29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/1

(1)

2010 m. balandžio 26 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą 2009–2013 m. Estijos konvergencijos programą.

(2)

Šiuo metu Estijos ekonomika atsigauna po didelio ekonomikos nuosmukio. Nors dėl nuosmukio kilo stiprus spaudimas valstybės finansams, pakitus netvariai vidaus paklausai ir sprogus nekilnojamojo turto burbului, greitai mažėjo buvęs didelis vidaus ir išorės disbalansas. Atsižvelgiant į didelį makroekonominį disbalansą iki ekonomikos nuosmukio, visapusiški ir ryžtingi vyriausybės veiksmai siekiant apriboti neigiamą ekonomikos nuosmukio poveikį valstybės finansams buvo protingas atsakas, atitinkantis Europos ekonomikos atgaivinimo planą. Tai padėjo suvaldyti ekonomikos, biudžeto ir finansų sistemos riziką ir atkurti konkurencingumą, sureguliuojant kainas ir darbo užmokestį. Didelės pinigų atsargos, skirtos valiutų kurso stabilumui palaikyti, ir riziką ribojanti finansų sektoriaus politika, įskaitant aktyvesnį bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis, padėjo išvengti neigiamų pokyčių. Susikaupusi privataus sektoriaus skola šiuo metu palaipsniui mažinama, tačiau ji vis tiek apsunkins ekonomikos atsigavimą, stabdydama vartojimą ir investicijas. Svarbiausi politikos uždaviniai ateityje bus didinti ekonomikos produktyvumą, kad toliau augtų konkurencingumas, ir siekti ilgalaikės konvergencijos bei riboti dėl ilgalaikio nedarbo patiriamą įgūdžių praradimo riziką. Apskritai kalbant, ekonomikos uždavinys yra atkurti teigiamą ir tvarų augimą, tuo pačiu vengiant pakartotinio didelio vidaus ir išorės disbalanso susidarymo. Esminis valstybės finansų koregavimas, atsižvelgiant į ateinančiais metais numatomą lėtesnį augimą, jau padarytas, tačiau dar reikia užtikrinti tolesnę pažangą vidutinės trukmės laikotarpiu.

(3)

Nors stebimas faktinio BVP mažėjimas krizės metu yra daugiausia ciklinis, poveikis potencialios gamybos apimties lygiui taip pat buvo neigiamas. Be to, krizė taip pat gali turėti poveikio potencialiam augimui vidutinės trukmės laikotarpiu dėl mažesnių investicijų, kreditavimo galimybių suvaržymo ir didėjančio struktūrinio nedarbo. Be to, ekonomikos krizės poveikis sustiprina neigiamą visuomenės senėjimo poveikį potencialiai gamybos apimčiai ir valstybės finansų tvarumui. Tokiomis aplinkybėmis bus labai svarbu spartinti struktūrines reformas, siekiant paremti potencialų augimą. Būtina sąlyga siekiant šio tikslo – koreguoti ekonominę sąrangą siekiant tvaresnio ekonomikos, kurioje eksportui tenka svarbesnis vaidmuo, augimo. Visų pirma, atsižvelgiant į didelį nedarbo Estijoje padidėjimą, svarbu greičiau įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politiką, užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos būtų labiau pritaikytos prie darbo rinkos poreikių, ir investuoti į mokymąsi visą gyvenimą.

(4)

Pagal programos makroekonominį scenarijų numatoma, kad realusis BVP (po numatomo 14,5 % smukimo 2009 m.) beveik neaugs (– 0,1 %) visus 2010 metus ir vėl pasieks vidutinį 3,7 % augimo tempą per likusį programos laikotarpį.

Numatoma, kad ciklo sąlygos 2010 m. pradės palaipsniui gerėti. Tikimasi, kad vidaus paklausa 2010 m. toliau stabdys ekonomikos atsigavimą ir augimas bus pirmiausia susijęs su išaugusia išorės paklausa ir savo ruožtu atsargų ciklu. Manoma, kad vidiniai augimo šaltiniai pradės veikti nuo 2011 m. Remiantis šiuo metu turima informacija (2), scenarijus yra pagrįstas įtikinamomis augimo prielaidomis, nors netikrumas, susijęs su ekonominiais pokyčiais, išlieka didelis. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos atrodo tikroviškos, o pinigų ir valiutos kurso prielaidos atitinka kitas makroekonominio scenarijaus prielaidas. Nominalus vidaus kainų ir darbo užmokesčio mažėjimas jau prasidėjo ir turėtų tęstis 2010 m., tiek remiantis programa, tiek Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognoze, nors ir su tam tikrais skirtumais. Turint omenyje dėl ekonomikos nuosmukio smarkiai sumažėjusį importą, buvęs didelis išorės deficitas virto pertekliumi, kuris vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų išlikti didesnis negu numatyta Komisijos tarnybų rudens prognozėje, nes programoje pateikti atsargesni vidaus paklausos raidos lūkesčiai. Programoje numatoma, kad nedarbas 2010 m. toliau didės, o likusiu programos laikotarpiu mažės dalyvavimo darbo rinkoje lygis.

(5)

Bendra valdžios institucijų ekonomikos ir biudžeto strategija rodo jų tvirtą tikėjimą patikimais valstybės finansais. Programoje apskaičiuota, kad valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. sudarė 2,6 % BVP, labai panašiai kaip 2008 m. (2,7 %). Tai atspindi visapusišką ir plataus masto biudžeto konsolidavimą, vykdytą 2009 m., stipriai pablogėjus ekonominei situacijai. Nepaisant gerokai sumažėjusio nominaliojo BVP, įvykdžius konsolidaciją šiek tiek padidėjo nominaliosios pajamos, daugiausia dėl didesnių nemokestinių pajamų ir padidintų kai kurių mokesčių tarifų. Gerokai sumažinus valdžios sektoriaus vartojimą, išlaidos taip pat išliko panašios kaip 2008 m. Kartu padidėjęs ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas užtikrino anticiklinę ekonomikos paramą.

Pagal programą struktūrinio balanso, t. y. pagal ciklą pakoreguoto balanso, atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones, pagerėjimas apskaičiuotas pagal bendrai sutartą metodiką ir sudarė 3,5 % BVP – tai parodo, kad vykdoma fiskalinė politika yra ypač ribojanti. Tuo pat metu bendras 2009 m. įgyvendintų diskrecinių priemonių skaičius rodo dar didesnes konsolidavimo pastangas, kurios sudarė daugiau kaip 9 % BVP. Skirtumą visų pirma galima paaiškinti tuo, kad konsolidavimo strategija didžiąja dalimi buvo pagrįsta anksčiau nustatyto išlaidų valdžios sektoriaus vartojimui ir socialinėms išmokoms didinimo sustabdymui ir mažinimui; antra, tai galima paaiškinti neigiamu bendru poveikiu pajamoms iš mokesčių, visų pirma dėl didelio privataus vartojimo ir darbo užmokesčio fondo sumažėjimo; trečia, tokia padėtis susidarė dėl netikrumo, susijusio su pagal ciklą pakoreguotų balansų skaičiavimu, atsižvelgiant į ekonomikos nuosmukio mastą ir pobūdį. Pagal programą nominalusis valdžios sektoriaus deficitas 2010 m. pradės palaipsniui mažėti ir iki programos laikotarpio pabaigos susidarys perteklius.

(6)

Programoje numatoma, kad 2010 m. nominalusis deficitas sudarys 2,2 % BVP. Nominaliojo balanso pagerėjimas, palyginti su praėjusiais metais, daugiausia priskiriamas nuo antros 2009 m. pusės įgyvendinamų konsolidavimo priemonių poveikiui visiems metams, tiek žvelgiant iš pajamų, tiek iš išlaidų pusės. Be to, 2010 m. buvo toliau didinamas akcizas, todėl nepaisant nominaliojo BVP sumažėjimo maždaug 1,25 %, kaip numatoma, padidės mokestinės pajamos. Numatoma, kad nominaliosios išlaidos iš esmės liks 2009 m. lygio, o tam tikrą valdžios sektoriaus investicijų padidėjimą atsvers tolesnis valdžios sektoriaus vartojimo mažėjimas; taigi, išlaidų santykis šiek tiek didėja. Apskritai papildomos priemonės, skirtos fiskalinei būklei gerinti, 2010 m. sudaro 0,7 % BVP ir papildo metinį 2009 m. antrąją pusę priimtų konsolidavimo sprendimų poveikį, kuris sudaro 2,5 % BVP. Vis dėlto numatoma fiskalinė politika, vertinant pagal struktūrinio balanso pokytį, iš esmės yra neutrali. Dviejų metodų neatitikimas iš dalies paaiškinamas didesniu pasitikėjimu programos vienkartinėmis ir laikomosiomis priemonėmis, o ne vis dar silpnomis ciklo sąlygomis, ir iš dalies priskiriamas pirmiau nurodytam netikrumui, kuris susijęs su pagal ciklą pakoreguotų balansų skaičiavimu.

(7)

Pagrindinis programos vidutinės trukmės biudžeto strategijos tikslas yra pasiekti vidutinės trukmės tikslą, programoje apibrėžtą kaip struktūrinis balansas, iki programos laikotarpio pabaigos 2013 m., kai nominalusis ir pirminis balansas turėtų pasiekti perteklių. Atsižvelgiant į naujausias projekcijas bei skolos lygį, vidutinės trukmės tikslas visiškai tinkamai atspindi Stabilumo ir augimo pakto tikslus. Programoje numatoma, kad pagal bendrai sutartą metodiką apskaičiuotas struktūrinis balansas 2011–2013 m. laikotarpiu kasmet pagerės 0,5–1 % BVP. Numatoma, kad pagerėjimą daugiausia lems išlaidų ir BVP santykis, mažėjantis greičiau negu pajamų ir BVP santykis, nes vėlesniais programos metais numatomas nominalus daugumos pirminių išlaidų kategorijų, visų pirma, kompensacijos darbuotojams ir socialinių išmokų, mažėjimas. Programoje nepateikiama išsamios informacijos apie šiai konsolidacijai paremti skirtas esmines priemones. Pasitikėjimas vienkartinėmis priemonėmis siekiant biudžeto tikslų sumažės 2011 m., o vėlesniais programos metais iš viso išnyks. Patvirtinant šią tendenciją bei pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą gaunamo finansavimo mažėjimą, numatoma, kad iki programos laikotarpio pabaigos nemokestinių pajamų dalis sumažės iki 2008 m. lygio.

(8)

Biudžeto rezultatai gali būti prastesni nei numatyta programoje, ypač trumpuoju bei vidutinės trukmės laikotarpiu. Kaip minėta pirmiau, su makroekonomine aplinka susijęs netikrumas yra didelis ir kelia akivaizdžią biudžeto riziką, nors atrodo, kad nėra priežasties daryti prielaidos, kad ta rizika yra linkusi būti teigiama arba neigiama. Papildomas netikrumas, kalbant apie 2010 m., kyla dėl to, kad pasitikima kintančiais punktais. Visų pirma, numatomas nefinansinio turto pardavimas, kurio suma sudaro 0,5 % BVP, gali būti ne visiškai įgyvendintas, o dividendų ir pelno dalies atsiėmimas iš valstybei priklausančių įmonių priklauso nuo administracinių sprendimų ir todėl susijęs su tam tikra įgyvendinimo rizika. Be to, didesnes nei tikėtasi mokestines pajamas 2009 m. iš dalies lėmė plačiai paplitęs akcizais apmokestinamų prekių kaupimas iki 2010 m. sausio mėnesio tarifo didinimo, todėl jos gali kompensuoti neigiamą poveikį pajamoms 2010 m.

Nors pasitikėjimas vienkartinėmis ir laikomosiomis priemonėmis vėlesniais programos metais mažėja, nepateikiama pakankamai informacijos apie jas pakeisiančias struktūrines priemones, todėl gali kilti rizika, kad tikslų nebus pasiekta. Tačiau geri Estijos valdžios institucijų biudžeto tikslų laikymosi rodikliai ją iš dalies sušvelnina.

(9)

7,8 % BVP bendrosios valdžios sektoriaus skolos santykis 2009 m. buvo gerokai mažesnis negu Sutartyje numatyta pamatinė vertė. Numatoma, kad dėl valdžios sektoriaus deficito iki programos laikotarpio pabaigos skolos santykis padidės iki 14,3 % BVP. Tikimasi, kad valdžios sektorius programos laikotarpiu išlaikys savo grynojo turto būklę.

(10)

Vidutinės trukmės skolos projekcijos, paremtos prielaida, kad BVP augimo tempai palaipsniui vėl pasieks iki krizės prognozuotą lygį, o mokesčių santykiai vėl bus tokie kaip iki krizės, ir kurios apima numatomą su senėjimu susijusių išlaidų padidėjimą, rodo, kad programoje numatyta biudžeto strategija, vertinant nominaliąja ir verte ir papildomai nepakeitus politikos, yra visiškai pakankama siekiant skolos ir BVP santykį stabilizuoti iki 2020 m.

(11)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra gerokai mažesnis už ES vidurkį. Dabartinis Estijos bendrosios skolos lygis yra labai žemas, ir išlaikius patikimą valdžios sektoriaus finansų būklę pagal biudžeto planus programos laikotarpiu būtų galima apriboti ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui gresiančią riziką, kuri Komisijos 2009 m. tvarumo ataskaitoje (3) įvertinta kaip nedidelė.

(12)

Biudžeto sistema grindžiama nominaliojo valdžios sektoriaus biudžeto balanso taisykle. Ši taisyklė ilgą laiką buvo ekonominės politikos ramstis ir prisidėjo prie gerų biudžeto tikslų laikymosi rodiklių ir finansinio turto kaupimo.

Pastaraisiais metais taisyklės įgyvendinimas pasikeitė ir ji buvo geriau priderinta prie ciklo, perimant kai kurias struktūrinio balanso metodo ypatybes; tokiu būdu didžiausio pakilimo metu siekiama pertekliaus, o ekonomikos nuosmukio metu priimtinu tapo deficitas. Tačiau dėl to, kad nėra atskirų išlaidų ir (arba) pajamų taisyklių, galėjo turėti įtakos tam, kad netikėtai gautos pajamos iš dalies išleidžiamos ekonomikai augant arba jos pakilimo metu. Be to, yra tam tikrų vidutinės trukmės biudžeto sistemos trūkumų, dėl kurių sumažėja kasmet atnaujinamų programų tęstinumas; atnaujintos konvergencijos programos vis dar nėra svarstomos prieš Parlamentui jas priimant. Programoje pateikti planai, kurie jau yra įgyvendinami, siekiant stiprinti biudžeto procesą gerinant strateginį ir metinį planavimą ir tokiu būdu šalinti kai kuriuos iš pirmiau aprašytų trūkumų.

(13)

2009–2010 m. įgyvendintais mokesčių pakeitimais toliau laikomasi strategijos labiau apmokestinti vartojimą ir gamtos išteklių naudojimą, nors darbo jėgos apmokestinimo svarba taip pat išaugo. Be to, programoje daroma nuoroda į šiuo metu vykdomą atleidimo nuo mokesčių ir lengvatinių mokesčių tarifų efektyvumo analizę, į didesnio lankstumo sudarant biudžetą užtikrinimą mažinant asignuotųjų pajamų rūšių skaičių, į kovos su mokesčių vengimu ir tolesnio mokesčių administravimo supaprastinimo ir racionalizavimo pastangas. Šios priemonės ir tolesnis apmokestinimo perkėlimas nuo darbo jėgos apmokestinant mažiau nuo ciklo priklausančius šaltinius galėtų padėti gerinti valstybės finansų kokybę bei sušvelninti biudžeto perspektyvų riziką.

(14)

Sklandaus dalyvavimo VKM II užtikrinimo strategija, paremta daugeliu politinių įsipareigojimų, prisiimtų pradėjus taikyti VKM II, siekiama užtikrinti valiutos kurso stabilumą išlaikant dideles pinigų atsargas, finansinį ir fiskalinį stabilumą ir išlaikyti darbo ir produktų rinkų lankstumą.

Nors krizei prasidėjus Estijos būklė buvo palyginti gera – dideli fiskaliniai rezervai, iš esmės gerai veikiantis bankų sektorius ir palyginti lankstus darbo užmokestis bei lanksčios kainos, anksčiau taikyta politika nebuvo užkirstas kelias dideliam makroekonominiam disbalansui – tai rodo ir labai aukštas kreditavimo augimo tempas, didelis infliacijos spaudimas, didelis einamosios sąskaitos deficitas ir netvarus nekilnojamojo turto kainų spartus augimas. Valstybės finansų būklės blogėjimui krizės metu suvaldyti valdžios institucijos 2009 m. priėmė keletą stambių konsolidavimo priemonių paketų. Šis konsolidavimas turės teigiamo poveikio po 2009 m., o konkrečiai viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondo sumažinimas turi teigiamo poveikio šalinant ekonomikos pusiausvyros sutrikimus. Bankų sektorius išliko gerai kapitalizuotas ir pakankamai likvidus. Taip pat padaryta pažanga struktūrinės politikos srityje. Neseniai priimtas darbo įstatymas padidino darbo rinkos lankstumą, todėl anksčiau vidaus paklausa grįsta ekonomika lengviau prisiderino prie tvaraus augimo kelio. Kalbant apie produktų rinkas, politikos priemonėmis stengiamasi stiprinti konkurenciją. Stiprinamas užsienio prekybai atviro sektoriaus konkurencingumas, kurį 2009 m. parėmė vykdomas darbo užmokesčio sąnaudų mažinimas, taip pat jis buvo paremtas įgyvendinant tikslingas valstybės programas, įskaitant veiksmingą ES struktūrinių fondų panaudojimą. Ateities uždavinys yra vengti didelių vidaus ir išorės balanso sutrikimų pasikartojimo ekonomikai pradėjus tvirtai atsigauti.

(15)

Atsižvelgiant į minėtą biudžeto tikslų riziką, gali būti laikoma, kad programos biudžeto strategija iš esmės atitinka Pakto reikalavimus. Visų pirma, planas pasiekti vidutinės trukmės tikslą iki programos laikotarpio pabaigos pastaruoju metu gerokai susitraukus ekonominei veiklai yra tinkamai plataus užmojo tikslo pavyzdys, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus ir sklandaus dalyvavimo VKM II siekį. Tačiau trumpuoju laikotarpiu tam tikra rizika išlieka dėl netikrumo, susijusio su makroekonomine aplinka, ir pasitikėjimo kintančiais punktais. Taip pat gali būti, kad vidutinės trukmės tikslas nebus pasiektas kaip numatyta programoje, jei planuojama konsolidacija vidutinės trukmės laikotarpiu nebus paremta tolesnėmis priemonėmis.

(16)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje trūksta tam tikrų privalomų ir neprivalomų duomenų (4).

i)

užtikrinti, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 % BVP ir imtis būtinų priemonių, kad būtų paremtas tikslingas grįžimas prie vidutinės trukmės tikslo vidutinės trukmės laikotarpiu;

ii)

stiprinti vidutinės trukmės biudžeto sistemą, visų pirma, gerinant išlaidų planavimą, ir toliau stiprinti strateginių tikslų stebėsenos ir jų įgyvendinimo ataskaitų teikimo sistemą.

29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/6

(1)

2010 m. balandžio 26 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą 2009–2013 m. Prancūzijos stabilumo programą.

(2)

Prancūzijos ekonominė veikla per 2008 m. sulėtėjo, o paskutinį ir pirmą 2009 m. ketvirtį smarkiai sumažėjo. Nuo 2009 m. antro ketvirčio ji vėl suintensyvėjo dėl Prancūzijoje ir kaimyninėse šalyse taikomų skatinamųjų priemonių. Vienas akivaizdus ekonominės politikos uždavinys – valstybės finansų būklės tvarkymas. Konkrečiai, nuo 2002 m. Prancūzijos biudžeto deficitas arba viršijo, arba beveik siekė 3 % BVP ribą – daugiausia dėl nepakankamo konsolidavimo. Todėl 2002–2007 m. Prancūzijai taikyta perviršinio deficito procedūra, o 2008 m. gegužės mėn. Komisija jai pateikė rekomendaciją dėl politikos. Gavus pranešimą apie 3 % BVP ribą viršijantį 2008 m. deficitą, 2009 m. vasario mėn. pradėta nauja perviršinio deficito procedūra, pagal kurią numatoma, kad perviršinis deficitas turi būti ištaisytas iki 2013 m. Kiti uždaviniai susiję su trūkumų pasiūlos srityje, kurie lemia nepakankamą išorės konkurencingumą, šalinimu ir darbo jėgos panaudojimo didinimu.

(3)

Nors pastebimas faktinio BVP mažėjimas krizės sąlygomis daugiausia yra ciklinis, neigiamas poveikis taip pat padarytas potencialios gamybos apimties lygiui. Dėl investicijų mažėjimo, kreditavimo galimybių suvaržymo ir didėjančio struktūrinio nedarbo vidutinės trukmės laikotarpiu krizė taip pat gali turėti įtakos potencialiam augimui. Be to, ekonomikos krizės poveikis prisideda prie neigiamo visuomenės senėjimo poveikio potencialiai gamybos apimčiai ir valstybės finansų tvarumui. Šiomis aplinkybėmis bus labai svarbu spartinti struktūrines reformas, siekiant paremti potencialų augimą. Visų pirma Prancūzijai svarbu vykdyti darbo rinkos ir bendros konkurencijos sistemos reformas.

(4)

Programos pagrindiniame makroekonominiame scenarijuje numatoma, kad 2009 m. realusis BVP sumažės 2,2 %, 2010 m. vėl padidės 1,4 %, o per likusį programos laikotarpį padidės iki vidutiniškai 2,5 %. Vertinant pagal šiuo metu turimą informaciją (2), šis scenarijus pagrįstas šiek tiek pernelyg palankiomis 2010 m. augimo prielaidomis, kurios iš esmės atitinka Komisijos tarnybų prognozę, o augimo struktūrai pagal programos projekcijas būdingos didesnės mokestinės pajamos nei pagal Komisijos tarnybų prognozę. Nuo 2011 m. augimo prielaidos labai palankios ir 2011–2013 m. vidutiniškai 0,75 procentinio punkto didesnės už potencialą (pagal Komisijos tarnybų perskaičiavimus, pagrįstus programoje pateikta informacija, remiantis bendrai sutarta metodika). Tai reiškia greitai mažėjantį gamybos apimties atotrūkį. Prieaugis daugiausia priklauso nuo vidaus paklausos ir visų pirma namų ūkių vartojimo per visą programos laikotarpį. Atrodo, kad programoje pateiktos infliacijos projekcijos atitinka Komisijos tarnybų prognozę, taip pat užimtumo augimo prognozę, kuris 2010 m. išliks neigiamas, o vėliau vėl didės (tai susiję su įprastu veiklos atsilikimu).

(5)

Programoje numatomas 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas – 7,9 % BVP. Reikšmingas deficito padidėjimas, palyginti su 3,4 % BVP deficitu 2008 m., daugiausia susijęs su krizės poveikiu valdžios sektoriaus finansams (visų pirma pajamoms iš pelno mokesčio ir PVM), bet jį taip pat lėmė 1,1 % BVP skatinamosios priemonės, kurias vyriausybė patvirtino laikydamasi Europos ekonomikos atgaivinimo plano (EEAP). Programoje numatyta, kad fiskalinė politika 2010 m. bus neutrali, o vėlesniais programos metais bus ribojamoji, siekiant iki 2013 m. ištaisyti perviršinį deficitą pagal numatomą augimo scenarijų. Konsolidavimas atitinka Tarybos rekomenduojamą pasitraukimo strategiją.

(6)

2010m. vasario mėn. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2010 m. dar padidės 0,3 % BVP ir sieks 8,2 % BVP. Prancūzija 2010 m. įgyvendino deficito mažinimo priemones, kaip planuota Vyriausybės pateiktame 2010 m. biudžeto įstatymo pasiūlyme, ir iš esmės išvengė tolesnio valstybės finansų būklės blogėjimo, išskyrus sprendimą dėl valstybės paskolos, skirtos „investuoti į ateitį“, kurios neigiamas poveikis biudžetui 2010 m. (ir vėlesniais programos metais) sudarys maždaug 0,1 % BVP – tai iš esmės atitinka naujausias rekomendacijas Prancūzijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį. 2010 m. deficito projekcija yra 0,3 % BVP geresnė negu 2010 m. biudžeto projekte pateikta projekcija, nes 2009 m. galutinis deficitas buvo mažesnis nei numatyta (0,2 % BVP) ir yra pakoreguotos augimo projekcijos (0,3 % BVP), – tai iš dalies atsveria laikinas aplinkosaugos mokesčio atidėjimas Prancūzijos Konstitucinio Teismo sprendimu ir priemonių, tiesiogiai susijusių su minėta valstybės paskola, įvedimas, todėl deficitas sumažės iš viso apie 0,2 % BVP. Dėl pastarųjų elementų diskrecinių priemonių pusiausvyra nuo maždaug + 0,25 % BVP Tarybos rekomendacijos pateikimo metu pasikeitė į iš esmės neutralią pagal programą. 1,1 % BVP sudarančios skatinamosios priemonės, kurių imtasi vykdant EEAP, 2010 m. palaipsniui nutraukiamos ir sumažinamos iki 0,4 % BVP, ir imamasi tam tikrų 0,1 % BVP sudarančių papildomų konsolidavimo priemonių (konkrečiai – socialinės apsaugos biudžeto mokesčių didinimas) – taigi iš viso konsolidavimo priemonės sudaro 0,8 % BVP. Tačiau šias priemones atsveria naujos į pradinį 2010 m. biudžetą įtrauktos deficitą didinančios priemonės, susijusios daugiausia su trumpalaikėmis išlaidomis, kurios sudaro 0,7 % BVP, visų pirma vietos verslo mokesčio reforma (apie 0,6 % BVP) ir PVM mažinimas viešojo maitinimo sektoriui (0,1 % BVP), taip pat minėtos su valstybės paskola susijusios priemonės (apie 0,1 % BVP). 2010 m. struktūrinis deficitas, t. y. pagal ciklą pakoreguotas deficitas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, Komisijos tarnybų apskaičiuotas pagal bendrai sutartą metodiką remiantis programos duomenimis, padidėtų procentinio punkto ir sudarytų 6,75 % BVP. Atsižvelgus į 0,4 % BVP laikiną numatomų kompensacijų įmonėms poveikį įgyvendinant vietos verslo mokesčio reformą (tai yra vienkartinė priemonė, bet programoje ji tokia nelaikoma), struktūrinis deficitas 2010 m. šiek tiek sumažėtų 0,1 procentinio punkto iki 6,5 % BVP.

(7)

Programoje pateiktos biudžeto strategijos pagrindinis tikslas – iki 2013 m. valdžios sektoriaus balansą sumažinti iki 3 % BVP pamatinės vertės, t. y. iki 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacijoje nustatyto termino. Programoje numatoma, kad nominalusis biudžeto deficitas 2011 m. sumažės iki 6 % BVP ir 2012 m. toliau mažės iki 4,6 %, o 2013 m. galiausiai pasieks 3 %. Numatoma, kad pirminis balansas keisis panašiai ir programos laikotarpio pabaigoje pasieks – 0,1 % BVP, palyginti su – 5,5 % BVP 2010 m. Struktūrinis deficitas, apskaičiuotas pagal bendrai sutartą metodiką, po 2010 m. toliau mažės ir 2011 m. sieks apie 5 % BVP, 2012 m. – 4 % BVP, o 2013 m. – 2,75 % BVP. 2010–2013 m. vidutinės metinės fiskalinės pastangos sudarytų 0,9 % BVP, t. y. šiek tiek mažiau negu rekomenduota Tarybos (daugiau kaip 1 % BVP vidutiniškai per metus). Programoje apibrėžta konsolidavimo strategija būtų grindžiama priemonėmis, kuriomis ribojamas išlaidų augimas visais valdžios sektoriaus lygmenimis, be to, 2011 m. bus palaipsniui nutrauktos priemonės pagal EEAP. Prancūzijos valdžios institucijos ketina toliau mažinti galiojančių mokestinių lengvatų poveikį biudžetui maždaug 0,1 % BVP kasmet, pradedant 2011 m. Konsolidavimo strategijai paremti skirtos priemonės dar nepatikslintos, tačiau turėtų būti apibrėžtos per ateinančius mėnesius. Programoje laikoma, kad vidutinės trukmės tikslas – struktūriniu požiūriu subalansuotas biudžetas. Atsižvelgiant į naujausias projekcijas ir skolos dydį, vidutinės trukmės tikslas visiškai tinkamai atspindi Pakto tikslus. Pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslą per programos laikotarpį atnaujintoje stabilumo programoje nenumatyta.

(8)

2010 m. siektinas deficito rodiklis pakankamai patikimas ir net yra tam tikrų galimybių jį dar labiau sumažinti, jei aplinkosaugos mokestis galiausiai būtų įgyvendintas kita forma, bet biudžeto projekcijos galėtų nepasitvirtinti taip, kaip numatyta programoje laikotarpiui nuo 2011 m. Visų pirma 2011–2013 m. makroekonominis scenarijus yra labai optimistinis. Konkrečiai, deficito projekcijos labai priklauso nuo augimo: remiantis programos jautrumo analize, jei BVP augimas per šį laikotarpį būtų 0,25 procentinio punkto mažesnis, valdžios sektoriaus deficitas 2013 m sumažėtų tik iki 4 % BVP.

Todėl bendras 0,75 % BVP sumažėjimas reikštų 2013 m. deficito padidėjimą 1 % BVP. Be to, siektino deficito rodikliams neigiamą poveikį galėtų turėti galimi išlaidų nuokrypiai, nes valstybės išlaidų tendencijų visuose valdžios sektoriaus subsektoriuose koregavimas, palyginti su praeities tendencijomis, nepagrįstas pakankamai detalizuotomis priemonėmis. Numatoma gana optimistinė pajamų raida grindžiama prielaida, kad po krizės metu atsiradusių neigiamų reiškinių bus pradėta įveikti atsilikimą, nes numatoma, kad mokesčių ir BVP elastingumas 2011–2013 m. vidutiniškai sudarys 1,2. Mokestinių lengvatų mažinimas maždaug 0,1 % BVP kasmet nuo 2011 m. taip pat dar nepatikslintas. Apskritai, remiantis turimais duomenimis, negalima atmesti išlaidų perviršio galimybės. Vertinimas, pagrįstas programoje pateikta informacija, rodo, kad yra didelė rizika, jog galutinis deficitas 2011–2013 m. laikotarpiu gali būti didesnis, nei siekiama programoje.

(9)

Valdžios sektoriaus bendroji skola 2009 m. viršijo Sutartyje nustatytą pamatinę vertę ir pagal programą didės iki 2012 m. Pagal skaičiavimus valdžios sektoriaus bendroji skola 2009 m. yra 77,4 % BVP, t. y. didesnė negu 67,4 % 2008 m. Skolos santykis padidėjo ne tik padidėjus biudžeto deficitui ir sumažėjus BVP augimui, bet ir dėl nemažo atsargų ir srautų koregavimo, visų pirma atspindinčio vykdomas bankų ir automobilių gamybos sektorių finansavimo operacijas. Numatoma, kad per programos laikotarpį skolos santykis padidės dar 9,2 procentinio punkto ir sudarys maždaug 87 % BVP, daugiausia dėl nuolat didelio valdžios sektoriaus deficito. Atsižvelgiant į didelę su biudžeto tikslais susijusią riziką, skolos santykis gali keistis ne taip palankiai, kaip numatoma programoje, ypač po 2011 m.

(10)

Vidutinės trukmės skolos projekcijos, pagal kurias daroma prielaida, kad BVP augimo rodikliai laipsniškai padidės iki dydžių, kurie buvo numatomi iki krizės, kad mokesčių rodikliai pasieks prieš krizę buvusį lygį, ir numatoma, kad su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos didės, rodo, kad programoje numatyta biudžeto strategija, vertinant nominaliąja verte ir nekeičiant toliau politikos, nebūtų pakankama siekiant iki 2020 m. stabilizuoti skolos ir BVP santykį.

(11)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra akivaizdžiai mažesnis už ES vidurkį, o dėl jau vykdomų pensijų reformų pensijų išlaidos didėja lėčiau. Dėl programoje nurodytos 2009 m. biudžeto būklės visuomenės senėjimo poveikis biudžetui didina tvarumo atotrūkį. Pirminio pertekliaus užtikrinimas vidutinės trukmės laikotarpiu padėtų sumažinti valstybės finansų tvarumui kylančią riziką, kurią 2009 m. tvarumo ataskaitoje (3) Komisija įvertino kaip vidutinę.

(12)

Pastaruoju metu pradėtos reformos siekiant toliau patobulinti bendrą biudžeto sistemą. 2009 m. vasario 9 d. Parlamentas priėmė pirmąjį daugiamečio valstybės finansų planavimo įstatymą, kuriame nustatyti visų valdžios sektoriaus subsektorių išlaidų tikslai. Jame taip pat nustatytas biudžeto neutralumo principas, kad nustatant naujas mokestines lengvatas jų bendra vertė turi būti visiškai kompensuota. Šis principas yra privalomas ir daugiamečiu požiūriu 2009 m. buvo beveik įvykdytas. Metinė Prancūzijos biudžeto sistema visų pirma apima išlaidų normas, nustatytas valdžios sektoriaus subsektoriams. Pirmoji taisyklė (išlaidų apimties nedidinimo taisyklė) nustatyta centrinės valdžios lygiu. Nors praeityje šios taisyklės ribų pakeitimas galbūt padėjo jos laikytis, pastaruoju metu šios ribos buvo išplėstos siekiant pagerinti valdžios sektoriaus išlaidų kontrolę, ir jų buvo laikomasi.

1997 m. įdiegtas nacionalinis sveikatos draudimo išlaidų tikslas (pranc. k. Objectif National des Dépenses d’Assurance Maladie) padėjo kontroliuoti sveikatos priežiūros išlaidas, net jeigu išlaidų tikslai dažnai nebuvo pasiekti. Galiausiai vietos valdžios išlaidos apribotos taikant „auksinę taisyklę“, turinčią teisinį pagrindą, pagal kurią valdžios institucijoms neleidžiama didinti skolos siekiant finansuoti veiklos išlaidas, ir taisyklę, kuria nustatyta, kad centrinės valdžios pervestų lėšų negalima didinti daugiau, nei didėja infliacija. Tačiau stabilumo programose nustatytų tikslų retai kada pavyko pasiekti. Vyriausybė ketina toliau reformuoti fiskalinę sistemą. 2010 m. sausio 28 d. surengta konferencija valstybės finansų klausimais, kurios tikslas – išnagrinėti Prancūzijos valstybės finansų būklės blogėjimą ir nustatyti, kaip konsoliduoti biudžetą. Įsteigtos kelios darbo grupės, kad pasiūlytų naujų reformų, apie kurias bus paskelbta balandžio mėn. ir kuriomis visų pirma siekiama toliau riboti sveikatos priežiūros išlaidas arba geriau kontroliuoti vietos valdžios išlaidas. Taip pat įsteigta subalansuoto biudžeto taisyklių darbo grupė. Programoje taip pat nurodyta, kad balandžio mėn. bus pateiktos naujos centrinės valdžios išlaidų mažinimo priemonės. Programoje pateikta konsolidavimo strategija taip pat grindžiama biudžeto sistemos tobulinimu, kuris bus numatytas remiantis šių darbo grupių pateiktais pasiūlymais.

(13)

Prancūzijos išlaidų ir BVP santykis (52,7 % – 2008 m.) yra didžiausias euro zonoje. Pastarųjų dešimtmečių valstybės išlaidų didėjimas iš dalies nulėmė didelį deficitą ir skolos dydį, kurie pakenkė ilgalaikiam Prancūzijos valstybės finansų tvarumui. 2007 m. Prancūzijos valdžios institucijos pradėjo bendrąją viešosios politikos peržiūrą (pranc. k. Revue Générale des Politiques Publiques), kad nustatytų valdžios sektoriaus išlaidų veiksmingumo didinimo būdus. Iki šiol numatyta daugiau kaip 300 priemonių (siekiant sutaupyti apie 0,3 % BVP lėšų – tai gana mažai, palyginti su bendru viešųjų išlaidų kiekiu, viršijančiu 50 % BVP). Įgyvendinta maždaug 0,75 ir, pavyzdžiui, leista nauju darbuotoju pakeisti tik vieną iš dviejų į pensiją išeinančių centrinės valdžios subsektoriaus valstybės tarnautojų. 2010 m. biudžeto įstatymu vyriausybė paskelbė, kad bendroji viešosios politikos peržiūra bus išplėsta taikant ją ir kitoms centrinėms institucijoms, ir tikimasi, kad tolesnės reformos bus paskelbtos rudenį. Galiausiai, kaip minėta, programoje užsimenama apie 2010 m. numatomą pensijų sistemos reformą. Priemonės dar nepaskelbtos.

(14)

Apskritai programoje išdėstyta 2010 m. biudžeto strategija iš esmės atitinka Tarybos rekomendacijas pagal 126 straipsnio 7 dalį. Tačiau galima teigti, kad, atsižvelgiant į esamą riziką, nuo 2011 m. biudžeto strategija neatitiktų Tarybos rekomendacijų pagal 126 straipsnio 7 dalį. Pagal programą vidutinės metinės fiskalinės pastangos, remiantis (perskaičiuoto) struktūrinio balanso raida, sudarys 0,9 % BVP. Tai yra šiek tiek mažiau, negu nurodyta Tarybos rekomendacijose pagal 126 straipsnio 7 dalį („daugiau kaip 1 % BVP“) ir, be to, yra pirmiau minėta rizika. Vis dėlto programoje numatoma, kad nominalusis biudžeto deficitas galiausiai pasieks 3 % BVP – tai visų pirma lemia labai palankus vėlesnių programos metų makroekonominis scenarijus ir gana palankios biudžeto pajamų ir BVP elastingumo prielaidos. Apskritai, atsižvelgiant į su dabartine politika susijusia rizika, 2011–2013 m. galutinis deficitas gali būti didesnis, negu siekiama programoje, ir gali prireikti jį gerokai sumažinti, kad perviršinis deficitas būtų ištaisytas iki 2013 m., kaip rekomendavo Taryba. Jei būtų panaudotos pakoreguoto šiuo metu laikinai atidėto aplinkosaugos mokesčio pajamos, kaip minėta programoje, būtų lengviau pasiekti šiek tiek geresnių biudžeto tikslų jau nuo 2010 m. Galiausiai ši biudžeto strategija taip pat gali būti nepakankama, kad skola vėl pradėtų mažėti.

(15)

Kiek tai susiję su elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų nustatytais duomenų pateikimo reikalavimais, programoje pateikiami visi privalomi ir dauguma neprivalomų duomenų (4). 2009 m. gruodžio 2 d. rekomendacijoje pagal 126 straipsnio 7 dalį siekiant ištaisyti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą Taryba taip pat paragino Prancūziją apie pažangą, padarytą įgyvendinant Tarybos rekomendacijas, pranešti atskirame atnaujintų stabilumo programų skyriuje. Prancūzija įgyvendino šią rekomendaciją.

i)

neplanuotas pajamas, susijusias su makroekonominių bei fiskalinių perspektyvų pagerėjimu ir visų numatomų mokestinių priemonių įgyvendinimu, per visą programos laikotarpį panaudoti deficitui sparčiau mažinti ir bendrosios skolos santykiui sparčiau sumažinti iki 60 % BVP pamatinės vertės;

ii)

būti pasirengusi imtis papildomų konsolidavimo priemonių, jei pasitvirtintų rizika, susijusi su tuo, kad programos makroekonominis scenarijus yra labiau palankus už scenarijų, kuriuo pagrįsta rekomendacija pagal 126 straipsnio 7 dalį, ir papildomai patikslinti priemones, būtinas užtikrinti, kad vidutinės metinės fiskalinės pastangos 2010–2013 m. būtų didesnės nei 1 % BVP ir kad iki 2013 m. būtų ištaisytas perviršinis deficitas;

iii)

užtikrinti, kad būtų sustiprinta biudžeto sistema, visų pirma išlaidų srityje, ir veiksmingai užtikrinti numatytų vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinių planų įvykdymą visuose valdžios subsektoriuose, kaip numatyta Prancūzijos Vyriausybės.

29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/12

(1)

2010 m. balandžio 26 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą 2009–2013 m. Vokietijos stabilumo programą.

(2)

Po staigaus eksporto nulemto ekonomikos susitraukimo 2008 m. pabaigoje–2009 m. pradžioje realusis BVP 2009 m. viduryje vėl pradėjo sparčiai augti dėl ekspansinės politikos ir atsigavusios užsienio paklausos. Tačiau baigiantis 2009 m. pagreitis vėl prarastas – tai rodo, kad šis ekonomikos atsigavimas vis dar trapus. Darbo rinka tebėra atspari daugiausia dėl sutrumpinto darbo laiko programos, kurią iš dalies finansavo valstybė, tačiau bankų sektoriuje būta didelių nuostolių ir turto vertės sumažėjimo atvejų, susijusių su investicijomis į struktūrizuotąjį turtą.

Pagal Europos ekonomikos atgaivinimo planą imtasi didelio masto skatinamųjų fiskalinių priemonių (2009 ir 2010 m.), taip pat dėl krizės sumažėjo pajamos ir padidėjo išlaidos, todėl 2008 m. subalansuotą valdžios sektoriaus biudžeto būklę 2009 m. pakeitė daugiau nei 3 % BVP deficitas. Dėl šių pokyčių 2009 m. gruodžio 2 d. Vokietijai pradėta taikyti perviršinio deficito procedūra; Tarybos nustatytas perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas – 2013 m. Vidutinės trukmės laikotarpiu ekonomikos atsigavimą turėtų paskatinti anksčiau įgyvendintos struktūrinės reformos, visų pirma darbo rinkoje, gera finansinė įmonių ir namų ūkių būklė ir tvirta konkurencinė padėtis, o pagrindinis uždavinys bus padidinti potencialų augimą, visų pirma stiprinant nacionalinius augimo šaltinius. Siekiant atgaivinti ekonomiką, bus labai svarbu suderinti būtiną fiskalinį konsolidavimą ir bankų sektoriaus stabilizavimą, užtikrinti ne finansų sektoriui galimybę gauti finansavimą ir toliau stiprinti darbo rinkos gebėjimą prisitaikyti.

(3)

Nors stebimas faktinio BVP mažėjimas krizės sąlygomis daugiausia yra ciklinis, neigiamos įtakos padaryta ir potencialios gamybos apimties lygiui. Dėl mažesnių investicijų, kreditavimo galimybių suvaržymo ir didėjančio struktūrinio nedarbo krizė potencialiam augimui taip pat gali turėti įtakos vidutinės trukmės laikotarpiu. Be to, ekonomikos krizės poveikis prisideda prie neigiamo visuomenės senėjimo poveikio potencialiai gamybos apimčiai ir valstybės finansų tvarumui. Šiomis aplinkybėmis bus labai svarbu spartinti struktūrines reformas, siekiant paremti potencialų augimą. Visų pirma Vokietijai svarbu vykdyti paslaugų konkurencijos, integracijos į darbo rinką ir švietimo bei mokymo sričių reformas.

(4)

Programos pagrindiniame makroekonominiame scenarijuje numatoma, kad 2009 m. 5 % smukęs realusis BVP vėl pradės augti nuo 1,4 % 2010 m. iki vidutiniškai 2 % per visą likusį programos laikotarpį. Remiantis šiuo metu turimos informacijos vertinimu (2), šis scenarijus atrodo pagrįstas kiek per daug optimistinėmis augimo prielaidomis. Realiojo BVP augimo projekcijos 2010 ir 2011 m. šiek tiek viršija Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozę. Be to, remiantis palankesne užimtumo, nedarbo ir darbo užmokesčio perspektyva, programoje 2011 m. numatomas šiek tiek spartesnis privataus vartojimo augimas. Gali paaiškėti, kad programoje pateiktos infliacijos projekcijos yra padidintos 2011 m., bet visu likusiu programos laikotarpiu jos yra tikroviškos.

(5)

Programoje numatomas 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas – 3,2 % BVP. Reikšmingas pablogėjimas, palyginti su subalansuotu biudžetu 2008 m., daugiausia susijęs su automatinių stabilizatorių poveikiu, bet jį taip pat lėmė maždaug 1,75 % BVP vertės skatinamosios priemonės, kurias vyriausybė patvirtino laikydamasi Europos ekonomikos atgaivinimo plano. Deficitas padidėjo daugiausia dėl padidėjusių išlaidų: didesnių socialinių pervedimų, viešųjų investicijų ir subsidijų sutrumpinto darbo laiko programai finansuoti. Programoje planuojama, kad fiskalinė politika 2010 m. išliks skatinamoji, o vėlesniais programos metais bus ribojamoji. Atsižvelgiant į palyginti palankią Vokietijos biudžeto ir ekonomikos situaciją, sprendimas tęsti fiskalinę ekspansiją 2010 m. yra tinkamas ir atitinka Europos ekonomikos atgaivinimo planą. Atsižvelgiant į Tarybos rekomenduojamą pasitraukimo strategiją ir siekiant ištaisyti perviršinio deficito padėtį iki 2013 m. bei atkurti tvarią valstybės finansų padėtį, 2009 ir 2010 m. įgyvendinamą ekspansines fiskalinės politikos kryptį nuo 2011 m. pakeis gerokai griežtesnė fiskalinė politika.

(6)

Programoje numatoma, kad nominalusis valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 3,2 % BVP 2009 m. iki 5,5 % BVP 2010 m. – tai atitinka 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal 126 straipsnio 7 dalį. 2010 m. deficitas toliau didėja iš esmės dėl fiskalinių skatinamųjų priemonių ir automatinių stabilizatorių poveikio. Numatoma, kad valdžios sektoriaus pajamos sumažės beveik 2 % BVP dėl paramos namų ūkiams priemonių (pavyzdžiui, sveikatos draudimo ir ilgalaikės priežiūros draudimo įmokų atskaitymas mokesčių tikslais, sumažintas sveikatos draudimo įmokų tarifas, padidinta išmoka vaikui ir neapmokestinamųjų pajamų dydis) ir sumažėjusios vidaus paklausos. Numatomą valdžios sektoriaus išlaidų padidėjimą maždaug 0,5 % BVP daugiausia nulems prastėjanti padėtis darbo rinkoje ir tęsiamos investicijos į viešąją infrastruktūrą įgyvendinant fiskalines skatinamąsias priemones (Komisijos tarnybų vertinimu – maždaug 0,25 % BVP). Fiskalinė politika 2010 m. ir toliau bus labai ekspansinė, kaip matyti iš 2,5 % BVP padidėjusio struktūrinio deficito (pagal ciklą pakoreguotas deficitas atėmus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, Komisijos tarnybų perskaičiuotas pagal bendrai sutartą metodiką remiantis programoje pateikta informacija). Didelį struktūrinio balanso pablogėjimą iš esmės galima paaiškinti naujų skatinamųjų priemonių, kurių ketinama imtis 2010 m., poveikiu ir pavėluotu tam tikrų 2009 m. patvirtintų skatinamųjų priemonių (pvz., sumažintas sveikatos draudimo įmokų tarifas, papildomos investicijos į infrastruktūrą) poveikiu. – 2,5 % BVP struktūrinio deficito pokytis, apskaičiuotas pagal bendrai sutartą metodiką (metodas „iš viršaus į apačią“), skiriasi nuo maždaug – 1,75 % BVP pokyčio, Komisijos tarnybų apskaičiuoto remiantis informacija apie 2010 m. įgyvendintas diskrecines priemones (metodas „iš apačios į viršų“). Šis skirtumas gali būti susijęs su neigiamu augimo struktūros poveikiu mokestinėms pajamoms, visų pirma dėl mažo privataus vartojimo ir darbo užmokesčio augimo, ir su tikėtinu pajamų iš su pelnu susijusių mokesčių sumažėjimu.

(7)

Pagrindinis vidutinės trukmės biudžeto strategijos tikslas – iki 2013 m. ištaisyti perviršinio deficito padėtį įgyvendinant fiskalines priemones, kurių vidutinis metinis poveikis 2011–2013 m. būtų beveik 0,75 % BVP, – tai atitinka 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal 126 straipsnio 7 dalį.

Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus balansas pradės gerėti 2011 m. Konsolidavimas bus vykdomas vienodais etapais 2011 ir 2012 m. ir per metus sudarys maždaug 1 procentinį punktą vertinant nominaliąja verte, o 2013 m. koregavimo mastas bus mažesnis – maždaug 0,5 procentinio punkto. Numatomas koregavimo planas grindžiamas technine prielaida, kad bus vykdomas federalinio lygio išlaidų mažinimu pagrįstas konsolidavimas (numatant vienodai mažinti visų kategorijų išlaidas, išskyrus palūkanų mokėjimus ir pervedimus kitų lygių valdžiai ir į užsienį). Ši techninė prielaida yra susijusi su konsolidavimo reikalavimais pagal naująją nacionalinę biudžeto taisyklę. Planuojama, kad numatomą konsolidavimą daugiausia vykdys federalinė vyriausybė (maždaug 2 % BVP 2011–2013 m.) ir kiek mažesniu mastu – žemės (vok. Länder) (maždaug 0,5 % BVP). Numatoma, kad struktūrinis (perskaičiuotas pagal bendrai sutartą metodiką) deficitas 2011 m. sumažės maždaug 0,5 % BVP, 2012 m. – maždaug 1 % BVP, o 2013 m. – maždaug 0,75 % BVP. Atsižvelgiant į didėjančią skolą ir į programos pabaigą didėjančius palūkanų mokėjimus, būtina, kad pirminis balansas gerėtų sparčiau nei nominalusis deficitas. Vokietijos vidutinės trukmės tikslas – pasiekti, kad valdžios sektoriaus biudžetas struktūriniu požiūriu būtų beveik subalansuotas. Pagal programą tai reiškia, kad vidutinės trukmės tikslas yra – 0,5 % BVP. Atsižvelgiant į naujausias projekcijas ir skolos dydį, vidutinės trukmės tikslas atitinka Pakto tikslus. Tačiau atnaujintoje stabilumo programoje vidutinės trukmės tikslo per programos laikotarpį pasiekti nenumatoma.

(8)

Biudžeto rezultatai galėtų būti prastesni, nei numatoma programoje, ypač 2011 m. ir vėliau. Taip yra todėl, kad programoje trūksta konkrečių konsolidavimo priemonių po 2010 m., naująją nacionalinę biudžeto taisyklę dar reikia veiksmingai įgyvendinti centriniu ir žemesniu nei federalinės valdžios lygiu neatidedant konsolidavimo reikalavimų vėlesniems metams, egzistuoja netikrumas dėl galimo tolesnio mokesčių mažinimo, numatyto koalicijos susitarime, ir jo suderinimo su būtinu biudžeto išlaidų mažinimu, taip pat todėl, kad augimo prielaidos yra šiek tiek pernelyg optimistinės. Papildomos finansų rinkos stabilizavimo priemonės galėtų tapti papildoma našta biudžetui, nors tam tikras vyriausybės suteiktos paramos išlaidas ateityje būtų galima susigrąžinti.

(9)

Apskaičiuota, kad bendroji valdžios sektoriaus skola 2009 m. yra 72,5 % BVP, t. y. didesnė negu 65,9 % prieš metus. Skolos santykis padidėjo ne tik padidėjus biudžeto deficitui ir sumažėjus BVP augimui, bet ir dėl nemažo atsargų ir srautų koregavimo (maždaug 1 % BVP), visų pirma rodančio bankų gelbėjimo operacijas. Numatoma, kad skolos santykis per programos laikotarpį padidės dar 9,5 procentinio punkto iki 82 % BVP daugiausia dėl nuolat didelio valdžios sektoriaus deficito ir kiek mažiau dėl išsamiau nepaaiškinto atsargų ir srautų koregavimo, dėl kurio skola 2011–2013 m. turėtų didėti maždaug 0,5 % BVP per metus. Programoje pateikta skolos projekcija pagrįsta prielaida, kad „blogų“ bankų steigimas skolos dydžiui poveikio neturės. Be rizikos, susijusios su deficito tendencijomis, skolos santykio raidai taip pat gresia rizika, susijusi su galima papildoma našta siekiant stabilizuoti finansų rinką. Bendrosios valdžios sektoriaus skolos santykis viršija Sutartyje nustatytą pamatinę vertę ir toliau didės per visą programos laikotarpį.

(10)

Vidutinės trukmės skolos projekcijos, pagal kurias daroma prielaida, kad BVP augimo rodikliai tik laipsniškai atsigaus iki dydžių, kurie buvo numatomi iki krizės, ir kad mokesčių rodikliai pasieks prieš krizę buvusį lygį, ir kurios apima numatomą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimą, rodo, kad programoje numatytos biudžeto strategijos, vertinant nominaliąja verte ir dar labiau nepakeitus politikos, nepakaks skolos ir BVP santykiui iki 2020 m. stabilizuoti.

(11)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra šiek tiek didesnis už ES vidurkį. Dėl programoje nurodytos 2009 m. biudžeto būklės visuomenės senėjimo poveikis biudžetui didina tvarumo atotrūkį. Vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinus pirminį perteklių, sumažėtų rizika valstybės finansų tvarumui, kurią 2009 m. tvarumo ataskaitoje (3) Komisija įvertino kaip vidutinę.

(12)

Vokietijos fiskalinė sistema gerokai sustiprėjo 2009 m. rugpjūčio mėn. Konstitucija įtvirtinus naująją biudžeto taisyklę. Remiantis Stabilumo ir augimo pakto prevencinės funkcijos struktūra, pagal naująją taisyklę, kurios tikslas – beveik subalansuotas biudžetas, nustatoma 0,35 % BVP federalinio struktūrinio deficito riba, taikoma nuo 2016 m., ir pereinamasis laikotarpis, kuris prasideda 2011 m. Žemių regioniniai biudžetai turi būti struktūriškai subalansuoti nuo 2020 m., tačiau atitinkami jų konsolidavimo planai dar neaiškūs. Atsižvelgiant į tai, kad trūksta žemesnio nei federalinės valdžios lygio išlaidų mažinimo planų ir egzistuoja netikrumas dėl būsimo socialinės apsaugos fondų finansavimo poreikių, valdžios sektoriaus biudžeto konsolidacijai kyla potenciali rizika. Nepaisant to, dėl naujosios taisyklės didėja fiskalinis patikimumas ir gerokai mažėja galimybės savo nuožiūra imtis veiksmų, palyginti su ankstesne biudžeto taisykle, kurią taikant pastaraisiais dešimtmečiais nepavyko užkirsti kelio skolos didėjimui. Naujai įsteigta Stabilumo taryba (vok. Stabilitätsrat), kurią sudaro federalinės vyriausybės ir atskirų žemių finansų ministrai, nuolat prižiūrės federalinį ir regioninius biudžetus, taip pat prižiūrės, kaip įgyvendinamos konsolidavimo priemonės pagal Stabilumo ir augimo paktą. Tačiau jos rekomendacijos nėra privalomos ir ji negali taikyti jokių sankcijų. Naująją sistemą planuojama toliau tobulinti pereinant nuo „iš apačios į viršų“ prie „iš viršaus į apačią“ biudžeto planavimo metodo, taip gerinant Finansų ministerijos vykdomą išlaidų kontrolę ir kartu padedant laikytis pagal biudžeto taisyklę iš anksto nustatytų konsolidavimo reikalavimų. Be to, vyriausybė planuoja laipsniškai nuodugniai peržiūrėti federalinę biudžeto sudarymo ir apskaitos sistemą, daugiau dėmesio skirdama pajamų ir išlaidų vertinimui pagal rezultatus.

(13)

Nepaisant apskritai geros Vokietijos valstybės finansų kokybės, dar daug ką galima padaryti. Kalbant apie pajamas, pelno ir pajamų mokesčius reglamentuojantys teisės aktai tebėra sudėtingi, o mokesčių sistemoje numatyta daug mokesčių lengvatų. Nepaisant planų toliau didinti švietimo bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidas, palyginti mažas investicijų ir viešojo vartojimo santykis rodo, kad išlaidų struktūra galėtų būti labiau skatinamas augimas.

Nors programoje pripažįstama išsamios viešųjų subsidijų peržiūros svarba, joje nenurodyta jokių konkrečių su tuo susijusių planų. Efektyvumą būtų galima dar padidinti gerinant federalinės ir regionų valdžios biudžeto koordinavimą ir toliau reorganizuojant viešojo administravimo sistemą (pvz., plačiau naudojant kokybės valdymo sistemą, užsakomąsias paslaugas, e. valdžios paslaugas, taip pat mažinant viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių ir kt.) (4). Dėl poreikio vykdyti fiskalinį konsolidavimą lieka mažiau galimybių iš bendrojo biudžeto skirti subsidijas valstybinei pensijų sistemai. Dėl neseniai padarytų pensijų perskaičiavimo formulės ad hoc pakeitimų sumažėjo pradėtų pensijų reformų patikimumas, nes vėlesniais metais atlikti suplanuotą korekciją gali būti sunku. Kalbant apie privalomąjį sveikatos draudimą, vyriausybė įsteigė specialų ministrų lygio komitetą, kurio užduotis – persvarstyti sveikatos priežiūros sistemos finansavimą, visų pirma išnagrinėti galimybes atsieti sveikatos draudimo įmokas nuo darbo užmokesčio pajamų siekiant sumažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias darbo sąnaudas. Pirmųjų rezultatų tikimasi 2010 m. liepos mėnesį.

(14)

Apskritai programoje išdėstyta 2010 m. biudžeto strategija atitinka 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal 126 straipsnio 7 dalį. Tačiau atsižvelgiant į kylančią riziką, nuo 2011 m. biudžeto strategija gali neatitikti 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacijos pagal 126 straipsnio 7 dalį. Visų pirma konsolidavimo planas nuo 2011 m. neparemtas jokiomis konkrečiomis priemonėmis ir nepateikta jokios informacijos apie galimą ekspansinių priemonių, pasiūlytų naujosios vyriausybės koalicijos susitarime, įgyvendinimą ir jų suderinimą su būtinu biudžeto išlaidų mažinimu. Nacionalinę biudžeto taisyklę – pagrindinį konsolidavimo planų elementą – dar reikia įgyvendinti visais valdžios lygiais. Be to, vangesnis nei šiuo metu numatoma ekonomikos atsigavimas galėtų neigiamai paveikti galimybes pasiekti biudžeto tikslus.

Atsižvelgiant į riziką, vidutinės metinės fiskalinės priemonės gali neatitikti pagal 126 straipsnio 7 dalį Tarybos rekomenduoto koregavimo masto. Atsižvelgiant į programoje pateiktas skolos projekcijas ir riziką, kad gali būti imtasi tolesnių finansų rinkos stabilizavimo priemonių, biudžeto strategija yra nepakankama, kad skolos ir BVP santykis vėl pradėtų mažėti. Numatomas su išlaidomis susijęs konsolidavimas, taip pat planai didinti švietimo bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidas atitiktų tikslą padėti atkurti potencialų augimą. Tačiau susirūpinimą kelia numatomas bendrojo investicijų santykio sumažėjimas iki mažesnio nei 2009 m. lygio.

(15)

Kiek tai susiję su elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų nustatytais duomenų pateikimo reikalavimais, programoje trūksta tam tikrų privalomų ir neprivalomų duomenų (5). 2009 m. gruodžio 2 d. rekomendacijoje pagal 126 straipsnio 7 dalį siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Taryba taip pat paragino Vokietiją apie pažangą, padarytą įgyvendinant Tarybos rekomendacijas, pranešti atskirame atnaujintų stabilumo programų skyriuje. Atitinkamame atnaujintos programos skyriuje pateikiama labai nedaug informacijos apie tai, kaip Vokietijos Vyriausybė planuoja toliau įgyvendinti Tarybos rekomendacijas.

i)

nurodyti priemones, būtinas numatytam konsolidavimui paremti; įgyvendinti 2011–2013 m. biudžeto strategiją, kaip numatyta programoje, siekiant ištaisyti perviršinio deficito padėtį iki 2013 m.; išnaudoti, kaip nurodyta rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą, ne tik fiskalinių priemonių taikymo, bet ir visas kitas galimybes, be kita ko, atsiradusias dėl geresnių ekonomikos sąlygų, siekiant sparčiau mažinti bendrosios skolos santykį ir priartinti jį prie 60 % BVP pamatinės vertės;

ii)

užtikrinti, kad naujoji konstitucinė biudžeto taisyklė būtų visiškai įgyvendinta visais valdžios lygiais ir panaikinti 2008 m. nukrypimą nuo pensijų perskaičiavimo formulės, kaip numatyta.

29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/18

29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/20

29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/21

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32010M5843. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/22

1.

PRIMENA, kad 2007 m. gegužės mėn. ji priėmė išvadas dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir pramoninis dizainas) (toliau – „VRDT“) finansinės perspektyvos ir tolesnio Bendrijos prekių ženklų sistemos plėtojimo (1);

2.

PRIPAŽĮSTA 2008 m. rugsėjo 18–19 d. pasiektą susitarimą bendrame VRDT Administracinės tarybos ir Biudžeto komiteto posėdyje dėl biudžeto priemonių rinkinio, kuriomis siekiama geriau subalansuoti VRDT biudžetą ateityje; šį rinkinį sudaro trys pagrindiniai elementai: i) mokesčių už Bendrijos prekių ženklo apsaugos suteikimą mažinimas; ii) bendradarbiavimo fondo sukūrimas ir iii) ateityje 50 % prekių ženklo galiojimo termino pratęsimo mokesčio paskirstymas valstybių narių nacionalinėms prekių ženklų tarnyboms (toliau – „nacionalinėms tarnyboms“);

3.

PRITARIA, kad šios biudžeto priemonės yra ne tik tinkamos ir naudingos priemonės VRDT subalansuotam biudžetui užtikrinti ateityje, bet ir padeda modernizuoti, racionalizuoti, suderinti bei sustiprinti visos Europos prekių ženklų sistemą vykdant intensyvesnį VRDT ir nacionalinių tarnybų bendradarbiavimą;

4.

PALANKIAI VERTINA tai, kad po 2008 m. rugsėjo susitarimo, nuo 2009 m. gegužės 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 355/2009 buvo gerokai sumažinti mokesčiai už Bendrijos prekių ženklo įregistravimą;

5.

PALANKIAI VERTINA svarbią pažangą, kurią padarė VRDT steigdama bendradarbiavimo fondą, ir RAGINA VRDT baigti šį darbą teikiant jam pirmenybę, kad fondas kuo greičiau pradėtų visapusiškai veikti, aktyviai dalyvaujant nacionalinėms tarnyboms;

6.

PRIMENA 2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą dėl Europos pramoninės nuosavybės teisių strategijos (2);

7.

PALANKIAI VERTINA tai, kad Komisija pradėjo Europos prekių ženklų sistemos bendro veikimo tyrimą ir PRITARIA jo tikslams, nurodytiems techninėje užduotyje;

8.

SUSIPAŽĮSTA su 2010 m. kovo 25 d. Tarybos Intelektinės nuosavybės darbo grupei pateiktais tarpiniais tyrimo rezultatais;

9.

RAGINA Komisiją parengti galutinę tyrimo redakciją, kad būtų sukurtas tvirtas pagrindas jos vėlesnėms teisėkūros iniciatyvoms;

10.

PRIPAŽĮSTA tai, kad dauguma Bendrijos prekių ženklų sistemos vartotojų asociacijų yra patenkinti šia sistema ir tuo, jog kartu galioja Bendrijos ir nacionaliniai prekių ženklai; jų nuomone, būsimo patikslinimo metu reikia suderinti sistemą, atsižvelgiant į subalansuoto Bendrijos ir nacionalinių prekių ženklų sistemų santykio poreikį;

11.

PRIPAŽĮSTA, kad nacionaliniai prekybos ženklai tebeatitinka daugelio paraiškų teikėjų poreikius ir todėl šiems paraiškų teikėjams turėtų būti išsaugota galimybė naudotis nacionaline prekių ženklų apsauga;

12.

PRIMENA 2009 m. rugsėjo 11 d. Komisijos komunikatą „Didesnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga vidaus rinkoje“ (3);

13.

PRIMENA 2010 m. kovo 1 d. Tarybos rezoliuciją dėl didesnės intelektinės nuosavybės teisių apsaugos vidaus rinkoje (4);

14.

RAGINA Komisiją pateikti pasiūlymus dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo ir Direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti patikslinimo.

—

pateikta konkreti nuostata VRDT ir nacionalinių tarnybų bendradarbiavimo sistemai apibrėžti,

—

aiškiai nurodyta, kad praktikos ir priemonių derinimas – tai tikslas, kurio turėtų siekti visos prekių ženklų sistemos ES ir kad VRDT turėtų remti pastangas šioje srityje bei sudaryti joms palankesnes sąlygas aktyviai dalyvaujant Administracinei tarybai,

—

nustatytas aiškus VRDT dalyvavimo vykdymo užtikrinimo veikloje, įskaitant kovą su klastojimu, teisinis pagrindas visų pirma skatinant VRDT bendradarbiavimą su nacionalinėmis tarnybomis (joms nepažeidžiant savo nacionalinės kompetencijos) bei Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centru (5),

—

nustatytas teisinis pagrindas paskirstyti sumą, lygiavertę 50 % VRDT surenkamo prekių ženklo galiojimo termino pratęsimo mokesčio lėšų, nacionalinėms tarnyboms vadovaujantis sąžiningais, teisingais ir tinkamais paskirstymo kriterijais, kurie turės būti nustatyti taip, kad būtų užtikrinta, inter alia, mažiausia būtina suma kiekvienai valstybei narei, be to, nustatyti tinkami mechanizmai, kuriais deramai atsižvelgiama į atskiroms nacionalinėms tarnyboms taikomus finansinius susitarimus, siekiant užtikrinti, kad šios lėšos būtų skirtos nacionalinėms tarnyboms ir būtų naudojamos tikslams, glaudžiai susijusiems su prekių ženklų apsauga, propagavimu, ir (arba) apsaugos vykdymo užtikrinimu, įskaitant kovą su klastojimu,

—

numatyti pakeitimai ir prireikus kitos priemonės, kuriomis siekiama remti papildomąjį Bendrijos ir nacionalinių prekių ženklų sistemų santykį,

—

nustatytos priemonės, kuriomis 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (kodifikuota redakcija) (6) būtų labiau suderinta su 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (7) ir tuo dar labiau prisidėta prie prekių ženklų sistemos skirtumų visoje Europoje mažinimo.

29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/24

29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/25

European Commission

Directorate-General for Competition

State Aid Greffe

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Faks. +32 22961242

29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/33

1.

2010 m. gegužės 21 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Hon Hai Precision Industry Co., Ltd“ (toliau – „Hon Hai“ grupė, Taivanas), „Foxconn“ grupę kontroliuojančioji bendrovė (toliau – „Foxconn“, Taivanas), pirkdama akcijas įgyją visą įmonės „Sony Slovakia spol. s r.o.“ (toliau – Slovakijos taikinys, Slovakija) kontrolę. Prieš sutardama įsigyti Slovakijos tikslą, 2010 m. sausio 1 d.„Foxconn“, pirkdama akcijas ir turtą, įgijo visą įmonės „Sony Baja California, S.A. de C.V“ (toliau – Meksikos taikinys, Meksika) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.5870 – Foxconn/Sony LCD TV Manufacturing Company in Slovakia adresu: