EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 04 30

COM(2024) 183 final

2024/0098(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2124 dėl tam tikrų nuostatų, skirtų žvejybai Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitarimo rajone

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2024/0098 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2124 dėl tam tikrų nuostatų, skirtų žvejybai Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitarimo rajone

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 81,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 92,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros 103,

kadangi:

(1)Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos susitarimas (toliau – GFCM susitarimas) yra tinkama daugiašalio bendradarbiavimo, kuriuo skatinamas Viduržemio ir Juodosios jūrų gyvųjų jūrinių išteklių plėtojimas, išsaugojimas, racionalus valdymas ir geriausias naudojimas, kad būtų palaikomi tokie išteklių lygiai, kurie laikomi tausiais ir kuriems esant nekyla išnykimo pavojus, sistema;

(2)Europos Sąjunga ir Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Malta, Prancūzija, Rumunija bei Slovėnija yra GFCM susitarimo susitariančiosios šalys;

(3)Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (toliau – GFCM) priimtos rekomendacijos yra privalomos jos susitariančiosioms šalims. Todėl tos rekomendacijos Sąjungai yra privalomos ir turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje, išskyrus atvejus, kai jų turinys jau įtrauktas į Sąjungos teisę. Sąjunga privalo užtikrinti, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal Sąjungos teisę, ir sykiu propaguoti sąžiningą konkurenciją tarp Sąjungos veiklos vykdytojų ir trečiųjų valstybių veiklos vykdytojų;

(4)dėl tų priežasčių ir dėl to, kad rekomendacijos yra nuolatinio pobūdžio, reikėtų sukurti taip pat nuolatinę jų įgyvendinimo Sąjungos teisėje teisinę priemonę – tikslinga tas rekomendacijas įgyvendinti teisėkūros procedūra priimamu aktu, užtikrinant teisinį aiškumą ir nuspėjamumą Sąjungos veiklos vykdytojams vandenyse, kuriuose taikomos GFCM nuostatos;

(5)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/21244 nustatomos tam tikros nuostatos, skirtos žvejybai Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitarimo rajone. Tai yra teisėkūros procedūra priimamas aktas, kuriuo įgyvendinamos GFCM rekomendacijos;

(6)šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos toliau nurodytose rekomendacijose nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę;

(7)2021 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/2 dėl ribojamos žvejybos rajono nustatymo Adrijos jūros Jabukos / Pomo įduboje, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/41/2017/3, ir Rekomendaciją GFCM/44/2021/5 dėl ribojamos žvejybos rajono nustatymo Liono įlankoje, siekiant apsaugoti neršiančių žuvų santalkas ir giliavandenes pažeidžiamas buveines, kuria panaikinama Rekomendacija GFCM/33/2009/1;

(8)2021 m. metinėje sesijoje GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/9 dėl tausaus atlantinių šprotų naudojimo Juodojoje jūroje valdymo priemonių ir Rekomendaciją GFCM/44/2021/10 dėl tausios paprastųjų dygliaryklių žvejybos Juodojoje jūroje valdymo priemonių;

(9)2021 m. metinėje sesijoje GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/13 dėl žvejybos poveikio švelninimo, siekiant išsaugoti jūrų paukščius Viduržemio jūroje, Rekomendaciją GFCM/44/2021/14 dėl žvejybos poveikio švelninimo, siekiant išsaugoti jūrų vėžlius, Rekomendaciją GFCM/44/2021/15 dėl žvejybos poveikio švelninimo, siekiant išsaugoti banginių būrio gyvūnus, ir Rekomendaciją GFCM/44/2021/16 dėl papildomų poveikio švelninimo priemonių, siekiant išsaugoti plokštėtažiaunes žuvis Viduržemio jūroje;

(10)2021 m. metinėje sesijoje GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/17 dėl paprastųjų otų laimikio Juodojoje jūroje sertifikavimo sistemos;

(11)2021 m. metinėje sesijoje GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/19 dėl laivų, kurie, kaip manoma, vykdė neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, sąrašo sudarymo, kuria panaikinama Rekomendacija GFCM/43/2019/8. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 11 5 tik iš dalies apima tos rekomendacijos turinį;

(12)2021 m. metinėje sesijoje GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/20 dėl tausaus smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių naudojimo Adrijos jūroje daugiamečio valdymo plano;

(13)2022 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/1 dėl daugiamečio europinių upinių ungurių išteklių Viduržemio jūroje valdymo plano, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/42/2018/1;

(14)2022 m. metinėje sesijoje GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/2 dėl tausaus raudonųjų koralų rinkimo Viduržemio jūroje valdymo plano, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/43/2019/4;

(15)2022 m. metinėje sesijoje GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/3 dėl tausaus raudonpelekių pagelų naudojimo Alborano jūroje daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/44/2021/4, GFCM/43/2019/2 ir GFCM/41/2017/2;

(16)2022 m. metinėje sesijoje GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/4 dėl tausaus demersinių išteklių naudojimo Sicilijos sąsiauryje daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/44/2021/12 ir GFCM/42/2018/5;

(17)2022 m. metinėje sesijoje GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/5 dėl tausaus didžiųjų raudonųjų krevečių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių išteklių naudojimo Sicilijos sąsiauryje daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/44/2021/7 ir GFCM/43/2019/6;

(18)2022 m. metinėje sesijoje GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/6 dėl tausaus didžiųjų raudonųjų krevečių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių išteklių naudojimo Jonijos jūroje daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/44/2021/8 ir GFCM/42/2018/4;

(19)2022 m. metinėje sesijoje GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/7 dėl tausios demersinės tikslinės didžiųjų krevetainių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių žvejybos tralais Levanto jūroje daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinama Rekomendacija GFCM/42/2018/3;

(20)2022 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/12 dėl tausios mėgėjų žvejybos Viduržemio Jūroje būtiniausių taisyklių nustatymo;

(21)2022 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/11 dėl GFCM nuostatų taikymo rajone esančiuose ribojamos žvejybos rajonuose taikytinų minimaliųjų standartų nustatymo;

(22)2022 m. metinėje sesijoje GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/14 dėl perkrovimo GFCM nuostatų taikymo rajone reguliavimo;

(23)2022 m. metinėje sesijoje GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/15 ir Rekomendaciją GFCM/45/2022/16 dėl tarptautinių jungtinio inspektavimo ir priežiūros programų už nacionalinei jurisdikcijai priklausančių vandenų ribų Sicilijos sąsiauryje ir Jonijos jūroje;

(24)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę [data] 12 6;

(25)Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinant šio reglamento nuostatas dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su GFCM sekretoriatu ir paraiškų dėl prarastų dienų dėl blogo oro sąlygų didžiųjų auksinių skumbrių žvejybos draudimo laikotarpiu perkėlimo ir ataskaitų dėl tokių perkėlimų bei ataskaitų, susijusių su didžiųjų auksinių skumbrių žvejybos duomenų rinkimu, formato ir perdavimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(26)siekiant užtikrinti, kad Sąjunga toliau vykdytų įsipareigojimus pagal GFCM susitarimą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais Sąjungos teisėje įgyvendinami galiojančių GFCM priemonių, jau įgyvendintų Sąjungos teisėje, pakeitimai, tapę privalomais Sąjungai, kurie yra susiję su laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašo perdavimu GFCM sekretoriatui GFCM registro tikslu; nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo raudonųjų koralų išsaugojimo priemonių; nuolatinės surinkto raudonųjų koralų kiekio ir sužvejoto paprastųjų otų laimikio dokumentavimo sistemos įgyvendinimu; uosto valstybės priemonėmis; GFCM geografinių parajonių lentele, žemėlapiu ir geografinėmis koordinatėmis; uosto valstybės atliekamomis laivų inspektavimo procedūromis; perkrovimo deklaracija; stebėjimo ataskaita ir GFCM statistinėmis lentelėmis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 13 7 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(27)todėl Reglamentas (ES) 2023/2124 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Reglamento (ES) 2023/2124 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2023/2124 iš dalies keičiamas taip:

1) 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Be terminų, kurių apibrėžtys nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 2 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnio 1–4 punktuose, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1022 2 straipsnio 1–13 punktuose ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 6 straipsnyje, šiame reglamente vartojami taip apibrėžiami terminai:“;

b) pridedami šie punktai:

„9.    ribojamos žvejybos rajonas – geografiškai apibrėžtas rajonas, kuriame laikinai draudžiama arba ribojama tam tikra konkreti žvejybos veikla, siekiant pagerinti išteklių išsaugojimą ir

tausų jūrų gyvųjų išteklių naudojimą GFCM nuostatų taikymo rajone;

10.    paskirtoji iškrovimo vieta – uostai arba netoli kranto esančios vietos, jūroje esantys terminalai ir kiti iškrovimo, perkrovimo, pakavimo, perdirbimo ir žvejybos laivų kuro ar kitų atsargų papildymo įrenginiai, kuriuose leidžiama iškrauti, perkrauti, pakuoti ir (arba) perdirbti žvejybos produktus, nustatyti susitariančiųjų šalių ir bendradarbiaujančiųjų šalių, kurios nėra susitariančiosios šalys, pagal Rekomendaciją GFCM/40/2016/1 dėl uosto valstybės priemonių, skirtų kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba GFCM nuostatų taikymo rajone, regioninės sistemos; 

11.    laimikio sertifikatas – oficialus dokumentas, pridedamas prie krovinio ir patvirtintas kompetentingos institucijos, leidžiantis perduoti tikslią ir patikrinamą informaciją apie žuvis visoje tiekimo grandinėje;

12.     laimikio dokumentavimo sistema (CDS) – pagal atitinkamus tarptautinius įsipareigojimus sukurta sistema, kurios pagrindinis tikslas – padėti visoje tiekimo grandinėje nustatyti, ar žuvys gautos iš laimikio, atitinkančio taikytinas nacionalines, regionines ir tarptautines išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.“;

2) 4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas visai žvejybos, kurią vykdant sužvejojami europiniai upiniai unguriai (Anguilla anguilla), veiklai, t. y. tikslinei, atsitiktinei ir mėgėjų žvejybai visuose Viduržemio jūros vandenyse, kaip numatyta I priede, įskaitant gėluosius vandenis ir tarpinius bei sūrokus vandenis, pvz., lagūnas ir estuarijas.“;

3) tarp 12 ir 13 straipsnių įterpiamas 12a straipsnis:

„12a straipsnis

Mėgėjų žvejyba

Valstybės narės užtikrina, kad visose buveinėse būtų draudžiama europinių upinių ungurių mėgėjų žvejyba visais jų gyvenimo etapais (stiklinių, geltonųjų, sidabrinių).“ ;

4) tarp 14 ir 15 straipsnių įterpiamas 14a straipsnis:

„14a straipsnis

Laivyno valdymo priemonės

Valstybės narės užtikrina, kad dugniniais tralais, kuriais žvejojami pagrindiniai ištekliai, žvejojančių laivynų bendras pajėgumas arba žvejybos pastangos, išreikšti tiek nacionaliniuose, tiek GFCM registruose užregistruota bendrąja talpa (GT) ir (arba) bendrąja registrine talpa (GRT), variklio galia (kW) ir laivų skaičiumi, neviršytų laivų, tralais su kėtoklėmis žvejojančių giliavandenes krevetes, skaičiaus arba jų žvejybos pastangų 2014–2017 m. arba per kitą trejų metų iš eilės laikotarpį, pvz., 2015–2018 m., su sąlyga, kad, palyginti su 2014–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu, padidėjimas negali viršyti 50 %.“;

5) 15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. pateikia Komisijai visų žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti 13 straipsnyje nurodytų rūšių išteklius ir kurie vykdo jų žvejybos veiklą, tų konkrečių metų sąrašą. Komisija kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui. Tame sąraše pateikiama VIII priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą.“;

b) pridedama ši dalis:

„4. Šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą veiklą tralais su kėtoklėmis vykdantiems laivams leidžiama vykdyti konkrečią žvejybos veiklą tik jei ji nurodyta galiojančiame kompetentingų institucijų išduotame žvejybos leidime.“;

6) 16 straipsnio 3 punktas pakeičiamas taip:

„3) bendrą laimikį ir į jūrą išmestą laimikį.“;

7) 17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Papildomi žvejybos tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu apribojimai

1. Neršiančių giliavandenių raudonųjų krevečių santalkas žvejojantys dugninės žvejybos traleriai kovo–gruodžio mėnesiais nutraukia žvejybą 30 dienų iš eilės.

2. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip gegužės 30 d. praneša apie šiuos žvejybos tam tikru laikotarpiu apribojimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. tą informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.“;

8) 18 straipsnis papildomas šia dalimi:

„Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 34 straipsniui, valstybės narės stebi, kaip naudojami laimikio limitai, ir ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną pateikia Komisijai praėjusio mėnesio laimikio ataskaitas, pradedant nuo tos dienos, kai išnaudojama 80 % atitinkamos [?] kvotos.

Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda GFCM sekretoriatui.

Pasiekus laimikio limitą, atitinkama valstybė narė uždraudžia bet kokį tolesnį pagrindinių išteklių laimikį.“;

9) 20 straipsnis pakeičiamas taip:

„20 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio, visuose šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą vykdančiuose laivuose, kurių bendrasis ilgis (LOA) didesnis kaip 12 metrų, turi būti įrengta palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema (LSS).

Iki 2026 m. sausio 8 d. valstybės narės gali leisti trumpesniems nei 15 metrų laivams nukrypti nuo pirmos pastraipos nuostatų, jei jie vykdo veiklą tik valstybės narės teritorinėse jūrose ir (arba) nuo išvykimo iki grįžimo į uostą jūroje praleidžia ne daugiau kaip 24 valandas.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 5 dalį, ir apie kitas tiems laivams stebėti taikomas kontrolės priemones. Komisija nedelsdama perduoda tą informaciją GFCM sekretoriatui.“;

10) tarp 21 ir 22 straipsnių įterpiamas 21a straipsnis:

„21a straipsnis

Žvejybos valdymo priemonės arba nacionaliniai valdymo planai

1. Valstybės narės priima šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamas žvejybos valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus, siekdamos užtikrinti, kad didžiųjų krevetainių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių išteklių naudojimas taptų ir išliktų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygio.

2. Valstybės narės kasmet nedelsdamos ne vėliau kaip balandžio 15 d. pateikia Komisijai priimtas valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus ir visus tų priemonių arba planų pakeitimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. tas priemones arba nacionalinius valdymo planus ir visus tų priemonių arba planų pakeitimus persiunčia GFCM sekretoriatui.“;

11) tarp 23 ir 24 straipsnių įterpiamas 23a straipsnis:

„23a straipsnis

Laivyno valdymo priemonės

Valstybės narės užtikrina, kad laivyno bendras pajėgumas, išreikštas tiek nacionaliniuose, tiek GFCM registruose užregistruota bendrąja talpa (GT) ir (arba) bendrąja registrine talpa (GRT), variklio galia (kW) ir laivų skaičiumi, neviršytų 2019 m. giliavandenes krevetes tralais su kėtoklėmis žvejojančių laivų laivyno pajėgumo.“;

12) 24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. pateikia Komisijai visų su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti 22 straipsnyje nurodytų rūšių išteklius ir kurie vykdo jų žvejybos veiklą, tų konkrečių metų sąrašą. Komisija kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui. Tame sąraše pateikiama VIII priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą.“;

b) pridedama 4 dalis:

„4. Šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą veiklą tralais su kėtoklėmis vykdantiems laivams leidžiama vykdyti konkrečią žvejybos veiklą tik jei ji nurodyta galiojančiame kompetentingų institucijų išduotame žvejybos leidime.“;

13) 25 straipsnio 3 punktas pakeičiamas taip:

„3) bendrą laimikį ir į jūrą išmestą laimikį.“;

14) 26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Žvejybos tam tikru laikotarpiu apribojimai

1. Neršiančių giliavandenių raudonųjų krevečių santalkose žvejojantys dugninės žvejybos traleriai kovo–gruodžio mėnesiais nutraukia žvejybą 30 dienų iš eilės.

2. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip gegužės 30 d. praneša Komisijai apie šiuos žvejybos tam tikru laikotarpiu apribojimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. tą informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.“;

15) 27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

Pareiga teikti ataskaitas

1.Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 dalies, leidimus turinčių žvejybos laivų, vykdančių šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą, žvejai arba kapitonai deklaruoja visą didžiųjų krevetainių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių laimikį ir priegaudą nepriklausomai nuo laimikio gyvojo svorio.

2.Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 34 straipsniui, valstybės narės stebi, kaip naudojami laimikio limitai: nuo tos dienos, kai išnaudojama 80 % kvotos, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai mėnesines laimikio ataskaitas. Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda GFCM sekretoriatui. Tokia ataskaita už praėjusį mėnesį išsiunčiama iki penkioliktos mėnesio dienos. Pasiekus laimikio limitą, valstybė narė uždraudžia bet kokį tolesnį pagrindinių išteklių laimikį.“;

16) 29 straipsnis pakeičiamas taip:

„29 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio, visuose šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą vykdančiuose laivuose, kurių bendrasis ilgis (LOA) didesnis kaip 12 metrų, turi būti įrengta palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema (LSS).

Iki 2026 m. sausio 8 d. valstybės narės gali leisti trumpesniems nei 15 m laivams nukrypti nuo pirmoje pastraipoje pateiktos taisyklės, jei jie vykdo veiklą tik tos valstybės narės teritorinėse jūrose arba nuo išvykimo iki grįžimo į uostą jūroje praleidžia ne daugiau kaip 24 valandas. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 5 dalį, ir apie kitas tiems laivams stebėti taikomas kontrolės priemones. Komisija nedelsdama perduoda tą informaciją GFCM sekretoriatui.“;

17) tarp 30 ir 31 straipsnių įterpiami 30a, 30b, 30c ir 30d straipsniai:

„30a straipsnis

Žvejybos valdymo priemonės arba nacionaliniai valdymo planai

1. Valstybės narės priima šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamas žvejybos valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus, siekdamos užtikrinti, kad didžiųjų krevetainių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių išteklių naudojimas taptų ir išliktų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygio.

2. Valstybės narės kasmet nedelsdamos ne vėliau kaip balandžio 15 d. pateikia Komisijai priimtas valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus ir visus tų priemonių arba planų pakeitimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. tas priemones arba nacionalinius valdymo planus ir visus tų priemonių arba planų pakeitimus persiunčia GFCM sekretoriatui.

30b straipsnis

Tarptautinė jungtinio inspektavimo ir priežiūros programa

1. Valstybės narės pagal tarptautinę jungtinio inspektavimo ir priežiūros programą (toliau – programa), įgyvendinamą nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose I priede nustatytuose 19, 20 ir 21 GFCM geografinių parajonių (Jonijos jūra) vandenyse (toliau – inspektavimo ir priežiūros rajonas), gali vykdyti šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą inspektavimo ir priežiūros veiklą.

2. Valstybės narės gali paskirti inspektorius ir inspektavimo priemones ir vykdyti inspektavimo veiklą pagal programą. Komisija arba jos paskirta įstaiga taip pat gali skirti Sąjungos inspektorius dalyvauti programoje.

3. Komisija arba jos paskirta įstaiga koordinuoja Sąjungos vykdomą priežiūros ir inspektavimo veiklą ir kasmet, koordinuodama veiksmus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali parengti jungtinės veiklos planą, kad Sąjunga galėtų vykdyti įsipareigojimus pagal programą. Valstybės narės patvirtina reikiamas priemones, kad būtų lengviau tuos planus įgyvendinti, visų pirma priemones, susijusias su reikalingais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais ir tų išteklių skyrimo laikotarpiais ir geografiniais rajonais.

4. Kiekviena valstybė narė kasmet ne vėliau kaip lapkričio 15 d. Komisijai ar jos paskirtai įstaigai pateikia inspektorių, įgaliotų 1 dalyje nurodytame rajone vykdyti inspektavimo ir priežiūros veiklą, vardų ir pavardžių sąrašą, taip pat inspektavimo ir priežiūros laivų ir orlaivių, kuriuos jos ketina skirti programai vykdyti ateinančiais metais, pavadinimus. Komisija ar jos paskirta įstaiga tą informaciją nusiunčia GFCM sekretoriatui kasmet ne vėliau kaip gruodžio 1 d. arba kuo greičiau, kol inspektavimo veikla dar nėra prasidėjusi.

5. Programai vykdyti paskirti inspektoriai turi su savimi turėti kompetentingų institucijų išduotą GFCM inspektoriaus kortelę, atitinkančią IV priede nustatytą formą.

6. Pagal programą įlaipinimo ir inspektavimo užduotis atliekantys laivai plaukioja su specialia vėliava arba gairele, apibūdinta V priede.

7. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kiekviena inspektavimo platforma, turinti teisę su jos vėliava vykdyti veiklą 1 dalyje nurodytame rajone, palaikytų saugų (jei įmanoma, kasdienį) ryšį su kiekviena kita veiklą tame rajone vykdančia inspektavimo platforma ir taip keistųsi veiklai koordinuoti būtina informacija.

8. Kiekviena 1 dalyje nurodytame rajone inspektavimo arba priežiūros veiklą vykdanti valstybė narė kiekvienai inspektavimo platformai , kai tik ši patenka į tą rajoną, pateikia pagal VII priedą parengtą stebėjimo, įlaipinimo ir inspektavimo veiksmų, kuriuos ji atliko per praėjusias 10 dienų, sąrašą, kuriame, be kita ko, nurodo datas, koordinates ir visą kitą susijusią informaciją.

30c straipsnis

Inspektavimo tvarka

1. Programai vykdyti paskirti inspektoriai:

a) prieš įlipdami į žvejybos laivą, jam praneša inspektavimo laivo pavadinimą;

b) inspektavimo laive ir įlaipinimo laive iškelia gairelę, apibūdintą V priede;

c) užtikrina, kad kiekvieną inspektavimo komandą sudarytų ne daugiau kaip trys inspektoriai.

2. Įlipę į laivą, inspektoriai žvejybos laivo kapitonui pateikia IV priede nurodytą tapatybės kortelę. Inspektavimas atliekamas viena iš GFCM oficialiųjų kalbų ir, jei įmanoma, žvejybos laivo kapitono mokama kalba.

3. Inspektoriai parengia inspektavimo ataskaitą naudodamiesi VI priede nustatyta forma.

4. Inspektoriai ataskaitą pasirašo dalyvaujant laivo kapitonui, o šis turi teisę į ataskaitą įrašyti visas, jo manymu, tinkamas pastabas ir jis taip pat turi ataskaitą pasirašyti.

5. Ataskaitos kopijos pateikiamos laivo kapitonui ir inspektuojančiosios grupės institucijoms, o šios kopijas perduoda inspektuoto laivo vėliavos valstybės institucijoms ir Komisijai ir (arba) jos paskirtai įstaigai. Komisija kopiją persiunčia GFCM sekretoriatui.

6. Inspektuojančiosios grupės dydį ir inspektavimo trukmę, atsižvelgdamas į visas atitinkamas aplinkybes, nustato laivo inspektavimui vadovaujantis pareigūnas.

30d straipsnis

Pažeidimai

1. Šio straipsnio tikslais pažeidimais laikoma ši veikla:

a)    Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 14  3 straipsnio 1 dalies a, b, c, e, f, g ir h punktuose nurodyta veikla;

b)    palydovinio sekimo sistemos veikimo trikdymas ir

c)    veiklos vykdymas nenaudojant LSS.

2. Jei įlipę į žvejybos laivą ir jame atlikę inspektavimą inspektoriai nustato pažeidimą, inspektavimo laivo vėliavos valstybės narės institucijos nedelsdamos informuoja Komisiją ar jos paskirtą įstaigą, o ji tiesiogiai ir per GFCM sekretoriatą apie tai praneša inspektuoto žvejybos laivo vėliavos valstybei. Jos taip pat informuoja visus žvejybos laivo vėliavos valstybės inspektavimo laivus, kurie, remiantis turimais duomenimis, yra netoliese.

3. Žvejybos laivo vėliavos valstybė narė užtikrina, kad po inspektavimo, per kurį nustatytas pažeidimas, atitinkamas žvejybos laivas nutrauktų visą žvejybos veiklą. Vėliavos valstybė narė pareikalauja, kad žvejybos laivas per 72 valandas atplauktų į jos paskirtą uostą, ir tame uoste turi būti pradėtas tyrimas.

4. Jei atliekant inspektavimą nustatomas pažeidimas, apie vėliavos valstybės narės veiksmus ir tolesnes priemones pranešama Komisijai ar jos paskirtai įstaigai. Komisija ar jos paskirta įstaiga persiunčia informaciją apie veiksmus ir tolesnes priemones, kurių imamasi, GFCM sekretoriatui.

5. Remdamosi 30 straipsnio 3 dalyje nurodytomis inspektorių parengtomis inspektavimo ataskaitomis, VII priede nurodytais stebėjimo informacijos lapais ir dokumentų tikrinimo ataskaitomis, valstybių narių institucijos imasi panašių veiksmų, kokių jos imtųsi gavusios nacionalinių inspektorių ataskaitas.“;

18) 34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. pateikia Komisijai visų su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti 31 straipsnyje nurodytų rūšių išteklius ir kurie vykdo jų žvejybos veiklą, tų konkrečių metų sąrašą. Komisija kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui. Tame sąraše pateikiama VIII priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą.“;

b) įterpiama 3 dalis:

„3. Šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą veiklą tralais su kėtoklėmis vykdantiems laivams leidžiama vykdyti konkrečią žvejybos veiklą tik jei ji nurodyta galiojančiame kompetentingų institucijų išduotame žvejybos leidime.“;

19) 35 straipsnis pakeičiamas taip:

„35 straipsnis

Žvejybos veikla

1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 15 d. pateikia Komisijai išsamią žvejybos laivų, kurių veikla priskiriama šio skirsnio taikymo sričiai, žvejybos veiklos praėjusiais metais suvestinę ataskaitą. Komisija kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d. tą ataskaitą persiunčia GFCM sekretoriatui. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija bent apie:

1)    veiklos vykdymo dienas;

2)    veiklos vykdymo rajoną;

3)    bendrą 31 straipsnyje nurodytų pagrindinių rūšių laimikį ir į jūrą išmestą tų rūšių laimikį.“;

20) 36 straipsnis pakeičiamas taip:

„36 straipsnis

Žvejybos tam tikru laikotarpiu apribojimai

1. Neršiančių giliavandenių raudonųjų krevečių santalkose žvejojantys dugninės žvejybos traleriai kovo–gruodžio mėnesiais nutraukia žvejybą 30 dienų iš eilės.

2. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip gegužės 30 d. praneša Komisijai apie šiuos žvejybos tam tikru laikotarpiu apribojimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. tą informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.“;

21) 37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės paskiria iškrovimo vietas, kuriose laivai, vykdantys šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą, iškrauna laimikį. Kiekvienam paskirtajam uostui valstybės narės nurodo leidžiamą iškrovimo ir perkrovimo laiką ir vietas.“ ;

b) įterpiama 4 dalis:

„4. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip lapkričio 15 d. praneša Komisijai apie visus paskirtųjų iškrovimo vietų, kuriose gali būti iškraunamas 31 straipsnyje išvardytų pagrindinių išteklių laimikis, sąrašo pakeitimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui.“;

22) tarp 37 ir 38 straipsnių įterpiami 37a, 37b, 37c ir 37d straipsniai:

„37a straipsnis

Žvejybos valdymo priemonės arba nacionaliniai valdymo planai

1. Valstybės narės priima šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamas žvejybos valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus, siekdamos užtikrinti, kad didžiųjų krevetainių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių išteklių naudojimas taptų ir išliktų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygio.

2. Valstybės narės kasmet nedelsdamos ne vėliau kaip balandžio 15 d. pateikia Komisijai priimtas valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus ir visus tų priemonių arba planų pakeitimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. tas priemones arba nacionalinius valdymo planus ir visus tų priemonių arba planų pakeitimus persiunčia GFCM sekretoriatui.

37b straipsnis

Tarptautinė jungtinio inspektavimo ir priežiūros programa

1. Valstybės narės pagal tarptautinę jungtinio inspektavimo ir priežiūros programą (toliau – programa), įgyvendinamą nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose I priede nustatytuose 12, 13, 14, 15 ir 16 GFCM geografinių parajonių (Sicilijos sąsiauris) vandenyse (toliau – inspektavimo ir priežiūros rajonas), gali vykdyti šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą inspektavimo ir priežiūros veiklą.

2. Valstybės narės gali paskirti inspektorius ir inspektavimo priemones ir vykdyti inspektavimo veiklą pagal programą. Komisija arba jos paskirta įstaiga taip pat gali skirti Sąjungos inspektorius dalyvauti programoje.

3. Komisija arba jos paskirta įstaiga koordinuoja Sąjungos vykdomą priežiūros ir inspektavimo veiklą ir kasmet, koordinuodama veiksmus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali parengti jungtinės veiklos planą, kad Sąjunga galėtų vykdyti įsipareigojimus pagal programą. Valstybės narės patvirtina reikiamas priemones, kad būtų lengviau tuos planus įgyvendinti, visų pirma priemones, susijusias su reikalingais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais ir tų išteklių skyrimo laikotarpiais ir geografiniais rajonais.

4. Kiekviena valstybė narė kasmet ne vėliau kaip lapkričio 15 d. Komisijai ar jos paskirtai įstaigai pateikia inspektorių, įgaliotų 1 dalyje nurodytame rajone vykdyti inspektavimo ir priežiūros veiklą, vardų ir pavardžių sąrašą, taip pat inspektavimo ir priežiūros laivų ir orlaivių, kuriuos jos ketina skirti programai vykdyti ateinančiais metais, pavadinimus. Komisija ar jos paskirta įstaiga tą informaciją nusiunčia GFCM sekretoriatui kasmet ne vėliau kaip gruodžio 1 d. arba kuo greičiau, kol inspektavimo veikla dar nėra prasidėjusi.

5. Programai vykdyti paskirti inspektoriai turi su savimi turėti kompetentingų institucijų išduotą GFCM inspektoriaus kortelę, atitinkančią IV priede nustatytą formą.

6. Pagal programą įlaipinimo ir inspektavimo užduotis atliekantys laivai plaukioja su specialia vėliava arba gairele, apibūdinta V priede.

7. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kiekviena inspektavimo platforma, turinti teisę su jos vėliava vykdyti veiklą 1 dalyje nurodytame rajone, palaikytų saugų (jei įmanoma, kasdienį) ryšį su kiekviena kita veiklą tame rajone vykdančia inspektavimo platforma ir taip keistųsi veiklai koordinuoti būtina informacija.

8. Kiekviena 1 dalyje nurodytame rajone inspektavimo arba priežiūros veiklą vykdanti valstybė narė kiekvienai inspektavimo platformai, kai tik ši patenka į tą rajoną, pateikia pagal VII priedą parengtą stebėjimo veiksmų sąrašą, taip pat įlaipinimo ir inspektavimo veiksmų, kuriuos ji atliko per praėjusias 10 dienų, sąrašą, kuriuose, be kita ko, nurodo datas, koordinates ir visą kitą susijusią informaciją.

37c straipsnis

Inspektavimo tvarka

1. Programai vykdyti paskirti inspektoriai:

a) prieš įlipdami į žvejybos laivą, jam praneša inspektavimo laivo pavadinimą;

b) inspektavimo laive ir įlaipinimo laive iškelia gairelę, apibūdintą V priede;

c) užtikrina, kad kiekvieną inspektavimo komandą sudarytų ne daugiau kaip trys inspektoriai.

2. Įlipę į laivą, inspektoriai žvejybos laivo kapitonui pateikia IV priede nurodytą tapatybės kortelę. Inspektavimas atliekamas viena iš GFCM oficialiųjų kalbų ir, jei įmanoma, žvejybos laivo kapitono mokama kalba.

3. Inspektoriai parengia inspektavimo ataskaitą naudodamiesi VI priede nustatyta forma.

4. Inspektoriai ataskaitą pasirašo dalyvaujant laivo kapitonui, o šis turi teisę į ataskaitą įrašyti visas, jo manymu, tinkamas pastabas ir jis taip pat turi ataskaitą pasirašyti.

5. Ataskaitos kopijos pateikiamos laivo kapitonui ir inspektuojančiosios grupės institucijoms, o šios kopijas perduoda inspektuoto laivo vėliavos valstybės institucijoms ir Komisijai ir (arba) jos paskirtai įstaigai. Komisija kopiją persiunčia GFCM sekretoriatui.

6. Inspektuojančiosios grupės dydį ir inspektavimo trukmę, atsižvelgdamas į visas atitinkamas aplinkybes, nustato laivo inspektavimui vadovaujantis pareigūnas.

37d straipsnis

Pažeidimai

1. Šio straipsnio tikslais pažeidimais laikoma ši veikla:

a)    Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 3 straipsnio 1 dalies a, b, c, e, f, g ir h punktuose nurodyta veikla;

b)    palydovinio sekimo sistemos veikimo trikdymas, taip pat

c)    veiklos vykdymas nenaudojant LSS.

2. Jei įlipę į žvejybos laivą ir jame atlikę inspektavimą inspektoriai nustato pažeidimą, inspektavimo laivo vėliavos valstybės narės institucijos nedelsdamos informuoja Komisiją ar jos paskirtą įstaigą, o ji tiesiogiai ir per GFCM sekretoriatą apie tai praneša inspektuoto žvejybos laivo vėliavos valstybei. Jos taip pat informuoja visus žvejybos laivo vėliavos valstybės inspektavimo laivus, kurie, remiantis turimais duomenimis, yra netoliese.

3. Žvejybos laivo vėliavos valstybė narė užtikrina, kad po inspektavimo, per kurį nustatytas pažeidimas, atitinkamas žvejybos laivas nutrauktų visą žvejybos veiklą. Vėliavos valstybė narė pareikalauja, kad žvejybos laivas per 72 valandas atplauktų į jos paskirtą uostą, ir tame uoste turi būti pradėtas tyrimas.

4. Jei atliekant inspektavimą nustatomas pažeidimas, apie vėliavos valstybės narės veiksmus ir tolesnes priemones pranešama Komisijai ar jos paskirtai įstaigai. Komisija ar jos paskirta įstaiga persiunčia informaciją apie veiksmus ir tolesnes priemones, kurių imamasi, GFCM sekretoriatui.

5. Remdamosi 37c straipsnyje nurodytomis inspektorių parengtomis inspektavimo ataskaitomis, VII priede nurodytais stebėjimo informacijos lapais ir dokumentų tikrinimo ataskaitomis, valstybių narių institucijos imasi panašių veiksmų, kokių jos imtųsi gavusios nacionalinių inspektorių ataskaitas.“;

23) 44 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.    Valstybės narės laikinai uždraudžia atitinkamame rajone vykdyti bet kokią raudonųjų koralų rinkimo veiklą, kai jame pasiekiamas 4 dalyje nustatytas kritinis surenkamų koralų kiekio lygis. Valstybė narė nedelsdama apie tai praneša Komisijai. Komisija kuo greičiau informuoja GFCM sekretoriatą.“;

24) 49 straipsnio įžanginė dalis pakeičiama taip:

„Nedarant poveikio Reglamento (EB) 1224/2009 17 straipsnyje nustatytoms griežtesnėms nuostatoms, prieš atvykstant į bet kurį uostą, iki numatomo atvykimo į uostą likus bent keturioms valandoms arba bent vienai valandai, jei nuo atvykimo uosto iki koralų rinkimo vietos yra mažiau kaip keturios valandos kelio, žvejybos laivų kapitonai ar jų atstovai arba leidimus turintys žvejai atitinkamoms institucijoms pateikia šią informaciją:“;

25) 56 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d) kiekvienos nurinktos kolonijos skersmenį arba vidutinį per vieną iškrovimą iškrautų kolonijų skersmenį.“;

26) 57 straipsnis pakeičiamas taip:

„57 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas visai Sąjungos dugninės žvejybos tralerių vykdomai tikslinės demersinių išteklių, įskaitant europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius) ir ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris), žvejybos I priede nurodytuose 12, 13, 14, 15 ir 16 GP, Sicilijos sąsiauryje, veiklai.“;

27) 58 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės kasmet nedelsdamos ne vėliau kaip balandžio 1 d. pateikia Komisijai priimtas valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus ir visus tų priemonių arba planų pakeitimus. Komisija kasmet iki balandžio 30 d. šią informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.“;

28) 59 straipsnis pakeičiamas taip:

„59 straipsnis

Papildomi žvejybos tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu apribojimai

1. Žvejybos dugninėmis ūdomis, žiauniniais tinklais ir sieniniais tinklais, kuriais žvejojama neršiančių europinių jūrinių lydekų santalkose, veikla kovo–balandžio mėnesiais nutraukiama 30 dienų iš eilės. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip gegužės 31 d. pateikia Komisijai duomenis apie šiuos žvejybos tam tikru laikotarpiu apribojimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. tą informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.

2. Kasmet nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 30 d. draudžiama vykdyti žvejybos veiklą dugninės žvejybos traleriais nuo kranto iki 14 GP 200 m gylio izobatos (Gabeso įlanka), neatsižvelgiant į bendrąjį laivų ilgį.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų tęsiami esami tyrimai jūroje, taip pat naujų rajonų, įskaitant šelfą ir šlaitus prie Maltos plynaukštės ribų, stebėsena. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad 12, 13 ir 14 GP būtų tęsiami moksliniai tyrimai, siekiant patvirtinti europinių jūrinių lydekų jauniklių augimo vietas Hamameto ir Tuniso įlankose kaip galimus laikinus arba nuolatinius ribojamos žvejybos rajonus. Be to, valstybės narės toliau stengiasi sudaryti pažeidžiamų jūrų ekosistemų žemėlapius, kad jos būtų apsaugotos nuo žvejybos tralais Sicilijos sąsiauryje. Valstybės narės ne vėliau kaip likus mėnesiui iki 2024 m. Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies subregioninio komiteto posėdžio pateikia naujiems ribojamos žvejybos rajonams Sicilijos sąsiauryje vertinti reikalingus duomenis ir remia jų vertinimo darbą.“;

29) įterpiamas 60a straipsnis:

„60a straipsnis

Laivyno valdymo priemonės

Valstybės narės užtikrina, kad šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamo laivyno bendras pajėgumas, išreikštas tiek nacionaliniuose, tiek GFCM registruose užregistruota bendrąja talpa (GT) ir (arba) bendrąja registrine talpa (GRT), variklio galia (kW) ir laivų skaičiumi, neviršytų 2021 m. laivyno demersinės žvejybos pajėgumo.“;

30) 61 straipsnis pakeičiamas taip:

„61 straipsnis

Leidimai žvejoti demersinius išteklius dugniniais tralais

1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti 57 straipsnyje nurodytų rūšių išteklius ir kurie vykdo tų rūšių žvejybos veiklą, sąrašą. Komisija kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui. Sąraše pateikiama VIII priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą.

2. Valstybės narės tvarko ir nuolat atnaujina 1 dalyje išvardytų laivų registrą.

3. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 15 d. pateikia Komisijai šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamų žvejybos laivų vykdomos žvejybos veiklos suvestinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodomas bent europinių jūrinių lydekų ir ilganosių rausvųjų krevečių žvejybos dienų skaičius, žvejybos rajonas, laimikis ir į jūrą išmestas kiekis.

4. Komisija kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d. perduoda 3 dalyje nurodytą ataskaitą GFCM sekretoriatui.

5. Šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą veiklą tralais su kėtoklėmis vykdantiems laivams leidžiama vykdyti konkrečią žvejybos veiklą tik jei ji nurodyta galiojančiame kompetentingų institucijų išduotame žvejybos leidime.“;

31) 62 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnio 5 dalimi, paskiria iškrovimo vietas, kuriose iškraunamos Sicilijos sąsiauryje sužvejotos europinės jūrinės lydekos ir ilganosės rausvosios krevetės. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip lapkričio 15 d. praneša Komisijai apie visus to sąrašo pakeitimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. šią informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.“;

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės nurodo leidžiamus iškrovimo ir perkrovimo kiekvienoje paskirtojoje iškrovimo vietoje laiką ir taškus. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad visais iškrovimo ir perkrovimo laikais visose paskirtosiose iškrovimo vietose būtų atliekamas tokios veiklos inspektavimas.“;

32) 65 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Remdamosi 64 straipsnio 3 dalyje nurodytomis inspektorių parengtomis inspektavimo ataskaitomis, VII priede nurodytais stebėjimo informacijos lapais ir dokumentų tikrinimo ataskaitomis, valstybių narių institucijos imasi panašių veiksmų, kokių jos imtųsi gavusios nacionalinių inspektorių ataskaitas, parengtas pagal jų nacionalinius teisės aktus.“;

33) 70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą veiklą vykdantiems laivams leidžiama vykdyti konkrečią žvejybos veiklą tik turint galiojantį kompetentingų institucijų išduotą žvejybos leidimą. Leidimą turintys laivai, kurių LOA didesnis nei 12 metrų, turi įrengtą palydovinio ryšio LSS sistemą.“;

b) pridedama ši dalis:

„6. Valstybės narės stebi, kaip naudojamas žvejybos pastangų limitas arba žvejybos pastangų limitas, išreikštas kiekvienos pastangų grupės žvejybos dienų skaičiumi pagal XIII priedą, ir šiuos duomenis kas mėnesį pateikia Komisijai Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 30 straipsnyje nustatytoje žvejybos pastangų išnaudojimo ataskaitoje. Komisija šią informaciją nedelsdama nusiunčia GFCM sekretoriatui.“;

34) 72 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nepaisant Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio, leidimus turinčiuose traleriuose, kurie vykdo šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybą ir kurių LOA didesnis kaip 12 metrų, įrengiama palydovinė LSS. Nepaisant Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 3 dalies, leidimus turinčiuose traleriuose, kurių LOA mažesnis kaip 9 metrai, įrengiama tinkama geografinės vietos nustatymo sistema.“;

35) 73 straipsnis pakeičiamas taip:

„73 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas visai tikslinės pagrindinių smulkiųjų pelaginių žuvų (ančiuvių ir sardinių) žvejybos I priede nurodytuose 17 ir 18 GP veiklai.“;

36) tarp 74 ir 75 straipsnių įterpiami 74a, 74b, 74c, 74d, 74e, 74f ir 74g straipsniai:

„74a straipsnis

Moksliniai ir komerciniai duomenys

1. Valstybės narės kasmet užtikrina, kad visi tam tikrais metais surinkti moksliniai ir komerciniai duomenys iki kitų metų kovo 15 d. būtų pateikti Komisijai.

2. Kasmet ne vėliau kaip balandžio 1 d. Komisija nusiunčia 1 dalyje nurodytus duomenis GFCM sekretoriatui.

74b straipsnis

Pareiga teikti ataskaitas

Tikslinių rūšių laimikį, taip pat netikslinių rūšių laimikį, viršijantį 50 kg, elektroninėmis priemonėmis deklaruoja laivai, kurių ilgis didesnis kaip 12 metrų, ir laivai, sužvejojantys daugiau nei 10 000 kg per metus, neatsižvelgiant į jų ilgį.

74c straipsnis

Kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonės

1. Valstybės narės paskiria iškrovimo vietas, kuriose ančiuvių ir sardinių žvejybą vykdantys laivai iškrauna laimikį. Kiekvienai paskirtajai vietai valstybės narės nurodo leidžiamą iškrovimo ir perkrovimo laiką ir taškus.

2. Bet kokį Adrijos jūroje gaubiamaisiais tinklais ir pelaginiais tralais sužvejotų europinių ančiuvių ir europinių sardinių laimikį draudžiama iškrauti arba perkrauti iš žvejybos laivų bet kurioje vietoje, išskyrus valstybių narių paskirtas iškrovimo vietas.

3. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip lapkričio 15 d. pateikia Komisijai visus paskirtųjų iškrovimo vietų, kuriose galima iškrauti europinių ančiuvių ir europinių sardinių laimikį, sąrašo pakeitimus. Komisija šią informaciją persiunčia kasmet iki lapkričio 30 d.

74d straipsnis

Žvejybos valdymo priemonės arba nacionaliniai valdymo planai

1. Valstybės narės priima šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamas žvejybos valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus, siekdamos užtikrinti, kad ančiuvių ir sardinių išteklių naudojimas taptų ir išliktų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygio.

2. Valstybės narės kasmet nedelsdamos ne vėliau kaip balandžio 15 d. pateikia Komisijai priimtas valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus ir visus tų priemonių arba planų pakeitimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. tas priemones ir planus persiunčia GFCM sekretoriatui.

74e straipsnis

Laivyno valdymo priemonės

1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje pelaginiais tralais ir gaubiamaisiais tinklais žvejoti pagrindinius smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius (europinius ančiuvius ir europines sardines), sąrašą. Komisija kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. šį sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui.

2. Šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą veiklą vykdantiems laivams leidžiama vykdyti konkrečią žvejybos veiklą tik turint galiojantį kompetentingų institucijų išduotą žvejybos leidimą.

74f straipsnis

Draudimai žvejoti tam tikrame rajone ir tam tikru laikotarpiu

1. Siekdamos apsaugoti išteklius neršto laikotarpiu, pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės laivyno lygmeniu taiko specialius draudimus žvejoti tam tikru laikotarpiu. Tokie draudimai neturi būti taikomi vienu metu gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams ir pelaginės žvejybos traleriams. Jie apima visą Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių pasiskirstymą ir yra taikomi visiems smulkiąsias pelagines žuvis žvejojantiems laivynams ne mažiau kaip 30 dienų iš eilės kiekvienam laivyno segmentui. Žvejybos draudimo laikotarpiu laivams, priklausantiems laivynams, kuriems taikomas draudimas, draudžiama keisti žvejybos įrankius smulkiosioms pelaginėms žuvims žvejoti (pvz., gaubiamąjį tinklą pakeisti pelaginiu tralu ir atvirkščiai). Tokie draudimai turi būti vykdomi laikantis šių terminų:

a) europinių sardinių atveju – nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d., o

b) europinių ančiuvių atveju – nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, toks draudimas žvejoti tam tikru laikotarpiu gali būti ne trumpesnius kaip 15 dienų iš eilės laikotarpius taikomas nacionaliniams laivynams, kuriuos sudaro mažiau nei 15 gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir (arba) pelaginės žvejybos tralerių, kurie žvejoja smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius.

3. Pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės laivams, kurių LOA didesnis kaip 12 metrų, ne trumpiau kaip 9 mėnesius taiko draudimą žvejoti tam tikrame rajone. Tokie draudimai taikomi 30 % teritorinių arba vidaus vandenų, kurie laikomi svarbiais ankstyvo amžiaus žuvų klasių apsaugai.

4. Valstybės narės kasmet praneša Komisijai apie draudimus žvejoti tam tikru laikotarpiu ar tam tikrame rajone , kaip apibrėžta 1 ir 3 dalyse, kuriuos jos taiko jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, siekdamos apsaugoti smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių nerštavietes ir jauniklių augimo vietas. Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda GFCM sekretoriatui.

74g straipsnis

Mokslinė stebėsena

Valstybės narės kasmet vykdo 73 straipsnyje nurodytų rūšių būklės ir neršiančių žuvų biomasės stebėseną.“;

37) II antraštinės dalies V skyriuje tarp 75 ir 76 straipsnių įterpiamas II skirsnis:

„II skirsnis

Juodoji jūra

75a straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas tikslinės atlantinių šprotų (Sprattus sprattus) žvejybos Juodojoje jūroje, I priede nurodytame 29 GP, veiklai.

75b straipsnis

Mokslinė stebėsena

Valstybės narės kasmet užtikrina tinkamą į šio skirsnio taikymo sritį įtrauktų rūšių išteklių būklės mokslinę stebėseną.

75c straipsnis

Leidimą turinčių ir žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašas

1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip sausio 15 d. pateikia Komisijai visų su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti atlantinius šprotus ir kurie vykdo jų žvejybą, tų konkrečių metų sąrašą. Komisija kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui. Sąraše pateikiama VIII priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą.

3. Valstybės narės kaskart, kai į atlantinius šprotus žvejojančių laivynų sąrašą įtraukiami arba iš jo išbraukiami laivai arba jis pakoreguojamas, apie tai nedelsdamos ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį praneša Komisijai. Komisija nedelsdama šiuos pakeitimus persiunčia GFCM sekretoriatui.

4. Laivai, kurie nėra įtraukti į valstybių narių sąrašą, nežvejoja, nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja ir neparduoda atlantinių šprotų.

75d straipsnis

Laivų kapitonams nustatytos pareigos teikti ataskaitas

1. Atlantinius šprotus žvejojančių laivų kapitonai dukart per metus ir ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 1 d. ir sausio 1 d. pateikia valstybėms narėms išsamią savo žvejybos veiklos ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama informacija bent apie:

1) veiklos vykdymo dienas;

2) veiklos vykdymo rajoną;

3) bendrą atlantinių šprotų laimikį.

2. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip liepos 15 d. ir sausio 15 d. persiunčia šią ataskaitą Komisijai.

3. Komisija dukart per metus ir ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 31 d. ir sausio 31 d. persiunčia šią ataskaitą GFCM sekretoriatui.

75e straipsnis

Papildomos priemonės

Valstybės narės gali patvirtinti papildomas tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu taikytinas priemones, skirtas atlantinių šprotų jauniklių santalkų rajonams apsaugoti.

75f straipsnis

Atlantinių šprotų žvejybos Juodojoje jūroje kontrolė, stebėsena ir priežiūra

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų įdiegti tinkami kiekvieno žvejybos laivo registravimo nacionaliniame laivyno registre ir laivo atlantinių šprotų laimikio bei žvejybos pastangų registravimo naudojant žvejybos žurnalą mechanizmai.

2. Atlantinių šprotų žvejybą vykdančių leidimus turinčių žvejybos laivų žvejai arba kapitonai deklaruoja visą laimikį ir priegaudą, nepriklausomai nuo laimikio gyvojo svorio.

75g straipsnis

Paskirtosios iškrovimo vietos

1. Valstybės narės paskiria iškrovimo vietas, kuriose laivai, vykdantys šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą, iškrauna ir perkrauna laimikį.

2. Draudžiama bet kokį šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamų rūšių individų kiekį iš žvejybos laivų iškrauti arba perkrauti kitur nei valstybių narių pagal 1 dalį paskirtose vietose.“;

38) 76 straipsnis pakeičiamas taip:

„76 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas visai tikslinės raudonpelekių pagelų (Pagellus bogaraveo) žvejybos rankinėmis, statomosiomis ir mišriosiomis ūdomis Alborano jūroje, I priede nurodytuose 1, 2 ir 3 GP, veiklai.“;

39) 77 ir 78 straipsniai pakeičiami taip:

„77a straipsnis

Draudimai žvejoti tam tikrame rajone ir tam tikru laikotarpiu

1. Siekdamos apsaugoti pagrindinius išteklius neršto laikotarpiais, pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės laivyno lygmeniu taiko specialius draudimus žvejoti tam tikru laikotarpiu. Nereikalaujama, kad tokie draudimai vienu metu būtų taikomi skirtingų tipų žvejybos įrankiams. Jie apima pagrindinius raudonpelekių pagelų pasiskirstymo Alborano jūroje rajonus ir yra taikomi visiems laivams, kuriems taikomas šis skyrius, ne trumpesniais kaip 30 dienų nepertraukiamais laikotarpiais kiekvienam laivyno segmentui. Tokie draudimai įgyvendinami gruodžio–kovo mėn. Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai informaciją apie žvejybos draudimo laikotarpį ir susijusių laivų sąrašą. Komisija nedelsdama tą informaciją pateikia GFCM sekretoriatui.

2. Valstybės narės kasmet praneša Komisijai apie 1 dalyje apibrėžtus draudimus žvejoti tam tikru laikotarpiu, taikomus jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, siekiant apsaugoti raudonpelekių pagelų išteklių nerštavietes ir jauniklių augimo vietas.

78 straipsnis

Laivyno valdymo priemonės

1. Valstybės narės užtikrina, kad laivyno bendras pajėgumas, išreikštas tiek nacionaliniuose, tiek GFCM registruose užregistruota bendrąja talpa (GT) ir (arba) bendrąja registrine talpa (GRT), variklio galia (kW) ir laivų skaičiumi, neviršytų 2018–2021 m. laivyno žvejybos pajėgumo vidurkio.

2. Valstybės narės prie žvejybos galimybių pritaiko rankinėmis, statomosiomis ir mišriosiomis ūdomis raudonpelekius pagelus žvejojančių laivynų bendrą pajėgumą, išreikštą tiek nacionaliniuose, tiek GFCM registruose užregistruota bendrąja talpa (GT) ir (arba) bendrąja registrine talpa (GRT), variklio galia (kW) ir laivų skaičiumi.

3. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių laivų, kuriems tais metais leidžiama žvejoti raudonpelekius pagelus, kuriems taikomas šis skyrius, sąrašą. Komisija kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. šį sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui. Sąraše pateikiama VIII priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą.“;

40) 79 straipsnis pakeičiamas taip:

„79 straipsnis

Kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonės

-1. Valstybės narės nustato mechanizmą, kuriuo užtikrinama, kad žvejybos veiklą Alborano jūroje vykdantys laivai deklaruotų visą pagrindinių išteklių laimikį, kaip nurodyta 76 straipsnyje.

1. Valstybės narės paskiria iškrovimo vietas, kuriose leidžiama iškrauti raudonpelekius pagelus.

1a. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip lapkričio 15 d. praneša Komisijai apie visus sąrašo pakeitimus. Kasmet lapkričio 30 d. Komisija perduoda atnaujintą sąrašą GFCM sekretoriatui. Raudonpelekiai pagelai iškraunami tik paskirtosiose iškrovimo vietose.

2. Valstybės narės nurodo kiekvienoje paskirtojoje vietoje leidžiamą iškrauti laimikį.

3. Prieš įplaukdami į bet kurį uostą žvejai, išskyrus smulkiosios žvejybos laivų žvejus, arba jų atstovai likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki numatyto atvykimo laiko atitinkamoms institucijoms praneša šią informaciją:

a)    numatomą atvykimo laiką;

b)    žvejybos laivo išorinį identifikavimo numerį ir pavadinimą ir

c)    apskaičiuotą laive esančio laimikio gyvąjį svorį.

4. 4 dalyje nustatytą informaciją žvejai arba jų atstovai gali pateikti ir likus vienai valandai iki numatyto atvykimo laiko, jei žvejybos vieta yra mažiau nei keturios valandos kelio nuo atvykimo uosto.

5. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsniui, leidimus turinčių žvejybos laivų, vykdančių šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą, žvejai arba kapitonai praneša apie visą kasdienį laimikį, nepriklausomai nuo jo gyvojo svorio, ir tos rūšies laimikį užregistruoja arba įvertina.

6. Draudžiama iš žvejybos laivų iškrauti arba perkrauti bet kokį Alborano jūroje sužvejotų raudonpelekių pagelų kiekį kitose vietose nei valstybių narių paskirti uostai.

7. Kiekviena valstybė narė nustato rizikos analize grindžiamą kontrolės programą, skirtą iškraunamam laimikiui patikrinti ir žvejybos žurnale pateiktiems duomenims patvirtinti.

8. Perkrovimo jūroje operacijos yra draudžiamos.

9. Laivams, žvejojantiems rankinėmis, statomosiomis ir mišriosiomis ūdomis, raudonpelekius pagelus Alborano jūroje leidžiama žvejoti tik tuo atveju, jei jie nurodyti kompetentingų institucijų išduotame galiojančiame žvejybos leidime.

10. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio, iki 2024 m. sausio 1 d. visuose pagal šį skyrių leidimą turinčiuose laivuose, kurių bendrasis ilgis (LOA) yra didesnis kaip 10 metrų, turi būti įrengta laivų stebėjimo sistema (LSS) arba kita geografinės vietos nustatymo sistema, leidžianti kontrolės institucijoms visą laiką žvejybos reisų metu sekti jų veiklą. “;

41) 80 straipsnis pakeičiamas taip:

„80 straipsnis

Mokslinė stebėsena

1. Valstybės narės užtikrina, kad visi kasmet renkami moksliniai žvejybos (echolotinių tyrimų) ir (arba) komerciniai (sužvejoto laimikio ir į jūrą išmesto laimikio) duomenys būtų pateikti GFCM sekretoriatui iki kitų metų balandžio 1 d.

2. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. 1 dalyje nurodytus komercinius duomenis nusiunčia Komisijai.“;

42) įterpiamas 80a straipsnis:

„80a straipsnis

Žvejybos valdymo priemonės arba nacionaliniai valdymo planai

1. Siekdamos užtikrinti tinkamą 76 straipsnyje nurodytų rūšių išsaugojimą, valstybės narės priima šio skyriaus taikymo sričiai priskiriamas žvejybos valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus.

2. Valstybės narės kasmet nedelsdamos ne vėliau kaip balandžio 15 d. pateikia Komisijai priimtas valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus ir visus tų priemonių arba planų pakeitimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. tas priemones arba nacionalinius valdymo planus ir visus tų priemonių arba planų pakeitimus persiunčia GFCM sekretoriatui.“;

43) 86 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

44) 87 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kiekvienais metais ne vėliau kaip liepos 15 d. valstybės narės Komisijai praneša apie tą žvejybą vykdančių laivų skaičių, taip pat visą praėjusiais metais su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų kiekviename GFCM susitarimo rajono GP, nurodytame I priede, iškrautų ir perkrautų didžiųjų auksinių skumbrių kiekį. Komisija kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. šią informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.“;

45) 88 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Nedarant poveikio griežtesnėms nuostatoms, nustatytoms Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 7 dalyje ir 48 straipsnyje, žvejybos laivų žvejai arba kapitonai, praradę ŽSĮ arba negalėdami jo ištraukti, užregistruoja paskutines žinomas jo geografines koordinates ir datą, kurią ŽSĮ buvo toje vietoje. Didžiąsias auksines skumbres žvejojantys žvejybos laivai surenka ir praneša paskutines užregistruotas ŽSĮ geografines koordinates ir datą, kurią ŽSĮ buvo toje vietoje, taip pat ŽSĮ identifikacinį numerį ir visą informaciją, pagal kurią galima nustatyti ŽSĮ savininką.“;

46) 91 straipsnio 2 dalies f punktas pakeičiamas taip:

„f)    paprastiesiems otams žvejoti naudojamas (-i) pagrindinis (-iai) įrankis (-iai), laivyno segmentas ir veiklos padalinys;“;

47) įterpiamas 94a straipsnis:

„94a straipsnis

Paprastųjų otų laimikio sertifikatas

1. Valstybės narės išduoda GFCM laimikio sertifikatą, kuriuo nurodoma 29 GP sužvejoto paprastųjų otų laimikio kilmė visuose tiekimo grandinės etapuose. Toks sertifikatas naudojamas siekiant patvirtinti, kad toks laimikis buvo sužvejotas laikantis II antraštinės dalies VIII skyriuje nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių.

2. Valstybių narių kompetentingų institucijų išduotas galiojantis GFCM laimikio sertifikatas pridedamas prie visų iškraunamų, importuojamų, eksportuojamų ir reeksportuojamų paprastųjų otų.

3. Kiekvienas laimikio sertifikatas turi unikalųjį dokumento identifikavimo numerį. Šis numeris susijęs tik su vėliavos valstybe ir skiriamas kiekvienam žvejybos laivui, turinčiam leidimą žvejoti paprastuosius otus. Laimikio sertifikatas negali būti perleidžiamas kitam žvejybos laivui.

5. Atitinkamos vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos paprastųjų otų laimikio sertifikatus patvirtina tik tada, kai patikrinus patvirtinamuosius dokumentus ir atitinkamą krovinį nustatoma, kad visa sertifikatuose pateikta informacija yra tiksli.“;

48) įterpiami 96a, 96b, 96c, 96d ir 96e straipsniai:

„96a straipsnis

Laivyno pajėgumas ir žvejybos pastangos

Paprastųjų dygliaryklių žvejybai Juodojoje jūroje valstybės narės išlaiko 2015–2021 m. laikotarpiui nustatyto lygio žvejybos laivyno pajėgumą arba žvejybos pastangas.

96b straipsnis

Mokslinė stebėsena

1. Valstybės narės prisideda prie GFCM paprastųjų dygliaryklių Juodojoje jūroje mokslinių tyrimų programos įgyvendinimo ir kasmet užtikrina tinkamą mokslinę paprastųjų dygliaryklių rūšių išteklių būklės stebėseną.

2. Valstybės narės užtikrina, kad informaciją apie paprastųjų dygliaryklių žvejybos veiklą, laimikio duomenis, atsitiktinį laimikį, paleidimo ir (arba) išmetimo į jūrą atvejus laivo savininkas arba laivo kapitonas įrašytų į žvejybos žurnalą ir kad ji būtų pateikta Komisijai jų metinėse nacionalinėse ataskaitose, laikantis atitinkamose GFCM rekomendacijose nustatytų duomenų teikimo reikalavimų pagal GFCM duomenų rinkimo informacinę sistemą (DCRF). Komisija šią informaciją nedelsdama nusiunčia GFCM sekretoriatui.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi visų papildomų priemonių siekiant pagerinti duomenų rinkimą paprastųjų dygliaryklių rūšių mokslinės stebėsenos tikslais.

4. Valstybės narės renka patikimą informaciją apie statomųjų dugninių žiauninių tinklų, kuriais žvejojami paprastieji dygliarykliai, poveikį banginių būrio gyvūnų populiacijoms Juodojoje jūroje.

96c straipsnis

Laivyno valdymo priemonės

1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip sausio 15 d. pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, su reikiamais leidimais vykdančių paprastųjų dygliaryklių žvejybos Juodojoje jūroje veiklą, sąrašą. Sąraše pateikiama VIII priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą.

Komisija kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui. Tikslinę paprastųjų dygliaryklių žvejybą vykdantiems žvejybos laivams leidžiama vykdyti žvejybos veiklą tik jei ta veikla yra nurodyta galiojančiame kompetentingų institucijų išduotame žvejybos leidime, kuriame nurodytos techninės tokios veiklos sąlygos, kaip nurodyta VIII priede.

2. Kai į paprastųjų dygliaryklių žvejybos laivyną įtraukiami arba iš jo išbraukiami laivai arba laivyno sąrašas pakoreguojamas, valstybės narės apie tai nedelsdamos arba bent kartą per mėnesį praneša Komisijai. Komisija nedelsdama apie pakoregavimą praneša GFCM sekretoriatui.

3. Laivai, kurie nėra įtraukti į valstybių narių sąrašą, nežvejoja, nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja ir neparduoda paprastųjų dygliaryklių.

4. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip liepos 15 d. ir sausio 15 d. pateikia Komisijai išsamias žvejybos laivų, kurie vykdo paprastųjų dygliaryklių žvejybos veiklą arba sužvejojo juos kaip priegaudą ar atsitiktinį laimikį, žvejybos veiklos ataskaitas.

Tose ataskaitose pateikiama informacija bent apie:

a) veiklos vykdymo dienas;

b) veiklos vykdymo rajoną;

c) bendrą paprastųjų dygliaryklių laimikį.

Komisija kasmet ne vėliau kaip liepos 30 d. ir sausio 30 d. tas ataskaitas persiunčia GFCM sekretoriatui.

96d straipsnis

Specialios priemonės kovai su NNN žvejyba

Valstybės narės užtikrina, kad 29 GP žvejojantys laivai deklaruotų visą paprastųjų dygliaryklių laimikį ir priegaudą.

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsniui, žvejai arba laivų kapitonai žvejybos žurnale deklaruoja visą paprastųjų dygliaryklių laimikį ir priegaudą, nepriklausomai nuo laimikio dydžio ir naudotų žvejybos įrankių.

96e straipsnis

Iškrovimo vietos

1. Valstybės narės paskiria iškrovimo vietas, kuriose paprastųjų dygliaryklių išteklių žvejybą Juodojoje jūroje vykdantys laivai iškrauna laimikį.

2. Valstybės narės nurodo leidžiamus iškrovimo ir perkrovimo kiekviename paskirtame uoste laiką ir vietas.

3. Kitose nei paskirtosios vietose iš žvejybos laivų iškrauti arba perkrauti bet kokį Juodojoje jūroje sužvejotų paprastųjų dygliaryklių kiekį draudžiama.

4. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip lapkričio 15 d. praneša Komisijai apie visus paskirtųjų iškrovimo vietų, kuriose Juodojoje jūroje galima iškrauti paprastuosius dygliaryklius, sąrašo pakeitimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. tuos pakeitimus persiunčia GFCM sekretoriatui.“;

49) 98 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina aukštą Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje II ir III prieduose išvardytų rūšių plokštėtažiaunių žuvų apsaugą nuo žvejybos veiklos.“;

b) pridedamos šios dalys:

„4. Valstybės narės ne vėliau kaip 2026 m. balandžio 15 d. praneša Komisijai apie bent vieną veiklą pagal rūšį ir (arba) lytį, kaip nurodyta XVII priede, geografiniame parajonyje, kuriame vykdoma žvejybos veikla, arba apie iš viso bent penkis konkrečioms rūšims skirtus veiksmus, kuriais siekiama pagerinti plokštėtažiaunių žuvų išsaugojimo būklę, sumažinti ir, jei įmanoma, panaikinti atsitiktinio plokštėtažiaunių žuvų laimikio, sužvejojamo vykdant žvejybos operacijas riziką ir su tuo susijusį mirtingumą. Komisija kasmet ne vėliau kaip 2026 m. balandžio 30 d. tą informaciją nusiunčia GFCM sekretoriatui.

5. Valstybės narės reikalauja, kad žvejybos laivai, sužvejojantys ryklius kaip priegaudą arba atsitiktinį laimikį, Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje III priede išvardytų ryklių priegaudą apribotų iki didžiausios leidžiamos bendro per žvejybos reisą sužvejoto laimikio svorio procentinės dalies arba iki ne daugiau kaip trijų individų.“;

50) 102 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3. Viduržemio jūros geografinėse zonose (1–27 GP), kuriose, kaip nurodyta SAC rekomendacijoje, pasitaiko Barselonos konvencijos SPA / BD protokolo II priede išvardytų jūrų paukščių rūšių priegaudos (daugiausia kai vykdant žvejybos operacijas atsitiktinai sugaunami jūrų paukščiai), taikomos šios priemonės:

a) valstybės narės renka duomenis, kad galėtų visapusiškai apibūdinti jūrų paukščių priegaudą žvejybos metu, įskaitant atsitiktinį sparčiai nykstančių balearinių audronašų laimikį. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip balandžio 15 d. pateikia Komisijai XXII priede nurodytą informaciją. Komisija kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. tą informaciją nusiunčia GFCM sekretoriatui;

b) valstybės narės iki 2024 m. įvertina bent dviejų XVIII priede išvardytų pereinamojo laikotarpio poveikio švelninimo priemonių veiksmingumą, siekdamos pagerinti jūrų paukščių rūšių išsaugojimo būklę, sumažinti ir, jei įmanoma, panaikinti atsitiktinio jūrų paukščių sugavimo vykdant žvejybos operacijas riziką ir su tuo susijusį mirtingumą.“;

51) įterpiamas 103a straipsnis:

„103a straipsnis

Poveikio švelninimo priemonės

1. Valstybės narės raginamos imtis būtinų veiksmų, kad būtų įgyvendinti esami teisės aktai ir poveikio švelninimo priemonės, kuriomis siekiama sumažinti ir, jei įmanoma, panaikinti atsitiktinį jūrų vėžlių sugavimą vykdant žvejybos operacijas, įskaitant (bet tuo neapsiribojant):

a) žvejybos įrankių pakeitimus ir alternatyvius žvejybos įrankių tipus;

b)    žvejybos tam tikru laikotarpiu ir (arba) tam tikrame rajone apribojimus ir draudimus, grindžiamus, pavyzdžiui, erdvinio atpažinimo priemonėmis, skirtomis jūrų vėžlių buvimui nustatyti;

c)    žvejybos įrankių ženklinimo ir aptikimo patobulinimus, įskaitant akustinio atspindėjimo gebą, pavyzdžiui, naudojant spalvotus tinklus, pasyvius atšvaitus, storesnio skersmens virves, kamščius ar kitas medžiagas tinkle, metalo junginius, turinčius akustinio aptikimo savybių, pavyzdžiui, bario sulfatą, ir apšviečiant tinklus baterijomis maitinamomis šviesos lazdelėmis;

d)    didžiausių galimos priegaudos ribų įgyvendinimą ir vėžlių atbaidymo įtaisų naudojimą su rūšiavimo ir sekimo įtaisais, taip pat

e)    žvejybos elgsenos taisykles ir strategijas.

2. Valstybės narės raginamos sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama išvengti gyvūnų įsipainiojimo jiems bandant pagriebti laimikį ir sumažinti mirtingumą po išleidimo, pasitelkiant atitinkamas gaires ir mokymus.

3. Ne vėliau kaip 2026 m. valstybės narės praneša Komisijai apie bent dvi pagal 1 ir 2 dalis priimtas poveikio švelninimo priemones. Šiuo klausimu reikėtų atsižvelgti į rajonus ir laivynus, kuriems kyla didesnė sąveikos rizika.

4. Komisija nedelsdama apie tokias priemones praneša GFCM sekretoriatui.“;

52) įterpiamas 105a straipsnis:

„105a straipsnis

Poveikio švelninimo priemonės

1. Valstybės narės raginamos išplėsti priegaudos mažinimo priemones, kad būtų kuo labiau sumažintas ir, kai įmanoma, panaikintas atsitiktinis banginių būrio gyvūnų laimikis, sugaunamas vykdant žvejybos operacijas, kurioms būdinga SAC nustatyta didelė priegaudos rizika. Kartu su tokiomis poveikio švelninimo priemonėmis vykdoma tinkama stebėsena, siekiant nustatyti veiksmų efektyvumą, ir jos, inter alia, gali apimti:

a)    žvejybos įrankių pakeitimus ir alternatyvius žvejybos įrankių tipus;

b)    žvejybos įrankių ženklinimo ir aptikimo patobulinimus;

c)    kai tinkama, žvejybos tam tikru laikotarpiu ir (arba) tam tikrame rajone apribojimus arba draudimus;

d)    didžiausios galimos priegaudos ribas;

e)    akustinių atgrasomųjų prietaisų naudojimą;

f)    žvejybos elgsenos ir strategijų pokyčius.

2. Valstybės narės raginamos sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama išvengti gyvūnų įsipainiojimo jiems bandant pagriebti laimikį ir sumažinti mirtingumą po išleidimo, pasitelkiant atitinkamas gaires ir mokymus.

3. Valstybės narės raginamos nustatyti rajonus, kuriuose kyla didelė žvejybos ir banginių būrio gyvūnų sąveikos rizika, ir, atsižvelgdamos į esamus neigiamus veiksnius, gali apsvarstyti galimybę pakeisti galiojančius nacionalinės teisės aktus.

4. KSŠ taip pat gali savanoriškai apsvarstyti galimybę taikyti kitų rūšių valdymą, pavyzdžiui, paskatomis grindžiamą valdymą, kuriuo atlyginama mažą poveikį darantiems veiklos vykdytojams, kartu skatinant prastus rezultatus pasiekiančius veiklos vykdytojus taikyti geresnę praktiką arba pasitraukti iš sektoriaus, arba rinka grindžiamą paskatų valdymą, pavyzdžiui, naudojant delfinams saugų arba nekenksmingą ženklinimą, kai vykdoma žvejyba, kurios metu kyla vidutinė arba didelė sąveikos su banginių būrio gyvūnais rizika.

5. Ne vėliau kaip 2026 m. valstybės narės praneša Komisijai apie bent dvi pagal 1, 2, 3 ir 4 dalis priimtas poveikio švelninimo priemones.

4. Komisija nedelsdama apie tokias priemones praneša GFCM sekretoriatui.“;

53) 106 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„1. Nedarant poveikio griežtesnėms Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio nuostatoms, žvejybos laivų kapitonai žvejybos žurnale registruoja šią informaciją:“;

b) e punktas pakeičiamas taip:

„e) visus SPA / BD protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje II arba III priede išvardytų rūšių ryklių atsitiktinio sugavimo, paleidimo ir (arba) išmetimo į jūrą atvejus;“;

c) pridedamas f punktas:

„f) visus atsitiktinio plokštėtažiaunių žuvų laimikio atvejus.“;

54) III antraštinės dalies I skyriaus II skirsnyje prieš 1 poskirsnį įterpiami šie straipsniai:

„-1 poskirsnis

Minimalieji standartai

106a straipsnis

Minimaliųjų standartų nustatymas

Šiame poskirsnyje nustatomi minimalieji standartai visiems GFCM lygmeniu nustatytiems ribojamos žvejybos rajonams ir jie taikomi visiems ribojamos žvejybos rajonams, nustatytiems GFCM lygmeniu po 2022 m.

106b straipsnis

Valdymo priemonės

1. Valstybės narės stebi žvejybos veiklą ribojamos žvejybos rajone (-uose) vandenyse, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai.

2. Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai XIX priede išvardytų leidimus turinčių žvejybos laivų sąrašą su atitinkamomis žvejybos pastangomis ir pajėgumais, taip pat visus kitus parametrus, kuriuos SAC nurodė kaip svarbius.

3. Komisija nedelsdama nusiunčia 2 dalyje nurodytą sąrašą GFCM sekretoriatui.

106c straipsnis

Duomenų rinkimas, stebėsena ir moksliniai tyrimai

1. Valstybės narės parengia kiekvieno ribojamos žvejybos rajono mokslinės stebėsenos planą, įskaitant priemonių rinkinį ir integruotas gaires, kad būtų pateikta informacija, būtina siekiant įvertinti ribojamos žvejybos rajono veiksmingumą atkuriant išteklius ir apsaugoti buveines bei pažeidžiamas jūrų ekosistemas.

Jos kasmet praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodyto plano įgyvendinimo rezultatus.

2. Valstybės narės užtikrina, kad laivų savininkai:

a)    laikydamiesi tarptautinių standartų ir atitinkamose GFCM rekomendacijose nustatytų duomenų teikimo reikalavimų, elektroniniame žvejybos žurnale arba lygiaverčiame dokumente registruotų informaciją apie žvejybos veiklą, 4, 15, 24, 33, 40, 59, 68, 75, 77a, 78, 84, 93 ir 98 straipsniuose nurodytų pagrindinių rūšių laimikio duomenis, SPA / BD protokolo II arba III priede išvardytų pažeidžiamų rūšį atsitiktinį laimikį, paleidimą ir (arba) išmetimą į jūrą;

b)    teiktų a punkte nurodytą informaciją nacionalinėms institucijoms, kad jos ją įtrauktų į savo metines nacionalines ataskaitas pagal DCRF vadovą, ir Komisijai.

3. Valstybės narės gali priimti bet kokias papildomas priemones, kad pagerintų duomenų rinkimą, atsižvelgdamos į pagrindinių rūšių mokslinę stebėseną.

4. Komisija 1 dalyje nurodytose ataskaitose pateiktą informaciją ir 3 dalies b punkte nurodytą informaciją nusiunčia GFCM sekretoriatui.

106d straipsnis

Kontrolė ir ataskaitų teikimas

1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip balandžio 15 d. pateikia Komisijai leidimus turinčių laivų, žvejojančių kiekviename atitinkamame ribojamos žvejybos rajone, kuriame laikinai draudžiama žvejoti, sąrašą. Sąraše pateikiama XIX priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą. Komisija kasmet iki balandžio 30 d. šį sąrašą pateikia GFCM sekretoriatui.

2. Žvejybos laivuose, kuriems leidžiama žvejoti B zonoje, įrengiama nuotolinės elektroninės stebėsenos sistema, naudojant dažnesnį duomenų perdavimą, taip pat parengiamas tinkamas elektroninis žvejybos žurnalas arba lygiavertis dokumentas, o prieš pradedant vykdyti žvejybos operacijas arba naviguoti ribojamos žvejybos rajone laive laikomi arba naudojami žvejybos įrankiai tinkamai identifikuojami, sunumeruojami ir pažymimi. Kiek įmanoma, kai žvejybos laivas įplaukia į bet kurią ribojamos žvejybos rajono zoną, laivų stebėjimo sistemų (LSS arba automatinio identifikavimo sistemų) duomenys perduodami ne rečiau kaip kartą per 30 minučių.

3. Žvejyba draudžiamuose rajonuose ir draudžiamais laikotarpiais laikoma sunkiu pažeidimu. Vėliavos valstybė narė užtikrina, kad šį sunkų pažeidimą padaręs laivas nedelsdamas nutrauktų žvejybos veiklą ir grįžtų į uostą tyrimui atlikti.

4. Kasmet ne vėliau kaip gegužės 15 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai valdymo priemonių, kurių imtasi ribojamos žvejybos rajonuose, ataskaitą. Komisijai pagal šio reglamento 140 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalis suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, kiek tai susiję su ataskaitos turiniu, dėl kurio bus susitarta GFCM lygmeniu.

5. 2 dalyje numatytoje ataskaitoje pateikiama:

a) informacija apie išteklių išsaugojimo, kontrolės ir valdymo priemones;

b) leidimus turinčių laivų sąrašas ir susijusi informacija apie leidimus ribojamos žvejybos rajone;

c) inspektavimo sistemų rezultatai, įskaitant bent aptiktų pažeidimų skaičių, pažeidimo rūšį ir taikytas sankcijas;

d) informacija apie veiklą ribojamos žvejybos rajone (pvz., žvejybą, tranzitą);

e) veiksmų planas, susijęs su laivais ir laivų savininkais, padariusiais nustatytų pažeidimų, siekiant sustiprinti su jų vėliava plaukiojančių laivų, kuriems aktualus ribojamos žvejybos rajonas, stebėseną.

7. Komisija kasmet ne vėliau kaip gegužės 31 d. nusiunčia 3 dalyje nurodytą ataskaitą GFCM sekretoriatui.“;

55) 107 straipsnis pakeičiamas taip:

„107 straipsnis

Ribojamos žvejybos rajono nustatymas

1. Ribojamos žvejybos rajonas nustatomas rytinėje Liono įlankos dalyje, kurios ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo A dalyje nurodytas geografines koordinates.

2. A dalyje nurodyta 1 zona yra draudžiama profesionalios žvejybos laivams, žvejojantiems demersinių žuvų išteklius velkamaisiais tinklais, dugninėmis ir įvairiagylėmis ūdomis bei statomaisiais dugniniais tinklais, taip pat joje draudžiama mėgėjų žvejybos veikla.

3. Kiekvienais metais nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d. A dalyje nurodytoje 2 zonoje draudžiama vykdyti demersinių žuvų išteklių žvejybos veiklą naudojant velkamuosius tinklus, dugnines ir įvairiagyles ūdas bei statomuosius dugninius tinklus.“;

56) 108 straipsnis pakeičiamas taip:

„108 straipsnis

Žvejybos pastangos

1.    Velkamuosius tinklus, dugnines bei įvairiagyles ūdas ir statomuosius dugninius tinklus naudojančių laivų demersinių išteklių žuvų žvejybos pastangos 107 straipsnyje nurodytame ribojamos žvejybos rajone neviršija kiekvienos valstybės narės tame rajone 2008 m. taikytų žvejybos pastangų lygio (dienų jūroje skaičiaus).

2. Valstybės narės neperkelia žvejybos pastangų kitiems laivams, kuriems leidžiama žvejoti ribojamos žvejybos rajone ir kurie naudoja kitokius žvejybos įrankius.“;

57) 112 straipsnis išbraukiamas;

58) 113 straipsnis pakeičiamas taip:

„113 straipsnis

Ribojamos žvejybos rajonai

1. Draudžiama žvejoti dugniniais tralais:

2. 1 dalyje nurodytuose ribojamos žvejybos rajonuose neleidžiama jokia demersinės žvejybos veikla, įskaitant mėgėjų žvejybą, nepriklausomai nuo bendrojo laivų ilgio.“;

59) 115 straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4. Draudžiama žvejoti europinius ančiuvius arba europines sardines gaubiamaisiais tinklais ir pelaginiais tralais rajone, kurio ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo D dalyje nurodytas koordinates.“;

60) į III antraštinės dalies I skyrių įterpiami šie skirsniai:

„V skirsnis

Perkrovimai

120a straipsnis

Taikymo sritis

1. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 20 straipsniui, šiame skirsnyje reglamentuojamos perkrovimo operacijos GFCM rajone, kaip numatyta I priede.

2. Perkrovimas jūroje ne Sąjungos vandenyse yra draudžiamas, išskyrus force majeure atvejus, kuriuos GFCM nuostatų taikymo rajone teisiškai nustato kontrolės institucija.

3. Perkrauti leidžiama tik tuo tikslu nurodytuose uostuose, iškrovimo vietose arba netoli kranto esančiose vietose, gavus leidimą ir laikantis šiame skirsnyje nustatytų sąlygų.

4. Perkrovimas nevykdomas, jei kuris nors iš susijusių laivų yra įtrauktas į GFCM sudarytą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

5. Taikant šį skirsnį, perkėlimas, žvejybos poriniais tralais veikla ir žvejybos operacijos, apimančios bendrą veiklą (bendros žvejybos operacijos), kuriuose dalyvauja du ar daugiau valstybių narių arba GFCM susitariančiųjų šalių žvejybos laivų, nelaikomi perkrovimu.

120b straipsnis

Perkrovimo operacijos uoste

1. Perkrovimo operacija uoste leidžiama tik gavus pakrantės valstybių narių institucijų ir laivų institucijų išduotą leidimą.

2. 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas, kai vėliavos valstybės laivų institucijos įsitikina, kad perkrovimo operacijose dalyvaujančių laivų vykdoma veikla atitinka GFCM valdymo ir išsaugojimo priemones ir kad laivai nevykdo NNN žvejybos veiklos.

3. 2 dalyje nurodytas leidimas turi būti laikomas laive, iš kurio perkraunama, ir pateikiamas inspektavimo ar kontrolės procedūros metu.

4. Žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, kapitonas uosto valstybių narių institucijoms praneša laivo, į kurį perkraunama, identifikavimo duomenis, ir perkrovimo datą, laiką bei uostą, kuriame jis bus atliekamas, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki perkrovimo operacijos.

5. 4 dalyje nurodytame identifikavimo dokumente nurodomas bent laivo pavadinimas, Tarptautinės jūrų organizacijos numeris, GFCM registro numeris, išorinis žymuo, registracijos uostas ir vėliava.

6. Laivo, į kurį perkraunama, kapitonas likus 48 valandoms iki iškrovimo persiunčia valstybės, kurioje numatoma iškrauti laimikį, kompetentingoms institucijoms GFCM perkrovimo deklaraciją.

7. Laivo, į kurį perkraunama, kapitonas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki perkrovimo pradžios užpildo ir uosto valdymo įstaigoms perduoda informaciją apie laive esantį laimikį ir žvejybos produktus. Apie laimikį pranešama nurodant rūšis ir svorį arba, kai tinkama, individų skaičių.

8. Valstybė narė reikalauja, kad prašymą pateikusio žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, kapitonas perduotų šią informaciją:

a)    rūšis pagal FAO raidžių kodą ir produkto formą;

b)    laive laikomą laimikį, kurį ketinama perkrauti, išreikštą gyvojo svorio kilogramais, apdorotų žuvų svoriu ir (arba) individų skaičiumi, kai tinkama;

c)    geografinę laimikio sužvejojimo vietą (kaip nurodyta žvejybos žurnale);

d)    numatomo perkrovimo vietą ir datą;

e)    informaciją apie laivą, į kurį perkraunama, laivo pavadinimą, registracijos numerį, IMO numerį, vėliavą.

9. Valstybės narės stebi su ne jų vėliava plaukiojančius laivus, kurie siekia įplaukti į jų uostus, ir užtikrina, kad tokie laivai nevykdytų žvejybos ir (arba) su žvejyba susijusios veiklos pažeisdami bet kurią GFCM išteklių išsaugojimo priemonę.

120c straipsnis

GFCM perkrovimo deklaracijos

1. Perkrovimo operacijoje dalyvaujančių su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis didesnis kaip 15 metrų, kapitonai pagal XX priedą užpildo GFCM perkrovimo deklaraciją ir konkrečiai nurodo visus perkrautus arba gautus kiekvienos rūšies žuvų kiekius, viršijančius 50 kg gyvojo svorio ekvivalento, ir (arba) atitinkamais atvejais individų skaičių.

2. 1 dalyje nurodytoje GFCM perkrovimo deklaracijoje nurodoma bent:

a) žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, ir žvejybos laivo, į kurį perkraunama, išorinis identifikavimo numeris ir pavadinimas;

b) kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkami geografiniai rajonai, kuriuose laimikis buvo sužvejotas;

c) apytikriai kiekvienos rūšies kiekiai kilogramais, išreikšti produkto svoriu ir suskirstyti pagal produkto pateikimo formą arba, atitinkamais atvejais, vienetų skaičiumi, atskiru įrašu nurodant ir žuvų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekius arba skaičių;

d) žvejybos laivo, į kurį perkraunama, paskirties uostas;

e) paskirtasis perkrovimo uostas.

3. Laivo, iš kurio perkraunama, ir laivo, į kurį perkraunama, kapitonai GFCM perkrovimo deklaracijas kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 48 valandas nuo perkrovimo pateikia:

a) savo vėliavos valstybei narei ir

b) jei perkrovimas vyko kitos valstybės narės uoste arba ES nepriklausančios GFCM susitariančiosios šalies uoste, GFCM perkrovimo deklaracija taip pat pateikiama atitinkamo uosto kompetentingoms institucijoms.

4. GFCM perkrovimo deklaraciją turi pasirašyti laivo, į kurį perkraunama, kapitonas ir laivo, iš kurio perkraunama, kapitonas.

5. Abiejų laivų kapitonai atsako už GFCM perkrovimo deklaracijoje įrašytų duomenų tikslumą.

6. GFCM perkrovimo deklaracijos kopija laikoma kiekviename laive tol, kol iškraunamas visas laimikis ir produktai.

120d straipsnis

Stebėsenos ir kontrolės priemonės

1. Nustatant GFCM perkrovimo deklaracijoje įrašomus apytikrius į kitą laivą perkraunamus ar iš kito laivo gaunamus žuvų kiekius kilogramais gyvojo svorio, leidžiamas nuokrypis yra 10 % visų rūšių atveju.

2. Uosto valdymo įstaigos, prireikus bendradarbiaudamos su laivų vėliavos valstybės institucijomis, peržiūri gautą informaciją, kad nustatytų, ar pranešti duomenys apie kiekvieno laivo laimikį, perkrovimą ir iškrovimą dera tarpusavyje. Šis tikrinimas atliekamas kuo mažiau trikdant laivo veiklą, vengiant sukelti nepatogumų ir nepakenkiant žuvų kokybei.

3. Visi leidimą perkrauti turintys laivai, iš kurių perkraunama ir į kuriuos perkraunama, turi turėti ir naudoti veikiančią laivų stebėjimo sistemą, atitinkančią Rekomendacijoje GFCM/33/2009/7 nurodytus minimaliuosius standartus.

120e straipsnis

Ataskaitų teikimas

1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip balandžio 15 d. pateikia Komisijai uostų, iškrovimo vietų ir netoli kranto esančių vietų, kuriuose leidžiama vykdyti perkrovimo operacijas pagal šį skirsnį, sąrašą.

2. Komisija kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją GFCM sekretoriatui.

3. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip balandžio 15 d. pateikia Komisijai visą svarbią informaciją apie Rekomendacijos GFCM/45/2022/14 įgyvendinimą.

4. Komisija kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. nusiunčia 3 dalyje nurodytą informaciją GFCM sekretoriatui.

VI skirsnis

Mėgėjų žvejyba Viduržemio jūroje

120f straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skirsnyje nustatomos būtiniausios mėgėjų žvejybos veiklos Viduržemio jūroje, I priede nurodytuose 1–27 GP, valdymo, kontrolės ir stebėsenos taisyklės.

120g straipsnis

Draudimai

Nedarant poveikio griežtesnėms Reglamento (ES) 2019/1241 7 straipsnio nuostatoms, draudžiama:

a) vykdyti mėgėjų žvejybą neturint galiojančios žvejybos licencijos ar registracijos pagal šį skyrių ir nuo jo taikymo dienos;

b) parduoti vykdant mėgėjų žvejybos veiklą sužvejotą laimikį arba juo prekiauti;

c) pasilikti bet kokį individą, priklausantį XXI priede dėl draudžiamų rūšių išvardytoms rūšims;

d) pasilikti bet kokį individą, mažesnį už GFCM patvirtintus mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius;

e) žvejoti GFCM sprendimais ir pagal juos saugomose teritorijose, visų pirma pažeidžiamose buveinėse ir ribojamos žvejybos rajonuose, nustatytuose siekiant apsaugoti pagrindines žuvų buveines ir pažeidžiamas jūrų ekosistemas, ir rajonuose, kuriuose pagal valstybių narių teisės aktus konkrečiai draudžiama mėgėjų žvejyba;

f) žvejoti po vandeniu su autonominiu kvėpavimo aparatu;

g) žvejoti po vandeniu nuo saulėlydžio iki aušros;

h) vienu metu laikyti rankinius žeberklus arba žeberklinius šautuvus ir autonominį kvėpavimo aparatą (akvalangą);

i) žvejoti naudojant toksiškas, svaiginamąsias ar ėsdinančias medžiagas, sprogmenis ar elektros srovę.

120h straipsnis

Licencijos

Valstybės narės ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. įdiegia ir taiko privalomą licencijavimo arba registravimo sistemą, taikomą visiems žvejams mėgėjams.

120i straipsnis

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

1. Valstybės narės sukuria ir įgyvendina iš laivų vykdomos mėgėjų žvejybos veiklai skirtą mėgėjų žvejybos veiklos kontrolės ir stebėsenos sistemą, papildančią galiojančius nacionalinius kontrolės planus.

Tokia sistema grindžiama rizikos analize, atsižvelgiant į mėgėjų žvejybos veiklos dažnumą ir keliamas grėsmes jūrų biologiniams ištekliams, visų pirma kiek tai susiję su 120g straipsnyje išvardytais draudimais.

3.Valstybės narės nustato ir įgyvendina veiksmingą sankcijų už šiame skyriuje nustatytų taisyklių pažeidimus sistemą. Taikomos sankcijos ir nuobaudos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos ir jomis atsižvelgiama į dažnumą ir grėsmes jūrų biologiniams ištekliams, visų pirma kiek tai susiję su 120g straipsnyje išvardytais draudimais.

120j straipsnis

Duomenų rinkimas

Nedarant poveikio griežtesnėms Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 55 straipsnio nuostatoms, valstybės narės atlieka jų teritorijoje vykdomos mėgėjų žvejybos veiklos Sąjungos vandenyse atrankinius patikrinimus ir tyrimus.

120k straipsnis

Duomenų teikimas

1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip sausio 15 d. pateikia Komisijai toliau išvardytus duomenis:

a) rūšių, kurias pagal nacionalinės ir (arba) vietos teisės aktus draudžiama žvejoti vykdant mėgėjų žvejybą, sąrašą;

b) duomenis apie žvejybos būdus, kuriuos pagal nacionalinės ir (arba) vietos teisės aktus draudžiama taikyti vykdant mėgėjų žvejybą;

c) duomenis apie rajonus, kuriuose pagal nacionalinės ir (arba) vietos teisės aktus konkrečiai draudžiama vykdyti mėgėjų žvejybą;

d) rūšių, kurių mėgėjiška žvejyba reglamentuojama pagal nacionalinės ir (arba) vietos teisės aktus, sąrašą;

e) duomenis apie bet kokias priemones, kuriomis pagal nacionalinės ir (arba) vietos teisės aktus reglamentuojama mėgėjų žvejybos veikla.

2. Komisija kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją GFCM sekretoriatui.“;

61) 122 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. 1 dalyje nurodytame sąraše pateikiama XXIII priedo pirmoje skiltyje nurodyta informacija ir ši informacija:

a)    laivo CFR numeris ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/218 nurodyti jo išoriniai žymenys;

b)    laikotarpis, kuriuo leidžiama žvejoti ir (arba) perkrauti žuvis;

c)    naudojami žvejybos įrankiai.“;

62) 128 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) valstybių narių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius įtarimą, kad vykdyta NNN žvejybos veikla, įskaitant informaciją apie atitinkamo laivo identifikavimą.“;

b) pridedamos 4–6 dalys:

„4. Taikant šį skirsnį laikoma, kad žvejybos laivai vykdė NNN žvejybos veiklą GFCM nuostatų taikymo rajone, jei valstybė narė pateikia įrodymų, kad tokie laivai, pažeisdami GFCM išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, vykdė vieną ar daugiau iš toliau išvardytų veiklų:

a) vykdė Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 3 straipsnio 1 dalies a, b, c, e, i ir j punktuose nurodytą veiklą;

b) žvejojo žuvis GFCM nuostatų taikymo rajone neturėdami jokios nacionalinės priklausomybės;

c) žvejojo žuvis GFCM nuostatų taikymo rajone neturėdami tinkamo laivo identifikavimo numerio;

d) vykdė žvejybos arba su žvejyba susijusią veiklą pažeisdami bet kokias kitas GFCM išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

5. Kai tinkama, valstybės narės tiria įtariamą NNN žvejybos veiklą ir (arba) stebi atitinkamus laivus.

6. Kai tinkama, valstybės narės praneša atitinkamo laivo savininkui apie tai, kad valstybė narė pateikė informaciją apie laivą, kad jis būtų įtrauktas į GFCM sudaryto NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektą, ir apie pasekmes, kurių gali turėti laivo įtraukimas į GFCM priimtą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.“ ;

63) 130 straipsnis pakeičiamas taip:

„130 straipsnis

GFCM sudaromo NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektas 

1. Gavusios NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektą iš GFCM sekretoriato, valstybės narės:

a) atidžiai stebi į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektą įtrauktus laivus ir nustato jų veiklą bei galimus pavadinimo, vėliavos valstybės ir (arba) registruotojo savininko pasikeitimus;

b) praneša su jų vėliava plaukiojančio laivo savininkui apie jo įtraukimą į GFCM sudaryto NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektą ir apie pasekmes, kurių gali turėti įtraukimo į GFCM priimtą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą patvirtinimas.

2. Gavusios NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektą iš GFCM sekretoriato, valstybės narės prireikus gali pateikti savo pastabas Komisijai.

3. Komisija likus ne mažiau kaip 30 dienų iki GFCM metinės sesijos šią informaciją pateikia GFCM sekretoriatui.

4. Valstybės narės likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki GFCM metinės sesijos gali pateikti Komisijai visą papildomą informaciją, kuri gali būti svarbi sudarant GFCM NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

5. Komisija iki GFCM metinės sesijos šią informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.“;

64) tarp 130 ir 131 straipsnių įterpiamas 130a straipsnis:

„130a straipsnis

Laivų stebėjimai

1. Valstybės narės, imdamosi vykdymo užtikrinimo ir priežiūros operacijų, kurias GFCM nuostatų taikymo rajone vykdo jų kompetentingos institucijos, surenka kuo daugiau informacijos kaskart, kai pastebima, kad su užsienio vėliava plaukiojantis laivas ar laivas, kurio nacionalinė priklausomybė nenustatyta arba kuris jos neturi, vykdo žvejybos arba su žvejyba susijusią veiklą, kuri laikoma neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama.

2. Valstybės narės renka informaciją apie pastebėtus laivus pagal VII priede pateiktą stebėjimo informacijos lapą.

3. Kai laivas pastebimas, pastebėjusi valstybė narė nedelsdama praneša apie pastebėtą laivą stebėjimo informacijos lape ir pateikia visus užfiksuotus laivo atvaizdus atitinkamoms pastebėto laivo vėliavos valstybės narės arba GFCM susitariančiosios šalies arba vėliavos valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, valdžios institucijoms ir:

a) jei pastebėtas laivas plaukioja su valstybės narės vėliava, vėliavos valstybė narė nepagrįstai nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų dėl to laivo. Pastebėjusi valstybė narė ir pastebėto laivo vėliavos valstybė narė Komisijai ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai (EŽKA) teikia informaciją apie stebėjimą, įskaitant informaciją apie visus tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi;

b) jei pastebėtas laivas plaukioja su kitos GFCM susitariančiosios šalies vėliava, su šalies, kuri nėra susitariančioji šalis, vėliava, jo nacionalinė priklausomybė nenustatyta arba jis jos neturi, pastebėjusi valstybė narė nepagrįstai nedelsdama pateikia Komisijai ir EŽKA visą atitinkamą su stebėjimu susijusią informaciją. Prireikus Komisija stebėjimo informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.

5. Valstybės narės, kurios vykdo įsilaipinimą į laivą, neturintį jokios nacionalinės priklausomybės, nedelsdamos apie tai praneša Komisijai. Komisija nedelsdama apie tai praneša GFCM sekretoriatui.

6. Valstybės narės nedelsdamos perduoda Komisijai atitinkamą informaciją, surinktą įsilaipinus į šalių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivus, vykdančius rūšių, kurioms taikomos GFCM žvejybos valdymo priemonės, žvejybą arba su jų žvejyba susijusią veiklą GFCM nuostatų taikymo rajono vandenyse už nacionalinės jurisdikcijos ribų. Komisija nedelsdama apie tai praneša GFCM sekretoriatui.

7. Valstybių narių žvejybos ir aptarnaujantys laivai, vykdantys veiklą GFCM nuostatų taikymo rajone, renka ir savo atitinkamoms vidaus institucijoms pateikia atitinkamą informaciją, kad padėtų vykdyti šiame straipsnyje nustatytą laivų stebėjimo procesą.

8. Komisijai pagal šio reglamento 140 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalis suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl duomenų, kurie turi būti įtraukti į VII priedą.“;

65) 139 straipsnio 1 dalis papildoma šiais punktais:

„11) naujo šablono, skirto stebėjimui pagal 130a straipsnį ir VII priedą, įgyvendinimo;

12) 90–94a straipsniuose nustatytų priemonių, susijusių su paprastųjų otų ištekliais.“;

66) tarp 138 ir 139 straipsnių įterpiamas 138a straipsnis:

„138a straipsnis

Duomenų tvarkymas, asmens duomenų apsauga ir konfidencialumas

1. Asmens duomenis, kurių reikia taikant 15 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 30b straipsnio 4 ir 5 dalis, 30c straipsnį, 34 straipsnio 1 dalį, 37b straipsnio 4 ir 5 dalis, 37c straipsnį, 47 straipsnio 4 dalį, 54 straipsnį, 63 straipsnio 4 ir 5 dalis, 64 straipsnį, 70 straipsnio 2 dalį, 75c straipsnio 1 dalį, 78 straipsnio 3 dalies a punktą, 94a straipsnio 1 dalį, 96c straipsnio 1 dalį, 106d straipsnio 2 dalį, 126 straipsnį, 128 straipsnio 3 dalį, valstybių narių valdžios institucijos ir Komisija renka ir tvarko siekdamos:

a)    laikytis pareigų nustatyti atitinkamą žvejybos laivų informaciją ir keistis žvejybos duomenimis pagal šio reglamento 15, 24, 34, 47, 70, 77, 78, 94a ir 96c straipsnius, taip pat

b)    vykdyti žvejybos veiklos stebėseną, kontrolę, inspektavimą ir priežiūrą pagal šio reglamento 54, 30b ir 30c, 37b ir 37c, 63 ir 64, 126, 106d ir 128 straipsnius.

2. Pagal šį reglamentą gauti asmens duomenys saugomi ne ilgiau, nei tai būtina tuo tikslu, dėl kurio jie buvo surinkti, ir bet kuriuo atveju ne ilgiau nei penkerius metus nuo jų surinkimo, išskyrus asmens duomenis, kurie yra būtini, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų dėl skundų, pažeidimų ir teismo ar administracinių procesų, kurie gali būti saugomi iki atitinkamos procedūros, administracinio ar teismo proceso pabaigos arba laikotarpio, reikalingo sankcijoms pritaikyti, pabaigos. Ilgesnį laikotarpį saugant informaciją duomenys turi būti nuasmeninami.

3. Tais atvejais, kai tvarkomi valstybių narių pagal šį reglamentą renkami ir perduodami asmens duomenys, tų valstybių narių institucijos laikomos duomenų valdytojomis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 dalyje.

4. Kai tvarkomi Komisijos pagal šį reglamentą renkami ir perduodami asmens duomenys, Komisija laikoma duomenų valdytoja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 8 dalyje.

5. Be reglamentuose (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 nustatytų pareigų, valstybių narių institucijos ir Komisija kiekviena savo ruožtu:

a)    užtikrina konfidencialumą perduodant ir priimant elektroninius duomenis;

b)    imasi būtinų priemonių, kad būtų laikomasi GFCM patvirtintose rekomendacijose išdėstytų konfidencialumo ir saugumo nuostatų, įskaitant tinkamus šifravimo protokolus, kad būtų užtikrintas konfidencialumas ir autentiškumas;

c)    jei reikia, GFCM sekretoriato prašymu ištaiso arba ištrina elektronines ataskaitas ar pranešimus, tvarkomus nesilaikant šio reglamento;

d)    užtikrina, kad elektroniniai duomenys būtų saugomi ir naudojami tik stebėsenos, kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo ar kitais šiame reglamente nurodytais tikslais, taip pat

e)    užtikrina, kad perduodant elektroninius duomenis būtų naudojamos tinkamai drauge su GFCM sekretoriatu išbandytos duomenų perdavimo sistemos.

6. Valstybių narių institucijos ir Komisija kiekviena savo ruožtu užtikrina, kad taikant šį reglamentą tvarkomi asmens duomenys, įskaitant asmens duomenis, kuriuos tvarko prieigos prie atitinkamų žuvininkystės duomenų bazių teisę turinčios institucijos, būtų tvarkomi saugiai. Visų pirma jos priima būtinas priemones, kad:

a)    būtų fiziškai apsaugoti duomenys, be kita ko, parengiant nenumatytų atvejų planus ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti;

b)    būtų užkirstas kelias neteisėtam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar šalinimui;

c)    būtų užkirstas kelias neleistinam duomenų įvedimui ir neleistinai prieigai prie įrašytų asmens duomenų, jų keitimui ar ištrynimui;

d)    būtų užkirstas kelias neleistinam duomenų tvarkymui ir neleistinam duomenų kopijavimui, keitimui ar ištrynimui;

e)    būtų užtikrinta, kad asmenys, kuriems suteikta prieiga prie atitinkamų žuvininkystės duomenų bazių, galėtų prieiti tik prie tų duomenų, kuriems taikomas jų prieigos leidimas, tik nurodant asmeninę naudotojo tapatybę ir taikant konfidencialias prieigos formas;

f)    būtų užtikrinta, kad būtų įmanoma patikrinti ir nustatyti, kurioms įstaigoms gali būti perduodami asmens duomenys ir kurie duomenys buvo tvarkomi atitinkamose žuvininkystės duomenų bazėse, tokio tvarkymo laiką, tvarkytoją ir paskirtį;

g)    būtų užkirstas kelias neleistinam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar trynimui, kai asmens duomenys perduodami į atitinkamą žuvininkystės duomenų sistemą arba iš jos arba kai gabenamos duomenų laikmenos, visų pirma naudojant deramas kodavimo priemones, taip pat

h)    būtų stebimas šioje dalyje nurodytų saugumo priemonių efektyvumas ir imamasi būtinų su vidaus stebėsena susijusių organizacinių priemonių siekiant užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi.“;

67) VII, VIII ir XI priedai pakeičiami taip, kaip nustatyta šio reglamento priedo 1 punkte;

68) pridedami XVII, XVIII, XIX, XX, XXI, XXII ir XXIII priedai, kaip nustatyta šio reglamento priedo 2 punkte.

2 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(2)    2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2102, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų (OL L 308, 2015 11 25, p. 1).

(3)    2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/982, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų (OL L 164, 2019 6 20, p. 1).

(4)    2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2124 dėl tam tikrų nuostatų, skirtų žvejybai Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitarimo rajone (nauja redakcija) (OL L, 2023/2124, 2023 10 12).

(5)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).

(6)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(7)    Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 409, 2006 12 21, p. 11).

(8) 1    ELI:

(9) 2    ELI:

(10) 3    Įrašyti:

(11) 5    2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/1005/oj ).

(12) 6    [Nuomonės nuoroda].

(13) 7    Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14).

(14)    2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1–32, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/1005/oj).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 04 30

COM(2024) 183 final

PRIEDAS

prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo iš dalies keičiamas 2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2124 dėl tam tikrų nuostatų, skirtų žvejybai Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitarimo rajone

PRIEDAS

1) VII, VIII ir XI priedai keičiami taip:

„VII PRIEDAS

STEBĖJIMO INFORMACIJOS LAPAS

VIII PRIEDAS

LAIVŲ SĄRAŠE PATEIKTINI DUOMENYS

15, 24 [Tame straipsnyje sąrašas nenurodytas. Patikrinti visų nurodytų straipsnių atveju.] 34, 47, 61, 70, 74, 75c, 78, 96c ir 116 straipsniuose nurodytame sąraše apie kiekvieną laivą pateikiama ši informacija:

·laivo (leidimą turinčio laivo arba rinkimo veiklai vykdyti naudojamo leidimą turinčio laivo) pavadinimas;

·laivo registro numeris (valstybių narių suteiktas numeris);

·GFCM registracijos numeris (šalies ISO triraidis kodas + 9 skaitmenys, pvz., xxx000000001);

·registracijos uostas (visas uosto pavadinimas);

·ankstesnis pavadinimas (jei toks buvo);

·ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jei tokia buvo);

·ankstesni duomenys apie išbraukimą iš kitų registrų (jei turima); tarptautinis radijo šaukinys (jei yra);

·LSS (nurodyti taip / ne);

·laivo tipas, bendrasis ilgis (LOA), bendroji talpa (GT) ir (arba) bendroji registrinė talpa (GRT), variklio galia (kW);

·saugos ir saugumo įranga, skirta stebėtojui (-ams) laive priimti (nurodyti taip / ne) (jei taikoma);

·pagrindinės tikslinės rūšys;

·savininko (-ų) ir operatoriaus (-ų) pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas;

·pagrindinis (-iai) žvejybos įrankis (-iai), priskirtas laivyno segmentas ir DCRF nurodytas veiklos padalinys (jei taikoma);

·laikotarpis, kuriuo sezono metu leidžiama žvejoti: nuo MMMM-MM-DD iki MMMM-MM-DD ir atitinkamas žvejybos įrankis (jei taikoma);

·rajonas, kuriame leidžiama žvejoti (GP ir (arba) GFCM statistinio tinklo gardelės (jei taikoma);

·dalyvavimas nacionalinių ir tarptautinių mokslo įstaigų vadovaujamose mokslinių tyrimų programose (nurodyti taip / ne, pateikiant aprašymą) (jei taikoma);

·žvejybos dienų, kuriomis kiekvienas laivas pasinaudojo praėjusiais metais, skaičius ir žvejybos dienų, kuriomis kiekvienas laivas gali pasinaudoti, skaičius pagal metus ir pagal žvejybos įrankį (jei taikoma);

·paskirtasis uostas;

·tikslinės rūšys (jei taikoma).

XI PRIEDAS 

 RIBOJAMOS ŽVEJYBOS RAJONŲ IR BUFERINIŲ ZONŲ KOORDINATĖS 

A. Ribojamos žvejybos rajonas Liono įlankoje:

ribojamos žvejybos rajonas rytinėje Liono įlankos dalyje, kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias atitinkamas geografines koordinates:  

1 zona:

– 43°00′ šiaurės platumos, 4°49,35′ rytų ilgumos,

– 43°00′ šiaurės platumos, 4°53,7′ rytų ilgumos,

– 42°55,896′ šiaurės platumos, 4°53,7′ rytų ilgumos,

– 42°55,896′ šiaurės platumos, 4°49,35′ rytų ilgumos;

2 zona:

– 42° 40′ šiaurės platumos, 4° 20′ rytų ilgumos,

– 42° 40′ šiaurės platumos, 5° 00′ rytų ilgumos,

– 43° 00′ šiaurės platumos, 4° 20′ rytų ilgumos,

– 43° 00′ šiaurės platumos, 5° 00′ rytų ilgumos.

B. Ribojamos žvejybos rajonai Sicilijos sąsiauryje:  

1) ribojamos žvejybos rajonas „East of Adventure Bank“ (Aventūros bankos rytinė dalis), kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:  

– 37° 23,850′ šiaurės platumos, 12° 30,072′ rytų ilgumos,  

– 37° 23,884′ šiaurės platumos, 12° 48,282′ rytų ilgumos,  

– 37° 11,567′ šiaurės platumos, 12° 48,305′ rytų ilgumos,  

– 37° 11,532′ šiaurės platumos, 12° 30,095′ rytų ilgumos;

  2)    ribojamos žvejybos rajonas „West of Gela Basin“ (Dželos įdubos vakarinė dalis), kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:  

– 37° 12,040′ šiaurės platumos, 13° 17,925′ rytų ilgumos,  

– 37° 12,047′ šiaurės platumos, 13° 36,170′ rytų ilgumos,  

– 36° 59,725′ šiaurės platumos, 13° 36,175′ rytų ilgumos,  

– 36° 59,717′ šiaurės platumos, 13° 17,930′ rytų ilgumos;  

3)    ribojamos žvejybos rajonas „East of Malta Bank“ (Maltos bankos rytinė dalis), kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:  

– 36° 12,621′ šiaurės platumos, 15° 13,338′ rytų ilgumos,  

– 36° 12,621′ šiaurės platumos, 15° 26,062′ rytų ilgumos,  

– 35° 59,344′ šiaurės platumos, 15° 26,062′ rytų ilgumos,  

– 35° 59,344′ šiaurės platumos, 15° 13,338′ rytų ilgumos.  

C. Buferinės zonos Sicilijos sąsiauryje: 

1)    buferinė zona aplink ribojamos žvejybos rajoną „East of Adventure Bank“, kurios ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:

– 37° 24,849′ šiaurės platumos, 12° 28,814′ rytų ilgumos,  

– 37° 24,888′ šiaurės platumos, 12° 49,536′ rytų ilgumos,

– 37° 10,567′ šiaurės platumos, 12° 49,559′ rytų ilgumos,  

– 37° 10,528′ šiaurės platumos, 12° 28,845′ rytų ilgumos;  

2)    buferinė zona aplink ribojamos žvejybos rajoną „West of Gela Basin“, kurios ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates: 

– 37° 13,041′ šiaurės platumos, 13° 16,672′ rytų ilgumos,

– 37° 13,049′ šiaurės platumos, 13° 37,422′ rytų ilgumos,

– 36° 58,723′ šiaurės platumos, 13° 37,424′ rytų ilgumos,  

– 36° 58,715′ šiaurės platumos, 13° 16,682′ rytų ilgumos;

  3)    buferinė zona aplink ribojamos žvejybos rajoną „East of Malta Bank“, kurios ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:  

– 36° 13,624′ šiaurės platumos, 15° 12,102′ rytų ilgumos,  

– 36° 13,624′ šiaurės platumos, 15° 27,298′ rytų ilgumos,  

– 35° 58,342′ šiaurės platumos, 15° 27,294′ rytų ilgumos,  

– 35° 58,342′ šiaurės platumos, 15° 12,106′ rytų ilgumos.  

D. Žvejybos ribojimas Adrijos jūros Jabukos / Pomo įdubos rajone:

1) ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:

– 43° 32,044′ šiaurės platumos, 15° 16,501′ rytų ilgumos,

– 43° 05,452′ šiaurės platumos, 14° 58,658′ rytų ilgumos,

– 43° 03,477′ šiaurės platumos, 14° 54,982′ rytų ilgumos,

– 42° 50,450′ šiaurės platumos, 15° 07,431′ rytų ilgumos,

– 42° 55,618′ šiaurės platumos, 15° 18,194′ rytų ilgumos,

– 43° 17,436′ šiaurės platumos, 15° 29,496′ rytų ilgumos,

– 43° 24,758′ šiaurės platumos, 15° 33,215′ rytų ilgumos;

2) ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:

– 43° 03,477′ šiaurės platumos, 14° 54,982′ rytų ilgumos,

– 42° 49,811′ šiaurės platumos, 14° 29,550′ rytų ilgumos,

– 42° 35,205′ šiaurės platumos, 14° 59,611′ rytų ilgumos,

– 42° 49,668′ šiaurės platumos, 15° 05,802′ rytų ilgumos,

– 42° 50,450′ šiaurės platumos, 15° 07,431′ rytų ilgumos;

3) ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:

– 43° 17,436′ šiaurės platumos, 15° 29,496′ rytų ilgumos,

– 43° 24,758′ šiaurės platumos, 15° 33,215′ rytų ilgumos,

– 43° 20,345′ šiaurės platumos, 15° 47,012′ rytų ilgumos,

– 43° 18,150′ šiaurės platumos, 15° 51,362′ rytų ilgumos,

– 43° 13,984′ šiaurės platumos, 15° 55,232′ rytų ilgumos,

– 43° 12,873′ šiaurės platumos, 15° 52,761′ rytų ilgumos,

– 43° 13,494′ šiaurės platumos, 15° 40,040′ rytų ilgumos.

E. Ribojamos žvejybos rajonai giliavandenėse pažeidžiamose buveinėse:  

1)ribojamos giliavandenės žvejybos rajonas „Lophelia reef off Capo Santa Maria di Leuca“ (Santa Marija di Leukos kyšulio Lofelijos rifas), kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates: 

– 39° 27,72′ šiaurės platumos, 18° 10,74′ rytų ilgumos, 

– 39° 27,80′ šiaurės platumos, 18° 26,68′ rytų ilgumos, 

– 39° 11,16′ šiaurės platumos, 18° 32,58′ rytų ilgumos, 

– 39° 11,16′ šiaurės platumos, 18° 04,28′ rytų ilgumos; 

2)ribojamos giliavandenės žvejybos rajonas „The Nile delta area cold hydrocarbon seeps“ (šaltieji angliavandenilio protėkiai Nilo deltos rajone), kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates: 

 – 31° 30,00′ šiaurės platumos, 33° 10,00′ rytų ilgumos, 

 – 31° 30,00′ šiaurės platumos, 34° 00,00′ rytų ilgumos, 

 – 32° 00,00′ šiaurės platumos, 34° 00,00′ rytų ilgumos, 

 – 32° 00,00′ šiaurės platumos, 33° 10,00′ rytų ilgumos; 

 3)ribojamos giliavandenės žuvų žvejybos rajonas „The Eratosthenes Seamount“ (Erastoteno jūrkalnis), kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates: 

 – 33° 00,00′ šiaurės platumos, 32° 00,00′ rytų ilgumos, 

 – 33° 00,00′ šiaurės platumos, 33° 00,00′ rytų ilgumos, 

 – 34° 00,00′ šiaurės platumos, 33° 00,00′ rytų ilgumos, 

 – 34° 00,00′ šiaurės platumos, 32° 00,00′ rytų ilgumos.“;

2) pridedami šie XVII, XVIII, XIX, XX, XXI, XXII ir XXIII priedai:

„XVII PRIEDAS

KONKREČIOMS PLOKŠTĖTAŽIAUNIŲ ŽUVŲ RŪŠIMS SKIRTI VEIKSMAI

Kiauniarykliams (Mustelus asterias, M. mustelus, M. punctulatus) skirti veiksmai:

·įvertinti kiauniaryklių atsitiktinio laimikio (priegaudos) ir tikslinio laimikio, sužvejoto vykdant visą žvejybą, dydį, taip pat ir pelaginės (įvairiagylės) žvejybos tralerių, žvejojančių smulkiąsias pelagines žuvis, atveju;

·įvertinti kiauniaryklių, sužvejotų kaip priegauda vykdant įvairią žvejybą, išgyvenamumą;

·nustatyti svarbiausias kiauniaryklių buveines;

·nustatyti žvejybos technologinius sprendimus, kaip sumažinti priegaudą ir padidinti išgyvenamumą po paleidimo;

·surinkti visas taikomas žvejybos valdymo priemones, įskaitant teritorines priemones, kurios gali turėti teigiamos įtakos kiauniaryklių išsaugojimui, jei tokių priemonių yra, taip pat

·įvertinti prioritetinę rinkos paklausą (vidaus, eksporto ir kt.), jei tokia yra.

Paprastosioms jūrų lapėms (Alopias vulpinus) skirti veiksmai:

·įvertinti paprastųjų jūrų lapių atsitiktinio laimikio (priegaudos) ir tikslinio laimikio, sužvejoto vykdant visą žvejybą, dydį;

·įvertinti paprastųjų jūrų lapių, sužvejotų kaip priegauda vykdant įvairią žvejybą, išgyvenamumą;

·nustatyti svarbiausias paprastųjų jūrų lapių buveines;

·nustatyti žvejybos technologinius sprendimus, kaip sumažinti priegaudą ir padidinti išgyvenamumą po paleidimo;

·surinkti visas taikomas žvejybos valdymo priemones, įskaitant teritorines priemones, kurios gali turėti teigiamos įtakos paprastųjų jūrų lapių išsaugojimui, jei tokių priemonių yra, taip pat

·įvertinti prioritetinę rinkos paklausą (vidaus, eksporto ir kt.), jei tokia yra.

Mažiesiems melsviesiems rykliams (Carcharhinus plumbeus) skirti veiksmai:

·įvertinti mažųjų melsvųjų ryklių atsitiktinio laimikio (priegaudos) ir tikslinio laimikio, sužvejoto vykdant visą žvejybą, dydį;

·įvertinti mažųjų melsvųjų ryklių, sužvejotų kaip priegauda vykdant įvairią žvejybą, išgyvenamumą;

·nustatyti svarbiausias mažųjų melsvųjų ryklių buveines;

·nustatyti žvejybos technologinius sprendimus, kaip sumažinti priegaudą ir padidinti išgyvenamumą po paleidimo;

·surinkti visas taikomas žvejybos valdymo priemones, įskaitant teritorines priemones, kurios gali turėti teigiamos įtakos mažųjų melsvųjų ryklių išsaugojimui, jei tokių priemonių yra, taip pat

·įvertinti prioritetinę rinkos paklausą (vidaus, eksporto ir kt.), jei tokia yra.

Rudiesiems trumpadygliams rykliams (Centrophorus granulosus) skirti veiksmai:

·įvertinti rudųjų trumpadyglių ryklių atsitiktinio laimikio (priegaudos) ir tikslinio laimikio, sužvejoto vykdant visą žvejybą, dydį;

·įvertinti rudųjų trumpadyglių ryklių, sužvejotų kaip priegauda vykdant įvairią žvejybą, išgyvenamumą;

·nustatyti svarbiausias rudųjų trumpadyglių ryklių buveines;

·nustatyti žvejybos technologinius sprendimus, kaip sumažinti priegaudą ir padidinti išgyvenamumą po paleidimo;

·surinkti visas taikomas žvejybos valdymo priemones, įskaitant teritorines priemones, kurios gali turėti teigiamos įtakos rudųjų trumpadyglių ryklių išsaugojimui, jei tokių priemonių yra, taip pat

·įvertinti prioritetinę rinkos paklausą (vidaus, eksporto ir kt.), jei tokia yra.

Pilkiesiems septynžiauniams rykliams (Heptranchias perlo) skirti veiksmai:

·įvertinti pilkųjų septynžiaunių ryklių atsitiktinio laimikio (priegaudos) ir tikslinio laimikio, sužvejoto vykdant visą žvejybą, dydį;

·įvertinti pilkųjų septynžiaunių ryklių, sužvejotų kaip priegauda vykdant įvairią žvejybą, išgyvenamumą;

·nustatyti svarbiausias pilkųjų septynžiaunių ryklių buveines;

·nustatyti žvejybos technologinius sprendimus, kaip sumažinti priegaudą ir padidinti išgyvenamumą po paleidimo;

·surinkti visas taikomas žvejybos valdymo priemones, įskaitant teritorines priemones, kurios gali turėti teigiamos įtakos pilkųjų septynžiaunių ryklių išsaugojimui, jei tokių priemonių yra, taip pat

·įvertinti prioritetinę rinkos paklausą (vidaus, eksporto ir kt.), jei tokia yra.

Paprastiesiems dygliarykliams (Squalus acanthias) skirti veiksmai:

·įvertinti paprastųjų dygliaryklių atsitiktinio laimikio (priegaudos) ir tikslinio laimikio, sužvejoto vykdant visą žvejybą, dydį;

·įvertinti paprastųjų dygliaryklių, sužvejotų kaip priegauda vykdant įvairią žvejybą, išgyvenamumą;

·nustatyti svarbiausias paprastųjų dygliaryklių buveines;

·nustatyti žvejybos technologinius sprendimus, kaip sumažinti priegaudą ir padidinti išgyvenamumą po paleidimo;

·surinkti visas taikomas žvejybos valdymo priemones, įskaitant teritorines priemones, kurios gali turėti teigiamos įtakos paprastųjų dygliaryklių išsaugojimui, jei tokių priemonių yra, taip pat

·įvertinti prioritetinę rinkos paklausą (vidaus, eksporto ir kt.), jei tokia yra.

Melsviesiems rykliams (Prionace glauca) skirti veiksmai:

·įvertinti melsvųjų ryklių atsitiktinio laimikio (priegaudos) ir tikslinio laimikio, sužvejoto vykdant visą žvejybą, dydį;

·įvertinti melsvųjų ryklių, sužvejotų kaip priegauda vykdant įvairią žvejybą, išgyvenamumą;

·nustatyti svarbiausias melsvųjų ryklių buveines;

·nustatyti žvejybos technologinius sprendimus, kaip sumažinti priegaudą ir padidinti išgyvenamumą po paleidimo;

·surinkti visas taikomas žvejybos valdymo priemones, įskaitant teritorines priemones, kurios gali turėti teigiamos įtakos melsvųjų ryklių išsaugojimui, jei tokių priemonių yra, taip pat

·įvertinti prioritetinę rinkos paklausą (vidaus, eksporto ir kt.), jei tokia yra.

XVIII PRIEDAS

POVEIKIO ŠVELNINIMO PRIEMONĖS

Poveikio švelninimo priemonės gali apimti šiuos elementus, kurie turi būti pritaikyti atsižvelgiant į kiekvienos žvejybos ypatumus:

·žvejybos įrankius geriausia statyti naktį (vieną valandą po sutemų ir vieną valandą prieš aušrą);

·naudoti modifikuotus žvejybos įrankius su didesniu svoriu. Laivai skatinami kurti tokias žvejybos įrankių konfigūracijas, kuriomis būtų kuo labiau sumažinta jūrų paukščių sąveikos su tinklo dalimis, lynais ir kabliukais, kurių jie yra labiausiai pažeidžiami, rizika;

·naudoti modifikuotus žvejybos įrankius su bent vienu paukščių baidymo lynu ir spalvotomis baidjuostėmis. Ryškiaspalvės baidjuostės gali būti trumpos arba ilgos, arba abiejų rūšių. Trumpas baidjuostes rekomenduojama tvirtinti kas 1 m, o ilgas – kas 5 m išilgai orinės lyno dalies. Žvejybos laivuose, kurių bendrasis ilgis mažesnis kaip 35 metrai, paukščių baidymo lynas tvirtinamas ne mažesniame kaip 6 metrų aukštyje ir jo orinė dalis siekia 75 metrus, o baidjuostės kas 5 metrus išilgai pirmųjų 55 metrų lyno siekia vandens paviršių. Pučiant šoniniam vėjui, naudojamas tinkamas velkamasis įtaisas, kad būtų galima kuo labiau padidinti orinę lyno dalį ir išlaikyti lyną už laivo;

·uždrausti išmesti subproduktus ir išmesti laimikį į jūrą nuleidžiant ir ištraukiant žvejybos įrankius. Tinklai ir kitų rūšių žvejybos įrankiai prieš juos pastatant yra išvalomi, kad būtų pašalinti visi elementai, galintys privilioti jūrų paukščius. Be to, laivai taiko tokias žvejybos įrankių nuleidimo ir ištraukimo procedūras, kuriomis kuo labiau sumažinamas žvejybos įrankių plūduriavimo vandens paviršiuje laikas. Tinklų ir kitų rūšių žvejybos įrankių priežiūra, kiek įmanoma, neatliekama, kai tinklai ar žvejybos įrankiai yra vandenyje;

·užtikrinti reguliarius mokymus apie tinkamą ir saugų sugautų individų paleidimą į jūrą;

·žvejybos operacijas vykdyti taip, kad kabliukai ar lynai, vos atsidūrę vandenyje, kuo greičiau nuskęstų ir būtų nepasiekiami jūrų paukščiams;

·žvejybos įrankių statymo metu nutiesti paukščių baidymo lyną, kad jūrų paukščiai būtų atgrasomi nuo priartėjimo prie kabliukų ar tralo lynų;

·skatinti naudoti paukščių atbaidymo įtaisus, kurie atgrasytų jūrų paukščius nuo puolimo prie masalų traukiant ūdas;

·dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad vykdant žvejybos operacijas sugauti gyvi jūrų paukščiai būtų paleisti gyvi, o kabliukai, jei reikia, saugiai pašalinti, nesukeliant pavojaus jų gyvybei.

XIX PRIEDAS

IŠSAMIOS INFORMACIJOS APIE RIBOJAMOS ŽVEJYBOS RAJONUOSE ŽVEJOJANČIUS LAIVUS SĄRAŠAS

Sąraše apie kiekvieną laivą ir kiekvieną ribojamos žvejybos rajoną pateikiama ši informacija:

·laivo pavadinimas (lotyniškais rašmenimis);

·nacionalinis registracijos numeris: kodas, atitinkantis oficialų laivo identifikatorių, pateiktą nacionaliniame laivyno registre (raidinė skaitmeninė eilutė);

·GFCM registracijos numeris (šalies ISO triraidis kodas + 9 skaitmenys, pvz., xxx000000001);

·IMO numeris arba išorinio žymens numeris;

·registracijos institucija: laivo registraciją išdavusios institucijos pavadinimas;

·ribojamos žvejybos rajono pavadinimas;

·ankstesnis pavadinimas (jei toks buvo);

·ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jei tokia buvo);

·ankstesni duomenys apie išbraukimą iš kitų registrų (jei turima);

·tarptautinis radijo šaukinys (jei yra);

·laivo tipas, bendrasis ilgis (LOA) ir bendroji talpa (GT);

·pagrindinis žvejybos įrankis, naudojamas žvejybai ribojamos žvejybos rajono B zonoje;

·tikslinės rūšys;

·laikotarpis, kuriuo sezono metu leidžiama žvejoti ribojamos žvejybos rajone: laikotarpis, kuriuo leidžiama žvejoti ribojamos žvejybos rajone – nuo MMMM-MM-DD iki MMMM-MM-DD ir atitinkamas žvejybos įrankis;

·kiekvienam laivui skirtų žvejybos dienų skaičius;

·žvejybos dienų, kuriomis laivas per metus žvejojo ribojamos žvejybos rajono B zonoje, skaičius.

XX PRIEDAS

Į GFCM PERKROVIMO DEKLARACIJĄ ĮTRAUKTINA INFORMACIJA

XXI PRIEDAS

DRAUDŽIAMOS ŽVEJOTI RŪŠYS

XXII PRIEDAS

TEIKTINA INFORMACIJA APIE ATSITIKTINAI SUGAUTUS JŪRŲ PAUKŠČIUS

·Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) suteiktas žvejybos laivo numeris, laimikio sužvejojimo data, laikas ir vieta, išmatuotas sužvejotų negyvų individų dydis ir apytikris sužvejotų gyvų individų dydis;

·su kiekviena žvejyba susijusių jūrų paukščių atsitiktinio mirtingumo rodikliai, išsami informacija apie susijusias jūrų paukščių rūšis ir bendro jūrų paukščių mirtingumo įverčiai (GP arba GFCM statistinio stačiakampio lygmeniu, jei įmanoma);

·priemonės, kuriomis siekiama sumažinti arba panaikinti jūrų paukščių atsitiktinį mirtingumą kiekvienos žvejybos atveju, ir tai, kokiu mastu bet kuri iš jų yra savanoriška ar privaloma, taip pat jų veiksmingumo įvertinimas, taip pat

·mokslinių stebėtojų programos, kuriomis suteikiama papildoma žvejybos teritorinė ir laiko aprėptis, leidžianti statistiškai tiksliai įvertinti atsitiktinį jūrų paukščių laimikį, susijusį su kiekviena žvejyba.

XXIII PRIEDAS

PRIVALOMI DUOMENŲ APIE ŽVEJYBOS LAIVUS LAUKAI GFCM ŽVEJYBOS LAIVŲ, KURIŲ BENDRASIS ILGIS DIDESNIS NEI 15 METRŲ IR KURIEMS LEIDŽIAMA ŽVEJOTI GFCM NUOSTATŲ TAIKYMO RAJONE, REGISTRE

“