52018DC0405

(3)2018 m. Vokietijos ataskaita 5 paskelbta 2018 m. kovo 7 d. Joje įvertinta Vokietijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Vokietijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2018 m. kovo 7 d. 6 . Atlikusi analizę Komisija daro išvadą, kad Vokietijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Visų pirma didelis nuolatinis einamosios sąskaitos perteklius turi tarpvalstybinių pasekmių ir rodo, kad tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose investicijų lygis, palyginti su santaupomis, yra pernelyg mažas. Perteklius, susijęs daugiausia su ES nepriklausančiomis šalimis, nuo 2016 m. šiek tiek sumažėjo ir numatoma, kad ateityje jis palaipsniui mažės dėl atsigaunančios vidaus paklausos, tačiau prognozuojamu laikotarpiu išliks kaip niekad didelis. Nors pastaruoju metu augimą ėmė lemti didesnė vidaus paklausa, vartojimas ir investicijos, palyginti su BVP, yra vangūs, nepaisant palankių ciklinių ir finansinių sąlygų ir investicijų į infrastruktūrą poreikio, kuriam patenkinti gali būti išnaudota fiskalinio manevravimo galimybė. Siekiant padidinti viešąsias investicijas buvo imtasi priemonių, tačiau kol kas šios pastangos rezultatų nedavė – tvarios viešųjų investicijų, palyginti su BVP, didėjimo tendencijos nematyti. Pažanga įgyvendinant kitų sričių rekomendacijas taip pat nedidelė;

(4)2018 m. balandžio 30 d. Vokietija pateikė 2018 m. nacionalinę reformų programą ir 2018 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 7 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse 8 ;

(6)šiuo metu Vokietijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2018 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato 2018–2021 m. pasiekti 1–1½ % BVP biudžeto perteklių. Vidutinės trukmės biudžeto tikslo, t. y. 0,5 % BVP struktūrinio deficito, bus ir toliau laikomasi su atsarga visą programos laikotarpį. Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP laipsniškai mažės ir 2021 m. sieks 53 %. Nors į stabilumo programą įtraukta ir joje apibūdinta keletas 2018 m. kovo mėn. koalicijos susitarime numatytų priemonių, kurios 2018–2021 m. laikotarpiu sudaro maždaug 1½ % BVP, jos į stabilumo programos projekcijas dar neįtrauktos, nes jos dar nepriimtos. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos ir kurio dar nepatvirtino nepriklausoma įstaiga, yra tikėtinas 9 . Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, numatoma, kad struktūrinis balansas 2018 m. pasieks maždaug 1,2 % BVP perteklių, o 2019 m. – 1,0 % BVP, taigi viršys vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola toliau užtikrintai mažės. Apskritai Taryba mano, kad pagal prognozes Vokietija 2018 ir 2019 m. turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Be to, dar yra galimybių laikantis vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo pasinaudoti fiskaline ir struktūrine politika siekiant tvariai padidinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, visų pirma į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas;

(7)realiosios viešosios investicijos 2015–2017 m. stabiliai didėjo. Ši tendencija rodo, kad Vyriausybė siekia didinti investicijas. Viešosios investicijos didėja, tačiau kaip BVP dalis tas padidėjimas vis dar yra kuklus, o savivaldybės, kaip ir anksčiau, vis atideda investicijas (maždaug 4 % BVP). Viešasis kapitalas kaip BVP dalis vis dar mažėja dėl neigiamų grynųjų savivaldybių lygmens investicijų (maždaug 6 mlrd. EUR per metus 2010–2016 m.). Siekiant pašalinti savivaldybių lygmens investicijų trūkumą, per ateinantį dešimtmetį reikėtų 0,3 % BVP papildomų metinių viešųjų investicijų. Investicijos kaip valdžios sektoriaus kapitalo dalis ir viešosios investicijos kaip viešųjų išlaidų dalis yra mažesnės už euro zonos vidurkį. 2017 m. pradėjo veikti paslaugų agentūra, įsteigta siekiant remti viešąsias savivaldybių lygmens investicijas, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų išspręsta investicijų trūkumo problema. Šie pokyčiai, taip pat teigiama biudžeto būklė rodo, kad esama galimybių didinti investicijas visais valdžios lygmenimis, visų pirma regionų ir savivaldybių lygmeniu;

(8)viešosios išlaidos švietimui 2016 m. sudarė 4,2 % BVP, t. y. mažiau už 4,7 % ES vidurkį. Išlaidos švietimui ir moksliniams tyrimams 2016 m. sudarė 9,0 % ir nesiekė 10 % nacionalinio tikslo. Tai atitinka apskaičiuotą maždaug 33 mlrd. EUR investicijų deficitą. Nors realiosios išlaidos švietimui padidėjo, didelis investicijų trūkumas išlieka. Be to, didėjantis moksleivių skaičius, mokytojų trūkumas ir tolesnis ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugų plėtojimas kelia problemų, kurioms spręsti reikės atitinkamo viešojo finansavimo. Vokietijos potencialiam augimui užtikrinti būtina padidinti išlaidas švietimui ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms;

(9)Vokietijos ekonomikos skaitmeninimas vyksta lėtai ir šalis susiduria su didelėmis problemomis. Akivaizdi miesto ir kaimo skaitmeninė atskirtis, susijusi su sparčiojo interneto (naujos kartos iki 30 Mbit prieigos) aprėptimi (kuri siekia tik 54 % kaimo vietovėse). Vokietija atsilieka itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio (> 100 Mbit) diegimo srityje. Tik nedidelėje Vokietijos teritorijos dalyje (7,3 %) yra įdiegti spartieji šviesolaidžio tinklai, palyginti su 26,8 % ES vidurkiu. Vietoj to, rinkoje dominuojantys senbuviai ir toliau yra linkę rinktis esamų varinių kabelių tinklų tobulinimu (vectoring) grindžiamą technologinį sprendimą. Daugelis paslaugų priklauso nuo labai didelės spartos ryšio ir 2017 m. 25,3 % Vokietijos įmonių manė, kad jų interneto ryšys yra pernelyg lėtas faktiniams jų verslo poreikiams patenkinti. Tokio ryšio trūkumas stabdo investicijas, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, kurių daugelis yra įsikūrusios kaimo vietovėse ir priemiesčiuose. Skaitmeninių viešųjų paslaugų ir e. sveikatos srities rezultatai taip pat gerokai prastesni už ES vidurkį;

(10)įmonių investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą didėja ir Vokietija priartėjo prie strategijoje „Europa 2020“ jai nustatyto MTTP intensyvumo tikslo. Tačiau investicijos vis daugiau sutelkiamos didelėse įmonėse ir vidutinio lygio ir (arba) aukštųjų technologijų gamybos sektoriuje, o investicijų dalis mažosiose ir vidutinėse įmonėse mažėja. Buvo imtasi įvairių verslumą skatinančių priemonių, visų pirma pritraukiant privačiąsias investicijas į rizikos kapitalą. Vis dėlto Vokietijos rizikos kapitalo rinka tebėra mažiau išvystyta nei kitų tarptautinių inovacijų srities lyderių;

(11)nepaisant tam tikro pagerėjimo pastaraisiais metais, Vokietijos mokesčių sistema tebėra neveiksminga, visų pirma dėl jos sudėtingumo ir dėl to, kad ji iškraipo sprendimų, pavyzdžiui, dėl investavimo, finansavimo ir dalyvavimo darbo rinkoje, priėmimą. Kad būtų surinktos pajamos, Vokietija gana didelį dėmesį skiria tiesioginiams mokesčiams ir esama galimybių sumažinti iškraipomąjį poveikį turinčius tiesioginius mokesčius pereinant prie mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčių turto, paveldėjimo ir vartojimo mokesčių. 2015 m. darbo pajamų mokesčių ir socialinių įmokų lygis buvo šeštas pagal dydį ES. Kapitalo sąnaudos ir efektyvusis vidutinis pelno mokesčio tarifas (kurie įvairiuose regionuose skiriasi) yra vieni didžiausių ES (28,2 % šalies lygmeniu, palyginti su 20,9 % ES vidurkiu). Dėl įmonių pelno mokesčio, vietos prekybos mokesčio ir solidarumo mokesčio sąveikos įmonių pelno mokesčio sistema yra sudėtinga, reikalauja didelių mokesčių administravimo sąnaudų ir iškraipo investicijų lygį ir vietą. Be to, įmonių pelno mokestis iškraipo finansavimo sprendimus, didindamas finansavimo prisiimant skolų patrauklumą. Šis iškraipymas yra septintas pagal dydį ES. Jei nuosavo kapitalo išlaidos būtų sumažintos, tai galėtų padidinti privačiąsias investicijas ir sustiprinti gana menkai išvystytą rizikos kapitalo rinką. Be to, išlieka gana griežtos nuostolių perkėlimo nuostatos, kuriomis suma apribojama 60 % apmokestinamųjų pajamų per konkrečius metus;

(12)reguliavimas Vokietijoje vis dar yra labai griežtas, visų pirma labai griežtai reguliuojamos verslo paslaugos, reglamentuojamosios profesijos ir tarpvalstybinio paslaugų teikimo administraciniai formalumai. Pagrindiniai apribojimai taikomi, be kita ko, juridiniam statusui ir akcijų valdymui. Veiklos keitimo lygis pagrindinių verslo paslaugų sektoriuose, tokiuose kaip teisės, apskaitos, architektūros ir inžinerijos, yra mažesnis už ES vidurkį, o bendrasis veiklos lygis tuose sektoriuose didesnis už vidurkį – tai leidžia daryti prielaidą, kad juose yra mažesnis konkurencinis spaudimas. Kadangi paslaugos yra tarpiniai ištekliai, ne taip griežtai reguliuojamos paslaugos didina našumą galutinės grandies paslaugoms imliuose sektoriuose;

(13)Vokietijos darbo rinkos rezultatai buvo labai geri. 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį nedarbas sumažėjo iki rekordiškai mažo 3,6 % lygio, o užimtumas pasiekė 79,8 %. Jaunimo nedarbo lygis (6,7 % 2017 m.) yra vienas mažiausių ES. Vokietijoje didėja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, kita vertus, tam tikrų grupių darbo rinkos potencialas išlieka nepakankamai išnaudotas. Ne visą darbo dieną dirbančiųjų, visų pirma moterų ir migrantų kilmės bei priežiūros pareigų turinčių asmenų, dalis yra viena didžiausių ES. Pagrindiniai moterų darbo ne visą darbo dieną veiksniai yra paskatos nedirbti daugiau valandų, taip pat vaikų priežiūros paslaugų ir visos dienos mokyklų trūkumas ir kt. Paskatas nedirbti daugiau valandų dar labiau didina specialios mokesčių taisyklės, visų pirma taikomos antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui ir mažai uždirbantiems darbuotojams, ir saistomasis smulkiam darbui nustatytos 450 EUR darbo užmokesčio ribos poveikis. Vokietijoje yra vienas didžiausių darbo jėgos mokesčių pleištų mažas pajamas gaunantiems asmenims, dauguma kurių yra moterys. Šalyje didelis ne visą darbo dieną dirbančių moterų lygis ir vienas didžiausių ES ne visą darbo dieną dirbančių moterų ir vyrų dalies skirtumų (37,5 %, palyginti su 23,1 % ES vidurkiu). Tai prisideda prie labai didelio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo Vokietijoje;

(14)nominalus darbo užmokesčio augimas 2017 m. išliko nuosaikus – 2,4 %, nepaisant rekordiškai mažo nedarbo lygio ir didelio laisvų darbo vietų lygio. Šį palyginti nedidelį lygį iš dalies sąlygoja lėtas našumo didėjimas paslaugų sektoriuje, reta derybų dėl kolektyvinių sutarčių praktika kai kuriuose sektoriuose ir sumažėjęs struktūrinis nedarbas. Reakcija į infliacijos padidėjimą buvo nedidelė – realusis darbo užmokestis sumažėjo nuo 1,8 % 2016 m. iki 0,7 % 2017 m. Nuo 2018 m. pradžios galiojančios kolektyvinės sutartys gali šiek tiek paskatinti darbo užmokesčio didėjimą; reikėtų stebėti šios srities pokyčius. Mažai uždirbančių asmenų dalis tebėra didelė ir esama galimybių padidinti dirbamų valandų skaičių apatiniuose darbo užmokesčio skalės deciliuose. Padidėjusi imigracija nesustabdė darbo užmokesčio augimo mažesnį darbo užmokestį gaunančių asmenų grupėse. 2015 m. įvedus teisės aktais nustatytą bendrą minimalųjį darbo užmokestį ir jį padidinus 2017 m., padidėjo darbo užmokestis darbo užmokesčio skalės apačioje. Be darbo užmokesčio didinimo, šiuo metu vykstančiame derybų dėl darbo užmokesčio raunde socialiniai partneriai daugiausia dėmesio skiria darbo laiko lankstumui;

(15)apskritai Vokietijos socialinės apsaugos sistema yra patikima. Vis dėlto nuo 2005 iki 2015 m. visų gyventojų skurdo rizikos lygis nuolat didėjo (16,7 %) ir tik 2016 m. ši tendencija nežymiai pasisuko priešinga linkme. Pajamų nelygybė 2015 m. taip pat pradėjo mažėti, kaip matyti iš nežymiai sumažėjusio pajamų kvintilio dalies santykio dėl skurdesnių namų ūkių pajamų padidėjimo. 2016 m. šiek tiek pagerėjo su dirbančiųjų skurdu susijusi padėtis, tačiau tą pagerėjimą pajuto tik vyrai;

(16)Vokietija galėtų gerinti vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimą darbo rinkoje – tai padidintų senatvės pajamas, paskatintų potencialios gamybos apimties didėjimą, padėtų prisitaikyti prie įtemptos darbo rinkos ir sumažintų poreikį taupyti senatvei. Šiuo metu fiskalinio tvarumo rizika yra maža, daugiausia dėl palyginti didelio pirminio pertekliaus. Vis dėlto 2018 m. visuomenės senėjimo ataskaitoje numatoma, kad Vokietijoje iki 2070 m. išlaidų pensijoms padidėjimas bus vienas didžiausių ES. 2016 m. skurdo rizika senatvėje (t. y. sulaukus daugiau nei 65 metų) buvo 17,6 % – didesnė už 14,7 % ES vidurkį. Numatoma, kad ateityje mažėsiantis valstybinių pirmosios pakopos pensijų adekvatumas padidins skurdo riziką senatvėje, visų pirma mažai uždirbusių asmenų, pagal netipiškas darbo sutartis dirbusių asmenų ir asmenų, kurių karjeroje buvo pertraukų. Vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra vienas didžiausių ES. Be to, nors 60–64 metų darbuotojų užimtumo lygis (58,4 % 2017 m.) buvo vienas didžiausių ES, 65–69 m. darbuotojų užimtumas buvo viduriniajame valstybių narių trečdalyje (16,1 %);

(17)socialinė ir ekonominė padėtis išlieka svarbus mokymosi rezultatų ir integracijos į darbo rinką veiksnys. Tarptautinio moksleivių vertinimo programos 2015 m. duomenimis, gamtos mokslų srities rezultatų skirtumas tarp žemiausių ir aukščiausių socialinių kvartilių prilygsta 3 mokymosi metams. Nacionaliniai duomenys taip pat patvirtina didelę priklausomybę nuo socialinės ir ekonominės padėties ir pradinio ugdymo srityje. Ypatingų problemų kyla migrantų kilmės moksleiviams. Palyginti su šalyje gimusiais moksleiviais, kur kas didesnė tikimybė, kad jų pagrindiniai gebėjimai bus prastesni, jie nebaigs mokyklos ar mes universiteto studijas. Be to, ne iki galo išnaudojamas migrantų kilmės asmenų darbo rinkos potencialas. 2017 m. ne ES piliečių užimtumo lygis (20–64 m.) buvo daugiau nei 27 proc. punktais mažesnis nei Vokietijos piliečių (ne ES piliečių moterų – beveik 33 proc. punktais mažesnis). Susirūpinimą darbo rinkos rezultatais ateityje kelia tai, kad suaugusiųjų mokymosi lygis yra žemesnis už ES vidurkį ir ypatingų sunkumų kyla
7,5 milijono žemos kvalifikacijos suaugusiems, kuriems trūksta pagrindinių skaitymo ir rašymo įgūdžių;

(18)per 2018 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Vokietijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. stabilumo programą ir 2018 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Vokietija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Vokietijos politikai, bet ir tai, kiek jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(19)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. stabilumo programą ir laikosi nuomonės 10 , kad Vokietijai turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas;

(20)atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1 ir 2 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Vokietijai 2018–2019 m. imtis šių veiksmų:

1.Laikantis vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo pasitelkti fiskalinę ir struktūrinę politiką siekiant tvariai padidinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, visų pirma į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas visais valdžios lygmenimis, ypač regionų ir savivaldybių lygmeniu. Padidinti pastangas siekiant užtikrinti itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros prieinamumą visoje šalyje. Gerinti mokesčių sistemos veiksmingumą ir didinti jos palankumą investicijoms. Stiprinti verslo paslaugų ir reglamentuojamųjų profesijų konkurenciją.