidų, taikymo srities, atnaujinimų apibrėžtis), o ne tik jo rezultatas (X proc. norma);

—	kad metodas taikomas panašaus pobūdžio veiksmams ir paramos gavėjams;

—	nuorodą į metodą, taikomą kitose ES politikos srityse.

BNR 68 straipsnio pirmos pastraipos c punktas

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 (43) 20 ir 21 straipsniuose nustatytos papildomos taisyklės, kaip naudoti fiksuotąsias normas apskaičiuojant netiesiogines išlaidas remiantis kitose Sąjungos politikos srityse taikomais metodais ir kaip apibrėžti jų taikymą ESI fondams pagal BNR nuostatas:

—

Kalbant apie mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje vykdomus veiksmus, Deleguotajame reglamente apibrėžiami veiksmai, kuriems gali būti taikoma netiesioginių išlaidų 25 proc. fiksuotoji norma pagal programoje „Horizontas 2020“ numatytas galimybes (44). Tai reiškia, kad turi būti taikomi visi metodikos elementai, susiję su programoje „Horizontas 2020“ numatytos fiksuotosios normos taikymu. Tiesioginės subrangos išlaidos ir trečiųjų šalių tiekiamų išteklių, kurie nėra naudojami paramos gavėjo patalpose, išlaidos, taip pat finansinė parama trečiosioms šalims turi būti atimtos iš išlaidų, kuriomis grindžiama taikytina norma, siekiant apskaičiuoti tinkamas finansuoti sumas (atimama iš 1 tipo išlaidų). Programai „Horizontas 2020“ nustatyta fiksuotoji norma yra 25 proc. (o ne iki 25 proc.), todėl vadovaujančioji institucija negali taikyti mažesnės (arba didesnės) fiksuotosios normos nei 25 proc. pagal BNR 68 straipsnio pirmos pastraipos c punktą.

—	Deleguotajame reglamente taip pat išvardijami veiksmai, kurie yra panašūs į pagal programą LIFE finansuojamus veiksmus ir kuriems gali būti taikoma 7 proc. fiksuotoji tiesioginių išlaidų norma, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 124 straipsnio 4 dalyje (45).

Abiem atvejais dokumente, kuriuo nustatomos paramos sąlygos, turėtų būti pateikta nuoroda į Deleguotąjį reglamentą ir atitinkamą straipsnį. Be to, taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą pagal BNR 68 straipsnio c punktą galima remiantis kitomis Sąjungos politikos sritimis, kurios nėra nurodytos Deleguotajame reglamente.

Remiantis valstybių narių visiškai finansuojamomis subsidijų programomis (46)

Šis principas taikomas taip pat, kaip remiantis Sąjungos politikos sritimis nustatytu supaprastintu išlaidų apmokėjimu (žr. pirmiau tekste). Vis dėlto taikomi ne Sąjungos politikos sričių metodai, o naudojami nacionaliniai supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodai. Pagal nacionalines paramos programas (pvz., stipendijų, dienpinigių) naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas gali būti taikomas be papildomų skaičiavimų. Naudojamų nacionalinių metodų auditas nebus atliekamas; atliekant auditą bus vertinama tik tai, ar pasirinktas metodas yra pagrįstas ir kaip jis taikomas.

Visi taikytini nacionaliniai metodai gali būti naudojami panašiems iš ESI fondų remiamiems veiksmams ir paramos gavėjams, jeigu šie metodai taip pat taikomi veiksmams, kurie visiškai remiami iš nacionalinių lėšų. Pavyzdžiui, veiksmas, kuriuo remiamos pameistrystės programos ir kuris visiškai finansuojamas iš nacionalinių ir (arba) regioninių išteklių, gali būti laikomas nacionaline programa.

Jei programavimo laikotarpiu padaroma metodo pakeitimų, turėtų būti taikomi tokie pat pakeitimai, tačiau tik iš ESI fondų remiamiems projektams, kurie buvo atrinkti pagal kvietimus teikti pasiūlymus, paskelbtus po to, kai buvo padaryti pakeitimai.

Be to, negalima taikyti nacionalinių metodų, kurie buvo atšaukti. Jeigu programavimo laikotarpiu buvo padaryta metodo pakeitimų arba metodas buvo atšauktas, turėtų būti taikomi tokie pat pakeitimai, tačiau tik iš ESI fondų remiamiems projektams, kurie buvo atrinkti pagal kvietimus teikti pasiūlymus, paskelbtus po to, kai buvo padaryti pakeitimai arba atšauktas metodas. Vis dėlto, jei programavimo laikotarpiu metodas buvo atšauktas, toks metodas gali būti taikomas tik tiems iš ESI fondų remiamiems projektams, kurie buvo atrinkti pagal kvietimus teikti pasiūlymus, paskelbtus prieš tai, kai metodas buvo atšauktas.

Gali būti taikomi ir regioniniai arba kitokie vietiniai skaičiavimo metodai, bet paprastai jie turi būti taikomi tai geografinei vietovei, kurioje jie yra naudojami.

Pakartotinai panaudodama esamą nacionalinį metodą vadovaujančioji institucija turėtų pateikti ir dokumentais patvirtinti tokią pat informaciją, kokios reikalaujama norint pakartotinai naudoti ES metodą, t. y. informaciją:

—	kad pritaikomas visas metodas (pvz., jei taikoma, tinkamos finansuoti išlaidos, taikymo sritis), o ne tik jo rezultatas (fiksuotoji X EUR suma);

—	kad paprastai metodas taikomas tai pačiai arba mažesnei geografinei vietovei (atitinkamai, jei metodika taikoma tik viename regione, ji gali būti pritaikyta tame regione, tačiau negali būti pritaikyta kitame tos valstybės narės regione, kuriame nacionalinė metodika netaikoma);

—	kad metodas taikomas panašaus pobūdžio veiksmams ir paramos gavėjams;

—	su kryžmine nuoroda į metodą ir pagrindimą, kad šis metodas naudojamas iš nacionalinių šaltinių remiamiems veiksmams.

2007–2013 m. taikytos fiksuotosios normos

Netiesioginėms išlaidoms apskaičiuoti taikomos fiksuotosios normos, kurios buvo nustatytos 2007–2013 m. laikotarpiui ir kurias įvertino bei patvirtino Komisijos tarnybos, gali būti taikomos 2014–2020 m. laikotarpiu. Jei pagal esamą ESF arba ERPF programą taikoma tokia pat sistema ir toliau teikiama parama tokio pat pobūdžio veiksmams, įgyvendinamiems toje pačioje geografinėje vietovėje, tuomet Komisijos tarnybos laikys, kad 2007–2013 m. laikotarpiu atitinkamo generalinio direktorato pasirašytu raštu duotas ex ante patvirtinimas galioja ir 2014–2020 m. laikotarpiu. Valstybei narei tenka atsakomybė už bet kokius patvirtintos metodikos pakeitimus.

Kaip įvertinti, ar veiksmų pobūdis ir paramos gavėjai yra panašūs?

BNR 67 straipsnio 5 dalies b ir c punktuose valstybėms narėms suteikta galimybė pakartotinai panaudoti esamus skaičiavimo metodus ir atitinkamus fiksuotuosius vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ir fiksuotąsias normas, taikomas panašaus pobūdžio veiksmams ir panašiems paramos gavėjams. BNR nenurodoma, ką reiškia panašūs veiksmai ir (arba) paramos gavėjai. Vadovaujančioji institucija įvertina, ar konkrečiu atveju yra įvykdyta panašumo sąlyga. Pavyzdžiui, veiksmas ir su juo susijęs paramos gavėjas, kurie jau tinkami finansuoti pagal programą, gali būti laikomi panašiais į aptariamą veiksmą ir paramos gavėją ir aptariamam veiksmui gali būti pakartotinai panaudotas skaičiavimo metodas ir atitinkami fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios normos ir (arba) fiksuotosios sumos. Paprastai turėtų būti atsižvelgiama į visus metodo elementus, kurie galėtų daryti poveikį fiksuotajam vieneto įkainiui, fiksuotajai sumai ir (arba) fiksuotajai normai. Be to, kiekvieną atvejį būtina išnagrinėti atskirai.

4.5.   BNR arba konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatytų normų naudojimas

BNR 67 straipsnio 5 dalies d punktas

BNR ir konkretiems fondams skirtuose reglamentuose nurodyta keletas konkrečių fiksuotųjų normų. Tuo siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir sumažinti pradinį darbo krūvį arba poreikį turėti duomenų, kuriais remiantis būtų galima sukurti fiksuotosios normos sistemą, nes nereikalaujama atlikti skaičiavimų siekiant nustatyti taikomas normas. Tačiau tokie metodai nėra tinkami visų rūšių veiksmams.

Pagal BNR 68 straipsnio pirmos pastraipos b punktą nustatyta fiksuotoji norma, kuri taikoma penkiems ESI fondams, yra didžiausia galima norma. Valstybės narės gali taikyti šią arba mažesnę normą ir neprivalo atlikti konkrečių skaičiavimų. Vis dėlto, jei vadovaujančioji institucija nusprendžia netaikyti tos pačios normos visiems paramos gavėjams, susijusiems su vienu kvietimu teikti pasiūlymus, ji turėtų sugebėti įrodyti, kad laikytasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų.

4.6.   Fiksuotųjų normų, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų vieneto įkainių pritaikymo terminai

BNR 67 straipsnyje nėra nurodyta jokių nuostatų dėl supaprastinto išlaidų apmokėjimo pritaikymo. Todėl pritaikymas nėra privalomas. Tačiau rekomenduojama, jog vadovaujančioji institucija pritaikytų supaprastintą išlaidų apmokėjimą skelbdama naują kvietimą teikti pasiūlymus arba tai darytų periodiškai, kad būtų atsižvelgta į indeksavimą arba ekonominius pokyčius, pvz., energijos išlaidas, darbo užmokesčio dydžius ir pan. Komisija rekomenduoja metodikoje įtvirtinti tam tikras savaiminio pritaikymo galimybes (pvz., atsižvelgiant į infliaciją, darbo užmokesčio kitimą). Todėl supaprastintas išlaidų apmokėjimas ir toliau bus patikimas realiųjų išlaidų pakaitinis rodiklis.

Pritaikytosios sumos turėtų būti taikomos tik projektams arba projektų etapams, kurie bus įgyvendinami ateityje, bet ne atgaline data. Daugiamečių veiksmų atveju, dokumente, kuriuo nustatomos paramos sąlygos, galima numatyti metinį pritaikymą.

Kas kartą atlikusi peržiūrą, vadovaujančioji institucija turėtų saugoti atitinkamas pritaikytas normas arba sumas patvirtinančius dokumentus.

4.7.   Konkretūs metodai, kurie taikomi nustatant dydžius, numatytus pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles

BNR 67 straipsnio 5 dalies e punktas

Papildomi metodai gali būti nustatyti pagal konkretiems fondams skirtus reglamentus. Prieš įsigaliojant Reglamentui „Omnibus“, ESF reglamento 14 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 40 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, gali būti taikoma likusioms tinkamoms finansuoti veiksmo išlaidoms finansuoti. Reglamentu „Omnibus“ šis straipsnis buvo išbrauktas ir pakeistas BNR 68b straipsniu (žr. 3.1.2.3 skyrių).

5 SKYRIUS

Pasekmės auditui ir kontrolei

5.1.   Bendrojo audito ir kontrolės metodo poreikis

Naudojant supaprastintą išlaidų apmokėjimą reikia ex ante suapvalinti išlaidas, remiantis, pvz., ankstesniais ar statistiniais duomenimis. Šie dydžiai yra vidurkiai ar mediana arba jie apskaičiuojami taikant kitą statistiškai patikimą metodiką, todėl neišvengiama, kad naudojant supaprastintą išlaidų apmokėjimą faktinės išlaidos, kurias patiria ir apmoka paramos gavėjas, gali būti iš dalies viršijamos arba nepakankamai kompensuojamos. Vis dėlto pagal taikomas taisykles tai yra priimtina, nes supaprastintas išlaidų apmokėjimas, kuris nustatytas taikant teisingą metodiką, yra laikomas patikimu realiųjų išlaidų pakaitiniu rodikliu, o per didelės kompensacijos nėra pelnas.

Kai taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, atliekant kontrolę ir auditą nebus ex post tikrinamos sąskaitos faktūros ir paramos gavėjų sumokėtos sumos; vietoj to bus tikrinama, kad metodika, pagal kurią ex ante buvo nustatytas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, atitiktų taikomas taisykles ir būtų teisingai taikoma.

Šiame skyriuje aprašomas metodas, taikomas vykdant supaprastinto išlaidų apmokėjimo valdymo patikrinimus ir auditus. Valstybės narės taip pat raginamos atsižvelgti į pagrindinius reikalavimus, kuriuos kartu parengė Europos Audito Rūmai ir Komisijos tarnybos, atsakingos už ESI fondus, ir kurie yra svarbūs visoms supaprastintą išlaidų apmokėjimą naudojančioms ir tikrinančioms įstaigoms (47).

Vykdant supaprastinto išlaidų apmokėjimo patikras ir auditą, nacionalinės institucijos raginamos taikyti bendrą metodą siekiant užtikrinti, kad darant išvadas apie deklaruotų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą būtų taikomos vienodos sąlygos.

5.2.   Audito institucijos vaidmuo rengiant supaprastintą išlaidų apmokėjimą

Primygtinai rekomenduojama, kad nacionalinio lygmens auditoriai ex ante įvertintų, kaip parengta supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka, ir vertinimo rezultatus pateiktų prieš pradedant įgyvendinimą. Visa atsakomybė už supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodikos ir jos kriterijų parengimą tenka vadovaujančiajai institucijai, vis dėlto audito institucijai arba tvirtinančiajai įstaigai (EŽŪFKP atveju) ex ante įvertinus ir patvirtinus šią metodiką ir pagal ją atliekamus skaičiavimus, būtų reikšmingai pagerinta supaprastinto išlaidų apmokėjimo kokybė, kartu turėtų būti laikomasi funkcijų atskyrimo principo pagal BNR 72 straipsnio b punktą.

Pateikdami tokį įvertinimą auditoriai teikia konsultavimo paslaugas, kurios nedaro poveikio jų nešališkumui vėliau įgyvendinimo metu atliekant išlaidų, deklaruotų remiantis supaprastintu išlaidų apmokėjimu, auditą. Jei ex ante atitikties vertinimas atliekamas pakankamai išsamiai ir pagal aiškiai apibrėžtą sistemą, o audito institucija arba tvirtinančioji įstaiga padaro teigiamą išvadą (t. y. oficialiai patvirtina supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodiką), tai audito institucija arba tvirtinančioji įstaiga gali savo vertinimo rezultatus naudoti atlikdama būsimus (užtikrinimo) auditus, kai į imtį yra įtraukiami veiksmai, kuriuose taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas.

Kalbant apie programą, šio metodo pranašumas yra tai, kad suteikiamas norimas teisinis tikrumas ir sudaromos sąlygos išvengti sisteminių klaidų, kurios galėtų turėti finansinių pasekmių, jei būtų aptiktos tik įgyvendinimo metu.

5.3.   Bendras valdymo patikrinimų ir audito metodas

Kai naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, siekiant nustatyti išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą, Komisijos ir nacionaliniu lygmenimis atliekant auditą ir kontrolę bus patikrinama, ar teisingai parengta metodika, kaip apskaičiuojamos normos ir sumos (jei taikoma), ir ar jos teisingai taikomos.

Reglamentu „Omnibus“ pakeitus BNR 125 straipsnio 4 dalies a punktą buvo paaiškinta, kokios apimties tikrinimą, susijusį su naudojant supaprastintą išlaidų apmokėjimą atlygintomis išlaidomis, turi atlikti vadovaujančioji institucija. Taigi pagal BNR 125 straipsnio 4 dalies a punktą vadovaujančioji institucija tikrina, ar bendrai finansuojami produktai ir paslaugos suteikti, ar veiksmas atitinka taikytiną teisę, veiksmų programą ir paramos veiksmui sąlygas.

Be to, BNR 125 straipsnio 4 dalies a punkto ii papunktyje nurodoma, kad kai išlaidos atlyginamos naudojant supaprastintą išlaidų apmokėjimą, valdymo patikrinimais (ir todėl auditais) siekiama patikrinti, ar buvo įvykdytos išlaidų atlyginimo paramos gavėjui sąlygos (pvz., dotacijos susitarime nustatytos sąlygos).

Kai išlaidos atlyginamos remiantis supaprastintu išlaidų apmokėjimu, BNR 125 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas, kad bendrai finansuojami produktai ir paslaugos būtų suteikti, nereiškia, kad atliekant auditus turėtų būti tikrinamos su supaprastintu išlaidų apmokėjimu susijusios išlaidos ar prašoma su jomis susijusių dokumentų.

EŽŪFKP atveju, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 48 straipsnio 2 dalies d punkte nurodoma, kad atliekant administracinius patikrinimus tikrinama veiksmo išlaidų atitiktis reikalavimams, be kita ko, tikrinant, ar išlaidos yra tinkamos kategorijos arba ar taikomas tinkamas skaičiavimo metodas, kai veiksmui ar jo daliai taikomi BNR 67 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktai. Be to, pagal to paties straipsnio 3 dalies b punktą nereikia tikrinti patirtų išlaidų ir atliktų mokėjimų, jei taikomas BNR 67 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytas būdas ar metodas.

Todėl į valdymo patikrinimų ir auditų, kuriuos atliekant tikrinamos išlaidos, atlygintos remiantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodika, apimtį pateks atliktas darbas ir (arba) rezultatai, susiję su fiksuotaisiais vieneto įkainiais ir fiksuotosiomis sumomis, taip pat susiję su pagrindinėmis išlaidomis finansavimo taikant fiksuotąją normą atveju. Atliekant valdymo patikrinimus ir auditus nebus tikrinamos atskiros sąskaitos faktūros ar konkrečios viešųjų pirkimų procedūros, kuriomis remiantis atlyginamos išlaidos taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Todėl nebus prašoma pateikti šių pagrindinių finansinių arba viešųjų pirkimų dokumentų siekiant patikrinti išlaidų, kurias patyrė ir apmokėjo paramos gavėjas, sumas.

Auditas ir kontrolė bus vykdomi dviem lygmenimis:

1)	bus tikrinama, ar teisingai nustatytas skaičiavimo metodas, kuriuo nustatomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, ir

2)	bus tikrinama, ar teisingai taikoma (-os) nustatyta (-os) norma (-os) ir suma (-os).

5.3.1.    Patikrinimas, ar teisingai nustatytas skaičiavimo metodas, kuriuo nustatomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas

Paprastai bus tikrinamas skaičiavimo metodas, taikomas programai (ar jos dalims) arba kelioms programoms, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija arba tarpinė institucija. Jei naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, kuris grindžiamas paties paramos gavėjo duomenimis pagal BNR 67 straipsnio 5 dalies a punkto ii ir iii papunkčius ir aa punktą, bus tikrinami konkretūs paramos gavėjai.

Praktiškai audito institucija tikrins, ar supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdas buvo nustatytas laikantis skaičiavimų metodams taikomų reikalavimų, nurodytų BNR 67 straipsnio 5 dalyje, ir susijusių nuostatų, kurias apibrėžė programos institucijos tokiam supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdui.

Įvertinant, ar rengdama metodiką vadovaujančioji institucija deramai stropiai įgyvendino analitinį procesą, bus:

—	tikrinama, ar informacija apie skaičiavimo metodą tinkamai pagrįsta dokumentais, lengvai atsekama ir nuosekliai taikoma;

—	tikrinama, ar skaičiuojant naudojamos išlaidos yra svarbios ir tinkamos finansuoti;

—	tikrinama, ar duomenys patikimi ir (arba) tikslūs;

—	tikrinama, ar naudojamos visos išlaidų kategorijos, kurioms taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, ir

—	vertinamas nustatant supaprastintą išlaidų apmokėjimą taikytų etapų išsamus aprašymas.

Atliekant skaičiavimo metodo auditą daugiausia dėmesio skiriama patikrinimui, ar įvykdytos sąlygos, taikomos nustatant metodiką, bet nesiaiškinama, kodėl pasirinkta būtent ta, o ne kita metodika. Visa atsakomybė už metodo pasirinkimą tenka vadovaujančiajai institucijai. Vadovaujančioji institucija turėtų saugoti atitinkamus nustatyto skaičiavimo metodo dokumentus ir galėti įrodyti, kuo remiantis buvo nustatytos fiksuotosios normos, fiksuotieji vieneto įkainiai arba fiksuotosios sumos. Skaičiavimo metodui pagrįsti saugomiems dokumentams bus taikomi galiojančiuose reglamentuose nustatyti reikalavimai (Reglamento (EB) Nr. 1306/2013 82, 87 ir 88 straipsniai EŽŪFKP atveju ir BNR 140 straipsnis kitiems ESI fondams).

Atliekant fiksuotųjų normų, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų vieneto įkainių, kurie nustatyti pagal BNR arba konkretiems fondams skirtus reglamentus ir kuriuos apskaičiuojant nereikalaujama nustatyti taikytinos normos, auditą daugiausia dėmesio bus skiriama išlaidų kategorijų apibrėžčiai (pvz., tiesioginės išlaidos, netiesioginės išlaidos, tiesioginės personalo išlaidos). Nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima prašyti pateikti pagrindinius dokumentus, kuriais pagrindžiamas pagal BNR nustatytas supaprastintas išlaidų apmokėjimas (pvz., auditoriai negali prašyti paramos gavėjų pateikti sąskaitas faktūras, susijusias su realiosiomis išlaidomis, siekdami patikrinti, ar iš tikrųjų paramos gavėjas patyrė 15 proc. netiesiogines išlaidas, kai taikomas BNR 68 straipsnio pirmos pastraipos b punktas).

5.3.2.    Metodo teisingo taikymo patikrinimas

—

Taikant fiksuotąją normą, fiksuotąjį vieneto įkainį arba fiksuotąją sumą, nereikia pagrįsti realiųjų išlaidų, priskiriamų išlaidų kategorijoms, kurioms taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, įskaitant, jei taikoma, nusidėvėjimą ir nepiniginius įnašus. Į BNR 69 straipsnio 1 dalyje nurodytus nepiniginius įnašus gali būti atsižvelgiama skaičiuojant fiksuotosios normos, fiksuotojo vieneto įkainio arba fiksuotosios sumos vertę. Tačiau, jei taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, nereikia tikrinti, ar buvo atlikti nepiniginiai įnašai ir, atitinkamai, ar įvykdytos BNR 69 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

—	Kaip nurodyta pirmiau, skaičiavimo metodo patikrinimas paprastai bus atliekamas vadovaujančiosios institucijos (atsižvelgiant į taikomus metodus) arba tarpinės institucijos lygmeniu, o nustatyto metodo teisingas taikymas bus tikrinamas paramos gavėjo lygmeniu.

5.3.2.1.   Teisingo fiksuotųjų normų taikymo patikrinimas

Atliekant patikrinimą, ar teisingai taikoma finansavimo naudojant fiksuotąją normą sistema, bus tikrinamos veiksmo išlaidų kategorijos, kurioms taikoma fiksuotoji norma, t. y. vadinamosios pagrindinės išlaidos, arba jų apskaičiavimas, kai jas nustatant naudojami kiti supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdai. Kai tinkama, atliekant patikrinimą taip pat bus tikrinamos kitos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos, į kurias nebuvo atsižvelgta finansavimo taikant fiksuotąją normą sistemoje (t. y. tinkamos finansuoti išlaidos, kurioms netaikoma fiksuotoji norma). Vis dėlto nėra tikrinamos paramos gavėjo patirtos faktinės išlaidos arba atitinkami (finansiniai) patvirtinamieji dokumentai, susiję su išlaidomis, kurios buvo atlygintos remiantis fiksuotąja norma.

Pagal nacionalines sistemas turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtos išlaidų kategorijos arba iš anksto sudarytas visų tinkamų finansuoti išlaidų, kuriomis remiantis nustatoma fiksuotoji norma, kategorijų sąrašas (kai tinkama, įtraukiant ir kitas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas).

Auditoriai, tikrinantys, ar teisingai taikomos fiksuotosios normos, turi:

—

nagrinėti su šiuo būdu susijusias programos taisykles ir su paramos gavėju sudarytus susitarimus siekdami patikrinti, ar — naudojant fiksuotąją normą atsižvelgiama į teisingas išlaidų kategorijas, t. y. ar norma susijusi su teisinga kategorija ir ar naudojama (-os) teisinga (-os) tinkamų finansuoti išlaidų kategorija (-os), kuria (-iomis) remiantis nustatoma fiksuotoji norma; — teisingai naudojama fiksuotosios normos procentinė dalis;

—

atlikti pagrindinių išlaidų kontrolę, pvz., remiantis realiosiomis išlaidomis deklaruoti išlaidas, kurioms taikoma fiksuotoji norma, siekiant patikrinti, ar — į pagrindines išlaidas nėra įtrauktos netinkamos finansuoti išlaidos; — tas pats išlaidų punktas nėra deklaruojamas du kartus, t. y. į pagrindines išlaidas arba bet kokias kitas realiąsias išlaidas nėra įtrauktas išlaidų punktas, kuriam paprastai taikoma fiksuotoji norma. Pavyzdžiui, administracinės išlaidos, kurioms taikoma netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma, negali būti įtrauktos i kitą išlaidų kategoriją, pvz., išorės ekspertams skirtos tiesioginės realiosios išlaidos, jei į jas taip pat įtrauktos netiesioginės administracinės išlaidos, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo rizikos; — taikant fiksuotąją normą apskaičiuota suma yra proporcingai pakoreguota, jei pakeičiama pagrindinių išlaidų vertė, kuriai taikoma fiksuotoji norma. Bet koks tinkamų finansuoti pagrindinių išlaidų sumos sumažinimas, patvirtintas patikrinus tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, kurioms pagal pagrindines išlaidas taikoma fiksuotoji norma (t. y. palyginti su numatytu biudžetu arba padarius finansinę pataisą), darys proporcingą poveikį sumai, patvirtintai pagal išlaidų, skaičiuojamų taikant fiksuotąją normą pagal pagrindines išlaidas, kategorijas.

5.3.2.2.   Teisingo fiksuotųjų vieneto įkainių taikymo patikrinimas

Atliekant patikrinimą, ar teisingai taikomi fiksuotieji vieneto įkainiai, bus atliekamas vertinimas siekiant įsitikinti, ar įvykdytos su procesu, atliktu darbu ir (arba) rezultatais susijusios išlaidų apmokėjimo sąlygos.

Užduotį atliekantis auditorius tikrins:

—	ar vykdant projektą suteiktų vienetų skaičius (kalbant apie kiekybinius indėlius, atliktą darbą arba rezultatus), kuriam taikomi fiksuotieji vieneto įkainiai, yra pagrindžiamas dokumentais ir todėl patikrinamas bei realus ir

—	ar deklaruota suma lygi nustatytam vieneto įkainiui, padaugintam iš faktiškai įgyvendinant projektą suteiktų vienetų skaičiaus;

—	ar dokumente, kuriuo nustatomos paramos sąlygos, yra nustatytos kitos sąlygos (tokiu atveju auditoriai taip pat tikrins, ar įgyvendintos šios sąlygos).

Auditoriai ir tikrintojai neturėtų tvirtinti iš anksto išmokėtų ir Komisijai deklaruotų fiksuotųjų vieneto įkainių, kol nėra įgyvendinta atitinkama projekto dalis. Paramos gavėjas turi pranešti apie suteiktų vienetų skaičių ir jį įrodyti, bet šie reikalavimai netaikomi susijusioms faktinėms išlaidoms.

5.3.2.3.   Teisingo fiksuotųjų sumų taikymo patikrinimas

Naudojant fiksuotąsias sumas, veiksmo įgyvendinimas yra pagrindinė mokėjimą lemianti sąlyga. Todėl labai svarbu gauti užtikrinimą, kad atliktas darbas ir (arba) rezultatai yra realūs. Taigi atliekant kontrolę tikrinama, ar sutarti projekto etapai (tarpinės reikšmės, jei taikoma) buvo visiškai įgyvendinti ir ar buvo atliktas darbas ir (arba) pasiekti rezultatai, kaip nurodyta programos institucijų nustatytose sąlygose (atliktas darbas ir (arba) rezultatai turi būti pagrindžiami dokumentais). Nebus tikrinama, kokias faktines išlaidas, susijusias su atliktu darbu ir (arba) pasiektais rezultatais, patyrė paramos gavėjas.

5.3.2.4.   Patikrinimas, kuris atliekamas, kai vykdant tą patį veiksmą naudojamas supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdų derinys

Tuo atveju, kai naudojamas supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdų derinys, be to, kad atliekami atskirų supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdų patikrinimai, kurie nurodyti pirmiau tekste, vykdant auditą ir kontrolę turi būti patvirtinta, kad visos veiksmo išlaidos deklaruotos tik vieną kartą. Tai apima tikrinimą, ar taikant metodikas užtikrinama, kad vieną veiksmo išlaidų punktą būtų galima priskirti tik vienam supaprastinto išlaidų apmokėjimo ir, jei taikoma, tiesioginių išlaidų būdui (pvz., išlaidos deklaruojamos du kartus – kaip tiesioginės ir kaip netiesioginės išlaidos).

5.3.3.    Galimos klaidos ir pažeidimai, susiję su supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimu

Nustatyti faktai, kuriuos galima laikyti klaidomis arba pažeidimais, yra pvz.:

—	taikyta supaprastinto išlaidų apmokėjimo apskaičiavimo metodika neatitinka teisės aktais nustatytų sąlygų;

—	į rezultatus, gautus taikant skaičiavimo metodą, nebuvo atsižvelgta nustatant ir taikant normas;

—	paramos gavėjas nesilaikė nustatytų normų arba deklaravo netinkamas finansuoti išlaidas, neįtrauktas į vadovaujančiosios institucijos nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas;

—	tas pats išlaidų punktas deklaruojamas dukart – kaip pagrindinės išlaidos (apskaičiuotos pagal realiųjų išlaidų principą, fiksuotąją sumą arba fiksuotąjį vieneto įkainį) ir kaip apskaičiuotosios tinkamos finansuoti išlaidos (įtrauktos į fiksuotąją normą);

—	sumažinus pagrindines išlaidas, proporcingai nesumažinamos apskaičiuotosios tinkamos finansuoti išlaidos (įtrauktos į fiksuotąją normą);

—	nėra patvirtinamųjų dokumentų, kuriais pagrindžiamas atliktas darbas, arba atliktas darbas pagrindžiamas tik iš dalies, tačiau visiškai apmokamas.

Jei atliekant auditą arba valdymo patikrinimą tinkamų finansuoti išlaidų kategorijose, kurioms taikoma fiksuotoji norma, nustatomas pažeidimas, apskaičiuotosios tinkamos finansuoti išlaidos taip pat turi būti sumažinamos.

Pavyzdys (ERDF). Savivaldybė gauna daugiausiai 1 000 000 EUR tinkamų finansuoti išlaidų subsidiją, skirtą keliui tiesti.

Pagal projektą pateikiamas toks mokėjimo prašymas:

1 projektas: darbas (viešųjų pirkimų procedūra)	700 000  EUR
2 projektas: kitos išlaidos	300 000  EUR
Tiesioginės personalo išlaidos (1 tipas)	50 000  EUR
Kitos tiesioginės išlaidos (3 tipas)	242 500  EUR
Netiesioginės išlaidos (2 tipas)	Tiesioginės personalo išlaidos × 15 proc. = 7 500  EUR
Iš viso deklaruotų išlaidų	1 000 000  EUR

Vadovaujančioji institucija patikrina paramos gavėjo deklaruotas išlaidas. Rasta netinkamų finansuoti deklaruotų tiesioginių personalo išlaidų.

Patvirtinamas toks mokėjimo prašymas:

1 projektas: darbas (viešųjų pirkimų procedūra)	700 000  EUR
2 projektas: kitos išlaidos	300 000  288 500  EUR
Tiesioginės personalo išlaidos (1 tipas)	50 000  40 000  EUR
Kitos tiesioginės išlaidos (3 tipas)	242 500  EUR
Netiesioginės išlaidos (2 tipas)	Tiesioginės personalo išlaidos × 15 proc. = 7 500 6 000  EUR
Iš viso tinkamų finansuoti išlaidų, pritaikius proporcinę atskaitą:	1 000 000  988 500  EUR

Pavyzdys (ESF). Kiekvieno mokymus baigusio asmens mokymo išlaidos padengiamos taikant 5 000 EUR fiksuotąjį vieneto įkainį.

Mokymai prasideda sausio mėn., baigiasi birželio mėn. ir numatyta, kad juos lankys 20 asmenų. Numatomų tinkamų finansuoti išlaidų suma lygi: 20 × 5 000 EUR = 100 000 EUR. Kiekvieną mėnesį mokymo paslaugų teikėjas siųs sąskaitą, kuria bus prašoma sumokėti 10 proc. subsidijos sumos – 10 000 EUR sausio mėn. pabaigoje, 10 000 EUR vasario mėn. pabaigoje ir pan.

Tačiau iki birželio mėn. pabaigos mokymų nėra baigęs nė vienas mokomas asmuo, todėl visi šie mokėjimai laikomi išankstiniais ir negali būti deklaruoti Komisijai. Tik įrodžius, kad mokymus baigė dalis asmenų, suma gali būti patvirtinta Komisijai. Pavyzdžiui, jei mokymus baigė 15 asmenų, tuomet Komisijai galima tvirtinti šią sumą: 15 × 5 000 EUR = 75 000 EUR.

---

(1)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių.

(2)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.

(3)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006.

(4)  2-as Aukšto lygio ekspertų grupės ESI fondų paramos gavėjams skirto supaprastinimo stebėsenos klausimais posėdis.

(5)  Šioms dviem priemonėms skirtos specialios gairės.

(6)  Europos socialinis fondas (ESF), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF), Sanglaudos fondas (SF).

(7)  Ataskaitos tekstas skelbiamas adresu https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=46515.

(8)  Metinė biudžeto vykdymo ataskaita, 2017/C 332/01, Europos Audito Rūmai.

(9)  Ataskaitos tekstas skelbiamas adresu https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR18_11/SR_SCO_LT.pdf.

(10)  Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad BNR taip pat yra numatytas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, kurį vadovaujančioji institucija gali naudoti neatlikdama jokių skaičiavimų. Todėl tokiais atvejais galima naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, net jei nėra patikimų duomenų apie tam tikrą veiksmų rūšį.

(11)  Ir ESF reglamento 14 straipsnio 4 dalis prieš įsigaliojant Reglamentui „Omnibus“.

(12)  ESF atveju tai yra svarbus pakeitimas, palyginti su ESF reglamento 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisykle, taikyta iki Reglamento „Omnibus“ įsigaliojimo.

(13)  Ši fiksuotoji norma, kuri dabar taikoma visiems ESI fondams, nustatyta remiantis buvusia ESF reglamento 14 straipsnio 2 dalimi, kuri buvo taikoma tik ESF ir kuri buvo išbraukta Reglamentu „Omnibus“. Priešingai nei ESF reglamento 14 straipsnio 2 dalyje, pagal BNR 68b straipsnio 1 dalį, kuri dabar taikoma visiems ESI fondams, iš ESF, ERPF arba EŽŪFKP remiamų veiksmų atveju dalyviams mokamos išmokos ir atlyginimai yra laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios skaičiuojamos papildant išlaidas, apskaičiuotas pagal fiksuotąją normą. Jos nėra priskiriamos likusioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, apskaičiuojamoms pagal fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 40 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, kaip nurodyta 68b straipsnyje (žr. 3.1.2.3 skyrių dėl 68b straipsnio).

(14)  Žr. 2.2.3 skyrių, kuriame pateikiama papildomų gairių dėl taikymo terminų, susijusių su Reglamentu „Omnibus“ nustatytais pakeitimais.

(15)  BNR 2 straipsnio 13 dalyje valstybės pagalba apibrėžiama kaip pagalba, kuriai taikoma SESV 107 straipsnio 1 dalis; šiame reglamente ši sąvoka taip pat apima de minimis pagalbą, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (EB) Nr. 1998/2006, Komisijos reglamente (EB) Nr. 1535/2007 ir Komisijos reglamente (EB) Nr. 875/2007. ESF reglamente daromos nuorodos į valstybės pagalbą turi būti suprantamos pagal BNR nustatytą apibrėžtį.

(16)  Dokumento redakcija su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/779.

(17)  Žr. 3.1.1 skyrių dėl paaiškinimo apie skirtingas išlaidų rūšis, kai finansuojama taikant fiksuotąją normą.

(18)  Pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 481/2014 2 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos nėra tinkamos finansuoti ETB programų išlaidos.

(19)  Žr. bendrą Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl BNR 67 straipsnio (jis pateiktas Nuolatinių atstovų komiteto ir Tarybos dokumente Nr. 8207/12, ADD7 REV 1).

(20)  2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).

(21)  Komisijos pranešimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016 7 19, p. 1).

(22)  2013 m. gruodžio 18 d. Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, 2013 m. gruodžio 18 d. Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje ir 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje.

(23)  BNR 65 straipsnio 8 dalis.

(24)  Reglamentu „Omnibus“ buvo pakeista BNR 98 straipsnio 2 dalis siekiant paaiškinti, kad, naudojant kryžminį finansavimą, ESF arba ERPF taikomos visos kitam fondui taikytinos taisyklės.

(25)  Tai buvo labai svarbu prieš įsigaliojant Reglamentui „Omnibus“, nes ESF reglamento 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse buvo nustatytos konkrečios supaprastinto išlaidų apmokėjimo nuostatos, kurios buvo taikomos tik ESF (jos taip pat galėjo būti taikomos iš ERPF remiamo veiksmo daliai pagal BNR 98 straipsnio 2 dalį, t. y. kai iš ERPF buvo remiama ESF būdinga veikla). Reglamentu „Omnibus“ šios nuostatos buvo perkeltos į BNR ir dabar taip pat taikomos ERPF.

(26)  Pagal BNR 2 straipsnio 9 dalį veiksmas – tai projektas, sutartis, veiksmas arba grupė projektų, kuriuos atrenka vadovaujančioji institucija.

(27)  Ši apibrėžtis netaikoma ETB. Su ETB susijusių personalo išlaidų apibrėžtis pateikta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 481/2014.

(28)  2014 m. kovo 3 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 480/2014, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (OL L 138, 2014 5 13, p. 5).

(29)  Nepiniginiai įnašai, skiriami kaip išmokos arba atlyginimai, kuriuos (veiksmo dalyviams) išmoka trečioji šalis, yra tinkami finansuoti iš ESF, jei laikomasi toje nuostatoje nustatytų sąlygų, t. y. nepiniginiai įnašai suteikiami laikantis nacionalinių taisyklių, įskaitant apskaitos taisykles, ir jų vertė neviršija trečiosios šalies patirtų išlaidų.

(30)  Reglamento (EB, Euratomas) 2018/1046 282 straipsnio 1 ir 2 dalys.

(31)  Personalo išlaidos taip pat gali būti nustatytos naudojant kitą BNR nurodytą metodiką, pvz., pagal BNR 67 straipsnio 1 dalies b punktą ir 67 straipsnio 5 dalį fiksuotieji vieneto įkainiai gali būti nustatyti naudojant kitą nei 1 720 vardiklį.

(32)  Remiantis ETB reglamento 1299/2013 18 straipsnio 1 dalimi, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 481/2013 3 straipsnyje nustatomos konkrečios personalo išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės, siekiant apibrėžti, kas yra paramos gavėjo įdarbintiems darbuotojams sumokamos bendrosios darbo išlaidos.

(33)  ETB atveju – stebėsenos komitetas.

(34)  2019 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1867, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 papildomas nuostatomis dėl finansavimo taikant fiksuotąją normą (https://eur-lex.europa.eu/eli/reg_del/2019/1867/oj?locale=lt).

(35)  EŽŪFKP atveju ši metodika turi būti taikoma per visus atitinkamus finansinius metus.

(36)  Ši galimybė buvo numatyta veiksmams, kuriems skiriama viešoji parama neviršija 100 000 EUR.

(37)  BNR 67 straipsnio 6 dalis.

(38)  Jei parama skiriama ne surengus kvietimą teikti pasiūlymus, tai turėtų būti nurodyta bendrame dokumente, kuriuo nustatoma paramos metodika.

(39)  BNR 67 straipsnio 5 dalies a punktas.

(40)  Nesvarbu, kada buvo nustatyta BNR 67 straipsnio 5 dalies a punktu pagrįsta metodika – jeigu ji taikoma, ją turi būti galima patikrinti atliekant auditą.

(41)  Šiame skirsnyje aptariami metodai, nustatyti BNR 67 straipsnio 5 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose. Biudžeto projektui, nurodytam ESF reglamento 14 straipsnio 3 dalyje (prieš įsigaliojant Reglamentui „Omnibus“) ir BNR 67 straipsnio 5 dalies aa punkte, šie reikalavimai netaikomi.

(42)  Šis biudžeto projektas pateikiamas tik kaip pavyzdys. Jo nereikėtų laikyti pakankamai išsamiu biudžeto projektu.

(43)  2014 m. kovo 3 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 480/2014, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (OL L 138, 2014 5 13, p. 5).

(44)  Reglamento (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, 29 straipsnio 1 dalis.

(45)  Reglamento Nr. 966/2012 124 straipsnis pakeistas Reglamento „Omnibus“ 181 straipsniu:

6. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali leisti arba nustatyti, kad taikant fiksuotąją normą būtų finansuojamos netiesioginės naudos gavėjo išlaidos neviršijant 7 proc. visų tinkamų finansuoti tiesioginių veiksmo išlaidų. Didesnė fiksuotoji norma gali būti leidžiama motyvuotu Komisijos sprendimu. (…)

(46)  BNR 67 straipsnio 5 dalies c punktas.

(47)  https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR18_11/SR_SCO_Lt.pdf (II.1 priedas „Su supaprastintu išlaidų apmokėjimu susijęs užtikrinimas“ ir II.2 priedas „Supaprastinto išlaidų apmokėjimo veiksmingumas“).