EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52018DC0364

KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė

COM/2018/364 final

Briuselis, 2018 05 28

COM(2018) 364 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė


   1.    ĮVADAS

Veiksmingos teisingumo sistemos yra ypač svarbios užtikrinant, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir būtų gerbiamos pamatinės Sąjungos vertybės. Europos Komisijos pirmininkas savo pranešime apie Sąjungos padėtį 2017 m. aiškiai pareiškė, kad „teisinės valstybės principas Europos Sąjungoje nėra pasirenkamasis dalykas. Tai prievolė. Teisinės valstybės principas reiškia, kad teisę ir teisingumą vykdo nepriklausomi teismai“ ( 1 ). Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas taip pat pabrėžė, kad „pagarba teisinės valstybės principui – ne tik išankstinė visų ES sutarties 2 straipsnyje išvardytų pagrindinių vertybių apsaugos sąlyga. Tai reiškia ir visų teisių ir prievolių, kylančių iš Sutarčių, laikymąsi ir užtikrinimą, kad piliečiai, įmonės ir nacionalinės valdžios institucijos pasitikėtų visų kitų valstybių narių teisės sistemomis“ ( 2 ).

Teisingumo sistemų nepriklausomumas, kokybė ir veiksmingumas yra ypač svarbūs įgyvendinant ES teisę ir stiprinant tarpusavio pasitikėjimą, taip pat reikšmingi kuriant investicijoms palankią aplinką ir palaikant tvarų ekonomikos augimą. Todėl nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumo didinimas tapo vienu iš tvirtų Europos semestro – ES metinio ekonominės politikos koordinavimo ciklo – prioritetų. 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje, kurioje nurodyti ES ir jos valstybių narių ekonominiai ir socialiniai ateinančių metų prioritetai, pripažintas ryšys tarp verslui palankios aplinkos ir teisinės valstybės, taip pat teisingumo sistemų didesnio nepriklausomumo, geresnės kokybės ir veiksmingumo ( 3 ).

Taikydami ES teisę, nacionaliniai teismai vykdo ES teismų funkcijas ir užtikrina, kad būtų veiksmingai vykdomos pagal ES teisę suteiktos teisės ir pareigos ( 4 ). Pats tokios veiksmingos teisminės apsaugos teikimas, siekiant užtikrinti ES teisės aktų laikymąsi, sudaro teisinės valstybės principo esmę. Teisingumo Teismas savo neseniai priimtame sprendime pabrėžė, kad nacionalinių teismų nepriklausomumas yra būtinas teisminei apsaugai užtikrinti ( 5 ). Kadangi veiksminga teisminė apsauga nepriklausomuose teismuose taip pat yra būtina patikimo finansų valdymo sąlyga, Komisija 2018 m. gegužės 2 d. pasiūlė priimti Reglamentą dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų ( 6 ).

2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje (toliau – rezultatų suvestinė) parengta nacionalinių teisingumo sistemų nepriklausomumo, veiksmingumo ir kokybės rodiklių apžvalga. Šioje suvestinėje visų pirma:

-papildyti teismų nepriklausomumo rodikliai, visų pirma dėl teismų tarybų ir dėl vykdomosios valdžios institucijų bei parlamento dalyvavimo skiriant ir atleidžiant teisėjus ir teismų pirmininkus;

-išplėsti skirsniai dėl baudžiamosios teisenos sistemų: pateikta atnaujintų duomenų apie nusikalstamas veikas, susijusias su pinigų plovimu, ir nustatyti keli valstybių narių prokuratūrų darbo organizavimo rodikliai;

-toliau plėtota padėties apžvalga iš galutinių naudotojų perspektyvos, pateikiant rodiklių, kaip teisingumo sistemose atsižvelgiama į konkrečių naudotojų grupių (pvz., vaikų, regos sutrikimų turinčių asmenų arba tų, kuriems tos šalies kalba nėra gimtoji) poreikius teikiant viešą informaciją apie teisingumo sistemą, mokant teisėjus ir atliekant teismo proceso dalyvių arba teisės specialistų apklausas. Taip pat pateikta rodiklių, susijusių su tuo, kaip teismai informuoja apie savo darbą naudodamiesi socialiniais tinklais;

-pateikta nauja struktūrinių fondų lėšų naudojimo teisingumo sistemų reformoms apžvalga;

-pirmą kartą pateikta duomenų apie visų instancijų teismų (pirmosios, antrosios ir trečiosios instancijų) proceso trukmę nagrinėjant civilines ir komercines ginčo bylas ir administracines bylas;

-toliau peržiūrėti standartai ir nuodugniau tirti tvarkaraščiai, kurie naudojami kaip išmatuojami tiksliniai rodikliai arba praktinės priemonės valdant teismų gautas bylas, taip pat atrinkti susikaupusių bylų valdymo praktikos pavyzdžiai.

Nors vis dar trūksta duomenų apie kai kurias valstybes nares, duomenų spragų toliau mažėja, ypač renkant teisingumo sistemų veiksmingumo rodiklių duomenis. Sėkmingai bendradarbiaujant su valstybių narių nacionalinių teisingumo sistemų kontaktiniais asmenimis ir įvairiais komitetais bei Europos teisminiais tinklais surinkta gerokai išsamesnių duomenų. Kitų su duomenų rinkimu susijusių sunkumų dažnai kyla dėl statistinių pajėgumų trūkumo arba dėl to, kad nacionalinės kategorijos, pagal kurias renkami duomenys, tiksliai neatitinka rengiant rezultatų suvestinę naudojamų duomenų kategorijų. Labai retais atvejais duomenų spragų yra dėl kai kurių nacionalinių institucijų nenoro prisidėti. Komisija toliau ragins valstybes nares dar labiau mažinti šias duomenų spragas.

Kas yra ES teisingumo rezultatų suvestinė?

ES teisingumo rezultatų suvestinė – lyginamoji informacinė priemonė, kuria ES ir valstybėms narėms siekiama padėti užtikrinti didesnį savo nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą pateikiant objektyvius, patikimus ir palyginamus duomenis apie kelis rodiklius, svarbius vertinant visų valstybių narių teisingumo sistemų kokybę, nepriklausomumą ir veiksmingumą. Rezultatų suvestinė nėra bendra reitingavimo sistema – tai visų teisingumo sistemų veikimo apžvalga remiantis įvairiais visoms valstybėms narėms aktualiais rodikliais.

Rezultatų suvestine neskatinama jokia konkretaus tipo teisingumo sistema ir visos valstybės narės vertinamos vienodai.

Kad ir koks būtų nacionalinės teisingumo sistemos modelis ar teisės tradicija, kuria ji pagrįsta, nepriklausomumas, kokybė ir veiksmingumas yra esminiai veiksmingos teisingumo sistemos kriterijai. Su šiais trimis kriterijais susiję duomenys turėtų būti nagrinėjami kartu, nes tam, kad teisingumo sistema būtų veiksminga, būtini visi trys elementai, kurie dažnai tarpusavyje yra susiję (iniciatyvos, kuriomis siekiama patobulinti vieną iš šių elementų, gali turėti įtakos kitam elementui).

Rezultatų suvestinėje daugiausia dėmesio skiriama civilinėms ir komercinėms ginčo byloms, taip pat administracinėms byloms – taip remiamos valstybių narių pastangos kurti investicijoms, verslui bei piliečiams palankesnę aplinką. Rezultatų suvestinė yra lyginamoji priemonė, nuolat tobulinama palaikant dialogą su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu ( 7 ). Jos tikslas – nustatyti esminius veiksmingos teisingumo sistemos kriterijus.

Kokia yra ES teisingumo rezultatų suvestinės sudarymo metodika?

Rezultatų suvestinei sudaryti naudojami įvairūs informacijos šaltiniai. Didelę kiekybinių duomenų dalį teikia Europos Tarybos įsteigta Europos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ), su kuria Komisija sudarė sutartį dėl specialaus kasmetinio tyrimo. Tai yra 2010–2016 m. laikotarpio duomenys, kuriuos valstybės narės pateikė pagal CEPEJ metodiką. Tyrime taip pat pateikiama išsamių pastabų ir sudaromos konkrečių šalių informacijos suvestinės, kuriose geriau atskleidžiamos aplinkybės. Į jas reikėtų atsižvelgti nagrinėjant šios rezultatų suvestinės diagramose pateiktus duomenis ( 8 ).

Iš CEPEJ surinktų duomenų apie procesų trukmę matyti, kokia yra bylų nagrinėjimo trukmė, t. y. apskaičiuotoji teismo proceso trukmė (remiantis neišspręstų ir išspręstų bylų skaičiaus santykiu). Iš duomenų apie tai, kiek veiksmingai teismai taiko ES teisę konkrečiose srityse, matyti, kokia yra vidutinė proceso trukmė, apskaičiuota remiantis faktine teismo bylų nagrinėjimo trukme. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įvairiose vienos valstybės narės geografinėse vietovėse, visų pirma miestų centruose, kur dėl vykdomos komercinės veiklos gaunamų bylų skaičius gali būti didesnis, teismo proceso trukmė gali gerokai skirtis.

Kiti duomenų šaltiniai yra nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupė ( 9 ), Europos teismų tarybų tinklas (ENCJ) ( 10 ), ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas (NPSJC) ( 11 ), ES valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija („ACA-Europe“) ( 12 ), Europos konkurencijos tinklas (EKT) ( 13 ), Ryšių komitetas (COCOM) ( 14 ), Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras ( 15 ), Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklas (CPC) ( 16 ), Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupė (EGMLTF) ( 17 ), Eurostatas ( 18 ), Europos teisėjų mokymo tinklas (ETMT) ( 19 ), Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (CCBE) ( 20 ) ir Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) ( 21 ).

Glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe, visų pirma pasitelkiant klausimyną ir renkant duomenis apie tam tikrus teisingumo sistemų veikimo aspektus, rezultatų suvestinės rengimo metodika buvo dar patobulinta.

Kaip ES teisingumo rezultatų suvestinė prisideda prie Europos semestro veiklos?

Rezultatų suvestinėje pateikiama duomenų, svarbių vertinant nacionalinių teisingumo sistemų kokybę, nepriklausomumą ir veiksmingumą, ir taip siekiama padėti valstybėms narėms didinti savo nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą. Dėl to yra lengviau nustatyti trūkumus ir geriausią patirtį, taip pat stebėti kylančius sunkumus ir padarytą pažangą. Vykdant Europos semestro veiklą ir palaikant dvišalį dialogą su nacionalinėmis institucijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, atliekami konkrečių šalių vertinimai. Šis vertinimas taip pat grindžiamas kokybine analize, jį atliekant atsižvelgiama į konkrečios teisinės sistemos bruožus ir į aplinkybes atitinkamose valstybėse narėse. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija Tarybai gali pasiūlyti priimti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl nacionalinės teisingumo sistemos gerinimo.

Kodėl veiksmingos teisingumo sistemos yra svarbios Europos semestrui?

Teigiamas ekonominis poveikis, kurį sukelia gerai veikiančios teisingumo sistemos, taip pat pateisina šias pastangas. 2017 m. Jungtiniam tyrimų centrui atlikus tyrimą nustatyta teismų veiksmingumo didinimo ir ekonomikos augimo tempo tarpusavio sąsajų, taip pat teismų nepriklausomumo suvokimo įmonėse ir našumo didėjimo sąsajų ( 22 ). Jeigu teismų sistemose garantuojamas teisių įgyvendinimas, labiau tikėtina, kad kreditoriai teiks paskolas, įmonės atgrasomos nuo oportunistinio elgesio, sumažinamos sandorių sąnaudos ir labiau tikėtina, kad novatoriškos įmonės investuos.

Nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumo svarba mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) pabrėžta 2015 m. atlikus beveik 9 000 Europos MVĮ apklausą dėl inovacijų ir intelektinės nuosavybės teisių (toliau – INT) ( 23 ). Iš apklausos visų pirma paaiškėjo, kad vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl nepradedama teismo procesų dėl INT pažeidimų, yra išlaidos ir ilga teismo proceso trukmė. Teigiamas gerai veikiančių nacionalinių teisingumo sistemų poveikis ekonomikai pabrėžiamas įvairioje literatūroje ir tyrimuose ( 24 ), be kita ko Tarptautinio valiutos fondo ( 25 ), Europos Centrinio Banko ( 26 ), EBPO ( 27 ), Pasaulio ekonomikos forumo ( 28 ) ir Pasaulio banko ( 29 ).

2.    Bendros aplinkybės: teisingumo sistemų reformomis turi būti įtvirtinamas teisinės valstybės principas

Nuo 2013 m. ES ragina valstybes nares didinti savo teisingumo sistemų nepriklausomumą, gerinti jų kokybę ir didinti veiksmingumą. Reformų nereikėtų imtis vien dėl reformų, tačiau jomis turėtų būti įtvirtinamas teisinės valstybės principas ir turėtų būti laikomasi Europos teismų nepriklausomumo standartų.

2.1. Teisingumo reformos tęsiamos daugelyje valstybių narių

2017 m. daug valstybių narių toliau stengėsi didinti savo teisingumo sistemų veiksmingumą. 1 diagramoje pateikta patvirtintų ir numatytų teisingumo sistemų reformų apžvalga. Joje parodyti faktai, kokių veiksmų imasi konkrečios šalys, tačiau be jokio kokybinio vertinimo.

 1 diagrama. Su teisingumo sistemomis susijusi teisėkūros ir reguliavimo veikla 2017 m. (kiekvienoje valstybėje narėje patvirtintos priemonės ir svarstomos iniciatyvos) (šaltinis – Europos Komisija ( 30 )).

Iš 1 diagramos matyti, kad daugelyje valstybių narių ir toliau skiriama labai daug dėmesio proceso teisei ir kad yra patvirtinta arba paskelbta nemažai naujų reformų dėl tolesnės informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtros, alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) būdų, teisinės pagalbos, teismų žemėlapių pertvarkos ir teisėjų bei teisės profesijų teisės aktų. Palyginti su 2017 m. rezultatų suvestine, matyti, kad toliau didėjo veiklos intensyvumas tiek vykdant patvirtintas reformas, tiek planuojant būsimas priemones. Tačiau reikia turėti omenyje faktą, kad teisingumo reformoms įvykdyti reikia laiko − kartais nuo pirmo pranešimo apie naujas reformas iki reikiamų teisėkūros ir reguliavimo priemonių patvirtinimo ir realaus jų įgyvendinimo praeina keleri metai.

2.2. Teisingumo sistemų reformų stebėsena ES lygmeniu

ES lygmeniu Komisija valstybių narių pastangas vykdyti reformas stebi naudodamasi keliomis priemonėmis ir mechanizmais. Tai daroma glaudžiai bendradarbiaujant su Europos teismų tarybų tinklu, Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu ir ES valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija.

− Stebėsena per Europos semestrą

Europos semestras yra ES metinis ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo ciklas ir ES ekonomikos valdymo sistemos dalis. Teisingumo sistemų reforma yra aiškiai nustatytas struktūrinių reformų, kurias vykdyti raginama per Europos semestrą, prioritetas, pagrįstas tuo, kad teisinė valstybė ir didesnis teisingumo sistemų nepriklausomumas, geresnė kokybė bei veiksmingumas yra būtini kuriant verslui palankią aplinką ( 31 ).

Europos semestro ciklas pradedamas kiekvienų metų lapkričio mėn., kai Komisija (komunikate dėl metinės augimo apžvalgos) praneša apie savo kitų metų prioritetus. Kovo mėn. Komisijos tarnybos pateikia konkrečių šalių vertinimus, apimančius visus tuos dalykus, kurie nagrinėti per Europos semestrą pateiktose šalių ataskaitose. Gegužės mėn. Komisija pateikia savo pasiūlymus dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurios teikiamos valstybėms narėms. Po to, kai šioms rekomendacijoms pritaria Europos Vadovų Taryba, jas liepos mėn. patvirtina Europos Taryba.

Teisingumo sistemų reformų stebėsena grindžiama dviem priemonėmis: i) lyginamąja priemone, t. y. ES teisingumo rezultatų suvestine, ir ii) konkrečių šalių vertinimais – šalių ataskaitomis, kuriose paaiškinamos aplinkybės ir atsižvelgiama į atitinkamų valstybių narių teisinių sistemų ypatumus. Konkrečių šalių vertinimai atliekami palaikant dvišalį dialogą su nacionalinėmis institucijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Apibendrinusi šių dviejų priemonių rezultatus Komisija gali pasiūlyti Tarybai patvirtinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl nacionalinių teisingumo sistemų gerinimo.

Įgyvendinant 2017 m. Europos semestrą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, šešioms valstybėms narėms pateikė konkrečias rekomendacijas, susijusias su jų teisingumo sistemomis ( 32 ).Be valstybių narių, kurioms buvo pateiktos konkrečios rekomendacijos, tam tikrų sunkumų patiria dar 11 valstybių narių ir Komisija jas stebi, vykdydama Europos semestro veiklą ( 33 ). Taip pat reikėtų pažymėti, kad teisingumo reformos Graikijoje atidžiai stebimos įgyvendinant trečiąją Graikijos ekonominio koregavimo programą.

Valstybės narės taip pat gali naudotis Komisijos technine parama per Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą. 2017 m. devynios valstybės narės ( 34 ) gavo arba prašė suteikti šios tarnybos techninę paramą, pavyzdžiui, dėl teismų administravimo sistemos veiksmingumo, teismų žemėlapio pertvarkos, e. teisingumo programų rengimo ar įgyvendinimo ir teisėjų atrankos bei paaukštinimo proceso. 2017 m. gruodžio mėn. Komisija, siekdama remti valstybių narių pastangas vykdyti reformas dėl per Europos semestro procesą nustatytų problemų, taip pat pateikė pagalbinę reformų vykdymo priemonę.

− ES teisinės valstybės priemonės

Reguliariai stebint teisingumo sistemų reformas per Europos semestrą, Komisija 2014 m. taip pat sukūrė krizėms skirtą mechanizmą siekdama pašalinti sistemines grėsmes teisinės valstybės principui bet kurioje iš ES 28 valstybių narių ( 35 ). Naudodamasi šiomis teisinės valstybės priemonėmis, Komisija gali pradėti dialogą su atitinkama valstybe nare, siekdama neleisti didėti sisteminėms grėsmėms teisinei valstybei. Šių priemonių sistema sukurta tam, kad Komisija galėtų kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis atrasti problemos sprendimo būdą ir taip išvengti sisteminės grėsmės teisinei valstybei, dėl kurios galėtų susiklostyti tokia padėtis, kad galbūt reikėtų taikyti ES sutarties 7 straipsnio procedūrą.

Naudodamasi šiomis teisinės valstybės priemonėmis Komisija 2016 m. sausio mėn. pradėjo dialogą su Lenkijos valdžios institucijomis. Nepaisant trijų pateiktų rekomendacijų dėl teisinės valstybės principo laikymosi ir per beveik dvejus metus ne kartą dėtų pastangų įtraukti Lenkijos valdžios institucijas į konstruktyvų dialogą naudojantis teisinės valstybės priemonėmis, Komisija 2017 m. gruodžio 20 d. padarė išvadą, kad yra aiškus pavojus, jog teisinės valstybės principas Lenkijoje gali būti šiurkščiai pažeidžiamas. Komisija patvirtino ketvirtą rekomendaciją dėl teisinės valstybės principo laikymosi Lenkijoje, kurioje išdėstė susirūpinimą Komisijai keliančias problemas ir rekomendavo, kaip būtų galima jas išspręsti ( 36 ). Komisija taip pat pasiūlė Tarybai pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį priimti sprendimą dėl aiškaus pavojaus, kad gali būti šiurkščiai pažeidžiamas teisinės valstybės principas, nustatymo ( 37 ).

− Bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas

Bulgarijai ir Rumunijai stojant į Europos Sąjungą 2007 m. sukurtas bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas (toliau – BTM) ( 38 ) siekiant pašalinti teismų reformos ir kovos su korupcija (Bulgarijos atveju – ir su organizuotu nusikalstamumu) trūkumus. Nuo tada BTM ataskaitose siekiama konkrečiomis rekomendacijomis padėti sutelkti Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijų pastangas ir apžvelgiama padaryta pažanga ( 39 ). Taryba pabrėžė ( 40 ), kad BTM bus baigtas taikyti tada, kai visi Bulgarijai ir Rumunijai atitinkamai nustatyti orientaciniai tikslai bus pakankamai pasiekti.

2017 m. sausio mėn. BTM ataskaitoje Komisija įvertino dešimt BTM taikymo metų: apžvelgė laimėjimus ir dar neįveiktus sunkumus ir nustatė svarbiausias likusias užduotis, kad BTM tikslai būtų pasiekti. Šiuo tikslu Komisija pateikė pagrindines rekomendacijas: jeigu jos bus įvykdytos, BTM procesas bus užbaigtas, nebent atsitiktų kas nors, kas aiškiai pakenktų jau padarytai pažangai. Ataskaitoje pabrėžta, kad šio proceso sparta priklausys nuo to, kaip greitai Bulgarija ir Rumunija gebės įvykdyti rekomendacijas taip, kad nebebūtų grįžta prie ankstesnės padėties, ir nuo to, ar bus išvengta netinkamų veiksmų, dėl kurių tektų abejoti per 10 metų padaryta pažanga.

− Pažeidimo nagrinėjimo procedūra

Komisija yra įsipareigojusi reaguoti į atvejus, kai nacionalinės teisės nuostatomis trukdoma nacionalinėse teismų sistemose užtikrinti veiksmingą ES teisės taikymą pagal teisinės valstybės reikalavimus ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį ( 41 ).

Šiomis aplinkybėmis Komisija 2017 m. gruodžio mėn. nusprendė Lenkijos vyriausybei pareikšti ieškinį Teisingumo Teisme dėl ES teisės pažeidimo, padaryto šios šalies įstatymu dėl bendrosios kompetencijos teismų organizavimo. Ši pažeidimo nagrinėjimo procedūra susijusi visų pirma su diskriminavimu dėl lyties, nes teisėjoms moterims nustatytas kitoks pensinis amžius (60 metų) negu teisėjams vyrams (65 metai). Tai prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsniui ir Direktyvai 2006/54/EB dėl lyčių lygybės užimtumo srityje. Antras dalykas, su kuriuo susijusi ši pažeidimo nagrinėjimo procedūra, yra Lenkijos teismų nepriklausomumas, kuriam kenkia teisingumo ministrui suteikta diskrecija savo nuožiūra pratęsti paankstinto pensinio amžiaus sulaukusių teisėjų įgaliojimus (žr. ES sutarties 19 straipsnio 1 dalį kartu su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu) ( 42 ).

Valstybių narių nacionalinių teismų nepriklausomumo užtikrinimo, kaip ES teisei svarbaus dalyko, svarba pabrėžta minėtoje Teisingumo Teismo neseniai išspręstoje byloje ( 43 ) ir Airijos aukštojo teismo (High Court) neseniai Teisingumo Teismui pateiktame prašyme priimti prejudicinį sprendimą dėl Lenkijoje išduoto Europos arešto orderio ( 44 ).

2.3. Europos struktūrinių ir investicijų fondų parama nacionalinėms teisingumo sistemoms

Kai kurias teisingumo sistemų reformas Komisija finansiškai remia Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) lėšomis.

Nuo 2007 m. 16 valstybių narių pasinaudojo ESI fondais didindamos savo teisingumo sistemų veiksmingumą. Šios valstybės narės nuo 2007 iki 2023 m. išleis daugiau kaip 900 mln. EUR savo teisingumo sistemų veiksmingumui didinti ir kokybei gerinti ( 45 ). Finansuojama veikla apima:

·teismų darbo procesų gerinimą nustatant bylų valdymo sistemas arba žmogiškųjų išteklių strategiją;

·teismų sistemos skaitmeninimą kuriant e. paslaugas piliečiams ir įmonėms;

·teismo darbuotojų mokymą ir piliečių informuotumo apie savo teises didinimą.

Kaip toliau parodyta 2 diagramoje, ESI fondų veikla skirstoma į kelias plačias kategorijas pagal projektų tikslus. Dažnai atskiras projektas apima kelių rūšių veiklą (pvz., AGS / EGS metodus, skaitmeninimą ir IRT, taip pat mokymą). Finansiškai svarbiausia veikla buvo skaitmeninimas ir IRT naudojimas teisingumo sistemoje: tam lėšų skyrė 14 iš 16 valstybių narių. Iki 2017 m. vidurio ESI fondų lėšų skaitmeninimui ir IRT visai neskyrė tik Kroatija ir Malta. Nors veikla, kuria padedama gerinti vidaus procesus ir remti mokymą bei informuotumo didinimą, buvo finansiškai kur kas mažiau svarbi, tam lėšų skyrė daug (12 iš 16) valstybių narių.

3 diagramoje parodyta, kad dauguma valstybių narių savo teisingumo sistemoms skirtas ESI fondų lėšas pasirinko išskirstyti kelių skirtingų rūšių veiklai, o kelios kitos valstybės narės tikslingai finansavo tik vieną veiklos kategoriją. Ispanija ir Portugalija skyrė finansavimą tik skaitmeninimui ir IRT, o Malta ir Kroatija – mokymui ir informuotumo didinimui. Daugelyje iš tų valstybių narių, kurios nemažą savo ESI fondų lėšų dalį skyrė skaitmeninimui ir IRT, advokatai teigia, kad IRT yra gana dažnai naudojamasi palaikant ryšius tarp teismų ir advokatų ( 46 ). Ir priešingai, tose valstybėse narėse, kuriose skaitmeninimui ir IRT lėšų skiriama nedaug arba visai neskiriama, IRT labai nedaug naudojamos ryšiams su teismais palaikyti.

Komisija skirs ypač daug dėmesio užtikrinimui, kad ES lėšos būtų tinkamai panaudotos reikiamoms reformoms, laikantis teisinės valstybės principo. Komisija pabrėžia, kad įgyvendinant finansavimo prioritetus labai svarbu vadovautis į rezultatus orientuotu požiūriu, ir ragina valstybes nares įvertinti ESI fondų paramos poveikį.

Tolesnėse diagramose parodytos nuo 2007 m. išleistos ir skirtos teisingumo sistemai lėšų sumos ( 47 ) 16-oje valstybių narių, kurios naudojo ESI fondų lėšas savo teisingumo sistemoms remti.



2 diagrama. Struktūrinių fondų parama teisingumo sistemoms nuo 2007 m. pagal siekiamus tikslus (mln. EUR) (šaltinis – Europos Komisijai parengtas tyrimas)

3 diagrama. Struktūrinių fondų parama teisingumo sistemoms nuo 2007 m. pagal siekiamus tikslus ir valstybes nares (šaltinis – Europos Komisijai parengtas tyrimas)

   3.    2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės pagrindinės išvados

Pagrindiniai veiksmingos teisingumo sistemos kriterijai yra veiksmingumas, kokybė ir nepriklausomumas; šioje rezultatų suvestinėje pateikiami visų šių trijų dalykų vertinimo rodikliai.

3.1. Teisingumo sistemų veiksmingumas

Rezultatų suvestinėje pateikiami rodikliai, pagal kuriuos vertinamas proceso veiksmingumas plačiose civilinių, komercinių ir administracinių bylų srityse, taip pat konkrečiose srityse, kuriose administracinės institucijos ir teismai taiko ES teisę ( 48 ).

3.1.1. Gaunamų bylų skaičiaus pokyčiai

Valstybių narių teisingumo sistemose gaunamų bylų skaičius yra didelis, tačiau gana pastovus, nors ir nemažai skiriasi įvairiose valstybėse narėse (4 diagrama). Iš to matyti, kaip svarbu toliau stengtis užtikrinti teisingumo sistemos veiksmingumą. 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje taip pat pirmą kartą pateikiami duomenys apie gaunamas administracines bylas (6 diagrama).

4 diagrama. Gautų civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų skaičius (*) (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis – CEPEJ tyrimas ( 49 ))

(*) Pagal CEPEJ metodiką ši kategorija apima visas civilines ir komercines ginčo ir ne ginčo bylas, ne ginčo žemės kadastro ir įmonių registro bylas, kitas registro bylas, kitas ne ginčo bylas, administracinės teisės bylas ir kitas nebaudžiamąsias bylas. SK: atlikta metodikos pakeitimų.

5 diagrama. Gautų civilinių ir komercinių ginčo bylų skaičius (*) (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

(*) Pagal CEPEJ metodiką civilinės ir komercinės ginčo bylos yra susijusios su šalių ginčais, pvz., dėl sutarčių. Civilinės ir komercinės ne ginčo bylos yra susijusios su neginčytinais procesiniais veiksmais, pvz., neginčytinais mokėjimo pavedimais. EL ir SK: atlikta metodikos pakeitimų. NL: duomenys apima ir ne ginčo bylas.

6 diagrama. Gautų administracinių bylų skaičius (*) (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

(*) Pagal CEPEJ metodiką administracinės teisės bylos yra susijusios su piliečių ginčais su vietos, regioninės ar nacionalinės valdžios institucijomis. EL ir SK: atlikta metodikos pakeitimų. DK ir IE: administracinės bylos atskirai neregistruojamos.

3.1.2. Bendrieji duomenys apie veiksmingumą

Procesų, vykdomų plačiose civilinių, komercinių ir administracinės teisės bylų srityse, veiksmingumo rodikliai yra proceso trukmė (nagrinėjimo trukmė), bylų išnagrinėjimo rodiklis ir neišnagrinėtų bylų skaičius.

− Proceso trukmė

Proceso trukmė yra apytikriai įvertintas laikotarpis (dienomis), kurio reikia bylai išspręsti teisme, t. y. per kokį laikotarpį teisme priimamas pirmosios instancijos sprendimas. „Nagrinėjimo trukmės“ rodiklis yra neišspręstų bylų skaičius, padalytas iš išspręstų bylų skaičiaus metų pabaigoje ir padaugintas iš 365 (dienų) ( 50 ). Diagramose daugiausia pateikti pirmosios instancijos teismų proceso duomenys, kai įmanoma, palyginti su 2010, 2014, 2015 ir 2016 m. duomenimis ( 51 ). Dviejose diagramose parodyta civilinių ir komercinių ginčo bylų ir administracinių bylų nagrinėjimo trukmė 2016 m. visų instancijų teismuose.

7 diagrama. Civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų nagrinėjimo trukmė (*) (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

(*) Pagal CEPEJ metodiką ši kategorija apima visas civilines ir komercines ginčo ir ne ginčo bylas, ne ginčo žemės kadastro ir įmonių registro bylas, kitas registro bylas, kitas ne ginčo bylas, administracinės teisės bylas ir kitas nebaudžiamąsias bylas. SK: atlikta metodikos pakeitimų. CZ ir (iki 2016 m.) SK: neišnagrinėtų bylų skaičius apima visų instancijų teismų bylas.

8 diagrama. Civilinių ir komercinių ginčo bylų nagrinėjimo trukmė (*) 
(pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

(*) Pagal CEPEJ metodiką civilinės ir komercinės ginčo bylos yra susijusios su šalių ginčais, pavyzdžiui, dėl sutarčių. Civilinės ir komercinės ne ginčo bylos yra susijusios su neginčytinais procesiniais veiksmais, pvz., neginčytinais mokėjimo pavedimais. EL ir SK: atlikta metodikos pakeitimų. CZ ir (iki 2016 m.) SK: neišnagrinėtų bylų skaičius apima visų instancijų teismų bylas. NL: duomenys apima ir ne ginčo bylas.



9 diagrama. Civilinių ir komercinių ginčo bylų nagrinėjimo trukmė (*) visų instancijų teismuose 2016 m. (pirmosios, antrosios ir trečiosios instancijų teismuose, dienomis) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

 (*) Šalių eilės tvarka diagramoje nustatyta pagal tai, kokios instancijos teismo proceso trukmė yra ilgiausia kiekvienoje valstybėje narėje. Neturima duomenų dėl Belgijos, Bulgarijos ir Airijos pirmosios ir antrosios instancijų teismų, Nyderlandų ir Austrijos antrosios ir trečiosios instancijų teismų ir Vokietijos, Graikijos, Kroatijos ir Slovakijos trečiosios instancijos teismų. MT: trečiosios instancijos teismo nėra. Kai kuriose valstybėse narėse galimybės kreiptis į trečiosios instancijos teismą gali būti ribotos.

10 diagrama. Administracinių bylų nagrinėjimo trukmė (*) (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

 (*) Pagal CEPEJ metodiką administracinės teisės bylos yra susijusios su piliečių ginčais su vietos, regioninės ar nacionalinės valdžios institucijomis. EL ir SK: atlikta metodikos pakeitimų. CZ ir (iki 2016 m.) SK: neišnagrinėtų bylų skaičius apima visų instancijų teismų bylas. DK ir IE: administracinės bylos atskirai neregistruojamos.



11 diagrama. Administracinių bylų nagrinėjimo trukmė (*) visų instancijų teismuose 2016 m. (pirmosios ir, kai tinka, antrosios ir trečiosios instancijų teismuose, dienomis) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

 (*) Šalių eilės tvarka diagramoje nustatyta pagal tai, kokios instancijos teismo proceso trukmė yra ilgiausia kiekvienoje valstybėje narėje. Neturima duomenų dėl Liuksemburgo pirmosios instancijos teismų, Maltos ir Rumunijos antrosios instancijos teismų ir Nyderlandų trečiosios instancijos teismo. CZ, IT, CY, AT, SI ir FI: aukščiausiasis teismas ar kitas aukščiausio rango teismas yra vienintelė apeliacinė instancija. HR, LT, LU, MT ir PL: šių rūšių bylos nenagrinėjamos trečiosios instancijos teisme. BE: aukščiausiasis administracinis teismas yra pirmoji ir vienintelė instancija nagrinėjant kai kurias bylas. Kai kuriose valstybėse narėse galimybės kreiptis į trečiosios instancijos teismą gali būti ribotos. DK ir IE: administracinės bylos atskirai neregistruojamos.

− Bylų išnagrinėjimo rodiklis

Bylų išnagrinėjimo rodiklis yra išspręstų bylų ir gaunamų bylų skaičiaus santykis. Pagal jį vertinama, ar teismas spėja išnagrinėti gaunamas bylas. Kai bylų išnagrinėjimo rodiklis yra apie 100 proc. ar didesnis, tai reiškia, kad teismų sistema yra pajėgi išnagrinėti bent tiek bylų, kiek gauna. Kai bylų išnagrinėjimo rodiklis yra mažesnis nei 100 proc., tai reiškia, kad teismai išsprendžia mažiau bylų negu gauna.

12 diagrama. Civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų išnagrinėjimo rodiklis (*)
(pirmosios instancijos teismuose, proc.; didesnės negu 100 proc. vertės reiškia, kad išsprendžiama daugiau bylų negu gaunama, o mažesnės nei 100 proc. vertės – kad išnagrinėjama mažiau bylų negu gaunama) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

(*) SK: atlikta metodikos pakeitimų. IE: manoma, kad nurodytas išspręstų bylų skaičius dėl taikomos metodikos gali būti mažesnis, negu yra iš tikrųjų.

13 diagrama. Civilinių ir komercinių ginčo bylų išnagrinėjimo rodiklis (*) (pirmosios instancijos teismuose, proc.) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

(*) EL ir SK: atlikta metodikos pakeitimų. IE: manoma, kad nurodytas išspręstų bylų skaičius dėl taikomos metodikos gali būti mažesnis, negu yra iš tikrųjų. NL: duomenys apima ir ne ginčo bylas.

14 diagrama. Administracinių bylų išnagrinėjimo rodiklis (*) (pirmosios instancijos teismuose, proc.) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

 (*Kai kurių valstybių narių ankstesnių metų vertės sumažintos, kad būtų galima jas pateikti diagramoje (Maltos 2015 m. vertė = 411 proc.; Italijos 2010 m. vertė = 316 proc.). EL ir SK: atlikta metodikos pakeitimų. DK ir IE: administracinės bylos atskirai neregistruojamos.


− Neišnagrinėtos bylos

Neišnagrinėtų bylų skaičius yra gautų, bet neišspręstų bylų skaičius atitinkamų metų pabaigoje. Jis taip pat turi įtakos bylų nagrinėjimo trukmei.

15 diagrama. Neišnagrinėtų civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų skaičius (*) (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

 (*) SK: atlikta metodikos pakeitimų. CZ ir (iki 2016 m.) SK: neišnagrinėtų bylų skaičius apima visų instancijų teismų bylas.

16 diagrama. Neišnagrinėtų civilinių ir komercinių ginčo bylų skaičius (*) (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

(*) EL ir SK: atlikta metodikos pakeitimų. CZ ir (iki 2016 m.) SK: neišnagrinėtų bylų skaičius apima visų instancijų teismų bylas. NL: duomenys apima ir ne ginčo bylas.


17 diagrama. Neišnagrinėtų administracinių bylų skaičius (*) (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

 (*) Kai kurių valstybių narių ankstesnės vertės sumažintos, kad būtų galima jas pateikti diagramoje (Graikijos 2010 m. vertė = 3,7). EL ir SK: atlikta metodikos pakeitimų. CZ ir (iki 2016 m.) SK: neišnagrinėtų bylų skaičius apima visų instancijų teismų bylas. DK ir IE: administracinės bylos atskirai neregistruojamos.

3.1.3. Veiksmingumas konkrečiose ES teisės srityse

Šiame skirsnyje papildomi bendrieji teisingumo sistemų veiksmingumo duomenys ir nurodoma vidutinė proceso trukmė ( 52 ) konkrečiose srityse, kai taikoma ES teisė. 2018 m. rezultatų suvestinė parengta remiantis ankstesniais konkurencijos, elektroninių ryšių, ES prekių ženklo, vartotojų apsaugos ir kovos su pinigų plovimu sričių duomenimis. Šios sritys pasirinktos dėl jų svarbos bendrajai rinkai ir verslo aplinkai. Apskritai ilgi vėlavimai per teismo procesus gali turėti neigiamą poveikį ES teisėje nustatytoms teisėms, pvz., kai nebėra galimybių pasinaudoti tinkamomis teisių gynimo priemonėmis arba nebeįmanoma gauti didelių finansinių nuostolių atlyginimo.

– Konkurencija –

Veiksmingai užtikrinant konkurencijos teisės vykdymą, užtikrinamos vienodos sąlygos įmonėms, todėl tai ypač svarbu kuriant patrauklią verslo aplinką. Toliau 18 diagramoje parodyta vidutinė bylų, kuriose užginčyti nacionalinių konkurencijos institucijų sprendimai, priimti taikant SESV 101 ir 102 straipsnius ( 53 ), nagrinėjimo trukmė.

18 diagrama. Konkurencija. Vidutinė teisminės peržiūros trukmė (*) (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis – Europos Komisija ir Europos konkurencijos tinklas)

(*) EE: bylų nėra. IE ir AT: šis scenarijus netaikomas, nes šių šalių institucijos neturi įgaliojimų priimti atitinkamų sprendimų. AT: duomenys apima Kartelių teismo išspręstas bylas dėl SESV 101 ir 201 straipsnių pažeidimo, kurios nėra pagrįstos apeliaciniais skundais prieš nacionalinę konkurencijos instituciją. BG, IT: proceso trukmė apytikriai apskaičiuota. Jei tam tikro stulpelio nėra, tai reiškia, kad ta valstybė narė nepateikė duomenų apie bylas tais metais. Daugelyje valstybių narių tokių bylų yra nedaug (mažiau nei 5 per metus), todėl viena ypač ilgai arba trumpai nagrinėjama byla gali turėti didelės įtakos metiniams duomenims. Kelių ilgiausių į šį duomenų rinkinį įtrauktų bylų trukmė apima laikotarpį, kuris buvo įtrauktas, kad būtų galima kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (pvz., LT), atlikti konstitucinę peržiūrą (pvz., SK), arba dėl konkrečių proceso atidėjimų (pvz., CZ, EL, HU).

– Elektroniniai ryšiai –

ES elektroninių ryšių teisės aktais siekiama tikslo didinti konkurenciją, prisidėti prie bendrosios rinkos plėtros, skatinti investicijas, inovacijas ir ekonomikos augimą. Veiksmingai užtikrinant šių teisės aktų vykdymą, galima pasiekti teigiamą poveikį vartotojams: gali būti mažinamos galutinio vartojimo kainos ir teikiamos geresnės kokybės paslaugos. Toliau 19 diagramoje parodyta vidutinė teisminės peržiūros bylų, kuriose užginčyti nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimai, priimti taikant ES elektroninių ryšių teisės aktus, nagrinėjimo trukmė ( 54 ). Tai labai įvairios bylos – nuo sudėtingesnių „rinkos analizės“ peržiūrų iki konkrečių vartotojų problemų sprendimo.



19 diagrama. Elektroniniai ryšiai. Vidutinė teisminės peržiūros bylų trukmė (*) (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis – Europos Komisija ir Ryšių komitetas)

(*) Bylų skaičius kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtingas. Jei tam tikro stulpelio nėra, tai reiškia, kad ta valstybė narė nepateikė duomenų apie bylas tais metais. Kai kuriais atvejais, kai susijusių bylų skaičius yra nedidelis (LT, MT, SE, LV, SK), viena ypač ilgai arba trumpai nagrinėjama byla gali turėti didelės įtakos metiniams duomenims ir gali būti didelių skirtumų iš metų į metus. DK: apeliacinius skundus pirmąja instancija nagrinėja kvaziteisminė institucija. ES, AT ir PL: priklausomai nuo dalyko, bylas nagrinėja įvairūs teismai. MT: 2016 m. pranešta apie neįprastai ilgai (2 500 dienų) trukusią bylą, kurioje spręstas sudėtingas klausimas pagal vietos valdžios institucijos kartu su keliais gyventojais pateiktą ieškinį dėl įtarimų dėl kenksmingos spinduliuotės iš bazinių judriojo radijo ryšio stočių.

– ES prekių ženklas –

Veiksmingai ginti intelektinės nuosavybės teises ypač svarbu skatinant investicijas į inovacijas. ES teisės aktais dėl ES prekių ženklų ( 55 ) nacionaliniams teismams suteiktas svarbus vaidmuo – jie veikia kaip ES teismai ir priima sprendimus, darančius poveikį bendrajai rinkai. Toliau 20 diagramoje parodyta vidutinė su ES prekių ženklu susijusių pažeidimų nagrinėjimo bylų, kuriose bylinėjasi privačios šalys, trukmė.

20 diagrama. ES prekių ženklas. Vidutinė su ES prekių ženklu susijusių pažeidimų nagrinėjimo bylų trukmė (*) (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis – Europos Komisija ir Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras)

(*) FR, IT, LT, LU: kai kurių metų duomenys gauti iš atrinktų bylų imties. BG: naudojami 2016 m. duomenys yra apytikriai apskaičiuoti teismų. PL: naudojami 2015 m. duomenys yra apytikriai apskaičiuoti teismų. EE, IE, HR, LU ir SI: tokių bylų skaičius buvo nedidelis (mažesnis nei 5). EE, IE, LV ir SE: pateiktam vidurkiui turėjo įtakos ypač ilgai trukusios bylos. EL: duomenys pagrįsti dviejų teismų bylų trukmės svertiniu vidurkiu. ES: apskaičiuojant vidutinę bylų trukmę įtrauktos bylos ir dėl kitų ES intelektinės nuosavybės teisių.

– Vartotojų apsauga –

Veiksmingai užtikrinant vartotojų teisės aktų vykdymą užtikrinama, kad vartotojai naudotųsi savo teisėmis, o vartotojų apsaugos taisykles pažeidžiančios įmonės neįgytų nesąžiningo pranašumo. Vartotojų apsaugos institucijos ir teismai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ES vartotojų teisės aktų vykdymą ( 56 ) įvairiose nacionalinėse vykdymo užtikrinimo sistemose. 21 diagramoje parodyta vidutinė teisminės peržiūros bylų, kuriose užginčyti ES teisę taikančių vartotojų apsaugos institucijų sprendimai, nagrinėjimo trukmė.

Veiksmingai užtikrinant piliečių arba įmonių teisių vykdymą, gali dalyvauti įvairūs subjektai – ne tik teismai, bet ir administracinės institucijos. Toliau tiriant šią vykdymo užtikrinimo grandinę dar kartą pateikiami duomenys apie vartotojų apsaugos institucijų procedūrų trukmę. 22 diagramoje parodyta, per kiek laiko vidutiniškai priimti nacionalinių vartotojų apsaugos institucijų administraciniai sprendimai 2014–2016 m., skaičiuojant nuo bylos pradžios datos. Susiję sprendimai apima nutarimus dėl materialinės teisės normų pažeidimų, laikinųjų priemonių taikymą, teismo nutartis, kuriomis uždraudžiama tęsti tam tikrą veiklą, teismo proceso pradėjimą arba bylos užbaigimą.

21 diagrama. Vartotojų apsauga. Vidutinė teisminės peržiūros trukmė (*) (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis – Europos Komisija ir Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklas)

(*) BE, LU, AT, FI, SE ir UK: šis scenarijus netaikomas, nes vartotojų apsaugos institucijos neturi įgaliojimų priimti sprendimų dėl atitinkamų vartotojų apsaugos taisyklių pažeidimų. Kai kuriose iš šių valstybių narių (pvz., FI ir SE) vartotojų apsaugos institucijos gali pateikti ieškinius teismui arba kreiptis į prokurorą (BE). DE: administracinės institucijos gali priimti sprendimus tik tarpvalstybinėse bylose, tačiau tokių bylų nebuvo, nes Federalinė teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerija pavedė kitoms kompetentingoms įstaigoms imtis vykdymo užtikrinimo priemonių. Kai kuriose valstybėse narėse (BG, DK, EE, IE, ES ir LT) veikia mišrios sistemos, kuriose vartotojų apsaugos institucijos turi pateikti teismui ieškinius dėl kai kurių taisyklių nesilaikymo (pvz., BG ir CY – dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų). DE ir AT: vartotojų teisės aktų vykdymas užtikrinamas daugiausia civiline tvarka per vartotojus ar privačias arba pusiau privačias organizacijas. ES: įtraukti tik kai kurių autonominių bendruomenių duomenys. DK, EE ir IE: tokių bylų yra nedaug (mažiau nei 5). EL, PL ir RO: pateikta apytikriai apskaičiuota vidutinė trukmė. Kai kurių institucijų įgaliojimai apima tik dalį atitinkamų ES vartotojų teisės nuostatų.

22 diagrama. Vartotojų apsauga. Vidutinė vartotojų apsaugos institucijų administracinių sprendimų priėmimo trukmė (*) (pirmąja instancija, dienomis) (šaltinis – Europos Komisija ir Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklas)

(*) BE, DE, LU, AT: šis scenarijus netaikomas. SE: po teisės aktų pakeitimo institucija įgaliota priimti atitinkamą sprendimą, skirdama sąlyginę baudą. CZ: apskaičiuojant vidutinę trukmę įtraukti visi sprendimai, įskaitant negalutinius institucijos sprendimus. PL: į duomenis įtraukti tik tie procesai, po kurių priimtas sprendimas, tačiau neįtraukti procesai, kurie buvo oficialiai nutraukti. DK: vidutinės trukmės pokytį, palyginti su ankstesniais metais, galima paaiškinti metodikos pakeitimu. NL: duomenys apima sprendimus, kuriais dėl materialinės teisės normų pažeidimo skirta administracinė bauda. ES: įtraukti tik kai kurių autonominių bendruomenių duomenys. Kai kurios valstybės narės nurodė, kad jose vartotojų teisės aktų vykdymas taip pat užtikrinamas naudojant neoficialias priemones, kurios apskritai taikomos sėkmingai (NL, LU), arba nuostatų laikymasis pasiekiamas ir be institucijos sprendimo (MT). EL, IE, RO ir FI: pateikta apytikriai apskaičiuota vidutinė trukmė arba intervalas. Tuo atveju, kai pateiktas intervalas nuo trumpiausios iki ilgiausios trukmės, šioje diagramoje parodytas vidurkis. Kai kurios institucijos yra kompetentingos tik dėl dalies atitinkamos srities ES teisės nuostatų.

– Laikinosios priemonės –

Teismų sprendimais nustatomos laikinosios priemonės yra laikini draudimai ir prekių konfiskavimas siekiant atgrasyti nuo galimo pažeidimo arba neleisti jo padaryti, iki ta byla bus galutinai išspręsta. Itin svarbu užtikrinti su laikinosiomis priemonėmis susijusių procedūrų veiksmingumą, nes šios priemonės dažnai taikomos skubiais atvejais, kai dėl delsimo ieškovui galėtų būti padaryta nepataisoma žala. Toliau 23 diagramoje parodyta, per kiek laiko vidutiniškai priimamas nacionalinio teismo sprendimas pateikus prašymą taikyti laikinąsias priemones, kad būtų sustabdyti ES prekių ženklų ( 57 ) ir elektroninių ryšių taisyklių ( 58 ) pažeidimai. Šioje diagramoje parodyta vidutinė procesų, susijusių su 2015 ir 2016 m. priimtais sprendimais, trukmė šiose srityse.

23 diagrama. Laikinosios priemonės. Vidutinė proceso dėl laikinųjų priemonių trukmė 2015 ir 2016 m. (*) (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis – Europos Komisija, Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras ir Ryšių komitetas)

 (*) ES prekių ženklo srityje, DK duomenimis, bylų nebuvo. BE, DE, FR, HR, CY, MT, LU, AT, AK, UK: duomenų nepateikta. EL: pranešta apie tam tikras aplinkybes, dėl kurių vidutinė proceso trukmė buvo ilgesnė negu įprastai. Elektroninių ryšių srityje, BE, CY, DK, EE, IE, LV, MT, NL, RO, SK ir UK duomenimis, bylų nebuvo. LU: duomenų nepateikta. Daugumoje valstybių narių tokių bylų yra nedaug (mažiau nei 5 per metus) kiekvienoje iš šių sričių, todėl viena ypač ilgai arba trumpai nagrinėjama byla gali turėti didelės įtakos metiniams duomenims.

– Pinigų plovimas –

Veiksmingai kovoti su pinigų plovimu svarbu ne tik todėl, kad taip padedama kovoti su nusikalstamumu, – tai taip pat būtina siekiant finansų sektoriaus patikimumo, vientisumo ir stabilumo, pasitikėjimo finansų sistema ir sąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje ( 59 ). Tarptautinis valiutos fondas pabrėžė, kad dėl pinigų plovimo gali būti prarandama užsienio investicijų ir iškraipomas tarptautinis kapitalo judėjimas, tai gali kenkti šalies makroekonominiams rodikliams, todėl gali mažėti gerovė ir gali būti eikvojami ištekliai, kuriuos būtų galima skirti produktyvesnei ekonominei veiklai ( 60 ). Kovos su pinigų plovimu direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės kauptų statistinius duomenis apie savo kovos su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu sistemų veiksmingumą ( 61 ). Bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, pagal atnaujintą klausimyną rinkti duomenys apie nacionalinių kovos su pinigų plovimu sistemų teisminius etapus. 24 diagramoje parodyta vidutinė pirmosios instancijos teismų bylų dėl nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu, trukmė.

24 diagrama. Pinigų plovimas. Vidutinė teismo bylų trukmė (*) (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis – Europos Komisija ir Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupė)

(*) ES: apytikriai apskaičiuota trukmė. LV: dėl gana mažo bylų skaičiaus 2016 m. nustatant proceso trukmę galėjo turėti įtakos įvairūs veiksniai, pvz., vienos bylos nagrinėjimo atidėjimas dėl objektyvių priežasčių. PL: 2016 m. bylų trukmė apskaičiuota remiantis atsitiktine tvarka atrinktų bylų imtimi.

3.1.4. Išvados dėl teisingumo sistemų veiksmingumo

Veiksmingoje teisingumo sistemoje gautos ir susikaupusios bylos tvarkomos ir teismų sprendimai priimami be nepagrįsto delsimo. Todėl pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos ES teisingumo rezultatų suvestinėje vertinamas teisingumo sistemų veiksmingumas, yra proceso trukmė (apytikriai apskaičiuotas arba vidutinis laikotarpis (dienomis), per kurį išsprendžiama byla), bylų išnagrinėjimo rodiklis (išspręstų bylų ir gautų bylų skaičiaus santykis) ir neišnagrinėtų bylų skaičius (metų pabaigoje likusios neišnagrinėtos bylos).

Bendrieji veiksmingumo duomenys

2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje pateikiami duomenys apie teisingumo sistemų veiksmingumą septynerių metų (2010–2016 m.) laikotarpiu. Per šį laikotarpį galima nustatyti tam tikras tendencijas. Tai ypač aktualu turint omenyje, kad teisingumo reformų poveikis dažnai išaiškėja tik per ilgesnį laiką.

Šioje rezultatų suvestinėje, apžvelgus bendruosius civilinių, komercinių ir administracinių bylų duomenis, apskritai tuo septynerių metų laikotarpiu nustatyta teigiama veiksmingumo didėjimo tendencija. Turimais duomenimis nuo 2010 m., teisingumo sistemų veiksmingumas padidėjo arba liko nepakitęs beveik visose valstybėse narėse, neskaitant tik kelių išimčių.

Ypač optimistiškai nuteikia teigiami pokyčiai valstybėse narėse, kurios išskirtos kaip patiriančios sunkumų per Europos semestrą arba kurioms taikoma ekonominio koregavimo programa ( 62 ):

·nuo 2010 m. beveik visose šiose valstybėse narėse pirmosios instancijos teismų procesų trukmė – tiek bendrosios „visų bylų“ kategorijos (7 diagrama), tiek civilinių ir komercinių ginčo bylų (8 diagrama) – sutrumpėjo arba liko nepakitusi. Administracinių bylų (10 diagrama) proceso trukmė nuo 2010 m. sutrumpėjo arba liko nepakitusi daugumoje iš šių valstybių narių. Vis dėlto keliose valstybėse narėse, kurios 2016 m. patyrė didžiausių sunkumų, proceso trukmė pailgėjo;

·šioje rezultatų suvestinėje pirmą kartą pateikta duomenų apie visų instancijų teismų proceso trukmę nagrinėjant civilines ir komercines ginčo bylas (9 diagrama) ir administracines bylas (11 diagrama). Pateikti duomenys rodo, kad tose valstybėse narėse, kuriose, kaip nustatyta, patiriama sunkumų dėl pirmosios instancijos teismų proceso trukmės, panašių problemų kyla ir aukštesnių instancijų teismuose. Be to, daugumoje valstybių narių (kurių duomenų turima) vidutinė proceso trukmė aukštesnių instancijų teismuose paprastai yra ilgesnė negu pirmosios instancijos teismuose;

·vertinant bendrąją „visų bylų“ kategoriją ir civilinių bei komercinių ginčo bylų kategoriją (12 ir 13 diagramos), bendras valstybių narių, kurių bylų išnagrinėjimo rodiklis nesiekia 100 proc., skaičius nuo 2010 m. sumažėjo. 2016 m. beveik visos valstybės narės, įskaitant tas, kurios patiria sunkumų, pranešė apie aukštą bylų išnagrinėjimo rodiklį (aukštesnį kaip 97 proc.) – tai reiškia, kad teismai apskritai yra pajėgūs išnagrinėti gaunamas šių kategorijų bylas. Administracinių bylų (14 diagrama) išnagrinėjimo rodiklis, kaip matyti, labiau kinta iš metų į metus ir apskritai tebėra žemesnis negu kitų kategorijų bylų;

·nuo 2010 m. visose valstybėse narėse padaryta akivaizdi pažanga sprendžiant didžiausias susikaupusių bylų (bet kurios kategorijos bylų) valdymo problemas. Didžiausia pažanga mažinant neišnagrinėtų bylų skaičių padaryta tvarkant civilines ir komercines ginčo bylas (16 diagrama) ir administracines bylas (17 diagrama). Vis dėlto, nepaisant šios pažangos, tebėra labai reikšmingas skirtumas tarp tų valstybių narių, kuriose neišnagrinėtų bylų nėra daug, ir tų, kuriose neišnagrinėtų bylų skaičius yra didelis.

Veiksmingumas konkrečiose ES teisės srityse

Iš duomenų apie vidutinę proceso trukmę konkrečiose srityse (18–24 diagramos) galima įgyti įžvalgų, kaip veikia teisingumo sistemos sprendžiant tam tikrus su verslu susijusius ginčus, kuriems taikoma ES teisė. Veiksmingai užtikrinant nuostatų vykdymą iš piliečių arba įmonių perspektyvos, dalyvių grandinė gali apimti ne tik teismus, bet ir administracines institucijas. Šioje rezultatų suvestinėje pateikta duomenų apie šią vykdymo užtikrinimo grandinę vartotojų teisės srityje (21 ir 22 diagramos).

Duomenys apie veiksmingumą konkrečiose teisės srityse renkami remiantis tam tikrais siaurai apibrėžtais scenarijais, o susijusių bylų skaičius gali būti nedidelis. Vis dėlto, lyginant su apskaičiuota proceso trukme, nurodyta pateikiant bendruosius veiksmingumo duomenis, šie skaičiai parodo realią vidutinę visų susijusių bylų trukmę tam tikrais metais. Todėl vertėtų pažymėti, kad kelios valstybės narės, iš kurių bendrųjų veiksmingumo duomenų neatrodo, kad jos patiria sunkumų, praneša apie kur kas ilgesnę vidutinę bylų trukmę konkrečiose teisės srityse. Be to, įvairių konkrečių sričių procesų trukmė ir toje pačioje valstybėje narėje gali būti skirtinga.

Konkrečių ES teisės sričių duomenys patvirtina, kad:

·dėl konkurencijos bylų (18 diagrama) daugiau kaip trečdalis (11) valstybių narių praneša apie pirmosios instancijos bylas, trukusias ilgiau kaip trejus metus. Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad šių bylų yra nedaug ir paprastai jos yra labai sudėtingos, dažnai reikia imtis papildomų ir specialių procesinių veiksmų. Panaši tendencija matoma ir elektroninių ryšių srityje (19 diagrama), kurioje bylos vidutiniškai trunka ilgiau negu bendrosios administracinių bylų kategorijos ir kitų konkrečių teisės sričių, pavyzdžiui, vartotojų teisės, bylos (21 diagrama);

·vartotojų teisės srityje (21 ir 22 diagramos) parodytas galimas bendras visos vykdymo užtikrinimo grandinės – tiek administracinių procedūrų, tiek teisminės peržiūros procesų – poveikis. Tik ketvirtadalyje valstybių narių vartotojų apsaugos institucija priima sprendimą byloje pagal ES vartotojų teisę vidutiniškai greičiau nei per tris mėnesius. Kitos valstybės narės praneša apie vidutinę trukmę, kuri yra nuo trijų mėnesių iki daugiau kaip metų. Kai kurių vartotojų apsaugos institucijų nagrinėjamų bylų skaičius yra didelis, o dauguma jų sprendimų neginčijami teismuose; tačiau tada, kai atliekama administracinio sprendimo teisminė peržiūra, daugumoje valstybių narių ji vidutiniškai trunka ilgiau kaip metus. Todėl bendras ir administracinių procedūrų, ir teismo procesų poveikis gali būti labai reikšmingas, ypač vartotojui, siekiančiam žalos atlyginimo;

·taip pat pateikta duomenų apie tai, per kiek laiko nustatomos laikinosios priemonės siekiant išvengti gresiančių pažeidimų arba žalos elektroninių ryšių ir intelektinės nuosavybės teisių srityse (23 diagrama). Šie duomenys parodė didelę įvairovę valstybėse narėse, yra skirtumų ir tarp įvairių rūšių bylų toje pačioje valstybėje. Bylų, kuriose priimtas sprendimas dėl laikinųjų priemonių, skaičius yra kur kas mažesnis negu pagrindinių procesų skaičius tose teisės srityse;

·veiksmingai kovoti su pinigų plovimu yra būtina siekiant apsaugoti finansų sistemą, užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir išvengti neigiamų padarinių ekonomikai. Valstybės narės, siekdamos laikytis įsipareigojimų nuo 2017 m. birželio mėn. pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą, sustiprino savo gebėjimus rinkti duomenis apie nacionalinės kovos su pinigų plovimu sistemos teisminius etapus. 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje pateikti atnaujinti duomenys apie tai, kiek laiko trunka teismo procesai dėl su pinigų plovimu susijusių nusikalstamų veikų (24 diagrama); iš jų matyti, kad nors maždaug pusėje valstybių narių pirmosios instancijos teismų procesai vidutiniškai trunka iki metų, keliose valstybėse narėse, kurios patiria sunkumų, šie procesai trunka vidutiniškai maždaug dvejus metus.

3.2. Teisingumo sistemų kokybė

Teisingumo sistemų kokybės vertinimo būdų yra ne vienas. 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje toliau nagrinėjami veiksniai, kurie paprastai laikomi svarbiais gerinant teisingumo kokybę. Jie skirstomi keturias kategorijas:

1) teisingumo prieinamumas piliečiams ir įmonėms;

2) pakankami materialiniai ir žmogiškieji ištekliai;

3) vertinimo priemonių taikymas;

4) kokybės standartų naudojimas.

3.2.1. Prieinamumas

Prieinamumą būtina užtikrinti visoje teisingumo grandinėje, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti atitinkamą informaciją apie teisingumo sistemą, apie tai, kaip pareikšti ieškinį, ir susijusius finansinius aspektus, apie bylos eigą, iki ji bus išnagrinėta, ir kad galiausiai internete būtų galima greitai susipažinti su teismo sprendimu ( 63 ).

– Informacijos apie teisingumo sistemą teikimas –

Kad teisingumas būtų palankus piliečiams, informacija apie teismų sistemą turi būti teikiama taip, kad būtų ne tik lengvai prieinama, bet ir specialiai pritaikyta konkrečioms visuomenės grupėms, kurioms kitaip būtų sunku tą informaciją gauti. 25 diagramoje parodytas informacijos apie konkrečius teismų sistemos aspektus ir konkrečioms visuomenės grupėms skirtos informacijos prieinamumas internetu.

25 diagrama. Informacijos apie teismų sistemą prieinamumas plačiajai visuomenei internetu (*) (šaltinis – Europos Komisija ( 64 ))

(*) DE: kokią informaciją reikia teikti internetu, sprendžiama kiekvienoje federalinėje žemėje ir federaliniu lygmeniu.

– Teisinė pagalba ir teismo mokesčiai –

Galimybė gauti teisinę pagalbą yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje ( 65 ). Daugumoje valstybių narių teisinė pagalba teikiama atsižvelgiant į prašytojo pajamas ( 66 ). Siekiant rinkti palyginamus duomenis nustatyti du su vartotojo ginču susiję scenarijai, atsižvelgiant į pajamas ir gyvenimo sąlygas kiekvienoje valstybėje narėje. 26 diagramoje parodytos galimybės gauti teisinę pagalbą pagal šiuos du scenarijus, remiantis ieškiniais dėl dviejų skirtingų dydžių sumų: i) ieškiniu dėl didelės sumos (t. y. 6 000 EUR) ir ii) ieškiniu dėl nedidelės sumos (kuri atitinka kiekvienoje valstybėje narėje Eurostato nustatytą skurdo ribą, perskaičiuotą į mėnesio pajamas) ( 67 ).

26 diagramoje pajamų ribos, taikomos teikiant teisinę pagalbą, procentiniais dydžiais palygintos su Eurostato nustatyta skurdo riba kiekvienoje valstybėje narėje. Pavyzdžiui, jei tinkamumas gauti teisinę pagalbą įvertintas 20 proc., tai reiškia, kad teisinę pagalbą gali gauti prašytojas, kurio pajamos 20 proc. viršija atitinkamą Eurostato nustatytą skurdo ribą. Ir priešingai, jei tinkamumas gauti teisinę pagalbą įvertintas −20 proc., tai reiškia, kad pajamų riba, iki kurios teikiama teisinė pagalba, yra 20 proc. žemesnė negu Eurostato nustatyta skurdo riba. Kai kuriose valstybėse narėse galioja teisinės pagalbos sistema, pagal kurią atlyginama 100 proc. su bylinėjimusi susijusių išlaidų (visiška teisinė pagalba), ir ją papildo sistema, pagal kurią atlyginama dalis išlaidų (iš dalies teikiama teisinė pagalba). Kitose valstybėse narėse veikia tik visiškos teisinės pagalbos arba tik iš dalies teikiamos teisinės pagalbos sistema.

26 diagrama. Konkrečioje vartotojo byloje teikiant teisinę pagalbą taikoma pajamų riba (*) (procentiniai skirtumai nuo Eurostato nustatytos skurdo ribos) (šaltinis – Europos Komisija ir Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba, CCBE ( 68 ))

(*) Ieškinys dėl nedidelės sumos – tai ieškinys dėl sumos, kuri atitinka Eurostato kiekvienoje valstybėje narėje nustatytą vieno asmens skurdo ribą, perskaičiuotą į mėnesio pajamas (pvz., 2015 m. ši suma buvo nuo 116 EUR (Rumunijoje) iki 1 764 EUR (Liuksemburge)). Diagramoje parodytos teisinės pagalbos teikimo ribos yra nuo 40 proc. iki −30 proc. DK, DE, EE, ES, FR, HR, LT, NL, FI ir SE: teisinė pagalba teikiama iki tam tikros pajamų ribos, kuri yra nuo 40 proc. iki 357 proc. HU: teisinė pagalba teikiama iki tam tikros pajamų ribos, kuri yra −41 proc. BG: teisinės pagalbos teikimo riba atitinka skurdo ribą. IE ir SK: teisinės pagalbos neteikiama, jeigu ieškinio suma sutampa su atitinkama skurdo rizikos riba, nes tokia suma yra per maža. DE: pajamų riba nustatyta pagal „Prozesskostenhilfebekanntmachung“ (2017 m. procesinės teisinės pagalbos tvarkos aprašą) ir vidutines metines išlaidas būstui (ES statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas duomenimis). LV: atitinkamas pajamų intervalas yra nuo 128,06 EUR iki 320 EUR, priklausomai nuo pagalbos prašytojo gyvenamosios vietos. Rodiklis pagrįstas aritmetiniu vidurkiu. ** EE: visa teisinė pagalba teikiama teismo nuožiūra. MT: pateikti 2016 m. duomenys.

Daugumoje valstybių narių reikalaujama, kad pradėdamos teismo procesą bylos šalys sumokėtų teismo mokestį. Teisinės pagalbos gavėjai dažnai atleidžiami nuo teismo mokesčių mokėjimo. Teisinės pagalbos gavėjas turi mokėti teismo mokestį tik Belgijoje, Estijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Slovėnijoje. Čekijoje teismas individualiu atveju sprendžia, ar atleisti teisinės pagalbos gavėją nuo teismo mokesčių. 27 diagramoje pagal minėtus du scenarijus palyginti teismo mokesčio dydžiai, išreikšti kaip atitinkamo ieškinio sumos dalis. Pavyzdžiui, jei tolesnėje diagramoje parodyta, kad teismo mokestis sudaro 10 proc. ieškinio dėl 6 000 EUR sumos, tai reiškia, kad pradėdamas teismo procesą vartotojas turi sumokėti 600 EUR teismo mokestį. Ieškinio dėl nedidelės sumos dydis nustatytas remiantis Eurostato nustatyta skurdo riba kiekvienoje valstybėje narėje.

27 diagrama. Teismo mokestis pradedant teismo procesą konkrečioje vartotojo byloje (*) (teismo mokesčio dydis, išreikštas ieškinio sumos dalimi) (šaltinis – Europos Komisija ir CCBE ( 69 ))

 (*) „Ieškinio dėl nedidelės sumos“ paaiškinimą žr. po 26 diagramos. LU: bylos šalis, pradedanti teismo procesą kaip ieškovė, turi sumokėti mokesčius teismo antstoliui. NL*: teismo mokesčiai, kai pajamos mažesnės nei 2 200 EUR/mėn. NL**: teismo mokesčiai, kai pajamos didesnės nei 2 200 EUR/mėn.

– Ieškinio pateikimas ir jo nagrinėjimo eigos stebėjimas internetu –

Galimybė atlikti tam tikrus teismo proceso veiksmus elektroninėmis priemonėmis yra svarbus teisingumo sistemų kokybės aspektas, nes teikiant ieškinius elektroninėmis priemonėmis ir turint galimybę internetu stebėti ir spartinti procesą galima lengviau kreiptis į teismą, mažėja vėlavimų ir išlaidų. IRT sistemos teismuose taip pat vis daugiau naudojamos tarpvalstybiniam teisminių institucijų bendradarbiavimui ir palengvina ES teisės aktų įgyvendinimą, pavyzdžiui, per ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūras. Vienas iš Komisijos politikos tikslų yra supaprastinti ir paspartinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūras gerinant ryšius tarp teisminių institucijų ir išmaniai naudojantis IRT.



28 diagrama. Elektroninių priemonių prieinamumas (*) (0 = prieinama 0 proc. teismų, 4 = prieinama 100 proc. teismų ( 70 )) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

(*) DK ir RO: bylos gali būti teismams teikiamos el. paštu.

29 diagrama. Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrų, atliekamų internetu, lyginamoji analizė (*) (šaltinis – 15-oji e. valdžios lyginamosios analizės ataskaita, Europos Komisijai (Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD) parengtas tyrimas ( 71 ))

(*) Valstybėms narėms už kiekvieną kategoriją skirta 100 taškų tik tada, kai ta paslauga galima be apribojimų naudotis centriniame portale.

– Teismų ir advokatų keitimasis informacija –

Tarp valstybių narių yra didelių skirtumų, susijusių su tuo, kaip dažnai naudojamos įvairios IRT priemonės ryšiams tarp teismų ir advokatų palaikyti, taip pat skiriasi pagrindinės priežastys, kodėl jomis naudojamasi arba nesinaudojama ( 72 ). 30 ir 31 diagramose pateikti 2017 m. atliktos advokatų apklausos dėl faktinio naudojimosi IRT rezultatai.

30 diagrama. IRT naudojimas teismų ir advokatų ryšiams palaikyti (*) (šaltinis – CCBE tyrimas)

(*) DK, NL, MT ir LU: 2016 m. duomenys. Teismui (teismo) teikiami dokumentai apima: „ieškinio pateikimą elektroninėmis priemonėmis“, „šaukimo atvykti į teismą įteikimą elektroninėmis priemonėmis“, „įrodymų ir (arba) patvirtinamųjų dokumentų pateikimą elektroninėmis priemonėmis“.

(**) Dėl teismui (teismo) teikiamų dokumentų numatyti šie atsakymo variantai: „ieškinio pateikimas elektroninėmis priemonėmis“, „šaukimo atvykti į teismą įteikimas elektroninėmis priemonėmis“, „įrodymų ir (arba) patvirtinamųjų dokumentų pateikimas elektroninėmis priemonėmis“.

31 diagrama. Priežastys, kodėl IRT (ne)naudojamos teismų ir advokatų ryšiams palaikyti (šaltinis – CCBE tyrimas)

(*) DK, NL, LU ir MT: 2016 m. duomenys.

Naudojimasis socialiniais tinklais ir bendravimas su žiniasklaida

Socialiniai tinklai ir visa žiniasklaida yra ryšio kanalas, padedantis didinti teisingumo sistemų ir teismų darbo prieinamumą plačiajai visuomenei.

32 diagrama. Naudojimasis socialiniais tinklais ir ryšių su spauda (žiniasklaida) gairės (*) (šaltinis – Europos Komisija ( 73 ))

(*) Už kiekvieną iš trijų instancijų gali būti skiriami du taškai, jei šis rodiklis apima tiek civilines ir komercines, tiek administracines bylas. Jei jis apima tik vienos iš šių dviejų kategorijų bylas, skiriamas tik vienas taškas. Didžiausias galimas balas – 7 taškai. DE: kiekvienoje federalinėje žemėje parengtos atskiros naudojimosi socialiniais tinklais gairės.

– Galimybė susipažinti su teismų sprendimais –

Užtikrinant, kad teismų sprendimai būtų prieinami internetu, didinamas teisingumo sistemų skaidrumas, piliečiams ir įmonėms padedama suprasti savo teises, tai taip pat gali prisidėti prie nuoseklesnės teismų praktikos. Teismų sprendimų skelbimo internete tvarka yra labai svarbi kuriant naudotojams patogias paieškos priemones ( 74 ), kad teismų praktika būtų prieinamesnė teisės specialistams ir plačiajai visuomenei.

33 diagrama. Paskelbtų teismų sprendimų prieinamumas plačiajai visuomenei internetu (*) (civilinių, komercinių ir administracinių bylų, visų instancijų teismų) (šaltinis – Europos Komisija ( 75 ))

(*) Kiekvienai teismų instancijai skirta po vieną tašką, jeigu yra prieinami visi tos instancijos, atitinkamai civilinių, komercinių ir administracinių bylų sprendimai (0,5 taško, jei tik kai kurie sprendimai yra prieinami). Jeigu valstybėje narėje yra tik dviejų instancijų teismai, taškai skirti kaip už trijų instancijų teismus – už tą atitinkamą instanciją, kurios nėra, skirta tiek pat taškų kiek už atitinkamos aukštesnės instancijos teismus. Tose valstybėse narėse, kuriose abi teisės sritys neskiriamos, vienodas taškų skaičius skirtas už abi sritis. Didžiausias galimas balas – 6 taškai. LU ir SE: teismai savo sprendimų internetu reguliariai neskelbia (skelbiami tik precedentinių bylų sprendimai). LV: kai teismo sprendimai priimami neviešuose posėdžiuose, tik paviešintos jų dalys skelbiamos internete. DE: kiekvienoje federalinėje žemėje nusprendžiama, ar pirmosios instancijos teismų sprendimai turi būti prieinami internetu.

34 diagrama. Visų instancijų teismų sprendimų skelbimo internete būdai (*) (civilinių, komercinių ir administracinių bylų, visų instancijų) (šaltinis – Europos Komisija ( 76 ))

(*) Už kiekvieną iš trijų instancijų gali būti skiriami du taškai, jei šis rodiklis apima tiek civilines ir komercines, tiek administracines bylas. Jei jis apima tik vienos iš šių dviejų kategorijų bylas, vienai instancijai skiriamas tik vienas taškas. Didžiausias galimas balas – 30 taškų. NL: nevartojama reikšminių paieškos žodžių, bet prie kiekvieno skelbiamo teismo sprendimo pridedamas jo turinio aprašymas. LV: visi po 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigos priimami sprendimai ženklinami ECLI identifikatoriumi.    

– Galimybė naudotis alternatyvaus ginčų sprendimo būdais –

35 diagramoje parodytos valstybių narių pastangos skatinti savanoriškai naudotis alternatyvaus ginčų sprendimo būdais, tam teikiant konkrečių paskatų, kurios gali būti įvairios, priklausomai nuo atitinkamos teisės srities ( 77 ). 36 diagramoje parodyta, kiek vartotojų skundų pateikta per Europos elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platformą ( 78 ); matyti, kad naudojimasis ja labai padidėjo. Naudojantis EGS platforma vartotojams taip pat yra lengviau kreiptis į AGS įstaigas, nes per ją ne tik teikiama informacija apie vartotojų teises, prieinamas AGS įstaigas ir alternatyvias galimybes gauti žalos atlyginimą, bet ir perduodamas ginčas tai AGS įstaigai, kurią pasirinko ginčo šalys. 


35 diagrama. Alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) būdų rėmimas ir paskatos jais naudotis (*) (šaltinis – Europos Komisija ( 79 ))

(*) Suvestiniai duomenys gauti remiantis šiais rodikliais: 1) svetainė, kurioje teikiama informacija apie AGS; 2) viešinimo kampanijos žiniasklaidoje; 3) plačiajai visuomenei skirtos brošiūros; 4) specialūs informavimo apie AGS renginiai, teismo organizuojami paprašius; 5) teismuose dirbantis AGS (tarpininkavimo) koordinatorius; 6) viešas pranešimas apie vertinimus, kaip naudojamasi AGS; 7) naudojimosi AGS statistikos skelbimas; 8) teikiant teisinę pagalbą (visiškai arba iš dalies) padengiamos patirtos AGS išlaidos; 9) visiškai arba iš dalies grąžinami teismo mokesčiai (įskaitant žyminius mokesčius); 11) jei AGS procedūra atliekama sėkmingai, joje dalyvaujant nereikia samdyti advokato; 12) teisėjas gali veikti kaip tarpininkas; 13) ginčo šalių pasiektas susitarimas tampa vykdytinas teisme. Už kiekvieną iš šių 13 rodiklių kiekvienoje teisės srityje skirta po vieną tašką. Didžiausias galimas balas – 39 taškai. DK: kiekvienas teismas turi atstovą, atsakingą už skatinimą naudotis tarpininkavimu. ES: AGS yra privalomas bylose pagal darbo teisę. LT: Nacionalinės teismų administracijos sekretorius koordinuoja teisminio tarpininkavimo procesus teismuose. PT: civilinių ir komercinių ginčų atvejais teismo mokesčiai grąžinami tik tada, kai byla išsprendžiama taikiai. SE: teisėjai turi procesinę diskreciją dėl naudojimosi AGS; teisėjui yra privaloma siekti, kad ginčas būtų išspręstas taikiai, jei tai nėra netinkama.

36 diagrama. Per EGS platformą pateiktų vartotojų skundų skaičius 100 000 gyventojų 2016 ir 2017 m. (*) (šaltinis – EGS platforma, duomenys gauti 2018 m. sausio 5 d.)

 (*) Šioje diagramoje parodytas per EGS platformą pateiktų skundų skaičius, o ne ginčų, kuriuos AGS subjektai gavo spręsti per EGS platformą, skaičius. Yra nemažai atvejų, kai per EGS platformą pateiktus ginčus jų šalys vėliau išsprendžia tarpusavyje, nesinaudodamos šia platforma ir be jokio tolesnio AGS subjekto dalyvavimo.

3.2.2. Ištekliai

Kad teisingumo sistema gerai veiktų, joje būtina turėti pakankamai išteklių ir kvalifikuotų darbuotojų. Jei nepakanka darbuotojų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, įgūdžių ir galimybių toliau mokytis, kyla grėsmė teismų procesų ir sprendimų kokybei.

– Finansiniai ištekliai –

Tolesnėse diagramose parodytos teismams faktiškai išleistos biudžeto lėšos, visų pirma tenkančios vienam gyventojui (37 diagrama), o tada kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis (38 diagrama) ( 80 ).

37 diagrama. Visos valdžios sektoriaus išlaidos teismams (*) (eurais, vienam gyventojui) (šaltinis – Eurostatas).

(*) ES, FR, NL ir SK: 2016 m. duomenys negalutiniai.

38 diagrama. Visos valdžios sektoriaus išlaidos teismams (*) (kaip BVP procentinė dalis) (šaltinis – Eurostatas)

(*) ES, FR, NL ir SK: 2016 m. duomenys negalutiniai.

39 diagramoje parodyta, kuri valdžios šaka (teismų, teisėkūros ar vykdomoji) nustato kriterijus, pagal kuriuos nustatomi teisminėms institucijoms skiriami finansiniai ištekliai, ir kokio pobūdžio kriterijai taikomi.

39 diagrama. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomi teisminėms institucijoms skiriami finansiniai ištekliai (*) ( 81 )

(*) DK: atsižvelgta į pirmosios instancijos teismų gautų ir išspręstų bylų skaičių. DE: tik Aukščiausiojo federalinio teismo biudžetas – pirmosios ir antrosios instancijų teismų atveju. Teismų sistemos yra skirtingos įvairiose federalinėse žemėse. EE: pirmosios ir antrosios instancijų teismų gautų ir išspręstų bylų skaičius. FR: visų instancijų teismų gautų ir išspręstų bylų skaičius. IT: civiliniams ir baudžiamiesiems teismams skirtus kriterijus nustato teisingumo ministerija, o administraciniams teismams skirtus kriterijus – teismų taryba (CPGA). HU: pagal įstatymus teisėjų darbo užmokestis turi būti nustatomas teisės aktu dėl nacionalinio biudžeto ir jo dydis negali būti mažesnis negu praėjusiais metais. NL: atsižvelgta į išspręstų bylų skaičių remiantis teismų išlaidų įvertinimu.

– Žmogiškieji ištekliai –

Pakankami žmogiškieji ištekliai yra labai svarbūs teisingumo sistemos kokybei. Kai palaikoma teisėjų įvairovė, įskaitant lyčių pusiausvyrą, tai reiškia papildomas žinias, įgūdžius ir patirtį ir atspindi realią padėtį visuomenėje.

40 diagrama. Teisėjų skaičius (*) (100 000 gyventojų) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

(*) Pagal CEPEJ metodiką ši kategorija apima visą darbo laiką dirbančius teisėjus. Ji neapima vadinamųjų „Rechtspfleger“ (teismo tarnautojų), kurių pareigybės yra kai kuriose valstybėse narėse. EL: bendras profesionalių teisėjų skaičius įvairiais metais, įtrauktais į šią diagramą, apima skirtingas teisėjų kategorijas ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl jų skaičius kinta. UK: pateiktas visų trijų jurisdikcijų svertinis vidurkis. 2010 m. duomenys apima 2012 m. UK (NI) duomenis. LU: skaičiai patikslinti pagal patobulintą metodiką.

41 diagrama. Profesionalių teisėjų moterų dalis pirmosios ir antrosios instancijų teismuose 2016 m. (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

 (*) UK ir EL: 2014 m. duomenys.



42 diagrama. Profesionalių teisėjų moterų dalis aukščiausiuosiuose teismuose 2017 m. (*) (šaltinis – Europos Komisija ( 82 ))

 (*) Valstybių narių eilės tvarka tokia pati kaip 41 diagramoje.

43 diagrama. Advokatų skaičius (*) (100 000 gyventojų) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

(*) Pagal CEPEJ metodiką advokatas – tai asmuo, kvalifikuotas ir įgaliotas pagal nacionalinę teisę daryti pareiškimus ir veikti savo klientų vardu, verstis teisininko praktika, dalyvauti teismo procese ar konsultuoti savo klientus ir jiems atstovauti teisiniais klausimais (Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija (Rec (2000)21) dėl laisvės verstis advokato profesija).

– Mokymas

Teisėjų mokymas yra svarbus, nes juo padedama gerinti teismų sprendimų ir piliečiams teikiamų su teisingumo vykdymu susijusių paslaugų kokybę. Toliau pateikti duomenys apima teisėjų mokymą labai įvairiose srityse, įskaitant mokymą tinkamai bendrauti su bylos šalimis ir spauda ir teisėjų įgūdžių lavinimą. Daugumoje valstybių narių tęsiamas tokio paties pobūdžio privalomasis teisėjų mokymas kaip ir praėjusiais metais, išskyrus Ispaniją, Kiprą, Vengriją ir Portugaliją, kuriose šio mokymo sritis išplėsta, ir Graikiją, kurioje mokymo sritis susiaurinta.

44Error! No sequence specified. diagrama. Teisėjai, dalyvaujantys su ES teise ar kitos valstybės narės teise susijusio tęstinio mokymo veikloje (*) (kaip visų teisėjų procentinė dalis) (šaltinis – Europos Komisija ( 83 ))

 (*) Kai kurių valstybių narių rodiklio vertės sumažintos, kad būtų galima jas pateikti diagramoje (SI = 243 proc.). Keliose valstybėse narėse mokymo dalyvių dalis viršija 100 proc. – tai reiškia, kad kai kurie iš jų dalyvavo ne vienos, o kelių rūšių mokymo veikloje. DK: įtraukti ir teismų darbuotojai. AT: įtraukti ir prokurorai. SE: pateikti 2015 m. duomenys.

45 diagrama. Su įvairių įgūdžių lavinimu susijusio tęstinio teisėjų mokymo dalis (*) (kaip visų šių rūšių mokymo veikloje dalyvaujančių teisėjų skaičiaus dalis) (šaltinis – Europos Komisija ( 84 ))

 (*) Lentelėje parodytas tęstinio mokymo veikloje (t. y. po pirminio teisėjų rengimo laikotarpio) dalyvaujančių teisėjų pasiskirstymas kiekvienoje iš keturių nurodytų sričių, kaip visų šių rūšių mokymo veikloje dalyvavusių teisėjų bendro skaičiaus procentinė dalis. Į teisės mokymo veiklą neatsižvelgta. MT, UK (NI) ir UK (EN ir WL): teisėjų mokymo institucijos nepateikė informacijos apie konkrečią mokymo veiklą, skirtą pasirinktiems įgūdžiams lavinti. SE: pateikti 2015 m. duomenys. Teisėjų profesinių įgūdžių lavinimas apima ir teisėjo etiką. AT: įtraukti ir prokurorai. DK: įtraukti ir teismų darbuotojai.

46 diagrama. Teisėjų mokymo bendrauti su bylų šalimis ir spauda galimybės (*) (šaltinis – Europos Komisija ( 85 ))

(*) DK: nesiūloma jokio mokymo dėl bendravimo su regos ar klausos sutrikimų turinčiais asmenimis, nes valstybė šiems asmenims teikia pagalbą jiems skirtomis priemonėmis arba skiria jiems pagalbininką teisme, pvz., gestų kalbos vertėją kurtiesiems.

3.2.3. Vertinimo priemonės

Stebint ir vertinant teismų veiklą padedama nustatyti jų trūkumus ir poreikius, taigi padedama gerinti teisingumo sistemos kokybę. Reguliariai atliekant vertinimą teisingumo sistemoje galima geriau reaguoti į esamas ir būsimas problemas. Tinkamomis IRT priemonėmis galima sukurti bylų valdymo tikruoju laiku sistemas ir galima padėti teikti nacionalinę standartizuotą teismų statistiką. Be to, šias priemones būtų galima panaudoti susikaupusioms byloms ir automatinėms išankstinio perspėjimo sistemoms valdyti. Vertinant teisingumo sistemų veikimą iš teisės specialistų ir teismo proceso dalyvių perspektyvos, labai svarbu atlikti apklausas. Po apklausų būtina imtis tinkamų tolesnių veiksmų siekiant gerinti teisingumo sistemų kokybę.


47 diagrama. Galimybės stebėti ir vertinti teismų veiklą (*) (šaltinis – CEPEJ tyrimas ( 86 ))

(*) Vertinimo sistemoje vertinamas teismų sistemų veikimas naudojant rodiklius ir tikslinius rodiklius. 2016 m. visos valstybės narės pranešė, kad taiko sistemą, kurioje gali stebėti gaunamų bylų ir priimamų sprendimų skaičių, taip pat proceso trukmę, todėl tų kategorijų šioje diagramoje atskirai pateikti nereikia. Panašiai ir dėl nuodugnesnio atliekamo su kokybės standartais susijusio darbo ši vertinimo kategorija nebėra svarbi. „Kiti duomenys“ apima, pvz., bylų išnagrinėjimo rodiklį (AT, FR), bylų, kurių sprendimai apskųsti, ir sprendimų vykdymo užtikrinimo procedūrų skaičių (ES), bylos rezultatą, pvz., bylos šalių visišką ar dalinį pasitenkinimą rezultatu (SK), galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius (RO) ir teismų posėdžių skaičių (PL).

48 diagrama. Bylų valdymo ir teismo veiklos statistikai skirtų IRT priemonių prieinamumas
(0 = prieinama 0 proc. teismų, 4 = prieinama 100 proc. teismų ( 87 )) (šaltinis – CEPEJ tyrimas).

49 diagrama. Teismo proceso dalyvių arba teisės specialistų apklausų temos (*) (šaltinis – Europos Komisija ( 88 ))

(*) Valstybėms narėms skirta po vieną tašką už kiekvieną iš nurodytų apklausos temų, nepriklausomai nuo to, ar apklausa atlikta nacionaliniu, ar regioniniu, ar teismo lygmeniu. „Kitos temos“ apima suteiktų patalpų tinkamumą, atsižvelgiant į aukų teises, ir pritaikymą neįgaliesiems (MT). Teismų informacijos prieinamumas internetu (DK). Teisė būti išklausytam, mokymas dėl teisių gynimo priemonių (DE). Ši kategorija apima ir teismų darbuotojų apklausas, pvz., dėl teismo organizacijos (IE), žmogiškųjų išteklių (IE, MT), teisėjų sąžiningumo (HU), darbo krūvio (MT). Teisminių institucijų nuosavybės pobūdis (AT), karjeros eiga ir mokymo galimybės (DE). „Informuotumo apie teises“ tema atitinkamu laikotarpiu nebuvo įtraukta į apklausas nė vienoje valstybėje narėje. BE: apklausa atlikta 2014 m.

50 diagrama. Tolesni veiksmai po teismo proceso dalyvių arba teisės specialistų apklausų (*) (šaltinis – Europos Komisija ( 89 ))

(*) Valstybėms narės už kiekvienos rūšies tolesnius veiksmus skirta po vieną tašką. „Kitų konkrečių tolesnių veiksmų“ kategorija apėmė rėmimąsi apklausų išvadomis tobulinant teismo tarnybos paslaugų teikimo internetu strategiją (IE), rėmimąsi jomis per paveldėjimo reikalų tarnybų peržiūros grupės svarstymus (IE), vertinimą, kaip naudojamasi mokesčių ir administracinių teismų interneto portalu (PT), veikiančios interneto svetainės tobulinimą (DK).

3.2.4. Standartai

Standartais galima padėti gerinti teisingumo sistemų kokybę. Po ankstesnėje rezultatų suvestinėje atliktos su terminais ir bylų šalių informavimu susijusių standartų peržiūros 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje skiriama daugiau dėmesio tvarkaraščiams ir susikaupusių bylų valdymui kaip valdymo priemonei, naudojamai teisminėse institucijose ( 90 ). 51 diagramoje apžvelgiama, kurios valstybės narės taiko standartus dėl terminų, tvarkaraščių ir susikaupusių bylų. Terminai – tai kiekybiškai nustatyti laikotarpiai iki galutinių terminų, pvz., didžiausias leidžiamas dienų skaičius nuo bylos užregistravimo iki pirmojo teismo posėdžio. Tvarkaraštis yra išmatuojamas tikslinis rodiklis / praktika, kai, pvz., nurodoma iš anksto nustatyta bylų, kurios turi būti išspręstos per tam tikrą laikotarpį, dalis. Standartai dėl susikaupusių bylų, parodyti 51 diagramoje, reiškia tai, ar yra apibrėžta, nuo kada neišnagrinėta byla priskiriama prie susikaupusių bylų. 52 diagramoje parodyta, kurios įstaigos nustato ir stebi tvarkaraščių standartus ir imasi tolesnių veiksmų, o 53 diagramoje detaliau parodyti kai kurie susikaupusių bylų nustatymo, stebėsenos ir tolesnių veiksmų aspektai.

51 diagrama. Terminų standartai (*) (šaltinis – Europos Komisija ( 91 ))

(*) Valstybėms narėms skirtas 1 taškas, jeigu jose yra nustatyti standartai (bet kurios srities – civilinės, komercinės, administracinės teisės ar kt.).

52 diagrama skirta tvarkaraščiams, kurie teisminėse institucijose gali būti veiksminga darbo valdymo priemonė, nes gali padėti nustatyti galimus veiksmingumo trūkumus ir atrasti tinkamus problemų sprendimo būdus (pvz., skiriant papildomų žmogiškųjų ar finansinių išteklių, pertvarkant teismo valdymo procesą, teikiant teismui laikiną pagalbą). Šioje diagramoje parodyta įvairių valstybės valdžios šakų kompetencija nustatyti tvarkaraščių standartus, juos stebėti ir imtis tolesnių veiksmų.



52 diagrama. Tvarkaraščių standartų nustatymas ir stebėsena (*) (šaltinis – Europos Komisija ( 92 ))

(*) Valstybės narės išdėstytos ta pačia eilės tvarka kaip ir 52 diagramoje. Kai standartus nustato „parlamentas“, tai reiškia, kad tam tikras standartas nustatomas tik teisės aktais. „Vykdomosios valdžios“ sąvoka apima vyriausybės tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamas institucijas. „Kita“ – tai Nacionalinė teismų tarnyba (HU), kurios pirmininką iš teisėjų kvalifikuota balsų dauguma išrenka parlamentas devynerių metų laikotarpiui. „Teisminės institucijos“ apima tokius organus kaip teismų pirmininkai, teismų tarybos, teisėjų organizacijos. BE: pagal 2014 m. teisės aktus tvarkaraščių standartai turėtų įsigalioti 2019 m. FR: Valstybės Taryba (pranc. Conseil d’Etat) stebi, kaip laikomasi administracinių bylų tvarkaraščių standartų. HU: nacionalinė teismų tarnyba dalyvauja nustatant ir stebint tvarkaraščių standartus ir imantis tolesnių veiksmų.

53 diagrama. Susikaupusios bylos: apibrėžtis, automatinė stebėsena ir tolesni veiksmai (*) (šaltinis – Europos Komisija ( 93 ))

 (*) Kelios valstybės narės nurodė, kad netaiko automatinės susikaupusių bylų stebėsenos sistemos, įskaitant galimus nurodymus dėl bylų tvarkymo rankiniu būdu (DK, MT, ES). DE: pranešta, kad įvairiose federalinėse žemėse veikia skirtingos sistemos, pvz., rodikliais pagrįsta informacinė sistema KISS Bavarijoje, kurioje naudojamas sutartinis ženklinimas signalinėmis spalvomis ir teikiami išankstiniai perspėjimai. LT: planuojama teismų informacinė sistema LITEKO, numatant laipsniškai įdiegti tokią automatinę sistemą 2018 m. BE: dėl susikaupusių bylų nustatyti standartai neapima jų apibrėžties, automatinės stebėsenos ar tolesnių veiksmų.

– Informacijos teikimas bylų šalims –

54 diagramoje parodyti standartai, susiję su būdais, kaip šalims pranešama apie jų bylos nagrinėjimo eigą, ir su informacijos, kurią jos gauna, rūšimi. Tam tikrose valstybėse narėse veikia automatinio pranešimo el. paštu arba trumpąja žinute sistema, kurioje teikiama informacija apie vėlavimą, tvarkaraščius ar bendrą bylos nagrinėjimo eigą. Kitose paprasčiausiai suteikiama galimybė su informacija apie vykstantį bylos nagrinėjimą susipažinti internete, o kai kuriose leidžiama, kad šį klausimą savo nuožiūra spręstų teismai.

54 diagrama. Standartai dėl informavimo apie bylos nagrinėjimo eigą (*) (šaltinis – Europos Komisija ( 94 ))

 (*) Taškai valstybėms narėms skirti pagal tai, kokiu būdu teikiama kiekvienos rūšies informacija. 1,5 taško – už automatinį pranešimą el. paštu arba trumpąja žinute, 1 taškas – už galimybę visą laiką, kol vyksta bylos nagrinėjimas, gauti informaciją internetu, ir po 0,5 taško – už informavimą šalių prašymu, teismo nuožiūra ar bet kokį kitą naudojamą metodą. LU: 2016 m. duomenys. MT: su civilinėmis bylomis susiję dokumentai yra nuolat prieinami per sistemą „myCases“. SI: teismo pirmininkas gali įsakyti nagrinėti bylą pirmumo tvarka arba įsakyti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, kad būtų išvengta vėlavimo nagrinėti bylą, gavus pagrįstą bylos šalies prašymą, ir informuoti tą bylos šalį. Naujosiose teismų taisyklėse teismai įpareigoti leisti internetu peržiūrėti į bylų registro sistemas įrašytus duomenis. Tai dar neįgyvendinta.


3.2.5. Išvados dėl teisingumo sistemų kokybės

Lengvas prieinamumas, pakankami ištekliai, veiksmingos vertinimo priemonės ir tinkami standartai yra veiksniai, padedantys užtikrinti gerą teisingumo sistemų kokybę. Piliečiai ir įmonės iš veiksmingos teisingumo sistemos tikisi aukštos kokybės sprendimų. 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje parengtas lyginamasis šių veiksnių vertinimas.

Prieinamumas

Šioje rezultatų suvestinėje apžvelgiami elementai, kurie yra svarbūs, kad teisingumo sistema būtų palanki piliečiams:

·beveik visose valstybėse narėse apie teismų sistemą teikiama kokios nors informacijos internetu, įskaitant centralizuotą interneto portalą su pateiktomis internetu pildomomis formomis ir švietimą apie juridines teises (25 diagrama). Yra skirtumų, susijusių su tokios informacijos turiniu ir su tuo, kaip ji atitinka žmonių poreikius. Pavyzdžiui, tik aštuonios valstybės narės suteikė interaktyvią internetinę priemonę, kad žmonės galėtų sužinoti, ar atitinka reikalavimus, kad galėtų gauti teisinę pagalbą. Nors daugumoje valstybių narių teikiama informacijos asmenims, kurių gimtoji kalba nėra tos šalies kalba, mažiau negu pusėje iš jų teikiama informacijos, kuri būtų specialiai pritaikyta vaikams ir regos ar klausos sutrikimų turintiems asmenims;

·žmonių, ypač skurstančių, galimybė kreiptis į teismą labai priklauso nuo teisinės pagalbos prieinamumo ir teismo mokesčių dydžio. 26 diagramoje parodyta, kad kai kuriose valstybėse narėse tie vartotojai, kurių pajamos yra mažesnės negu Eurostato nustatyta skurdo riba, teisinės pagalbos negautų. Metams bėgant, kai kuriose valstybėse narėse teisinė pagalba tapo mažiau prieinama, nes nustatyta pajamų riba teikiant teisinę pagalbą nebuvo pakeista, nors skurdo lygis išaugo. Teismo mokesčių dydis (27 diagrama) daugeliu atvejų nepakito nuo 2016 m., tačiau tai, kad yra sunku gauti teisinę pagalbą, kartu su gana dideliais teismų mokesčiais kai kuriose valstybėse narėse gali atgrasyti skurstančius žmones nuo noro kreiptis į teismą;

·galimybės naudotis elektroninėmis priemonėmis per teismo procesą palengvina kreipimąsi į teismą, sumažėja vėlavimų ir išlaidų. 28 diagramoje parodyta, kad daugiau kaip pusėje valstybių narių neįmanoma pateikti ieškinių elektroninėmis priemonėmis arba tai įmanoma tik iš dalies ir kad ne visose valstybėse narėse galima stebėti teismo proceso eigą internetu.

Tačiau kalbant apie ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrų, vykdomų internetu, kokybę, pažymėtina, kad daugumoje valstybių narių yra nemažai su tuo susijusių priemonių, kuriomis galima naudotis (29 diagrama). Atlikus apklausą dėl faktinio naudojimosi IRT palaikant teismų ir advokatų ryšius nustatyta, kad IRT priemonėmis plačiai naudojamasi 12 iš 22 valstybių narių, kurios dalyvavo šioje apklausoje (30 diagrama). Šiomis priemonėmis dažniausiai naudojamasi bendrajam ryšiui su teismais palaikyti, o dokumentams pasirašyti, ieškiniams, šaukimams ir įrodymams teikti elektroninėmis priemonėmis naudojamasi rečiau. Palyginti su praėjusių metų apklausa, daugiau advokatų teigė, kad naudotis IRT jų šalyje yra privaloma. Apskritai mažiau pranešama apie teigiamą patirtį, taip pat padidėjo pasitikėjimo stoka;

·palyginti su ankstesniais metais, keliose valstybėse narėse padaugėjo galimybių internetu susipažinti su teismų sprendimais (33 diagrama). Vis dėlto reikėtų toliau gerinti padėtį, nes visi aukščiausios instancijos civilinių, komercinių ir administracinių bylų sprendimai yra skelbiami tik 16 valstybių narių, nepaisant to, kad šie sprendimai yra svarbūs teismų praktikos nuoseklumui. Kadangi sprendimų skelbimas internete įvairiais būdais (34 diagrama) gali palengvinti aktualios teismų praktikos paiešką, būtų galima toliau plėtoti sprendimų ženklinimą reikšminiais paieškos žodžiais ir daugiau naudotis Europos teismų praktikos identifikatoriumi (ECLI);

·palyginti su ankstesniais metais, dauguma valstybių narių toliau skatino savanoriškai naudotis alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) (35 diagrama) būdais sprendžiant privačius ginčus. Tai pasiekta daugiausia suteikiant daugiau paskatų naudotis AGS įvairiose teisės srityse. Vartotojų teisėje aiškiai padidėjo naudojimasis neseniai sukurta elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platforma; tai matoma visose valstybėse narėse (36 diagrama);

·naujas rodiklis (32 diagrama) parodė, kad visų instancijų teismai naudojasi socialiniais tinklais informuodami apie savo darbą trečdalyje valstybių narių, o kitose valstybėse narėse socialiniais tinklais naudojasi tik kai kurių instancijų teismai arba jais nesinaudojama visiškai.

Ištekliai

Aukštos kokybės teisingumo sistemoms valstybėse narėse yra reikalingi pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, tinkamas pirminis rengimas ir tęstinis mokymas, taip pat teisėjų įvairovė, įskaitant lyčių pusiausvyrą. 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje nustatyta, kad:

·finansinių išteklių duomenimis, apskritai valdžios sektoriaus išlaidos teisingumo sistemai 2016 m. daugumoje valstybių narių tebebuvo nepakitusios, nors tam skiriamos sumos iki šiol nemažai skiriasi (37 ir 38 diagramos). Tik viena valstybė narė, patirianti konkrečių sunkumų, išlaidas sumažino, o kai kurios valstybės narės savo biudžetą padidino. Nustatydamos teisminėms institucijoms skiriamus finansinius išteklius valstybės narės daugiausia remiasi ankstesnėmis arba faktinėmis išlaidomis, o ne realiu darbo krūviu ar teismų prašymais (39 diagrama);

·teisėjų lyčių pusiausvyra pirmosios ir (arba) antrosios instancijų teismuose apskritai tebėra priimtina (41 diagrama). Moterų dalis aukščiausiuosiuose teismuose apskritai yra kur kas mažesnė, palyginti su žemesnių instancijų teismais (42 diagrama), tačiau, palyginti su ankstesniais metais, ji padidėjo maždaug trečdalyje valstybių narių;

·dėl teisėjų mokymo pažymėtina, kad nors daugumoje valstybių narių vyksta tęstinis mokymas, susijęs su ES teise, kitos valstybės narės teise ir teisėjo profesinių įgūdžių lavinimu, mažiau valstybių narių teikia galimybių lavinti IT įgūdžius, mokytis teismų valdymo ir teisėjo etikos (45 ir 46 diagramos). Mokymo tinkamai bendrauti su bylų šalimis galimybių teikiama daugumoje valstybių narių (46 diagrama), tačiau reikia labiau stengtis mokyti teisėjus bendrauti su bylų šalimis iš konkrečių visuomenės grupių (įskaitant regos ar klausos sutrikimų turinčius asmenis), mokyti juos praktiškai būti dėmesingiems lyčių klausimams per teismo procesus ir suprasti vertėjų žodžiu vaidmenį.

Vertinimo priemonės

·Teismų veiklos stebėsena ir vertinimas (48 diagrama) vykdomi visose valstybėse narėse. Paprastai tai apima įvairius veiklos ir kokybės rodiklius ir reguliariai teikiamas ataskaitas. Beveik visose valstybėse narėse stebimas teismų bylų skaičius ir trukmė ir veikia reguliaraus vertinimo sistemos. Palyginti su ankstesniais metais, kelios valstybės narės išplėtė stebėseną, į ją įtraukdamos daugiau konkrečių dalykų, o kai kurios iš jų į vertinimą įtraukė daugiau už kokybę atsakingų teismų specialistų;

·daugelyje valstybių narių vis dar reikia atskleisti visas IRT bylų valdymo sistemų teikiamas galimybes (48 diagrama). Tokia sistema turėtų atlikti įvairias funkcijas, įskaitant statistikos rengimą, ir turėtų būti nuosekliai diegiama visoje teisingumo sistemoje. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse IRT priemonėmis nesinaudojama tvarkant susikaupusias bylas, įskaitant ypač senų bylų nustatymą. Kita vertus, kai kuriose valstybėse narėse veikia išankstinio perspėjimo sistemos, padedančios nustatyti trūkumus arba bylų nagrinėjimo standartų nesilaikymo atvejus ir laiku rasti sprendimo būdus. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar neįmanoma užtikrinti duomenų apie visas teisingumo sritis rinkimo nacionaliniu lygmeniu:

·padidėjo teismo proceso dalyvių ir teisės specialistų apklausų naudojimas (49 diagrama): 2016 m. daugiau kaip pusėje valstybių narių atliktos apklausos ir išplėstos apklausų temos. Svarbiausios apklausų temos tebebuvo teisingumo prieinamumas, klientų aptarnavimas, teismų posėdžiai ir sprendimai, taip pat bendras pasitikėjimas teisingumo sistema. Keliose valstybėse narėse taip pat užduota klausimų dėl ypatingų poreikių turinčių grupių, ypač regos sutrikimų turinčių asmenų, vaikų ir asmenų, kurių gimtoji kalba nėra tos šalies kalba, pasitenkinimo. Beveik visos valstybės narės, kurios naudojo apklausas, taip pat užtikrino, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų (50 diagrama), nors tokių tolesnių veiksmų mastas tebebuvo labai nevienodas. Apklausų rezultatai daugeliu atvejų buvo paviešinti ir įtraukti į ataskaitas, o pusėje valstybių narių apklausų rezultatai paskatino keisti teismų darbą.

Standartai

Standartai gali padėti gerinti teisingumo sistemų kokybę. Šioje rezultatų suvestinėje toliau išsamiau tiriami kai kurie standartai, kuriais siekiama gerinti procesų terminus ir bylų šalims teikiamą informaciją.

·Terminų standartai naudojami daugumoje valstybių narių, tačiau kai kuriose valstybėse narėse, kuriose patiriama konkrečių su veiksmingumu susijusių sunkumų, tokių standartų šiuo metu netaikoma. Labiausiai paplitę standartai, pagal kuriuos nustatomi terminai (pvz., nustatytas laikotarpis nuo bylos registracijos iki pirmojo teismo posėdžio), o standartai, susiję su tvarkaraščiais (pvz., nurodoma iš anksto nustatyta bylų, kurios turi būti išspręstos per tam tikrą laiką, dalis) ir susikaupusiomis bylomis, taikomi rečiau (51 diagrama).

·Šioje rezultatų suvestinėje nagrinėjama, kiek teisminės institucijos yra atsakingos ar visapusiškai dalyvauja nustatant ir stebint standartus, kad būtų išvengta nederamo vykdomosios valdžios kišimosi į teismų darbą. Matyti, kad tvarkaraščius (52 diagrama) paprastai nustato teisminė institucija savarankiškai ar bendradarbiaudama su vykdomosios valdžios institucijomis. Už tvarkaraščių stebėseną daugiausia atsakingos teisminės institucijos. Dėl tvarkaraščių nesilaikymo gali būti imamasi įvairių tolesnių veiksmų – jų imasi teisminės institucijos arba, gana dažnai, teisminės institucijos kartu su vykdomosios valdžios institucijomis.

·Standartai dėl susikaupusių bylų (53 diagrama) yra naudinga priemonė, galinti padėti geriau valdyti bylas ir didinti veiksmingumą. Daugumoje valstybių narių yra nustatyti standartai dėl susikaupusių bylų, tačiau jų taikymo sritis gana skirtinga. Nors daugumoje valstybių narių taikomos procedūros, kuriomis sprendžiama susikaupusių bylų problema, naudojant įvairias priemones, tik pusėje valstybių narių yra konkrečiai apibrėžta, nuo kada neišnagrinėta byla priskiriama prie susikaupusių bylų. Maždaug trečdalyje valstybių narių veikia susikaupusių bylų sekimo sistemos, kuriose automatiškai siunčiami pranešimai apie neišnagrinėtas tam tikro senumo bylas arba kai susikaupusios bylos pasiekia tam tikrą visų bylų procentinę dalį.

·Dauguma valstybių narių yra nustačiusios šalių informavimo apie jų bylos nagrinėjimo eigą, teismo tvarkaraštį arba galimą vėlavimą standartus (54 diagrama). Palyginti su praėjusiais metais, kelios valstybės narės patobulino šiuos standartus. Valstybių narių skirtumai daugiausia yra susiję su taikomais metodais. Tam tikrose valstybėse narėse veikia automatinio pranešimo el. paštu arba trumpąja žinute sistema, kurioje teikiama informacija apie vėlavimą, tvarkaraščius ar bendrą bylos nagrinėjimo eigą. Kitose valstybėse narėse paprastai galima internetu susipažinti su informacija apie bylos eigą, o kai kuriose valstybėse narėse šį klausimą paliekama spręsti teismams. Asmenims, kurie kreipiasi į teismą, informavimo būdas, kai informaciją automatiškai teikia teismas, yra priimtinesnis negu būdas, kurį taikant šalims būtina imtis veiksmų.

(1)      2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamente skaitytas pranešimas apie Sąjungos padėtį 2017 m. http://europa.eu/rapid/press-release_SPEECH-17-3165_lt.htm
(2)      Komisijos pareiškimas, pirmojo jos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso skaitytas per Europos Parlamento 2018 m. vasario 28 d. plenarinio posėdžio diskusijas svarstant Komisijos sprendimą dėl padėties Lenkijoje taikyti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį.
(3)      Komisijos komunikatas „2018 m. metinė augimo apžvalga“, 2017 11 22, COM(2017) 690 final, p. 4.
(4)      Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnis.
(5)      2018 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Associação Sindical dos Juízes Portugueses / Tribunal de Contas, C-64/16.
(6)      Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, COM(2018) 324 final.
(7) Europos Parlamentas rengia pranešimą dėl 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės, kuriuo bus remiamasi rengiant būsimas ES teisingumo rezultatų suvestines.
(8)     https://ec.europa.eu/info/strategy/justice-and-fundamental-rights/effective-justice/eu-justice-scoreboard_en
(9)      Siekdama parengti ES teisingumo rezultatų suvestinę ir skatinti dalytis geriausia teisingumo sistemų veiksmingumo didinimo patirtimi, Komisija valstybių narių paprašė paskirti po du kontaktinius asmenis – vieną iš teisminių institucijų, o kitą iš teisingumo misterijos. Reguliariai rengiami šios neoficialios grupės posėdžiai.
(10)    ENCJ vienija nuo įstatymų vykdomosios ir leidžiamosios valdžios nepriklausomas ES valstybių narių nacionalines institucijas, kurios yra atsakingos už paramą teismams, kad šie galėtų nepriklausomai vykdyti teisingumą. https://www.encj.eu/
(11)      NPSJC veikia kaip forumas, kuriame Europos institucijoms suteikiama galimybė prašyti aukščiausiųjų teismų pateikti nuomonę ir užmegzti glaudesnius ryšius tarp jų, skatinant diskusijas ir dalijimąsi idėjomis. http://network-presidents.eu/
(12)    Asociacijos „ACA-Europe“ nariai – ES Teisingumo Teismas ir kiekvienos ES valstybės narės valstybės taryba arba aukščiausieji administraciniai teismai. http://www.juradmin.eu/index.php/en/
(13)    EKT sukurtas kaip forumas, kuriame Europos konkurencijos institucijos diskutuoja ir bendradarbiauja tais atvejais, kai taikomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniai. EKT yra Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2003 nustatytų glaudaus bendradarbiavimo mechanizmų taikymo pagrindas. Europos konkurencijos tinkle tarpusavyje bendradarbiauja Komisija ir visų ES valstybių narių nacionalinės konkurencijos institucijos. http://ec.europa.eu/competition/ecn/index_en.html
(14)    COCOM sudaro ES valstybių narių atstovai. Jo pagrindinis vaidmuo – teikti nuomonę dėl Komisijos planuojamų priimti priemonių projektų. https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/communications-committee
(15)    Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras yra ekspertų ir profesionalių suinteresuotųjų subjektų tinklas. Jo nariai yra viešojo ir privačiojo sektorių atstovai, bendradarbiaujantys aktyviai veikiančiose darbo grupėse. https://euipo.europa.eu/ohimportal/en/web/observatory/home  
(16)    CPC – už ES vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse atsakingų nacionalinių institucijų tinklas. http://ec.europa.eu/internal_market/scoreboard/performance_by_governance_tool/consumer_protection_cooperation_network/index_en.htm  
(17)      EGMLTF reguliariai susitinka pasikeisti nuomonėmis ir padėti Komisijai nustatyti politiką bei rengti naujus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu teisės aktus. http://ec.europa.eu/justice/civil/financial-crime/index_en.htm
(18)    Eurostatas yra ES statistikos tarnyba. http://ec.europa.eu/eurostat/about/overview
(19)    ETMT yra pagrindinė platforma, kurioje skatinama rengti Europos teisminių institucijų teisėjų mokymą ir vykdyti jų žinių mainus. Šis tinklas rengia mokymo standartus ir mokymo programas, koordinuoja teisėjų mokymo mainus ir programas, skleidžia mokymo žinias ir skatina ES teisėjų mokymo įstaigų bendradarbiavimą. ETMT vienija maždaug 34 narius, atstovaujančius ES valstybėms ir ES tarptautinėms įstaigoms. http://www.ejtn.eu/
(20)    CCBE – Europos advokatūroms ir teisininkų draugijoms atstovaujanti tarptautinė ne pelno asociacija. CCBE narės yra 45-ių ES, EEE ir kitų Europos šalių advokatūros ir teisininkų draugijos. http://www.ccbe.eu/
(21)    PEF yra tarptautinė viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo organizacija, kurios narės yra įmonės. https://www.weforum.org/
(22)      Vincenzo Bove ir Leandro Elia, The judicial system and economic development across EU Member States, JRC Technical Report, EUR 28440 EN, Publications Office of the EU, Luxembourg, 2017. http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC104594/jrc104594__2017_the_judicial_system_and_economic_development_across_eu_member_states.pdf
(23)      EU Intellectual Property Office (EUIPO), Intellectual Property (IP) SME Scoreboard 2016.
(24)      Portugalijos parengtų reformų sėkmingumas patvirtintas Alves Ribeiro Correia, Antas Videira, Troika’s Portuguese Ministry of Justice Experiment: An Empirical Study on the Success Story of the Civil Enforcement Actions. International Journal for Court Administration, Vol. 7, No. 1 (2015 m. liepos mėn.).
(25)      IMF, Fostering Growth in Europe Now (2012 m. birželio 18 d.).
(26)    ECB, Adjustment and growth in the euro area (2013 m. gegužės 16 d.). http://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2013/html/sp130516.en.html
(27)    Žr., pvz., What makes civil justice effective?, OECD Economics Department Policy Notes, No. 18 (2013 m. birželio mėn.), ir The Economics of Civil Justice: New Cross-Country Data and Empirics, OECD Economics Department Working Papers, No. 1060.
(28)    World Economic Forum, The Global Competitiveness Report; 2013-2014. http://www3.weforum.org/docs/WEF_GlobalCompetitivenessReport_2013-14.pdf
(29)    World Bank, Doing Business 2014. http://www.doingbusiness.org/reports/global-reports/~/media/GIAWB/Doing%20Business/Documents/Annual-Reports/English/DB14-Chapters/DB14-Enforcing-contracts.pdf
(30)    Informacija surinkta bendradarbiaujant su 26 valstybių narių nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe. Jungtinė Karalystė informacijos nepateikė. Vokietija paaiškino, kad šalyje įgyvendinama keletas su teisminėmis institucijomis susijusių reformų, tačiau reformų proceso taikymo sritis ir mastas 16-oje federalinių žemių gali skirtis.
(31)      Komisijos komunikatas „2018 m. metinė augimo apžvalga“, 2017 m. lapkričio 22 d., COM(2017) 690 final.
(32)      Kroatijai, Italijai, Kiprui, Portugalijai, Slovakijai. Žr. 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2017 m. Kroatijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Kroatijos konvergencijos programos (2017/C 261/08); 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2017 m. Italijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Italijos stabilumo programos (2017/C 261/11); 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2017 m. Kipro nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Kipro stabilumo programos (2017/C 261/12); 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2017 m. Portugalijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Portugalijos stabilumo programos (2017/C 61/21); 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2017 m. Slovakijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Slovakijos stabilumo programos (2017/C 261/24).
(33)      Belgija, Bulgarija, Airija, Ispanija, Latvija, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovėnija. Į šiuos sunkumus atsižvelgta konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų konstatuojamosiose dalyse ir šalių ataskaitose, parengtose dėl tų valstybių narių. Naujausios 2018 m. šalių ataskaitos pateiktos https://ec.europa.eu/info/publications/2018-european-semester-country-reports_lt .
(34)      Bulgarija, Estija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Kipras, Malta, Portugalija ir Slovakija.
(35)      2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“, COM(2014) 158 final/2. Taip pat žr. 2014 m. kovo 11 d. pranešimą spaudai IP-14-237, paskelbtą http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-237_lt.htm .
(36)      2017 m. liepos 26 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/1520 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, OL L 228, 2017 9 2, p. 19; 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2018/103 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, OL L 17, 2018 1 23, p. 50. Taip pat žr. IP/17/2161 ir IP/17/5367.
(37)      COM(2017) 835 final.
(38)      2006 m. spalio 17 d. Ministrų Tarybos išvados (13339/06); 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas, nustatantis bendradarbiavimo su Bulgarija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse patikrinimo mechanizmą (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 6570).2006 m. spalio 17 d. Ministrų Tarybos išvados (13339/06); 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas, nustatantis bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse patikrinimo mechanizmą (C(2006) 6569 galutinis).
(39)       https://ec.europa.eu/info/strategy/justice-and-fundamental-rights/effective-justice/rule-law/assistance-bulgaria-and-romania-under-cvm/reports-progress-bulgaria-and-romania_en  
(40)      Tarybos išvados dėl BTM.
(41)    Komisijos komunikatas „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (2017/C 18/02).
(42)       http://europa.eu/rapid/press-release_IP-17-5367_en.pdf  
(43) 2018 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Associação Sindical dos Juízes Portugueses / Tribunal de Contas, C-64/16.
(44)      Byla C-216/18 (PPU) Minister for Justice and Equality: https://goo.gl/tcQb9n .
(45)      Duomenys pateikti remiantis 2017 m. rudenį surinktais duomenimis. Kadangi dabartinis programavimo laikotarpis dar nesibaigė, visa teisingumo sistemoms skirta suma gali būti toliau didinama, o asignavimai įvairių rūšių veiklai gali būti keičiami iki programavimo laikotarpio pabaigos.
(46)      Vienintelė išimtis – Italija, kurioje tik nedidelė ESI fondų lėšų dalis skirta skaitmeninimui ir IRT, nors šios šalies advokatai teigia, kad dažnai naudojasi IRT palaikydami ryšius su teismais.
(47)      Diagramoje parodyti 2007–2013 m. programavimo laikotarpio duomenys yra išlaidų sumos, o 2014–2020 m. programavimo laikotarpio duomenys – teisingumo sistemai skirtų asignavimų sumos.
(48)      Teisingumo sistemos veiksmingumui taip pat svarbus teismo sprendimų vykdymo užtikrinimas, tačiau daugumoje valstybių narių palyginamų duomenų apie tai neturima.
(49)      ES valstybių narių teismų sistemų veikimo 2018 m. tyrimas, kurį Komisijai parengė CEPEJ sekretoriatas. https://ec.europa.eu/info/strategy/justice-and-fundamental-rights/effective-justice/eu-justice-scoreboard_en
(50)    Proceso trukmė, bylų išnagrinėjimo rodiklis ir neišnagrinėtų bylų skaičius yra standartiniai CEPEJ nustatyti rodikliai. http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/default_en.asp
(51)    Tie metai pasirinkti siekiant išlaikyti septynerių metų perspektyvą, pradedant nuo 2010 m., tačiau kad nereikėtų į diagramas įtraukti per daug duomenų. 2012 ir 2013 m. duomenys pateikti CEPEJ ataskaitoje.
(52)      Proceso trukmė konkrečiose srityse skaičiuojama kalendorinėmis dienomis nuo ieškinio arba apeliacinio skundo pateikimo teismui (arba oficialaus galutinio kaltinimo pareiškimo) dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (18–21, 23 ir 24 diagramos). Nustatytos vertės diagramose išdėstytos eilės tvarka pagal duomenų svertinį vidurkį: 18–21 diagramose – 2013, 2014, 2015 ir 2016 m. duomenų, 23 diagramoje – 2015 ir 2016 m. duomenų, 22 ir 24 diagramose – 2014, 2015 ir 2016 m. duomenų. Tais atvejais, kai turėti ne visų metų duomenys, vidurkis apskaičiuotas remiantis turimais duomenimis – visų bylų ar atrinktų bylų imties duomenimis arba apytikriais skaičiavimais.
(53)      Žr. http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:12012E/TXT&from=LT .
(54)      Duomenys apskaičiuoti remiantis tuo, kiek laiko truko apeliacinės bylos, iškeltos po nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimų, priimtų taikant nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama ES elektroninių ryšių reguliavimo sistema: Direktyva 2002/19/EB (Prieigos direktyva), Direktyva 2002/20/EB (Leidimų direktyva), Direktyva 2002/21/EB (Pagrindų direktyva), Direktyva 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva), ir kiti susiję ES teisės dokumentai, tokie kaip radijo spektro politikos programa ir Komisijos sprendimai dėl radijo spektro, išskyrus Direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių.
(55)      Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentas (ES) 2017/1001.
(56)      21 ir 22 diagramų duomenys susiję su Direktyvos dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (93/13/EEB), Vartojimo prekių pardavimo ir garantijų direktyvos (1999/44/EB), Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (2005/29/EB), Vartotojų teisių direktyvos (2011/83/EB) ir nacionalinių šių direktyvų įgyvendinimo nuostatų vykdymo užtikrinimu.
(57)      Remiantis Direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 9 straipsniu.
(58)      Tas pats teisinis pagrindas, kuris nurodytas 54 išnašoje.
(59)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos 2 konstatuojamoji dalis.
(60)      IMF Factsheet, 2016 m. spalio 6 d. http://www.imf.org/en/About/Factsheets/Sheets/2016/08/01/16/31/Fight-Against-Money-Laundering-the-Financing-of-Terrorism
(61)      Direktyvos (ES) 2015/849 44 straipsnio 1 dalis.
(62)      Žr. 2 skirsnį. Išnagrinėto penkerių metų laikotarpio rezultatų skirtumus galima paaiškinti susijusiomis aplinkybėmis (gaunamų bylų skaičiaus padidėjimas arba sumažėjimas daugiau kaip 10 proc. nėra neįprastas) arba sisteminiais trūkumais (nepakankamas teisingumo sistemos lankstumas ir reagavimas arba nenuoseklus reformų procesas).
(63)

     Vertėtų paminėti, kad Valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija (ACA) paskelbė įvairias sritis apimantį tyrimą dėl aukščiausiųjų administracinių teismų ir jų sprendimų prieinamumo (Access to administrative supreme courts and to their decisions ),  http://www.juradmin.eu/images/media_kit/aca_surveys/Transversal-Analysis---Annex-1.pdf ).

(64)    2017 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.
(65)      ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalis.
(66)      Valstybės narės teisinės pagalbos teikimo ribą nustato įvairiais metodais, pvz., pagal skirtingus atskaitos laikotarpius (mėnesio arba metų pajamas). Maždaug pusėje valstybių narių taip pat nustatyta teisinės pagalbos prašytojo asmeninio kapitalo dydžio riba. Šioje diagramoje į tai neatsižvelgiama. Belgijoje, Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose kai kurių kategorijų asmenims (pvz., asmenims, gaunantiems tam tikras pašalpas) automatiškai suteikiama teisė gauti teisinę pagalbą civilinių ar komercinių ginčų atvejais. Šioje diagramoje neatsižvelgiama į papildomus kriterijus, kuriuos gali taikyti valstybės narės, pvz., dėl bylos esmės.
(67)      Nustatyta skurdo rizikos riba yra lygi 60 proc. nacionalinės ekvivalentinių disponuojamųjų namų ūkio pajamų medianos. Europos pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas, Eurostato lentelė ilc_li01, http://ec.europa.eu/eurostat/web/income-and-living-conditions/data/database .
(68)      2017 m. duomenys surinkti iš CCBE narių atsakymų į klausimyno klausimus remiantis konkrečiu vartotojo ginčo su įmone scenarijumi (nurodytos dvi skirtingos ieškinio sumos: 6 000 EUR ir suma, atitinkanti Eurostato nustatytą skurdo ribą kiekvienoje valstybėje narėje). Kadangi teisinės pagalbos teikimo sąlygos priklauso nuo prašytojo padėties, naudotas toks scenarijus: pagalbos prašytojas yra nesusituokęs 35 metų amžiaus darbuotojas, neturintis išlaikytinių ir nedraustas teisinių išlaidų draudimu, gaunantis reguliarias pajamas ir gyvenantis nuomojamame bute.
(69)      Šie duomenys atitinka 2017 m. taikytas pajamų ribas ir yra surinkti iš CCBE narių atsakymų į klausimyno klausimus pagal konkretų vartotojo ginčo su įmone scenarijų (nurodytos dvi skirtingos ieškinio sumos: 6 000 EUR ir suma, lygi Eurostato nustatytai skurdo ribai atitinkamoje valstybėje narėje).
(70)

     Pateikti 2016 m. duomenys. Įrangos rodiklis nuo 100 proc. (priemonė visiškai įdiegta) iki 0 proc. (priemonės nėra) šioje diagramoje parodo atitinkamos priemonės naudojimą teismuose pagal šią skalę: 100 proc. = 4 taškai, jeigu taikoma visoms byloms / 1,33 taško už kiekvieną konkrečią bylą; 50–99 proc. = 3 taškai, jeigu taikoma visoms byloms / 1 taškas už kiekvieną konkrečią bylą; 10–49 proc. = 2 taškai, jeigu taikoma visoms byloms / 0,66 taško už kiekvieną konkrečią bylą; 1–9 proc. = 1 taškas, jeigu taikoma visoms byloms / 0,33 taško už kiekvieną konkrečią bylą. Byla yra susijusi su nagrinėjamo ginčo rūšimi (civilinis / komercinis, baudžiamasis, administracinis ar kitoks ginčas).

(71)      Pateikti 2017 m. duomenys. Bus paskelbta 2018 m. pabaigoje: https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/reports-and-studies .
(72)      30 ir 31 diagramų duomenys pagrįsti CCBE atliktos advokatų apklausos rezultatais.
(73)    2017 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.
(74)  Best practice guide for managing Supreme Courts (Aukščiausiųjų teismų valdymo geriausios praktikos vadovas) pagal projektą Supreme Courts as guarantee for effectiveness of judicial systems (Aukščiausieji teismai kaip teismų sistemų veiksmingumo garantija), p. 29.
(75)    2017 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.
(76)    2017 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.
(77)      Prie naudojimosi AGS rėmimo ir skatinimo metodų nepriskiriami privalomi reikalavimai naudotis AGS prieš kreipiantis į teismą, nes manoma, kad tokie reikalavimai gali būti nesuderinami su ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta teise į veiksmingą teisinę gynybą teisme.
(78)      Šia internetine daugiakalbe priemone visuomenė gali naudotis nuo 2016 m. vasario 15 d. Vartotojai ir prekiautojai, savo sutartinį ginčą dėl pagal sutartį pirktos prekės arba paslaugos norintys išspręsti ne teisme, gali pateikti tą sutartinį ginčą spręsti internetu, naudodamiesi šia platforma.
(79)    2017 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.
(80)      Bendrosios (faktinės) valdžios sektoriaus išlaidos administracinių, civilinių ir baudžiamųjų teismų ir visos teismų sistemos administravimui, valdymui arba rėmimui, įskaitant užtikrinimą, kad būtų sumokamos baudos ir įvykdomi teismuose priimti teisminiai susitarimai, taip pat įskaitant lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir lygtinio nuteisimo sistemų veikimą bei teisinės pagalbos teikimą – teisinį atstovavimą ir konsultavimą valdžios institucijų ar kitų asmenų vardu, kuriuos valdžios institucijos finansuoja pinigais arba teikia kaip paslaugas; tai neapima kalinimo įstaigų administracijos (nacionalinių sąskaitų duomenys, valstybės funkcijų klasifikatorius (COFOG), 03.3 grupė), Eurostato lentelė gov_10a_exp, http://ec.europa.eu/eurostat/data/database .
(81)    Duomenys surinkti naudojant atnaujintą klausimyną, Komisijos parengtą glaudžiai bendradarbiaujant su Europos teismų tarybų tinklu (ENCJ). Teismų tarybų neturinčių valstybių narių atsakymai gauti bendradarbiaujant su ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu.
(82)      2017 m. duomenys. Europos lyčių lygybės institutas, lyčių statistikos duomenų bazė: http://eige.europa.eu/lt/gender-statistics/dgs/indicator/wmidm_jud_natcrt__wmid_natcrt_supcrt .
(83)    2016 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su Europos teisėjų mokymo tinklu ir CEPEJ.
(84)    2016 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su Europos teisėjų mokymo tinklu ir CEPEJ. Su teisėjų profesiniais įgūdžiais susijusi tokia veikla kaip vadovavimas teismo posėdžiams, sprendimų rašymas arba retorikos mokymasis.
(85)    2017 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.
(86)      2016 m. duomenys.
(87)      2016 m. duomenys. Įrangos rodiklis nuo 100 proc. (priemonė visiškai įdiegta) iki 0 proc. (priemonės nėra) šioje diagramoje parodo atitinkamos priemonės naudojimą teismuose pagal šią skalę: (100 proc. = 4 taškas, jeigu taikoma visoms byloms / 1,33 taško už kiekvieną konkrečią bylą; 50–99 proc. = 3 taškai, jeigu taikoma visoms byloms / 1 taškas už kiekvieną konkrečią bylą; 10–49 proc. = 2 taškai, jeigu taikoma visoms byloms / 0,66 taško už kiekvieną konkrečią bylą; 1–9 proc. = 1 taškas, jeigu taikoma visoms byloms / 0,33 taško už kiekvieną konkrečią bylą. Byla yra susijusi su nagrinėjamo ginčo rūšimi (civilinis / komercinis, baudžiamasis, administracinis ar kitoks ginčas).
(88)    2017 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.
(89)    2017 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.
(90)      ES teisingumo rezultatų suvestinėje apžvelgiamuose su terminais ir tvarkaraščiais susijusiuose standartuose neapsiribojama reikalavimais, susijusiais su teise į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą, įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje.
(91)    2017 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.
(92)    2017 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.
(93)    2017 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.
(94)    2017 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.
Top

Briuselis, 2018 05 28

COM(2018) 364 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė


3.3. Nepriklausomumas

Teismų nepriklausomumo reikalavimas grindžiamas veiksmingos teisminės apsaugos principu, kuris nurodytas ES sutarties 19 straipsnyje, ir teise į veiksmingą teisinę gynybą teisme, kuri įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijoje (47 straipsnis) ( 1 ).Juo užtikrinamas teisinės sistemos sąžiningumas, nuspėjamumas ir tikrumas, o tai yra svarbūs patrauklios investicijų aplinkos aspektai. Rezultatų suvestinėje pateikiama ne tik iš įvairių šaltinių gautų rodiklių apie teismų nepriklausomumo vertinimą, bet ir pateikiami keli rodikliai, kaip teisingumo sistemos yra organizuojamos siekiant apsaugoti teismų nepriklausomumą tam tikrose situacijose, kai tam nepriklausomumui gali kilti pavojus. Toliau bendradarbiaujant su Europos teisminiais tinklais, visų pirma su Europos teismų tarybų tinklu (ENCJ), ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu (NPSJC) ir ES valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija („ACA-Europe“), 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje pateikta naujų arba atnaujintų duomenų apie teisėjų, teismų pirmininkų ir teismų tarybų narių teisėjų skyrimą ir atleidimą, taip pat apie prokuratūrų darbo organizavimą ir apie aukščiausiųjų nacionalinių teismų įgaliojimus bei teisminę veiklą su teisėjais susijusiomis aplinkybėmis.

3.3.1. Kaip vertinamas teismų nepriklausomumas

55 diagrama. Kaip plačioji visuomenė vertina teismų ir teisėjų nepriklausomumą (šaltinis – „Eurobarometras“ ( 2 ), šviesios spalvos – 2016 ir 2017 m., tamsios spalvos – 2018 m.)

56 diagramoje parodytos pagrindinės respondentų nurodytos priežastys, kodėl teismai ir teisėjai laikomi nepakankamai nepriklausomais. Plačiosios visuomenės respondentai, kurie teisingumo sistemą įvertino kaip „iš dalies priklausomą“ arba „visiškai priklausomą“, savo pasirinkimą galėjo pagrįsti kuria nors iš trijų nurodytų priežasčių. Valstybės narės šioje diagramoje išdėstytos ta pačia eilės tvarka kaip ir 55 diagramoje.



56 diagrama. Pagrindinės priežastys, kodėl plačioji visuomenė laiko teismus nepakankamai nepriklausomais (visų respondentų dalis; didesnė vertė reiškia didesnę įtaką teismams) (šaltinis – „Eurobarometras“ ( 3 ))

57 diagrama. Kaip įmonės vertina teismų ir teisėjų nepriklausomumą (šaltinis – „Eurobarometras“ ( 4 ), šviesios spalvos – 2016 ir 2017 m., tamsios spalvos – 2018 m.)

58 diagramoje parodytos pagrindinės respondentų nurodytos priežastys, kodėl teismai ir teisėjai laikomi nepakankamai nepriklausomais. Įmonių respondentai, kurie teisingumo sistemą įvertino kaip „iš dalies priklausomą“ arba „visiškai priklausomą“, savo pasirinkimą galėjo pagrįsti kuria nors iš trijų nurodytų priežasčių. Valstybės narės šioje diagramoje išdėstytos ta pačia eilės tvarka kaip ir 57 diagramoje.

58 diagrama. Pagrindinės priežastys, kodėl įmonės laiko teismus nepakankamai nepriklausomais (visų respondentų dalis; didesnė vertė reiškia didesnę įtaką teismams) (šaltinis – „Eurobarometras“ ( 5 ))

59 diagrama. Kaip įmonės vertina teismų nepriklausomumą (subjektyvus vertinimas: didesnė vertė reiškia geresnį vertinimą) (šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumas ( 6 ))


60 diagrama. Kaip teisėjai vertino teismų nepriklausomumą 2017 m. (subjektyvus vertinimas: didesnė vertė reiškia geresnį vertinimą) (šaltinis – Europos teismų tarybų tinklas (ENCJ) ( 7 ))

3.3.2. Struktūrinis nepriklausomumas

Siekiant užtikrinti struktūrinį teismų nepriklausomumą turi būti nustatytos taisyklės, be kita ko, dėl teisėjų skyrimo ( 8 ). Dėl tam tikrų situacijų, kai nepriklausomumui gali kilti grėsmė, yra parengti Europos (visų pirma Europos Tarybos) standartai, pvz., 2010 m. Europos Tarybos rekomendacija dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo ir atsakomybės (toliau – 2010 m. rekomendacija) ( 9 ). Šioje rezultatų suvestinėje pateikiami keli rodikliai dėl teismų sistemų organizavimo siekiant apsaugoti teismų nepriklausomumą tokiomis aplinkybėmis.

Į šią rezultatų suvestinę įtraukta papildomų rodiklių dėl vykdomosios valdžios institucijų ir parlamento dalyvavimo lygio skiriant ir atleidžiant teisėjus (61–64 diagramos), skiriant ir atleidžiant teismų pirmininkus (65 diagrama) ir skiriant teismų tarybų narius teisėjus (66 diagrama) ( 10 ). Šioje ES teisingumo rezultatų suvestinėje pirmą kartą apžvelgiama, kaip valstybėse narėse organizuojamas prokuratūrų darbas (67 diagrama) ( 11 ), ir aukščiausiųjų teismų įgaliojimai bei teisminė veikla su teisėjais susijusiomis aplinkybėmis (68 diagrama) ( 12 ). Diagramose parodyta nacionalinių sistemų padėtis 2017 m. gruodžio mėn.

Šios rezultatų suvestinės diagramose pateikti duomenys nėra vertinimai, taip pat nepateikta kiekybinių duomenų dėl apsaugos priemonių veiksmingumo. Nesiekiama atskleisti taikomų apsaugos priemonių sudėtingumo ir detaliai jų apibūdinti. Vien tai, kad taikoma daugiau apsaugos priemonių, neužtikrina teisingumo sistemos veiksmingumo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įgyvendinamos politikos ir praktinės priemonės, kuriomis siekiama skatinti sąžiningumą ir užkirsti kelią korupcijai teismuose, taip pat yra itin svarbios užtikrinant teismų nepriklausomumą. Galiausiai, kad teismų nepriklausomumo apsauga būtų veiksminga, turi būti puoselėjama sąžiningumo ir nešališkumo kultūra, bendra visiems teismų pareigūnams ir gerbiama plačiosios visuomenės.

– Su teisėjų ir teismų pirmininkų skyrimu ir atleidimu susijusios apsaugos priemonės –

61 diagramoje pateikta atnaujinta įstaigų ir institucijų, teikiančių kandidatus į teisėjus, kurie būtų pirmą kartą skiriami į pirmosios instancijos teismus, ir juos skiriančių institucijų apžvalga. Iš jos taip pat matyti, ar teisėjams samdyti rengiamas specialus egzaminas ar konkursas teisėjo pareigoms eiti, arba skelbiamas pranešimas apie laisvas vietas, nerengiant teisėjams specialaus egzamino.

61 diagrama. Teisėjų skyrimas: siūlančiosios ir skiriančiosios institucijos (*) ( 13 )

(*) Keliose šalyse svarstyti kandidatūras į teisėjus gali arba turėtų kitos institucijos ar įstaigos (pvz., teismų pirmininkų, teisėjų) arba su jomis gali arba turėtų būti konsultuojamasi šiais klausimais (pvz., BE, CZ, DE, EE, LT, HU, NL, AT, UK (EN ir WL), UK (SC)). Kai kuriose šalyse (pvz., LT ir PL) kai kurie kandidatai dėl anksčiau įgytos kvalifikacijos ar patirties atleidžiami nuo specialaus teisėjų egzamino. CZ: teisėjus oficialiai skiria prezidentas, o dėl teisėjo skyrimo į konkretų teismą nusprendžia teisingumo ministras. Pagal esamą praktiką numatomų skirti teisėjų kandidatūras siūlo regioninių teismų pirmininkai, tada kandidatų sąrašas nusiunčiamas Teisingumo ministerijai, kuri šį sąrašą (įvertinusi visas aplinkybes) perduoda valstybės vadovui. DE: įvairiose federalinėse žemėse taikomos labai skirtingos procedūros. Pusėje iš 16 federalinių žemių samdant teisėjus dalyvauja teisėjų rinkimų komitetai. Kai kuriose federalinėse žemėse šį klausimą sprendžia vien tos žemės teisingumo ministerija, o kitose federalinėse žemėse įgaliojimai nuspręsti dėl teisėjų samdymo ir (pirmojo) paskyrimo yra perduoti aukštesniųjų regioninių teismų pirmininkams. Kai kuriose federalinėse žemėse šiame procese dalyvauti privalo teisėjų taryba, o kitose reikalaujama, kad teisėją kartu paskirtų kompetentingas ministras ir taikinimo komitetas, jei tam prieštarauja teisėjų taryba. Kai kuriose federalinėse žemėse teisėjus renka žemės parlamentas, o juos skirti turi tos žemės vykdomosios valdžios institucija. IE: Patariamoji teisėjų paskyrimų taryba vyriausybei rekomenduoja bent septynis savo siūlomus skirti kandidatus. Vyriausybei priėmus sprendimą, teisėją oficialiai skiria prezidentas, kuris negali nesutikti skirti pasiūlyto kandidato. FR: kandidatai į teisėjus išrenkami rengiant specialų pretendentų į teisėjus egzaminą, o jų eiliškumo sąrašas sudaromas pagal šio egzamino rezultatus. Po kandidato pokalbio su Teisingumo ministerija dėl jo skyrimo į konkretų teismą Aukščiausioji magistratų taryba (Conseil Supérieur de la Magistrature) turi pateikti nuomonę dėl pirmojo tų kandidatų paskyrimo į pareigas, o tada teisingumo ministras nusiunčia kandidatų sąrašą Respublikos prezidentui, kuris turi potvarkiu oficialiai paskirti kandidatus teisėjais, tačiau pats neturi diskrecijos spręsti dėl to. LV: po trejų metų Teisėjų kvalifikacijos taryba, sudaryta iš teisėjų ir renkama teisėjų, pateikia nuomonę dėl teisėjo profesinio darbo vertinimo. NL: sprendimą pasiūlyti skirti teisėją oficialiai priima teismo pirmininkas, remdamasis nepriklausomo atrankos komiteto rekomendacija. RO: diagramoje pateikti duomenys yra susiję su vyresniųjų teisėjų skyrimu. UK (EN ir WL): skirtingos procedūros taikomos pirmą kartą skiriant vyresniuosius teisėjus (aukštųjų teismų ir aukštesnio rango teisėjus), kaip parodyta šioje diagramoje, ir jaunesniuosius teisėjus (apygardų teisėjus ir žemesnio rango teisėjus).

62 diagramoje parodyta vykdomosios valdžios (pvz., respublikos prezidento, vyriausybės) ir parlamento kompetencija skirti teisėjus, kurie pirmą kartą skiriami į pirmosios instancijos teismus ir kurių kandidatūras pateikia siūlančiosios institucijos (pvz., teismų taryba, teismas) ( 14 ). Diagramos stulpelio aukštis priklauso nuo to, ar vykdomoji valdžia arba parlamentas apskritai gali atmesti teisėjo kandidatūrą, ar gali rinktis tik iš pasiūlytų kandidatų, ar gali rinktis ir paskirti bet kokį kitą kandidatą, net jei jo nėra pasiūliusi kompetentinga institucija. Svarbi apsaugos priemonė tuo atveju, kai atsisakoma paskirti teisėją, yra prievolė nurodyti priežastis ir galimybė atlikti teisminę peržiūrą. Šioje diagramoje parodyta faktinė teisinės sistemos padėtis, tai nėra apsaugos priemonių veiksmingumo kokybinis vertinimas. Pavyzdžiui, reikėtų pažymėti, kad keliose valstybėse narėse, kuriose vykdomoji valdžia ar parlamentas turi galią atmesti teisėjo kandidatūrą, ta galia dar nė karto nebuvo pasinaudota (pvz., Vengrijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Slovakijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse, taip pat Škotijoje)) arba ja pasinaudota tik kelis kartus (pvz., Latvijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje).

62 diagrama. Teisėjų skyrimas: vykdomosios valdžios institucijų ir parlamento kompetencija (*) ( 15 ) 

(*) Diagramoje parodyta nacionalinių sistemų padėtis 2017 m. gruodžio mėn. Kiekvienai valstybei narei skirtas vienas taškas, jei jos vykdomosios valdžios institucijos arba parlamentas gali atmesti siūlomą kandidatą ir rinktis kitą iš siūlomų kandidatų; vienas taškas, jei vykdomosios valdžios institucijos ar parlamentas neprivalo nurodyti priežasčių, kodėl neskyrė kandidato į teisėjus; du taškai, jei vykdomosios valdžios institucija gali atmesti kandidatą ir rinktis bet kurį kitą kandidatą; du taškai, jei kandidato neskyrimo atveju neatliekama teisminės peržiūros. Išskyrus tas valstybes nares, kuriose pirmosios instancijos teismų teisėjus skiria teismų taryba, taip pat išskyrus Latviją ir Slovėniją, kuriose juos skiria parlamentas, visose kitose valstybėse narėse, kurios parodytos šioje diagramoje, pirmosios instancijos teismų teisėjus skiria vykdomosios valdžios institucijos. DE: nėra duomenų. Žr. paaiškinimus po 61 diagramos. IE: vyriausybė gali paskirti teisėju asmenį, kuris nėra įtrauktas į Patariamosios teisėjų paskyrimų tarybos atsiųstą sąrašą, tačiau praktiškai to nedaro. Teisėją galutinai skiria prezidentas, kuris negali nesutikti to padaryti. Vyriausybė neprivalo nepaskirtam kandidatui nurodyti priežasčių, kodėl ji nerekomendavo prezidentui to kandidato skirti teisėju. Nėra jokios apeliacijos ar peržiūros procedūros po vyriausybės sprendimo nerekomenduoti tam tikro kandidato prezidentui arba patarti jam skirti į pareigas konkretų kandidatą. EL: teisėją galutinai skiria prezidentas, kuris negali nesutikti to padaryti. ES: pirmosios instancijos teismų teisėjus siūlo skirti Teismų taryba, o juos oficialiai skiria valstybės vadovas (karalius) karališkuoju dekretu. Ministro pirmininko kanceliarija yra atsakinga už šio karališkojo dekreto parengimą ir pateikimą karaliui ir teisingumo ministrui. Teisingumo ministras privalo patvirtinti šį karališkąjį dekretą, tačiau nei karalius, nei šis ministras neturi jokios galios prieštarauti Teismų tarybos sprendimui ir privalo pasirašyti karališkąjį dekretą. LT: prezidentas negali skirti teisėjo be Teisėjų tarybos rekomendacijos. Jei Teisėjų taryba pateikia prezidentui teigiamą rekomendaciją, prezidentas gali savo nuožiūra priimti galutinį sprendimą. Jei Teisėjų taryba prezidentui pateikia neigiamą rekomendaciją, prezidentas privalo priimti galutinį sprendimą vadovaudamasis ta rekomendacija. LU: teisiškai privalomų nuostatų tuo klausimu nėra, tačiau teisėjus skirianti institucija iki šiol dar nė karto neatmetė teisėjo kandidatūros, kurią pasiūlė Teisininkų praktikantų įdarbinimo ir mokymo komisija (Commission du recrutement et de la formation des attaches de justice). AT: pagal Konstituciją teismų pasiūlymai dėl teisėjų kandidatūrų neturi privalomos galios, tačiau pagal visuotinai įprastą praktiką skiriami tik atitinkamų teismų pasiūlyti kandidatai. PL: prezidento sprendimo negalima apskųsti Aukščiausiajam Teismui. RO: prezidentas gali tik vieną kartą nesutikti su vyresniojo teisėjo ar prokuroro paskyrimu. Šis pagrįstas nesutikimas nusiunčiamas Aukščiausiajai magistratų tarybai. SK: prezidentas galėtų nesutikti tam tikro kandidato skirti teisėju, tačiau tokių atvejų dar nėra buvę. FI: jei prezidentas neskiria pasiūlyto kandidato į teisėjus, jis negali rinktis kito kandidato, tačiau gali vieną kartą atidėti tą paskyrimą, kad jam būtų geriau pasirengta. SE: jei vyriausybė nori teisėju skirti kandidatą, kurio kandidatūros nepateikė teisėjus siūlanti taryba, ji yra teisiškai įpareigota prašyti šios tarybos pateikti naują nuomonę dėl to kito kandidato. UK (EN ir WL) ir UK (NI): nurodytas teisėjus skirianti valdžios institucija yra lordas kancleris (Jungtinės Karalystės teisingumo ministras), kuris rekomenduoja kandidatą į teisėjus, o jį oficialiai paskiria karalienė. UK (SC): nurodyta teisėjus skirianti valdžios institucija yra Škotijos pirmasis ministras, kuris rekomenduoja kandidatą į teisėjus, o jį oficialiai paskiria karalienė. Jeigu Škotijos pirmasis ministras atmeta kandidatūrą į teisėjus, siūlančioji institucija (Škotijos teisėjų paskyrimų taryba) pirmajam ministrui gali vėl teikti šį kandidatą į teisėjus. Tuo atveju, jei nepaskirtas kandidatas mano, kad per tą procedūrą padaryta kokių nors pažeidimų arba kad nebuvo racionaliai pagrįsta vertinančios tarybos rekomendacija pagal 2008 m. Škotijos įstatymo dėl teismų sistemos ir teismų 19 straipsnio 3 dalį ar ministro pirmininko sprendimas dėl to, kieno kandidatūrą reikėtų pateikti, pagal 19 straipsnio 5 dalį, tas asmuo galėtų pateikti peticiją dėl teisminės peržiūros Aukščiausiajame civilinių bylų teisme (Court of Session).

63 ir 64 diagramose parodyta teisėjų atleidimo iš pareigų tvarka. Jose neatsižvelgta į tą atvejį, kai teisėjai atleidžiami todėl, kad priverstinai išleidžiami į pensiją po pensinio amžiaus paankstinimo.

63 diagrama. Pirmosios ir antrosios instancijų teismų teisėjų atleidimas (*) ( 16 )

(*) Valstybės narės šioje diagramoje išvardytos jų geografinių pavadinimų (originalo kalba) abėcėlės tvarka. Stulpelių aukštis nebūtinai rodo apsaugos priemonių veiksmingumą. Iš duomenų matyti, kiek teisėjų 2016 m. atleido konkreti institucija ir kiek teisėjų savo atleidimą apskundė (jei nėra jokio skaičiaus, tai reiškia, kad neturima duomenų). „Pasiūlymas“ apima ir drausminių procedūrų pradėjimą. Kai kuriose šalyse vykdomosios valdžios institucijos pagal teisės aktus ar praktiką privalo įvykdyti teismų tarybos pasiūlymą atleisti teisėją (pvz., ES ir LT). UK (EN ir WL): nebuvo atleista nė vieno visą darbo laiką dirbančio atlyginimą gaunančio teisėjo. Atleisti keturi ne visą darbo laiką (pagal įkainius) dirbę teismų ir specialios jurisdikcijos teismų teisėjai, taip pat penkiolika ne už atlyginimą dirbusių taikos teisėjų.

64 diagrama. Teisėjų atleidimas: vykdomosios valdžios institucijų ir parlamento kompetencija (*) ( 17 ) 

(*) Valstybės narės šioje diagramoje išvardytos jų geografinių pavadinimų (originalo kalba) abėcėlės tvarka. Diagramoje parodyta nacionalinių sistemų padėtis 2017 m. gruodžio mėn. EE: diagramoje parodyta Teisėjų drausmės komiteto kompetencija atleisti teisėjus. Aukščiausiasis Teismas „en banc“ (visi teisėjai) taip pat gali pateikti prezidentui pasiūlymą atleisti teisėją iš pareigų. Dėl šio prezidento sprendimo gali būti atliekama teisminė peržiūra. SI: diagramoje parodyta Drausmės teismo kompetencija nuspręsti dėl drausminių sankcijų ir Teismų tarybos kompetencija įvertinti, kad teisėjas yra „netinkamas teisminei tarnybai“. Jeigu teisėjas, piktnaudžiaudamas teisėjo pareigomis, padaro nusikalstamą veiką, Teismų taryba apie tai praneša parlamentui, kuris atleidžia teisėją. UK (EN ir WL): norint pašalinti iš pareigų vyresniuosius teisėjus (aukštųjų teismų ir aukštesnio rango teisėjus), papildomai reikia pateikti pareiškimą karalienei: jį pateikia abu parlamento rūmai, remdamiesi lordo kanclerio rekomendacija, po Teisėjų elgesio tyrimų tarnybos atlikto tyrimo. UK (NL): teisėjo pareigas einantis pareigūnas (įskaitant teismų pirmininkus) gali būti laikinai nušalintas ar pašalintas iš pareigų tik po specialaus įstatymų nustatyto teismo posėdžio pagal 2002 m. Šiaurės Airijos teisingumo įstatymo (su pakeitimais) 7 ir 8 skirsnius. Ministras pirmininkas gali laikinai nušalinti nuo pareigų lordą apeliacinio teismo teisėją arba aukštojo teismo teisėją, gavęs lordo vyriausiojo teisėjo sutikimą, kai ministras pirmininkas ir lordas kancleris svarsto galimybę dėl to pateikti pareiškimą karalienei. Visus kitus teisėjo pareigas einančius asmenis gali laikinai nušalinti lordas vyriausiasis teisėjas, kai tai rekomenduoja specialus pagal įstatymus sudarytas teismas. UK (SC): Aukščiausiojo civilinių bylų teismo (Court of Session) teisėją ir Škotijos žemės teismo pirmininką gali pašalinti iš pareigų tik karalienė, remdamasi Škotijos pirmojo ministro rekomendacija. Pirmasis ministras tokią rekomendaciją pateikia vieninteliu atveju – jei Škotijos parlamentas, remdamasis pirmojo ministro pasiūlymu, nusprendžia, kad tokią rekomendaciją reikėtų pateikti, o tuo atveju, kai atitinkamas asmuo yra lordas teismo pirmininkas arba antro aukščiausio rango teisėjas (Lord Justice Clerk), – Škotijos pirmasis ministras dėl to pasitaria su ministru pirmininku.

Teismų pirmininkai yra teisėjai, taigi teisminių institucijų nariai. Atlikdami savo užduotis (kurios yra skirtingos įvairiose valstybėse narėse) teismų pirmininkai užtikrina teismų ir teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą. Pagal Europos standartus, visų pirma Europos teisėjų konsultacinės tarybos (CCJE) nuomonę Nr. 19 (2016 m.) dėl teismų pirmininkų vaidmens, teismų pirmininkų skyrimo procedūros turėtų vykti ta pačia tvarka kaip ir teisėjų atrankos bei paskyrimo procedūros, įskaitant kandidatų vertinimo procesą ir dalyvaujančią įstaigą, įgaliotą išrinkti ir (arba) paskirti teisėjus, pagal 2010 m. rekomendacijoje nustatytus standartus ( 18 ). Teismų pirmininkų atrankos ir paskyrimo sistema paprastai turėtų apimti konkursinį atrankos procesą, remiantis atviru kvietimu, kad paraiškas teiktų kandidatai, atitinkantys teisės aktų iš anksto nustatytas sąlygas ( 19 ).

Pagal Europos standartus reikalaujama, kad apsaugos priemonės, pagal kurias negalima pašalinti teisėjo iš pareigų, būtų taip pat taikomos teismo pirmininko pareigoms, kad teismų pirmininkų atleidimo nesibaigus kadencijai procedūra būtų skaidri, kad nebūtų visiškai jokios politinės įtakos rizikos, taip pat reikėtų vengti teisingumo ministerijos dalyvavimo šiame procese ( 20 ).



65 diagrama. Teismų pirmininkų skyrimas ir atleidimas (*) ( 21 ) 

(*) Valstybės narės šioje diagramoje išvardytos jų geografinių pavadinimų (originalo kalba) abėcėlės tvarka. Simbolis [O] reiškia, kad parlamentas atleidžia (IE ir MT) arba pasiūlo atleisti (IE ir UK (SC)) teismų pirmininkus. Diagramoje parodyta nacionalinių sistemų padėtis 2017 m. gruodžio mėn. DK, DE, IE, AT ir UK: teismo pirmininko negalima atleisti tik iš teismo pirmininko pareigų – jo atleidimas visada yra atleidimas ir iš teisėjo pareigų. CZ: diagramoje parodyta esama tvarka dėl apygardų teismų, regioninių teismų ir aukštųjų teismų pirmininkų bei pirmininkų pavaduotojų. DE: teismų pirmininkų skyrimo tvarka yra skirtinga įvairiose federalinėse žemėse. ES: nors teismų pirmininkai oficialiai skiriami karališkuoju dekretu, kurį pasirašo karalius (kaip valstybės vadovas) ir teisingumo ministras, nei karalius, nei šis ministras negali prieštarauti privalomą galią turinčiam pasiūlymui dėl teismo pirmininko paskyrimo, kurį pateikia Teismų taryba. LT: parlamentas skiria Apeliacinio teismo teisėjus (pirmininkus). HU: diagramoje parodytas apygardų teismų, darbo teismų ir administracinių teismų pirmininkų skyrimas – juos skiria regioninių teismų pirmininkai. Nacionalinės teismų tarnybos pirmininkas skiria regioninių teismų pirmininkus ir regioninių apeliacinių teismų pirmininkus. AT: diagramoje parodytas apygardų teismų pirmininkų (Bezirksgerichte) skyrimas. Federacijos prezidentas, kuris pagal įstatymus skiria teismų pirmininkus remdamasis teisingumo ministro rekomendacija, praktiškai perleido šią teisę skirti apygardų teismų pirmininkus teisingumo ministrui, kuris savo ruožtu įgaliojimus dėl jų skyrimo perleido aukštesniųjų regioninių teismų pirmininkams. Aukštesniųjų regioninių teismų pirmininkus skiria vyriausybė.

– Apsaugos priemonės skiriant teismų tarybų narius

Teismų tarybos yra labai svarbios įstaigos užtikrinant nepriklausomą teisingumą. Įtvirtintais Europos standartais, ypač 2010 m. rekomendacija, nustatyta, kad „ne mažiau kaip pusę [teismų tarybų] narių turėtų sudaryti teisėjai, išrinkti savo kolegų iš visų lygių teismų, paisant pliuralizmo pačioje teismų sistemoje“ ( 22 ). Valstybės narės pačios nustato savo teisingumo sistemų santvarką ir nusprendžia, ar reikia įsteigti teisėjų tarybą, ar ne. Tačiau jei valstybėje narėje yra įsteigta teisėjų taryba, šios tarybos nepriklausomumas turi būti užtikrinamas pagal Europos standartus.

66 diagrama. Teismų tarybų narių teisėjų skyrimas: teisminių institucijų dalyvavimas (*) ( 23 ) 

(*) Valstybės narės šioje diagramoje išvardytos jų geografinių pavadinimų (originalo kalba) abėcėlės tvarka. Diagramoje parodyta nacionalinių sistemų padėtis 2017 m. gruodžio mėn. DK: Teismų tarybos nariai teisėjai yra renkami teisėjų. Visus narius oficialiai skiria teisingumo ministras. EL: Teismų tarybos nariai teisėjai išrenkami burtų keliu. ES: Teismų tarybos narius teisėjus skiria parlamentas – pati taryba pateikia parlamentui kandidatų, kurių kandidatūroms pritarė teisėjų asociacija arba 25 teisėjai, sąrašą. NL: Teismų tarybos narius teisėjus išrenka teisminės institucijos ir jie skiriami pačios tarybos pasiūlymu, remiantis, be kita ko, atrankos komiteto (sudaryto daugiausia iš teisėjų ir teismų darbuotojų) rekomendacija. Visi Teismų tarybos nariai oficialiai skiriami karališkuoju dekretu – administraciniu aktu, kuriuo nepaliekama jokios diskrecijos vykdomosios valdžios institucijoms. PL: teisėjų kandidatūras į Teismų tarybos narius siūlo iš bent 2 000 piliečių arba 25 teisėjų sudarytos grupės. Šios atstovų grupės iš pasiūlytų kandidatų išrenka daugiausia iki devynių kandidatų, iš kurių parlamento (Seimo) žemesniųjų rūmų komitetas sudaro galutinį 15 kandidatų sąrašą; juos paskiria Seimas. RO: Teismų tarybos narių teisėjų rinkimų kampaniją ir pačius rinkimus organizuoja Aukščiausioji magistratų taryba. Kai tik patvirtinama, kad parengtas galutinis išrinktų narių teisėjų sąrašas, senatas patvirtina jį visą („en bloc“). Senatas gali atsisakyti patvirtinti šį sąrašą tik jei nustatoma įstatymų pažeidimų per tarybos narių rinkimo procedūrą ir tik jei tas pažeidimas turi įtakos rinkimų rezultatui. Senatas neturi diskrecijos dėl kandidatų pasirinkimo. UK: Teismų tarybos nariai teisėjai yra renkami teisėjų.

– Apsaugos priemonės dėl prokuratūros darbo

Prokuratūra atlieka svarbų vaidmenį baudžiamosios teisenos sistemoje, taip pat bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose. Tinkamai veikianti prokuratūra yra svarbi kovai su pinigų plovimu ir korupcija. Teisminio bendradarbiavimo tikslais prokuratūrą galima laikyti už baudžiamosios teisenos vykdymą atsakinga valstybės narės institucija ( 24 ).

Prokuratūrų darbas visoje ES organizuojamas įvairiai ir nėra vienodo modelio visose valstybėse narėse, tačiau yra paplitusi tendencija siekti labiau nepriklausomos, o ne pavaldžios ar susietos su vykdomąja valdžia prokuratūros ( 25 ). Kad ir koks būtų nacionalinės teisingumo sistemos modelis arba teisės tradicija, kuria ji pagrįsta, pagal Europos standartus valstybės narės privalo imtis veiksmingų priemonių užtikrinti, kad prokurorai galėtų vykdyti savo profesines pareigas ir užduotis, už kurias yra atsakingi, tinkamomis teisinėmis ir organizacinėmis sąlygomis ( 26 ) ir be nepagrįsto kišimosi į jų darbą ( 27 ). Ypač kai vyriausybė duoda bendro pobūdžio nurodymą, pavyzdžiui, dėl kovos su nusikalstamumu politikos, tokie nurodymai turi būti išdėstomi raštu ir tinkamai paviešinami ( 28 ). Kai vyriausybė turi galią nurodyti pradėti baudžiamąjį persekiojimą konkrečioje byloje, kartu su tokiais nurodymais turi būti suteiktos atitinkamos garantijos ( 29 ). Suinteresuotosios šalys (įskaitant nusikaltimų aukas) turėtų turėti galimybę apskųsti prokuroro sprendimą nepradėti baudžiamojo persekiojimo ( 30 ).

67 diagramoje apžvelgiami tam tikri prokuratūrų darbo organizavimo aspektai. Šioje diagramoje parodyta, kas turi prokuratūrų valdymo įgaliojimus, kaip antai įgaliojimą spręsti dėl drausminės priemonės taikymo prokurorui, įgaliojimą perkelti prokurorus į kitas pareigas be jų sutikimo, įgaliojimą vertinti prokuroro darbą ir paaukštinti jį tarnyboje, taip pat kitus kontrolės įgaliojimus. Diagramoje parodytos valdžios institucijos, įgaliotos valdyti prokuratūrą: i) tik generalinis prokuroras; ii) generalinis prokuroras, turintis bendrus įgaliojimus kartu su teismų taryba ar prokuratūros taryba; iii) teisingumo ministerija, dalyvaujanti prokuratūros valdyme. Diagramoje taip pat parodyta, ar vykdomoji valdžia arba parlamentas gali teikti bendrų gairių dėl kovos su nusikalstamumu politikos ar nurodymų dėl baudžiamojo persekiojimo konkrečiose bylose. Diagramoje neparodyta, kokia tvarka yra nustatyta dėl vidinio prokurorų nepriklausomumo nuo generalinio prokuroro. 67 diagramoje apžvelgti tik kai kurie faktiniai prokuratūrų darbo organizavimo aspektai, joje nevertinamas jų darbo veiksmingumas – tuo tikslu reikėtų atlikti konkrečios šalies vertinimą ( 31 ).

67 diagrama. Prokuratūrų darbo organizavimas (*) (šaltinis – Europos Komisija ir Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupė)

(*) Valstybės narės šioje diagramoje išvardytos jų geografinių pavadinimų (originalo kalba) abėcėlės tvarka. BE: teisingumo ministras teikia nurodymus dėl baudžiamojo persekiojimo ir kovos su nusikalstamumu politikos, remdamasis Generalinių prokurorų tarybos rekomendacijomis. BG: teisingumo ministras gali siūlyti skirti, paaukštinti, pažeminti tarnyboje, perkelti ir atleisti iš pareigų prokurorus. CZ: teisingumo ministras turi kompetenciją spręsti dėl prokurorų paaukštinimo. DK: teisingumo ministerija turi kompetenciją spręsti dėl prokurorų paaukštinimo ir jiems skirtų drausminių priemonių taikymo. FR: teisingumo ministras turi kompetenciją spręsti dėl drausminių priemonių taikymo prokurorams, gavęs Aukščiausiosios magistratų tarybos nuomonę. CY: generalinį prokurorą iš pareigų atleidžia Teismų taryba. LT: parlamentas (Seimas) nustato prokuratūros darbo prioritetus ir atlieka neprocedūrinių veiksmų parlamentinį tikrinimą. LU: teisingumo ministras gali nurodyti prokuratūroms vykdyti baudžiamąjį persekiojimą konkrečioje byloje (tačiau negali įsakyti baudžiamojo persekiojimo nevykdyti). Vis dėlto tokių nurodymų nėra duota jau daugiau kaip 20 metų. Teisingumo ministras nėra teisiškai įpareigotas tartis su prokuroru ar prašyti generalinės prokuratūros pateikti nuomonę dėl tokio nurodymo. Didysis hercogas, kaip valstybės vadovas, turi kompetenciją spręsti dėl prokurorų paaukštinimo. NL: teisingumo ministras gali nurodyti prokuratūroms vykdyti arba nevykdyti baudžiamąjį persekiojimą tam tikroje byloje, tačiau prieš tai turi gauti raštu išdėstytą pagrįstą generalinės prokuratūros (College van procureurs-generaal) nuomonę dėl siūlomų nurodymų. Vis dėlto iki šiol yra buvęs tik vienas toks atvejis prieš daugiau kaip dvidešimt metų. Teisingumo ministras yra kompetentingas spręsti dėl tam tikrų drausminių priemonių taikymo prokurorams. AT: teisingumo ministras bet kokius nurodymus pavaldiems prokurorams turi pateikti patariamajai tarybai (Weisungsrat), kad galėtų su ja pasikonsultuoti. PL: generalinis prokuroras, kuris taip pat yra teisingumo ministras, turi kompetenciją nuspręsti dėl prokurorų paaukštinimo. PT: parlamentas gali teikti bendras gaires dėl baudžiamojo persekiojimo politikos. RO: teisingumo ministro turimi valdymo įgaliojimai apima tikrinimą, ar efektyviai valdomas prokurorų darbas, kaip prokurorai vykdo savo įgaliojimus ir kokie yra jų ryšiai su bylų šalimis ir kitais asmenimis. Šie kontrolės įgaliojimai negali apimti priemonių, kurių imasi prokurorai, ar jų priimamų sprendimų tikrinimo. Kai teisingumo ministras mano, kad to reikia, jis savo iniciatyva arba Aukščiausiosios magistratų tarybos prašymu naudojasi savo įgaliojimais kontroliuoti prokuratūras per prokurorus, paskirtus Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo prokuratūros generalinio prokuroro, arba, kitais atvejais, paskirtus Nacionalinio kovos su korupcija direktorato vyriausiojo prokuroro, Organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo tyrimų direktorato vyriausiojo prokuroro ar teisingumo ministro. Teisingumo ministras gali prašyti informacijos apie prokuratūrų veiklą ir gali raštu pateikti gairių dėl nusikaltimų prevencijos ir kontrolės. SK: kaip parodyta šioje diagramoje, Prokuratūros tarybos įgaliojimai neapima tiesioginio prokuratūros valdymo. SE: vyriausybė gali teikti bendras gaires dėl baudžiamojo persekiojimo politikos.

– Aukščiausiųjų teismų teisminė veikla

Aukščiausieji nacionaliniai teismai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pagarbą teismų nepriklausomumui su teisėjais susijusiomis aplinkybėmis. Bendradarbiaudama su ES valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija („ACA-Europe“) ir ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu (NPSJC) Komisija parengė klausimyną, į kurio klausimus atsakė aukščiausiųjų teismų ir aukščiausiųjų administracinių teismų atstovai.

68 diagramoje apžvelgiami šių teismų įgaliojimai ir teisminė veikla tam tikromis su teisėjais susijusiomis aplinkybėmis, kai gali kilti grėsmė teismų nepriklausomumui. Kai turima duomenų, pateikti skaičiai rodo, kiek tokių bylų nagrinėta aukščiausiuosiuose teismuose nuo 2012 iki 2017 m. (arba ir anksčiau, kai tai buvo precedentinės bylos).

68 diagrama. Aukščiausiųjų teismų įgaliojimai ir teisminė veikla su teisėjais susijusiomis aplinkybėmis (*) (šaltinis – Europos Komisija kartu su „ACA-Europe“ ir NPSJC)

(*) Valstybės narės šioje diagramoje išvardytos jų geografinių pavadinimų (originalo kalba) abėcėlės tvarka. Drausminės priemonės, kurių gali būti imamasi dėl teisėjo, apima ir prevencines priemones. Į apeliacinius skundus, pateiktus dėl atitinkamo teisėjo priimto sprendimo, neatsižvelgiama, net jei juose suabejota teismo nepriklausomumu ar nešališkumu. Teismų instancijos, dalyvavusios tokioje teisminėje veikloje nuo 2012 iki 2017 m. ir ankstesnėse precedentinėse bylose (teismų, su kuriais susijusi šioje diagramoje parodyta teismų praktika, pavadinimai paryškinti; jei nenurodyta jokio skaičiaus, tai reiškia, kad negauta duomenų apie jokias bylas): BE: Conseil d’Etat (Valstybės Taryba). BG: Върховен административен съд (Aukščiausiasis administracinis teismas). CZ: Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas). DK: Højesteret (Aukščiausiasis Teismas). DE: Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas), Dienstgerichte (tarnautojų teismai), Bundesverfassungsgericht (Federalinis konstitucinis teismas), federalinis atitinkamos jurisdikcijos teismas. EE: Riikohus (Aukščiausiasis Teismas). IE: Chúirt Uachtarach (Aukščiausiasis Teismas). EL: Συμβούλιο της Επικρατείας (Valstybės Taryba), atitinkamo teisėjo kolegija. ES: Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas), (specialioji) atitinkamo teismo kolegija. FR: Conseil d’Etat (Valstybės Taryba), Cour the Cassation (Aukščiausiasis Teismas), pirmasis apeliacinio teismo pirmininkas. HR: Vrhovni sud (Aukščiausiasis Teismas), Ustavni Sud (Konstitucinis Teismas), konkretaus aukštesniojo teismo pirmininkas, teismo pirmininkas. IT: Consiglio de Stato (Valstybės Taryba), Corte Suprema di Cassazione (Aukščiausiasis Teismas). CY: sprendimus šiomis aplinkybėmis priima Aukščiausioji teismų taryba, kurią sudaro Aukščiausiojo teismo teisėjai; Aukščiausiosios teismų tarybos sprendimų teisminė peržiūra neatliekama. LV: Augstākā tiesa (Aukščiausiasis Teismas), Disciplinārtiesa (drausmės teismas), aukštesnysis administracinis teismas. LT: Vyriausiasis administracinis teismas, Aukščiausiasis Teismas. LU: Cour administrative (Administracinis teismas), Cour de Cassation (Aukščiausiasis Teismas). HU: Fővárosi Törvényszék (Budapešto regiono teismas), szolgálati bíróságok (tarnautojų teismai), kita to paties teismo teisėjų kolegija. MT: Apeliacinis teismas, Konstitucinis Teismas. NL: Hoge Raad (Aukščiausiasis Teismas) Centrale Raad van Beroep (aukščiausiasis administracinis socialinių bylų teismas), Raad van State (Valstybės Taryba). AT: Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas), Personalsenat (aukštesniojo teismo speciali vertinimo taryba), Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas). PL: Naczelny Sąd Administracyjny (Aukščiausiasis administracinis teismas), kita to paties teismo teisėjų kolegija, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas); skundų dėl įtarimų, kad teisėjams trūksta nešališkumo, skaičius atitinka bendrą skundų dėl atmestų prašymų nušalinti teisėjus nuo konkrečių bylų nagrinėjimo administraciniuose teismuose skaičių. PT: Supremo Tribunal Administrativo (Aukščiausiasis administracinis teismas), Supremo Tribunal de Justiça (Aukščiausiasis Teismas). RO: Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Teismas). SI: Vrhovno sodišče (Aukščiausiasis Teismas), teismo pirmininkas. SK: Najvyšší súd (Aukščiausiasis Teismas), Ústavný súd (Konstitucinis Teismas). FI: korkein hallinto-oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas), korkein oikeus (Aukščiausiasis Teismas). SE: Arbetsdomstolen (Darbo teismas), tingsrätt (apygardos teismas), Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas), Högsta förvaltningsdomstolen (Aukščiausiasis administracinis teismas). UK: Aukščiausiasis Teismas.

3.3.3. Išvados dėl teismų nepriklausomumo

Teismų nepriklausomumas yra vienas iš veiksmingos teisingumo sistemos pagrindų, jis yra būtinas užtikrinant teisinės valstybės principo laikymąsi, teismo procesų teisingumą ir piliečių bei įmonių pasitikėjimą teisės sistema, todėl vykdant bet kokią teisingumo sistemos reformą turėtų būti laikomasi teisinės valstybės principo ir Europos teismų nepriklausomumo standartų. Rezultatų suvestinėje pristatomos tendencijos, susijusios su teismų nepriklausomumo vertinimu, ir apžvelgta vykdomosios valdžios institucijų kompetencija bei įtaka tokiomis aplinkybėmis, kai gali kilti pavojus teismų nepriklausomumui.

·2018 m. rezultatų suvestinėje apžvelgti nepriklausomumo vertinimo pokyčiai, apie kuriuos sužinota iš piliečių („Eurobarometro“), įmonių („Eurobarometro“ ir Pasaulio ekonomikos forumo) ir teisėjų (ENCJ) apklausų:

-paprastai visų apklausų rezultatai būna panašūs, visų pirma tai pasakytina apie valstybes nares, kuriose teismų nepriklausomumas vertinamas prasčiausiai ir geriausiai;

-iš šeštą kartą atliktos Pasaulio ekonomikos forumo apklausos (59 diagrama) matyti, kad maždaug dviejuose trečdaliuose valstybių narių įmonės ėmė nepriklausomumą vertinti geriau arba jį vertina taip pat, palyginti su praėjusiais metais ir su visu laikotarpiu nuo 2010 m. Palyginti su 2010 m., pagerėjo padėtis keliose valstybėse narėse, kuriose nepriklausomumas vertinamas prastai;

-iš priežasčių, kodėl teismų ir teisėjų nepriklausomumas laikomas nepakankamu, dažniausiai minėtas vyriausybės ir politikų kišimasis arba spaudimas, kiek rečiau – dėl ekonominių ar kitų konkrečių interesų daromas spaudimas. Abi šios priežastys tebėra svarbios keliose valstybėse narėse, kuriose nepriklausomumas vertinamas labai prastai (55 ir 57 diagramos);

-iš priežasčių, dėl kurių teismų ir teisėjų nepriklausomumas vertinamas gerai, beveik keturi penktadaliai įmonių ir piliečių (atitinkamai 38 proc. ir 44 proc. visų respondentų) paminėjo garantijas, kurių teikia teisėjų statusas ir pareigos.

·2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje apžvelgta teisminių institucijų, vykdomosios valdžios institucijų ir parlamento kompetencija skirti ir atleisti teisėjus, teismų pirmininkus, išrinkti teismų tarybų narius teisėjus ir valdyti kai kuriuos organizacinius prokuratūrų darbo aspektus:

-61–64 diagramose parodyta teisminių institucijų, vykdomosios valdžios institucijų ir parlamento kompetencija skirti ir atleisti teisėjus. Daugumoje valstybių narių veikia stabdžių ir atsvarų sistema, o kandidatus skirti į teisėjus siūlo nepriklausoma įstaiga. Dėl šios priežasties tose valstybėse narėse, kuriose yra įsteigta teismų taryba, būtina užtikrinti jos nepriklausomumą pagal Europos standartus;

-65 diagramoje parodyta teisminių institucijų, vykdomosios valdžios institucijų ir parlamento kompetencija skirti ir atleisti teismų pirmininkus. Daugumoje valstybių narių yra nustatyta tvirtų garantijų dėl teismų pirmininkų skyrimo ir atleidimo. Tik keliose valstybėse narėse vykdomoji valdžia turi didelę įtaką skiriant ir atleidžiant teismų pirmininkus;

-66 diagramoje parodytas teisminių institucijų dalyvavimas skiriant teismų tarybos narius teisėjus. Valstybės narės pačios nustato savo teisingumo sistemų santvarką ir sprendžia, ar įsteigti teisėjų tarybą, ar ne. Tačiau kai valstybėje narėje yra įsteigta teisėjų taryba, šios tarybos nepriklausomumas turi būti užtikrinamas pagal Europos standartus. Beveik visose valstybėse narėse šių tarybų narius teisėjus siūlo ir išrenka arba atrenka teisėjai;

-67 diagramoje pirmą karta parodyti kai kurie prokuratūrų darbo organizavimo aspektai;

-aukščiausieji nacionaliniai teismai atlieka labai svarbų pagrindinį vaidmenį užtikrinant teismų nepriklausomumą. 68 diagramoje pirmą kartą parodyti aukščiausiųjų teismų įgaliojimai ir teisminė veikla tam tikromis su teisėjais susijusiomis aplinkybėmis, kai gali kilti grėsmė jų nepriklausomumui. Kai kuriose valstybėse narėse per praėjusius penkerius metus vykdyta daug teisminės veiklos šiose srityse.

   4.    IŠVADOS

Šioje šeštojoje ES teisingumo rezultatų suvestinėje aiškiau parodytos nacionalinių teisingumo sistemų veikimo tendencijos: kelios valstybės narės parodė savo ryžtą imtis teisingumo reformų ir sėkmingai toliau didino savo teisingumo sistemų veiksmingumą. Vis dėlto tebėra problemų, susijusių ne tik su teisingumo sistemų veikimu, bet ir su kai kurių valstybėse narėse vykdomų reformų turiniu. Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti, kad bet kokia teisingumo reforma atitiktų teisinės valstybės principą ir būtų laikomasi Europos teismų nepriklausomumo standartų.

(1)       http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:12012P/TXT&from=LT
(2)      2018 m. sausio 15–16 d. atlikta „Eurobarometro“ apklausa FL461, atsakymai į klausimą „Iš to, ką žinote, kaip įvertintumėte teisingumo sistemą (savo šalyje), kiek tai susiję su teismų ir teisėjų nepriklausomumu? Ar teigtumėte, kad jie visiškai nepriklausomi, pakankamai nepriklausomi, iš dalies priklausomi ar visiškai priklausomi?“ https://ec.europa.eu/info/strategy/justice-and-fundamental-rights/effective-justice/eu-justice-scoreboard_en
(3)      „Eurobarometro“ apklausa FL461, atsakymai į klausimą „Ar galėtumėte nurodyti, kiek svarbi kiekviena iš toliau nurodytų priežasčių, kuria pagrindžiate teisingumo sistemos (savo šalyje) nepriklausomumo vertinimą: labai svarbi, iš dalies svarbi, nesvarbi, visiškai nesvarbi?“.
(4)      2018 m. sausio 15–24 d. atlikta „Eurobarometro“ apklausa FL462, atsakymai į klausimą „Iš to, ką žinote, kaip įvertintumėte teisingumo sistemą (savo šalyje), kiek tai susiję su teismų ir teisėjų nepriklausomumu? Ar teigtumėte, kad jie visiškai nepriklausomi, pakankamai nepriklausomi, iš dalies priklausomi ar visiškai priklausomi?“ https://ec.europa.eu/info/strategy/justice-and-fundamental-rights/effective-justice/eu-justice-scoreboard_en
(5)      „Eurobarometro“ apklausa FL462, atsakymai į klausimą „Ar galėtumėte nurodyti, kiek svarbi kiekviena iš toliau nurodytų priežasčių, kuria pagrindžiate teisingumo sistemos (savo šalyje) nepriklausomumo vertinimą: labai svarbi, iš dalies svarbi, nesvarbi, visiškai nesvarbi?“.
(6)    Šis Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) rodiklis pagrįstas apklausos respondentų atsakymais į klausimą „Kiek jūsų šalies teismų sistema yra nepriklausoma nuo valdžios, asmenų ar įmonių įtakos? (1 – visiškai priklausoma, 7 – visiškai nepriklausoma)“. Atsakymus į apklausą pateikė visų atitinkamų valstybių narių pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose (žemės ūkio, gamybos pramonės, ne gamybos pramonės ir paslaugų) veikiančių įmonių atstovai. Apklausa atliekama įvairiomis formomis, įskaitant tiesioginius pokalbius ar pokalbius telefonu su įmonių vadovais, paštu siunčiamas popieriuje pildomas formas ir apklausas internetu. https://www.weforum.org/reports/the-global-competitiveness-report-2017-2018
(7)    Diagrama sudaryta remiantis per apklausą gautais atsakymais į klausimą „Naudodami vertinimo balus nuo 0 iki 10 (0 reiškia visiškai priklausomas, o 10 – aukščiausias nepriklausomumo laipsnis), įvertinkite, ar kaip teisėjas jaučiatės, ar nesijaučiate visiškai nepriklausomas“. Kai vidutiniai šalių apklausos rezultatai buvo vienodi, jos išdėstytos ES protokoline tvarka. Šioje 2017 m. pabaigoje surengtoje apklausoje iš viso dalyvavo 11 140 teisėjų. Apklausoje nedalyvavo ENCJ šalys narės Graikija, Malta ir Vengrija. Čekijos, Vokietijos, Estijos, Austrijos, Švedijos ir Suomijos teisingumo ministerijos ir teisminės institucijos dalyvauja ENCJ kaip stebėtojos. ENCJ ataskaita pateikta https://www.encj.eu/articles/71 .
(8)      Ministrų Komiteto rekomendacijos CM/Rec(2010)12 valstybėms narėms dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo ir atsakomybės 46 ir 47 punktuose nustatyta, kad sprendimus dėl teisėjų atrankos ir karjeros priimanti institucija turėtų būti nepriklausoma nuo įstatymų vykdomosios ir leidžiamosios valdžios institucijų. Siekiant užtikrinti jos nepriklausomumą, ne mažiau kaip pusė šios institucijos narių turėtų būti savo kolegų išrinkti teisėjai. Tačiau tais atvejais, kai Konstitucijos arba kito teisės akto nuostatose numatyta, kad sprendimus dėl teisėjų atrankos ir karjeros priima valstybės vadovas, vyriausybė arba įstatymų leidžiamoji valdžia, nepriklausoma ir kompetentinga institucija, didžiąja dalimi sudaryta iš teisminių institucijų atstovų (nedarant poveikio teismų taryboms taikomoms taisyklėms, pateikiamoms IV skyriuje), turėtų būti įgaliota teikti rekomendacijas arba reikšti nuomones, kuriomis atitinkama skiriančioji institucija praktiškai vadovautųsi.
(9)    Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec(2010)12 valstybėms narėms dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo ir atsakomybės.
(10)    Diagramos pagrįstos atsakymais į atnaujinto klausimyno, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ, klausimus. Teismų tarybų neturinčių arba ENCJ nepriklausančių valstybių narių (CZ, DE, EE, CY, LU, AT ir FI) atsakymai į atnaujintą klausimyną buvo gauti bendradarbiaujant su ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu.
(11)      Ši diagrama sudaryta remiantis atsakymais į atnaujinto klausimyno, Komisijos parengto glaudžiai bendradarbiaujant su Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupe, klausimus.
(12)      Diagrama pagrįsta atsakymais į klausimyno, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su „ACA-Europe“ ir NPSJC, klausimus.
(13)    Duomenys surinkti naudojantis atnaujintu klausimynu, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ. Teismų tarybų neturinčių arba ENCJ nepriklausančių valstybių narių atsakymai buvo gauti bendradarbiaujant su ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu.
(14)      Minėtos rekomendacijos 44 punkte nurodyta, kad sprendimai dėl teisėjų atrankos ir karjeros turėtų būti priimami remiantis objektyviais įstatymų arba kompetentingų institucijų nustatytais kriterijais. Tokie sprendimai turėtų būti grindžiami nuopelnais, atsižvelgiant į reikiamą kvalifikaciją, įgūdžius ir gebėjimus išnagrinėti bylas taikant teisę ir kartu gerbiant žmogaus orumą. 48 punkte nurodyta, kad neišrinktas kandidatas turėtų turėti teisę apskųsti tą sprendimą arba bent pačią procedūrą, pagal kurią tas sprendimas priimtas.
(15)    Duomenys surinkti naudojantis atnaujintu klausimynu, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ. Teismų tarybų neturinčių arba ENCJ nepriklausančių valstybių narių atsakymai buvo gauti bendradarbiaujant su ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu.
(16)    Duomenys surinkti naudojantis atnaujintu klausimynu, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ. Teismų tarybų neturinčių arba ENCJ nepriklausančių valstybių narių atsakymai buvo gauti bendradarbiaujant su ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu.
(17)    Duomenys surinkti naudojantis atnaujintu klausimynu, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ. Teismų tarybų neturinčių arba ENCJ nepriklausančių valstybių narių atsakymai buvo gauti bendradarbiaujant su ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu.
(18)      Europos teisėjų konsultacinės tarybos (CCJE) nuomonė Nr. 19 (2016 m.) dėl teismų pirmininkų vaidmens, 2016 m. lapkričio 10 d. (2016 m. nuomonė), 38 punktas: https://rm.coe.int/opinion-no-19-on-the-role-of-court-presidents/16806dc2c4 .
(19)      2016 m. nuomonės 38 punktas.
(20)      2016 m. nuomonės 45 ir 47 punktai.
(21)    Duomenys surinkti naudojantis atnaujintu klausimynu, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ. Teismų tarybų neturinčių arba ENCJ nepriklausančių valstybių narių atsakymai buvo gauti bendradarbiaujant su ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu.
(22)      27 punktas; taip pat žr. 2016 m. Europos Tarybos veiksmų plano C dalies ii punktą; CCJE nuomonės Nr. 10 dėl teismų tarybos tarnavimo visuomenei 27 dalį; ENCJ 2010–2011 m. ataskaitos dėl teismų tarybų 2.3 punktą.
(23) Duomenys surinkti naudojantis atnaujintu klausimynu, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ.
(24)      2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Özçelik, C‑453/16 PPU, EU:C:2016:860, 34 punktas.
(25)      CDL-AD(2010)040-e: Ataskaita dėl Europos standartų dėl teismų sistemos nepriklausomumo, II dalis (Prokuratūra), patvirtinta Venecijos komisijos 85-osios plenarinės sesijos metu (2010 m. gruodžio 17–18 d., Venecija), 26 punktas.
(26)      Rekomendacija Rec(2000)19 dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios teisenos sistemoje, Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimta 2000 m. spalio 6 d. (2000 m. rekomendacija), 4 punktas.
(27) 2000 m. rekomendacija, 11 ir 13 punktai.
(28) 2000 m. rekomendacija, 13 punkto c papunktis.
(29) 2000 m. rekomendacija, 13 punkto d papunktis.
(30) 2010 m. rekomendacija, 34 punktas.
(31) Pavyzdžiui, ataskaitos dėl Bulgarijos ir Rumunijos pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą arba per Europos semestrą teikiamos šalių ataskaitos.
Top