AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Šiuo pasiūlymu bus pakeistas Tarybos sprendimas dėl Civilinės saugos mechanizmo[1], kuriuo sudaromos sąlygos sustiprinti valstybių narių ir Sąjungos bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, ir Tarybos sprendimas dėl Civilinės saugos finansinės priemonės[2], kuriuo finansuojami veiksmai pagal mechanizmą, siekiant užtikrinti apsaugą nuo stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių.

Išsamiai įvertinus 2007–2009 m. laikotarpio civilinės saugos teisės aktus[3] ir atsižvelgiant į per ankstesnes ekstremalias situacijas įgytą patirtį, šiuo pasiūlymu du Tarybos sprendimai sujungiami į vieną bendrą teisės aktą. Finansinės nuostatos turėtų būti aiškinamos, atsižvelgiant į 2014–2020 m. finansinės programos pasiūlymus, kurie išdėstyti 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate dėl 2020 m. Europai skirto biudžeto[4].

Remiantis naujuoju Sutarties 196 straipsniu, susijusiu su civilinės saugos politika, mechanizmu bus remiami, koordinuojami ir papildomi valstybių narių civilinės saugos veiksmai, gerinant visų rūšių stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių Sąjungoje ir už jos ribų prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas sistemų veiksmingumą. Siekiama šių konkrečių tikslų: a) pasiekti aukštą apsaugos nuo nelaimių lygį, užkertant kelią jų padariniams arba juos sumažinant ir skatinant prevencijos kultūrą; b) pagerinti Sąjungos pasirengimą reaguoti į nelaimes; c) padėti greitai ir veiksmingai reaguoti įvykus didelio masto nelaimėms.

Pasiūlymas grindžiamas 2010 m. Komisijos komunikatu „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“[5] ir 2009 m. Komunikatu „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“[6].

Pasiūlymu padedama siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir didinti ES piliečių saugumą bei atsparumą stichinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, jis yra svarbus Stokholmo programos[7] ir ES vidaus saugumo strategijos[8] elementas. Be to, remiant ir skatinant nelaimių prevencijos priemones, ES civilinės saugos politika būtų sumažintos su nelaimėmis susijusios ES ekonomikos sąnaudos ir kartu sumažintos augimo kliūtys. Jeigu būtų didesnis piliečių, materialinio turto ir aplinkos apsaugos lygis, būtų mažesnis neigiamas nelaimių, kurios greičiausiai paveiks labiausiai pažeidžiamus regionus ir žmones, poveikis socialinei, ekonominei ir aplinkos sritims, ir taip būtų prisidedama prie tvaresnio ir integracinio augimo.

Pasiūlymu taip pat reikšmingai prisidedama prie supaprastinimo. Naujuoju sprendimu į vieną bendrą tekstą sujungiamos anksčiau atskiruose sprendimuose įtvirtintos nuostatos, susijusios su mechanizmo veikimu, ir nuostatos, susijusios su jo veiklos finansavimu. Sprendimu taip pat supaprastinamos dabartinės su pagalba susijusio transporto išteklių sutelkimo ir bendro finansavimo procedūros (pvz., išvengiant sistemingo 50 % kompensavimo, kaip yra pagal dabartines taisykles, ir paskiriant transporto operacijų, kuriose dalyvauja keletas valstybių narių, vadovaujančiąją valstybę), taip reikšmingai sumažinant Komisijai ir valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą. Sprendimu taip pat nustatomos supaprastintos mechanizmo aktyvavimo ekstremalių situacijų atveju trečiosiose šalyse taisyklės.

Sustiprintu mechanizmu bus prisidėta įgyvendinant solidarumo sąlygą, dėl kurios Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis 2012 m. pateiks pasiūlymą.

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Bendradarbiavimas civilinės saugos srityje ES mastu reglamentuojamas dviem teisiniais dokumentais: 1) 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimu 2007/779/EB, Euratomas, nustatančiu Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (nauja redakcija)[9], ir 2) 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimu 2007/162/EB, Euratomas, nustatančiu civilinės saugos finansinę priemonę[10] – abu panaikinami šiuo sprendimu.

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Ypač daug dėmesio skirta siekiant užtikrinti gaudų bendradarbiavimą civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos srityse, taip pat derėjimą su veiksmais, kurie vykdomi pagal kitas ES politikos sritis ir priemones, ypač teisingumo, laisvės ir saugumo politikos srityse, įskaitant konsulinę pagalbą ir esminės infrastruktūros bei aplinkos apsaugą, visų pirma potvynių valdymą ir didelio masto avarijų rizikos kontrolę, prisitaikymą prie klimato kaitos, sveikatą, jūros taršą, išorės santykius ir vystymą.

Derėjimas su kitomis ES finansinėmis priemonėmis užtikrinamas nuostatomis, kuriomis aiškiai apibrėžiama priemonės taikymo sritis ir atmetamas dvigubas finansavimas.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

Siekiant išnagrinėti politikos alternatyvas ir jų poveikį, taip pat visus susijusius ex ante įvertinimo aspektus, parengta poveikio vertinimo ataskaita[11]. Vykdant poveikio vertinimą, kurio metu dirbo ir Poveikio vertinimo iniciatyvinė grupė, kurią sudarė 21 Komisijos tarnybos atstovai, buvo naudingas išorės tyrimas.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Surengtos trys tikslinės konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis[12], taip pat iki Komisijos 2010 m. Reagavimo į nelaimes komunikato[13] parengimo vyko suinteresuotosioms šalims skirti renginiai.

Kitos suinteresuotosios šalys yra subjektai, kurie veikia ekstremalių situacijų valdymo srityje, humanitarinėje bendrijoje, JT įstaigose, mokslinių tyrimų, vidaus saugumo, aplinkos, užsienio politikos ir kitose susijusiose politikos srityse.

Visos suinteresuotųjų šalių pastabos išsamiai apsvarstytos ir į jas atsižvelgta poveikio vertinimo ataskaitoje.

Poveikio vertinimas

Nurodytos šios pagrindinės problemos: 1) ES bendradarbiavimo civilinės saugos srityje reagavimo ir ad hoc mechanizmas riboja Europos reagavimo į nelaimes veiksmingumą ir nuoseklumą, 2) esminių reagavimo pajėgumų nebuvimas (pajėgumų trūkumas), 3) riboti transporto sprendimai ir sudėtingos procedūros trukdo optimaliai reaguoti į nelaimes, 4) ribotas pasirengimas mokymo ir pratybų srityse ir 5) prevencijos politikos integravimo stoka.

Poveikio vertinime įvertinta keletas politikos alternatyvų.

Galimybė gauti pagalbą: 1) savanoriškai sutelkti ištekliai be ES finansavimo, 2) savanoriškai sutelkti ištekliai su ribotu bendru ES finansavimu ir 3) savanoriškai sutelkti ištekliai su didesniu bendru ES finansavimu, taip pat įvairios kitos alternatyvos (nuo veiklos nutraukimo iki ES civilinės saugos pajėgų).

Pajėgumų trūkumo šalinimas: 1) veiksmų ES lygmeniu nesiimti, 2) parama valstybėms narėms kuriant trūkstamus pajėgumus, 3) trūkumo šalinimas ES lygio pajėgumais.

Ribotų logistinių ir finansinių transporto išteklių problemos sprendimas: 1) schemos vykdymo nutraukimas, 2) politika nekeičiama, 3) didžiausio bendro finansavimo padidinimas, siekiant patenkinti skubiausius ir svarbiausius poreikius, ir 4) didžiausio bendro finansavimo padidinimas apskritai.

Transporto nuostatų supaprastinimas: 1) politika nekeičiama, 2) dabartinių transporto nuostatų supaprastinimas.

Pasirengimas: 1) naujas ES teisės aktas nepriimamas, ES finansavimas nedidinamas, 2) bendra ES pasirengimo politikos sistema be privalomų nuostatų, papildomas ES finansavimas, 3) ES parama nacionalinam mokymui teikiama su sąlyga, kad mokymo centrai atitiks tam tikrus minimalius reikalavimus.

Prevencija: 1) naujas ES teisės aktas nepriimamas, ES finansavimas nedidinamas, 2) bendra ES prevencijos politikos sistema be privalomų nuostatų, papildomas ES finansavimas, 3) nacionalinių nelaimių rizikos valdymo planų užbaigimas iki tam tikros datos.

Poveikio vertinimas pridedamas prie šio pasiūlymo.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Tekstas parengtas laikantis struktūros, kuri grindžiama keturiais pagrindiniais civilinės saugos politikos ramsčiais: prevencija, pasirengimu, reagavimu ir išorės aspektu, taip pat įtrauktas finansinių nuostatų skyrius.

(a) Tikslai, dalykas ir taikymo sritis

Vienas iš pakeitimų – pritaikyti mechanizmo dalyką pagal naują Sutarties 196 straipsnį, kuriame skatinamas integruotas nelaimių valdymo metodas. Bendras tikslas išdėstytas 1 straipsnyje, o detalizuojamas konkrečiuose tiksluose ir paremtas pažangos vertinimo rodikliais (3 straipsnis).

Veiksmų, kurių tikslas – padėti reaguoti į nelaimes, taikymo sritis (2 straipsnis) galioja tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. Prevencijos ir pasirengimo priemonės taikytinos Sąjungoje ir tam tikrose trečiosiose šalyse, kurios nurodytos 28 straipsnyje.

(b) Prevencija

Pasiūlymu įtraukiamas naujas skyrius apie prevenciją, siekiant padidinti ES prevencijos politikos sistemos svarbą ir veiksmingai susieti ją su pasirengimo ir reagavimo veiksmais.

5 straipsnyje nurodomos 2009 m. Prevencijos komunikatu ir Tarybos išvadomis grindžiamos Komisijos užduotys.

Remiantis vykdomu rizikos vertinimu ir siekiant užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą pagal mechanizmą, valstybių narių prašoma iki 2016 m. pabaigos pateikti rizikos valdymo planus (6 straipsnis). Jie yra svarbi planavimo priemonė, kuria prisidedama prie nuoseklios rizikos valdymo politikos, kuri apibrėžta ES vidaus saugumo strategijoje[14].

(c) Pasirengimas

Daugiausia dėmesio skiriama pasirengimo veiksmams, kad būtų pagerintas reagavimo veiksmų planavimas, padidinti ES reagavimo pajėgumai ir bendras pasirengimo didelio masto nelaimėms lygis. Nuostatos pagrįstos pasiūlymais, kurie pateikti 2010 m. Reagavimo į nelaimes komunikate ir Tarybos išvadose dėl europinio mokymo nelaimių valdymo srityje[15]. Toliau nurodyti pagrindiniai pakeitimai:

· Reagavimo į nelaimes centro įsteigimas ir valdymas. Reagavimo į nelaimes centras bus steigiamas Stebėsenos ir informavimo centro (MIC), kurio veikla turėtų būti sustiprinta, siekiant užtikrinti pajėgumus visą parą 7 dienas per savaitę, pagrindu (7 straipsnio a punktas);

· reagavimo operacijoms skirtos nuoseklaus planavimo sistemos kūrimas, parengiant orientacinius scenarijus, nustatant esamus pajėgumus ir parengiant nenumatytų atvejų planus jiems dislokuoti. Taip pat siekiama pagalbos natūra ir humanitarinės pagalbos sąveikos (10 straipsnis);

· Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų kūrimas, savanoriškai sutelkiant iš anksto nustatytus pajėgumus, kuriuos valstybės narės skiria operacijoms pagal mechanizmą. Taip pat pabrėžiamas poreikis didinti pajėgumų matomumą (11 straipsnis);

· reagavimo pajėgumų trūkumo nustatymas ir šalinimas, remiant papildomų ES finansuojamų pajėgumų plėtojimą, kai laikoma, kad tai ekonomšikiau nei valstybių narių atskiros investicijos. Numatyta speciali stebėsenos tvarka ir Komisija įpareigojama kas antrus metus Tarybai ir Parlamentui teikti pažangos ataskaitą (12 straipsnis);

· su mokymu susijusių dabartinių ES pasirengimo veiksmų taikymo srities išplėtimas, be kita ko, įsteigiant mokymo tinklą ir diversifikuojant mokymo programą. Komisija taip pat gali pateikti ES ir tarptautinės civilinės saugos mokymo gaires (13 straipsnis);

· ekspertų grupių išsiuntimas, kad, nukentėjusiajai valstybei arba JT ir jos agentūroms paprašius, būtų galima teikti konsultacijas dėl prevencijos ir pasirengimo priemonių (13 straipsnio 2 dalis);

· galimybės padėti valstybėms narėms, iš anksto paskirstant reagavimo į ekstremalias situacijas pajėgumus ES logistiniuose centruose, suteikimas (7 straipsnio f punktas).

(d) Reagavimas

Siūlomų pakeitimų tikslas – užtikrinti veiksmingesnį ir greitesnį reagavimą šiomis priemonėmis:

· laikinai iš anksto paskirstant pajėgumus padidėjusios rizikos atvejais (15 straipsnio 2 dalis);

· pasiūlymu dėl reagavimo į nelaimes plano ir prašymu dislokuoti pajėgumus (15 straipsnio 3 dalies c punktas);

· valstybių narių prašant užtikrinti priimančiosios šalies paramą, susijusią su atsiunčiama pagalba, kaip raginama Tarybos išvadose dėl priimančiosios šalies paramos[16] (15 straipsnio 6 dalis).

(e) Civilinės saugos operacijų išorės aspektas

Kiek tai susiję su už Sąjungos ribų vykdomomis operacijomis, pasiūlymu toliau nurodytomis priemonėmis skatinamas tarptautinių civilinės saugos veiksmų nuoseklumas:

· Jungtinių Tautų ar jų agentūrų arba atitinkamos tarptautinės organizacijos prašymu teikiant pagalbą pagal mechanizmą (16 straipsnio 1 dalis);

· Komisijai informuojant Europos išorės veiksmų tarnybą, kad būtų užtikrintas civilinės saugos operacijų ir bendrų ES ryšių su nukentėjusiąja šalimi derėjimas (16 straipsnio 3 dalis);

· išaiškinant atvejus, kada galima teikti konsulinę pagalbą, atsižvlegiant į būsimą Tarybos direktyvos dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, susijusių su neatstovaujamiems ES piliečiams skirta konsuline apsauga, pasiūlymą (16 straipsnio 7 dalis).

(f) Finansinės paramos nuostatos

Finansinės nuostatos įtraukiamos į naują skyrių. Reikalavimus atitinkantys veiksmai (20–23 straipsniai) suskirstomi į bendruosius, prevencijos ir pasirengimo, reagavimo ir su transportu susijusius veiksmus, jie taip apima pirmiau pasiūlytus naujus veiksmus. Nuostatos, susijusios su transportui skirta parama pagal dabartinę priemonę, iš dalies keičiamos ir supaprastinamos, jomis taip pat nustatomos peržiūrėtos finansavimo sąlygos, kuriomis bendro finansavimo norma padidinama iki 85 % visų reikalavimus atitinkančių sąnaudų ir tam tikrais atvejais, kai tenkinami tam tikri kriterijai, – iki 100 %.

Pagal naująsias nuostatas vienai valstybei narei leidžiama vadovauti prašant ES finansinės paramos, skirtos operacijoms, kuriose dalyvauja kelios valstybės narės, ir sudaromos sąlygos pagalbos prašančiai nukentėjusiajai valstybei narei taip pat prašyti su transportu susijusių sąnaudų bendro finansavimo.

Keičiamos ir finansinės pagalbos teikimo rūšys, kad būtų galima kompensuoti išlaidas ir įsteigti patikos fondus. Dotacijų ir viešųjų pirkimų atveju nereikės į Komisijos metinę darbo programą įtraukti su reagavimu į ekstremalias situacijas susijusių oepracijų (25 straipsnis). Šio sprendimo finansinės nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d., kadangi jos susijusios su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa.

(g) Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 196 straipsnis.

(h) Subsidiarumo principas

Valstybės narės pačios vienos negali tinkamai pasiekti pasiūlymo tikslų.

Mechanizmas sukurtas todėl, kad didelio masto nelaimės gali viršyti valstybės narės reagavimo pajėgumus ir ji nebegalės pati viena pašalinti padarinių. ES veiksmai šioje srityje susiję su tarptautinių situacijų valdymu, kai būtinai reikia bendrai koordinuoti ir derinti veiksmus viršnacionaliniu lygmeniu. Keičiantis patirtimi ir pagerinus darnumą ES mastu, bendrais prevencijos ir rizikos valdymo veiksmais galima sparčiau padaryti pažangą.

Atsižvelgiant į naudą, susijusią su galimybe sumažinti žmonių žūčių skaičių ir žalą aplinkai, ekonominę ir materialinę žalą, pasiūlyme aiškiai nurodoma papildoma nauda ES. Pasiūlymu valstybėms narėms sudaromos sąlygos veiksmingiau prisidėti prie ES pagalbos pagal mechanizmą ir gauti naudos iš geresnio koordinavimo ir bendradarbiavimo. Pasiūlymu būtų pagerintas pasirengimo didelio masto nelaimėms lygis ir sukurta nuoseklesnė nelaimių rizikos valdymo politika. Greito reagavimo pajėgumais, kuriuos prireikus būtų galima bet kur panaudoti, būtų užtikrintas suderintas ir veiksmingas reagavimas.

Be to, pasiūlymu siekiama masto ekonomijos, pvz., ekonomiškos logistikos ir transporto, suderinto ir veiksmingo reagavimo, savanoriškai sutelkiant pajėgumus, ir geresnio ribotų išteklių panaudojimo, dalijantis ES finansuojamais pajėgumais.

(i) Proporcingumo principas

Pasiūlymu neviršijama to, kas būtina siekiant nustatytų tikslų. Juo pašalinamos spragos, kurios buvo nustatytos anksčiau teikiant pagalbą, ir jis yra grindžiamas Tarybos bei Europos Parlamento suteiktais įgaliojimais.

Sąjungai ir valstybėms narėms tenka nedidelė administracinė našta, ji nesiekia daugiau, nei būtina siekiant peržiūros tikslų. Pajėgumų sertifikavimo ir registracijos tvarka yra paprasta ir bus vykdoma per Bendrą ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistemą (CECIS)[17]. Valstybės narės įpareigotos informuoti Komisiją tik apie rizikos valdymo planų užbaigimą, kad būtų galima užtikrinti derėjimą su išankstiniu planavimu ir scenarijų rengimu.

Norint pateikti finansavimo prašymus, nereikia jokios specialios formos, išskyrus tai, kas nustatyta Finansiniame reglamente. Ypatingas dėmesys skirtas, siekiant užtikrinti, kad procedūros, kurių reikia laikytis didelio masto nelaimių atveju, pasižymėtų reikiamu lankstumu ir būtų leidžiama imtis skubių veiksmų.

(j) Pasirinkta priemonė

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo pasiūlymas.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos komunikate dėl 2020 m. Europai skirto biudžeto[18] su ES civilinės saugos politika susiję biudžeto įsipareigojimai sudaro 513 mln. EUR galiojančiomis kainomis: 276 mln. EUR operacijoms Sąjungoje ir 237 mln. EUR operacijoms už Sąjungos ribų.

2011/0461 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 196 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

taikydami įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

(1) atsižvelgiant į pastaraisiais metais daugėjančias vis didesnes stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes ir į tai, kad ateityje nelaimės tikriausiai bus dar didesnės ir sunkesnės, o jų padariniai – didelio masto, ilgalaikiai, visų pirma kilę dėl klimato kaitos ir galimos kelių gamtinių ir technologinių pavojų sąveikos, integruotas nelaimių valdymo metodas tampa vis svarbesnis; siekiant pagerinti stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas sistemų veiksmingumą, Sąjunga turėtų remti, koordinuoti valstybių narių civilinės saugos veiksmus ir prie jų prisidėti;

(2) 2011 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimu 2001/792/EB, Euratomas, nustatančiu Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti[19], išdėstytu nauja redakcija Tarybos sprendimu 2007/779/EB, Euratomas, nustatančiu Bendrijos civilinės saugos mechanizmą[20], sukurtas Civilinės saugos mechanizmas; šio mechanizmo finansavimas užtikrintas 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimu 2007/162/EB, Euratomas, nustatančiu civilinės saugos finansinę priemonę[21], pagal kurią būtų galima teikti finansinę pagalbą tiek prisidedant prie veiksmingesnio reagavimo didelio masto ekstremalių situacijų atvejais, tiek gerinant prevencines ir pasirengimo priemones visų rūšių ekstremalių situacijų atvejais, įskaitant tolesnį priemonių, kurių imtasi anksčiau pagal 1999 m. gruodžio 9 d. Tarybos sprendimą 1999/847/EB, sukuriantį Bendrijos veiklos programą civilinės saugos srityje[22], vykdymą. Finansinės priemonės galiojimas baigiasi 2013 m. gruodžio 31 d.;

(3) apsauga, kuri turi būti užtikrinama Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, pirmiausia turėtų būti teikiama žmonėms, tačiau taip pat ir aplinkai bei turtui, įskaitant kultūros paveldą, visų stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių atveju, įskaitant teroro aktus, technologines, radiologines ir ekologines avarijas, jūros taršą ir skubios medicinos pagalbos atvejus Sąjungoje arba už jos ribų. Civilinės saugos pagalbos ir kitos pagalbos ekstremalios situacijos atveju gali būti prašoma visų šių nelaimių atvejais, siekiant papildyti nukentėjusiosios šalies reagavimo pajėgumus;

(4) Civilinės saugos mechanizmu akivaizdžiai įrodomas Europos solidarumas, užtikrinant galimybę praktiškai ir laiku prisidėti prie prevencijos ir pasirengimo nelaimėms ir reaguoti į didelio masto nelaimes ir jų neišvengiamumą. Dėl to šis sprendimas neturėtų paveikti valstybių narių savitarpio teisių ir pareigų pagal dvišales ar daugiašales sutartis, susijusias su klausimais, kuriuos apima šis sprendimas, taip pat neturėtų paveikti valstybių narių atsakomybės savo teritorijoje apsaugoti žmones, aplinką ir turtą;

(5) mechanizmu turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į susijusius Sąjungos teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus, taip pat pasinaudojama sąveika su tokiomis susijusiomis Sąjungos iniciatyvomis, kaip Europos Žemės stebėsenos programa (GMES), Europos programa dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP) ir Bendra keitimosi informacija aplinka (CISE);

(6) mechanizmas turėtų apimti bendrą politinę sistemą, skirtą Sąjungos nelaimių rizikos prevencijos veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti aukštą apsaugos nuo nelaimių lygį ir atsparumą joms, užkertant kelią jų padariniams arba juos sumažinant ir skatinant prevencijos kultūrą. Siekiant užtikrinti integruotą nelaimių valdymo metodą, labai svarbūs yra rizikos valdymo planai, kuriais susiejami rizikos prevencijos, pasirengimo ir reagavimo veiksmai. Todėl mechanizmas turėtų apimti bendrą struktūrą, skirtą šių planų skelbimui ir vykdymui;

(7) siekiant apsisaugoti nuo nelaimių, labai svarbi prevencija – reikia imtis papildomų veiksmų, nurodytų 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadose ir 2010 m. rugsėjo 21 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“[23];

(8) ES mastu atlikus rizikos apžvalgą, pagrįstą nacionaliniu rizikos vertinimu, bus gauta papildoma nauda, parengiant išsamų scenarijų ir planuojant nenumatytus atvejus, atsižvelgiant į optimalų Europos reagavimo, pasirengimo ir prevencijos veiksmų koordinavimą;

(9) Sąjunga, prisidėdama prie nustatymo ir ankstyvojo perspėjimo sistemų tolesnio plėtojimo, valstybėms narėms turėtų padėti sutrumpinti laiką, reikalingą pasirengimui reaguoti į nelaimes ir įspėti Sąjungos piliečius. Šios sistemos turėtų būti pritaikytos naudotis ir remtis esamais ir būsimais informacijos šaltiniais ir sistemomis;

(10) mechanizmas turėtų apimti bendrą politinę sistemą, kuria siekiama nuolat gerinti Sąjungos civilinės saugos sistemų, personalo ir piliečių pasirengimo lygį. Tam reikia Sąjungos ir valstybių narių mokymo programų ir mokymo tinklo, susijusių su nelaimių prevencija, pasirengimu ir reagavimu, kaip reikalaujama 2008 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadose dėl europinio mokymo nelaimių valdymo srityje priemonių;

(11) kitos parengiamosios priemonės apima informacijos apie būtinus medicinos išteklius kaupimą ir naujų technologijų naudojimo skatinimą. Pagal Sutarties 346 straipsnį jokia valstybė narė neprivalo teikti informacijos, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu gyvybiniams savo saugumo interesams;

(12) siekiant padėti plėtoti greitojo reagavimo civilinės saugos pajėgumus, Sąjungos mastu kuriami iš vienos ar daugiau valstybių narių išteklių sudaryti civilinės saugos pagalbos teikimo moduliai, kurie visiškai sąveikautų tarpusavyje. Moduliai turėtų būti organizuojami valstybių narių lygiu, vadovaujant valstybėms narėms ir atsižvelgiant į jų nurodymus;

(13) mechanizmu turėtų būti numatyta galimybė sutelkti ir palengvinti pagalbos teikimo koordinavimą. Geresnis bendradarbiavimas turėtų būti pagrįstas Sąjungos struktūra, kurią sudaro Reagavimo į nelaimes centras, Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai, savanoriškai sutelkiant iš anksto nustatytus valstybių narių pajėgumus, apmokyti ekspertai, Komisijos valdoma bendra ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistema, taip pat ryšių punktai valstybėse narėse. Jis turėtų suteikti pagrindą rinkti oficialiai patvirtintą informaciją apie ekstremalią situaciją, ją skleisti valstybėms narėms ir keistis pagalbos teikimo metu sukaupta patirtimi;

(14) siekiant pagerinti reagavimo į nelaimes operacijų planavimą ir užtikrinti, kad būtų pagrindinių pajėgumų, būtina plėtoti orientacinius pagrindinių rūšių nelaimių scenarijus, nustatyti pagrindinius valstybių narių pajėgumus, rengti pajėgumų dislokavimo nenumatytų atvejų planus ir plėtoti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumus, savanoriškai sutelkiant iš anksto nustatytus valstybių narių pajėgumus. Nenumatytų atvejų planavimas taip pat galimas, siekiant nustatyti, ar valstybėse narėse trūksta pajėgumų reaguoti į ekstremalias situacijas, kuriuos būtų galima papildyti pajėgumais, kurie bus sukurti remiant Sąjungai ir kuriais būtų dalijamasi visoje Sąjungoje;

(15) kiek tai susiję su reagavimo į nelaimes pagalbos teikimu už Sąjungos ribų, mechanizmu turėtų būti palengvinti ir remiami valstybių narių ir visos Sąjungos veiksmai, siekiant skatinti tarptautinio civilinės saugos darbo nuoseklumą. Jungtinėms Tautoms tose vietose, kur yra jų atstovybės, tenka pagalbos teikimo operacijų trečiosiose šalyse bendro koordinatoriaus vaidmuo. Pagal šį mechanizmą teikiama pagalba turėtų būti koordinuojama su Jungtinėmis Tautomis ir kitais svarbiais tarptautiniais veikėjais, kad būtų kuo geriau panaudoti turimi ištekliai ir išvengta nereikalingo pastangų dubliavimo. Geresnis civilinės saugos pagalbos koordinavimas pasitelkus mechanizmą yra būtina sąlyga, siekiant remti bendras koordinavimo pastangas ir užtikrinti visapusį Sąjungos indėlį teikiant bendrą pagalbą. Jeigu ištinka tokios didelės nelaimės, kad pagalbą reikia teikti ir pagal mechanizmą, ir pagal 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos[24], Komisija, atsižvelgdama į Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos[25], turi užtikrinti, kad visos Sąjungos reagavimo priemonės būtų taikomos veiksmingai, nuosekliai ir kad jos papildytų viena kitą;

(16) siekiant Sąjungos mastu remti greito reagavimo pajėgumų plėtojimą, reikia pagerinti galimybes naudotis atitinkamomis transporto priemonėmis. Sąjunga turėtų remti valstybių narių pastangas ir prie jų prisidėti, palengvindama valstybių narių transporto išteklių sutelkimą ir prireikus prisidėdama prie papildomų transporto priemonių finansavimo, atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus;

(17) pagalbos teikimas turėtų būti visiškai koordinuojamas vietoje, taip siekiant maksimaliai padidinti veiksmingumą ir užtikrinti, kad pagalbą gautų nukentėję gyventojai. Komisija turėtų suteikti tinkamą logistinę paramą išsiųstoms ekspertų grupėms;

(18) mechanizmas taip pat turėtų būti naudojamas teikti paramą konsulinei pagalbai Sąjungos piliečiams, susidarius didelio masto ekstremalioms situacijoms trečiosiose šalyse, jei to prašo valstybių narių konsulinės įstaigos savo piliečiams arba vadovaujančioji valstybė ar pagalbą koordinuojanti valstybė narė visiems Sąjungos piliečiams. Vadovaujančiosios valstybės sąvoką reikėtų suprasti pagal Europos Sąjungos gaires dėl konsulinei veiklai vadovaujančios valstybės koncepcijos įgyvendinimo[26];

(19) kai manoma, kad tikslinga naudoti karinius pajėgumus, remiant civilinės saugos operacijas, su kariškiais turėtų būti bendradarbiaujama Tarybos ar jos kompetentingų įstaigų nustatytais būdais, procedūromis ir kriterijais, kad pagal mechanizmą būtų teikiami su civilių gyventojų sauga susiję kariniai pajėgumai;

(20) turėtų būti galimybė dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalims, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, stojančiosioms šalims, šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms;

(21) siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus. Šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[27];

(22) valstybės narės negali deramai pasiekti šio sprendimo tikslo, todėl, atsižvelgiant į siūlomų veiksmų mastą arba poveikį, ir atsižvelgiant į mechanizmo pagalbos teikimo veiksmingumą siekiant sumažinti žmonių žūčių skaičių ir žalą, šio tikslo geriau būtų siekti Sąjungos lygiu. Jeigu didelio masto ekstremalios situacijos padariniai viršija nukentėjusiosios valstybės narės reagavimo galimybes, ši valstybė turėtų turėti galimybę pasinaudoti mechanizmu, siekdama papildyti savo civilinės saugos ir kitus reagavimo į ekstremalias situacijas išteklius. Todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Vadovaujantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šiuo sprendimu neviršijama to, kas nėra būtina siekiant šio tikslo;

(23) šis sprendimas nepaveikia veiksmų, vykdomų pagal 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1717/2006, nustatantį stabilumo priemonę[28] [atnaujinti, kai bus priimta 2014–2020 m. laikotarpiui], visuomenės sveikatos priemonių, priimtų pagal Sąjungos teisės aktą dėl Sąjungos veiksmų programų sveikatos srityje, nei vartotojų saugos priemonių, patvirtintų pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1926/2006/EB dėl Bendrijos veiksmų programos vartotojų politikos srityje sukūrimo (2007–2013 m.)[29] [atnaujinti, kai bus priimta 2014–2020 m. laikotarpiui];

(24) siekiant nuoseklumo, šis sprendimas neturėtų būti taikomas veiksmams, kuriems taikomas 2007 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimas 2007/124/EB, Euratomas, 2007–2013 m. laikotarpiui [atnaujinti, kai bus priimta 2014–2020 m. laikotarpiui] įkuriantis specialiąją programą „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“ kaip Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos dalį[30], arba veiksmams, susijusiems su viešosios tvarkos palaikymu bei vidaus saugumo užtikrinimu. Šis sprendimas netaikomas veiklai, kuriai taikomas 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos[31];

(25) šio sprendimo nuostatos turėtų nepažeisti teisiškai privalomų aktų priėmimo pagal Euratomo sutartį, kuriuose nurodomos specialios priemonės ekstremalių situacijų atveju, įvykus branduolinėms arba radiologinėms nelaimėms;

(26) kiek tai susiję su nelaimėmis dėl teroro aktų, branduolinių arba radiologinių avarijų, mechanizmas turėtų apimti tik su civiline sauga susijusius pasirengimo ir reagavimo veiksmus;

(27) šis sprendimas apima veiksmus, susijusius su jūrų taršos prevencija, pasirengimu jai ir reagavimu į ją, išskyrus veiksmus, numatytus pagal 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą [atnaujinti, kai bus priimtas naujas aktas];

(28) kad Komisija galėtų užtikrinti šio sprendimo įgyvendinimą, ji gali finansuoti tokią veiklą, kuri susijusi su pasirengimu, stebėsena, kontrole, auditu ir vertinimu, kurie reikalingi programai valdyti ir jos tikslams pasiekti;

(29) taikant Civilinės saugos finansinę priemonę, išlaidos turėtų būti atlyginamos ir viešųjų pirkimų sutartys turėtų būti sudaromos bei dotacijos turėtų būti teikiamos laikantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[32] (toliau – Finansinis reglamentas). Dėl konkretaus civilinės saugos veiksmų pobūdžio tikslinga numatyti, kad dotacijos gali būti teikiamos ir privatinės teisės subjektams. Taip pat svarbu tai, kad būtų laikomasi to reglamento taisyklių, ypač tų, kuriose nurodyti ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principai;

(30) Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus nuobaudas. Reikėtų imtis tinkamų priemonių užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų prarastoms, neteisingai išmokėtoms arba netinkamai panaudotoms lėšoms susigrąžinti pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos[33], 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[34] ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[35];

(31) šiame sprendime 2014–2020 m. laikotarpiui nustatoma orientacinė finansavimo suma, kuri yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2012 m. XX/YY Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo [17] punkte, biudžeto valdymo institucijai vykdant kasmetinę biudžetinę procedūrą. Ši orientacinė suma finansuojama iš 2014–2020 m. finansinės programos: iš dalies iš 3 išlaidų kategorijos „Saugumas ir pilietybė“ ir iš dalies iš 4 išlaidų kategorijos „Europos vaidmuo pasaulyje“;

(32) šio sprendimo finansinės nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d., kadangi jos susijusios su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 SKYRIUS

Tikslas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis

Bendras tikslas ir dalykas

1. Sąjungos civilinės saugos mechanizmu (toliau – mechanizmas) turi būti siekiama remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių civilinės saugos veiksmus, gerinant stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas sistemų veiksmingumą.

2. Apsauga, kuri turi būti užtikrinama mechanizmu, pirmiausia turėtų būti teikiama žmonėms, tačiau taip pat ir aplinkai bei turtui, įskaitant kultūros paveldą, visų stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių atveju, įskaitant teroro aktus, technologines, radiologines arba ekologines avarijas, jūros taršą ir skubios medicinos pagalbos atvejus Sąjungoje arba už jos ribų.

3. Sąjungos pagalba pagerinami valstybių narių prevencijos, pasirengimo ir reagavimo gebėjimai kovoti su didelio masto nelaimėmis, mažinant žmonių žūčių skaičių ir materialinius nuostolius. Valstybės narės vienos negali deramai pasiekti šio sprendimo tikslo, todėl, atsižvelgiant į siūlomų veiksmų mastą arba poveikį, šio tikslo geriau būtų siekti Sąjungos lygiu.

4. Šiame sprendime nustatomos bendrosios taisyklės ir finansinės pagalbos teikimo pagal mechanizmą taisyklės.

5. Mechanizmu nedaromas poveikis valstybių narių atsakomybei savo teritorijoje apsaugoti žmones, aplinką ir turtą nuo nelaimių ir jų pareigai užtikrinti pakankamus ekstremalių situacijų valdymo sistemų pajėgumus, kad jos galėtų atitinkamai reaguoti į tokio masto ir pobūdžio nelaimes, kurių galima pagrįstai tikėtis ir kurioms turi būti pasirengta.

6. Mechanizmu nedaromas poveikis pareigoms pagal galiojančius Sąjungos arba Europos atominės energijos bendrijos teisės aktus arba galiojančius tarptautinius susitarimus.

7. Šis sprendimas netaikomas veiksmams, kurie vykdomi pagal [Reglamentą (EB) Nr. 1717/2006, Reglamentą (EB) Nr. 1257/96, Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 [ir Sąjungos teisės aktus, susijusius su sveikatos, vidaus reikalų ir teisingumo sričių veiksmų programomis].

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis sprendimas taikomas prevencijos ir pasirengimo priemonėms visų rūšių nelaimių atvejais Sąjungoje ir 28 straipsnyje nurodytose šalyse.

2. Šis sprendimas taikomas veiksmams, kuriais padedama reaguoti į didelio masto nelaimės, neatsižvelgiant į jos pobūdį, tiesioginius padarinius Sąjungoje ar už jos ribų, kai pateikiamas pagalbos prašymas pagal šį sprendimą.

3. Šiame sprendime atsižvelgiama į izoliuotų, atokiausių ir kitų Sąjungos regionų ar salų ypatingus poreikius nelaimės atveju.

3 straipsnis

Konkretūs tikslai

1. Mechanizmu remiamas, koordinuojamas ar papildomas tvirtesnis Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimas siekiant toliau nurodytų konkrečių tikslų:

(a) pasiekti aukštą apsaugos nuo nelaimių lygį, užkertant kelią jų padariniams arba juos sumažinant ir skatinant prevencijos kultūrą;

(b) pagerinti Sąjungos pasirengimą reaguoti į nelaimes;

(c) padėti greitai ir veiksmingai reaguoti įvykus didelio masto nelaimėms ar joms gresiant.

2. Pažanga, padaryta siekiant 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, vertinama remiantis rodikliais, kurie, be kita ko, apima:

(a) nelaimių prevencijos sistemos įgyvendinimo pažangą, kuri vertinama pagal valstybių narių, turinčių nelaimių valdymo planus, skaičių, kaip nurodyta 4 straipsnyje;

(b) pažangą, padarytą didinant pasirengimo nelaimėms lygį, kuri vertinama atsižvelgiant į reagavimo pajėgumų, skirtų pagalbos teikimui pagal mechanizmą ekstremalių situacijų atveju, kiekį ir šių pajėgumų tarpusavio sąveikos laipsnį;

(c) pažangą, padarytą gerinant reagavimą į nelaimes, kuri vertinama atsižvelgiant į pagalbos teikimo pagal mechanizmą koordinavimo spartą ir laipsnį ir pagalbos, suteiktos pagal poreikius vietoje, tinkamumą.

Rodikliai pagal poreikį naudojami veiklos rezultatams stebėti, vertinti ir peržiūrėti.

4 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

1. nelaimė – situacija, kuri turi ar gali turėti neigiamą poveikį žmonėms, aplinkai ar turtui;

2. didelio masto nelaimė – situacija, kuri turi ar gali turėti neigiamą poveikį žmonėms, aplinkai ar turtui ir dėl kurios gali būti prašoma teikti pagalbą pagal mechanizmą;

3. reagavimas – veiksmai, kurių imamasi pagal mechanizmą didelio masto nelaimės metu arba po jos, siekiant likviduoti tiesioginius jos padarinius;

4. pasirengimas – išankstiniais veiksmais pasiekta žmogiškųjų išteklių ir materialinių priemonių parengtis ir pajėgumai, dėl kurių galima užtikrinti veiksmingą greitą reagavimą į ekstremalią situaciją;

5. prevencija – veiksmai, kuriais siekiama sumažinti dėl nelaimių kylančią riziką žmonėms, aplinkai ar turtui arba išvengti žalos jiems;

6. ankstyvasis perspėjimas – laiku ir veiksmingai pateikiama informacija, dėl kurios galima imtis veiksmų, kad būtų išvengta rizikos arba ji būtų sumažinta, ir užtikrinti pasirengimą veiksmingai reaguoti;

7. modulis – savarankiškas ir autonomiškas, iš anksto nustatytai užduočiai ir poreikiams skirtas valstybių narių pajėgumų darinys arba valstybių narių mobili operacijų komanda, kurią sudaro žmonės ir materialinės priemonės, ir kurią galima apibūdinti pagal jos gebėjimą teikti pagalbą arba pagal užduotį (-is), kurią (-ias) ji geba atlikti;

8. rizikos vertinimas – bendras visiems sektoriams taikytinas rizikos nustatymo, rizikos analizės ir rizikos įvertinimo procesas, vykdomas siekiant atlikti nacionalinius vertinimus;

9. rizikos valdymo planas – valstybės narės parengta planavimo priemonė, kurios tikslas – numatyti riziką, įvertinti jos poveikį ir parengti, atrinkti bei įgyvendinti priemones, kuriomis ekonomiškai veiksmingai būtų sumažinta, pritaikyta ir sušvelninta rizika ir jos poveikis, taip pat nustatyti įvairiems sektoriams ar pavojams būdingos rizikos valdymo priemonių integravimo į bendrą planą struktūrą;

10. priimančiosios šalies parama – numatomų tarptautinės pagalbos pristatymo ir naudojimo kliūčių šalinimo veiksmai, kurių pasirengimo ir reagavimo etapais imasi pagalbą gaunanti šalis ir tranzito šalys;

11. reagavimo pajėgumas – pagalba, kurią paprašius galima teikti pasitelkiant mechanizmą, įskaitant modulius, įrangą, pagalbos priemones, patirtį ir paslaugas.

II SKYRIUS

Prevencija

5 straipsnis

Prevencijos veiksmai

Siekdama vykdyti prevencijos tikslus ir imtis veiksmų, Komisija:

(a) imasi veiksmų, kad pagerintų žinių apie nelaimių riziką bazę ir padėtų lengviau dalytis žiniomis, geriausia praktika ir informacija;

(b) remia ir skatina valstybių narių rizikos nustatymą ir vertinimą;

(c) rengia ir reguliariai atnaujina stichinių ir žmogaus sukeliamų nelaimių rizikos, kuri gali kilti Sąjungoje, atsižvelgiant į būsimą klimato kaitos poveikį, apžvalgą;

(d) skatina ir remia valstybių narių rizikos valdymo planų, taip pat jų turinio gairių kūrimą ir įgyvendinimą ir prireikus numato atitinkamas paskatas;

(e) didina informuotumą apie rizikos prevencijos svarbą ir remia valstybių narių vykdomą visuomenės informavimą, švietimą ir informuotumo didinimą;

(f) remia valstybes nares ir 28 straipsnyje nurodytas trečiąsias šalis užkertant kelią didelio masto nelaimėms;

(g) vykdo papildomas prevencijos užduotis, būtinas 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems tikslams pasiekti.

6 straipsnis

Rizikos valdymo planai

1. Siekiant užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą pagal mechanizmą, valstybės narės pateikia Komisijai savo rizikos valdymo planus.

2. Rizikos valdymo planuose reikia atsižvelgti į nacionalinius rizikos vertinimus ir kitą svarbų rizikos vertinimą, jie turi būti susieti su kitais svarbiais toje valstybėje narėje galiojančiais planais.

3. Valstybės narės turi užtikrinti ne vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos, kad jų rizikos valdymo planai būtų parengti ir Komisijai pateikti naujausia redakcija.

III SKYRIUS

Pasirengimas

7 straipsnis

Bendri Komisijos pasirengimo veiksmai

Komisija vykdo šiuos pasirengimo veiksmus:

a)         įsteigia ir valdo Reagavimo į nelaimes centrą, užtikrina pajėgumus visą parą ir teikia paslaugas valstybėms narėms ir Komisijai, kiek tai susiję su mechanizmu;

b)         valdo Bendrą ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistemą (CECIS), kuria Reagavimo į nelaimes centras ir valstybių narių ryšių punktai gali susisiekti ir keistis informacija;

c)         prisideda prie nustatymo ir ankstyvojo perspėjimo bei pranešimo apie nelaimes sistemų plėtojimo, siekiant sudaryti sąlygas greitai reaguoti ir skatinti jų tarpusavio sąsają bei sąsają su Reagavimo į nelaimes centru ir CECIS. Kuriant tokias sistemas, atsižvelgiama į esamus ir būsimus informacijos, stebėsenos ir nustatymo šaltinius ir sistemas ir jais remiamasi;

d)         sukuria ir palaiko pajėgumus kuo skubiau sutelkti ir išsiųsti ekspertų grupes, atsakingas už:

– poreikių įvertinimą pagalbos prašančioje valstybėje,

– prireikus – pagalbos ekstremalios situacijos atveju teikimo operacijų įvykio vietoje koordinavimo ir – jei būtina ir tikslinga – ryšių palaikymo su pagalbos prašančios valstybės kompetentingomis institucijomis palengvinimą,

– prašančiosios valstybės rėmimą, suteikiant jai praktinių žinių apie prevencijos, pasirengimo ar reagavimo veiksmus;

e)         sukuria ir palaiko pajėgumus teikti logistinę paramą ir pagalbą ekspertų grupėms, moduliams ir kitiems reagavimo pajėgumams, dislokuotiems pagal mechanizmą, taip pat kitiems subjektams įvykio vietoje;

f)          padeda valstybėms narėms iš anksto paskirstyti reagavimo į ekstremalią situaciją išteklius Sąjungos logistiniuose centruose;

g)         imasi bet kokių kitų pagalbinių ir papildomų veiksmų, reikalingų naudojant mechanizmą, siekiant 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų tikslų.

8 straipsnis

Moduliai

1. Valstybės narės imasi kurti modulius, visų pirma siekdamos patenkinti pagal mechanizmą numatytus prioritetinius pagalbos teikimo ar paramos poreikius.

2. Moduliai sudaryti iš vienos arba kelių valstybių narių išteklių.

Moduliai yra pritaikyti atlikti iš anksto nustatytas reagavimo užduotis pagal pripažintas tarptautines gaires, todėl juos galima greitai išsiųsti ir jie tam tikrą laiką gali dirbti be išorinės pagalbos ir savarankiškai.

Moduliai gali veikti kartu su kitais moduliais. Siekiant užtikrinti modulių tarpusavio sąveiką, rengiami mokymai ir pratybos, jiems jiems vadovauja asmuo, atsakingas už jų veikimą.

Moduliai gali teikti pagalbą kitoms Sąjungos įstaigoms ir (arba) tarptautinėms institucijoms, ypač Jungtinėms Tautoms.

3. Komisija remia pastangas gerinti modulių tarpusavio sąveiką, atsižvelgdama į geriausią valstybių narių ir tarptautinę praktiką.

9 straipsnis

Bendri valstybių narių pasirengimo veiksmai

1. Valstybės narės savo kompetentingose tarnybose, visų pirma savo civilinės saugos tarnybose ar kitose ekstremalių situacijų tarnybose iš anksto nustato modulius arba kitus pajėgumus, kurie galėtų būti pasirengę arba galėtų būti tuojau suformuojami ir paprastai per 12 valandų nuo pagalbos prašymo gavimo būtų išsiunčiami. Jos turi atsižvelgti į tai, kad modulių arba kitų pajėgumų sudėtis gali priklausyti nuo didelio masto nelaimės rūšies ir nuo konkrečių poreikių.

2. Valstybės narės iš anksto nurodo ekspertus, kuriuos galima išsiųsti kaip ekspertų grupių narius, kaip nurodyta 7 straipsnio d punkte.

3. Valstybės narės apsvarsto galimybes prireikus teikti kitokią paramą, kurią būtų galima gauti iš jų kompetentingų tarnybų, pavyzdžiui, konkrečiai nelaimei tinkamą specializuotą personalą ir įrangą, be kita ko, 16 straipsnio 7 dalies tikslu, ir pasitelkti išteklius, kuriuos gali teikti nevyriausybinės organizacijos ir kiti atitinkami subjektai.

4. Valstybės narės gali, laikydamosi atitinkamų apsaugos priemonių, suteikti informaciją apie atitinkamus karinius pajėgumus, kuriuos blogiausiu atveju būtų galima panaudoti kaip pagalbos pagal mechanizmą dalį, pavyzdžiui, teikiant transporto ir logistinę ar medicininę paramą.

5. Valstybės narės pateikia Komisijai susijusią informaciją apie ekspertus, modulius ir kitą paramą, minimą 1–4 dalyse, ir prireikus šią informaciją nedelsiant atnaujina.

6. Valstybės narės nustato ryšių punktus ir atitinkamai apie juos informuoja Komisiją.

7. Valstybės narės imasi reikiamų veiksmų, kad užtikrintų priimančiosios šalies paramą, kai pagalbą teikia kitos valstybės narės.

8. Valstybės narės, joms prašant remiamos Komisijos, imasi reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jų siūloma pagalba būtų pristatoma laiku.

10 straipsnis

Operacijų planavimas

1. Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja, kad pagerintų reagavimo operacijų pagal mechanizmą planavimą. Todėl:

(a) bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija pateikia orientacinius nelaimių scenarijus Sąjungoje ir už jos ribų, atsižvelgdama į 6 straipsnyje nurodytus rizikos valdymo planus;

(b) valstybės narės nustato pagrindinius esamus pajėgumus, kuriuos būtų galima panaudoti reaguojant pagal mechanizmą į šiuos scenarijus ir apie tai praneša Komisijai;

(c) bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija parengia nenumatytų atvejų planus šiems pajėgumams, įskaitant transportą, dislokuoti ir juos peržiūri, remdamasi ankstesne patirtimi, susijusia su ekstremaliomis situacijomis ir pratybomis.

2. Planuodamos reagavimo operacijas už Sąjungos ribų, Komisija ir valstybės narės nurodo ir užtikrina pagalbos natūra ir humanitarinės pagalbos finansavimo, kurį teikia Sąjunga ir valstybės narės, sąveiką.

11 straipsnis

Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai

1. Sukuriami Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai, savanoriškai sutelkiant iš anksto nustatytus valstybių narių reagavimo pajėgumus.

2. Remdamasi orientaciniais scenarijais, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nustato Europos reagavimo į nelaimes pajėgumams reikalingų pajėgumų rūšis ir kiekį (toliau – pajėgumo tikslai).

3. Komisija apibrėžia pajėgumų, kurie bus skirti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumams, kokybės reikalavimus. Valstybės narės yra atsakingos už savo kokybės užtikrinimą.

4. Komisija nustato ir valdo pajėgumų, kuriuos valstybės narės suteikia Europos reagavimo į nelaimes pajėgumams, sertifikavimo ir registracijos procesą.

5. Valstybės narės savanoriškai nustato ir registruoja pajėgumus, kuriuos suteikia Europos reagavimo į nelaimes pajėgumams. Daugiašalius modulius, kuriuos suteikė dvi ar daugiau valstybių narių, kartu registruoja visos susijusios valstybės narės.

6. Registruoti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai Komisijos prašymu per Reagavimo į nelaimes centrą naudojami reagavimo į ekstremalias situacijas operacijose pagal mechanizmą. Valstybės narės kuo greičiau praneša Komisijai įtikinamas priežastis, dėl kurių jos negalėjo suteikti šių pajėgumų konkrečioje ekstremalioje situacijoje.

7. Dislokavimo atveju pajėgumams vadovauja ir nurodymus duoda valstybės narės. Per reagavimo į nelaimes centrą Komisija užtikrina įvairių pajėgumų koordinavimą. Kai pajėgumai nedislokuoti operacijose pagal mechanizmą, juos galima naudoti valstybių narių nacionaliniais tikslais.

8. Valstybės narės ir Komisija užtikrina tinkamą Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų pagalbos teikimo matomumą.

12 straipsnis

Pajėgumų trūkumo šalinimas

1. Komisija stebi pajėgumo tikslų vykdymo pažangą ir, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nurodo Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų trūkumą.

2. Komisija padeda valstybėms narėms spręsti pajėgumų trūkumo problemą ir šalinti šį trūkumą tinkamiausiu ir ekonomiškai veiksmingu būdu, be kita ko:

a)      remdama suinteresuotas valstybes nares, plėtojant reagavimo pajėgumus, kurie nesuteikiami iš Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų arba nesuteikiamas pakankamas jų kiekis; arba

b)      formuodama reagavimo pajėgumus Sąjungos mastu ten, kur tai ekonomiškai veiksmingiau – tai gali būti kaip bendra apsaugos nuo bendros rizikos priemonė.

3. Bet kokius pagal šį straipsnį plėtojamus pajėgumus kontroliuoja ir valdo suinteresuotos valstybės narės. Komisija parengia Komisijos ir dalyvaujančių valstybių narių susitarimų šablonus. Pajėgumus valdančios valstybės narės atsako už jų registravimą pagal nacionalines procedūras.

4. Šie pajėgumai yra Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų dalis. Komisijos prašymu per Reagavimo į nelaimes centrą jie naudojami reagavimo į ekstremalias situacijas operacijose pagal mechanizmą. Kai nenaudojami pagal mechanizmą, pajėgumai gali būti naudojami juos valdančių valstybių narių nacionaliniais tikslais.

5. Valstybės narės ir Komisija užtikrina tinkamą pagal šį straipsnį formuojamų pajėgumų matomumą.

6. Kas antrus metus Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pažangą, padarytą siekiant pajėgumo tikslų, ir likusį Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų trūkumą.

7. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti toliau nurodytas sąlygas, susijusias su pajėgumų formavimu, valdymu, palaikymu ir jų panaudojimu visose valstybėse narėse, pasitelkiant mechanizmą:

(a) sąlygas, susijusias su valstybių narių rėmimu, formuojant reagavimo pajėgumus, kurie kitaip nesuteikiami iš Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų arba nesuteikiamas pakankamas jų kiekis;

(b) sąlygas, susijusias su reagavimo pajėgumų formavimu Sąjungos mastu, kurios yra kaip bendra apsaugos nuo bendros rizikos priemonė;

(c) sąlygas, susijusias su a ir b punktuose paminėtų pajėgumų valdymu ir palaikymu;

(d) sąlygas, susijusias su a ir b punktuose paminėtų pajėgumų panaudojimu visose valstybėse narėse, pasitelkus mechanizmą.

8. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

13 straipsnis

Mokymas, įgyta patirtis ir žinių sklaida

1. Komisija atlieka toliau nurodytas užduotis, susijusias su mokymu, įgyta patirtimi ir žinių sklaida:

(a) parengia civilinės saugos ir kitam ekstremalių situacijų valdymo personalui skirtą mokymo programą ir įsteigia mokymo tinklą, susijusius su nelaimių prevencija, pasirengimu ir reagavimu, siekiant gerinti modulių ir kitų pajėgumų, nurodytų 8, 9 ir 11 straipsniuose, koordinavimą, suderinamumą ir papildomumą, taip pat gerinti 7 straipsnio d punkte nurodytų ekspertų kompetenciją. Ši programa apima jungtines paskaitas, pratybas ir ekspertų mainų sistemą, pagal kurią asmenys gali būti komandiruojami į kitas valstybes nares;

(b) parengia Sąjungos ir tarptautinio civilinės saugos mokymo gaires, įskaitant su prevencija, pasirengimu ir reagavimu susijusį mokymą;

(c) organizuoja ir remia mokomuosius renginius, seminarus ir bandomuosius projektus, susijusius su svarbiausiais prevencijos, pasirengimo ir reagavimo aspektais;

(d) parengia programą apie patirtį, įgytą pagal mechanizmą teikiant pagalbą, per pratybas ir mokymus, įskaitant susijusius prevencijos, pasirengimo ir reagavimo aspektus, ir skleidžia šią patirtį bei tinkamai ją pritaiko;

(e) skatina naujų mechanizmui tinkamų technologijų įdiegimą ir naudojimą;

2. Valstybei narei, trečiajai šaliai, Jungtinėms Tautoms ar jos agentūroms paprašius, Komisija gali teikti konsultacijas dėl prevencijos ir pasirengimo priemonių, nusiųsdama į vietą ekspertų grupę.

IV SKYRIUS

Reagavimas

14 straipsnis

Pranešimas apie didelio masto nelaimes Sąjungoje

1. Jeigu Sąjungoje įvyksta didelio masto nelaimė arba kyla neišvengiama jos grėsmė, dėl kurios atsiranda arba gali atsirasti tarptautinio masto padarinių, valstybė narė, kurioje įvyko arba greičiausiai įvyks nelaimė, nedelsdama apie tai praneša Komisijai ir valstybėms narėms, kurias ši nelaimė gali paveikti.

Pirmoji pastraipa netaikoma, jeigu ši pareiga pranešti jau buvo įvykdyta pagal atitinkamus Sąjungos ar Europos atominės energijos bendrijos teisės aktus arba galiojančius tarptautinius susitarimus.

2. Jeigu Sąjungoje įvyksta didelio masto nelaimė arba kyla neišvengiama jos grėsmė, dėl kurios gali tekti prašyti vienos ar daugiau valstybių narių pagalbos, valstybė narė, kurioje susidarė arba greičiausiai susidarys ekstremali situacija, nedelsdama praneša Komisijai, kai manoma, kad gali tekti prašyti pagalbos per reagavimo į nelaimes centrą, kad Komisija galėtų atitinkamai informuoti kitas valstybes nares ir aktyvuoti savo kompetentingas tarnybas.

3. 1 ir 2 dalyje nurodyti pranešimai deramais atvejais skelbiami per CECIS.

15 straipsnis

Reagavimas į didelio masto nelaimes Sąjungoje

1. Jeigu Sąjungoje įvyksta didelio masto nelaimė arba kyla neišvengiama jos grėsmė, valstybė narė gali prašyti pagalbos per reagavimo į nelaimes centrą. Prašymas turi būti kiek įmanoma konkretesnis.

2. Didesnės rizikos atvejais valstybė narė taip pat gali prašyti pagalbos – laikinai iš anksto paskirstyti reagavimo išteklius.

3. Gavusi pagalbos prašymą Komisija deramai ir nedelsdama imasi šių veiksmų:

(a) perduoda prašymą kitų valstybių narių ryšių punktams;

(b) surenka patvirtintą informaciją apie nelaimę ir išplatina ją valstybėms narėms;

(c) pasiūlo reagavimo planą, pagrįstą realiais poreikiais ir iš anksto parengtais nenumatytų atvejų planais, taip pat ragina valstybes nares pagal planą dislokuoti konkrečius pajėgumus iš Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų;

(d) palengvina grupių, ekspertų, modulių mobilizavimą ir kitokios pagalbos, nesusijusios su Europos reagavimo į nelaimes pajėgumais, teikimą;

(e) vykdo papildomas užduotis, būtinas 3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytiems tikslams pasiekti.

4. Kiekviena valstybė narė, kuriai yra skirtas pagalbos prašymas, skubiai sprendžia, ar ji gali suteikti prašomą pagalbą, ir apie tai per CECIS praneša prašančiajai valstybei narei, nurodydama pagalbos, kurią ji galėtų suteikti, dydį ir sąlygas. Reagavimo į nelaimes centras nuolat informuoja valstybes nares.

5. Prašančioji valstybė narė yra atsakinga už vadovavimą teikiant pagalbą. Prašančiosios valstybės narės valdžios institucijos nustato gaires ir prireikus – apribojimus pagalbos teikimo moduliams ar kitiems pajėgumams. Dėl šių užduočių vykdymo detalių sprendžia pagalbą teikiančios valstybės narės paskirtas atsakingas asmuo. Prašančioji valstybė narė taip pat gali prašyti atsiųsti ekspertų grupę, kuri padėtų jai atlikti įvertinimą, palengvintų (valstybių narių grupių) koordinavimą įvykio vietoje, teiktų technines konsultacijas arba padėtų, atlikdama bet kokias kitas reikiamas užduotis.

6. Prašančioji valstybė narė imasi būtinų veiksmų, kad užtikrintų priimančiosios šalies paramą, skirtą atsiunčiamai pagalbai.

16 straipsnis

Nuoseklumo reaguojant į didelio masto nelaimes už Sąjungos ribų skatinimas

1. Jeigu už Sąjungos ribų įvyksta didelio masto nelaimė arba kyla neišvengiama jos grėsmė, nukentėjusioji šalis, Jungtinės Tautos ir jos agentūros arba atitinkama tarptautinė organizacija gali paprašyti pagalbos per reagavimo į nelaimes centrą.

2. Komisija palaiko pagalbos pristatymo nuoseklumą šiais veiksmais:

(a) palaiko nuolatinį dialogą su valstybių narių ryšių punktais, siekdama užtikrinti, kad Europos reagavimu į ekstremalias situacijas būtų veiksmingai ir nuosekliai per mechanizmą prisidedama prie bendro pagalbos teikimo, visų pirma:

– nedelsiant informuoja valstybes nares apie visą pagalbos prašymą;

– remia bendrą padėties ir poreikių įvertinimą, teikdama technines konsultacijas ir (arba) palengvindama koordinavimą pagalbos teikimo vietoje, pasitelkdama vietoje ekspertų grupę;

– dalijasi atitinkamais įvertinimais ir analizėmis su visais susijusiais subjektais;

– atlieka iš valstybių narių ir iš kitų veikėjų gautos pagalbos apžvalgą;

– pataria dėl reikiamos pagalbos, siekiant užtikrinti, kad teikiama pagalba būtų suderinama su poreikių įvertinimu, pobūdžio;

– padeda spręsti bet kokius praktinius sunkumus, iškylančius teikiant pagalbą, pavyzdžiui, tranzito ir muitų srityje;

(b) iš karto pasiūlo reagavimo planą, pagrįstą realiais poreikiais ir iš anksto parengtais nenumatytų atvejų planais, taip pat ragina valstybes nares pagal planą dislokuoti konkrečius pajėgumus iš Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų;

(c) palaiko ryšius su nukentėjusia trečiąja šalimi dėl techninių klausimų, pavyzdžiui, tikslių su pagalba susijusių poreikių, pasiūlymų priėmimo ir praktinio pasirengimo pagalbos priėmimui vietoje ir jos paskirstymui;

(d) palaiko ryšius ar bendradarbiauja su Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo tarnyba (UNOCHA) ir kitais susijusiais subjektais, prisidėdama prie bendro pagalbos teikimo, kad būtų užtikrinta maksimali sąveika, siekiama papildomumo ir išvengta dubliavimo ir spragų;

(e) palaiko ryšius su visais susijusiais veikėjais, ypač baigiamajame pagalbos teikimo pagal mechanizmą etape, siekiant palengvinti sklandų perdavimą.

3. Nepažeidžiant 2 dalyje nurodyto Komisijos vaidmens ir atsižvelgiant į būtinybę nedelsiant vykdyti reagavimo operacijas pasitelkiant mechanizmą, po jo aktyvavimo Komisija informuos Europos išorės veiksmų tarnybą, kad būtų užtikrintas civilinės saugos operacijų ir bendrų Sąjungos ryšių su nukentėjusiąja šalimi derėjimas.

4. Įvykio vietoje deramai užtikrinamas ryšių palaikymas su Sąjungos delegacija, kad pastaroji palengvintų ryšius su nukentėjusiosios šalies vyriausybe. Prireikus Sąjungos delegacija teikia logistinę paramą 2 dalies a punkto antroje įtraukoje nurodytoms civilinės saugos ekspertų grupėms.

5. Kiekviena valstybė narė, kuriai yra skirtas pagalbos prašymas, skubiai sprendžia, ar ji gali suteikti prašomą pagalbą, ir apie tai per CECIS praneša reagavimo į nelaimes centrui, nurodydama pagalbos, kurią ji galėtų suteikti, dydį ir sąlygas. Reagavimo į nelaimes centras informuoja valstybes nares.

6. Pagal šį straipsnį pagalba gali būti teikiama arba kaip savarankiškai teikiama pagalba, arba prisidedant prie tarptautinei organizacijai vadovaujant teikiamos pagalbos. Sąjungos koordinavimas visiškai integruojamas į UNOCHA bendrą koordinavimą, jei yra jos atstovybė, ir paisoma jos vadovavimo.

7. Mechanizmu taip pat gali būti remiama konsulinė pagalba Sąjungos piliečiams, susidarius didelio masto nelaimėms trečiosiose šalyse, jei to prašo:

(a) valstybės narės konsulinės įstaigos savo piliečiams;

(b) vadovaujančioji valstybė ar pagalbą koordinuojanti valstybė narė visiems Sąjungos piliečiams.

Jeigu reikia, šios paramos ypač galima prašyti neatstovaujamiems Sąjungos piliečiams pagal Tarybos direktyvą 2012/X/ES[36].

8. Prireikus Komisija gali kiekvienu konkrečiu atveju imtis papildomų užduočių, kad užtikrintų pagalbos teikimo nuoseklumą.

9. Koordinavimas pagal mechanizmą nedaro įtakos valstybių narių ir nukentėjusiosios šalies dvišaliams ryšiams, nei valstybių narių ir Jungtinių Tautų bendradarbiavimui. Tokie dvišaliai ryšiai taip pat gali būti naudojami, siekiant prisidėti prie koordinavimo pagal mechanizmą.

10. Šiame straipsnyje nurodytas Komisijos vaidmuo nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai ir atsakomybei už savo grupes, modulius ir kitą paramą, įskaitant karinius pajėgumus. Visų pirma Komisijos vykdomas nuoseklumo rėmimas neapima įsakymų davimo valstybių narių grupėms, moduliams ir kitokios paramos pajėgoms, kurios teikiamos savanoriškai, laikantis koordinavimo centrinės buveinės lygmeniu ir pagalbos teikimo vietoje.

11. Siekiama sąveikos su kitomis Sąjungos priemonėmis, ypač su veiksmais, kurie finansuojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/96.

12. Valstybės narės, teikiančios pagalbą ekstremalios situacijos atveju, kaip nurodyta 1 dalyje, išsamiai informuoja reagavimo į nelaimes centrą apie savo veiklą.

13. Valstybių narių grupės ir moduliai pagalbos teikimo vietoje, kurie pasitelkiami teikiant pagalbą pagal mechanizmą, turi būti glaudžiai susiję su reagavimo į nelaimes centru ir ekspertų grupėmis pagalbos teikimo vietoje, kaip nurodyta 2 dalies a punkto antroje įtraukoje.

17 straipsnis

Parama pagalbos teikimo vietoje

1. Komisija gali atrinkti, paskirti ir išsiųsti ekspertų grupę, kurią sudaro valstybių narių, Komisijos ir kitų Sąjungos tarnybų ir agentūrų, UNOCHA ar kitų tarptautinių organizacijų paskirti ekspertai, atsižvelgiant į misijos specifiką didelio masto nelaimės Sąjungoje atveju pagal 15 straipsnio 5 dalį arba paprašius praktinių žinių apie prevenciją ir pasirengimą, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalyje.

2. 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai Komisija remia bendrą padėties vertinimą ir poreikius, ir (arba) palengvina pagalbos koordinavimą vietoje, išsiųsdama ekspertų grupę į vietą, kaip nurodyta 16 straipsnio 2 dalies a punkto antroje įtraukoje.

3. Toliau nurodyta ekspertų atrankos ir paskyrimo tvarka:

(a) Valstybės narės, remdamosi savo atsakomybe, paskiria ekspertus, kurie gali būti dislokuoti kaip ekspertų grupių dalis.

(b) Komisija pasirenka ekspertus ir šių grupių vadovą, remdamasi jų kvalifikacija ir patirtimi, įskaitant baigtų mokymų apie mechanizmą lygį, ankstesnę dalyvavimo pagal mechanizmą vykdomose misijose ir kitoje tarptautinėje pagalbos teikimo veikloje patirtį. Atranka taip pat grindžiama vadovaujantis kitais kriterijais, įskaitant kalbų mokėjimą, siekiant užtikrinti, kad grupė, kaip visuma, turėtų visus konkrečioje situacijoje reikalingus įgūdžius.

4. Kai išsiunčiamos ekspertų grupės, jos palengvina valstybių narių pagalbos teikimo grupių koordinavimą ir palaiko ryšius su prašančiosios valstybės kompetentingomis valdžios institucijomis. Reagavimo į nelaimes centras palaiko glaudžius ryšius su ekspertų grupėmis ir teikia jiems gaires ir logistinę bei kitokią paramą.

5. Prireikus Komisija gali dislokuoti logistinę paramą ir pagalbos pajėgumus, kad paremtų valstybių narių ekspertų grupes, modulius ir kitus reagavimo pajėgumus, dislokuotus pagal mechanizmą.

18 straipsnis

Transportas

1. Komisija gali padėti valstybėms narėms rasti galimybių gauti įrangos ir transporto išteklių šiomis priemonėmis:

(a) teikdama informaciją apie įrangos ir transporto išteklius, kuriuos gali suteikti valstybės narės, ir dalydamasi šia informacija, kad būtų lengviau sutelkti tokią įrangą ar transporto išteklius;

(b) padėdama valstybėms narėms nustatyti, ar galima gauti transporto išteklių iš kitų šaltinių, įskaitant komercinę rinką, ir sudarant palankesnes galimybes tai padaryti;

(c) padėdama valstybėms narėms nustatyti kitus įrangos šaltinius, įskaitant komercinę rinką.

2. Komisija gali papildyti valstybių narių teikiamus transporto išteklius transporto ištekliais, kurie būtini, siekiant užtikrinti greitą reagavimą į didelio masto nelaimes.

V SKYRIUS

Finansiniai atidėjiniai

19 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1. Šiam sprendimui įgyvendinti 2014–2020 m. skiriama finansinė orientacinė suma yra 513 000 000 EUR galiojančiomis kainomis.

276 000 000 EUR galiojančiomis kainomis gaunama iš finansinės programos 3 išlaidų kategorijos „Saugumas ir pilietybė“, o 237 000 000 EUR galiojančiomis kainomis – iš 4 išlaidų kategorijos „Europos vaidmuo pasaulyje“.

2. Asignavimai, kurie gaunami iš reagavimo į ekstremalias situacijas pagalbos gavėjų grąžinamų lėšų, sudaro asignuotąsias įplaukas, kaip nustatyta Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje.

3. 1 dalyje nurodyti finansiniai asignavimai taip pat gali apimti išlaidas, susijusias su pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiksmais, kurie būtini programai valdyti ir jos tikslams pasiekti.

Tokios išlaidos visų pirma gali būti susijusios su tyrimais, ekspertų susitikimais, informavimo ir ryšių palaikymo veiksmais, įskaitant kitų subjektų informavimą apie Europos Sąjungos politikos prioritetus, tiek, kiek jie yra susiję su bendraisiais šio sprendimo tikslais, išlaidomis, susijusiomis su IT tinklais, kurie daugiausia sietini su informacijos tvarkymu ir keitimusi ja (įskaitant jų sąsają su dabartinėmis arba būsimomis sistemomis, kurių tikslas – skatinti sektorinį keitimąsi duomenimis ir susijusia įranga), taip pat visomis kitomis techninės ir administracinės pagalbos išlaidomis, kurias patyrė Komisija valdydama programą.

20 straipsnis

Bendrieji reikalavimus atitinkantys veiksmai

Toliau nurodyti bendrieji veiksmai atitinka finansinės pagalbos teikimo reikalavimus:

(a) tyrimai, apklausos, modeliavimas ir scenarijų kūrimas, siekiant dalytis žiniomis, geriausia praktika ir informacija, taip pat gerinti prevenciją, pasirengimą ir veiksmingą reagavimą;

(b) mokymas, pratybos, seminarai, personalo ir ekspertų mainai, tinklų kūrimas, demonstraciniai projektai ir technologijų perdavimas, siekiant gerinti prevenciją, pasirengimą ir veiksmingą reagavimą;

(c) stebėsenos, vertinimo ir įvertinimo veiksmai;

(d) visuomenės informavimas, švietimas, informavimo didinimas ir susiję informacijos platinimo veiksmai, siekiant sumažinti nelaimių poveikį Sąjungos piliečiams ir padėti Sąjungos piliečiams veiksmingiau apsisaugoti;

(e) pagalbos teikimo ir pratybų patirties, įgytos taikant mechanizmą, taip pat ir tose srityse, kurios susijusios su prevencija ir pasirengimu, programos sukūrimas;

(f) ryšių palaikymo veiksmai ir priemonės, kuriomis skatinamas Europos civilinės saugos darbo, susijusio su prevencija, pasirengimu ir reagavimu, matomumas.

21 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys prevencijos ir pasirengimo veiksmai

Toliau nurodyti prevencijos ir pasirengimo veiksmai atitinka finansinės pagalbos teikimo reikalavimus:

(a) rizikos valdymo planų ir Sąjungos masto rizikos apžvalgos rengimas;

(b) funkcijų, kurias atlieka Reagavimo į nelaimes centras, palaikymas pagal 7 straipsnio a punktą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas greitai reaguoti didelio masto nelaimės atveju;

(c) didelių pajėgumų plėtojimas ir palaikymas per valstybių narių apmokytų ekspertų tinklą, kurį galima greitai pasitelkti, siekiant padėti vykdyti Reagavimo į nelaimes centro stebėsenos, informavimo ir koordinavimo užduotis;

(d) CECIS ir priemonių kūrimas ir eksploatavimas, siekiant sudaryti sąlygas reagavimo į nelaimes centrui ir valstybių narių ryšių punktams bei kitiems mechanizmo dalyviams palaikyti ryšius ir keistis informacija;

(e) pagalba plėtojant nustatymo, ankstyvojo perspėjimo ir pranešimo apie nelaimes sistemas, siekiant sudaryti sąlygas greitai reaguoti ir skatinti jų tarpusavio sąsają bei sąsają su Reagavimo į nelaimes centru ir CECIS. Šiose sistemose atsižvelgiama į esamus ir būsimus informacijos, stebėsenos ar nustatymo šaltinius ir sistemas ir jais remiamasi;

(f) reagavimo operacijų pagal mechanizmą planavimas, taip pat plėtojant orientacinius scenarijus, nustatant pajėgumus ir rengiant nenumatytų atvejų planus;

(g) Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų sukūrimas ir palaikymas, kaip nurodyta 11straipsnyje.

Sąjungos finansinis įnašas, skirtas šiame punkte nurodytiems veiksmams, yra pagal pajėgumų rūšį nustatomos vieneto sąnaudos, kurios neviršija 25 % visų reikalavimus atitinkančių sąnaudų;

(h) Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų trūkumo nustatymas ir šalinimas pagal 12 straipsnį.

Veiksmai, kurių imamasi pagal šį punktą, grindžiami realiais poreikiais ir sąnaudų ir naudos analize pagal pajėgumų rūšį, atsižvelgiant į susijusios rizikos tikimybę ir poveikį. Sąjungos įnašas pagal šį punktą vykdomiems veiksmams finansuoti neviršija 85 % visų reikalavimus atitinkančių sąnaudų;

(i) reikiamų logistinių pajėgumų užtikrinimas, siekiant teikti techninę pagalbą ir paramą, skirtą Europos reagavimo į nelaimes pajėgumams, ekspertų grupėms, kitiems moduliams ir reagavimo pajėgumams, kurie išsiunčiami pagal mechanizmą, taip pat kitiems subjektams įvykio vietoje;

(j) pagalba valstybėms narėms iš anksto skirstant pagalbos ekstremalios situacijos atveju išteklius Sąjungos logistiniuose centruose.

22 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys reagavimo veiksmai

Toliau nurodyti reagavimo veiksmai atitinka finansinės pagalbos teikimo reikalavimus:

(a) ekspertų grupių kartu su reikiama įranga išsiuntimas pagal 17 straipsnį;

(b) 21 straipsnio g, h ir i punktuose nurodytų pajėgumų dislokavimas Komisijos prašymu per reagavimo į nelaimes centrą didelio masto nelaimių atveju;

(c) valstybių narių rėmimas, siekiant gauti įrangos, transporto ir susijusių logistinių išteklių, kaip nurodyta 23 straipsnyje;

(d) bet kokie kiti pagalbiniai ir papildomi veiksmai, reikalingi naudojant mechanizmą, siekiant 3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto tikslo.

23 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai, susiję su įrangos, transporto ir logistiniais ištekliais

1. Toliau nurodyti veiksmai atitinka finansinės pagalbos teikimo reikalavimus, išteklių siekiant sudaryti sąlygas gauti įrangos, transporto ir susijusių logistinių išteklių pagal mechanizmą:

(a) informacijos apie įrangos ir transporto išteklius, kuriuos gali teikti valstybės narės, teikimas ir dalijimasis ja, siekiant palengvinti tokios įrangos ar transporto išteklių kaupimą;

(b) pagalba valstybėms narėms, siekiant nustatyti, ar galima gauti transporto išteklių iš kitų šaltinių, įskaitant komercinę rinką, ir sudarant palankesnes galimybes tai padaryti;

(c) pagalba valstybėms narėms, siekiant nustatyti, ar galima gauti įrangos išteklių iš kitų šaltinių, įskaitant komercinę rinką;

(d) transporto ir susijusių logistinių išteklių, kurie būtini, norint greitai reaguoti į didelio masto nelaimes, finansavimas. Tokie veiksmai atitinka finansinės pagalbos teikimo reikalavimus tik tuo atveju, jeigu laikomasi šių kriterijų:

· pagalbos prašymas pateiktas pagal mechanizmą, vadovaujantis 15 ir 16 straipsniais;

· papildomi transporto ištekliai būtini, siekiant užtikrinti reagavimo į ekstremalias situacijas veiksmų pagal mechanizmą veiksmingumą;

· pagalba atitinka reagavimo į nelaimes centro nurodytus poreikius ir yra pristatoma pagal reagavimo į nelaimes centro pateiktas rekomendacijas dėl pristatymo techninių specifikacijų, kokybės, laiko ir sąlygų;

· pagalbą pagal mechanizmą priima prašančioji šalis, Jungtinės Tautos ar jos agentūros arba atitinkama tarptautinė organizacija;

· nelaimių trečiosiose šalyse atveju pagalba papildo bendrą Sąjungos humanitarinę pagalbą, kai ji teikiama.

2. Sąjungos finansinės paramos suma, skirta transporto ir susijusiems logistiniams ištekliams, neviršija 85 % visų reikalavimus atitinkančių sąnaudų. Didžiausia Sąjungos finansinė parama, skirta transporto ir susijusiems logistiniams ištekliams, gali siekti 100 % visų reikalavimus atitinkančių sąnaudų, kai tenkinamas vienas iš šių kriterijų:

(a) sąnaudos susijusios su logistinėmis operacijomis transporto centruose (be kita ko, įskaitant krovinių pakrovimą arba iškrovimą ir sandėlių nuomą);

(b) sąnaudos susijusios su vietiniu vežimu ir būtinos siekiant palengvinti pajėgumų sukaupimą arba koordinuotą pagalbos pristatymą;

(c) sąnaudos susijusios su 21 straipsnio g, h ir i punktuose nurodytų pajėgumų transportu.

3. Transporto ir susijusių logistinių operacijų, kuriose dalyvauja keletas valstybių narių, atveju valstybė narė gali imtis iniciatyvos, prašydama Sąjungos finansinės paramos visai operacijai.

4. Kai valstybė narė prašo pagalbos pagal mechanizmą, ji taip pat gali prašyti Sąjungos finansinės paramos, skirtos pajėgumų, kurie yra ne jos teritorijoje, transportui.

5. Kai valstybė narė prašo, kad Komisija sudarytų sutartį dėl transporto ir susijusių logistinių paslaugų, Komisija gali paprašyti iš dalies atlyginti sąnaudas pagal pirmesnėse dalyse nurodytas finansavimo normas.

24 straipsnis

Pagalbos gavėjai

Pagal šį sprendimą teikiamos dotacijos gali būti teikiamos juridiniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja privatinė arba viešoji teisė.

25 straipsnis

Finansinės pagalbos teikimo būdai ir įgyvendinimo tvarka

1. Komisija įgyvendina Sąjungos finansinę pagalbą pagal Finansinį reglamentą.

2. Finansinė pagalba pagal šį sprendimą gali būti teikiama bet kuriuo Finansiniame reglamente nustatytu pavidalu, visų pirma kaip dotacijos, išlaidų kompensavimas, viešieji pirkimai arba įmokos į patikos fondus.

3. Kad galėtų įgyvendinti šį sprendimą, Komisija priima metines darbo programas pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką, išskyrus veiksmus, kurie priskiriami IV skyriuje nurodytam reagavimui į ekstremalias situacijas ir kurių negalima numatyti iš anksto. Jose nurodomi siekiami tikslai, tikėtini rezultatai, įgyvendinimo būdas ir visa suma. Jose taip pat aprašomi finansuotini veiksmai, nurodomos kiekvienam veiksmui skirtų lėšų sumos ir orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis. Kiek tai susiję su dotacijomis, programose nurodomi prioritetai, esminiai vertinimo kriterijai ir didžiausia bendro finansavimo norma.

26 straipsnis

Sąjungos veiksmų papildomumas ir nuoseklumas

1. Pagal šį sprendimą finansuojami veiksmai nefinansuojami pagal kitas Sąjungos finansines priemones.

Komisija užtikrina, kad finansinės pagalbos pagal šį sprendimą prašantys asmenys ir tokios pagalbos gavėjai informuotų ją apie iš kitų šaltinių, įskaitant Sąjungos bendrąjį biudžetą, gautą finansinę pagalbą ir apie teikiamas paraiškas tokiai pagalbai gauti.

2. Siekiama, kad būtų sąveika su kitomis Sąjungos priemonėmis ir jos būtų papildytos. Reagavimo trečiosiose šalyse atveju Komisija užtikrina pagal šį sprendimą ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/96 finansuojamų veiksmų papildomumą ir nuoseklumą.

3. Kai pagalba pagal mechanizmą prisidedama prie platesnio masto Sąjungos humanitarinio reagavimo operacijų, veiksmai, kuriems pagal šį sprendimą skiriama finansinė pagalba, turi atitikti Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos nurodytus humanitarinius principus.

27 straipsnis

Finansinių Sąjungos interesų apsauga

1. Komisija imasi atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad, įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti finansiniai Sąjungos interesai, taikydama sukčiavimo, korupcijos ir visos kitos neteisėtos veikos prevencijos priemones, atlikdama veiksmingas patikras, o nustačiusi pažeidimų, susigrąžindama neteisėtai išmokėtas sumas, ir, jei reikia, taikydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas nuobaudas.

2. Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę Sąjungos lėšų pagal šį sprendimą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti pagal Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytas procedūras ūkio subjektų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikras vietoje ir inspektavimus, kad nustatytų, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos, kenkiančios finansiniams Sąjungos interesams, susijusiems su dotacijos susitarimu, dotacijos sprendimu ar sutartimi dėl Sąjungos finansavimo.

Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių nuostatų, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį sprendimą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiama teisė atlikti tokį auditą, patikras vietoje ir inspektavimus.

VI SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

28 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas ir tarptautinės organizacijos

1.         Pagal mechanizmą gali dalyvauti:

(a) Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, pagal EEE susitarime nustatytas sąlygas ir kitos Europos šalys, kai tokia galimybė numatyta susitarimuose ir procedūrose;

(b) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytas atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose;

2.         20 straipsnyje ir 21 straipsnio a–f punktuose nurodytą finansinę pagalbą taip pat galima teikti Europos kaimynystės šalims, taip pat potencialioms šalims kandidatėms, nedalyvaujančioms pagal mechanizmą.

3.         Tarptautinės arba regioninės organizacijos gali bendradarbiauti pagal mechanizmą vykdomoje veikloje, jeigu tokia galimybė numatyta atitinkamais dvišaliais arba daugiašaliais šių organizacijų ir Sąjungos susitarimais.

29 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Šio sprendimo vykdymo tikslais valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas ir apie tai informuoja Komisiją.

30 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi šie klausimai:

(a) reagavimo į nelaimes centro veikimas, kaip nustatyta 7 straipsnio a punkte;

(b) CECIS veikimas, kaip nustatyta 7 straipsnio b punkte;

(c) ekspertų grupėms taikytinos sąlygos, kaip nustatyta 17 straipsnyje, įskaitant ekspertų atrankos sąlygas;

(d) modulių nustatymo sąlygos, kaip nustatyta 8 straipsnyje;

(e) pagalbos teikimui skirtinų išteklių sąlygos, kaip nustatyta 9 straipsnyje;

(f) Reagavimo į nelaimes pajėgumų, kaip savanoriškai sutelktų išteklių, veikimas, kaip nustatyta 11 straipsnyje;

(g) Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų trūkumo nustatymas ir šalinimas, kaip nustatyta 12 straipsnyje;

(h) mokymo programos sąlygos, kaip nustatyta 13 straipsnyje;

(i) Sąlygos, taikytinos pagalbos teikimui Sąjungoje, kaip nustatyta 15 straipsnyje, taip pat pagalbos teikimui už Sąjungos ribų, kaip nustatyta 16 straipsnyje;

(j) transportui taikytinos sąlygos, kaip nustatyta 18 ir 23 straipsniuose.

2. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

31 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas yra Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nurodytas komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jeigu komitetas nepateikia nuomonės, Komisija nepriima įgyvendinimo akto projekto ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

32 straipsnis

Vertinimas

1. Reguliariai vykdoma veiksmų, kuriems teikiama finansinė pagalba, stebėsena, siekiant sekti jų įgyvendinimą.

2. Komisija įvertina šio sprendimo taikymą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šiuos dokumentus:

(a) ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 30 d. – pasiektų rezultatų ir kokybinių bei kiekybinių šio sprendimo įgyvendinimo aspektų tarpinę įvertinimo ataskaitą;

(b) ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. – komunikatą dėl šio sprendimo tolesnio įgyvendinimo;

(c) ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą.

Kartu su išvadomis prireikus pateikiami šio sprendimo pataisų pasiūlymai.

VII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

33 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Veiksmai, kurie, remiantis Sprendimu 2007/162/EB, Euratomas[37], pradedami vykdyti iki 2014 m. sausio 1 d., toliau administruojami pagal tą sprendimą.

2. Valstybės narės nacionaliniu lygiu užtikrina, kad būtų galima netrukdomai pereiti nuo veiksmų, vykdomų pagal ankstesniąją Civilinės saugos finansinę priemonę, prie veiksmų, kurie bus įgyvendinami pagal šiame sprendime išdėstytas naujas nuostatas.

34 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimai 2007/162/EB, Euratomas ir 2007/779/EB, Euratomas panaikinami. Sprendimo 2007/162/EB, Euratomas 1–14 straipsniai ir toliau taikomi iki 2013 m. gruodžio 31 d. imtinai, nepažeidžiant 33straipsnio 1 dalies nuostatų.

Nuorodos į panaikintus sprendimus aiškinamos kaip nuorodos į šį sprendimą, atsižvelgiant į priede pateiktą atitikties lentelę.

35 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau 19–27 straipsniai (finansinės nuostatos) taikytini tik nuo 2014 m. sausio 1 d.

36 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms pagal Sutartis.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

1 PRIEDAS

Atitikties lentelė

Tarybos sprendimas 2007/162 EB, Euratomas || Tarybos sprendimas 2007/779 EB, Euratomas || Šis sprendimas

1 straipsnio 1 dalis || || _

1 straipsnio 2 dalis || || 1 straipsnio 4 dalis

1 straipsnio 3 dalis || || _

1 straipsnio 4 dalis || || 2 straipsnio 3 dalis

|| 1 straipsnio 1 dalis || _

|| 1 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa || 1 straipsnio 2 dalis

|| 1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa || 1 straipsnio 6 dalis

2 straipsnio 1 dalis || || 2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 2 dalis || || 2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 3 dalis || || 1 straipsnio 7 dalis

|| 2 straipsnio 1 dalis || _

|| 2 straipsnio 2 dalis || 13 straipsnio 1 dalies a punktas

|| 2 straipsnio 3 dalis || 13 straipsnio 1 dalies c punktas

|| 2 straipsnio 4 dalis || 7 straipsnio d punktas

|| 2 straipsnio 5 dalis || 7 straipsnio a punktas

|| 2 straipsnio 6 dalis || 7 straipsnio b punktas

|| 2 straipsnio 7 dalis || 7 straipsnio c punktas

|| 2 straipsnio 8 dalis || 18 straipsnio 1 dalis

|| 2 straipsnio 9 dalis || 18 straipsnio 2 dalis

|| 2 straipsnio 10 dalis || 16 straipsnio 7 dalis

|| 2 straipsnio 11 dalis || _

3 straipsnis || 3 straipsnis || 4 straipsnis

4 straipsnio 1 dalis || || 20 straipsnis

4 straipsnio 2 dalies a punktas || || 22 straipsnio a punktas

4 straipsnio 2 dalies b punktas || || 22 straipsnio c punktas ir 23 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai

4 straipsnio 2 dalies c punktas || || 23 straipsnio 1 dalies d punktas

4 straipsnio 3 dalis || || 23 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 4 dalis || || 30 straipsnio 1 dalies j punktas

|| 4 straipsnio 1 dalis || 9 straipsnio 1 dalis

|| 4 straipsnio 2 dalis || 9 straipsnio 2 dalis

|| 4 straipsnio 3 dalis || 8 straipsnio 1 ir 2 dalys

|| 4 straipsnio 4 dalis || 9 straipsnio 3 dalis

|| 4 straipsnio 5 dalis || 9 straipsnio 4 dalis

|| 4 straipsnio 6 dalis || 9 straipsnio 5 dalis

|| 4 straipsnio 7 dalis || 9 straipsnio 8 dalis

|| 4 straipsnio 8 dalis || 9 straipsnio 6 dalis

5 straipsnis || || 24 straipsnis

|| 5 straipsnio 1 dalis || 7 straipsnio a punktas

|| 5 straipsnio 2 dalis || 7 straipsnio b punktas

|| 5 straipsnio 3 dalis || 7 straipsnio c punktas

|| 5 straipsnio 4 dalis || 7 straipsnio d punktas

|| 5 straipsnio 5 dalis || 13 straipsnio 1 dalies a punktas

|| 5 straipsnio 6 dalis || _

|| 5 straipsnio 7 dalis || 13 straipsnio 1 dalies d punktas

|| 5 straipsnio 8 dalis || 13 straipsnio 1 dalies e punktas

|| 5 straipsnio 9 dalis || 18 straipsnis

|| 5 straipsnio 10 dalis || 7 straipsnio e punktas

|| 5 straipsnio 11 dalis || 7 straipsnio g punktas

6 straipsnio 1 dalis || || 25 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 2 dalis || || 25 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 3 dalis || || 25 straipsnio 3 dalies antras ir trečias sakiniai

6 straipsnio 4 dalis || || 25 straipsnio 3 dalies antras ir trečias sakiniai

6 straipsnio 5 dalis || || 25 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys

6 straipsnio 6 dalis || || _

|| 6 straipsnis || 14 straipsnis

7 straipsnis || || 28 straipsnio 1 dalis

|| 7 straipsnio 1 dalis || 15 straipsnio 1 dalis

|| 7 straipsnio 2 dalis || 15 straipsnio 3 dalis

|| 7 straipsnio 2 dalies a punktas || 15 straipsnio 3 dalies a punktas

|| 7 straipsnio 2 dalies c punktas || 15 straipsnio 3 dalies b punktas

|| 7 straipsnio 2 dalies b punktas || 15 straipsnio 3 dalies d punktas

|| 7 straipsnio 3 dalies pirmas ir trečias sakiniai || 15 straipsnio 4 dalis ir 16 straipsnio 5 dalis

|| 7 straipsnio 4 dalis || 15 straipsnio 5 dalis

|| 7 straipsnio 5 dalis || _

|| 7 straipsnio 6 dalis || 17 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys

8 straipsnis || || 26 straipsnis

|| 8 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa || 16 straipsnio 1 dalis

|| 8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa || 16 straipsnio 6 dalies pirmas sakinys

|| 8 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa || _

|| 8 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa || _

|| 8 straipsnio 2 dalis || 16 straipsnio 3 dalis

|| 8 straipsnio 3 dalis || _

|| 8 straipsnio 4 dalies a punktas || 16 straipsnio 2 dalies a punktas

|| 8 straipsnio 4 dalies b punktas || 16 straipsnio 2 dalies c punktas

|| 8 straipsnio 4 dalies c punktas || 16 straipsnio 2 dalies d punktas

|| 8 straipsnio 4 dalies d punktas || 16 straipsnio 2 dalies e punktas

|| 8 straipsnio 5 dalis || 16 straipsnio 8 dalis

|| 8 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa || 17 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies b punktas

|| 8 straipsnio 6 dalies antra pastraipa || 17 straipsnio 4 dalies antras sakinys

|| 8 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa || _

|| 8 straipsnio 7 dalies antra pastraipa || 16 straipsnio 6 dalies antras sakinys

|| 8 straipsnio 7 dalies trečia pastraipa || 16 straipsnio 9 dalis

|| 8 straipsnio 7 dalies ketvirta pastraipa || 16 straipsnio 11 dalis

|| 8 straipsnio 7 dalies penkta pastraipa || _

|| 8 straipsnio 8 dalis || 16 straipsnio 10 dalis

|| 8 straipsnio 9 dalies a punktas || 16 straipsnio 12 dalis

|| 8 straipsnio 9 dalies b punktas || 16 straipsnio 13 dalis

9 straipsnis || || 16 straipsnio 6 dalis

|| 9 straipsnis || 18 straipsnis

10 straipsnis || || 19 straipsnio 3 dalis

|| 10 straipsnis || 28 straipsnis

11 straipsnis || || _

|| 11 straipsnis || 29 straipsnis

12 straipsnio 1 dalis || || 27 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 2 dalis || || _

12 straipsnio 3 dalis || || _

12 straipsnio 4 dalis || || _

12 straipsnio 5 dalis || || _

|| 12 straipsnio 1 dalis || 30 straipsnio 1 dalies e punktas

|| 12 straipsnio 2 dalis || 30 straipsnio 1 dalies a punktas

|| 12 straipsnio 3 dalis || 30 straipsnio 1 dalies b punktas

|| 12 straipsnio 4 dalis || 30 straipsnio 1 dalies c punktas

|| 12 straipsnio 5 dalis || 30 straipsnio 1 dalies h punktas

|| 12 straipsnio 6 dalis || 30 straipsnio 1 dalies d punktas

|| 12 straipsnio 7 dalis || _

|| 12 straipsnio 8 dalis || _

|| 12 straipsnio 9 dalis || 30 straipsnio 1 dalies i punktas

13 straipsnis || 13 straipsnis || 31 straipsnis

14 straipsnis || || 19 straipsnis

15 straipsnis || 14 straipsnis || 32 straipsnis

|| 15 straipsnis || 34 straipsnis

16 straipsnis || || 35 straipsnio 2 dalis

17 straipsnis || 16 straipsnis || 36 straipsnis

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Susijusi (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo pasiūlymas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[38]

Atitinkama politikos sritis ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

23 03 – Civilinės saugos finansinė priemonė

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[39]

ü Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Šiuo sprendimu sukuriamas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, pagal kurį remiami, koordinuojami ir papildomi valstybių narių civilinės saugos veiksmai siekiant didinti prevencijos, pasirengimo ir reagavimo įvykus stichinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms sistemų veiksmingumą.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 konkretus tikslas.

užtikrinti aukštą apsaugos nuo nelaimių lygį užkertant joms kelią arba mažinant jų poveikį ir skatinant prevencijos kultūrą

2 konkretus tikslas.

STIPRINTI SĄJUNGOS PASIRENGIMĄ REAGUOTI Į NELAIMES

3 konkretus tikslas.

SUDARYTI PALANKESNES SĄLYGAS SPARČIAI IR VEIKSMINGAI IMTIS REAGAVIMO Į NELAIMES VEIKSMŲ KILUS DIDELĖMS NELAIMĖMS ARBA JŲ PAVOJUI

Atitinkama VGV / VGB veikla

23 03 Civilinės saugos finansinė priemonė

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymu:     

- Sąjunga galės remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių civilinės saugos veiksmus taikydama Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (toliau – mechanizmą) 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos galiojimo metu, visų pirma:

a) priemonėmis, skirtomis nelaimei išvengti ar jos poveikiui sumažinti; taip pat

b) veiksmais, skirtais Bendrijos pasirengimui reaguoti į nelaimes stiprinti, įskaitant ES piliečių informuotumo didinimo veiksmus;

c) reagavimo į nelaimes pagalbos veiksmais pagal mechanizmą.

Šiuo pasiūlymu sudaromos sąlygos tęsti nelaimių prevencijos, pasirengimo ir reagavimo į jas veiklą, kuriai taikomas Tarybos sprendimas 2007/779/EB, Euratomas ir kuri finansuojama pagal civilinės saugos finansinę priemonę (2007/162/EB, Euratomas). Sutelkiant iš anksto nustatytą valstybių narių turtą, sukuriamas Europos pajėgumas reaguoti į nelaimes, sukuriamas Europos reagavimo į nelaimes centras, stiprinami ir vienodinami transporto ir vežimo susitarimai ir parama valstybėms narėms rengti nacionalinius rizikos valdymo planus.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Konkretus tikslas. Užtikrinti aukštą apsaugos nuo nelaimių lygį, užkertant kelią jų padariniams arba juos sumažinant ir skatinant prevencijos kultūrą

1. Valstybių narių, turinčių nacionalinius rizikos vertinimus ir nelaimių rizikos valdymo planus, skaičius;

2. tyrimų ir projektų, kuriais siekiama gerinti žinių bazę, skaičius ir rūšis;

3. naujų technologijų diegimas.

Konkretus tikslas. Stiprinti Sąjungos pasirengimą reaguoti į nelaimes

1. Reikalingo lygmens kvalifikaciją turinčių ekspertų skaičius;

2. į mokymo programą įtraukto mokymo, pratybų ir kursų skaičius ir rūšis;

3. mainų ES mokymo tinkle skaičius;

4. savanoriškai sutelkto turto (pajėgumas reaguoti į ekstremalias situacijas) išteklių kiekis ir rūšis;

5. savanoriškai turtą sutelkiančių valstybių narių skaičius;

6. savanoriškai sutelktam turtui skiriama bendro ES finansavimo suma;

7. nustatyti esminiai pajėgumo trūkumai ir jų rūšis;

8. trūkumų, kurie šalinami bendru ES finansavimu ir be jo, skaičius ir rūšis;

9. valstybėms narėms padedant Komisijos rengiami reagavimo į nelaimes scenarijai ES ir už jos ribų, įtraukiant visas galimas dideles nelaimes;

10. valstybėms narėms padedant Komisijos rengiamas išsamus valstybėse narėse esančio turto inventorizavimas ir trūkumų analizė.

Konkretus tikslas. Sudaryti palankesnes sąlygas sparčiai ir veiksmingai imtis reagavimo į nelaimes veiksmų kilus didelėms nelaimėms ar jų pavojui

1. Operacijų greitis: laikotarpis tarp prašymo suteikti pagalbą ir jos suteikimo įvykio vietoje, taip pat vertinimo ir (arba) koordinavimo komandų operatyvumas;

2. sutelkto turto ir valstybių narių papildomų ad hoc pasiūlymų santykis;

3. neatidėliotinų svarbiausių poreikių patenkinimo santykis;

4. transporto dotacijų ir paslaugų skaičius ir dydis;

5. individualių dotacijų ir (arba) paslaugų prašymų nagrinėjimo trukmė ir bendras finansinių operacijų tvarkymo laikas;

6. transporto operacijoms skirto bendro ES finansavimo sumos (įskaitant vienos operacijos vidurkį);

7. bendro ES finansavimo, skirto transportui, santykis, palyginti su visa transporto sąnaudų suma;

8. dotacijų ir (arba) paslaugų skaičius ir visa nukentėjusioms valstybėms narėms skirta bendro ES finansavimo suma transportui.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

ES civilinės saugos politika grindžiama Tarybos sprendimu 2007/779/EB, Euratomas, kuris galioja neribotą laiką, ir Tarybos sprendimu 2007/162/EB, Euratomas. Pastarasis sprendimas, kuriame nustatytas veiksmų finansavimas pagal mechanizmą, nustoja galioti 2013 m. pabaigoje.

Supaprastinimo sumetimais du pirmiau minėti teisės akto pasiūlymai sujungti į vieną teisės akto pasiūlymą, kuriuo siekiama tobulinti ir toliau stiprinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos galiojimo metu.

Šis pasiūlymas grindžiamas dviem galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais civilinę saugą, ir 2010 m. komunikatu „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“; pasiūlyme atsižvelgiama į trūkumus, nustatytus per išsamų civilinės saugos teisės aktų vertinimą 2007–2009 m. laikotarpiu.

Šiuo pasiūlymu siekiama remti veiksmus, kad būtų pašalinti atliekant vertinimą nustatyti trūkumai. Pagrindiniai veiksmai:

1) sukurti reagavimo į nelaimes centrą, kuris visą parą užtikrintų veiklos pajėgumus ir padėtų valstybėms narėms ir Komisijai taikyti mechanizmą;

2) nuo reaguojamojo pobūdžio ir ad hoc koordinavimo pereiti prie iš anksto suplanuotos, parengtos ir nuspėjamos ES civilinės saugos sistemos;

3) nustatyti ir pašalinti esminius reagavimo pajėgumo trūkumus;

4) gerinti finansinę ir logistinę su transportu susijusią paramą ir siekti ekonomiškiausių transporto operacijų; ir 5) parengti nacionalinius rizikos valdymo planus ir visai ES bendrą rizikos apžvalgą.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Papildoma ES nauda gaunama:

- mažinant žūčių skaičių, žalą aplinkai ir ekonominius bei materialinius nuostolius;

- geriau koordinuojant civilinės saugos veiklą, nes visi pasiūlymai suteikti pagalbą nukentėjusios valstybės valdžios institucijoms pateikiami kartu per stebėjimo ir informacijos centrą (SIC);

- užtikrinant ekonomiškų, nes pagalbą, kurią nukentėjusioji šalis priima, galima derinti su kitų šalių siūloma pagalba pagal transporto procedūrą;

- užtikrinant didesnį veiksmingumą, nes sustiprintas pasirengimas ir vykdoma nuoseklesnė nelaimių rizikos valdymo politika;

- nuosekliai ir veiksmingai reaguojant bet kur ES ir prireikus trečiosiose šalyse pasitelkiant sukurtą greito reagavimo pajėgumą;

- didinant ES reagavimo į nelaimes veiksmų matomumą;

- geriau panaudojant ribotus išteklius dalijantis ES finansuojamais ištekliais.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Šie pasiūlymai grindžiami:

- patirtimi, įgyta reaguojant į nelaimes pagal mechanizmą nuo jo sukūrimo 2001 m.;

- patirtimi, įgyta vykdant pasirengimo ir prevencijos srities projektus, finansuotus pagal kvietimą teikti paraiškas, skelbtą nuo 2007 m.;

- patirtimi, įgyta vykdant bandomąjį projektą, finansuotą pagal kvietimą teikti paraiškas, paskelbtą 2008 m. – „Bandomasis projektas, skirtas paskatinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių kovojant su gaisrais miškuose“;

- patirtimi, įgyta vykdant 17 projektų ir 3 sutartis, finansuotus pagal Parengiamuosius veiksmus, susijusius su ES greitojo reagavimo pajėgumu;

2007 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl gaivalinių nelaimių;

- komunikatu dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo (COM (2008) 130);

- 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento priimtu rašytiniu pareiškimu dėl išankstinio piliečių perspėjimo nepaprastosios padėties atvejais;

2008 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes gerinimo;

Komisijos komunikatu „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ (COM (2009) 82).

- 2010 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“ (COM(2010) 600 galutinis), taip pat Komisijos komunikatu dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo (COM(2008) 130 galutinis).

- Civilinės saugos mechanizmo ir Civilinės saugos finansinės priemonės taikymo 2007–2009 m. vertinimu (Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, SEC(2011) 1311 galutinis), kuri taip pat taikoma Parengiamiesiems veiksmams, susijusiems su ES greitojo reagavimo pajėgumu, priimtiems 2011 m. lapkričio 10 d. (COM(2011) 696).         

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Suderinamumas su:

- 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos;         

2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiančiu Europos jūrų saugumo agentūrą;

2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 įsteigiančiu Europos Sąjungos solidarumo fondą;

2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1717/2006, nustatančiu stabilumo priemonę.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

ü Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

Ribotos trukmės finansinės nuostatos:

– ü Biudžeto asignavimai apima 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį

– ü  Finansinis poveikis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (mokėjimai iki 2022 m. gruodžio 31 d.)

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[40]

ü Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[41]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

X Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis – JT organizacijomis

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Netaikoma

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Reguliariai atliekama veiksmų ir priemonių, kurioms pagal šiuos sprendimus skiriama finansinė parama, stebėsena.

Komisija parengia ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai:

- tarpinę vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 30 d.

- komunikatą dėl šio sprendimo įgyvendinimo tąsos ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

- ex post vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Neskyrus papildomų etatų dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus gali kilti pavojus, kad nebus įmanoma

- spręsti uždavinių, kylančių dėl didesnio civilinės saugos operacijų skaičiaus, visų pirma atsižvelgiant į naujas išplėstas reagavimo į nelaimes centro funkcijas ir politinius reikalavimus;

- plėsti veiklos ir (arba) vykdyti papildomos veiklos;

- naudotis naujomis technologijų sistemomis ir (arba) jas plėtoti, kad nuolat būtų užtikrintas prieinamumas;

- tinkamai reaguoti į gresiančias civilinės saugos krizes.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Informacija apie vidaus kontrolės sistemos struktūrą Teisės aktų pasiūlymuose numatoma taikyti dabartinę vidaus kontrolės sistemą, kuria užtikrinama, kad pagal naująją priemonę skiriamos lėšos būtų deramai naudojamos remiantis atitinkamais teisės aktais. Dabartinės sistemos struktūra: 1. ECHO GD vidaus kontrolės sistema (3 asmenys), kurios tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių administracinių procedūrų ir civilinės saugos teisės aktų. Šiuo tikslu naudojami vidaus kontrolės standartai; 2. pagal priemonę skirtų dotacijų ir sudarytų sutarčių auditą atlieka 6 ECHO GD auditoriai; 3. išorės partneriai atlieka veiklos vertinimą. Veiklos auditą gali atlikti ir išorės subjektai: 1. OLAF (sukčiavimo atvejai); 2. Audito Rūmai. Planuojama toliau taikyti dabartinę kontrolės sistemą. Dėl didesnių pagal priemonę skiriamų lėšų galima numatyti daugiau dėmesio skirti civilinei saugai, kad būtų tinkamai tikrinamos pagal priemonę patirtos išlaidos. Išlaidų ir naudos vertinimas Numatoma, kad veiklos, susijusios su teisės aktų projektais, vidaus audito išlaidos apytiksliai bus 19 000 EUR (127 000 EUR*3*0,05), jeigu 5 % darbo laiko skiriama civilinei saugai. Šiuo metu ECHO GD dirba 6 išorės auditoriai. Jeigu 5 % savo darbo laiko jie skiria pagal naująją civilinės saugos finansinę priemonę finansuojamoms ir (arba) bendrai finansuojamoms operacijoms, tai reiškia, kad išorės audito išlaidos apytiksliai yra 38 000 EUR. Įgyta patirtis rodo, kad kontrolės nauda turėtų būti didesnė už patirtas išlaidas ir kad taip geriau užtikrinamas galiojančių taisyklių laikymasis. Ankstesnio audito rezultatas – išskaičius netinkamas bendrai finansuoti išlaidas, sumažintas bendras ES įnašas. Numatomo taisyklių nesilaikymo rizikos lygio įvertinimas Kaip rodo anksčiau atliktas pagal dabartinę priemonę bendrai finansuoto projekto auditas, yra rizika, kad lėšos bus netinkamai panaudotos. Todėl logiška siūlyti būsimiems veiksmams taikyti dabartinę sistemą. Atsižvelgiant į didesnes turimas lėšas, galima būtų numatyti didinti išorės auditorių skaičių. Numatoma, kad taisyklių laikymosi lygmuo turėtų būti 98 % (klaidų lygis – mažiau kaip 2 %).

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

ECHO GD toliau rengs kovos su sukčiavimu strategiją, vadovaudamasis naująja 2011 m. birželio 24 d. priimta Komisijos kovos su sukčiavimu strategija, kad būtų užtikrinta, jog:

ECHO GD vidaus kontrolės priemonės, susijusios su kova su sukčiavimu, visiškai atitiktų kovos su sukčiavimu strategiją;

ECHO GD sukčiavimo rizikos valdymo metodas leistų nustatyti sukčiavimo rizikos sritis ir tinkamus sprendimo būdus;

ES lėšų naudojimo trečiosiose šalyse sistemose galima paimti duomenis, kad jie būtų įvesti į sukčiavimo rizikos valdymo sistemą (pvz., dvigubas finansavimas);

prireikus bus sukurtos tinklų grupės ir įdiegtos tinkamos IT priemonės, skirtos su šia sritimi susijusio sukčiavimo atvejams nagrinėti.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Susijusi (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Esamos išlaidų biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris ir pavadinimas || DA / NDA[42]) || ELPA šalių[43] || šalių kandidačių[44] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3 || 23 03 01 Civilinė sauga Sąjungoje || DIF || TAIP || TAIP* || TAIP* || NE

3 || 23 01 04 02 Civilinė sauga — Administracinio valdymo išlaidos || NDA || TAIP || NE || NE || NE

4 || 23 03 06 - Civilinės saugos priemonės trečiosiose šalyse || DIF || TAIP || TAIP* || TAIP* || NE

*

Šios priemonės veiksmuose gali dalyvauti šalys kandidatės, EEE šalys (Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija).

· Prašoma sukurti naujas biudžeto eilutes

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka

Daugiametės finansinės programos kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA. || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| || || || || ||

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || 3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė

ECHO GD – Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas || || || 2014[45] || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || 2021 ir vėlesni metai || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || ||

23 03 01 Civilinė sauga Sąjungoje || Įsipareigojimai || 36,4 || 37,4 || 38,4 || 38,4 || 39,4 || 40,4 || 41,4 || netaikoma || 271,8

Mokėjimai || 30 || 34 || 34 || 34 || 35 || 35 || 35 || 34,8 || 271,8

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[46] || || || || || || || || ||

23 01 04 02 — Administracinio valdymo išlaidos || || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || netaikoma || 4,2

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || 37 || 38 || 39 || 39 || 40 || 41 || 42 || netaikoma || 276

Mokėjimai || 30,6 || 34,6 || 34,6 || 34,6 || 35,6 || 35,6 || 35,6 || 34,8 || 276

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || 4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

ECHO GD – Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas || || || 2014[47] || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || 2021 ir vėlesni metai || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || ||

23 03 06 – Civilinės saugos priemonės trečiosiose šalyse || Įsipareigojimai || 32 || 33 || 33 || 34 || 34 || 35 || 36 || netaikoma || 237

Mokėjimai || 25 || 30 || 30 || 31 || 31 || 32 || 33 || 25 || 237

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || 32 || 33 || 33 || 34 || 34 || 35 || 36 || || 237

Mokėjimai || 25 || 30 || 30 || 31 || 31 || 32 || 33 || 25 || 237

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || 69 || 71 || 72 || 73 || 74 || 76 || 78 || netaikoma || 513

Mokėjimai || 55 || 64 || 64 || 65 || 66 || 67 || 68 || 64 || 513

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || 69 || 71 || 72 || 73 || 74 || 76 || 78 || netaikoma || 513

Mokėjimai || 55 || 64 || 64 || 65 || 66 || 67 || 68 || 64 || 513

|| || || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

ECHO GD – Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 48,314

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 4,2

IŠ VISO ECHO GD – Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas || Asignavimai || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 52,514

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 52,514

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || 2021 ir vėlesni metai || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 76,502 || 78,502 || 79,502 || 80,502 || 81,502 || 83,502 || 85,502 || netaikoma || 565,514

Mokėjimai || 62,502 || 71,502 || 71,502 || 72,502 || 73,502 || 74,502 || 75,502 || 64,000 || 565,514

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ü  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[48] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS – prevencija[49] || || || || || || || || || || || || || || || ||

Finansuotų prevencijos projektų skaičius || Dotacijų sutartys || 0,3 || 10 || 3 || 10 || 3 || 10 || 3 || 10 || 3 || 10 || 3 || 10 || 3 || 10 || 3 || 70 || 21

Tyrimai || Sutarčių skaičius || 0,1 || 5 || 0,5 || 5 || 0,5 || 5 || 0,5 || 5 || 0,5 || 5 || 0,5 || 5 || 0,5 || 5 || 0,5 || 35 || 3,5

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || 15 || 3,5 || 15 || 3,5 || 15 || 3,5 || 15 || 3,5 || 15 || 3,5 || 15 || 3,5 || 15 || 3,5 || 105 || 24,5

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

2 KONKRETUS TIKSLAS – pasirengimas || || || || || || || || || || || || || || || ||

Finansuotų pasirengimo projektų skaičius (įskaitant mokymą ir pratybas) || Dotacijų susitarimai ir sutartys || 0,5 || 50 || 25 || 54 || 27 || 56 || 28 || 58 || 29 || 60 || 30 || 64 || 32 || 62 || 31 || 404 || 202

Išankstinio perspėjimo sistema || Admin. susitar. skaičius || 0,4 || 5 || 2 || 5 || 2 || 5 || 2 || 5 || 2 || 5 || 2 || 5 || 2 || 5 || 2 || 35 || 14

Pajėgumas reaguoti į nelaimes || Dotacijų susitarimų ir sutarčių skaičius || 1 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 19 || 19 || 115 || 115

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || 71 || 43 || 75 || 45 || 77 || 46 || 79 || 47 || 81 || 48 || 85 || 50 || 86 || 52 || 554 || 331

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

3 KONKRETUS TIKSLAS – reagavimas[50] || || || || || || || || || || || || || || || ||

Ekspertų siuntimas || Sutarčių skaičius || 0,005 || 200[51] || 1 || 200 || 1 || 200 || 1 || 200 || 1 || 200 || 1 || 200 || 1 || 200 || 1 || 1400 || 7

 Transporto operacijų ES skaičius || Dotacijų susitarimai ir (arba) paslaugų sutartys || 0,250 || 2 || 0,5 || 2 || 0,5 || 2 || 0,5 || 2 || 0,5 || 2 || 0,5 || 2 || 0,5 || 2 || 0,5 || 14 || 3,5

 Transporto operacijų už ES ribų skaičius || Dotacijų susitarimai ir (arba) paslaugų sutartys || 0,3 || 70[52] || 21 || 70 || 21 || 70 || 21 || 70 || 21 || 70 || 21 || 70 || 21 || 70 || 21 || 490 || 147

3 konkretaus tikslo tarpinė suma || 272 || 22,5 || 272 || 22,5 || 272 || 22,5 || 272 || 22,5 || 272 || 22,5 || 272 || 22,5 || 272 || 22,5 || 1904 || 157,5

IŠ VISO IŠLAIDŲ || 358 || 69 || 362 || 71 || 364 || 72 || 366 || 73 || 368 || 74 || 372 || 76 || 373 || 78 || 2563 || 513

||

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– ü  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 [53] || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 48,314

Kitos administracinės išlaidos || 0,550 || 0,550 || 0,550 || 0,550 || 0,550 || 0,550 || 0,550 || 3,85

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 7,452 || 7,452 || 7,452 || 7,452 || 7,452 || 7,452 || 7,452 || 52,164

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[54] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 4,2

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || 8,052 || 8,052 || 8,052 || 8,052 || 8,052 || 8,052 || 8,052 || 56,364

3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai 3.2.3.3. ¨      Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ü  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba daugiausia dešimtųjų tikslumu)

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

23 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 35 || 35 || 35 || 35 || 35 || 35 || 35

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[55]

23 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 36 || 36 || 36 || 36 || 36 || 36 || 36

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

XX 01 04 yy[56] || - būstinėje[57] || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

IŠ VISO || 71 || 71 || 71 || 71 || 71 || 71 || 71

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus GD viduje, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD galėtų būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Dotacijų susitarimų ir sutarčių valdymas; politikos įgyvendinimas ir tolesni veiksmai; administracinė parama.

Išorės personalas || Visą parą veikiančio reagavimo į nelaimes centro veikimo užtikrinimas; darbas vietoje; administracinė parama.

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– ü  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

Naujoji 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, kaip nurodyta komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM (2011) 500 galutinis)

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[58]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Iš viso

ELPA šalių įnašai pagal biudžeto eilutes 2303 01 ir 2303 06[59] || 0,650 || 0,650 || 0,650 || 0,650 || 0,650 || 0,650 || 0,650 || 4,550

Trečiųjų šalių dalyvavimo civilinės saugos mechanizme įnašas[60] || 0,126 || 0,126 || 0,126 || 0,126 || 0,126 || 0,126 || 0,126 || 0,882

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 0,776 || 0,776 || 0,776 || 0,776 || 0,776 || 0,776 || 0,776 || 5,432

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– ü  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

¨         nuosaviems ištekliams

¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[61]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               OL L 314, 2007 12 1, p. 9.

[2]               OL L 71, 2007 3 10, p. 9.

[3]               COM(2011) 696 galutinis.

[4]               COM(2011) 500 galutinis.

[5]               COM(2010) 600 galutinis.

[6]               COM(2009) 82 galutinis.

[7]               C 115/1, 2010 5 4.

[8]               COM(2010) 673 galutinis.

[9]               OL L 314, 2007 12 1, p. 9.

[10]             OL L 71/9, 2007 3 10, p. 9.

[11]             OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

[12]             Visuotiniai suinteresuotųjų šalių susirinkimai vyko 2011 m. balandžio 6 d. ir birželio 17 d., kiekviename iš jų dalyvavo 600 suinteresuotųjų šalių ir apie 120 dalyvių. Civilinės saugos generalinių direktorių susitikimas įvyko 2011 m. gegužės 23–25 d. Budapešte.

[13]             COM(2010) 600 galutinis.

[14]             COM(2010) 673 galutinis.

[15]             15520/08.

[16]             15874/10.

[17]             CECIS padeda MIC ir nacionalinėms valdžios institucijoms lengviau palaikyti ryšius, todėl greičiau ir veiksmingiau vykdomi reagavimo veiksmai.

[18]             COM(2011) 500 galutinis.

[19]             OL L 297, 2001 11 15, p. 7.

[20]             OL L 314, 2007 12 1, p. 9.

[21]             OL L 71, 2007 3 10, p. 9.

[22]             OL L 327, 1999 12 21, p. 53.

[23]             COM(2009) 82 galutinis.

[24]             OL L 163, 1996 7 2, p. 1.

[25]             OL C 25, 2008 1 30, p. 1.

[26]             OL C 317, 2008 12 12, p. 6.

[27]             OL L 55, 2003 2 16, p. 13.

[28]             OL L 327, 2006 11 24, p. 1.

[29]             OL L 404, 2006 12 30, p. 39.

[30]             OL L 58, 2007 2 24, p. 1.

[31]             OL L 163, 1996 7 2, p. 1.

[32]             OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[33]             OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[34]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[35]             OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[36]             OL L.

[37]             OL L 71, 2007 3 10, p. 9–17.

[38]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[39]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[40]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[41]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[42]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[43]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[44]             Šalys kandidatės ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialios šalys kandidatės.

[45]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[46]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba ir išlaidos ES programų ir (arba) priemonių įgyvendinimui (buvusios BA eilutės), netiesioginiams moksliniams tyrimams, tiesioginiams moksliniams tyrimams remti.

[47]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[48]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[49]             Kaip apibūdinta 1.4.2. skirsnyje. „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“

[50]             Kaip apibūdinta 1.4.2. skirsnyje. „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“

[51]             Remiantis 20 nelaimių per metus įverčiu ir vidutiniškai 10 ekspertų vienai nelaimei įverčiu.

[52]             Remiantis 7 skrydžių įvykus vienai nelaimei už ES ribų įverčiu ir vidutiniškai 10 nelaimių per metus įverčiu.

[53]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[54]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba ir išlaidos ES programų ir (arba) priemonių įgyvendinimui (buvusios BA eilutės), netiesioginiams moksliniams tyrimams, tiesioginiams moksliniams tyrimams remti.

[55]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas (Intérimaire); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas (Jeune Expert en in Delegations); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[56]             Neviršijant ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[57]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[58]             Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[59]             Remiantis 2011 m. sumokėtais mokesčiais.

[60]             Remiantis 2011 m. sumokėtais mokesčiais (tik Kroatija).

[61]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.