52018DC0410

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2018 m. Kroatijos nacionalinės reformų programos

su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Kroatijos konvergencijos programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo 2 , ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją 3 ,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas 4 ,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)2017 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2018 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Kroatija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(2)2018 m. kovo 7 d. paskelbta 2018 m. Kroatijos ataskaita 5 . Joje įvertinta Kroatijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Kroatijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2018 m. kovo 7 d. 6 . Komisijos analizė leidžia daryti išvadą, kad Kroatijoje vis dar išlieka perviršinis makroekonominis disbalansas, nors jis ir mažinamas. Pažeidžiamumas siejamas su vis dar didele valstybės bei privačiojo sektoriaus ir išorės skola, išreikšta daugiausia užsienio valiuta. Neveiksnių paskolų lygis, visų pirma ne finansų bendrovių, tebėra aukštas. Kroatijos augimo potencialo vis dar nepakanka tvariam koregavimui užtikrinti ir apskritai padaryta nedidelė pažanga įgyvendinant politikos priemones, kuriomis sprendžiami nuolat mažo darbo jėgos panaudojimo ir lėto našumo augimo klausimai. Ribojamoji verslo aplinka tebetrukdo konkurencingumui ir investicijoms, o viešojo administravimo susiskaidymas neleidžia didinti viešųjų paslaugų efektyvumo;

(3)2018 m. balandžio 26 d. Kroatija pateikė 2018 m. nacionalinę reformų programą ir 2018 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(4)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 7 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse 8 ;

(5)šiuo metu Kroatijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2018 m. konvergencijos programoje numatoma, kad nominalusis valdžios sektoriaus biudžeto balansas pablogės nuo 0,8 % BVP pertekliaus 2017 m. iki 0,5 % BVP deficito 2018 m., o tada laipsniškai gerės iki 0,5 % BVP pertekliaus 2021 m. Numatyta, kad vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas, t. y. 1,75 % BVP struktūrinis deficitas, ir toliau bus viršijamas visą programos laikotarpį. 2018 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP sumažės nuo 78,0 % BVP 2017 m. iki 75,1 % 2018 m. ir toliau mažės iki 65,9 % 2021 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Tačiau planuojami biudžeto rodikliai numatyti atsargiai. Komisijos 2018 m. pavasario prognozėje numatoma, kad valdžios sektoriaus balansas 2018 m. sieks 0,7 % BVP, o 2019 m. – 0,8 BVP;

(6)2017 m. liepos 11 d. Taryba rekomendavo Kroatijai 2018 m. toliau laikytis vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, numatoma, kad struktūrinis balansas 2018 m. bus −0,3 % BVP, o 2019 m. – −0,6 % BVP, taigi toliau viršys vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą. Prognozuojama, kad 2018 ir 2019 m. Kroatija laikysis skolos taisyklės. Apskritai Taryba mano, kad pagal prognozę 2018 ir 2019 m. Kroatija turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas;

(7)labai vėluojama priimti pagrindinius teisės aktus, skirtus Kroatijos fiskalinei sistemai pagerinti. Dėl skaitinės fiskalinės taisyklės struktūros trūkumų fiskalinės politikos planavimas tampa neveiksmingas, o Fiskalinės politikos komisijos, kaip nepriklausomos įstaigos, vaidmuo tebėra silpnas. Kroatijos valstybės skola išlieka didelė, o jai kylanti valiutos rizika rodo, kad ir toliau labai svarbu laikytis patikimo skolos valdymo praktikos. 2017 m. skolos valdymo funkcija buvo sustiprinta ir parengta skolos valdymo strategija, tačiau ją reikia nuolat atnaujinti. Priimtų nekilnojamojo turto mokesčio teisės aktų įgyvendinimas buvo atidėtas nenurodant, ar ir kada jie bus įgyvendinami. Dėl to Kroatijos pajamų dalis iš nekilnojamojo turto periodinio apmokestinimo išlieka maža. Periodinis nekilnojamojo turto mokestis sudarytų sąlygas pagerinti bendrą augimui palankų pajamų surinkimą ir kartu užtikrintų stabilius ir nuspėjamus vietos valdžios vienetų pajamų šaltinius;

(8)2017 m. Kroatijos darbo rinka dar labiau atsigavo. Vis dėlto užimtumo ir darbo jėgos aktyvumo lygis kol kas yra gerokai žemesnis negu ES vidurkis ir varžo augimo potencialą. Šiuo metu teisės aktais nustatytas moterų pensinis amžius yra 62 metai, o vyrų – 65 metai. Teisės aktais nustatytas pensinis amžius vienodinamas ir ilginamas lėtai: numatoma, kad ir vyrų, ir moterų pensinis amžius 67 metų ribą pasieks tik 2038 m. Be to, vyresnio amžiaus darbuotojai gali naudotis įvairiomis ankstyvo išėjimo į pensiją galimybėmis ir į pensijų sistemą įtraukti keli specialūs pensijų modeliai, pagal kuriuos sudaromos palankesnės išėjimo į pensiją sąlygos. Moterims tenkančios priežiūros pareigos yra viena iš priežasčių, kodėl jų dalyvavimas darbo rinkoje toliau išlieka neaktyvus. Vidutinė darbingo amžiaus trukmė yra trumpa, taigi dabartinis ir būsimas pensijų adekvatumas yra mažas ir kyla skurdo senatvėje rizika. Paskelbtos priemonės, kuriomis skatinama ilginti profesinį gyvenimą, dar neįgyvendintos;

(9)nors Kroatijoje yra socialinio dialogo struktūra, iš esmės valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai rengiant politiką faktiškai beveik nebendrauja: jų bendravimas dėl valdžios siūlomų priemonių daugiausia apsiriboja raštišku atsiliepimu. Be to, profesinių sąjungų susiskaidymas mažina bendrą pajėgumą įsitraukti į socialinį dialogą;

(10)nors padėtis pastaruoju metu pagerėjo, žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, dalis tebėra didelė, taip pat dideli teritoriniai skirtumai lyginant apskritis. Ypač pažeidžiami pagyvenę žmonės, žemos kvalifikacijos darbuotojai ir neįgalūs asmenys. Socialinės apsaugos sistema nepakankamai veiksminga ir teisinga. Socialinės išmokos nepakankamai mažina skurdą. Nepakankamas ir institucijų tarpusavio koordinavimas, o socialinės išmokos nevienodai paskirstomos, nes neturtingesnių vietos valdžios vienetų fiskaliniai pajėgumai menkesni;

(11)Kroatijos investicijos į švietimą, ankstyvasis ugdymas ir priežiūra, pagrindiniai gebėjimai, aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius ir profesinio rengimo ir mokymo atitikties darbo rinkos poreikiams rezultatai yra prastesni nei ES vidurkis. Kroatija pradėjo įgyvendinti keletą švietimo, mokslo ir technologijų strategijoje nurodytų reformų. Panašu, kad mokyklų programos reforma turės teigiamą poveikį Kroatijos švietimo kokybei, jeigu bus visiškai ir nuosekliai įgyvendinama kartu su kitais strategijos veiksmais. Atrodo, kad profesinio rengimo ir mokymo programos nelabai atitinka darbo rinkos poreikius, nes daugiau negu pusė registruotų bedarbių yra baigę profesinio rengimo ir mokymo įstaigas. Norint geriau nustatyti gebėjimų poreikius, reikia, kad valdžios institucijos ir darbdaviai geriau koordinuotų savo veiklą. Suaugusiųjų švietimo sistemoje, kurios tikslas – palengvinti įtrauktį į darbo rinką, veikia daug teikėjų, bet jie visoje šalyje nevienodai pasiskirstę, ir mokoma pagal programas, kurios nėra tinkamai įvertintos. Dalyvavimas suaugusiųjų švietimo ir mokymo programose, kurios siūlomos įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones, labai neaktyvus;

(12)Kroatijos viešojo administravimo teritorinis susiskaidymas ir platus kompetencijų paskirstymas visais valdžios lygmenimis apsunkina veiksmingą viešųjų paslaugų teikimą ir didina viešąsias išlaidas. Daugybė mažų vietos vienetų neturi pakankamų finansinių ir administracinių pajėgumų vykdyti decentralizuotas funkcijas. Viešojo administravimo veiksmingumo rodikliai yra mažesni negu ES vidurkis – tai trukdo formuoti ir įgyvendinti viešąją politiką ir veiksmingiau panaudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus. Planuojamas centrinės administracijos vietos padalinių skaičiaus mažinimas ir valstybinių agentūrų sistemos racionalizavimas dar kartą nukeltas. Nepakankamas viešojo administravimo ir viešųjų tarnybų darbo užmokesčio nustatymo sistemų suderinimas trukdo užtikrinti vienodas sąlygas ir Vyriausybės vykdomą viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidų kontrolę. Joms suderinti skirtų planuojamų teisės aktų priėmimas vėl atidėtas (iki 2018 m. vidurio). Valdžios institucijos žengė pirmuosius žingsnius siekdamos integruoti kai kurias ligonių funkcijas, kad pagerėtų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiksmingumas ir galimybė jų gauti. Tačiau dėl neveiksmingo sveikatos priežiūros sistemos finansavimo modelio susikaupė skola, visų pirma susijusi su stacionarine priežiūra;

(13)valstybės valdomų įmonių dalis ekonomikoje ir toliau išlieka didelė. Jų valdymo gerinimo priemonės įgyvendinamos lėtai, šių įmonių našumas ir pelningumas išlieka žemi. Dar vėlesniam laikui atidėtas naujų teisės aktų, kuriais reglamentuojamas valstybės turto valdymas ir pardavimas, priėmimas, dėl to sunku toliau įgyvendinti pagrindines politikos priemones, kuriomis siekiama valstybės valdomas įmones atverti privačiajam kapitalui ir aktyvuoti kitą turtą;

(14)2017 m. lapkričio mėn. baigta nepriklausoma Kroatijos rekonstrukcijos ir plėtros banko turto kokybės peržiūra. Atsižvelgiant į banko svarbą įgyvendinant ES finansines priemones ir Investicijų planą Europai, taip pat vis aktyvesnį jo dalyvavimą tiesioginio skolinimo veikloje, peržiūros išvados turėtų būti skirtos banko priežiūros bei reguliavimo sistemai ir valdymo struktūroms stiprinti;

(15)verslo aplinkai ir toliau kenkia administracinė našta ir parafiskaliniai mokesčiai. Administracinė našta mažinama nuolatos, tik nedideliu tempu. Parafiskaliniai mokesčiai sumažinti nedaug, o skaidrumas menkas, nes nevykdomi nei reguliarūs registro atnaujinimai, nei planuojamo mokesčių mažinimo poveikio vertinimai;

(16)būtina visapusiškai įgyvendinti 2017–2018 m. kovos su korupcija veiksmų planą, kad būtų galima pasiekti 2015–2020 m. kovos su korupcija strategijos tikslus. Vis dar reikia patobulinti kelis pagrindinius aspektus, visų pirma turto ir interesų konflikto atskleidimo dalykus, didinti informuotumą apie informavimo apie pažeidimus teikimo kanalus, taip pat veiksmingą rizikos viešųjų pirkimų srityje kontrolę, nes čia išlieka didelė korupcijos rizika, kadangi didelę dalį vidaus sutarčių skyrimo vykdo valstybės valdomos įmonės;

(17)konkurenciją varžo griežtas reguliavimas prekių ir paslaugų rinkose, visų pirma pernelyg griežtai reguliuojama daug reglamentuojamųjų profesijų. Reguliavimas paprastinamas lėtai, esant stipriam interesų grupių pasipriešinimui;

(18)ilgai trunkantys teismo procesai ir didelis neišnagrinėtų bylų skaičius ir toliau kenkia teisingumo sistemos kokybei ir veiksmingumui, o galiausiai – verslo aplinkai. Neišnagrinėtų bylų skaičius pastebimai sumažėjo daugiausia dėl to, kad buvo mažiau naujų bylų, o ne dėl to, kad jos išnagrinėjamos greičiau. Nors padėtis pagerėjo, elektroniniai ryšiai bylinėjantis ir nagrinėjant nemokumo bylas ir toliau naudojami nepakankamai;

(19)įgyvendinant Kroatijos pažangios specializacijos strategiją, dedamos tam tikros tikslinės pastangos reformuoti nacionalinę mokslo ir inovacijų sistemą. Panašu, kad politinė atsakomybė už teikiamą paramą mokslui ir inovacijoms nėra koordinuojama ir tai neigiamai veikia politikos strategijos įgyvendinimą. Panaši padėtis daugumoje universitetų – jų valdymo struktūra labai išskaidyta ir galioja griežtos administracinės taisyklės. Mokslo tiriamųjų įstaigų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimas menkas. Neveikia sisteminė mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos poveikio stebėsena ir vertinimas, todėl negalima tinkamai nustatyti prioritetų. Būtų naudinga, jei būtų gerinama tretinio mokslo sistemos kokybė ir atitiktis darbo rinkos poreikiams;

(20)per 2018 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Kroatijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. konvergencijos programą ir 2018 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Kroatija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Kroatijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(21)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. konvergencijos programą ir laikosi nuomonės, kad Kroatija turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto;

(22)atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–4 rekomendacijose,