7.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 167/1

I.

A.

B.

C.

D.

E.

F.

G.

H.

H.1.

H.2.

II.

I.

J.

K.

L.

M.

N.

O.

P.

Q.

R.

S.

T

III.

A.

A.1.

A.2.

B.

B.1.

B.2.

B.3.

B.4.

C.

D.

E.

F.

PRIEDAS I.

PRIEDAS II.

PRIEDAS III.

1.

Šioje ataskaitoje analizuojamas Europos Parlamento 2010 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymas. Joje apibūdinamas finansinių išteklių panaudojimas ir įvykiai, kurie turėjo didelės įtakos veiklai atitinkamais finansiniais metais (I ir II dalys), taip pat apibendrintai atskleidžiama, kokiu mastu buvo pasiekti 2010 metams numatyti tikslai (III dalis).

2.

Ataskaita parengta atsižvelgiant į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (1) 122 straipsnį (toliau – Finansinis reglamentas), į 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 185 straipsnį dėl finansinio reglamento, taikomo Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taisykles (2), ir į Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių (3) 13 straipsnio 2 dalį. Analizė paremta preliminariomis biudžeto ataskaitomis, kurias patvirtino apskaitos pareigūnas.

3.

Galutiniai Parlamento asignavimai sudarė 1 616 760 399 EUR, t. y. 19,99 proc. visų ES administravimo išlaidų (finansinės programos V išlaidų kategorija) (4). 1 lentelėje pateikiami duomenys apie Europos Parlamento biudžeto įvykdymą 2010 finansiniais metais.

1   lentelė

2010 m. asignavimų panaudojimas

4.

Bendra 2010 m. gruodžio 31 d. apskaitytų įplaukų suma sudarė 243 094 204 EUR, iš jų asignuotosios įplaukos sudarė 110 298 523 EUR.

5.

Leisti asignavimai 2010 m. Parlamento pradiniame biudžete sudarė 1 607 363 235 EUR, t. y. 5 proc. daugiau, palyginti su 2009 m. biudžetu (1 529 970 930 EUR).

6.

Taisomasis biudžetas 1/2010 buvo priimtas 2010 m. gegužės 19 d.; jame 9 397 164 EUR buvo skirta papildomoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su Sutarties dėl ES veikimo, kuria iš dalies keičiamos Europos Sąjungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis, įsigaliojimu padengti. Pagal šį taisomąjį biudžetą personalo narių skaičius padidėjo 150. Viso 75 laikinieji etatai įsteigti siekiant sustiprinti pagalbą frakcijoms, 70 etatų buvo skirta komitetų sekretoriatams ir 5 etatai – Ryšių su nacionaliniais parlamentais direktoratui. Ypač daugiau lėšų skirta pagal dvi biudžeto antraštines dalis: 1200 punktas „Darbo užmokestis ir išmokos“ ir 4220/01 papunktis „Pagalba Europos Parlamento nariams. Vietiniai padėjėjai“. Asignavimai pagalbai EP nariams padidėjo – nuo 2010 m. gegužės 1 d. sekretorių išmoka vienam Parlamento nariui padidinta 1 500 EUR per mėnesį.

7.

Įsipareigojimai iš viso sudarė 1 552 290 272 EUR, t. y. 96 proc. galutinių asignavimų (2009 m. – 93 proc.). Mokėjimai iš viso sudarė 1 321 261 642 EUR, t. y. 85 proc. prisiimtų įsipareigojimų (2009 m. – 87 proc.).

8.

Savaiminiai perkėlimai į 2011 finansinius metus sudarė 231 028 630 EUR, t. y. 15 proc. visų įsipareigotų asignavimų (2009 m. – 13 proc.). Nesavaiminiai perkėlimai (asignavimai, dėl kurių iki metų galo nebuvo įsipareigota ir kurie buvo perkelti į 2011 finansinius metus) sudarė 9 240 000 EUR, t. y. 0,6 proc. galutinių asignavimų (2009 m. – 0,7 proc.), ir buvo panaudoti 2 lentelėje nurodytiems tikslams.

2   lentelė

Nesavaiminių perkėlimų į 2011 m. paskirtis

9.

Savaiminiai perkėlimai į 2010 m. sudarė 180 265 823 EUR. Mokėjimai pagal šiuos perkėlimus sudarė 156 561 474 EUR, t. y. 87 proc. (2009 m. – 92 proc.). Taigi panaikinta suma buvo 23 704 349 EUR. Panaikinimai daugiausia buvo susiję su šiais straipsniais: 140 straipsniu „Kiti tarnautojai ir išorės asmenys“, 200 straipsniu „Pastatai“, 202 straipsniu „Su pastatais susijusios išlaidos“ ir 324 straipsniu „Gamyba ir platinimas“. Panaikintos sumos ir pagrindinės panaikinimo priežastys pateiktos 3 lentelėje.

3   lentelė

Pagrindinės savaiminių perkėlimų iš 2009 m. į 2010 m. panaikinimų priežastys

10.

Nesavaiminiai asignavimų perkėlimai į 2010 m., perkelti į 2010 m. pagal 9 straipsnio 2a dalį, iš viso sudarė 10 100 000 EUR ir buvo susiję su 2003 punktu „Nekilnojamojo turto įsigijimas“ (9 100 000 EUR) ir 2008 punktu „Kitos specifinės pastatų valdymo išlaidos“ (1 000 000 EUR).

11.

Dėl visų perkeltų asignavimų įsipareigota iki 2010 m. kovo 31 d., kaip reikalaujama pagal Finansinį reglamentą. Šių perkėlimų tikslas buvo nusipirkti pastatą „Millenáris“ Budapešte siekiant jame įsteigti Europos namus, taip pat sumokėti su šiuo pirkimu susijusius papildomus mokesčius. Kai dėl įsipareigojimus atitinkančių mokėjimų, kuriuos reikėjo atlikti iki 2010 m. gruodžio 31 d., pagal 2003 punktą sumokėta iš viso 92 proc. sumos. Svarbiausia šių sąnaudų lygio priežastis – mažesnė pirkinio kaina, nei buvo planuota. Sąnaudos pagal 2008 punktą sudarė 0 proc., nes pagaliau nereikėjo jokių papildomų mokesčių.

12.

2010 m. turimos asignuotosios pajamos sudarė iš viso 110 298 523 EUR (2009 m. – 27 576 932 EUR). Įsipareigojimų lygis buvo 13 proc. (2009 m. – 44 proc.). Mokėjimai iš viso sudarė 10 247 794 EUR, t. y. 74 proc. prisiimtų įsipareigojimų (2009 m. – 74 proc.). Likutis, sudarantis 110 017 852 EUR, buvo perkeltas į 2011 finansinius metus (2009 m. – 20 637 870 EUR). Asignuotųjų pajamų asignavimų šaltiniai pateikiami toliau esančioje diagramoje.

I   diagrama

2010 m. asignavimai iš asignuotųjų pajamų pagal skyrių

13.

Didžioji šių asignavimų dalis 2010 m. gauta iš 20 skyriaus dėl Belgijos valstybės mokėjimo. 2010 m. sausio 27 d. Belgijos valstybė padengė 85 987 000 EUR išlaidas, susijusias su sklypo pastatams D4 ir D5 statyti įsigijimu ir stogo virš stoties „Brussels-Luxembourg“ statyba. Ši suma buvo apskaityta pagal finansinį reglamentą kaip asignuotosios įplaukos ir galės būti panaudota tik su pastatais susijusiems projektams finansuoti (skyrimo principas). Suma gali būti naudojama nuo 2010 m., bet prireikus taip pat gali būti perkelta į kitus finansinius metus. Visų pirma ją galima panaudoti Parlamento narių logistinių ir darbo sąlygų gerinimui numatant antrą biurą padėjėjams. Dalis šios sumos prireikus taip pat galėtų būti panaudota vis dar nuomojamų pastatų įsigijimui.

14.

Į 2010 m. perkeltos asignuotosios pajamos sudarė iš viso 20 637 870 EUR (2009 m. – 36 808 922 EUR). Prisiimti įsipareigojimai iš viso sudarė 15 646 888 EUR (2009 m. – 36 024 461 EUR). Mokėjimai 2010 m. sudarė 65 proc. prisiimtų įsipareigojimų (2009 m. – 94 proc.).

15.

Asignavimai, iš viso sudarantys 55 230 127 EUR (2009 m. – 102 241 198 EUR) ir 3,4 proc. galutinių asignavimų (2009 m. – 7 proc.), buvo panaikinti. Pagrindinės panaikinimo priežastys nurodytos toliau pateikiamoje lentelėje.

4   lentėlė

Pagrindinės einamųjų 2010 m. asignavimų panaikinimo priežastys

16.

Atitinkamais finansiniais metais pagal Finansinio reglamento 24 ir 43 straipsnius (7) leista atlikti trylika C perkėlimų. Jie iš viso sudarė 84 274 488 EUR, t. y. 5,2 proc. galutinių asignavimų (2009 m. – 18 perkėlimų, sudarančių 4 proc. galutinių asignavimų). EP pirmininkas pagal Finansinio reglamento 22 straipsnio 1 dalį (8) patvirtino šešis P perkėlimus, iš viso sudarančius 4 009 571 EUR sumą, t. y. 0,2 proc. galutinių asignavimų (2009 m. – 9 perkėlimus, sudarančių 2 proc. galutinių asignavimų). Perkėlimų analizė pagal teisinį pagrindą bei pagal jų tikslą apibendrintai pateikta toliau esančiose lentelėse.

17.

Taigi 2010 m. leista atlikti 19 C ir P perkėlimų, kurie sudarė 88 284 059 EUR, t. y. 5,5 proc. galutinių asignavimų (2009 m. – 27 perkėlimai, sudarantys 100 518 607 EUR arba 7 proc. galutinių asignavimų).

5   lentelė

Perkėlimai pagal teisinį pagrindą

6   lentelė

C perkėlimų analizė pagal biudžeto eilutę, į kurią perkeliama

7   lentelė

C perkėlimų analizė pagal išlaidų kategoriją ir paskirtį

18.

Šiame skirsnyje aptariama, kaip buvo panaudojami asignavimai, numatyti pagal 10 0 skyrių „Laikinieji asignavimai“, 10 1 skyrių „Rezervas nenumatytiems atvejams“, 10 3 skyrių „Rezervas plėtrai“ ir pagal 10 5 skyrių „Laikinieji asignavimai pastatams“ bei 10 6 skyrių „Rezervas rengiamiems prioritetiniams projektams“. Šie skyriai, įrašyti į 10 antraštinę dalį „Kitos išlaidos“, toliau šioje ataskaitoje vadinami laikinaisiais asignavimais. 10 antraštinė dalis „Kitos išlaidos“ – pagrindinis 2010 m. perkėlimų šaltinis (50 proc. perkeliamų asignavimų arba 42 241 800 EUR perkelta iš šios antraštinės dalies).

19.

Iš šios perkėlimų sumos 14 089 600 EUR buvo skirta nekilnojamojo turto politikai finansuoti, 13 000 000 EUR suma – informacinėms technologijoms finansuoti, 10 550 000 EUR – tarnautojams finansuoti ir 4 602 200 EUR – kitiems tikslams finansuoti. Išsami informacija apie perkėlimų iš laikinųjų asignavimų paskirtį pateikiama toliau.

8   lentelė

Laikinųjų asignavimų perkėlimo paskirtis

20.

Šiame skirsnyje aptariami perkėlimai ne pagal 10 antraštinę dalį „Kitos išlaidos“. Iš viso 42 032 688 EUR buvo perkelta iš kitų antraštinių dalių. Šių perkėlimų didžiąją dalį (41 proc.) sudarė nekilnojamo turto politikos išlaidos, mažiau skirta išlaidoms darbuotojams (30 proc.) ir informacinėms technologijoms (28 proc.). Informacija apie šiuos perkėlimus pateikiama 9 lentelėje.

21.

P perkėlimai apibendrinami 10 lentelėje.

9   lentelė

C perkėlimų, atliktų ne iš laikinųjų asignavimų, paskirtis

10   lentelė

P perkėlimų paskirtis

22.

Šiame skirsnyje pristatomas asignavimų panaudojimas pagal biudžeto skyrius, jų santykinis svoris biudžete ir raida, palyginti su praeitais finansiniais metais. Analizuojant Parlamento finansinį valdymą 2010 m. ir lyginant jį su praėjusiais metais, reikėtų atsižvelgti į šias aplinkybes:

23.

Anksčiau minėtos priežastys turėjo didžiausią įtaką 2010 m. biudžeto asignavimams, palyginti su 2009 finansiniais metais.

24.

70 proc. visų įsipareigojimų susiję tik su keturiais skyriais. Šie skyriai tai: 10 skyrius „Institucijos nariai“, 12 skyrius „Pareigūnai ir laikinasis personalas“, 20 skyrius „Pastatai ir papildomos išlaidos“ ir 42 skyrius „Europos Parlamento narių padėjėjų išlaidos“. Toliau pateiktoje 11 lentelėje išdėstoma, kaip kiekvieno skyriaus įsipareigojimų asignavimai 2010 m. pasikeitė, palyginti su 2009 m. Žemiau 2 ir 3 diagramose pateikti grafiniai pakitimai.

11   lentelė

Įsipareigotų asignavimų raida 2010 m. ir 2009 m.

2   diagrama

2010 m. išlaidų pasiskirstymas pagal skyrių

3   diagrama

Įsipareigojimų asignavimų raida nuo 2009 m. iki 2010 m. pagal skyrių

25.

Šiam skyriui teko 13 proc. visų išlaidų 2010 finansiniais metais, be to, palyginti su 2009 m., jos padidėjo 24 proc. Šis padidėjimas gali būti paaiškinamas tuo, kad skirta daugiau lėšų pagal 1000 punktą „Atlyginimai“, beveik 121 proc., ir 16 proc. padidintas lėšų kiekis pagal 1004 punktą „Įprastinės kelionių išlaidos“, ir šis lėšų kiekio padidėjimas kompensuojamas sumažinant lėšų kiekį pagal 1006 punktą „Bendrųjų išlaidų apmokėjimas“ 13 proc., taip pat pagal 1033 punktą „Savanoriškas EP narių pensijų kaupimo fondas“ – 99 proc.

26.

Šios naujovės įdiegtos 2009 m. įsigaliojus naujam EP nario statutui. 2010 m. buvo pirmieji metai, kai EP narių statutas buvo visapusiškai įgyvendintas. Pirmieji 2010 m. biudžeto apskaičiavimai buvo atlikti 2009 m. pradžioje, t. y. prieš įsigaliojant EP narių statutui. Net 2009 m. pabaigoje, praėjus pirmiesiems EP narių statuto įgyvendinimo mėnesiams, finansinių poreikių vertinimas galėjo būti atliktas tik su tam tikra rizika, atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. buvo netipiški, kai 50 proc. EP narių išrinkti pirmą kartą, taip pat buvo susidariusi padėtis, kai ir EP narių, ir administracijos darbą reglamentuojančios taisyklės buvo naujos ir joms turėjo įtakos porinkiminio laikotarpio ypatybės.

27.

Šiomis aplinkybėmis, įsipareigojimai pagal 1000 punktą „Atlyginimai“ sudarė 67 712 999 EUR (33 proc. 10 skyriaus įsipareigojimų), o 75 133 000 EUR skirta 1004 punktui „Įprastinės kelionių išlaidos“ (36 proc. 10 skyriaus įsipareigojimų). Šis punktas buvo skirtas kelionės ir pragyvenimo išlaidoms, susijusioms su kelionėmis į darbo vietą ir iš jos bei kitomis tarnybinėmis kelionėmis.

28.

2010 m. Parlamento nariai 17 058 kartų vyko į plenarinius posėdžius Strasbūre ir Briuselyje, 30 216 kartų vyko į komitetų posėdžius Briuselyje ir 2 536 kartus – į frakcijų posėdžius Briuselyje (9). Keliaujant ne į įprastines Parlamento darbo vietas, 866 kartus keliauta į komitetų posėdžius, 1 399 kartus – į frakcijų posėdžius, be to, derėtų paminėti ir 1 842 keliones, susijusias su parlamentinių delegacijų posėdžiais.

29.

1006 punkto „Bendrųjų išlaidų apmokėjimas“ įsipareigojimai sudarė 36 966 241 EUR (18 proc. 10 skyriaus įsipareigojimų). Ši suma buvo skirta su parlamentine EP narių veikla susijusioms išlaidoms. Mėnesio išmoka sudarė 4 223 EUR.

30.

Šio skyriaus išlaidos sudarė 34 proc. visų 2010 finansinių metų išlaidų – didžiausią visų išlaidų dalį. Išlaidos padidėjo 6 proc., palyginti su praėjusiais metais, nes padidėjo suma 120 straipsnio suma. Taip atsitiko iš esmės dėl didesnių išlaidų (+6 proc.) pagal 1200 punktą „Darbo užmokestis ir išmokos“, kurios atsispindėjo taisomajame biudžete (+4 565 164 EUR), ir dėl perkėlimų, atliktų po Teisingumo Teismo sprendimo, susijusio su atlyginimo pritaikymo atgaline data 2009 m.

31.

Reikėjo skirti daugiau lėšų pagal 1200 punktą, t. y. papildomus 6,2 mln. EUR (perkėlimas C6), nes iš tiesų laisvų darbo vietų skaičius buvo mažesnis nei tikėtasi (pernelyg aukštas standartinis fiksuotas sumažinimo lygis taikytas planavimo etapu), taip pat dėl to, kad 2010 m. biudžete nebuvo tinkamai atsižvelgta į padidėjusį pareigūnų perkėlimų iš kitų Europos institucijų skaičių, kai užpildomi nauji arba laisvi etatai. Iš tiesų šie perkėlimai susiję daugiausiai su kvalifikuotais asmenimis, pereinančiais į Parlamentą, turinčiais aukštesnes nei bazinės kategorijas, t. y. aukštesnes nei AST1 ir AD5, numatytas vertinant asignavimus naujiems etatams. Be to, perkėlimu C12 padidinti asignavimai pagal šį punktą 10,6 mln. EUR. Šio perkėlimo paskirtis buvo užtikrinti pakankamai lėšų sąskaitoje, skirtoje atgaline data taikomam atlyginimų pritaikymui 2009 m. (10) ir 2010 m.

32.

Apie 99 proc. pagal 12 skyrių numatytų išlaidų yra susijusios su 1200 punktu „Darbo užmokestis ir išmokos“. Šio punkto įsipareigojimai iš viso sudarė 525 864 796 EUR.

33.

2010 m. 33 pareigūnai ir laikinieji darbuotojai buvo įdarbinti Generaliniame sekretoriate, 149 laikinieji darbuotojai – frakcijose ir 425 asmenys buvo įdarbinti kaip akredituoti EP narių padėjėjai. Iš viso 2010 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamente dirbo 5 515 pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų. Iš šių darbuotojų Generaliniame sekretoriate dirbo 4 951, o frakcijose – 564.

34.

Pagal lyčių pasiskirstymą 2010 m. gruodžio 31 d. 25 proc. skyrių vadovų, 28 proc. direktorių ir 33 proc. generalinių direktorių buvo moterys. Visų darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį ir funkcijas nurodomas toliau pateiktoje diagramoje.

4   diagrama

Generalinio sekretoriato darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį

35.

Šiam skyriui tenka 7 proc. 2010 m. išlaidų. 17 proc. padidėjimas 2009 m. atsirado dėl 27 proc. didesnių išlaidų pagal 1402 punktą „Konferencijų vertėjai“ ir 142 punktą „Išorės paslaugos“ (+ 20 proc.). 52 proc. 14 skyriaus asignavimų numatyti pagal 1402 punktą, o 24 proc. – pagal 1400 punktą „Kiti tarnautojai“.

36.

Pagal 1402 punktą „Konferencijų vertėjai“ įsipareigojimai sudarė viso 54 990 000 EUR ir, be kitų dalykų, kaip tarpinstitucinio bendradarbiavimo dalis buvo skirti išlaidoms darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, Parlamento arba kitų institucijų organizuojamiems susirinkimams pakviestų pagalbinių konferencijų vertėjų kelionės išlaidoms ir apgyvendinimo išmokoms, kai Parlamento nuolatiniai arba laikinieji vertėjai žodžiu negalėjo užtikrinti reikiamų paslaugų.

37.

Parlamento vertėjai žodžiu ir pagalbiniai konferencijų vertėjai 2010 m. dirbo 10 256 vertėjo žodžiu darbo dienų, teikdami paslaugas Parlamentui ir kitoms institucijoms (11), kai vertimą žodžiu teikė Parlamento tarnybos (16 proc. daugiau 2009 m., kurie buvo rinkimų metai). Vertėjų žodžiu – pareigūnų darbo apimtis – 51 977 dienos (padidėjo 21 proc., palyginti su 2009 m.), o pagalbinių konferencijų vertėjų – 57 279 dienos (palyginti su 2009 m., padidėjo 12 proc.).

38.

Įsipareigojimai pagal 1400 punktą „Kiti tarnautojai“ iš viso sudarė 25 212 376 EUR. Lėšos pagal šį punktą skiriamos iš esmės kitų tarnautojų, įskaitant sutartininkus ir vietinį personalą bei specialiuosius patarėjus, taip pat įdarbintus laikinuosius darbuotojus, atlyginimams, institucijų socialinio draudimo įmokoms ir išlaidoms, kylančioms šių darbuotojų atlyginimams pritaikius koreguojamąjį koeficientą. 2010 m. gruodžio 31 d. 634 darbuotojai buvo įdarbinti pagal sutartis. Per metus į šį punktą buvo perkelti papildomi asignavimai siekiant finansuoti darbuotojų kroatų įdarbinimą pagal sutartis ruošiantis Kroatijos stojimui į ES.

39.

Pagal sutartis dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal funkcijų grupę pateiktas 5 diagramoje.

5   diagrama

Pagal sutartis dirbančių darbuotojų pasiskirstymas pagal funkcijų grupę

40.

Šiam skyriui tenka 1 proc. 2010 m. išlaidų. Šio skyriaus įsipareigoti asignavimai sumažėjo 5 proc., palyginti su 2009 m., ir tai įvyko dėl to, kad nebuvo išlaidų pagal 1613 punktą „Tęstinio mokymo komandiruočių išlaidos“. Šis punktas buvo išbrauktas iš 2010 m. biudžeto nomenklatūros ir atitinkami asignavimai buvo perkelti į 300 straipsnį „Personalo komandiruočių ir kelionės tarp trijų darbo vietų išlaidos“.

41.

16 skyriuje 39 proc. įsipareigojimų sudarė asignavimai pagal 1654 punktą „Ankstyvosios kūdikystės centrai bei patvirtinti vaikų dienos centrai“, 28 proc. – pagal 1612 punktą „Tęstinis mokymas“, 17 proc. – pagal 1652 punktą „Restoranų ir valgyklų einamosios išlaidos“.

42.

Papunktis 1654/01 „Ankstyvosios kūdikystės centrai bei patvirtinti vaikų dienos centrai. Institucijos Briuselyje esančio lopšelio ir šeimos kambario išorės valdymo ir papildomos išlaidos“ yra svarbiausias 1654 punkto papunktis. Įsipareigoti asignavimai pagal šį punktą siekė 5 163 866 EUR ir buvo skirti padengti Parlamento įnašui į visas ankstyvosios kūdikystės centro ir išorės lopšelių ir darželių, su kuriais pasirašyta sutartis, išlaidas.

43.

1612 punkto „Tęstinis mokymas“ įsipareigoti asignavimai sudarė 3 680 850 EUR ir buvo skirti išlaidoms, susijusioms su mokymu, siekiant patobulinti darbuotojų įgūdžius ir pagerinti jų darbą, taip pat institucijos efektyvumą. 2010 m. 7 504 asmenys lankė institucijoje organizuotus kalbų kursus, be to, 392 asmenys lankė kursus ne darbo vietoje. Be to, 733 asmuo lankė informacinių technologijų kursus, 998 – finansų srities kursus. Aštuoniasdešimt penki darbuotojai lankė kursus, kuriuos surengė Europos administravimo mokykla. Dėl ne kalbų srities tęstinio mokymo, 6 853 asmenys lanke institucijos mokymo kursus ir 198 asmenys – kursus ne Europos Parlamente.

44.

Įsipareigojimai pagal 1652 punktą „Restoranų ir valgyklų einamosios išlaidos“ sudarė 2 313 000 EUR. Šis biudžeto eilutė skirta restoranų ir valgyklų veiklos išlaidoms padengti. Savitarnos restoranai aptarnavo 1 339 000 klientus, darbuotojų parduotuvė – maždaug 161 000.

45.

Šio skyriaus išlaidos sudarė 12 proc. 2010 m. išlaidų ir, palyginti su 2009 m., padidėjo 2 proc. Šias didesnes išlaidas pagal 2003 punktą „Nekilnojamojo turto įsigijimas“ (12), 2022 punktą „Valymas ir priežiūra“ ir 2000 punktą „Nuoma“ kompensavo mažesnės išlaidos pagal 2007 punktą „Patalpų įrengimas“ ir 2001 punktą „Ilgalaikės nuomos mokesčiai“. Dėl 2001 punkto 86 mln. EUR asignavimų iš asignuotųjų įplaukų suma buvo įrašyta į šį punktą 2010 m. (žr. ataskaitos, susijusios su asignavimais iš asignuotųjų įplaukų, I dalį).

46.

20 skyriaus asignavimų pasiskirstymas pagal išlaidų pobūdį toliau grafiškai pateikiamas diagramoje.

6   diagrama

20 skyriaus išlaidų pasiskirstymas

47.

Įsipareigojimai, prisiimti pagal 2022 punktą „Valymas ir priežiūra“ (21 proc. šio skyriaus įsipareigojimų) siekė 39 351 882 EUR ir apėmė išlaidas, remiantis einamosiomis sutartimis patirtas dėl patalpų, liftų, šildymo ir kondicionavimo sistemų bei priešgaisrinių durų priežiūros, taip pat dėl perdažymo ir remonto darbų ir kt.

48.

Įsipareigojimai, prisiimti pagal 2026 punktą „Pastatų apsauga ir stebėjimas“ ( 21 proc. šio skyriaus įsipareigojimų) siekė 39 917 198 EUR ir iš esmės buvo skirti Parlamento užimamų pastatų trijose jo darbo vietose ir informacijos biurų priežiūros ir stebėjimo išlaidoms padengti. 2010 m. pabaigoje Parlamento patalpose dirbo 1 023 (13) apsaugos darbuotojai.

49.

Šio skyriaus išlaidos sudarė 9 proc. 2010 m. išlaidų. 21 skyriaus išlaidos 2009 m. buvo 30 proc. didesnės visų pirma todėl, kad padidėjo 210 straipsnio „Duomenų apdorojimas ir telekomunikacijos“ išlaidos. Išlaidos pagal šią eilutę padidėjo 34 proc., nes atlikti trys C perkėlimai (7, 11 ir 14), kurių visa suma siekiam maždaug 24 mln. EUR. Įsipareigojimai pagal 210 straipsnį siekia 82 proc. 21 skyriaus įsipareigojimų. Dauguma šio skyriaus asignavimų paskirstyta dviem punktams: 2100„Įranga ir programinė įranga, skirta informacinėms ir inovacinėms technologijoms“ (41 proc.) ir 2100„Išorinė pagalba, skirta informacinėms ir inovacinėms technologijoms“ (taip pat 41 proc.). 12 skyriaus išlaidų pasiskirstymas toliau pateikiamas diagramoje.

50.

30 proc. padidėjimą, kurį atspindi anksčiau minėti perkėlimai, lėmė tai, kad įdiegta informacijos ir ryšių technologijų vidutinės trukmės laikotarpio strategija, kurią patvirtino Biuras, ir visų pirma žinių valdymo sistema ir itin svarbūs informacinių technologijų projektai, įtraukti į šias programas. Bevielių tinklų ir duomenų centro Briuselyje plėtimas taip pat itin svarbūs savo poveikiu biudžetui (išsamesnė informacija pateikta šios ataskaitos III dalyje).

7   diagrama

21 skyriaus išlaidų pasiskirstymas

51.

Įsipareigojimai, prisiimti pagal 2100 punktą „Įranga ir programinė įranga, skirta informacinėms ir inovacinėms technologijoms“ siekė 56 626 299 EUR. Šis asignavimas skirtas padengti institucijos įrangos bei programinės įrangos įsigijimo, nuomos, aptarnavimo ir priežiūros bei kitų susijusių darbų išlaidas. Ši institucijos įranga ir programinė įranga daugiausia skirtos kompiuterių sistemoms ir telekomunikacijų centrui, įvairių skyrių bei frakcijų kompiuteriams ir elektroninei balsavimo sistemai.

52.

Įsipareigojimai, prisiimti pagal 2102 punktą „Išorinė pagalba, skirta informacinėms ir inovacinėms technologijoms“, kurie sudarė 55 814 490 EUR ir kurie iš esmės skirti padengti išlaidas išorės pagalbai, t. y. aptarnavimo tarnybų ir duomenų apdorojimo konsultantų vykdomai veiklai, susijusiai su kompiuterių centro ir tinklo veikla, kompiuterinių taikomųjų programų kūrimu bei priežiūra ir pagalba vartotojams, įskaitant Parlamento narius ir frakcijas, taip pat studijoms vykdyti, techninei dokumentacijai rengti ir įvesti.

53.

Nagrinėjamu laikotarpiu duomenų saugojimo talpa ir apdorojimo pajėgumai išaugo 28 proc. 2009 m. gruodžio mėn. atminties talpa siekė 1 803 021 gigabaitą (Gb), palyginti su 2 314 240 Gb 2010 m. pabaigoje. Kalbant apie apdorojimo galią, Parlamento centrinių informacinių sistemų gebėjimas per tam tikrą laiką apdoroti tam tikrą kiekį duomenų išliko toks pat kaip ir praeitais metais. Be to, siekiant užtikrinti informacinių sistemų saugumą, į tinklą, serverius, programinę įrangą ir darbo stotis įdiegtų ir patikrintų pataisų programų skaičius sumažėjo 46 proc. (1 886 2009 m. pabaigoje, palyginti su 1 019 2010 m. pabaigoje) dėl didesnio informacinės sistemos stabilumo.

54.

Šio skyriaus išlaidos sudarė 1 proc. 2010 m. išlaidų. Šį 4 proc. sumažėjimą šiame skyriuje per 2009 m. daugiausia lėmė mažesnės išlaidos pagal 232 straipsnį „Teisinės išlaidos ir žalos atlyginimas“, kurios sumažėjo 21 proc.

55.

Šio straipsnio išlaidos paskirstomos taip: 55 proc. tenka 235 straipsniui „Telekomunikacijos“; 19 proc. tenka 230 straipsniui „Kanceliarinės prekės, raštinės ir kiti įvairūs reikmenys ir 10 proc. – 232 straipsniui „Teisinės išlaidos ir žalos atlyginimas“.

56.

Šio skyriaus išlaidos sudarė 2 proc. 2010 m. išlaidų. 2010 m. asignavimai buvo 15 proc. didesni nei 2009 m. Tai lėmė padidėjimas pagal 300 straipsnį „Personalo komandiruočių ir kelionės tarp trijų darbo vietų išlaidos“. 2010 m. Parlamentas palaipsniui vėl pradėjo visapusišką veiklą po 2009 m. įvykusių rinkimų.

57.

2010 m. įvykdyta 33 200 komandiruočių (kelionių), jos apėmė 98 629 komandiruočių dienų. Komandiruotės dažniausiai buvo vykdomos į vieną iš trijų Parlamento darbo vietų (į Briuselį – 5 391 komandiruotės, į Strasbūrą – 20 125 komandiruotės, į Liuksemburgą – 2 477 komandiruotės).

58.

Šio skyriaus asignavimai sudarė 6 proc. 2010 m. išlaidų. Palyginti su praėjusiais metais, asignacijos išaugo 4 proc. 25 proc. asignavimų pagal šį skyrių buvo panaudoti pagal 3244 punktą „Lankytojų grupių priėmimo organizavimas, programa „Euroscola“ ir nuomonės skleidėjų iš trečiųjų šalių kvietimas“, 14 proc. – pagal 3242 punktą „Dalyvavimo viešuose renginiuose ir jų leidinių bei informacijos išlaidos“, 13 proc. – pagal 3243 punktą „Lankytojų centras“ ir 12 proc. – pagal 3248 punktą „Garso ir vaizdo informacijos išlaidos“.

59.

Skyriaus išlaidų pasiskirstymas toliau pateikiamas diagramoje.

8   diagrama

32 skyriaus išlaidų pasiskirstymas

60.

3244 punkto „Lankytojų grupių priėmimo organizavimas, programa „Euroscola“ ir nuomonės skleidėjų iš trečiųjų valstybių kvietimas“ įsipareigoti asignavimai siekė 24 534 587 EUR ir apėmė suteiktas lėšas, susijusias su lankytojų grupėms skirtomis subsidijomis ir su susijusiomis infrastruktūros priežiūros išlaidomis, programos „Euroscola“ valdymo išlaidas ir nuomonės reiškėjų iš trečiųjų valstybių stažuočių finansavimą.

61.

Pagal 3242 punktą „Dalyvavimo viešuose renginiuose ir jų leidinių bei informacijos išlaidos“ įsipareigoti asignavimai siekė 13 633 133 EUR. Šie asignavimai ypač buvo naudojami siekiant padengti išlaidas, susijusias su informaciniais leidiniais, įskaitant elektroninius leidinius, informavimo veikla, viešaisiais ryšiais, dalyvavimu valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse vykusiuose viešuosiuose renginiuose, mugėse ir parodose, taip pat Teisės aktų stebėsenos tarnybos (angl. OEIL) atnaujinimu.

62.

Įsipareigojimai, prisiimti pagal 3243 punktą „Lankytojų centras“ gerokai išaugo (+ 227 proc.), palyginti su 2009 m., ir siekė 12 725 985 EUR. Išlaidų raida atitinka šio labai sudėtingo projekto planavimą. Išsamesnė informacija pateikta šios ataskaitos III dalyje.

63.

3248 punkto „Garso ir vaizdo informacijos išlaidos“ įsipareigojimų asignavimai iš viso siekė 12 137 103 EUR ir apėmė išlaidas:

64.

Dėl garso ir vaizdo informacijos kūrimo, 2010 m. žiniasklaidai ir kitiems klientams buvo sukurta 12 275 valandų. Verta paminėti, kad iš viso 767 po pusę dienos trukusius komitetų posėdžius buvo galima stebėti internetu (palyginti su 2009 m., galimų stebėti komitetų posėdžių skaičius išaugo dvigubai). Dėl kanalo „Europe by Satellite“, buvo sukurti 809 naujienų pranešimai, 58 informaciniai klipai ir 457 tiesiogiai transliuojami reportažai.

65.

Šiam skyriui teko 5 proc. 2010 m. išlaidų ir, palyginti su praėjusiais finansiniais metais, šios išlaidos išaugo 10 proc. 400 straipsnio „Veiklos administracinės išlaidos ir išlaidos, susijusios su frakcijų bei nepriklausomų Parlamento narių vykdoma politine ir informacine veikla“ asignavimai sudarė 70 proc. 40 skyriaus asignavimų. Šio straipsnio įsipareigojimai siekė 53 355 142 EUR. Šie asignavimai buvo skirti padengti frakcijų ir nepriklausomų Parlamento narių:

66.

402 straipsnio „Įnašai Europos politinėms partijoms“ lėšos sudarė 18 proc. (14 mln. EUR) 40 skyriaus asignavimų.

9   diagrama

40 skyriaus išlaidų pasiskirstymas

67.

Šio skyriaus išlaidos sudaro 10 proc. 2010 m. išlaidų ir minėtos išlaidos buvo stabilios 2009–2010 m. 4220 punkto „Pagalba Parlamento nariams“ įsipareigojimų asignavimai sudarė 99 proc. šio skyriaus įsipareigojimų asignavimų. Įsipareigojimai pagal šį straipsnį iš viso siekė 152 645 163 EUR ir buvo skirti Parlamento narių padėjėjų išlaidoms padengti. Priminta, kad pagal 2010 metų taisomąjį biudžetą EP narių padėjėjų išlaidos padidintos (smulkiau žr. šios ataskaitos I dalį).

68.

2010 m. gruodžio 31 d. EP dirbo 1 483 akredituoti EP narių padėjėjai. 2010 m. gruodžio mėn. 2 198 vietiniai padėjėjai buvo sudarę darbo sutartis su Parlamento nariais. Vidutiniškai vienas EP narys buvo įdarbinęs 3,4 vietinio padėjėjo. Skirtingų EP narių įdarbintų vietinių padėjėjų skaičius labai skiriasi, per 2010 m. jie buvo įdarbinę 0–45 vietinius padėjėjus. Nors 97 EP nariai neturi vietinių tarnautojų, 35 EP nariai per 2010 m. įdarbino savo valstybėse po daugiau nei 10 tarnautojų.

69.

Šios antraštinės dalies skyriai apima tik laikinuosius asignavimus, dėl kurių įsipareigojimai gali būti prisiimti tik atlikus išankstinį perkėlimą į naudojamą biudžeto punktą. Šie perkėlimai išnagrinėti šios ataskaitos 1 skirsnyje. Pradiniai šios antraštinės dalies asignavimai sudarė 46 441 800 EUR – apie 3 proc. visų pradinių asignavimų. Iš viso 42 241 800 EUR buvo perkelta į kitas eilutes ir taisomajame biudžete 10 5 skyriaus „Laikinieji asignavimai pastatams“ asignavimai buvo sumažinti 4 000 000 EUR. Nepanaudotas 10 1 skyriaus „Rezervas nenumatytiems atvejams“ likutis sudarė 200 000 EUR, t. y. apie 0,01 proc. 2010 m. galutinių asignavimų.

70.

Po 2009 m. įvykusių rinkimų 2010 m. Parlamentas palaipsniui vėl pradėjo visapusišką veiklą. Tai buvo Parlamento tolesnio prisitaikymo, susijusio su jo darbo metodų tobulinimu ir modernizavimu, kurie susiję su Parlamento politiniais ir teisėkūros įsipareigojimais, taip pat su daugelio svarbių daugiamečių iniciatyvų, kurios pradėtos per pastaruosius keletą metų, vertinimu, metai. Ratifikavus Lisabonos sutartį ir jai įsigaliojus 2009 m. gruodžio 1 d., turėjo būti padaryti visi būtini pakeitimai, susiję su biudžeto išlaidomis (palyginkite informaciją apie taisomąjį biudžetą, pateiktą šios ataskaitos I dalyje).

71.

Toliau išvardyti tikslai pagrįsti gairėmis, kurias nustatė generalinis sekretorius 2009–2010 m., taip pat Parlamento parengtomis gairėmis, kurias jis patvirtino savo rezoliucijoje. Tai:

72.

Pagal Lisabonos sutartį išplečiamas bendro sprendimo kaip įprastos teisėkūros procedūros naudojimas, ši procedūra taikoma 95 proc. teisės aktų. Ši sutartis turės didelės įtakos ir visiems atvejams, kuriais konsultavimosi procedūra pakeista pritarimo procedūra, ypač tai susiję su derybomis dėl tarptautinių sutarčių ir šių sutarčių pasirašymu.

73.

Be to, Parlamento tarnyboms teko papildomų techninių užduočių, susijusių su Lisabonos sutartimi: piliečių iniciatyvos, privalomas konsultavimasis su Regionų komitetu ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, didesnė Europos Centrinio Banko atsakomybė, naujas vaidmuo skiriant Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo (Pirmosios instancijos teismo) teisėjus ir generalinius advokatus, naujos teisės būti informuojamais ir kt.

74.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atsirado naujų svarbių EP prerogatyvų, priskiriamų tokioms sritims kaip žemės ūkis (AGRI komitetas), žuvininkystė (PECH komitetas), laisvė, saugumas ir teisingumas (LIBE komitetas), daugiašalė stebėsena (ECON komitetas), taip pat pagal šią sutartį įdiegti svarbūs ES biudžeto sudarymo procedūros pakeitimai (BUDG komitetas). Įdiegtos naujos priemonės, pavyzdžiui, piliečių iniciatyvą (AFCO komitetas), deleguoti ir įgyvendinimo teisės aktai (horizontalioji atsakomybė (JURI komitetas), Europos išorės veiksmų tarnyba (kurioje AFCO atsakingas už institucinius aspektus, JURI – už pareigūnų tarnybos nuostatus, CONT – už finansinį reglamentavimą ir BUDG – už šios tarnybos biudžetą). Dėl procedūrų, pagal kurias reikalingas EP pritarimas (iš esmės tarptautiniai susitarimai), reikalingas konsultavimasis su komitetais, pvz., TRAN, LIBE arba PECH.

75.

Lisabonos sutartyje numatytas stipresnis nacionalinių parlamentų vaidmuo turi tiesioginės įtakos Parlamento, ypač jo komitetų, darbo metodams; naujasis griežtesnės subsidiarumo principo taikymo kontrolės mechanizmas („geltonoji“ ir „oranžinė“ kortelės), Lisabonos sutartyje numatytos papildomos apsaugos priemonės („avariniai stabdžiai“) arba būtinybė vesti dialogą su nacionaliniais parlamentais prieš priimant teisės aktus ir juos priėmus turi įtakos komitetų veiklai ir darbo krūviui.

76.

Komitetai pradėjo rengti ir parengė daug svarbių teisėkūros sprendimų, nuo SWIFT keitimosi duomenimis susitarimo iki 2011 m. biudžeto priėmimo, piliečių iniciatyvos, finansų priežiūros teisės aktų rinkinio, Europos išorės veiksmų tarnybos, ekonominio valdymo ir kt. Teisėkūros veikla sparčiai įgauna greitį ir dėl daugelio su teisėkūra nesusijusių Komisijos iniciatyvų, pateiktų 2010 m., gali būti pateikta daug susijusių teisės aktų pasiūlymų per artimiausius mėnesius, visų pirma pagal strategijos „ES 2020“ programą.

77.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai pirmą kartą įgyvendinta iš esmės persvarstyta ES biudžeto sudarymo procedūra. Be to, Parlamentas prisiėmė naujus įsipareigojimus, susijusius su ES privalomosiomis išlaidomis. Taip pat EP pradėjo darbą siekdamas suderinti Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo su Lisabonos sutarties reikalavimais ir laukia tokio pat visapusiško daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio pervarstymo.

78.

Lisabonos sutartis turi didelės įtakos išorės santykių srityje. Parlamentui suteikta naujų teisėkūros, biudžeto ir kontrolės galių, jis taip pat dalyvaus skiriant Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąjį įgaliotinį ir jo (jos) specialiuosius įgaliotinius ir palaikys su jais ryšius. Didžiausias su tuo susijusio darbo krūvis teks Parlamento tarnyboms, atsakingoms su bendrąją prekybos politiką ir už būsimąją Išorės veiksmų tarnybą.

79.

Vykstant deryboms dėl Europos išorės veiksmų tarnybos sukūrimo EP įgijo svarbių nuolaidų, susijusių su Parlamento vykdoma bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) kontrole ir demokratine ex-ante kontrole. Parlamentas įgijo teisę, kad prieš Tarybai patvirtinant BUSP įgaliojimus arba strategijas su juo būtų konsultuojamasi taip, kaip tinka siekiant konfidencialumo konkrečiu atveju. EP taip pat įgijo teisę, kad jo nariai galėtų naudotis slapta BUSP informacija, atsižvelgiant į būtinybę su ja susipažinti (pirmą kartą šia galimybe pasinaudota dėl derybų dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo įgaliojimų), ir Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė įsipareigojo pradėti naujų derybų dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl galimybės naudotis slapta bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) informacija procesą. Užsienio reikalų komitetas taip pat gavo teisę pasikalbėti su paskirtais į delegacijų vadovų arba ES specialiųjų įgaliotinių pareigas asmenimis prieš jiems pradedant eiti savo pareigas. Iki šiol su naujai paskirtais ES delegacijų vadovais buvo kalbamasi uždaruose posėdžiuose. Pagaliau Parlamentui užtikrinamas daug didesnis skaidrumas BUSP biudžeto klausimais atsižvelgiant į tai, kad nuo dabar įprasta procedūra bus taikoma ir pagrindinės BSGP misijos bus aiškiai nurodytos atskirose biudžeto eilutėse (tai jau padaryta 2011 m. biudžete).

80.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pasikeitė ES santykių su Europos ekonomine erdve (EEE) ir jos valstybėmis narėmis kokybė, nes EP dabar tiesiogiai dalyvauja derybose dėl daugumos susitarimų, sudaromų EEE, ir derybose dėl 1 000 dvišalių susitarimų su Šveicarija.

81.

Dėl ES plėtros pagal sutartis buvo įdarbinti 32 kroatai. Sutartininkai iš Kroatijos daugiausia buvo paskirti į kalbos tarnybas ir į kitų generalinių direktoratų tarnybas, susijusias su pasirengimu plėtra. Nuo rugsėjo mėn. vidurio Kroatų skyrius pradėjo dirbti ir versti svarbiausius ES dokumentus.

82.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir Parlamentui įgijus naujų pareigų EP komitetų sekretoriatų darbuotojų skaičius buvo padidintas ir ateityje juose dirbs 6, 9 arba 12 administratorių atsižvelgiant į jų su teisėkūra susijusį darbo krūvį. Taip pat pritaikytas politikos departamentų, ryšių su nacionaliniais parlamentais, bibliotekos ir frakcijų sekretoriatų darbuotojų skaičius, taip pat pritaikyta EP narių padėjėjams skirta suma. Pagal taisomąjį biudžetą frakcijų darbuotojų skaičius padidintas 75, komitetų sekretoriatams skirta 50 etatų, o ryšiams su nacionaliniais parlamentais – 5 etatai. Vienam EP nariui kas mėnesį skiriama išmoka sekretoriams padidinta 1 500 EUR. Be to, siekiant padidinti delegacijų ir tarpparlamentinių asamblėjų sekretoriatų efektyvumą, jie buvo suskirstyti į jungtines regionines grupes ir taip bendradarbiai gali specializuotis pagal regionus ir palengvinti susijusių dvišalių delegacijų ir daugiašalių asamblėjų keitimąsi informacija.

83.

Parlamento Pirmininkui ir jo pavaduotojams teikiama pagalba patobulinta tarnybų darbo grupei, kurioje dalyvauja Plenarinių posėdžių direktoratas, Pirmininko tarnybų direktoratas, Teisės aktų direktoratas ir Bibliotekos direktoratas, pradėjus rengti sesijų informaciją.

84.

EP nariams teikiamos paslaugos (analizės tarnybos ir bibliotekos informacija) labai išaugo (+ 40 proc., palyginti su atitinkamu šeštosios Parlamento kadencijos laikotarpiu): analizės tarnybos sustiprintos, o informacijos tarnybos nuolat plečiamos. Analizės darbo labai padaugėjo ir apimties ir rezultatų skaičiaus požiūriu. Nauji produktai buvo sukurti siekiant efektyviau patenkinti EP narių poreikius. Bibliotekos klientams (ne tik EP nariams) teikiamos paslaugos pagerėjo įdiegus naują elektroninę katalogų valdymo sistemą (įskaitant įgijinių katalogą), kuri integruota į tinklavietę.

85.

Nustačius priemones, kurias taikant gaunamos ir perduodamos nacionalinių parlamentų nuomonės (jų skaičius sparčiai didėja) parlamentai gali geriau bendrauti šioje srityje ir greičiau bei lanksčiau suteikti informaciją atitinkamiems parlamentų komitetams.

86.

2010 m. buvo pirmieji ištisi naujų Parlamento narių ir jų padėjėjų statutų taikymo metai. 2009 m. Biuro įsteigta Laikinoji Parlamento narių ir jų padėjėjų statutų įgyvendinimo vertinimo grupė, kurią sudarė keturi Pirmininko pavaduotojai ir atsakingas kvestorius bei Teisės reikalų komiteto pirmininkas, tęsė savo darbą ir 2010 m.; šiai grupei padėjo Parlamento tarnybos. Laikinajai vertinimo grupei pateikus rekomendacijas, Biuras per 2009 m. ir 2010 m. posėdžius jau priėmė EP narių ir padėjėjų statutų įgyvendinimo taisyklių pakeitimus.

87.

Tarnybos parengė informatikos taikomąsias programas, kurių reikia, kad būtų įgyvendintas Statutas, taip pat pakoregavo taikomąsias blankų programas Parlamento nariams ir jų padėjėjams ir reikalingas siekiant informacijos kokybės (įvairius klausimų ir atsakymų rinkinius, kurie bus išplatinti EP nariams, duomenų lenteles, kurios bus prieinamos vidaus tinkle, ir kt.).

88.

Europos Parlamentas teikė vertimo žodžiu paslaugas per 5 664 posėdžius, įskaitant komandiruotes į kitas nei trys įprastos Parlamento darbo vietos ir „Interpretation Ad Personam“ (IAP) paslaugas. Be to, EP vertimo žodžiu paslaugomis galima buvo naudotis per 590 Europos Komisijos posėdžius, 69 Regionų komiteto posėdžius, 136 Audito Rūmų posėdžius, įskaitant komandiruotes, ir 6 Vertimų centro posėdžius.

89.

Iš viso buvo išversta raštu 1 721 191 puslapis (1 033 176 iš jų išvertė EP vidaus vertėjai, 381 804 – išorės vertėjai, ir buvo išversta 3 062 011 puslapių posėdžių stenogramų). Vertimų raštu analizė pagal kategoriją ir vertimų raida nuo 2008 m. pateikti toliau. Parlamento tarnybos sėkmingai susidorojo su vertimo raštu poreikiu, nepaisant to, kad perduodant versti dokumentus tik 35 proc. atvejų buvo laikomasi minimalių galutinių terminų, nustatytų pagal Daugiakalbystės elgesio kodeksą.

10   diagrama

Puslapių, išverstų 2008–2010m., analizė

90.

2010 m. kovo 24 d., gavęs IRT inovacijų strategijos komiteto pasiūlymą, Biuras patvirtino vidutinės trukmės IRT strategijos planą. Ši strategija paremta trim ramsčiais:

91.

Europos Parlamento IRT turi pasiekti du tikslus. Pirmasis tikslas yra sukurti ir išlaikyti tvarią aukštos kokybės paslaugą, teikiamą naudojantis IRT, siekiant skelbti institucijos pranešimus Europos piliečiams, teikti paramą EP nariams ir EP administracijos veikimo. Antrasis tikslas yra parengti IRT produktus pagal politines gaires, kuriomis siekiama visiškai pasinaudoti nauja Lisabonos sutartimi siekiant suteikti galimybes Europos Parlamento nariams naudotis savo įgaliojimais, plėsti judriojo ryšio naudojimą, jungiamumą, judumą bei sąveiką ir stiprinti institucinį ryšį su valstybių narių parlamentais, Europos piliečiais ir pilietine visuomene.

92.

Atsižvelgiant į šią strategiją žinių valdymo sistema (ŽVS) siekiama suteikti EP nariams ir generaliniam sekretoriatui vieningą teisėkūros dokumentų paieškos sistemą, pagrįsta daugiakalbiais metaduomenimis, kuriais bendrai galėtų naudotis institucijos (14). 2009 ir 2010 m. buvo kuriamas indeksavimo procesas, funkcinės specifikacijos, užbaiginėjamos išorės tinklavietės ir duomenų bazės.

93.

Dėl duomenų centro Briuselyje, baigtas rengti dizainas ir tikslinė struktūra, taip pat duomenų persikėlimo planas. Kaip e.Parlamento projekto dalis pradėta rengti AT4AM (pakeitimų valdymas). Atsižvelgiant į kompiuterizuoto Parlamento projektą, pateiktos e.posėdžio ir e.komitetų koncepcijos. Dėl belaidžio tinklo Briuselio ir Strasbūro didžiosiose posėdžių salėse sumontuota apšvietimo įranga. Baigtas tyrimas ir pasirengimas įdiegti Wi-Fi visuose pastatuose, kuriuos būna EP nariai. Be to, pradėjo veikti nauja EP narių Naujovių ir technologinės pagalbos (ITEC) tarnybinis pultas, kad galėtų teikti pagalbą EP nariams pagal jų asmeninius poreikius.

94.

Dėl vaizdo ir garso tinklavietės specialistams 2010 m. gruodžio mėnesį pradėjo veikti nauja, naudotojui patogi internetinė vaizdo ir garso platforma. Ji jau tapo populiariausiu ryšio punktu, kur prieinami kokybiška Parlamente sukurta transliuojama vaizdo, garso ir fotografinė medžiaga, ypač susijusi su teminiais paketais. Transliavimo internete paslaugos išplėstos visiems Parlamento komitetams, spaudos konferencijoms ir svarbiems institucijos masto renginiams. Šiuo metu galima naudotis 13 vienu metu veikiančių transliavimo internete įrenginių.

95.

Svarbiausi Parlamento internetinės televizijos kanalo patobulinimai apėmė turinio reorganizaciją, greitesnį programos perdavimą, vaizdo sustiprinimą ir galimybę rinktis konkrečias temas. Tuo pat metu padidėjusi „Europarltv“ programų integracija įgyvendinta naudojantis Parlamento pagrindine tinklaviete ir „Facebook“ puslapiais. 2010 m. užregistruoti 9 858 549 atskiri lankytojai ir iš viso buvo apsilankyta 255 922 828 puslapiuose.

96.

Visoje EP informacijos biurų organizuojamoje veikloje pasiekiama apie 6 mln. piliečių tiesiogiai ir 60 mln. – netiesiogiai. Visų pirma, EP informacijos biurai organizavo 86 piliečių forumus, įskaitant 5, kuriuose buvo bendraujama tarptautiniu mastu. Forumai yra tinkamos priemonės siekiant kokybiškai ir kiekybiškai pagerinti Parlamento tiesioginius ryšius su ES piliečiais. Be to, EP informacijos biurai sėkmingai organizavo renginius, kai buvo švenčiama Tarptautinė moters diena ir Europos diena, šiais metais pažymėjo Schumano deklaracijos 60-ties metų jubiliejų. Pagal kasdienes spaudos apžvalgas, kurias EP informacijos biurai sujungė, iš viso nustatyta apie 100 apybraižų apie Europos dienos šventę daugiau nei pusės visų valstybių narių žiniasklaidoje. Visame pasaulyje iš viso buvo organizuoti 26 renginiai ir kampanijos, kurie pasiekė 100 552 dalyvius EP patalpose ir tūkstančius dalyvių ne EP patalpose.

97.

Dėl Sacharovo premijos EP informacijos biurai organizavo daug įvairios veiklos siekdami propaguoti žmogaus teises ir Sacharovo premiją. 2010 m. ši premija įteikta kubiečiui Guillermo Farinas.

98.

2010 m. pirmą kartą Lankytojų centras pasveikino daugiau nei 300 000 lankytojų. Briuselyje buvo maždaug 220 000 lankytojų ir apie 80 000 lankytojų apsilankė plenarinėse sesijose Strasbūre. Iš viso šie lankytojai – tai apie 7 900 grupių. Apie 28 400 lankytojų lankėsi individualiai, dauguma iš jų naudojosi informacinėmis technologijomis vedamų ekskursijų Briuselyje galimybe. Strasbūre iš viso 8 574 dalyviai (vidurinių mokyklų mokiniai ir mokytojai) dalyvavo kas mėnesį rengiamuose „Euroscola“ renginiuose, kuriuos organizuoja informacijos biurai.

99.

Labai sudėtingas Lankytojų centras pradėjo baigiamąjį etapą. Jis suskirstytas į 8 išgyvenimų zonas, kuriose sumontuota 36 skirtingi žiniasklaidos įrenginiai, kuriais bus galima naudotis per daugiau kaip 300 prieigos taškų. Nesikeičiančioje parodoje yra per 70 skirtingų istorijų arba parodoje vertų pamatyti dalykų. Atsižvelgiant į žiniasklaidos priemonėmis vedamas ekskursijas, daugiamodalinį vaidmenų žaidimą, specialiai vaikams ir asmenims su negalia pritaikytą turinį ir EP narių sieninius klipus, bendras „informacinių vienetų“ skaičius perkops 4 500. Atsižvelgiant į daugiakalbystę, atskirų „informacinių vienetų“, kuriuos reikia sukurti ir išdėstyti parodoje, skaičius yra maždaug 20 000–30 000 vienetų. Teminė strategija yra pagrįsta daugelių aspektų ir kinta nuo politinių mokslų ir teisėkūros klausimų iki istorijos ir sociologijos. Priešingai nei tradiciniai muziejaus projektai, kurie pagrįsti esamomis kolekcijomis, šios parodos turinio plėtotė ir kūrimas sudaro neatskiriamą Lankytojų centro projekto dalį. Dėl to planavimo ir pirkimų procesai labai sudėtingi.

100.

Projektą įsteigti Europos istorijos namus pasiūlė Europos Parlamento Pirmininkas Hansas Gertas Pötteringas 2007 m. Tais pačiais metais Biuras nusprendė sudaryti ekspertų komitetą, kad šis parengtų Europos istorijos namų koncepciją. Pagal pagrindžiančią koncepciją ekspertų komiteto nariai pabrėžia, kad svarbiausias Europos istorijos namų tikslas – gilinti visų kartų europiečių istorijos žinias ir taip prisidėti gerinant supratimą apie dabartinius ir ateities reiškinius Europoje. Paskelbus architektūrinį konkursą buvo gauti 26 galiojantys pareiškimai apie susidomėjimą. Šiuos pareiškimus išanalizavo vertinimo komitetas, kuris baigė darbą 2010 m. sausio mėn. Po analizės liko 12 kandidatų, kurių paprašyta parengti preliminarų projektą. 2010 m. rugsėjo mėnesį tarptautinė žiuri įvertino projektus.

101.

Pagal vidutinės trukmės laikotarpio nekilnojamojo turto politiką, kurią Biuras patvirtino 2010 m. kovo 24 d., numatyti šie tikslai:

102.

Savo 2010 m. kovo 24 d. posėdyje Biuras leido pirmininko pavaduotojui, atsakingam už Parlamento nekilnojamojo turto politiką, ir generaliniam sekretoriui įgyvendinti vidutinės trukmės laikotarpio politiką ir pateikti atitinkamus pasiūlymus Biurui, kad šis priimtų sprendimą. Visų pirma Biuras nustatė tikslą nusipirkti pastatus, kuriuos Parlamentas išsinuomojęs Briuselyje.

103.

Atsižvelgiant į tai, 2010 m. buvo įsigytas REMARD pastatas Briuselyje ir parengtas Europos namų Sofijoje pirkimo projektas.

104.

Dėl KAD pastato priestato Liuksemburge sudarytų geoterminių darbų sutarčių išlaidos buvo 30 proc. mažesnės nei planuota. Šis puikus rezultatas paaiškinamas tuo, kad konkurso procedūra buvo labai didelio masto, konkurse dalyvavo firmos iš daugiau nei keturių skirtingų šalių. Kvietimas teikti paraiškas dalyvauti pastato statybos konkurse buvo paskelbtas 2010 rugpjūčio mėn. Kvietimas dalyvauti konkurse dėl statybos darbų finansavimo buvo paskelbtas 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje.

105.

Darbai Budapešto, Vašingtono, Londono ir Hagos informacijos biuruose baigti. Kopenhagos biuro projekto sutartis pasirašyta. Biuras sutiko pradėti derybas dėl nuomos su pastatų, kuriuose numatyti įkurdinti Helsinkio ir Vroclavo biurus, savininkais. Paieškojus nekilnojamojo turto Sofijoje pasirinktas RAKOVSKY pastatas. Galutinį sprendimą šiuo klausimu valdžios institucijos priims 2011 m. kovo 31 d.

106.

Siekiant sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, nauji pagrindų susitarimai ir priedai prie esamų susitarimų turėtų skatinti, kad visi tarnybiniai automobiliai ir komercinės transporto priemonės, teikiami Parlamentui naudoti, atitiktų „Euro5“ standartą. Parlamento nuosavos transporto priemonės taip pat keičiamos. Nauja sutartis dėl EP narių transporto Strasbūre taip pat įgyvendinta.

107.

Parlamentas nustatė „mokėjimo tarpininko“ sistemą su STIB bendrove Briuselyje, siekdamas skatinti naudotis viešuoju transportu (STIB autobusais, tramvajais ir metro traukiniais). Pagal 2010 m. spalio mėn. pasirašytą sutartį Parlamentas kompensuoja 50 proc. išlaidų metiniams nuolatiniams bilietams, kuriuos nusipirko Parlamento pareigūnai ir kiti darbuotojai. Ši sistema veikia nuo 2010 m. gruodžio mėn. pabaigos.

108.

2010 m. pabaigoje pradėtas ir didelis aplinkos projektas Briuselyje „Relighting“ (pakeisti visas lemputes biuruose LED lemputėmis, kad būtų taupoma elektros energija).

109.

Pagrindiniai organizacinės schemos ir EP valdymo pokyčiai apibendrinti toliau pateiktoje lentelėje.

12   lentelė

Generalinio sekretoriato pertvarkos pokyčių 2010 m. santrauka

110.

Dėl kitų patobulinimų, Parlamentas pradėjo taikyti apskaitą kaupiamuoju pagrindu. Informacinių technologijų paramos šiems pakeitimams įgyvendinimas 2010 m. pabaigoje paspartino patobulinimus. Darbiniai paketai Nr. 1 (balansų pradžia, tiekėjai / paslaugų teikėjai) ir Nr. 2 (gaunamos sąskaitos faktūros ir tiekėjai / paslaugų teikėjai) visiškai pradėti gaminti. Darbinio paketo Nr. 3 (siunčiamos sąskaitos faktūros ir skolininkų sąskaitų knyga) dalis, susijusi su verslo reikalavimais, apskaitos įrašais ir ataskaitomis, baigta.

111.

Dėl naujosios taikomosios programos „Internetinės sutartys“, skirtos viešųjų pirkimų procedūrų finansiniam ir administraciniam valdymui (pagrindinis AWP projektas „100.c“) 2010 m. pradėtas bandomojo projekto etapas, kuriame aktyviai dalyvauja beveik visi GD.

112.

Ir pagaliau pradėta taikyti griežta stebėsena, susijusi su visų generalinių direktoratų Administracinio darbo programa 2009–2011 m. Ši Administracinio darbo programa yra valdymo priemonė ir todėl atspindi tai, ką per darbo laikotarpį pasiekė kiekvienas GD ir Teisės tarnyba. Visi GD reguliariai teikia ataskaitas apie jų svarbiausių projektų pažangą.