EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 05 16

COM(2018) 297 final

KOMISIJOS ATASKAITA

Komisijos ataskaita dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) laikotarpio vidurio vertinimo

{SWD(2018) 192 final}

Pagrindiniai faktai

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) buvo įsteigtas prieš 10 metų siekiant išreikšti solidarumą su darbuotojais, atleistais dėl globalizacijos sukeltų esminių pasaulio prekybos struktūrinių pokyčių, ir teikti jiems paramą. Pirminiu EGF reglamentu (EB) Nr. 1927/2006 nustatyta taikymo sritis 2009 m. išplėsta Reglamentu (EB) Nr. 546/2009, į ją taip pat įtraukiant darbuotojų atleidimą iš darbo dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės. EGF bendrai finansuoja valstybių narių įgyvendinamas priemones, kuriomis siekiama padėti atleistiems darbuotojams iš naujo integruotis į darbo rinką, kai jų atleidimas turi didelį poveikį ekonomikai, o ypač – užimtumo lygiui regione ar sektoriuje. Dabartinio Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 1 (toliau – EGF reglamentas) 6 straipsnio 2 dalyje esančia nukrypti leidžiančia nuostata valstybėms narėms, kuriose aukštas jaunimo nedarbo lygis, iki 2017 m. pabaigos leidžiama į EGF paraiškas įtraukti nedirbančius ir nesimokančius jaunuolius 2 .

Laikotarpio vidurio vertinimo apimtis

Laikydamasi EGF reglamento 20 straipsnio, Komisija atliko šį laikotarpio vidurio vertinimą siekdama įvertinti, kaip ir kokiu mastu įgyvendinami EGF tikslai.

Laikotarpio vidurio vertinimas apima visas 29 EGF paraiškas, kurios buvo pateiktos 2014 m. ir 2015 m 3 . Šios paraiškos, pateiktos 10 skirtingų valstybių narių, yra susijusios su 21 ekonomikos sektoriumi, o per tą laikotarpį daugiausia paraiškų pateikė automobilių pramonės sektorius (keturios paraiškos) ir mažmeninės prekybos sektorius (trys paraiškos). Atsigaunant ekonomikai pateikta mažiau EGF paraiškų, todėl gauta mažiau duomenų, kuriuos buvo galima panaudoti atliekant analizę.

Buvo įvertintas pasiektų rezultatų veiksmingumas, tvarumas, naudingumas, suderinamumas, tinkamumas ir ES pridėtinė vertė. Taip viršyti EGF reglamentu nustatyti reikalavimai įvertinti veiksmingumą ir tvarumą, tačiau sukuriama galimybė atlikti visapusišką vertinimą priemonės ir paraiškos lygmenimis 4 .

Laikotarpio vidurio vertinimas pateikiamas kaip Komisijos tarnybų darbinis dokumentas. Vertinimo Komisijos tarnybų darbinis dokumentas visų pirma grindžiamas 2016 m. gruodžio mėn. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato patvirtintu išorės rangovų vertinimo tyrimu. Papildomi duomenys Komisijos tarnybų darbiniam dokumentui buvo surinkti ir išanalizuoti pasitelkiant ankstesnes ataskaitas, vertinimus ir bendrą EGF valdymo patirtį.

Laikantis EGF reglamento 20 straipsnio 1 dalies a punkto šioje ataskaitoje ES institucijoms ir įstaigoms bei socialiniams partneriams pateikiama pagrindinių rezultatų santrauka. Vertinimo rezultatai taip pat padės parengti būsimą EGF struktūrą ir jo strategines gaires. 

Pagrindinės išvados

Dėl to, kad EGF laikotarpio vidurio vertinimas buvo pateiktas gana anksti, apie šį laikotarpį buvo gauta mažai informacijos ir nedaug patirties pavyzdžių. Be to, gerėjant ekonomikos rodikliams, pateikta mažiau EGF paraiškų, todėl duomenų, kuriais galima naudotis, buvo dar mažiau. Vertinimo rezultatus reikia vertinti atsargiai, nes turimi duomenys nebuvo visiškai patikimi, nepaisant Komisijos pastangų atlikti kuo platesnio masto vertinimą ir surengti kuo platesnio masto konsultacijas.

Kalbant apie organizacijos mokymąsi reikia pasakyti, jog vykdant šį vertinimą įgyta svarbios patirties, kad EFG reglamentu buvo nustatytas pernelyg ankstyvas vertinimo laikas. Reikėtų sudaryti galimybę būsimas iniciatyvas tęsti iki tol, kol vykdant įgyvendinimo ciklą būtų padaryta pakankamai pažangos, kad būtų galima surinkti išsamių duomenų ir atlikti jų analizę, todėl vertinimus reikėtų planuoti remiantis tokiu principu.

Kalbant apie EGF veiksmingumą, palyginti su praėjusiu finansavimo laikotarpiu, padidėjo atleistų darbuotojų reintegracijos į darbo rinką lygis (nuo 49 proc. iki 56 proc.). Vis dėlto remiantis turimais duomenimis galima teigti, kad reintegracijos lygis kiekvienu konkrečiu atveju labai nevienodas ir jį lemia, pvz., konkreti ekonominė padėtis atitinkamoje vietovėje. Todėl nelengva ne tik palyginti reintegracijos lygį atskirų paraiškų atvejais, bet ir nustatyti tinkamą panašių priemonių lyginamąjį pagrindą. Siekiant pašalinti šią kliūtį, labai rekomenduojama, kad valstybės narės kiekvienos paraiškos atveju nustatytų tikslus.

Pagalbos atleistiems darbuotojams mobilizavimą galima pagrįsti įrodant, kad darbuotojų atleidimą sukėlė „globalizacija“ arba „finansų ir ekonomikos krizė“. Vis dėlto EGF reglamente neapibrėžta nė viena iš šių dviejų sąvokų. Apskritai būtų galima manyti, kad nesant apibrėžties gali atsirasti tam tikro lankstumo, bet kartu lieka neaiškių pilkųjų vietų. Tinkamų duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti paraišką, paieška kelia daug iššūkių, todėl valstybės narės dažnai susilaiko nuo paraiškų teikimo. Taip yra ir dėl to, kad dažnai neįmanoma nustatyti ir išskirti svarbiausio veiksnio, dėl kurio buvo pradėtas restruktūrizavimas.

Nukrypti leidžiančią nuostatą galima taikyti tais atvejais, kai atleistų darbuotojų skaičius nesiekia bendrosios 500 darbuotojų ribos, tačiau valstybėms narėms neaišku, kaip įrodyti, kad atleidimas turės didelį poveikį ekonomikai, o ypač – užimtumo lygiui, nes šis poveikis Reglamentu taip pat išsamiau neapibrėžtas. Atrodo, kad labai svarbu aiškiau apibrėžti didelį poveikį, pvz., sukuriant konkrečius rodiklius arba rezultatų lenteles, kuriais naudojantis būtų galima lengviau atlikti poveikio analizę.

Taikymo ir įgyvendinimo etapais atsirandantis nacionalinių valdžios institucijų administracinių ir finansinių pajėgumų trūkumas yra dar viena kliūtis, kurią valstybės narės svarsto priimdamos sprendimą, ar teikti paraišką. Šios problemos visų pirma susijusios su tuo, kad nėra galimybių bendrai finansuoti suteiktą paramą ir tuo, kad su EGF dirbančiose institucijose trūksta darbuotojų. Ši problema itin aktuali atvejais, kai neturima naudojimosi EGF fondais arba apskritai restruktūrizavimo paramos valdymo patirties, arba kai tokios patirties turima labai nedaug.

Svarbiausias veiksnys, dėl kurio 13 valstybių narių, į ES įstojusių 2004 m. (ES 13), EGF naudoja mažesniu mastu, yra šių šalių pramonės struktūra. Dėl su prekyba susijusios globalizacijos sukeltų struktūrinių pokyčių ES 13 buvo prarasta mažiau darbo vietų.

EGF priemonės dažnai papildo įprastas nacionalines priemones ir (arba) jas sustiprina. Paraiškų lygmeniu nepastebėta jokio finansavimo perkėlimo poveikio.

Kitais atvejais nebūtų buvę galimybių pasinaudoti EGF teikiama parama. Tai rodo, kad EGF priemonės atitinka papildomumo ir papildymo principą.

EGF parama taip pat šalinamos kliūtys dalyvauti nacionalinėse ar EGF priemonėse siūlant papildomas paslaugas, tokias kaip pagalba keliaujant arba vaikų priežiūros paslaugos.

Susijusios valstybės narės, išskyrus Ispaniją, buvo labai susidomėjusios galimybe pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata dėl nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių. Vis dėlto šia nukrypti leidžiančia nuostata iš viso pasinaudota tik devyniose trijų valstybių narių paraiškose. Nepaisant to, tais atvejais, kai nuostata pasinaudota, atitinkamiems jaunuoliams buvo skirta labai didelio masto pagalba, kurios kitu atveju jie nebūtų gavę.

Kai kuriais atvejais atliekant vertinimą išryškėjo tam tikros problemos užtikrinant, kad stebėsenos duomenys būtų teikiami laiku. Jeigu ši problema kartosis ir ateityje, Komisijai reikėtų apsvarstyti galimybę imtis tinkamų priemonių.

Apskritai tai, kad EGF reglamente nustatyti riboti stebėsenos reikalavimai, yra problema ir kliūtis siekiant vykdyti išsamesnę analizę.

Rezultatų tvarumo klausimu reikia pasakyti, kad patikimų duomenų nėra, kadangi įgyvendinimo ciklas dar buvo vykdomas palyginti neilgai ir todėl atliktas tik dvejų metų laikotarpio (paraiškų, pateiktų 2014 m. ir 2015 m.) vertinimas. Bendro užimtumo rodikliai pagerėjo dėl to, kad buvo gerinami ir atnaujinami gebėjimai. Atskirų asmenų lygmeniu pastebėta, kad paramos gavėjai pradėjo labiau pasitikėti savimi, todėl buvo galima tikėtis, kad, ieškodami darbo, jie bus aktyvesni.

Instituciniu lygmeniu naudojantis EGF fondais valstybės narės, neturinčios daug patirties spręsti su masiniais atleidimais susijusius klausimus, skatinamos kurti bendrą restruktūrizavimo paramos mechanizmą. Valstybėse narėse, kurios šiuo klausimu turi daug patirties, ir kuriose veikia įgyvendinimo mechanizmai, EGF naudojamasi kaip priemone novatoriškoms priemonėms, kurias vėliau būtų galima įtraukti į įprastą paramą, išbandyti.

Kalbant apie mobilizuotos paramos veiksmingumą, vis tiek sulaukta kritikos dėl per sprendimų priėmimo procesą vykdomų procedūrų trukmės, nepaisant to, kad Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti trumpesnis ir griežtesni terminai. Paraiškų procedūros trukmė apribota ir dabar ji vidutiniškai trunka 200 dienų, trumpiau nei ankstesniu programavimo laikotarpiu, kai ji vidutiniškai trukdavo 300 dienų.

Puse atvejų valstybės narės teigiamai atsiliepia apie Europos Komisijos pateiktas rekomendacijas paraiškos tiekimo laikotarpiu.

Reikėtų imtis daugiau veiksmų siekiant užtikrinti, kad finansavimas būtų suderintas. Nors paraiškų lygmeniu kitokio pobūdžio ES ar nacionalinio finansavimo sutapimų nenustatyta, yra tobulintinų geresnio EGF ir Europos socialinio fondo (ESF) derinimo aspektų. EGF buvo sukurtas taip, kad jo teikiamos priemonės papildytų kitas, pavyzdžiui ESF, priemones. Integruotas požiūris geriausiai pastebimas nacionalinio finansavimo ir EGF sąveikoje. Vis dėlto valstybės narės šiuo metu nekuria strateginių investicijų į žmogiškąjį kapitalą rinkinių, į kuriuos jos galėtų įtraukti EGF paramą, kai susiduriama su didelio masto restruktūrizavimo atvejais. Be to, EGF būtų galima geriau derinti su rekomendacijomis, nustatytomis Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtoje ES kokybės sistemoje.

Kalbant apie EGF finansavimo tinkamumą, esama požymių, kad EGF yra svarbi priemonė siekiant kurti žmogiškąjį kapitalą. Suinteresuotiesiems subjektams, ypač turintiems EGF priemonių praktinio pritaikymo patirties, kilo abejonių dėl to, ar EGF yra tinkamas būdas teikti paramą nedirbantiems ir nesimokantiems jaunuoliams. Kur kas rečiau, bet vis tiek gana dažnai buvo teigiama, kad krizės kriterijus nebėra aktualus. Keičiantis globalizacijos veikimo būdams, nuolat stiprėjant pasaulio ekonomikų sąsajoms ir sparčiau kuriant pasaulines vertės grandines, tikėtina, kad globalizacijos kriterijus taps dar aktualesnis, bet kartu bus sunkiau įrodyti, kad tikroji atleidimo priežastis buvo globalizacija. Atsižvelgiant į sunkumus pateikiant duomenis, kuriais galima pagrįsti paraiškas, akivaizdu, kad EGF paramą būtų galima mobilizuoti greičiau, jeigu būtų reikalaujama pateikti mažiau dokumentų. Taip EGF geriau atliktų pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju priemonės vaidmenį.

Tai reikėtų vertinti ir atsižvelgiant į EGF taikymo sritį, į kurią įtraukta globalizacija ir finansų krizė, bet neįtraukti jokie kiti didelio masto ekonomikos pokyčiai. Dėl kitų priežasčių, pvz., dėl automatizavimo, atleisti darbuotojai patiria labai panašių problemų, ir tokių darbuotojų yra daugiau nei dėl globalizacijos atleistų darbuotojų. Taikymo sritį išplėtus taip, kad į ją būtų įtraukti bet kokio pobūdžio restruktūrizavimo atvejai, dėl kurių kyla reikšmingas neigiamas poveikis, Fondas galėtų tinkamai reaguoti į bet kokius pokyčius. Taip nebereikėtų pateikti argumentų, kad tokie restruktūrizavimo atvejai turėtų patekti į EGF taikymo sritį.

Atliekant vertinimą buvo nustatyta, kad EGF sukūrė ES pridėtinės vertės. Tai ypač pasakytina apie fondo paramos apimties poveikį, tai reiškia, kad dėl EGF paramos ne tik siūloma daugiau ir įvairesnių paslaugų, bet ir tai, kad jos yra intensyvesnės. Be to, gerai juntamas EGF intervencijų poveikis, jomis plačiajai visuomenei tiesiogiai parodoma intervencijos ES pridėtinė vertė.

Poveikis būsimos politikos formavimui

Laikotarpio vidurio vertinimo rezultatai rodo, kad EGF įgyvendina savo tikslus prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ strateginio prioriteto – integracinio augimo. Šio tikslo siekiama išreiškiant solidarumą su darbuotojais, atleistais dėl globalizacijos ir finansų ir ekonomikos krizės, ir teikiant jiems paramą. Esama bendro sutarimo ir pagrįstų duomenų, kad ši pagalba yra naudinga, o nesant EGF, tokia pagalba nebūtų suteikta.

Vis dėlto būtina tobulinti EGF struktūrą. Būtų galima spręsti kelis būsimus uždavinius, ypač, atsižvelgiant į diskusijas, vyksiančias po 2020 m..

Taikymo sritis

Atliekant vertinimą su suinteresuotaisiais subjektais surengtų konsultacijų metu gauti duomenys rodo, kad reikia peržiūrėti arba išsamiau apibrėžti EGF struktūrą, pvz., jo tikslią taikymo sritį ir kriterijus, kuriais remiantis galima naudotis Fondu. Laikantis subsidiarumo principo, siekiant pagrįsti EGF paramos mobilizavimą, restruktūrizavimo atvejai privalo turėti didelį poveikį ekonomikai ir darbo rinkai. Vis dėlto „didelio poveikio“ sąvoka nėra aiškiai apibrėžta. Pvz., ypač kalbant apie mažesnio masto atleidimą, kai atleidžiamų darbuotojų skaičius nesiekia įprastos 500 atleistų darbuotojų ribos, kaimo vietovėse tokio dydžio atleidimas tikrai galėtų būti priežastis pasinaudoti EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta nukrypti leidžiančia nuostata, tačiau valstybėms narėms neaišku, kaip pagrįsti, kad poveikis didelis. Atrodo, kad svarbu apibrėžti aiškų rodiklį, susijusį su užimtumu ir socialiniais padariniais. Tai ypač svarbu dėl to, kad vertės grandinės tampa vis labiau integruotos ir ne tokios lokalizuotos, o MVĮ daugelyje valstybių narių sudaro didžiausią verslo įmonių dalį.

Sąvokos „globalizacija“ ir „krizė“ taip pat nėra aiškiai apibrėžtos, todėl valstybės narės dažnai nėra tikros, pagal kurį kriterijų jos turėtų teikti paraišką. Kaip viena pagrindinių kliūčių valstybėms narėms teikti paraiškas dažnai įvardijama tai, kad reikia nustatyti konkrečius veiksnius, lėmusius darbuotojų atleidimą, siekiant išsiaiškinti, ar tokiu atveju būtų galima teikti paraišką, ir tai pagrįsti paraiškoje. Dėl šių sunkumų ir atsižvelgiant į tai, kad daugiau darbo vietų prarandama dėl technologinių pokyčių (tokiais atvejais atleisti darbuotojai susiduria su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir darbuotojai, atleisti dėl globalizacijos, nes jų įgūdžiai būna pasenę arba nereikalingi), siekiant rasti sprendimą, būtų galima į Fondo taikymo sritį įtraukti visus didelį poveikį turinčius plataus masto atleidimo atvejus. Taip EGF būtų galima naudoti tolygiau: ES 13 valstybės narės turėtų daugiau galimybių pasinaudoti jo parama. Dėl to sumažėtų būtinybė teikiant paraišką pateikti duomenis, kad darbo vietos buvo prarastos dėl globalizacijos. Kadangi tokių duomenų teikimas taip pat yra vienas iš dviejų daugiausiai laiko reikalaujančių veiksmų, jį supaprastinus EGF paramos mobilizavimo laikas sutrumpėtų keliomis savaitėmis. Be to, taip atsirastų daugiau galimybių mažesnėms valstybėms narėms teikti paraiškas paramai gauti.

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

Siekiant atlikti geresnę EGF veiksmingumo analizę, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės rinktų išsamesnius stebėsenos duomenis, ypač, susijusius su darbuotojų kategorija (profesine ir išsilavinimo patirtimi), jų užimtumo statusu ir rasto darbo pobūdžiu.

EGF paraiškų teikimo ir įgyvendinimo gebėjimai

Finansinių ir institucinių pajėgumų problemos yra svarbiausia priežastis, dėl kurios valstybės narės neteikia paraiškų, nors galėjo būti atvejų, kai būtų galėjusios jas pateikti. Viena vertus, gali tiesiog trūkti darbo jėgos – šiuo metu valstybės narės techninės pagalbos gali prašyti tik jeigu jos įgyvendina EGF paraišką. Kadangi atleidimai gali būti netikėti, svarbu, kad valstybės narės būtų pasirengusios nedelsiant reaguoti ir galėtų neatidėliodamos teikti paraiškas. Be to, atrodo, kad tam tikrose valstybėse narėse reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant stiprinti pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti efektyvų ir veiksmingą EGF paraiškų įgyvendinimą. Todėl nuolatinio techninės pagalbos biudžeto lėšomis būtų galima lengviau užtikrinti, kad valstybės narės nuolat stiprintų pajėgumus. Pvz., tai aktualu Graikijai, kur valdžios institucijos, įgyvendindamos įvairias EGF paraiškas, patiria problemų, nes jų patirtis restruktūrizavimo pagalbos srityje nėra didelė.

Pagalbinės priemonės

Atrodo, kad EGF paramą reikėtų glaudžiau įtraukti į Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtą ES kokybės sistemą ir sukurti labiau suderintą didelio masto restruktūrizavimo atvejų numatymo priemonių ir vienkartinių reagavimo priemonių, tokių, kaip šiuo metu EGF bendrai finansuojamos priemonės, metodą. Dėl to EGF veikla taptų įvairesnė arba būtų sukurtas labiau su kitomis ES priemonėmis, kaip antai ESF, suderintas metodas. Nors priemonės struktūra aiškiai rodo lėšų papildomumą, valstybės narės EGF paramą galėtų tinkamiau įtraukti į visapusiškus restruktūrizavimo pagalbos dokumentų rinkinius. Siekiant darbo rinkos pokyčių, būtina daug investuoti į žmogiškąjį kapitalą pasitelkiant iniciatyvias numatymo priemones ir reagavimo priemones.

Nukrypti leidžianti nuostata dėl nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių

Jaunimo nedarbas ir toliau bus didelė problema. Remiantis patirtimi, jeigu nedirbantiems ir nesimokantiems jaunuoliams teikiama EGF parama, ja dažniausiai pasinaudojama. Vis dėlto reikėtų svarstyti, ar EGF yra tinkama priemonė tokiai paramai teikti ir į tai, ar yra kitų būdų, kuriais naudojantis būtų daugiau galimybių padėti atitinkamiems jaunuoliams. Jeigu parama būtų teikiama tik nedirbantiems ir nesimokantiems jaunuoliams, gyvenantiems regionuose, kuriuos paveikė globalizacijos ar finansų krizės sukeltas didelio masto restruktūrizavimo atvejis, bet ne tokiems jaunuoliams, kurie gyvena automatizacijos paveiktuose regionuose, tai galėtų būti laikoma nesąžiningu veiksmu.

Politinės pasekmės

Baltojoje knygoje dėl Europos ateities Komisija reiškia susirūpinimą dėl izoliacionistinių judėjimų, didėjančių abejonių dėl atviros prekybos naudos ir ES socialinės rinkos ekonomikos apskritai.

Savo diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo Komisija nustatė, kad išaugusią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą ir mažėjančią mažiau kvalifikuotos daro jėgos paklausą labiausiai lemia su prekyba susijusi globalizacija ir technologiniai pokyčiai. Nepaisant labai didelių atviresnės prekybos ir tolesnės pasaulio ekonomikų integracijos privalumų, būtina kovoti su šiais neigiamais antriniais padariniais. Kadangi jau dabar globalizacijos nauda nevienodai paskirstyta tarp žmonių ir regionų, o dėl to neigiamai paveiktiems asmenims ir regionams daromas didelis poveikis, esama pavojaus, kad dar spartesne technologine pažanga bus dar labiau prisidedama prie tokių padarinių. Siekdama užkirsti kelią tolesniam šio atotrūkio didėjimui, Europa turės padėti darbo jėgai įgyti būtinus gebėjimus. Diskusijoms skirtame dokumente išdėstytame konkrečiame požiūryje į EGF nurodoma, kad reikėtų apsvarstyti galimybę šią priemonę padaryti operatyvesnę, kad ja būtų galima greitai pasinaudoti didelio masto restruktūrizavimo atveju. Siekiant, kad EGF lėšomis būtų galima teikti paramą įvairesniems ekonominės plėtros veiksmams nei tiems, kuriais šiuo metu sutelkiamas dėmesys į paveiktus darbuotojus, reikėtų daugiau lankstumo. Reikės panaikinti atotrūkį tarp trumpalaikių priemonių ir ilgesnio laikotarpio pertvarkos strategijų, kurioms teikiama parama vykdant sanglaudos politiką.

Komisija paskelbė Europos socialinių teisių ramstį , kuriuo atsižvelgiama į kintančias darbo aplinkos realijas. Konkrečiau, Ramsčiu siūlomas principas, susijęs su pokyčių darbo rinkoje skatinimu ir supaprastinimu: „Kiekvienas turi teisę laiku gauti konkrečiai jam pritaikytą pagalbą siekiant pagerinti perspektyvas įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai. Tai, be kita ko, teisė į paramą ieškant darbo, mokantis ir persikvalifikuojant. Kiekvienas, keisdamas profesinę veiklą, turi teisę į savo socialinės apsaugos ir mokymų teisių perkėlimą“. EGF siūlo svarbią ir juntamą ES masto priemonę, kuria šis principas būtų praktiškai pritaikytas didelio masto restruktūrizavimo atvejais. Įrodyta, kad EGF yra naudinga priemonė, kai reikia kovoti su neigiamais globalizacijos padariniais, o dėl to, kad sulaukia didelio susidomėjimo, ji galėtų padėti sušvelninti susirūpinimą dėl ES socialinės rinkos ekonomikos.

Laikotarpio vidurio vertinimo rezultatai parodė, kad EGF kuria ES pridėtinę vertę, nes juo siūloma parama darbuotojams, atleistiems didelio masto restruktūrizavimo atvejais. Todėl Komisija tikisi tęsti diskusijas su Europos Parlamentu ir Taryba, taip pat su visais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais dėl šiuo metu EGF teikiamos paramos. EGF laikomas esmine bendro siūlomų investicijų į žmogiškąjį kapitalą priemonių rinkinio dalimi. Komisija svarsto galimybę toliau vystyti EGF siekiant pasirengti iššūkiams laikotarpiu po 2020 m.

(1)

  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 .

(2)

Šiuo metu vykdoma nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo peržiūra.

(3)

 Duomenys apie 2016 m. pateiktas paraiškas nurodyti dvimetėje ataskaitoje dėl EGF, COM(2017)636 final .

(4)

Vertinimas grindžiamas Europos Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis COM(2015)215 final . Geresnio reglamentavimo gairės buvo nustatytos 2015 m. kaip integruotas metodas, apimantis visą politikos ciklą, siekiant gerinti ES politikos formavimo ir teisės aktų kokybę taip, kad jais iškeltus tikslus būtų galima pasiekti mažiausiomis sąnaudomis. Kalbant apie vertinimus, geresnio reglamentavimo gairėmis ne tik nustatoma platesnė vertinimo kriterijų, kuriuos reikia įvertinti, sistema, bet ir raginama surengti išsamias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais. Komisija, laikydamasi geresnio reglamentavimo gairių, surengė plataus masto diskusijas siekdama užtikrinti, kad kuriant būsimą EGF struktūrą būtų atsižvelgta į bendrą ES viešąjį interesą, o ne į vos kelių suinteresuotųjų subjektų grupių specifinius interesus.