AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Europos Sąjungai reikia kuo efektyviau veikiančios bendrosios rinkos, kad ekonomika galėtų atsigauti. Laisvas prekių judėjimas yra labiausiai išvystyta ir geriausiai įtvirtinta iš keturių pagrindinių laisvių, nustatytų Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir sudarančių vidaus rinkos pagrindą. Tačiau būtų pasipūtimas sakyti, kad viskas jau nuveikta. Iš tiesų daugumai gaminių galioja derinimo taisyklės[1], o kitais atvejais pakanka SESV užtikrinamų laisvo judėjimo nuostatų ir jas papildančio savitarpio pripažinimo principo. Tačiau net gera teisės aktų sistema veiksminga tik tiek, kiek leidžia jos naudotojai. Greta atsakingų ekonominės veiklos vykdytojų, pasirengusių derinti savo veiklos metodus ir turėti išlaidų dėl įstatymų laikymosi, visada atsiras prekiautojų, norinčių rinktis lengvesnį kelią ar tyčia nepaisyti taisyklių dėl greito uždarbio ar galimybės išeiti į priekį konkurencinėje kovoje.

Ši nesąžininga komercinė veikla ne tik iškreipia bendrąją rinką ir padaro ją nepatrauklią prekiautojams, kuriuos norėtume skatinti, sumenkina jos veiksmingumą ir daro žalą vartotojams bei verslo įmonėms, bet ir kelia pavojų viešiesiems interesams, kuriuos saugo mūsų teisės aktai. Europos piliečiai ne tik neša sunkesnę finansinę naštą, bet ir susiduria su pavojų galinčiais kelti gaminiais. Kyla pavojų aplinkai. Gali būti pažeistas net viešasis saugumas.

Šios problemos sprendimas – rinkos priežiūra. Viena monetos pusė – kokybiški teisės aktai, grindžiami patikimu rinkos poreikių įvertinimu, kita – rinkos priežiūra. Ji turėtų padėti nustatyti nesaugius ar kitokius žalingus gaminius, neleisti jiems patekti į rinką arba juos iš rinkos pašalinti, ir taikyti sankcijas nesąžiningiems ar net nusikalstantiems veiklos vykdytojams. Be to, tokia priežiūra taip pat turėtų turėti didelį atgrasomąjį poveikį.

Rinkos priežiūra nebėra priderinta prie Sąjungos reglamentavimo sistemos naujovių. Bendrojoje rinkoje, kurioje produktai laisvai juda 27 (o kai kuriuose sektoriuose net 32)[2] šalių teritorijose, rinkos priežiūra turi būti vykdoma labai koordinuotai ir taip, kad būtų greitai reaguojama didžiulėje teritorijoje. Per pastarąjį dešimtmetį pasistūmėta į priekį, ypač įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros produktų saugos[3] (Bendros produktų saugos direktyvą arba tiesiog BGSD), kuri į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2004 m., be to, 2010 m. įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus[4]. Tačiau įvairiuose Sąjungos teisės aktuose (BGSD, Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir konkrečius sektorius reglamentuojančiuose Sąjungos derinamuosiuose aktuose) yra rinkos priežiūros taisyklių ir ekonominės veiklos vykdytojų prievolių sutapimų, kurie kelia neaiškumų ekonominės veiklos vykdytojams ir nacionalinėms institucijoms ir gerokai sumažina rinkos priežiūros veiklos Sąjungoje veiksmingumą.

Šiuo pasiūlymu siekiama patikslinti ne maisto produktų rinkos priežiūros reglamentavimo sistemą. Juo BGSD, Reglamento (EB) Nr. 765/2008 ir daugelio sektorių veiklą reglamentuojančių Sąjungos derinamųjų aktų taisyklės sujungiamos į vieną teisinę priemonę, horizontaliai taikomą visiems sektoriams.

Nacionalinių institucijų atliekama rinkos priežiūra daro didelį poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Todėl į jų padėtį reikia atsižvelgti, ypač dėl veiksmų, kuriais gali būti padidinta administravimo našta.

Pasiūlymas yra produktų saugos ir rinkos priežiūros aktų rinkinio dalis, į kurį taip pat įeina vartojimo gaminių saugos reglamento pasiūlymas (pakeičiantis BGSD) ir daugiametis rinkos priežiūros veiksmų 2013–2015 m. planas. Bendrosios rinkos akte (2011)[5] nustačius, kad iniciatyvos peržiūrėti BGSD ir sukurti daugiametį rinkos priežiūros veiksmų planą padės skatinti augimą ir kurti darbo vietas, Komisija pridėjo vieno bendro rinkos priežiūros reglamento pasiūlymą prie kitų dviejų iniciatyvų, kuriomis atsiliepiama į Europos Parlamento, pramonės suinteresuotųjų šalių ir viešojo administravimo institucijų raginimus. 2012 m. priimtame II bendrosios rinkos akte[6] patvirtinama, kad produktų saugos ir rinkos priežiūros aktų rinkinys yra pagrindinė priemonė, kuria siekiama „didinti ES cirkuliuojančių gaminių saugą, labiau derinant gaminių saugos ir rinkos priežiūros taisykles ir užtikrinant jų laikymąsi“.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2009–2011 m. Komisija viešai ir intensyviai konsultavosi dėl BGSD peržiūros (išsamiau tai aptariama vartojimo gaminių saugos reglamento pasiūlyme). Viena iš pagrindinių sričių susijusi su bendradarbiavimo ir koordinavimo rinkos priežiūros srityje gerinimu, įskaitant RAPEX veikimą.

Vienas iš pasiūlymų, pateiktų per viešas konsultacijas ir dialogą su suinteresuotosiomis šalimis – rinkos priežiūros taisykles perkelti iš BGSD į naują atskirą rinkos priežiūros reglamentą, kuris bus parengtas ir priimtas kartu su pasiūlymu peržiūrėti BGSD.

Tad Komisijos parengtas poveikio vertinimas apima ir su BGSD peržiūra, ir su šiuo pasiūlymu susijusius aspektus.

2012 m. rugsėjo mėn. Komisijos poveikio vertinimo valdyba pateikė teigiamą nuomonę.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Pagrindinės sudedamosios dalys

Svarbiausias naujojo reglamento tikslas yra iš esmės supaprastinti Sąjungos rinkos priežiūrą, kad ji būtų naudingesnė pagrindiniams naudotojams: rinkos priežiūros institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams. Šiuo metu įvairioms gaminių kategorijoms taikomi skirtingi gaminio vertinimo reikalavimai ir procedūros. Rinkos priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę be papildomų sunkumų dirbti savo darbą – vertinti gaminių keliamą riziką – ir veiksmingai skleisti savo darbo rezultatus.

Naujajame reglamente nebebus dubliavimosi ir spragų, juo kiek įmanoma sumažinamas poreikis priskirti gaminius konkrečioms kategorijoms ir į jį įtraukiama kuo daugiau visiems gaminiams taikomų taisyklių bei procedūrų. Tai leis dar nuosekliau taikyti rinkos priežiūros taisykles visose valstybėse narėse, užtikrinti geresnę vartotojų ir kitų naudotojų apsaugą, sukurti vienodesnes prekybos sąlygas visiems ekonominės veiklos vykdytojams, sumažinti administravimo naštą ir paskatinti rinkos priežiūros institucijas keistis informacija bei darbais. Ekonominės krizės kontekste tai ypač svarbu – tai atsakas į poreikį padaryti vidaus prekių rinką veiksmingesnę ir konkurencingesnę.

· Teisės aktų dėl rinkos priežiūros skaičiaus sumažinimas

Iš pirmo žvilgsnio šis tikslas atrodo beveik dekoratyvinis, bet šiuo metu rinkos priežiūrą reglamentuojančios taisyklės yra pasklidusios BGSD, Reglamente Nr. 765/2008 ir įvairiuose konkretiems sektoriams taikomuose teisės aktuose (kuriuose vis dažniau remiamasi Sprendimo Nr. 768/2008 nuostatomis). Dėl šios trijų lygmenų sistemos kyla problemų ir rinkos priežiūros institucijoms, ir ekonominės veiklos vykdytojams; ją tiesiogiai kritikavo Europos Parlamentas. Naujasis reglamentas taps vieno lygmens sistema, kurią sudarys į vieną teisės aktą perkeltos visos rinkos priežiūros taisyklės. Jis gali būti papildytas konkretiems sektoriams skirtomis taisyklėmis, išdėstytomis atitinkamuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose.

· Dabartinės sistemos dubliavimosi panaikinimas

Reglamentas Nr. 765/2008 ir konkretiems sektoriams taikomi teisės aktai galioja visiems suderintiems gaminiams, nepriklausomai nuo to, ar jie skirti vartotojams, ar profesionaliesiems naudotojams (ir ar gali būti jų naudojami). BGSD galioja visiems, ir suderintiems, ir nesuderintiems vartojimo produktams. Akivaizdu, jog taisyklės dubliuojamos kalbant apie suderintus gaminius, kurie skirti vartotojams ar gali būti jų naudojami. Šiuo metu galiojančiose sistemoje šią problemą mėginama spręsti sudėtingomis lex specialis nuostatomis, tačiau sprendimas nelaikomas tinkamu.

Naujajame rinkos priežiūros reglamente kalbant apie rinkos priežiūrą nebeskiriami vartojimo ir profesionaliųjų naudotojų gaminiai. Be to, vengiama skirti suderintus ir nesuderintus gaminius, išskyrus tuos atvejus, kai tai neišvengiama dėl tam tikrų konkrečių nuostatų taikymo. Kiek įmanoma, visiems gaminiams taikomos tos pačios taisyklės.

· RAPEX ir Sąjungos vertinimo procedūrų sujungimas

Šiuo metu – kartais lygiagrečiai – taikomos dvi atskiros procedūros, pagal kurias valstybės narės privalo pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie tam tikrus nacionalinio lygmens rinkos priežiūros veiksmus. Tai ypač keblu, susidūrus su aukščiau minėtu gaminių kategorijų dubliavimusi. Pagal naująjį reglamentą abi procedūros sklandžiai sujungiamos į vieną, ir apie konkrečius įvykius pranešama iškart ir kitoms valstybėms narėms, ir Komisijai (naudojantis patikrinta skubaus keitimosi informacija sistema RAPEX arba rinkos priežiūros informacinė ryšių sistema konkrečiais reglamente numatytais atvejais).

Jei valstybės narės nesutaria dėl vienos iš jų taikomų veiksmų dėl gaminių, kuriems galioja konkretiems sektoriams taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, pasiūlymas suteikia Komisijai įgaliojimus spręsti, ar pirmos pranešusios apie įvykį valstybės narės veiksmai buvo pagrįsti, būtini ir proporcingi, ir ar kitos valstybės narės turėtų veikti taip pat bendrosios rinkos labui. Tokiu būdu rinkos priežiūros procesas gali būti neabejotinai užbaigtas. Tai netaikoma gaminiams, kuriems negalioja konkretiems sektoriams taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, nes šio sprendimo negalima priimti neatsižvelgiant į esminius šiais teisės aktais nustatytus reikalavimus tokiems gaminiams.

Skubos atvejais Komisija įgaliota taikyti laikinas ar nuolatines priemones, reikalaujančias nuoseklių visos ES veiksmų pašalinti didelę riziką keliančius gaminius, jei rizika negali būti tinkamai panaikinta vienoje ar keliose valstybėse narėse.

· Prieinamesni ir patogesni naudoti teisės aktai

Šiuo metu galiojančios rinkos priežiūros nuostatos ne tik yra pasklidusios trijuose ES teisės aktų lygmenyse (o kalbant apie direktyvas, ir nacionalinėse įgyvendinimo priemonėse), bet ir nėra grindžiamos chronologine įvykių seka – rinkos priežiūros institucijų veikla nustatant galimą pavojų keliantį gaminį, rizikos vertinimu, ekonominės veiklos vykdytojų įtraukimu, nacionalinių institucijų veiksmais, pranešimu kitoms valstybėms narėms ir galiausiai galimais visų Sąjungos valstybių narių veiksmais, o prireikus – Komisijos vertinimu ir sprendimu Sąjungos lygmeniu. Rinkos priežiūros institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai šiuo metu turi ieškotis teisės aktuose tiesiogiai jiems taikomų nuostatų.

Naujajame reglamente visas rinkos priežiūros veikimo procesas išdėstomas chronologiškai, nuoseklia seka. Tai įvykių grandinė, kuriai visuose etapuose priklauso atitinkamos teisingumo teisės aspektų nuostatos, informacijos skelbimas, pranešimas apie įvykį ir t. t. Tuo būdu teisės aktai padaromi daug prieinamesniais, lengvesniais naudoti ir dėl to veiksmingesniais.

Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 33, 114 ir 207 straipsniais.

Subsidiarumas

Rinkos priežiūra – tai veikla, kurią atlieka Sąjungos valstybės narės. Tai nepasikeis. Tačiau kad rinkos priežiūra būtų veiksminga, ji turi būti vieningai vykdoma visoje Sąjungoje. Jei rinkos priežiūra vienose Sąjungos teritorijose bus griežtesnė, o kitose – švelnesnė, tai leis susiformuoti silpnosioms rinkos priežiūros vietoms, keliančioms pavojų viešajam interesui ir sukuriančioms nesąžiningas prekybos sąlygas. Be to, dažniausiai įvairiems viešiesiems interesams, kuriuos teisės aktais stengiasi ginti Sąjunga, pavojų kelia gaminiai, įvežami į Sąjungą iš trečiųjų šalių. Rinkos priežiūra turi gerai veikti palei visas Sąjungos išorės sienas.

Todėl reikia Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomi vieningi atliktinų veiksmų, paskirstytinų išteklių ir rinkos priežiūros institucijų įgaliojimų bei pareigų reikalavimai. Taip pat reikia užtikrinti rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, sukuriant priemones šiai veiklai atlikti ir ją lengvinti. Sąjungos lygmeniu reikia spręsti ir sankcijų, finansavimo ir ataskaitų klausimus.

Proporcingumas

Laikantis proporcingumo principo, siūlomais pakeitimais neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Šiuo reglamentu padarytais pakeitimais nei pramonei, nei administravimo institucijoms nepridedama nereikalingos naštos ir nedidinamos išlaidos, ypač atsižvelgiant į mažąsias ir vidutines įmones. Daug esamos teisės aktų sistemos pakeitimų susiję su jos aiškumo ir funkcionalumo gerinimu; nepateikiama svarbių naujų reikalavimų, galinčių turėti poveikio išlaidoms. Pakeitimų, galinčių paveikti naštą ar išlaidas, poveikio analizė leido spręsti, kad tai proporcingiausi nustatytų problemų sprendimo būdai.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Poveikis biudžetui jau numatytas esamose ar siūlomose programose ir dera su Komisijos pasiūlymu dėl naujos daugiametės finansinės programos. Iniciatyva bus finansuojama perskirstant esamus išteklius. Išsami informacija pateikiama prie šio pasiūlymo pridedamoje finansinėje pažymoje.

2013/0048 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl gaminių rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB, direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 1999/5/EB, 2000/9/EB, 2000/14/EB, 2001/95/EB, 2004/108/EB, 2006/42/EB, 2006/95/EB, 2007/23/EB, 2008/57/EB, 2009/48/EB, 2009/105/EB, 2009/142/EB, 2011/65/ES, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, Reglamentas (EB) Nr. 764/2008 ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2008

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33, 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[7],

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       siekiant garantuoti laisvą gaminių judėjimą Sąjungoje, būtina užtikrinti, kad jie atitiktų reikalavimus, kuriais itin saugomi tokie viešieji interesai, kaip antai sveikata ir sauga apskritai, sveikata ir sauga darbe, vartotojų apsauga, aplinkosauga ir viešasis saugumas. Griežtas šių reikalavimų vykdymo užtikrinimas yra svarbus siekiant tinkamai apsaugoti minėtus interesus ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos Sąjungos prekių rinkoje sąlygas. Todėl reikalingos rinkos priežiūros ir iš trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamų gaminių kontrolės taisyklės;

(2)       šiuo reglamentu nustatyta rinkos priežiūros veikla neturėtų būti tiesiog nukreipta į sveikatos apsaugą ir saugą, bet taikoma ir užtikrinant Sąjungos teisės aktų, kuriais siekiama apsaugoti kitus viešuosius interesus, vykdymą, pvz., reglamentuojant matavimų tikslumą, elektromagnetinį suderinamumą ir energijos naudojimo efektyvumą;

(3)       būtina nustatyti bendrą su rinkos priežiūra susijusių taisyklių ir principų sistemą, kuri neturėtų poveikio galiojančiais Sąjungos teisės aktais nustatytoms esminėms taisyklėms, kurių tikslas – viešųjų interesų, kaip antai sveikata ir sauga, vartotojų apsauga ir aplinkosauga, apsauga, ir būtų siekiama pagerinti jų taikymą;

(4)       2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus[8], buvo priimtas siekiant nustatyti rinkos priežiūros sistemą, kuria būtų papildytos ir dar labiau pagrįstos galiojančios Sąjungos derinamųjų teisės aktų nuostatos, susijusios su rinkos priežiūra ir tų nuostatų vykdymo užtikrinimu;

(5)       siekiant užtikrinti Sąjungos derinamųjų teisės aktų vykdymo užtikrinimo vienodumą ir nuoseklumą, Reglamentu (EB) Nr. 765/2008 sukurta Sąjungos rinkos priežiūros sistema ir nustatyti būtiniausi reikalavimai, atsižvelgiant į valstybėms narėms nustatytus tikslus ir administracinio bendradarbiavimo sistemą, įskaitant valstybių narių keitimąsi informacija;

(6)       2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos[9] nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti gaminių, kurie yra skirti vartotojams arba gali būti jų naudojami, saugą. Reglamentu (EB) Nr. 765/2008 rinkos priežiūros institucijoms palikta galimybė imtis konkretesnių priemonių, numatytų pagal tą direktyvą;

(7)       2011 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl bendros gaminių saugos direktyvos peržiūros ir rinkos priežiūros[10] tvirtinama, kad vienintelis būdas, kaip turėti visiems gaminiams taikomą vieną bendrą rinkos priežiūros sistemą, yra vienas bendras reglamentas, todėl Komisija raginama nustatyti visiems gaminiams bendrą rinkos priežiūros sistemą, pagrįstą vienu aktu, į kurį būtų įtraukta Direktyva 2001/95/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2008;

(8)       todėl šiuo reglamentu Reglamento (EB) Nr. 765/2008, Direktyvos 2001/95/EB ir kelių konkrečius sektorius reglamentuojančių Sąjungos derinamųjų teisės aktų, susijusių su rinkos priežiūra, nuostatos turėtų būti įtrauktos į vieną atskirą reglamentą, kuris reglamentuotų tiek suderintų, tiek nesuderintų Sąjungos teisės aktų sričių gaminius, nesvarbu, ar jie skirti vartotojams ar profesionaliesiems naudotojams, ar gali būti jų naudojami;

(9)       gaminiams ir maisto grandinės procesams taikomi Sąjungos teisės aktai, visų pirma 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių[11], kuriuo nustatoma visapusiška oficialios kontrolės ir kitų oficialių veiksmų, kuriais siekiama patikrinti atitiktį pašarų ir maisto įstatymams, gyvūnų sveikatos ir gerovės, genetiškai modifikuotų organizmų, augalų sveikatos ir augalų dauginamosios medžiagos, augalų apsaugos produktų ir pesticidų taisyklėms, atlikimo sistema. Todėl šios sritys neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį;

(10)     Sąjungos teisės aktuose dėl vaistų, medicinos prietaisų, in vitro diagnostinių medicinos prietaisų ir žmogiškųjų medžiagų pateiktos specialios nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti saugą po jų pateikimo rinkai, visų pirma atsižvelgiant į budrumo ir rinkos priežiūros sistemas konkrečiuose sektoriuose. Todėl tie gaminiai taip pat neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį, išskyrus jo nuostatas dėl gaminių, įvežamų į Sąjungos rinką, kontrolės, kurios turėtų būti taikomos, jeigu kituose Sąjungos teisės aktuose nebus specialių nuostatų, susijusių su išorės sienų kontrolės organizavimu;

(11)     2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/35/ES dėl gabenamųjų slėginių įrenginių[12] taikoma ne tik naujiems gabenamiesiems slėginiams įrenginiams, kai juos ketinama tiekti rinkai, bet ir tam tikriems kitiems gabenamiesiems slėginiams įrenginiams, kai atliekamas jų periodiškas tikrinimas, tarpinis tikrinimas bei išimtiniai patikrinimai ir kai jie yra naudojami. Joje numatytas specialus ženklas Pi ir Sąjungos apsaugos procedūra bei specialios procedūros, kaip elgtis, kai riziką nacionaliniu lygiu kelia gabenamieji slėginiai įrenginiai, kai riziką sveikatai ir saugai kelia reikalavimus atitinkantys gabenamieji slėginiai įrenginiai ir formalios neatitikties atveju. Todėl šiame reglamente nustatytos Sąjungoje esančių gaminių kontrolės procedūros neturėtų būti taikomos gabenamiesiems slėginiams įrenginiams, kuriems taikoma Direktyva 2010/35/ES;

(12)     šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta visapusiška rinkos priežiūros Sąjungoje sistema. Juo turėtų būti nustatyti gaminiai, kurie patenka į reglamento taikymo sritį ir kurie į ją nepatenka, valstybių narių prievolė organizuoti ir vykdyti rinkos priežiūrą, reikalavimas, kad jos paskirtų rinkos priežiūros institucijas ir nustatytų jų įgaliojimus bei pareigas, ir valstybių narių atsakomybė už bendrųjų ir konkrečių sektorių rinkos priežiūros programų nustatymą;

(13)     kai kuriuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose pateiktos nuostatos dėl rinkos priežiūros ir apsaugos sąlygų. Jos gali būti grindžiamos pavyzdinėmis rinkos priežiūros ir apsaugos sąlygų nuostatomis, pateiktomis 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos[13]. Šiame reglamente turėtų būti pateiktos visos rinkos priežiūros nuostatos, taikomos į jos taikymo sritį patenkantiems gaminiams. Todėl į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos pavyzdinės rinkos priežiūros ir apsaugos sąlygų nuostatos, pateiktos Sprendime Nr. 768/2008/EB. Galiojančių Sąjungos derinamųjų teisės aktų nuostatos dėl rinkos priežiūros ir apsaugos sąlygų, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo parengti prieš priimant Sprendimą Nr. 768/2008/EB, ar remiantis jo pavyzdinėmis nuostatomis, turėtų būti išbraukti iš tų derinamųjų teisės aktų, nebent dėl konkrečių priežasčių, susijusių su sektoriais, jas reikėtų palikti. Apsaugos sąlygų taikymo išimtys turėtų būti numatytos gaminiams, kuriems taikomas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), tam tikrai armatūrai, kuriai taikoma 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/142/EB, tam tikrai slėginei įrangai, kuriai taikoma 1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/23/EB ir paprastiems slėginiams indams, kuriems taikoma 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/105/EB;

(14)     kad visas rinkos priežiūros procesas būtų skaidrus ir rinkos priežiūros institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams lengvai suprantamas, reglamente chronologine tvarka reikėtų aiškiai nurodyti to proceso etapus – nuo tos akimirkos, kai rinkos priežiūros institucijos nustato jų nuomone riziką keliantį gaminį, iki nustatytos rizikos įvertinimo, taisomųjų veiksmų, kurių per nustatytą laiką turi imtis atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas, ir priemonių, kurių imasi pačios rinkos priežiūros institucijos, kai ekonominės veiklos vykdytojai nepaiso reikalavimų arba reikia veikti skubiai;

(15)     rinkos priežiūra turėtų būti pagrįsta gaminio keliamos rizikos vertinimu, atsižvelgiant į visus susijusius duomenis. Jeigu gaminys, kuriam taikomi esminius reikalavimus, susijusius su tam tikrų viešųjų interesų apsauga, nustatantys Sąjungos derinamieji teisės aktai, atitinka tuos esminius reikalavimus, jis turėtų būti laikomas nekeliančiu rizikos;

(16)     jeigu gaminys, kuriam taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, kuriais nustatomi ne esminiai reikalavimai, o siekiama užtikrinti tam tikrų viešųjų interesų apsaugą, atitinka tuos teisės aktus, jis turėtų būti laikomas nekeliančiu rizikos minėtiems viešiesiems interesams;

(17)     atitinkamai gaminys, kuriam netaikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, tačiau taikomos nacionalinės taisyklės dėl asmenų sveikatos ir saugos arba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nurodyti Europos standartai, turėtų būti laikomas nekeliančiu rizikos sveikatai ir saugai;

(18)     taikant šį reglamentą rizikos vertinimas turėtų būti atliekamas siekiant nustatyti gaminius, kurie gali turėti neigiamo poveikio [Reglamentu (ES) Nr. xxxx (dėl vartojimo gaminių saugos)] saugomiems viešiesiems interesams, konkrečius sektorius reglamentuojantiems Sąjungos derinamiesiems teisės aktams ir kitiems Sąjungos teisės aktams dėl gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas. Į jį reikėtų įtraukti duomenis, jei jų yra, apie susijusio gaminio keliamą ir pasireiškusią riziką. Taip pat reikėtų atsižvelgti į visas priemones, kurių susiję ekonominės veiklos vykdytojai galėjo imtis siekdami sumažinti riziką. Reikėtų atsižvelgti į didesnį vartotojų pažeidžiamumą, palyginti su profesionaliaisiais naudotojais, o taip pat į didesnį tam tikrų kategorijų vartotojų pažeidžiamumą, kaip antai vaikų, pagyvenusių žmonių arba neįgaliųjų;

(19)     ne Sąjungos kilmės naujus ir panaudotus gaminius rinkai galima pateikti tik po to, kai jie išleidžiami į laisvą apyvartą. Sąjungos išorės sienos turi būti veiksmingai kontroliuojamos, siekiant sustabdyti gaminių, kurie pateikti Sąjungos prekių rinkai gali kelti riziką, išleidimą, kol rinkos priežiūros institucijos jų neįvertins ir nepateiks galutinio sprendimo;

(20)     todėl už į Sąjungos rinką įvežamų gaminių kontrolę atsakingų institucijų pareiga atlikti tinkamo masto patikrinimus padeda užtikrinti saugesnę Sąjungos gaminių rinką. Siekiant užtikrinti tokio tikrinimo veiksmingumą, reikėtų pagerinti tų institucijų ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija apie riziką keliančius gaminius;

(21)     rinkos priežiūros institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai sunaikinti gaminius, padaryti juos netinkamais naudoti arba pareikalauti, kad juos sunaikintų atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas, jeigu, jų nuomone, tokia priemonė yra būtina ir proporcinga, siekiant užtikrinti, kad tokios prekės nebekeltų rizikos;

(22)     už gaminių, įvežamų į Sąjungą, kontrolę atsakingos institucijos, remdamosi šiuo reglamentu, neturėtų laikinai neleisti arba drausti į laisvą apyvartą išleisti gaminius, kuriuos asmeniniais, nekomerciniais tikslais į Sąjungą importuoja juos fiziškai turintys asmenys;

(23)     turi būti sukurta veiksminga, sparti ir tiksli valstybių narių keitimosi informacija tarpusavyje ir su Komisija sistema. Todėl būtina numatyti veiksmingas tokio keitimosi informacija priemones. Sąjungos skubaus keitimosi informacija sistema (RAPEX) įrodė esanti veiksminga ir efektyvi. RAPEX sistema sudaro sąlygas visoje Sąjungoje imtis priemonių prieš gaminius, kurie kelia riziką už kurios nors vienos valstybės narės teritorijos ribų. Siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi, ši sistema turėtų būti naudojama siunčiant visus šiuo reglamentu nustatytus perspėjimus apie riziką keliančius gaminius;

(24)     siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti nuoseklią ir ekonomiškai efektyvią rinkos priežiūrą, taip pat būtina sukurti gerai struktūriškai parengtą, visapusišką archyvavimo ir valstybių narių keitimosi visa susijusia informacija apie šios srities šalių veiklą priemonę, įskaitant šiuo reglamentu nustatytų pranešimų nuorodas, kad būtų galima sukurti išsamią rinkos priežiūros duomenų bazę. Komisija sukūrė rinkos priežiūros informacine ryšių sistema vadinamą ir šiems tikslams pritaikytą duomenų bazę, kuri ir turi būti tam naudojama;

(25)     atsižvelgiant į Sąjungos prekių rinkos dydį ir į tai, kad joje nėra vidaus sienų, valstybių narių rinkos priežiūros institucijos privalo norėti ir sugebėti veiksmingai bendradarbiauti viena su kita ir koordinuoti bendrą paramą ir veiksmus. Todėl turėtų būti nustatyti tarpusavio pagalbos būdai;

(26)     siekiant palengvinti į Sąjungos rinką iš trečiųjų šalių įvežamų gaminių rinkos priežiūrą, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas valstybių narių rinkos priežiūros institucijų ir tų šalių institucijų bendradarbiavimo pagrindas;

(27)     reikėtų įkurti Europos rinkos priežiūros forumą, sudarytą iš rinkos priežiūros institucijų atstovų. Forumas turėtų suteikti galimybę įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant profesines organizacijas ir vartotojų organizacijas, kad būtų pasinaudota turima informacija apie rinkos priežiūrą, nustatant, įgyvendinant ir atnaujinant rinkos priežiūros programas;

(28)     Komisija turėtų remti rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir dalyvauti forume. Reglamentu turėtų būti nustatytos forumo funkcijos. Forumo susitikimus turėtų rengti vykdomasis sekretoriatas, kuris teiktų ir kitą paramą savo funkcijas vykdančiam forumui;

(29)     kai tinkama, turėtų būti įsteigtos etaloninės laboratorijos, kad būtų galima konsultuotis su ekspertais, gauti nešališkų patarimų techniniais klausimais ir atlikti rinkos priežiūros tikslais būtinus gaminių tyrimus;

(30)     šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta pusiausvyra tarp skaidrumo visuomenei pateikiant kuo daugiau informacijos ir konfidencialumo, pvz., saugant asmens duomenis, komercines paslaptis arba tyrimų duomenis, vadovaujantis konfidencialumo taisyklėmis, nustatytomis galiojančiais šalių įstatymais arba, Komisijos atveju, 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[14]; taikant šį reglamentą taikomi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[15] ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[16];

(31)     kompetentingų institucijų informacijai, kuria jos keičiasi, turėtų būti taikomos griežčiausios konfidencialumo ar profesinės paslapties užtikrinimo garantijos ir ji turėtų būti tvarkoma taip, kad nebūtų pakenkta tyrimams ir ekonominės veiklos vykdytojų reputacijai;

(32)     valstybės narės turėtų numatyti teisių gynimo kompetentinguose teismuose priemones, kai institucijos imasi ribojamųjų priemonių;

(33)     valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šio reglamento nuostatas, ir užtikrinti, kad šios taisyklės būtų taikomos. Minėtos sankcijos privalo būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(34)     rinkos priežiūra bent iš dalies turėtų būti finansuojama iš ekonominės veiklos vykdytojų renkamais mokesčiais, kai rinkos priežiūros institucijos tuos mokesčius renka už tai, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų, arba kai institucijos tų veiksmų privalo imtis pačios;

(35)     siekiant šio reglamento tikslų, Sąjunga turėtų prisidėti lėšomis prie rinkos priežiūros srities politikos priemonėms įgyvendinti būtinos veiklos, pvz., rengti gaires ir jas atnaujinti, parengiamosios ar papildomos veiklos, susijusios su Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu, ir techninės pagalbos bei bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programų, taip pat politikos stiprinimo Sąjungos ir tarptautiniu lygiu;

(36)     Sąjungos lėšos organizacijoms turėtų būti skirtos atsižvelgiant į finansuotinos veiklos pobūdį ir remiantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių[17], visų pirma ERPF vykdomojo sekretoriato paramai;

(37)     siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su valstybių narių taikytomis ir praneštomis nacionalinėmis priemonėmis, susijusiomis su gaminiais, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, ir su Sąjungos etaloninių laboratorijų įsteigimu;

(38)     siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su tikrinimo sąlygomis, atsižvelgiant į konkrečias gaminių kategorijas arba sektorius, įskaitant atliekamų patikrų mastą ir tikrinamų pavyzdžių tinkamumą. Be to, turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su ekonominės veiklos vykdytojų informacijos teikimo rinkos priežiūros institucijoms sąlygomis ir vienodų sąlygų, kuriomis nustatoma, kokiais atvejais šios informacijos nereikia teikti, nustatymu. Įgyvendinimo įgaliojimai taip pat turėtų būti suteikti dėl keitimosi informacija naudojant RAPEX sistemą sąlygų ir procedūrų ir dėl laikinųjų ar nuolatinių pardavimo apribojimų nustatymo didelę riziką keliantiems gaminiams, kai tinkama, nurodant reikiamas kontrolės priemones, kurių valstybės narės turi imtis, kad jų įgyvendinimas būtų veiksmingas, kai kitais Sąjungos teisės aktais nenumatyta speciali susijusios rizikos pašalinimo procedūra. Tokiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[18];

(39)     Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su didelę riziką keliantiems gaminiams taikomomis ribojamosiomis priemonėmis, tai reikia padaryti dėl privalomų skubos priežasčių;

(40)     1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo[19], 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo[20], 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo[21], 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo[22] ir 1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/16/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais, suderinimo[23], 1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo[24], 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo[25], 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/9/EB dėl keleivinių lynų kelio įrenginių[26], 2000 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo[27], Direktyvos 2001/95/EB, 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/108/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo[28], 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42/EB dėl mašinų[29], 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/95/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo[30], 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/23/EB dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką[31], 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje[32], 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/48/EB dėl žaislų saugos[33], 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/105/EB dėl paprastų slėginių indų[34], 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/142/EB, susijusios su dujas deginančiais prietaisais[35], 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo[36], 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos[37], ir Reglamento (EB) Nr. 765/2008 rinkos priežiūros nuostatos sutampa su šio reglamento nuostatomis. Todėl šios nuostatos turėtų būti panaikintos; Atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistas 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)Nr. 764/2008, nustatantis procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinantis Sprendimą Nr. 3052/95/EB[38];

(41)     šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti, kad rinkoje esantys gaminiai, kuriuos reglamentuoja Sąjungos teisės aktai, atitiktų reikalavimus, kuriais numatoma aukšto lygio sveikatos, saugos ir kitų viešųjų interesų apsauga, ir, Sąjungoje nustačius darnios rinkos priežiūros sistemą, būtų užtikrintas vidaus rinkos veikimas, valstybės narės pačios negali deramai pasiekti, nes jį galima įgyvendinti tik jeigu visų valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, sąveikos ir veiklos vienodumo lygis bus išties didelis, be to, atsižvelgiant į tikslo mastą ir svarbą, jį veiksmingiau įgyvendinti įmanoma Sąjungos lygiu, todėl, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, Sąjunga gali nustatyti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(42)     šis reglamentas nepažeidžia pagrindinių teisių ir principų, pirmiausia įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai paisoma pareigos garantuoti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą ir vartotojų apsaugą, taip pat verslo laisvę ir teisę į nuosavybę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma sistema, kurią taikant tikrinama gaminių atitiktis reikalavimams, kuriais aukštu lygiu saugomi tokie interesai, kaip antai žmonių sveikata ir sauga apskritai, sveikata ir sauga darbe, vartotojų apsauga, aplinka, viešasis saugumas ir kiti viešieji interesai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.           Šio reglamento I, II, III, V ir VI skyriai taikomi visiems gaminiams, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. [… dėl vartojimo gaminių saugos] arba Sąjungos derinamieji teisės aktai, įskaitant gaminius, kuriuos gamintojai surenka arba pagamina savo pačių reikmėms, jeigu Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nėra specialios nuostatos, kuria siekiama to paties tikslo.

2.           I, IV skyriai ir 23 straipsnis taikomi visiems gaminiams, kuriems taikomi Sąjungos teisės aktai, jeigu kituose Sąjungos teisės aktuose nėra specialių nuostatų, susijusių su išorės sienų kontrolės organizavimu arba institucijų, atsakingų už išorės sienų kontrolę, bendradarbiavimu.

3.           II, III, V ir VI skyriai netaikomi šiems gaminiams:

(a) žmonėms skirtiems vaistams ir veterinariniams vaistams;

(b) medicinos prietaisams ir in vitro diagnostikos medicinos prietaisams;

(c) kraujui, audiniams, ląstelėms, organams ir kitoms žmogiškos kilmės medžiagoms.

4.           Šio reglamento III skyrius netaikomas gabenamiesiems slėginiams įrenginiams, kuriems taikoma Direktyva 2010/35/ES.

5.           Šio reglamento 11 ir 18 straipsniai netaikomi šiems gaminiams:

(a) gaminiams, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006;

(b) armatūrai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/142/EB 1 straipsnio 2 dalies b punkte;

(c) slėginiams įrenginiams, kuriems taikomos Direktyvos 97/23/EB 3 straipsnio 3 dalies nuostatos;

(d) paprastiesiems slėginiams indams, kuriems taikomos Direktyvos 2009/105/EB 3 straipsnio 2 dalies nuostatos.

6.           Šis reglamentas netaikomas sritims, kurios yra reglamentuojamos Sąjungos teisės aktais, susijusiais su oficialiąja kontrole ir kita oficialiąja veikla, vykdoma tikrinant atitiktį toliau išvardytoms taisyklėms:

(a) taisyklės, kuriomis reglamentuojamas maistas ir maisto sauga bet kuriuo maisto gamybos, perdirbimo ir platinimo etapu, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą ir apsaugoti vartotojų interesus bei informaciją;

(b) taisyklės, kuriomis reglamentuojamos su maistu besiliečiančios medžiagos ir gaminiai;

(c) taisyklės, kuriomis reglamentuojamas apgalvotas genetiškai modifikuotų organizmų išleidimas į aplinką;

(d) taisyklės, kuriomis reglamentuojami pašarai ir pašarų sauga visais pašarų gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais ir pašarų naudojimas, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą ir apsaugoti vartotojų interesus bei informaciją;

(e) taisyklės, kuriomis nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai;

(f) taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią rizikai, kurią kelia šalutiniai gyvūniniai produktai ir šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, ir ją sumažinti;

(g) taisyklės, kuriomis nustatomi gyvūnų gerovės reikalavimai;

(h) taisyklės dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių;

(i) taisyklės dėl augalų dauginamosios medžiagos, skirtos pateikti rinkai, gamybos ir šios medžiagos pateikimo rinkai;

(j) taisyklės, kuriomis nustatomi reikalavimai, susiję su augalų apsaugos produktų pateikimu rinkai ir jų naudojimu, ir tausus pesticidų naudojimas;

(k) taisyklės, kuriomis reglamentuojama ekologinė gamyba ir ekologiškų produktų ženklinimas;

(l) taisyklės, susijusios su saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių nuorodų naudojimu ir ženklinimu.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) gaminys – gamybos procese gautas produktas;

(2) tiekimas rinkai – gaminio, skirto platinti, vartoti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

(3) pateikimas rinkai – gaminio tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

(4) gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gaminį gamina arba užsako jį suprojektuoti ar pagaminti ir jį parduoda savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

(5) įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis;

(6) importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis Sąjungos rinkai gaminį iš trečiosios šalies;

(7) platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris tiekia rinkai gaminį, bet nėra nei gamintojas, nei importuotojas;

(8) ekonominės veiklos vykdytojai – gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ir platintojas;

(9) atitikties vertinimas – atitikties vertinimas, apibrėžtas Reglamente (EB) Nr. 765/2008;

(10) atitikties vertinimo įstaiga – atitikties vertinimo įstaiga, apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008;

(11) rinkos priežiūra – valdžios institucijų vykdoma veikla ir priemonės, kurių jos imasi siekdamos užtikrinti, kad gaminiai nekeltų pavojaus sveikatai, saugai ar bet kuriam kitam viešųjų interesų apsaugos aspektui ir kad gaminiai, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, atitiktų tuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

(12) rinkos priežiūros institucija – valstybės narės institucija, atsakinga už rinkos priežiūrą jos teritorijoje;

(13) riziką keliantis gaminys – gaminys, galintis neigiamai paveikti žmonių sveikatą ir saugą apskritai, sveikatą ir saugą darbe, vartotojų apsaugą, aplinką ir viešąjį saugumą, taip pat kitus viešuosius interesus tokiu mastu, kurio negalima laikyti pagrįstu ir priimtinu įprastomis ar pagrįstai numatomomis gaminio naudojimo sąlygomis, įskaitant naudojimo trukmę ir, kai taikoma, pradėjimo eksploatuoti, įrengimo bei techninės priežiūros reikalavimus;

(14) didelę riziką keliantis gaminys – gaminys, dėl kurio keliamos rizikos, įskaitant vėlesnio poveikio pasireiškimo riziką, reikalingas skubus įsikišimas ir tolesni veiksmai;

(15) susigrąžinimas – visos priemonės, kuriomis siekiama, kad būtų grąžintas galutiniam naudotojui jau pateiktas gaminys;

(16) pašalinimas – visos priemonės, kuriomis siekiama neleisti tiekimo grandinėje esančio gaminio toliau tiekti rinkai;

(17) išleidimas į laisvą apyvartą – Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92[39] 79 straipsnyje nustatyta procedūra;

(18) Sąjungos derinamieji teisės aktai – Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių prekybos sąlygos;

(19) Europos standartas – Europos standartas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012[40] 2 straipsnio 1 dalies b punkte;

(20) darnusis standartas – darnusis standartas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies c punkte.

II SKYRIUS

Sąjungos rinkos priežiūros sistema

4 straipsnis

Rinkos priežiūros prievolė

1.           Valstybės narės vykdo gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas, rinkos priežiūrą.

2.           Rinkos priežiūra pagal šį reglamentą organizuojama ir vykdoma siekiant užtikrinti, kad riziką keliantys gaminiai nebūtų tiekiami Sąjungos rinkai ir kad tais atvejais, kai tokie gaminiai į ją patenka, būtų imtasi veiksmingų priemonių gaminio keliamai rizikai pašalinti.

3.           Valstybės narės stebi, kaip įgyvendinama su rinkos priežiūra susijusi veikla ir kaip vykdoma išorės sienų kontrolė, ir apie šią veiklą ir kontrolę kasmet praneša Komisijai. Pranešama informacija turi apimti statistinius atliktų patikrinimų skaičiaus duomenis ir yra perduodama visoms valstybėms narėms. Valstybės narės apibendrintus rezultatus gali skelbti viešai.

4.           Pagal 3 dalį vykdomos rinkos priežiūros veiklos stebėsenos ir vertinimo rezultatai skelbiami viešai elektroninėmis ir, kai tinkama, kitomis priemonėmis.

5 straipsnis

Rinkos priežiūros institucijos

1.           Kiekviena valstybė narė įsteigia arba paskiria rinkos priežiūros institucijas ir apibrėžia jų pareigas, įgaliojimus ir organizaciją.

2.           Rinkos priežiūros institucijoms suteikiami įgaliojimai ir skiriami ištekliai bei priemonės, kurių joms reikia, kad galėtų tinkamai vykdyti savo užduotis.

3.           Kiekviena valstybė narė nustato tinkamus mechanizmus, kuriais užtikrina, kad jos įsteigtos ar paskirtos rinkos priežiūros institucijos keistųsi informacija, bendradarbiautų ir koordinuotų veiklą tiek tarpusavyje, tiek su institucijomis, atsakingomis už gaminių kontrolę prie Sąjungos išorės sienų.

4.           Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie savo rinkos priežiūros institucijas bei jų kompetencijos sritis ir perduoda būtinus kontaktinius duomenis, o Komisija šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms ir paskelbia rinkos priežiūros institucijų sąrašą.

5.           Valstybės narės informuoja visuomenę apie nacionalines rinkos priežiūros institucijas, jų pareigas, statusą ir kaip su jomis susisiekti.

6 straipsnis

Rinkos priežiūros institucijų bendrosios prievolės

1.           Rinkos priežiūros institucijos deramu mastu ir dažnumu atlieka atitinkamus gaminių savybių patikrinimus tikrindamos dokumentus ir, jei reikia, atlikdamos fizinius ir laboratorinius tinkamų pavyzdžių tyrimus. Patikrinimų duomenis jos registruoja 21 straipsnyje nurodytoje rinkos priežiūros informacinėje ryšių sistemoje.

Žinomos ar naujos rizikos atvejais, susijusiais su šio reglamento 1 straipsnyje nurodytais tikslais ir tam tikru gaminiu ar gaminių kategorija, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kad pagal tą konkretų gaminį ar konkrečias gaminių kategorijas nustatytų vienodas patikrinimų, atliekamų vienos ar kelių rinkos priežiūros institucijų, atlikimo sąlygas ir tos žinomos ar naujos rizikos požymius. Šios sąlygos gali apimti laikino atliktinų patikrinimų aprėpties ir dažnumo padidinimo ir tikrintinų pavyzdžių tinkamumo reikalavimus. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           Kai tinkama, rinkos priežiūros institucijos savo teritorijoje naudotojams per tinkamą laiką praneša apie gaminius, kurie, kaip tos institucijos nustatė, kelia riziką.

Jos bendradarbiauja su ekonominės veiklos vykdytojais, kad užkirstų kelią rizikai, kurią kelia tų veiklos vykdytojų tiekiami gaminiai, arba ją sumažintų. Šiuo tikslu jos skatina ir remia savanoriškus ekonominės veiklos vykdytojų veiksmus, įskaitant, kai tinkama, parengiant ir taikant gerosios praktikos vadovus.

3.           Rinkos priežiūros institucijos savo pareigas atlieka savarankiškai, nešališkai ir objektyviai, taip pat vykdo šiame reglamente joms nustatytas prievoles; savo įgaliojimus ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu jos įgyvendina laikydamosi proporcingumo principo.

4.           Rinkos priežiūros institucijos gali patekti į ekonominės veiklos vykdytojų patalpas ir paimti bet kokius būtinus gaminių pavyzdžius, kai vykdant jų pareigas tai yra būtina ir pagrįsta.

5.           Rinkos priežiūros institucijos:

(a) suteikia vartotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims galimybę teikti skundus dėl klausimų, susijusių su gaminių sauga, rinkos priežiūros veikla ir gaminių keliama rizika, ir dėl tų skundų imasi reikiamų veiksmų;

(b) tikrina, ar imtasi taisomųjų veiksmų;

(c) stebi ir seka su gaminių sauga susijusių mokslo ir techninių žinių pokyčius.

6.           Kad rinkos priežiūros institucijos galėtų vykdyti šias prievoles, nustatomos ir viešai paskelbiamos reikiamos procedūros.

7.           Nepažeidžiant nacionalinės teisės aktų dėl konfidencialumo, užtikrinama rinkos priežiūros institucijų gaunamos ir apibendrinamos informacijos konfidencialumo apsauga. Konfidenciali informacija, kuria tarpusavyje keičiasi nacionalinės rinkos priežiūros institucijos ir kuria keičiasi šios institucijos ir Komisija, išlieka konfidenciali, išskyrus atvejus, kai ją pateikusi institucija sutinka, kad ji būtų atskleista.

8.           Konfidencialumo apsauga neužkerta kelio rinkos priežiūros institucijoms pateikti informaciją, kurios reikia veiksmingai rinkos priežiūrai užtikrinti.

7 straipsnis

Rinkos priežiūros programos

1.           Kiekviena valstybė narė parengia bendrąją rinkos priežiūros programą ir bent kartą per ketverius metus ją peržiūri ir prireikus atnaujina. Programoje aptariamas rinkos priežiūros organizavimas ir susijusi veikla, joje bendrai atsižvelgiama į specialius verslo ir ypač MVĮ poreikius įgyvendinant Sąjungos derinamuosius teisės aktus ir Reglamentą (ES) Nr. […/…] [dėl vartojimo gaminių saugos] ir numatoma teikti rekomendacijas ir pagalbą. Programoje pateikiama ši informacija:

(a) pagal 5 straipsnio 1 dalį paskirtų institucijų kompetencija sektorių ir geografinės aprėpties požiūriu;

(b) šioms institucijoms skiriami finansiniai ištekliai, personalas, techninės ir kitos priemonės;

(c) prioritetinės įvairių institucijų veiklos sritys;

(d) įvairių institucijų veiksmų ir su muitinėmis bendrų veiksmų koordinavimo tvarka;

(e) institucijų dalyvavimas keičiantis informacija pagal V skyrių;

(f) institucijų bendradarbiavimas pagal konkrečius sektorius ar projektus Sąjungos lygiu;

(g) 6 straipsnio 5 dalies reikalavimų įgyvendinimo būdai.

2.           Kiekviena valstybė narė parengia konkretiems sektoriams skirtas programas ir kasmet jas peržiūri ir prireikus atnaujina. Rengiamos visų sektorių, kuriuose institucijos vykdo rinkos priežiūros veiklą, programos.

3.           Bendrosios ir atskirų sektorių programos bei jų pakeitimai perduodami kitoms valstybėms narėms bei Komisijai ir pagal 6 straipsnio 6 dalį skelbiami viešai elektroninėmis ir, kai tinkama, kitomis priemonėmis.

8 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų bendrosios prievolės

1.           Kai prašoma, ekonominės veiklos vykdytojai ir, kai tinkama, atitikties vertinimo įstaigos rinkos priežiūros institucijoms suteikia galimybę susipažinti toms institucijoms lengvai suprantama kalba su visais dokumentais ir informacija, kurių toms institucijoms reikia, kad galėtų vykdyti savo veiklą.

2.           Ekonominės veiklos vykdytojai rinkos priežiūros institucijoms pateikia visą būtiną informaciją, įskaitant informaciją, pagal kurią galima tiksliai identifikuoti gaminį ir kuri palengvina gaminio atsekamumą.

III SKYRIUS

Gaminių kontrolė Sąjungoje

9 straipsnis

Riziką keliantys gaminiai

1.           Jeigu atlikusios 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus arba gavusios informacijos rinkos priežiūros institucijos pagrįstai mano, kad rinkai pateikiamas ar tiekiamas gaminys arba teikiant paslaugą naudojamas gaminys gali kelti riziką, atsižvelgdamos į 13 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir kriterijus jos atlieka to gaminio keliamos rizikos vertinimą.

Rinkos priežiūros institucijos deramai atsižvelgia į visus esamus ekonominės veiklos vykdytojo ar bet kurio kito asmens ar institucijos, įskaitant kitų valstybių narių institucijas, jau atliktų ar paskelbtų gaminio tyrimų rezultatus ir rizikos vertinimą.

2.           Bet kuriuo iš toliau išvardytų atvejų, kai nustatoma gaminio, kuriam taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, formali neatitiktis teisės aktams, rinkos priežiūros institucijos jį gali pagrįstai laikyti galinčiu kelti riziką:

(a) gaminys nepažymėtas CE ženklu arba kitais Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytais ženklais arba pažymėtas netinkamai;

(b) ES atitikties deklaracija, kai jos reikia, neparengta arba parengta netinkamai;

(c) yra ne visi techniniai dokumentai arba jų nėra;

(d) yra ne visi būtini ženklai ar naudojimo instrukcijos arba jų nėra.

Neatsižvelgdamos į tai, ar atlikus rizikos vertinimą nustatoma, kad gaminys iš tikrųjų kelia riziką, ar ne, rinkos priežiūros institucijos ekonominės veiklos vykdytojui nurodo ištaisyti formalią neatitiktį. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas neatitikties neištaiso, rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad gaminys būtų pašalintas ar susigrąžintas.

3.           Nepažeidžiant 10 straipsnio 4 dalies, jeigu rinkos priežiūros institucijos nustato, kad gaminys kelia riziką, jos atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui nedelsdamos nurodo, kokių taisomųjų veiksmų jis turi imtis, kad per nustatytą laikotarpį pašalintų riziką. Rinkos priežiūros institucijos atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui gali rekomenduoti būtinus taisomuosius veiksmus arba su juo dėl jų susitarti.

Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad dėl visų susijusių gaminių, kuriuos jis visoje Sąjungoje patiekė rinkai, būtų imtasi visų būtinų taisomųjų veiksmų.

Ekonominės veiklos vykdytojas rinkos priežiūros institucijoms pateikia visą informaciją, kurią turi pateikti pagal 8 straipsnį, visų pirma:

(a) išsamų gaminio keliamos rizikos aprašymą;

(b) taisomųjų veiksmų, kurių imtasi rizikai pašalinti, aprašymą.

Jei įmanoma, rinkos priežiūros institucijos nustato gaminio gamintoją arba importuotoją ir veiksmų imasi ne tik prieš platintoją, bet ir prieš šį ekonominės veiklos vykdytoją.

4.           Ekonominės veiklos vykdytojų taisomieji veiksmai dėl riziką keliančio gaminio gali, be kita ko, būti šie:

(a) gaminio, kuriam taikomi Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose arba pagal juos nustatyti reikalavimai, atveju: priemonės, būtinos gaminio atitikčiai reikalavimams užtikrinti;

(b) gaminio, kuris gali kelti riziką tik tam tikromis sąlygomis arba tik tam tikriems asmenims, atveju ir jeigu tokia rizika nereglamentuojama Sąjungos derinamųjų teisės aktų reikalavimais:

i)        pažymėti gaminį tinkamais, aiškiai suformuluotais, lengvai suprantamais užrašais, įspėjančiais apie riziką, kurią gali kelti gaminys, valstybės narės, kurioje gaminys tiekiamas rinkai, oficialia (-iomis) kalba (-omis);

ii)       nustatyti išankstines prekybos gaminiu sąlygas;

iii)      laiku ir tinkama forma, be kita ko, paskelbiant specialius perspėjimus, įspėti apie riziką asmenis, kuriems ji kyla;

(c) gaminio, galinčio kelti didelę riziką, atveju sustabdyti, kol bus atliktas rizikos vertinimas, gaminio pateikimą ar tiekimą rinkai;

(d) gaminio, keliančio didelę riziką, atveju:

i)        neleisti, kad gaminys būtų pateiktas ar tiekiamas rinkai;

ii)       pašalinti arba susigrąžinti gaminį ir įspėti visuomenę apie keliamą riziką;

iii)      sunaikinti gaminį arba kitaip jį padaryti nenaudojamu.

5.           Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus ir juose nustatyti informacijos teikimo pagal 3 dalies trečią pastraipą tvarką, tuo pat metu užtikrindama, kad sistema veiksmingai ir tinkamai veiktų. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

10 straipsnis

Priemonės, kurių imasi rinkos priežiūros institucijos

1.           Jeigu rinkos priežiūros institucijos negali nustatyti atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo tapatybės arba jeigu ekonominės veiklos vykdytojas per nustatytą laiką nesiėmė būtinų taisomųjų veiksmų pagal 9 straipsnio 3 dalį, rinkos priežiūros institucijos imasi visų būtinų priemonių, kad gaminys nebekeltų rizikos.

2.           Taikydamos 1 dalį, rinkos priežiūros institucijos gali, be kita ko, įpareigoti atitinkamus ekonominės veiklos vykdytojus imtis bet kurių 9 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisomųjų veiksmų arba, kai tinkama, pačios imtis tokių priemonių.

Rinkos priežiūros institucijos riziką keliantį gaminį gali sunaikinti arba kitaip jį padaryti nenaudojamu, jeigu, jų manymu, toks veiksmas yra būtinas ir proporcingas. Jos gali reikalauti, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas padengtų tokio veiksmo išlaidas.

Pirma pastraipa neužkerta kelio valstybėms narėms leisti rinkos priežiūros institucijoms imtis kitų papildomų priemonių.

3.           Rinkos priežiūros institucijos, prieš imdamosi pagal pirmą dalį priemonių prieš būtinų taisomųjų veiksmų nesiėmusį ekonominės veiklos vykdytoją, nustato ne trumpesnį nei 10 dienų terminą, per kurį jis gali būti išklausytas.

4.           Jeigu rinkos priežiūros institucijos mano, kad gaminys kelia didelę riziką, jos imasi visų būtinų priemonių ir tų priemonių jos gali imtis nepareikalavusios, kad ekonominės veiklos vykdytojas pagal 9 straipsnio 3 dalį imtųsi taisomų veiksmų, ir nesuteikusios jam galimybės būti iš pradžių išklausytam. Tokiais atvejais ekonominės veiklos vykdytojas išklausomas iš karto, kai tai praktiškai galima.

5.           Bet kurios priemonės, kurios imamasi pagal 1 arba 4 dalį, atveju:

(a) apie priemonę nedelsiant pranešama ekonominės veiklos vykdytojui, kartu ekonominės veiklos vykdytojas informuojamas apie teisės gynybos priemones, kurias jis turi pagal susijusios valstybės narės įstatymus;

(b) nurodomi tikslūs priemonės motyvai;

(c) priemonė nedelsiant panaikinama, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas įrodo ėmęsis reikiamų veiksmų.

Taikant pirmos pastraipos a punktą, kai ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam pranešama apie priemonę, nėra susijęs ekonominės veiklos vykdytojas, apie priemonę pranešama Sąjungoje įsikūrusiam gamintojui arba importuotojui, jeigu rinkos priežiūros institucijoms žinoma jų tapatybė.

6.           Rinkos priežiūros institucijos kuo išsamiau, kiek tai būtina siekiant apsaugoti Sąjungos gaminių naudotojų interesus, specialioje interneto svetainėje paskelbia gaminio identifikacinius duomenis, informaciją apie rizikos pobūdį ir priemones, kurių imtasi siekiant išvengti tos rizikos, ją sumažinti arba pašalinti. Ši informacija neskelbiama, jeigu būtina laikytis konfidencialumo principo, kad būtų apsaugotos komercinės paslaptys, nebūtų atskleisti asmens duomenys pagal nacionalinius ir Sąjungos teisės aktus arba nebūtų pakenkta vykdomai stebėsenai ir atliekamiems tyrimams.

7.           Kai priemonių imamasi pagal 1 arba 4 dalį, numatomos teisės gynimo priemonės, įskaitant galimybę kreiptis į kompetentingus nacionalinius teismus.

8.           Kai rinkos priežiūros institucijos imasi priemonių pagal 1 arba 4 dalį, jos ekonominės veiklos vykdytojams gali nustatyti mokesčius, kuriais visiškai ar iš dalies padengiamos jų veiklos išlaidos, tarp jų ir vertinant riziką atliekamų tyrimų išlaidos.

11 straipsnis

Sąjungoje atliekamas Sąjungoje kontroliuojamų gaminių, kuriems taikomi derinamieji teisės aktai, vertinimas

1.           Per 60 dienų po Komisijos pranešimo valstybėms narėms pagal 20 straipsnio 4 dalį apie priemones, kurių pagal 10 straipsnio 1 arba 4 dalį ėmėsi pirma pranešančioji valstybė narė, valstybė narė gali pareikšti prieštaraujanti toms priemonėms, jei jos susijusios su gaminiu, kuriam taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai. Valstybė narė prieštaravimą motyvuoja, nurodo, kuo skiriasi jos gaminio keliamos rizikos vertinimas, ir pamini visas su tuo gaminiu susijusias specialias aplinkybes ir bet kokią papildomą informaciją.

2.           Jeigu valstybė narė pagal 1 dalį nepateikia prieštaravimo ir Komisija nemano, kad nacionalinės priemonės prieštarauja Sąjungos teisės aktams, priemonės, kurių ėmėsi pirma pranešančioji valstybė narė, laikomos pagrįstomis ir kiekviena valstybė narė užtikrina, kad dėl atitinkamo gaminio būtų nedelsiant imtasi ribojamųjų priemonių.

3.           Jeigu valstybė narė pareiškia prieštaravimą pagal 1 dalį arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinės priemonės gali prieštarauti Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su atitinkamu (-ais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) ir įvertina nacionalines priemones atsižvelgdama į visus turimus mokslinius ar techninius įrodymus.

4.           Remdamasi pagal 3 dalį atlikto vertinimo rezultatais, Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti sprendimą, ar nacionalinės priemonės yra pagrįstos ir ar panašių priemonių turėtų imtis visos to dar nepadariusios valstybės narės. Šiuo atveju Komisija sprendimą skiria susijusioms valstybėms narėms ir iš karto apie jį praneša visoms valstybėms narėms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

5.           Jeigu Komisija nusprendžia, kad nacionalinės priemonės yra pagrįstos, kiekviena valstybė narė nedelsdama imasi būtinų ribojamųjų priemonių. Jeigu Komisija nusprendžia, kad nacionalinė priemonė yra nepagrįsta, pirma pranešančioji valstybė narė ir bet kuri kita valstybė narė, kuri ėmėsi panašios priemonės, atšaukia tą priemonę ir pranešimą, kurį siuntė pagal 20 straipsnį per skubaus keitimosi informacija sistemą.

6.           Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta ir nustatoma, kad gaminys Sąjungos derinamųjų teisės aktų neatitinka dėl atitinkamų darniųjų standartų trūkumų, Komisija informuoja atitinkamą Europos standartizacijos organizaciją ir gali pateikti reikiamą prašymą pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnį.

12 straipsnis

Sąjungos veiksmai prieš didelę riziką keliančius gaminius

1.           Jeigu akivaizdu, kad gaminys ar konkrečios kategorijos ar grupės gaminiai, kai jie naudojami pagal paskirtį arba kitomis nuspėjamomis sąlygomis, kelia didelę riziką, Komisija, atsižvelgdama į padėties rimtumą, įgyvendinimo aktais gali imtis bet kokių reikiamų priemonių, įskaitant priemones, kuriomis tokių gaminių pateikimas ar tiekimas rinkai uždraudžiamas, sustabdomas ar apribojamas arba nustatomos specialios prekybos jais sąlygos, kad būtų užtikrinta viešojo intereso aukšto lygio apsauga, jeigu ta rizika negali būti priimtinu būdu pašalinta priemonėmis, kurių imasi susisijusi (-ios) valstybė (-ės) narė (-ės), ar bet kuria kita Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Minėtais įgyvendinimo aktais Komisija gali nustatyti reikiamas kontrolės priemones, kurių turi imtis valstybės narės, kad užtikrintų veiksmingą jų įgyvendinimą.

Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Tinkamai pagrįstais skubos atvejais, susijusiais su asmenų sveikata ir sauga apskritai, sveikata ir sauga darbe, vartotojų apsauga, aplinka ir viešuoju saugumu bei kitais viešaisiais interesais, Komisija pagal 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

2.           Dėl gaminių ir rizikos, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006, pagal šio straipsnio 1 dalį Komisijos priimtas sprendimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus ir gali būti pratęsiamas papildomiems ne ilgesniems kaip dvejų metų laikotarpiams. Tokiu sprendimu nepažeidžiamos tame reglamente numatytos procedūros.

3.           Draudžiama iš Sąjungos eksportuoti gaminį, kurį pagal 1 dalį priimta priemone uždrausta pateikti ar tiekti Sąjungos rinkai, išskyrus atvejus, kai priimant priemonę tai specialiai leidžiama.

4.           Bet kuri valstybė narė gali pateikti Komisijai pagrįstą prašymą išsiaiškinti, ar būtina priimti 1 dalyje nurodytą priemonę.

13 straipsnis

Rizikos vertinimas

1.           Atliekant rizikos vertinimą remiamasi turimais moksliniais ar techniniais įrodymais.

Gaminių, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 rizikos vertinimas atitinkamai atliekamas remiantis atitinkamomis to reglamento I priedo dalimis.

2.           Vertindamos riziką rinkos priežiūros institucijos atsižvelgia į tai, kokiu mastu gaminys atitinka:

(a) bet kokius Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose ar pagal juos nustatytus reikalavimus, kurie yra taikomi gaminiui ir yra susiję su vertinama galima rizika, visapusiškai atsižvelgiant į tyrimų protokolus ar atitikties vertinimo įstaigos išduotus atitikties patvirtinimo sertifikatus;

(b) jei Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose ar pagal juos reikalavimai nenustatyti, valstybės narės, kurioje tokie gaminiai tiekiami rinkai, nacionalinėje teisėje nustatytas specialias taisykles, kuriomis tokiems gaminiams nustatomi sveikatos ir saugos reikalavimai, jeigu tokios taisyklės neprieštarauja Sąjungos teisei;

(c) bet kokį Europos standartą, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.           Atitiktis 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytiems kriterijams leidžia daryti prielaidą, kad gaminys atitinka viešųjų interesų, su kuriais tie kriterijai susiję, apsaugos reikalavimus. Tačiau tai neužkerta kelio rinkos priežiūros institucijoms pagal šį reglamentą imtis veiksmų, kai gaunama naujų įrodymų, kad nepaisant tokios atitikties ar reikalavimų laikymosi, gaminys kelia riziką.

4.           Galimybė užtikrinti didesnę susijusio viešojo intereso apsaugą ir kitų, mažesnę riziką keliančių gaminių buvimas nėra priežastis laikyti tą gaminį keliančiu riziką.

IV SKYRIUS

Į Sąjungą įvežamų gaminių kontrolė

14 straipsnis

Patikrinimai ir išleidimo sustabdymas

1.           Valstybių narių institucijoms, atsakingoms už gaminių kontrolę prie Sąjungos išorės sienų, suteikiami įgaliojimai ir ištekliai, kurie joms reikalingi, kad galėtų deramai atlikti savo užduotis. Prieš išleidžiant gaminius į laisvą apyvartą minėtos institucijos atlieka tinkamus tų gaminių dokumentų ir, kai reikia, fizinius bei laboratorinius patikrinimus.

2.           Jei valstybėje narėje už rinkos priežiūrą ar išorės sienų kontrolę atsakinga daugiau nei viena institucija, šios institucijos bendradarbiauja keisdamosi jų darbui reikalinga informacija.

3.           Laikydamosi 17 straipsnio, už išorės sienų kontrolę atsakingos institucijos sustabdo gaminio išleidimą į laisvą apyvartą Sąjungos rinkoje, jeigu atlikdamos 1 dalyje nurodytus patikrinimus turi priežasčių manyti, kad gaminys gali kelti riziką.

Gaminio, kuris, išleistas į laisvą apyvartą turi atitikti Sąjungos derinamuosius teisės aktus, formali neatitiktis tiems teisės aktams, valstybių narių institucijoms yra pakankama priežastis manyti, kad jis gali kelti riziką bet kuriuo iš šių atvejų, kai:

(a) prie jo nepridėti teisės aktuose reikalaujami dokumentai;

(b) jis nepažymėtas ar nepaženklintas pagal tuos teisės aktus;

(c) ant jo yra CE ženklas arba kitas Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose reikalaujamas ženklas, tačiau tas ženklas pritvirtintas netinkamu ar klaidinančiu būdu.

4.           Institucijos, atsakingos už išorės sienų kontrolę, nedelsdamos praneša rinkos priežiūros institucijoms apie bet kokį sustabdymą pagal 3 dalį.

5.           Greitai gendančių gaminių atveju už išorės sienų kontrolę atsakingos institucijos siekia, kiek įmanoma, užtikrinti, kad visi reikalavimai, kuriuos jos gali nustatyti gaminių saugojimui arba transporto priemonių, kuriomis jie gabenami, stovėjimui, būtų suderinti su tų gaminių laikymo sąlygomis.

6.           Jeigu už išorės sienų kontrolę atsakingos institucijos turi priežasčių manyti, kad išleisti į laisvą apyvartą nedeklaruoti gaminiai kelia riziką, jos visą susijusią informaciją perduoda už išorės sienų kontrolę atsakingoms institucijoms galutinės paskirties valstybėje narėje.

15 straipsnis

Išleidimas

1.           Gaminys, kurio išleidimą pagal 14 straipsnį sustabdė už išorės sienų kontrolę atsakingos institucijos, išleidžiamas, jeigu per tris darbo dienas po išleidimo sustabdymo į jas nesikreipia rinkos priežiūros institucijos prašydamos pratęsti sustabdymą arba jeigu rinkos priežiūros institucijos joms pranešė, kad gaminys nekelia rizikos, ir jeigu įvykdomi visi kiti su tokiu išleidimu susiję reikalavimai ir formalumai.

2.           Jeigu rinkos priežiūros institucijos padaro išvadą, kad gaminys, kurio išleidimas pagal 14 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą buvo sustabdytas dėl formalios neatitikties, faktiškai rizikos nekelia, ekonominės veiklos vykdytojas iki gaminio išleidimo vis dėlto formalią neatitiktį pašalina.

3.           Jeigu gaminys atitinka bet kurių Sąjungos derinamųjų teisės aktų reikalavimus, kurie gaminiui taikomi jį išleidžiant ir yra susiję su galima nagrinėjamąja rizika, rinkos priežiūros institucijos, visapusiškai atsižvelgusios į tyrimų protokolus ar atitikties vertinimo įstaigos išduotus atitikties patvirtinimo sertifikatus, gali daryti prielaidą, kad gaminys nekelia rizikos. Tačiau tai neužkerta kelio šioms institucijoms nurodyti už išorės sienų kontrolę atsakingoms institucijoms neišleisti gaminio, jeigu esama įrodymų, kad, nepaisant minėtos atitikties, gaminys iš tikrųjų kelia riziką.

16 straipsnis

Atsisakymas išleisti

1.           Jeigu rinkos priežiūros institucijos padaro išvadą, kad gaminys kelia riziką, jos už išorės sienų kontrolę atsakingoms institucijoms nurodo neišleisti gaminio į laisvą apyvartą ir gaminio sąskaitoje faktūroje ir bet kuriame kitame susijusiame lydimajame dokumente įrašo:

„Gaminys kelia riziką — išleisti į laisvą apyvartą negalima — Reglamentas (ES) Nr. XXX/XXXX“.

2.           Jeigu vėliau tas gaminys deklaruojamas kitai muitinės procedūrai nei išleidimas į laisvą apyvartą ir jeigu rinkos priežiūros institucijos neprieštarauja, 1 dalyje nurodytas įrašas toje dalyje nurodytomis sąlygomis taip pat pateikiamas pagal tą procedūrą naudojamuose dokumentuose.

3.           Rinkos priežiūros institucijos arba atitinkamai už išorės sienų kontrolę atsakingos institucijos riziką keliantį gaminį gali sunaikinti arba kitaip jį padaryti nenaudojamu, jeigu, jų manymu, toks veiksmas yra būtinas ir proporcingas. Tokio veiksmo išlaidas padengia asmuo, deklaravęs gaminį išleisti į laisvą apyvartą.

4.           Rinkos priežiūros institucijos už išorės sienų kontrolę atsakingoms institucijoms pateikia informaciją apie gaminių kategorijas, kurios pagal 1 dalį nustatytos kaip keliančios riziką.

5.           Kiekvienai priemonei, kurios imamasi pagal 1 arba 3 dalį, taikomos teisės gynimo priemonės, įskaitant galimybę kreiptis į kompetentingus nacionalinius teismus

6.           Kai rinkos priežiūros institucijos imasi priemonių pagal 1 dalį, jos gali nustatyti mokesčius, kuriais visiškai ar iš dalies padengiamos jų veiklos išlaidos, tarp jų ir vertinant riziką atliekamų tyrimų išlaidos.

17 straipsnis

Asmeninėms reikmėms importuojamos prekės

1.           Jeigu gaminys į Sąjungą įvežamas kaip fizinio asmens gabenamas ir fiziškai turimas daiktas ir jį galima pagrįstai laikyti to asmens asmeniniam naudojimui skirtu daiktu, jo išleidimas pagal 14 straipsnio 3 dalį nesustabdomas, išskyrus atvejus, kai gaminio naudojimas gali kelti pavojų asmenų ir gyvūnų sveikatai ir gyvybei arba augalams.

2.           Gaminys laikomas skirtu į Sąjungą jį įvežančio fizinio asmens naudojimui, jeigu jis įvežamas nereguliariai, yra skirtas naudoti tik tam asmeniui ar jo šeimos nariams ir dėl jo pobūdžio ar kiekio negalima laikyti, kad jis yra skirtas komerciniams tikslams.

18 straipsnis

Sąjungoje atliekamas į Sąjungą įvežamų gaminių, kuriems taikomi derinamieji teisės aktai, vertinimas

1.           Per 60 dienų po Komisijos pranešimo valstybėms narėms pagal 20 straipsnio 4 dalį apie bet kokį pirmos pranešančiosios valstybės narės atsisakymą išleisti gaminį į laisvą apyvartą, valstybė narė gali pareikšti prieštaraujanti tam atsisakymui, jei jis susijęs su gaminiu, kuriam taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai. Valstybė narė prieštaravimą motyvuoja, nurodo, kuo skiriasi jos gaminio keliamos rizikos vertinimas, ir pamini visas su tuo gaminiu susijusias specialias aplinkybes ir bet kokią papildomą informaciją.

2.           Jeigu valstybė narė pagal 1 dalį nepateikia prieštaravimo ir Komisija nemano, kad nacionalinės priemonės prieštarauja Sąjungos teisės aktams, pirmos pranešančiosios valstybės narės atsisakymas laikomas pagrįstu ir kiekviena valstybė narė užtikrina, kad dėl atitinkamo gaminio būtų nedelsiant imtasi ribojamųjų priemonių.

3.           Jeigu valstybė narė pareiškia prieštaravimą pagal 1 dalį arba jeigu Komisija mano, kad atsisakymas gali prieštarauti Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su atitinkamu (-ais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) ir įvertina atsisakymą atsižvelgdama į visus turimus mokslinius ar techninius įrodymus.

4.           Remdamasi pagal 3 dalį atlikto vertinimo rezultatais, Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti sprendimą, ar atsisakymas yra pagrįstas ir ar panašaus veiksmo turėtų imtis visos to dar nepadariusios valstybės narės. Šiuo atveju ji sprendimą skiria susijusioms valstybėms narėms ir iš karto apie jį praneša visoms valstybėms narėms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

5.           Jeigu Komisija nusprendžia, kad atsisakymas yra pagrįstas, kiekviena valstybė narė nedelsdama imasi būtinų ribojamųjų priemonių. Jeigu Komisija nusprendžia, kad atsisakymas yra nepagrįstas, pirma pranešančioji valstybė narė ir bet kuri kita valstybė narė, kuri ėmėsi panašios priemonės, panaikina tą priemonę ir pranešimą, kurį pagal 20 straipsnį siuntė per RAPEX sistemą.

6.           Jeigu atsisakymas laikomas pagrįstu ir nustatoma, kad gaminys Sąjungos derinamųjų teisės aktų neatitinka dėl atitinkamų darniųjų standartų trūkumų, Komisija informuoja atitinkamą Europos standartizacijos organizaciją ir gali pateikti reikiamą prašymą pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnį.

V SKYRIUS

Keitimasis informacija

19 straipsnis

Sąjungos skubaus keitimosi informacija sistema RAPEX

1.           Komisija prižiūri skubaus keitimosi informacija sistemą (RAPEX). Valstybės narės RAPEX sistemą naudoja pagal šį reglamentą keisdamosi informacija apie riziką keliančius gaminius.

2.           Kiekviena valstybė narė paskiria po vieną RAPEX kontaktinį centrą.

3.           Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti keitimosi informacija per RAPEX sistemą būdus ir procedūras. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4.           Dalyvauti RAPEX sistemoje gali paraišką pateikusios šalys, trečiosios šalys arba tarptautinės organizacijos pagal Sąjungos ir tų šalių ar organizacijų susitarimus. Kiekvienas toks susitarimas grindžiamas abipusiškumo principu ir į jį turi būti įtrauktos konfidencialumo nuostatos, atitinkančios Sąjungoje taikomas nuostatas.

20 straipsnis

Pranešimas apie riziką keliančius gaminius per RAPEX sistemą

1.           RAPEX kontaktinis centras nedelsdamas praneša Komisijai informaciją apie:

(a) visus taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi ekonominės veiklos vykdytojai pagal 9 straipsnio 3 dalį;

(b) visas priemones, kurių pagal 10 straipsnio 1 arba 4 dalį ėmėsi rinkos priežiūros institucijos, išskyrus atvejus, kai tos priemonės yra susijusios su gaminiu, apie kurį reikia pranešti pagal a punktą;

(c) kiekvieną atsisakymą išleisti gaminį į laisvą apyvartą pagal 16 straipsnį.

Pirma pastraipa netaikoma, jeigu RAPEX kontaktinis centras turi priežasčių manyti, kad gaminio keliama rizika nedaro poveikio už jo valstybės narės teritorijos ribų.

RAPEX kontaktinis centras nedelsdamas informuoja Komisiją apie kiekvieną susijusį pirmoje pastraipoje minėtų taisomųjų veiksmų ar priemonių atnaujinimą, keitimą ar panaikinimą.

2.           Teikiant informaciją pagal 1 dalį, nurodomi visi turimi duomenys apie riziką ir bent jau ši informacija:

(a) rizikos pobūdis ir lygis, įskaitant rizikos vertinimo rezultatų santrauką;

(b) bet kokios neatitikties Sąjungos derinamiesiems teisės aktams pobūdis;

(c) gaminiui identifikuoti būtini duomenys;

(d) gaminio kilmė ir tiekimo grandinė;

(e) data, kurią imtasi priemonės ar taisomojo veiksmo, ir tos priemonės ar veiksmo trukmė;

(f) priemonės ar taisomojo veiksmo pobūdis ir tai, ar jų imtasi savanoriškai, jie buvo patvirtinti ar reikalaujami;

(g) ar ekonominės veiklos vykdytojui suteikta galimybė būti išklausytam.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija perduodama naudojant RAPEX sistemoje Komisijos pateiktą standartinę pranešimo formą.

3.           Jeigu pranešimas yra susijęs su gaminiu, kuris, kaip nustatyta, neatitinka Sąjungos derinamųjų teisės aktų, teikiant informaciją taip pat nurodoma, ar neatitiktį lėmė vienas iš šių veiksnių:

(a) gaminio neatitiktis taikomų teisės aktų reikalavimams;

(b) tuose teisės aktuose nurodytų darniųjų standartų, leidžiančių daryti atitikties tiems reikalavimams prielaidą, trūkumai.

Jeigu 1 dalyje nurodyta priemonė ar taisomasis veiksmas yra susiję su gaminiu, kurio atitiktį yra įvertinusi paskelbtoji įstaiga, rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad susijusiai paskelbtajai įstaigai būtų pranešta apie taisomuosius veiksmus ar priemones, kurių imtasi.

4.           Gavusi pranešimą, Komisija jį perduoda kitoms valstybėms narėms. Jeigu pranešimas neatitinka 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, Komisija gali jį sustabdyti.

5.           Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie veiksmus ar priemones, kurių ėmėsi gavusios pranešimą, ir pateikia bet kokią papildomą informaciją, įskaitant informaciją apie visų atliktų tyrimų ar analizės rezultatus ar galimus nuomonių skirtumus. Šią informaciją Komisija nedelsdama persiunčia kitoms valstybėms narėms.

21 straipsnis

Rinkos priežiūros informacinė ryšių sistema

1.           Komisija prižiūri rinkos priežiūros informacinę ryšių sistemą (ICSMS), kurioje kaupia ir struktūriškai saugo su rinkos priežiūros klausimais susijusią informaciją, visų pirma informaciją apie:

(a) rinkos priežiūros institucijas ir jų kompetencijos sritis;

(b) rinkos priežiūros programas;

(c) rinkos priežiūros veiklos stebėseną, peržiūrą ir vertinimą;

(d) skundus ar pranešimus, susijusius su gaminių keliamos rizikos klausimais;

(e) bet kokią neatitiktį Sąjungos derinamiesiems teisės aktams, išskyrus pagal 20 straipsnį per RAPEX sistemą praneštas priemones ar taisomuosius veiksmus;

(f) valstybių narių prieštaravimus pagal 11 straipsnio 1 dalį ar 18 straipsnio 1 dalį ir susijusius tolesnius veiksmus.

ICSMS registruojamos pagal 20 straipsnį per RAPEX sistemą pateiktų pranešimų apie priemones ar taisomuosius veiksmus nuorodos.

Kai reikia ar tikslinga, galimybė naudotis ICSMS taip pat gali būti suteikta už išorės sienų kontrolę atsakingoms institucijoms.

2.           Taikydamos 1 dalį, valstybės narės per ICSMS teikia bet kokią jų turimą ir pagal 20 straipsnį dar nepraneštą informaciją apie riziką keliančius gaminius, pirmiausia nurodydamos nustatytą riziką, atliktų tyrimų rezultatus, taikomas ribojamąsias priemones, ryšius su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais ir veiksmų ar neveikimo priežastis.

3.           Rinkos priežiūros institucijos pripažįsta kitų valstybių narių atitinkamų institucijų ar jų pavedimu parengtus ir ICSMS pateiktus tyrimų protokolus ir jais naudojasi.

22 straipsnis

Tarptautiniai konfidencialios informacijos mainai

Komisija ir valstybės narės su trečiųjų šalių reguliavimo institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, su kuriomis Komisija ir tam tikra valstybė narė ar valstybių narių grupė yra sudariusios abipusiškumu pagrįstus dvišalius ar daugiašalius konfidencialumo susitarimus, gali keistis konfidencialia informacija, įskaitant informaciją, kuria keičiamasi per RAPEX sistemą.

VI SKYRIUS

Bendradarbiavimas

23 straipsnis

Savitarpio pagalba

1.           Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos viena su kita, įvairios kiekvienos valstybės narės institucijos ir rinkos priežiūros institucijos, taip pat rinkos priežiūros institucijos ir Komisija bei susijusios Sąjungos agentūros veiksmingai bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie rinkos priežiūros programas ir visais klausimais, susijusiais su rizika keliančiais gaminiais.

2.           Rinkos priežiūros institucijos, gavusios kitos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos tinkamai pagrįstą prašymą, teikia visą susijusią informaciją ar dokumentus ir atlieka patikrinimus, patikras ar tyrimus ir apie juos bei apie susijusius tolesnius veiksmus praneša prašančiajai institucijai.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, dokumentai ir pranešimai naudojami tik tuo tikslu, kuriam jų buvo prašyta, ir kuo greičiau apdorojami elektroninėmis priemonėmis.

24 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis

1.           Rinkos priežiūros institucijos gali bendradarbiauti su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, kad keistųsi informacija, teiktų techninę pagalbą, skatintų naudotis Sąjungos informacijos mainų sistemomis, įskaitant RAPEX sistemą pagal 19 straipsnio 4 dalį, lengvintų prieigą prie jų, taip pat skatintų su atitikties vertinimu ir rinkos priežiūra susijusią veiklą.

2.           Su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis bendradarbiaujama, inter alia, vykdant 27 straipsnyje nurodyto pobūdžio veiklą. Valstybės narės užtikrina, kad šioje veikloje dalyvautų jų kompetentingos institucijos.

25 straipsnis

Europos rinkos priežiūros forumas

1.           Įkuriamas Europos rinkos priežiūros forumas (ERPF).

2.           ERPF susitikimuose kiekvienai valstybei narei atstovauja asmuo arba asmenys, kuriuos valstybė narė parenka atsižvelgdama į atitinkamo susitikimo temą pagal specialias žinias ir patirtį.

3.           ERPF susitikimai rengiami reguliariai ir, jei reikia, Komisijos arba valstybės narės prašymu.

4.           ERPF deda visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarimas. Jeigu sutarimas nepasiekiamas, poziciją ERPF priima paprastąją narių balsų dauguma. Nariai gali prašyti, kad jų pozicijos ir tų pozicijų motyvai būtų įtraukti į oficialų protokolą.

5.           ERPF gali kviesti ekspertus ir kitas trečiąsias šalis, kad šie dalyvautų susitikimuose ar raštu pateiktų pastabas.

6.           ERPF gali sudaryti nuolatinius ar laikinus pogrupius, į kuriuos įtraukiamos ir rinkos priežiūros administracinio bendradarbiavimo darbo grupės, įsteigtos Sąjungos derinamiesiems teisės aktams įgyvendinti. Kaip stebėtojai į tokius pogrupius gali būti kviečiamos organizacijos, kurios Sąjungos lygmeniu atstovauja pramonės, mažųjų ir vidutinių įmonių, vartotojų, laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų interesams.

7.           ERPF nustato savo darbo tvarkos taisykles, kurios įsigalioja, kai Komisija dėl jų pateikia teigiamą nuomonę.

8.           ERPF bendradarbiauja su keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumu, įsteigtu Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006.

26 straipsnis

Komisijos parama ir vykdomasis sekretoriatas

1.           Komisija remia rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą. Ji dalyvauja ERPF ir jo pogrupių susitikimuose.

2.           Kad ERPF galėtų vykdyti 27 straipsnyje nustatytas užduotis, jam padeda techninę ir logistinę paramą ERPF ir jo pogrupiams teikiantis vykdomasis sekretoriatas.

27 straipsnis

ERPF užduotys

ERPF vykdo šias užduotis:

(a) lengvina keitimąsi informacija apie riziką keliančius gaminius, rizikos vertinimą, tyrimų metodus ir rezultatus, naujausią mokslo pažangą ir kitus su kontrolės veikla susijusius aspektus;

(b) koordinuoja 7 straipsnyje nurodytų bendrųjų ir konkrečių sektorių rinkos priežiūros programų rengimą ir įgyvendinimą;

(c) organizuoja bendrus rinkos priežiūros ir tyrimų projektus;

(d) keičiasi profesinėmis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

(e) organizuoja mokymų programas ir nacionalinių pareigūnų mainus;

(f) padeda vykdyti stebėseną, kaip aprašyta 4 straipsnio 3 dalyje;

(g) organizuoja informacines kampanijas ir bendras vizitų programas;

(h) gerina Sąjungos lygiu vykdomą bendradarbiavimą riziką keliančių gaminių atsekamumo, pašalinimo ir susigrąžinimo klausimais;

(i) užtikrina, kad būtų lengvai prieinama rinkos priežiūros institucijų surinkta gaminių saugos informacija, įskaitant informaciją apie skundus, nelaimingus atsitikimus, sužalojimų ataskaitas bei atliktus tyrimus ir tyrimų rezultatus, kad tą informaciją būtų lengva rasti ir ja dalytis;

(j) tinkamai atsižvelgiant į verslo, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesus, padeda rengti gaires, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą ir vienodą šio reglamento įgyvendinimą;

(k) Komisijai paprašius, konsultuoja ją bet kokiu su šio reglamento įgyvendinimu susijusiu klausimu ir padeda tą klausimą išnagrinėti;

(l) formuoja vienodą valstybių narių rinkos priežiūros administracinę praktiką.

28 straipsnis

Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos

1.           Tam tikriems gaminiams ar gaminių kategorijai ar grupei arba tam tikrai rizikai, susijusiai su tam tikros kategorijos ar grupės gaminiais, tirti Komisija įgyvendinimo aktais gali paskirti 2 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančias Sąjungos etalonines laboratorijas.

2.           Kiekviena Sąjungos etaloninė laboratorija turi atitikti šiuos kriterijus:

(a) turėti kvalifikuotų darbuotojų, deramai išmanančių jų kompetencijos srityje naudojamus analizės metodus ir turinčių reikiamų žinių apie standartus ir praktiką;

(b) turėti joms pavestoms užduotims atlikti būtiną įrangą ir etalonines medžiagas;

(c) nešališkai ir nepriklausomai veikti viešojo intereso labui;

(d) užtikrinti, kad darbuotojai paisytų tam tikrų temų, rezultatų ar pranešimų slaptumo.

3.           Neviršydamos įgaliojimų, paskirtosios Sąjungos etaloninės laboratorijos, kai tinkama, vykdo šias užduotis:

(a) atlieka gaminių tyrimus, susijusius su rinkos priežiūros veikla ir tyrimais;

(b) padeda spręsti valstybių narių institucijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir atitikties vertinimo įstaigų ginčus;

(c) Komisijai ir valstybėms narėms teikia nepriklausomas technines ar mokslines konsultacijas;

(d) kuria naujus tyrimų būdus ir metodus;

(e) platina informaciją ir organizuoja mokymus.

VII SKYRIUS

Finansavimas

29 straipsnis

Finansavimo veikla

1.           Sąjungos lėšomis gali būti finansuojama tokia pagal šį reglamentą vykdoma veikla:

(a) pagalba rengiant ir atnaujinant rinkos priežiūros gaires;

(b) techninių ar mokslinių žinių, skirtų padėti Komisijai įgyvendinti rinkos priežiūros administracinio bendradarbiavimo nuostatas ir 11 bei 18 straipsniuose nurodytas Sąjungos vertinimo procedūras, teikimas Komisijai;

(c) parengiamieji ar pagalbiniai darbai, atliekami įgyvendinant rinkos priežiūros veiklą, susijusią su Sąjungos teisės aktų taikymu: tyrimai, programos, vertinimas, gairės, lyginamieji tyrimai, bendri vizitai, mokslo tiriamieji darbai, duomenų bazių kūrimas ir priežiūra, mokymas, laboratoriniai darbai, tyrimų kokybės tikrinimas, tarplaboratoriniai tyrimai ir atitikties vertinimo darbai, taip pat Europos rinkos priežiūros kampanijos ir panašaus pobūdžio veikla;

(d) pagal techninės pagalbos programas vykdoma veikla, bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir Europos atitikties vertinimo politikos bei sistemų skatinimas tarp suinteresuotųjų šalių Europos ir tarptautiniu lygmeniu ir jų gerinimas;

(e) rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimas ir vykdomojo sekretoriato techninė bei logistinė pagalba ERPF ir jo pogrupiams.

2.           Sąjungos finansinė parama pagal šį reglamentą vykdomai veiklai įgyvendinama remiantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 tiesiogiai arba netiesiogiai biudžeto vykdymo užduotis pavedant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytiems subjektams.

3.           Asignavimus šiame reglamente nurodytai veiklai kiekvienais metais nustato biudžeto valdymo institucija atsižvelgdama į galiojančioje finansinėje programoje nustatytas ribas.

4.           Rinkos priežiūros veiklai finansuoti skirti asignavimai, kuriuos nustato biudžeto valdymo institucija, gali taip pat apimti išlaidas, susijusias su parengiamaisiais, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiksmais, būtinais šiame reglamente numatytai veiklai vykdyti ir jos tikslams pasiekti, visų pirma: tyrimais, ekspertų susitikimais, informavimo ir ryšių palaikymo veiksmais, įskaitant institucijų vykdomą informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su bendraisiais rinkos priežiūros veiklos tikslais, išlaidomis, susijusiomis su informacinių technologijų tinklais, pirmiausia dėmesį skiriant informacijos apdorojimui ir mainams, kartu su visomis kitomis techninės ir administracinės pagalbos išlaidomis, kurias Komisija patiria administruodama pagal šį reglamentą vykdomą veiklą.

5.           Atsižvelgdama į Sąjungos politiką ir teisės aktus, Komisija įvertina Sąjungos lėšomis finansuojamos rinkos priežiūros veiklos svarbą ir vertinimo rezultatus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip [penkeri metai po taikymo pradžios datos], o vėliau kas – penkerius metus.

30 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.           Komisija imasi rinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus būtų saugomi Sąjungos finansiniai interesai taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir bet kokią kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus, jei nustatomi pažeidimai, išieškant neteisingai išmokėtas sumas ir, kai tinkama, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.           Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, dokumentų auditą ir patikrinimus vietoje.

3.           Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[41] nustatytų procedūrų, atlikti ekonominės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejų.

4.           Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti auditą ir patikrinimus bei inspektavimą vietoje.

VIII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

31 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamos sankcijos, taikomos pažeidus šio reglamento nuostatas, kuriomis nustatomos ekonominės veiklos vykdytojų prievolės, ir bet kurių Sąjungos derinamųjų teisės aktų, kuriais reglamentuojami gaminiai, kuriems taikomas šis reglamentas, nuostatas, kuriomis nustatomos ekonominės veiklos vykdytojų prievolės, kai tuose teisės aktuose sankcijos nenumatytos, ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės iki [įrašyti datą – 3 mėnesiai iki datos, kurią pradedamas taikyti šis reglamentas] Komisijai praneša apie šias nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius su jomis susijusius pakeitimus.

Nustatant pirmoje pastraipoje nurodytas sankcijas atsižvelgiama į įmonių dydį, ypač į mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį. Jei ekonominės veiklos vykdytojas yra anksčiau padaręs panašų pažeidimą, jam gali būti taikomos didesnės sankcijos, o už didelius pažeidimus gali būti nustatytos baudžiamosios sankcijos.

32 straipsnis

Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda Komitetas. Šis komitetas – tai Reglamente (ES) Nr. 182/2011 apibrėžtas komitetas.

2.           Darant nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.           Darant nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

33 straipsnis

Vertinimas

Ne vėliau kaip po [penkerių] metų po taikymo pradžios datos Komisija įvertina šio reglamento taikymą ir vertinimo ataskaitą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitoje nurodoma, ar pasiekti šio reglamento tikslai, visų pirma įvertinama, ar užtikrintas veiksmingesnis ir efektyvesnis gaminių saugos taisyklių ir Sąjungos derinamųjų teisės aktų vykdymas, ar pagerėjo rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimas, ar padidėjo į Sąjungos rinką įvežamų gaminių kontrolė ir ar pagerėjo asmenų sveikatos ir saugos apskritai, sveikatos ir saugos darbe, vartotojų, aplinkos ir viešojo saugumo, taip pat kitų viešųjų interesų apsauga, atsižvelgiant į jo poveikį verslui, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

34 straipsnis

Pakeitimai

1.           Panaikinamos šios nuostatos:

(a) Direktyvos 2011/65/ES 18 straipsnis;

(b) Tarybos direktyvos 89/686/EEB 7 straipsnis;

(c) Direktyvos 93/15/EEB 7 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 8 straipsnis;

(d) Direktyvos 94/9/EB 7 straipsnis;

(e) Direktyvos 94/25/EB 7 straipsnis, 10 straipsnio 4 dalis ir 11 straipsnis;

(f) Direktyvos 95/16/EB 7 ir 11 straipsniai;

(g) Direktyvos 97/23/EB 8, 16 ir 18 straipsniai;

(h) Direktyvos 1999/5/EB 9 straipsnis;

(i) Direktyvos 2000/9/EB 14, 15 ir 19 straipsniai;

(j) Direktyvos 2000/14/EB 5 straipsnis;

(k) Direktyvos 2001/95/EB 6 straipsnio 2 ir 3 dalys, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsniai ir II priedas;

(l) Direktyvos 2004/108/EB 10 ir 11 straipsniai;

(m) Direktyvos 2006/42/EB 4 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 11, 17 ir 20 straipsniai;

(n) Direktyvos 2006/95/EB 9 straipsnis;

(o) Direktyvos 2007/23/EB 14 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 15, 16 ir 17 straipsniai;

(p) Direktyvos 2008/57/EB 13 straipsnio 5 dalis ir 14 straipsnis;

(q) Direktyvos 2009/48/EB 39, 40, 42–45 straipsniai;

(r) Direktyvos 2009/105/EB 7, 15 ir 17 straipsniai;

(s) Direktyvos 2009/142/EB 7, 11 ir 12 straipsniai;

(t) Reglamento (ES) Nr. 305/2011 56–59 straipsniai.

2.           Reglamento (EB) Nr. 764/2008 3 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) Reglamento (ES) Nr. [...] [dėl gaminių rinkos priežiūros] 10 straipsnį;“

3.           Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 iš dalies keičiamas taip:

(a) Reglamento (EB) Nr. 765/2008 1 straipsnio 2 ir 3 dalys, 2 straipsnio 14, 15, 17, 18 ir 19 punktai, III skyrius ir 32 straipsnio 1 dalies e punktas išbraukiami;

(b) Reglamento (EB) Nr. 765/2008 pavadinimas pakeičiamas taip:

„2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, kuriuo nustatomi atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo reikalavimai ir bendrieji žymėjimo CE ženklu principai ir panaikinamas Reglamentas (EEB) Nr. 339/93“

Nuorodos į Reglamento (EB) Nr. 765/2008 15–29 straipsnių nuostatas laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

35 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Procedūroms, pradėtoms nacionaliniu ar Sąjungos lygiu pagal bet kurią iš šio reglamento 34 straipsnyje ar Direktyvos 2001/95/EB 6–9 straipsniuose nurodytų nuostatų, toliau taikomos tos nuostatos.

36 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja [įrašyti datą – ta pati data kaip Reglamento (ES) Nr. [... / ...] dėl vartojimo gaminių saugos]

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 || Šis reglamentas

15 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys || 2 straipsnis

15 straipsnio 3 dalis || -

15 straipsnio 4 dalis || 3 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 1 dalis || 4 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 2 dalis || 4 straipsnio 2 dalis kartu su 3 straipsnio 12 dalimi; 17 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnio 5 dalis

16 straipsnio 3 dalis || -

16 straipsnio 4 dalis || -

17 straipsnio 1 dalis || 5 straipsnio 4 dalis

17 straipsnio 2 dalis || 26 straipsnio 1 dalis

18 straipsnio 1 dalis || 5 straipsnio 3 dalis

18 straipsnio 2 dalis || 6 straipsnio 6 dalis

18 straipsnio 3 dalis || 5 straipsnio 2 dalis

18 straipsnio 4 dalis || 6 straipsnio 4 dalis

18 straipsnio 5 ir 6 dalys || 4 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 7, 8 ir 9 dalys, 26 straipsnio 2 dalis

19 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa || 6 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa || 6 straipsnio 5 dalis ir 7 straipsnis

19 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa || 8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

19 straipsnio 2 dalis || 6 straipsnio 2 dalis

19 straipsnio 3 dalis || 9 straipsnio 5 dalies a punktas

19 straipsnio 4 dalis || 6 straipsnio 3 dalis

19 straipsnio 5 dalis || 26 straipsnio 5 dalis ir 27 straipsnis

20 straipsnio 1 dalis || 9 straipsnio 4 dalis ir 18 straipsnio 1 dalies b punktas

20 straipsnio 2 dalis || 12 straipsnis

21 straipsnis || 6 straipsnio 4 dalis ir 9 straipsnis

22 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys || 18 straipsnio 1 ir 2 dalys

22 straipsnio 4 dalis || 17 straipsnis

23 straipsnio 1 ir 2 dalys || 19 straipsnis

23 straipsnio 3 dalis || 27 straipsnis

24 straipsnio 1 ir 2 dalys || 20 straipsnis

24 straipsnio 3 dalis || 19 straipsnio 1 dalis

24 straipsnio 4 dalis || 18 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnio 2 dalis

25 straipsnis || 22–24 straipsniai

26 straipsnis || 21 straipsnis

27 straipsnis || 13 straipsnis

28 straipsnis || 14 straipsnis

29 straipsnis || 15 straipsnis

LEGISLATIVE FINANCIAL STATEMENT

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.        Tikslas (-ai)

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.        Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė(-s)

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.     Trečiųjų šalių finansinis įnašas

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gaminių rinkos priežiūros pasiūlymas

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[42]

2 antraštinė dalis – Įmonė – 02 03 skyrius: Prekių vidaus rinka ir sektorių politika

17 antraštinė dalis – Sveikata ir vartotojų apsauga – 17 02 skyrius: Vartotojų politika

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Prekių vidaus rinka ir sektorių politika: gerinti bendrosios rinkos veikimą ir pasiekti aukšto lygio vartotojų, kitų naudotojų ir kitokių viešųjų interesų apsaugą;

Apsauga ir pilietybė – vartotojų politika.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus ENTR tikslas: reguliariai peržiūrėti galiojantį vidaus rinkos acquis ir prireikus siūlyti naujus norminius ar nenorminius veiksmus.

Konkretus SANCO tikslas: užtikrinti ir didinti produktų saugą vykdant veiksmingą rinkos priežiūrą visoje Sąjungoje.

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Numatomas šios iniciatyvos rezultatas – gerinti Sąjungoje šiuo metu suskaidytą rinkos priežiūros teisinę sistemą. Šiuo pasiūlymu Reglamento (EB) Nr. 765/2008 ir Bendrosios produktų saugos direktyvos nuostatos, susijusios su rinkos priežiūra, turėtų būti įtrauktos į vieną atskirą teisės aktą, kuris reglamentuotų tiek suderintų, tiek nesuderintų Sąjungos teisės aktų sričių gaminius, nesvarbu, ar jie skirti vartotojams ar profesionaliesiems naudotojams, ar gali būti jų naudojami; Šis pasiūlymas turės poveikį ekonominės veiklos vykdytojams ir nacionalinėms institucijoms, kurie bus geriau informuoti apie savo prievoles imtis rinkos priežiūros veiksmų. Pasiūlymu, kuris leis veiksmingiau prižiūrėti su gaminiais susijusių reikalavimų laikymąsi, bus sustiprinta gaminių vartotojų ir kitų naudotojų apsauga.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

- pranešimų apie nesaugius gaminius GRAS-RAPEX informacijos sistemoje skaičius,

- pranešimų RAPEX sistemoje, sukėlusių bent vieną atsakomąjį (kitų valstybių narių) veiksmą, procentas,

- atsakomųjų veiksmų ir pranešimų apie įvykį santykis (didelė rizika),

- duomenų, kuriais pasikeista bendrojoje informacijos rėmimo sistemoje ICSMS, apimtis ir kokybė,

- bendrų rinkos priežiūros veiksmų skaičius ir rezultatai,

- dalijimasis darbais ir ištekliais,

- gaminių saugos reikalavimų vykdymo užtikrinimo rodikliai (biudžetas, patikros, laboratoriniai tyrimai, taikytos priemonės ir t. t.).

1.5.        Pasiūlymo pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Bendrasis tikslas, kurio siekiama šia iniciatyva, – sumažinti nesaugių ar reikalavimų neatitinkančių gaminių skaičių ir taip pagerinti bendrosios rinkos veikimą ir užtikrinti aukštą vartotojų ir kitų naudotojų bei kitų viešųjų interesų apsaugos lygį.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Nors veikia Europos bendroji rinka, už gaminių saugos reikalavimų vykdymo užtikrinimą atsakingos valstybės narės. Kadangi valstybėse narėse rinkos priežiūra organizuota nevienodai, o nacionalinės rinkos priežiūros institucijos tarpusavyje susijusios, kyla problemų. ES turi teisę pagal SESV 114 straipsnį imtis veiksmų, kad užtikrintų tinkamą vartotojų gaminių bendrosios rinkos veikimą ir padidintų tarpvalstybinės rinkos priežiūros veiksmingumą. Teisę imtis veiksmų papildo SESV 169 straipsnio 1 dalis. Joje numatyta, kad siekdama remti vartotojų interesus ir užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą, Sąjunga, be kita ko, padeda užtikrinti vartotojų sveikatą, saugą ir ekonominius interesus. Tačiau siekiant laikytis subsidiarumo principo šis pasiūlymas nedaro įtakos valstybių narių kompetencijai imtis procedūrų ir veiksmų dėl konkrečių riziką keliančių gaminių.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

ES veikia bendroji rinka, o laisvas prekių judėjimas yra labiausiai išvystyta ir geriausiai įtvirtinta iš keturių pagrindinių vidaus rinką kuriančių laisvių, tačiau dar ne viskas pasiekta. Prekiautojai, nesilaikantys įstatymų ir tiekiantys rinkai riziką keliančius gaminius, gali kelti pavojų visuomenės sveikatai ir saugai darbe, vartotojų apsaugai, aplinkos apsaugai ir kitiems viešiesiems interesams. Visas šias problemas turėtų padėti išspręsti rinkos priežiūra. Tačiau rinkos priežiūra nebėra priderinta prie Sąjungos reglamentavimo sistemos naujovių. Ji turi būti vykdoma labai koordinuotai ir taip, kad būtų greitai reaguojama visoje ES. Iš tiesų įgyvendinant Bendrąją produktų saugos direktyvą ir Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 pasiekta pažangos, bet rinkos priežiūros taisyklių pasklidimas po įvairius ES teisės aktus (Bendrąją produktų saugos direktyvą, Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 ir daug konkrečius sektorius reglamentuojančių direktyvų) sukėlė ir ekonominės veiklos vykdytojų, ir nacionalinių institucijų sumaištį bei sumažino rinkos priežiūros veiksmų veiksmingumą Sąjungoje. Todėl vieno atskiro rinkos priežiūros reglamento pasiūlymas padės iš esmės spręsti šias problemas.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Ši iniciatyva visiškai atitinka laisvo prekių judėjimo acquis, konkrečiai 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/48/EB dėl žaislų saugos, 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo, 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA), 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA), 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/95/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo, 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/142/EB, susijusią su dujas deginančiais prietaisais[43].

Šis pasiūlymas taip pat atitinka pridedamą reglamento dėl vartojimo gaminių saugos pasiūlymą, pakeisiantį Direktyvą 2001/95/EB dėl bendrosios produktų saugos.

Pasiūlymu sukuriama sektorių teisės aktais reglamentuojamų pranešimo apie nesaugius gaminius ir apsaugos priemones veiksmų sąveika; ateityje apie juos reikės pranešti tik vieną kartą naudojantis peržiūrėta RAPEX sistema.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

X Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

X Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

· X:         vykdomosioms įstaigoms

· ¨         Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[44]

· ¨         nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

¨      asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Šiai iniciatyvai nereikia naujų biudžeto išteklių, ji bus finansuojama perskirstant esamus išteklius. Dalį veiklos valdys Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra (SVRVA). Pagal 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų[45] valdymo užduotys, įstatus Komisija patikėjo[46] Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomajai agentūrai užduotį įgyvendinti 2007–2013 m. Bendrijos veiksmų programos vartotojų politikos srityje valdymo tikslus. Todėl Komisija gali nuspręsti patikėti Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomajai agentūrai užduotį įgyvendinti ir 2014–2020 m. Vartotojų programos tikslus; priėmus šią programą, ji taps teisiniu gaminių saugos srities viešųjų pirkimų ir dotacijų pagrindu. Numatomu programos perdavimu bus išplėstos užduotys, jau dabar perduotos vykdyti SVRVA.

Be to, šiai iniciatyvai nereikia papildomų biudžeto išteklių su valdymu, priežiūra ir abiejų IT sistemų, t. y. GRAS-RAPEX ir ICSMS, pritaikymo susijusioms išlaidoms padengti, atsižvelgiant į išlaidas, jau įtrauktas į GD SANCO ir GD ENTR daugiametei finansinei programai siūlomus 2014–2020 m. einamosios veiklos biudžetus.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Būsimasis Europos rinkos priežiūros forumas (ERPF) taps diskusijų apie tinkamą būsimo reglamento nuostatų įgyvendinimą platforma.

Galutinėje nuostatoje siūloma Komisijai po penkerių nuostatų galiojimo metų atlikti nuostatų įgyvendinimo įvertinimą ir pateikti ataskaitos projektą. Joje turėtų būti išryškintos galimos Reglamento problemos ir trūkumai; taip būtų pradėti tolesni veiksmai, įskaitant galimą dalinio pakeitimo pasiūlymą, kuriais siekiama tobulinti rinkos priežiūros sistemą.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Rizika, susijusi su tinkamu sistemos RAPEX veikimu (pvz. pranešimų apie įvykius pagausėjimas nukreiptų dėmesį nuo tikrai pavojingų gaminių arba sumažintų pranešimų patikimumą; su IT susijusios problemos, kaip antai sistemos gedimai, konfidencialumo klausimai).

Rizika, susijusi su ICSMS, daugiausia susijusi su IT problemomis, kaip antai galimi sistemos gedimai ir konfidencialumo klausimai.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Numatomi kontrolės metodai išdėstyti Finansiniame reglamente ir taikymo taisyklėse.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Komisija turi užtikrinti, kad įgyvendinant pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 finansuojamus veiksmus būtų saugomi Sąjungos finansiniai interesai taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir bet kokią kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatomi pažeidimai, išieškant neteisingai išmokėtas sumas ir, kai tikslinga, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. Be to, kad bus taikomi visi teisės aktais nustatyti kontrolės mechanizmai, kompetentingos Komisijos tarnybos sukurs kovos su sukčiavimu strategiją, derančią su nauja Komisijos kovos su sukčiavimu strategija (CAFS, priimta 2011 m. birželio 24 d.) siekiant, inter alia, užtikrinti, kad kovai su sukčiavimu skirtos vidaus priemonės visiškai atitiktų CAFS ir kad sukčiavimo rizikos valdymo metodai padės nustatyti sukčiavimo rizikos sritis bei leis tinkamai į jas reaguoti. Kur reikia, bus sukurtos ryšių palaikymo grupės ir tinkamos IT priemonės, skirtos analizuoti su vartotojų programa susijusius sukčiavimo atvejus. Bus įgyvendinamos konkrečios priemonės, kaip antai:

· sprendimuose, susitarimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant vartotojų programą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF bus aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti auditą, patikrinimus vietoje ir inspektavimą;

· kai atliekamas konkurso paraiškų ir pasiūlymų vertinimas, pareiškėjai ir konkurso dalyviai bus tikrinami remiantis paskelbtais atmetimo kriterijais ir deklaracijomis, taikant Išankstinio perspėjimo sistemą (angl. EWS);

· išlaidų tinkamumą finansuoti reglamentuojančios taisyklės bus supaprastintos pagal Finansinio reglamento nuostatas;

· visiems darbuotojams, susijusiems su sutarčių valdymu, o taip pat auditoriams ir tikrintojams, vietoje tikrinantiems naudos gavėjų deklaracijas, bus reguliariai rengiami sukčiavimo ir pažeidimų nustatymo mokymai.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė(-s)

Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas………………………………] || DA / NDA ([47]) || ELPA[48] šalių || šalių kandidačių[49] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

Nr. 1 Prekių vidaus rinka ir sektorių politika || 02.03.01. || DA || TAIP || NE || NE || NE

Nr. 3 Saugumas ir pilietybė || 17.01.04.01 2014–2020 m. Vartotojų programos administravimui skirtos išlaidos || NDA || TAIP || NE || NE || NE

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija…………………………] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

Nr. 3 Saugumas ir pilietybė || 17 02 01 2014–2020 m. Vartotojų programa || DA || TAIP || TAIP || NE || NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė[50]

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1 || Prekių vidaus rinka ir sektorių politika

ENTR GD || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 02.03.01 || Įsipareigojimai || (1) || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 7,800

Mokėjimai || (2) || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 7,800

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami  konkrečių programų rinkinio lėšomis[51] || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || ≥ 1a || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Mokėjimai || ≥ 2a || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų ENTR GD || Įsipareigojimai || 1+1a || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 7,800

Mokėjimai || 1+1a || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 7,800

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (3) || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 7,800

Mokėjimai || (4) || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 7,800

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (5) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos išlaidų 2 kategoriją || Įsipareigojimai || =3+ 5 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 7,800

Mokėjimai || =4+ 5 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 1,300 || 7,800

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 3 || Saugumas ir pilietybė

SANCO GD || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 17.02.01 || Įsipareigojimai || (1) || 3,000 || 3,060 || 3,121 || 3,184 || 3,247 || 3,312 || 18,924

Mokėjimai || (2) || 1,500 || 3,030 || 3,091 || 3,152 || 3,215 || 4,936 || 18,924

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami  konkrečių veiklos programų paketo lėšomis[52] || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 17.01.04.01 || Įsipareigojimai || ≥ 1a || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,600

Mokėjimai || ≥ 2a || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,600

|| || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų SANCO GD || Įsipareigojimai || 1+1a || 3,100 || 3,160 || 3,221 || 3,284 || 3,347 || 3,412 || 19,524

Mokėjimai || 1+1a || 1,600 || 3,130 || 3,191 || 3,252 || 3,315 || 5,036 || 19,524

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (3) || 3,000 || 3,060 || 3,121 || 3,184 || 3,247 || 3,312 || 18,924

Mokėjimai || (4) || 1,500 || 3,030 || 3,091 || 3,152 || 3,215 || 4,936 || 18,924

ŸIŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (5) || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,600

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos išlaidų 3 kategoriją || Įsipareigojimai || =3+ 5 || 3,100 || 3,160 || 3,221 || 3,284 || 3,347 || 3,412 || 19,524

Mokėjimai || =4+ 5 || 1,600 || 3,130 || 3,191 || 3,252 || 3,315 || 5,036 || 19,524

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (6) || 4,300 || 4,360 || 4,421 || 4,484 || 4,547 || 4,612 || 26,724

Mokėjimai || (7) || 2,800 || 4,330 || 4,391 || 4,452 || 4,515 || 6,236 || 26,724

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (8) || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,600

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos išlaidų 1–4 kategoriją (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =6+ 8 || 4,400 || 4,460 || 4,521 || 4,584 || 4,647 || 4,712 || 27,324

Mokėjimai || =7+ 8 || 2,900 || 4,430 || 4,491 || 4,552 || 4,615 || 6,336 || 27,324

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

ENTR GD || || ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,786 || 0,786 || 0,786 || 0,786 || 0,786 || 0,786 || 4,716

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,474

SANCO GD || || || || || || ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 1,048 || 1,048 || 1,048 || 1,048 || 1,048 || 1,048 || 6,288

Ÿ Kitos administracinės išlaidos (misijos, susirinkimai) || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,474

IŠ VISO || Asignavimai || 1,992 || 1,992 || 1,992 || 1,992 || 1,992 || 1,992 || 11,952

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos išlaidų 5 kategoriją || Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 1,992 || 1,992 || 1,992 || 1,992 || 1,992 || 1,992 || 11,952

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos išlaidų 1–5 kategoriją || Įsipareigojimai || 6,392 || 6,452 || 6,513 || 6,576 || 6,639 || 6,704 || 39,276

Mokėjimai || 4,892 || 6,422 || 6,483 || 6,544 || 6,607 || 8,328 || 39,276

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR dabartinėmis kainomis (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

||

Rezultato rūšis[53] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

Konkretus tikslas[54] Reguliariai peržiūrėti galiojantį vidaus rinkos acquis ir prireikus siūlyti naujus norminius ar nenorminius veiksmus. || || || || || || || || || || || || || || ||

Gairės ir lyginamoji veikla || || 0.050 || 1 || 0.050 || 1 || 0.050 || 1 || 0.050 || 1 || 0.050 || 1 || 0.050 || 1 || 0,050 || 6 || 0.300 ||

Techninė ir administracinė pagalba || || 0.600 || 1 || 0.600 || 1 || 0.600 || 1 || 0.600 || 1 || 0.600 || 1 || 0.600 || 1 || 0,600 || 6 || 3.600 ||

Europos rinkos priežiūros politikos skatinimas || || 0.050 || 1 || 0.050 || 1 || 0.050 || 1 || 0.050 || 1 || 0.050 || 1 || 0.050 || 1 || 0.050 || 6 || 0.300

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis || || 0.100 || 1 || 0.100 || 1 || 0.100 || 1 || 0.100 || 1 || 0.100 || 1 || 0.100 || 1 || 0.100 || 6 || 0.600

Parama rinkos priežiūros institucijoms (įskaitant ICSMS) || || 0.500 || 2 || 0.500 || 2 || 0.500 || 2 || 0.500 || 2 || 0.500 || 2 || 0.500 || 2 || 0.500 || 12 || 3.000

1 ENTR konkretaus tikslo tarpinė suma || 6 || 1.300 || 6 || 1.300 || 6 || 1.300 || 6 || 1.300 || 6 || 1.300 || 6 || 1.300 || 36 || 7.800

KONKRETUS TIKSLAS SANCO || || || || || || || || || || || || || ||

Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || ||

Rinkos priežiūros ir jos vykdymo užtikrinimo veiksmai(bendri veiksmai, pareigūnų mainai, rinkos priežiūros forumo sekretoriato finansavimas) || || 2,357 || 3 || 2,242 || 3 || 2,287 || 3 || 2,333 || 3 || 2,380 || 3 || 2,427 || 3 || 2,425 || 18 || 14,144

Tolesnis RAPEX (ypač IT sistemų) vystymas ir valdymas || || 0,797 || 1 || 0,758 || 1 || 0,773 || 1 || 0,788 || 1 || 0,804 || 1 || 0,820 || 1 || 0,837 || 6 || 4,780

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

1 SANCO konkretaus tikslo tarpinė suma || 4 || 3,000 || 4 || 3,060 || 4 || 3,121 || 4 || 3,184 || 4 || 3,247 || 4 || 3,312 || 24 || 18,924

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 4,300 || || 4,360 || || 4,421 || || 4,484 || || 4,547 || || 4,612 || || 26,724

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos KATEGORIJA || || || || || || ||

ENTR žmogiškieji ištekliai || 0,786 || 0,786 || 0,786 || 0,786 || 0,786 || 0,786 || 4,716

SANCO žmogiškieji ištekliai (vidutinės išlaidos FTE: 131 000 €) || 1,048 || 1,048 || 1,048 || 1,048 || 1,048 || 1,048 || 6,288

Kitos ENTR administracinės išlaidos || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,474

Kitos SANCO administracinės išlaidos || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,079 || 0,474

Daugiametės finansinės programos 5 išlaidų KATEGORIJOS tarpinė suma || 1,992 || 1,992 || 1,992 || 1,992 || 1,992 || 1,992 || 11,952

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[55] || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||

Kitos SANCO administracinio pobūdžio išlaidos || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,600

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinę sumą || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,600

IŠ VISO || 2,092 || 2,092 || 2,092 || 2,092 || 2,092 || 2,092 || 12,552

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

ENTR – 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 0,786 || 0,786 || 0,786 || 0,786 || 0,786 || 0,786

SANCO – 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės), (Vidutinės išlaidos FTE: 131 000 €) || 1,048 || 1,048 || 1,048 || 1,048 || 1,048 || 1,048

XX 01 01 02 (Delegacijos) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

XX 01 04 yy[56] || būstinėje[57] || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

delegacijose || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE — netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

10 01 05 02 (CA, INT, SNE — tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO (ENTR, SANCO) || 1,834 || 1,834 || 1,834 || 1,834 || 1,834 || 1,834

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Reikalingi ištekliai nurodyti neatsižvelgiant į užduotis, kurias atliks vykdomoji agentūra. Dėl pasiūlymo nebus didinami vykdomajai agentūrai jau paskirti ištekliai.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Administratoriai: užtikrina tinkamą ES rinkos priežiūros politikos priemonių įgyvendinimą, stebi ir teikia ataskaitas; padeda kurti priemones ir atlieka valstybių narių rinkos priežiūros reglamento vykdymo užtikrinimo lyginamąją analizę; prisideda prie sistemos RAPEX veikimo, įskaitant pranešimų apie įvykį ir reakcijų vertinimą; valdo ir tobulina ICSMS platformą ir atitinkamas gaires; seka rinkos priežiūros srities politikos raidą ir valstybių narių keitimąsi informacija; dalyvauja su rinkos priežiūra susijusiose ekspertų grupėse, jose atstovauja Komisijai; kuria naujas veiklos formas ar plėtoja esamas, apmąsto veiklos koncepciją; tobulina ir užtikrina valstybių narių rinkos priežiūros koordinavimą ir bendrus veiksmus; prisideda vystant, priimant ir vėliau įgyvendinant peržiūrėtas RAPEX gaires ir peržiūrėtas rizikos vertinimo gaires. Asistentai: kaip RAPEX vidaus komandos nariai teikia administracinę pagalbą RAPEX veikimui; įspėja apie galimus pranešimų apie įvykį nesutapimus ar dubliavimąsi, teikia pagalbą RAPEX kontaktinių centrų susitikimuose; tais atvejais, jei oficialiai nepaklūstama RAPEX pranešimui apie įvykį, prižiūrimi atsakingo administratoriaus padeda sekti tolesnę įvykių eigą; padeda rengti savaitines patvirtintų pranešimų ataskaitas; naudodamiesi sistema Poetry koordinuoja ir pateikia vertimo užsakymus; padeda įdiegti vidaus kontrolės standartus ir jų laikytis, visų pirma užtikrina RAPEX įspėjimo grupės koordinatoriaus ir vadovo veiklos tęstinumą, kilus jiems svarbiems klausimams; koordinuoja pranešimų patvirtinimo ir RAPEX atsakymų informaciją ir dokumentų valdymą; analizuoja ir valdo su sistema RAPEX susijusius statistikos duomenis; analizuoja su GRAS RAPEX valdymu susijusias vidaus procedūras ir padeda rengti atitinkamus vartotojų vadovus.

Išorės personalas ||

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlymas suderinamas su Komisijos pasiūlyta 2014–2020 m. daugiamete finansine programa.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

[1]               Derinimo taisyklėmis siekiama užtikrinti laisvą gaminių judėjimą ir aukštu lygiu apsaugoti viešąjį interesą, kuriuo valstybės narės kitaip galėtų remtis gaminių prekybos apribojimams pateisinti.

[2]               Pagal tarptautinius ES susitarimus su ELPA Šalimis ir Turkija.

[3]               OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

[4]               OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

[5]               COM(2011) 206 galutinis.

[6]               COM(2012) 573 final.

[7]               OL C , , p. .

[8]               OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

[9]               OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

[10]             2010/2085(INI).

[11]             OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

[12]             OL L 165, 2010 6 30, p.1.

[13]             OL L 218, 2008 8 13, p. 82.

[14]             OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[15]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[16]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[17]             OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

[18]             OL L 55, 2011 2 28, p. 11.

[19]             OL L 399, 1989 12 30, p. 18.

[20]             OL L 121, 1993 5 15, p. 20.

[21]             OL L 100, 1994 4 19, p. 1.

[22]             OL L 164, 1994 6 30, p. 15.

[23]             OL L 213, 1995 9 7, p. 1.

[24]             OL L 181, 1997 7 9, p. 1.

[25]             OL L 91, 1999 4 7, p. 10.

[26]             OL L 106, 2000 5 3, p. 21.

[27]             OL L 162, 2000 7 3, p. 1.

[28]             OL L 390, 2004 12 31, p. 24.

[29]             OL L 157, 2006 6 9, p. 24.

[30]             OL L 374, 2006 12 27, p. 10.

[31]             OL L 154, 2007 6 14, p. 1.

[32]             OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

[33]             OL L 170, 2009 6 30, p. 1.

[34]             OL L 264, 2009 10 8, p. 12.

[35]             OL L 330, 2009 12 16, p. 10.

[36]             OL L 174, 2011 7 1, p. 88.

[37]             OL L 88, 2011 4 4, p. 5.

[38]             OL L 218, 2008 8 13, p. 21.

[39]             OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

[40]             OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

[41]             OL L 292, 1996 11 14, p. 2.

[42]             VBS – veikla grind˛iamas valdymas, VGB – veikla grind˛iamas biud˛eto sudarymas.

[43]             Visas sektorių teisės aktų sąrašas pateikiamas šio reglamento priede.

[44]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[45]             OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

[46]             2008 m. rugsėjo 9 d. Komisijos sprendimas K (2008)4943.

[47]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[48]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[49]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[50]             Suma priklauso nuo Komisijos pateikto naujos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymo rezultatų.

[51]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[52]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[53]             Rezultatai yra tiektini gaminiai ir paslaugos (pvz., kiek finansuota studentų mainų, kiek km kelių nutiesta ir t. t.)

[54]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“

[55]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[56]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[57]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).