Draudimas nuo nelaimių

Vykdydama bendrą strategiją, kurios tikslas - prisitaikyti prie klimato kaitos, ir atsižvelgdama į tai, kad daugėja gaivalinių ir antropogeninių nelaimių, ES pradėjo diskusiją, siekdama įvertinti draudimo rinkos pasirengimo laipsnį tokio pobūdžio įvykiams.

DOKUMENTAS

Žalioji knyga dėl draudimo nuo gaivalinių ir antropogeninių nelaimių (COM(2013) 213 final, 2013 4 16 - nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

SANTRAUKA

Tarp 1980 m. ir 2011 m. Europa patyrė iki 445 mlrd. EUR finansinių nuostolių dėl įvairių nelaimių, tokių kaip upių, staigieji bei audrų sukelti potvyniai, miškų gaisrai ir žemės drebėjimai, įrodančių, kad Europos Sąjungoje (ES) yra beveik visų rūšių gaivalinių nelaimių rizika.

Atsižvelgiant į tai, kad tokių nelaimių gali padaugėti ateityje, 2013 m. Europos Komisija išleido žaliąją knygą, siekdama pradėti diskusiją šiuo klausimu. Šis dokumentas apžvelgia dabartinę draudimo nuo nelaimių sistemą ir kelia klausimus, ar ji pakankamai finansuojama, ar ją reikia tobulinti, ir ar ES turėtų imtis veiksmų šioje srityje.

Draudimas: rizikos valdymo priemonė.

Žaliąja knyga siekiama pagilinti draudimo sektoriaus darbuotojų žinias apie draudimo nuo nelaimių privalumus. Joje pabrėžiama, jog reikia plėtoti atsargumo kultūrą ir žinias apie rizikos valdymą.

Tyrimai rodo, kad šiuo metu draudimo nuo nelaimių rinka yra labai maža ES šalyse, o žmonės ir įmonės dažnai nepakankamai įvertina realias draudimo išlaidas.

Šis klausimas kelia ypač didelį susirūpinimą ES, kadangi nelaimių poveikis gali išplisti į kaimynines valstybes ir apimti jų teritorijas.

Net jei didelių nelaimių nuostoliai patiriami vienoje teritorijoje ar šalyje, netinkama draudimo apsauga nukentėjusiai valstybei gali reikšti dideles išlaidas ir naštą.

Nelaimių draudimo rinkos kūrimas

Dokumente išdėstomi metodai, kurie galėtų būti panaudoti kuriant nelaimių draudimo rinką. Siūloma:

• viename draudimo liudijime sugrupuoti keletą scenarijų, pavyzdžiui, gaisro ir audros arba gaisro ir potvynio. Kadangi kiekviena rizikos rūšis yra nepriklausoma nuo kitų liudijime nurodytų rizikos rūšių, jas grupuojant sumažinama bendroji bet kurio liudijime nurodyto pavojingo įvykio rizika;
• įvesti privalomąjį nelaimių draudimą, padėsiantį išspręsti problemas žmonėms, kurie netinkamai apdraudžia savo turtą, nes deramai neįvertina gresiančios rizikos. Taip pat svarstoma ir žmonių, manančių, jog jiems gresia didelė rizika ir mokančių didžiules draudimo įmokas, problema. Kadangi fondo narių nepakanka, kaina lieka didelė;
• siekdama sumažinti spaudimą valstybių narių vyriausybėms, ES taip pat siūlo, kad vyriausybėsarba inicijuoti Valstybinius draudimo fondus apsvarstytų galimybę atlikti draudikų vaidmenįarba inicijuoti Valstybinius draudimo fondus . Įkūrus nelaimių draudimo fondus, draudimo rinkos pajėgumas padidėtų ir ji galėtų prisiimti daugiau rizikos.

Galiausiai, žalioji knyga taip pat nurodo, kaip draudikai gali skatinti informuotumą apie nelaimes ir jų prevenciją bei skatinti žmones apdrausti savo turtą ir sumažinti savo pažeidžiamumą. Tai gali būti padaryta siūlant nuolaidas žmonėms, kurie imsis iniciatyvos apdrausti savo turtą nuo tam tikrų įvykių, o tai, savo ruožtu, galėtų paspartinti tokios politikos įdiegimą.

Paskutinį kartą atnaujinta: 10.04.2014