52018PC0020

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 01 18

COM(2018) 20 final

2018/0005(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų

{SWD(2018) 7 final}
{SWD(2018) 8 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Ši iniciatyva įtraukta į Sąžiningo apmokestinimo dokumentų rinkinį siekiant sukurti bendrą ES pridėtinės vertės mokesčio (PVM) erdvę. Apie šį rinkinį buvo skelbta Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio ketinimų rašte, pridėtame prie 2017 m. Pranešimo apie Sąjungos padėtį 1 . Dokumentų rinkinyje pateikiami du pasiūlymai pakeisti PVM direktyvą 2 : vienas susijęs su tarpvalstybinei prekybai skirta galutine PVM sistema 3 , o kitas, priimtas kartu su šia iniciatyva, susijęs su mažosiomis įmonėmis; taip pat pateikiamas Tarybos reglamento dėl kovos su sukčiavimu PVM srityje pasiūlymas 4 .

PVM yra seniausiai Europoje galiojantis vartojimo mokestis. 1967 m. buvo įsipareigota sukurti galutinę PVM sistemą, kuri Europos bendrijoje veiktų taip pat, kaip ir bet kurioje atskiroje šalyje 5 , tačiau nebuvo susitarta dėl jokių konkrečių taisyklių dėl PVM tarifų, išskyrus standartinio PVM tarifo taikymą. Valstybėms narėms buvo leista taikyti neribotą kiekį lengvatinių ir padidintų PVM tarifų ir nebuvo nustatytos apatinės ar viršutinės tarifo ribos 6 .

1992 m. pabaigoje panaikinus fiskalines sienas tarp valstybių narių kilo poreikis persvarstyti prekybos prekėmis apmokestinimo būdą Bendrijoje. Buvo siekiama prekes apmokestinti kilmės šalyje, nes tai geriausiai įkūnija tikros vidaus rinkos idėją. Tačiau dar nebuvo politinių ir techninių sąlygų tokiai sistemai įgyvendinti, todėl buvo priimtos pereinamojo laikotarpio PVM procedūros 7 .

Siekiant įdiegti pereinamojo laikotarpio sistemą, reikėjo nustatyti taisykles dėl PVM tarifų, kad panaikinus fiskalines sienas būtų išvengta pirkimo tarpvalstybiniu mastu ir prekybos iškraipymo. 1992 m. spalį Taryba sutarė dėl taisyklių, kuriomis ribojama galimybė valstybėms narėms savo nuožiūra nustatyti PVM tarifus 8 . Valstybių narių buvo reikalaujama taikyti standartinį 15 % arba didesnį PVM tarifą, jos taip pat galėjo taikyti vieną ar du lengvatinius tarifus (ne mažesnius kaip 5 %) tam tikroms konkrečioms prekėms ir paslaugoms (PVM direktyvos III priedas). Taikant nukrypti leidžiančias nuostatas, valstybėms narėms buvo leista toliau taikyti bet kokius mažesnius tarifus, įskaitant nulinius tarifus, taip pat taikyti lengvatinį tarifą bet kokioms į sąrašą neįtrauktoms prekėms arba paslaugoms, jeigu tokie tarifai jau galiojo 1991 m. sausio 1 d.

Šiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis buvo siekiama pereinamuoju laikotarpiu leisti palaipsniui suderinti nurodytų sričių nacionalinius teisės aktus su bendromis taisyklėmis 9 , atsižvelgiant į tai, kad suderintos taisyklės buvo reikalingos siekiant sukurti apmokestinimu kilmės šalyje grindžiamą visapusišką galutinę PVM sistemą. Todėl šios nukrypti leidžiančios nuostatos turėjo baigti galioti tuomet, kai tokia galutinė PVM sistema pakeis valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo pereinamojo laikotarpio procedūras.

2003 m. liepą Komisija pasiūlė supaprastinti taisykles dėl lengvatinių PVM tarifų 10 , panaikinant visus lengvatinius tarifus, taikomus III priede nenurodytoms prekėms ir paslaugoms, tačiau Taryba negalėjo sutikti su šiuo daliniu nukrypti leidžiančių nuostatų panaikinimu 11 ir visos nukrypti leidžiančios nuostatos tebegalioja iki šiol.

Nukrypti leidžiančių nuostatų panaikinimas arba galiojimo pabaiga buvo pateisinami tol, kol galutinę PVM sistemą buvo numatyta grįsti apmokestinimo kilmės valstybėje narėje principu, kuriuo remiantis reikia derinti PVM tarifus.

Vis dėlto 2012 m. atsižvelgusi į tai, kad nėra reikšmingos tarifų konvergencijos pažangos, Komisija, Tarybai ir Europos Parlamentui pritarus, nusprendė nebesiekti sukurti apmokestinimu kilmės šalyje grindžiamos galutinės PVM sistemos ir vietoj to orientuotis į apmokestinimo paskirties šalyje principu grindžiamą sistemą 12 .

Nuo 2010 m. palaipsniui keitėsi ir paslaugų apmokestinimo vieta, kuri vis dažniau buvo paskirties šalyje. Sprendimas buvo priimtas 2008 m., Tarybai priėmus pasiūlymą, kuriuo siekiama išvengti konkurencijos tarp valstybių narių, kuriose taikomi skirtingi PVM tarifai, iškraipymo 13 . Todėl šiuo metu beveik visos teikiamos paslaugos yra apmokestinamos pagal apmokestinimo paskirties šalyje principą. Paslaugų apmokestinimo paskirties šalyje principas galiausiai įdiegtas 2015 m. Nuo tada visos įmonių vartotojams (B2C) teikiamos telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninės paslaugos apmokestinamos ten, kur gyvena klientas, o nebe ten, kur įsisteigęs tiekėjas.

Atsižvelgdama į visas šias priežastis ir siekdama sukurti patikimą bendrą Europos PVM erdvę, 2016 m. PVM veiksmų plane 14 Komisija pasiūlė esamas valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo pereinamojo laikotarpio procedūras pakeisti galutinėmis procedūromis, grindžiamomis apmokestinimo paskirties valstybėje narėje principu. Kartu Komisija paskelbė, kad, taikant apmokestinimo paskirties šalyje principą, valstybėms narėms būtų sudarytos lankstesnės sąlygos nustatyti PVM tarifus ir kad visi šiuo metu esantys lengvatiniai tarifai, įskaitant nukrypti leidžiančias nuostatas, teisėtai taikomas valstybėse narėse, turėtų būti išlaikyti ir galėtų būti taikomi visose valstybėse narėse, užtikrinant vienodas sąlygas. Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl PVM tarifų buvo įtrauktas į 2017 m. Komisijos darbo programą 15 .

Taryba savo išvadose 16 atsižvelgė į Komisijos PVM veiksmų plane nurodytą veiklos kryptį, susijusią su PVM tarifų sistema, ir į ketinimą 2017 m. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl reformos, siekiant suteikti valstybėms narėms daugiau laisvės nustatant tarifus. Taryba pritarė Komisijos ketinimui pateikti pasiūlymą dėl didesnio lankstumo, kad valstybės narės galėtų pasinaudoti lengvatiniais ir nuliniais tarifais, nes kitos valstybės narės juos taikė. Tačiau ji pabrėžė, kad ES dar reikia užtikrinti pakankamą suderinimo lygį ir kad priimtą sprendimą reikia kruopščiai apsvarstyti, kad nebūtų iškraipyta konkurencija, nepadidėtų verslo sąnaudos ir nebūtų neigiamai paveiktas bendrosios rinkos veikimas.

2017 m. spalio 4 d. Komisija priėmė pirmąjį pasiūlymą, kuriuo nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema 17 , o dokumente dėl PVM veiksmų plano tolesnių priemonių 18 apibūdino paskesnius šios sistemos diegimo etapus ir jų dalis. Be to, Komisija paskelbė ketinanti pasiūlyti reformuoti PVM tarifus, kad jie derėtų su galutinėmis procedūromis, grindžiamomis apmokestinimo paskirties valstybėje narėje principu, kurios palaipsniui pakeis esamas pereinamojo laikotarpio procedūras. Prekes ir paslaugas apmokestinant paskirties valstybėje narėje, tiekėjai negauna didelės naudos dėl įsisteigimo mažesnį tarifą taikančioje valstybėje narėje ir todėl PVM tarifų įvairovė nebetrikdo bendrosios rinkos veikimo, jeigu yra nustatytos apsaugos priemonės, padedančios išvengti galimos rizikos, kaip antai pajamų erozijos, konkurencijos iškraipymo, sudėtingumo ir teisinio netikrumo.

Atsižvelgiant į PVM veiksmų planą ir į Tarybos suteiktus įgaliojimus, siūlomi PVM direktyvos pakeitimai. Jie turėtų sutapti su galutinės PVM sistemos įsigaliojimu, kad dėl baigusių galioti nukrypti leidžiančių nuostatų valstybėms narėms nebūtų užkirstas kelias išlaikyti apie 250 galiojančių lengvatinių tarifų ir atleisti nuo PVM suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM.

Pagal galutinę PVM sistemą visas valstybes nares ribotų tos pačios taisyklės ir joms būtų suteikta galimybė laisvai nustatyti PVM tarifus. Pagal suderintas ir mažiau ribojančias taisykles visos valstybės narės, be dviejų lengvatinių ne mažesnių kaip 5 % tarifų ir atleidimo nuo PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, gali taikyti dar vieną lengvatinį tarifą – nuo 5 iki 0 %. Vietoj to, kad būtų išplėstas jau išsamus prekių ir paslaugų, kurioms galima taikyti lengvatinius tarifus, sąrašas, III priedą pakeistų neigiamas sąrašas, kuriam negalima taikyti lengvatinių tarifų.

Nors šios naujos taisyklės yra mažiau ribojančios, jomis remiantis būtų galima platesniu mastu taikyti mokesčių neutralumo principą, kurį dabartinėje pereinamojo laikotarpio PVM sistemoje panaikino III priedo nuostatos ir laikinos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurių taikymo sritis yra ribota. Pagal naujas suderintas taisykles valstybėms narėms taip pat reikėtų užtikrinti, kad lengvatiniai tarifai būtų naudingi galutiniam vartotojui ir kad nustatant šiuos tarifus būtų siekiama bendrojo intereso tikslo. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad svertinis PVM tarifo vidurkis, taikomas tiems sandoriams, kurių PVM negalima atskaityti, visada viršytų 12 %.

Prieš įsigaliojant naujoms suderintoms taisyklėms Komisija pagal PVM direktyvos 100 straipsnį įsipareigoja peržiūrėti III priedą, kad atsižvelgtų į specialius valstybių narių prašymus. Peržiūra būtų vykdoma PVM komitete, o po to Komisija parengtų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pritaikyti III priedą.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Keičiant taisykles dėl tarifų į apmokestinimu paskirties šalyje grindžiamą sistemą, pasiūlymas yra suderinamas su galutinės PVM sistemos, skirtos valstybių narių tarpusavio prekybai, pasiūlymu.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas yra suderinamas su Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT) tikslais.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šia direktyva iš dalies keičiama PVM direktyva, remiantis Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 113 straipsniu. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai priima nuostatas dėl valstybių narių netiesioginio apmokestinimo srities taisyklių suderinimo.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje, veiksmų Sąjungos lygiu galima imtis tik tuomet, kai numatytų tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti ir dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti ES lygiu.

Dabartinėje PVM direktyvoje valstybėms neleidžiama taikyti lengvatinių PVM tarifų PVM direktyvos III priede neišvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, net ir tais atvejais, kai dėl lengvatinių PVM tarifų taikymo negali būti iškraipyta konkurencija ar vidaus rinkos veikimas.

Be to, įsigaliojus galutinei PVM sistemai, baigs galioti dabartinės nukrypti nuo bendrųjų taisyklių leidžiančios nuostatos (galimybė taikyti lengvatinius tarifus III priede neišvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui arba mažesnių nei 5 % lengvatinių tarifų taikymas), taip valstybių narių galimybės bus dar labiau apribotos.

ES masto teisėkūros iniciatyva iš dalies pakeisti šią direktyvą yra būtina, kad nepasibaigtų nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimas ir būtų užtikrintos vienodos sąlygos valstybėms narėms.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas reformuoti PVM tarifus atitinka proporcingumo principą, t. y. juo neviršijama tai, kas būtina Sutartyse nustatytiems tikslams pasiekti. Už PVM tarifų nustatymą ir apribojimą turėtų būti atsakingos valstybės narės su sąlyga, kad būtų užtikrintas vidaus rinkos veikimas. Remiantis iniciatyva, valstybės narės negalėtų panaikinti šiuo metu laikinai taikomų PVM tarifų, be to, joms būtų leista visapusiškai įgyvendinti taisykles, kuriomis laikomasi mokesčių neutralumo principo.

•Priemonės pasirinkimas

Siekiant iš dalies pakeisti dabartinę PVM direktyvą, reikia priimti direktyvą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Ex post vertinimas

2011 m. išorės konsultantas atliko retrospektyvinį ES PVM sistemos 19 elementų vertinimą, o remiantis vertinimo išvadomis buvo analizuojama dabartinė PVM sistema. Vertinimą papildė dabartinės PVM tarifų struktūros ekonominio poveikio 2013 m. 20 ir 2017 m. ES PVM tarifų taisyklių reformos 21 tyrimas.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Viešos konsultacijos vyko 12 savaičių – nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. kovo 21 d. ir sulaukta 327 atsiliepimų 22 . 42 % respondentų pritarė, kad visoms valstybėms narėms būtų taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, o 25 % pasisakė už jų panaikinimą. Ketvirtadalis respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu, o 8 % respondentų atsakė, kad nukrypti leidžiančių nuostatų visoms valstybėms narėms taikyti nereikėtų, tačiau jos turėtų būti nustatytos kaip nuolatinės toms valstybėms narėms, kurios šiuo metu jas taiko.

Su valstybėmis narėmis konsultuotasi Grupėje dėl PVM ateities, neoficialioje Komisijos ekspertų grupėje, sudarytoje iš nacionalinių mokesčių administracijų, sudarančių galimybę Komisijai konsultuotis su valstybių narių PVM ekspertais, atstovų.

•Poveikio vertinimas

Prie šio pasiūlymo pridėtą poveikio vertinimo dokumentą apsvarstė Reglamentavimo patikros valdyba. Pirmiausia Valdyba pateikė neigiamą nuomonę, o pakartotinai pateikus iš dalies pakeistą poveikio vertinimą – teigiamą nuomonę su išlygomis 23 . Galutiniame poveikio vertinime atsižvelgta į visas Valdybos pateiktas rekomendacijas, o Komisijos tarnybų darbinio dokumento, kuriame išdėstytas poveikio vertinimas, 1 priede pateikta išsami apžvalga, kurioje aptarta, kaip į rekomendacijas atsižvelgta.

Siekiant sudaryti sąlygas galutinės PVM sistemos įsigaliojimui, aptartos dvi politikos galimybės, susijusios su nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimo pabaiga. Remiantis pirmąja galimybe, galiojančios nukrypti leidžiančios nuostatos būtų taikomos visoms valstybėms narėms, į PVM direktyvą įtraukiant nacionalines nuostatas, tačiau tai būtų techniškai ir teisiškai sudėtinga ir dėl to ateityje galėtų kilti su mokesčių neutralumo principu susijusių neatitikimų. Remiantis antrąja, tinkamiausia galimybe, nukrypti leidžiančių nuostatų klausimas būtų sprendžiamas pašalinant suvaržymus, dėl kurių prireikė tokių nukrypti leidžiančių nuostatų, t. y. prekių ir paslaugų, kurioms galima taikyti lengvatinius tarifus, sąrašą (III priedas) ir papildomų lengvatinių tarifų minimalų 5 % tarifą. Remiantis šia galimybe, dabartinį principą, pagal kurį lengvatinius tarifus galima nustatyti tik tuomet, jei tai specialiai leidžiama, pakeistų principas, kad ribotą skaičių lengvatinių tarifų leidžiama taikyti bet kokioms tiekiamoms prekėms arba teikiamoms paslaugoms, nebent tai specialiai netaikoma.

Kad padėtis netaptų dar sudėtingesnė, būtų reikalaujama, kad valstybės narės kuo labiau ribotų lengvatinius tarifus, taikomus įmonių vartotojams (B2C) teikiamoms paslaugoms, ir jos turėtų pranešti informaciją apie taikomus lengvatinius tarifus, pagrįstus statistiniu produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriumi (CPA), o Komisija paskelbtų tą informaciją dabartinėje duomenų bazėje „Mokesčiai Europoje“ (TEDB interneto portalas).

Valstybių narių bylinėjimosi rizikos negalima sumažinti, palyginti su esama padėtimi, kadangi nepriklausomai nuo jokių PVM direktyvos pakeitimų valstybės narės, taikydamos lengvatinius tarifus, ir toliau turės laikytis mokesčių neutralumo principo ir SESV nuostatų, ypač 107 straipsnio (valstybės pagalba), 110 straipsnio (protekcionistinis apmokestinimas) ir 113 straipsnio (konkurencijos iškraipymas).

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi neigiamo poveikio Sąjungos biudžetui. PVM pagrįsti nuosavi ištekliai apskaičiuojami kaip suderintos bazės, gaunamos padalijus PVM pajamas iš PVM tarifo svertinio vidurkio, procentinė dalis – taip pašalinami visi PVM tarifų skirtumai.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Kol įsigalios galutinė PVM sistema, Komisija ir toliau stebės, kad valstybės narės, taikydamos lengvatinius tarifus, laikytųsi minimalių tarifų, atsižvelgtų į III priedo taikymo sritį ir į joms taikomų nukrypti leidžiančių nuostatų sritį.

Įsigaliojus galutinei PVM sistemai, Komisija stebėtų standartinio tarifo taikymą į neigiamą sąrašą įtrauktiems produktams, lengvatinių tarifų taikymą, kad tai būtų naudinga galutiniam vartotojui, ir biudžeto apsaugos priemonę, kurios duomenis apskaičiuoja valstybės narės ir kontroliuoja Komisija, nustatydama iš PVM surenkamus nuosavus išteklius.

Įsigaliojus naujoms taisyklėms, kas penkerius metus Komisija rengtų vertinimo ataskaitą, kurioje peržiūrėtų neigiamą sąrašą ir biudžeto apsaugos priemonę ir kurią teiktų Tarybai.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Aiškinamųjų dokumentų dėl šio pasiūlymo perkėlimo į nacionalinę teisę nereikia.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai, įsigaliosiantys nuo valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinių procedūrų įsigaliojimo dienos

Panaikinamos VIII antraštinės dalies 4 skyriaus pereinamojo laikotarpio nuostatos, kuriomis leidžiama laikinai nukrypti nuo bendrųjų taisyklių ir kurios taikomos iki galutinių procedūrų priėmimo.

Pagal 98 straipsnį valstybėms narėms leidžiama taikyti ne daugiau kaip du lengvatinius ne mažesnius kaip 5 % tarifus. Siekiant kiekvienai valstybei narei leisti toliau taikyti šiuo metu galiojančius tarifus, užtikrinant vienodas sąlygas, joms taip pat bus leista taikyti vieną lengvatinį tarifą, kuriam netaikomas ne mažesnio kaip 5 % tarifo reikalavimas, ir atleisti nuo PVM su teise atskaityti pirkimo PVM.

Valstybės narės turės atsižvelgti į tai, kad tie lengvatiniai tarifai ir atleidimas nuo PVM būtų naudingi galutiniam vartotojui ir kad jais būtų paisoma bendrojo intereso. Galutinis vartotojas – tai asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas asmeninėms reikmėms, o ne ekonominei veiklai, ir todėl moka mokestį. Taigi tokių tarifų nebūtų galima taikyti prekėms ir paslaugoms, kurias galima naudoti tik kaip tarpinius produktus. Čia nedaroma išimtis prekių ar paslaugų, kurios naudojamos kaip tarpiniai produktai, naudojimui, jeigu tai yra prekės ar paslaugos, kurios paprastai parduodamos galutiniams vartotojams.

99a straipsniu užtikrinama, kad valstybės narės, nustatydamos tarifus, taikytų didesnį kaip 12 % svertinį PVM tarifo vidurkį. Valstybės narės PVM tarifo svertiniu vidurkiu atsižvelgiama į visus galiojančius PVM tarifus ir kiekvienas PVM tarifas nustatomas atsižvelgiant į sandorių, kuriems taikomas tas tarifas, vertės dalį, kaip visų apmokestinamų sandorių procentinę dalį. Svertinis vidurkis yra pajamų apsaugos priemonė, kadangi jis turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į tuos sandorius, kurių PVM negalima atskaityti. Tai daugiausia apima galutiniams vartotojams teikiamas paslaugas, tačiau kartu ir tas, kurios teikiamos nuo PVM atleistiems ekonomikos sektoriams, įskaitant viešojo sektoriaus įstaigas.

100 straipsniu Komisija įpareigojama kas penkerius metus teikti Tarybai ataskaitą, kurioje būtų peržiūrėta prekių ir paslaugų, kurioms turi būti taikomas standartinis tarifas, neigiamo sąrašo taikymo sritis. Peržiūra turėtų prasidėti nuo konsultacijų PVM komitete ir apimti 99a straipsnyje nurodytos pajamų apsaugos priemonės peržiūrą.

105 straipsniu Portugalijai leidžiama toliau taikyti mažesnius regioninius tarifus autonominiuose Azorų ir Madeiros regionuose, kadangi jiems buvo taikoma nuolatinė nukrypti leidžianti nuostata. Tačiau įsigaliojus galutinei PVM sistemai Portugalijai reikės užtikrinti, kad šiuose regionuose būtų taikomas ne mažesnis kaip 15 % standartinis tarifas.

Naujajame IIIa priede nustatytas neigiamas sąrašas, į kurį įtrauktos tiekiamos akcizais apmokestinamos prekės ir tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, jei dėl lengvatinių tarifų taikymo ar atleidimo nuo PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM galėtų būti iškraipyta konkurencija. Sąrašas sudarytas pagal statistinį produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorių 24 ir išplėstas įtraukiant tam tikras tiekiamas vartojimo prekes, siekiant kompensuoti valstybėms narėms suteiktas lankstesnes sąlygas.

101, 102, 103, 104a straipsniai ir III priedas išbraukiami, kadangi jų nuostatos pagal naujas taisykles bus nebeaktualios.

94 straipsnis, 316 straipsnio 1 dalies c punktas, 378 straipsnio 2 dalies b punktas ir 387 straipsnis išbraukiami dėl to, kad į IIIa priedą įtraukiamas tiekimas pagal specialią schemą, taikomą naudotoms prekėms, meno kūriniams ir kolekcionavimo objektams.

2018/0005 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 25 ,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 26 ,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)taisyklėmis dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų, kurios nurodytos Tarybos direktyvoje 2006/112/EB 27 , siekiama apsaugoti vidaus rinkos veikimą ir išvengti konkurencijos iškraipymo. Taisyklės buvo parengtos prieš daugiau kaip du dešimtmečius, remiantis apmokestinimo kilmės šalyje principu. PVM veiksmų plane 28 ir tolesniame su juo susijusiame dokumente 29 Komisija paskelbė ketinimą pritaikyti tas taisykles galutinei PVM sistemai, skirtai tarp valstybių narių vykdomai įmonių (B2B) tarpvalstybinei prekybai prekėmis, kuri būtų grindžiama apmokestinimo paskirties valstybėje narėje principu;

(2)pagal galutinę sistemą, kai tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos būtų apmokestinamos paskirties valstybėje narėje, tiekėjai negauna didelės naudos dėl įsisteigimo mažesnį tarifą taikančioje valstybėje narėje. Didesnė PVM tarifų įvairovė pagal tokią sistemą nebetrikdytų bendrosios rinkos veikimo ir neiškraipytų konkurencijos. Tokiomis aplinkybėmis būtų tikslinga sudaryti valstybėms narėms lankstesnes sąlygas nustatyti tarifus;

(3)pašalinus apribojimus ir lygiagrečiai įsigaliojus valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinėms procedūroms, valstybėms narėms turėtų būti leista toliau taikyti lengvatinius PVM tarifus, kurie šiuo metu taikomi kaip nukrypti leidžiančios nuostatos pagal Direktyvos 2006/112/EB VIII antraštinės dalies 4 skyrių ir Direktyvos 2006/112/EB X priedą ir kurie priešingu atveju baigtų galioti toms procedūroms įsigaliojus;

(4) įsigaliojus galutinei PVM sistemai visoms valstybėms narėms turėtų būti taikomos vienodos sąlygos ir todėl joms turėtų galioti tie patys apribojimai taikant lengvatinius PVM tarifus, kurie turėtų likti standartinio tarifo išimtimi. Neapribojant valstybių narių dabartinės galimybės lanksčiai nustatyti PVM, tokias vienodas sąlygas galima užtikrinti suteikiant visoms joms galimybę taikyti lengvatinį tarifą, kuriam netaikomas minimalaus tarifo reikalavimas, ir atleisti nuo PVM su teise atskaityti pirkimo PVM, be jau turimos galimybės taikyti ne daugiau kaip du lengvatinius ne mažesnius kaip 5 % tarifus;

(5)jei apmokestinimo mechanizmas nebūtų grindžiamas apmokestinimo paskirties šalyje principu, gali būti iškraipyta konkurencija. Tai ypač pasakytina apie kelionės paslaugas, teikiamas kaip viena paslauga pagal kelionių agentūroms skirtą maržos apmokestinimo schemą, ir prekes, tiekiamas pagal naudotoms prekėms, meno kūriniams, kolekcionavimo objektams ir antikvariniams daiktams skirtas specialias procedūras, tačiau tam tikrais atvejais tai susiję ir su prekėmis ar paslaugomis, pavyzdžiui, finansinėmis paslaugomis, kurios atleistos nuo PVM be teisės atskaityti PVM, bet kurioms galima suteikti apmokestinimo teisę. Siekiant sumažinti tokius iškraipymus, reikėtų parengti tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų, kurioms taikomas standartinis PVM tarifas, sąrašą („neigiamą sąrašą“), grindžiamą statistiniu produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriumi. Šį sąrašą reikėtų peržiūrėti kas penkerius metus;

(6)siekiant be reikalo neapsunkinti padėties ir išvengti vėlesnio verslo išlaidų didėjimo, visų pirma susijusio su Bendrijos vidaus prekyba, galutinėje PVM sistemoje prekėms ir paslaugoms, kurias galima naudoti tik kaip tarpinius ekonominės veiklos produktus, lengvatiniai tarifai neturėtų būti taikomi. Tokie tarifai turėtų būti taikomi tik siekiant naudos galutiniams vartotojams, o nustatant tokius tarifus turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos skirtingų apmokestinamųjų asmenų tiekiamoms panašioms prekėms ar paslaugoms. Todėl jie turėtų būti taikomi nuosekliai siekiant bendrojo intereso tikslo;

(7)kad valstybių narių viešieji finansai išliktų patikimi ir būtų užkirstas kelias perviršiniam makroekonominiam disbalansui, reikėtų užtikrinti tinkamą pajamų lygį. Atsižvelgiant į tai, kad PVM yra svarbus pajamų šaltinis, itin svarbu kaip nacionalinio biudžeto apsaugos priemonę nustatyti minimalų svertinį tarifo vidurkį, kurio valstybės narės visada turėtų laikytis;

(8)nors tam tikruose atokiuose regionuose ir toliau galima taikyti skirtingus tarifus, būtina užtikrinti, kad standartinis tarifas būtų ne mažesnis kaip 15 %;

(9)šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės turėtų vienodas galimybes taikyti lengvatinius tarifus. Kadangi šio tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl esamų apribojimų to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones pagal Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(10)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų 30 valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(11)nukrypti leidžiančios nuostatos pagal Direktyvos 2006/112/EB VIII antraštinės dalies 4 skyrių ir Direktyvos 2006/112/EB X priedą turėtų baigti galioti direktyvos, susijusios su galutinės PVM sistemos, grindžiamos apmokestinimo paskirties valstybėje narėje principu, veikimui skirtų išsamių techninių priemonių nustatymu, įsigaliojimo dieną. Todėl šios direktyvos ir direktyvos, susijusios su galutinės PVM sistemos, grindžiamos apmokestinimo paskirties valstybėje narėje principu, veikimui skirtų išsamių techninių priemonių nustatymu, nuostatas reikėtų perkelti į nacionalinę teisę iki tos pačios dienos, o nacionalinės nuostatos, būtinos, kad būtų laikomasi tų direktyvų, turėtų būti taikomos nuo tos pačios dienos. Iki tos dienos turėtų ir toliau būti taikomos Direktyvos 2006/112/EB ir jos priedų nuostatos dėl tarifų;

(12)todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

(1)94 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

(2)98 straipsnis pakeičiamas taip:

„98 straipsnis

1. Valstybės narės gali taikyti ne daugiau kaip du lengvatinius tarifus.

Nustatomi lengvatiniai tarifai yra apmokestinamosios vertės procentinė dalis, ne mažesnė nei 5 %.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės, be dviejų lengvatinių tarifų, gali taikyti lengvatinį tarifą, mažesnį už minimalų 5 % tarifą, ir atleisti nuo PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM.

3. Pagal 1 ir 2 dalis taikomi lengvatiniai tarifai ir atleidimas nuo PVM turi būti naudingi tik galutiniam vartotojui ir taikomi nuosekliai siekiant bendrojo intereso tikslo.

1 ir 2 dalyse nurodyti lengvatiniai tarifai ir atleidimas nuo PVM netaikomi IIIa priede nurodytų kategorijų prekėms ar paslaugoms.“;

(3)99 straipsnis išbraukiamas;

(4)įterpiamas šis 99a straipsnis:

„99a straipsnis

Nustatydamos 97 ir 98 straipsniuose nurodytus tarifus valstybės narės užtikrina, kad svertinis tarifo vidurkis, apskaičiuotas pagal Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 (*) 4 straipsnį, visada viršytų 12 %.

__________________________________________________________________

(*) 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų nuosavų lėšų, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių (OL L 155, 1989 6 7, p. 9)“;

(5)100 straipsnis pakeičiamas taip:

„100 straipsnis

Iki 2026 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija teikia Tarybai IIIa priedo taikymo srities ataskaitą kartu su pasiūlymais prireikus iš dalies pakeisti tą priedą.“;

(6)101, 102, 103 ir 104a straipsniai išbraukiami;

(7)105 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalis išbraukiama,

b)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Autonominiuose Azorų ir Madeiros regionuose atliktų sandorių ir tiesioginio importo į tuos regionus atveju Portugalija gali taikyti mažesnius tarifus nei tie, kurie taikomi žemyninėje šalies dalyje. Tačiau standartinis tarifas neturi būti mažesnis nei 15 %.“;

(8)VIII antraštinės dalies 4 skyrius išbraukiamas;

(9)316 straipsnio 1 dalies c punktas išbraukiamas;

(10)378 straipsnio 2 dalies b punktas išbraukiamas;

(11)387 straipsnio c punktas išbraukiamas;

(12)III priedas išbraukiamas;

(13)Įtraukiamas IIIa priedas, kurio tekstas išdėstytas šios direktyvos priede.

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki direktyvos, susijusios su galutinės PVM sistemos, grindžiamos apmokestinimo paskirties valstybėje narėje principu, veikimui skirtų išsamių techninių priemonių nustatymu, perkėlimo į nacionalinę teisę dienos priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Jos taiko tas nuostatas nuo nuostatų, būtinų, kad būtų laikomasi direktyvos, susijusios su galutinės PVM sistemos, grindžiamos apmokestinimo paskirties valstybėje narėje principu, veikimui skirtų išsamių techninių priemonių nustatymu, taikymo dienos.

Komisija paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nurodydama pirmoje ir antroje pastraipose minimas datas.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstą.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1)

Sąjungos padėtis 2017 m. Ketinimų raštas Pirmininkui Antonio Tajani'ui ir Ministrui Pirmininkui Jüri Ratas'ui, 2017 m. rugsėjo 13 d., žr. https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/state-union-2017-brochure_lt.pdf . Taip pat žr. 2017 m. Komisijos darbo programos, COM(2016) 710 final, Strasbūras, 2016 m. spalio 25 d., p. 3, I priedą https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/cwp_2017_annex_i_lt.pdf .

(2) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(3) Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema, pasiūlymas (COM(2017) 569 final).

(4) Pakeistas Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje stiprinimo priemonių, pasiūlymas (COM(2017) 706 final).

(5) 1967 m. balandžio 11 d. Pirmoji Tarybos direktyva 67/227/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių apyvartos mokesčius, suderinimo.

(6) 1967 m. balandžio 11 d. Antroji Tarybos direktyva 67/228/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su apyvartos mokesčiais ir pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos taikymo struktūra bei procedūromis, derinimo.

(7) 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/680/EEB, papildanti bendrą pridėtinės vertės mokesčio sistemą ir iš dalies keičianti Direktyvą 77/388/EEB, siekiant panaikinti fiskalines sienas (OL L 376, 1991 12 31, p. 1).

(8) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/77/EEB, papildanti bendrą pridėtinės vertės mokesčio sistemą ir iš dalies keičianti Direktyvą 77/388/EEB (PVM tarifų derinimas).

(9) 2008 m. birželio 12 d. Sprendimas Komisija prieš Portugaliją, C-462/05, EU:C:2008:337.

(10) Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 77/388/EEB nuostatos dėl lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų, pasiūlymas (COM(2003) 397 final).

(11) 2006 m. vasario 14 d. Direktyva 2006/18/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 77/388/EEB nuostatas dėl lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų (OL L 51, 2006 2 22, p. 12).

(12) Žr. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Dėl PVM ateities. Paprastesnės, patikimesnės bei veiksmingesnės PVM sistemos kūrimas ir pritaikymas prie bendrosios rinkos“ (COM(2011) 851 galutinis) 4.1 skirsnį. Jo išvados dėl apmokestinimo paskirties šalyje sistemos patvirtintos 2012 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadose.

(13) 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/8/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo vieta (OL L 44, 2008 2 20, p. 11).

(14) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ (COM(2016) 148 final).

(15) 2017 m. Komisijos darbo programa „Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“ (COM(2016) 710 final).
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1487237841093&uri=CELEX:52016DC0710

(16) Žr. http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/05/25-conclusions-vat-action-plan/.

(17) Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema, pasiūlymas (COM(2017) 569 final).

(18) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas veikti“ (COM(2017) 566 final).

(19) Galutinė atskaita, Londonas, 2011 m., žr. https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/resources/documents/common/publications/studies/report_evaluation_vat.pdf.

(20) Galutinė atskaita, Viena, 2013 m., žr. https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/resources/documents/common/publications/studies/vat_rates_structure_final_report.pdf.

(21) ES PVM tarifų taisyklių reforma, galutinė ataskaita (būsima).

(22) Iš dalyvių gauta informacija ir visa rezultatų ataskaita pateikta CIRCABC .

(23) SEC(2017).

(24) 2014 m. spalio 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1209/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 451/2008, nustatantis naują statistinį produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorių (CPA) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3696/93.

(25) OL C , , p. .

(26) OL C , , p. .

(27) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(28) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ (2016 m. balandžio 7 d. COM(2016) 148 final).

(29) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas veikti“ (2017 m. spalio 4 d. COM(2017) 566 final).

(30) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 01 18

COM(2018) 20 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų

{SWD(2018) 7 final}
{SWD(2018) 8 final}

IIIa priedas

98 straipsnio 3 dalyje nurodytų tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų sąrašas

Numeris	A Produktų kategorijos	B Klasifikuojama pagal CPA (*) kodus	C Produktai, neįtraukti į A skiltyje nurodytas produktų kategorijas	D C skiltyje išvardytų produktų CPA kodai
(1)	Paslaugų, kurioms taikomas PVM pagal 306–310 straipsniuose nustatytą kelionių agentūroms skirtą maržos apmokestinimo schemą, teikimas ir tarpininkų vykdomas kelionės paslaugų teikimas pagal 28 straipsnį	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
(2)	Prekių, kurioms taikomas PVM pagal 312–325 straipsniuose nustatytą maržos apmokestinimo schemą, tiekimas	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
(3)	Prekių, kurioms taikomas PVM pagal 333–341 straipsniuose nustatytas specialias pardavimo aukcione procedūras, tiekimas	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
(4)	Tauriųjų metalų, juvelyrinių dirbinių ir bižuterijos tiekimas	07.29.14 08.99.21 08.99.22 24.41 32.12 32.13 47.00.82	Nėra	Nėra
(5)	Alkoholinių gėrimų tiekimas	11.01 11.02 11.03 11.05 47.00.25	Nėra	Nėra
(6)	Tabako gaminių tiekimas	12 47.00.27	Nėra	Nėra
(7)	Transporto priemonių tiekimas, nuoma, priežiūra ir remontas	29 30 33.15 33.16 45 47.00.81 77.1 77.34 77.35 77.39.13	Dviračių, vaikų vežimėlių ir neįgaliųjų asmenų vežimėlių tiekimas, nuoma, priežiūra ir remontas Automobilių ir kitų motorinių transporto priemonių, pirmiausia skirtų vežti mažiau nei 10 asmenų, įskaitant universaliuosius automobilius ir lenktyninius automobilius, išskyrus transporto priemones tik su kibirkštinio uždegimo varikliu arba tik su stūmokliniu slėginio uždegimo vidaus degimo varikliu (dyzeliu arba pusiau dyzeliu), tiekimas	30.92 33.17.19 47.00.65 47.00.75 77.21.10 77.29.19 95.29.12 29.10.24 45.11.2 45.11.3
(8)	Mazuto ir dujų tiekimas; tepalinių alyvų tiekimas	19.20.2 47.00.81 47.00.85	Nėra	Nėra
(9)	Ginklų ir šaudmenų tiekimas	25.4 47.00.65	Nėra	Nėra
(10)	Kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių tiekimas; laikrodžių tiekimas	26 47.00.3 47.00.82 47.00.83 47.00.88	Nėra	Nėra
(11)	Elektros įrangos tiekimas	27 47.00.54 47.00.56 47.00.83	Nėra	Nėra
(12)	Baldų tiekimas	31 47.00.55	Nėra	Nėra
(13)	Muzikos instrumentų tiekimas	32.2 47.00.58	Nėra	Nėra
(14)	Meno kūrinių tiekimas	47.00.69 47.00.91 90.03.13 91.02.2	Nėra	Nėra
(15)	Finansinių ir draudimo paslaugų teikimas	64 65 66	Nėra	Nėra
(16)	Lošimų ir lažybų paslaugų teikimas	92	Nėra	Nėra

_______________________

(*) CPA – statistinis produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorius, nustatytas pagal 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 451/2008, nustatantį naują statistinį produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorių (CPA) ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3696/93 (OL L 145, 2008 6 4, p. 65).“

Top