EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document C:2005:063E:FULL

Europos Sąjungos oficialusis leidinys, CE 63, 2005m. kovas 15d.


Display all documents published in this Official Journal
 

ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 63E

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

48 tomas
2005m. kovo 15d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Informacija

 

Taryba

2005/C 063E/1

2004 m. gruodžio 9 d. Tarybos bendroji nuomonė (EB) Nr. 11/2005, priimta pagal Europos Bendrijos Steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ( 1 )

1

2005/C 063E/2

2004 m. gruodžio 9 d. Tarybos bendroji nuomonė (EB) Nr. 12/2005, priimta pagal Europos Bendrijos Steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantį Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98

11

2005/C 063E/3

2004 m. gruodžio 9 d. Tarybos bendroji nuomonė (EB) Nr. 13/2005, priimta pagal Europos Bendrijos Steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 1999/32/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure

26

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


I Informacija

Taryba

15.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 63/1


BENDROJI NUOMONĖ (EB) Nr. 11/2005

Tarybos priimta 2004 m. gruodžio 9 d.

siekiant priimti... m..... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/.../EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti

(tekstas svarbus EEE)

(2005/C 63 E/01)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių teisės aktų suderinimo (3) ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (4) yra svarbūs kuriant bendrą sausumos transporto paslaugų rinką, užtikrinant saugų eismą keliuose ir darbo sąlygas.

(2)

Baltojoje knygoje „Europos transporto politika 2010-siems: laikas nuspręsti“, Komisija nurodė, jog būtina sugriežtinti patikrinimus ir sankcijas, konkrečiai, su kelių transporto veikla susijusiuose socialiniuose teisės aktuose, ypač didinti patikrinimų skaičių, skatinti sistemingą valstybių narių keitimąsi informacija, koordinuoti patikrinimų veiklą ir skatinti vykdančiųjų pareigūnų mokymą.

(3)

Todėl būtina užtikrinti su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų nuostatų tinkamą taikymą ir suderintą interpretavimą įvedant būtiniausius reikalavimus, kad valstybės narės atitinkamų nuostatų laikymosi patikrinimą galėtų atlikti vienodai ir veiksmingai. Šie patikrinimai turėtų padėti sumažinti pažeidimų ir užkirsti jiems kelią. Be to, turėtų būti sukurtas mechanizmas, užtikrinantis, kad didelei rizikos grupei priklausančios įmonės būtų tikrinamos atidžiau ir dažniau.

(4)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės turėtų ne tik padidinti saugų eismą keliuose, bet ir prisidėti prie darbo sąlygų suderinimo Bendrijoje bei skatinti vienodas ir neiškreiptas konkurencijos sąlygas.

(5)

Analoginio tachografo pakeitimas skaitmeniniu palaipsniui leis greičiau ir tiksliau patikrinti daugiau duomenų, o valstybės narės, dėl šios priežasties, turės vis didesnę galimybę padidinti patikrinimų skaičių. Todėl, kiek tai susiję su patikrinimais, transporto priemonių vairuotojų, kuriems taikomi socialiniai teisės aktai, patikrintų darbo dienų procentinis skaičius palaipsniui turėtų būti padidintas iki 4 %.

(6)

Todėl visos vykdomosios įstaigos turėtų turėti galimybę naudotis atitinkamais standartiniais prietaisais, kad savo pareigas galėtų atlikti veiksmingai ir efektyviai.

(7)

Nepažeisdamos tinkamo šia direktyva nustatytų užduočių vykdymo, valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti, kad patikrinimai keliuose būtų atliekami efektyviai ir greitai, siekiant, kad patikrinimas truktų ir vairuotojas būtų užlaikomas kaip galima trumpiau.

(8)

Ryšiams su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis Bendrijoje palaikyti kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti atitinkama įstaiga. Ši įstaiga taip pat rinktų atitinkamus statistinius duomenis. Savo teritorijoje valstybės narės taip pat turėtų taikyti nuoseklią nacionalinę vykdymo strategiją ir gali paskirti atskirą įstaigą jos įgyvendinimui koordinuoti.

(9)

Valstybių narių vykdomųjų institucijų bendradarbiavimas ir toliau turėtų būti skatinamas, rengiant suderintus patikrinimus, imantis bendrų mokymo iniciatyvų, keičiantis informacija elektroninėmis priemonėmis bei keičiantis žiniomis ir patirtimi.

(10)

Geriausia vykdymo kelių transporto srityje praktika, ypač užtikrinant suderintą požiūrį į vairuotojų kasmetinių ir laikinojo nedarbingumo atostogų įrodymo klausimą, turėtų būti palengvinama ir skatinama surengiant valstybių narių vykdomųjų institucijų forumą.

(11)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(12)

Kadangi šios direktyvos tikslo – nustatyti aiškias bendras taisykles dėl būtiniausių teisingo ir vienodo Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 įgyvendinimo patikrinimo sąlygų, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl suderintų tarptautinių veiksmų poreikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ši direktyva neviršija to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(13)

Todėl 1988 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 88/599/EEB dėl Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 tipinių įgyvendinimo kontrolės procedūrų (6) turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1straipsnis

Dalykas

Ši direktyva nustato būtiniausias sąlygas Reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 įgyvendinti.

2 straipsnis

Patikrinimų sistemos

1.   Valstybės narės organizuoja atitinkamų ir reguliarių teisingo ir vienodo 1 straipsnyje nurodyto įgyvendinimo patikrinimų keliuose ir įmonėse sistemą, taikomą visų kategorijų transporto priemonėms.

Šie patikrinimai kasmet apima didelę tipinę atrankinę mobilių darbuotojų, vairuotojų, įmonių ir visų kategorijų transporto priemonių, kurioms taikomi Reglamentai (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85, grupę.

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje būtų taikoma nuosekli nacionalinė vykdymo strategija. Valstybės narės gali paskirti įstaigą koordinuoti veiklai, kurios imamasi pagal 4 ir 6 straipsnius, ir apie tai praneša Komisijai bei kitoms valstybėms narėms.

2.   Kiekviena valstybė narė patikrinimus organizuoja taip, kad nuo (7) būtų patikrinamas 1 % darbo dienų, kurias dirbo transporto priemonių, kurioms taikomi Reglamentai (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85, vairuotojai. Po 2009 m. sausio 1 d. šis skaičius padidinamas iki 2 %, o po 2011 m. sausio 1 d. – iki 3 %.

Po 2013 m. sausio 1 d. Komisija, laikydamasi 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, šį minimalų skaičių gali padidinti iki 4 %, jei pagal 3 straipsnį surinkti statistiniai duomenys parodo, kad vidutiniškai daugiau kaip 90 % patikrintų transporto priemonių yra sumontuoti skaitmeniniai tachografai. Priimdama sprendimą Komisija taip pat atsižvelgia į esamų įgyvendinimo priemonių efektyvumą, visų pirma į turimus skaitmeninių tachografų duomenis įmonėse.

Įsigaliojus šiai direktyvai, ne mažiau kaip 15 % visų patikrintų darbo dienų sudaro patikrinimai keliuose ir ne mažiau kaip 25 % – įmonėse. Po 2008 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 30 % visų patikrintų darbo dienų sudaro patikrinimai keliuose ir ne mažiau kaip 50 % – įmonėse.

3.   Pagal Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 16 straipsnio 2 dalį Komisijai pateikiamoje informacijoje nurodomas kelyje patikrintų vairuotojų, įmonėse atliktų patikrinimų, patikrintų darbo dienų ir nustatytų pažeidimų skaičius.

3 straipsnis

Statistiniai duomenys

Valstybės narės užtikrina, kad duomenys, surinkti apie patikrinimus, organizuotus pagal 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, būtų skirstomi į šias kategorijas:

a)

patikrinimams keliuose:

i)

kelio tipas, t. y. ar tai greitkelis, valstybinės ar vietinės reikšmės automobilių kelias;

ii)

tachografo tipas, t. y. analoginis ar skaitmeninis;

b)

patikrinimams įmonėse:

i)

transporto veiklos tipas, t. y. ar veikla vykdoma tarptautiniu ar šalies mastu, vežami keleiviai ar kroviniai, savo sąskaita, samdos pagrindais ar už atlygį;

ii)

įmonės transporto priemonių parko dydis;

iii)

tachografo tipas, t. y. analoginis ar skaitmeninis.

Šie statistiniai duomenys kasmet pateikiami Komisijai.

Kompetentingos valstybių narių institucijos tvarko už praėjusius metus surinktų duomenų apskaitą.

Laikydamasi 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, Komisija nustato visus būtinus tolesnius a ir b punktuose minėtų kategorijų sąvokų patikslinimus.

4 straipsnis

Patikrinimai keliuose

1.   Patikrinimai keliuose yra organizuojami bet kuriuo laiku įvairiose vietose, išdėstytose pakankamai didelėje kelių tinklo dalyje, kad būtų sunku išvengti patikrinimo postų.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

esamuose ar planuojamuose keliuose ar prie jų būtų numatyta pakankamai patikrinimo postų;

b)

patikrinimai vykdomi pagal atsitiktinio keitimo sistemą.

3.   Rodikliai, kuriuos reikia patikrinti kelių patikrinimų metu, yra išvardyti I priedo A dalyje. Jei tai yra būtina dėl susiklosčiusios padėties, gali būti tikrinamas tik kuris nors vienas iš rodiklių.

4.   Nepažeidžiant 9 straipsnio 2 dalies, patikrinimai keliuose atliekami nediskriminuojant. Vykdantysis pareigūnas ypač negali diskriminuoti dėl:

a)

šalies, kurioje yra registruota transporto priemonė;

b)

šalies, kurioje gyvena vairuotojas;

c)

šalies, kurioje įsteigta įmonė;

d)

kelionės pradžios ir paskirties vietos; ir

e)

fakto, ar transporto priemonėse yra įrengti analoginiai, ar skaitmeniniai tachografai.

5.   Vykdantieji pareigūnai aprūpinami:

a)

I priedo A dalyje nustatytų pagrindinių rodiklių, kuriuos reikia patikrinti, sąrašu;

b)

tam tikrais II priede nustatytais standartiniais patikrinimo prietaisais.

6.   Jeigu valstybės narės kelyje atlikto kitoje valstybėje narėje registruotos transporto priemonės vairuotojo patikrinimo rezultatai teikia pagrindo manyti, kad buvo įvykdytas pažeidimas, kurio dėl duomenų stygiaus patikrinimo metu negalima nustatyti, kompetentingos susijusių valstybių narių institucijos padeda viena kitai išsiaiškinti susidariusią padėtį.

5 straipsnis

Suderinti patikrinimai

Mažiausiai šešis kartus per metus valstybės narės atlieka vairuotojų ir transporto priemonių, kurioms taikomi Reglamentai (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85, suderintus patikrinimus keliuose. Šiuos patikrinimus tuo pat metu vykdo dviejų ar daugiau valstybių narių vykdomosios institucijos, kiekviena savo šalies teritorijoje.

6 straipsnis

Patikrinimai įmonėse

1.   Patikrinimai įmonėse organizuojami atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, susijusią su įvairiomis transporto rūšimis. Jie taip pat atliekami tais atvejais, kai tikrinant kelyje buvo nustatyti rimti Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 ar Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 pažeidimai.

2.   Patikrinimai įmonėse apima I priedo A ir B dalyse išvardytus rodiklius.

3.   Vykdantysis pareigūnas aprūpinamas:

a)

I priedo A ir B dalyse nustatytų pagrindinių rodiklių, kuriuos reikia patikrinti, sąrašu;

b)

tam tikrais II priede nustatytais standartiniais patikrinimo prietaisais.

4.   Valstybės narės vykdantysis pareigūnas savo atliekamo patikrinimo metu atsižvelgia į visą kitos valstybės narės paskirtosios koordinuojančios vykdomosios įstaigos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, pateikiamą informaciją apie įmonių veiklą šioje kitoje valstybėje narėje.

5.   Taikant 1–4 dalis, kompetentingų institucijų patalpose atliekami patikrinimai naudojant minėtų institucijų prašymu iš įmonių gautus atitinkamus dokumentus ar duomenis turi tą patį statusą kaip ir patikrinimai, atlikti įmonėse.

7 straipsnis

Ryšiai Bendrijoje

1.   Valstybės narės paskiria įstaigą, kuri vykdo šias užduotis:

a)

užtikrina veiksmų derinimą su lygiavertėmis kitų susijusių valstybių narių įstaigomis vykdant 5 straipsnyje numatytą veiklą;

b)

pagal Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 16 straipsnio 2 dalį kas dveji metai Komisijai siunčia statistines ataskaitas;

c)

yra tiesiogiai atsakingi už pagalbą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal 4 straipsnio 6 dalį.

Įstaigai atstovaujama 12 straipsnio 1 dalyje nurodytame Komitete.

2.   Apie šios įstaigos paskyrimą valstybės narės praneša Komisijai, o Komisija atitinkamai informuoja kitas valstybes nares.

3.   Valstybių narių keitimąsi duomenimis, patirtimi ir žiniomis tiesiogiai, bet ne išimtinai, aktyviai skatina 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas Komitetas ir bet kokia įstaiga, kurią 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali paskirti Komisija.

8 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Informacija, kuria keičiamasi dvišaliu pagrindu pagal Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 17 straipsnio 3 dalį arba Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 19 straipsnio 3 dalį, keičiasi paskirtosios įstaigos, apie kurias pagal 7 straipsnio 2 dalį pranešta Komisijai:

a)

mažiausiai vieną kartą kas šešis mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos;

b)

jei atskirais atvejais paprašo pati valstybė narė.

2.   Valstybės narės siekia sukurti elektroninę keitimosi informacija sistemą. Laikydamasi 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, Komisija nustato bendrą veiksmingo keitimosi informacija metodiką.

9 straipsnis

Rizikos įvertinimo sistema

1.   Valstybės narės įdiegia įmonių rizikos įvertinimo sistemą, pagrįstą atskirų įmonių padarytų Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 arba Nr. 3821/85 pažeidimų skaičiumi ir šių pažeidimų sunkumu.

2.   Didesnio rizikos laipsnio grupei priklausančios įmonės tikrinamos atidžiau ir dažniau. Tokios sistemos įgyvendinimo kriterijus ir išsamias taisykles svarsto 12 straipsnyje nurodytas Komitetas, siekiant sukurti keitimosi informacija apie geriausią praktiką sistemą.

10 straipsnis

Pranešimas

Iki sueis... (8) Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą apie sankcijas, kurias už rimtus pažeidimus numato valstybių narių teisės aktai.

11straipsnis

Geriausia praktika

1.   Laikydamasi 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, Komisija nustato geriausios vykdymo užtikrinimo praktikos gaires.

Šios gairės įtraukiamos į dvimetę ataskaitą, nurodytą Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 16 straipsnio 2 dalyje.

2.   Valstybės narės kuria bendras geriausios praktikos mokymo programas ir įgyvendina jas mažiausiai kartą per metus, taip pat palengvina savo atitinkamų už ryšius Bendrijoje atsakingų įstaigų keitimąsi darbuotojais bent kartą metuose.

3.   Laikydamasi 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, Komisija nustato elektroninės ir atspausdinamos formos blanką, pildomą, kai vairuotojas turėjo laikinojo nedarbingumo ar kasmetines atostogas, arba kai Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje nurodytu laikotarpiu jis vairavo kitą transporto priemonę, kuriai netaikomas Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad vykdantieji pareigūnai būtų gerai parengti savo užduotims atlikti.

12 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 18 straipsnio 1 dalį įsteigtas Komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

13 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija, laikydamasi 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, priima įgyvendinimo priemones, turėdama vieną iš šių tikslų:

a)

remti bendrą požiūrį, skirtą šiai direktyvai įgyvendinti;

b)

skatinti vykdomųjų institucijų nuoseklų požiūrį ir suderintą Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 nuostatų aiškinimą;

c)

palengvinti transporto sektoriaus ir vykdomųjų institucijų dialogą.

14 straipsnis

Derybos su trečiosiomis šalimis

Šiai direktyvai įsigaliojus, Bendrija pradeda derybas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, siekdama, kad būtų taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir nustatytos šioje direktyvoje.

15 straipsnis

Priedų atnaujinimas

Priedų pakeitimai, būtini jiems pritaikyti prie geriausios praktikos pokyčių, priimami 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

16 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2006 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai minėtų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacinę lentelę.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės pagrindinių nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Panaikinimas

1.   Direktyva 88/599/EEB panaikinama nuo... (9).

2.   Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 241, 2004 9 28, p. 65.

(2)  2004 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 104 E, 2004 4 30), 2004 m. gruodžio 9 d. Tarybos bendroji nuomonė ir .............. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 370, 1985 12 31, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB (OL L 226, 2003 9 10, p. 4).

(4)  OL L 370, 1985 12 31, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 432/2004 (OL L 71, 2004 3 10, p. 3).

(5)  ΟL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(6)  OL L 325, 1988 11 29, p. 55. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2135/98 (OL L 274, 1998 10 9, p. 1).

(7)  Šios direktyvos įsigaliojimo data.

(8)  Treji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

(9)  Šios direktyvos įsigaliojimo data.


I PRIEDAS

A DALIS

Patikrinimai keliuose

Atliekant patikrinimus keliuose paprastai tikrinami šie rodikliai:

1)

kasdienio vairavimo trukmė, pertraukos ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpiai; taip pat ankstesnių dienų registracijos lapai, kurie privalo būti transporto priemonėje pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 7 dalį ir (arba) vairuotojo kortelėje, spaudiniuose ir (arba) II priede nurodyto tachografo atmintyje saugomi to paties laikotarpio duomenys;

2)

Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 7 dalyje nurodytam laikotarpiui, visi atvejai, kai viršijamas transporto priemonės leistinas greitis, N3 kategorijos transporto priemonėms apibrėžtini kaip bet kokie ilgesni kaip vienos minutės laikotarpiai, kurių metu transporto priemonė viršija 90 km/h greitį, o M3 kategorijos transporto priemonėms – kai viršijamas 105 km/h greitis (N3 ir M3 kategorijos yra apibrėžtos 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (1) I priede);

3)

tam tikrais atvejais – transporto priemonės pasiekti trumpalaikiai greičiai, tachografo užregistruoti ne daugiau kaip per 24 praėjusias transporto priemonės eksploatavimo valandas;

4)

geras tachografo veikimas (nustatomi galimi tachografo, vairuotojo kortelės ir (arba) registracijos lapų trūkumai) arba, jei reikia, Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų buvimas transporto priemonėje.

B DALIS

Patikrinimai įmonėse

Be patikrinimų keliuose metu tikrinamų rodiklių, įmonėse tikrinami:

1)

kassavaitiniai poilsio laikotarpiai ir vairavimo trukmė tarp šių poilsio laikotarpių;

2)

vairavimo valandų ribojimo dviem savaitėm laikymasis;

3)

registracijos lapai, transporto priemonės ir vairuotojo kortelės duomenys bei spaudiniai.

Jei nustatomas pažeidimas, prireikus valstybės narės gali tikrinti galimą bendrą kitų kurstytojų ar transporto grandinės dalyvių, pavyzdžiui, krovinio siuntėjų, ekspeditorių ar rangovų, atsakomybę, įskaitant tikrinimą, ar transporto paslaugų teikimo sutartyse laikomasi Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85.


(1)  OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/78/EB (OL L 153, 2004 4 30, p. 103).


II PRIEDAS

Vykdomųjų įstaigų naudojami standartiniai prietaisai

Valstybės narės užtikrina, kad vykdydamos I priede nustatytas pareigas vykdomosios įstaigos būtų aprūpintos šiais standartiniais prietaisais, kurie gali:

1)

perkelti skaitmeninio tachografo užregistruotus transporto priemonės ir vairuotojo kortelės duomenis, juos skaityti ir analizuoti ir (arba) perduoti informaciją į centrinę duomenų bazę išnagrinėti;

2)

tikrinti tachografo registracijos lapus.


TARYBOS ARGUMENTŲ PRANEŠIMAS

I.   ĮVADAS

Atsižvelgdama į EB Sutarties 71 straipsnį ir bendro sprendimo procedūrą pagal EB Sutarties 251 straipsnį, 2004 m. gruodžio 9 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl būtiniausių sąlygų Direktyvai 2002/15/EB ir Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti projekto.

Spręsdama dėl savo pozicijos, Taryba atsižvelgė į 2004 m. balandžio 20 d. pirmuoju svarstymu priimtą Europos Parlamento nuomonę (1) ir 2004 m. birželio 2 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2).

Pagrindiniai direktyvos projekto tikslai

Direktyvos projekto tikslai:

nustatyti būtiniausias sąlygas Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla („vairuotojų vairavimo ir poilsio laikas“) susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti; tokiu būdu numatyti minimalų tokių patikrinimų, kuriuos kiekvienoje valstybėje narėje atlieka vykdomosios institucijos, skaičių,

numatyti vienodą patikrinimų pobūdžio aiškinimą, užtikrinant suderintą su kelių transportu susijusių Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą.

Esamuose teisės aktuose numatyta, kad minimalus bendras patikrintų darbo dienų procentinis skaičius turėtų būti 1 % (3), Komisija dabar siūlo nustatyti tokį standartą, kuris reikalautų pastangų, būtų pasiekiamas ir labai pagerintų eismo saugumą keliuose.

Įdiegus skaitmeninius tachografus, duomenys taps lengviau prieinami ir tikslesni, tai leis valstybėms narėms padidinti visų kategorijų transporto priemonių patikrinimų keliuose ir įmonėse skaičių ir veiksmingumą. Be to, direktyvos projektu valstybės narės įpareigojamos apie šiuos patikrinimus rinkti statistinius duomenis ir juos kasmet pateikti Komisijai.

Kitos naujos šios direktyvos projekto nuostatos yra šios:

išsamus keliuose ir įmonėse tikrinamų rodiklių sąrašas,

valstybių narių suderintų patikrinimų skaičiaus padidinimas,

įstaigos ryšiams Bendrijoje palaikyti, kuri, be kitų užduočių, užtikrins suderintų patikrinimų koordinavimą, įsteigimas,

dažnesnis keitimasis informacija apie patikrinimų rezultatus ir skatinimas valstybes nares įdiegti keitimosi elektroniniais duomenimis sistemą, ir

įmonių rizikos įvertinimo sistemų, suderintų su įsipareigojimu didesnio rizikos laipsnio grupei priklausančias įmones tikrinti atidžiau ir intensyviau, įdiegimas.

Direktyvos projektas taip pat numato gairių dėl geriausios praktikos, bendros mokymo veiklos ir keitimosi žiniomis bei patirtimi parengimą.

II.   BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

1.   Bendrosios nuostatos

Taryba laikosi nuomonės, kad ši bendroji pozicija suteikia daugiau pridėtinės vertės nei dabar galiojantys teisės aktai.

Atsižvelgiant į laipsnišką transporto įmonių transporto priemonių parko atnaujinimą, kartu ir laipsnišką transporto priemonių, kuriose sumontuoti skaitmeniniai tachografai, skaičiaus padidėjimą, valstybės narės įdiegs patikrinimų sistemą, kuri užtikrins, kad iki 2011 m. transporto priemonių vairuotojų, kuriems taikomas šios direktyvos projektas, patikrintų darbo dienų skaičius bus mažiausiai 3 %. Kadangi Komisija numatė staigų patikrinimų padidėjimą iki 3 % darbo dienų įsigaliojus naujai direktyvai, Taryba nusprendė siekti šio tikslo po 2009 m. sausio 1 d. palaipsniui didindama patikrinimų skaičių nuo 1 % iki 2 %. Be to, buvo numatyta nuostata, leidžianti po 2013 m. sausio 1 d. minimalų skaičių padidinti iki 4 %, jei statistiniai duomenys rodytų, kad daugiau kaip 90 % visų patikrinamų transporto priemonių yra sumontuoti skaitmeniniai tachografai.

Siekiant užtikrinti tinkamą patikrinimų keliuose ir įmonėse santykį, į bendrąją poziciją įtraukta nuostata, nustatanti, kad po 2008 m. sausio 1 d. (ne mažiau kaip) 30 % visų patikrintų darbo dienų sudarys patikrinimai keliuose ir (ne mažiau kaip) 50 % – įmonėse.

Taryba nepritarė Direktyvos 2002/15/EB, „Darbo laiko direktyvos“, įtraukimui į šios direktyvos projekto taikymo sritį, kadangi ji siekia daugiausia dėmesio skirti faktinio vairavimo ir poilsio laiko įgyvendinimui. Be to, „darbo laikas“ negali būti užtikrintai patikrinamas naudojant skaitmeninius tachografus, ir tai apsunkintų patikrinimus keliuose.

2.   Parlamento pakeitimai

Taryba galėjo priimti 27 Parlamento pakeitimą.

Iš dalies buvo priimti 3 (plg. 4 konstatuojamąją dalį), 12, 21–22 (tik dalis dėl „tachografo tipo“) ir 23 pakeitimai.

Taryba galėtų priimti Parlamento 19 pakeitimo nuostatą sumažinti minimalų patikrinimų keliuose patikrintų darbo dienų skaičių iki 15 %. Šiuo atveju gali būti pažymėta, kad Taryba nustatė, kad patikrintų dienų skaičius įmonėse sudarytų 25 % ir įvedė pereinamąjį laikotarpį (iki 2008 m. sausio 1 d.) tam skaičiui padidinti iki 30 % (patikrinimai keliuose) ir 50 % (patikrinimai įmonėse).

Taryba taip pat mano, kad 4 straipsnio 2 dalies a punktas apima 24 pakeitimo turinį. Tarybos nuomone, 28 pakeitimo pagrindinį tikslą apima 4 straipsnio 6 dalis ir 6 straipsnio 4 dalis. 29 pakeitime atspindimą principą apima bendrosios pozicijos 9 straipsnis („rizikos įvertinimo sistema“).

Atsižvelgdama į 42 pakeitimą, Taryba nusprendė įtraukti terminą „kassavaitinio poilsio“ laikotarpis į I priedo A dalies sąrašą.

Taryba nepritarė 7, 63, 18, 20, 25, 31, 39, 40, 41 ir 66 pakeitimams bei toliau minimiems pakeitimams, kartu pridėdama papildomas pastabas:

1, 12, 15, 29, 34 ir 36 pakeitimams, kadangi jais siekiama išplėsti direktyvos projekto taikymo sritį,

Taryba taip pat nepritarė apibrėžimo „vairuotojas“ (13–14 pakeitimai) ir nuostatos dėl transporto priemonių iš trečiųjų šalių (16 pakeitimas) įtraukimui, kadangi, Tarybos nuomone, šį klausimą sprendžia reglamento dėl vairavimo ir poilsio laiko projektas (socialinio suderinimo reglamentas (4)); be to, 32, 33, 35, 36, 37 ir 38 pakeitimuose minimos atitinkamos nuostatos buvo perkeltos į reglamento dėl vairavimo ir poilsio laiko projektą (socialinio suderinimo reglamentas) ir todėl daugiau netaikytinos.

5 pakeitimui, kadangi Tarybos nuomone, 11 straipsnis pakankamai apima šį klausimą,

6 pakeitimui, kadangi Tarybos nuomone, ši nuostata priklauso siūlomo reglamento dėl vairavimo ir poilsio laiko projektui,

11 pakeitimui, kadangi Tarybos nuomone, ši nuostata jau yra numatyta darant nuorodą į Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85,

26 pakeitimui, kadangi Taryba nusprendė šį klausimą palikti vykdančiųjų pareigūnų nuožiūrai,

30 pakeitimui, nors Taryba pabrėžia, kad ne tokia radikali nuostata yra įtraukta į 13 straipsnio b punktą.

III.   IŠVADOS

Taryba mano, kad direktyvos projekto svarbiausių „pagrindinių nuostatų“ atžvilgiu – dėl atliekamų patikrinimų skaičiaus padidinimo nuo 1 % iki 3 % per kitus 6 metus ir dėl patikrinimų keliuose ir įmonėse minimalaus visų patikrintų darbo dienų procentinio skaičiaus nustatymo – atrodo, kad Europos Parlamento ir Tarybos nuomonės labai nesiskiria. Dauguma Tarybos atmestų pakeitimų dabar yra įtraukti į socialinio suderinimo reglamento projektą arba būtų buvę susiję su dideliu direktyvos projekto taikymo srities išplėtimu. Šiomis aplinkybėmis artimiausioje ateityje Taryba tikisi pasiekti susitarimą su Parlamentu dėl šios direktyvos projekto.


(1)  Dok. 8510/04 CODEC 567 TRANS 160 SOC 184.

(2)  OL C 241, 2004 9 28, p. 65.

(3)  Plg.1988 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvos 88/599/EEB dėl Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų tipinių įgyvendinimo kontrolės procedūrų 2 straipsnio 2 dalis (OL L 325, 1998 11 29, p. 55).

(4)  Plg. Tarybos bendroji pozicija, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, ir iš dalies keičianti Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98.


15.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 63/11


BENDROJI NUOMONĖ (EB) Nr. 12/2005

Tarybos priimta 2004 m. gruodžio 9 d.

siekiant priimti … m. …. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2005 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantį Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98

(2005/C 63 E/02)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Kelių transporto srityje, 1985 m. gruodžio 20d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (3) siekiama sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose. Šiose srityse pasiekta pažanga turėtų būti įtvirtinama ir plečiama.

(2)

2002 m. kovo 11d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (4) reikalaujama, kad valstybės narės priimtų priemones, ribojančias maksimalų mobilių darbuotojų savaitės darbo laiką.

(3)

Visose valstybėse narėse iškilo sunkumų bandant vienodai aiškinti, taikyti, vykdyti ir kontroliuoti tam tikras Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 nuostatas dėl vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio trukmės taisyklių kelių transporto vairuotojams, dalyvaujantiems nacionaliniame ir tarptautiniame kelių eisme Bendrijoje, kadangi šios nuostatos suformuluotos nepakankamai aiškiai.

(4)

Pageidautina, kad šios nuostatos būtų vykdomos veiksmingai ir vienodai, nes tai leistų pasiekti jų tikslus ir nesudaryti blogos nuomonės apie taisyklių taikymą. Todėl būtinos aiškesnės ir paprastesnės taisyklės, kurias kelių transporto pramonė ir vykdomosios agentūros galėtų lengviau suprasti, aiškinti ir taikyti.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės dėl darbo sąlygų neturėtų pažeisti darbdavių ir darbuotojų teisės kolektyvinėse derybose ar kitokiu būdu numatyti darbuotojams palankesnes nuostatas.

(6)

Pageidautina aiškiai apibrėžti šio reglamento taikymo sritį, patikslinant įtrauktų transporto priemonių kategorijas.

(7)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas vežimui keliais vien tik Bendrijos viduje arba tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių.

(8)

1970 m. liepos 1 d. Europos susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) su pakeitimais nuostatos ir toliau turėtų būti taikomos krovinių ir keleivių vežimui keliais transporto priemonėmis, registruotomis bet kurioje valstybėje narėje ar šalyje, kuri yra AETR šalis, visai kelionei, kai kelionė yra tarp Bendrijos ir trečiosios šalies, išskyrus Šveicariją ir šalių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, arba per tokią šalį.

(9)

Tais vežimo keliais atvejais, kai transporto priemonės yra registruotos trečiojoje šalyje, kuri nėra AETR šalis, AETR nuostatos turėtų būti taikomos tik tai kelionės daliai, kurios metu transporto priemonė vyksta per Bendriją ar šalis, kurios yra AETR susitarimo šalys.

(10)

Kadangi šio reglamento taikymo sritis apima AETR susitarimo dalyką, Bendrija turi įgaliojimus derėtis ir sudaryti susitarimą.

(11)

Kai pakeitus Bendrijos vidaus taisykles šioje srityje būtina atitinkamai pakeisti ir AETR nuostatas, valstybės narės turėtų imtis bendrų veiksmų, kad toks AETR pakeitimas pagal jo nuostatas būtų padarytas kuo greičiau.

(12)

Išimčių sąrašas turėtų būti atnaujintas, kad atspindėtų kelių transporto pasiekimus per pastaruosius devyniolika metų.

(13)

Siekiant palengvinti aiškinimą ir užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, turėtų būti pateikiami pilni visų pagrindinių sąvokų apibrėžimai. Šiame reglamente pateikta „savaitės“ sąvoka neturėtų kliudyti vairuotojui pradėti darbą bet kurią savaitės dieną.

(14)

Siekiant užtikrinti efektyvų vykdymą, būtina, kad atitinkamos institucijos, atlikdamos tikrinimus keliuose bei po pereinamojo laikotarpio, galėtų įsitikinti, kad patikrinimo dieną ir per ankstesnes 28 dienas buvo tinkamai laikomasi vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių.

(15)

Reikia išaiškinti ir supaprastinti pagrindines vairavimo trukmės taisykles, kad jos būtų vykdomos efektyviai ir vienodai, naudojant skaitmeninius tachografus, kaip nurodyta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (5) ir šiame reglamente. Be to, per nuolatinį komitetą valstybių narių vykdomosios institucijos turėtų siekti bendro sutarimo dėl šio reglamento įgyvendinimo.

(16)

Paaiškėjo, kad vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 taisyklėmis galima sudaryti tokį kasdienio vairavimo trukmės ir pertraukų grafiką, kuris leidžia vairuotojui vairuoti per ilgai be pilnos pertraukos, taip sukeliant pavojų saugiam eismui keliuose ir pabloginant vairuotojo darbo sąlygas. Todėl būtina užtikrinti, kad skiriančių pertraukų eiliškumas būtų išdėstytas taip, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo.

(17)

Šio reglamento tikslas – pagerinti socialines sąlygas darbuotojams, kuriems jis taikomas, taip pat bendrai pagerinti saugų eismą keliuose. To iš esmės siekiama nuostatomis, susijusiomis su maksimalia vairavimo trukme per dieną, per savaitę ir per dvi savaites iš eilės, nuostata, kuri įpareigoja suteikti vairuotojui reguliarų savaitės trukmės poilsį mažiausiai kartą per kiekvieną dviejų iš eilės savaičių trukmės laikotarpį, ir nuostatomis, kurios nurodo, kad jokiomis aplinkybėmis dienos poilsio laikotarpis negali būti trumpesnis nei nepertraukiamas devynių valandų trukmės laikotarpis. Kadangi tos nuostatos garantuoja pakankamą poilsį, ir atsižvelgiant į pastarųjų metų vykdymo praktikos patirtį, sistema sutrumpėjusiai kasdienio poilsio trukmei kompensuoti daugiau nebereikalinga.

(18)

Daugelyje kelių transporto operacijų Bendrijoje dalyje kelionės naudojamas keltas ar geležinkelis. Todėl šiems procesams turėtų būti numatytos aiškios, atitinkamos nuostatos, susijusios su kasdienio poilsio laikotarpiais ir pertraukomis.

(19)

Kadangi padidėjo tarpvalstybinis krovinių ir keleivių vežimas, saugiam eismui keliuose ir patikrinimų keliuose bei įmonėse sustiprinimui pageidautina apimti kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse nustatytus vairavimo trukmės, poilsio ir pertraukų laikotarpius bei nustatyti, ar atitinkamų taisyklių visiškai ir tinkamai laikomasi.

(20)

Transporto įmonių atsakomybė turėtų būti taikoma bent jau toms transporto įmonėms, kurios yra juridiniai ar fiziniai asmenys, ir neturėtų pašalinti procesinių veiksmų prieš fizinius asmenis, kurie yra šio reglamento nuostatų pažeidimų kaltininkai, kurstytojai ar bendrininkai, galimybės.

(21)

Būtina, kad keliose transporto įmonėse dirbantys vairuotojai kiekvienai iš jų pateiktų pakankamai informacijos, kad įmonė galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

(22)

Siekiant skatinti socialinę pažangą ir pagerinti saugų eismą keliuose, kiekviena valstybė narė turėtų išlaikyti savo teisę priimti tam tikras atitinkamas priemones.

(23)

Nacionalinės išimtys turėtų atspindėti kelių transporto sektoriaus pokyčius ir apsiriboti tik tomis dalimis, kurios šiuo metu nepatiria konkurencinio spaudimo.

(24)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles transporto priemonėms, teikiančioms keleivių vežimo reguliariais reisais paslaugas, kai kelionės maršrutas yra ne ilgesnis kaip 50 km. Šios taisyklės turėtų atitinkamai apsaugoti, kad nebūtų pažeidžiama leidžiama vairavimo trukmė bei privalomi poilsio ir pertraukų laikotarpiai.

(25)

Kad nuostatos būtų vykdomos veiksmingai, pageidautina, jog visos šalies ir tarptautiniais reguliariais reisais teikiamos keleivių vežimo paslaugos būtų tikrinamos naudojant standartinę registravimo įrangą.

(26)

Valstybės narės turėtų nustatyti už šio reglamento pažeidimus taikytinų sankcijų taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų vykdomos. Šios sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminuojančios. Į bendras priemonių, kurias gali taikyti valstybės narės, grupę taip pat turėtų būti įtraukta galimybė sulaikyti transporto priemonę, kai nustatomi rimti pažeidimai. Šio reglamento nuostatos, susijusios su sankcijomis ar procesiniais veiksmais, neturėtų turėti poveikio nacionalinėms taisyklėms, nustatančioms įrodinėjimo naštą.

(27)

Siekiant aiškaus ir veiksmingo vykdymo pageidautina už šio reglamento pažeidimus užtikrinti vienodas nuostatas transporto įmonių ir vairuotojų atsakomybei. Priklausomai nuo valstybių narių ši atsakomybė gali pasireikšti baudžiamosiomis, civilinėmis ar administracinėmis sankcijomis.

(28)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti aiškias bendras vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl suderintų veiksmų poreikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(29)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(30)

Siekiant išaiškinti konkrečias transporto įmonių ir vairuotojų pareigas, taip pat skatinti teisinį tikrumą bei palengvinti reikalavimų dėl vairavimo ir poilsio laikotarpių trukmės vykdymą per patikrinimus keliuose, Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 turėtų būti iš dalies pakeistas.

(31)

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl naujos skaitmeninių tachografų įdiegimo datos ir vairuotojų kortelės tinkamumo, Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas.

(32)

Dėl aiškumo ir racionalumo, Reglamentas (EEB) Nr. 3820/1985 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Siekiant suderinti konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose, šis reglamentas nustato vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais. Šiuo reglamentu taip pat siekiama skatinti valstybių narių stebėsenos ir vykdymo praktikos bei kelių transporto pramonės darbo pagerėjimą.

2 straipsnis

1.   Šis reglamentas taikomas vežant keliais:

a)

krovinius, kai maksimalus leistinas transporto priemonės svoris kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 tonos; arba

b)

keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui.

2.   Nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje yra registruota transporto priemonė, šis reglamentas taikomas vežimui keliais:

a)

tik Bendrijoje; ir

b)

tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių.

3.   Tarptautinėms kelių transporto operacijoms, iš dalies vykdomoms už 2 dalyje minėtų teritorijų ribų, vietoje šio reglamento yra taikomas Europos susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), kai jos vykdomos:

a)

transporto priemonėmis, registruotomis Bendrijoje ar šalyse, kurios yra AETR susitarimo šalys, visai kelionei;

b)

transporto priemonėmis, registruotomis trečiojoje šalyje, kuri nėra AETR susitarimo šalis, tik tai kelionės daliai, kurios metu transporto priemonė vyksta per Bendrijos ar šalių, kurios yra AETR susitarimo šalys, teritoriją.

3 straipsnis

Šis reglamentas netaikomas vežimui keliais:

a)

transporto priemonėmis, vežančiomis keleivius reguliariais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų;

b)

transporto priemonėmis, kurių maksimalus leistinas greitis neviršija 30 kilometrų per valandą;

c)

transporto priemonėmis, kurias naudoja ar be vairuotojo nuomojasi ir kontroliuoja ginkluotosios pajėgos, civilinė gynyba, ugniagesiai ir už viešosios tvarkos palaikymą atsakingos pajėgos, kai vežama vykdant šioms tarnyboms paskirtas užduotis;

d)

transporto priemonėmis, naudojamomis esant kritiškoms padėtims ar vykdant gelbėjimo darbus;

e)

specializuotomis medicinos tikslams skirtomis transporto priemonėmis;

f)

specializuotomis avarinėmis transporto priemonėmis, dirbančiomis 100 km spinduliu nuo savo nuolatinės transporto priemonės laikymo vietos;

g)

transporto priemonėmis, kurios išbandomos keliuose turint tikslą jas techniškai patobulinti, remontuoti ar techniškai prižiūrėti, taip pat naujomis ar suremontuotomis, bet nepradėtomis naudoti transporto priemonėmis;

h)

transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių maksimalus leistinas svoris neviršija 7,5 t, ir kroviniai vežami ne komerciniais tikslais;

i)

komercinėmis transporto priemonėmis, pagal valstybės narės, kurioje yra važiuojama, įstatymus turinčiomis istorinį statusą, ir kurios yra naudojamos nekomerciniam keleivių ar krovinių vežimui.

4 straipsnis

Šiame reglamente taikomos šios sąvokos:

a)

„vežimas keliais“ – bet kokia pakrautos ar nepakrautos transporto priemonės kelionė, kai keleiviai ar kroviniai per visą kelionę ar jos dalį vežami visuomeniniam naudojimui skirtais keliais;

b)

„transporto priemonė“– tai motorinė transporto priemonė, vilkikas, priekaba ar puspriekabė arba šių transporto priemonių junginys, kuris toliau apibrėžiamas taip:

„motorinė transporto priemonė“ – tai bet kokia keliais važiuojanti mechaninė savaeigė transporto priemonė, kuri yra kitokia nei nuolatos geležinkelio bėgiais važiuojanti transporto priemonė, įprastai naudojama keleiviams ir kroviniams vežti,

„vilkikas“ – tai bet kokia keliais važiuojanti mechaninė savaeigė transporto priemonė, kuri yra kitokia nei nuolatos geležinkelio bėgiais važiuojanti transporto priemonė, specialiai sukurta vilkti, stumti ar vežti priekabas, puspriekabes, įrenginius ar mašinas,

„priekaba“ – tai transporto priemonė, suprojektuota taip, kad ją būtų galima sujungti su motorine transporto priemone ar vilkiku,

„puspriekabė“ – tai priekaba, neturinti priekinės ašies ir sujungiama taip, kad didžioji jos pačios ir krovinio svorio dalis tenka vilkikui ar motorinei transporto priemonei;

c)

„vairuotojas“ – tai asmuo, vairuojantis transporto priemonę net ir trumpą laiką arba vežamas transporto priemonėje, kad prireikus galėtų ją vairuoti;

d)

„pertrauka“ – tai laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti;

e)

„kiti darbai“ – tai visa veikla, Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio a punkte apibrėžta kaip darbo laikas, išskyrus „vairavimą“, taip pat bet koks darbas tam pačiam ar kitam darbdaviui, atliekamas transporto sektoriuje ar už jo ribų;

f)

„poilsis“ – tai nepertraukiamas laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku;

g)

„kasdienio poilsio laikotarpis“ – tai kasdienis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „reguliarų kasdienio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kasdienio poilsio laikotarpį“:

„reguliarus kasdienio poilsio laikotarpis“ – tai nepertraukiamas mažiausiai 11 valandų poilsio laikotarpis. Kaip alternatyva, šis reguliarus kasdienio poilsio laikotarpis gali būti išskiriamas į du laikotarpius, kai vienas yra mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o kitas – mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis,

„sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis“ – mažiausiai 9 valandų, bet trumpesnis nei 11 valandų, nepertraukiamas poilsio laikotarpis;

h)

„kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai kassavaitinis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „reguliarų kassavaitinio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį“:

„reguliarus kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai mažiausiai 45 valandų nepertraukiamas poilsio laikotarpis,

„sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – mažesnis nei 45 valandų nepertraukiamas poilsio laikotarpis, kuris, laikantis 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, gali būti sutrumpintas iki minimalaus 24 iš eilės einančių valandų laikotarpio;

i)

„savaitė“ – laikas nuo pirmadienio 00.00 valandų iki sekmadienio 24.00 valandos;

j)

„kasdienio vairavimo trukmė“ – tai visas bendras vairavimo laikas nuo vieno kasdienio poilsio laikotarpio pabaigos iki kito kasdienio poilsio laikotarpio pradžios arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio;

k)

„kassavaitinio vairavimo trukmė“ – tai visas bendras savaitės vairavimo laikas;

l)

„maksimalus leistinas svoris“ – tai visiškai sukomplektuotos transporto priemonės maksimalus leistinas darbinis svoris;

m)

„reguliariais reisais teikiamos keleivių vežimo paslaugos“ – tai šalyje ar tarptautiniu mastu teikiamos paslaugos, kaip apibrėžta 1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių (7) 2 straipsnyje;

n)

„darbas su porininkais“ – tai padėtis, kai vairuodamas transporto priemonę vairuotojas dirba su porininkais, jeigu vairavimo laikotarpiais tarp dviejų kasdienio poilsio laikotarpių paeiliui arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio transporto priemonėje yra bent jau dar vienas (kitas) vairuotojas jai vairuoti. Pirmą darbo su porininkais valandą kitam vairuotojui ar vairuotojams dalyvauti nebūtina, tačiau likusį laikotarpį jų dalyvavimas privalomas;

o)

„transporto įmonė“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturinti pelno ar ne pelno bendrovė ar asmenų grupė, arba oficiali įstaiga, turinti savarankišką juridinio asmens statusą arba priklausanti šį statusą turinčiai institucijai, kurios užsiima vežimu keliais samdos pagrindais ir už atlygį arba savo sąskaita;

p)

„vairavimo trukmė“ – tai bendra vairavimo trukmė nuo tada, kai vairuotojas pradeda vairuoti po poilsio laikotarpio ar reguliuojamosios pertraukos iki kito poilsio laikotarpio ar reguliuojamosios pertraukos. Vairavimo trukmė gali būti nepertraukiama arba pertraukiama;

q)

„reguliuojamoji pertrauka“ – tai mažiausiai 15 minučių pertrauka, kuri, priklausomai nuo bendros vairavimo trukmės reguliuojamosios pertraukos pradžioje, sudaro po 5 minutes nuo pusės valandos bendros vairavimo trukmės, ar jos dalies.

II SKYRIUS

EKIPAŽAS, VAIRAVIMO TRUKMĖ, PERTRAUKOS IR POILSIO LAIKOTARPIAI

5 straipsnis

1.   Minimalus pagrindinio vairuotojo amžius turi būti 18 metų.

2.   Minimalus antrojo vairuotojo amžius turi būti 18 metų. Tačiau valstybės narės minimalų antrojo vairuotojo amžių gali sumažinti iki 16 metų, jeigu:

a)

vežimas keliais vykdomas vienoje valstybėje narėje 50 kilometrų spinduliu nuo nuolatinės transporto priemonės laikymo vietos, įskaitant ir vietines administracines teritorijas, kurių centrai yra tame spindulyje;

b)

mažinama dėl profesinio mokymo; ir

c)

laikomasi valstybės narės nacionalinėse taisyklėse nustatytų priėmimo į darbą amžiaus ribų.

6 straipsnis

1.   Kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų.

Tačiau ne daugiau kaip du kartus per tą pačią savaitę kasdienio vairavimo trukmė gali būti pailginta daugiausiai iki 10 valandų.

2.   Kassavaitinio vairavimo trukmė negali viršyti 56 valandų ir maksimalios savaitės darbo laiko trukmės, nustatytos Direktyvoje 2002/15/EB.

3.   Bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 valandų.

4.   Kasdienio ir kassavaitinio vairavimo trukmė apima visą vairavimo trukmę Bendrijos ar trečiosios šalies teritorijoje.

5.   Laikotarpius, apibrėžtus 4 straipsnio e punkte, taip pat laikotarpius, praleistus vairuojant transporto priemonę, naudojamą komercinėms operacijoms, kurioms netaikomas šis reglamentas, vairuotojas turi įregistruoti kaip „kitus darbus“, taip pat jis turi įregistruoti visus „buvimo darbe“ laikotarpius, apibrėžtus Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 3 dalies c punkte, nuo savo paskutinio kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio. Šis įrašas arba atliekamas ranka registracijos lape ar spaudinyje, arba įvedamas panaudojant tachografo rankinio įvedimo mechanizmą.

7 straipsnis

Po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis neima poilsio laikotarpio, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką.

Minimali kiekvieną galimą vairavimo trukmę atitinkanti reguliuojamoji pertrauka yra nustatyta toliau pateikiamoje lentelėje.

Vairavimo trukmė

Minimali reguliuojamoji pertrauka

0–90 minučių

15 minučių

91–120 minučių

20 minučių

121–150 minučių

25 minučių

151–180 minučių

30 minučių

181–210 minučių

35 minučių

211–240 minučių

40 minučių

241–270 minučių (maksimalus)

45 minučių

8 straipsnis

1.   Vairuotojas turi imti kasdienio ir kassavaitinio poilsio laikotarpius.

2.   Per kiekvieną 24 valandų laikotarpį po paskutinio kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio vairuotojas turi būti paėmęs kitą kasdienio poilsio laikotarpį.

Jei 24 valandų laikotarpyje esantis kasdienio poilsio laikotarpis trunka ne trumpiau kaip 9 valandas, bet yra trumpesnis nei 11 valandų, tai jis laikomas sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu.

3.   Kasdienio poilsio laikotarpis gali būti pratęsiamas, kad sudarytų reguliarų arba sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį.

4.   Tarp bet kurių dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių vairuotojas gali turėti daugiausiai tris sutrumpintus kasdienio poilsio laikotarpius.

5.   Nukrypstant nuo 2 dalies, per 30 valandų po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, vairuotojas, dirbantis su porininkais, turi turėti kitą mažiausiai 9 valandų kasdienio poilsio laikotarpį.

6.   Kas dvi paeiliui einančias savaites vairuotojui suteikiami mažiausiai:

du reguliarūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai, arba

vienas reguliarus kassavaitinio poilsio laikotarpis ir vienas sutrumpintas mažiausiai 24 valandų kassavaitinio poilsio laikotarpis; tačiau sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiu, kuriuo visu iš karto galima pasinaudoti iki baigsis trečioji savaitė po tos savaitės, kai buvo sumažinta poilsio trukmė.

Kassavaitinio poilsio laikotarpis prasideda ne vėliau kaip praėjus 24 valandoms nuo paskutinio kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos.

7.   Poilsis, panaudotas kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį, pridedamas prie kito ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio laikotarpio laiko.

8.   Kasdienio poilsio ir sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne transporto priemonės nuolatinio laikymo vietoje galima pasinaudoti transporto priemonėje, jei joje kiekvienam vairuotojui yra įrengtos tinkamos miegojimo vietos, o transporto priemonė stovi vietoje.

9.   Kassavaitinio poilsio laikas, kuris prasideda vieną savaitę ir baigiasi kitą, gali būti priskirtas vienai ar kitai iš tų savaičių, bet ne abiem.

9 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo 8 straipsnio nuostatų, kai vairuotojas lydi keltu ar traukiniu vežamą transporto priemonę, ir naudojasi kasdieniu poilsio laikotarpiu, šis laikotarpis negali būti pertraukiamas kita veikla, bendrai neviršijančia vienos valandos, daugiau kaip du kartus.

2.   Per 1 dalyje minėtus poilsio laikotarpius vairuotojui sudaromos sąlygos ilsėtis gulte ar miegamojoje vietoje.

III SKYRIUS

ĮMONIŲ ATSAKOMYBĖ

10 straipsnis

1.   Transporto įmonė nemoka samdomiems arba jai patikėtiems vairuotojams jokių mokėjimų, netgi premijų ar priedų prie atlyginimo už nuvažiuotą atstumą ir (arba) vežamų krovinių kiekį, jei šių mokėjimų pobūdis kelia grėsmę saugiam eismui keliuose.

2.   Transporto įmonė taip organizuoja 1 dalyje minėtų vairuotojų darbą, kad vairuotojai galėtų laikytis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 ir šio reglamento II skyriaus nuostatų. Transporto įmonė suteikia vairuotojui išsamius nurodymus ir atlieka reguliarius patikrinimus, kad užtikrintų Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 ir šio reglamento II skyriaus nuostatų laikymąsi.

3.   Transporto įmonė atsako už jos vairuotojų padarytus pažeidimus, net jei jie buvo padaryti kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje.

Nepažeidžiant valstybių narių teisės taikyti transporto įmonėms visišką atsakomybę, valstybės narės gali laikyti šias įmones atsakingomis priklausomai nuo to, ar jos pažeidė 1 ir 2 dalių nuostatas. Valstybės narės gali svarstyti bet kokius įrodymus, kad transporto įmonė negali būti pagrįstai laikoma atsakinga už padarytą pažeidimą.

4.   Įmonės, krovinių siuntėjai, ekspeditoriai, kelionių organizatoriai, pirminiai rangovai, subrangovai ir vairuotojų įdarbinimo agentūros užtikrina, kad sutartimi nustatytame važiavimo trukmės plane būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų.

5.

a)

Transporto įmonė, naudojanti transporto priemones, kuriose įrengti tachografai pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedą, ir kurioms taikomas šis reglamentas, užtikrina:

i)

kad visi duomenys iš transporto priemonės ar vairuotojo kortelės būtų perkeliami taip dažnai, kaip tai nustatė valstybė narė. Be to, transporto įmonė atitinkamus duomenis perkelia dažniau, kad užtikrintų, jog visi duomenys apie įmonės ar jos vardu atliktą veiklą būtų perkelti;

ii)

kad visi iš transporto priemonės ir vairuotojo kortelės perkelti duomenys būtų saugomi ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo jų įregistravimo, ir kad tikrinančio pareigūno prašymu jie būtų tiesiogiai ar per nuotolį prieinami įmonėje.

b)

Taikant šią dalį „duomenų perkėlimas“ aiškinamas pagal apibrėžimą, pateiktą Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedo I skyriaus 5 punkte.

c)

Laikydamasi 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, Komisija nustato maksimalų laikotarpį, per kurį atitinkami duomenys perkeliami pagal pirmiau nurodyto a punkto i papunktį.

IV SKYRIUS

IŠIMTYS

11 straipsnis

Valstybė narė tik jos teritorijoje vykdomiems vežimams keliais gali leisti ilgesnius minimalius pertraukų ir poilsio laikotarpius arba trumpesnę maksimalią vairavimo trukmę nei nurodyta 6–9 straipsniuose. Nepaisant to, šis reglamentas ir toliau taikomas vairuotojams, dalyvaujantiems tarptautinėse transporto operacijose.

12 straipsnis

Tais atvejais, kai saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus ir siekiant sudaryti galimybes transporto priemonei pasiekti sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas gali tiek nukrypti nuo 6–9 straipsnių reikalavimų, kad užtikrintų asmenų, pačios transporto priemonės ar jos krovinio saugumą. Atvykęs į sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas nedelsiant tachografo registracijos lape ar spaudinyje arba darbo grafike ranka įrašo šio nukrypimo priežastį.

13 straipsnis

1.   Nepažeidžiant 1 straipsnyje nustatytų tikslų, kiekviena valstybė narė savo teritorijoje arba, suinteresuotoms valstybėms sutikus, kitos valstybės narės teritorijoje gali leisti išimtis dėl 5–9 straipsnių, kai vežama tokiomis transporto priemonėmis:

a)

valstybės institucijoms priklausančiomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis, jeigu vykdomas vežimas nekonkuruoja su privačiomis transporto įmonėmis;

b)

žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės įmonių naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis kroviniams 100 km spinduliu nuo įmonės buvimo vietos išvežioti, kai tai sudaro šių įmonių verslo dalį;

c)

žemės ūkio ir miško darbams skirtais traktoriais atliekant žemės ūkio ir miško darbus 100 km spinduliu nuo įmonės, kuriai priklauso ši transporto priemonė arba kuri ją nuomojasi ar nuomoja, buvimo vietos;

d)

maksimalaus leistino 7,5 t svorio neviršijančiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurias universaliųjų paslaugų teikėjai, apibrėžti 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (8) 2 straipsnio 13 punkte, naudoja siuntoms pristatyti teikiant universaliąją paslaugą arba vairuotojas juos naudoja savo darbui reikalingoms medžiagoms ir įrangai vežti. Šios transporto priemonės naudojamos tik 50 km spinduliu nuo įmonės buvimo vietos ir su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinis vairuotojo darbas;

e)

transporto priemonėmis, naudojamomis tik salose, kurių plotas neviršija 2 300 kvadratinių kilometrų ir kurios su likusia šalies teritorija nėra sujungtos tiltu, brasta ar tuneliu, kuriais galėtų važiuoti motorinės transporto priemonės;

f)

gamtinėmis ar suskystintomis dujomis arba elektra varomomis transporto priemonėmis, kurių maksimalus leistinas svoris, įskaitant priekabos ar puspriekabės svorį, neviršija 7,5 tonos, ir kurios naudojamos kroviniams vežti 50 km spinduliu nuo įmonės buvimo vietos;

g)

transporto priemonėmis, naudojamomis mokymui vairuoti ar laikant egzaminą vairuotojo pažymėjimui įgyti, su sąlyga, kad jos nėra naudojamos kroviniams ar keleiviams vežti komerciniais tikslais;

h)

su kanalizacijos sistemų, apsaugos nuo potvynių ir vandens tiekimo tarnybomis, kelių priežiūra ir kontrole, buitinių atliekų surinkimu nuo namų ar atliekų laidojimu susijusiomis transporto priemonėmis;

i)

nuo 10 iki 17 vietų turinčiomis transporto priemonėmis, skirtomis keleiviams vežti tik nekomerciniais tikslais;

j)

specializuotomis transporto priemonėmis, skirtomis cirko ir pramoginiams parko įrenginiams vežti;

k)

išvažiuojamiesiems projektams įgyvendinti specialiai įrengtomis transporto priemonėmis, kurios stovėjimo metu tiesiogiai naudojamos kaip mokomosios patalpos;

l)

transporto priemonėmis, naudojamomis pienui surinkti iš ūkių ir pieno tarai tiems ūkiams grąžinti arba gyvūnų šėrimui skirtiems pieno produktams;

m)

specializuotomis pinigus ir (arba) vertybes vežančiomis transporto priemonėmis;

n)

transporto priemonėmis, vežančiomis gyvūninės kilmės atliekas ir ne žmonių maistui skirtas gyvūnų skerdienas;

o)

tik centrinių infrastruktūrų, tokių kaip uostai, tarptautiniai uostai ir geležinkelio terminalai, keliuose naudojamomis transporto priemonėmis.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie išimtis, padarytas pagal 1 dalies nuostatas, o Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

3.   Jei tai nekelia pavojaus 1 straipsnyje nustatytiems tikslams ir užtikrinama atitinkama vairuotojų sauga, valstybė narė, gavusi Komisijos leidimą, gali savo teritorijoje taikyti nedideles išimtis iš šio reglamento nuostatų transporto priemonėms, naudojamoms iš anksto numatytose teritorijose, kuriose gyventojų tankumas yra mažesnis nei 5 asmenys viename kvadratiniame kilometre, šiais atvejais:

išimtis, susijusias su pertraukomis, vidaus reguliariaisiais reisais teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms, kai jų darbo planą patvirtina valdžios institucijos, ir

toms sau, pasamdžius ar už atlygį atliekamoms vežimo operacijoms, kurios neturi poveikio vieningai rinkai bei yra būtinos tos teritorijos konkretiems pramonės sektoriams prižiūrėti, ir jei šio reglamento leidžiančiomis nukrypti nuostatomis nustatyta spindulio riba yra 100 km.

Pagal šią išimtį vežimas keliu gali apimti kelionę į teritoriją, kurioje gyventojų tankumas yra ne mažesnis kaip 5 asmenys viename kvadratiniame kilometre, tik tuo atveju, kai toje teritorijoje kelionė pradedama arba užbaigiama. Visų šių priemonių pobūdis ir taikymo sritis turi būti proporcingi.

14 straipsnis

1.   Valstybės narės, Komisijai leidus, gali padaryti išimtis dėl 6–9 straipsnių taikymo transporto operacijoms, vykdomoms išskirtinėmis sąlygomis, jei šios išimtys nepažeidžia 1 straipsnyje nustatytų tikslų.

2.   Skubiais atvejais valstybės narės gali suteikti laikiną išimtį ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, ir apie tai jos nedelsdamos turi pranešti Komisijai

3.   Komisija kitoms valstybėms narėms praneša apie visas pagal šį straipsnį padarytas išimtis.

15 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad 3 straipsnio a punkte nurodytų transporto priemonių vairuotojams būtų taikomos nacionalinės taisyklės, numatančios atitinkamą apsaugą leidžiamos vairavimo trukmės ir privalomų pertraukų bei poilsio laikotarpių srityje.

V SKYRIUS

KONTROLĖ IR SANKCIJOS

16 straipsnis

1.   Kai transporto priemonėje nėra pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3821/85 įrengto tachografo, šio straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos:

a)

reguliariaisiais reisais šalies viduje teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms; ir

b)

reguliariais tarptautiniais reisais teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms, kurių galiniai maršruto sustojimai yra ne toliau kaip už 50 km tiesia kryptimi nuo dvi valstybes nares skiriančios sienos, o maršrutas neviršija 100 km.

2.   Transporto įmonė sudaro vežimo paslaugos tvarkaraštį ir darbo grafiką, kuriame nurodoma kiekvieno vairuotojo pavardė, nuolatinė jo gyvenamoji vieta ir iš anksto sudarytas įvairių vairavimo, kitų darbų, pertraukų ir kitų vairuotojo buvimo darbe laikotarpių planas.

Kiekvienas 1 dalyje nurodytai paslaugai atlikti paskirtas vairuotojas turi turėti išrašą iš darbo grafiko ir tvarkaraščio kopiją.

3.   Darbo grafikas:

a)

turi apimti visus 2 dalyje minimam laikotarpiui, apimančiam ankstesnes 28 dienas, nustatytus duomenis; šie duomenys turi būti reguliariai atnaujinami, o atnaujinimo laikotarpis neturi viršyti vieno mėnesio;

b)

turi būti pasirašytas transporto įmonės vadovo ar jam atstovauti įgalioto asmens;

c)

transporto įmonėje turi būti saugomas vienerius metus nuo juo apimto laikotarpio pabaigos. Susijusiems vairuotojams paprašius, transporto įmonė išduoda jiems darbo grafikų išrašus; ir

d)

turi būti parodomas ir perduodamas, kai to paprašo įgaliotas tikrinantis pareigūnas.

17 straipsnis

1.   Valstybės narės, naudodamos Sprendime 93/173/EEB (9) nustatytą tipinę formą, pateikia Komisijai būtiną informaciją, kad Komisija kas dveji metai galėtų parengti ataskaitą apie šio reglamento ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 taikymą bei pasiekimus susijusiose srityse.

2.   Ši informacija perduodama Komisijai ne vėliau kaip iki metų, einančių po atitinkamo dvejų metų laikotarpio pabaigos, rugsėjo 30 d.

3.   Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai per 13 mėnesių po atitinkamo dvejų metų laikotarpio pabaigos.

18 straipsnis

Valstybės narės priima šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones.

19 straipsnis

1.   Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 pažeidimus, ir imasi visų reikiamų priemonių, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminuojančios. Nei vienam šio reglamento ar Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatų pažeidimui netaikoma daugiau kaip viena sankcija ar procedūra. Apie šias priemones ir sankcijų taikymo taisykles valstybės narės praneša Komisijai iki 29 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos dienos. Komisija atitinkamai informuoja kitas valstybes nares.

2.   Valstybė narė įgalioja kompetentingas institucijas taikyti sankcijas įmonei ir (arba) vairuotojui už jos teritorijoje nustatytą šio reglamento pažeidimą, už kurį sankcija dar nebuvo taikyta, net ir tuo atveju, jei šis pažeidimas padarytas kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje.

Išimties tvarka, kai nustatomas pažeidimas:

kuris buvo padarytas ne atitinkamos valstybės narės teritorijoje, ir

kurį padarė kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigta įmonė ar vairuotojas, kurio darbo vieta yra kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje,

valstybė narė iki 2009 m. sausio 1 d. gali, užuot taikiusi sankciją, apie pažeidimą pranešti valstybės narės ar trečiosios šalies, kurioje yra įsteigta įmonė ar kurioje yra vairuotojo darbo vieta, kompetentingai institucijai.

3.   Kiekvienu atveju, kai valstybė narė pradeda procesinius veiksmus ar taiko sankciją už konkretų pažeidimą, ji raštu pateikia vairuotojui raštu tinkamus to įrodymus.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad proporcingų sankcijų sistema, kuri gali apimti ir finansines sankcijas, galiotų šio reglamento ar Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatas pažeidžiančioms įmonėms, susijusiems siuntėjams, ekspeditoriams, kelionių organizatoriams, pirminiams rangovams, subrangovams ir vairuotojų įdarbinimo agentūroms.

20 straipsnis

1.   Vairuotojas privalo saugoti visus su sankcijomis ar procesinių veiksmų inicijavimu susijusius valstybės narės jam pateiktus įrodymus tol, kol pagal šį reglamentą tas pats šio reglamento pažeidimas daugiau negali būti kitų procesinių veiksmų ar sankcijos priežastis.

2.   Paprašius vairuotojas pateikia 1 dalyje minėtus įrodymus.

3.   Daugiau nei vienoje transporto įmonėje dirbantis vairuotojas kiekvienai įmonei pateikia pakankamai informacijos, kad ji galėtų laikytis II skyriaus nuostatų.

21 straipsnis

Kai valstybė narė nusprendžia, kad buvo padarytas šio reglamento pažeidimas, aiškiai galintis kelti pavojų saugiam eismui keliuose, jai suteikiama teisė sulaikyti susijusią transporto priemonę iki to laiko, kol bus pašalinta pažeidimo priežastis. Valstybės narės gali priversti vairuotoją pasinaudoti kasdienio poilsio laikotarpiu. Jos taip pat gali atšaukti, laikinai sustabdyti ar apriboti šioje valstybėje narėje įsteigtos įmonės licenciją arba atšaukti, laikinai sustabdyti ar apriboti vairuotojo pažymėjimą. 24 straipsnio 2 dalyje nurodytas komitetas suformuoja gaires, kurių tikslas – skatinti suderintą šio straipsnio taikymą.

22 straipsnis

1.   Valstybės narės padeda viena kitai taikyti šio reglamento nuostatas ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi.

2.   Kompetentingos valstybių narių institucijos nuolat keičiasi visa turima informacija apie:

a)

II skyriuje nustatytų taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro ne šalies gyventojai, ir už tuos pažeidimus paskirtas sankcijas;

b)

sankcijas, kurias valstybė narė paskiria savo rezidentams už kitose valstybėse narėse padarytus pažeidimus.

3.   Valstybės narės nuolat siunčia Komisijai atitinkamą informaciją apie nacionalinį šio reglamento aiškinimą ir taikymą, o Komisija sudaro galimybę šia informacija elektronine forma naudotis kitoms valstybėms narėms.

23 straipsnis

Bendrija gali pradėti bet kokias derybas su trečiosiomis šalimis, kurių gali reikėti, kad būtų įgyvendintas šis reglamentas.

24 straipsnis

1.   Komisijai padeda Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas Komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

25 straipsnis

1.   Valstybės narės prašymu ar savo iniciatyva Komisija:

a)

tiria atvejus, kai atsiranda skirtumų taikant ir vykdant šio reglamento nuostatas, ypač dėl vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių;

b)

išaiškina šio reglamento nuostatas, kad kuo greičiau būtų susitarta dėl bendro požiūrio.

2.   1 dalyje nurodytais atvejais Komisija, laikydamasi 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima sprendimą dėl rekomenduojamo požiūrio. Apie savo sprendimą Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Šiame reglamente vartojami... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. … dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 (10) 4 straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai.

2.

3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Tachografas instaliuojamas ir naudojamas valstybėje narėje registruotose transporto priemonėse, skirtose keleiviams ir kroviniams vežti keliais, išskyrus Reglamento (EB) Nr. … (11) 3 straipsnyje ir 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas transporto priemones. Transporto priemonės, kurioms netaikomas Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85, tačiau kurioms daugiau nebetaikomos išimtys pagal Reglamentą (EB) Nr. … (11), šio reikalavimo turi pradėti laikytis iki 2007 m. gruodžio 31 d.

2.   Nuo šio reglamento nuostatų taikymo valstybės narės gali atleisti Reglamento (EB) Nr. … (11) 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse paminėtas transporto priemones.

3.   Gavusios Komisijos leidimą, nuo šio reglamento nuostatų taikymo valstybės narės gali atleisti transporto priemones, naudojamas Reglamento (EB) Nr. … (11)14 straipsnyje nurodytoms transporto operacijoms.“

3.

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Įmonė chronologine tvarka ir įskaitoma forma saugo registracijos lapus ir spaudinius, kurie buvo padaryti laikantis 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ne mažiau kaip metus po jų panaudojimo ir, suinteresuotam vairuotojui paprašius, išduoda jų kopijas. Suinteresuotam vairuotojui paprašius įmonė taip pat išduoda iš šio vairuotojo kortelės perkeltų duomenų kopijas bei šių kopijų spausdintus lapus. Įgaliotam tikrinančiam pareigūnui paprašius, registracijos lapai, spaudiniai ir perkelti duomenys jam parodomi arba perduodami.“

4.

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Kai vairuotojo kortelė yra sugadinta, blogai veikia ar vairuotojas ją prarado, vairuotojas:

i)

kelionės pradžioje atspausdina savo vairuojamos transporto priemonės duomenis ir į šį spaudinį įrašo:

a)

vairuotojo tapatybę parodančius duomenis (pavardę, vairuotojo kortelės ar pažymėjimo numerį), ir pasirašo;

b)

laikotarpius, minėtus 3 dalies antros įtraukos b, c ir d punktuose.

ii)

kelionės pabaigoje atspausdina informaciją, susijusią su tachografo registruojamais laikotarpiais, įrašo visus kito darbo, buvimo darbe ir poilsio laikotarpius, kadangi kelionės pradžioje atspausdintame spaudinyje nėra tachografo registruojamų įrašų, ir tame dokumente pažymi duomenis, leidžiančius nustatyti vairuotojo tapatybę (pavardę, vairuotojo kortelės ar pažymėjimo numerį), ir pasirašo.“

2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jei vairuotojas negali naudoti transporto priemonėje sumontuoto įrenginio, kadangi kurį laiką nebūna transporto priemonėje, 3 straipsnio antros įtraukos b, c ir d punktuose minėti laikotarpiai:

i)

ranka, automatine rašymo priemone ar kitu būdu įskaitomai įrašomi lape, jo nesutepant, jei transporto priemonėje yra sumontuotas I priedo reikalavimus atitinkantis tachografas; arba

ii)

jei transporto priemonėje yra sumontuotas IB priedo reikalavimus atitinkantis tachografas, įrašomi į vairuotojo kortelę naudojant tachometro rankinį perjungimo mechanizmą.

Kai transporto priemonėje, kurioje yra sumontuotas IB priedo reikalavimus atitinkantis tachografas, yra daugiau nei vienas vairuotojas, jie užtikrina, kad jų vairuotojo kortelės būtų įdedamos į reikiamą tachografo kortelių skaitymo įtaiso angą.“

3 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

„b)

„kiti darbai“ – tai kita nei vairavimas veikla, kaip apibrėžta 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (12) 3 straipsnio a punkte, taip pat bet koks darbas tam pačiam ar kitam darbdaviui transporto sektoriaus ar už jo ribų; ji turi būti žymima po atžyma „#“;

(c)

„buvimas darbe“, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio b punkte, turi būti žymimas po atžyma „#“.

4 dalis panaikinama.

7 dalis pakeičiama taip:

„7.

a)

Jei vairuotojo vairuojamoje transporto priemonėje yra sumontuotas I priedo reikalavimus atitinkantis tachografas, tikrinančiam pareigūnui paprašius, vairuotojas turi būti pasiruošęs parodyti:

i)

einamosios savaitės ir ankstesnių 15 dienų vairuotojo naudotus registracijos lapus;

ii)

vairuotojo kortelę, jei turi, ir

iii)

visus einamą dieną ir per ankstesnes 15 dienų ranka darytus įrašus ir spaudinius pagal šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. … (13) reikalavimus.

Tačiau po 2008 m. sausio 1 d. i ir iii punktuose nurodyti laikotarpiai turi apimti einamą dieną ir ankstesnes 28 dienas.

b)

Kai vairuotojo vairuojamoje transporto priemonėje yra sumontuotas IB priedo reikalavimus atitinkantis tachografas, tikrinančiam pareigūnui paprašius, vairuotojas turi būti pasiruošęs parodyti:

i)

savo asmeninę vairuotojo kortelę;

ii)

visus einamą dieną ir per ankstesnes 15 dienų ranka darytus įrašus ir spaudinius pagal šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. … (13) reikalavimus; ir

iii)

registracijos lapus, atitinkančius ii punkte nurodytą laikotarpį, kurio metu jis vairavo transporto priemonę, kurioje yra sumontuotas I priedo reikalavimus atitinkantis tachografas.

Tačiau po 2008 m. sausio 1 d. ii punkte nurodyti laikotarpiai turi apimti einamą dieną ir ankstesnes 28 dienas.

c)

Kaip laikomasi Reglamento (EB) Nr. … (13) reikalavimų, įgaliotas tikrinantis pareigūnas gali patikrinti analizuodamas registracijos lapus, rodomus ar atspausdintus duomenis, kuriuos užregistravo tachografas ar vairuotojo kortelė arba, neturint šios galimybės, analizuojant visus kitus papildomus dokumentus, nurodytus 16 straipsnio 2 ir 3 punktuose, galinčius patvirtinti, jog nesilaikoma nuostatos reikalavimų.“

27 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2135/98 iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„1.

a)

Po 2005 m. rugpjūčio 5 d. pirmą kartą pradedamose eksploatuoti transporto priemonėse turi būti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedo reikalavimų sumontuotas tachografas“.

2.

2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad vairuotojo korteles jos galės išduoti ne vėliau kaip iki 2005 m. gegužės 5 d.“

28 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85 panaikinamas.

Nepaisant to, jo 5 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys ir toliau taikomos iki 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB dėl tam tikrų transporto priemonių, skirtų kroviniams ar keleiviams vežti, vairuotojų pirminės kvalifikacijos ir reguliaraus mokymo (14) 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų datų.

29 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus 27 straipsnį, kuris įsigalioja dvidešimtą dieną po paskelbimo dienos.

Jis taikomas... (15).

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 221, 2002 9 17, p. 19.

(2)  2003 m. sausio 14 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 38 E, 2004 2 12, p. 152), 2004 m. gruodžio 9 d. Tarybos bendroji nuomonė ir ... Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 370, 1985 12 31, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB (OL L 226, 2003 9 10, p. 4).

(4)  OL L 80, 2002 3 23, p. 35.

(5)  OL L 370, 1985 12 31, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 432/2004 (OL L 71, 2004 3 10, p. 3).

(6)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(7)  OL L 74, 1992 3 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(8)  OL L 15, 1998 1 21, p. 14. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(9)  OL L 72, 1993 3 25, p. 33.

(10)  OL L......“

(11)  Šis reglamentas.

(12)  OL L 80, 2002 3 23, p. 35.“

(13)  Šis reglamentas.

(14)  OL L 226, 2003 9 10, p. 4. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).

(15)  Suėjus trims mėnesiams nuo paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos.


TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I.   ĮVADAS

Procedūra

Pagal bendro sprendimo procedūrą (EB Sutarties 251 straipsnis) 2003 m. sausio 14 d. Europos Parlamentas priėmė nuomonę (1) dėl 2001 m. spalio 12 d. Komisijos pateikto pasiūlymo. Po to 2003 m. rugpjūčio 12 d. Komisija pateikė iš dalies pakeistą pasiūlymą.

Lyginant su pradiniu pasiūlymu, į iš dalies pakeistą pasiūlymą buvo įtraukta daugelis Europos Parlamento priimtų pakeitimų, taip pat atsižvelgta į jau anksčiau Tarybos organų atliktą darbą.

Reglamento projektu siekiama pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, būtent Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (2). Šis pastarasis reglamentas iki šiol reglamentavo vairuotojų profesionalų vairavimo ir poilsio trukmę bei pertraukas. Taip pat reglamento projekte siūloma iš dalies pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 3821/85, pirmiausia siūlant techninius aspektus, susijusius su skaitmeninio tachografo įvedimu. Jame taip pat numatytas šios naujos įrangos įvedimo galutinio termino atidėjimas bei vairuotojų kortelių prieinamumas.

2004 m. gruodžio 9 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją. Atlikdama savo darbą, Taryba taip pat atsižvelgė į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (3).

Pagrindiniai reglamento projekto tikslai

Reglamento projektu siekiama:

pritaikyti vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio trukmės mechanizmą, siekiant pagerinti transporto sektoriuje vairuotojų profesionalų darbo sąlygas, tuo pat metu atsižvelgiant į įgytą suvokimą apie kelių eismo saugos ir vairuotojų profesionalų vairavimo trukmės sąveiką,

užtikrinti, kad skaitmeninio tachografo įdiegimas leistų veiksmingai vykdyti atitinkamas taisykles. Atidedant privalomo įrengimo galutinį terminą, atsižvelgiama į pramonės pajėgumus tiekti naują prietaisą.

Šiuo teisės akto projektu labai prisidedama prie kelių eismo saugos stiprinimo; faktiškai jo priėmimas – tai didelis žingsnis į priekį, siekiant ES tikslo – iki 2010 m. perpus sumažinti mirties atvejus avarijų keliuose metu.

II.   BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

2001 m. spalio 12 d. Komisija pateikė savo pradinį pasiūlymą kaip atsaką aiškiai suvokiamam ir skubiam poreikiui išaiškinti, supaprastinti bei atnaujinti Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 nuostatas. Nagrinėdama šį pasiūlymą, nuo pat šio proceso pradžios Taryba susidūrė su problema, kaip atrasti nerimą keliančių dalykų, susijusių su kelių eismo sauga, socialiniais aspektais, ir pramonės lankstumo pusiausvyrą. Tai buvo nelengva užduotis, sukėlusi ilgalaikes Tarybos organų diskusijas. Galutinį susitarimą Taryboje, kaip atspindėta jos bendrojoje pozicijoje, palengvino 2003 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos pateiktas iš dalies pakeistas pasiūlymas.

Taryba laikosi nuomonės, kad jos bendroji pozicija suteikia reikšmingą papildomą naudą, lyginant su šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Faktoriai, suteikiantys tokią papildomą naudą, yra šie:

minimali nepertraukiamo kasdienio poilsio trukmė padidinama nuo 8 iki 9 valandų,

maksimalus vairavimo laikas per kalendorinę savaitę sumažinamas iki 56 valandų (šiuo metu galima vairuoti iki 74 valandų per vieną kalendorinę savaitę),

per dvi savaites iš eilės vairuotojas privalo išnaudoti ne mažiau kaip vieną savaitinio poilsio trukmę, kurią sudaro ne mažesnis kaip 45 nenutrūkstamų valandų laikotarpis,

valstybėms narėms yra sukurta teisinė sistema, jeigu taikomos šios konkrečios sąlygos:

=

laikinas transporto priemonės sustabdymas,

=

įmonės licencijos panaikinimas, laikinas sustabdymas arba apribojimas,

=

vairuotojui priklausančio vairuotojo pažymėjimo panaikinimas, laikinas sustabdymas arba apribojimas.

Gairės, siekiant skatinti darnų šių nuostatų taikymą, bus parengtos vadovaujantis komitologijos procedūra;

laikotarpis, kuriuo įgyvendinantys pareigūnai gali veiksmingai atlikti tikrinimą, gerokai padidinamas – nuo „einamosios savaitės ir paskutinės ankstesniosios savaitės vairavimo dienos“ iki „einamosios savaitės ir pastarųjų 15 dienų“. Nuo 2008 m. sausio 1 d. šis laikotarpis dar labiau prailginamas, iki „einamosios dienos ir pastarųjų 28 dienų“. Šios nuostatos leidžia įgyvendinantiems pareigūnams pasinaudoti skaitmeninio tachografo galimybėmis,

sumažinamas bendrų išimčių skaičius ir jų taikymo sritis,

valstybių narių kompetentingoms institucijoms bus suteikta teisė taikyti sankcijas už jų teritorijoje aptiktą pažeidimą, net jeigu šis pažeidimas buvo padarytas už jų teritorijos ribų,

kiti transporto grandinės dalyviai, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti laikomi bendrai atsakingais už pažeidimus.

Taryba taip pat primena, kad skaitmeninio tachografo įvedimo (t. y. šios įrangos įrengimo visose sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse) galutinį terminą pratęsė 1 metams, iki 2005 m. rugpjūčio 5 d. (pagal 27 straipsnį), atsižvelgdama į praktines problemas. Be to, Tarybos bendroji pozicija, keisdama atitinkamą dokumentą (Reglamentą (EEB) Nr. 3821/85), numato tam tikrus patobulinimus, susijusius su šios įrangos veikimu.

Europos Parlamento siūlomi pakeitimai

Taryba galėjo visiškai priimti daugelį Parlamento siūlomų pakeitimų, būtent 1, 2, 7, 21, 25, 26, 27, 30, 32, 33, 37, 41, 44, 47, 52, 53 pakeitimus. Be to, Taryba pritarė, nors ir skirtinga formuluote, 3 (11 konstatuojamosios dalies), 5, 6, 31, 34, 43, 48, 54, 62 (25 straipsnio iii punkto), 65 ir 66 pakeitimams.

Taryba galėjo iš dalies pritarti 4, 12, 17, 18, 107 pakeitimams (kaip kompromisinę, Taryba priėmė nuostatą, kad tik sutrumpinto savaitinio poilsio laikotarpiu galima ilsėtis transporto priemonėje) ir 45 pakeitimui (Taryba mano, kad 8 straipsnio 6 dalyje ir 8 straipsnio 7 dalyje esančios nuostatos yra maždaug lygiavertės).

Dėl 39 pakeitimo Taryba pasirinko kitokį šios problemos sprendimo būdą; tai atspindėta 6 straipsnio 5 dalyje.

Iš tų pakeitimų, kurių Komisija neįtraukė į savo pakeistą pasiūlymą, Taryba vis tik priėmė 20 ir 58 pakeitimus.

Taryba atmetė 8, 11, 14, 89, 19, 22, 28, 78, 42, 51, 55, 56, 61, 67, 69 ir 70 pakeitimus. Be to, Taryba atmetė pakeitimų sąrašą, kuris yra atspindėtas toliau, kartu su paaiškinamosiomis pastabomis:

49 pakeitimas; reikėtų pažymėti, kad Tarybos nuostatą šiuo konkrečiu klausimu sudaro 10 straipsnio 5 dalies a punkto ii papunkčio ir 20 straipsnio nuostatos – šiame vėlesniame straipsnyje būtent atsižvelgiama į Parlamento pateiktą nuomonę dėl padėties, kai vairuotojas dirba daugiau nei vienoje transporto įmonėje,

9 pakeitimas – nors Taryba ir sutinka, kad įgyvendinantys pareigūnai turėtų galėti tikrinti einamąją dieną ir 28 dienas prieš ją, ji mano, kad įgyvendinantys pareigūnai neturėtų būti absoliučiai įpareigojami tai daryti, leidžiant jiems patiems nuspręsti dėl tikrinimo,

dėl 10 pakeitimo – Taryba laikosi nuomonės, kad šiame reglamente turėtų būti skiriamas dėmesys vairavimo ir poilsio trukmei, o ne darbo laikui, kaip visumai,

dėl 13 pakeitimo – reikėtų pažymėti, kad Taryba įtraukė iš dalies panašią nuostatą į 6 straipsnio 2 dalį,

dėl 15 ir 16 pakeitimų, susijusių su AETR susitarimu ir kurie yra susiję su 4 pakeitimu, Taryba laikosi nuomonės, kad jai priklausantis problemos sprendimo būdas užtikrina lygiavertę apsaugą,

dėl 23 ir 24 pakeitimo, susijusių su išimtimis tam tikroms transporto priemonių kategorijoms, Taryba įtraukė šias kategorijas į 13 straipsnį, tad valstybės narės gali taikyti išimtis šių kategorijų transporto priemonėms savo valstybės teritorijoje,

dėl 29 pakeitimo – Taryba laikosi nuomonės, kad „vairavimo trukmės“ sąvokos apibrėžimas nėra būtinas,

35 pakeitimas: Tarybos nuomone į šį minimalų amžių turėtų būti kreipiamas dėmesys atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, susijusiuose su vairuotojo pažymėjimais ir vairuotojų profesionalų mokymu,

dėl 83 pakeitimo – Taryba 7 straipsnyje siūlo panašią sistemą, kuri skirta tai pačiai eismo saugumo problemai, tačiau kurią, jos nuomone, lengviau taikyti bei tikrinti,

57 pakeitimas – vis dėlto Taryba pažymi, kad du šio pakeitimo elementai yra įtraukti į bendrosios pozicijos 13 straipsnio k ir m punktus,

dėl 59 pakeitimo – Taryba nurodo, kad tam tikru mastu šiai konkrečiai situacijai tinka 13 straipsnio b punktas,

60 ir 63 pakeitimai – Taryba mano, kad tokios nuostatos priklauso siūlomam Direktyvos dėl vykdymo projektui (4), kuris glaudžiai susijęs su šiuo reglamento projektu,

dėl 64 pakeitimo – Taryba pažymi, kad ji priėmė nuorodą dėl „nediskriminavimo“,

68 pakeitimas – kadangi Taryba mano, kad pakanka esamų nuostatų 20, 21, 23 ir 24 straipsniuose.

III.   IŠVADA

Taryba galėjo priimti daugumą Parlamento siūlomų pakeitimų (taip pat pagal II dalies „papildomos naudos“ faktorių sąrašą) dėl reglamento projekto „esminių nuostatų“, susijusių su kasdienio ar savaitinio vairavimo ir poilsio trukme bei pertraukomis, taip pat ir dėl taikymo srities ir vykdymo klausimų. Dėl to galima daryti išvadą, kad tarp dviejų institucijų egzistuoja didelė konvergencija, susijusi su pagrindiniais šio dokumento projekto elementais.


(1)  OL C 38 E, 2004 2 12, p. 152.

(2)  OL L 370, 1985 12 31, p. 1.

(3)  OL C 221, 2002 9 17, p. 19.

(4)  „Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl minimalių sąlygų, skirtų Direktyvos 2002/15/EB ir Tarybos reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinimui, projektas.“


15.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 63/26


BENDROJI NUOMONĖ (EB) Nr. 13/2005

Tarybos priimta 2004 m. gruodžio 9 d.

siekiant priimti... m..... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 1999/32/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure

(2005/C 63 E/03)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą (1),

atsižvelgdami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Bendrijos aplinkos politika, kuri išdėstyta aplinkosaugos veiksmų programose, ypač Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, priimtoje Sprendimu Nr. 1600/2002/EB (4), pagal Sutarties 174 straipsnį siekiama tokio oro kokybės lygio, kuris nesukeltų nepageidaujamo poveikio ir pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai.

(2)

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (5) nustato didžiausią leistiną sieros kiekį Bendrijoje naudojamame sunkiajame mazute, gazolyje ir jūriniame gazolyje.

(3)

Direktyva 1999/32/EB reikalauja, kad Komisija apsvarstytų, kokių priemonių būtų galima imtis norint sumažinti rūgštėjimą, kurį sukelia jūrinio kuro, išskyrus jūrinį gazolį, deginimas, ir prireikus pateikti pasiūlymą.

(4)

Iš laivų išmetami teršalai, susidarantys deginant jūrinį kurą, kuriame yra daug sieros, didina oro užterštumą sieros dioksidu ir kietosiomis dalelėmis. Tai sukelia aplinkai žalingą rūgštėjimą, kenkia žmonių sveikatai, turtui ir kultūriniam paveldui, ypač pakrančių vietovėse ir uostuose.

(5)

Šioje direktyvoje numatomos priemonės taršai iš laivų mažinti tarptautiniuose vandenyse papildo valstybių narių nacionalines priemones, kuriomis siekiama neviršyti į atmosferą išmetamų teršalų ribų, nustatytų Direktyvoje 2001/81/EB (6).

(6)

Mažinant kure esantį sieros kiekį, laivai įgyja tam tikrų pranašumų, susijusių su eksploatacijos našumu ir išlaikymo sąnaudomis, taip pat palengvėja efektyvus tam tikrų išmetamų teršalų kiekį mažinančių technologijų, pvz., selektyviosios katalizinės redukcijos taikymas.

(7)

Sutartis reikalauja, kad būtų atsižvelgiama į atokiausių Bendrijos regionų, t. y. Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų, Maderos ir Kanarų salų ypatybes.

(8)

1997 m. diplomatų konferencija priėmė protokolą, papildantį 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu (toliau – MARPOL konvencija). Šiuo protokolu prie MARPOL konvencijos pridedamas naujas VI priedas, kuriame pateikiamos oro taršos iš laivų prevencijos taisyklės. 1997 m. protokolas, taigi ir MARPOL konvencijos VI priedas, įsigalios 2005 m. gegužės 19 d.

(9)

MARPOL konvencijos VI priede numatoma, kad tam tikri rajonai bus skelbiami Sieros oksido išskyrimo kontrolės rajonais (toliau – SOx išskyrimo kontrolės rajonai). Baltijos jūra jau paskelbta tokiu rajonu. Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) vykusios diskusijos baigėsi susitarimu dėl Šiaurės jūros, taip pat ir Lamanšo sąsiaurio, paskelbimo SOx išskyrimo kontrolės rajonu principo, įsigaliojus VI priedui.

(10)

Siekiant šios direktyvos tikslų, būtina vykdyti įsipareigojimus, susijusius su jūriniame kure esančiu sieros kiekiu. Veiksmingas mėginių ėmimas ir atgrasančios baudos visoje Bendrijoje yra reikalingos priemonės patikimam šios direktyvos įgyvendinimui užtikrinti. Valstybės narės turėtų imtis priverstinio vykdymo veiksmų laivų, plaukiojančių su jų vėliava, ir laivų, kol jie yra jų uostuose, atžvilgiu. Taip pat valstybėms narėms derėtų glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, kad pagal tarptautinę jūrų teisę būtų imtasi papildomų priverstinio vykdymo priemonių kitų laivų atžvilgiu.

(11)

Tam kad laivybos pramonei būtų skirta pakankamai laiko techniškai prisitaikyti prie didžiausios leistinos ribos, siekiančios 0,1 % masės sieros jūriniame kure, kurį naudoja vidaus vandenų laivai ir Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, šis reikalavimas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2010 m. sausio 1 d. Kadangi šis terminas gali sukelti Graikijai techninių problemų, kai kuriems specialiems Graikijos teritorijos vandenyse plaukiojantiems laivams reikėtų laikinai taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

(12)

Būtina sustiprinti valstybių narių pozicijas derybose su IMO, ypač peržiūrint MARPOL konvencijos VI priedą, paskatinti svarstyti ambicingesnes priemones dėl griežtesnių sieros kiekio apribojimų, taikomų laivų naudojamam sunkiajam mazutui, bei lygiaverčių alternatyvių taršos mažinimo priemonių naudojimo.

(13)

A.926(22) rezoliucijoje IMO paragino vyriausybes, ypač tų regionų, kuriuose buvo paskelbti SOx išskyrimo kontrolės rajonai, užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose bus mažą sieros kiekį turinčio bunkerinio mazuto.

(14)

IMO patvirtino mazuto mėginių ėmimo gaires, kad būtų galima nustatyti, ar jis atitinka MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimus, taip pat ji turi parengti gaires dėl išmetamųjų dujų valymo sistemų ir kitų technologinių metodų, skirtų SOx emisijai apriboti SOx išskyrimo kontrolės rajonuose.

(15)

2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (7) suteikė Direktyvai 88/609/EEB naują formą. Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai peržiūrėta, kaip numatyta jos 3 straipsnio 4 dalyje.

(16)

Veikiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 (8), turėtų padėti Komisijai tvirtinti taršos mažinimo technologijas.

(17)

Taršos mažinimo technologijos, jei jos neturi neigiamo poveikio ekologinėms sistemoms ir buvo sukurtos pagal atitinkamus patvirtinimo bei kontrolės mechanizmus, gali užtikrinti, kad išmetamų teršalų kiekis bus sumažintas tiek pat ar net labiau, nei naudojant mažai sieros turintį kurą. Būtina sudaryti tinkamas sąlygas naujų taršos mažinimo technologijų kūrimui skatinti.

(18)

Europos jūrų saugumo agentūra turėtų atitinkamai padėti Komisijai ir valstybėms narėms atlikti šios direktyvos įgyvendinimo monitoringą.

(19)

Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(20)

Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 1999/32/EB iš dalies keičiama taip:

1.

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Išmetamo sieros dioksido, susidarančio deginant tam tikras iš naftos gaunamo skystojo kuro rūšis, kiekis sumažinamas, nustatant sieros kiekio tokiame kure ribas, kaip sąlygą jį naudoti valstybių narių teritorijoje, teritorinėse jūrose ir išskirtinėse ekonominėse zonose arba taršos kontrolės zonose.

Tačiau šioje direktyvoje nustatyti sieros kiekio tam tikrose iš naftos gaunamo skystojo kuro rūšyse apribojimai netaikomi:

a)

toms kuro rūšims, kurios skirtos tyrimams ir bandymams;

b)

toms kuro rūšims, kurios skirtos perdirbti prieš galutinį sudeginimą;

c)

toms kuro rūšims, kurios turi būti perdirbamos naftos perdirbimo įmonėse;

d)

toms kuro rūšims, kurios naudojamos ir pateikiamos į rinką atokiausiuose Bendrijos regionuose, jei atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad šiuose regionuose:

laikomasi oro kokybės standartų,

nenaudojamos sunkiojo mazuto rūšys, kuriose sieros kiekis viršija 3 % masės;

e)

toms kuro rūšims, kurias naudoja karo laivai ir kiti karinės tarnybos laivai. Tačiau kiekviena valstybė narė, imdamasi atitinkamų priemonių, neribojančių tokių laivų veiksmų ar operatyvinių gebėjimų, stengiasi užtikrinti, kad šie laivai bus naudojami pagal šios direktyvos nuostatas, kiek tai pagrįsta ir praktiška;

f)

bet kokiam kuro naudojimui laive, kai tai būtina laivo saugumui užtikrinti ar žmonių gyvybei jūroje išgelbėti;

g)

bet kokiam kuro naudojimui laive, kai tai būtina dėl jam ar jo įrangai padarytos žalos, jeigu įvykus žalai buvo imtasi visų pagrįstų priemonių, siekiant išvengti papildomos teršalų emisijos arba ją sumažinti, ir jei buvo imtasi priemonių kuo skubiau atitaisyti žalą. Ši nuostata netaikoma, jei laivo savininkas arba kapitonas veikė, ketindami padaryti žalą, arba elgėsi neatsargiai;

h)

toms kuro rūšims, kurios naudojamos laivuose taikant patvirtintas taršos mažinimo technologijas pagal 4c straipsnio nuostatas.“

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 punkto pirmoji įtrauka pakeičiama taip:

„—

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, priskiriamas KN kodams 2710 19 51 – 2710 19 69, arba“;

b)

2 punkto pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„gazolis – tai:

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, priskiriamas KN kodams 2710 19 25, 2710 19 29, 2710 19 45 arba 2710 19 49; arba

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, kurio mažiau negu 65 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 250 oC temperatūroje ir kurio ne mažiau kaip 85 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 350 oC temperatūroje ASTM D86 metodu.“;

c)

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

jūrinis kuras – tai bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, skirtas laivams ar naudojamas laivuose, įskaitant ir tas kuro rūšis, kurios apibrėžtos ISO 8217 standarte“;

d)

įterpiami šie punktai:

„3a

jūrinis dyzelinas – tai bet koks jūrinis kuras, kurio klampumas ar tankis atitinka ISO 8217 standarto I lentelėje DMB ir DMC kategorijoms pateiktas klampumo ar tankio ribas;

3b

jūrinis gazolis – tai bet koks jūrinis kuras, kurio klampumas ar tankis atitinka ISO 8217 standarto I lentelėje DMX ir DMA kategorijoms pateiktas klampumo ar tankio ribas;

3c

MARPOL konvencija – tai 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos, su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu;

3d

MARPOL konvencijos VI priedas – tai priedas, kuris vadinamas Atmosferos teršimo iš laivų prevencijos taisyklėmis, 1997 m. protokolu pridedamas prie MARPOL konvencijos;

3e

SOx išskyrimo kontrolės rajonas – tai tie jūriniai rajonai, kuriuos tokiais paskelbė Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) pagal MARPOL konvencijos VI priedą;

3f

keleiviniai laivai tai laivai, gabenantys daugiau nei 12 keleivių, kai keleiviu laikomas kiekvienas asmuo, išskyrus:

i)

laivo kapitoną ir įgulos narius arba bet kurį kitą asmenį, įdarbintą ar pasamdytą bet kokioms pareigoms laive ar laivo vykdomame versle, ir

ii)

vaikus iki vienerių metų;

3g

reguliariosios paslaugos – tai serija keleivinių laivų maršrutų, kuriais užtikrinamas susisiekimas tarp dviejų ar daugiau uostų, arba serija plaukiojimų iš to paties ir į tą patį uostą be tarpinių sustojimų:

i)

pagal paskelbtą tvarkaraštį; arba

ii)

tokiais reguliariais ir dažnais maršrutais, kad jie sudaro aiškų grafiką;

3h

karinis laivas – tai valstybės ginkluotosioms pajėgoms priklausantis laivas, turintis išorinius skiriamuosius ženklus, būdingus tokios rūšies vienos valstybės laivams, vadovaujamas valstybės vyriausybės deramai įgalioto karininko, kurio pavardė paskelbta atitinkamos tarnybos sąraše ar lygiaverčiame dokumente, ir valdomas įgulos, kuri pavaldi reguliariosioms karinėms pajėgoms;

3i

prisišvartavę laivai – tai laivai, kurie stovi saugiai pritvirtinti ar nuleidę inkarą viename iš Bendrijos uostų jų pakrovimo, iškrovimo arba aptarnavimo metu, įskaitant laiką, kai krovos darbai nevyksta;

3j

vidaus vandenų laivai – tai laivai, skirti naudoti pirmiausia vidaus vandenyse, kaip apibrėžta 1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyvoje 82/714/EEB, nustatančioje techninius reikalavimus vidaus vandenų kelių laivams (10), įskaitant visus laivus, kurie:

turi Bendrijos sertifikatą laivybai vidaus vandenimis, kaip nurodyta Direktyvoje 82/714/EEB,

turi sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį;

3k

pateikimas į rinką – tai jūrinio kuro, skirto deginti laive, tiekimas ar pateikimas tretiesiems asmenims už tam tikrą mokestį arba nemokamai bet kurioje valstybių narių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje. Netaikoma jūrinio kuro, kuris skirtas eksportuoti laivo krovinių rezervuaruose, tiekimui arba pateikimui;

3l

atokiausi regionai – tai Prancūzijos užjūrio departamentai, Azorų, Maderos ir Kanarų salos, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnyje;

3m

taršos mažinimo technologija – tai išmetamųjų dujų valymo sistema arba bet kuris kitas technologinis metodas, kurį įmanoma patikrinti ir įgyvendinti.

e)

6 punktas išbraukiamas.

3.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Didžiausias sieros kiekis sunkiajame mazute

1.   Valstybės narės imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. jų teritorijoje nebus naudojamas sunkusis mazutas, kuriame sieros kiekis viršija 1 % masės.

2.

i)

Kadangi kompetentingos institucijos vykdo atitinkamą teršalų išmetimo monitoringą, šis reikalavimas netaikomas mazutui, naudojamam:

a)

kurą deginančiuose įrenginiuose, reglamentuojamuose pagal 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (11), kurie yra laikomi naujais įrenginiais pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 9 punkte pateiktą apibrėžimą ir kurie atitinka tokiems įrenginiams taikomas sieros dioksido išmetimo ribas, nustatytas tos direktyvos IV priede ir taikomas pagal jos 4 straipsnį;

b)

kurą deginančiuose įrenginiuose, kuriems taikoma Direktyva 2001/80/EB ir kurie laikomi esamais įrenginiais pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 10 punkte pateiktą apibrėžimą, jei iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido koncentracija yra mažesnė arba lygi 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – jei iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido koncentracija pagal Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimus yra mažesnė arba lygi nurodytos direktyvos IV priedo A dalyje minimų naujų įrenginių ribinėms išmetamų teršalų vertėms ir jei atitinkamai taikomos minėtos direktyvos 5, 7 ir 8 straipsnių nuostatos;

c)

kituose kurą deginančiuose įrenginiuose, kurie nenurodyti šio straipsnio a ir b punktuose, jei iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido koncentracija neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio;

d)

deginant naftos perdirbimo gamyklose, jei vidutinis mėnesinis sieros dioksido išmetimas, skaičiuojamas pagal visus naftos perdirbimo gamykloje esančius įrenginius, nepriklausomai nuo naudojamo kuro tipo arba jo mišinio, atitinka kiekvienos valstybės narės nustatytas ribas, kurios neviršija 1 700 mg/Nm3. Ši nuostata netaikoma a punkte paminėtiems kurą deginantiems įrenginiams, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – ir b punkte nurodytiems įrenginiams.

ii)

Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad visi kurą deginantys įrenginiai, naudojantys sunkųjį mazutą, kurio sieros koncentracija yra didesnė negu nurodyta 1 dalyje, nebūtų eksploatuojami be kompetentingosios institucijos išduodamo leidimo, kuriame nurodomos išmetamų teršalų ribos.

3.   Šio straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti iš naujo išnagrinėtos ir prireikus pakeistos atsižvelgiant į visus būsimus Direktyvos 2001/80/EB pakeitimus.

4.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

Nuo 2010 m. sausio 1 d.:

i)

1 dalies žodžiai „taip pat ir jūrinis gazolis“ išbraukiami;

ii)

2 dalis išbraukiama.

b)

Nuo … (12) išbraukiamos 3 ir 4 dalys.

5.

Įterpiami tokie straipsniai:

„4a straipsnis

Didžiausias sieros kiekis, esantis jūriniame kure, kuris naudojamas SOx išskyrimo kontrolės rajone ir keleiviniuose laivuose, reguliariai plaukiančiuose į Bendrijos uostus ar iš jų

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūrinis kuras, kurio sieros koncentracija viršija 1,5 % masės, nebus naudojamas jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, priklausančiose SOx išskyrimo kontrolės rajonams. Šis reikalavimas taikomas visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, taip pat ir laivams, kurių kelionė prasidėjo už Bendrijos ribų.

2.   1 dalies nuostatų taikymo datos:

a)

MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 3 dalies a punkte nurodytam Baltijos jūros plotui: … (13);

b)

Šiaurės jūrai ir visiems kitiems jūros plotams, taip pat ir uostams, kurie vėliau Tarptautinės jūrų organizacijos bus paskelbti SOx išskyrimo kontrolės rajonais pagal MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 3 dalies b punkto nuostatas:

praėjus 12 mėnesių, po to kai įsigalioja minėtas paskelbimas, arba

 (14),

atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

3.   Valstybės narės atsako už 1 dalies reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą, bent:

su jų vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu, ir

jei valstybės narės ribojasi su SOx išskyrimo kontrolės rajonais, – su bet kurios šalies vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu, kol jie yra šių valstybių narių uostuose.

Pagal tarptautinę jūrų teisę valstybės narės taip pat gali imtis papildomų įgyvendinimo užtikrinimo veiksmų kitų laivų atžvilgiu.

4.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos keleiviniai laivai, reguliariai plaukiantys į bet kurį Bendrijos uostą ir iš jo, šių valstybių narių teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, nenaudos jūrinio kuro, jei jo sieros koncentracija viršys 1,5 % masės. Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad šį reikalavimą vykdytų bent su jų vėliava plaukiojantys laivai arba su kitų šalių vėliavoms plaukiojantys laivai, tol kol jie yra šių valstybių narių uostuose.

5.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės reikalauja teisingai pildyti laivo žurnalą, nurodant jame kuro keitimo operacijas, ir tik su tokia sąlyga leidžia laivams įplaukti į Bendrijos uostus.

6.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės užtikrina, kad jūrinio kuro tiekėjas bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje nurodys jų teritorijoje parduoto visų rūšių jūrinio kuro sieros koncentraciją, pateikdamas užantspauduotą mėginį.

7.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje į rinką nebus pateikiamas jūrinis dyzelinas, jei jo sieros koncentracija viršija 1,5 % masės.

8.   Komisija praneša valstybėms narėms apie 2 dalies b punkte nurodytas taikymo datas ir paskelbia jas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4b straipsnis

Jūrinio kuro, kurį naudoja vidaus vandenų laivai ir Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, didžiausias sieros kiekis

1.   Nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija 0,1 % masės, nenaudos šie laivai:

a)

vidaus vandenų laivai; ir

b)

Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, paliekant jų įgulai pakankamai laiko užbaigti privalomą kuro keitimo operaciją, kuo skubiau jiems atvykus į švartavimosi vietą ir kuo vėliau prieš jiems išvykstant.

Valstybės narės reikalauja, kad bet kokios kuro keitimo operacijos laikas būtų įrašytas laivo žurnale.

2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

a)

kai pagal paskelbtą tvarkaraštį laivai privalo būti prisišvartavę trumpiau negu 2 valandas;

b)

vidaus vandenų laivams, turintiems sertifikatą, patvirtinantį jų atitiktį 1974 m. Tarptautinei konvencijai dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje su pakeitimais, kai šie laivai yra jūroje;

c)

iki 2012 m. sausio 1 d. šios direktyvos priede nurodytiems laivams, kurie plaukioja tik Graikijos teritorijos vandenyse.

3.   Nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje į rinką nebus pateikiamas jūrinis gazolis, jei jame esantis sieros kiekis viršija 0,1 % masės.

4c straipsnis

Naujų taršos mažinimo technologijų bandymai ir naudojimas

1.   Valstybės narės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, prireikus gali pritarti taršos iš laivų mažinimo technologijų bandymams laivuose, plaukiančiuose su jų vėliava arba jų jurisdikcijoje esančiuose jūros plotuose. Šių bandymų metu neprivaloma naudoti 4a ir 4b straipsniuose išdėstytus reikalavimus atitinkančias jūrinio kuro rūšis, jei:

Komisijai ir valstybei, kurioje yra atitinkamas uostas, buvo raštu apie tai pranešta, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki bandymų pradžios,

leidimų atlikti bandymus trukmė neviršija 18 mėnesių,

visuose dalyvaujančiuose laivuose įdiegiama gedimams atspari įranga nuolatiniam išmetamųjų dujų emisijų monitoringui ir ši įranga naudojama per visus bandymus,

visi dalyvaujantys laivai sumažina išmetamų teršalų kiekį mažiausiai tiek, kiek jis sumažėtų, laikantis šioje direktyvoje nurodytų sieros kiekio kure ribų,

įdiegtos reikiamos atliekų tvarkymo sistemos, skirtos visoms atliekoms, susidarančioms dėl taršos mažinimo technologijų bandymų metu,

bandymų laikotarpiu vertinamas poveikis jūrinei aplinkai, ypač uždarųjų įvairaus tipo uostų ir estuarijų ekologinėms sistemoms, ir

per šešis mėnesius nuo bandymų pabaigos visi rezultatai pateikiami Komisijai ir skelbiami viešai.

2.   Taršos mažinimo technologijos, skirtos su valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams, patvirtinamos 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (15), 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į:

gaires, kurias turi parengti IMO,

visų bandymų, atliktų pagal 1 dalį, rezultatus,

poveikį aplinkai, įskaitant pasiekiamą išmetamų teršalų mažinimą, ir poveikį uždarųjų įvairaus tipo uostų ir estuarijų ekologinėms sistemoms,

monitoringo vykdomumą ir patikrinimą.

3.   Laikantis 9 straipsnio 2 dalyje išdėstytos tvarkos, turi būti nustatyti taršos mažinimo technologijų taikymo kriterijai su bet kokia vėliava plaukiojantiems laivams Bendrijos uždaruosiuose įvairaus tipo uostuose ir estuarijose. Apie šiuos kriterijus Komisija praneša IMO.

4.   Kaip alternatyvą mažą sieros kiekį turinčio jūrinio kuro, kuris atitinka 4a ir 4b straipsnių reikalavimus, naudojimui valstybės narės gali leisti laivams taikyti taršos mažinimo technologiją, jei šie laivai:

sumažina teršalų išmetimą bent tiek, kiek jis sumažėtų laikantis šioje direktyvoje nustatytų sieros kiekio kure ribų, ir

kruopščiai dokumentuoja, kad bet kokios atliekos, išleistos į uždaruosius įvairaus tipo uostus ir estuarijas, neturi poveikio ekologinėms sistemoms pagal tuo kriterijus, kuriuos uostų valstybių kompetentingos institucijos pateikė IMO.

6.

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

Įterpiama ši dalis:

„1a.   Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūriniame kure esantis sieros kiekis atitiktų 4a ir 4b straipsnių nuostatas.

Bet kuri iš šių mėginių ėmimo, tyrimų ir patikrų priemonių taikoma kaip tinkama:

jūrinio kuro, skirto deginti laive, mėginiai imami tuo metu, kai jis tiekiamas į laivą, laikantis IMO gairių, ir tiriamas sieros kiekis jame,

imami mėginiai ir tiriamas sieros kiekis jūriniame kure, skirtame deginti laive ir laikomame rezervuaruose, jei įmanoma, bei laive turimuose užantspauduotuose bunkerinio kuro mėginiuose,

tikrinami laivų žurnalai ir bunkerio atsargų papildymo važtaraščiai.

Mėginiai pradedami imti tą dieną, kai įsigalioja atitinkama didžiausio sieros kiekio kure riba. Mėginiai imami pakankamai dažnai, pakankamais kiekiais ir tokiu būdu, kad atspindėtų tiriamą kurą, be to, imami to kuro mėginiai, kurį naudoja laivai, plaukiodami atitinkamuose jūros plotuose, uostuose ir vidaus vandenyse.

Prireikus valstybės narės taip pat imasi pagrįstų priemonių, kad būtų atliekamas tų jūrinio kuro rūšių, kuriems netaikomi 4a ir 4b straipsniai, sieros kiekio monitoringas.“;

b)

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

ISO metodas 8754 (1992) ir PrEN ISO 14596 taikomi sunkiajam mazutui ir jūriniam kurui;“

7.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Ataskaitos pateikimas ir patikslinimas

1.   Remdamosi mėginių ėmimo, tyrimo ir patikrų, atliktų laikantis 6 straipsnio nuostatų, rezultatais, valstybės narės kasmet iki birželio 30 d. pateikia Komisijai trumpą ataskaitą apie skystojo kuro, kuriam taikoma ši direktyva ir kuris buvo naudojamas valstybių narių teritorijoje per praėjusius kalendorinius metus, sieros kiekį. Šioje ataskaitoje nurodomas bendras tirtų mėginių skaičius pagal kuro tipą ir pateikiamas atitinkamas naudoto kuro kiekis bei apskaičiuojamas vidutinis sieros kiekis. Be to, valstybės narės praneša, kiek patikrų buvo atlikta laivuose, ir nurodo jų teritorijoje naudojamų jūrinio kuro rūšių, kurios... (16) nepriklauso šios direktyvos taikymo sričiai, vidutinį sieros kiekį.

2.   Remdamasi, inter alia:

a)

metinėmis ataskaitomis, pateiktomis pagal 1 dalies reikalavimus;

b)

pastebėtomis oro kokybės, rūgštėjimo, kuro kaštų ir modalinio poslinkio tendencijomis; ir

c)

pažanga, kuri IMO priemonių dėka vykdant Bendrijos iniciatyvas šioje srityje buvo pasiekta mažinant laivų išmetamo sieros oksido kiekį;

d)

naujomis išlaidų ir pelno analizėmis, taip pat 4a straipsnio 4 dalyje išvardytų priemonių tiesiogine ar netiesiogine nauda aplinkos apsaugai,

Komisija iki 2008 m. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Kartu su ataskaita Komisija gali pateikti pasiūlymus iš dalies pakeisti šią direktyvą, ypač jos nuostatas dėl kiekvienai kuro kategorijai nustatytų sieros kiekio ribinių verčių antrojo etapo ir, atsižvelgiant į IMO vykdomą darbą, dėl tų jūrinių plotų, kuriuose turi būti naudojamos mažą sieros kiekį turinčios kuro rūšys.

3.   Iki 2005 m. gruodžio 31 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie galimą ekonominių priemonių taikymą, įskaitant tokius mechanizmus, kaip diferencijuoti mokesčiai ir rinkliavos už kilometražą, perkami emisijų leidimai ir kompensacijos.

4.   Visi pakeitimai, būtini techniniam pritaikymui prie 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 punkto arba 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pasiekimus, priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Šios pritaikomosios pataisos tiesiogiai nekeičia šios direktyvos taikymo srities arba šioje direktyvoje nustatytų sieros kiekio kure ribų.“

8.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Komitetų procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (17) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

9.

Pridedamas šios direktyvos priede išdėstytas tekstas.

2 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki … (18) įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtąją dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta...,...

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 45 E, 2003 2 25, p. 277

(2)  OL C 208, 2003 9 3, p. 27

(3)  2003 m. birželio 4 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 68 E, 2004 3 18, p. 311), 2004 m. gruodžio 9 d. Tarybos bendroji nuomonė ir ... m. ... d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(5)  OL L 121, 1999 5 11, p.13. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(6)  OL L 309, 2001 11 27, p. 22. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(7)  OL L 309, 2001 11 27, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(8)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas, iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 415/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p.10).

(9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(10)  OL L 301, 1982 10 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.“;

(11)  OL L 309, 2001 11 27, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.“

(12)  Šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(13)  2006 m. gegužės 19 d. arba, jei vėliau, praėjus 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

(14)  Praėjus 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

(15)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 415/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p.10).“;

(16)  Šios direktyvos įsigaliojimo dieną.

(17)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.“;

(18)  po 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.


PRIEDAS

„PRIEDAS

GRAIKIJOS LAIVAI

Laivo pavadinimas

Eksploatavimo pradžia

IMO Nr.

Ariadne Palace

2002

9221310

Ikarus Palace

1997

9144811

Knossos Palace

2001

9204063

Olympia Palace

2001

9220330

Pasiphae Palace

1997

9161948

Festos Palace

2001

9204568

Europa Palace

2002

9220342

Blue Star I

2000

9197105

Blue Star II

2000

9207584

Blue Star Ithaki

1999

9203916

Blue Star Naxos

2002

9241786

Blue Star Paros

2002

9241774

Hellenic Spirit

2001

9216030

Olympic Champion

2000

9216028

Lefka Ori

1991

9035876

Sophoklis Venizelos

1990

8916607“


TARYBOS ARGUMENTŲ PRANEŠIMAS

I.   ĮŽANGA

1.

2002 m. lapkričio 28 d. Komisija pateikė Tarybai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies pakeičiančios Direktyvą 1999/32/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure pasiūlymą.

2.

2003 m. birželio 2–5 d. sesijoje Europos Parlamentas priėmė nuomonę pirmuoju svarstymu.

3.

2003 m. gegužės 14 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė nuomonę.

4.

2003 m. sausio 20 d. Regionų komitetas išreiškė ketinimą nuomonės nepateikti.

5.

2003 m. rugpjūčio 1 d. Komisija priėmė iš dalies pakeistą pasiūlymą.

6.

2004 m. gruodžio 9 d. Taryba patvirtino bendrąją poziciją pagal Sutarties 251 straipsnio 2 dalį.

II.   TIKSLAS

Siūlomais Direktyvos 1999/32/EB pakeitimais siekiama išplėsti jos taikymo sritį, kad ji būtų taikoma visų rūšių laivuose naudojamam iš naftos gautam skystajam kurui, ir apriboti sieros kiekį tame jūriniame kure, kai jis naudojamas laivuose tam tikrose Europos Sąjungos dalyse.

Siekiama sumažinti sieros dioksido ir kietųjų dalelių išmetimą laivuose, kaip nustatyta paralelinėje ES strategijoje, skirtoje oro teršalų išmetimui iš jūrų laivų sumažinti. Pasiūlymu siekiama įkurti sieros oksido išmetimo kontrolės rajonus, kuriuos Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) jau yra numačiusi savo atmosferos teršimo konvencijoje, MARPOL konvencijos VI priede. Pasiūlymu Direktyvos 1999/32/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure nuostatos keičiamos taip:

įvedama 1,5 % sieros kiekio riba jūriniam kurui, kurį naudoja visi jūrų laivai Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje ir Lamanšo sąsiauryje, laikantis MARPOL konvencijos VI priedo, siekiant sumažinti teršalų išmetimo iš laivų poveikį rūgštėjimui šiaurės Europoje,

įvedama 1,5 % sieros kiekio riba jūriniam kurui, kurį naudoja iš bet kurio Bendrijos uosto ir atgal reguliariai kursuojantys keleiviniai laivai, siekiant pagerinti oro kokybę, ypač aplink uostus ir pakrantes, bei sukurti pakankamą paklausą, kad būtų užtikrinta kuro, kuriame sieros kiekis yra ne daugiau nei 1,5 %, pasiūla visoje ES,

iš dalies keičiamos esamos nuostatos dėl jūrinio gazolio, nustatant reikalavimą, kad prisišvartavę laivai ir vidaus vandenų laivai naudotų kurą, kuriame sieros kiekis yra 0,1 % arba mažesnis (nuo 2010 m. sausio 1 d.), siekiant sumažinti vietinį SO2 ir kietųjų dalelių išmetimą ir pagerinti vietos oro kokybę. Leidžianti nukrypti nuostata 16 konkrečių laivų Graikijoje taikoma iki 2012 m. sausio 1 d.,

kad būtų užtikrinta reikalavimus atitinkančio kuro pasiūla, iki 2010 m. turi būti įdiegtas jūrinio gazolio (DMA ir DMX kategorijų), kuriame sieros kiekis viršija 0,1 % iki 2010 m., pardavimo draudimas, panaikinama esama 0,2 % sieros kiekio riba DMB ir DMC kategorijų jūriniam dyzelinui, ir tada uždraudžiamas tokio kuro, kuriame sieros kiekis viršija 1,5 %, pardavimas.

III.   BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

1.   Bendrosios nuostatos

Europos Parlamentas priėmė 36 Komisijos pasiūlymo pakeitimus.

Tarybos nuomone, suderintas kompromisas pasiektas bendrąja pozicija, kurioje:

yra nuosekliai išdėstytos direktyvos nuostatų įsigaliojimo datos, atsižvelgiant į jau artėjantį MARPOL konvencijos VI priedo įsigaliojimą (2005 m. gegužės mėn.),

nenustatyta leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios prieštarautų MARPOL konvencijos VI priedo įsigaliojimui ir SOx išmetimo kontrolės sričių sukūrimui,

pagrįstai atsižvelgta į naujų reikalavimų prisišvartavusiems laivams technines ir praktines problemas, įskaitant specifinę laikiną nukrypti leidžiančią nuostatą, kurios paprašė EL dėl tam tikrų ro–ro tipo keltų.

MARPOL konvencijos VI priedas įsigalioja tarptautiniu mastu po metų, kai jį ratifikuoja ne mažiau kaip 15 laivo vėliavos šalių, kurių laivybos bendras tonažas sudaro ne mažiau kaip 50 % pasaulio prekybinės laivybos bendro tonažo. Šiuo metu iki 2004 m. spalio 15 d. jį yra ratifikavusios 17 valstybių – Švedija, Norvegija, Singapūras, Bahamos, Maršalo salos, Liberija, Danija, Vokietija, Vanuatu, Panama, Graikija, Bangladešas, Ispanija, Barbadosas, Samoa, Azerbaidžanas ir Jungtinė Karalystė – kurių laivybos tonažas sudaro daugiau negu 50 % pasaulio tonažo. Samoa, penkioliktoji valstybė, ratifikavo MARPOL konvencijos VI priedą 2004 m. gegužės 19 d., sudarydama sąlygas VI priedo įgyvendinimui nuo 2005 m. gegužės 19 d. ir 14 reglamento (SOx išmetimo kontrolės sritys) įgyvendinimui 2006 m. gegužės 19 d. Šešios ES valstybės narės (DK, DE, EL, ES, SE, UK) jau yra ratifikavusios MARPOL konvenciją, o keturios valstybės narės (NL, FI, CY, PL) yra pasiekusios galutinį ratifikavimo etapą ir turėtų jį ratifikuoti šiais metais.

Bendroji pozicija atitinka Komisijos ir Europos Parlamento priimtas pozicijas, susijusias su tikslu išplėsti Direktyvos 1999/32/EB taikymo sritį, kad ji būtų taikoma valstybių narių vandenyse plaukiojančiuose laivuose naudojamam visų rūšių iš naftos gautam skystajam kurui.

Taryba:

a)

Į bendrąją poziciją visiškai, dalinai arba iš esmės įvedė tokį 21 pakeitimą:

1 pakeitimas:

šio pakeitimo esmė įtraukta į 4 konstatuojamąją dalį.

3 pakeitimas:

šio pakeitimo esmė įtraukta į 5 konstatuojamąją dalį.

4 pakeitimas:

šio pakeitimo esmė įvesta į 4 konstatuojamąją dalį.

5 pakeitimas:

šio pakeitimo esmė įtraukta į 6 konstatuojamąją dalį.

6 pakeitimas:

šio pakeitimo esmė atspindėta 6 ir 17 konstatuojamosiose dalyse.

7 pakeitimas:

visiškai įtrauktas į 7 konstatuojamąją dalį.

8 pakeitimas:

šio pakeitimo esmė įvesta į 10 konstatuojamąją dalį.

40 pakeitimas:

pagal Bendrijos teisės aktų rengimo bendrąsias taisykles konstatuojamosios dalies tikslas yra glaustai išdėstyti pagrindinių akto dėstymo nuostatų pateikimo priežastis, todėl joje neturi būti norminių nuostatų ar politinių raginimų; tačiau šio pakeitimo esmė atspindėta 12 konstatuojamojoje dalyje.

18 pakeitimas:

šio pakeitimo tikslas įtrauktas į 1 straipsnio 1 dalies d punktą.

30 pakeitimas:

šio pakeitimo esmė nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje.

38 pakeitimas:

2 straipsnio 3j dalyje pateiktas sąvokos apibrėžimas atitinka pakeitimo esmę.

39 pakeitimas:

2 straipsnio 3k dalyje pateiktas sąvokos apibrėžimas išsamiau ir konkrečiau atspindi šio pakeitimo tikslą.

10 pakeitimas:

šis pakeitimas įtrauktas į 4 straipsnį, atitinkamai įvedant su tvarkaraščiu susijusius pakeitimus.

23 pakeitimas:

į jį atsižvelgta naujame 4b straipsnyje, kuriuo įgyvendinimas atidedamas iki 2010 m. visų tipų laivams. 43 pakeitimas: į jį visapusiškai atsižvelgta naujame 4c straipsnyje.

43 pakeitimas:

į jį visapusiškai atsižvelgta naujame 4c straipsnyje

27 pakeitimas:

jis atspindėtas naujame 6 straipsnio tekste su išaiškinta redakcija, kad būtų išvengta visų techninių taikymo sunkumų.

29 pakeitimas:

šio pakeitimo esmės laikomasi 10 konstatuojamojoje dalyje ir į ją taip pat atsižvelgta Direktyvos 99/32 11 straipsnyje.

31 pakeitimas:

į rūpimą klausimą atsižvelgta naudojant terminą „skystasis kuras“.

32 pakeitimas:

šio pakeitimo esmė atspindėta 4 ir 6 konstatuojamosiose dalyse bei 7 straipsnio 2 dalyje.

33 pakeitimas:

jam pritarta.

44 pakeitimas:

šio pakeitimo esmė atspindėta 7 straipsnyje.

b)

Į bendrąją poziciją neįtraukė 15 pakeitimų (2, 4, 13, 14, 15, 16, 17, 21, 22, 28, 41, 42, 24, 25, 26, 37):

2 pakeitimas:

šio pakeitimo nebuvo galima įtraukti, kadangi nebuvo manoma, kad jis reikalingas.

14 pakeitimas:

šio pakeitimo nebuvo galima įtraukti, kadangi buvo išbraukta dalis, su kuria jis yra susijęs.

15, 16, 17 pakeitimai:

 šių pakeitimų nebuvo galima įtraukti. Tačiau šių pakeitimų esmė atspindėta 4a straipsnio 2 dalyje, kuria siekiama įsigaliojimą atidėti iki 2006 m. gegužės mėn., suderinant su MARPOL konvencijos VI priedu.

21 ir 22 pakeitimai:

jų nebuvo galima įtraukti.

28 pakeitimas:

jo nebuvo galima įtraukti.

41 ir 42 pakeitimai:

 jiems nebuvo galima pritarti, nes Taryba manė, kad dar per anksti numatyti būsimus teisės aktus (antrasis etapas), kurie priklausys nuo dabartinių pakeitimų taikymo įvertinimo. Nepaisant to, naujo 7 straipsnio 2 dalyje pripažįstama, kad reikalingas tolesnis tobulinimas ateityje.

24 pakeitimas:

jo nebuvo galima įtraukti.

25 pakeitimas:

jo nebuvo galima įtraukti, kadangi nebuvo manoma, kad jis yra suderinamas.

26 pakeitimas:

jam nebuvo galima pritarti, kadangi buvo atmestas 42 pakeitimas (naujas 4.a straipsnio a punktas).

37 pakeitimas:

jo nebuvo galima įtraukti, kadangi Taryba manė, jog perkėlimui į nacionalinę teisę prireiks 12 mėnesių.

c)

Taryba įvedė 4a straipsnio 3 ir 4 dalis, skirtas išaiškinti klausimus, susijusius su įvairių direktyvos nuostatų vykdymu.

IV.   IŠVADA

Nepaisant to, kad Taryba negali pritarti visiems Europos Parlamento priimtiems pakeitimams, ji mano, kad bendroji pozicija didele dalimi išsprendžia Parlamentui rūpimus klausimus ir kad ji atitinka Komisijos iš dalies pakeistą pasiūlymą, labai sumažindama sieros dioksido išmetimą ES, siekiant, kad sumažintas išmetimas būtų kuo naudingesnis apgyvendintuose uostuose ir pakrantėse bei aplink juos, taip pat rūgščiai jautriose ekosistemose.

Šiuo veiksmu ES valstybės narės skatinamos daugiau veikti tarptautiniu mastu, siekiant tobulinti laivams taikomus aplinkosaugos standartus, ypač ratifikuojant MARPOL konvencijos VI priedą ir jį sustiprinant.


Top