15.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 63/1

(1)

1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių teisės aktų suderinimo (3) ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (4) yra svarbūs kuriant bendrą sausumos transporto paslaugų rinką, užtikrinant saugų eismą keliuose ir darbo sąlygas.

(2)

Baltojoje knygoje „Europos transporto politika 2010-siems: laikas nuspręsti“, Komisija nurodė, jog būtina sugriežtinti patikrinimus ir sankcijas, konkrečiai, su kelių transporto veikla susijusiuose socialiniuose teisės aktuose, ypač didinti patikrinimų skaičių, skatinti sistemingą valstybių narių keitimąsi informacija, koordinuoti patikrinimų veiklą ir skatinti vykdančiųjų pareigūnų mokymą.

(3)

Todėl būtina užtikrinti su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų nuostatų tinkamą taikymą ir suderintą interpretavimą įvedant būtiniausius reikalavimus, kad valstybės narės atitinkamų nuostatų laikymosi patikrinimą galėtų atlikti vienodai ir veiksmingai. Šie patikrinimai turėtų padėti sumažinti pažeidimų ir užkirsti jiems kelią. Be to, turėtų būti sukurtas mechanizmas, užtikrinantis, kad didelei rizikos grupei priklausančios įmonės būtų tikrinamos atidžiau ir dažniau.

(4)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės turėtų ne tik padidinti saugų eismą keliuose, bet ir prisidėti prie darbo sąlygų suderinimo Bendrijoje bei skatinti vienodas ir neiškreiptas konkurencijos sąlygas.

(5)

Analoginio tachografo pakeitimas skaitmeniniu palaipsniui leis greičiau ir tiksliau patikrinti daugiau duomenų, o valstybės narės, dėl šios priežasties, turės vis didesnę galimybę padidinti patikrinimų skaičių. Todėl, kiek tai susiję su patikrinimais, transporto priemonių vairuotojų, kuriems taikomi socialiniai teisės aktai, patikrintų darbo dienų procentinis skaičius palaipsniui turėtų būti padidintas iki 4 %.

(6)

Todėl visos vykdomosios įstaigos turėtų turėti galimybę naudotis atitinkamais standartiniais prietaisais, kad savo pareigas galėtų atlikti veiksmingai ir efektyviai.

(7)

Nepažeisdamos tinkamo šia direktyva nustatytų užduočių vykdymo, valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti, kad patikrinimai keliuose būtų atliekami efektyviai ir greitai, siekiant, kad patikrinimas truktų ir vairuotojas būtų užlaikomas kaip galima trumpiau.

(8)

Ryšiams su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis Bendrijoje palaikyti kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti atitinkama įstaiga. Ši įstaiga taip pat rinktų atitinkamus statistinius duomenis. Savo teritorijoje valstybės narės taip pat turėtų taikyti nuoseklią nacionalinę vykdymo strategiją ir gali paskirti atskirą įstaigą jos įgyvendinimui koordinuoti.

(9)

Valstybių narių vykdomųjų institucijų bendradarbiavimas ir toliau turėtų būti skatinamas, rengiant suderintus patikrinimus, imantis bendrų mokymo iniciatyvų, keičiantis informacija elektroninėmis priemonėmis bei keičiantis žiniomis ir patirtimi.

(10)

Geriausia vykdymo kelių transporto srityje praktika, ypač užtikrinant suderintą požiūrį į vairuotojų kasmetinių ir laikinojo nedarbingumo atostogų įrodymo klausimą, turėtų būti palengvinama ir skatinama surengiant valstybių narių vykdomųjų institucijų forumą.

(11)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(12)

Kadangi šios direktyvos tikslo – nustatyti aiškias bendras taisykles dėl būtiniausių teisingo ir vienodo Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 įgyvendinimo patikrinimo sąlygų, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl suderintų tarptautinių veiksmų poreikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ši direktyva neviršija to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(13)

Todėl 1988 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 88/599/EEB dėl Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 tipinių įgyvendinimo kontrolės procedūrų (6) turėtų būti panaikinta,

a)

patikrinimams keliuose:

b)

patikrinimams įmonėse:

a)

esamuose ar planuojamuose keliuose ar prie jų būtų numatyta pakankamai patikrinimo postų;

b)

patikrinimai vykdomi pagal atsitiktinio keitimo sistemą.

a)

šalies, kurioje yra registruota transporto priemonė;

b)

šalies, kurioje gyvena vairuotojas;

c)

šalies, kurioje įsteigta įmonė;

d)

kelionės pradžios ir paskirties vietos; ir

e)

fakto, ar transporto priemonėse yra įrengti analoginiai, ar skaitmeniniai tachografai.

a)

I priedo A dalyje nustatytų pagrindinių rodiklių, kuriuos reikia patikrinti, sąrašu;

b)

tam tikrais II priede nustatytais standartiniais patikrinimo prietaisais.

a)

I priedo A ir B dalyse nustatytų pagrindinių rodiklių, kuriuos reikia patikrinti, sąrašu;

b)

tam tikrais II priede nustatytais standartiniais patikrinimo prietaisais.

a)

užtikrina veiksmų derinimą su lygiavertėmis kitų susijusių valstybių narių įstaigomis vykdant 5 straipsnyje numatytą veiklą;

b)

pagal Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 16 straipsnio 2 dalį kas dveji metai Komisijai siunčia statistines ataskaitas;

c)

yra tiesiogiai atsakingi už pagalbą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal 4 straipsnio 6 dalį.

a)

mažiausiai vieną kartą kas šešis mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos;

b)

jei atskirais atvejais paprašo pati valstybė narė.

a)

remti bendrą požiūrį, skirtą šiai direktyvai įgyvendinti;

b)

skatinti vykdomųjų institucijų nuoseklų požiūrį ir suderintą Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 nuostatų aiškinimą;

c)

palengvinti transporto sektoriaus ir vykdomųjų institucijų dialogą.

15.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 63/11

(1)

Kelių transporto srityje, 1985 m. gruodžio 20d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (3) siekiama sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose. Šiose srityse pasiekta pažanga turėtų būti įtvirtinama ir plečiama.

(2)

2002 m. kovo 11d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (4) reikalaujama, kad valstybės narės priimtų priemones, ribojančias maksimalų mobilių darbuotojų savaitės darbo laiką.

(3)

Visose valstybėse narėse iškilo sunkumų bandant vienodai aiškinti, taikyti, vykdyti ir kontroliuoti tam tikras Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 nuostatas dėl vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio trukmės taisyklių kelių transporto vairuotojams, dalyvaujantiems nacionaliniame ir tarptautiniame kelių eisme Bendrijoje, kadangi šios nuostatos suformuluotos nepakankamai aiškiai.

(4)

Pageidautina, kad šios nuostatos būtų vykdomos veiksmingai ir vienodai, nes tai leistų pasiekti jų tikslus ir nesudaryti blogos nuomonės apie taisyklių taikymą. Todėl būtinos aiškesnės ir paprastesnės taisyklės, kurias kelių transporto pramonė ir vykdomosios agentūros galėtų lengviau suprasti, aiškinti ir taikyti.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės dėl darbo sąlygų neturėtų pažeisti darbdavių ir darbuotojų teisės kolektyvinėse derybose ar kitokiu būdu numatyti darbuotojams palankesnes nuostatas.

(6)

Pageidautina aiškiai apibrėžti šio reglamento taikymo sritį, patikslinant įtrauktų transporto priemonių kategorijas.

(7)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas vežimui keliais vien tik Bendrijos viduje arba tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių.

(8)

1970 m. liepos 1 d. Europos susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) su pakeitimais nuostatos ir toliau turėtų būti taikomos krovinių ir keleivių vežimui keliais transporto priemonėmis, registruotomis bet kurioje valstybėje narėje ar šalyje, kuri yra AETR šalis, visai kelionei, kai kelionė yra tarp Bendrijos ir trečiosios šalies, išskyrus Šveicariją ir šalių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, arba per tokią šalį.

(9)

Tais vežimo keliais atvejais, kai transporto priemonės yra registruotos trečiojoje šalyje, kuri nėra AETR šalis, AETR nuostatos turėtų būti taikomos tik tai kelionės daliai, kurios metu transporto priemonė vyksta per Bendriją ar šalis, kurios yra AETR susitarimo šalys.

(10)

Kadangi šio reglamento taikymo sritis apima AETR susitarimo dalyką, Bendrija turi įgaliojimus derėtis ir sudaryti susitarimą.

(11)

Kai pakeitus Bendrijos vidaus taisykles šioje srityje būtina atitinkamai pakeisti ir AETR nuostatas, valstybės narės turėtų imtis bendrų veiksmų, kad toks AETR pakeitimas pagal jo nuostatas būtų padarytas kuo greičiau.

(12)

Išimčių sąrašas turėtų būti atnaujintas, kad atspindėtų kelių transporto pasiekimus per pastaruosius devyniolika metų.

(13)

Siekiant palengvinti aiškinimą ir užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, turėtų būti pateikiami pilni visų pagrindinių sąvokų apibrėžimai. Šiame reglamente pateikta „savaitės“ sąvoka neturėtų kliudyti vairuotojui pradėti darbą bet kurią savaitės dieną.

(14)

Siekiant užtikrinti efektyvų vykdymą, būtina, kad atitinkamos institucijos, atlikdamos tikrinimus keliuose bei po pereinamojo laikotarpio, galėtų įsitikinti, kad patikrinimo dieną ir per ankstesnes 28 dienas buvo tinkamai laikomasi vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių.

(15)

Reikia išaiškinti ir supaprastinti pagrindines vairavimo trukmės taisykles, kad jos būtų vykdomos efektyviai ir vienodai, naudojant skaitmeninius tachografus, kaip nurodyta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (5) ir šiame reglamente. Be to, per nuolatinį komitetą valstybių narių vykdomosios institucijos turėtų siekti bendro sutarimo dėl šio reglamento įgyvendinimo.

(16)

Paaiškėjo, kad vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 taisyklėmis galima sudaryti tokį kasdienio vairavimo trukmės ir pertraukų grafiką, kuris leidžia vairuotojui vairuoti per ilgai be pilnos pertraukos, taip sukeliant pavojų saugiam eismui keliuose ir pabloginant vairuotojo darbo sąlygas. Todėl būtina užtikrinti, kad skiriančių pertraukų eiliškumas būtų išdėstytas taip, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo.

(17)

Šio reglamento tikslas – pagerinti socialines sąlygas darbuotojams, kuriems jis taikomas, taip pat bendrai pagerinti saugų eismą keliuose. To iš esmės siekiama nuostatomis, susijusiomis su maksimalia vairavimo trukme per dieną, per savaitę ir per dvi savaites iš eilės, nuostata, kuri įpareigoja suteikti vairuotojui reguliarų savaitės trukmės poilsį mažiausiai kartą per kiekvieną dviejų iš eilės savaičių trukmės laikotarpį, ir nuostatomis, kurios nurodo, kad jokiomis aplinkybėmis dienos poilsio laikotarpis negali būti trumpesnis nei nepertraukiamas devynių valandų trukmės laikotarpis. Kadangi tos nuostatos garantuoja pakankamą poilsį, ir atsižvelgiant į pastarųjų metų vykdymo praktikos patirtį, sistema sutrumpėjusiai kasdienio poilsio trukmei kompensuoti daugiau nebereikalinga.

(18)

Daugelyje kelių transporto operacijų Bendrijoje dalyje kelionės naudojamas keltas ar geležinkelis. Todėl šiems procesams turėtų būti numatytos aiškios, atitinkamos nuostatos, susijusios su kasdienio poilsio laikotarpiais ir pertraukomis.

(19)

Kadangi padidėjo tarpvalstybinis krovinių ir keleivių vežimas, saugiam eismui keliuose ir patikrinimų keliuose bei įmonėse sustiprinimui pageidautina apimti kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse nustatytus vairavimo trukmės, poilsio ir pertraukų laikotarpius bei nustatyti, ar atitinkamų taisyklių visiškai ir tinkamai laikomasi.

(20)

Transporto įmonių atsakomybė turėtų būti taikoma bent jau toms transporto įmonėms, kurios yra juridiniai ar fiziniai asmenys, ir neturėtų pašalinti procesinių veiksmų prieš fizinius asmenis, kurie yra šio reglamento nuostatų pažeidimų kaltininkai, kurstytojai ar bendrininkai, galimybės.

(21)

Būtina, kad keliose transporto įmonėse dirbantys vairuotojai kiekvienai iš jų pateiktų pakankamai informacijos, kad įmonė galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

(22)

Siekiant skatinti socialinę pažangą ir pagerinti saugų eismą keliuose, kiekviena valstybė narė turėtų išlaikyti savo teisę priimti tam tikras atitinkamas priemones.

(23)

Nacionalinės išimtys turėtų atspindėti kelių transporto sektoriaus pokyčius ir apsiriboti tik tomis dalimis, kurios šiuo metu nepatiria konkurencinio spaudimo.

(24)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles transporto priemonėms, teikiančioms keleivių vežimo reguliariais reisais paslaugas, kai kelionės maršrutas yra ne ilgesnis kaip 50 km. Šios taisyklės turėtų atitinkamai apsaugoti, kad nebūtų pažeidžiama leidžiama vairavimo trukmė bei privalomi poilsio ir pertraukų laikotarpiai.

(25)

Kad nuostatos būtų vykdomos veiksmingai, pageidautina, jog visos šalies ir tarptautiniais reguliariais reisais teikiamos keleivių vežimo paslaugos būtų tikrinamos naudojant standartinę registravimo įrangą.

(26)

Valstybės narės turėtų nustatyti už šio reglamento pažeidimus taikytinų sankcijų taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų vykdomos. Šios sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminuojančios. Į bendras priemonių, kurias gali taikyti valstybės narės, grupę taip pat turėtų būti įtraukta galimybė sulaikyti transporto priemonę, kai nustatomi rimti pažeidimai. Šio reglamento nuostatos, susijusios su sankcijomis ar procesiniais veiksmais, neturėtų turėti poveikio nacionalinėms taisyklėms, nustatančioms įrodinėjimo naštą.

(27)

Siekiant aiškaus ir veiksmingo vykdymo pageidautina už šio reglamento pažeidimus užtikrinti vienodas nuostatas transporto įmonių ir vairuotojų atsakomybei. Priklausomai nuo valstybių narių ši atsakomybė gali pasireikšti baudžiamosiomis, civilinėmis ar administracinėmis sankcijomis.

(28)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti aiškias bendras vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl suderintų veiksmų poreikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(29)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(30)

Siekiant išaiškinti konkrečias transporto įmonių ir vairuotojų pareigas, taip pat skatinti teisinį tikrumą bei palengvinti reikalavimų dėl vairavimo ir poilsio laikotarpių trukmės vykdymą per patikrinimus keliuose, Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 turėtų būti iš dalies pakeistas.

(31)

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl naujos skaitmeninių tachografų įdiegimo datos ir vairuotojų kortelės tinkamumo, Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas.

(32)

Dėl aiškumo ir racionalumo, Reglamentas (EEB) Nr. 3820/1985 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu,

a)

krovinius, kai maksimalus leistinas transporto priemonės svoris kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 tonos; arba

b)

keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui.

a)

tik Bendrijoje; ir

b)

tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių.

a)

transporto priemonėmis, registruotomis Bendrijoje ar šalyse, kurios yra AETR susitarimo šalys, visai kelionei;

b)

transporto priemonėmis, registruotomis trečiojoje šalyje, kuri nėra AETR susitarimo šalis, tik tai kelionės daliai, kurios metu transporto priemonė vyksta per Bendrijos ar šalių, kurios yra AETR susitarimo šalys, teritoriją.

a)

transporto priemonėmis, vežančiomis keleivius reguliariais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų;

b)

transporto priemonėmis, kurių maksimalus leistinas greitis neviršija 30 kilometrų per valandą;

c)

transporto priemonėmis, kurias naudoja ar be vairuotojo nuomojasi ir kontroliuoja ginkluotosios pajėgos, civilinė gynyba, ugniagesiai ir už viešosios tvarkos palaikymą atsakingos pajėgos, kai vežama vykdant šioms tarnyboms paskirtas užduotis;

d)

transporto priemonėmis, naudojamomis esant kritiškoms padėtims ar vykdant gelbėjimo darbus;

e)

specializuotomis medicinos tikslams skirtomis transporto priemonėmis;

f)

specializuotomis avarinėmis transporto priemonėmis, dirbančiomis 100 km spinduliu nuo savo nuolatinės transporto priemonės laikymo vietos;

g)

transporto priemonėmis, kurios išbandomos keliuose turint tikslą jas techniškai patobulinti, remontuoti ar techniškai prižiūrėti, taip pat naujomis ar suremontuotomis, bet nepradėtomis naudoti transporto priemonėmis;

h)

transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių maksimalus leistinas svoris neviršija 7,5 t, ir kroviniai vežami ne komerciniais tikslais;

i)

komercinėmis transporto priemonėmis, pagal valstybės narės, kurioje yra važiuojama, įstatymus turinčiomis istorinį statusą, ir kurios yra naudojamos nekomerciniam keleivių ar krovinių vežimui.

a)

„vežimas keliais“ – bet kokia pakrautos ar nepakrautos transporto priemonės kelionė, kai keleiviai ar kroviniai per visą kelionę ar jos dalį vežami visuomeniniam naudojimui skirtais keliais;

b)

„transporto priemonė“– tai motorinė transporto priemonė, vilkikas, priekaba ar puspriekabė arba šių transporto priemonių junginys, kuris toliau apibrėžiamas taip:

c)

„vairuotojas“ – tai asmuo, vairuojantis transporto priemonę net ir trumpą laiką arba vežamas transporto priemonėje, kad prireikus galėtų ją vairuoti;

d)

„pertrauka“ – tai laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti;

e)

„kiti darbai“ – tai visa veikla, Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio a punkte apibrėžta kaip darbo laikas, išskyrus „vairavimą“, taip pat bet koks darbas tam pačiam ar kitam darbdaviui, atliekamas transporto sektoriuje ar už jo ribų;

f)

„poilsis“ – tai nepertraukiamas laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku;

g)

„kasdienio poilsio laikotarpis“ – tai kasdienis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „reguliarų kasdienio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kasdienio poilsio laikotarpį“:

h)

„kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai kassavaitinis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „reguliarų kassavaitinio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį“:

i)

„savaitė“ – laikas nuo pirmadienio 00.00 valandų iki sekmadienio 24.00 valandos;

j)

„kasdienio vairavimo trukmė“ – tai visas bendras vairavimo laikas nuo vieno kasdienio poilsio laikotarpio pabaigos iki kito kasdienio poilsio laikotarpio pradžios arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio;

k)

„kassavaitinio vairavimo trukmė“ – tai visas bendras savaitės vairavimo laikas;

l)

„maksimalus leistinas svoris“ – tai visiškai sukomplektuotos transporto priemonės maksimalus leistinas darbinis svoris;

m)

„reguliariais reisais teikiamos keleivių vežimo paslaugos“ – tai šalyje ar tarptautiniu mastu teikiamos paslaugos, kaip apibrėžta 1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių (7) 2 straipsnyje;

n)

„darbas su porininkais“ – tai padėtis, kai vairuodamas transporto priemonę vairuotojas dirba su porininkais, jeigu vairavimo laikotarpiais tarp dviejų kasdienio poilsio laikotarpių paeiliui arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio transporto priemonėje yra bent jau dar vienas (kitas) vairuotojas jai vairuoti. Pirmą darbo su porininkais valandą kitam vairuotojui ar vairuotojams dalyvauti nebūtina, tačiau likusį laikotarpį jų dalyvavimas privalomas;

o)

„transporto įmonė“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturinti pelno ar ne pelno bendrovė ar asmenų grupė, arba oficiali įstaiga, turinti savarankišką juridinio asmens statusą arba priklausanti šį statusą turinčiai institucijai, kurios užsiima vežimu keliais samdos pagrindais ir už atlygį arba savo sąskaita;

p)

„vairavimo trukmė“ – tai bendra vairavimo trukmė nuo tada, kai vairuotojas pradeda vairuoti po poilsio laikotarpio ar reguliuojamosios pertraukos iki kito poilsio laikotarpio ar reguliuojamosios pertraukos. Vairavimo trukmė gali būti nepertraukiama arba pertraukiama;

q)

„reguliuojamoji pertrauka“ – tai mažiausiai 15 minučių pertrauka, kuri, priklausomai nuo bendros vairavimo trukmės reguliuojamosios pertraukos pradžioje, sudaro po 5 minutes nuo pusės valandos bendros vairavimo trukmės, ar jos dalies.

a)

vežimas keliais vykdomas vienoje valstybėje narėje 50 kilometrų spinduliu nuo nuolatinės transporto priemonės laikymo vietos, įskaitant ir vietines administracines teritorijas, kurių centrai yra tame spindulyje;

b)

mažinama dėl profesinio mokymo; ir

c)

laikomasi valstybės narės nacionalinėse taisyklėse nustatytų priėmimo į darbą amžiaus ribų.

—

du reguliarūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai, arba

—

vienas reguliarus kassavaitinio poilsio laikotarpis ir vienas sutrumpintas mažiausiai 24 valandų kassavaitinio poilsio laikotarpis; tačiau sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiu, kuriuo visu iš karto galima pasinaudoti iki baigsis trečioji savaitė po tos savaitės, kai buvo sumažinta poilsio trukmė.

5.

a)

valstybės institucijoms priklausančiomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis, jeigu vykdomas vežimas nekonkuruoja su privačiomis transporto įmonėmis;

b)

žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės įmonių naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis kroviniams 100 km spinduliu nuo įmonės buvimo vietos išvežioti, kai tai sudaro šių įmonių verslo dalį;

c)

žemės ūkio ir miško darbams skirtais traktoriais atliekant žemės ūkio ir miško darbus 100 km spinduliu nuo įmonės, kuriai priklauso ši transporto priemonė arba kuri ją nuomojasi ar nuomoja, buvimo vietos;

d)

maksimalaus leistino 7,5 t svorio neviršijančiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurias universaliųjų paslaugų teikėjai, apibrėžti 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (8) 2 straipsnio 13 punkte, naudoja siuntoms pristatyti teikiant universaliąją paslaugą arba vairuotojas juos naudoja savo darbui reikalingoms medžiagoms ir įrangai vežti. Šios transporto priemonės naudojamos tik 50 km spinduliu nuo įmonės buvimo vietos ir su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinis vairuotojo darbas;

e)

transporto priemonėmis, naudojamomis tik salose, kurių plotas neviršija 2 300 kvadratinių kilometrų ir kurios su likusia šalies teritorija nėra sujungtos tiltu, brasta ar tuneliu, kuriais galėtų važiuoti motorinės transporto priemonės;

f)

gamtinėmis ar suskystintomis dujomis arba elektra varomomis transporto priemonėmis, kurių maksimalus leistinas svoris, įskaitant priekabos ar puspriekabės svorį, neviršija 7,5 tonos, ir kurios naudojamos kroviniams vežti 50 km spinduliu nuo įmonės buvimo vietos;

g)

transporto priemonėmis, naudojamomis mokymui vairuoti ar laikant egzaminą vairuotojo pažymėjimui įgyti, su sąlyga, kad jos nėra naudojamos kroviniams ar keleiviams vežti komerciniais tikslais;

h)

su kanalizacijos sistemų, apsaugos nuo potvynių ir vandens tiekimo tarnybomis, kelių priežiūra ir kontrole, buitinių atliekų surinkimu nuo namų ar atliekų laidojimu susijusiomis transporto priemonėmis;

i)

nuo 10 iki 17 vietų turinčiomis transporto priemonėmis, skirtomis keleiviams vežti tik nekomerciniais tikslais;

j)

specializuotomis transporto priemonėmis, skirtomis cirko ir pramoginiams parko įrenginiams vežti;

k)

išvažiuojamiesiems projektams įgyvendinti specialiai įrengtomis transporto priemonėmis, kurios stovėjimo metu tiesiogiai naudojamos kaip mokomosios patalpos;

l)

transporto priemonėmis, naudojamomis pienui surinkti iš ūkių ir pieno tarai tiems ūkiams grąžinti arba gyvūnų šėrimui skirtiems pieno produktams;

m)

specializuotomis pinigus ir (arba) vertybes vežančiomis transporto priemonėmis;

n)

transporto priemonėmis, vežančiomis gyvūninės kilmės atliekas ir ne žmonių maistui skirtas gyvūnų skerdienas;

o)

tik centrinių infrastruktūrų, tokių kaip uostai, tarptautiniai uostai ir geležinkelio terminalai, keliuose naudojamomis transporto priemonėmis.

—

išimtis, susijusias su pertraukomis, vidaus reguliariaisiais reisais teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms, kai jų darbo planą patvirtina valdžios institucijos, ir

—

toms sau, pasamdžius ar už atlygį atliekamoms vežimo operacijoms, kurios neturi poveikio vieningai rinkai bei yra būtinos tos teritorijos konkretiems pramonės sektoriams prižiūrėti, ir jei šio reglamento leidžiančiomis nukrypti nuostatomis nustatyta spindulio riba yra 100 km.

a)

reguliariaisiais reisais šalies viduje teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms; ir

b)

reguliariais tarptautiniais reisais teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms, kurių galiniai maršruto sustojimai yra ne toliau kaip už 50 km tiesia kryptimi nuo dvi valstybes nares skiriančios sienos, o maršrutas neviršija 100 km.

a)

turi apimti visus 2 dalyje minimam laikotarpiui, apimančiam ankstesnes 28 dienas, nustatytus duomenis; šie duomenys turi būti reguliariai atnaujinami, o atnaujinimo laikotarpis neturi viršyti vieno mėnesio;

b)

turi būti pasirašytas transporto įmonės vadovo ar jam atstovauti įgalioto asmens;

c)

transporto įmonėje turi būti saugomas vienerius metus nuo juo apimto laikotarpio pabaigos. Susijusiems vairuotojams paprašius, transporto įmonė išduoda jiems darbo grafikų išrašus; ir

d)

turi būti parodomas ir perduodamas, kai to paprašo įgaliotas tikrinantis pareigūnas.

—

kuris buvo padarytas ne atitinkamos valstybės narės teritorijoje, ir

—

kurį padarė kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigta įmonė ar vairuotojas, kurio darbo vieta yra kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje,

a)

II skyriuje nustatytų taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro ne šalies gyventojai, ir už tuos pažeidimus paskirtas sankcijas;

b)

sankcijas, kurias valstybė narė paskiria savo rezidentams už kitose valstybėse narėse padarytus pažeidimus.

a)

tiria atvejus, kai atsiranda skirtumų taikant ir vykdant šio reglamento nuostatas, ypač dėl vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių;

b)

išaiškina šio reglamento nuostatas, kad kuo greičiau būtų susitarta dėl bendro požiūrio.

1.

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Šiame reglamente vartojami... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. … dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 (10) 4 straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai.

2.

3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Tachografas instaliuojamas ir naudojamas valstybėje narėje registruotose transporto priemonėse, skirtose keleiviams ir kroviniams vežti keliais, išskyrus Reglamento (EB) Nr. … (11) 3 straipsnyje ir 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas transporto priemones. Transporto priemonės, kurioms netaikomas Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85, tačiau kurioms daugiau nebetaikomos išimtys pagal Reglamentą (EB) Nr. … (11), šio reikalavimo turi pradėti laikytis iki 2007 m. gruodžio 31 d.

2.   Nuo šio reglamento nuostatų taikymo valstybės narės gali atleisti Reglamento (EB) Nr. … (11) 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse paminėtas transporto priemones.

3.   Gavusios Komisijos leidimą, nuo šio reglamento nuostatų taikymo valstybės narės gali atleisti transporto priemones, naudojamas Reglamento (EB) Nr. … (11)14 straipsnyje nurodytoms transporto operacijoms.“

3.

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Įmonė chronologine tvarka ir įskaitoma forma saugo registracijos lapus ir spaudinius, kurie buvo padaryti laikantis 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ne mažiau kaip metus po jų panaudojimo ir, suinteresuotam vairuotojui paprašius, išduoda jų kopijas. Suinteresuotam vairuotojui paprašius įmonė taip pat išduoda iš šio vairuotojo kortelės perkeltų duomenų kopijas bei šių kopijų spausdintus lapus. Įgaliotam tikrinančiam pareigūnui paprašius, registracijos lapai, spaudiniai ir perkelti duomenys jam parodomi arba perduodami.“

4.

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

2.

2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad vairuotojo korteles jos galės išduoti ne vėliau kaip iki 2005 m. gegužės 5 d.“

15.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 63/26

(1)

Bendrijos aplinkos politika, kuri išdėstyta aplinkosaugos veiksmų programose, ypač Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, priimtoje Sprendimu Nr. 1600/2002/EB (4), pagal Sutarties 174 straipsnį siekiama tokio oro kokybės lygio, kuris nesukeltų nepageidaujamo poveikio ir pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai.

(2)

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (5) nustato didžiausią leistiną sieros kiekį Bendrijoje naudojamame sunkiajame mazute, gazolyje ir jūriniame gazolyje.

(3)

Direktyva 1999/32/EB reikalauja, kad Komisija apsvarstytų, kokių priemonių būtų galima imtis norint sumažinti rūgštėjimą, kurį sukelia jūrinio kuro, išskyrus jūrinį gazolį, deginimas, ir prireikus pateikti pasiūlymą.

(4)

Iš laivų išmetami teršalai, susidarantys deginant jūrinį kurą, kuriame yra daug sieros, didina oro užterštumą sieros dioksidu ir kietosiomis dalelėmis. Tai sukelia aplinkai žalingą rūgštėjimą, kenkia žmonių sveikatai, turtui ir kultūriniam paveldui, ypač pakrančių vietovėse ir uostuose.

(5)

Šioje direktyvoje numatomos priemonės taršai iš laivų mažinti tarptautiniuose vandenyse papildo valstybių narių nacionalines priemones, kuriomis siekiama neviršyti į atmosferą išmetamų teršalų ribų, nustatytų Direktyvoje 2001/81/EB (6).

(6)

Mažinant kure esantį sieros kiekį, laivai įgyja tam tikrų pranašumų, susijusių su eksploatacijos našumu ir išlaikymo sąnaudomis, taip pat palengvėja efektyvus tam tikrų išmetamų teršalų kiekį mažinančių technologijų, pvz., selektyviosios katalizinės redukcijos taikymas.

(7)

Sutartis reikalauja, kad būtų atsižvelgiama į atokiausių Bendrijos regionų, t. y. Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų, Maderos ir Kanarų salų ypatybes.

(8)

1997 m. diplomatų konferencija priėmė protokolą, papildantį 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu (toliau – MARPOL konvencija). Šiuo protokolu prie MARPOL konvencijos pridedamas naujas VI priedas, kuriame pateikiamos oro taršos iš laivų prevencijos taisyklės. 1997 m. protokolas, taigi ir MARPOL konvencijos VI priedas, įsigalios 2005 m. gegužės 19 d.

(9)

MARPOL konvencijos VI priede numatoma, kad tam tikri rajonai bus skelbiami Sieros oksido išskyrimo kontrolės rajonais (toliau – SOx išskyrimo kontrolės rajonai). Baltijos jūra jau paskelbta tokiu rajonu. Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) vykusios diskusijos baigėsi susitarimu dėl Šiaurės jūros, taip pat ir Lamanšo sąsiaurio, paskelbimo SOx išskyrimo kontrolės rajonu principo, įsigaliojus VI priedui.

(10)

Siekiant šios direktyvos tikslų, būtina vykdyti įsipareigojimus, susijusius su jūriniame kure esančiu sieros kiekiu. Veiksmingas mėginių ėmimas ir atgrasančios baudos visoje Bendrijoje yra reikalingos priemonės patikimam šios direktyvos įgyvendinimui užtikrinti. Valstybės narės turėtų imtis priverstinio vykdymo veiksmų laivų, plaukiojančių su jų vėliava, ir laivų, kol jie yra jų uostuose, atžvilgiu. Taip pat valstybėms narėms derėtų glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, kad pagal tarptautinę jūrų teisę būtų imtasi papildomų priverstinio vykdymo priemonių kitų laivų atžvilgiu.

(11)

Tam kad laivybos pramonei būtų skirta pakankamai laiko techniškai prisitaikyti prie didžiausios leistinos ribos, siekiančios 0,1 % masės sieros jūriniame kure, kurį naudoja vidaus vandenų laivai ir Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, šis reikalavimas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2010 m. sausio 1 d. Kadangi šis terminas gali sukelti Graikijai techninių problemų, kai kuriems specialiems Graikijos teritorijos vandenyse plaukiojantiems laivams reikėtų laikinai taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

(12)

Būtina sustiprinti valstybių narių pozicijas derybose su IMO, ypač peržiūrint MARPOL konvencijos VI priedą, paskatinti svarstyti ambicingesnes priemones dėl griežtesnių sieros kiekio apribojimų, taikomų laivų naudojamam sunkiajam mazutui, bei lygiaverčių alternatyvių taršos mažinimo priemonių naudojimo.

(13)

A.926(22) rezoliucijoje IMO paragino vyriausybes, ypač tų regionų, kuriuose buvo paskelbti SOx išskyrimo kontrolės rajonai, užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose bus mažą sieros kiekį turinčio bunkerinio mazuto.

(14)

IMO patvirtino mazuto mėginių ėmimo gaires, kad būtų galima nustatyti, ar jis atitinka MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimus, taip pat ji turi parengti gaires dėl išmetamųjų dujų valymo sistemų ir kitų technologinių metodų, skirtų SOx emisijai apriboti SOx išskyrimo kontrolės rajonuose.

(15)

2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (7) suteikė Direktyvai 88/609/EEB naują formą. Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai peržiūrėta, kaip numatyta jos 3 straipsnio 4 dalyje.

(16)

Veikiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 (8), turėtų padėti Komisijai tvirtinti taršos mažinimo technologijas.

(17)

Taršos mažinimo technologijos, jei jos neturi neigiamo poveikio ekologinėms sistemoms ir buvo sukurtos pagal atitinkamus patvirtinimo bei kontrolės mechanizmus, gali užtikrinti, kad išmetamų teršalų kiekis bus sumažintas tiek pat ar net labiau, nei naudojant mažai sieros turintį kurą. Būtina sudaryti tinkamas sąlygas naujų taršos mažinimo technologijų kūrimui skatinti.

(18)

Europos jūrų saugumo agentūra turėtų atitinkamai padėti Komisijai ir valstybėms narėms atlikti šios direktyvos įgyvendinimo monitoringą.

(19)

Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(20)

Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1.

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Išmetamo sieros dioksido, susidarančio deginant tam tikras iš naftos gaunamo skystojo kuro rūšis, kiekis sumažinamas, nustatant sieros kiekio tokiame kure ribas, kaip sąlygą jį naudoti valstybių narių teritorijoje, teritorinėse jūrose ir išskirtinėse ekonominėse zonose arba taršos kontrolės zonose.

Tačiau šioje direktyvoje nustatyti sieros kiekio tam tikrose iš naftos gaunamo skystojo kuro rūšyse apribojimai netaikomi:

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Didžiausias sieros kiekis sunkiajame mazute

1.   Valstybės narės imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. jų teritorijoje nebus naudojamas sunkusis mazutas, kuriame sieros kiekis viršija 1 % masės.

3.   Šio straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti iš naujo išnagrinėtos ir prireikus pakeistos atsižvelgiant į visus būsimus Direktyvos 2001/80/EB pakeitimus.

4.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5.

Įterpiami tokie straipsniai:

„4a straipsnis

Didžiausias sieros kiekis, esantis jūriniame kure, kuris naudojamas SOx išskyrimo kontrolės rajone ir keleiviniuose laivuose, reguliariai plaukiančiuose į Bendrijos uostus ar iš jų

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūrinis kuras, kurio sieros koncentracija viršija 1,5 % masės, nebus naudojamas jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, priklausančiose SOx išskyrimo kontrolės rajonams. Šis reikalavimas taikomas visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, taip pat ir laivams, kurių kelionė prasidėjo už Bendrijos ribų.

2.   1 dalies nuostatų taikymo datos:

3.   Valstybės narės atsako už 1 dalies reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą, bent:

Pagal tarptautinę jūrų teisę valstybės narės taip pat gali imtis papildomų įgyvendinimo užtikrinimo veiksmų kitų laivų atžvilgiu.

4.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos keleiviniai laivai, reguliariai plaukiantys į bet kurį Bendrijos uostą ir iš jo, šių valstybių narių teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, nenaudos jūrinio kuro, jei jo sieros koncentracija viršys 1,5 % masės. Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad šį reikalavimą vykdytų bent su jų vėliava plaukiojantys laivai arba su kitų šalių vėliavoms plaukiojantys laivai, tol kol jie yra šių valstybių narių uostuose.

5.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės reikalauja teisingai pildyti laivo žurnalą, nurodant jame kuro keitimo operacijas, ir tik su tokia sąlyga leidžia laivams įplaukti į Bendrijos uostus.

6.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės užtikrina, kad jūrinio kuro tiekėjas bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje nurodys jų teritorijoje parduoto visų rūšių jūrinio kuro sieros koncentraciją, pateikdamas užantspauduotą mėginį.

7.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje į rinką nebus pateikiamas jūrinis dyzelinas, jei jo sieros koncentracija viršija 1,5 % masės.

8.   Komisija praneša valstybėms narėms apie 2 dalies b punkte nurodytas taikymo datas ir paskelbia jas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4b straipsnis

Jūrinio kuro, kurį naudoja vidaus vandenų laivai ir Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, didžiausias sieros kiekis

1.   Nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija 0,1 % masės, nenaudos šie laivai:

Valstybės narės reikalauja, kad bet kokios kuro keitimo operacijos laikas būtų įrašytas laivo žurnale.

2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

3.   Nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje į rinką nebus pateikiamas jūrinis gazolis, jei jame esantis sieros kiekis viršija 0,1 % masės.

4c straipsnis

Naujų taršos mažinimo technologijų bandymai ir naudojimas

1.   Valstybės narės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, prireikus gali pritarti taršos iš laivų mažinimo technologijų bandymams laivuose, plaukiančiuose su jų vėliava arba jų jurisdikcijoje esančiuose jūros plotuose. Šių bandymų metu neprivaloma naudoti 4a ir 4b straipsniuose išdėstytus reikalavimus atitinkančias jūrinio kuro rūšis, jei:

2.   Taršos mažinimo technologijos, skirtos su valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams, patvirtinamos 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (15), 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į:

3.   Laikantis 9 straipsnio 2 dalyje išdėstytos tvarkos, turi būti nustatyti taršos mažinimo technologijų taikymo kriterijai su bet kokia vėliava plaukiojantiems laivams Bendrijos uždaruosiuose įvairaus tipo uostuose ir estuarijose. Apie šiuos kriterijus Komisija praneša IMO.

4.   Kaip alternatyvą mažą sieros kiekį turinčio jūrinio kuro, kuris atitinka 4a ir 4b straipsnių reikalavimus, naudojimui valstybės narės gali leisti laivams taikyti taršos mažinimo technologiją, jei šie laivai:

6.

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Ataskaitos pateikimas ir patikslinimas

1.   Remdamosi mėginių ėmimo, tyrimo ir patikrų, atliktų laikantis 6 straipsnio nuostatų, rezultatais, valstybės narės kasmet iki birželio 30 d. pateikia Komisijai trumpą ataskaitą apie skystojo kuro, kuriam taikoma ši direktyva ir kuris buvo naudojamas valstybių narių teritorijoje per praėjusius kalendorinius metus, sieros kiekį. Šioje ataskaitoje nurodomas bendras tirtų mėginių skaičius pagal kuro tipą ir pateikiamas atitinkamas naudoto kuro kiekis bei apskaičiuojamas vidutinis sieros kiekis. Be to, valstybės narės praneša, kiek patikrų buvo atlikta laivuose, ir nurodo jų teritorijoje naudojamų jūrinio kuro rūšių, kurios... (16) nepriklauso šios direktyvos taikymo sričiai, vidutinį sieros kiekį.

2.   Remdamasi, inter alia:

Komisija iki 2008 m. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Kartu su ataskaita Komisija gali pateikti pasiūlymus iš dalies pakeisti šią direktyvą, ypač jos nuostatas dėl kiekvienai kuro kategorijai nustatytų sieros kiekio ribinių verčių antrojo etapo ir, atsižvelgiant į IMO vykdomą darbą, dėl tų jūrinių plotų, kuriuose turi būti naudojamos mažą sieros kiekį turinčios kuro rūšys.

3.   Iki 2005 m. gruodžio 31 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie galimą ekonominių priemonių taikymą, įskaitant tokius mechanizmus, kaip diferencijuoti mokesčiai ir rinkliavos už kilometražą, perkami emisijų leidimai ir kompensacijos.

4.   Visi pakeitimai, būtini techniniam pritaikymui prie 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 punkto arba 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pasiekimus, priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Šios pritaikomosios pataisos tiesiogiai nekeičia šios direktyvos taikymo srities arba šioje direktyvoje nustatytų sieros kiekio kure ribų.“

8.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Komitetų procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (17) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

9.

Pridedamas šios direktyvos priede išdėstytas tekstas.