EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 03 12

COM(2018) 89 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl taikytinos teisės, kai vertybinių popierių sandoriai daro poveikį nuosavybės teisėms

{SWD(2018) 52}
{SWD(2018) 53}

1.ĮVADAS

Komisijos prioritetas – toliau stiprinti Europos ekonomiką ir skatinti investicijas, kad būtų kuriamos darbo vietos ir išlaikomas ekonomikos augimas. Kad šis tikslas būtų pasiektas, reikalingos stipresnės, gilesnės ir labiau integruotos kapitalo rinkos. Tokių gerai veikiančių kapitalo rinkų pagrindas yra veiksmingos ir saugios po sandorių sudarymo teikiamų paslaugų infrastruktūros. Po Kapitalo rinkų sąjungos (KRS) veiksmų plano 1 2017 m. birželio mėn. Komisija pateikė laikotarpio vidurio peržiūros dokumentą 2 , kuriame nurodė, kokių dar veiksmų bus imtasi siekiant iki 2019 m. įdiegti pagrindinius KRS elementus, kad būtų pašalintos kliūtys tarpvalstybinėms investicijoms ir sumažintos finansavimo išlaidos. Neatidėliotinas prioritetas – KRS sukūrimas.

Kartu su KRS veiksmų planu ir laikotarpio vidurio peržiūra Komisija paskelbė, kad imsis tikslinių veiksmų, kuriais bus mažinamas teisinis netikrumas, susijęs su tarpvalstybiniais vertybinių popierių sandoriais ir reikalavimais. Šis įsipareigojimas įgyvendinamas šiuo komunikatu ir šiandien taip pat pateikiamu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl taikytinos teisės, kai reikalavimų perleidimas daro poveikį nuosavybės teisėms.

Europos Sąjungoje kasdien perkama ir parduodama daug vertybinių popierių, jie taip pat plačiai naudojami kaip įkaitas. Didelė šių sandorių dalis (apie 10 trln. EUR per metus) yra tarpvalstybiniai sandoriai 3 .

Norint skatinti sudaryti tarpvalstybinius sandorius, labai svarbu, kad būtų aišku ir galima nuspėti, kurios valstybės teisė taikoma nustatant, kam priklauso sandorio pagrindinis turtas. Jei teisinis netikrumas dėl turto nuosavybės kyla dėl to, kad tai priklauso nuo to, kurios valstybės narės teismai ar valdžios institucijos sprendžia ginčą dėl reikalavimo ar vertybinio popieriaus nuosavybės, gali būti neįmanoma įvykdyti tarpvalstybinio sandorio arba šalims suteikti nuosavybės teisės, kurios jos tikisi. Nemokumo atveju, kai nuosavybės teisių ir sandorių įvykdomumo klausimai nagrinėjami teisme, dėl teisinės rizikos, kylančios dėl teisinio netikrumo, gali būti patirta nenumatytų nuostolių. Šio komunikato tikslas – padėti padidinti tarpvalstybinių vertybinių popierių sandorių skaičių, suteikiant teisinį tikrumą dėl Sąjungos lygmeniu taikomų kolizinių normų. Didesnis teisinis tikrumas skatins tarpvalstybines investicijas, suteiks galimybių gauti pigesnį kreditą ir skatins rinkos integraciją.

Kalbant apie vertybinius popierius, trijose direktyvose nagrinėjamas klausimas, kuri nacionalinė teisė taikoma tarpvalstybiniams sandoriams: Finansinio įkaito direktyvoje 4 , Atsiskaitymų baigtinumo direktyvoje 5 ir Likvidavimo direktyvoje 6 . Šiose direktyvose nustatytos kolizinės normos, apimančios svarbiausius vertybinių popierių sandorių aspektus. Tačiau dėl jų formuluotės valstybės jas aiškina skirtingai. Dėl galiojančių taisyklių skirtingo aiškinimo nulemto neaiškumo ir likusio tam tikro teisinio netikrumo, susijusio su tuo, kuri teisė yra taikytina, tarpvalstybiniai sandoriai gali pabrangti.

Atsižvelgdama į aptariamų sandorių apimtį, Komisija mano, kad tam, kad rinkos galėtų sumažinti perteklines išlaidas ir padidinti su taikytina teise susijusį teisinį tikrumą, reikia patikslinti taisykles.

Šiame komunikate patikslinamas Komisijos požiūris į galiojančio ES acquis svarbius aspektus, susijusius su teise, taikytina, kai vertybinių popierių sandoriai daro poveikį nuosavybės teisėms.

Šiame komunikate nagrinėjamas finansinių priemonių perdavimo poveikis tretiesiems asmenims. Jis pateikiamas kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl reikalavimų perleidimo, kuris daro poveikį tretiesiems asmenims 7 . Tačiau tas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto 8 neturi įtakos Finansinio įkaito direktyva, Atsiskaitymų baigtinumo direktyva, Likvidavimo direktyva ir Registro reglamentu 9 reglamentuojamiems aspektams.

2.Kas apie tai rašoma ES acquis?

Tarpvalstybiniai vertybinių popierių sandoriai – svarbūs kapitalo rinkų sąjungos kūrimo elementai. Kadangi nacionaliniai vertybinių popierių įstatymai ES lygmeniu nėra suderinti, kolizinėmis normomis nustatoma, kuri nacionalinė teisė taikoma tarpvalstybiniams sandoriams.

Kolizinės normos taikomos dviem vertybinių popierių sandorių elementams: i) nuosavybiniam elementui, susijusiam su nuosavybės teisių perleidimu ir darančiam poveikį trečiosioms šalims, ir ii) sutartiniam elementui, susijusiam su sutartiniais šalių tarpusavio įsipareigojimais 10 . Sutartinis elementas jau yra reglamentuojamas ES lygmeniu reglamentu „Roma I“ 11 , o šis komunikatas skirtas pirmajam aspektui – vertybinių popierių sandorių poveikiui nuosavybės teisėms. Faktiškai dėl poveikio nuosavybės teisėms šiomis taisyklėmis sandorį sudarančios šalys turi remtis nemokumo atveju, kai turi susigrąžinti turtą.

Galiojančiame ES acquis yra nuostatų, pagal kurias konkrečiais atvejais nustatoma, kuri nacionalinė teisė taikoma, kai tarpvalstybiniai vertybinių popierių sandoriai daro poveikį nuosavybės teisėms. Jos išdėstytos trijose direktyvose: Atsiskaitymų baigtinumo direktyvoje, Likvidavimo direktyvoje ir Finansinio įkaito direktyvoje.

1998 m. priimtos Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje yra tokia kolizinė norma:

Jeigu vertybiniai popieriai (taip pat ir teisės į vertybinius popierius) yra pateikiami kaip įkaitas sistemos dalyviams ir (arba) valstybių narių centriniams bankams arba būsimam Europos centriniam bankui, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir jų (arba jų vardu veikiančio bet kurio paskirtojo asmens, tarpininko arba trečiosios šalies) teisės, susijusios su vertybiniais popieriais, teisiškai pagrįstai įtraukiamos į valstybėje narėje esantį registrą, sąskaitas arba centralizuotą depozitoriumą, tokių asmenų, kaip įkaito turėtojų, teises, susijusias su minėtais vertybiniais popieriais, reglamentuoja tos valstybės narės teisė.

2001 m. priimtos Likvidavimo direktyvos 24 straipsnyje yra tokia kolizinė norma:

Nuosavybės teisių į priemones arba kitų teisių į priemones, kurias, prieš įgyjant ar perleidžiant būtina užregistruoti valstybei narei priklausančiame arba joje esančiame registre, sąskaitoje arba centralizuotoje indėlių sistemoje, įgyvendinimą reglamentuoja valstybės narės, kuriai priklauso arba kurioje yra registras, sąskaita arba centralizuota indėlių sistema, teisė.

Galiausiai, 2002 m. priimtos Finansinio įkaito direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse kolizinė norma yra suformuluota taip:

1. Visi klausimai, susiję su nematerialiųjų vertybinių popierių įkeitimu, kylantys dėl 2 dalyje aprašytų dalykų, turi būti sprendžiami pagal tos šalies, kurioje yra tvarkoma atitinkama sąskaita, teisę. Nuoroda į šalies teisę atitinka nuorodą į jos vietinius teisės aktus, nepaisant jokių kitų taisyklių, pagal kurias sprendžiant atitinkamą klausimą turėtų būti daroma nuoroda į kitos šalies teisę.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėti dalykai yra:

a) nematerialiųjų vertybinių popierių teisinė prigimtis ir nuosavybės teisės poveikis;

b) reikalavimai, keliami susitarimui dėl finansinio įkaito, susijusio su įkaitu nematerialiaisiais vertybiniais popieriais, sudarymui ir įkaito nematerialiaisiais vertybiniais popieriais pateikimui pagal tokį susitarimą, o bendresne prasme veiksmų, būtinų atlikti, kad toks susitarimas ir įkaito pateikimas būtų veikiantis trečiųjų šalių atžvilgiu, atlikimas;

c) ar asmens nuosavybės teisė į ar interesas į tokį įkaitą nematerialiaisiais vertybiniais popieriais yra viršesnė už arba priklauso nuo konkuruojančios nuosavybės teisės ar intereso, ar sąžiningai jie buvo įgyti;

d) veiksmai, kurie būtini įkaitui nematerialiaisiais vertybiniais popieriais realizuoti, atsiradus reikalavimo įvykiui.

Nuo tada, kai 2018 m. sausio 3 d. pradėta taikyti Direktyva 2014/65/ES (FPRD II), apyvartiniams taršos leidimams, kurie tos direktyvos I priedo C skirsnio 11 punkte nurodyti kaip finansinės priemonės, pradėtos taikyti Atsiskaitymų baigtinumo direktyva ir Likvidavimo direktyva bei jose nustatytos nuostatos dėl teisės kolizijos. Nepaisant to, Komunikate neatsižvelgiama į tokių apyvartinių taršos leidimų ypatumus, visų pirma į tai, kad jie laikomi Sąjungos registre esančiose sąskaitose, kurioms taikoma konkreti Reglamento (ES) Nr. 389/2013, priimto pagal Direktyvą 2003/87/EB 12 , kolizinė norma.

Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos, Finansinio įkaito direktyvos ir Likvidavimo direktyvos nuostatose dėl teisės kolizijos taikytina teisė nustatoma remiantis tuo pačiu principu. Jos yra panašios tuo, kad visose taikytina teisė nustatoma remiantis atitinkamo registro arba sąskaitos (o Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos ir Likvidavimo direktyvos atveju – centralizuoto depozitoriumo arba centralizuotos indėlių sistemos) vieta. Tačiau nuostatų detalės skiriasi ir atrodo, kad jų aiškinimas ir taikymas valstybėse narėse šiek tiek skiriasi. Tai ypač susiję su tuo, kaip apibrėžiama ir nustatoma, kur sąskaita „yra“ (located) arba „tvarkoma“ (maintained).

3.Galiojančio ES acquis aiškumo didinimas

3.1.    Ar terminai „tvarkoma“ ir „yra“ turi skirtingas reikšmes?

Komisija mano, kad dėl skirtingų formuluočių, susijusių su sąskaitos arba registro vieta, esmė nesikeičia.

Atsiskaitymų baigtinumo direktyvoje, Finansinio įkaito direktyvoje ir Likvidavimo direktyvoje taikytina teisė nustatoma pagal tai, kur yra atitinkama sąskaita. Pagal Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos 9 straipsnio 2 dalį ir Likvidavimo direktyvos 24 straipsnį taikytina teisė yra teisė tos šalies, kurioje „yra“ sąskaita arba registras, o Finansinio įkaito direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tai teisė tos šalies, kurioje yra „tvarkoma“ atitinkama sąskaita. Tačiau nė vienoje direktyvoje nėra konkrečiai nurodyta, ar „yra“ reiškia tą patį, kaip „tvarkoma“.

Dėl toliau išvardytų priežasčių Komisija mano, kad „yra“ reiškia tą patį, kaip „tvarkoma“.

Pirma, Finansinio įkaito direktyvos 7 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad kolizinės normos tikslas yra išplėsti Atsiskaitymų baigtinumo direktyvoje 13 jau įtvirtinto principo taikymą.

Antra, kaip jau pabrėžta 2007 m. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, skirtingos formuluotės Finansinio įkaito direktyvoje ir Atsiskaitymų baigtinumo direktyvoje atspindi tai, kad priimant Finansinio įkaito direktyvą buvo pripažinta, kad dėl ES vertybinių popierių rinkų raidos atsirado galimybė tą patį dalyką, t. y. vietą, kurioje sąskaita tvarkoma, įvardyti tinkamiau 14 .

Trečia, terminija skiriasi ne visose direktyvos kalbinėse versijose. Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos ir Likvidavimo direktyvos versijose anglų kalba naudojamas terminas „located“, Finansinio įkaito direktyvos – „maintained“, o kai kurios Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos ir Finansinio įkaito direktyvos kalbinės versijos naudoja tą patį terminą, pavyzdžiui, Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos ir Finansinio įkaito direktyvos versijose prancūzų, italų ir rumunų kalbomis tai, kur „yra“ atitinkama sąskaita, žymima tuo pačiu žodžiu (situé - situato - se află). Kitose kalbinėse versijose naudojami kiti terminai, pavyzdžiui, versijoje portugalų kalba daromas skirtumas tarp „located“ ir „situated“, o nyderlandų versijoje vartojami „located“ ir „held“ atitikmenys.

3.2.    Nustatymas, kur sąskaita arba registras „yra“ arba „tvarkomi“

Komisija pažymi, kad pagal nacionalinius direktyvų įgyvendinimo teisės aktus yra skirtingų būdų, kaip nustatyti, kur „yra“ vertybinių popierių sąskaita arba kur ji yra „tvarkoma“. Nedarant poveikio galimiems būsimiems Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimams, visi šie skirtingi aiškinimo būdai pagal direktyvas yra tinkami. Nė vienos iš šių trijų direktyvų nuostatomis dėl teisės kolizijos aiškiai neapibrėžiama, kaip nustatyti, kur yra vertybinių popierių sąskaita arba kur ji yra tvarkoma. Tačiau Finansinio įkaito direktyvos 8 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nustatomas bendras nuostatos dėl teisės kolizijos taikymo visoje ES pagrindas:

Šiuo metu valstybės narės pripažįsta lex rei sitae principą, pagal kurį siekiant nustatyti, ar finansiniai įkeitimo susitarimai yra tinkamai sudaryti ir todėl yra tinkami trečiųjų šalių atžvilgiu, yra taikoma teisė tos šalies, kurioje yra finansinis įkaitas.

Daugiau jokių šaltinių, kuriais remiantis būtų galima patikslinti, kaip turėtų būti nustatomas tvarkymas ir vieta, nėra, nes kituose ES aktuose tokios apibrėžties nėra ir kol kas nėra jokios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, kaip šias sąvokas reikėtų aiškinti.

Komisija pažymi, kad daug valstybių narių, į nacionalinę teisę perkeldamos Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos ir Likvidavimo direktyvos nuostatas, neįtraukė jokių papildomų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti jurisdikciją turinčią valstybę, kurioje „yra“ sąskaita arba registras 15 . Analogiškai daugelis šalių, perkeldamos į nacionalinę teisę Finansinio įkaito direktyvą, nacionaliniu lygmeniu neįtraukė jokių paaiškinimų, kaip nustatyti, kur sąskaita yra „tvarkoma“ 16 .

Tais atvejais, kai nacionaliniuose įstatymuose papildomų rekomendacijų pateikiama, gali skirtis dėl taikomo požiūrio gautas rezultatas. Be to, tose valstybėse narėse, kurių teisės aktuose, kuriais direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, papildomų paaiškinimų nepateikta, teismų praktika arba akademinė literatūra gali suteikti informacijos, kuri padėtų praktiškai taikyti sąskaitos vietos arba tvarkymo sąvokas. Dėl šių nekodifikuotų elementų taip pat gali būti gauti skirtingi rezultatai 17 .

Yra valstybių narių, kurios Finansinio įkaito direktyvos nuostatas dėl teisės kolizijos dabar aiškina ir taiko atsižvelgdamos į tai, kur teikiamos saugojimo paslaugos. Kitos valstybės narės informacijos apie vietą, kurioje sąskaita yra tvarkoma, ieško sąskaitos sutartyje. Pastarasis sprendimas galėtų būti patogus tuo, kad vykdant sandorius keliose jurisdikciją turinčiose valstybėse, kurios leidžia pasirinkti taikytiną teisę, būtų galima išvengti tarptautiniu mastu taikyti skirtingus įstatymus. Kitas principas, leidžiantis tam tikrais retesniais atvejais (kai trečioji šalis pagal nuostatą dėl taikytinos teisės pasirinkimo pasirenka valstybės narės teisę) išvengti skirtingų įstatymų taikymo tarptautinio sandorio atveju, yra, kai „tvarkoma“ yra nustatyta taip, kad tos valstybės narės teisės pasirinkimas būtų tinkamas pagal Hagos vertybinių popierių konvenciją 18 . Taip yra tada, kai „tvarkoma“ yra apibrėžiama taip: daromi įrašai į vertybinių popierių sąskaitas ir vykdoma jų stebėsena, administruojami mokėjimai arba emitento įvykiai arba atliekama bet kokia kita reguliari veikla, reikalinga vertybinių popierių sąskaitoms administruoti. Nedarant poveikio bet kokiems būsimiems Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimams, visi minėtieji sprendimai yra tinkami pagal atitinkamas ES nuostatas.

4.Išvada

Šiuo komunikatu proporcingai reaguojama į likusį teisinį netikrumą dėl vertybinių popierių sandorių, darančių poveikį nuosavybės teisėms, srityje galiojančioms ES kolizinėms normoms. Komisijai patikslinus savo požiūrį, turėtų paaiškėti, kaip būtų galima spręsti atitinkamų Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos, Finansinio įkaito direktyvos ir Likvidavimo direktyvos nuostatų taikymo problemas, o Komisijai paliekama laisvė ateityje įvertinti, ar, atsižvelgiant į tarptautinius, technologijų ir rinkos pokyčius, reikalingi tolesni veiksmai. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad šis komunikatas nedaro poveikio aiškinimui, kurį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali ateityje pateikti dėl minėtųjų klausimų. Teisingumo Teismas, kaip galutinė instancija, išlieka atsakingas už Sutarties ir antrinės teisės aktų arba būsimų Komisijos veiksmų, ypač susijusių su teisėkūra, aiškinimą. Šis komunikatas taip pat nedaro poveikio būsimiems Komisijos veiksmams, kurių ji imsis pagal Direktyvą 2003/87/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų.

Taikydamos Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos, Finansinio įkaito direktyvos ir Likvidavimo direktyvos nuostatas dėl teisės kolizijos, nacionalinės valdžios institucijos ir administracijos turėtų atsižvelgti į šiame komunikate pateiktus paaiškinimus. Valstybės narės turėtų toliau stebėti, ar tarp nacionalinių aiškinimų neatsiranda jokių teisinių neatitikimų, galinčių sutrikdyti rinką, ir siekti vienodai aiškinti bei taikyti galiojančias ES taisykles.

Komisija toliau stebės šios srities pokyčius ir, konsultuodamasi su suinteresuotaisiais subjektais, vertins, kaip kinta nacionaliniai aiškinimai ir rinkos praktika, atsižvelgiant į tarptautinius ir technologijų pokyčius. Visų pirma bus vertinami suinteresuotųjų subjektų pateikiami konkrečių problemų poveikio vidaus rinkos veikimui įrodymai. Kartu su bet kuria galima būsima teisėkūros iniciatyva bus pateikiamas poveikio vertinimas.

(1)

Komunikatas „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“, COM(2015) 468 final.

(2)

Komunikatas „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“, COM(2017) 292 final.

(3)

Iš ECB duomenų matyti, kad apskaičiuotos tarpvalstybinės investicijos pagal investuotojo įsisteigimo vietą 2016 m. siekė 10,6 trln. EUR. Šaltinis – ECB statistiniai duomenys apie vertybinių popierių atsiskaitymą (2017 m. birželio 28 d.).

(4)

2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (Finansinio įkaito direktyva), OL L 168, 2002 6 27.

(5)

1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (Atsiskaitymų baigtinumo direktyva), OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

(6)

2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (Likvidavimo direktyva), OL L 125, 2001 5 5.

(7)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl taikytinos teisės, kai reikalavimų perleidimas daro poveikį tretiesiems asmenims COM(2018) 96.

(8)

 Žr. Finansinio įkaito direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalis, Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos 9 straipsnio 2 dalį ir Likvidavimo direktyvos 24 straipsnį, kuriuose minimi nematerialieji vertybiniai popieriai (FĮD ir ABD) arba (finansinės) priemonės, įrašytos į registrą arba sąskaitą (LD).

(9)

2013 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011.

(10)

Sutartiniai elementai apima, pavyzdžiui, pasiūlymą, jo priėmimą, atlygį, sutarčių sąlygų apibrėžtumą ir t. t., ir jiems yra taikomos reglamentu „Roma I“ nustatytos kolizinės normos. 2008 m. birželio 17 d. Reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I), http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32008R0593&from=LT.

(11)

2008 m. birželio 17 d. Reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I).

(12)

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB.

(13)

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, turėtų būti išplėstas Direktyvoje 98/26/EB įtvirtintas principas, pagal kurį teisė, taikytina nematerialiesiems vertybiniams popieriams, kurie pateikti kaip įkaitas, yra teisė tos valstybės, kurioje yra atitinkamas registras, sąskaita arba centralizuotas depozitoriumas.

(14)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Hagos vertybinių popierių konvencijos tam tikrų aspektų teisinis įvertinimas“, SEC(2006) 910, p. 8.

(15)

Bent 16 valstybių narių neįtraukė papildomų paaiškinimų į savo nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinamos atitinkamos Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos ir Likvidavimo direktyvos nuostatos. Šaltinis – Poveikio vertinimo SWD(2018) 52 5 priede pateiktas vertinimas, p. 116–117.

(16)

Bent 13 valstybių narių neįtraukė papildomų paaiškinimų į savo nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinama atitinkama Finansinio įkaito direktyvos nuostata. Šaltinis – Vertinimas, p. 117–118.

(17)

Pavyzdžiui, pagal Finansinio įkaito direktyvą gali būti laikomasi skirtingo požiūrio į tai, kaip nustatyti, kur sąskaita yra tvarkoma. Šaltinis – Vertinimas, p. 117–118.

(18)

Konvencija dėl teisės, taikytinos tam tikroms teisėms į tarpininko laikomus vertybinius popierius, pateikta https://assets.hcch.net/docs/3afb8418-7eb7-4a0c-af85-c4f35995bb8a.pdf.