EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 04 25

COM(2018) 234 final

2018/0111(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija)

{SWD(2018) 127 final}

{SWD(2018) 128 final}

{SWD(2018) 129 final}

{SWD(2018) 145 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.    PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•    Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•    Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•    Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.    TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•    Teisinis pagrindas

•    Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•    Proporcingumo principas

•    Priemonės pasirinkimas

3.    EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•    Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•    Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijas dėl VSI direktyvos peržiūros Komisija rengė nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. sausio pabaigos. Jų tikslas buvo įvertinti direktyvos įgyvendinimą, numatyti peržiūros aprėptį ir apsvarstyti politikos galimybes. Per konsultacijų procesą teirautasi tiek viešojo sektoriaus informacijos turėtojų (viešųjų institucijų), tiek ją pakartotinai naudojančių subjektų (viešųjų, privačiųjų, komercinių ir nekomercinių subjektų) nuomonės.

Įžanginis poveikio vertinimas buvo paskelbtas specialioje geresnio reglamentavimo svetainėje ir keturias savaites buvo galima teikti atsiliepimus (2017 m. rugsėjo 18 d.–2017 m. spalio 16 d.). Atsiliepimai gauti iš septynių suinteresuotųjų subjektų.

Viešos internetinės konsultacijos buvo paskelbtos specialioje konsultacijų svetainėje ir 12 savaičių buvo galima teikti atsiliepimus (2017 m. rugsėjo 19 d.–gruodžio 15 d.). Dalyvauti buvo raginamos visos suinteresuotosios šalys, įskaitant vyriausybes, viešojo sektoriaus turinio turėtojus ir naudotojus, pakartotinai duomenis naudojančius komercinius ir nekomercinius subjektus, ekspertus, mokslininkus ir piliečius. Internetinis klausimynas apėmė tiek dabartinės direktyvos įgyvendinimo įvertinimą, tiek ateities tikslus ir galimas problemas bei galimybes. Respondentai taip pat turėjo galimybę įkelti dokumentą, pvz., pozicijos dokumentą. Komisija ėmėsi kelių tikslinių veiksmų siekdama suinteresuotuosius subjektus informuoti apie viešas internetines konsultacijas ir paraginti juos dalyvauti jose. Atsiliepimus pateikė 273 suinteresuotieji subjektai. Atsižvelgta į 56 dokumentus, gautus iki konsultacijų proceso pabaigos 2018 m. sausio mėn. pabaigoje.

Kaip įvertinimo ir poveikio vertinimo proceso dalis taip pat surengta įvairių suinteresuotiesiems subjektams skirtų renginių, kurie buvo orientuoti į konkrečius klausimus arba konkrečius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant 2018 m. sausio 19 d. vykusius viešuosius svarstymus, kuriuose galėjo dalyvauti visi norintys prisijungti prie diskusijų apie būsimą VSI direktyvos pavidalą. Be to, surengta keletas ad hoc susitikimų su suinteresuotųjų subjektų atstovais.

Konsultacijose prieita prie bendros išvados, kad, nors VSI direktyva apskritai veikia tinkamai, yra sričių, kurios turėtų būti peržiūrėtos, kaip antai dinaminių duomenų prieinamumas, mokesčio taisyklės ir platesnė prieiga prie didelės vertės viešojo sektoriaus informacijos, įskaitant mokslinių tyrimų duomenis ir duomenis, parengtus vykdant viešąsias užduotis.

•    Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•    Poveikio vertinimas

Pasiūlymas grindžiamas poveikio vertinimu, dėl kurio 2018 m. kovo 16 d. Komisijos reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę su išlygomis 21 . Į Reglamentavimo patikros valdybos iškeltus klausimus atsižvelgta patikslintoje Komisijos tarnybų darbinio dokumento dėl poveikio vertinimo versijoje 22 , kurioje specialiame skyriuje išdėstyta, kokie pakeitimai padaryti pagal valdymo pateiktą nuomonę.

Poveikio vertinime apsvarstytos šios galimybės: a) bazinio lygio scenarijus (paliekama dabartinė tvarka nieko nekeičiant); b) dabartinių ES veiksmų nutraukimas (panaikinama VSI direktyva); c) tik privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai; ir d) jungtinis variantas, apimantis tiek VSI direktyvos pakeitimus, tiek privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus.

b ir c galimybės atmestos ankstyvame etape, a galimybė palikta kaip bazinio lygio scenarijus, o d galimybė apėmė du galimus rinkinius: vieną sudarė tik mažesnio teisinio intensyvumo elementai, o kitą – tik didesnio teisinio intensyvumo elementai. Kiekvieną rinkinį sudarė tokie elementai: programų sąsajų (API) naudojimas dinaminiams duomenims, mokesčio taisyklių peržiūra, viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų duomenų ir transporto bei komunalinių paslaugų sektorių valstybinių įmonių ir privačiųjų veiklos vykdytojų turimų duomenų prieinamumas ir duomenų įstrigimo (angl. data lock-in) efektas.

Abu rinkiniai išsamiai palyginti su bazinio lygio scenarijumi. Remiantis poveikio vertinime pateikta informacija, mišrus rinkinys, kurį sudaro mažesnio intensyvumo intervencinės reguliavimo priemonės, derinamos su atnaujintais esamais privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais, buvo išrinktas tinkamiausia galimybe, atsižvelgiant į toliau išvardytus elementus.

Dinaminiai duomenys ir programų sąsajos. Numatomas privalomos teisinės galios neturintis įpareigojimas valstybėms narėms laiku suteikti prieigą prie dinaminių duomenų ir įdiegti programų sąsajas. Dėl riboto skaičiaus svarbiausių didelės vertės duomenų rinkinių (kurie bus nustatyti deleguotuoju aktu) šis įpareigojimas turės privalomą teisinę galią.

Mokestis. Numatyta griežtinti valstybėms narėms taikomas taisykles dėl bendrosios taisyklės, pagal kurią viešojo sektoriaus institucijos negali taikyti didesnio mokesčio nei platinimo ribinės sąnaudos, išimčių taikymo. Taip pat numatyta sudaryti svarbiausių didelės vertės duomenų rinkinių, kurie turėtų būti nemokamai prieinami visose valstybėse narėse, sąrašą (tai turėtų būti tie patys rinkiniai, kurie nustatomi deleguotuoju aktu, kaip minėta pirmiau).

Transporto ir komunalinių paslaugų sektorių duomenys. Šis elementas bus taikomas tik valstybinėms įmonėms, privačioms – nebus. Įpareigojamai bus keli: valstybinės įmonės galės taikyti už platinimo ribines sąnaudas didesnį mokestį ir nebus įpareigotos atiduoti pakartotinai naudoti duomenų, jei to nenorės.

Mokslinių tyrimų duomenys. Valstybės narės privalės parengti politiką, kuri atvers prieigą prie viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų duomenų, ir tuo pat metu užtikrinti jos įgyvendinimo lankstumą. VSI direktyva taip pat apims mokslinių tyrimų duomenis, kurie jau yra tapę prieinamais pagal atvirosios prieigos įgaliojimus, daugiausia dėmesio joje bus skiriama pakartotinio naudojimo aspektams.

Išskirtinumo panaikinimas. Numatomi viešųjų ir privačiųjų subjektų susitarimams, kurie susiję su viešojo sektoriaus informacija, taikomi skaidrumo reikalavimai (ex ante patikros, kurias galbūt atliks nacionalinės konkurencijos institucijos, ir atviras faktinių susitarimų pobūdis).

Šiuos reikalavimus papildys atnaujinta Rekomendacija dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo 23 ir aiškesnis VSI direktyvos ir Duomenų bei INSPIRE direktyvų sąsajų išdėstymas.

Pasirinkta galimybė leidžia taikyti kryptingą ir proporcingą intervenciją, kuri padės sustiprinti Komisijos atvirųjų duomenų politiką. Manoma, kad, palyginti su bazinio lygio scenarijumi, ji padės smarkiai patobulinti esamą tvarką. Ji yra iš esmės priimtina suinteresuotiesiems subjektams ir realu, kad galės būti priimta per gana trumpą laikotarpį, nes valstybės narės neturi didelių prieštaravimų. Nors didesnio intensyvumo intervencinio reguliavimo scenarijus buvo laikomas galinčiu duoti didelės naudos, jis taip pat buvo apibūdinamas kaip sunkiau įgyvendinamas, reikalaujantis didesnių atitikties užtikrinimo išlaidų ir pasižymintis didesne teisinio ir politinio nenuoseklumo rizika.

•    Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pasiūlymas pasižymi svarbiu indėliu siekiant programos REFIT tikslų. Jis susijęs su dviem didelėmis suinteresuotųjų subjektų grupėmis – pakartotiniais naudotojais ir institucijomis, kurios turi į direktyvos taikymo sritį įtrauktų dokumentų, – tačiau įpareigojimai jame nustatomi tik antrajai grupei. Kalbant apie šiuos įpareigojimus reikėtų nepamiršti, kad keletas direktyvos reikalavimų, visų pirma tie, kurie susiję su praktine prieigos prie duomenų suteikimo tvarka, yra dalis bendrų pastangų, kuriomis siekiama skaitmeninti viešąjį administravimą 24 , o ne konkrečiai su VSI direktyva susijusių sąnaudų reikalaujantys įpareigojimai.

Tačiau kai kuriomis pasiūlymo nuostatomis, laikantis Komisijos programos REFIT, siekiama toliau mažinti su direktyvos įgyvendinimu susijusią administracinę naštą ir sąnaudas, inter alia, tobulinant mokesčio taisykles ir aiškiau išdėstant sąveiką su kitomis ES teisinėmis priemonėmis, kaip antai Duomenų direktyva ir INSPIRE direktyva. Be to, daugiau naudojant programų sąsajas ir aktyviau skelbiant internete dinaminius duomenis sumažės viešojo sektoriaus institucijų administracinė našta, nes joms reikės tvarkyti mažiau pakartotinio naudojimo prašymų ir sumažės skundų (įskaitant bylinėjimąsi) tikimybė, o panaikinus pranešimo pareigą sumažės administracinė našta ir atitinkamos sąnaudos, tenkančios viešojo sektoriaus institucijoms vietos, regionų ir valstybių narių lygmeniu.

Šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti ir dokumentų, kurie šia iniciatyva įtraukiami į direktyvos taikymo sritį, turėtojams tenkančią administracinę naštą. Dokumentų, kuriais disponuoja tam tikros visuomeninės įmonės, teikiančios visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, atveju įpareigojimų našta šiuo pasiūlymu bus ribojama trimis būdais. Pirma, šioje direktyvoje nustatyti įpareigojimai bus taikomi tik dėl tų dokumentų, kuriuos atitinkama visuomeninė įmonė nusprendė leisti pakartotinai naudoti. Antra, procedūriniai įpareigojimai, pagal kuriuos pakartotinio naudojimo prašymai turi būti tvarkomi tam tikru būdu ir per tam tikrą laiką, šiai duomenų turėtojų grupei nėra taikomi. Galiausiai, įpareigojimai suteikti prieigą prie dokumentų tam tikromis techninėmis priemonėmis, išimties tvarka gali būti netaikomi, jei pernelyg apsunkina įmonę. Mokslinių tyrimų duomenų, kurie yra mokslininkų rengiami specialios kategorijos dokumentai, atveju įpareigojimų našta šiuo pasiūlymu bus ribojama taikant įpareigojimus tik tiems mokslinių tyrimų duomenims, dėl kurių mokslininkai jau yra ėmęsi visų reikiamų pastangų, kad jie taptų viešai prieinami, visų pirma per internetines saugyklas, kurios sukurtos taip, kad duomenis skleistų automatiškai ir nereikalautų jokio atitinkamų mokslininkų įsikišimo. Tokios internetinės saugyklos, kurias dažniausiai yra sukūrusios akademinės institucijos, visgi turi specialiai joms skirtas pagalbos tarnybas, kurios padeda pakartotiniams naudotojams spręsti su prieiga prie saugyklos dokumentų susijusias problemas.

•    Pagrindinės teisės

4.    POVEIKIS BIUDŽETUI

5.    KITI ELEMENTAI

•    Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•    Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

I skyriuje apibrėžiama direktyvos materialinė taikymo sritis ir bendrasis principas.

Išdėsčius direktyvą nauja redakcija į jos taikymo sritį bus įtraukti dokumentai, kuriais disponuoja valstybinės įmonės, veiklą vykdančios Direktyvoje 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų apibrėžtose srityse, ir valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip viešųjų paslaugų operatoriai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, jei tie dokumentai buvo parengti bendrojo intereso paslaugoms, nustatytoms valstybės narės teisės nuostatomis arba kitomis privalomomis taisyklėmis, teikti.

Į direktyvos taikymo sritį bus įtraukti ir tam tikri mokslinių tyrimų duomenys, t. y. specialios kategorijos dokumentai, rengiami vykdant mokslinius tyrimus, konkrečiai – mokslinės faktų paieškos proceso (eksperimentų, tyrimų ir pan.) rezultatai, kuriais grindžiami moksliniai procesai; publikacijoms moksliniuose žurnaluose direktyva ir toliau nebus taikoma, nes dėl jų kyla papildomų su teisių valdymu susijusių problemų. Taigi ankstesnis išimties taikymas dokumentams, kuriais disponuoja švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigos, įskaitant organizacijas, įsteigtas mokslinių tyrimų rezultatams perduoti, taip pat mokyklos ir universitetai, išskyrus universitetų bibliotekas, bus apribotas.

Bendrasis principas, pagal kurį į direktyvos taikymo sritį patenkantys dokumentai pagal direktyvoje nurodytas sąlygas gali būti pakartotinai naudojami komerciniams ir nekomerciniams tikslams (3 straipsnis), toliau taikomas be pakeitimų dokumentams, kurie priklausė direktyvos taikymo sričiai prieš ją išdėstant nauja redakcija. Dokumentams, kurie į direktyvos taikymo sritį įtraukti nauja redakcija, bendrasis principas taikomas tik tuomet, kai valstybinės įmonės sudaro sąlygas juos pakartotinai naudoti (ši nuostata yra tapati nuostatoms, šiuo metu taikomoms dokumentams, kurių intelektinės nuosavybės teisės priklauso bibliotekoms, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejams ir archyvams (Direktyvos 2003/98/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2013/13/ES, 3 straipsnio 2 dalis)), arba, jei tai mokslinių tyrimų duomenys, – kai prieigą prie tokių mokslinių tyrimų duomenų mokslininkas suteikė per internetinę mokslinių duomenų saugyklą, nes mokslinių tyrimų finansuotojai jį įpareigojo leisti platesnei visuomenei prieiti prie tokių duomenų ir juos pakartotinai naudoti (finansuotojo nustatytas atvirosios prieigos įgaliojimas).

1 straipsnio 6 dalyje patikslinama, kad duomenų bazių kūrėjus ginančia vadinamąja sui generis teise, numatyta Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnyje dėl duomenų bazių teisinės apsaugos, šią teisę turinti viešojo sektoriaus institucija negali naudotis siekdama uždrausti pakartotinai naudoti duomenų bazės turinį.

II skyrius (4 straipsnis) iš dalies keičiamas nurodant, kad siekiant iki minimumo sumažinti administracinį poveikį atitinkamoms institucijoms ir organizacijoms procedūriniai reikalavimai negalioja valstybinėms įmonėms ir netaikomi mokslinių tyrimų duomenims.

III skyriuje įvairiai pritaikomi galimybės pakartotinai naudoti duomenis suteikimo sąlygos ir būdai. 5 straipsnyje atsižvelgiama į didėjančią dinaminių (tikralaikių) duomenų svarbą ir juo įtraukiami viešojo sektoriaus institucijoms taikomi reikalavimai suteikti prieigą prie tokių duomenų per programų sąsajas. 6 straipsnis iš dalies keičiamas nurodant, kad dokumentai gali būti suteikiami ir nemokamai. Nemokamo dokumentų suteikimo reikalavimas visų pirma taikomas mokslinių tyrimų duomenims ir didelės vertės duomenų rinkiniams, nustatytiems pagal 13 straipsnį priimtu deleguotuoju aktu. Pasiūlymu numatoma, kad dokumentų, kuriuose yra asmens duomenų, anoniminimo sąnaudos gali būti įtrauktos į sąnaudų skaičiavimą. 10 straipsnyje nurodoma, kad valstybės narės turi padėti užtikrinti prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų tvirtindamos nacionalinę politiką ir atitinkamas priemones, kuriomis siekiama, kad visi viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų duomenys būtų laisvai prieinami (atvirosios prieigos politika). Jame taip pat numatyta, kad duomenys, kurie jau yra prieinami atvirosios prieigos mokslinių tyrimų duomenų saugyklose, gali būti pakartotinai naudojami komerciniais ir nekomerciniais tikslais pagal šios direktyvos nuostatas.

IV skyrius (12 straipsnis) iš dalies keičiamas siekiant jame nurodyti, kad išskirtinių susitarimų draudimas taip pat būtų taikomas susitarimams, kuriais nėra aiškiai suteikiama išskirtinė teisė pakartotinai naudoti duomenis, bet kurie gali lemti aplinkybes, kuriomis prieiga yra suteikiama tik vienam ar vos keliems pakartotiniams naudotojams.

Pridėtas naujas V skyrius, kuriame apibrėžiama tam tikra didelės vertės duomenų rinkinių kategorija. Tos kategorijos didelės vertės duomenys priklauso grupei dokumentų, kuriems direktyva taikoma pagal jos 1 straipsnį ir kurių pakartotinis naudojimas yra susijęs su svarbia socialine ir ekonomine nauda. Tokių didelės vertės duomenų rinkinių sąrašas nustatomas deleguotuoju aktu pagal SESV 290 straipsnį. Tuo deleguotuoju aktu taip pat nustatomos tų duomenų rinkinių skelbimo ir pakartotinio naudojimo sąlygos. Iš principo tokių didelės vertės duomenų rinkinių pakartotinis naudojimas turėtų būti nemokamas, dinaminiam turiniui platinti turėtų būti naudojamos programų sąsajos.

🡻 2003/98/EB (pritaikytas)

2018/0111 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos sutartį ⌦ Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ⌫, ypač į jos 95 ⌦ 114 ⌫ straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 26 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 27 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

⇩ naujas

(1)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB 28  buvo iš esmės keičiama. Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)remdamasi Direktyvos 2003/98/EB 13 straipsniu, praėjus penkeriems metams nuo keitimo Direktyvos 2013/37/ES priėmimo Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą atliko direktyvos veikimo įvertinimą ir peržiūrą 29 ;

(3)atsižvelgdama į konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir remdamasi poveikio vertinimo 30 rezultatais Komisija nusprendė, kad būtina imtis Sąjungos lygmens veiksmų, kurie padėtų pašalinti senas ir naujas kliūtis, trukdančias visoje Sąjungoje plačiai pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją ir viešosiomis lėšomis finansuojamą informaciją, ir atnaujinti teisinę sistemą pagal skaitmeninių technologijų, kaip antai dirbtinio intelekto ir daiktų interneto, pažangą;

(4)esminiai teisinio teksto pakeitimai, kuriais siekiama Europos ekonomikos ir visuomenės labui visapusiškai išnaudoti viešojo sektoriaus informacijos potencialą, yra orientuoti į šiuos siekius: tinkamomis techninėmis priemonėmis tikruoju laiku užtikrinti prieigą prie dinaminių duomenų, didinti didelės vertės viešųjų duomenų tiekimą pakartotinai naudoti, be kita ko, iš valstybinių įmonių, mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų ir juos finansuojančių organizacijų, ir spręsti tokius klausimus kaip naujų formų išskirtinių susitarimų atsiradimas, principo mokestį apriboti ribinėmis sąnaudomis išimčių naudojimas ir šios direktyvos sąsajos su kai kuriomis susijusiomis teisinėmis priemonėmis, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/9/EB 31 ir 2007/2/EB 32 ;

🡻 2003/98/EB 1 konstatuojamoji dalis

(5)Sutartis numato vidaus rinkos ir sistemos, užtikrinančios, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma, sukūrimą. Taisyklių ir praktikos valstybėse narėse, susijusių su viešojo sektoriaus informacijos naudojimu, derinimas padeda siekti šių tikslų.;

🡻 2013/37/ES 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(6)⇨ valstybių narių viešasis sektorius renka, rengia, daugina ir platina įvairiausią daugelio veiklos sričių informaciją, pvz., socialinę, ekonominę, geografijos, orų, turizmo, verslo, patentų ir švietimo. ⇦ valstybių narių vViešojo sektoriaus institucijų parengti ⌦ vykdomojo, teisėkūros ar teisminio pobūdžio ⌫ dokumentai ir informacija sudaro gausų, įvairų ir vertingą išteklių fondą, kuris gali būti naudingas žinių ekonomikai;

🡻 2013/37/ES 2 ir 5 konstatuojamosios dalys (pritaikytas)

(7)2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo nustatomos ⌦ nustatytos ⌫ būtiniausios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas valstybių narių viešojo sektoriaus institucijų ⌦ , įskaitant vykdomąsias, teisėkūros ir teismines institucijas, ⌫ turimų dokumentų pakartotinis naudojimas, ir tą naudojimą lengvinančios praktinės priemonės;. nNuo tada, kai 2003 m. patvirtintos ⌦ buvo patvirtintos ⌫ pirmosios viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo taisyklės, duomenų, įskaitant viešuosius duomenis, kiekis pasaulyje padidėjo eksponentiškai, be to, kuriami ir kaupiami naujų rūšių duomenys. Kartu vyksta technologijų evoliucija duomenų analizės, panaudojimo ir tvarkymo srityse. Dėl tokios sparčios technologijų raidos tapo įmanoma kurti naujas paslaugas ir naujus pritaikymo būdus, paremtus duomenų naudojimu, kaupimu ir derinimu. Atsižvelgiant į sparčias permainas, 2003 m. patvirtintos ⌦ ir 2013 m. iš dalies pakeistos ⌫ taisyklės nebetinka, todėl ⌦ gali būti ⌫ prarandamos ekonominės ir socialinės galimybės, kurias atvertų viešųjų duomenų pakartotinis naudojimas;

🡻 2003/98/EB 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(8)Pperėjimas prie informacijos ir žinių ⌦ duomenimis grindžiamos ⌫ visuomenės turi įtakos kiekvieno Bendrijos piliečio gyvenimui, ⌦ be kita ko ⌫ inter alia, sudarydamas sąlygas naudotis naujais informacijos prieigos ir gavimo būdais. ;

🡻 2003/98/EB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(9)Sskaitmeninis turinys šioje raidoje vaidina svarbų vaidmenį. Turinio kūrimas pastaraisiais metais davė postūmį greitai kurtis darbo vietoms, ir ši tendencija išlieka. Daugumąa šių darbo vietų buvo sukurtos mažose įsikuriančiose įmonėse ⌦ sukuria novatoriškos pradedančiosios arba mažosios ir vidutinės įmonės ⌫ .;

🡻 2003/98/EB 4 konstatuojamoji dalis

Viešasis sektorius renka, sudaro, atgamina ir platina daugybę įvairios informacijos daugelyje veiklos sričių, pavyzdžiui, socialinės, ekonomikos, geografijos, orų, turizmo, verslo, patentų ir švietimo informacijos srityse.

🡻 2003/98/EB 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(10)Vvienas iš pagrindinių vidaus rinkos sukūrimo tikslų yra sukurti sąlygas, skatinančias Bendrijos ⌦ Sąjungos ⌫ masto paslaugų plėtojimą. Viešojo sektoriaus informacija yra svarbi pirminė medžiaga skaitmeninio turinio produktams bei paslaugoms ir ⌦ taps ⌫ turi pati tapti netgi dar svarbesniu turinio šaltiniu bevielio turinio paslaugų plėtojimui. Plati tarptautinė geografinė aprėptis taip pat bus svarbus veiksnys šiame kontekste. Platesnės ⌦ Plačios ⌫ galimybės pakartotinai panaudoti viešojo sektoriaus informaciją turėtų, inter alia, sudaryti palankias sąlygas Europos bendrovėms išnaudoti ⌦ jos ⌫ jo potencialą ir prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo.;

🡻 2013/37/EB 4 konstatuojamoji dalis

(11)leidus pakartotinai naudotis viešojo sektoriaus institucijos saugomais dokumentais, kuriama pridėtinė vertė pakartotiniams naudotojams, galutiniams naudotojams ir plačiajai visuomenei apskritai, taip pat daugeliu atvejų – ir pačiai viešajai institucijai, nes didinamas skaidrumas ir atskaitomybė bei gaunama atsiliepimų iš pakartotinių ir galutinių naudotojų, todėl atitinkama viešojo sektoriaus institucija, remdamasi tais atsiliepimais, gali gerinti renkamos informacijos kokybę;

🡻 2003/98/EB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(12)vValstybėse narėse yra dideli taisyklių ir praktikos, susijusios su viešojo sektoriaus informacijos ⌦ išteklių ⌫ šaltinių naudojimu, skirtumai, kurie sudaro kliūtis šio pagrindinio dokumentų ištekliaus visaverčiam ekonominiam potencialui atskleisti. Tradicinė pPraktika viešojo sektoriaus institucijose naudojant viešojo sektoriaus informaciją ⌦ valstybėse narėse ir toliau skiriasi ⌫ vystėsi labai skirtingais keliais. Į tai turėtų būti atsižvelgiama. Dėl to turėtų būti imamasi minimalaus nacionalinių taisyklių ir viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinio naudojimo ⌦ taisyklių ir ⌫ praktikų derinimo tais atvejais, kai nacionalinių teisės aktų ir praktikų skirtumai arba aiškumo stygius trukdo sklandžiai funkcionuoti vidaus rinkai ir tinkamai informacinės visuomenės raidai Bendrijoje.;

🡻 2013/37/ES 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(13)atvirųjų duomenų politika, kuria skatinamas platus viešojo sektoriaus informacijos prieinamumas ir pakartotinis naudojimas privačiais ir komerciniais tikslais, taikant tik būtiniausius teisinius, techninius arba finansinius apribojimus arba visai jų netaikant, ir kuria skatinamas informacijos judėjimas ne tik tarp ekonominės veiklos vykdytojų, bet ir tarp piliečių, gali būti labai svarbi paspartinant naujų paslaugų plėtrą, paremtą naujoviškais tokios informacijos derinimo arba naudojimo metodais, skatinti ekonomikos augimą ir didinti visuomenės dalyvavimą. ; Tačiau tam reikia Sąjungos lygmeniu nustatyti vienodas sąlygas, susijusias su leidimu pakartotinai naudoti dokumentus, o to pasiekti neįmanoma, kai taikomos skirtingos valstybių narių arba atitinkamų viešojo sektoriaus institucijų taisyklės ir praktika;

🡻 2003/98/EB 7 konstatuojamoji dalis

(14)B be to, nesant minimalaus suderinimo Bendrijos lygmeniu, teisės aktų leidyba nacionaliniu lygmeniu, kuri jau pradėta daugelyje valstybių narių siekiant reaguoti į technologijų iššūkius, galėtų netgi sukelti dar didesnius skirtumus. Tokių teisės aktų skirtumai ir neapibrėžtumas taps dar reikšmingesni tolesnėje informacinės visuomenės raidoje, o ji vis labiau naudojasi informacija, peržengdama valstybių sienas. ;

🡻 2013/37/ES 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(15)be to, valstybės narės jau yra nustačiusios pakartotinio naudojimo politiką pagal Direktyvą 2003/98/EB ir kai kurios iš jų priima plataus užmojo atvirųjų duomenų metodus, siekdamos piliečiams ir bendrovėms supaprastinti prieinamų viešųjų duomenų pakartotinį naudojimą labiau nei privaloma pagal tą direktyvą. Kad įvairių valstybių narių skirtingos taisyklės netrukdytų kurti tarpvalstybinę produktų ir paslaugų pasiūlą ir siekiant sudaryti sąlygas panašių viešųjų duomenų ⌦ rinkinių ⌫ pakartotiniam naudojimui jais grindžiamoms Europos masto reikmėms, būtina minimaliai suderinti tai, kokie viešieji duomenys turi būti prieinami pakartotiniam naudojimui informacijos vidaus rinkoje, atsižvelgiant į atitinkamą prieigos tvarką; . ⇨ Šiuos minimaliuosius reikalavimus viršijančios Sąjungos ir nacionalinės teisės, visų pirma sektorinių teisės aktų, nuostatos, turėtų būti taikomos ir toliau. Nuostatų, kurios viršija šia direktyva nustatytą minimalų suderinimo lygį, pavyzdžiais galėtų būti už 6 straipsnyje nustatytas ribas žemesnės leidžiamų pakartotinio naudojimo mokesčių ribos arba už 8 straipsnyje nurodytas sąlygas švelnesnės licencijavimo sąlygos. Visų pirma ši direktyva turėtų nedaryti poveikio ja nustatytą minimalų suderinimo lygį viršijančioms nuostatoms, išdėstytoms Komisijos deleguotuosiuose reglamentuose, priimtuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos; ⇦

🡻 2003/98/EB 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(16)B bendras reikalavimų, reglamentuojančių pakartotinį viešojo sektoriaus dokumentų naudojimą, pamatas yra reikalingas norint užtikrinti sąžiningas, proporcingas ir nediskriminuojančias tokios informacijos pakartotinio naudojimo sąlygas. Viešojo sektoriaus institucijos renka, ⌦ rengia, daugina ⌫ sudaro, atgamina ir platina dokumentus, kad atliktų savo visuomenines užduotis. Tokių dokumentų naudojimas dėl kitų priežasčių jau yra pakartotinis naudojimas. Valstybių narių politika gali siekti daugiau negu šioje direktyvoje nustatyti minimalūs standartai, šitaip leisdama platesnį pakartotinį naudojimą. ;

🡻 2013/37/ES 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(17)⌦ ši ⌫ D direktyva 2003/98/EB turėtų būti taikoma tiems dokumentams, kurių teikimas įtrauktas į atitinkamų viešojo sektoriaus institucijų viešąsias užduotis, kaip apibrėžta valstybių narių įstatymais ar kitais privalomais teisės aktais. Nesant tokių taisyklių, viešosios užduotys turėtų būti apibrėžtos pagal bendrą valstybių narių administracinę praktiką, su sąlyga, kad viešųjų funkcijų taikymo sritis skaidri ir jai taikoma peržiūra. Viešosios užduotys galėtų būti apibrėžiamos bendrai arba konkrečiai kiekvienos viešojo sektoriaus institucijos atveju;

🡻 2003/98/EB 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(18)Šioje direktyvoje nenustatyta pareiga leisti pakartotinį dokumentų naudojimą. Valstybės narės ar atitinkama viešojo sektoriaus institucija turės nuspręsti leisti ar neleisti pakartotinį naudojimą. Š ši direktyva turėtų būti taikoma dokumentams, kurie padaromi prieinamais pakartotiniam naudojimui, kai viešojo sektoriaus institucijos licencijuoja, parduoda, platina informaciją, ja keičiasi ar ją skelbia. Siekiant išvengti kryžminių subsidijų, pakartotinis naudojimas turėtų apimti tolesnį dokumentų naudojimą pačioje organizacijoje veiklai, kuri nepriklauso viešųjų ⌦ užduočių ⌫ uždavinių sričiai. Viešųjų ⌦ užduočių ⌫ uždavinių sričiai nepriklausančią veiklą paprastai sudaro tiekimas dokumentų, kurie yra ⌦ rengiami ⌫ sudaromi ir už kuriuos imamas mokestis išimtinai komerciniu pagrindu ir konkuruojant su kitais rinkos dalyviais. ; Sąvokos „dokumentas“ apibrėžimu nesiekiama aprėpti kompiuterinių programų. 

(19)⇨ Šia direktyva valstybėms narėms nustatoma pareiga užtikrinti, kad visus dokumentus būtų galima pakartotinai naudoti, išskyrus tuos atvejus, kai prieiga prie jų ribojama arba draudžiama pagal nacionalines prieigos prie dokumentų taisykles, ir atsižvelgiant į kitas šioje direktyvoje nustatytas išimtis. ⇦ Direktyva remiasi esamaisa prieigos ⌦ tvarka ⌫ režimais valstybėse narėse ir nekeičia nacionalinių prieigos prie dokumentų taisyklių. Ji netaikoma tiems atvejams, kuriais piliečiai ar bendrovės pagal atitinkamą prieigos ⌦ tvarką ⌫ režimą gali gauti dokumentą tik tuo atveju, jei jie gali įrodyti konkretų interesą. Bendrijos ⌦ Sąjungos ⌫ lygmeniu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 (teisė į gerą administravimą) ir 42 straipsniai pripažįsta kiekvieno Sąjungos piliečio ir kiekvieno fizinio ar juridinio asmens, gyvenančio ar turinčio registruotą būstinę valstybėje narėje, teisę susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Viešojo sektoriaus institucijos turėtų būti skatinamos ⌦ leisti pakartotinai naudoti visus savo turimus dokumentus ⌫ naudotis jų turimais dokumentais pakartotiniam naudojimui. Viešojo sektoriaus institucijos turėtų remti ir skatinti dokumentų, įskaitant oficialių teisės aktų leidybos ir administracinio pobūdžio tekstus, ⌦ pakartotinį naudojimą ⌫ tais atvejais, kai ⌦ jos ⌫ viešojo sektoriaus institucija turi teisę ⌦ tokį naudojimą leisti ⌫ leisti jų pakartotinį naudojimą . ;

⇩ naujas

(20)teikti bendrojo intereso paslaugas valstybės narės dažnai patiki viešajam sektoriui nepriklausantiems subjektams, tačiau kartu užtikrina griežtą tų subjektų kontrolę. Tuo pat metu Direktyvos 2003/98/EB nuostatos taikomos tik viešojo sektoriaus institucijų turimiems dokumentams, o valstybinės įmonės į jos taikymo sritį nepatenka. Dėl šios priežasties dokumentai, rengiami teikiant bendrojo intereso paslaugas įvairiose srityse, visų pirma komunalinių paslaugų sektoriuose, yra mažai prieinami pakartotinai naudoti. Tai taip pat smarkiai mažina galimybes kurti tarpvalstybines paslaugas, grindžiamas dokumentais, kuriais disponuoja bendrojo intereso paslaugas teikiančios valstybinės įmonės.

(21)Todėl Direktyva 2003/98/EB turėtų būti iš dalies pakeista siekiant užtikrinti, kad jos nuostatos būtų taikomos pakartotinai naudojant dokumentus, kuriuos bendrojo intereso paslaugų tikslais parengė valstybinės įmonės, vykdančios kurią nors Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES 33 8–14 straipsniuose nurodytą veiklą, taip pat valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip viešųjų paslaugų operatoriai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų 2 straipsnyje, valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip pareigą teikti viešąsias paslaugas vykdantys oro vežėjai pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnį, ir valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus vykdantys Bendrijos laivų savininkai pagal 1992 m. gruodžio 7 d. Reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), 4 straipsnį;

(22)į šią direktyvą nereikėtų įtraukti pareigos leisti pakartotinai naudoti valstybinių įmonių rengiamus dokumentus. Teisė spręsti, ar leisti pakartotinai naudoti dokumentus, turėtų būti paliekama pačioms valstybinėms įmonėms. Valstybinė įmonė gali imtis vykdyti atitinkamas šios direktyvos III ir IV skyriuose nustatytas pareigas, visų pirma susijusias su forma, mokesčiu, skaidrumo užtikrinimu, licencijomis, nediskriminavimo reikalavimu ir išskirtinių susitarimų draudimu, tik nusprendusi leisti dokumentą pakartotinai naudoti. Tačiau valstybinės įmonės neprivalo laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų, kaip antai prašymų tvarkymo taisyklių;

(23)mokslinių tyrimų duomenis, kurių kiekis eksponentiškai auga, būtų galima pakartotinai naudoti ne tik mokslininkų bendruomenės reikmėms. Siekiant veiksmingai ir kompleksiškai įveikti didėjančius visuomeninius uždavinius, tapo labai svarbu ir neatidėliotina turėti galimybę įvairiuose sektoriuose ir srityse prieiti prie įvairių šaltinių duomenų, juos derinti tarpusavyje ir pakartotinai naudoti. Mokslinių tyrimų duomenys apima statistinius duomenis, praktiškai atliekamų eksperimentų, matavimų, stebėjimų rezultatus, tyrimų išvadas, pokalbių įrašus ir vaizdo medžiagą. Jiems taip pat priklauso metaduomenys, specifikacijos ir kiti skaitmeniniai objektai. Moksliniai duomenys skiriasi nuo mokslinių straipsnių, kuriuose pristatomos ir vertinamos mokslinių tyrimų išvados. Daugelį metų atvira prieiga prie viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų ir galimybė juos pakartotinai naudoti buvo suteikiama pagal specialias politikos iniciatyvas. Atvirosios prieigos politika visų pirma siekiama mokslininkams ir plačiajai visuomenei užtikrinti prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų kuo ankstesniame platinimo proceso etape ir suteikti galimybę tuos duomenis naudoti ir pakartotinai naudoti. Atviroji prieiga padeda didinti kokybę, mažinti nereikalingą mokslinių tyrimų dubliavimą, spartinti mokslo pažangą, kovoti su sukčiavimu mokslo srityje ir gali apskritai skatinti ekonomikos augimą ir inovacijų kūrimą. Standartinei mokslo praktikai jau priskiriama ne tik atviroji prieiga, jai netrukus priklausys ir duomenų tvarkymo planavimas, kuris padeda užtikrinti, kad duomenys būtų nesunkiai randami, prieinami, sąveikūs ir galimi pakartotinai naudoti (vadinamieji FAIR principai);

(24)dėl pirmiau išdėstytų priežasčių valstybėms narėms turėtų būti nustatyta pareiga viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatams taikyti atvirosios prieigos politiką ir užtikrinti, kad tą politiką įgyvendintų visos mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos ir juos finansuojančios organizacijos. Atvirosios prieigos politikoje paprastai numatomos ir įvairios išimtys, leidžiančios nesilaikyti reikalavimo užtikrinti atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų. 2012 m. liepos 17 d. Komisija priėmė ir 2018 m. balandžio 25 d. atnaujino 34 Rekomendaciją dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo, kurioje, be kita ko, aprašomi atitinkami atvirosios prieigos politikos elementai. Be to, reikėtų patobulinti sąlygas, pagal kurias gali būti pakartotinai naudojami tam tikri mokslinių tyrimų rezultatai. Dėl šios priežasties kai kurių šia direktyva nustatytų pareigų taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant į ją mokslinių tyrimų duomenis, gaunamus vykdant mokslinių tyrimų veiklą, subsidijuojamą viešosiomis lėšomis arba bendrai finansuojamą viešojo ir privačiojo sektorių subjektų. Tačiau šiuo tikslu reikėtų atidžiai atsižvelgti į opius klausimus, susijusius su privatumu, asmens duomenų apsauga, prekybos paslaptimis, nacionaliniu saugumu ir teisėtais komerciniais interesais, taip pat su trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės teisėmis. Siekiant išvengti administracinės naštos šios pareigos turėtų būti taikomos tik dėl tų mokslinių tyrimų duomenų, prie kurių mokslininkai jau suteikė viešą prieigą. Kitų tipų dokumentams, kuriais disponuoja mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos ir juos finansuojančios organizacijos, ši direktyva ir toliau turėtų būti netaikoma;

🡻 2003/98/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(25)Ssąvokų „viešojo sektoriaus institucija“ ir „viešosios teisės reglamentuojama įstaiga“ apibrėžimai yra paimti iš viešųjų pirkimų direktyvų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES 35  (92/50/EEB 36 , 93/36/EEB 37 , 93/37/EEB 38 ir 98/4/EB 39 .; Šie apibrėžimai neapima valstybių įmonių.

🡻 2003/98/EB 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(26)Ši direktyva nustato labai bendrą termino „dokumentas“ apibrėžimą, atitinkantį naujus pokyčius informacinėje visuomenėje. Jis apima bet kokį viešojo sektoriaus institucijų turimų aktų, faktų ar informacijos ir bet kokios tokių aktų, faktų ar informacijos kompiliacijos pateikimą bet kuriais būdais (raštu ant popieriaus arba laikomą elektronine forma ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašą). ⌦ Sąvokos „dokumentas“ apibrėžimu nesiekiama aprėpti kompiuterinių programų.; ⌫ Viešojo sektoriaus institucijos turimas dokumentas yra dokumentas tais atvejais, kai ta viešojo sektoriaus institucija turi tiesę leisti jį pakartotinai panaudoti.

🡻 2003/98/EB 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(27)⇨ viešojo sektoriaus institucijos vis aktyviau suteikia galimybę pakartotinai naudoti savo dokumentus užtikrindamos, kad internete būtų galima rasti tiek metaduomenis, tiek pagrindinį turinį ir realiai prie jų prieiti. Dokumentus pakartotinai naudoti turėtų būti leidžiama ir tada, kai pakartotinis naudotojas pateikia prašymą. ⇦ ⌦ Tokiais atvejais ⌫ Tterminas duoti atsakymą į pakartotinio naudojimo prašymus turėtų būti pagrįstas ir atitikti lygiavertį terminą ⌦ , taikomą prieigos prie dokumento ⌫ prašymams susipažinti su dokumentu ⌦ , teikiamiems ⌫ pagal atitinkamusą prieigos ⌦ tvarką ⌫ režimus. ⇨Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti taikomas valstybinėms įmonėms, švietimo įstaigoms, mokslinius tyrimus atliekančioms organizacijoms ir juos finansuojančioms organizacijoms.⇦ Pagrįsti terminai visoje Sąjungoje skatins kurti naujus bendrus sudėtinius informacijos produktus ir paslaugas visos Europos mastu. Patenkinusios pakartotinio naudojimo prašymą, viešojo sektoriaus institucijos turėtų leisti tais dokumentais naudotis laiko atžvilgiu taip, kad būtų galima išnaudoti jų visą ekonominį potencialą. Tai itin svarbu ⌦ dinaminiams ⌫ dinamiškam turiniui ⌦ duomenims ⌫ (pvz. ⌦ įskaitant ⌫, eismo duomenysis ⌦ , palydovinius duomenis, orų duomenis ⌫), kurioų ekonominė vertė priklauso nuo neatidėliotino informacijos prieinamumo ir nuolatinio atnaujinimo. ⇨ Todėl prieiga prie dinaminių duomenų turėtų būti suteikiama iš karto po jų surinkimo, per programų sąsają (API), siekiant sudaryti sąlygas kurti tokiais duomenimis grindžiamas interneto, mobiliojo ryšio ir debesijos taikomąsias programas. Kai dėl techninių ar finansinių kliūčių to padaryti neįmanoma, viešojo sektoriaus institucijos turėtų suteikti prieigą prie tų dokumentų per tokį laikotarpį, kad būtų galima išnaudoti jų visą ekonominį potencialą. ⇦ Jei naudojama licencija, savalaikis dokumentų prieinamumas gali būti aptariamas kaip ⌦ viena iš ⌫ licencijos sąlygaų.

⇩ naujas

(28)Norint gauti prieigą prie duomenų, kuriuos leista pakartotinai naudoti pagal šią direktyvą, turi būti naudojamos tinkamos ir tinkamai parengtos programų sąsajos. Programų sąsaja apibūdina, kokios rūšies duomenų paiešką galima atlikti, kaip tai padaryti ir kokia forma jie bus gauti. Jos sudėtingumas gali būti įvairių lygių – ji gali būti paprasčiausias saitas su duomenų baze konkretiems duomenų rinkiniams išrinkti, saityno sąsaja arba sudėtingesnė struktūra. Duomenų pakartotinis naudojimas ir dalijimasis jais tinkamai naudojant programų sąsajas turi bendrosios vertės – tai padės kūrėjams ir pradedančiosioms įmonėms kurti naujas paslaugas ir produktus. Tai taip pat labai svarbu kuriant vertingas skaitmenines ekosistemas tokiems duomenų ištekliams, kurie dažnai lieka nepanaudoti. Programų sąsajų kūrimas ir naudojimas turi būti grindžiami keliais principais – stabilumo, priežiūros visą gyvavimo ciklą, naudojimo ir standartų vienodumo, patogumo naudoti ir galiausiai saugumo. Galimybę pakartotinai naudoti dinaminius duomenis, kurie yra dažnai atnaujinami (neretai ir tikruoju laiku) duomenys, viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės turėtų suteikti iš karto po jų surinkimo naudodamos tinkamas programų sąsajas;

🡻 2003/98/EB 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(29)Ppakartotinio naudojimo galimybės gali būti gerinamos ribojant būtinumą rašytinius dokumentus keisti skaitmeniniais arba sudaryti skaitmenines rinkmenas, kad jie būtų tarpusavyje suderinami. Dėl to viešojo sektoriaus institucijos turėtų leisti naudotis dokumentais bet kuria parengtine forma ar kalba elektroninėmis priemonėmis tais atvejais, kai įmanoma ir tikslinga. Viešojo sektoriaus institucijos turėtų palankiai žiūrėti į prašymus dėl ištraukų iš esamų dokumentų, kai norint patenkinti tokį prašymą tereikia atlikti paprastą veiksmą. Tačiau viešojo sektoriaus institucijos neprivalėtų teikti ištraukos iš dokumento tais atvejais, kai tai susiję su neproporcingai didelėmis pastangomis. Siekdamos sudaryti palankias sąlygas pakartotiniam naudojimui, viešojo sektoriaus institucijos turėtų daryti savo pačių dokumentus prieinamus tokia forma, kuri kiek įmanoma ir tikslinga nepriklausytų nuo specialios programinės įrangos naudojimo. Kur įmanoma ir tikslinga, viešojo sektoriaus institucijos turėtų atsižvelgti į ⌦ neįgaliesiems prieinamas galimybes pakartotinai naudoti dokumentus ir į galimybes dokumentus naudoti neįgaliųjų reikmėms ⌫ dokumentų pakartotinio naudojimo galimybes neįgaliems žmonėms ⇨ ir prieinama forma turėtų teikti atitinkamą informaciją ⇦.;

🡻 2013/37/ES 20 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(30)siekdamos supaprastinti pakartotinį naudojimą, viešojo sektoriaus institucijos, jei įmanoma ir tinkama, turėtų leisti naudoti dokumentus, ⇨ , įskaitant skelbiamus svetainėse, ⇦ pateikdamos juos atviruoju ir elektroniniu formatu kartu su jų didžiausio įmanomo tikslumo ir išsamumo metaduomenimis taip, kad būtų užtikrintas sąveikumas, pavyzdžiui, tvarkydamos juos pagal principus, kuriais grindžiami suderinamumo ir naudojamumo reikalavimai, taikomi erdvinei informacijai pagal 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB 40  , sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE);

⇩ naujas

(31)elektroninio formato dokumentu turėtų būti laikomas dokumentas, turintis tokią rinkmenos formato struktūrą, kuri leistų kompiuterinėms programoms jį lengvai nustatyti, atpažinti ir išskirti iš jo konkrečius duomenis. Elektroninio formato rinkmenose užkoduoti duomenys turėtų būti laikomi elektroniniais duomenimis. Elektroniniai formatai gali būti atvirieji arba nuosavybiniai; jie gali būti oficialūs standartai arba ne. Elektroninio formato dokumentais neturėtų būti laikomi dokumentai, užkoduoti naudojant tokį rinkmenos formatą, kuris riboja automatinį tvarkymą, nes iš jų duomenų negalima išskirti arba tai sunku padaryti. Kai įmanoma ir tinkama, valstybės narės turėtų skatinti naudoti atviruosius elektroninius formatus;

🡻 2013/37/ES 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(32)⇨ mokesčiai už dokumentų pakartotinį naudojimą labai trukdo pradedančiosioms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms patekti į rinką. Todėl galimybė pakartotinai naudoti dokumentus turėtų būti suteikiama nemokamai ir, ⇦ kai ⇨ mokesčiai yra būtini, ⇦ viešojo sektoriaus institucijos nustato mokestį už dokumentų pakartotinį naudojimą, toks mokestis ⌦ jie ⌫ iš esmės neturėtų viršyti ribinių sąnaudų. ⇨ Išimtiniais atvejais ⇦ Tačiau reikėtų ypač atsižvelgti į tai, kad neturėtų būti trikdoma įprastinė veikla tokių viešojo sektoriaus institucijų, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį savo veiklos sąnaudų, patiriamų atliekant jų viešąsias užduotis, arba sąnaudų, susijusių su tam tikrų pakartotinai naudoti leidžiamų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu. ⇨ Taip pat turėtų būti pripažintas valstybinių įmonių vaidmuo konkurencingoje ekonominėje aplinkoje. ⇦ ⌦ Todėl ⌫ ttokiais atvejais viešojo sektoriaus institucijos ⇨ ir valstybinės įmonės ⇦ turėtų galėti taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį. Toks mokestis turėtų būti nustatomas remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, o bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo ⌦ sąnaudų ⌫ išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. ⇨ Atitinkamais atvejais į reikalavimus atitinkančias sąnaudas turėtų būti įtraukiamos ir asmens duomenų arba neskelbtinos komercinės informacijos anoniminimo sąnaudos. ⇦ Reikalavimas, kad viešojo sektoriaus institucijos turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešosios užduoties vykdymu arba ⇨ su valstybinėms įmonėms patikėtų bendrojo intereso paslaugų aprėptimi, ⇦ tam tikrų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu, nebūtinai turi būti teisinis, o gali būti nustatytas, pvz., pagal valstybėse narėse taikomą administracinę praktiką. Valstybės narės turėtų atlikti reguliarią tokio reikalavimo peržiūrą;

🡻 2013/37/ES 23 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(33)bibliotekoms, muziejams ir archyvams ⌦ taip pat ⌫ turėtų būti leista taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį taip pat dėl to, kad nebūtų trikdoma įprastinė jų veikla. Tokių viešojo sektoriaus institucijų atveju bendros pajamos, gautos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti, neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo, platinimo, išsaugojimo ir atsiskaitymo už teises ⌦ sąnaudų ⌫ išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. ⇨ Atitinkamais atvejais į reikalavimus atitinkančias sąnaudas turėtų būti įtraukiamos ir asmens duomenų arba neskelbtinos komercinės informacijos anoniminimo sąnaudos. ⇦ Bibliotekų, muziejų ir archyvų atveju, atsižvelgiant į jų ypatumus, apskaičiuojant pagrįstą investicijų grąžą būtų galima atsižvelgti į privačiojo sektoriaus ⌦ mokesčius, imamus už leidimą pakartotinai naudoti identiškus ar panašius dokumentus ⌫ už identiškų ar panašių dokumentų leidimą pakartotinai jais naudotis taikomus mokesčius;

🡻 2013/37/ES 24 konstatuojamoji dalis

(34)šioje direktyvoje nustatytomis didžiausiomis mokesčio ribomis nedaromas poveikis valstybių narių teisei taikyti mažesnį mokestį ar apskritai jo netaikyti;

🡻 2013/37/ES 25 konstatuojamoji dalis

(35)valstybės narės turėtų nustatyti mokesčio, viršijančio ribines sąnaudas, rinkimo kriterijus. Šiuo tikslu valstybės narės gali, pavyzdžiui, nustatyti tokius kriterijus nacionalinėse taisyklėse arba gali paskirti atitinkamą (-as) instituciją (-as), išskyrus pačią viešojo sektoriaus instituciją, kompetentingą (-as) nustatyti tokius kriterijus. Tos institucijos organizacinė struktūra turėtų atitikti konstitucinę ir teisinę valstybių narių sistemą. Tai galėtų būti esama institucija, kuri turi biudžeto vykdymo įgaliojimus ir yra politiškai atskaitinga;

🡻 2003/98/EB 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Tais atvejais, kai imamas atlyginimas, bendros pajamos neturėtų viršyti bendrų dokumentų rinkimo, sudarymo, atgaminimo ir platinimo išlaidų kartu su investicijų grąža, prireikus deramai atsižvelgiant į viešojo sektoriaus institucijos savarankiško finansavimo reikalavimus. Sudarymas apima kūrimą ir sisteminį tvarkymą, o platinimas gali taip pat apimti naudotojo rėmimą. Išlaidų susigrąžinimas kartu su derama investicijų grąža, derinami su taikytinais apskaitos principais ir tinkamu atitinkamos viešojo sektoriaus institucijos išlaidų apskaičiavimo metodu, sudaro viršutinę atlyginimo ribą, kad būtų užkirstas kelias pernelyg didelėms kainoms. Viršutinė atlyginimo riba, nustatyta šioje direktyvoje, neatmeta valstybių narių ar viešojo sektoriaus institucijų teisės taikyti mažesnį atlyginimą ar apkritai jo netaikyti, o valstybės narės turėtų skatinti viešojo sektoriaus institucijas, kad dokumentai būtų prieinami už atlyginimą, kuris neviršija dokumentų atgaminimo ir platinimo ribinių kaštų.

🡻 2003/98/EB 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(36)Užtikrinimas, kad viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinio naudojimo sąlygos būtų aiškios ir viešai žinomos, yra išankstinė Bendrijos ⌦ Sąjungos masto ⌫ informacijos rinkos plėtros sąlyga. Dėl to visos dokumentų pakartotiniam naudojimui keliamos sąlygos turėtų būti aiškios potencialiems naudotojams. Valstybės narės turėtų skatinti , jei reikia, internetu prieinamų ⌦ pakartotinai naudoti leidžiamų ⌫ dokumentų indeksų ⌦ , jei reikia, prieinamų internete, ⌫ kūrimą, kad ⌦ skatintų teikti pakartotinio naudojimo prašymus ir sudarytų tam ⌫ palankias sąlygas pakartotinio naudojimo prašymams tenkinti. Pakartotinio dokumentų ⇨ , kuriais disponuoja subjektai, kurie nėra valstybinės įmonės, švietimo įstaigos, mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos ar juos finansuojančios organizacijos, ⇦ naudojimo prašytojai turėtų būti informuojami apie teisės gynimo būdus, susijusius su sprendimais ar praktikąa, turinčiąiais jiems poveikį. Tai turi būti ⌦ ypač ⌫ svarbu ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios gali būti nesusipažinusios su sąveikomis su viešojo sektoriaus institucijomis iš kitų valstybių narių ir atitinkamais teisės gynimo būdais.;

🡻 2013/37/ES 28 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(37)teisės gynimo būdams turėtų būti priskiriama peržiūra, atliekama nešališkos peržiūros įstaigos. Tai gali būti jau esama nacionalinė institucija, pavyzdžiui, nacionalinė konkurencijos institucija, nacionalinė už prieigą prie dokumentų atsakinga institucija arba nacionalinė teisminė institucija. Tos įstaigos organizacinė struktūra turėtų atitikti konstitucinę ir teisinę valstybių narių sistemą ir ⌦ įstaiga ⌫ neturėtų ⌦ daryti poveikio ⌫ nustatyti teisės gynimo būdųams, kuriais kitu atveju galėtų naudotis pakartotinio dokumentų naudojimo prašytojai. Tačiau ji turėtų būti atskira nuo valstybių narių mechanizmo, pagal kurį nustatomi mokesčio, viršijančio ribines sąnaudas, rinkimo kriterijai. Teisės gynimo būdams turėtų būti priskiriama galimybė peržiūrėti neigiamus sprendimus ir taip pat sprendimus, kuriais prašytojams, ⌦ nors ir suteikus leidimą ⌫ nepaisant leidimo pakartotinai naudoti, galėtų būti daromas kitoks poveikis, pavyzdžiui, dėl taikytinų mokesčių rinkimo taisyklių. Peržiūros procesas turėtų veikti sparčiai pagal greitai besikeičiančios rinkos poreikius;

🡻 2003/98/EB 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(38)Vvisų viešojo sektoriaus disponuojamų ⌦ bendrai ⌫ ir, apskritai, prieinamų dokumentų – ne tik susijusių su politiniu procesu, bet ir su teisiniu ir administraciniu procesu – viešinimas yra esminė priemonė plėsti teisę žinoti, kuri yra pagrindinis demokratijos principas. Šis tikslas yra taikytinas visų lygmenų institucijoms – vietinėms, nacionalinėms ar tarptautinėms.;

🡻 2003/98/EB 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(39)Kkai kuriais atvejais pakartotinis dokumentų naudojimas vyks nesitariant dėl licencijos. Kitais atvejais bus išduodama licencija, nustatanti licencijos turėtojui pakartotinio naudojimo sąlygas, susijusias, pavyzdžiui, su atsakomybės klausimais, tinkamo dokumentų naudojimo, nekeitimo garantavimo ir šaltinio nurodymo klausimais. Jei viešojo sektoriaus institucijos licencijuoja pakartotinį dokumentų naudojimą, licencijos sąlygos turėtų būti sąžiningos ir skaidrios. Standartinės licencijos, kurios turi būti prieinamos internetu, taip pat šiuo atžvilgiu gali vaidinti svarbų vaidmenį. Dėl to valstybės narės turėtų numatyti galimybę ⌦ naudoti ⌫ gauti standartines licencijas.;

🡻 2003/98/EB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(40)Jjei kompetentinga institucija nusprendžia daugiau ⌦ nebeleisti ⌫ nebeteikti tam tikrų dokumentų pakartotiniamai naudojimuiti arba šių dokumentų daugiau nebeatnaujinti, ji turėtų tuos sprendimus pirma pasitaikiusia proga skelbti viešai, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis.;

🡻 2003/98/EB 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(41)Ppakartotinio naudojimo sąlygos turėtų būti ⌦ nediskriminacinės ⌫ nediskriminacinio pobūdžio panašiomsų pakartotinio naudojimo kategorijomsų ⌦ atžvilgiu ⌫. Tai, pavyzdžiui, neturėtų ⌦ neleisti ⌫ užkirsti kelio viešojo sektoriaus institucijoms nemokamai keistis informacija, skirta naudoti ⌦ viešosioms užduotims vykdyti ⌫ viešiesiems uždaviniams, o iš kitų asmenų imti ⌦ mokestį ⌫ atlyginimą už tų pačių dokumentų pakartotinį naudojimą. Tai ⌦ taip pat ⌫ neturėtų užkirsti kelio ir nustatyti diferencijuotą atlyginimo politiką ⌦ neleisti priimti diferencijuotų mokesčių, taikymo ⌫ komerciniam ir nekomerciniam pakartotiniam naudojimui ⌦ politikos ⌫ .;

🡻 2013/37/ES 26 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(42)dokumentų pakartotinio naudojimo atvejais viešojo sektoriaus institucijos turi teisę, kai tinkama, taikyti tam tikrus reikalavimus ⌦ , kai tinkama, ⌫ išduodamos licenciją, pavyzdžiui, nurodyti šaltinį ir nurodyti, ar pakartotinis naudotojas padarė bet kokius dokumento pakeitimus. Visais atvejais viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo licencijose turėtų būti numatyta kuo mažiau pakartotinio naudojimo ribojimų, pavyzdžiui, ⌦ apsiribota ⌫ kad tai būtų tik reikalavimasu nurodyti šaltinį. Šiuo atžvilgiu svarbią funkciją turėtų atlikti atviros internetu išduodamos licencijos, suteikiančios ⌦ platesnę ⌫ pakartotinio naudojimo teisę be technologinių, finansinių ar geografinių ribojimų ir grindžiamos atvirųjų duomenų formatais. Todėl valstybės narės turėtų skatinti atvirų licencijų, kurios galiausiai turėtų tapti bendra praktika visoje Sąjungoje, naudojimą;

🡻 2003/98/EB 20 konstatuojamoji dalis

(43)Nnustatydamos pakartotinio dokumentų naudojimo principus, viešojo sektoriaus institucijos turėtų laikytis konkurencijos taisyklių, kiek įmanoma vengdamos išskirtinių susitarimų su privačiais partneriais. Tačiau norint teikti bendro ekonominio intereso paslaugą, išskirtinė viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinio naudojimo teisė kartais gali būti būtina. Tai gali pasitaikyti tais atvejais, kai joks komercinis leidėjas, neturėdamas tokios išskirtinės teisės, nenori skelbti informacijos.;

🡻 2013/37/ES 31 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(44)⇨ bibliotekos, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejai, archyvai ir privačiojo sektoriaus partneriai yra sudarę nemažai su kultūros išteklių skaitmeninimu susijusių bendradarbiavimo susitarimų, kuriais privačiojo sektoriaus partneriams suteikiamos išskirtinės teisės. Praktika rodo, kad tokia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė gali sudaryti sąlygas prasmingai naudoti kultūros kolekcijas ir kartu spartinti piliečių prieigą prie kultūros paveldo. Todėl tikslinga į dabartinius su kultūros išteklių skaitmeninimu susijusius skirtumus tarp valstybių narių atsižvelgti nustatant specialias susitarimams dėl tokio skaitmeninimo taikomas taisykles. ⇦ kKai išskirtinė teisė yra susijusi su kultūros išteklių skaitmeninimu, gali būti reikalingas tam tikras išskirtinės teisės suteikimo laikotarpis, kad privačiojo sektoriaus partneris turėtų galimybę susigrąžinti investicijas. Tačiau tas laikotarpis turėtų būti ribotas ir būti kuo trumpesnis, kad būtų laikomasi principo, jog viešojo sektoriaus medžiagai, kai ji paverčiama skaitmeniniu formatu, turėtų likti viešojo sektoriaus medžiaga. Laikotarpis, kuriam suteikiama išskirtinė teisė, susijusi su kultūros išteklių skaitmeninimu, paprastai neturėtų viršyti 10 metų. Išskirtinės teisės suteikimas ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui turėtų būti peržiūrimas, atsižvelgiant į techninius, finansinius ir administracinius aplinkos pokyčius nuo to momento, kai buvo sudarytas susitarimas. Be to, bet kokia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė kultūros išteklių skaitmeninimo tikslais turėtų suteikti partnerei kultūros įstaigai visas teises į skaitmeniniu formatu paverstų kultūros išteklių naudojimą pasibaigus susitarimo galiojimui;

⇩ naujas

(45)duomenų turėtojų ir pakartotinių naudotojų susitarimams, kuriais nėra aiškiai suteikiamos išskirtinės teisės, bet kurie, pagrįstai tikėtina, gali apriboti galimybę dokumentus pakartotinai naudoti, turėtų būti taikomi papildomi vieši patikrinimai ir dėl šios priežasties jie turėtų būti skelbiami likus ne mažiau kaip dviems mėnesiams iki jų įsigaliojimo, siekiant suteikti galimybę suinteresuotosioms šalims pateikti prašymą dėl dokumentų, kuriems taikomas tas susitarimas, pakartotinio naudojimo ir užkirsti kelią potencialių pakartotinių naudotojų rato ribojimo rizikai. Be to, po tokių susitarimų sudarymo turėtų būti viešai skelbiamos galutinės jų versijos.

(46)Šia direktyva siekiama iki minimumo sumažinti piktnaudžiavimo pradininko pranašumu riziką, kuri gali apriboti potencialių duomenų pakartotinių naudotojų skaičių. Kai, be šia direktyva valstybėms narėms nustatytos pareigos suteikti dokumentus, pagal sutartimi įformintą susitarimą yra perleidžiami valstybės narės ištekliai, kaip nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, ši direktyva nedaro poveikio Sutarties 101–109 straipsniuose nustatytų valstybės pagalbos ir kitų konkurencijos taisyklių taikymui. Remiantis Sutarties 107–109 straipsniuose nustatytomis valstybės pagalbos taisyklėmis, valstybės privalo ex ante tvarka patikrinti, ar atitinkami sutartimi įforminti susitarimai gali būtų susiję su valstybės pagalba, ir užtikrinti, kad jie atitiktų valstybės pagalbos taisykles;

🡻 2003/98/EB 21 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(47)Ši direktyva ⌦ nedaro poveikio su asmens duomenų apsauga susijusiai Sąjungos teisei, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 41  ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB 42 , ir ⌫turėtų būti įgyvendinama ir taikoma visiškai ⌦ jų ⌫ laikantis asmens duomenų apsaugos principų pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmenų duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. ⇨ Anoniminimas yra priemonė suderinti kiek įmanoma didesnes viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo galimybes ir duomenų apsaugos teise nustatytas pareigas, tačiau jis reikalauja sąnaudų. Tas sąnaudas tikslinga priskirti sąnaudoms, laikytinoms ribinių platinimo sąnaudų dalimi, kaip nustatyta šios direktyvos 6 straipsnyje; ⇦

🡻 2003/98/EB 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(48)Šši direktyva neturi poveikio trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės teisėms. Siekiant išvengti abejonių, sąvoka „intelektinės nuosavybės teisės“ apima tik autorių ir gretutines teises (įskaitant sui generis formų apsaugą). Ši direktyva netaikoma dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, registruotiems dizainams ir prekės ženklams. Ši direktyva neturi poveikio viešojo sektoriaus institucijų intelektinės nuosavybės teisių buvimui ar turėjimui, nei kokiu nors būdu ⌦ už šia direktyva nustatytų ribų ⌫ riboja naudojimąsi šiomis teisėmis už šia direktyva nustatytų ribų. Šia direktyva nustatytos pareigos turėtų būti taikomos tik tiek, kiek jos yra suderinamos su tarptautinių susitarimų dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, ypač Berno Konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Berno konvencijos) ir Susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su prekyba, aspektų (TRIPS susitarimo), nuostatomis. Tačiau viešojo sektoriaus institucijos turėtų naudotis savo autorių teisėmis taip, kad palengvintų pakartotinį naudojimą.;

🡻 2013/37/ES 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(49)atsižvelgiant į Sąjungos teisę ir į valstybių narių ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma pagal Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ir ⌦ TRIPS ⌫ Ssusitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su prekyba, aspektų, ⌦ ši ⌫ Ddirektyva 2003/98/EB neturėtų būti taikoma dokumentams, kurių intelektinės nuosavybės teisės priklauso trečiosioms šalims. Jei trečioji šalis buvo pirminis intelektinės nuosavybės teisių į bibliotekose (įskaitant universitetų bibliotekas), muziejuose ir archyvuose laikomą dokumentą ⌦ savininkas ir šių teisių ⌫ , kuriam apsaugos terminas dar nesibaigė, savininkas, tas dokumentas pagal šią direktyvą turėtų būti laikomas dokumentu, kurio intelektinės nuosavybės teisės priklauso trečiosioms šalims;

🡻 2013/37/ES 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(50)⌦ ši ⌫ Ddirektyva 2003/98/EB turėtų nedaryti poveikio viešojo sektoriaus institucijų darbuotojų teisėms, įskaitant ekonomines ir moralines teises, kurias jie gali turėti pagal nacionalines taisykles;

🡻 2013/37/ES 13 konstatuojamoji dalis

(51)pateikus dokumentą pakartotiniam naudojimui, atitinkama viešojo sektoriaus institucija turėtų ir toliau turėti teisę tokį dokumentą naudoti;

🡻 2003/98/EB 23 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(52)Ppriemonės, padedančios potencialiems pakartotiniems naudotojams rasti dokumentus, prieinamus pakartotiniam naudojimui, ir pakartotinio naudojimo sąlygos gali gerokai palengvinti viešojo sektoriaus dokumentų tarpvalstybinį naudojimą. Dėl to valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų imtasi praktinio pobūdžio priemonių, padedančių pakartotiniems naudotojams ieškoti dokumentų, prieinamų pakartotiniam naudojimui. Tokių praktinio pobūdžio priemonių pavyzdžiai yra pagrindinių dokumentų (dokumentų, kurie yra arba gali būti plačiai pakartotinai naudojami) registrų sąrašai, ⌦ pageidautina ⌫ prieinami internetu, ir portalinės svetainės, sujungtos su decentralizuotais registrų sąrašais.;

🡻 2003/98/EB 24 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(53)Šši direktyva nepažeidžia 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvosų 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 43 ir 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB 44  dėl duomenų bazių teisinės apsaugos. Ji aiškiai nusako sąlygas, kurių laikantis viešojo sektoriaus institucijos gali naudotis savo intelektinės nuosavybės teisėmis vidaus informacijos rinkoje⌦ , ⌫ leisdamos dokumentų pakartotinį naudojimą. ⇨ Visų pirma, jei viešojo sektoriaus institucijos yra Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės turėtojos, jos neturėtų ja naudotis siekdamos neleisti pakartotinai naudoti duomenų bazėse turimų duomenų arba siekdamos tokį naudojimą apriboti; ⇦

🡻 2013/37/ES 27 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(54)Komisija rėmė elektroninės ⌦ internetinės atvirųjų duomenų parengties ataskaitos ⌫ viešojo sektoriaus informacijos suvestinės rengimą, pateikdama atitinkamus pakartotinio viešojo sektoriaus informacijos naudojimo veiklos rodiklius visose valstybėse narėse. Reguliarus šios ⌦ ataskaitos ⌫ suvestinės atnaujinimas prisidės prie keitimosi informacija tarp valstybių narių ir informacijos apie politines priemones ir praktiką prieinamumo visoje Sąjungos teritorijoje;

🡻 2013/37/ES 35 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(55)būtina užtikrinti, kad valstybės narės ⇨ stebėtų ⇦ praneštų Komisijai apie viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo mastą, sąlygas, kuriomis ši informacija prieinama, ir teisės gynimo praktiką;

🡻 2013/37/ES 29 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(56)Komisija ⇨ gali ⇦ turėtų padėti valstybėms narėms nuosekliai įgyvendinti šią direktyvą ir tuo tikslu po konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis parengti ⌦ naujas ⌫ ⇨ ar atnaujinti esamas ⇦ gaires, visų pirma dėl rekomenduojamų standartinių licencijų, duomenų rinkinių ir pakartotinio dokumentų naudojimo mokesčio ⌦ taikymo ⌫ apskaičiavimo;

🡻 2013/37/ES 15 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(57)vienas iš pagrindinių vidaus rinkos sukūrimo tikslų yra sudaryti sąlygas, kad būtų skatinamas Sąjungos masto paslaugų plėtojimas. Bibliotekoms, muziejams ir archyvams priklauso reikšminga viešojo sektoriaus informacinių išteklių dalis, ypač po to, kai dėl skaitmeninimo projektų padidėjo viešo naudojimo skaitmeninės medžiagos kiekis. Šios kultūros paveldo kolekcijos ir susiję metaduomenys galėtų sudaryti skaitmeninio turinio prekių ir paslaugų pagrindą ir taip pat turi didžiulį inovacinįio pakartotinio naudojimo potencialą tokiuose sektoriuose kaip švietimas ir turizmas. ⇨ Kitų tipų kultūros įstaigos (pvz., orkestrai, operos, baleto ir teatro kolektyvai), įskaitant toms įstaigoms priklausančius archyvus, neturėtų priklausyti taikymo sričiai dėl to, kad jų paskirtis yra scenos menas, ir dėl to, kad beveik visai jų medžiagai taikomos trečiosios šalies intelektinės nuosavybės teisės ir direktyva jai netaikoma. ⇦ Platesnės galimybės pakartotinai panaudoti viešąją kultūrinę medžiagą turėtų, inter alia, sudaryti palankias sąlygas Sąjungos bendrovėms išnaudoti jos pakartotinio naudojimo potencialą ir prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

⇩ naujas

(58)siekiant nustatyti sąlygas, padedančias pakartotinai naudoti dokumentus, susijusius su ekonomikai ir visuomenei ypač reikšminga socialine ir ekonomine nauda, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų priimtas didelės vertės duomenų rinkinių, atrinktų iš dokumentų, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašas, kartu su tų duomenų rinkinių skelbimo ir pakartotinio naudojimo sąlygomis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(59)duomenų rinkinių, kurie pasižymi ypatingu socialinės ir ekonominės naudos potencialu ES lygmens sąrašas kartu su suderintomis pakartotinio jų naudojimo sąlygomis bus svarbus tarpvalstybinių duomenų taikomųjų programų ir paslaugų diegimo veiksnys. Rengdamasi sąrašo sudarymo darbui Komisija turėtų surengti tinkamas konsultacijas, įskaitant ekspertų lygmeniu. Sudarant sąrašą turėtų būti atsižvelgiama į sektorinius teisės aktus, kuriais jau reglamentuojamas duomenų rinkinių skelbimas, ir į kategorijas, nurodytas Didžiojo aštuoneto Atvirųjų duomenų chartijos techniniame priede ir Komisijos pranešime 2014/C 240/01.

(60)Siekiant užtikrinti kuo didesnę didelės vertės duomenų rinkinių naudą ir palengvinti jų pakartotinį naudojimą prieiga prie tų rinkinių turėtų būti kuo mažiau teisiškai ribojama ir nemokama. Be to, visais atvejais, kai duomenų rinkiniuose yra dinaminių duomenų, tie rinkiniai turėtų būti skelbiami per programų sąsajas;

🡻 2003/98/EB 25 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Kadangi siūlomos veiklos tikslų, būtent - lengvinti Bendrijos masto informacijos produktų ir paslaugų, grindžiamų viešojo sektoriaus dokumentais, kūrimą, įtvirtinti sąlygas, kad privačios bendrovės galėtų veiksmingai tarpvalstybiniu mastu naudoti viešojo sektoriaus dokumentus pridėtinę vertę turintiems informacijos produktams ir paslaugoms kurti, ir apriboti konkurencijos iškraipymus Bendrijos rinkoje, kurių valstybės narės negali pakankamai pasiekti, o dėl minėtos veiklos Bendrijai būdingo masto ir poveikio jie gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva nesiekiama daugiau negu reikia tiems tikslams pasiekti. Šia direktyva siekiama minimalaus derinimo, šitaip išvengiant tarp valstybių narių esamų skirtumų tvarkant viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinį naudojimą,

🡻 2013/37/ES 33 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(61)kadangi šios direktyvos tikslų – lengvinti Sąjungos masto informacijos produktų ir paslaugų, grindžiamų viešojo sektoriaus dokumentais, kūrimą, užtikrinti, kad, viena vertus, privačios bendrovės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės, galėtų tarpvalstybiniu mastu veiksmingai naudoti viešojo sektoriaus dokumentus siekdamos kurti pridėtinę vertę turinčius informacijos produktus ir paslaugas ir, kita vertus, kad tą daryti galėtų piliečiai, siekiant palengvinti laisvą informacijos judėjimą ir perdavimą, – valstybės narės negali ⌦ deramai ⌫ pakankamai pasiekti, o dėl ⌦ siūlomo veiksmo europinio ⌫ siūlomai veiklai būdingo visos Europos masto ⌦ tų tikslų būtų geriau siekti ⌫ jie gali būti geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, ⌦ laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo ⌫ Sąjunga gali ⌦ patvirtinti ⌫ priimti priemonespagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva ⌦ neviršijama to, kas būtina nurodytiems ⌫ nesiekiama daugiau negu reikia tiems tikslams pasiekti.;

🡻 2013/37/ES 34 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(62)⌦ šia direktyva ⌫ šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant ⇨ teisę į privatų gyvenimą (7 straipsnis), ⇦ teisę į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), ir teisę į nuosavybę (17 straipsnis) ⇨ ir neįgaliųjų asmenų integravimą (26 straipsnis) ⇦. Jokia šios direktyvos nuostata negali būti aiškinama ar įgyvendinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nesuderinamu būdu;

⇩ naujas

(63)Komisija turėtų atlikti šios direktyvos įvertinimą. Laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 45  22 punkto, įvertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir pridėtine verte – ir juo turėtų būti grindžiami galimų būsimų priemonių poveikio vertinimai;

(64)pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtas direktyvas;

(65)ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų I priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

🡻 2003/98/EB (pritaikytas)

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.    Ši direktyva nustato būtiniausias taisykles, reglamentuojančias ⌦ toliau nurodytų ⌫ esamų dokumentų , kuriais disponuoja valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos, pakartotinį naudojimą ir tą ⌦ pakartotinį ⌫ naudojimą lengvinančias praktines priemones:. 

a) esamų dokumentų, kuriais disponuoja valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos;

⇩ naujas

b) esamų dokumentų, kuriais disponuoja valstybinės įmonės, vykdančios veiklą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES 46 apibrėžtose srityse, taip pat valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip viešųjų paslaugų operatoriai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 47 2 straipsnyje, valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip pareigą teikti viešąsias paslaugas vykdantys oro vežėjai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 48 16 straipsnį, ir valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus vykdantys Bendrijos laivų savininkai pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92 49 4 straipsnį;

c) mokslinių tyrimų duomenų, laikantis 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų.

🡻 2003/98/EB

2.    Ši direktyva netaikoma:

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis

a) dokumentams, kurių teikimas neįtrauktas į atitinkamų viešojo sektoriaus institucijų viešąsias užduotis, kaip apibrėžta valstybės narės įstatymu ar kitomis privalomomis taisyklėmis, arba nesant tokių taisyklių, kaip apibrėžta pagal bendrą administracinę praktiką toje valstybėje narėje, su sąlyga, kad viešųjų užduočių taikymo sritis skaidri ir jai taikoma peržiūra;

⇩ naujas

b) valstybinių įmonių turimiems dokumentams, kurie rengiami kitoms reikmėms nei bendrojo intereso paslaugos, kaip apibrėžta valstybės narės įstatymu arba kitomis privalomomis taisyklėmis;

🡻 2003/98/EB

cb)dokumentams, kuriems trečiosios šalys turi intelektinės nuosavybės teises;

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis (pritaikytas)

dc)dokumentams, kurie yra neprieinami dėl prieigos tvarkos valstybėse narėse, įskaitant tuos, kurie neprieinami dėl:

–nacionalinio saugumo (t. y. valstybės saugumo), gynybos ar visuomenės saugumo apsaugos,

–statistinių duomenų slaptumo,

–komercinio konfidencialumo (⌦ įskaitant ⌫ pvz., verslo, profesinesės arba bendrovės paslaptisys);

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis (pritaikytas)

eca)dokumentams, prieiga prie kurių pagal valstybių narių prieigos ⌦ tvarką ⌫ taisykles ribojama, taip pat tais atvejais, kai piliečiai ar bendrovės turi įrodyti, jog turi konkretų interesą, kad gautų ⌦ prieigą prie ⌫ leidimą susipažinti su dokumentųais;

fcb)dokumentų dalims, kuriose yra tik logotipai, ornamentai ar emblemos;

gcc)dokumentams, prieiga prie kurių pagal valstybių narių prieigos ⌦ tvarką ⌫ taisykles neleidžiama arba ribojama dėl asmens duomenų apsaugos priežasčių, taip pat dokumentų, prieiga prie kurių pagal valstybių narių prieigos ⌦ tvarką ⌫ taisykles suteikiama, dalims, kai jose yra asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas pagal įstatymus nesuderinamas su asmenų apsaugos teisės aktais, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu;

🡻 2003/98/EB (pritaikytas)

hd)dokumentams, kuriais disponuoja ⌦ visuomeniniai ⌫ viešosios tarnybos transliuotojai ir jų filialai bei kitos institucijos ar jų filialai, ⌦ atlikdami visuomeninio transliavimo užduotis ⌫ veikiantys viešosios tarnybos srityje;

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis

⇨ naujas

if)dokumentams, kuriais disponuoja kultūros įstaigos, išskyrus bibliotekas, ⇨ universitetų bibliotekas, ⇦ muziejus ir archyvus;.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis (pritaikytas)

⇨ naujas

je)dokumentams, kuriais disponuoja ⇨ vidurinio ar žemesnio lygmens ⇦ ⌦ ugdymo ⌫ švietimo ir mokslo įstaigos, įskaitant organizacijas, įsteigtas mokslinių tyrimų rezultatams perduoti, taip pat mokyklos ir universitetai, išskyrus universitetų bibliotekas ir ⇨ , ir 1 straipsnio 1 dalies c punkte nenurodytiems dokumentams, kuriais disponuoja visos kitos švietimo įstaigos; ⇦

⇩ naujas

k)1 straipsnio 1 dalies c punkte nenurodytiems dokumentams, kuriais disponuoja mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos ir juos finansuojančios organizacijos, įskaitant mokslinių tyrimų rezultatams perduoti įsteigtas organizacijas.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 1 dalies b punktas (pritaikytas)

3.    Ši direktyva grindžiama valstybių narių prieigos ⌦ tvarka ⌫ taisyklėmis ir nedaro ⌦ jai ⌫ joms poveikio.

🡻 2003/98/EB

🡺1 2013/37/ES 1 straipsnio 1 dalies c punktas

4. Ši direktyva neturi jokio poveikio asmenų apsaugos lygiui tvarkant asmens duomenis pagal  🡺1 Sąjungos 🡸 ir nacionalinės teisės nuostatas, konkrečiai kalbant, ji nepakeičia Direktyvoje 95/46/EB nustatytų pareigų ir teisių.

45.    Šia direktyva nustatytos pareigos taikomos tik tiek, kiek jos yra suderinamos su tarptautinių susitarimų dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, ypač su Berno konvencijos ir TRIPS susitarimo, nuostatomis.

⇩ naujas

5. Viešojo sektoriaus institucijos negali naudotis Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje numatyta duomenų bazės sudarytojo teise siekdamos neleisti duomenų pakartotinai naudoti pagal šią direktyvą arba siekdamos tokį naudojimą apriboti.

6. Šia direktyva reglamentuojamas esamų dokumentų, kuriais disponuoja valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos, įskaitant dokumentus, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB 50 , pakartotinis naudojimas.

🡻 2003/98/EB (pritaikytas)

2 straipsnis

⌦ Terminų apibrėžtys ⌫ Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje ⌦ vartojamų terminų apibrėžtys ⌫ taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

1.„viešojo sektoriaus institucija“ – tai valstybės, regioninėų ar vietos valdžios institucijaos, viešosios teisės reglamentuojamaos įstaigaos ir vienos ar kelių tokių valdžios institucijų arba vienos ar kelių tokių viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų asociacijaos;

2.„viešosios teisės reglamentuojama įstaiga“ – tai ⌦ bet kuri ⌫ kiekviena įstaiga:

a)įsteigta konkrečiamu tikslui – tenkinti bendrojo intereso ⌦ poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio ⌫ reikmes, neturinti nei pramoninės, nei komercinės veiklos požymių ,; ir

b)turinti juridinio asmens statusą; ir

c)finansuojama daugiausia valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų; arba ⌦ kurios veiklą prižiūri tos įstaigos ⌫ esanti tų įstaigų administracinėje priežiūroje, arba turinti ⌦ administracinį valdymo organą, valdybą arba stebėtojų tarybą ⌫ administracinę, vadybos ar priežiūros valdybą, kurios daugiau kaip pusė narių yra paskirti valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų;

⇩ naujas

3.valstybinė įmonė – įmonė, kuriai viešojo sektoriaus institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką dėl to, kad yra jos savininkės, dėl finansinio dalyvavimo įmonėje arba dėl to, kad tai numato įmonės veiklą reglamentuojančios taisyklės;

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 2 dalis

49.„universitetas“ – tai viešojo sektoriaus institucija, organizuojanti povidurines aukštojo mokslo studijas, kurias baigus suteikiamas akademinis laipsnis;.

🡻 2003/98/EB (pritaikytas)

53.„dokumentas“ – tai:

a)⌦ bet kuria forma (parašytas ant popieriaus, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar audiovizualiniame įraše) pateiktas turinys ⌫ bet koks turinys bet kokia forma (raštu ant popieriaus arba laikomas elektronine forma ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašas);

b)bet kuri tokio turinio dalis;

⇩ naujas

6. dinaminiai duomenys – elektroniniai dokumentai, kurie yra dažnai arba tikruoju laiku atnaujinami;

7. mokslinių tyrimų duomenys – skaitmeniniai dokumentai, išskyrus mokslines publikacijas, kurie yra renkami ar rengiami vykdant mokslinių tyrimų veiklą ir yra naudojami kaip įrodymai mokslinių tyrimų procese arba yra mokslinės bendruomenės visuotinai pripažinti būtinais mokslinėms išvadoms ir rezultatams patvirtinti;

8. didelės vertės duomenų rinkiniai – dokumentai, kurių pakartotinis naudojimas siejamas su reikšminga socialine ir ekonomine nauda, visų pirma dėl jų tinkamumo pridėtinės vertės paslaugoms ir taikomosioms programoms kurti ir dėl didelio skaičiaus potencialių tokių pridėtinės vertės paslaugų ir taikomųjų programų, naudotojų;

🡻 2003/98/EC (pritaikytas)

94. „pakartotinis naudojimas“ – tai fizinių ar juridinių asmenų naudojimasis viešojo sektoriaus institucijų disponuojamais dokumentais komerciniams arba nekomerciniams tikslams, išskyrus pirminį tikslą pagal viešąją užduotį, kuriai dokumentai buvo parengti,. ⌦ ir ⌫ keitimąsiKeitimasis dokumentais tarp viešojo sektoriaus institucijų vien tik atliekant savo viešąsias užduotis nėra laikomas pakartotiniu naudojimu;.

5.„asmens duomenys“ - duomenys, apibūdinti Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punkte.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 2 dalis

106.„elektroninis formatas“ – tai rinkmenos formatas, kurio struktūra leidžia kompiuterinėms programoms lengvai nustatyti, atpažinti ir gauti konkrečius duomenis, įskaitant atskirus konstatuojamus faktus ir jų vidaus struktūrą;

117.„atvirasis formatas“ – tai rinkmenos formatas, kuris nepriklauso nuo platformos ir prieinamas visuomenei be jokių apribojimų, kurie galėtų trukdyti pakartotinai naudoti dokumentus;

128.„atvirasis oficialusis standartas“ – tai standartas, kuris yra kodifikuotas rašytine forma ir kuriame išsamiai išdėstytos reikalavimų, susijusių su programų sąveikumo užtikrinimu, specifikacijos;

⇩ naujas

13. pagrįsta investicijų grąža – procentinė viso mokesčio, kurį dar sudaro suma, reikalinga reikalavimus atitinkančioms sąnaudoms kompensuoti, dalis, negalinti daugiau kaip penkiais procentiniais punktais viršyti Europos Centrinio Banko nustatytos fiksuotosios palūkanų normos;

14. trečioji šalis – duomenimis disponuojantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra viešojo sektoriaus institucija ar valstybinė įmonė.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

3 straipsnis

Bendrasis principas

1.    Atsižvelgiant į 2 dalį valstybės narės užtikrina, kad dokumentus, kuriems pagal 1 straipsnį taikoma ši direktyva, būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams III ir IV skyriuose nustatytomis sąlygomis.

2.    Kai tokius dokumentus leidžiama pakartotinai naudoti, valstybės narės užtikrina, kad dokumentus, kurių intelektinės nuosavybės teisės priklauso bibliotekoms, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejams ir archyvams, ⇨ ir valstybinių įmonių turimus dokumentams ⇦ būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams ⌦ laikantis ⌫ III ir IV skyriuose nustatytųomis sąlygųomis.

🡻 2003/98/EB (pritaikytas)

II SKYRIUS

PAKARTOTINIO NAUDOJIMO PRAŠYMAI

4 straipsnis

Pakartotinio naudojimo prašymų tvarkymui taikytini reikalavimai

1.    Viešojo sektoriaus institucijos pakartotinio naudojimo prašymus, kur įmanoma ir tinka, tvarko elektroninėmis priemonėmis ir daro dokumentą prieinamu prašytojui pakartotiniam naudojimui arba, jei reikia licencijos, ⌦ pateikia prašytojui galutinį licencijos pasiūlymą ⌫ galiausiai suteikia prašytojui licenciją per pagrįstą laikotarpį, kuris atitinka nustatytus ⌦ prieigos prie dokumentų ⌫ prašymųams susipažinti su dokumentais tvarkymo terminus.

2.    Tais atvejais, kai nėra nustatyti terminai ar kitos taisyklės, reglamentuojančios dokumentų pateikimą laiku atžvilgiu, viešojo sektoriaus institucijos tvarko prašymą ir pateikia prašytojui dokumentus pakartotinai naudoti, arba, jei reikia licencijos, galiausiai ⌦ pateikia prašytojui galutinį licencijos pasiūlymą ⌫ galiausiai išduoda prašytojui licenciją per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo laikotarpį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar 20 darbo dienų dideliems ar sudėtingiems prašymams. Tokiais atvejais prašytojui per tris savaites nuo pirminio prašymo pranešama, kad reikia daugiau laiko jam tvarkyti.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 4 dalis (pritaikytas)

3.    Priėmusios neigiamą sprendimą, viešojo sektoriaus institucijos prašytojui praneša atsisakymo priežastis, remdamosi tos valstybės narės prieigos tvarkos atitinkamomis nuostatomis arba nacionalinėmis nuostatomis, priimtomis pagal šią direktyvą, ypač pagal 1 straipsnio 2 dalies a–gcc punktus arba 3 straipsnį. Tais atvejais, kai neigiamas sprendimas yra grindžiamas 1 straipsnio 2 dalies cb punktu, viešojo sektoriaus institucija prideda nuorodą į fizinį ar juridinį asmenį, kuris yra teisių turėtojas, jei jis yra žinomas, arba kitais atvejais – į licencijos ⌦ suteikėją ⌫ turėtoją, iš kurio viešojo sektoriaus institucija yra gavusi atitinkamą medžiagą. Bibliotekos, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejai ir archyvai nėra įpareigoti pateikti tokią nuorodą.

4.    Kiekviename sprendime dėl pakartotinio naudojimo nurodomi teisės gynimo būdai, jei prašytojas norėtų tą sprendimą apskųsti. Teisės gynimo būdams priskiriama peržiūra, kurią gali atlikti atitinkamą kompetenciją turinti nešališka peržiūros įstaiga, pavyzdžiui, nacionalinė konkurencijos institucija, nacionalinė už prieigą prie dokumentų atsakinga institucija arba nacionalinė teisminė institucija, kurios sprendimai yra privalomi atitinkamai viešojo sektoriaus institucijai.

🡻 2003/98/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

5.    ⌦ Šio straipsnio reikalavimų laikytis nereikia šiems subjektams: ⌫

Viešojo sektoriaus institucijoms, kurioms taikomi 1 straipsnio 2 dalies d, e ir f punktai, laikytis šio straipsnio reikalavimų nereikia.

⇩ naujas

a) valstybinėms įmonėms,

b) švietimo įstaigoms, mokslinius tyrimus atliekančioms organizacijoms ir juos finansuojančioms organizacijoms.

🡻 2003/98/EB

III SKYRIUS

PAKARTINIO NAUDOJIMO SĄLYGOS

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

5 straipsnis

Galimi formatai

1.    ⌦ Nedarant poveikio V skyriaus taikymui, ⌫ vViešojo sektoriaus institucijos ⇨ ir valstybinės įmonės ⇦ leidžia naudotis savo dokumentais bet kuriuo parengtiniu formatu ar kalba ir, jei tik įmanoma ir tinkama, atviruoju formatu ir elektroniniu formatu kartu su jų metaduomenimis. Tiek dokumentų, tiek metaduomenų formatas turėtų, kiek ⌦ kai ⌫ įmanoma, ⌦ atitinka ⌫ atitikti atviruosius oficialiuosius standartus.

2.    1 dalies nuostatos nereiškia, kad viešojo sektoriaus institucijos ⇨ ar valstybinės įmonės ⇦ privalo rengti ar pritaikyti dokumentus ar teikti išrašus iš dokumentų, kad ⌦ įvykdytų ⌫ jie atitiktų tos dalies nuostatas, kai dėl to reikia neproporcingai didelių pastangų, neapsiribojančių paprasta operacija.

3.    Remiantis šia direktyva, iš viešojo sektoriaus institucijų ⇨ ir valstybinių įmonių ⇦ negali būti reikalaujama ir toliau ⌦ rengti ⌫ teikti tam tikros rūšies dokumentus arba juos saugoti, kad privati ar viešojo sektoriaus organizacija galėtų ⌦ juos ⌫ pakartotinai naudoti tokius dokumentus.

⇩ naujas

4. Galimybę pakartotinai naudoti dinaminius duomenis viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės suteikia iš karto po jų surinkimo naudodamos tinkamas programų sąsajas;

5. Jei dėl finansinių ar techninių pajėgumų stokos viešojo sektoriaus institucija arba valstybinė įmonė negali suteikti prieigos prie dokumentų iš karto po jų surinkimo, prieiga prie 4 dalyje nurodytų dokumentų suteikiama per tokį laikotarpį, dėl kurio be reikalo nekiltų kliūčių išnaudoti jų viso ekonominio potencialo.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 6 dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

6 straipsnis

Mokesčio rinkimą reglamentuojantys principai

1.    Kai nustatomas mokestis už dDokumentų pakartotinįis naudojimąas , ⇨ yra nemokamas arba ⇦ to mokesčio suma negali viršyti ⌦ apsiriboja ⌫ ribinėmisių sąnaudomisų, patiriamomisų dokumentus dauginant, teikiant ir platinant ⇨ , taip pat, atitinkamais atvejais, anoniminant asmens duomenis bei imantis priemonių konfidencialiai verslo informacijai apsaugoti ⇦.

2.    ⌦ Išimties tvarka ⌫ 1 dalis netaikoma:

a)viešojo sektoriaus institucijoms, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešųjų užduočių vykdymu;

b)išimties tvarka dokumentams, jei susijusi viešojo sektoriaus institucija turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu. Tie reikalavimai apibrėžiami valstybės narės įstatymais ar kitomis privalomomis taisyklėmis. Nesant tokių taisyklių reikalavimai apibrėžiami pagal bendrą administracinę praktiką valstybėje narėje;

bc)bibliotekoms, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejams ir archyvams;.

⇩ naujas

   c)    valstybinėms įmonėms.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 6 dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

3.    2 dalies a ir b ⇨ c ⇦ punktuose nurodytais atvejais atitinkamos viešojo sektoriaus institucijos apskaičiuoja ⌦ , remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, kuriuos nustato valstybės narės, apskaičiuojamas ⌫ bendrąas mokestįis , remdamosi objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, kuriuos nustato valstybės narės. Bendros tų institucijų pajamos, gautos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti, neturi viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo ⇨ , taip pat, atitinkamais atvejais, asmens duomenų anoniminimo bei konfidencialios verslo informacijos apsaugos ⇦ ⌦ sąnaudų ⌫ išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Mokestis apskaičiuojamas laikantis atitinkamoms viešojo sektoriaus institucijoms taikytinų ⌦ taikytinų ⌫ apskaitos principų.

4.    Tais atvejais, kai 2 dalies bc punkte nurodytos viešojo sektoriaus institucijos ima mokestį, bendros pajamos, gautos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti, neviršija rinkimo, rengimo, dauginimo, platinimo, saugojimo ir atsiskaitymo už teises ⇨ , taip pat, atitinkamais atvejais, asmens duomenų anoniminimo bei konfidencialios verslo informacijos apsaugos ⇦ ⌦ sąnaudų ⌫ išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Mokestis apskaičiuojamas laikantis atitinkamoms viešojo sektoriaus institucijoms taikytinų apskaitos principų.

⇩ naujas

5. Didelės vertės duomenų rinkinius, kurių sąrašas nustatomas pagal 13 straipsnį, ir 1 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus mokslinių tyrimų duomenis naudotojai pakartotinai naudoja nemokamai.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 7 dalis (pritaikytas)

7 straipsnis

Skaidrumas

1.    Viešojo sektoriaus institucijų turimų dDokumentų pakartotinio naudojimo standartinių mokesčių atveju bet kurios taikomos sąlygos ir faktinė tų mokesčių suma, įskaitant tokio mokesčio apskaičiavimo pagrindą, nustatomi iš anksto ir skelbiami, jei įmanoma ir tinkama, elektroninėmis priemonėmis.

2.    Kitų nei 1 dalyje nurodytų pakartotinio naudojimo mokesčių atveju atitinkama viešojo sektoriaus institucija iš anksto nurodo, į kokius veiksniaius ⌦ , į kuriuos ⌫ atsižvelgiama apskaičiuojant tuos mokesčius ⌦ nurodomi iš anksto ⌫. Gavęsusi prašymą, atitinkamasa viešojo sektoriaus institucija ⌦ dokumentų turėtojas ⌫ taip pat nurodo, kokiu būdu buvo apskaičiuotas toks mokestis, susijęs su konkrečiu pakartotinio naudojimo prašymu.

3.    6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti reikalavimai nustatomi iš anksto. Jie skelbiami elektroniniu būdu, kai įmanoma ir tinkama.

⇩ naujas

3. Valstybės narės skelbia 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų viešojo sektoriaus institucijų sąrašą.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 7 dalis

4.    Viešojo sektoriaus institucijos užtikrina, kad pakartotinio dokumentų naudojimo prašytojams būtų pranešama apie teisės gynimo būdus, susijusius su jiems poveikio turinčiais sprendimais ar praktika.

🡻 2003/98/EB

8 straipsnis

Licencijos

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 8 dalis (pritaikytas)

1.    Viešojo sektoriaus institucijos gali leisti Ppakartotinai naudoti dokumentus ⌦ gali būti leista netaikant ⌫ nekeldamos jokių sąlygų arba ⌦ taikant tam tikras sąlygas ⌫ gali taikyti sąlygas, kai tinkama, ⌦ išduodant ⌫ išduodamos licenciją. Tomis sąlygomis be reikalo neribojamos pakartotinio naudojimo galimybės, ir tos sąlygos nenaudojamos konkurencijai riboti.

🡻 2003/98/EB (pritaikytas)

2.    Valstybės narės, kuriose naudojamos licencijos, užtikrina, kad standartinės licencijos viešojo sektoriaus dokumentų pakartotiniam naudojimui, kurios gali būti pritaikytos konkretiems licencijų prašymams, būtų prieinamos skaitmenine forma ir galėtų būti tvarkomos elektroniniu būdu. Valstybės narės skatina visas viešojo sektoriaus institucijas naudoti ⌦ tokias ⌫ standartines licencijas.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 9 dalis

9 straipsnis

Praktinio pobūdžio priemonės

Valstybės narės įgyvendina praktinio pobūdžio priemones, lengvinančias pakartotiniam naudojimui prieinamų dokumentų paiešką, tokias kaip pagrindinių dokumentų su aktualiais metaduomenimis registrų sąrašai, kur įmanoma ir tinkama, prieinami internetu ir pateikti elektroniniu formatu, ir portalai, sujungti su registrų sąrašais. Kai įmanoma, valstybės narės sudaro palankias dokumentų paieškos įvairiomis kalbomis sąlygas.

⇩ naujas

10 straipsnis

Mokslinių tyrimų duomenų prieinamumas ir pakartotinis naudojimas

1. Valstybės narės padeda užtikrinti prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų priimdamos nacionalinę politiką ir atitinkamas priemones, kuriomis siekiama, kad viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų duomenys būtų laisvai prieinami (atvirosios prieigos politika). Atvirosios prieigos politika skiriama mokslinius tyrimus atliekančioms organizacijoms ir juos finansuojančios organizacijoms.

2. Mokslinių tyrimų duomenys yra prieinami pakartotinai naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais laikantis III ir IV skyriuose nustatytų sąlygų, jei jie yra finansuojami viešosiomis lėšomis ir kai prieiga prie tokių duomenų suteikiama per institucijos ar subjekto duomenų saugyklą. Tokiais atvejais atsižvelgiama į teisėtus komercinius interesus ir iš anksčiau galiojančias intelektinės nuosavybės teises. Ši nuostata nedaro poveikio 1 straipsnio 2 dalies c punkto taikymui.

🡻 2003/98/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

IV SKYRIUS

NEDISKRIMINAVIMAS IR SĄŽININGA PREKYBA

1110 straipsnis

Nediskriminavimas

1.    Bet kuri pakartotiniam dokumentų naudojimui keliama sąlyga turi būti nediskriminuojanti lygiaverčių pakartotinio naudojimo ⌦ , įskaitant tarpvalstybinį pakartotinį naudojimą, ⌫ kategorijų atžvilgiu.

2.    Jei viešojo sektoriaus institucija dokumentus pakartotinai naudoja kaip medžiagą savo komercinei veiklai, kuri nepriklauso jos viešųjų ⌦ užduočių ⌫ uždavinių taikymo sričiai, dokumentų teikimui tai veiklai taikomias ⌦ tie patys mokesčiai ⌫ tas pats atlyginimas ir kitos sąlygos, kaip ir kitiems naudotojams.

1211 straipsnis

Išskirtinių susitarimų draudimas

1.    Pakartotinis dokumentų naudojimas yra atviras visiems potencialiems rinkos dalyviams, net jei vienas ar daugiau rinkos dalyvių jau pasinaudojo pridėtinės vertės produktais, pagrįstais tais dokumentais. Sutartys ar kiti susitarimai tarp dokumentais disponuojančių viešojo sektoriaus institucijų ⇨ ar valstybinių įmonių ⇦ ir trečiųjų šalių nesuteikia išskirtinių teisių.

2.    Tačiau tais atvejais, kai išskirtinė teisė yra būtina viešojo intereso paslaugai, tokios išskirtinės teisės suteikimo pagrindo galiojimas yra reguliariai peržiūrimas ir visais atvejais peržiūrimas kas treji metai. Išskirtiniai susitarimai, sudaryti šiai direktyvai įsigaliojus, turi būti ⇨ skelbiami viešai likus ne mažiau kaip dviems mėnesiams iki jų įsigaliojimo. Galutinės šių susitarimų sąlygos yra ⇦ skaidriosūs ir ⌦ skelbiamos ⌫ viešai skelbiami.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 10 dalies a punktas

Ši dalis netaikoma kultūros išteklių skaitmeninimui.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 10 dalies b punktas (pritaikytas)

32a.    Nepaisant 1 dalies, tais atvejais, kai išskirtinė teisė yra susijusi su kultūros išteklių skaitmeninimu, tokia išskirtinė teisė suteikiama laikotarpiui, kuris paprastai negali viršyti 10 metų. Jei tas laikotarpis viršija 10 metų, jo trukmė turi būti peržiūrima 11-aisiais metais, o po to, jei taikoma, – kas septynerius metus.

Susitarimai, kuriais suteikiamos pirmoje pastraipoje nurodytos išskirtinės teisės, turi būti skaidrūs ir skelbiami viešai.

Išskirtinės teisės, nurodytos pirmoje pastraipoje, atveju susijusiai viešojo sektoriaus institucijai kaip tų susitarimų dalis yra nemokamai suteikiama ⌦ suskaitmenintų ⌫ skaitmeninio formato kultūros išteklių kopija. Pasibaigus išskirtinių teisių galiojimo laikotarpiui sudaroma galimybė pakartotinai naudoti tą kopiją.

⇩ naujas

4. Teisiniai arba praktiniai susitarimai, kuriais nėra aiškiai suteikiama išimtinė teisė, bet kuriais siekiama arba, pagrįstai tikėtina, galima subjektams, kurie nėra susitarimo trečioji šalis, apriboti galimybę dokumentus pakartotinai naudoti, yra viešai skelbiami likus ne mažiau kaip dviems mėnesiams iki jų įsigaliojimo. Galutinės šių susitarimų sąlygos turi būti skaidrios ir skelbiamos viešai.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 10 dalies c punktas (pritaikytas)

3.    Išskirtiniai susitarimai, galiojantys 2005 m. liepos 1 d., kuriems negali būti taikoma išimtis pagal 2 dalį, nustoja galioti sutarčiai pasibaigus arba bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d.

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 10 dalies d punktas (pritaikytas)

54.    Nedarant poveikio 3 daliai, iIšskirtiniai susitarimai, galiojantys 2013 m. liepos 17 d., kuriems negali būti taikomosa ⌦ išimtys ⌫ išimtis pagal 2 ir 3 2a dalis, nustoja galioti sutarčiai pasibaigus arba bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2043 m. liepos 18 d.

⇩ naujas

V SKYRIUS

DIDELĖS VERTĖS DUOMENŲ RINKINIAI

13 straipsnis

Didelės vertės duomenų rinkinių sąrašas

1. Siekdama šios direktyvos tikslų Komisija priima didelės vertės duomenų rinkinių, atrinktų iš dokumentų, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašą, kartu su tų duomenų rinkinių skelbimo ir pakartotinio naudojimo sąlygomis.

2. Prieiga prie tų duomenų rinkinių turi būti nemokama, jie turi būti elektroninio formato ir prieinami per programų sąsajas. Pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti suderinamos su atvirosiomis standartinėmis licencijomis.

3. 2 dalyje nurodytas nemokamos prieigos reikalavimas išimties tvarka netaikomas valstybinių įmonių turimiems didelės vertės duomenų rinkiniams, jei 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas poveikio vertinimas parodo, kad dėl nemokamos prieigos būtų smarkiai iškreipta konkurencija atitinkamose rinkose.

4. Be 2 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija gali apibrėžti kitas taikytinas sąlygas, visų pirma

a.    bet kokias pakartotinio naudojimo sąlygas,

b.    duomenų ir metaduomenų formatus ir technines jų skelbimo bei platinimo sąlygas.

5. Duomenų rinkiniai į 1 dalyje nurodytą sąrašą atrenkami remiantis jų socialinės ir ekonominės naudos potencialo vertinimu, naudotojų skaičiumi, galimomis naujomis pajamomis ir galimybe juos derinti su kitais duomenų rinkiniais.

6. Šiame straipsnyje nurodytas priemones tvirtina Komisija, priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir laikydamasi 14 straipsnyje nurodytos procedūros.

7. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija atlieka poveikio vertinimą, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, ir užtikrina, kad teisės aktas papildytų esamas sektorines teisines priemones, susijusias su dokumentų, kurie patenka į šios direktyvos taikymo sritį, pakartotiniu naudojimu. Su valstybinių įmonių turimais didelės vertės duomenų rinkiniais susijusiuose poveikio vertinimuose atskirai atsižvelgiama į valstybinių įmonių vaidmenį konkurencingoje ekonominėje aplinkoje.

🡻 2003/98/EB

VIV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

⇩ naujas

14 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 13 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [direktyvos įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

🡻 2003/98/EB (pritaikytas)

1512 straipsnis

Įgyvendinimas ⌦ Perkėlimas į nacionalinę teisę ⌫

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2005 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą ⌦ užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad […] straipsnių būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo […] ⌫. Jos apie tai nedelsdamos ⌦ pateikia ⌫ praneša Komisijai ⌦ tų teisės aktų nuostatų tekstą ⌫.

Valstybės narės, ⌦priimdamos tas nuostatas ⌫ tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. ⌦ Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. ⌫ Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę ⌦ nustato valstybės narės ⌫ .

⌦ 2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. ⌫

🡻 2013/37/ES 1 straipsnio 11 dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

1613 straipsnis

Peržiūra ⌦ Įvertinimas ⌫

1.    ⇨ Praėjus ne mažiau kaip ketveriems metams nuo šios direktyvos perkėlimo dienos, ⇦ Komisija iki 2018 m. liepos 18 d. atlieka šios direktyvos ⌦ įvertinimą ⌫ taikymo peržiūrą ir ⌦ pagrindinių jo išvadų ataskaitą pateikia ⌫ apie tos peržiūros rezultatus kartu su pasiūlymais dėl šios direktyvos dalinių pakeitimų praneša Europos Parlamentui, ir Tarybai ⇨ ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis 51 . Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, kuri būtina tai ataskaitai parengti. ⇦ .

2.    Valstybės narės kas 3 metus teikia Komisijai ataskaitą apie viešojo sektoriaus informacijos, skirtos pakartotiniam naudojimui, prieinamumą ir sąlygas, kuriomis ši informacija prieinama, bei teisės gynimo priemones. Tos ataskaitos, kuri turi būti paskelbta viešai, pagrindu valstybės narės atlieka 6 straipsnio įgyvendinimo peržiūrą, visų pirma jo nuostatų dėl mokesčio, viršijančio ribines sąnaudas, peržiūrą.

23.    1 dalyje nurodytos peržiūros metu ⌦ Atliekant įvertinimą ⌫ konkrečiai svarstoma šios direktyvos taikymo sritis ir poveikis, įskaitant viešojo sektoriaus institucijų dokumentų ⌦ , kuriems taikoma ši direktyva, ⌫ pakartotinio naudojimo padidėjimo mastą, ⌦ mokesčio nustatymui taikomų principų padarinius ⌫, ⌦ įstatyminio ⌫ įstatyminių ir administracinio pobūdžio oficialių tekstų ⌦ pakartotinį naudojimą ⌫ pakartotiniam naudojimui ir mokesčio nustatymui taikomų principų padarinius, ⇨ dokumentų, kuriais disponuoja kiti subjektai nei viešojo sektoriaus institucijos, pakartotinį naudojimą, ⇦ asmens duomenų apsaugos taisyklių ir pakartotinio naudojimo galimybių sąveiką, taip pat tolesnes galimybes gerinti vidaus rinkos tinkamą funkcionavimą ir Europos turinio pramonės ⇨ duomenų ekonomikos ⇦ plėtojimą.

🡻 

17 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2003/98/EB, su pakeitimais, padarytais I priedo A dalyje nurodyta direktyva, panaikinama nuo [po 15 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos einanti diena], nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų I priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą, ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

🡻 2003/98/EB (pritaikytas)

1814 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja ⌦ dvidešimtą dieną po ⌫ jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

1915 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1)    Direktyvos 2 straipsnyje apibrėžtas terminas „dokumentas“ turėtų būti suprantamas plačiai ir žymi ir tokias sąvokas kaip duomenys ir turinys.

(2)    SWD(2018) 145.

(3)    COM(2017) 228 final.

(4)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

(5)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2002/58/EB, COM(2017) 10 final.

(6)    1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos.

(7)    COM(2017) 495 final.

(8)    SWD(2018) 125.

(9)    COM(2017) 9 final.

(10)    COM(2018) 8 final.

(11)    2017 m. gegužės 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1926, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES nuostatos dėl informacijos apie keliavimą daugiarūšiu transportu paslaugų teikimo.

(12)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija), COM/2016/0864 final/2.

(13)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija), COM/2017/0753 final.

(14)    2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE).

(15)    C(2018) 2375.

(16)    SWD(2018) 145.

(17)    SWD(2018) 127.

(18)    SWD(2018) 145.

(19)    Tyrimą atliko konsorciumas, kurį sudarė Deloitte, Open Evidence, Wik Consult, Time Lex, Spark ir Lisabonos taryba.

(20)     https://www.europeandataportal.eu/lt/highlights/open-data-maturity-europe-2017  

(21)    SEC(2018) 206.

(22)    SWD(2018) 127.

(23)    C(2018) 2375.

(24)    Žr. Talino deklaracijos ketvirtą politinį veiksmą, https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/ministerial-declaration-egovernment-tallinn-declaration.

(25)    C(2018) 2375.

(26)    OL C […], […], p. […].

(27)    OL C […], […], p. […].

(28)    2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).

(29)    SWD(2018) 145.

(30)    SWD(2018) 127.

(31)    1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

(32)    2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(33)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OLL 94, 2014 3 28, p. 243).

(34)    C(2018) 2375.

(35)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(36)    OL L 209, 1992 7 24, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2001/78/EB (OL L 285, 2001 10 29, p. 1).

(37)    OL L 199, 1993 8 9, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2001/78/EB.

(38)    OL L 199, 1993 8 9, p. 54. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2001/78/EB.

(39)    OL L 101, 1998 4 1, p. 1.

(40)    2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(41)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) […].

(42)    2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(43)    2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(44)    1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

(45)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(46)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(47)    2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB)Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70.

(48)    2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 293, 2008 10 31, p. 3–20).

(49)    1992 m. gruodžio 7 d. Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), (OL L 364, 1992 12 12, p. 7–10).

(50)    2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(51)    SWD(2017) 350.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 06 11

COM(2018) 234 final

CORRIGENDUM
This document corrects document COM (2018) 234 final of 25.04.2018.
Concerns all language versions.
Addition of 2 annexes to the act.
The text shall read as follows:

PRIEDAI

prie pasiūlymo dėl

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija)

{SEC(2018) 206 final}
{SWD(2018) 127 final}
{SWD(2018) 128 final}
{SWD(2018) 129 final}
{SWD(2018) 145 final}

I PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva
su pakeitimais
(nurodyta 15 straipsnyje)

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai ir taikymo pradžios data

(nurodyta 15 straipsnyje)

II PRIEDAS

Atitikties lentelė