EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 06 01

COM(2016) 358 final

Standartizacijos dokumentų rinkinys

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

XXI AMŽIAUS EUROPOS STANDARTAI

{SWD(2016) 186 final}

XXI amžiaus Europos standartai

Europos standartai padeda integruoti bendrąją rinką, taigi ir užtikrinti darbo vietų kūrimą, bendrą ES ekonomikos augimą, didesnį konkurencingumą ir lyderystę inovacijų diegimo ir pramonės srityse. Bendrosios rinkos stiprinimas – tai vienodų sąlygų taikymas ekonominės veiklos vykdytojams, konkrečiai – per techninį derinimą.

Įrodyta, kad prekių, paslaugų bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) standartų taikymas – vienas iš būdų pagerinti kokybę ir saugą, padidinti skaidrumą ir sąveikumą, sumažinti sąnaudas ir atverti rinkas įmonėms, ypač – mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Standartai naudingi vartotojams, bendrovėms ir visai visuomenei.

Iš ekonominių įrodymų matyti, kad tinkamai veikianti standartizacijos sistema padeda užtikrinti bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą (žr. 3 psl.). Iš esmės Europoje standartai nustatomi pramonės iniciatyva. Nors standartus kuria standartizacijos organizacija, rinka taip pat gali priimti technines specifikacijas, išplėtotas vienos bendrovės ar tam tikroje srityje veikiančių subjektų, pvz., profesinių organizacijų.

Reguliavimo institucija gali nustatyti svarbiausius reikalavimus teisės aktais arba paprašyti Europos standartizacijos sistemos (ESS) parengti savanoriškai taikomus Europos standartus, į kuriuos nebus daroma tiesioginė nuoroda ir kuriais remiantis, po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (ESOL), galima daryti atitikties (arba saugos užtikrinimo) prielaidą. Taigi veiksmingos standartizacijos sistemos pagrindas yra tik vienas – glaudi reguliavimo institucijos, standartizacijos įstaigų ir pramonės atstovų partnerystė.

Lig šiol ESS veikia sėkmingai: parengta aukštos kokybės veiksmingų standartų, o Europa tapo svarbi pasaulio lygmeniu. Pramonė remia Europos standartų kūrimą ir jų nuolatinę bei kruopščią peržiūrą siekiant atsižvelgti į pažangiausias technologijas. Be to, Europos ir tarptautinės standartizacijos sąveika – nenutrūkstama: kartais Europos standartai yra siūlomi tarptautinėms standartizacijos organizacijoms, o kartais tarptautiniai standartai patvirtinami kaip Europos standartai. Šis dialogas svarbus, nes jis padeda bendrovėms, visų pirma MVĮ, patekti į pasaulio rinkas.

Tačiau standartizacijos aplinkybės keičiasi. Dėl naujų technologijų ir laipsniško skaitmeninių sprendimų integravimo į pasaulines pramonės vertės grandines, taip pat dėl sparčių tarptautinių pokyčių kyla su ESS susijusių sunkumų, tačiau jie gali paskatinti geriau prisidėti prie ES darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Reikalingas naujas impulsas, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į pramonės subjektų, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų poreikį taikyti standartus. Remiantis naujuoju impulsu, galima užtikrinti, kad Europa toliau išlaikytų pasaulinio standartizacijos centro poziciją. Jei to nebus padaryta, standartai bus nustatyti kur nors kitur, ir Europa neteks galimybės išnaudoti pradininko pranašumo.

Todėl, kaip numatyta bendrosios rinkos strategijoje, Bendroje standartizacijos iniciatyvoje nustatyta naujoviškų priemonių, kuriomis, privačiajam ir viešajam sektoriams atvirai bendradarbiaujant, galima įgyvendinti šiuos prioritetus.

Šiame komunikate Komisija pateikia bendros veiksmingos ESS viziją, kurią įgyvendinant būtų prisitaikoma prie kintančios aplinkos, remiama įvairių sričių politika ir užtikrinama vienoda nauda bendrovėms, vartotojams ir darbuotojams.

Komunikate taip pat aptariama Bendra standartizacijos iniciatyva, kaip tiesioginė bendrosios rinkos strategijos išdava. Prie komunikato pridedami dokumentai, kuriuose nagrinėjami įvairūs Europos standartizacijos aspektai, pavyzdžiui, vertinimo ataskaita, 2017 m. Sąjungos darbo programa ir su paslaugų standartais susijęs dokumentas.

Europos standartizacijos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 (toliau – Reglamentas) nustatyta ilgalaikės ES, valstybių narių, standartizacijos organizacijų ir įstaigų, socialinių ir visuomeninių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant atstovaujančius neįgaliesiems, ir standartų naudotojų partnerystės teisinė sistema.

Šiandien pateikiamoje vizijoje atsižvelgiama į pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) 1 atliktą šios sistemos vertinimą 2 ir plačias viešas konsultacijas 3 ; po šio vertinimo ir konsultacijų prieita prie išvados, kad, siekiant teisės aktų leidėjo numatytų tikslų 4 , ESS įgyvendinama teisinga linkme, taip pat pateikta rekomendacijų – padidinti ESS įtraukumą ir sąveikumą, taip pat geriau plėtoti ryšius ją įgyvendinant.

Reaguodama į šiuos raginimus ir siekdama sustiprinti Europos institucijų ir Europos standartizacijos bendruomenės partnerystę, Komisija bendrosios rinkos strategijoje 5 pranešė savo ketinimą pradėti įgyvendinti Bendrą standartizacijos iniciatyvą, į dialogu pagrįstą bendradarbiavimo procesą įtraukiant viešojo ir privačiojo sektorių institucijas ir organizacijas. Jos dalyvių bendras tikslas – reklamuoti visam pasauliui poveikį darantį Europos standartizacijos centrą, kuriame standartai rengiami laiku, atvirai, skaidriai ir įtraukiai, siekiant remti visiems naudingas inovacijas ir skatinti jų diegimą, taip pat didinti Europos bendrovių konkurencingumą vertės grandinėse, vis labiau apimančiose visą pasaulį 6 .

Prie bendrosios iniciatyvos pridedami dar du dokumentai, kuriuose konkrečiau aptariamos svarbiausios standartizacijos sritys, darančios kompleksinį poveikį ekonominei plėtrai: 2016 m. balandžio mėn. priimtas Europos Komisijos komunikatas „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ 7 (vadinamasis Balandžio mėnesio IRT standartų komunikatas), įtrauktas į bendrosios skaitmeninės rinkos technologijų ir viešųjų paslaugų modernizavimo dokumentų rinkinį, ir specialus dokumentas dėl paslaugų standartų, įtrauktas į šiandienos dokumentų rinkinį.

Taigi nauji bendradarbiavimo būdai padės nustatyti naujų geriausios patirties pavyzdžių, susijusių su platesniu bendradarbiavimu ir kruopštumu paremto požiūrio, atitinkančio geresnio reglamentavimo principus 8 , įgyvendinimu.

1. Standartai svarbūs

… nes jais skatinama diegti inovacijas

Anksčiau kartais būdavo manoma, kad standartais stabdomas inovacijų diegimas. Iš tikrųjų standartais skatinama diegti inovacijas: juos taikant, atsiranda galimybių rinkoje anksti įdiegti naujoviškus produktus ir paslaugas, ypač jei standartai susiję su veiksmingumo kriterijais ir jais nenurodomi konkretūs taikytini produktai ar procedūros, taip pat jei juos taikant galima perduoti technologijas ir lengviau atlikti mokslinius tyrimus. Paprastai standartais taip pat užtikrinama įvairių prietaisų ir paslaugų sąveika ir taip atsiranda galimybių naudojantis inovacijomis diegti kitas inovacijas. Standartizacija padeda atskiriems asmenims, įmonėms ir institucijoms derinti su tam tikra technologija ar metodika susijusius veiksmus. Parengti standartai (paprastai juos rengia Europos standartizacijos organizacijos) – vertingas indėlis į tolesnį kurti naujus produktus ir paslaugas padedančių inovacijų diegimą. Įtraukiais inovacijų procesais, vykdomais remiantis Reglamentu, užtikrinama, kad standartai būtų naudingi tiek standartų rengėjams, tiek jų naudotojams, taip padedant pasiekti, kad standartai būtų rinkų ir inovacijų atvėrimo priemonė.

… nes jais didinama kokybė ir sauga

Standartai taip pat didina produktų ir paslaugų kokybę ir saugą ir yra naudingi vartotojams, darbuotojams, bendrovėms ir visai visuomenei. Sveikatos, saugos ir aplinkos sričių standartai apibrėžia daugelio produktų ir paslaugų ypatybes.

… nes, juos taikant, galima sukurti daugiau darbo vietų ir padidinti ekonomikos augimą

Standartai – viena svarbiausių priemonių, padedanti Europoje kurti daugiau darbo vietų ir didinti ekonomikos augimą. Tinkamai taikomi standartai padeda didinti konkurencingumą. Iš keleto nacionalinių tyrimų matyti, kad standartai teigiamai veikia ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Atlikus tyrimų, pavyzdžiui, Prancūzijoje 9 , Vokietijoje 10 ir Jungtinėje Karalystėje 11 , patvirtinta, kad standartizacija didina šalies BVP. Apskaičiuota, kad dėl standartų taikymo Prancūzijos BVP išaugo 0,8 proc., Jungtinės Karalystės (JK) – 0,3 proc., o Vokietijos – 0,9 proc. Kalbant apie pinigus, Vokietijos standartizacijos instituto (DIN) apskaičiavimu, vien Vokietijoje dėl standartų taikymo uždirbama iki 17 mlrd. EUR per metus. Dar vienas JK neseniai atliktas tyrimas taip pat patvirtina, kad standartų taikymas naudingas valstybės ekonomikai: dėl standartų taikymo uždirbta apie 11 mlrd. EUR viso 2013 m. (2014 m. kainomis) BVP, kuris sudarė 40 mlrd. EUR, o JK eksportas padidėjo apie 8,5 mlrd. EUR. Iš to paties tyrimo matyti, kad standartai padeda didinti kokybę, – 70 proc. respondentų teigė, kad, taikant standartus, pagerėjo produktų ir paslaugų kokybė 12 .

… nes jais remiamos pasaulinės vertės grandinės

Standartais taip pat remiamos pasaulinės vertės grandinės, kadangi jie gali padėti bendrovėms atverti ES nepriklausančių šalių rinkas: rengdamos visame pasaulyje naudojamus tarptautinius standartus, Europos ir nacionalinės standartizacijos įstaigos bendradarbiauja su tarptautinėmis standartizacijos įstaigomis, pavyzdžiui, Tarptautine standartizacijos organizacija (ISO) ir Tarptautine elektrotechnikos komisija (IEC).

Dėl visų šių priežasčių, įgyvendinant įvairių sričių ES politiką (nuo energetikos sąjungos iki klimato politikos, nuo žiedinės ekonomikos iki bendrosios skaitmeninės rinkos politikos), raginama taikyti standartus.

... nes, vykstant Europos standartizacijos procesui, šalinama brangiai kainuojanti bendrosios rinkos fragmentacija 

ESS grindžiama ilgalaike sėkminga Europos ir nacionalinių standartizacijos institucijų (kaip standartus teikiančių institucijų), Komisijos, vykdančios Europos standartizaciją siekiant remti Sąjungos teisės aktų ir įvairių sričių politikos įgyvendinimą, taip pat pramonės atstovų, MVĮ, darbuotojų, aplinkos srities organizacijų ir piliečių grupių (viešojo ir privačiojo sektorių) partneryste. ESS – privačiuoju sektoriumi paremta sistema 13 , apimanti visų sektorių produktų ir paslaugų standartizaciją. Standartų nustatymo procesas grindžiamas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nustatytais principais 14 , taip pat MVĮ ir visuomeninių suinteresuotųjų subjektų įtraukumu 15 . Įsitvirtinimas rinkoje planuojamas remiantis konsensusu; dėl to naujoviški produktai gali patekti į rinką patiriant mažiau gamybos sąnaudų.

Reglamente pripažįstamos trys Europos standartizacijos organizacijos (CEN, CENELEC ir ETSI). Jos atitinkamai sprendžia klausimus, susijusius su įvairias produktais, medžiagomis, paslaugomis ir procesais (CEN), elektros ir technikos inžinerijos srities klausimus (CENELEC) bei su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusius klausimus (ETSI).

Europos standartai taikomi savanoriškai, rengiami atsižvelgiant į rinkos tendencijas, juos tvirtina Europos standartizacijos organizacijos; šiais standartais pakeičiami nederantys visų 28 valstybių narių nacionaliniai standartai. Tai padeda įmonėms, ypač MVĮ, lengviau vykdyti veiklą. Svarbi Europos standartų ypatybė taip pat yra ta, kad, siekiant atsižvelgti į naujausią informaciją ir pažangiausias technologijas, jie yra reguliariai peržiūrimi. Lig šiol CEN ir CENELEC yra parengę maždaug 20 000 Europos produktų ir paslaugų standartų, o ETSI – 35 000 standartizacijos leidinių.

Darnieji Europos standartai – konkrečios kategorijos Europos standartai, kuriuos Europos standartizacijos organizacijos rengia gavusios Komisijos teikiamus standartizacijos prašymus (įgaliojimai) 16 , kad būtų galima taikyti Sąjungos darniuosius teisės aktus. Standartus paskelbus ESOL 17 , taikyti darniuosius standartus nusprendusių ES bendrovių atžvilgiu pradeda galioti atitikties atitinkamuose Europos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams prielaida 18 . Jos gali be papildomų kliūčių visoje bendrojoje rinkoje pardavinėti savo produktus ir paslaugas ir pasiekti daugiau nei pusę milijardo galimų vartotojų. Lig šiol CEN ir CENELEC yra parengę 4 000 Europos darniųjų standartų, o ETSI – beveik 500.

2. Bendradarbiavimu pagrįsti standartai. Viena platforma įvairių sričių politikai įgyvendinti

Dėl spartaus technologijų vystymosi ciklų, padidėjusio pramonės sistemų sudėtingumo ir sąveikos, nykstančių sienų tarp produktų, paslaugų ir IRT, taip pat dėl verslo modelių įvairinimo kyla su esamų reguliavimo sistemų taikymu susijusių sunkumų. Tai pasakytina ir apie ESS.

Kilus šiems sunkumams, reikalinga veiksminga, atvira, skaidri, įtrauki ir kruopštumu paremta ESS, kad būtų galima parengti pažangiausiais metodais pagrįstus, rinkos poreikius tenkinančius, viešąją politiką remiančius standartus, sukuriant ekonominės veiklos vykdytojams nuspėjamą ir tvirtą investicijų sistemą.

Kad Europa galėtų pirmauti, būtina bendra standartizacijos politika, kuria būtų remiama daugelis ekonomikos sektorių ir suinteresuotųjų subjektų. Savalaikiai aukštos kokybės standartai, sukurti užtikrinant visų dalyvių įtraukumą ir sudarant sąlygas novatoriškoms bendrovėms įgyti tvirtesnes pozicijas bendrojoje rinkoje ir pasaulio rinkose, suteikia vienodą pranašumą reguliavimo institucijoms, pramonei ir vartotojams.

Todėl, kaip minėta, bendrojoje rinkos strategijoje numatyta pradėti įgyvendinti ESS viešojo ir privačiojo sektorių partnerių (įskaitant Europos ir nacionalines standartizacijos organizacijas ir įstaigas, pramonės asociacijas, MVĮ, vartotojų asociacijas, profesines sąjungas, aplinkos srities organizacijas, EFTA, valstybes nares ir Komisiją) Bendrą standartizacijos iniciatyvą (BSI).

Vyko išskirtinės visų partnerių diskusijos, kuriose remtasi atviru, novatorišku, konsensusu ir bendradarbiavimu pagrįstu kūrimo procesu. Šioms diskusijoms būdinga tai, kad jose aktyviai dalyvavo visi pirmiau nurodyti suinteresuotieji subjektai. Vienas iš šio proceso rezultatų – bendra visų partnerių vizija ir bendras procesas, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama įvairioms iniciatyvoms, kad iki 2019 m. pabaigos būtų galima modernizuoti standartų kūrimo procesą, nustatyti prioritetus, šį procesą paspartinti ir supaprastinti.

Dalyvių tikslas – savanoriškai, nedarant poveikio esamų teisės aktų, ypač Reglamento (ES) Nr. 2015/2012 nuostatų įgyvendinimui, pritarti BSI pateiktai vizijai ir ją bendromis pastangomis įgyvendinti. Kiekvienas partneris prie proceso prisidės pagal savo kompetenciją ir interesą.

BSI grindžiama standartizacijos vertės grandine (žr. 1 pav.) ir ji bus įgyvendinama per 15 veiksmų, suskirstytų į tris sritis (žr. 1 priedą):

I.informuotumas apie ESS, švietimas ir sistemos supratimas;

II.koordinavimas, bendradarbiavimas, skaidrumas ir įtraukumas;

III.konkurencingumas ir tarptautinis lygmuo.

Šių veiksmų tikslas – pagerinti ESS veikimą atsižvelgiant į pagrindines šios sistemos vertybes – konsensusą ir savanorišką standartų taikymą.

Svarbiausi numatomi Bendros standartizacijos iniciatyvos (BSI) laimėjimai

2013 m. Europos standartui parengti reikėjo vidutiniškai 36 mėnesių (2009 m. tai trukdavo 60 mėnesių). Standarto rengimo tempas turi būti toks, kad būtų užtikrintas jo įtraukumas ir kokybė. Atlikta įdomių su savalaikiu aukštos kokybės standartų rengimu susijusių eksperimentų, kuriuose dalyvavo įvairių sričių standartizacijos bendruomenės atstovai. Ieškota naujų standartų rengimo būdų, siekiant iki 2020 m. perpus sutrumpinti standartams parengti reikalingą laiką. Organizacijoms pagal BSI keičiantis geriausia patirtimi ir aktyviau bendradarbiaujant, bus skatinama įgyvendinti reikalingus standartų nustatymo procesus.

Kad, sparčiai vystantis technologijoms, būtų galima užtikrinti savalaikį standartų kūrimą, taip pat reikia iš anksto, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) etape, apsvarstyti standarto aktualumą. BSI partneriai siūlo spartinti standartų rengimo procesą – taikyti naujus, bendradarbiavimu pagrįstus standartų kūrimo metodus.

Svarbu standartizaciją veiksmingai numatyti ir planuoti per MTTP. Iš tiesų, vykdant prognozavimo tyrimus, galima lengviau numatyti standartų kūrimo poreikį (susiejant naujas technologijas) ir poreikį atlikti mokslinius tyrimus dėl ateityje kursimų produktų siekiant apibrėžti politiką. Jungtinio tyrimų centro neseniai atliktame prognozavimo tyrime 19 tirta, kokia ateityje bus pramonės padėtis ir kokias sritis reikia tobulinti, kad ateityje ESS tenkintų poreikius ir kad būtų atsižvelgiama į pagrindines sistemos vertybes. Įgyvendinant BSI siekiama išsiaiškinti, kaip būtų galima sistemingiau ir atsižvelgiant į ateities perspektyvas ištirti, kokių esama su moksliniais tyrimais ir (arba) inovacijų prioritetais susijusių spragų, atsirandančių vykdant Europos standartizaciją, kad galiausiai jos būtų veiksmingiau pašalintos ir būtų galima užtikrinti, kad, siekiant geriau remti prekybą naujoviškais produktais ir paslaugomis, MTTP darbe būtų iš anksto atsižvelgiama į standartizaciją ir kad juo būtų grindžiama ESS. Tai padės suderinti prioritetus su standartų kūrimo ir bandymo veikla, visų pirma remiama pagal programą „Horizontas 2020“.

Kitas svarbus aspektas – švietimas ir informuotumas apie standartizacijos teikiamas konkurencingumo didinimo galimybes. Europos lygmens formaliojo švietimo ir profesinio mokymo programose standartizacijos aspektų (visų pirma susijusių su ES standartizacijos modeliu) mažai arba jų visai nėra. Todėl, bendradarbiaujant su patirties turinčiomis valstybėmis narėmis ir įtraukiant akademinę bendruomenę, reikia standartizaciją išnagrinėti ir ją skatinti kaip formaliojo švietimo, akademinio ir profesinio mokymo aspektą, taip pat užtikrinti, kad būtų laiku išugdyta kita standartus nustatančių subjektų karta. BSI numatyta rengti nacionalinėms ir Europos viešojo administravimo institucijoms skirtas mokymo standartizacijos klausimais programas; tai – svarbus šio naujoviško švietimo projekto aspektas, kuriuo remiami pažangūs ir inovacijoms palankūs teisės aktai bei viešoji politika.

Siekiant padidinti Europos pramonės konkurencingumą, būtina nustatyti standartizacijos veiklos prioritetus. Kad būtų galima veiksmingai nustatyti prioritetus, būtina, kad ES ir standartizacijos srities suinteresuotieji subjektai, nustatydami standartų aktualumą rinkai ir politikos poreikius, bendrautų ir kartu atliktų analizę. Tai apima konsultavimąsi su socialiniais ir visuomeniniais suinteresuotaisiais subjektais nustatant standartus, taip pat ankstyvą pramonės atstovų įtraukimą geriau keičiantis informacija su Komisija pagal Standartizacijos reglamento 10–12 straipsnius. Tinkamiau nustatant prioritetus taip pat bus galima veiksmingiau naudotis esama Europos ekspertų patirtimi (šiuo metu prie ESS rengimo prisideda maždaug 60 000 ekspertų). Geresnis prioritetų nustatymas taip pat yra vienas iš svarbiausių aspektų, kuriam daug dėmesio skiriama minėtame IRT standartų komunikate, kuriame pateikiamas visapusis strateginis ir politinis požiūris į prioritetinių IRT technologijų, kurios yra būtinos bendrajai skaitmeninei rinkai sukurti, standartizaciją, taip pat prie šio komunikato pridėtame dokumente dėl paslaugų standartų. Šių iniciatyvų vizija atitinka BSI viziją, todėl jų tolesni veiksmai šiose visiems sektoriams svarbiose srityse bus įgyvendinami atsižvelgiant į BSI. Be to, bus įgyvendinami trys bandomieji projektai, kuriais bus siekiama prioritetinėse srityse (statybos produktų sektoriuje; viešųjų pirkimų procedūrose; MVĮ ir socialinių ir visuomeninių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo tarptautinėje standartizacijoje) dar labiau remti standartizaciją.

Be to, Komisija galės geriau stebėti, kiek yra nepaskelbtų darniųjų standartų, kuriuos ESO siūlė skelbti ESOL, kad jie būtų laikomi ES darniaisiais standartais.

Rinkos tampa vis labiau pasaulinės, standartizacija – taip pat. Kalbant apie tarptautinį lygmenį, trečiosiose šalyse propaguojant Europos reglamentavimo modelį, Europos prekybos ir investicijų potencialas didėja. BSI tikslas – raginti suinteresuotuosius subjektus tarptautiniu lygmeniu – tarptautinėse organizacijose ir derybose – skatinti taikyti priemones, kurios yra standartizacijos pagrindas (pavyzdžiui, bendrų reguliavimo modelių kūrimas), kad būtų pasiektas bendras sutarimas su atitinkamais prekybos partneriais ir tuo remiantis būtų kuriami atitinkami tarptautiniai įvairių sektorių standartai, taip pat kad tarptautiniuose standartizacijos procesuose būtų remiamos Europos MVĮ, socialiniai ir visuomeniniai suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, ISO ir IEC lygmeniu propaguojant geriausią MVĮ patirtį. Tuo tikslu ir dėl kitų politikos klausimų Komisija palaikys nuolatinius ryšius ir plėtos struktūrinį dialogą su šiomis organizacijomis.

Apskritai šie veiksmai turi būti vertinami kaip visuma, kurioje veiksmai stiprina vieni kitus. Taigi visoje standartizacijos vertės grandinėje bus skaidriau, įtraukiau ir veiksmingiau sprendžiami būsimi uždaviniai, kylantys įgyvendinant dešimt Komisijos prioritetų.

1 pav. Europos standartizacijos vertės grandinė (EK koncepcija ir išdėstymas)

3. Įvairių sričių politikos rėmimas taikant standartus visuose ekonomikos sektoriuose. Paslaugos ir IRT

Dėl intensyvesnio ekonomikos skaitmeninimo ir paslaugų plėtros IRT ir paslaugų standartai tapo svarbiausiomis priemonėmis, tinkamomis taikyti visuose ekonomikos sektoriuose. Kol kas išnaudotos ne visos šių standartų teikiamos galimybės, todėl Komisija pradėjo standartizaciją šiose dviejose konkrečiose srityse ir ją laiko prioritetine. Dėl šios priežasties Komisija 2016 m. balandžio mėn. jau patvirtino IRT standartų komunikatą ir prie šio komunikato pridėtame dokumente „Išnaudoti Europos paslaugų standartų teikiamas galimybes siekiant padėti Europos vartotojams ir įmonėms“ (angl. Tapping the potential of European service standards to help Europe's consumers and businesses) pateikė konkrečių rekomendacijų dėl paslaugų standartų.

… IRT standartai

Bendrais IRT standartais užtikrinamas skaitmeninių technologijų sąveikumas; šie standartai – veiksmingos bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Jais užtikrinamas sklandus ir patikimas technologijų veikimas kartu įvairiuose sektoriuose ir pramonės srityse bei masto ekonomija, skatinama vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas, taip pat užtikrinamas rinkų atvirumas. Bendrai skaitmeninei rinkai užbaigti būtiniems prioritetinių technologijų IRT standartams sukurti reikalingi nuolatiniai tiksliniai Europos veiksmai. Visa tai išsamiai aptariama Balandžio mėnesio IRT standartų komunikate, siekiant užtikrinti, kad su IRT susiję standartai būtų nustatomi geriau atsižvelgiant į politikos poreikius, kruopščiau, atviriau, daugiau remiantis moksliniais tyrimais ir inovacijomis, taip pat kad jie būtų labiau susieti ir galiausiai darytų didesnį poveikį platesnei Europos ekonomikai, šiai tampant skaitmenine.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektai ir kitos pramonės vykdomos didelio masto mokslinių tyrimų iniciatyvos Europos bendrovėms sudarytų galimybių susieti savo mokslinius tyrimus su standartizacija. Atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant Europos pramonę, Europos ir tarptautines standartizavimo įstaigas ir forumus, reikia toliau tarpusavyje bendradarbiauti siekiant išsamių standartizavimo veiksmų planų. Komisijai itin svarbu skatinti atviruosius standartus. Pirmenybė turėtų būti teikiama ne nuosavybiniams sprendimams, vien nacionalinėms priemonėms ir standartams, kuriais ribojama sąveika, o atviroms ir kompleksinėms standartų kūrimo ekosistemoms.

Komisija stebės veiklą IRT prioritetinėse srityse atitinkamuose tarptautiniuose standartizavimo ir kituose forumuose, taip pat toliau aktyviai bendradarbiaus su pagrindiniais tarptautiniais partneriais, kad būtų užtikrintas visuotinis prioritetų IRT srityje derinimas.

... ir paslaugų standartai

Paslaugų standartas – standartas, kuriame konkrečiai nurodomi reikalavimai (pavyzdžiui, pateikiamos apibrėžtys, paslaugų kokybės rodikliai ir jų vertės arba konkrečiai nurodomas paslaugos suteikimo laikas), kuriuos turi atitikti paslaugos, kad būtų galima nustatyti jų tinkamumą tam tikram tikslui 20 .

Savanoriškai taikomi Europos paslaugų standartai gali būti daugeliu požiūrių taip pat naudingi kaip ir produktų standartai. Paslaugos sudaro 70 proc. ES ekonomikos, bet paslaugų standartai sudaro tik 2 proc. visų Europos standartų. Be to, po neseniai surengtų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais paaiškėjo, kad nacionaliniai paslaugų standartai gali trukdyti teikti paslaugas tarpvalstybiniu lygmeniu. Taip yra šiuo metu, kai paslaugos sudaro vis didesnę valstybių narių BVP procentinę dalį, paslaugų teikėjai netgi dar daugiau įtraukiami į pasaulines vertės grandines, o gamintojai paslaugas vis dažniau teikia kartu su produktais (vadinamoji paslaugų plėtra, angl. servitification). Tai gali būti stabdoma, jei produktų standartai nederinami su susijusių paslaugų standartais.

Tai, kad rengiama mažiau Europos paslaugų standartų, – priežastis, kodėl teikti paslaugas tarpvalstybiniu lygmeniu siekiantys Europos paslaugų teikėjai ir teikti paslaugas kartu su produktais tarpvalstybiniu lygmeniu siekiantys Europos gamintojai negali naudotis esamomis galimybėmis. Dėl šios priežasties ir poveikio visai Europos ekonomikai jau ne kartą buvo raginta imtis bendrų Europos lygmens veiksmų.

Kaip skelbiama bendrosios rinkos strategijoje, taip pat reaguodama į pramonės atstovų, vartotojų asociacijų, valstybių narių ir standartų nustatymo įstaigų raginimus, Komisija prie šio komunikato pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikia savo požiūrį į paslaugų standartus. Šiame dokumente aptariami su paslaugų standartais susiję uždaviniai ir pateikiama bendra sistema kartu su praktiniais sprendimais dėl politikos, kuriais skatinama rengti daugiau Europos paslaugų standartų, šalinti nacionalines kliūtis ir užtikrinti geresnį informacijos teikimą. Šis dokumentas – pagrindas, kuriuo Komisija, valstybės narės, standartų nustatymo įstaigos ir suinteresuotieji subjektai galės bendradarbiauti siekdami užtikrinti, kad visuose ekonomikos sektoriuose būtų išnaudojamas visos standartų teikiamos galimybės. Jis taip pat pridedamas prie bendros iniciatyvos ir Europos paslaugų rinkų integravimo priemonių.

4. Tolesni veiksmai

Šiuo metu Europos standartizacijos politika kuriama įgyvendinant įvairias politikos priemones, būtent – metinę Sąjungos Europos standartizacijos darbo programą (MSDP) 21 ir IRT veiksmų planą 22 . Be to, įvairiose institucijose, konkrečiai – standartų komitete 23 ir Europos daugiašalėje suinteresuotųjų subjektų IRT standartizacijos platformoje 24 , vyksta dialogas standartų klausimais. Moderni sistema turi būti paremta viena darnia Europos standartizacijos politika, padedančia suderinti įvairius ES politikos prioritetus ir priemones.

Komisijos nuomone, siekiant šio tikslo svarbu visas šias priemones suderinti per visa apimantį ES standartizacijos politikos metinį valdymo ciklą. Pagrindinis ciklo aspektas – MSDP tvirtinimas kiekvienų metų liepos mėn.; siūloma nuo 2017 m., pavasarį, prieš priimant šią programą, surengti tarpinstitucinį dialogą siekiant užtikrinti visapusį Europos Parlamento, Tarybos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto dalyvavimą. Šis dialogas bus paremtas Komisijos bendra ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl MSDP įgyvendinimo, su bendrąja skaitmenine rinka susijusios IRT standartizacijos prioritetų, BSI ir Europos paslaugų standartų kūrimo.

Be to, siekdama toliau plėsti šios ataskaitos įrodymų bazę, taip pat Tarybos prašymu 25 Komisija pradės nacionalinius tyrimus papildantį ES lygmens tyrimą dėl standartizacijos ekonominio poveikio.

Šiandienos standartizacijos dokumentų rinkiniu, į kurį įeina Balandžio mėnesio IRT standartų komunikatas ir bendra iniciatyva, pateikiama nuosekli Komisijos vizija dėl standartizacijos vaidmens formuojant politiką. Rinkinį sudaro šie dokumentai:

1.2017 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa; šioje programoje, atsižvelgiant į ilgalaikes ES darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijas (pvz., žiedinės ekonomikos veiksmų planą 26 ), nustatomi Europos standartizacijos strateginiai prioritetai ir tikslai ir nurodomi Europos standartai ir Europos standartizacijos leidiniai, kuriuos parengti 2017 m. Komisija ketina prašyti Europos standartizacijos organizacijų.

2.Pagal 24 straipsnį teiktina ataskaita ir REFIT vertinimo dokumentas; šiuose dokumentuose pateikiama įrodymų, susijusių su ESS veikimu ir politikos įgyvendinimo pagal BSI pažangos rėmimu.

3.Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl paslaugų standartų „Išnaudoti Europos paslaugų standartų teikiamas galimybes siekiant padėti Europos vartotojams ir įmonėms“ (angl. Tapping the potential of European service standards to help Europe's consumers and businesses).

5. Išvada

Įgyvendindama bendrosios rinkos strategiją, Komisija šiame standartizacijos dokumentų rinkinyje pateikia nuoseklią viziją, kurios tikslas – suteikti naują impulsą standartizacijai, stiprinant ES politikos formavimą ir atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonomikos padėtį ir tai, kad nyksta ribos tarp gamybos, skaitmeninių technologijų ir paslaugų. Pirmas žingsnis šia linkme jau padarytas: pasiektas susitarimas dėl Bendros standartizacijos iniciatyvos; remiantis šiuo susitarimu bus galima geriau tarpusavyje susieti įvairius Europos standartizacijos sistemos dalyvius siekiant bendro tikslo – įgyvendinti Komisijos prioritetus ir prisidėti prie ES darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Ši vizija pagrįsta holistiniu požiūriu į standartizaciją, taigi ji taip pat siejasi su neseniai patvirtintu IRT standartų komunikatu.

Komisija prašo Europos Parlamento, Tarybos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto pritarti šiam komunikatui ir prie jo pridedamiems dokumentams ir, glaudžiai bendradarbiaujant su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, prisidėti prie bendrosios rinkos sukūrimo ir aktyviai įsitraukti į jos įgyvendinimą.

I priedas. Pasiūlymas pagal bendrąją iniciatyvą dėl veiksmų rinkinio (pirmasis projektas) ir su šiais veiksmais susijusių bandomųjų projektų

1.Informuotumas apie Europos standartizacijos sistemą, švietimas ir sistemos supratimas

1)Tyrimas ES ir EFTA valstybėse narėse dėl ekonominio poveikio ir poveikio visuomenei, taip pat dėl prieigos prie standartų

2)Mokslinių tyrimų ir inovacijų susiejimas su standartizacija

3)Švietimo standartizacijos klausimais programos ir (arba) mokymas ir informuotumas apie standartus

4)Informuotumo apie standartizaciją didinimas, visų pirma – nacionalinių valdžios institucijų lygmeniu

5)Bandomasis projektas. Didesnis standartizacijos rėmimas pradedant taikyti standartus įgyvendinant Statybos produktų reglamentą (SPR)

2.Koordinavimas, bendradarbiavimas, skaidrumas ir įtraukumas

6)Apskritojo stalo diskusija dėl standartų aktualumo rinkai (angl. SMARRT)

7)Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 įgyvendinimo aspektų optimizavimas

8)Savalaikio aukštos kokybės standartų rengimo ir jų nuorodų skelbimo užtikrinimas

9)Visų suinteresuotųjų subjektų įtraukumas, santykių skaidrumas ir veiksmingas dalyvavimas Europos standartizacijos sistemoje

10)Visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo nacionalinio lygmens veikloje lengvinimas

11)Bandomasis projektas. Platesnis standartų naudojimas viešųjų pirkimų procedūrose ir geresnis direktyvų dėl viešųjų pirkimų vykdymas

3.Konkurencingumas ir tarptautinis lygmuo

12)Platesnio Europos paslaugų standartų kūrimo ir naudojimo skatinimas siekiant padėti integruoti Europos paslaugų rinkas

13)Savanorišku standartų taikymu pagrįsto Europos reglamentavimo modelio taikymo ir glaudaus jo susiejimo su tarptautine standartizacija skatinimas trečiosiose šalyse

14)Europos pramonės modernizavimas, įskaitant skaitmeninimą, atsižvelgiant į pasaulines aplinkybes

15)Bandomasis projektas. Geresnis atstovavimas Europos MVĮ ir visuomeninių suinteresuotųjų subjektų interesams tarptautinės standartizacijos procese

Nė vienas iš šių veiksmų nedaro papildomo poveikio ES biudžetui; tačiau gali būti laikoma, kad veiksmai yra tinkami finansuoti pagal esamus daugiamečius perspektyvinius finansinius planus.

(1)

„Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva“, COM(2014) 368 final, 2014 6 18.

(2)

Į šį dokumentų rinkinį įeina pagal 24 straipsnį teiktina ataskaita.

(3)

Nepriklausoma Europos standartizacijos sistemos peržiūra, ISBN: 978-92-79-46201-6; DOI: 10.2873/720891; ET-01-15-151-EN-N.

(4)

 Reglamente suderinami ankstesni fragmentuoti standartizacijos srities teisės aktai, išplečiama jo taikymo sritis, į ją įtraukiant paslaugas ir kitus standartizacijos leidinius, kurie nėra standartai, ir, galiausia, į sistemą geriau įtraukiami visuomeniniai suinteresuotieji subjektai bei mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Atliekant REFIT vertinimą laikoma, kad pati sistema yra tinkama nustatytam tikslui pasiekti, ir daugiausia nagrinėjama, kaip, įgyvendinant šią sistemą, būtų galima geriausiai remti dešimt Komisijos prioritetų. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas įsigaliojo neseniai, viso jo ex post vertinimo nebuvo įmanoma atlikti, nes dar neužbaigtas visas standartizacijos darbo, kurį nuo 2013 m. prašė atlikti Komisija, ciklas. Nepaisant to, nepriklausoma peržiūra, kuri yra viena iš pagrindinių REFIT vertinimo dalių, sukėlė didelį suinteresuotųjų subjektų susidomėjimą. Pagrindiniai jiems susirūpinimą keliantys klausimai susiję su tuo, kad esama ESS turėtų didinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir atstovavimą jiems.

(5)

COM(2015) 550 final.

(6)

 Įtraukūs procesai svarbūs tam, kad standartai nelemtų pernelyg didelių sąnaudų, susijusių su atitiktimi ir sertifikavimu, ir neribotų konkurencijos.

(7)

COM(2016) 176 final.

(8)

COM(2015) 215 final; http://ec.europa.eu/smart-regulation/better_regulation/key_docs_en.htm .

(9)

Prancūzijos standartizacijos organizacija (AFNOR, 2016 m.): „Ekonominis standartizacijos poveikis“ (angl. Economic impact of standardisation), 2016 m. sausio mėn., Paryžius, Prancūzija; AFNOR (2009 m.): „Ekonominis standartizacijos poveikis. Prancūzijos technologiniai pokyčiai, standartai ir ilgalaikis augimas“ (angl. The Economic Impact of Standardisation – Technological Change, Standards and Long-Term Growth in France).

(10)

Vokietijos standartizacijos institutas (DIN, 2000 m.): „Standartizacijos nauda ekonomikai“ (angl. Economic Benefits of Standardisation), 3 tomai. Berlynas: Beuth (atnaujinta 2011 m.).

(11)

DTI (2005 m.): „Standartų empirinė ekonomika“ (angl. The Empirical Economics of Standards), DTI ECONOMICS PAPER NO.12. Londonas.

(12)

Didžiosios Britanijos standartų institucija (DBSI), „Ekonominis standartų indėlis į JK ekonomiką“ (angl. The Economic Contribution of Standards to the UK Economy), 2015 m.

(13)

Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 konstatuojamojoje dalyje teigiama: „Europos standartizacijos sistemą organizuoja atitinkami suinteresuotieji subjektai arba ji jiems organizuojama remiantis nacionaliniu atstovavimu (Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec)) ir tiesioginiu dalyvavimu (Europos telekomunikacijų standartizacijos institutas (ETSI)).“

(14)

Skaidrumas, atvirumas, nešališkumas ir konsensusas, veiksmingumas ir aktualumas, darnumas, plėtros aspektas (PPO susitarimai – nuo 1995 m. sausio 1 d. Techninių prekybos kliūčių (angl. TBT) komiteto patvirtinti sprendimai dėl techninių prekybos kliūčių ir rekomendacijos; 1 dalis: „Sprendimai ir rekomendacijos“, https://www.wto.org/english/res_e/publications_e/tbttotrade_e.pdf ).

(15)

Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 III priede nurodytos organizacijos.

(16)

Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnis.

(17)

Pagal Reglamento 10 straipsnį.

(18)

Šis teiginys iš esmės taikomas Europos standartams, kuriamiems taikant Bendros gaminių saugos direktyvą (2001/95/EB); juos paskelbus ESOL, pradeda galioti atitikties saugos reikalavimams prielaida.

(19)

„Kaip standartai 2025 m. padės diegti naujas gamybos sistemas atsižvelgiant į Europos inovacijas ir konkurencingumą?“, ISBN: 978-92-79-45414-1.

(20)

Pavyzdžiai: pašto paslaugų klientų skundų tvarkybos standartas, su turizmo informacijos paslaugomis susijusių reikalavimų arba infrastruktūros valdymo procesų standartai.

(21)

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 8 straipsnį MSDP apibrėžiami strateginiai Europos standartizacijos prioritetai; jie apibrėžiami atsižvelgiant į Sąjungos ilgalaikes augimo strategijas. MSDP nurodomi Europos standartai ir Europos standartizacijos leidiniai, kuriuos parengti Komisija ketina prašyti Europos standartizacijos organizacijų.

(22)

Bendradarbiaujant su Europos daugiašale suinteresuotųjų subjektų IRT standartizacijos platforma, Komisijos kasmet rengiamas dokumentas, kuriame pateikiama daugiametė apžvalga dėl būtinybės imtis preliminarių ar papildomų su IRT standartizacija susijusių veiksmų, kuriais būtų prisidedama prie ES politikos įgyvendinimo veiklos.

(23)

Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnis.

(24)

Ši daugiašalė platforma įsteigta 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimu, kuriuo sukuriama įvairių suinteresuotųjų Europos šalių platforma informacinių technologijų ir telekomunikacijų standartizacijos srityje (2011/C 349/04). Tai – patariamoji grupė, konsultuojanti Komisiją su IRT standartizacijos politika susijusiais klausimais. Tarp grupės narių – valstybės narės, Europos, tarptautinės ir pasaulio standartizacijos įstaigos, pramonės ir visuomenės atstovai.

(25)

2015 m. kovo mėn. Tarybos posėdžio išvados.

(26)

COM(2015) 614 final, 2015 m. gruodžio 2 d.