Kova su cheminių medžiagų keliama grėsme (Stokholmo konvencija)

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų

Sprendimas 2006/507/ES dėl Stokholmo konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu

KOKS ŠIOS KONVENCIJOS IR ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?

• Šia visuotine sutartimi siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo kenksmingų patvariųjų organinių teršalų* (POT) poveikio. Ja ribojama ir galiausiai panaikinama jų tikslinė ir netikslinė gamyba, naudojimas, prekyba, išleidimas ir laikymas.
• Tarybos sprendimu ES teisiškai patvirtina šia konvenciją.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Konvencija reikalaujama, kad ją pasirašiusios šalys:

• kovotų su POT tiksline gamyba ir naudojimu:
  • panaikindamos A priede išvardytų cheminių medžiagų gamybą, naudojimą, importą ir eksportą;
  • apribodamos B priede išvardytų cheminių medžiagų gamybą ir naudojimą;
  • užtikrindamos, kad A ir B prieduose išvardytos cheminės medžiagos būtų importuojamos tik patvirtintam naudojimui ir kad jas būtų galima tvarkyti aplinkos atžvilgiu saugiu būdu;
  • tvarkydamos viešai prieinamą registrą, kuriame būtų visos nacionalinės abiejuose prieduose išvardytų bendrųjų draudimų ir apribojimų išimtys;
• spręstų POT netikslinės gamybos ir naudojimo klausimą:
  • per dvejus metus nuo konvencijos įsigaliojimo patvirtindamos išsamų veiksmų planą, kaip sumažinti ir galiausiai panaikinti C priede išvardytų cheminių medžiagų naudojimą;
• sumažintų ar panaikintų sukauptas atsargas ir atliekas:
  • sukurdamos strategijas, kaip identifikuoti sukauptas atsargas, kurios turi arba susideda iš A arba B priede išvardytų cheminių medžiagų, ir naudojamus produktus bei gaminius, kurių sudėtyje yra visuose trijuose (A, B ir C) prieduose nurodyta cheminė medžiaga arba kurie yra ta medžiaga užteršti;
  • sukauptas atsargas valdydamos saugiai, efektyviai ir aplinkai saugiu būdu;
  • užtikrindamos, kad visos atliekos yra tinkamai tvarkomos, renkamos, vežamos ir saugomos;
  • šalindamos atliekas taip, kad visi teršalai būtų sunaikinti arba jų nebūtų galima pakartotinai naudoti, arba pašalindamos jas kitaip aplinkai saugiu būdu;
• parengtų įgyvendinimo planus (ir prireikus juos atnaujintų) per dvejus metus nuo konvencijos įsigaliojimo. Juose nurodoma, kaip šalys vykdys savo įsipareigojimus, bendradarbiaus su partneriais, įskaitant pasaulines, nacionalines, regionines ir subregionines organizacijas, ir konsultuosis su nacionalinėmis suinteresuotosiomis šalimis;
• per konvencijos sekretoriatą keistųsi aktualia informacija apie POT mažinimą ar panaikinimą ir apie galimas perspektyvias alternatyvas;
• skatintų sprendimų priėmėjų ir visuomenės, ypač moterų ir vaikų, informavimą, jų sąmoningumą bei švietimą ir sudarytų sąlygas pagrindinio personalo mokymui;
• skatintų ar vykdytų atitinkamą nacionalinių ir tarptautinių mokslinių tyrimų, plėtros, monitoringo ir bendradarbiavimo veiklą POT srityje;
• laiku teiktų tinkamą techninę pagalbą ir prireikus finansinę paramą besivystančioms ir pereinamosios ekonomikos šalims;
• skirtų reikiamą finansavimą ir paskatas nacionaliniams įsipareigojimams įvykdyti;
• praneštų visoms kitoms pasirašiusioms šalims (Šalių konferencijai, žr. toliau) apie priemones, kurių buvo imtasi, ir jų poveikį konvencijos įsipareigojimams įgyvendinti;
• reguliariai teiktų konvencijos sekretoriatui:
  • duomenis apie bendrą kiekvienos A ir B prieduose nurodytos cheminės medžiagos pagamintą, įsivežtą ar eksportuotą kiekį arba tokius pagrįstai numanomus duomenis;
  • valstybių, iš kurių ji yra įsivežusi kiekvienos tokios medžiagos, ir valstybių, į kurias ji yra eksportavusi kiekvieną tokią medžiagą, sąrašą.

Konvencija įkuriama:

• Šalių konferencija, kurią sudaro visos pasirašiusios šalys. Ji:
  • reguliariai posėdžiauja ir prireikus šaukia neeilinius posėdžius;
  • nuolat peržiūri konvencijos įgyvendinimą;
  • gali įsteigti pogrupius, kuriuos ji laiko būtinais;
  • bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir tarpvyriausybinėmis bei nevyriausybinėmis įstaigomis;
  • įsteigia vyriausybės paskirtų ekspertų Patvariųjų organinių teršalų kontrolės komitetą;
  • sprendžia, ar priimti pasiūlymą dėl cheminės medžiagos įtraukimo į A, B ar C priedo sąrašus;
  • vertina konvencijos veiksmingumą praėjus ketveriems metams nuo jos įsigaliojimo ir po to reguliariai;
  • priima priemones, skirtas nustatyti ir tvarkyti pažeidimo atvejus ir visus siūlomus konvencijos pakeitimus;
• sekretoriatą, kurio administracines funkcijas vykdo Jungtinių Tautų aplinkos programos vykdomasis direktorius.

Bet kuri pasirašiusi šalis gali denonsuoti šią konvenciją praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo, apie tai raštu pranešusi prieš vienerius metus.

ES vykdo su konvencija susijusius įsipareigojimus priimdama:

• įgyvendinimo planus (2007, 2014 ir 2019 m., ketvirtas planas šiuo metu rengiamas);
• 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (žr. santrauką).

ĮSIGALIOJIMO DATA

Konvencija įsigaliojo 2004 m. gegužės 17 d.

KONTEKSTAS

• Protokolas prie 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos dėl patvarių organinių teršalų buvo pirmoji teisiškai įpareigojanti sutartis, leidžianti sumažinti ir pašalinti POT. Jis įsigaliojo 2004 m. gegužės 17 d.
• Stokholmo konvencija iš pradžių buvo taikoma dvylikai POT. Nuo to laiko pridėta naujų cheminių medžiagų. Dabar A priede yra 22 cheminės medžiagos, kurias draudžiama gaminti ar naudoti, išskyrus atvejus, kai yra bendros ar specialios išimtys. B priedu griežtai ribojama daugelyje besivystančių šalių naudojamo pesticido DDT gamyba ir naudojimas.
• Konvencija pateikta pasirašymui Stokholme 2001 m. gegužės 23 d. 2017 m. gegužės mėn. ją buvo ratifikavusi 181 šalis.
• Daugiau informacijos žr.:
  • Patvarieji organiniai teršalai (POT) (Europos Komisija);
  • Europos Sąjunga ir Stokholmo konvencija, lankstinukas (Europos Komisija);
  • Stokholmo konvencija (Jungtinių Tautų aplinkos programa).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų (OL L 209, 2006 7 31, p. 3–29)

2004 m. spalio 14 d. Tarybos sprendimas 2006/507/EB dėl Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 209, 2006 7 31, p. 1–2)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija) (OL L 169, 2019 6 25, p. 45–77)

Vėlesni Reglamento (ES) 2019/1021 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija skirta tik informacijai.

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl antrojo Europos Sąjungos įgyvendinimo plano, parengto pagal Reglamento Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų 8 straipsnio 4 dalį, persvarstymo ir atnaujinimo (COM(2018) 848 final, 2019 1 4)

Protokolas prie 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos dėl patvarių organinių teršalų (OL L 81, 2004 3 19, p. 37–71)

2004 m. vasario 19 d. Tarybos sprendimas 2004/259/EB dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl patvarių organinių teršalų sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 81, 2004 3 19, p. 35–36)

paskutinis atnaujinimas 04.09.2020