52018DC0412

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2018 m. Kipro nacionalinės reformų programos

su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Kipro stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo 2 , ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją 3 ,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas 4 ,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)2017 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2018 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Kipras nurodytas kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos; tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2018 m. kovo 22 d. 2018 m. gegužės 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (toliau – euro zonai skirta rekomendacija);

(2)kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdamas į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Kipras turėtų užtikrinti, kad rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos būtų visiškai ir laiku įgyvendinta, kaip nurodyta toliau išdėstytose 1, 3 ir 5 rekomendacijose;

(3)2018 m. kovo 7 d. paskelbta 2018 m. Kipro ataskaita 5 . Joje įvertinta Kipro pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Kipro pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2018 m. kovo 7 d. 6 . Atlikusi analizę Komisija daro išvadą, kad Kipre yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas. Visų pirma labai svarbu, kad šalis mažintų didelį susikaupusį disbalansą per didelio privačiojo sektoriaus, valstybės ir išorės įsiskolinimo pavidalu ir didelį neveiksnių paskolų kiekį;

(4)2018 m. balandžio 19 d. Kipras pateikė 2018 m. nacionalinę reformų programą, o 2018 m. balandžio 30 d. – 2018 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 7 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse 8 ;

(6)šiuo metu Kiprui taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2018 m. stabilumo programoje Vyriausybė 2018 m. planuoja 1,7 % BVP nominalų biudžeto perteklių, kuris programos laikotarpiu bus šiek tiek mažesnis negu 2,0 % BVP. Vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą – struktūriniu požiūriu subalansuotą biudžetą – planuojama pasiekti 2018–2021 m. 2017 m. valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis sumažėjo iki 97,5 % BVP; numatoma, kad 2018 m. jis padidės iki 105,6 %, o tada nuolatos mažės ir pagal 2018 m. stabilumo programą numatoma, kad jis iki 2021 m. pasieks 88 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Yra rizikos, kad stabilumo programoje pateiktos makroekonominės prielaidos pablogės, visų pirma dėl didelio susikaupusių neveiksnių paskolų kiekio finansų sektoriuje;

(7)2017 m. liepos 11 d. Taryba rekomendavo Kiprui 2018 m. toliau laikytis vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Taip neviršijamas didžiausias grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalusis augimas 9 , sudarantis 1,9 % BVP 2018 m. ir atitinkantis leidžiamą struktūrinio balanso pablogėjimą 0,4 % BVP. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, numatoma, kad struktūrinis balansas 2018 m. pasieks 0,8 % BVP perteklių, o 2019 m. – 0,5 % BVP, taigi viršys vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą. Prognozuojama, kad 2018 m. Kipras laikysis pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės ir 2019 m. – skolos taisyklės. Apskritai Taryba mano, kad pagal prognozę 2018 ir 2019 m. Kipras turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Kartu trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu reikėtų atidžiai stebėti išlaidų pokyčius, ypač atsižvelgiant į ateityje galimą riziką pajamų stabilumui;

(8)nepaisant naujausių pastangų, susijusių su e. valdžios paslaugomis, reguliavimo kokybe ir darbuotojų judumu, viešojo administravimo neveiksmingumas išlieka problema ir turi poveikį verslo aplinkai. Dar nepriimti šiai problemai spręsti skirti pagrindiniai teisėkūros pasiūlymai. Tarp jų – įstatymų projektai dėl viešojo administravimo ir vietos valdžios institucijų reformos. Dėl valstybės valdomų įmonių valdymo trūkumų gali lengvai susikaupti viešieji neapibrėžtieji įsipareigojimai ir varžyti pajėgumą investuoti į pagrindines viešąsias paslaugas, kaip antai telekomunikacijų ir energijos. Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidų apribojimas buvo reikšmingas fiskalinio konsolidavimo Kipre veiksnys. Tačiau dabartinis kolektyvinis susitarimas riboti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimą baigia galioti 2018 m., o ilgalaikis sprendimas vis dar nerastas;

(9)2017 m. gruodžio mėn. priimta nacionalinė kovos su korupcija strategija ir veiksmų planas. Dabartinei kovos su korupcija įstaigai tebetrūksta išteklių, bet Vyriausybė svarsto steigti naują nepriklausomą agentūrą. Dabar atliekamas įvairių teisėkūros iniciatyvų, kaip antai įstatymo projektų dėl pranešėjų apsaugos, lobizmo ir turto deklaravimo, parlamentinis tikrinimas; jeigu jos būtų priimtos, taip pat būtų lengviau sustiprinti nacionalinę kovos su korupcija sistemą;

(10)kaip nurodyta 2018 m. euro zonai skirtoje rekomendacijoje, siekiant išvengti įmonių tarpusavio konkurencijos iškraipymo, sąžiningai elgtis su mokesčių mokėtojais ir apsaugoti viešuosius finansus, itin svarbu kovoti su agresyvaus mokesčių planavimo strategijomis. Mokesčių mokėtojų agresyvaus mokesčių planavimo strategijų šalutinis poveikis atskiroms valstybėms narėms skatina imtis koordinuotų nacionalinės politikos priemonių, kurios papildytų ES teisės aktus. Turint omenyje dividendų ir palūkanų mokėjimų (kaip BVP dalies) dydį vis dar galima daryti prielaidą, kad agresyviu mokesčių planavimu užsiimančios bendrovės naudojasi Kipro mokesčių taisyklėmis. Kadangi Kipre įsikūrusių įmonių atliekami dividendų, palūkanų ir, daugeliu atveju, autorinių atlyginimų mokėjimai į užsienį trečiųjų valstybių rezidentams (t. y. mokėjimai, kuriuos ES rezidentai atlieka trečiųjų valstybių rezidentams) išskaičiuojamaisiais mokesčiais neapmokestinami, tie mokėjimai, jei jie nėra apmokestinami ir gavėjo šalyje, gali būti neapmokestinami iš viso. Kai tokių mokesčių nėra ir kai galioja rezidavimo vietos pelno mokesčių tikslais taisyklės, ir toliau gali būti lengviau užsiimti agresyviu mokesčių planavimu. Nors sąlyginių palūkanų atskaitymo tvarka padeda mažinti skolos pranašumą prieš nuosavą kapitalą, ji taip pat gali būti naudojama siekiant išvengti mokesčių, jeigu nėra veiksmingų kovos su piktnaudžiavimu taisyklių. Komisija atkreipia dėmesį į naujausius paskelbtus ar atliktus teigiamus veiksmus (t. y. paskelbtą rezidavimo vietos pelno mokesčių tikslais taisyklių peržiūrą, planuojamus sandorių kainodaros nuostatų pokyčius). Remdamasi naujausiomis diskusijomis Komisija toliau palaikys konstruktyvų dialogą, kad būtų kovojama su mokesčių mokėtojų agresyvaus planavimo strategijomis;

(11)teisingumo sistemos neveiksmingumas toliau neigiamai veikia sutarčių vykdymo užtikrinimą ir greitą civilinių bei komercinių bylų nagrinėjimą. Sudėtingas civilinis procesas ir nepakankamas teismų sprendimų vykdymo užtikrinimas neskatina bankų naudotis nemokumo ir nuosavybės teisės netekimo sistemomis savo neveiksnių paskolų kiekiui mažinti. Pradėtos įgyvendinti kelios reformos opiausioms teisingumo sistemos problemoms, visų pirma nepakankamo teismų skaitmeninimo ir teisėjų mokymosi visą gyvenimą galimybių stokos, spręsti;

(12)naujomis nemokumo ir nuosavybės teisės netekimo sistemomis vis dar nepakankamai naudojamasi – tai menkina pastangas mažinti neveiksnių paskolų kiekį. Šių sistemų įgyvendinimui ir rezultatams peržiūrėti buvo įsteigta suinteresuotųjų subjektų darbo grupė. Imtasi tam tikrų administracinių priemonių siekiant sumažinti susikaupusių paraiškų išduoti nuosavybės teisių dokumentus. Tačiau labai atsiliekama ir toliau, vis dar struktūriškai neišspręsti nekilnojamojo turto sandorių sistemos (t. y. nuosavybės teisių dokumentų išdavimo ir šių teisių perleidimo) trūkumai;

(13)didelis neveiksnių paskolų kiekis išlieka pagrindinė bankų sektoriaus pažeidžiamumo sritis ir neigiamai veikia kreditų pasiūlą. Bankai tebesusiduria su kliūtimis teikdami reikalavimus grąžinti skolą įsipareigojimų nevykdantiems skolininkams; problema išlieka prasta skolų grąžinimo drausmė. Restruktūrizavus skolas: jas nurašius ir įvykdžius skolos konvertavimo į nuosavybę sandorius, 2017 m. neveiksnių paskolų sumažėjo, nors ne visuose bankuose vienodai. Išlieka netikrumas dėl bankų skaičiaus mažinimo planų tvarumo, nes pakartotinio skolinių įsipareigojimų nevykdymo ir pakartotinio restruktūrizavimo lygis tebėra aukštas, ir didėja bankų tiesioginė priklausomybė nuo padėties nekilnojamojo turto rinkoje. Šie veiksniai rodo, kad reikia skubiai įgyvendinti išsamesnę strategiją, kad būtų sparčiau tvarkomi bankų balansai, kartu atsižvelgiant į socialinius padarinius pažeidžiamoms grupėms ir atsargiai nustatant paskatas stiprinti skolų grąžinimo drausmę. Įgyvendinant šią strategiją reikės priimti teisės aktų pakeitimų, be kita ko, dėl skolininkų apsaugos ir elektroninių aukcionų įsteigimo, kad būtų galimas veiksmingas reikalavimų vykdymo užtikrinimas ir būtų lengviau parduoti paskolas. Be to, draudimo ir pensijų fondų priežiūros valdymo ir administraciniai gebėjimai tebėra menki. 2018 m. Vyriausybė ketina pateikti teisėkūros pasiūlymų šiam klausimui spręsti;

(14)įgyvendinant augimo veiksmų planą, padaryta tam tikra pažanga strateginių investicijų, verslumo ir geresnio reglamentavimo srityse. Tačiau vilkinamos kai kurios svarbios reformos, visų pirma licencijų, kuriomis suteikiami įgaliojimai vykdyti investicinius projektus, išdavimo. Nors pagerėjo galimybės gauti finansavimą, nes buvo šiek tiek patobulinti užtikrinimo priemonės reikalavimai, jos tebelieka viena iš problemų, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Iš finansinės paramos priemonių daugiausia teikiamos dotacijos. Kaip ir anksčiau, alternatyviais finansavimo šaltiniais, kaip antai rizikos kapitalu, nuosavo kapitalo finansavimu ir sutelktiniu finansavimu, Kipro įmonės retai gali pasinaudoti. Daugeliu atvejų privatizacija, kurios tikslas – pritraukti našumą didinančių užsienio investicijų, yra pristabdyta ir tik keli privatizacijos projektai (pvz., Larnakos uosto) palaipsniui įgyvendinami;

(15)užimtumas auga ir nedarbas sparčiai mažėja, tačiau išlieka aukštas jaunimo ir ilgalaikių bedarbių nedarbas. Toliau stengiamasi didinti valstybinių užimtumo tarnybų administracinius gebėjimus. Tačiau ir toliau nėra lengva teikti paslaugas darbdaviams, užtikrinti klientų priskyrimą prie kategorijų, teikti asmenines orientavimo ir aktyvumo skatinimo paslaugas, be kita ko, garantuotų minimalių pajamų gavėjams. Nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (15–24 m.) dalis tebėra viena didžiausių ES. Informavimo priemonių ir specialiai jaunimui pritaikytos ir laiku teikiamos pagalbos yra mažai, tą patvirtina ir nedidelis jaunuolių, dalyvaujančių atitinkamos aktyvumo skatinimo programose, skaičius;

(16)padaryta pažanga modernizuojant švietimo sektorių, bet pagrindinės problemos išlieka. Naujausi teigiami pokyčiai: nuodugniai persvarstytos mokyklų mokymo programos ir įgyvendinta nauja mokytojų skyrimo sistema. Kipro švietimo išlaidos viršija ES vidurkį – tai rodo tvirtus įsipareigojimus, susijusius su švietimu, mokymu ir mokymusi visą gyvenimą. Tačiau mokymosi rezultatai tebėra prasti ir mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, nors daug mažesnis nei ES vidurkis, labai išaugo. Profesinio rengimo ir mokymo įstaigose mokosi nedaug studentų, mokytojų vertinimo sistemos reforma dar neįgyvendinta, o didelė dalis tretinį išsilavinimą turinčių asmenų toliau dirba darbą, kuriam toks išsilavinimas nebūtinas;

(17)Kipras padarė didelę pažangą sveikatos priežiūros srityje: priėmė teisės aktus, kuriais įsteigiama nauja nacionalinė sveikatos priežiūros sistema. Naujosios sistemos tikslas – gerinti galimybes gauti priežiūrą, įvesti visuotinę sveikatos apsaugą, sumažinti didelį mokėjimų savo lėšomis mastą ir padidinti priežiūros teikimo veiksmingumą valstybiniame sektoriuje. Kol sistema 2020 m. pradės veikti visu pajėgumu, reikės išspręsti didelius įgyvendinimo uždavinius ir patenkinti investicinius poreikius. Toliau reikėtų stengtis apsisaugoti nuo galimo išlaidų perviršio, modernizuoti ir gerinti sveikatos priežiūros, be kita ko, pirminės, teikėjų veiksmingumą, įdiegti e. sveikatos sistemą ir sukurti nacionalinę vaistų organizaciją. Ilgalaikės priežiūros lygis žemas ir ji tebelieka problema, atsižvelgiant į visuomenės senėjimą;

(18)per 2018 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Kipro ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. stabilumo programą ir 2018 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Kipras ėmėsi atsižvelgdamas į ankstesniais metais jam skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Kipro politikai, bet ir tai, kaip laikomasi Sąjungos taisyklių ir gairių, nes bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą būtina stiprinti Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų;

(19)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. stabilumo programą ir laikosi nuomonės, kad Kipras turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto;

(20)atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Kiprui 2018–2019 m. imtis šių veiksmų:

1.Patvirtinti pagrindines teisėkūros reformas, kuriomis būtų didinamas viešojo sektoriaus veiklos, visų pirma susijusios su viešojo administravimo veikimu, valstybės valdomų subjektų ir vietos valdžios institucijų valdymu, veiksmingumą.