EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 11 30
COM(2016) 759 final
2016/0375(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl energetikos sąjungos valdymo
kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 94/22/EB, Direktyva 98/70/EB, Direktyva 2009/31/EB, Reglamentas (EB) Nr. 663/2009, Reglamentas (EB) Nr. 715/2009, Direktyva 2009/73/EB, Tarybos direktyva 2009/119/EB, Direktyva 2010/31/ES, Direktyva 2012/27/ES, Direktyva 2013/30/ES ir Tarybos direktyva (ES) 2015/652 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013
(Tekstas svarbus EEE)
{SWD(2016) 394 final}
{SWD(2016) 395 final}
{SWD(2016) 396 final}
{SWD(2016) 397 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Atspari energetikos sąjunga, kurioje būtų vykdoma plataus užmojo klimato politika ir iš esmės pertvarkyta mūsų energetikos sistema, gali būti sukurta tik derinant ES ir nacionaliniu lygmenimis koordinuotus teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmus. Tam reikalingas tvirtas energetikos sąjungos valdymas, kuriuo būtų užtikrinama, kad įvairiais lygmenimis vykdoma politika ir taikomos priemonės būtų nuoseklios bei viena kitą papildytų, o jų užmojis būtų pakankamai platus. Pagrindinis šios iniciatyvos uždavinys – nustatyti šiam energetikos sąjungos įgyvendinimo procesui reikalingą teisinį pagrindą, o kad valdymas būtų sėkmingas, šį pagrindą reikės sutvirtinti ne teisėkūros priemonėmis ir veiksmais.
Atsižvelgiant į tvirtą Komisijos įsipareigojimą užtikrinti geresnį reglamentavimą, pasiūlymu bus gerokai sumažinta valstybėms narėms, Komisijai ir kitoms ES institucijoms tenkanti administracinė našta. Dabartiniai tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms keliami planavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai energetikos ir klimato srityse yra naudingi tuo, kad juos vykdant teikiama išsami informacija apie konkrečias politikos sritis ir prisidedama prie sektorių teisės aktų įgyvendinimo. Vis dėlto šie reikalavimai nustatyti daugybėje atskirų įvairiu metu priimtų teisės aktų, o tai lėmė tam tikrą reikalavimų perteklių, nenuoseklumą bei dubliavimąsi ir nepakankamą energetikos ir klimato sričių integraciją. Be to, kai kurie iš dabartinių reikalavimų nustatyti siekiant įgyvendinti atitinkamus 2020 m. tikslus, todėl jie netinkami įgyvendinant 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir nėra suderinti su planavimo ir ataskaitų teikimo įsipareigojimais, prisiimtais pagal Paryžiaus susitarimą.
Į šį pasiūlymą bus įtraukti šiuo metu pagrindiniuose energetikos, klimato ir kitų su energetikos sąjunga susijusių politikos sričių ES teisės aktuose išsklaidyti planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimai, ir tai padės juos gerokai supaprastinti. Šis pasiūlymas padės sumažinti tokių reikalavimų skaičių, juos suderinti ir panaikinti jų dubliavimąsi. Pasiūlymu iš viso sujungiama, supaprastinama arba panaikinama daugiau kaip 50 esamų atskirų planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimų, nustatytų energetikos ir klimato sričių acquis (sujungiama 31, o panaikinama 23). Supaprastinus Komisijos ir valstybių narių taikomą politinę valdymo procedūrą ir glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis ES institucijomis, bus suderintas įpareigojimų vykdymo dažnumas ir terminai, gerokai padidės skaidrumas ir sustiprės bendradarbiavimas, o tai duos papildomos naudos, nes sumažės administracinė našta.
2014 m. spalio 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pritarė 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijai, grindžiamai Komisijos pasiūlymu. Išvadose reikalaujama, kad būtų suformuota patikima ir skaidri valdymo sistema, kuri nesudarytų bereikalingos administracinės naštos ir padėtų užtikrinti, kad ES įgyvendintų savo energetikos politikos tikslus, suteikdama valstybėms narėms reikalingą lankstumą ir visiškai gerbdama jų laisvę nustatyti savo energijos rūšių derinį. Jose pabrėžta, kad šis valdymas turėtų būti grindžiamas esamais komponentais, pavyzdžiui, nacionalinėmis klimato programomis, nacionaliniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo planais, taip pat poreikiu supaprastinti bei suderinti atskiras planavimo ir ataskaitų teikimo kryptis.
2015 m. vasario 25 d. priimtoje Energetikos sąjungos strategijoje valdymo taikymo sritis, palyginti su nustatytąja 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje, praplėsta – į ją įtraukti visi penki energetikos sąjungos aspektai (energetinio saugumo, solidarumo ir pasitikėjimo; energijos vidaus rinkos; paklausos mažinimo; priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo (įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtrą) ir mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo).
2015 m. lapkričio 18 d. paskelbtoje energetikos sąjungos būklės ataskaitoje ir prie jos pridėtose valstybėms narėms skirtose Komisijos gairėse dėl nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų pateikta papildomos informacijos ir nurodyta, kad valdymas turėtų būti įtvirtintas teisės aktais.
2015 m. lapkričio 26 d. Energetikos tarybos išvadose pripažinta, kad valdymas bus esminė efektyvaus ir veiksmingo energetikos sąjungos kūrimo priemonė. Be to, reguliarios Komisijos ir valstybių narių diskusijos vyksta techninėje darbo grupėje energetikos ir klimato srities veiksmų planų klausimais.
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Europos energetikos sąjungos kūrimas“ raginama, kad energetikos sąjungos valdymo sistema būtų plataus užmojo, patikima, skaidri ir demokratiška, o joje visapusiškai dalyvautų Europos Parlamentas, ir kad ji padėtų užtikrinti 2030 m. klimato ir energetikos sričių tikslų įgyvendinimą.
Todėl šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti dviem pagrindiniais ramsčiais grindžiamą energetikos sąjungos valdymo reglamentavimo sistemą. Pirma, atsižvelgiant į geresnio reglamentavimo principus supaprastinami ir sujungiami šiuo metu energetikos ir klimato srityse taikomi planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai. Antra, siekiant įvykdyti energetikos sąjungos uždavinius, visų pirma jos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus, nustatoma patikima valstybių narių ir Komisijos taikytina politinė procedūra, kurioje aktyviai dalyvautų kitos ES institucijos.
2016 m. spalio 5 d. Europos Sąjunga ratifikavo Paryžiaus susitarimą; jis įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Siūlomas reglamentas padės įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, įskaitant jo 5 metų peržiūros ciklą, ir užtikrins, kad pagal JTBKKK ir Paryžiaus susitarimą nustatyti stebėjimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reikalavimai būtų darniai integruoti į energetikos sąjungos valdymo sistemą.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Remiantis energetikos srities acquis ir atitinkamų klimato srities acquis dalių tinkamumo patikros rezultatais, šiuo metu sektorių teisės aktuose nustatyti valstybėms narėms taikomi planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimai ir Komisijai taikomi stebėjimo įpareigojimai siūlomu reglamentu paliekami nekeisti, panaikinami arba iš dalies keičiami. Pasiūlymas buvo rengiamas tuo pat metu, kai Komisija atliko Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, Pastatų energinio naudingumo direktyvos, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ir įvairių su Rinkos modelio iniciatyva susijusių teisės aktų peržiūrą – taip siekta užtikrinti visapusišką šių iniciatyvų nuoseklumą. Užtikrintas derėjimas ir su kitais klimato ir energetikos sričių ES teisės aktais.
Be to, siekiant užtikrinti energetikos ir klimato sričių integraciją, į pasiūlymą visapusiškai integruotas Klimato stebėsenos mechanizmo reglamentas. Pasiūlyme apskritai tebesivadovaujama tuo pačiu principu, kuriuo grindžiamos esamos Klimato stebėsenos mechanizmo reglamento planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo nuostatos ir kuris buvo nustatytas per anksčiau klimato srityje įgyvendintą supaprastinimo iniciatyvą. Tačiau šiuo pasiūlymu esamos Klimato stebėsenos mechanizmo reglamento nuostatos supaprastinamos, kad derėtų su energetikos srities teisės aktais, ir atnaujinamos, kad pagal jas būtų galima stebėti siūlomų reglamentų – Pastangų pasidalijimo reglamento ir Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) reglamento – įgyvendinimą ir įgyvendinti pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtus ES įsipareigojimus. Kadangi pasiūlymas apima daug sričių, buvo nuspręsta Klimato stebėsenos mechanizmo reglamento išdėstyti nauja redakcija nesiūlyti. Nepaisant to, Komisija mano, kad labai svarbu išlaikyti visą Klimato stebėsenos mechanizmo reglamento turinį, kurio šiame pasiūlyme keisti nesiūloma.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Iniciatyva taip pat susijusi su kitomis politikos sritimis, tokiomis kaip transportas, aplinka, pramonė, ekonomika, moksliniai tyrimai ir konkurencija. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad šioje iniciatyvoje didžiausias dėmesys skiriamas energetikos ir klimato sričių planavimo ir ataskaitų teikimo nuostatų supaprastinimui ir sujungimui, nors įtraukiamos ir tam tikros konkrečios kitų sričių ataskaitų teikimo ir planavimo nuostatos. Tai yra būtina siekiant užtikrinti lengvą proceso valdymą, daugiausiai dėmesio skiriant pagrindiniams energetikos sąjungos uždaviniams.
Siūlomame reglamente nurodytos Komisijos rekomendacijos valstybėms narėms papildo per Europos semestrą pateiktas rekomendacijas ir su jomis dera: Europos semestro kontekste daugiausia dėmesio skiriama makroekonominės ir struktūrinės reformos klausimams (retai susijusiems su energetika arba klimatu), o valdymo rekomendacijos yra susijusios su konkrečiais energetikos ir klimato politikos klausimais. Makroekonominei arba struktūrinei reformai reikšmingi konkretūs energetikos ir klimato politikos klausimai turėtų būti įtraukti į Europos semestrą.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Teisinis visų reglamento nuostatų pagrindas – SESV 191, 192 ir 194 straipsniai.
Siūlomu reglamentu siekiama teisėto tikslo, patenkančio į šių straipsnių taikymo sritį. Priimant priemones pagal SESV 192 straipsnio 1 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį paprastai taikoma įprasta teisėkūros procedūra.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Būtinybė laikytis subsidiarumo principo – vienas esminių valdymo principų, grindžiamų požiūriu, kad nacionalinius planus, o juose – uždavinius ir priemones turėtų nustatyti pačios valstybės narės.
Būtinybė imtis ES lygmens veiksmų
Keli Energetikos sąjungos strategijos elementai yra susiję su ES lygmeniu nustatytais uždaviniais, todėl ES lygmens veiksmai reikalingi tam, kad būtų užtikrintas tų uždavinių įgyvendinimas ir energetikos bei klimato politikos nuoseklumas pačioje ES ir jos valstybėse narėse, kartu išsaugant galimybę valstybėms narėms veikti lanksčiai. Be to, dauguma Sąjungai kylančių energetikos uždavinių negali būti išspręsti nekoordinuojant nacionalinių veiksmų. Tas pats pasakytina apie klimato kaitos srities uždavinius, nes jie dėl savo tarpvalstybinio pobūdžio negali būti sprendžiami imantis vien vietos, šalių ar net ES lygmens veiksmų.
Kiekvienas energetikos sąjungos aspektas yra tarpvalstybinės reikšmės, todėl ES lygmens veiksmai reikalingi tam, kad būtų toliau skatinamas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas. Nė vienas energetikos sąjungos aspektas negali būti veiksmingai įgyvendintas netaikant ES valdymo proceso, kuriame dalyvautų valstybės narės ir Komisija ir kuriuo būtų skatinamas regioninis bendradarbiavimas energetikos ir klimato politikos srityse. Be to, ES lygmens veiksmai būtini siekiant užtikrinti ES pasirengimą visapusiškai dalyvauti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamose peržiūros procedūrose.
Galiausiai, ES veiksmai būtini siekiant supaprastinti esamus planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimus, nes su šiais klausimais susiję esami reikalavimai nustatyti ES teisės aktuose, o šie gali būti iš dalies pakeisti ir (arba) panaikinti tik ES lygmeniu pateikus teisės akto pasiūlymą.
ES pridėtinė vertė
Sukūrus tvirtą energetikos sąjungos valdymo sistemą bus galima užtikrinti, kad ES ir jos valstybės narės bendromis jėgomis siektų įgyvendinti sutartus energetikos sąjungos uždavinius, įskaitant 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus, ir koordinuodamos veiksmus kartu rastų veiksmingus ir nebrangius bendrų uždavinių sprendimų būdus. Tai yra būtina atsižvelgiant į ateinančiais dešimtmečiais numatomus nemažus investicijų į energetikos sektorių poreikius.
Valstybėms narėms bus naudinga racionalizuota ir supaprastinta energetikos ir klimato politikos planavimo ir ataskaitų teikimo sistema. Efektyviau plėtoti ir įgyvendinti energetikos ir klimato politiką padėtų efektyvesnės ir tiek nacionalinių valdžios institucijų, tiek valstybių narių tarpusavyje labiau suderintos administracinės procedūros. Skaidresnės nacionalinės reglamentavimo sistemos bus naudingos privačiajam sektoriui, nes jomis remiantis priimami investavimo energetikos ir klimato srityse sprendimai, o piliečiams naudos teiks geresnis informavimas apie energetikos sąjungos ir su ja susijusios politikos įgyvendinimą
•Proporcingumo principas
Teisės aktais, o ne kitomis – ne teisėkūros – priemonėmis grindžiamas valdymo pasiūlymas reikalingas norint užtikrinti, kad visų valstybių narių dalyvavimą procese ir įgyvendinant bendrus uždavinius ir tikslus būtų galima palyginti, taip pat kad būtų galima padidinti reglamentavimo stabilumą ir investuotojų tikrumą ir užtikrinti bendrą valstybių narių ir Sąjungos stebėjimą.
Nacionalinio planavimo ir ataskaitų teikimo koncepcija grindžiama tinkamumo patikra (žr. toliau), kurios pagrindinis uždavinys buvo įvertinti šiuo metu taikomos koncepcijos proporcingumą ir atitinkamai pagerinti šio principo laikymąsi.
Siekiant užtikrinti proporcingumą ir visapusiškai gerbti valstybių narių teises pagal SESV 194 straipsnį, kartotinio valstybių narių ir Komisijos sąveikos proceso koncepcija grindžiama Komisijos rekomendacijomis, o ne, pavyzdžiui, Komisijos sprendimais.
•Priemonės pasirinkimas
Siekiant užtikrinti tiesioginį nuostatų taikymą ir kartu nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ir ataskaitų palyginamumą, būtina priemonė – reglamentas, o ne direktyva. Tiesioginis taikymas turi dar vieną pranašumą – taip sudaromos sąlygos parengti planus gerokai prieš 2021 m.
Be to, dauguma reglamento nuostatų yra skirtos ne valstybėms narėms, todėl po perkėlimo į nacionalinę teisę jos galėtų būti neįgyvendintos (pvz., Komisijai taikomi įpareigojimai, su Komisijos rekomendacijomis susijęs procesas, Europos aplinkos agentūrai (EAA) taikomos nuostatos ir t. t.).
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Užtikrinti reglamentavimo tinkamumą ir supaprastinimą – vienas iš pagrindinių siūlomo reglamento uždavinių. Laikantis Komisijos įsipareigojimo užtikrinti geresnį reglamentavimą, pasiūlymas buvo rengiamas įtraukiai, skaidriai ir nuolat bendraujant su suinteresuotosiomis šalimis.
Tinkamumo patikros (REFIT), kuria grindžiamas siūlomas reglamentas, išvadose teigiama, kad reikėtų tikėtis, jog taikant naują koncepciją labai sumažės valstybėms narėms ir Komisijai tenkanti administracinė našta, nors turint ribotus patikimų duomenų išteklius šį poveikį įvertinti kiekybiškai galima tik iš dalies. Naujos koncepcijos taikymas būtų naudingas ir tuo, kad gerokai padidėtų nuoseklumas ir veiksmingumas. Į pasiūlymą neįtraukta labai mažoms įmonėms taikytinų išimčių ir jame nenumatyta jokios konkrečiai MVĮ taikytinos koncepcijos, nes tokiems subjektams iniciatyva poveikio neturi.
Siūlomu reglamentu bus skatinama ataskaitas teikti elektroninėmis priemonėmis, o dėl to, kaip tikimasi, administracinė našta dar labiau sumažės.
•Poveikio vertinimas
Prie šio pasiūlymo pridėtas poveikio vertinimas buvo parengtas ir atliktas vadovaujantis taikomomis geresnio reglamentavimo gairėmis, o Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę. Valdybos rekomenduoti patobulinimai buvo įtraukti į galutinę poveikio vertinimo versiją. Nagrinėjant planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimų supaprastinimo galimybes, įvertintos labai įvairios politikos galimybės – nuo neprivalomų (su teisėkūra nesusijusių) gairių valstybėms narėms iki įvairių teisinių būdų supaprastinti ir integruoti esamus įpareigojimus.
Įvairios politikos galimybės įvertintos ir nagrinėjant tokius klausimus, kaip nacionalinių planų bei ataskaitų atnaujinimas ir periodiškumas, Komisijos atliekamas stebėjimas; kartotinis valstybių narių ir Komisijos sąveikos procesas, apimantis rekomendacijas valstybėms narėms; galimos politinės priemonės tuo atveju, jei ES lygmeniu sutartiems uždaviniams įgyvendinti neužtektų bendrų valstybių narių pastangų; regioninių konsultacijų svarba rengiant nacionalinius planus.
Atlikus poveikio vertinimą padaryta išvada, kad tinkamiausia galimybė – naujas bendras teisės aktas, į kurį būtų visapusiškai įtrauktas Klimato stebėsenos mechanizmo reglamentas. Jame atkreipiamas dėmesys į poreikį sudaryti sąlygas kai kuriais atvejais oficialiai iš dalies atnaujinti valstybių narių planus ir kas dvejus metus teikiamas pažangos ataskaitas, taip pat Komisijos stebėjimo ataskaitas (įskaitant metines konkrečių politikos sričių ataskaitas). Jame padaryta išvada, kad kartotinis procesas, kuriame dalyvauja Komisija, turėtų apimti tiek nacionalinių planų rengimą (užmojį), tiek įgyvendinimą (rezultatą) ir kad Komisija turės pateikti rekomendacijas dėl nacionalinių planų ir pažangos ataskaitų. Be to, išvadoje teigiama, kad privalomos regioninės konsultacijos su kitomis valstybėmis narėmis dėl nacionalinių planų projektų ir galutinių nacionalinių planų būtinos tinkamam nacionalinių planavimo procesų ir politikos koordinavimui energetikos sąjungoje užtikrinti.
Pasirinkus minėtą tinkamiausių politikos galimybių derinį, būtų užtikrintas geriausias poveikis – sumažėtų administracinė našta, būtų suteikta lankstumo valstybėms narėms, o kartu būtų užtikrintas pakankamai tvirtas valdymas, kad būtų įgyvendinti energetikos sąjungos uždaviniai.
Nuoroda į Poveikio vertinimo santrauką – SWD(2016) 395.
Nuoroda į teigiamą Reglamentavimo patikros valdybos nuomonę – SEC(2016) 494.
Ex post vertinimas ir (arba) galiojančių teisės aktų tinkamumo patikros
Rengiant šio reglamento pasiūlymą remtasi ES energetikos srities acquis nustatytų planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimų tinkamumo patikros (REFIT) rezultatais. Per tinkamumo patikrą taip pat įvertintos energetikos srities acquis nustatytų planavimo, ataskaitų teikimo bei stebėjimo įpareigojimų ir pagal pagrindinius ES klimato srities teisės aktus taikomų įpareigojimų sąsajos.
Atlikus tinkamumo patikrą padaryta bendra išvada, kad pagal ES energetikos srities acquis taikant esamą planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo sistemą apskritai pasiekta gerų rezultatų, tačiau šiuos klausimus reglamentuojantį dabartinį ES energetikos srities acquis dar būtų galima gerokai pagerinti ir sustiprinti sąsajas su ES klimato srities acquis – taip būtų gerokai pagerintas dabartinis naudos ir sąnaudų santykis.
Todėl tinkamumo patikroje primygtinai rekomenduota, kad norint užtikrinti nuoseklumą ir sudaryti sąlygas valstybėms narėms ir Komisijai visapusiškai pasinaudoti sinergija, taip pat užtikrinti įvairių planavimo ir ataskaitų teikimo nuostatų nuoseklumą ir pritaikyti sistemą, kad ji geriau atitiktų savo paskirtį naujoje visa apimančioje energetikos sąjungos sistemoje ir, be kita ko, padėtų siekti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslų, reikės sistemingai integruoti valstybių narių planavimo bei ataskaitų teikimo ir Komisijos atliekamo stebėjimo aspektus. Siūlomu reglamentu įgyvendinamos tinkamumo patikroje išdėstytos rekomendacijos, išskyrus kelis atvejus, kai to nebuvo įmanoma padaryti daugiausia dėl to, kad įpareigojimų vykdymo dažnumas nesutapo su valdymo reglamente numatytu dažnumu arba įpareigojimas buvo pernelyg techninio pobūdžio.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Siekiant sužinoti suinteresuotųjų šalių ir piliečių nuomonę ir surinkti jų pasiūlymus, 2016 m. sausio 11 d. surengtos viešos konsultacijos. Konsultacijos truko ilgiau kaip 12 savaičių ir baigėsi 2016 m. balandžio 22 d.
Per apklausą internetu iš viso gauti 103 atsakymai; atsakymų sulaukta ir elektroniniu paštu, iš jų 15 – iš valstybių narių. Per viešas konsultacijas gautais atsakymais Komisija rėmėsi atlikdama esamų planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimų vertinimą ir tinkamumo patikrą, taip pat poveikio vertinimą, kuriuo grindžiamas siūlomas reglamentas.
Didžioji dauguma respondentų pripažino esamų planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimų svarbą, bet kartu pritarė, kad juos reikia labiau supaprastinti, suderinti ir integruoti, kad būtų išvengta spragų, dubliavimosi ir nenuoseklumo, o atliekant paprastinimą daugiausia dėmesio skirti planavimo įpareigojimams, glaudžiau susijusiems su 2030 m. strategijos uždaviniais. Kelios suinteresuotosios šalys atkreipė dėmesį į poreikį labiau integruoti dabartinius šių sričių nacionalinius planus, tačiau kartu pabrėžė, kad būtina supaprastinti ir sumažinti bendrus planavimo įpareigojimus.
Didžioji dauguma respondentų manė, kad norint supaprastinti po 2020 m. taikytinus planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus energetikos ir klimato srityse tinkamiausia galimybė – vienas teisės aktas. Valstybių narių nuomonės labiau išsiskyrė dėl to, ar rinktis teisėkūros, ar ne teisėkūros galimybes.
Daugumos respondentų nuomone, nacionaliniuose planuose turėtų būti atsižvelgiama į visus penkis energetikos sąjungos aspektus, jie turėtų būti rengiami remiantis išsamiu šablonu (valstybių narių patvirtintu techninėje darbo grupėje) ir juose dėmesys turėtų būti aiškiai skiriamas sritims, kuriose nustatyti kiekybiniai ES tikslai. Keletas respondentų, įskaitant kai kurias valstybes nares, pirmenybę teikė trumpiems strateginiams nacionaliniams planams. Kelios suinteresuotosios šalys, įskaitant daugelį valstybių narių, pabrėžė, jog būtina vengti naujos administracinės naštos arba papildomų sąnaudų.
Politinės tvarkos, kuria vadovaujamasi baigiant rengti ir peržiūrint planus, klausimu dauguma respondentų pasisakė už skaidrų ir dalyvaujamąjį planavimo procesą, skatinantį investuotojų pasitikėjimą ir platų visuomenės pritarimą.
Galiausiai respondentai iš esmės pritarė tam, kad naujoji valdymo sistema turėtų sudaryti palankesnes sąlygas koordinuoti nacionalinę energetikos politiką bei skatinti regioninį bendradarbiavimą ir kad šiame procese svarbų vaidmenį turėtų atlikti Komisija.
Išsamesnė viešųjų konsultacijų rezultatų santrauka pateikta poveikio vertinime.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Per tinkamumo patikrą ir poveikio vertinimą, kuriais grindžiamas siūlomas reglamentas, remtasi dviem tyrimais, kuriuos Komisijos užsakymu 2016 m. pirmąjį pusmetį atliko bendrovės „Trinomics“ ir „Amec Foster Wheeler“.
Siūlomame reglamente ir jo 1 priede (kuriame pateiktas nacionalinių planų šablonas) nustatant nacionalinių planų taikymo sritį ir koncepciją, remtasi techninės darbo grupės energetikos ir klimato srities veiksmų planų klausimais, kuriai pirmininkauja Komisija ir kurios veikloje dalyvauja visų valstybių narių atstovai, atliktu darbu.
Kaip papildomas žinių šaltinis šiai analizei papildyti panaudota suinteresuotųjų šalių per viešas konsultacijas išsakyta praktine patirtimi pagrįsta nuomonė.
•Pagrindinės teisės
Kadangi siūloma politika pirmiausia skirta valstybėms narėms kaip institucijoms, ji atitinka Pagrindinių teisių chartiją.
4. POVEIKIS BIUDŽETUI
Pagrindiniai šio pasiūlymo uždaviniai – supaprastinti planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimus ir sukurti valdymo mechanizmą. Valstybės narės turėtų reguliariai teikti Komisijai integruotus planus ir ataskaitas. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija turėtų parengti reikiamas stebėjimo ataskaitas. Komisijos užduotims atlikti iš bendrų šiuo metu Komisijos turimų žmogiškųjų išteklių bus paskirti energetikos ir klimato politikos srityse dirbantys pareigūnai, laikinieji darbuotojai arba išorės personalas. Europos aplinkos agentūrai, be šiuo metu suplanuotų žmogiškųjų išteklių, reikės palaipsniui papildomai įdarbinti sutartininkų (2020 m. jų turės būti priimta ne daugiau kaip 3).
Visos iki 2020 m. patirsimos Energetikos GD ir Klimato politikos GD išlaidos, susijusios su siūlomo reglamento įgyvendinimu (jos toliau nurodytos pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje) bus pagal atitinkamus biudžeto punktus padengtos dabartinio numatyto finansinio paketo lėšomis. Europos aplinkos agentūrai, be išteklių, skirtų pagal dabartinę finansinę programą, bus skirti reikiami papildomi finansiniai ištekliai.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Komisijai ir valstybėms narėms pagal šį reglamentą teikiant ataskaitas ir atliekant vertinimą, bus užtikrintas atidus šio reglamento įgyvendinimo stebėjimas.
2026 m. bus atlikta oficiali reglamento peržiūra. Atliekant peržiūrą reikėtų atsižvelgti į visuotinės padėties įvertinimo, atliekamo pagal Paryžiaus susitarimą, rezultatus.
•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Pirmajame siūlomo reglamento skyriuje nustatoma jo taikymo sritis, dalykas ir vartotinų terminų apibrėžtys.
Antrajame siūlomo reglamento skyriuje valstybėms narėms nustatomas įpareigojimas iki 2019 m. sausio 1 d. parengti 2021–2030 m. laikotarpio, o vėliau – dešimties metų laikotarpių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. I priede nustatomas privalomasis planų šablonas, kuriame numatomi papildomi elementai, pvz., informacija apie politiką, priemones ir analitinį pagrindą.
Šiame skyriuje taip pat nustatomas kartotinis Komisiją ir valstybes nares siejantis kartotinis konsultavimosi procesas, vykstantis prieš baigiant rengti veiksmų planą ir grindžiamas Komisijai iki 2018 m. sausio 1 d. pateiktinu nacionalinio plano projektu; vėliau šis procesas kartojamas kas dešimt metų ir taikomas tolesniems dešimties metų laikotarpiams. Pagal šią sistemą Komisija galės teikti rekomendacijas dėl uždavinių, tikslų ir veiksmų užmojo, taip pat dėl konkrečios į planą įtrauktos politikos ir priemonių. Vykstant regioninėms konsultacijoms, pastabas dėl plano projekto galės pateikti ir kitos valstybės narės. Planai (tebegrindžiami 2030 m. perspektyva) turi būti atnaujinti iki 2024 m. sausio 1 d.
Trečiajame skyriuje valstybėms narėms nustatomas įpareigojimas parengti ilgalaikes (50 metų laikotarpio) išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijas ir teikti jų ataskaitas Komisijai; šios strategijos yra labai svarbios siekiant prisidėti prie ekonomikos pertvarkos, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir platesnių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, taip pat siekiant pradėti tinkamai ir ekonomiškai efektyviai įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį tikslą.
Ketvirtajame siūlomo reglamento skyriuje valstybėms narėms nustatomas įpareigojimas nuo 2021 m. kas dvejus metus rengti planų įgyvendinimo pažangos ataskaitas, apimančias penkis energetikos sąjungos aspektus; jos padėtų stebėti daromą pažangą. Be to, reikalaujama, kad šiose pažangos ataskaitose valstybės narės kas dvejus metus praneštų apie savo nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir strategijas, o jų tvarkaraščius priderintų prie Paryžiaus susitarime numatytų tvarkaraščių.
Šiame skyriuje taip pat nurodomos kasmet rengtinos ataskaitos (pvz., ataskaitos, kurios rengiamos siekiant laikytis Europos Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų), siekiant turėti reikiamą pagrindą atitikties vertinimui atlikti pagal Reglamentą [Leidinių biuras: XXX [dokumento numeris], kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo] ir Reglamentą [Leidinių biuras: XXX [dokumento numeris] dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo]. Šios ataskaitos yra susijusios su, pavyzdžiui, ŠESD apskaita ir parama besivystančioms šalims ir jomis sudaromos sąlygos Sąjungai ir jos valstybėms narėms parodyti pažangą, padarytą įgyvendinant savo įsipareigojimus pagal JTBKKK ir Paryžiaus susitarimą. Be to, taip užtikrinamas pajamų, gaunamų pardavus apyvartinius taršos leidimus per aukcionus, rengiamus pagal Direktyvą, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą (ATLPS direktyvą), panaudojimo skaidrumas.
Šiame skyriuje taip pat nurodomas būtinas penkiais aspektais išdėstytinas šių ataskaitų turinys ir nustatoma elektroninė ataskaitų teikimo platforma, kuri turėtų būti grindžiama tokiomis esamomis ataskaitų teikimo procedūromis, duomenų bazėmis ir elektroninėmis priemonėmis, kokias naudoja EAA, Eurostatas ir Jungtinis tyrimų centras (JRC), ir šiai platformai tos procedūros, duomenų bazės ir elektroninės priemonės turėtų būti naudojamos.
Penktajame siūlomo reglamento skyriuje nustatomas Komisijos atliktinas stebėjimas ir vertinimas, kad ji galėtų stebėti valstybių narių pažangą įgyvendinant nacionaliniuose planuose nustatytus uždavinius. Jame taip pat nustatoma procedūra, pagal kurią Komisija turi teikti rekomendacijas, kaip padidinti nacionalinių planų užmojus, arba su planų įgyvendinimu susijusias rekomendacijas, kad būtų įgyvendinti jau nustatyti uždaviniai.
Šiame skyriuje taip pat numatoma atlikti suvestinį pirmųjų nacionalinių planų vertinimą, siekiant nustatyti galimą juose numatytų tikslų ir visos ES tikslų skirtumą. Jame nustatoma, kad Komisija turi teikti pažangos ataskaitomis grindžiamas rekomendacijas ir imtis ES lygmens veiksmų arba reikalauti, kad valstybės narės imtųsi priemonių, jei įvertinus pažangą matyti, kad ES 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslų pasiekti nepavyks (t. y. sumažinti arba panaikinti galimus užmojų ir rezultatų skirtumus). Jame taip pat išdėstoma Komisijos metinės energetikos sąjungos būklės ataskaitos koncepcija.
Šeštajame siūlomo reglamento skyriuje nustatomi nacionalinei ir Sąjungos išmetamo ŠESD kiekio apskaitos sistemoms, politikai, priemonėms ir prognozėms taikomi reikalavimai. Kurti tokias sistemas reikalaujama tarptautiniu mastu. Jos taip pat padės įgyvendinti nacionalinius planus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektu.
Šiame skyriuje taip pat nustatomas teisinis Sąjungos ir nacionalinių registrų sukūrimo pagrindas, siekiant atsižvelgti į nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, ir sudaromos sąlygos pasinaudoti tarptautiniu mastu perduodamais klimato kaitos švelninimo rezultatais pagal Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 13 dalį ir 6 straipsnį.
Septintajame siūlomo reglamento skyriuje nustatomi valstybių narių ir Sąjungos bendradarbiavimo ir paramos mechanizmai bei principai. Jame taip pat nustatomas EAA vaidmuo – padėti Komisijai pagal šį reglamentą prireikus atlikti stebėjimą ir teikti ataskaitas.
Aštuntajame siūlomo reglamento skyriuje nustatomos reikiamos nuostatos dėl tam tikrų įgaliojimų Komisijai suteikimo tiksliai apibrėžtomis aplinkybėmis priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus.
Devintajame siūlomo reglamento skyriuje įsteigiamas Energetikos sąjungos komitetas (Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nurodytas nagrinėjantis komitetas) ir išdėstomos nuostatos dėl reglamento peržiūros 2026 m., kitų ES teisės aktų panaikinimo ir pakeitimo siekiant užtikrinti nuoseklumą ir nuostatos dėl pereinamojo laikotarpio priemonių ir įsigaliojimo.
2016/0375 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl energetikos sąjungos valdymo
kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 94/22/EB, Direktyva 98/70/EB, Direktyva 2009/31/EB, Reglamentas (EB) Nr. 663/2009, Reglamentas (EB) Nr. 715/2009, Direktyva 2009/73/EB, Tarybos direktyva 2009/119/EB, Direktyva 2010/31/ES, Direktyva 2012/27/ES, Direktyva 2013/30/ES ir Tarybos direktyva (ES) 2015/652 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
[atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,]
[atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,]
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)šiame reglamente nustatomi teisiniai pagrindai patikimo ir skaidraus valdymo, padedančio užtikrinti, kad Sąjunga ir jos valstybės narės dėdamos abipuses, nuoseklias ir plataus užmojo pastangas įgyvendintų energetikos sąjungos uždavinius bei tikslus, ir kartu skatinančio taikyti Sąjungos geresnio reglamentavimo principus;
(2)Europos energetikos sąjunga turėtų apimti penkis pagrindinius aspektus: energetinio saugumo, energijos vidaus rinkos, efektyvaus energijos vartojimo, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo;
(3)atsparios energetikos sąjungos, kurios pagrindą sudaro plataus užmojo klimato politika, tikslas – užtikrinti, kad Sąjungos vartotojams (tiek namų ūkiams, tiek įmonėms) energija būtų įperkama ir tiekiama laikantis saugios, tvarios ir konkurencingos energetikos principų, o tam reikia iš esmės pertvarkyti Europos energetikos sistemą. Tą uždavinį galima įgyvendinti tik taikant suderintas priemones: Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis derinant teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamus aktus;
(4)Komisijos pasiūlymas buvo rengiamas ir yra priimtas kartu su daugeliu energetikos sektoriaus politikos iniciatyvų, visų pirma susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energija, efektyviu energijos vartojimu ir rinkos modeliu. Tos iniciatyvos sudaro priemonių rinkinį, kurio bendra tema – energijos vartojimo efektyvumas (jam skiriama pirmenybė), Sąjungos pirmavimas pasaulyje atsinaujinančiųjų išteklių srityje ir tinkamos sąlygos vartotojams;
(5)2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Taryba sutarė dėl Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos strategijos, kuri grindžiama keturiais pagrindiniais tikslais: visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 40 proc., energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 27 proc. (siektinas tikslas – 30 proc.), užtikrinti, kad 27 proc. Sąjungoje suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir pasiekti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 15 proc. tikslinį rodiklį. Ji nurodė, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas yra privalomas Sąjungos lygmeniu ir jis bus pasiektas valstybių narių pastangomis, grindžiamomis poreikiu bendromis jėgomis pasiekti Sąjungos tikslą;
(6)privalomas tikslas iki 2030 m. ES viduje visos ekonomikos mastu išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m., buvo oficialiai patvirtintas per 2015 m. kovo 6 d. Aplinkos tarybos posėdį, kaip tikslas, kurio Sąjunga ir jos valstybės narės siekia imdamosi numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimas. Paryžiaus susitarimą Sąjunga ratifikavo 2016 m. spalio 5 d. ir jis įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Juo pakeičiamas požiūris, kurio laikytasi pagal 1997 m. Kioto protokolą; šis protokolas po 2020 m. nebebus taikomas. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos išmetamo ir šalinamo ŠESD kiekio stebėjimo bei ataskaitų teikimo sistema turėtų būti atnaujinta;
(7)2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Taryba priėjo prie išvados, kad turėtų būtų sukurta patikima ir skaidri valdymo sistema, kuri nesudarytų bereikalingos administracinės naštos ir padėtų užtikrinti, kad Sąjunga įgyvendintų savo energetikos politikos tikslus, suteikdama valstybėms narėms reikalingą lankstumą ir visiškai gerbdama jų laisvę nustatyti savo energijos rūšių derinį. Ji pabrėžė, kad tokia valdymo sistema turėtų būti grindžiama esamais komponentais, pavyzdžiui, nacionalinėmis klimato programomis, nacionaliniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo planais, taip pat poreikiu supaprastinti bei suderinti atskirus planavimo ir ataskaitų teikimo aspektus. Ji taip pat sutarė sustiprinti vartotojų vaidmenį ir teises, padidinti skaidrumą ir nuspėjamumą investuotojams, inter alia, sistemingai stebėdama pagrindinius rodiklius, kad būtų užtikrinta įperkama, patikima, konkurencinga, saugi ir tvari energetikos sistema, ir sudaryti palankias sąlygas koordinuoti šalių energetikos politiką ir skatinti regioninį valstybių narių bendradarbiavimą;
(8)2015 m. vasario 25 d. Komisijos energetikos sąjungos strategijoje teigiama, kad siekiant užtikrinti, jog visais su energetika susijusiais Sąjungos, regionų, valstybių ir vietos lygmens veiksmais būtų prisidedama prie energetikos sąjungos uždavinių įgyvendinimo, reikalingas integruotas valdymas; taip praplečiama 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje nustatyta valdymo taikymo sritis – į ją įtraukiami visi penki energetikos sąjungos aspektai;
(9)2015 m. lapkričio 18 d. komunikate dėl energetikos sąjungos padėties Komisija taip pat nurodė, kad integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai, kuriuose atsižvelgiama į visus penkis pagrindinius energetikos sąjungos aspektus, yra būtina strategiškesnio energetikos ir klimato politikos planavimo priemonė. Valstybėms narėms skirtos Komisijos gairės dėl integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurios sudaro energetikos sąjungos būklės ataskaitos dalį, yra pagrindas, kuriuo remdamosi valstybės narės gali pradėti rengti 2021–2030 m. laikotarpio nacionalinius planus, ir jose nustatyti pagrindiniai valdymo proceso ramsčiai. Be to, energetikos sąjungos būklės ataskaitoje nurodyta, kad valdymas turėtų būti įtvirtintas teisės aktais;
(10)2015 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadose pripažinta, kad energetikos sąjungos valdymas bus esminė efektyvaus ir veiksmingo energetikos sąjungos kūrimo ir jos uždavinių įgyvendinimo priemonė. Jose pabrėžta, kad valdymo sistema turėtų būti grindžiama klimato ir energetikos politikos įgyvendinimo strateginio planavimo ir ataskaitų teikimo integravimo ir subjektų, kurie Sąjungos, regionų ir valstybių lygmenimis atsakingi už energetikos ir klimato politiką, veiksmų koordinavimo principais. Jose taip pat pabrėžta, kad valdymo sistema turėtų padėti užtikrinti sutartų 2030 m. energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimą ir stebėti bendrą Sąjungos pažangą penkiais energetikos sąjungos aspektais įgyvendinant politikos uždavinius;
(11)2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Europos energetikos sąjungos kūrimas“ raginama, kad energetikos sąjungos valdymo sistema būtų plataus užmojo, patikima, skaidri ir demokratiška, o joje visapusiškai dalyvautų Europos Parlamentas, ir kad ji padėtų užtikrinti 2030 m. klimato ir energetikos sričių tikslų įgyvendinimą;
(12)todėl pagrindinis energetikos sąjungos valdymo sistemos uždavinys turėtų būti sudaryti sąlygas įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius ir, visų pirma, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus. Taigi šis reglamentas susijęs su sektorių teisės aktais, kuriais įgyvendinami 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai. Valstybėms narėms reikalinga galimybė lanksčiai rinktis politikos priemones, kurios geriausiai atitinka jų nacionalinius energijos rūšių derinius ir prioritetus, tačiau tas lankstumas turėtų būti suderinamas su tolesne rinkos integracija, didesne konkurencija, klimato ir energetikos politikos uždavinių įgyvendinimu ir laipsnišku perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;
(13)kad būtų pereita prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos reikia, kad keistųsi investicijų tendencijos ir visose politikos srityse būtų taikomos paskatos. Norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, reikia didinti Europos ekonomikos efektyvumą ir inovatyvumą, o šiais veiksmais visų pirma turėtų būti siekiama gerinti oro kokybę;
(14)ŠESD ir oro teršalai daugiausia išmetami iš įprastų šaltinių, todėl įgyvendinant politiką, kuria siekiama mažinti ŠESD kiekį, kartu būtų užtikrinta geresnė oro kokybė, o ši nauda atsvertų kai kurias arba visas artimiausiu laikotarpiu dėl ŠESD mažinimo patiriamas sąnaudas. Pagal Direktyvą 2001/81/EB teikiami duomenys yra svarbus informacijos šaltinis, kuriuo remiantis vedama ŠESD apskaita ir rengiami nacionaliniai planai, todėl reikėtų pripažinti, kad svarbu, jog pagal tą direktyvą teikiami ir į ŠESD apskaitą įtraukiami duomenys būtų nuoseklūs;
(15)įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 įgyta patirtis parodė, kad reikia užtikrinti ataskaitų teikimo pagal tą reglamentą ir kitas teisines priemones, visų pirma Direktyvą 2003/87/EC, Reglamentą (EB) Nr. 166/2006, Reglamentą (EB) Nr. 517/2014 ir Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008, sinergiją ir nuoseklumą. Norint užtikrinti išmetamųjų teršalų ataskaitų teikimo kokybę, labai svarbu, kad teikiant išmetamo ŠESD kiekio ataskaitas būtų naudojami nuoseklūs duomenys;
(16)atsižvelgiant į Komisijos tvirtą įsipareigojimą užtikrinti geresnį reglamentavimą, energetikos sąjungos valdymo sistema turėtų padėti gerokai sumažinti valstybėms narėms, Komisijai ir kitoms Sąjungos institucijoms tenkančią administracinę naštą ir užtikrinti Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis įgyvendinamos politikos ir priemonių nuoseklumą ir tinkamumą, siekiant, kad pertvarkius energetikos sistemą būtų pereita prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos;
(17)energetikos sąjungos uždaviniai turėtų būti įgyvendinami derinant Sąjungos iniciatyvas ir integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytą nuoseklią nacionalinę politiką. Naudingos, pokyčius nacionaliniu lygmeniu paskatinusios priemonės – Sąjungos energetikos ir klimato sektorių teisės aktuose nustatyti planavimo reikalavimai. Kadangi jie buvo nustatyti skirtingu metu, atsirado dubliavimosi ir nepakankamai dėmesio skirta skirtingų politikos sričių sinergijai ir sąveikai. Todėl šiuo metu klimato ir energetikos srityse atskirai atliekama planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo veikla turėtų būti kuo labiau supaprastinta ir integruota;
(18)integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai turėtų apimti dešimties metų laikotarpius ir juose turėtų būti pateikiama dabartinės energetikos sistemos ir politikos apžvalga. Šiuose analize grįstinuose planuose turėtų būti nustatyti su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų susiję nacionaliniai uždaviniai ir atitinkama politika bei priemonės tiems uždaviniams įgyvendinti. Nacionaliniuose planuose, apimančiuose pirmąjį 2021–2030 m. laikotarpį, ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslams. Valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad nacionaliniai planai derėtų su darnaus vystymosi tikslais ir padėtų jų siekti;
(19)siekiant užtikrinti, kad visi nacionaliniai planai būtų pakankamai išsamūs ir būtų galima lengviau juos palyginti bei apibendrinti jų duomenis, turėtų būti nustatytas privalomas nacionalinių planų šablonas, kartu užtikrinant pakankamai lankstumo valstybėms narėms, kad nacionaliniuose planuose pateikta informacija atspindėtų nacionalinius prioritetus ir ypatumus;
(20)įgyvendinant energetikos ir klimato politiką ir priemones daromas poveikis aplinkai. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visuomenė galėtų veiksmingai ankstyvame etape dalyvauti ir su ja būtų konsultuojamasi rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, jei taikoma, pagal Direktyvos 2001/42/EB ir 1998 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEE) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos) nuostatas. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus dalyvautų socialiniai partneriai;
(21)kad būtų užtikrintas veiksmingas energetikos sąjungos uždavinių įgyvendinimas, labai svarbus regioninis bendradarbiavimas. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė teikti pastabas dėl dar nebaigtų rengti kitų valstybių narių planų, kad būtų išvengta nenuoseklumo ir galimo neigiamo poveikio kitoms valstybėms narėms ir būtų užtikrintas bendrų uždavinių įgyvendinimas drauge. Regioninis bendradarbiavimas rengiant bei baigiant rengti nacionalinius planus ir vėliau juos įgyvendinant turėtų būti esminis veiksnys, skatinantis gerinti priemonių veiksmingumą bei efektyvumą ir didinti rinkos integraciją ir energetinį saugumą;
(22)siekiant užtikrinti nacionalinės politikos ir priemonių skaidrumą bei nuspėjamumą ir taip užtikrinti tikrumą investuotojams, nacionaliniai planai turėtų būti stabilūs. Tačiau, kad valstybės narės turėtų galimybę prisitaikyti prie reikšmingai kintančių aplinkybių, turėtų būti numatyta galimybė nacionalinius planus kartą per dešimties metų laikotarpį, kurį jie apima, atnaujinti. 2021–2030 m. laikotarpio planus valstybės narės turėtų turėti galimybę atnaujinti 2024 m. Tikslai, uždaviniai ir veiksmai turėtų būti keičiami tik siekiant atsižvelgti į didesnį bendro užmojo, visų pirma susijusio su 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslais, mastą. Atnaujindamos planus, valstybės narės turėtų stengtis sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, kuris paaiškėja rengiant integruotas ataskaitas;
(23)siekiant prisidėti prie ekonomikos pertvarkos, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir platesnių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, taip pat pradėti tinkamai ir ekonomiškai efektyviai įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį tikslą, labai svarbios yra ilgalaikės stabilios išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos. Be to, Paryžiaus susitarimo šalys raginamos iki 2020 m. pateikti savo ilgalaikes, į amžiaus vidurį orientuotas vystymosi išmetant mažai ŠESD strategijas;
(24)kaip ir planavimo reikalavimai, daugelis Sąjungos energetikos ir klimato sektorių teisės aktuose nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų yra naudingi skatinant pokyčius nacionaliniu lygmeniu, tačiau jie buvo nustatyti skirtingu metu, todėl atsirado dubliavimosi ir nepakankamai dėmesio skirta skirtingų politikos sričių, kaip antai išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, efektyvaus energijos vartojimo ir rinkos integracijos, sinergijai ir sąveikai. Siekiant rasti tinkamą poreikio užtikrinti deramą tolesnį nacionalinių planų įgyvendinimą ir poreikio sumažinti administracinę naštą pusiausvyrą, valstybės narės turėtų kas dvejus metus rengti planų įgyvendinimo ir kitų energetikos sistemos pokyčių pažangos ataskaitas. Tačiau kai kurias ataskaitas, visų pirma tas, kurios teikiamos laikantis JTBKKK ir Sąjungos reglamentuose nustatytų klimato srities ataskaitų teikimo reikalavimų, vis dar reikėtų teikti kasmet;
(25)į integruotas valstybių narių pažangos ataskaitas turėtų būti įtraukti nacionalinių planų šablone nustatyti elementai. Atsižvelgiant į techninį integruotų pažangos ataskaitų pobūdį ir tai, kad pirmosios pažangos ataskaitos turi būti pateiktos 2021 m., vėliau turėtų būti priimtas (-i) įgyvendinimo aktas (-ai), kuriame (-iuose) būtų nustatytas išsamus tų ataskaitų šablonas. Pažangos ataskaitos turėtų būti rengiamos siekiant užtikrinti skaidrumą Sąjungos, kitų valstybių narių ir rinkos dalyvių, įskaitant vartotojus, atžvilgiu. Jos turėtų apimti visus penkis energetikos sąjungos aspektus, o pirmojo laikotarpio ataskaitoje daug dėmesio taip pat turėtų būti skiriama sritims, kuriose nustatyti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslai;
(26)pagal JTBKKK Sąjunga ir jos valstybės narės įpareigojamos, naudodamos palyginamą metodiką, dėl kurios susitarė Šalių konferencija, sudaryti, reguliariai atnaujinti, skelbti ir Šalių konferencijai pateikti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio nacionalinės apskaitos ataskaitas. ŠESD apskaita yra būtina, kad būtų galima stebėti plano įgyvendinimo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektu pažangą ir įvertinti atitiktį klimato srities teisės aktams, visų pirma Reglamentui [Leidinių biuras: XXX [dokumento numeris], kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo] (toliau – Reglamentas [ ] [ESR]) ir Reglamentui [Leidinių biuras: XXX [dokumento numeris] dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo] (toliau – Reglamentas [ ] [LULUCF]);
(27)JTBKKK šalių konferencijos sprendime Nr. 1/CP.16 reikalaujama, kad būtų nustatytos nacionalinės priemonės, skirtos dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamam ir absorbentais pašalinamam visų ŠESD kiekiui apskaičiuoti. Šiuo reglamentu turėtų būti sudarytos sąlygos tas nacionalines priemones nustatyti;
(28)Reglamento (ES) Nr. 525/2013 įgyvendinimo patirtis parodė, kaip svarbu, kad informacija būtų skaidri, tiksli, nuosekli, išsami ir palyginama. Atsižvelgiant į tą patirtį, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad pagrindinę pažangos ataskaitų dalį sudarytų valstybių narių pranešimai apie savo politiką, priemones ir prognozes. Tose ataskaitose pateikiama informacija turėtų būti esminis įrodymas, kad įsipareigojimai pagal Reglamentą [ ] [ESR] vykdomi laiku. Siekiant vis labiau didinti informacijos, kuri būtina priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pažangai sekti, patikimumą, labai turėtų padėti Sąjungos ir valstybių narių lygmens sistemų taikymas ir nuolatinis tobulinimas, o kartu – geresnės ataskaitų teikimo gairės;
(29)šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės teiktų prisitaikymo prie klimato kaitos ir finansinės, technologinės bei pajėgumų stiprinimo paramos teikimo besivystančioms šalims ataskaitas – taip būtų palengvintas Sąjungos įsipareigojimų pagal JTBKKK ir Paryžiaus susitarimą vykdymas. Be to, informacija apie nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus – visų pirma prisitaikymo prie tokio neigiamo klimato kaitos poveikio, kuris susijęs su Sąjungos energijos tiekimo saugumu, kaip antai aušinamojo vandens jėgainėms ir biomasės energijai gaminti turėjimas – ir informacija apie paramą, susijusi su energetikos sąjungos išorės aspektu, yra svarbi rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;
(30)siekiant sumažinti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą, Komisija turėtų sukurti internetinę ataskaitų teikimo platformą, kuri palengvintų bendravimą ir skatintų bendradarbiauti. Ji turėtų užtikrinti, kad ataskaitos būtų teikiamos laiku, ir padėti didinti nacionalinių ataskaitų teikimo skaidrumą. Elektroninė ataskaitų teikimo platforma turėtų papildyti esamas, pvz., EAA, Eurostato ir Jungtinių tyrimų centro (JRC) naudojamas, ataskaitų teikimo procedūras, duomenų bazes bei elektronines priemones ir padėti kaupti patirtį, be tos, kuri įgyta taikant Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), taip pat turėtų būti jomis grindžiama ir jai tos procedūros, duomenų bazės, priemonės ir patirtis turėtų būti naudojamos;
(31)vykdant nacionalinius planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus Komisijai teiktini valstybių narių duomenys ir informacija neturėtų dubliuoti duomenų ir statistikos, kuriuos pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistinių duomenų tuo pačiu formatu, kokiu jie teikiami vykdant šiame reglamente nustatytus planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus, jau pateikė Eurostatas ir tas pačias jų vertes vis dar galima iš jo gauti. Nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pateikti duomenys ir prognozės, turėtų būti pagrįsti ir derėti su Eurostato duomenimis (jei jie prieinami ir tinka laiko atžvilgiu) ir metodais, naudojamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 teikiant Europos statistinius duomenis;
(32)siekiant kolektyviai įvykdyti Energetikos sąjungos strategijos uždavinius – pirmuoju laikotarpiu ypatingą dėmesį skiriant 2030 m. Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslams ir nacionaliniams veiksmams, kurių imtasi tiems tikslams įgyvendinti, – svarbu, kad Komisija įvertintų nacionalinių planų projektus, o rengdama pažangos ataskaitas – nacionalinių planų, apie kuriuos pranešta, įgyvendinimą. Toks vertinimas turėtų būti atliekamas kas dvejus metus, o kiekvienais metais tik tada, kai reikia, ir jo suvestinė turėtų būti pateikiama Komisijos rengiamose energetikos sąjungos būklės ataskaitose;
(33)aviacijos sektoriuje poveikį pasaulio klimatui daro išmetamas CO2 ir kiti išmetamieji teršalai, įskaitant išmetamus NOx, ir mechanizmai, tokių kaip plunksninių debesų susidarymo skatinimas. Atsižvelgiant į sparčiai gerėjantį mokslinį to poveikio suvokimą, Reglamente (ES) Nr. 525/2013 jau numatyta, kad turi būti reguliariai atliekamas aviacijos poveikio pasaulio klimatui, daromo ne dėl išmetamo CO2, vertinimas. Šiuo atveju naudojamas modeliavimas turėtų būti pritaikomas atsižvelgiant į mokslo pažangą. Remdamasi savo atliktais tokio poveikio vertinimais, Komisija turėtų apsvarstyti politikos galimybes, kurios būtų tinkamos sprendžiant su tokiu poveikiu susijusias problemas;
(34)kad būtų užtikrintas valstybių narių ir Sąjungos įgyvendinamos politikos ir energetikos sąjungos uždavinių nuoseklumas, turėtų nuolat vykti Komisijos ir valstybių narių dialogas. Prireikus Komisija turėtų teikti valstybėms narėms rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl nacionalinių planų užmojo lygio, nacionaliniuose planuose, apie kuriuos pranešta, numatytos politikos ir priemonių tolesnį įgyvendinimą ir dėl kitos nacionalinės politikos ir priemonių, kurios svarbios kuriant energetikos sąjungą. Valstybės narės turėtų kuo labiau atsižvelgti į tokias rekomendacijas ir vėlesnėse pažangos ataskaitose paaiškinti, kaip tos rekomendacijos buvo įgyvendintos;
(35)jei integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose arba atnaujintuose planuose nustatyto užmojo lygio nepakaktų, kad būtų kolektyviai įvykdyti energetikos sąjungos uždaviniai, o pirmuoju laikotarpiu – visų pirma 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo tikslai, Komisija turėtų imtis Sąjungos lygmens priemonių kolektyviniam šių uždavinių ir tikslų įgyvendinimui užtikrinti (ir taip panaikinti visus užmojų skirtumus). Jei siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius ir tikslus Sąjungos daromos pažangos neužtektų, Komisija, siekdama užtikrinti jų įgyvendinimą, gali ne tik teikti rekomendacijas, bet ir imtis Sąjungos lygmens priemonių arba pareikalauti, kad papildomų priemonių imtųsi valstybės narės (ir taip panaikinti rezultatų skirtumus). Imantis tokių priemonių turėtų būti atsižvelgta į pirminį užmojį valstybių narių veiksmų, kurių jos ketino imtis, kad bendromis pastangomis įgyvendinant tikslus būtų pasiekti 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo tikslai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje tokios priemonės gali apimti ir valstybių narių finansinius įnašus į Komisijos valdomą finansavimo platformą, kuria naudojantis būtų prisidėta prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų visoje Sąjungoje. Teikiant rekomendacijas ir imantis priemonių atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, reikėtų atsižvelgti į pirminį valstybių narių veiksmų užmojį siekiant bendromis jėgomis įgyvendinti Sąjungos 2030 m. tikslą. Nustatant laikotarpio nuo 2021 m. pradinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, reikėtų remtis valstybių narių 2020 m. nacionaliniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslais. Energijos vartojimo efektyvumo srityje papildomomis priemonėmis visų pirma gali būti siekiama gerinti gaminių, pastatų ir transporto sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą;
(36)Sąjunga ir valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad pateiktų naujausią informaciją apie savo išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį. Šis reglamentas turėtų suteikti galimybę tokius įverčius parengti per kuo trumpesnį laiką, naudojantis statistine ir kita informacija, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais – Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos ir kitų palydovinių sistemų pateiktais duomenimis;
(37)pagal Reglamentą [ ] [ESR] bus toliau laikomasi Sprendime Nr. 406/2009/EB nustatyto požiūrio taikyti metinį įsipareigojimų ciklą. Kad būtų galima įvertinti atitiktį ir prireikus taikyti taisomąsias priemones, reikia išsamiai peržiūrėti valstybių narių ŠESD apskaitą. Sąjungos lygmeniu atlikti valstybių narių ŠESD apskaitos peržiūrą būtina siekiant užtikrinti patikimą, nuoseklų, skaidrų ir laiku atliekamą atitikties reglamentui [ ] [ESR] vertinimą;
(38)valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti glaudų bendradarbiavimą visais klausimais, susijusiais su energetikos sąjungos ir šio reglamento įgyvendinimu, o į jį turėtų aktyviai įsitraukti Europos Parlamentas. Komisija atitinkamais atvejais turėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti šį reglamentą, visų pirma padėti parengti nacionalinius planus ir sustiprinti susijusius pajėgumus;
(39)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose būtų atsižvelgiama į naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, pateiktas per Europos semestrą;
(40)EAA prireikus ir pagal savo metinę darbo programą turėtų padėti Komisijai atlikti vertinimą, stebėjimą ir rengti ataskaitas;
(41)pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, siekiant iš dalies pakeisti bendrąją integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų sistemą (šabloną), sukurti finansinę platformą, prie kurios galėtų prisidėti valstybės narės tuo atveju, jei nebūtų bendromis jėgomis laikomasi Sąjungos nustatytos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo įgyvendinimo trajektorijos, atsižvelgti į visuotinio atšilimo potencialo pokyčius ir tarptautiniu mastu suderintas apskaitos gaires, nustatyti Sąjungos apskaitos sistemai taikytinus esminius reikalavimus ir pagal 33 straipsnį sukurti registrus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Atliekant parengiamąjį darbą prireikus turėtų būti atsižvelgiama ir į sprendimus, priimtus pagal JTBKKK ir Paryžiaus susitarimą;
(42)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento 15 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 4 dalies, 23 straipsnio 6 dalies, 31 straipsnio 3 ir 4 dalių ir 32 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;
(43)Komisijai atlikti šiame reglamente jai nustatytas užduotis ir rengti įgyvendinimo aktus turėtų padėti Energetikos sąjungos komitetas. Jis turėtų pakeisti Klimato kaitos komitetą bei atitinkamus kitus komitetus ir perimti jiems pavestas atlikti užduotis;
(44)2026 m. Komisija turėtų atlikti šio reglamento įgyvendinimo peržiūrą ir siekdama užtikrinti, kad jis būtų tinkamai įgyvendintas ir būtų įvykdyti jame nustatyti uždaviniai, pateikti atitinkamus pasiūlymus jį iš dalies pakeisti. Atliekant peržiūrą reikėtų atsižvelgti į kintančias aplinkybes ir prireikus pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinės padėties vertinimo rezultatais;
(45)siekiant supaprastinti ir integruoti pagrindinius planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo aspektus, į šį reglamentą įtraukiami ir juo iš dalies keičiami, pakeičiami ir panaikinami tam tikri šiuo metu Sąjungos energetikos ir klimato sektorių teisės aktuose nustatyti planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai; Todėl direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, reglamentai (EB) Nr. 663/2009, (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB, Tarybos direktyva 2009/119/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES ir Tarybos direktyva (ES) 2015/652 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;
(46)į šį reglamentą taip pat įtraukiamos visos Reglamento (ES) Nr. 525/2013 nuostatos. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti panaikintas. Tačiau siekiant užtikrinti, kad Sprendimas Nr. 406/2009/EB būtų toliau įgyvendinamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 ir kad tam tikri su Kioto protokolo įgyvendinimu susiję aspektai ir toliau būtų reglamentuojami teisės aktais, būtina, kad tam tikros nuostatos būtų toliau taikomos ir po šios datos;
(47)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1.
Šiuo reglamentu nustatomas valdymo mechanizmas, kuriuo:
(a)įgyvendinamos strategijos ir priemonės, kuriomis siekiama energetikos sąjungos tikslų ir uždavinių, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu (2021–2030 m.) – visų pirma ES 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslų;
(b)užtikrinama, kad Sąjunga ir jos valstybės narės laiku JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo sekretoriatui teiktų skaidrias, tikslias, nuoseklias, palyginamas ir išsamias ataskaitas.
Valdymo mechanizmas grindžiamas dešimties metų laikotarpį (2021–2030 m.) apimančiais integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, atitinkamomis valstybių narių parengtomis integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis ir Europos Komisijos vykdomo integruoto stebėjimo priemonėmis. Juo nustatomas struktūrinis kartotinis Komisijos ir valstybių narių sąveikos procesas siekiant baigti rengti nacionalinius planus ir juos įgyvendinti, be kita ko, vykdant regioninį bendradarbiavimą, ir atitinkami Komisijos veiksmai.
2.
Šis reglamentas taikomas šiems penkiems energetikos sąjungos aspektams:
(1)energetiniam saugumui,
(2)energijos rinkai,
(3)energijos vartojimo efektyvumui,
(4)priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir
(5) moksliniams tyrimams, inovacijoms ir konkurencingumui.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojami terminai apibrėžti [naujos redakcijos Direktyvoje 2009/28/EB pagal pasiūlymą COM(2016) 767], Direktyvoje 2010/31/ES ir Direktyvoje 2012/27/ES.
Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:
(1)esama politika ir priemonės – priimta ir įgyvendinama politika ir priemonės;
(2)įgyvendinama politika ir priemonės – politika ir priemonės, kurios nacionalinio plano pateikimo dieną atitinka vieną ar kelias iš šių sąlygų: galioja nacionalinės teisės aktai, yra sudarytas vienas ar daugiau savanoriškų susitarimų, skirta finansinių išteklių ir skirta žmogiškųjų išteklių;
(3)priimta politika ir priemonės – politika ir priemonės, dėl kurių oficialus vyriausybės sprendimas priimtas iki nacionalinio plano ar pažangos ataskaitos pateikimo dienos ir aiškiai įsipareigota jas įgyvendinti;
(4)planuojama politika ir priemonės – svarstoma galima politika ir priemonės, kurios, tikėtina, bus priimtos ir įgyvendinamos po nacionalinio plano arba pažangos ataskaitos pateikimo dienos;
(5)prognozės – dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio arba energetikos sistemos plėtros prognozės, į kurias įtraukiami bent iš eilės ketverių būsimų metų, kurių paskutinis skaitmuo yra 0 arba 5 ir kurie eina iškart po ataskaitinių metų, kiekybiniai įverčiai;
(6)prognozės netaikant priemonių – dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio prognozės, į kurias neįtraukiamas poveikis, kurį daro visa politika ir priemonės, planuojamos, priimtos ar įgyvendinamos nuo metų, pasirinktų kaip atitinkamos prognozės atskaitos taškas;
(7)prognozės pritaikius priemones – dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio prognozės, į kurias įtraukiamas priimtos ir įgyvendinamos politikos ir priemonių poveikis ŠESD kiekio mažinimui arba energetikos sistemos plėtrai;
(8)prognozės pritaikius papildomas priemones – iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio arba energetikos sistemos plėtros prognozės, į kurias įtraukiamas priimtos ir įgyvendinamos klimato kaitos švelninimo arba energetikos politikos ir priemonių poveikis, taip pat tuo tikslu planuojamos politikos ir priemonių poveikis ŠESD kiekio mažinimui;
(9)Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai – įsipareigojimas iki 2030 m. Sąjungoje visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu, sumažinti bent 40 proc., Sąjungoje suvartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį iki 2030 m. padidinti bent iki 27 proc., Sąjungoje iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 27 proc., o 2020 m. šį tikslą peržiūrėti ir apsvarstyti galimybę efektyvumą padidinti 30 proc., iki 2030 m. pasiekti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 15 proc. tikslinį rodiklį arba kiti vėlesni tokio pobūdžio tikslai, kuriuos įgyvendinti iki 2030 m. susitarė Europos Vadovų Taryba arba Taryba ir Parlamentas;
(10)nacionalinė apskaitos sistema – valstybėje narėje nustatyta institucinių, teisinių ir procedūrinių priemonių sistema, skirta dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamam ir absorbentais pašalinamam ŠESD kiekiui įvertinti, taip pat apskaitos informacijai teikti ir saugoti;
(11)rodiklis – kiekybinis arba kokybinis rodiklis arba kintamasis, padedantis geriau suprasti įgyvendinimo pažangą;
(12)politika ir priemonės – visos priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų uždavinius ir (arba) vykdyti JTBKKK 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytus įpareigojimus, galinčius apimti ir priemones, kurių pagrindinis tikslas nėra riboti ar mažinti išmetamą ŠESD kiekį arba pakeisti energetikos sistemą;
(13)politikos, priemonių ir prognozių sistema – institucinių, teisinių ir procedūrinių priemonių sistema, sukurta teikti politikos bei priemonių ir prognozių ataskaitoms, susijusioms su dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamais ir absorbentais pašalinamais ŠESD kiekiais ir su energetikos sistema, kaip, inter alia, to reikalaujama pagal šio reglamento 32 straipsnį;
(14)techninės pataisos – nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje pateiktų įverčių tikslinimas per peržiūrą, kuri atliekama pagal 31 straipsnį, kai pateikti apskaitos duomenys yra neišsamūs arba parengti nesilaikant atitinkamų tarptautinių ar Sąjungos taisyklių arba gairių ir kai šiais patikslintais duomenimis ketinama pakeisti pateiktus pirminius įverčius;
(15)kokybės užtikrinimas – numatyta peržiūros procedūrų sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų kokybės tikslų ir kad būtų pateikiami kuo geresni įverčiai ir informacija, kuriais remiantis būtų galima užtikrinti kokybės kontrolės programos veiksmingumą ir padėti valstybėms narėms;
(16)kokybės kontrolė – standartinių techninių veiksmų sistema, skirta kaupiamos informacijos ir įverčių kokybei įvertinti ir kontroliuoti, kuria siekiama užtikrinti duomenų vientisumą, tikslumą ir išsamumą, nustatyti ir taisyti klaidas, nustatyti ir šalinti trūkumus, dokumentuoti ir archyvuoti duomenis bei kitą naudojamą medžiagą ir registruoti visą kokybės užtikrinimo veiklą;
(17)pagrindiniai rodikliai – pažangos, susijusios su penkiais Komisijos pasiūlytais energetikos sąjungos aspektais, vertinimo rodikliai;
(18)SET planas – Strateginis energetikos technologijų planas, nustatytas Komisijos komunikate (2015) 6317.
2 SKYRIUS
INTEGRUOTI NACIONALINIAI ENERGETIKOS IR KLIMATO SRITIES VEIKSMŲ PLANAI
3 straipsnis
Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai
1.
Iki 2019 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Planą turi sudaryti sudedamosios dalys, nurodytos 2 dalyje ir I priede. Pirmasis planas apima 2021–2030 m. laikotarpį. Vėlesni planai apima dešimties metų laikotarpius, prasidedančius iš karto po ankstesnio plano laikotarpio pabaigos.
2.
Integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą sudaro šios pagrindinės dalys:
(a)integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano rengimo proceso apžvalga, sudaryta iš santraukos, konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir konsultacijų rezultatų aprašymo, taip pat regioninio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis rengiant planą aprašymo;
(b)nacionalinių uždavinių, tikslų ir veiksmų, susijusių su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų, apibūdinimas;
(c)b punkte nurodytiems uždaviniams, tikslams ir veiksmams įgyvendinti numatytos politikos ir priemonių apibūdinimas;
(d)penkių energetikos sąjungos aspektų esamos padėties apibūdinimas, be kita ko, atsižvelgiant į energetikos sistemą ir išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, taip pat į prognozes, vykdant b punkte nurodytus uždavinius taikant esamą (priimtą ir įgyvendinamą) politiką ir priemones;
(e)planuojamos politikos ir priemonių, kuriomis bus vykdomi b punkte nurodyti uždaviniai, poveikio vertinimas;
(f)pagal šio reglamento II priedo reikalavimus parengtas ir jame nustatytą struktūrą atitinkantis priedas, kuriame pateikiama valstybės narės metodika ir politikos priemonės, kuriomis vykdomas Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos [su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016) 761] 7 straipsnio a ir b punktuose ir IV priede nustatytas energijos taupymo reikalavimas.
3.
Rengdamos 1 dalyje nurodytus nacionalinius planus, valstybės narės atsižvelgia į penkių energetikos sąjungos aspektų sąsajas ir prireikus remiasi nuosekliais visų penkių aspektų duomenimis ir prielaidomis.
4.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 36 straipsnį, kuriais iš dalies keičiamas I priedas siekiant jį priderinti prie Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategijos pakeitimų, energijos rinkos pokyčių ir naujų JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo reikalavimų.
4 straipsnis
Nacionaliniai uždaviniai, tikslai ir veiksmai, susiję su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų
Valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustato šiuos pagrindinius uždavinius, tikslus ir veiksmus, nurodytus I priedo A.2 skirsnyje:
(a)susijusius su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu:
(1)susijusius su išmetamu ir pašalinamu ŠESD kiekiu, padedant siekti visuose ES ekonomikos sektoriuose išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo:
i)valstybės narės privalomą nacionalinį ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir privalomas nacionalines metines ribines vertes pagal Reglamentą [ ] [ESR];
ii)valstybės narės įsipareigojimus pagal Reglamentą [] [LULUCF];
iii)kai tinkama, kitus nacionalinius uždavinius ir tikslus, suderintus su esamomis ilgalaikėmis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijomis;
iv)kai tinkama, kitus uždavinius ir tikslus, įskaitant sektoriams skirtus tikslus ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus;
(2)susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių energija:
i)veiksmus įgyvendinant [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016) 767] 3 straipsnyje nurodytą Sąjungos privalomą tikslą pasiekti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2030 m. sudarytų bent 27 proc. bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio – valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį 2030 m., parodant jos linijinio kitimo nuo 2021 m. trajektoriją;
ii)atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, palyginti su suvartojamu galutinės energijos kiekiu, kitimo 2021–2030 m. trajektoriją atskiruose – šildymo ir vėsinimo, elektros energijos ir transporto – sektoriuose;
iii)atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, kurias valstybės narės planuoja naudoti norėdamos pasiekti bendrą ir atskirų sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, taikymo 2021–2030 m. trajektoriją, įskaitant bendrą numatomą suvartoti galutinės energijos kiekį, išreikštą mln. tne ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius, ir bendrą planuojamąją įrengtąją galią, išreikštą MW ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius;
(b)susijusius su energijos vartojimo efektyvumu:
(1)pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytos pirminės ar galutinės energijos kiekiu ar energijos intensyvumu grindžiamus orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmus siekiant Sąjungos 2030 m. privalomo 30 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslo, kaip nurodyta Direktyvos 2012/27/ES [su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016) 761] 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje.
Valstybės narės nurodo savo siektiną absoliutųjį pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo lygį 2020 m. ir 2030 m., parodydamos linijinę jo kitimo nuo 2021 m. trajektoriją. Jos paaiškina taikytą metodiką ir naudotus perskaičiavimo koeficientus;
(2)suminį energijos, kurią planuojama sutaupyti 2021–2030 m., kiekį pagal Direktyvos 2012/27/ES [su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016) 761] 7 straipsnio nuostatas dėl energijos taupymo įpareigojimų;
(3)ilgalaikės nacionalinio gyvenamųjų ir komercinės paskirties (viešosios paskirties ir privačių) pastatų fondo renovacijos uždavinius;
(4)visą pastatų, kurie bus renovuoti, patalpų plotą arba lygiavertį 2020–2030 m. laikotarpiu per metus sutaupytiną energijos kiekį, remiantis Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio nuostatomis dėl centrinės valdžios subjektų pastatų renovacijos;
(5)kitus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo uždavinius, įskaitant ilgalaikius tikslus arba strategijas ir sektorių, pavyzdžiui, transporto, šildymo ir vėsinimo, tikslus;
(c)susijusius su energetiniu saugumu:
(1)nacionalinius uždavinius, susijusius su energijos šaltinių ir tiekimo iš trečiųjų šalių įvairinimu;
(2)
nacionalinius uždavinius, susijusius su priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų šalių mažinimu;
(3)nacionalinius uždavinius, susijusius su pasirengimu imtis veiksmų, jei energijos išteklių tiekimas būtų apribotas arba nutrauktas, vadovaujantis planais, parengtais pagal Reglamentą [pasiūlymas COM(2016) 52 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010] ir pagal Reglamentą [pasiūlymas COM(2016) 862 dėl rizikos parengties elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB], įskaitant terminus, iki kurių uždaviniai turėtų būti įvykdyti;
(4)nacionalinius uždavinius, susijusius su vidaus energijos (visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos) šaltinių naudojimu;
(d)susijusius su energijos vidaus rinka:
(1)elektros energijos tinklų sujungimo mastą, kurį valstybė narė siekia užtikrinti 2030 m., atsižvelgdama į 2030 m. ne mažesnį kaip 15 proc. elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinį rodiklį; valstybės narės paaiškina taikytą metodiką;
(2)pagrindinius nacionalinius elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros uždavinius, kuriuos būtina įvykdyti, kad būtų įvykdyti su visais penkiais energetikos sąjungos strategijos aspektais susiję uždaviniai ir tikslai;
(3)su kitais energijos vidaus rinkos aspektais, pavyzdžiui, rinkų integravimu ir susiejimu, susijusius nacionalinius uždavinius, įskaitant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti;
(4)nacionalinius uždavinius, susijusius su elektros energijos sistemos adekvatumo užtikrinimu, taip pat su energetikos sistemos lankstumu energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių atžvilgiu, įskaitant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti;
(e)susijusius su moksliniais tyrimais, inovacijomis ir konkurencingumu:
(1)nacionalinius viešųjų ir privačiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su energetikos sąjunga, uždavinius ir finansavimo tikslus, kai tinkama, nurodant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti. Tokie tikslai ir uždaviniai turėtų derėti su energetikos sąjungos strategijoje ir SET plane nustatytais tikslais ir uždaviniais;
(2)2050 m. nacionalinius mažo anglies dioksido kiekio technologijų diegimo uždavinius;
(3)nacionalinius uždavinius, susijusius su konkurencingumu.
5 straipsnis
Valstybių narių veiksmų didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį nustatymas
1.
Nustatydamos savo veiksmus užtikrinti 2030 m. ir paskutiniais vėlesnių nacionalinių planų laikotarpių metais pasiektiną atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, palyginti su bendru suvartojamu galutinės energijos kiekiu, pagal 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktį, valstybės narės atsižvelgia į:
(a)[naujos redakcijos Direktyvoje 2009/28/EB, parengtoje pagal pasiūlymą COM(2016) 767] numatytas priemones,
(b)priemones, priimtas norint pasiekti energijos vartojimo efektyvumo tikslą, patvirtintą pagal Direktyvą 2012/27/ES,
(c)kitas atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo skatinimo valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu priemones ir
(d)aplinkybes, turinčias įtakos atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimui, tokias kaip:
i) teisingas vartojimo pasiskirstymas Europos Sąjungoje,
ii)ekonominis potencialas,
iii)geografinės ir gamtinės kliūtys, įskaitant tokias kliūtis nesujungtose zonose ir regionuose, ir
iv)valstybių narių sujungimo elektros energijos linijomis mastas.
2.
Valstybės narės bendromis jėgomis užtikrina, kad iki 2030 m. Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų bent 27 proc. bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio.
6 straipsnis
Valstybių narių veiksmų energijos vartojimo efektyvumą nustatymas
1.
Nustatydamos 2030 m. ir paskutiniais vėlesnių nacionalinių planų laikotarpių metais pasiektiną orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumą pagal 4 straipsnio b punkto i papunktį, valstybės narės užtikrina, kad:
(a)2020 m. Sąjungoje būtų suvartojama ne daugiau kaip 1 483 mln. tne pirminės energijos ir 1 086 mln. tne galutinės energijos, o 2030 m. – 1 321 mln. tne pirminės energijos ir 987 mln. tne galutinės energijos pirmuoju dešimties metų laikotarpiu;
(b)būtų pasiektas Sąjungos 2030 m. privalomas tikslas, nurodytas Direktyvos 2012/27/ES [su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016) 761] 1 ir 3 straipsniuose.
Be to, valstybės narės atsižvelgia į:
(a)Direktyvoje 2012/27/ES numatytas priemones;
(b)kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu priemones.
2.
Nustatydamos 1 dalyje nurodytus savo veiksmus, valstybės narės gali atsižvelgti į aplinkybes, turinčias įtakos pirminės ir galutinės energijos suvartojimui, kaip antai į:
(a)dar neišnaudotą ekonomiškai efektyvaus energijos taupymo potencialą,
(b)bendrojo vidaus produkto raidą ir prognozę,
(c)energijos importo ir eksporto pokyčius,
(d)visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų raidą ir
(e)išankstinius veiksmus.
7 straipsnis
Nacionalinė politika ir priemonės, susijusios su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų
Vadovaudamosi I priedu, valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose apibūdina pagrindinę esamą (priimtą ir įgyvendinamą) ir planuojamą politiką ir priemones, kuriomis sprendžiami visų pirma nacionaliniame plane užsibrėžti uždaviniai, įskaitant regioninio bendradarbiavimo ir tinkamo finansavimo nacionaliniu ir regioniniu mastu užtikrinimo priemones.
8 straipsnis
Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų analitinis pagrindas
1.
Laikydamosi I priede nustatyto formato ir struktūros, valstybės narės apibūdina kiekvieno iš penkių energetikos sąjungos aspektų, įskaitant energetikos sistemą ir išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, padėtį, esančią nacionalinio plano pateikimo metu arba grindžiamą naujausia turima informacija. Valstybės narės sudaro ir apibūdina kiekvienam iš penkių energetikos sąjungos aspektų skirtas pirmojo dešimties metų laikotarpio bent iki 2040 m. (įtraukiant ir 2030 m.) prognozes, paremtas esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis.
2.
Valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, remdamosi pačių atliktu nacionalinio ir, kai tinkama, regioninio masto vertinimu, apibūdina:
(a)planuojamos politikos ir priemonių poveikį energetikos sistemos plėtrai ir išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2040 m. (įtraukiant ir 2030 m.), be kita ko, palygindamos jį su 1 dalyje nurodytomis prognozėmis, paremtomis esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis;
(b)7 straipsnyje nurodytos ir I priede detaliau apibūdintos planuojamos politikos ir priemonių poveikį makroekonomikai, aplinkai, žinioms ir visuomenei pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2030 m., be kita ko, palygindamos jį su 1 dalyje nurodytomis prognozėmis, paremtomis esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis;
(c)įvertina esamos (priimtos ir įgyvendinamos) ir planuojamos politikos ir priemonių sąveiką vienoje politinėje sferoje, taip pat esamos (priimtos ir įgyvendinamos) ir planuojamos politikos ir priemonių sąveiką įvairiose sferose pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2030 m. Energijos tiekimo saugumo, infrastruktūros ir rinkos integracijos prognozės sietinos su tvirtais energijos vartojimo efektyvumo scenarijais.
9 straipsnis
Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektai
1.
Iki 2018 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą.
2.
Vadovaudamasi 28 straipsniu Komisija valstybėms narėms gali pateikti rekomendacijų dėl planų projektų. Tose rekomendacijose visų pirma nurodoma:
(a)užsibrėžtų tikslų, uždavinių ir veiksmų mastas siekiant bendromis jėgomis įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius ir visų pirma Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus;
(b)politika ir priemonės, susijusios su valstybių narių ir Sąjungos lygmens uždaviniais, ir kita tarpvalstybinės svarbos politika ir priemonės;
(c)esamos (priimtos ir įgyvendinamos) politikos bei priemonių ir planuojamos politikos bei priemonių, įtrauktų į integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir skirtų vienam energetikos sąjungos aspektui bei įvairiems jos aspektams, sąveika ir suderinamumas.
3.
Valstybės narės baigdamos rengti savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus kuo labiau atsižvelgia į Komisijos rekomendacijas.
10 straipsnis
Viešos konsultacijos
Nepažeisdamos kitų Sąjungos teisės reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų iš anksto užtikrinamos veiksmingos galimybės dalyvauti šio reglamento 9 straipsnyje nurodytų planų projektų rengimo procese, ir prie Komisijai pateikiamo savo integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto prideda visuomenės nuomonės santrauką. Kai taikomos Direktyvos 2001/42/EB nuostatos, laikoma, kad pagal tą direktyvą rengiamų konsultacijų pakanka šiame reglamente nustatytai įpareigojimui konsultuotis su visuomene įvykdyti.
11 straipsnis
Regioninis bendradarbiavimas
1.
Valstybės narės, siekdamos įvykdyti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose užsibrėžtus tikslus, uždavinius ir veiksmus, bendradarbiauja regionų lygmeniu.
2.
Prieš pateikdamos savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus Komisijai pagal 9 straipsnio 1 dalį, valstybės narės naudojasi regioninio bendradarbiavimo galimybėmis ir konsultuojasi su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotomis valstybėmis narėmis. Tokių regioninių konsultacijų rezultatus valstybės narės pateikia savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektuose, prireikus nurodydamos, kaip atsižvelgė į pastabas.
3.
Komisija sudaro sąlygas valstybėms narėms bendradarbiauti ir konsultuotis tarpusavyje dėl jai pagal 9 straipsnį pateiktų planų projektų ir baigti juos rengti.
4.
Valstybės narės savo galutiniuose integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose atsižvelgia į kitų valstybių narių pagal 2 ir 3 dalis pateiktas pastabas ir paaiškina, kaip į šias pastabas buvo atsižvelgta.
5.
1 dalyje nurodytais tikslais valstybės narės toliau bendradarbiauja regionų lygmeniu, įgyvendindamos savo planuose numatytą politiką ir priemones.
12 straipsnis
Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinimas
Komisija vertina pagal 3 straipsnį pateiktus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir pagal 13 straipsnį pateiktus atnaujintus tokius planus. Visu pirma ji įvertina, ar:
(a)tikslai, uždaviniai ir veiksmai yra pakankami siekiant bendromis jėgomis įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu visų pirma Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją pagal 25 straipsnį;
(b)planai atitinka 3–11 straipsnių reikalavimus ir Komisijos rekomendacijas, pateiktas pagal 28 straipsnį.
13 straipsnis
Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujinimas
1.
Iki 2023 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia paskutinio pateikto integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, nurodyto 3 straipsnyje, atnaujinimo projektą arba Komisijai patvirtina, kad planas tebegalioja.
2.
Iki 2024 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia atnaujintą paskutinį pateiktą integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, nurodytą 3 straipsnyje, nebent pagal 1 dalį yra patvirtinusi, kad planas tebegalioja.
3.
Valstybės narės 2 dalyje nurodytame atnaujintame plane nustatomus tikslus, uždavinius ir veiksmus keisti gali tik turėdamos didesnių užmojų, nei buvo užsibrėžusios paskutiniame pateiktame integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
4.
Atnaujindamos planus, valstybės narės stengiasi sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, išaiškėjusį teikiant integruotas ataskaitas pagal 15–22 straipsnius.
5.
Valstybės narės, rengdamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atnaujintą planą, atsižvelgia į naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, parengtas per Europos semestrą.
6.
Atnaujintų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų rengimui ir vertinimui taikoma 9 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
3 SKYRIUS
ILGALAIKĖS IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO MAŽINIMO STRATEGIJOS
14 straipsnis
Ilgalaikės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos
1.
Iki 2020 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų valstybės narės parengia ir Komisijai pateikia savo ilgalaikes – 50 metų –išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijas, kuriomis padedama:
(a)įvykdyti pagal JTBKKK ir Paryžiaus susitarimą prisiimtus Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus mažinti dėl žmogaus veiklos išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį;
(b)vykdyti uždavinį užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;
(c)siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos tikslo iki 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekį ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti 80–95 %, palyginti su 1990 m. lygiu, atsižvelgiant į būtiną sumažinimą, kurį pagal IPCC reikalavimus turi užtikrinti išsivysčiusių šalių grupė.
2.
Ilgalaikės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos turi apimti:
(a)viso išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą ir absorbentais pašalinamo jų kiekio padidinimą;
(b)išmetamo kiekio sumažinimą ir pašalinamo kiekio padidinimą atskiruose sektoriuose, įskaitant elektros energijos, pramonės, transporto, pastatų (gyvenamųjų ir paslaugų sektoriaus), žemės ūkio ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius;
(c)numatomą perėjimo prie mažai ŠESD išmetančios ekonomikos pažangą, įskaitant taršos ŠESD intensyvumą, taršos CO2 intensyvumą, susietą su bendruoju vidaus produktu, ir susijusių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų strategijas;
(d)sąsajas su kitais ilgalaikiais nacionaliniais planais.
3.
Ilgalaikės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos turi būti suderintos su 3 straipsnyje nurodytais integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais.
4.
Valstybės narės savo ilgalaikes išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijas ir atnaujintas jų redakcijas nedelsdamos paskelbia viešai.
4 SKYRIUS
ATASKAITŲ TEIKIMAS
1 skirsnis
Kas dvejus metus teikiamos pažangos ataskaitos ir tolesni veiksmai
15 straipsnis
Integruotos nacionalinės energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitos
1.
Nedarant poveikio 23 straipsnio taikymui, iki 2021 m. kovo 15 d., o vėliau kas dvejus metus kiekviena valstybė narė Komisijai atsiskaito dėl integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimo, pateikdama integruotą nacionalinę energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitą, apimančią visus penkis pagrindinius energetikos sąjungos aspektus.
2.
1 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiama ši informacija:
(a)informacija apie padarytą pažangą įgyvendinant integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytus tikslus, uždavinius bei veiksmus ir įgyvendinant tuo tikslu būtiną politiką ir priemones;
(b)18–12 straipsniuose nurodyta informacija ir, kai tinkama, informacija apie politikos ir priemonių atnaujinimą pagal tuos straipsnius;
(c)politika bei priemonės ir dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio prognozės pagal 16 straipsnį;
(d)informacija apie nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir strategijas pagal 17 straipsnio 1 dalį;
(e)kas dvejus metus rengiamų ataskaitų ir – atitinkamais metais – JTBKKK sekretoriatui pateiktų nacionalinių pranešimų kopijos;
(f)kai tinkama, pagerėjusios oro kokybės ir išmetamo oro teršalų kiekio sumažėjimo įverčiai ir kita su konkrečiais energijos vartojimo efektyvumo rodikliais siejama nauda;
(g)17 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos.
Sąjunga ir valstybės narės JTBKKK sekretoriatui teikia kas dvejus metus rengiamas ataskaitas pagal JTBKKK šalių konferencijos sprendimą 2/CP.17 ir nacionalinius pranešimus pagal JTBKKK 12 straipsnį.
3.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos struktūrą, formatą, techninius duomenis ir teikimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4.
2 dalies b punkte nurodytos informacijos teikimo ir atnaujinimo dažnumas ir jos mastas nustatomi atsižvelgiant į poreikį užtikrinti pakankamą tikrumą investuotojams.
5.
Jei Komisija yra pateikusi rekomendacijų pagal 27 straipsnio 2 arba 3 dalį, atitinkama valstybė narė į savo ataskaitą, nurodytą 1 dalyje, įtraukia informaciją apie priimtą arba ketinamą priimti ir įgyvendinti politiką ir priemones, kuriomis atsižvelgiama į tas rekomendacijas. Tokia informacija turi apimti išsamų įgyvendinimo tvarkaraštį.
16 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl ŠESD politikos bei priemonių ir prognozių teikimas
1.
Iki 2021 m. kovo 15 d., o vėliau kas dvejus metus valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie:
(a)nacionalinę politiką ir priemones, nustatytas IV priede, ir
(b)dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio nacionalines prognozes pagal dujas arda dujų grupes (angliavandeniliai ir perfluorangliavandeniliai), nurodytas III priedo 2 dalyje. Nacionalinėse prognozėse atsižvelgiama į Sąjungos lygmeniu priimtą politiką bei priemones ir įtraukiama V priede nustatyta informacija.
2.
Valstybės narės pateikia naujausias turimas prognozes. Jeigu valstybė narė kas dvejus metus iki kovo 15 d. nepateikia išsamių prognozių įverčių, o Komisija nustato, kad ta valstybė narė negali užpildyti įverčių spragų, nustatytų taikant Komisijos kokybės užtikrinimo ar kokybės kontrolės procedūras, Komisija, konsultuodamasi su ta valstybe nare, gali parengti Sąjungos prognozėms sudaryti reikalingus įverčius.
3.
Apie esminius pagal 1 dalį pateiktos informacijos pakeitimus per pirmus ataskaitinio laikotarpio metus valstybės narės praneša Komisijai iki metų, einančių po ankstesnės ataskaitos pateikimo, kovo 15 d.
4.
Valstybės narės viešai elektroniniu būdu paskelbia savo nacionalines prognozes, nurodytas 1 dalyje, ir nacionalinės politikos ir priemonių, kurias taikant įgyvendinama su išmetamo ŠESD kiekio ribojimu susijusi Sąjungos politika, sąnaudų ir poveikio vertinimą, taip pat susijusias pagrindžiamąsias technines ataskaitas. Tose prognozėse ir vertinimuose turėtų būti pateikiami taikytų modelių ir metodinių principų aprašai, apibrėžtys ir pamatinės prielaidos.
17 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, finansinės ir technologinės paramos besivystančioms šalims ir pajamų iš aukcionų teikimas
1.
Iki 2021 m. kovo 15 d., o vėliau kas dvejus metus valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie savo nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir strategijas, nurodydamos savo įgyvendinamus ar planuojamus veiksmus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos prisitaikyti prie klimato kaitos, įskaitant VI priedo 1 dalyje nurodytą informaciją.
2.
Iki 2021 m. kovo 15 d., o vėliau kasmet (X metus) valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie:
(a)paramą besivystančioms šalims, įskaitant VI priedo 2 dalyje nurodytą informaciją;
(b)pajamų, kurias valstybė narė gavo aukcione pardavusi apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 1 dalį ir 3d straipsnio 1 ir 2 dalis, naudojimą, įskaitant VI priedo 3 dalyje nurodytą informaciją.
3.
Pagal šį straipsnį Komisijai pateiktas ataskaitas valstybės narės skelbia viešai.
4.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato pagal šį straipsnį valstybių narių teikiamos informacijos struktūrą, formatą ir teikimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.
18 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos teikimas
Valstybės narės į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie tai:
(a)kaip siekiama šių pokyčių ir įgyvendinami šie uždaviniai:
(1)šalies bendros atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, palyginti su bendru suvartojamu galutinės energijos kiekiu, kitimo 2021–2030 m. trajektorija;
(2)šalies atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, palyginti su bendru suvartojamu galutinės energijos kiekiu, kitimo 2021–2030 m. trajektorija atskiruose sektoriuose – elektros energijos, šildymo ir vėsinimo ir transporto;
(3)atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, kurias planuojama naudoti norint pasiekti bendrą ir atskirų sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, taikymo 2021–2030 m. trajektorija, įskaitant bendrą numatomą suvartoti galutinės energijos kiekį, išreikštą mln. tne ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius, ir bendrą planuojamąją įrengtąją galią, išreikštą MW ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius;
(4)bioenergijos paklausos, suskirstytos pagal šildymo, elektros energijos ir transporto sektorius, ir biomasės pasiūlos, suskirstytos pagal žaliavą, vidaus gamybą ir importą, trajektorija. Jei biomasė gaunama iš miško, jos šaltinio ir poveikio LULUCF absorbentams vertinimas;
(5)kai tinkama, kitos nacionalinės trajektorijos ir uždaviniai, įskaitant ilgalaikius ir sektorių uždavinius (pavyzdžiui, biodegalų, pažangiųjų biodegalų, iš žemės ūkio paskirties žemėje auginamų pagrindinių kultūrų pagamintų biodegalų dalį, iš biomasės netiekiant šilumos pagamintos elektros energijos dalį, centralizuotam šilumos tiekimui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatuose, miestų, energijos bendruomenių ir vartotojų pasigaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją);
(b)kaip įgyvendinama ši politika ir priemonės:
(1)priimta, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant vykdomi nacionaliniai veiksmai siekiant privalomo Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, nurodyti 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktyje, įskaitant konkretiems sektoriams ir technologijoms skirtas priemones, atliekant specialią [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016) 767] 23, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų priemonių peržiūrą;
(2)konkrečios regioninio bendradarbiavimo priemonės;
(3)nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui, konkrečios finansinės paramos priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą siekiant skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą elektros energijos, šildymo ir vėsinimo ir transporto sektoriuose;
(4)konkrečios priemonės, kuriomis vykdomi [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016) 767] 15, 16, 17, 18, 21 ir 22 straipsnių reikalavimai;
(5)priemonės, kuriomis skatinama naudoti energiją iš biomasės, visų pirma kaupti biomasės išteklius atsižvelgiant į galimybę jos gauti (vietinį potencialą ir iš trečiųjų šalių importuojamą kiekį) ir kitus biomasės naudojimo būdus (žemės ūkio ir su mišku susijusiuose sektoriuose), taip pat priemonės, kuriomis užtikrinamas biomasės gamybos ir naudojimo tvarumas;
(6)papildoma informacija, nustatyta VII priedo 1 dalyje.
19 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl energijos vartojimo efektyvumo teikimas
Valstybės narės į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie tai:
(a)kaip nacionaliniu mastu siekiama šių pokyčių ir įgyvendinami šie tikslai ir uždaviniai:
(1)suvartojamo pirminės ir galutinės energijos kiekio kitimo 2020–2030 m. trajektorija, rodanti, kaip šalyje taupant energiją prisidedama prie Sąjungos 2030 m. tikslo įgyvendinimo, įskaitant taikytą metodiką;
(2)ilgalaikės nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų bei komercinės paskirties pastatų fondo renovacijos uždaviniai;
(3)kai tinkama, atnaujinti kiti nacionaliniame plane nustatyti nacionaliniai uždaviniai;
(b)kaip įgyvendinama ši politika ir priemonės:
(1)priimta, įgyvendinama ir planuojama politika, priemonės ir programos, kurias taikant bus vykdomi orientaciniai nacionaliniai veiksmai siekiant 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo ir vykdant kitus 6 straipsnyje nurodytus uždavinius, įskaitant planuojamus pastatų energinio naudingumo didinimo veiksmus ir priemones (taip pat ir finansines), priemones, kuriomis išnaudojamas dujų ir elektros energijos infrastruktūros potencialas efektyviai vartoti energiją, ir kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;
(2)kai tinkama, rinkos priemonės, kuriomis kuriamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo paskatos, įskaitant energijos mokesčius bei rinkliavas ir išmokas, tačiau jomis neapsiribojant;
(3)nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema ir alternatyvios priemonės pagal Direktyvos 2012/27/ES [su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016) 761] 7 straipsnį, vadovaujantis šio reglamento II priedu;
(4)ilgalaikė nacionalinio viešosios paskirties, privačių gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų fondo renovacijos strategija, įskaitant politiką ir priemones, kuriomis skatinama ekonomiškai efektyvi esminė renovacija ir esminė pakopinė renovacija;
(5)politika ir priemonės, kuriomis viešajame sektoriuje populiarinamos energetikos paslaugos, ir priemonės, kuriomis šalinamos reglamentavimo ir su reglamentavimu nesusijusios kliūtys, trukdančioms naudotis sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir kitais energijos vartojimo efektyvumo paslaugų modeliais;
(6)kai tinkama, regioninis bendradarbiavimas energijos vartojimo efektyvumo srityje;
(7)nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui, nacionaliniu lygmeniu energijos vartojimo efektyvumo srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą, jei taikoma;
(c)papildoma informacija, nustatyta VII priedo 2 dalyje.
20 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl energetinio saugumo teikimas
Valstybės narės į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie tai, kaip įgyvendinami:
(a)nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos šaltinių ir tiekimo šalių įvairinimu, taip pat su saugyklomis ir reguliavimu apkrova;
(b)nacionaliniai uždaviniai, susiję su priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų šalių mažinimu;
(c)nacionaliniai uždaviniai stiprinti gebėjimą imtis veiksmų, jei energijos išteklių, įskaitant dujas ir elektros energiją, tiekimas būtų apribotas arba nutrauktas;
(d)nacionaliniai uždaviniai, susiję su vidaus energijos (visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos) šaltinių naudojimu;
(e)priimta, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant sprendžiami a–c punktuose nurodyti uždaviniai;
(f)regioninis bendradarbiavimas įgyvendinant a–d punktuose nurodytus uždavinius ir politiką;
(g)nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui, nacionaliniu lygmeniu šioje srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą, jei taikoma.
21 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl energijos vidaus rinkos teikimas
1.
Valstybės narės į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie tai, kaip įgyvendinami šie uždaviniai ir priemonės:
(a)elektros energijos tinklų sujungimo mastas, kurį valstybė narė ketina pasiekti 2030 m., atsižvelgdama į elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 15 proc. tikslinį rodiklį;
(1)pagrindiniai nacionaliniai elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros uždaviniai, kurie yra būtini, kad būtų įvykdyti uždaviniai ir tikslai pagal visus penkis energetikos sąjungos aspektus;
(2)kai tinkama, numatyti pagrindiniai infrastruktūros projektai, išskyrus bendro intereso projektus;
(3)su kitais energijos vidaus rinkos aspektais susiję uždaviniai, pavyzdžiui, rinkų integravimas ir susiejimas, jei taikoma;
(4)nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos nepritekliumi, įskaitant energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių;
(5)kai tinkama, nacionaliniai uždaviniai, susiję su elektros energijos sistemos adekvatumo užtikrinimu;
(6)priimta, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant sprendžiami 1–5 punktuose nurodyti uždaviniai;
(7)regioninis bendradarbiavimas įgyvendinant 1–6 punktuose nurodytus uždavinius ir politiką;
(8)nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui, nacionaliniu lygmeniu energijos vidaus rinkos srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą, jei taikoma;
(9)priemonės, kuriomis didinamas energetikos sistemos lankstumas energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių atžvilgiu, įskaitant einamosios paros rinkų susiejimą ir tarpsisteminio balansavimo rinkų plėtrą.
2.
Pagal 1 dalį valstybių narių teikiama informacija turi būti suderinta su nacionalinės reguliavimo institucijos teikiama ataskaita, nurodyta [naujos redakcijos Direktyvos 2009/72/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016) 864] 58 straipsnio 1 dalies e punkte ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 1 dalies e punkte, ir, kai tinkama, turi būti ja grindžiama.
22 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo teikimas
Valstybės narės į 15 straipsnyje nurodytas integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie tai, kaip įgyvendinami šie uždaviniai ir priemonės:
(a)nacionaliniai uždaviniai ir politika, kuriais SET plano uždaviniai ir politika įgyvendinami nacionalinėmis aplinkybėmis;
(b)nacionaliniai uždaviniai, susiję su visomis (viešojo ir privačiojo sektoriaus) lėšomis, skiriamomis švarios energijos technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti, taip pat su technologijų sąnaudomis ir veiksmingumo didinimu;
(c)kai tinkama, nacionaliniai uždaviniai, apimantys tikslus ilgainiui (2050 m.) įdiegti technologijas, kuriomis mažinama pramonės sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos ir išmetama daug anglies dioksido, priklausomybė nuo iškastinio kuro, ir, kai tinkama, technologijas, skirtas susijusio anglies dioksido transportavimo, naudojimo ir laikymo infrastruktūrai;
(d)nacionaliniai uždaviniai palaipsniui atsisakyti energijos subsidijų;
(e)priimta, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant sprendžiami b ir c punktuose nurodyti uždaviniai;
(f)bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis įgyvendinant b–d punktuose nurodytus uždavinius ir politiką, įskaitant politikos ir priemonių koordinavimą įgyvendinant SET planą, pvz., mokslinių tyrimų programų ir bendrų programų derinimą;
(g)kai tinkama, nacionaliniu lygmeniu šioje srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą.
2 skirsnis
Metinių ataskaitų teikimas
23 straipsnis
Metinių ataskaitų teikimas
1.
Iki 2021 m. kovo 15 d., o vėliau kasmet (X metus) valstybės narės pateikia Komisijai:
(a)tarpinės X-1 metų ŠESD apskaitos duomenis;
(b)informaciją, nurodytą Direktyvos 2009/119/EB 6 straipsnio 2 dalyje;
(c)informaciją, nurodytą Direktyvos 2013/30/ES IX priedo 3 punkte, vadovaujantis tos direktyvos 25 straipsniu.
Taikydama a punktą, Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktais tarpinės ŠESD apskaitos duomenimis arba, jei valstybė narė iki tos datos savo apskaitos duomenų nepateikė, pačios atliktais skaičiavimais, kasmet sudaro Sąjungos tarpinės ŠESD apskaitos ataskaitą. Komisija kasmet iki rugsėjo 30 d. šią informaciją paskelbia viešai.
2.
Pradedant nuo 2023 m., iki kiekvienų (X) metų sausio 15 d. valstybės narės nustato ir Komisijai pateikia preliminarius, o iki kovo 15 d. – galutinius ŠESD apskaitos duomenis, įskaitant ŠESD ir apskaitos informaciją, išvardytą III priede. Į galutinių ŠESD apskaitos duomenų ataskaitą įtraukiama ir išsami naujausia nacionalinės apskaitos ataskaita.
3.
Iki kiekvienų metų balandžio 15 d. valstybės narės nacionalinės apskaitos duomenis, apimančius Komisijai pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktą informaciją apie galutinius ŠESD apskaitos duomenis, pateikia JTBKKK sekretoriatui. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija kasmet surenka Sąjungos ŠESD apskaitos duomenis, parengia Sąjungos ŠESD apskaitos ataskaitą ir iki balandžio 15 d. pateikia juos JTBKKK sekretoriatui.
4.
2027 m. ir 2032 m. iki sausio 15 d. ir iki kovo 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamai preliminarius ir galutinius nacionalinės apskaitos duomenis, parengtus savo LULUCF apskaitai, kuria remiantis rengiamos atitikties ataskaitos pagal Reglamento [ ] [LULUCF] 12 straipsnį.
5.
Komisija suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 36 straipsnį, kuriais:
(a)iš dalies keičiama III priedo 2 dalis, į ŠESD sąrašą įtraukiant arba iš jos išbraukiant chemines medžiagas;
(b)papildomas šis reglamentas patvirtinant visuotinio atšilimo potencialo vertes ir nustatant apskaitos gaires, taikomas vadovaujantis atitinkamais JTBKKK arba Paryžiaus susitarimo organų priimtais sprendimais.
6.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato valstybių narių pagal 1 dalį teikiamų tarpinės ŠESD apskaitos duomenų, pagal 2 dalį teikiamų ŠESD apskaitos duomenų ir pagal Reglamento [ ] [LULUCF] 5 ir 12 straipsnius teikiamų į apskaitą įtraukto išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio duomenų struktūrą, techninius elementus, formatą ir teikimo tvarką. Siūlydama šiuos įgyvendinimo aktus Komisija atsižvelgia į tos informacijos stebėjimo ir teikimo tvarkaraščius pagal JTBKKK arba Paryžiaus susitarimą ir atitinkamus JTBKKK arba Paryžiaus susitarimo organų priimtus sprendimus, siekdama užtikrinti, kad Sąjunga, kaip JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo šalis, laikytųsi savo informacijos teikimo įsipareigojimų. Tuose įgyvendinimo aktuose taip pat nurodomi Komisijos ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo rengiant Sąjungos ŠESD apskaitos ataskaitą terminai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3 SKIRSNIS
Ataskaitų teikimo platforma
24 straipsnis
Elektroninė ataskaitų teikimo platforma
1.
Komisija sukuria internetinę ataskaitų teikimo platformą, kad Komisija ir valstybės narės galėtų lengviau keistis informacija ir būtų skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas.
2.
Internetinei platformai pradėjus veikti, valstybės narės naudodamosi ja teikia Komisijai šiame skyriuje nurodytas ataskaitas.
5 SKYRIUS
SUVESTINIS NACIONALINIŲ PLANŲ IR SĄJUNGOS TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS. KOMISIJOS ATLIEKAMAS STEBĖJIMAS
25 straipsnis
Pažangos vertinimas
1.
Iki 2021 m. spalio 31 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija, visų pirma remdamasi integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis, kita pagal šį reglamentą pateikta informacija, rodikliais ir Europos statistikos duomenimis, jei tokių turima, įvertina:
(a)pažangą, Sąjungos mastu padarytą siekiant įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, įskaitant Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus pirmuoju dešimties metų laikotarpiu, visų pirma siekiant įvykdyti visus Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus;
(b)pažangą, kurią kiekviena valstybė narė padarė vykdydama savo tikslus, uždavinius ir veiksmus ir įgyvendindama savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytą politiką ir priemones;
(c)remdamasi valstybių narių pagal 23 straipsnį pateiktais išmetamųjų teršalų duomenimis, bendrą aviacijos poveikį pasaulio klimatui, įskaitant poveikį, kurį daro ne CO2, o kiti išmetamieji teršalai, ar jų padarinius, ir atitinkamais atvejais tą vertinimą patobulina remdamasi mokslo pasiekimais ir oro eismo duomenimis.
2.
Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, Komisija įvertina pažangą, padarytą siekiant 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktyje nurodytos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, kuri remiantis linijine kitimo trajektorija 2020 m. turėtų sudaryti 20 proc., o 2030 m. – bent 27 proc. Sąjungos bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio.
3.
Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą energijos vartojimo efektyvumo srityje, Komisija įvertina pažangą, padarytą siekiant 4 straipsnio b punkto 1 papunktyje nurodyto bendro tikslo, kad 2030 m. Sąjungos mastu būtų suvartojama ne daugiau kaip 1 321 mln. tne pirminės energijos ir 987 mln. tne galutinės energijos.
Komisija vertinimą atlieka tokiais etapais:
(a)išnagrinėja, ar 2020 m. pasiektas Sąjungos užsibrėžtas tikslas suvartoti ne daugiau kaip 1 483 mln. tne pirminės energijos ir 1 086 mln. tne galutinės energijos;
(b)įvertina, ar valstybių narių pažanga rodo, kad visoje Sąjungoje einama tinkama linkme siekiant pirmoje pastraipoje nurodyto 2030 m. energijos suvartojimo lygio, atsižvelgdama į informacijos, kurią valstybės narės pateikė savo integruotose nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose, vertinimą;
(c)naudojasi būsimų energijos vartojimo Sąjungoje ir atskirose šalyse tendencijų modeliavimo ir kitos papildomos analizės rezultatais.
4.
Iki 2021 m. spalio 31 d., o vėliau kasmet Komisija, visų pirma remdamasi pagal šį reglamentą pateikta informacija, įvertina, ar Sąjunga ir jos valstybės narės padarė pakankamą pažangą vykdydamos:
(a)įsipareigojimus pagal JTBKKK 4 straipsnį ir Paryžiaus susitarimo 3 straipsnį, išdėstytus per JTBKKK šalių konferenciją arba JTBKKK šalių konferenciją, kuri kartu yra ir Paryžiaus susitarimo šalių susirinkimas, priimtuose sprendimuose;
(b)įpareigojimus, nustatytus Reglamento [ ] [ESR] 4 straipsnyje ir Reglamento [ ] [LULUCF] 4 straipsnyje;
(c)uždavinius, užsibrėžtus integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane siekiant įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu – 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus.
5.
Iki 2019 m. spalio 31 d., o vėliau kas ketverius metus Komisija įvertina, kaip įgyvendinama Direktyva 2009/31/EB.
6.
Atlikdama vertinimą Komisija turėtų atsižvelgti į naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, parengtas per Europos semestrą.
7.
Komisija pagal šį straipsnį atlikto vertinimo ataskaitą įtraukia į energetikos sąjungos būklės ataskaitą, nurodytą 29 straipsnyje.
26 straipsnis
Tolesni veiksmai nustačius neatitikčių pagrindiniams energetikos sąjungos uždaviniams ir tikslams, nustatytiems pagal Reglamentą dėl pastangų pasidalijimo
1.
Remdamasi pagal 25 straipsnį atliktu vertinimu, Komisija valstybei narei, kurios politikos pokyčiai neatitinka pagrindinių energetikos sąjungos uždavinių, pateikia rekomendacijų pagal 28 straipsnį.
2.
Komisija gali pateikti nuomonę dėl veiksmų planų, kuriuos valstybės narės pateikė pagal Reglamento [ ] [ESR] 8 straipsnio 1 dalį.
27 straipsnis
Reagavimas į nepakankamus integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų užmojus ir nepakankamą pažangą įgyvendinant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslus ir uždavinius
1.
Jei, remdamasi integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ir atnaujintų tokių planų vertinimu pagal 12 straipsnį, Komisija padaro išvadą, kad nacionaliniuose planuose arba atnaujintuose tokiuose planuose nustatyti tikslai, uždaviniai ir veiksmai yra nepakankami, kad bendromis jėgomis būtų įvykdyti energetikos sąjungos uždaviniai, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu – visų pirma Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslai, ji imasi priemonių Sąjungos lygmeniu, siekdama užtikrinti tų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą bendromis jėgomis. Kalbant apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tokiomis priemonėmis atsižvelgiama į valstybių narių nacionaliniuose planuose ir atnaujintuose tokiuose planuose nustatytus veiksmus siekiant Sąjungos 2030 m. tikslo.
2.
Jei, remdamasi savo vertinimu pagal 25 straipsnio 1 dalies b punktą, Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė daro nepakankamą pažangą vykdydama savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities plane nustatytus tikslus, uždavinius ir veiksmus arba įgyvendindama politiką ir priemones, ji tai valstybei narei pateikia rekomendacijų pagal 28 straipsnį. Pateikdama tokias rekomendacijas, Komisija atsižvelgia į valstybių narių pirminį užmojį prisidėti siekiant Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo.
3.
Jei, remdamasi suvestiniu valstybių narių integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų vertinimu pagal 25 straipsnio 1 dalies a punktą ir prireikus kitais informacijos šaltiniais, Komisija padaro išvadą, kad esama rizikos, jog Sąjunga neįgyvendins energetikos sąjungos uždavinių, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu – visų pirma Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos, ji, norėdama sumažinti tokią riziką, gali visoms valstybėms narėms pateikti rekomendacijų pagal 28 straipsnį. Prireikus Komisija, be šių rekomendacijų, imasi priemonių Sąjungos lygmeniu, siekdama užtikrinti Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimą. Kalbant apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tokiomis priemonėmis atsižvelgiama į valstybių narių pirminį užmojį prisidėti siekiant Sąjungos 2030 m. tikslo.
4.
Jei, nedarant poveikio 3 dalyje nurodytų Sąjungos lygmens priemonių taikymui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje Komisija, remdamasi savo 2023 m. vertinimu pagal 25 straipsnio 1 ir 2 dalis, padaro išvadą, kad bendromis jėgomis nepasiekti 25 straipsnio 2 dalyje nurodyti pokyčiai remiantis Sąjungos linijine trajektorija, iki 2024 m. valstybės narės užtikrina, kad atsiradę trūkumai būtų pašalinti papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui:
(a)pakoreguojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį šildymo ir vėsinimo sektoriuje, nustatytą [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016) 767] 23 straipsnio 1 dalyje;
(b)pakoreguojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį transporto sektoriuje, nustatytą [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016) 767] 25 straipsnio 1 dalyje;
(c)skiriant finansinį įnašą Sąjungos lygmeniu sukurtai finansavimo platformai, kuri padeda įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus ir kurią tiesiogiai ar netiesiogiai administruoja Komisija;
(d)taikant kitas priemones atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui didinti.
Tokiomis priemonėmis atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės iš pirminį veiksmų užmojį siekiant Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo.
Jei valstybė narė 2021 m. ir vėliau nepasiekia užsibrėžtos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, palyginti su savo bendru suvartojamu galutinės energijos kiekiu, nurodytos [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016) 767] 3 straipsnio 3 dalyje, ji užtikrina, kad trūkstama dalis būtų kompensuojama skiriant finansinį įnašą c punkte nurodytai finansavimo platformai. Taikant šią pastraipą ir pirmos pastraipos c punktą, valstybės narės gali naudoti savo pajamas, gautas pardavus apyvartinius taršos leidimus, vadovaujantis Direktyva 2003/87/EB.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 36 straipsnį, kuriais nustatomos reikiamos nuostatos dėl c punkte nurodytos finansavimo platformos sukūrimo ir veikimo.
5.
Jei, nedarant poveikio 3 dalyje nurodytų kitų Sąjungos lygmens priemonių taikymui, energijos vartojimo efektyvumo srityje Komisija, remdamasi savo 2023 m. vertinimu pagal 25 straipsnio 1 ir 3 dalis, padaro išvadą, kad daroma nepakankama pažanga bendromis jėgomis siekiant Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslo, nurodyto 25 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje, iki 2024 m. ji imasi priemonių, be nustatytųjų Direktyvoje 2010/31/ES ir Direktyvoje 2012/27/ES, siekdama užtikrinti, kad būtų pasiekti Sąjungos privalomi 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslai. Tokiomis papildomomis priemonėmis gali būti didinamas visų pirma energijos vartojimo efektyvumas:
(a)gaminių – pagal Direktyvą 2010/30/ES ir Direktyvą 2009/125/EB,
(b)pastatų – pagal Direktyvą 2010/31/ES ir Direktyvą 2012/27/ES,
(c)ir transporto sektoriuje.
28 straipsnis
Komisijos rekomendacijos valstybėms narėms
1.
Komisija, siekdama užtikrinti, kad būtų pasiekti energetikos sąjungos tikslai, prireikus pateikia valstybėms narėms rekomendacijų.
2.
Kai šiame reglamente daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi šie principai:
(a)atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į rekomendacijas, laikydamasi valstybių narių tarpusavio ir Sąjungos ir valstybių narių tarpusavio solidarumo principo;
(b)valstybė narė savo kitų metų, einančių po metų, kuriais buvo pateiktos rekomendacijos, integruotoje nacionalinėje energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitoje išdėsto, kaip atsižvelgė į rekomendacijas ir kaip jas įgyvendino ar ketina įgyvendinti. Jei nuo rekomendacijų nukrypstama, tai reikia pagrįsti;
(c)rekomendacijos turėtų papildyti naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, parengtas per Europos semestrą.
29 straipsnis
Energetikos sąjungos būklės ataskaita
1.
Kasmet iki spalio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia energetikos sąjungos būklės ataskaitą.
2.
Energetikos sąjungos būklės ataskaitoje, be kitų dalykų, turi būti šie elementai:
(a)pagal 25 straipsnį atliktas vertinimas;
(b)kai tinkama, rekomendacijos pagal 28 straipsnį;
(c)anglies dioksido rinkos, nurodytos Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalyje, veikimas, įskaitant informaciją apie Direktyvos 2003/87/EB taikymą, nurodytą tos pačios direktyvos 21 straipsnio 2 dalyje;
(d)Sąjungos bioenergijos tvarumo ataskaita, apimanti VIII priede nurodytą informaciją;
(e)ataskaita dėl savanoriškų schemų, dėl kurių Komisija priėmė sprendimą pagal [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016) 767] 27 straipsnio 4 dalį, apimanti šio reglamento IX priede nurodytą informaciją;
(f)[naujos redakcijos Direktyvos 2009/72/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016) 864] taikymo bendros pažangos ataskaita pagal tos direktyvos 70 straipsnį;
(g)Direktyvos 2009/73/EB taikymo bendros pažangos ataskaita pagal tos direktyvos 52 straipsnį;
(h)energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos, nurodytos Direktyvos 2012/27/ES [su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016) 761] 7a straipsnyje;
(i)valstybių narių pažanga kuriant visuotinę veikiančią energijos rinką;
(j)faktinė degalų kokybė įvairiose valstybėse narėse ir geografinis degalų, kuriuose didžiausias sieros kiekis neviršija 10 mg/kg, paplitimas, siekiant pateikti degalų kokybės duomenų įvairiose valstybėse narėse, pateiktų pagal Direktyvą 98/70/EB, apžvalgą;
(k)kiti energetikos sąjungos įgyvendinimui svarbūs klausimai, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių paramą.
6 SKYRIUS
NACIONALINĖS IR SĄJUNGOS IŠMETAMO IR PAŠALINAMO ŠESD KIEKIO APSKAITOS SISTEMOS
30 straipsnis
Nacionalinės ir Sąjungos apskaitos sistemos
1.
Iki 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės sukuria, tvarko ir nuolat tobulina nacionalines apskaitos sistemas, kurių paskirtis – įvertinti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamą ir absorbentais pašalinamą šio reglamento III priedo 2 dalyje nurodytų ŠESD kiekį ir užtikrinti ŠESD apskaitos parengimą laiku, jos skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą.
2.
Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos už apskaitą atsakingos valdžios institucijos galėtų susipažinti su šio reglamento X priede nurodyta informacija, naudotųsi ataskaitų teikimo sistemomis, nustatytomis pagal Reglamento (ES) Nr. 517/2014 20 straipsnį, kad būtų galima patobulinti nacionalinėje ŠESD apskaitoje pateikiamo fluorintų dujų kiekio skaičiavimą, ir galėtų atlikti metines atitikties patikras, nurodytas šio reglamento III priedo 1 dalies i ir j punktuose.
3.
Sukuriama Sąjungos apskaitos sistema siekiant užtikrinti nacionalinės apskaitos parengimą laiku, jos skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą Sąjungos ŠESD apskaitos atžvilgiu. Komisija tvarko, prižiūri ir nuolat tobulina tą sistemą, kuri apima šiuos veiksmus: kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės programų sudarymą, kokybės tikslų nustatymą, apskaitos kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės plano rengimą, Sąjungos apskaitos ataskaitai sudaryti reikalingų išmetamųjų teršalų įverčių apskaičiavimo procedūras pagal šio straipsnio 5 dalį ir 31 straipsnyje nurodytas peržiūras.
4.
Komisija atlieka pradinę valstybių narių pagal 23 straipsnio 2 dalį pateiktų preliminarių ŠESD apskaitos duomenų tikslumo patikrą. Tos patikros rezultatus valstybėms narėms ji perduoda per šešias savaites po pateikimo termino. Valstybės narės galutinę X-2 metų apskaitos ataskaitą pateikia ne vėliau kaip kovo 15 d. ir kartu pateikia atsakymus į aktualius klausimus, iškeltus per pradinę patikrą.
5.
Jeigu valstybė narė iki kovo 15 d. nepateikia apskaitos duomenų, reikalingų Sąjungos apskaitos ataskaitai sudaryti, Komisija, konsultuodamasi ir glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkama valstybe nare, gali parengti įverčius valstybės narės pateiktiems duomenims papildyti. Tuo tikslu Komisija naudoja taikytinas nacionalinių ŠESD apskaitos ataskaitų rengimo gaires.
6.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 36 straipsnį, kuriais nustatomos taisyklės, reglamentuojančios su nacionalinėmis apskaitos sistemomis susijusios informacijos turinį, struktūrą, formatą ir teikimo tvarką, ir nacionalinių ir Sąjungos apskaitos sistemų sukūrimo, tvarkymo ir veikimo reikalavimai. Rengdama tokius aktus Komisija atsižvelgia į susijusius JTBKKK arba Paryžiaus susitarimo organų priimtus sprendimus.
31 straipsnis
Apskaitos ataskaitų peržiūra
1.
2027 m. ir 2032 m. Komisija atlieka nuodugnią valstybių narių pagal šio reglamento 23 straipsnio 3 dalį pateiktų nacionalinės apskaitos duomenų peržiūrą, kad galėtų stebėti, kaip valstybės narės mažina arba riboja išmetamą ŠESD kiekį pagal Reglamento [ ] [ESR] 4, 9 ir 10 straipsnius, mažina išmetamą teršalų kiekį ir didina absorbentais pašalinamą jų kiekį pagal Reglamento [ ] [LULUCF] 4 ir 12 straipsnius ir įgyvendina kitus išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba ribojimo tikslus, nustatytus Sąjungos teisės aktuose. Tame procese visapusiškai dalyvauja valstybės narės.
2.
1 dalyje nurodyta nuodugni peržiūra apima:
(a)patikras, kuriomis siekiama patikrinti pateiktos informacijos skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą;
(b)patikras, kuriomis siekiama nustatyti atvejus, kai apskaitos duomenys yra parengti nesilaikant JTBKKK rekomendacinių dokumentų arba Sąjungos taisyklių;
(c)patikras, kuriomis siekiama nustatyti atvejus, kai LULUCF apskaita atliekama nesilaikant JTBKKK rekomendacinių dokumentų arba Sąjungos taisyklių;
(d)atitinkamais atvejais būtinų atitinkamų techninių pataisų apskaičiavimą konsultuojantis su valstybėmis narėmis.
3.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas nuodugnios peržiūros, įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nustatytas užduotis, tvarkaraštis ir atlikimo tvarka ir užtikrinamas tinkamas konsultavimasis su valstybėmis narėmis dėl peržiūros išvadų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4.
Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame nustato bendrą atitinkamais metais išmestą teršalų kiekį, gaunamą remiantis kiekvienos valstybės narės apskaitos duomenimis, pataisytais baigus peržiūrą, suskirstytą į išmetamųjų teršalų duomenis, svarbius Reglamento [ ] [ESR] 9 straipsnio taikymui, ir išmetamųjų teršalų duomenis, nurodytus šio reglamento III priedo 1 dalies c punkte, taip pat nustato bendrą išmetamą kiekį ir bendrą pašalinamą kiekį, svarbius Reglamento [ ] [LULUCF] 4 straipsnio taikymui.
5.
Kiekvienos valstybės narės duomenys, įregistruoti pagal Reglamento [ ] [LULUCF] 13 straipsnį sukurtuose registruose praėjus lygiai vienam mėnesiui po įgyvendinimo akto, priimto pagal šio straipsnio 4 dalį, paskelbimo dienos, įskaitant tokių duomenų pakeitimus dėl to, kad ta valstybė narė naudojasi lankstumo priemonėmis pagal Reglamento [ ] [LULUCF] 11 straipsnį, naudojami atitikties Reglamento [ ] [LULUCF] 4 straipsniui patikrai atlikti.
6.
Kiekvienos valstybės narės duomenys, įregistruoti pagal Reglamento [ ] [ESR] 11 straipsnį sukurtuose registruose praėjus lygiai vienam mėnesiui po to, kai buvo atlikta atitikties Reglamentui [ ] [LULUCF] patikra, nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, naudojami atitikties patikrai pagal Reglamento [ ] [ESR] 9 straipsnį 2021 m. ir 2026 m. atlikti. Atitikties patikra pagal Reglamento [ ] [ESR] 9 straipsnį kiekvienais 2022–2025 m. ir 2027–2030 m. laikotarpių metais atliekama praėjus lygiam vienam mėnesiui po ankstesnių metų atitikties patikros termino. Patikra apima tokių duomenų pakeitimus dėl to, kad ta valstybė narė naudojasi lankstumo priemonėmis pagal Reglamento [ ] [ESR] 5, 6 ir 7 straipsnius.
32 straipsnis
Nacionalinės ir Sąjungos politikos, priemonių ir prognozių sistemos
1.
Iki 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės ir Komisija pradeda naudoti atitinkamai nacionalines ir Sąjungos sistemas politikos ir priemonių ataskaitoms teikti ir dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio prognozių ataskaitoms teikti, jas tvarko ir nuolat tobulina. Tos sistemos apima atitinkamas valstybėse narėse ir Sąjungoje nustatytas institucines, teisines ir procedūrines politikos vertinimo ir dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio prognozių rengimo priemones.
2.
Valstybės narės ir Komisija siekia užtikrinti, kad 16 straipsnyje nurodyta informacija apie politiką ir priemones, taip pat dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio prognozių informacija, įskaitant informaciją apie duomenų, metodų ir modelių naudojimą ir taikymą, kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės veiklos įgyvendinimą bei jautrumo analizę, būtų pateikiama laiku ir būtų skaidri, tiksli, nuosekli, palyginama ir išsami.
3.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato informacijos apie nacionalines ir Sąjungos politikos, priemonių ir prognozių sistemas struktūrą, formatą ir teikimo tvarką pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis ir 16 straipsnį. Siūlydama tokius aktus Komisija atsižvelgia į susijusius JTBKKK arba Paryžiaus susitarimo organų priimtus sprendimus, taip pat į informacijos teikimo reikalavimus, dėl kurių susitarta tarptautiniu mastu, ir į tos informacijos stebėjimo ir teikimo tvarkaraščius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
33 straipsnis
Registrų sukūrimas ir tvarkymas
1.
Sąjunga ir valstybės narės sukuria ir prižiūri registrus, kuriuose tvarkoma tiksli apskaita, susijusi su nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais pagal Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 13 dalį ir tarptautiniu lygmeniu perduotais švelninimo rezultatais pagal to susitarimo 6 straipsnį.
2.
Sąjunga ir valstybės narės gali tvarkyti savo registrus kaip bendrą sistemą, kartu su viena arba daugiau kitų valstybių narių.
3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų registrų duomenys pateikiami pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį paskirtam vyriausiajam administratoriui.
4.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 36 straipsnį, kad vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi būtų sukurti 1 dalyje nurodyti Sąjungos ir valstybių narių registrai ir taip būtų užtikrintas reikiamas techninis susijusių JTBKKK arba Paryžiaus susitarimo organų priimtų sprendimų įgyvendinimas.
7 SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS IR PARAMA
34 straipsnis
Valstybių narių ir Sąjungos bendradarbiavimas
1.
Valstybės narės ir Sąjunga visapusiškai bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus vykdydamos šiame reglamente nustatytus įpareigojimus, visų pirma susijusius su:
(a)integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų rengimu, tvirtinimu, pateikimu ir vertinimu pagal 9–12 straipsnius;
(b)15 straipsnyje nurodytų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų ir 23 straipsnyje nurodytų metinių ataskaitų įrengimu, tvirtinimu, pateikimu ir vertinimu;
(c)Komisijos rekomendacijų teikimu ir jų įgyvendinimu pagal 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, 15 straipsnio 5 dalį, 26 straipsnio 1 dalį ir 27 straipsnio 2 ir 3 dalis;
(d)Sąjungos ŠESD apskaitos duomenų rinkimu ir Sąjungos ŠESD apskaitos ataskaitos parengimu pagal 23 straipsnio 3 dalį;
(e)Sąjungos nacionalinio pranešimo pagal JTBKKK 12 straipsnį rengimu ir kas dvejus metus teikiamos Sąjungos ataskaitos pagal JTBKKK organų priimtą Sprendimą 2/CP.17 arba vėlesnius susijusius sprendimus rengimu;
(f)peržiūros ir atitikties užtikrinimo procedūromis pagal JTBKKK ir Paryžiaus susitarimą, laikantis taikomų sprendimų pagal JTBKKK, taip pat su šio reglamento 31 straipsnyje nurodyta Sąjungos procedūra, kurią taikant atliekama valstybių narių ŠESD apskaitos ataskaitų peržiūra;
(g)patikslinimais, padarytais atlikus 31 straipsnyje nurodytą peržiūrą, arba kitais JTBKKK sekretoriatui pateiktų ar teiktinų apskaitos duomenų ir apskaitos ataskaitų pakeitimais;
(h)Sąjungos tarpinės ŠESD apskaitos duomenų rinkimu pagal 23 straipsnio 1 dalies a punktą ir 23 straipsnio 1 dalies paskutinę pastraipą.
2.
Komisija valstybėms narėms jų prašymu gali teikti techninę pagalbą, susijusią su šiame reglamente nustatytais įpareigojimais.
35 straipsnis
Europos aplinkos agentūros vaidmuo
Europos aplinkos agentūra, vadovaudamasi savo metine darbo programa, padeda Komisijai vykdyti veiklą, susijusią su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir energijos vartojimo efektyvumu, siekiant laikytis 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 24, 25, 29, 30, 31, 32 ir 34 straipsnių. Prireikus ji padeda:
(a)kaupti valstybių narių teikiamą informaciją apie politiką, priemones ir prognozes;
(b)vykdyti valstybių narių pateiktos informacijos apie prognozes ir politiką bei priemones kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūras;
(c)rengti valstybių narių nepateiktų duomenų apie prognozes įverčius arba papildyti Europos Komisijos turimus įverčius;
(d)kaupti energetikos sąjungos būklės ataskaitai, kurią rengia ir Europos Parlamentui bei Tarybai teikia Komisija, reikalingus duomenis, jei juos galima paimti iš Europos statistikos ir jie atitinka laikotarpį;
(e)platinti pagal šį reglamentą surinktą informaciją, taip pat tvarkyti ir atnaujinti valstybių narių klimato kaitos švelninimo politikos ir priemonių duomenų bazę ir Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformą, susijusią su klimato kaitos poveikiu, klimato kaitos pažeidžiamumu bei prisitaikymu prie klimato kaitos;
(f)vykdyti Sąjungos ŠESD apskaitos rengimo kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūras;
(g)rinkti Sąjungos ŠESD apskaitos duomenis ir parengti Sąjungos ŠESD apskaitos ataskaitą;
(h)rengti nacionalinėje ŠESD apskaitoje nepateiktų duomenų įverčius;
(i)atlikti 31 straipsnyje nurodytą peržiūrą;
(j)rinkti Sąjungos tarpinės ŠESD apskaitos duomenis.
8 SKYRIUS
DELEGAVIMAS
36 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1.
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.
3 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 5 dalyje, 27 straipsnio 4 dalyje, 30 straipsnio 6 dalyje ir 33 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui [nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.
3 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 5 dalyje, 27 straipsnio 4 dalyje, 30 straipsnio 6 dalyje ir 33 straipsnio 4 dalyje nurodytus įgaliojimus Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.
Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.
Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.
Pagal 3 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 5 dalį, 27 straipsnio 4 dalį, 30 straipsnio 6 dalį ir 33 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
9 SKYRIUS.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37 straipsnis
Energetikos sąjungos komitetas
1.
Komisijai padeda Energetikos sąjungos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011, dirbantis su šiuo reglamentu susijusių atitinkamos sudėties sektorių atstovų grupėse.
2.
Šis komitetas pakeičia pagal Sprendimo 93/389/EEB 8 straipsnį, Sprendimo Nr. 280/2004/EB 9 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 525/2013 26 straipsnį įsteigtą komitetą. Nuorodos į komitetą, įsteigtą pagal tuos teisės aktus, suprantamos kaip nuorodos į komitetą, įsteigtą pagal šį reglamentą.
3.
Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
38 straipsnis
Peržiūra
Komisija iki 2026 m. vasario 28 d., o vėliau kas penkerius metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą, jo naudą energetikos sąjungos valdymui ir šio reglamento planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo nuostatų derėjimą su kitais Sąjungos teisės aktais ar būsimais sprendimais, susijusiais su JTBKKK ir Paryžiaus susitarimu. Komisija prireikus gali teikti pasiūlymus.
39 straipsnis
Direktyvos 94/22/EB pakeitimai
Direktyva 94/22/EB iš dalies keičiama taip:
(1)8 straipsnio 2 dalis išbraukiama.
(2)9 straipsnis išbraukiamas.
40 straipsnis
Direktyvos 98/70/EB pakeitimai
Direktyva 98/70/EB iš dalies keičiama taip:
(1)8 straipsnio 4 dalies antras sakinys išbraukiamas.
(2)7a straipsnio 1 dalies trečios pastraipos a punktas pakeičiamas taip:
„bendrą patiektų kiekvienos rūšies degalų ar energijos kiekį ir“.
(3)7a straipsnio 2 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:
„Valstybės narės reikalauja, kad tiekėjai kuo laipsniškiau iki 2020 m. gruodžio 31 d. 10 proc. sumažintų tiekiamo kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui, palyginti su Tarybos direktyvos (ES) 2015/652 II priede nustatytu kuro standartiniu baziniu lygiu.“
41 straipsnis
Direktyvos 2009/31/EB pakeitimas
Direktyvos 2009/31/EB 38 straipsnio 1 dalis išbraukiama.
42 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 663/2009 pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 iš dalies keičiamas taip:
(1)27 straipsnio 1 ir 3 dalys išbraukiamos.
(2)28 straipsnis išbraukiamas.
43 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 715/2009 pakeitimas
Reglamento (EB) Nr. 715/2009 29 straipsnis išbraukiamas.
44 straipsnis
Direktyvos 2009/73/EB pakeitimai
Direktyva 2009/73/EB iš dalies keičiama taip:
(1)5 straipsnis išbraukiamas.
(2)52 straipsnis pakeičiamas taip:
„52 straipsnis
Ataskaitų teikimas
Komisija stebi ir peržiūri šios direktyvos taikymą ir kaip Reglamento [Nr. XX/20XX] [šio reglamento] 29 straipsnyje nurodytos energetikos sąjungos būklės ataskaitos priedą Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia bendros pažangos ataskaitą.“
45 straipsnis
Tarybos direktyvos 2009/119/EB pakeitimas
Tarybos direktyvos 2009/119/EB 6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Iki kiekvienų metų kovo 15 d. kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia paskutinės prieš tai einančių kalendorinių metų dienos atsargų registro suvestinę kopiją, nurodytą 1 dalyje, kurioje nurodomi bent į registrą įtrauktų privalomųjų atsargų, kurios yra toje valstybėje narėje, kiekiai ir pobūdis.“
46 straipsnis
Direktyvos 2010/31/ES pakeitimai
Direktyva 2010/31/ES iš dalies keičiama taip:
(1)Į Direktyvos 2010/31/ES [su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016) 765] 2a straipsnį įterpiama tokia 4 dalis:
„4. 1 dalyje nurodyta ilgalaikė strategija pateikiama Komisijai kaip integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, teikiamo pagal Reglamento [Nr. XX/20XX] [šio reglamento] 3 straipsnį, dalis.“
(2)5 straipsnio 2 dalies antros pastraipos sakinys „Šią ataskaitą galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus“ išbraukiamas.
(3)9 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:
„Teikdama Reglamento [Nr. XX/20XX] [šio reglamento] 29 straipsnyje nurodytą energetikos sąjungos būklės ataskaitą Komisija kas dvejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia valstybių narių padarytos pažangos didinant beveik nulinės energijos pastatų skaičių ataskaitą. Remdamasi šia pranešta informacija, Komisija parengia veiksmų planą ir pagal Reglamento [Nr. XX/20XX] [šio reglamento] 27 ir 28 straipsnius prireikus siūlo rekomendacijas ir priemones, kaip didinti tokių pastatų skaičių, ir skatina pasinaudoti ekonomiškai naudingo esamų pastatų transformavimo į beveik nulinės energijos pastatus geriausios praktikos pavyzdžiais.“
(4)10 straipsnio 2 ir 3 dalys išbraukiamos.
47 straipsnis
Direktyvos 2012/27/ES pakeitimai
Direktyva 2012/27/ES iš dalies keičiama taip:
(1)4 straipsnio paskutinė pastraipa išbraukiama.
(2)18 straipsnio 1 dalies e punktas išbraukiamas.
(3)24 straipsnio 1–4 ir 11 dalys išbraukiamos.
(4)XIV priedas išbraukiamas.
48 straipsnis
Direktyvos 2013/30/ES pakeitimas
Direktyvos 2013/30/ES 25 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Valstybės narės, teikdamos metines ataskaitas pagal Reglamento [Nr. XX/20XX] [šio reglamento] 23 straipsnį, kasmet praneša Komisijai IX priedo 3 punkte nurodytą informaciją.“
49 straipsnis
Tarybos direktyvos (ES) 2015/652 pakeitimai
Tarybos direktyva (ES) 2015/652 iš dalies keičiama taip:
(1)I priedo 2 dalies 2, 3, 4 ir 7 punktai išbraukiami.
(2)III priedas iš dalies keičiamas taip:
(a)1 punktas pakeičiamas taip:
(b)„1. Valstybės narės turi pateikti 3 punkte nurodytus duomenis. Šiuos duomenis reikia pateikti apie visų rūšių kurą ir energiją, tiekiamus kiekvienos valstybės narės rinkai. Kai kelių rūšių biodegalai maišomi su iškastiniu kuru, turi būti pateikiami duomenys apie kiekvienos rūšies biodegalus.“;
(c)3 punkto e ir f papunkčiai išbraukiami.
(3)IV priedas iš dalies keičiamas taip:
(a)išbraukiamos šios informacijos teikimo siekiant pranešamų duomenų nuoseklumo formos:
– „Kilmė. Pavieniai tiekėjai“,
– „Kilmė. Jungtiniai tiekėjai“,
– „Pirkimo vieta“;
(b)8 ir 9 pastabos dėl formos išbraukiamos.
50 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į 51 straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XI priede pateiktą atitikties lentelę.
51 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Nukrypstant nuo šio reglamento 50 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnis ir 17 straipsnio 1 dalies a ir d punktai toliau taikomi ataskaitoms, kuriose pateikiami pagal tuos straipsnius reikalaujami 2018, 2019 ir 2020 m. duomenys.
Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnis toliau taikomas peržiūrint 2018, 2019 ir 2020 m. ŠESD apskaitos duomenis.
Reglamento (ES) Nr. 525/2013 22 straipsnis toliau taikomas teikiant pagal tą straipsnį reikalaujamą ataskaitą.
52 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
33 straipsnis, 46 straipsnio 2–4 dalys ir 47 straipsnio 3 ir 4 dalys taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu
Tarybos vardu
Pirmininkas
Pirmininkas
FINANSINĖS TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMOS
Komisijos tarnybos
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
1.2.Atitinkama (os) politikos sritis (ys) VGV / VGB sistemoje
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
1.4.Tikslas (ai)
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.6.Trukmė ir finansinis poveikis
1.7.Numatytas (i) valdymo būdas (ai)
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (os) ir biudžeto išlaidų eilutė (ės)
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams
3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
3.3.Numatomas poveikis įplaukoms
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl energetikos sąjungos valdymo
1.2.Atitinkama (os) politikos sritis (ys) VGV / VGB sistemoje
32: Energetika
34: Klimato politika
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
☑ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (usi) su nauja priemone
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę
1.4.Tikslas (ai)
1.4.1.Komisijos daugiametis (čiai) strateginis (iai) tikslas (ai), kurio (ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)
Siūlomu reglamentu siekiama užtikrinti nuoseklų ir skaidrų visų penkių energetikos sąjungos strategijos aspektų įgyvendinimą, taip pat bendrą energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimą kartu vykdant ES ir nacionalines priemones atsižvelgiant į supaprastintus planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo reikalavimus ir Komisijai bei valstybėms narėms vykdant funkcinį valdymą.
Energetikos sąjungos kūrimas – tai vienas iš dešimties Komisijos politikos prioritetų, o šis pasiūlymas yra svarbus energetikos sąjungos strateginės programos elementas.
Pasiūlymą bendrai parengė Energetikos GD ir Klimato politikos GD.
1.4.2.Konkretus (ūs) tikslas (ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla
... konkretus tikslas
Energetikos GD: 6 konkretus tikslas – Bendros energetikos sąjungos strategijos įgyvendinimas ir susiję tolesni veiksmai.
Klimato politikos GD: 6 konkretus tikslas – Energetikos sąjungos strategijos įgyvendinimas siekiant sukurti tinkamesnį klimato ir energetikos valdymo mechanizmą, įskaitant supaprastintą ataskaitų teikimą ir planavimą laikotarpiu po 2020 m. (koordinuojant veiklą su Energetikos GD).
Atitinkama VGV / VGB veikla
Energetikos GD išlaidos finansuojamos iš VGB veiklai pagal 32 02 išlaidų kategoriją „Tradiciniai ir atsinaujinantieji energijos šaltiniai“ (arba VGB 1 „Tradiciniai ir atsinaujinantieji energijos šaltiniai“) skirtų lėšų.
2016 m. valdymo plane, atsižvelgiant į naują konkrečių tikslų struktūrą sukūrus energetikos sąjungą, VGB 1 prisidedama prie visų šešių konkrečių tikslų, įskaitant 5 konkretaus tikslo konkurencingumo aspektus, įgyvendinimo.
Klimato politikos GD išlaidos finansuojamos iš VGB veiklai pagal 34 02 išlaidų kategoriją „Sąjungos ir tarptautiniu lygiu įgyvendinama klimato politika“ skirtų lėšų.
1.4.3.Numatomas (i) rezultatas (ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai ir atitinkamos pažangos ataskaitos turėtų sumažinti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą ir kartu pagerinti informavimo kokybę bei padidinti skaidrumą, užtikrinant, kad būtų laiku įgyvendinami energetikos sąjungos tikslai ir vykdomas jų stebėjimas, taip pat gerinamos energetikos ir klimato sričių tarpusavio sąsajos bei sinergija.
Supaprastinus esamus valstybių narių planavimo bei ataskaitų teikimo reikalavimus ir Komisijos stebėjimo reikalavimus pagerėtų visų suinteresuotųjų asmenų padėtis ir būtų laikomasi geresnio reguliavimo principų: veiksmingumo, rezultatyvumo, ES papildomos naudos, reikalingumo ir suderinamumo.
Be to, šiuo pasiūlymu bus aiškiai nustatytas nacionalinių planų, pažangos ataskaitų ir Komisijos atliekamos integruotos stebėjimo turinys bei tinkamas periodiškumas, taip pat susijęs valstybių narių ir Komisijos valdymo procesas, įskaitant regioninį koordinavimą. Juo siekiama peržiūros laikotarpius sinchronizuoti su Paryžiaus klimato susitarime numatytais 5 metų peržiūros ciklais.
1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai
Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.
Įgyvendinant pasiūlymą turėtų būti užtikrinta, kad informacija apie valstybių narių ir bendrą ES pažangą siekiant 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos sąjungos tikslų būtų teikiama skaidriai, ir turėtų būti įdiegta valdymo sistema, kuri būtų tinkama energetikos sąjungos strategijai įgyvendinti.
Pasiūlymo įgyvendinimo rodiklis yra laiku integruotus planus pateikusių valstybių narių skaičius (kaip nurodyta reglamente).
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
Valstybės narės turėtų pateikti mažiau nacionalinių planų ir ataskaitų, kurių reikalaujama pagal įvairius sektoriaus teisės aktus, ir vietoj to turėtų teikti Komisijai integruotus planus ir ataskaitas reguliariais intervalais. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija turėtų parengti reikiamas stebėjimo ataskaitas.
1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda
Pirma, atsižvelgiant į tai, kad keli energetikos sąjungos strategijos elementai yra susiję su ES lygmeniu nustatytais uždaviniais, ES lygmens veiksmai reikalingi tam, kad būtų užtikrintas tų uždavinių įgyvendinimas ir energetikos bei klimato politikos sričių nuoseklumas ES ir jos valstybėse narėse, kartu išsaugant galimybę valstybėms narėms veikti lanksčiai.
Be to, dauguma Sąjungoje kylančių energetikos uždavinių negali būti išspręsti imantis nekoordinuotų nacionalinių veiksmų. Tas pats pasakytina apie klimato kaitos srities uždavinius, nes šios problemos savo pobūdžiu yra tarpvalstybinės ir negali būti sprendžiamos imantis vien nacionalinio ar vietos lygmens veiksmų. Todėl būtina klimato politiką koordinuoti tiek Europos, tiek pasaulio lygiu. Taigi, siekiant stebėti energetikos ir klimato politikos įgyvendinimo visoje ES pažangą, atsižvelgiant į energetikos sąjungos tikslus ir vidaus energetikos rinkos veikimą, ES lygmens veiksmai yra pagrįsti.
Antra, kiekvienas energetikos sąjungos aspektas yra tarpvalstybinės reikšmės, todėl ES lygmens veiksmai reikalingi tam, kad būtų toliau skatinamas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas. Nė vienas energetikos sąjungos aspektas negali būti veiksmingai įgyvendintas netaikant ES valdymo proceso, kuriame dalyvautų valstybės narės ir Komisija ir kuriuo taip pat būtų užtikrinama, kad veiksmais energetikos ir klimato politikos srityse būtų skiriama daugiau dėmesio regionams. Be to, būtina sukurti sistemą, kuria būtų užtikrinta, kad ES yra pasirengusi visapusiškai dalyvauti pagal Paryžiaus susitarimą vykdomuose peržiūros procesuose, užtikrinant kuo didesnį sinchronizavimą ir sinergiją.
Trečia, ES veiksmai yra pagrįsti siekiant iniciatyvos tikslo supaprastinti esamus planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo reikalavimus, nes galiojantys energetikos acquis sudarantys ES teisės aktai ir Klimato stebėjimo mechanizmo reglamentas gali būti keičiami tik pateikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama sumažinti valstybėms narėms bei Komisijai tenkančią administracinę naštą, labiau suderinti planavimo bei ataskaitų teikimo nuoseklumą ir užtikrinti nacionalinių planų ir pažangos ataskaitų palyginamumą.
1.5.3.Panašios patirties išvados
Dauguma esamų planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo reikalavimų yra naudingi tuo, kad juos vykdant teikiama išsami informacija apie konkrečias politikos sritis ir prisidedama prie sektorių teisės aktuose nustatytų konkrečių politikos tikslų įgyvendinimo. Komisijai taikant esamus ataskaitų teikimo reikalavimus užtikrinama, kad ji informuotų Europos Parlamentą, Tarybą ir plačiąją visuomenę apie ES teisės aktais pasiektus rezultatus ir ES bei jos valstybių narių pažangą įgyvendinant atitinkamus tarptautinius įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją.
Vis dėlto galiojanti sistema nėra tinkama siekiant energetikos ir klimato politikos tikslų iki 2030 m. ir energetikos sąjungos tikslų, nes ja neužtikrinama, kad energetikos srities įpareigojimai būtų suderinami su politika ir nuoseklūs energetikos ir klimato srityse. Be to, kai kurie esami planų ir ataskaitų teikimo reikalavimai užkrauna didelę administracinę naštą.
1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Pasiūlymas yra suderinamas su direktyvų 2009/28/EB (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva), 2010/31/ES (Pastatų energinio naudingumo direktyva) ir 2012/27/ES (Energijos vartojimo efektyvumo direktyva) peržiūra ir Rinkos modelio iniciatyva.
Jis taip pat suderinamas su Sprendimu 406/2009/EB (Sprendimas dėl pastangų pasidalijimo, galioja 2013–2020 m.), pasiūlymu dėl 2021–2030 m. jį pakeisiančio sprendimo COM(2016) 482 final – 2016/0231 (COD) (Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo) ir LULUCF pasiūlymu COM(2016) 479 final – 2016/0230 (COD) (Pasiūlymas dėl reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo). Tomis iniciatyvomis siekiama sukurti sektoriaus po 2020 m. teisinę sistemą, o šiuo pasiūlymu nustatoma bendra valdymo sistema, skirta energetikos sąjungos tikslams siekti.
Jis taip pat suderinamas su Direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo.
1.6.Trukmė ir finansinis poveikis
◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota:
–◻
pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];
–◻
finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.
☑ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:
–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – neribotos trukmės nuo 2018 m.,
–vėliau – visuotinis taikymas.
1.7.Numatytas (i) valdymo būdas (ai)
☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:
–☑ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
–◻
vykdomųjų įstaigų.
◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.
Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:
–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;
–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;
–x įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;
–◻ viešosios teisės įstaigoms;
–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;
–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;
–◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.
–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.
Pastabos
Siekiant įgyvendinti šio reglamento reikalavimus, bus reikalingas Jungtinio tyrimų centro ir Europos aplinkos agentūros dalyvavimas.
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
Nurodyti dažnumą ir sąlygas.
Reglamente nustatomas valstybių narių ir Komisijos vykdomo planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo periodiškumas ir sąlygos. Komisijos stebėjimo funkcijoms atlikti bus reikalinga išorės paslaugų teikėjo techninė parama. Be to, planuojama įdiegti naują komunikacijos priemonę, įskaitant internetinę platformą ir viešai prieinamą interneto svetainę, skirtą keistis informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais ir juos skelbti plačiajai visuomenei.
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.Nustatyta rizika
Valstybės narės gali vėluoti įvykdyti planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus. Dėl šios priežasties bus taip pat sukurta internetinė duomenų bazė. Visų pirma proceso pradžioje svarbūs rizikos veiksniai taip pat gali būti duomenų kokybė ir išsamumas.
Su internetinės platformos veikimu susijusios rizikos veiksniai iš esmės yra IT problemos, kaip antai galimas sistemų gedimas ir konfidencialumo problemos.
2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą
Numatomi kontrolės metodai išdėstyti Finansiniame reglamente ir taikymo taisyklėse.
2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.
Konkrečių priemonių, kurioms netaikomas Finansinis reglamentas, nenumatyta.
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (os) ir biudžeto išlaidų eilutė (ės)
Dabartinės biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Biudžeto eilutė
|
Išlaidų
rūšis
|
Įnašas
|
|
|
Numeris
[…] [Išlaidų kategorija……………………]
|
DA / NDA
|
ELPA šalių
|
šalių kandidačių
|
trečiųjų šalių
|
pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
|
|
5 Administravimas
|
32 01 01
Išlaidos energetikos politikos srities pareigūnams ir laikiniesiems darbuotojams
|
NDA
|
NE
|
NE
|
NE
|
NE
|
|
5 Administravimas
|
32 01 02
Išorės personalo ir kitos energetikos politikos srities valdymo išlaidos
|
NDA
|
NE
|
NE
|
NE
|
NE
|
|
5 Administravimas
|
34 01 01
Išlaidos klimato politikos srities pareigūnams ir laikiniesiems darbuotojams
|
NDA
|
NE
|
NE
|
NE
|
NE
|
|
5 Administravimas
|
34 01 02
Išorės personalo ir kitos klimato politikos srities valdymo išlaidos
|
NDA
|
NE
|
NE
|
NE
|
NE
|
|
1A
|
32 02 02
Veiksmai, kuriais remiama Europos energetikos politika ir energetikos vidaus rinka
|
DA
|
NE
|
NE
|
NE
|
NE
|
|
2
|
34 02 01
Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas
|
DA
|
NE
|
NE
|
NE
|
NE
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Biudžeto eilutė
|
Išlaidų
rūšis
|
Įnašas
|
|
|
Numeris
[Išlaidų kategorija……………………………]
|
DA / NDA
|
ELPA šalių
|
šalių kandidačių
|
trečiųjų šalių
|
pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
|
|
|
[…][XX YY YY YY]
|
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
Šiame skirsnyje nurodytos numatomos išlaidos bus iki 2020 m. visiškai padengtos pagal atitinkamus biudžeto punktus dabartinio numatyto finansinio paketo lėšomis.
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija
|
1A
|
1A išlaidų kategorija. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti
|
|
Energetikos GD
|
|
|
2018
metai
|
2019
metai
|
2020
metai
|
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių
(žr. 1.6 punktą)
|
IŠ VISO 2018 m. + 2019 m. + 2020 m.
|
|
•Veiklos asignavimai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Biudžeto eilutės numeris
|
Įsipareigojimai
|
(1)
|
0
|
0,500
|
0,500
|
|
|
|
|
1,000
|
|
|
Mokėjimai
|
(2)
|
0
|
0,150
|
0,350
|
|
|
|
|
0,500
|
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Biudžeto eilutės numeris
|
|
(3)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų
Energetikos GD
|
Įsipareigojimai
|
= 1 + 1a + 3
|
0
|
0,500
|
0,500
|
|
|
|
|
1,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 2 + 2a
+3
|
0
|
0,150
|
0,350
|
|
|
|
|
0,500
|
•IŠ VISO veiklos asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
(4)
|
0
|
0,500
|
0,500
|
|
|
|
|
1,000
|
|
|
Mokėjimai
|
(5)
|
0
|
0,150
|
0,350
|
|
|
|
|
0,500
|
|
•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų
|
(6)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
1A IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
Įsipareigojimai
|
= 4 + 6
|
0
|
0,500
|
0,500
|
|
|
|
|
1,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 5 + 6
|
0
|
0,150
|
0,350
|
|
|
|
|
0,500
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija
|
2
|
Tvarus augimas: gamtos ištekliai
|
|
Klimato politikos GD
|
|
|
2018
metai
|
2019
metai
|
2020
metai
|
|
|
IŠ VISO
2018 m. + 2019 m. + 2020 m.
|
|
•Veiklos asignavimai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
34 02 01 biudžeto eilutė
|
Įsipareigojimai
|
(1a)
|
0
|
0,500
|
0,500
|
|
|
|
|
1,000
|
|
|
Mokėjimai
|
(2a)
|
0
|
0,150
|
0,350
|
|
|
|
|
0,500
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų
Klimato politikos GD
|
Įsipareigojimai
|
= 1a +
1b
|
0
|
0,500
|
0,500
|
|
|
|
|
1,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 2a +
2b
|
0
|
0,150
|
0,350
|
|
|
|
|
0,500
|
•IŠ VISO veiklos asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
(4a)
|
0
|
0,500
|
0,500
|
|
|
|
|
1,000
|
|
|
Mokėjimai
|
(5a)
|
0
|
0,150
|
0,350
|
|
|
|
|
0,500
|
|
•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų
|
(6a)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
2 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
Įsipareigojimai
|
|
0
|
0,500
|
0,500
|
|
|
|
|
1,000
|
|
|
Mokėjimai
|
|
0
|
0,150
|
0,350
|
|
|
|
|
0,500
|
Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:
|
•IŠ VISO veiklos asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
(4)
|
0
|
1,000
|
1,000
|
|
|
|
|
2,000
|
|
|
Mokėjimai
|
(5)
|
0
|
0,300
|
0,700
|
|
|
|
|
1,000
|
|
•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų
|
(6)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
(Orientacinė suma)
|
Įsipareigojimai
|
= 4 + 6
|
0
|
1,000
|
1,000
|
|
|
|
|
2,000
|
|
|
Mokėjimai
|
= 5 + 6
|
0
|
0,300
|
0,700
|
|
|
|
|
1,000
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija
|
5
|
Administracinės išlaidos
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
|
|
2018
metai
|
2019
metai
|
2020
metai
|
|
|
IŠ VISO
2018 m. + 2019 m. + 2020 m.
|
|
Energetikos GD, Klimato politikos GD
|
|
•Žmogiškieji ištekliai
|
2,356
|
2,356
|
2,356
|
|
|
|
|
7,068
|
|
•Kitos administracinės išlaidos
|
0,280
|
0,280
|
0,280
|
|
|
|
|
0,840
|
|
IŠ VISO Energetikos GD, Klimato politikos GD
|
Asignavimai
|
2,636
|
2,636
|
2,636
|
|
|
|
|
7,908
|
|
IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)
|
2,636
|
2,636
|
2,636
|
|
|
|
|
7,908
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
|
|
2018
metai
|
2019
metai
|
2020
metai
|
|
|
IŠ VISO
2018 m. + 2019 m. + 2020 m.
|
|
IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
|
Įsipareigojimai
|
2,636
|
3,636
|
3,636
|
|
|
|
|
9,908
|
|
|
Mokėjimai
|
2,636
|
2,936
|
3,336
|
|
|
|
|
8,908
|
3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
–☑
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:
Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Nurodyti tikslus ir rezultatus
⇩
|
|
|
2018
metai
|
2019
metai
|
2020
metai
|
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
IŠ VISO
2018 m. + 2019 m. + 2020 m.
|
|
|
REZULTATAI
|
|
|
Rūšis
|
Vidutinės sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Bendras skaičius
|
Iš viso sąnaudų
|
|
1 KONKRETUS TIKSLAS ...
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
– Techninė pagalba Komisijai atliekant valstybių narių pažangos stebėjimą
|
|
|
|
0
|
|
0,250
|
|
0,440
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0,690
|
|
– Duomenų bazės kūrimas ir veikimas
|
|
|
|
0
|
|
0,250
|
|
0,060
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0,310
|
|
– Klimato srities stebėjimo paramos paslaugų pirkimo sutartis
|
SEA
|
|
|
|
1
|
0,500
|
1
|
0,500
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1,000
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 konkretaus tikslo tarpinė suma
|
|
0
|
|
1,000
|
|
1,000
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2,000
|
|
2 KONKRETUS TIKSLAS ...
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- Rezultatas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 konkretaus tikslo tarpinė suma
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO SĄNAUDŲ
|
|
0
|
|
1,000
|
|
1,000
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2,000
|
3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams
3.2.3.1.Santrauka
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama
–☑
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
2018
metai
|
2019
metai
|
2020
metai
|
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
IŠ VISO
2018 m. + 2019 m. + 2020 m.
|
|
Daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
1,686 +
0,670
|
1,686 +
0,670
|
1,686 +
0,670
|
|
|
|
|
7,068
|
|
Kitos administracinės išlaidos
|
0,280
|
0,280
|
0,280
|
|
|
|
|
0,840
|
|
Daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma
|
2,636
|
2,636
|
2,636
|
|
|
|
|
7,908
|
|
Neįtraukta į daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kitos administracinio
pobūdžio išlaidos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Tarpinė suma,
neįtraukta į daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
BENDRA SUMA
|
2,636
|
2,636
|
2,636
|
|
|
|
|
7,908
|
Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.
–☑
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:
Sąmatą surašyti etatų vienetais
|
|
2018
metai
|
2019
metai
|
2020
metai
|
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
|
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
|
|
|
|
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)
|
12 + 5
|
12 + 5
|
12 + 5
|
|
|
|
XX 01 01 02 (Delegacijos)
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
|
|
|
|
|
|
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
|
|
|
|
|
|
•Išorės darbuotojai (etatų vienetais)
|
|
XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
|
1
|
1
|
1
|
|
|
|
XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose)
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 04 yy
|
- būstinėje
|
|
|
|
|
|
|
|
- delegacijose
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 05 02 (CA, SNE, INT– netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
|
|
|
|
|
|
10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO
|
18
|
18
|
18
|
|
|
32 yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis (Energetikos GD).
34 yra atitinkama politikos sritis (Klimato politikos GD).
Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
Vykdytinų užduočių aprašymas:
|
Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
|
12 (Energetikos GD) + 5 (Klimato politikos GD)
|
|
Išorės darbuotojai
|
1 (Energetikos GD)
|
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
–☑
Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.
–◻
Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.
Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.
–◻
Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.
Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.
–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:
Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
N
metai
|
N+1
metai
|
N+2
metai
|
N+3
metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių
(žr. 1.6 punktą)
|
Iš viso
|
|
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.3.Numatomas poveikis įplaukoms
–☑
Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.
–◻
Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:
–◻
nuosaviems ištekliams
–◻
įvairioms įplaukoms
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Biudžeto įplaukų eilutė
|
Einamųjų finansinių metų asignavimai
|
Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis
|
|
|
|
N
metai
|
N+1
metai
|
N+2
metai
|
N+3
metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
|
... straipsnis
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (es), kuriai (ioms) daromas poveikis.
Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.
Finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma. Agentūros
Europos aplinkos agentūra
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
1.2.Atitinkama (os) politikos sritis (ys) VGV / VGB sistemoje
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
1.4.Tikslas (ai)
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.6.Trukmė ir finansinis poveikis
1.7.Numatytas (i) valdymo būdas (ai)
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (os) ir biudžeto išlaidų eilutė (ės)
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
3.2.2.Numatomas poveikis [įstaigos] asignavimams
3.2.3.Numatomas poveikis [įstaigos] žmogiškiesiems ištekliams
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
3.3.Numatomas poveikis įplaukoms
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl energetikos sąjungos valdymo
1.2.Atitinkama (os) politikos sritis (ys) VGV / VGB sistemoje
32: Energetika
34: Klimato politika
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
☑ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (usi) su nauja priemone
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę
1.4.Tikslas (ai)
1.4.1.Komisijos daugiametis (čiai) strateginis (iai) tikslas (ai), kurio (ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)
Siūlomu reglamentu siekiama užtikrinti nuoseklų ir skaidrų visų penkių energetikos sąjungos strategijos aspektų įgyvendinimą, taip pat bendrą energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimą kartu vykdant ES ir nacionalines priemones atsižvelgiant į supaprastintus planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo reikalavimus ir Komisijai bei valstybėms narėms vykdant funkcinį valdymą.
Energetikos sąjungos kūrimas – tai vienas iš dešimties Komisijos politikos prioritetų, o šis pasiūlymas yra svarbus energetikos sąjungos strateginės programos elementas.
Pasiūlymą bendrai parengė Energetikos GD ir Klimato politikos GD.
1.4.2.Konkretus (ūs) tikslas (ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla
... konkretus tikslas
Energetikos GD: 6 konkretus tikslas – Bendros energetikos sąjungos strategijos įgyvendinimas ir susiję tolesni veiksmai.
Klimato politikos GD: Klimato politikos GD: 6 konkretus tikslas – Energetikos sąjungos strategijos įgyvendinimas siekiant sukurti tinkamesnį klimato ir energetikos valdymo mechanizmą, įskaitant supaprastintą ataskaitų teikimą ir planavimą laikotarpiu po 2020 m. (koordinuojant veiklą su Energetikos GD).
Atitinkama VGV / VGB veikla
Energetikos GD išlaidos finansuojamos iš VGB veiklai pagal 32 02 išlaidų kategoriją „Tradiciniai ir atsinaujinantieji energijos šaltiniai“ (arba VGB 1 „Tradiciniai ir atsinaujinantieji energijos šaltiniai“) skirtų lėšų.
2016 m. valdymo plane, atsižvelgiant į naują konkrečių tikslų struktūrą sukūrus energetikos sąjungą, VGB 1 prisidedama prie visų šešių konkrečių tikslų, įskaitant 5 konkretaus tikslo konkurencingumo aspektus, įgyvendinimo.
Klimato politikos GD išlaidos finansuojamos iš VGB veiklai pagal 34 02 išlaidų kategoriją „Sąjungos ir tarptautiniu lygiu įgyvendinama klimato politika“ skirtų lėšų.
Šis pasiūlymas taip pat susijęs su Europos aplinkos agentūros daugiametės darbo programos 1.3 strategine sritimi „Informavimas apie klimato kaitos poveikio mažinimo ir energetikos politikos įgyvendinimą“, taip pat 3.2 strategine sritimi „Techninių sistemų kūrimas“.
1.4.3.Numatomas (i) rezultatas (ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai ir atitinkamos pažangos ataskaitos turėtų sumažinti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą ir kartu pagerinti informavimo kokybę bei padidinti skaidrumą, užtikrinant, kad būtų laiku įgyvendinami energetikos sąjungos tikslai ir vykdomas jų stebėjimas, taip pat gerinamos energetikos ir klimato sričių tarpusavio sąsajos bei sinergija.
Supaprastinus esamus valstybių narių planavimo bei ataskaitų teikimo reikalavimus ir Komisijos stebėjimo reikalavimus pagerėtų visų suinteresuotųjų asmenų padėtis ir būtų laikomasi geresnio reguliavimo principų: veiksmingumo, rezultatyvumo, ES papildomos naudos, reikalingumo ir suderinamumo.
Be to, šiuo pasiūlymu bus aiškiai nustatytas nacionalinių planų, pažangos ataskaitų ir Komisijos atliekamos integruotos stebėjimo turinys bei tinkamas periodiškumas, taip pat susijęs valstybių narių ir Komisijos valdymo procesas, įskaitant regioninį koordinavimą. Juo siekiama peržiūros laikotarpius sinchronizuoti su Paryžiaus klimato susitarime numatytais 5 metų peržiūros ciklais.
1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai
Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.
Įgyvendinant pasiūlymą turėtų būti užtikrinta, kad informacija apie valstybių narių ir bendrą ES pažangą siekiant 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos sąjungos tikslų būtų teikiama skaidriai, ir turėtų būti įdiegta valdymo sistema, kuri būtų tinkama energetikos sąjungos strategijai įgyvendinti.
Pasiūlymo įgyvendinimo rodiklis yra laiku integruotus planus, dvimetes pažangos ataskaitas ir kasmetines ataskaitas pateikusių valstybių narių skaičius (kaip nurodyta reglamente).
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
Valstybės narės turėtų pateikti mažiau nacionalinių planų ir ataskaitų, kurių reikalaujama pagal įvairius sektoriaus teisės aktus, ir vietoj to turėtų teikti Komisijai integruotus planus ir ataskaitas reguliariais intervalais. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija turėtų parengti reikiamas stebėjimo ataskaitas.
1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda
Pirma, atsižvelgiant į tai, kad keli energetikos sąjungos strategijos elementai yra susiję su ES lygmeniu nustatytais uždaviniais, ES lygmens veiksmai reikalingi tam, kad būtų užtikrintas tų uždavinių įgyvendinimas ir energetikos bei klimato politikos sričių nuoseklumas ES ir jos valstybėse narėse, kartu išsaugant galimybę valstybėms narėms veikti lanksčiai.
Be to, dauguma Sąjungoje kylančių energetikos uždavinių negali būti išspręsti imantis nekoordinuotų nacionalinių veiksmų. Tas pats pasakytina apie klimato kaitos srities uždavinius, nes šios problemos savo pobūdžiu yra tarpvalstybinės ir negali būti sprendžiamos imantis vien nacionalinio ar vietos lygmens veiksmų. Todėl būtina klimato politiką koordinuoti tiek Europos, tiek pasaulio lygiu. Taigi, siekiant stebėti energetikos ir klimato politikos įgyvendinimo visoje ES pažangą, atsižvelgiant į energetikos sąjungos tikslus ir vidaus energetikos rinkos veikimą, ES lygmens veiksmai yra pagrįsti.
Antra, kiekvienas energetikos sąjungos aspektas yra tarpvalstybinės reikšmės, todėl ES lygmens veiksmai reikalingi tam, kad būtų toliau skatinamas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas. Nė vienas energetikos sąjungos aspektas negali būti veiksmingai įgyvendintas netaikant ES valdymo proceso, kuriame dalyvautų valstybės narės ir Komisija ir kuriuo taip pat būtų užtikrinama, kad veiksmais energetikos ir klimato politikos srityse būtų skiriama daugiau dėmesio regionams. Be to, būtina sukurti sistemą, kuria būtų užtikrinta, kad ES yra pasirengusi visapusiškai dalyvauti pagal Paryžiaus susitarimą vykdomuose peržiūros procesuose, užtikrinant kuo didesnį sinchronizavimą ir sinergiją.
Trečia, ES veiksmai yra pagrįsti siekiant iniciatyvos tikslo supaprastinti esamus planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo reikalavimus, nes galiojantys energetikos acquis sudarantys ES teisės aktai ir Klimato stebėjimo mechanizmo reglamentas gali būti keičiami tik pateikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama sumažinti valstybėms narėms bei Komisijai tenkančią administracinę naštą, labiau suderinti planavimo bei ataskaitų teikimo nuoseklumą ir užtikrinti nacionalinių planų ir pažangos ataskaitų palyginamumą.
1.5.3.Panašios patirties išvados
Dauguma esamų planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo reikalavimų yra naudingi tuo, kad juos vykdant teikiama išsami informacija apie konkrečias politikos sritis ir prisidedama prie sektorių teisės aktuose nustatytų konkrečių politikos tikslų įgyvendinimo. Komisijai taikant esamus ataskaitų teikimo reikalavimus užtikrinama, kad ji informuotų Europos Parlamentą, Tarybą ir plačiąją visuomenę apie ES teisės aktais pasiektus rezultatus ir ES bei jos valstybių narių pažangą įgyvendinant atitinkamus tarptautinius įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją.
Vis dėlto galiojanti sistema nėra tinkama siekiant energetikos ir klimato politikos tikslų iki 2030 m. ir energetikos sąjungos tikslų, nes ja neužtikrinama, kad energetikos srities įpareigojimai būtų suderinami su politika ir nuoseklūs energetikos ir klimato srityse. Be to, kai kurie esami planų ir ataskaitų teikimo reikalavimai užkrauna didelę administracinę naštą.
1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Pasiūlymas yra suderinamas su direktyvų 2009/28/EB (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva), 2010/31/ES (Pastatų energinio naudingumo direktyva) ir 2012/27/ES (Energijos vartojimo efektyvumo direktyva) peržiūra ir Rinkos modelio iniciatyva.
Jis taip pat suderinamas su Sprendimu 406/2009/EB (Sprendimas dėl pastangų pasidalijimo, galioja 2013–2020 m.), pasiūlymu dėl 2021–2030 m. jį pakeisiančio sprendimo COM(2016) 482 final – 2016/0231 (COD) (Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo) ir LULUCF pasiūlymu COM(2016) 479 final – 2016/0230 (COD) (Pasiūlymas dėl reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo). Tomis iniciatyvomis siekiama sukurti sektoriaus po 2020 m. teisinę sistemą, o šiuo pasiūlymu nustatoma bendra valdymo sistema, skirta energetikos sąjungos tikslams siekti.
Jis taip pat suderinamas su Direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo.
1.6.Trukmė ir finansinis poveikis
◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota:
–◻
pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];
–◻
finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.
☑ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:
–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – neribotos trukmės nuo 2018 m.,
–vėliau – visuotinis taikymas.
1.7.Numatytas (i) valdymo būdas (ai)
☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:
–☑ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
–
vykdomųjų įstaigų.
◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.
Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:
–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;
–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;
–x įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;
–◻ viešosios teisės įstaigoms;
–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;
–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;
–◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.
–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.
Pastabos
Siekiant įgyvendinti šio reglamento reikalavimus, bus reikalingas Europos aplinkos agentūros dalyvavimas.
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
Nurodyti dažnumą ir sąlygas.
Reglamente nustatomas valstybių narių ir Komisijos vykdomo planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo periodiškumas ir sąlygos. Komisijos stebėjimo funkcijoms atlikti bus reikalinga išorės paslaugų teikėjo techninė parama. Be to, planuojama įdiegti naują komunikacijos priemonę, įskaitant internetinę platformą ir viešai prieinamą interneto svetainę, skirtą keistis informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais ir juos skelbti plačiajai visuomenei.
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.Nustatyta rizika
Valstybės narės gali vėluoti įvykdyti planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus. Dėl šios priežasties bus taip pat sukurta internetinė duomenų bazė.
Su internetinės platformos veikimu susijusios rizikos veiksniai iš esmės yra IT problemos, kaip antai galimas sistemų gedimas ir konfidencialumo problemos.
2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą
Numatomi kontrolės metodai išdėstyti Finansiniame reglamente ir taikymo taisyklėse.
2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.
Konkrečių priemonių, kurioms netaikomas Finansinis reglamentas, nenumatyta.
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (os) ir biudžeto išlaidų eilutė (ės)
Dabartinės biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Biudžeto eilutė
|
Išlaidų
rūšis
|
Įnašas
|
|
|
Numeris
[Išlaidų kategorija……………………………]
|
DA / NDA
|
ELPA šalių
|
šalių kandidačių
|
trečiųjų šalių
|
pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
|
|
[2]
|
[34 02 01: Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas]
|
DA
|
NE
|
NE
|
NE
|
NE
|
|
|
[07 02 06: Europos aplinkos agentūra]
|
NDA
|
TAIP
|
TAIP
|
TAIP
|
NE
|
Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Biudžeto eilutė
|
Išlaidų
rūšis
|
Įnašas
|
|
|
Numeris
[Išlaidų kategorija……………………………]
|
DA / NDA
|
ELPA šalių
|
šalių kandidačių
|
trečiųjų šalių
|
pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
|
|
|
[XX YY YY YY]
|
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija
|
Numeris
2
|
[Tvarus augimas: gamtos ištekliai
..……………………………………………………………….]
|
|
[Įstaiga]: Europos aplinkos agentūra
|
|
|
2017
metai
|
2018
metai
|
2019
metai
|
2020
metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių
(žr. 1.6 punktą)
|
IŠ VISO
2018 + -2020
|
|
1 antraštinė dalis. Personalo išlaidos
|
Įsipareigojimai
|
(1)
|
|
0,035
|
0,140
|
0,210
|
|
|
|
0,385
|
|
|
Mokėjimai
|
(2)
|
|
0,035
|
0,140
|
0,210
|
|
|
|
0,385
|
|
2 antraštinė dalis. Infrastruktūra ir veiklos išlaidos
|
Įsipareigojimai
|
(1a)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mokėjimai
|
(2a)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 antraštinė dalis. Veiklos išlaidos
|
Įsipareigojimai
|
(3a)
|
|
0,250
|
0,500
|
0,500
|
|
|
|
1,250
|
|
|
Mokėjimai
|
(3b)
|
|
0,250
|
0,500
|
0,500
|
|
|
|
1,250
|
|
IŠ VISO asignavimų[įstaigai] Europos aplinkos agentūrai
|
Įsipareigojimai
|
= 1 + 1a + 3a
|
|
0,285
|
0,640
|
0,710
|
|
|
|
1,635
|
|
|
Mokėjimai
|
= 2 + 2a
+ 3b
|
|
0,285
|
0,640
|
0,710
|
|
|
|
1,635
|
3.2.2.Numatomas poveikis [įstaigos] asignavimams
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:
Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Nurodyti tikslus ir rezultatus
⇩
|
|
|
2017
metai
|
2018
metai
|
2019
metai
|
2020
metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
IŠ VISO
|
|
|
REZULTATAI
|
|
|
Rūšis
|
Vidutinės sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Bendras skaičius
|
Iš viso sąnaudų
|
|
1 KONKRETUS TIKSLAS ...
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
– Ataskaitų teikimo platformos sukūrimas
|
|
|
|
|
1
|
0,250
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0,250
|
|
– Kokybės užtikrinimo / Kokybės kontrolės pagalba valstybėms narėms teikiant ataskaitas
|
|
|
|
|
|
|
1
|
0,500
|
1
|
0,500
|
|
|
|
|
|
|
1,000
|
|
– Rezultatas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 konkretaus tikslo tarpinė suma
|
|
|
1
|
0,250
|
1
|
0,500
|
1
|
0,500
|
|
|
|
|
|
|
1,250
|
|
2 KONKRETUS TIKSLAS ...
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- Rezultatas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 konkretaus tikslo tarpinė suma
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO SĄNAUDŲ
|
|
|
1
|
0,250
|
1
|
0,500
|
1
|
0,500
|
|
|
|
|
|
|
1,250
|
3.2.3.Numatomas poveikis Europos aplinkos agentūros žmogiškiesiems ištekliams
3.2.3.1.Santrauka
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama
–x
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
Numatomas poveikis personalui (papildomas) – išorės darbuotojai
|
Sutartininkai
|
2018
metai
|
2019
metai
|
2020
metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių
(žr. 1.6 punktą)
|
|
IV pareigų grupė
|
0,5 etato
|
2 etatai
|
3 etatai
|
Neribotos trukmės
|
|
III pareigų grupė
|
|
|
|
|
|
II pareigų grupė
|
|
|
|
|
|
I pareigų grupė
|
|
|
|
|
|
Iš viso
|
0,5 etato
|
2 etatai
|
3 etatai
|
|
Be šiuo metu Europos aplinkos agentūroje dirbančių 9 laikinųjų darbuotojų (4 administratorių ir 5 asistentų), atliekančių su šiuo reglamentu susijusias funkcijas, agentūrai reikalingi 3 papildomi sutartininkai darbui atlikti šiose srityse:
klimato kaitos švelninimas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai – veikla apima informacijos apie nacionalinius projektus ir (arba) trajektorijas, politiką bei priemones ir biomasę vertinimą;
klimato kaitos švelninimas ir efektyvus energijos vartojimas – veikla apima informacijos apie nacionalinius projektus ir (arba) trajektorijas, politiką bei priemones ir biomasę vertinimą;
integruotas klimato ir energetikos ataskaitų teikimas;
naujų ataskaitų teikimo srautų ir e. ataskaitų teikimo infrastruktūros kūrimas, valdymas ir priežiūra, susiję su jų atsakomybės sričiai priskirtiems duomenų srautais.
V priedo 3 skirsnyje turėtų būti pateiktas etato ekvivalentų išlaidų apskaičiavimo aprašymas.
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
–x
Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.
–◻
Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.
Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.
–◻
Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.
Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.
–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
N
metai
|
N+1
metai
|
N+2
metai
|
N+3
metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių
(žr. 1.6 punktą)
|
Iš viso
|
|
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.3.Numatomas poveikis įplaukoms
–◻
Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.
–◻
Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:
–◻
nuosaviems ištekliams
–◻
įvairioms įplaukoms
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Biudžeto įplaukų eilutė
|
Einamųjų finansinių metų asignavimai
|
Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis
|
|
|
|
N
metai
|
N+1
metai
|
N+2
metai
|
N+3
metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
|
... straipsnis
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (es), kuriai (ioms) daromas poveikis.
Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.
