13.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 167/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32012M6569. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

13.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 167/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32012M6468. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

13.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 167/2

1.1.

Pagal pasiūlytą reglamentą finansinės institucijos, vertindamos subjekto arba finansinės priemonės kreditingumą, pačios atlieka kredito rizikos vertinimą ir „išimtinai arba mechaniškai nesikliauja kredito reitingais“ (6). Be to, už šių įmonių priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos „atidžiai tikrina įmonių kredito vertinimo procesų tinkamumą“ (7). Šios nuostatos atspindi de Larosière ataskaitos (8) išvadas ir FSV principą, kad iš bankų, rinkos dalyvių ir institucinių investuotojų tikimasi, kad jie patys atliks kredito vertinimus (9).

1.2.

ECB pritaria bendram FSV ir Komisijos tikslui mažinti per didelį kliovimąsi išoriniais kredito reitingais (10). ECB ypač atkreipia dėmesį, kad pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių įmonių papildomos priežiūros (11), yra nuostatų, kuriose taip pat sprendžiamas šis klausimas: didžiausias dėmesys teikiamas kredito įstaigų rengiamiems vidaus metodams nuosavų lėšų poreikiui apskaičiuoti, ir kredito ir sandorio šalies rizikai (12). Be to, nors finansinės institucijos taip pat turėtų tobulinti atitinkamus rizikos vertinimo gebėjimus, šie gebėjimai turėtų būti proporcingi jų veiklos pobūdžiui, apimčiai ir sudėtingumui.

ECB taip pat atkreipia dėmesį, kad atitinkami pakeitimai padaryti Direktyvoje 2009/65/EB ir 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (13). Taigi siekiant užtikrinti pasiūlyto reglamento ir atitinkamų nuostatų sektorių teisės aktuose suderinamumą, ECB rekomenduoja pasiūlytame reglamente paaiškinti finansinėms institucijoms nustatytos pareigos pobūdį.

1.3.

Pagal pasiūlytą reglamentą EBI, EDPPI ir EVPRI savo gairėse, rekomendacijose ir techninių standartų projektuose neturi daryti nuorodų į kredito reitingus, „kai tokios nuorodos gali paskatinti kompetentingas institucijas arba finansų rinkos dalyvius mechaniškai kliautis kredito reitingais“ (14). Pasiūlytame reglamente taip pat siūloma nustatyti, kad atitinkamai ir ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. EBI, EDPPI ir EVPRI peržiūri visas nuorodas į kredito reitingus esamose gairėse bei rekomendacijose ir, kai reikia, jas išbraukia (15). Toks pat reikalavimas nustatomas Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV) dėl jos įspėjimų ir rekomendacijų (16).

1.4.

ECB supranta, kad visais pasiūlytais pakeitimais siekiama įgyvendinti FSV principus, kuriais standartų nustatymo įstaigos ir valdžios institucijos skatinamos „įvertinti nuorodas į KRA reitingus standartuose, įstatymuose ir kituose teisės aktuose ir, jei įmanoma, pašalinti šias nuorodas arba pakeisti jas tinkamais alternatyviais kreditingumo standartais“ (17). Nors nuorodų, nustatančių reikalavimą atsižvelgti į išorinius reitingus, pašalinimas iš Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, ar apskritai visų nuorodų į išorinius reitingus pašalinimas ta apimtimi, kiek šie reikalavimai ar nuorodos į išorinius reitingus gali būti suprantami kaip skatinantys mechanišką šių reitingų taikymą, gali būti patartinas, vis dėlto ECB rekomenduotų atsargiau formuluoti pirmiau minėtas pasiūlyto reglamento nuostatas (18), nes jas gali būti sudėtinga taikyti.

1.5.

Pirma, kalbant apie Europos priežiūros institucijas (EPI), 1 lygio Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktai daro nuorodas į išorinius kredito reitingus ar kredito rizikos vertinimus. Taip, pavyzdžiui, yra Sąjungos bankininkystės teisės aktuose, kuriuose daroma nuoroda į išorinių kredito vertinimo institucijų (ECAI) kredito rizikos vertinimus (19) ir formaliai reikalaujama, kad EPI parengtų su kredito rizikos vertinimais susijusių techninių standartų projektus (20). EPI parengtus techninių standartų projektus priima Komisija, remdamasi 1 lygio teisės aktuose įtvirtintomis įgaliojimus suteikiančiomis nuostatomis (21); jais siekiama papildyti ar sukonkretinti šias nuostatas. Taigi draudimą daryti nuorodas į kredito vertinimus pirmiau minėtuose dokumentuose, regis, būtų sudėtinga taikyti, net jei žodžiais „kai reikia“ EPI paliekama tam tikra vertinimo laisvė (22). Be to, vertinimas, ar nuorodos į kredito reitingus iš tiesų „gali paskatinti (…) mechaniškai kliautis“, o ne sudarymas galimybės tai įvertinti investuotojams ir rinkos dalyviams, yra subjektyvus, dėl ko jo, kaip teisinio reikalavimo, įtvirtinimas pasiūlytame reglamente būtų problematiškas.

1.6.

Antra, kalbant apie ESRV, pirmiau minėtas draudimas daryti nuorodas į kredito reitingus ESRV įspėjimuose ir rekomendacijose taip pat atrodo neproporcingas, nes kredito reitingai yra vertingas informacijos šaltinis ir nustato orientacines vertes ar modelius, kuriuos ESRV gali naudoti vykdydama savo uždavinius.

1.7.

Apskritai ECB pritaria FSV požiūriui, kad KRA vaidina svarbų vaidmenį ir kad firmos savo vidaus kredito rizikos vertinimo procesuose gali tinkamai naudotis šiais reitingais (23). Pažymėtina, kad šia reforma siekiama sumažinti per didelį kliovimąsi išoriniais kredito reitingais ir pagerinti jų kokybę, bet ne visiškai eliminuoti jų naudojimą. Kartu pažymėtina, kad firmos naudojami KRA reitingai nesumažina jos atsakomybės užtikrinti, kad jos kredito rizika yra paremta patikimais vertinimais (24). ECB pritaria FSV siūlomam laipsniškam perėjimui ir pažymi, kad nuorodos į KRA reitingus turėtų būti pašalintos ar pakeistos tik tuomet, kai bus nustatytos patikimos alternatyvos, kurias bus galima saugiai įgyvendinti. Svarbu, kad standartų nustatymo įstaigos ir valdžios institucijos parengtų perėjimo planus ir tvarkaraščius, leidžiančius, kai tai įmanoma, pašalinti ar pakeisti nuorodas į KRA reitingus ir saugiai įtvirtinti atitinkamus rizikos valdymo gebėjimų patobulinimus.

1.8.

ECB rekomenduoja, kad pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 6 dalis (25) būtų pakeista konstatuojamąja dalimi, kuria valdžios institucijoms būtų priminta, kaip svarbu prireikus prisidėti prie pirmiau minėto tikslo – sumažinti per didelį kliovimąsi išoriniais kredito reitingais. ECB taip pat pažymi, kad pagal pasiūlytą KPD IV direktyvą (26) EBI, bendradarbiaudama su EDPPI ir EVPRI, du kartus per metus skelbia ataskaitą apie tai, kokia apimtimi valstybių narių teisės aktuose remiamasi išoriniais reitingais ir apie valstybių narių pritaikytas priemones šiam rėmimuisi mažinti. ECB rekomenduoja, kad EPI, atsižvelgusios į ECB ir ESRV įnašus, teiktų Komisijai ataskaitas apie galimus alternatyvius arba papildomus sprendimus dėl nuorodų į išorinius reitingus Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose.

1.9.

Informacijai šios nuomonės II priede aprašomos kredito vertinimo metodologijos, kurias Eurosistema naudoja įkaito tinkamumo likvidumo operacijoms kontekste.

2.1.

Reglamente (EB) Nr. 1060/2090 nustatyta, kad kredito reitingų agentūra turi pateikti registracijos paraišką, nes šią sąlygą būtina įvykdyti siekiant būti pripažinta ECAI (27) pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (28) ir kad ši registracijos procedūra neturėtų pakeisti pagal Direktyvą 2006/48/EB nustatytos ECAI pripažinimo tvarkos (29).

2.2.

Pagal pasiūlytą KPD IV reglamentą (30), vadovaujantis kompetentingų institucijų vykdoma ECAI pripažinimo procedūra, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 įregistruotos arba sertifikuotos KRA „automatiškai“ tampa tinkamomis. Tai taip pat taikoma centriniams bankams, teikiantiems kredito reitingus, kuriems tas reglamentas netaikomas (31). ECB pritaria pasiūlytame KPD IV reglamente numatytai naujai procedūrai, kuri prisidės prie ECAI pripažinimo procedūros supaprastinimo ir užtikrins suderinamumą tarp sektorių (32). Siekdamas teisinio aiškumo ir skaidrumo, ECB vis dėlto siūlytų pasiūlyto reglamento konstatuojamojoje dalyje paaiškinti, kad pasiūlyto KPD IV reglamento įsigaliojimas reikš automatišką pirmiau minėtų KRA ir centrinių bankų pripažinimą (kaip ECAI) ir kad reikia nustatyti kredito vertinimų ir kredito kokybės žingsnių atitiktį, t. y. palyginamąjį sugretinimą (angl. mapping).

2.3.

Pasiūlytame reglamente numatyta, kad EVPRI nustatys Europos reitingų indeksą, į kurį bus įtraukti visi EVPRI pateikti kredito reitingai ir suvestinis reitingų indeksas bet kuriai reitinguojamai skolos priemonei (33). Šis indeksas ir atskiri kredito reitingai bus skelbiami EVPRI interneto svetainėje. Pagal pasiūlytą reglamentą, EVPRI pateikiami reitingai bus grindžiami suderinta reitingų skale (34).

2.4.

Nors ECB pritaria didesniam reitingų skaidrumui, tarpusavio sąveikai ir palyginamumui, kuris bus prieinamas rinkos dalyviams, vis dėlto reikėtų užtikrinti, kad, atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį konkurencijai ir reitingavimo metodų įvairovei, suderinta reitingų skalė neverstų KRA suderinti metodologijų ir procesų.

2.5.

Be to, ECB pažymi, kad bankininkystės (35) ir draudimo (36) sektoriuose EBI ir EDPPI parengs palyginamojo sugretinimo procedūras. Atsižvelgiant į tarpsektorinį šių klausimų pobūdį, būtų tinkama palyginamojo sugretinimo procedūras koordinuoti, galbūt – per EPI jungtinį komitetą (37). Todėl ECB rekomenduoja išbraukti nuorodą į suderintą reitingų skalę ir siūlo, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. EVPRI, bendradarbiaudama su EBI, EDPPI ir ECB, peržiūrėtų galimybę nustatyti suderintą reitingų skalę registruotų ir sertifikuotų kredito reitingų agentūrų suteiktiems reitingams ir pateiktų Komisijai ataskaitą šiuo klausimu. Dėl to pasiūlytame reglamente minimą „Europos reitingų indeksą“ reikėtų pakeisti „Europos reitingų platforma“.

3.1.

ECB pritaria iniciatyvoms pagerinti skaidrumą ir atskleisti valstybės skolos reitingavimo metodologiją ir procesą (38). Pasiūlytu reglamentu nustatoma ypatinga tvarka valstybių reitingų peržiūros dažnumo ir jų suteikimo procedūros požiūriu. ECB pritaria šiems pakeitimams, o ypač pasiūlymui reikalauti KRA, kad jos dažniau vertintų valstybių reitingus. Nors reitingai turėtų būti skelbiami po darbo dienos pabaigos ir likus ne mažiau kaip vienai valandai iki prekybos vietų atidarymo Sąjungoje, ECB mano, kad galima būtų imtis ir kitų iniciatyvų, kad būtų sušvelnintas galimas procikliškas reitingų pokyčių poveikis. ECB rekomenduoja išanalizuoti, kaip būtų galima sumažinti kintamumą, kurį sąlygoja reitingų pokyčių laikas, ypač kai emitento reitingai stebimi ir jis gali netrukus prarasti investicinio lygio statusą, o taip pat kai svarstoma apie galimą reitingo sumažinimą keliais lygiais. Reikėtų išanalizuoti pasiūlymus tokiais atvejais dažniau komunikuoti su rinka ir komunikuoti tokiu būdu, kad būtų sušvelnintas staigaus kritimo poveikis.

Be to, ECB pažymi, kad pasiūlytame reglamente nustatyta, jog jei reitingų agentūros suteikia valstybės reitingą arba susijusią reitingo perspektyvą, prie jų turi būti pridėta išsami tyrimo ataskaita, kurioje paaiškinamos visos prielaidos, parametrai, ribos ir neaiškumai ir bet koks kitas aspektas, į kurį buvo atsižvelgta nustatant tokį reitingą arba perspektyvą (39). Gali būti tikslinga kai kuriuos iš šių reikalavimų taikyti ir kitų rūšių reitingams, ypač reikalavimus dėl išsamios informacijos apie kiekybines ir kokybines prielaidas, pateisinančias reitingo pakeitimą, ir jų atitinkamą svorį.

3.2.

ECB pritaria Komisijos pasiūlymams spręsti su KRA nepriklausomumu susijusius klausimus. Tačiau kadangi dabartinis finansavimo modelis „emitentas moka“ gali būti interesų konflikto šaltinis ir turėti iškreipiantį poveikį reitingams (40), būtina aptarti tobulesnius alternatyvius kompensavimo modelius. Taigi ECB pritaria Komisijos vykdomam darbui dėl KRA atlyginimo modelių tinkamumo stebėjimo ir laukia Komisijos ataskaitos šiais klausimai pateikimo Europos Parlamentui ir Tarybai 2012 m. pabaigoje, kartu atsižvelgdamas į kitose jurisdikcijose, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, vykdomą darbą (41).

3.3.

Nors ECB pritaria pasiūlymams sugriežtinti taisykles dėl KRA akcininkų struktūros (42), ECB rekomenduoja, kad Komisija peržiūrėtų pasiūlytą 5 % ribą (43), kad užtikrintų jos veiksmingumą.

3.4.

Nors ECB pritaria Komisijos argumentams dėl rotacijos taisyklės įvedimo, t. y. kad ilgalaikiai santykiai su tais pačiais reitinguojamais subjektais gali pakenkti reitingų nepriklausomumui, reikėtų išsamiau išnagrinėti galimas kitokias pasekmes (44). Pirma, nors rotacijos taisyklė turėtų padėti išvengti interesų konflikto, kuris kyla iš modelio „emitentas moka“, reikėtų išvengti, kad KRA rotacija turėtų neigiamų pasekmių reitingų kokybei, ypač dėl galimos rizikos, kad nauji rinkos dalyviai gali konkuruoti, siūlydami išpūstus reitingus arba mažindami kainas. Antra, dėl rotacijos taisyklės neturėtų būti stabdomi duomenų rinkiniai, nes tai galėtų kelti problemų dėl reitingų modelių validavimo. Trečia, kad ši nuostata būtų veiksminga, reikia užtikrinti pakankamą visus minimalius reikalavimus atitinkančių KRA pasirinkimą, ypač teikiant specialius reitingus, pavyzdžiui, struktūrizuotų finansinių produktų reitingus. Taigi reikėtų išsamiau išanalizuoti, ar reikia nustatyti konkretų skaičių metų, po kurių turėtų įvykti rotacija. Galiausiai reikėtų atsižvelgti ir į būsimą modelio „emitentas moka“ (45) vertinimą, kuris taip pat gali turėti įtakos šiuo požiūriu.

3.5.

ECB pritaria siūlymui nustatyti EVPRI uždavinius dėl naujų KRA metodų arba jų pakeitimų atitikties vertinimo (46). ECB rekomenduoja patikslinti, kad EVPRI vaidmuo apsiriboja metodų atitikties taikomoms taisyklėms tikrinimu. Be to, būtų tikslinga numatyti taikomą procedūrą ir laikotarpį, siekiant užtikrinti, kad EVPRI atliekamas vertinimas nesutrukdytų KRA suteikti naujų reitingų. ECB taip pat pritaria pasiūlymui reikalauti daugiau ir lengviau suprantamų gairių dėl metodų bei visų turto klasių reitingus pagrindžiančių prielaidų. Galiausiai ECB pritaria viešajai konsultacijai dėl ketinimų keisti reitingavimo metodus, modelius arba pagrindines reitingavimo prielaidas.

3.6.

ECB pritaria pasiūlymui pagerinti struktūrizuotų finansinių priemonių skaidrumą (47). Konkrečiai, ECB pritaria pasiūlymui viešai skelbti išsamią informaciją apie struktūrizuotas finansines priemones (48), ypač vienoje interneto svetainėje (49), ir reikalavimui, kad struktūrizuotoms finansinėms priemonėms būtų teikiami bent du kredito reitingai (50). Šiais klausimais ECB norėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus.

3.7.

Pirma, siekiant užtikrinti suderinamumą tarp sektorių ir išvengti taisyklių dubliavimosi, reikėtų patikslinti atskleidimo reikalavimus struktūrizuotų finansinių produktų emitentams, iniciatoriams ir rėmėjams pasiūlytame reglamente ir suderinti juos su atitinkamais atskleidimo reikalavimais pakeitimui vertybiniams popieriams tam tikruose sektoriuose (51).

3.8.

Antra, Eurosistemos turtu užtikrintų vertybinių popierių paskolų lygio informacijos iniciatyva tiems turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, kurie priimami kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijose, nustatomi konkretūs informacijos apie kiekvieną paskolą reikalavimai. Taip siekiama padidinti skaidrumą ir suteikti rinkos dalyviams daugiau ir savalaikės informacijos apie užtikrinamąsias paskolas ir jų vykdymą standartizuotu formatu. ECB pažymi, kad EVPRI gali siekti sinergijos rengdama duomenų teikimo ataskaitų apie struktūrizuotus finansinius produktus turinį ir formą (52).

3.9.

Trečia, ECB pritaria iniciatyvoms prisidėti prie struktūrizuotoms finansinėms priemonėms ir padengtų obligacijų rinkoms taikomų skaidrumo reikalavimų didinimo bei atskleidimo reikalavimų šioje srityje suderinimo. ECB pritaria pasiūlymui iki 2015 m. liepos 1 d. Komisijai įvertinti, ar atskaitomybės reikalavimai turėtų būti taikomi ir, inter alia, padengtoms obligacijoms (53). ECB taip pat pažymi, kad su padengtų obligacijų rinkos skaidrumu susijusios iniciatyvos yra svarstomos ir kituose teikiamuose teisės aktų projektuose, pavyzdžiui, pasiūlytame KPD IV reglamente (54). Taigi svarbu užtikrinti šių įvairių iniciatyvų suderinamumą. Kadangi pasiūlytu reglamentu pirmiausia reglamentuojama KRA veikla, į pirmiau minėtas skaidrumo ir informacijos apie padengtas obligacijas atskleidimo iniciatyvas turėtų būti įtrauktas vertinimas, koks Sąjungos teisės aktas būtų tinkamiausias šioms priemonėms nustatyti, t. y., pavyzdžiui, pasiūlytas reglamentas ir (arba) kiti susiję Sąjungos finansinių paslaugų sektorių teisės aktai.

13.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 167/15

—

2012 finansinių metų Sąjungos biudžetas galutinai buvo priimtas 2011 m. gruodžio 1 d. (3),

—

2012 m. balandžio 16 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 3 projekto,

13.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 167/16

13.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 167/17

European Court of Auditors

Unit ‘Audit: Production of Reports’

12, rue Alcide de Gasperi

1615 Luxembourg

LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1

El. paštas: eca-info@eca.europa.eu

13.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 167/18

1.

2012 m. birželio 5 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „AXA France Vie SA“ (Prancūzija) ir „BNP Paribas“ (Prancūzija) pirkdamos turtą įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą netiesioginę Cergy-Pontoise aglomeracijoje (Prancūzija) esančio komercinės paskirties pastato kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6595 – AXA/BNP Paribas/Immeuble Cergy-Pontoise adresu: