AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Tiek Europos, tiek kitose šalyse iš karto po finansų krizės priimtomis priemonėmis buvo iš esmės siekiama skubiai stabilizuoti finansų sistemą. Bankų, rizikos draudimo fondų, reitingų agentūrų, priežiūros institucijų ar centrinių bankų vaidmuo daugeliu atveju buvo svarstomas ir nuodugniai analizuojamas, tačiau kol kas mažai dėmesio skirta arba visai neskirta auditorių vaidmeniui per krizę, tiksliau, tam vaidmeniui, kurį jie turėjo atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2007 iki 2009 m. daugelis bankų atskleidė didžiulius tiek balansinių, tiek nebalansinių pozicijų nuostolius, daugeliui piliečių ir investuotojų sunku suprasti, kaip auditoriai galėjo savo klientams (ypač bankams) pateikti teigiamas tų laikotarpių audito išvadas.

Svarbu pažymėti, kad per krizę 2008 m. spalio mėn. – 2009 m. spalio mėn. 4 588,9 mlrd. EUR mokesčių mokėtojų pinigų buvo skirta bankams paremti ir kad tokia pagalba 2009 m. sudarė 39 proc. 27 ES valstybių narių BVP[1], vadinasi, reikia tobulinti visus finansų sistemos elementus.

Griežtas auditas labai svarbus siekiant atkurti rinkos pasitikėjimą. Pateikiant lengvai prieinamą, ekonomiškai naudingą ir patikimą informaciją apie įmonių finansines ataskaitas padedama apsaugoti investuotojus. Užtikrinant skaidresnes ir patikimesnes finansines ataskaitas galima sumažinti ir audituojamų subjektų kapitalo išlaidas.

Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad auditoriams teisės aktais pavesta atlikti teisės aktų nustatytą auditą. Vykdydami šį pavedimą jie atlieka visuomeninį vaidmenį – pateikia nuomonę apie audituojamo subjekto finansinių ataskaitų teisingumą ir sąžiningumą. Savo ruožtu, audituojami subjektai gali pasinaudoti tuo, kad jų atsakomybė ribota, ir (arba) galimybe teikti paslaugas finansų sektoriuje.

Nuo 1984 m., Direktyva 1984/253/EEB suderinus auditorių patvirtinimo procedūras, teisės aktų nustatytas auditas iš dalies reguliuojamas ES taisyklėmis. 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (toliau – Direktyva 2006/43/EB), buvo priimta 2006 m. ir ja buvo gerokai praplėsta ankstesnės direktyvos taikymo sritis. Dėl didelės koncentracijos audito rinkoje ir daugybės patvirtinimo procedūrų, kurias reikia atlikti norint vykdyti tarpvalstybinius teisės aktų nustatytus auditus, mažosios ir vidutinės audito įmonės negali pasinaudoti vidaus rinkos teikiama nauda. Šio pasiūlymo, suderinto su strategija „Europa 2020“[2], kurioje raginama gerinti verslo aplinką, tikslas – stiprinti teisės aktų nustatytų auditų vidaus rinką, kad mažosios ir vidutinės įmonės galėtų augti ir būtų skatinamas naujų rinkos dalyvių patekimas į rinką.

Dabartinis Komisijos pasiūlymas dėl Teisės aktų nustatyto audito direktyvos pakeitimo pateikiamas kartu su Reglamento dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų pasiūlymu[3]. Šie du pasiūlymai yra šiuo metu vykdomos įvairių finansų sektoriaus sričių reguliavimo reformos dalis. Kadangi auditu užtikrinamas finansinių ataskaitų teisingumas, jis išlieka vienu svarbiausių finansinio stabilumo ramsčių. Kitos rengiamos bendro pobūdžio iniciatyvos, skirtos, pavyzdžiui, įmonių valdymui, apskaitai ir kredito reitingams, papildo šį pasiūlymą. Jos nesidubliuoja ir nepersidengia viena su kita.

Pasiūlyme pateikiami nuostatų dėl auditorių ir audito įmonių patvirtinimo ir registravimo, Teisės aktų nustatyto audito direktyvoje nustatytų profesinės etikos, profesinės paslapties, nepriklausomumo ir ataskaitų teikimo principų pakeitimai, taip pat susijusios priežiūros taisyklės, kurios taikomos atliekant ne viešojo intereso įmonių auditą.

2.           KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS

Komisija konsultacijas vykdė nuo 2010 m. spalio 13 d. iki gruodžio 8 d[4].

Iš viso gauta apie 700 įvairių suinteresuotųjų subjektų atsiliepimų. Atsiliepimus pateikė šios profesijos, priežiūros institucijų, investuotojų, mokslo bendruomenės, įmonių, valdžios institucijų ir profesinių organizacijų atstovai ir pavieniai asmenys.

Konsultacijos atskleidė, kad yra tiek noro keistis, tiek pasipriešinimo pokyčiams. Pokyčiams ypač prieštarauja šiuo metu tvirtas pozicijas užimantys suinteresuotieji subjektai. Kita vertus, mažosios ir vidutinės įmonės bei investuotojai mano, kad pastaroji finansų krizė atskleidė rimtų trūkumų. Gautų viešųjų nuomonių santrauką galima rasti

http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2010/audit/summary_responses_en.pdf

Be to, pasikeisti nuomonėmis buvo galima ir per Komisijos 2011 m. vasario 10 d. surengtą aukšto lygio audito klausimams skirtą konferenciją[5].

2011 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamentas, reaguodamas į Komisijos žaliąją knygą, savo iniciatyva priėmė ataskaitą šiuo klausimu, kurioje ragina Komisiją užtikrinti daugiau skaidrumo ir konkurencijos audito rinkoje[6]. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) panašią ataskaitą priėmė 2011 m. birželio 16 d.[7].

Valstybės narės apie šiuos klausimus buvo informuotos Finansinių paslaugų komiteto posėdyje 2011 m. gegužės 16 d. ir Audito reguliavimo komiteto posėdyje 2011 m. birželio 24 d.

3.           POVEIKIO VERTINIMAS

Įgyvendindama geresnio reglamentavimo politiką Komisija atliko skirtingų politikos galimybių poveikio vertinimą. Iš visų įvairių analizuotų klausimų kai kurie buvo susiję vien tik su viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytu auditu, o kiti – apskritai su teisės aktų nustatytu auditu. Padaryta išvada, kad atliekant viešojo intereso įmonių auditus reikalingos išsamesnės taisyklės ir tam prireiks atskiro teisės akto. Teisės aktų nustatyto audito direktyvos taikymo sritis išliktų nepakitusi.

Buvo nagrinėtos šios su tos direktyvos taikymo sritimi susijusios problemos:

– didelė administracinė našta dėl fragmentiško nacionalinio reguliavimo;

– tarpvalstybinius teisės aktų nustatytus auditus atlikti galima tik tuo atveju, jei auditorius išlaiko kvalifikacinį egzaminą ar testą ir yra patvirtinamas bei įregistruojamas kiekvienoje valstybėje narėje;

– trūksta bendrų visoje ES taikomų audito praktikos, nepriklausomumo ir audito įmonių vidaus kontrolės standartų;

– audito standartuose neatsižvelgiama į audituojamų subjektų, ypač MVĮ, dydį;

– su tuo susijusios problemos dėl ne viešojo intereso įmonių priežiūros.

Be papildomų atitikties kriterijams užtikrinimo sąnaudų, tai Sąjungoje lemia nevienodas sąlygas audito įmonėms ir teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir mažą mažųjų ir vidutinių audito įmonių (MVAĮ) verslo potencialą.

Poveikio vertinime daroma išvada, kad esamą padėtį geriausiai būtų galima patobulinti:

– palengvinant auditorių kompetencijų pripažinimą: visoje Sąjungoje taikyti audito įmonių ir teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių abipusį pripažinimą;

– visoje Sąjungoje supaprastinant audito praktikos, nepriklausomumo ir audito įmonių vidaus kontrolės standartus įdiegus tarptautinius audito standartus, kad būtų galima užtikrinti, jog audito standartai būtų vienodi visoje Sąjungoje; prireikus būtų galima taikyti papildomas nacionalines taisykles;

– pritaikant audito standartus audituojamo subjekto dydžiui reikalaujant, kad valstybės narės užtikrintų, kad būtų įmanoma atlikti proporcingą ir supaprastintą MVĮ auditą.

Šios problemos aktualios visiems teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms, kurios atlieka įmonių, kurios nėra viešojo intereso įmonės, teisės aktų nustatytą auditą. Be šių problemų poveikio vertinime analizuojamos kitos sritys, susijusios tik su viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytu auditu.

Skirtingos politikos galimybės ir jų poveikis suinteresuotiesiems subjektams išsamiai aptariami poveikio vertinime, kuris paskelbtas šioje interneto svetainėje

http://ec.europa.eu/internal_market/auditing/index_en.htm.

4.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

4.1.      Teisinis pagrindas

Iš dalies keičiamos direktyvos teisinis pagrindas yra toks pats, kaip Teisės aktų nustatyto audito direktyvos. Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl ES veikimo 50 straipsniu, pagal kurį reikalaujama, kad su įsisteigimu susijusiais klausimais reikia priimti direktyvą (pvz., profesinių kvalifikacijų klausimais). Iš dalies pakeista direktyva yra svarbi EEE.

Naujoji iš dalies pakeista direktyva bus taikoma kartu su Reglamentu dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų.

4.2.      Subsidiarumo ir proporcingumo principas

Vadovaujantis ES sutarties 5 straipsnyje nustatytais subsidiarumo ir proporcingumo principais, valstybės narės negali deramai pasiekti siūlomo veiksmo tikslų, dėl to jų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Visų pirma negalima palengvinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių judumo po visą Sąjungą netaikant priemonių Sąjungos lygmeniu. Todėl Komisijos pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, nes juo siekiama pašalinti teisės aktų nustatyto audito paslaugų vidaus rinkos kūrimo kliūtis ir kliūtis, nustatytas per atviras konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais. Be to, iš dalies pakeistoje direktyvoje valstybėms narėms leidžiama savo nuožiūra pasirinkti, kaip pritaikyti audito standartus audituojamo subjekto dydžiui, kad atitinkamoms MVĮ būtų teikiamos geresnės audito paslaugos. Be to, pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes visi sprendimai parengti atsižvelgiant į išlaidų veiksmingumą. Šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4.3.      Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

Pagrindiniai Teisės aktų nustatyto audito direktyvos pakeitimai yra šie:

1) Teisės aktų nustatyto audito direktyvos susiejimas su papildomu teisės aktu dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų (1 straipsnis)

Komisija siūlo, kad iš dalies pakeista Teisės aktų nustatyto audito direktyva būtų taikoma kartu su Reglamentu dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito reikalavimų. Todėl reikia aiškiai susieti šiuos du teisės aktus. Galiojančios Teisės aktų nustatyto audito direktyvos nuostatos, kurios susijusios tik su viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytu metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditu, būtų integruotos ir prireikus iš dalies pakeistos Reglamento dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito reikalavimų pasiūlyme. Todėl reikėtų in fine išbraukti 39–44 straipsnius ir 22 straipsnio 2 dalį.

Be to, 1 straipsnyje kalbama apie iš dalies pakeistos direktyvos taikymą atliekant viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą. 3–20 straipsniai (apie patekimo į rinką galimybes auditoriams) taikomi teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms neatsižvelgiant į audituojamo subjekto rūšį. Tačiau likę direktyvos straipsniai yra kitokie: 22 straipsnis dėl nepriklausomumo ir objektyvumo, 25 straipsnis dėl audito mokesčių, 27 ir 28 straipsniai dėl audito išvadų rengimo, taip pat 29–31 straipsniai dėl kokybės užtikrinimo, tyrimų ir sankcijų nebūtų taikomi atliekant viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą. Šiais klausimais reglamente būtų nustatytos konkrečios išsamesnės taisyklės. 32–36 straipsniai dėl priežiūros atliekant viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą būtų taikomi tik tiek, kiek tai susiję su priežiūra, kaip laikomasi 3–20 straipsnių. Galiausiai, kiti straipsniai taikomi viešojo intereso įmonių auditui ir juos papildo reglamentas dėl konkrečių reikalavimų (21, 23, 24, 26, 37 ir 38 straipsniai).

2) Teisės aktų nustatyto audito apibrėžties pakeitimas siekiant atsižvelgti į naują apskaitos direktyvą (2 straipsnis)

Komisija taip pat siūlo pakeisti teisės aktų nustatyto audito apibrėžtį. Visų pirma, teisės aktų nustatytas auditas ir toliau bus atliekamas tais atvejais, kai skirtingais Sąjungos teisės aktais kai kurioms įmonėms, priklausomai nuo jų teisinės formos arba jų veiklos pobūdžio, nustatoma prievolė atlikti jų finansinių ataskaitų auditą. Tam, kad būtų garantuotas audito vientisumas, apibrėžtis turėtų apimti ir atvejus, kai valstybės narės nusprendžia mažosioms įmonėms nustatyti prievolę atlikti jų finansinių ataskaitų auditą[8]. Galiausiai, jeigu mažoji įmonė savanoriškai nusprendžia, kad turi būti atliktas jos finansinių ataskaitų auditas, toks auditas taip pat turėtų būti laikomas teisės aktų nustatytu auditu.

3) Nuosavybės taisyklių pakeitimas (3 straipsnis ir 22 straipsnio 2 dalis)

Kitas Teisės aktų nustatyto audito direktyvos pakeitimas susijęs su audito įmonių nuosavybės taisyklių liberalizavimu. Dabar Teisės aktų nustatyto audito direktyvoje reikalaujama, kad didžiąją dalį audito įmonės balsavimo teisių turėtų licencijuoti praktikuojantys auditoriai. Siūlomuose pakeitimuose šio reikalavimo nėra numatyta ir valstybėms narėms draudžiama reikalauti, kad audito įmonės minimalią kapitalo arba balsavimo teisių dalį turėtų teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės. Tačiau naujojoje 3 straipsnio 4 dalyje išlieka reikalavimas, kad didžioji dalis audito įmonės administracinio arba valdymo organo narių būtų audito įmonės arba teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai.

Išplėtus nuosavybės taisykles būtų sudarytos palankesnės sąlygos audito įmonėms gauti kapitalo, dėl to padaugėtų audito paslaugų teikėjų ir nauji rinkos dalyviai būtų paskatinti ateiti į rinką, įskaitant dėl kapitalo didinimo galimybių viešosiose rinkose.

4) Audito įmonių pasas (3b, 15 ir 17 straipsniai)

Pasiūlymu iš dalies pakeisti direktyvą audito įmonėms būtų leista vykdyti teisės aktų nustatytą auditą kitose valstybėse narėse, nei valstybė narė, kurioje jos buvo patvirtintos, jeigu pagrindinis audito partneris, vadovaujantis auditui, yra patvirtintas auditoriumi atitinkamoje valstybėje narėje. Todėl sumažėtų našta, susijusi su daugybe patvirtinimo procedūrų, ir kartu tai leistų atsirasti iš tiesų Europos masto audito įmonėms. Dėl tokio automatinio įmonių pripažinimo priežiūros kokybė nepablogėtų, nes priežiūros institucijos ir toliau turės prižiūrėti jų atitinkamoje valstybėje narėje vykdomą audito veiklą.

Tačiau gavus patvirtinimą buveinės valstybėje narėje, priimančioji valstybė narė gali pareikalauti iš kitų valstybių narių vienokios ar kitokios formos audito įmonių registracijos. Ši registracija turėtų būti atliekama pagal 15 ir 17 straipsnius, kurie taikomi ir registruojant bet kokią vietos audito įmonę.

5) Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių pasas (3a straipsnis) ir sąlygų, kuriomis teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius gali būti patvirtintas kitoje valstybėje narėje, sušvelninimas (14 straipsnis)

Siūlomais pakeitimais dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių iš kitų valstybių narių patvirtinimo, patvirtinimo procesas yra suderinamas su Direktyvos 2005/36 dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (Profesinių kvalifikacijų direktyva)[9] nuostatomis.

Pagal 3a straipsnį teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai galėtų teikti tarpvalstybines teisės aktų nustatyto audito paslaugas laikinai arba nereguliariai. Būtų taikomos Profesinių kvalifikacijų direktyvos 5–9 straipsnių sąlygos, visų pirma pareiga pranešti atitinkami kompetentingai institucijai apie ketinimą teikti atitinkamas paslaugas.

Iš dalies pakeistu 14 straipsniu valstybei narei suteikiama galimybė pasiūlyti teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui, kuris yra patvirtintas kitoje valstybėje narėje, pasirinkti adaptacijos laikotarpį arba kvalifikacinį egzaminą ar testą, jei toks auditorius ketina įsteigti nuolatinę būstinę toje valstybėje narėje.

Kvalifikacinio egzamino arba testo reikalavimai iš esmės nesiskiria nuo ankstesnės 14 straipsnio versijos. Egzamino arba testo tikslas turėtų būti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus žinių apie tos valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie taikomi atliekant teisės aktų nustatytą auditą, įvertinimas.

Per adaptacijos laikotarpį, kuris turėtų būti pasiūlytas pareiškėjui kaip alternatyva kvalifikaciniam egzaminui arba testui, teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui turėtų būti leista vykdyti teisės aktų nustatytą auditą kitoje valstybėje narėje, nei valstybė narė, kurioje jis arba ji yra patvirtintas (-a), prižiūrint vietos auditoriui. Adaptacijos laikotarpio trukmė yra treji metai.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių iš kitų valstybių narių priežiūros atveju priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija yra valdžios institucija, atsakinga už teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus statusą ir per adaptacijos laikotarpį vykusio mokymo vertinimą, nes ji tam geriausiai tinka.

6) Kompetentingoms institucijoms taikomi reikalavimai bendradarbiauti profesinio rengimo reikalavimų ir kvalifikacinio egzamino arba testo klausimais (6 ir 14 straipsniai)

Siekiant Sąjungos lygmeniu užtikrinti, kad auditoriams taikomi profesinio rengimo reikalavimai būtų labiau suderinti, kompetentingos nacionalinės institucijos, atsakingos už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių viešąją priežiūrą, privalo bendradarbiauti. Bendradarbiavimas Sąjungos lygmeniu taip pat reikalingas tam, kad būtų suderinti teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams skirtų kvalifikacinių egzaminų arba testų reikalavimai, kad jie būtų labiau nuspėjami ir skaidresni.

7) Audito standartai ir audito išvados rengimas (26 straipsnis)

Siekiant pagerinti Sąjungoje atliekamų teisės aktų nustatytų auditų kokybę, pasiūlyme reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės auditus atliktų vadovaudamiesi tarptautiniais audito standartais.

Kadangi Reglamento dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų pasiūlyme pateikiamos išsamios nuostatos apie audito išvadų rengimą, 28 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

8) Naujos kompetentingoms institucijoms taikomos taisyklės (32 ir 32a straipsniai)

Dabar Teisės aktų nustatyto audito direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės parengtų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros sistemą. Realiai tai reiškia, kad profesinės organizacijos, be kita ko, yra atsakingos už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimą ir registraciją, išorės kokybės užtikrinimą, tyrimus ir drausmines priemones. Naujuoju pakeitimu nustatoma, kad už viešąją priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija bus valdžios institucija, kuri bus taip pat atsakinga už patvirtinimą (3 ir 32 straipsniai), registraciją (15 straipsnis) ir kokybės užtikrinimą (29 straipsnis).

Siekiant užtikrinti, kad auditorių priežiūrą atliekančios valdžios institucijos savo funkcijas vykdytų nepriklausomai ir veiksmingai, joms taip pat turi būti suteikti tinkami įgaliojimai ir ištekliai tyrimams vykdyti, taip pat susipažinti su teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių turimais atitinkamais dokumentais (32 straipsnio 5 dalis). Nors profesinė organizacija nebeturėtų būti atsakinga už 32 straipsnyje išvardytas užduotis, kompetentinga institucija, atsakinga už viešąją priežiūrą, gali perduoti kai kurias savo užduotis, susijusias su teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimu ir registracija, kitoms institucijoms ar įstaigoms (32a straipsnis). Perdavimui turi būti taikomos tam tikros sąlygos, o įstaiga, kuriai tenka galutinė atsakomybė, yra kompetentinga institucija, kaip nurodyta 32 straipsnio 1 dalyje. Valstybės narės viena kitą informuoja apie perduotas užduotis.

9) Draudžiami sutarčių punktai, kurie turi įtakos teisės aktą nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių skyrimui (37 straipsnio 3 dalis)

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių skyrimo atveju 37 straipsniu draudžiami punktai, pagal kuriuos trečioji šalis siūlo, rekomenduoja ar reikalauja, kad audituojamas subjektas paskirtų konkretų teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių ir audito įmonę.

10) Specialios taisyklės, taikomos atliekant mažųjų ir vidutinių įmonių teisės aktų nustatytą auditą (43a ir 43b straipsniai)

Remiantis neseniai pateiktu Komisijos pasiūlymu, pagal ES teisę nebebus reikalaujama, kad būtų atliekamas mažųjų įmonių finansinių ataskaitų auditas[10], nors valstybės narės vis dar gali reikalauti jį atlikti. Tačiau vidutinėms įmonėms šis reikalavimas vis dar taikomas.

Kai pagal ES teisę atliekamas vidutinių įmonių auditas, iš dalies pakeista direktyva reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad taikomi audito standartai būtų pritaikyti šių įmonių mastui. Be to, mažosioms įmonėms, kurių ataskaitų auditas atliekamas, nes to reikalaujama pagal nacionalinę teisę arba kurių auditas atliekamas savanoriškai, šie standartai taip pat turėtų būti taikomi proporcingai. Pritaikius auditą audituojamo subjekto dydžiui, atitinkamoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtų teikiamos geresnės audito paslaugos ir galbūt sumažėtų išlaidos. Siūlomoje priemonėje išsamiai neapibrėžta, kaip turėtų būti taikomi proporcingi standartai pagal subsidiarumo principą – tai palikta nuspręsti valstybėms narėms.

Svarbu pabrėžti, kad tais atvejais, kai mažoji arba vidutinė įmonė yra viešojo intereso įmonė, būtų taikomos Reglamento dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų projekte numatytos nuostatos.

11) Specialios taisyklės dėl įgaliojimų priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, suteiktų įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (48a, 48b ir 48c straipsniai)

8 straipsnio 3 dalimi, 22 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 2 dalimi, 36 straipsnio 7 dalimi, 45 straipsnio 6 dalimi, 46 straipsnio 2 dalimi, 47 straipsnio 3 dalimi ir 47 straipsnio 5 dalimi (deleguotieji ir įgyvendinimo aktai) komiteto procedūra suderinama su SESV 290 ir 291 straipsniais, kuriais nustatyta nauja Komisijai suteiktų įgaliojimų priimti įgyvendinimo aktus sistema. Įgaliojimais pagal SESV 291 straipsnį priimti įgyvendinimo aktus Komisija turėtų naudotis remdamasi 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[11].

Derinama kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, kad būtų galima peržiūrėti teisės aktų leidėjų Komisijai suteiktus įgaliojimus. Taigi, Komisijos įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus yra peržiūrimi, kad būtų galima sukonkretinti ir atnaujinti tam tikrus direktyvos elementus, taip pat sudaryti sąlygas Komisijai imtis priemonių palengvinti auditorių ir valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, taip pat valstybių narių kompetentingų institucijų ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą tam tikrose srityse, kuriose taikoma direktyva.

Naujuose 48a, 48b ir 48c straipsniuose konkrečiai nurodyta, kaip Komisija naudojasi jai suteiktais įgaliojimais tais atvejais, kai įgaliojimus gali panaikinti teisės aktų leidėjai, ir tais atvejais, kai Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto.

5.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos pasiūlymas neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio poveikio Europos Sąjungos biudžetui.

2011/0389 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[12],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančioje Tarybos direktyvą 84/253/EEB, nustatytos teisės aktų nustatytą auditą atliekančių asmenų patvirtinimo ir registracijos sąlygos, jiems taikomos taisyklės dėl nepriklausomumo, objektyvumo ir profesinės etikos, taip pat jų viešosios priežiūros sistema. Tačiau tas taisykles būtina dar labiau suvienodinti Sąjungos mastu, kad tokiems asmenims taikomi reikalavimai būtų skaidresni ir labiau nuspėjami ir kad vykdydami užduotis tokie asmenys būtų labiau nepriklausomi ir objektyvesni. Be to, siekiant stiprinti investuotojų apsaugą, svarbu griežtinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą Sąjungos viešosios priežiūros institucijų nepriklausomumą ir suteikiant joms tinkamų įgaliojimų;

(2) kadangi viešojo intereso įmonės yra svarbios visuomenei dėl jų vykdomos veiklos masto arba pobūdžio, reikia padidinti viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito patikimumą. Todėl Direktyvoje 2006/43/EB nustatytos specialios nuostatos dėl teisės aktų nustatyto viešojo intereso įmonių audito buvo toliau išplėtotos Reglamente (ES) Nr. [XXX] [XXXX] dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų. Dėl šios priežasties Direktyvos 2006/43/EB nuostatos dėl teisės aktų nustatyto viešojo intereso įmonių audito turėtų būti išbrauktos iš tos direktyvos ir teisės aktų nustatytas viešojo intereso įmonių auditas turėtų būti reglamentuojamas [XXXX] Reglamentu (ES) Nr. [XXX];

(3) kad audito įmonės galėtų augti, valstybės narės turėtų sudaryti joms sąlygas gauti išorės kapitalo. Todėl valstybės narės nebeturėtų reikalauti, kad audito įmonės minimalią kapitalo arba balsavimo teisių dalį turėtų teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės, su sąlyga, kad dauguma administracinio organo narių yra audito įmonės, kurios yra patvirtintos bet kurioje valstybėje narėje, arba geros reputacijos teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai;

(4) pagal Sutartį vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas bei įsisteigimo laisvė. Būtina sudaryti sąlygas teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams arba audito įmonėms plėsti audito paslaugas Sąjungoje sudarant jiems galimybę teikti tokias paslaugas kitoje valstybėje narėje, negu valstybė narė, kurioje jie buvo patvirtinti. Leidus teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms priimančiojoje valstybėje narėje atlikti teisės aktų nustatytą auditą pagal jų buveinės valstybės suteiktus profesinius vardus, visų pirma būtų atsižvelgta į įmonių grupių, kurių prekybos apimtys didėja dėl vidaus rinkos teikiamų galimybių ir kurios finansines ataskaitas rengia keliose valstybėse narėse ir pagal Sąjungos teisę turi būti atliktas jų ataskaitų auditas, poreikius. Pašalinus kliūtis teikti teisės aktų nustatyto audito paslaugas valstybėse narėse būtų prisidėta prie Sąjungos audito rinkos integravimo;

(5) teisės aktų nustatytam auditui atlikti būtina turėti pakankamai įmonių teisės, mokesčių teisės ir socialinės teisės žinių, o šios teisės sritys gali skirtis atskirose valstybėse narėse. Todėl siekiant užtikrinti valstybės narės teritorijoje teikiamų teisės aktų nustatyto audito paslaugų kokybę, tai valstybei narei suteikiama galimybė taikyti kompensavimo priemonę tais atvejais, kai kitoje valstybėje narėje patvirtintas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius nori būti patvirtintas ir tos valstybės narės teritorijoje, kad galėtų joje įsteigti nuolatinę būstinę. Taikant tokią priemonę turėtų būti atsižvelgiama į teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus profesinę patirtį. Dėl to atitinkamam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui neturėtų būti užkrauta neproporcinga našta ir neturėtų būti kliudoma teikti teisės aktų nustatyto audito paslaugas ar padaryti jas mažiau patrauklias. Atitinkamam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui turėtų būti leista pasirinkti kvalifikacinį egzaminą ar testą arba adaptacijos laikotarpį, kaip apibrėžta 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo[13]. Pasibaigus adaptacijos laikotarpiui, teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams turėtų būti sudarytos galimybės verstis auditoriaus praktika priimančiojoje valstybėje narėje įvertinus jų turimą profesinę patirtį toje valstybėje narėje;

(6) siekiant padidinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumą nuo audituojamo subjekto atliekant teisės aktų nustatytą auditą, bet kuris asmuo ar subjektas, turintis teisių audito įmonėje, turėtų būti nepriklausomas nuo audituojamo subjekto ir neturėtų dalyvauti audituojamam subjektui priimant sprendimus;

(7) taip pat svarbu užtikrinti, kad Sąjungoje būtų atliekamas aukštos kokybės teisės aktų nustatytas auditas. Todėl visus teisės aktų nustatytus auditus reikėtų atlikti remiantis tarptautiniais audito standartais, kurie yra Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) 2009 m. parengto Aiškumo projekto dalis, tiek, kiek jie susiję su teisės aktų nustatytais auditais. Valstybėms narėms turėtų būti leista taikyti papildomas nacionalines audito procedūras ar reikalavimus tik tuo atveju, jei jie atsiranda dėl konkrečių nacionalinės teisės reikalavimų, susijusių su metinių arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatyto audito apimtimi, kai tų reikalavimų nenumato tarptautiniai audito standartai, ir tik tuo atveju, jei dėl to padidėtų metinių arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų patikimumas ir kokybė ir tai reikalinga Sąjungos gyventojų gerovei užtikrinti. Komisija turėtų ir toliau stebėti Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) rengiamų tarptautinių audito standartų turinį ir jų priėmimo procesą;

(8) siekiant padidinti Sąjungoje atliekamų kokybės užtikrinimo peržiūrų patikimumą ir skaidrumą, valstybių narių kokybės užtikrinimo sistemas turėtų valdyti valstybių narių paskirtos kompetentingos institucijos, kad būtų užtikrinta teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra. Kokybės užtikrinimo peržiūros tikslas yra užkirsti kelią galimiems trūkumams, susijusiems su teisės aktų nustatyto audito atlikimo būdu, arba juos pašalinti. Siekiant užtikrinti, kad kokybės užtikrinimo peržiūros būtų tinkamos apimties, atlikdamos peržiūras kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių veiklos mastą;

(9) teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra apima teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimą ir registraciją, profesinės etikos ir audito įmonės vidaus kokybės kontrolės standartų priėmimą, tęstinį mokymą, taip pat kokybės užtikrinimo, veiklos tyrimo ir sankcijų taikymo teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms sistemas. Siekiant padidinti auditorių priežiūros skaidrumą ir užtikrinti daugiau atskaitomybės, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną instituciją, atsakingą už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą. Tokių viešosios priežiūros institucijų nepriklausomumas nuo audito profesijos yra pagrindinė būtina sąlyga siekiant teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros sistemos vientisumo, veiksmingumo ir sklandaus veikimo. Todėl viešosios priežiūros institucijoms turėtų vadovauti nepraktikuojantys asmenys ir valstybės narės turėtų parengti nepriklausomas ir skaidrias nepraktikuojančių asmenų atrankos procedūras;

(10) siekiant užtikrinti, kad viešosios priežiūros institucijos veiksmingai vykdytų savo užduotis, reikia, kad tam jos turėtų pakankamai įgaliojimų. Visų pirma, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad viešosios priežiūros institucijos turėtų įgaliojimus inicijuoti ir vykdyti tyrimus ir galėtų susipažinti su teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių turimais dokumentais, kurie reikalingi jų užduotims atlikti. Be to, viešosios priežiūros institucijos turėtų turėti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad galėtų atlikti savo užduotis;

(11) tam, kad tarpvalstybinę veiklą vykdantys arba tinklui priklausantys teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės būtų tinkamai prižiūrimi, reikia, kad valstybių narių viešosios priežiūros institucijos keistųsi informacija. Siekiant užtikrinti informacijos, kuria gali būti keičiamasi, konfidencialumą, valstybės narės įpareigojimą saugoti profesinę paslaptį turėtų taikyti ne tik viešosios priežiūros institucijų darbuotojams, bet ir visiems asmenims, kuriems viešosios priežiūros institucijos perdavė savo užduotis. Kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę kitoms institucijoms ar įstaigoms perduoti tik tas užduotis, kurios susijusios su teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių patvirtinimu ir registracija. Tokiam užduočių perdavimui taikomos tam tikros sąlygos, o galutinė atsakomybė turėtų tekti kompetentingai institucijai;

(12) Smulkiojo verslo akte[14], kuris buvo priimtas 2008 m. birželio mėn. ir peržiūrėtas 2011 m. vasario mėn.[15], pripažįstamas mažųjų ir vidutinių įmonių Sąjungos ekonomikoje atliekamas esminis vaidmuo, siekiama gerinti bendrą požiūrį į verslumą ir principą „visų pirma galvoti apie mažuosius“ įtvirtinti politikos formavimo srityje. 2010 m. kovo mėn. priimtoje strategijoje „Europa 2020“[16] taip pat raginama kurti geresnę verslo aplinką, visų pirma mažosioms bei vidutinėms įmonėms, ir mažinti Sąjungoje verslo sandorių sąnaudas. Pagal [XXXX] Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [XXX] dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų [34] straipsnį nereikalaujama, kad būtų atliekamas mažųjų įmonių finansinių ataskaitų auditas;

(13) reikėtų peržiūrėti Sąjungos mažąsias ir vidutines įmones slegiančią naštą, patiriamą dėl jų finansinių ataskaitų audito, ir ją sumažinti iki būtino minimumo kartu nemažinant investuotojų apsaugos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad audito standartai, kuriais vadovaujantis atliekamas tokių įmonių finansinių ataskaitų teisės aktų nustatytas auditas, būtų taikomi proporcingai mažųjų ir vidutinių įmonių dydžiui;

(14) mažųjų įmonių atžvilgiu kai kurios valstybės narės atlieka ne teisės aktų nustatytą auditą, o ribotą jų finansinių ataskaitų peržiūrą. Toms valstybėms narėms tikslinga leisti ir toliau taikyti šią praktiką, o ne numatyti proporcingą audito standartų taikymą mažosioms įmonėms;

(15) siekiant apsaugoti atitinkamų šalių teises valstybių narių kompetentingoms institucijoms bendradarbiaujant su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, kai bendradarbiavimas apima keitimąsi audito darbo dokumentais ar kitais svarbiais dokumentais, reikalingais vertinant atlikto audito kokybę, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingų institucijų sudarytuose darbo susitarimuose, kuriais grindžiamas keitimasis tokiais dokumentais, numatyta pakankamai apsaugos priemonių, kad būtų apsaugotas verslo slaptumas ir komerciniai interesai, įskaitant audituojamų subjektų pramoninės ir intelektinės nuosavybės teises;

(16) Direktyvos 2006/43/EB 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta 50 000 EUR ribinė vertė suderinta su 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/34/EB[17], 3 straipsnio 2 dalies c ir d punktais. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/73/ES[18] 1 straipsnio 3 dalimi Direktyvoje 2003/71/EB nustatyta ribinė vertė padidinta iki 100 000 EUR. Todėl reikėtų atitinkamai pakoreguoti Direktyvos 2006/43/EB 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribinę vertę;

(17) siekiant užtikrinti visapusišką naujos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytos sistemos veikimą, Europos bendrijos steigimo sutarties 202 straipsnyje numatytus įgyvendinimo įgaliojimus būtina suderinti su atitinkamomis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsnių nuostatomis ir juos pakeisti;

(18) Komisijos deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų priėmimo procedūrų suderinimas su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač su jos 290 ir 291 straipsniais, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Siekiant atsižvelgti į audito praktikos ir auditoriaus profesijos pokyčius ir palengvinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių priežiūrą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus. Visų pirma, deleguotaisiais aktais reikia tiksliai apibrėžti reikalavimus dėl fizinių asmenų patvirtinimo teisės aktų nustatytą auditą atliekančiais auditoriais ir nepriklausomumo ir objektyvumo principus, kurių turi laikytis teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės, taip pat iš dalies pakeisti tarptautinių audito standartų apibrėžtį. Auditorių priežiūros srityje deleguotieji aktai reikalingi tam, kad būtų nustatytos keitimosi informacija tarp valstybių narių kompetentingų institucijų procedūros, taip pat sąlygos, kuriomis turėtų būti vykdomi tarpvalstybiniai tyrimai, ir valstybių narių kompetentingų institucijų ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo sąlygos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais.

Komisija, atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, turėtų užtikrinti, kad Europos Parlamentui ir Tarybai vienu metu, laiku ir deramai būtų perduodami atitinkami dokumentai;

(19) siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinant pareiškimus dėl trečiosios šalies auditorių priežiūros sistemos lygiavertiškumo arba trečiosios šalies kompetentingos institucijos lygiavertiškumo, kiek tai susiję su atskiromis trečiosiomis šalimis arba atskiromis trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus. Komisija šiais įgaliojimais turėtų naudotis remdamasi 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[19];

(20) kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. stiprinti investuotojų apsaugą, kiek ji susijusi su įmonių skelbiamomis finansinėmis ataskaitomis, toliau gerinant Sąjungoje atliekamų teisės aktų nustatytų auditų kokybę, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21) todėl Direktyva 2006/43/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

Direktyva 2006/43/EB iš dalies keičiama taip:

1.           1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      įtraukiamos šios pastraipos:

„22, 25 ir 27–30 šios direktyvos straipsniai netaikomi atliekant viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditą, nebent Reglamente (ES) Nr. [xxx] nurodyta kitaip.

32–36 šios direktyvos straipsniai taikomi viešojo intereso įmonėms tiek, kiek tai susiję su priežiūra, kaip laikomasi 3–20 straipsniuose nustatytų taisyklių dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių patvirtinimo ir registravimo.“.

2.           2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      1 punktas pakeičiamas taip:

„1. „teisės aktų nustatytas auditas“ – tai metinės finansinės atskaitomybės ar konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditas, jei:

a)       jį reikalaujama atlikti pagal Sąjungos teisę;

b)      jį reikalaujama atlikti pagal nacionalinę teisę mažųjų įmonių atveju;

c)       mažosios įmonės jį atlieka savanoriškai;“;

b)      10 punktas pakeičiamas taip:

„10. „kompetentingos institucijos“ – tai įstatymu paskirtos institucijos, atsakingos už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių arba konkrečių jų veiklos aspektų reguliavimą ir (arba) priežiūrą; „kompetentinga institucija“ konkrečiame straipsnyje reiškia nuorodą į instituciją, atsakingą už tame straipsnyje nurodytų funkcijų vykdymą;“;

c)      11 punktas išbraukiamas;

d)      13 punktas pakeičiamas taip:

„13. „viešojo intereso įmonės“ – tai:

a)       valstybės narės teisės reguliuojamos įmonės, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

b)      kredito įstaigos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB(*) 4 straipsnio 1 punkte;

c)       draudimo įmonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB(**) 13 straipsnyje;

d)      valstybės narės teisės reguliuojamos įmonės, kurios yra mokėjimo įstaigos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB(***) 4 straipsnio 4 punkte, išskyrus atvejus, kai taikoma tos direktyvos 15 straipsnio 2 dalis;

e)       valstybės narės teisės reguliuojamos įmonės, kurios yra elektroninių pinigų įstaigos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB(****) 1 straipsnio 2 punkte, išskyrus atvejus, kai taikoma Direktyvos 2007/64/EB 15 straipsnio 2 dalis;

f)       investicinės įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

g)       ES alternatyvaus investavimo fondai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/EB(*****) 4 straipsnio 1 dalies k punkte;

h)       kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB(******) 1 straipsnio 2 dalyje;

i)        valstybės narės teisės reguliuojamos įmonės, kurios yra centriniai vertybinių popierių depozitoriumai;

j)       pagrindinės sandorio šalys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento X/XXXX(*******) [žr. Reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų pasiūlymą, COM(2010) 484] 2 straipsnio 1 dalyje;

(*) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(**) OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

(***) OL L 319, 2007 12 5, p. 1.

(****) OL L 267, 2009 10 10, p. 7.

(*****) OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

(******) OL L 302, 2009 11 17, р. 32.

(*******) OL L ….“

e)      įtraukiami 17–20 punktai:

„17. „vidutinės įmonės“ – tai įmonės, nurodytos Direktyvos XX/XX [direktyvos, kuria pakeičiamos 4-oji ir 7-oji bendrovių teisės direktyvos] 3 straipsnio 2 dalyje;

18. „mažosios įmonės“ – tai įmonės, nurodytos Direktyvos XX/XX [direktyvos, kuria pakeičiamos 4-oji ir 7-oji bendrovių teisės direktyvos] 3 straipsnio 1 dalyje;

19. „buveinės valstybė narė“ – tai valstybė narė, kurioje teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė yra patvirtinti pagal 3 straipsnio 1 dalį;

20. „priimančioji valstybė narė“ – tai valstybė narė, kurioje teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, patvirtintas savo valstybėje narėje, nori būti patvirtintas pagal 14 straipsnį, arba valstybė narė, kurioje teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė, patvirtinti savo valstybėje narėje, laikinai ar nereguliariai atlieka teisės aktų nustatytą auditą, arba valstybė narė, kurioje audito įmonė, patvirtinta savo buveinės valstybėje narėje, nori, kad toks patvirtinimas būtų pripažintas pagal 3b straipsnį.“.

3.           3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      2 dalis iš dalies keičiama taip:

i) pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kiekviena valstybė narė skiria kompetentingą instituciją, nurodytą 32 straipsnyje, kaip instituciją, atsakingą už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimą.“;

ii) antra pastraipa išbraukiama;

b)      4 dalis iš dalies keičiama taip:

i) pirmos pastraipos b punktas išbraukiamas;

ii) pirmos pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

„c) didžioji dalis subjekto administracinio arba valdymo organo narių turi būti audito įmonės, kurios yra patvirtintos bet kurioje valstybėje narėje, arba fiziniai asmenys, kurie atitinka bent 4 ir 6—12 straipsniuose numatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai toks organas sudarytas iš ne daugiau kaip dviejų narių, vienas šių narių turi atitikti bent šiame punkte numatytus reikalavimus.“;

iii) antra pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės negali nustatyti papildomų sąlygų dėl šių punktų. Valstybės narės negali reikalauti, kad audito įmonės minimalią kapitalo arba balsavimo teisių dalį turėtų teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės.“.

4.           Įterpiami 3a ir 3b straipsniai:

„3a straipsnis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių teikiamos tarpvalstybinės paslaugos

Nukrypstant nuo šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, kuris yra patvirtintas vienoje valstybėje narėje, turi teisę laikinai ar nereguliariai atlikti teisės aktų nustatytus auditus kitoje valstybėje narėje. Taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB* 5–9 straipsniai.

3b straipsnis

Audito įmonių pripažinimas

1.       Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies, audito įmonė, kuri yra patvirtinta vienoje valstybėje narėje, turi teisę laikinai, nereguliariai ar reguliariai atlikti teisės aktų nustatytus auditus kitoje valstybėje narėje, jeigu laikomasi 3 straipsnio 4 dalies a punkto.

2.       Audito įmonė, kuri nori atlikti teisės aktų nustatytus auditus kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje ji buvo patvirtinta, registruojasi priimančiosios valstybės kompetentingoje institucijoje pagal 15 ir 17 straipsnius.

3.       Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija įregistruoja audito įmonę jai pateikus pažymėjimą, patvirtinantį jos registraciją buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti, kad buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas būtų išduotas ne seniau nei prieš tris mėnesius. Apie įmonės registraciją ji praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

* OL L 255, 2005 9 30, p. 22.“

5.           6 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„32 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos bendradarbiauja siekdamos šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų konvergencijos. Jos bendradarbiauja su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) ir [XXXX] Reglamento [XXX] X straipsnyje nurodytomis kompetentingomis institucijomis tiek, kiek tokia konvergencija susijusi su viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytu auditu.“

6.           8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      1 dalies i punktas pakeičiamas taip:

„i)      tarptautiniai audito standartai, kaip nurodyta 26 straipsnyje;“

b)      3 dalis pakeičiama taip:

„Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 48a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų keičiamas dalykų, kuriuos reikia įtraukti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teorinių žinių testą, sąrašas. Naudodamasi šiais įgaliojimais Komisija atsižvelgia į audito ir audito profesijos pokyčius.“

7.           14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių iš kitos valstybės narės patvirtinimas

1.       32 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos nustato teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių, kurie yra patvirtinti kitose valstybėse narėse, patvirtinimo tvarką. Ši tvarka atitinka Direktyvos 2005/36/EB 11 ir 12 straipsnius ir neviršija tos direktyvos 13 ir 14 straipsniuose pateiktų reikalavimų.

2.       Valstybės narės pareiškėjui suteikia galimybę pasirinkti adaptacijos laikotarpį, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies g punkte, arba kvalifikacinį egzaminą ar testą, kaip apibrėžta to straipsnio h punkte. Taikant šį straipsnį netaikoma Direktyvos 2005/36/EB 14 straipsnio 3 dalis.

Adaptacijos laikotarpis neviršija trejų metų ir atliekamas jo vertinimas.

Kvalifikacinis egzaminas arba testas vyksta viena iš kalbų, leidžiamų vartoti pagal atitinkamos valstybės narės priimtas kalbų vartojimo taisykles. Tikrinamos tik teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus žinios apie atitinkamos valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kiek jie gali būti svarbūs atliekant teisės aktų nustatytą auditą.

3.       32 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos bendradarbiauja siekdamos adaptacijos laikotarpio ir kvalifikacinio egzamino arba testo reikalavimų konvergencijos. Jos užtikrina, kad reikalavimai būtų skaidresni ir labiau nuspėjami. Jos bendradarbiauja su EVPRI ir [XXXX] Reglamento [XXX] [XXX] straipsnyje nurodytomis kompetentingomis institucijomis tiek, kiek tokia konvergencija susijusi su viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytais auditais.“

8.           15 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Viešąjį registrą tvarko kompetentinga institucija, nurodyta 32 straipsnyje.“.

9.           17 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo j punktu:

„jei tinkama, nurodoma, ar audito įmonė registruota pagal 3a ir 3b straipsnius.“.

10.         21 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

11.         22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad atlikdamas teisės aktų nustatytą auditą auditorius ir (arba) audito įmonė ir bet kuris audito įmonės balsavimo teisių turintis asmuo nebūtų priklausomi nuo audituojamo subjekto ir nedalyvautų priimant sprendimus audituojamame subjekte.“

b)      2 dalies antra pastraipa išbraukiama;

c)      4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 48a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

a)       šio straipsnio 2 dalyje nurodytos grėsmės ir apsaugos priemonės;

b)      situacijos, kurioms esant grėsmių, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, reikšmingumas yra toks didelis, kad kyla pavojus teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės nepriklausomumui.“

12.         26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Audito standartai

1.       Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės atlikdami teisės aktų nustatytą auditą laikosi tarptautinių audito standartų, jei tie standartai atitinka šios direktyvos ir Reglamento XX/XX reikalavimus.

Be tarptautinių audito standartų, valstybės narės gali įvesti papildomas audito procedūras arba nustatyti papildomus reikalavimus tik tuo atveju, jei tos audito procedūros arba reikalavimai reikalingi dėl konkrečių nacionalinės teisės reikalavimų, susijusių su teisės aktų nustatyto audito apimtimi. Valstybės narės užtikrina, kad tos papildomos audito procedūros arba reikalavimai atitiktų šias sąlygas:

a)      jais prisidedama prie aukšto metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų patikimumo ir kokybės lygio vadovaujantis principais, nustatytais Direktyvos [xxxx] dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų 4 straipsnio 3 dalyje;

b)      jais prisidedama prie Sąjungos visuomenės gerovės kūrimo.

Apie tas audito procedūras arba reikalavimus valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitoms valstybėms narėms.

2.       Taikant 1 dalį tarptautiniai audito standartai reiškia tarptautinius audito standartus ir susijusius pareiškimus ir standartus, kurie yra dalis Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) 2009 m. parengto Aiškumo projekto, tiek, kiek jie susiję su teisės aktų nustatytu auditu.

3.       Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 48a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiama šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tarptautinių audito standartų apibrėžtis. Naudodamasi šiais įgaliojimais Komisija atsižvelgia į visus Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) pateiktus tarptautinių audito standartų pakeitimus, Viešojo intereso priežiūros tarybos nuomonę apie tokius pakeitimus ir bet kokius kitus audito ir audito profesijos pokyčius.“.

13.         28 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

14.         29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)        a punktas pakeičiamas taip:

„a) kokybės užtikrinimo sistemą valdo 32 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija ir ji organizuojama taip, kad būtų nepriklausoma nuo teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių;“;

ii)       įtraukiamas k punktas:

„k) kokybės užtikrinimo peržiūros yra tinkamos ir proporcingos atsižvelgiant į tikrinamos audito įmonės arba teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus veiklos mastą.“;

iii)      po k punkto įterpiama ši pastraipa:

„32 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija suinteresuotiesiems subjektams paprašius pateikia jiems pirmos pastraipos g punkte nurodytą ataskaitą. Kompetentinga institucija užtikrina, kad atskleidus ataskaitą nepažeidžiami tikrinamo audituojamo subjekto komerciniai interesai, įskaitant jo pramoninės ir intelektinės nuosavybės teises.“;

b)      2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 48a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatomi reikalavimai, susiję su 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir e–j punktais.“.

15.         32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, grindžiamą 2–7 dalyse išdėstytais principais.“;

b)      3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kompetentinga institucija gali leisti nepraktikuojantiems asmenims, kurie gerai nusimano srityse, susijusiose su teisės aktų nustatytu auditu, dalyvauti valdant viešosios priežiūros sistemą, jeigu jie atrenkami pagal nepriklausomą ir skaidrią paskyrimo procedūrą. Praktikuojantiems auditoriams neleidžiama dalyvauti valdant viešosios priežiūros sistemą.“;

c)      4 dalies įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Kompetentinga institucija galutinai atsako už toliau išvardytų dalykų priežiūrą:“;

d)      5 dalis pakeičiama taip:

„5. Kompetentinga institucija turi teisę, kai būtina, inicijuoti ir atlikti teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių tyrimus bei imtis atitinkamų veiksmų. Ji turi pakankamai išteklių tokiems tyrimams inicijuoti ir vykdyti.

Kad galėtų vykdyti savo užduotis pagal šią direktyvą, kompetentinga institucija turi teisę susipažinti su bet kokiu dokumentu bet kokia forma, kurį turi teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ar audito įmonės, taip pat gauti ir pasilikti sau jo kopiją. Ji taip pat turi teisę reikalauti iš bet kurio asmens suteikti informaciją ir prireikus iškviesti ir apklausti asmenį, siekiant gauti informacijos.“;

e)      6 dalis pakeičiama taip:

„6. Kompetentinga institucija veikia skaidriai. Tai apima kasmetinių darbo programų bei veiklos ataskaitų skelbimą.“

16.         Įterpiamas 32a straipsnis:

„32a straipsnis

Užduočių perdavimas

Valstybės narės gali leisti 32 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai perduoti užduotis, susijusias su teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimu ir registracija, kitoms pagal įstatymus paskirtoms institucijoms ar įstaigoms. Kitos institucijos ar įstaigos užduotis gali vykdyti tik kompetentingai institucijai aiškiai perdavus joms tas užduotis. Perduodant konkrečiai nurodoma, kokios užduotys buvo perduotos ir kokiomis sąlygomis jas reikia vykdyti. Institucijos ar įstaigos sudaromos taip, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Galutinė atsakomybė už atitikties šiai direktyvai ir pagal ją priimtoms įgyvendinimo priemonėms priežiūrą tenka užduotis perdavusiai kompetentingai institucijai.

Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie bet kokius susitarimus, sudarytus siekiant perduoti užduotis, įskaitant tikslias tokį perdavimą reglamentuojančias sąlygas.“

17.         36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      3 dalis pakeičiama taip:

„3. 2 dalis neturi trukdyti kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija. Informacijai, kuria buvo tokiu būdu apsikeista, taikoma profesinės paslapties saugojimo pareiga, kurias asmenys, dirbantys arba anksčiau dirbę kompetentingose institucijose privalo laikytis. Profesinės paslapties saugojimo pareiga taip pat taikoma bet kuriam kitam asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos perdavė vykdyti užduotis, susijusias su šioje direktyvoje nustatytais tikslais.“;

b)      7 dalis pakeičiama taip:

„7. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 48a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma keitimosi informacija tvarka ir tarpvalstybinių tyrimų, numatytų šio straipsnio 2–4 dalyse, sąlygos.“.

18.         37 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

„3. Bet kokia tarp audituojamo subjekto ir trečiosios šalies sutarties nuostata, kuria apribojama to subjekto visuotinio akcininkų arba narių susirinkimo pasirinkimo galimybė pagal 1 dalį ir leidžiama rinktis tik iš tam tikrų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių kategorijų arba sąrašų, iš kurių turi būti paskirtas konkretus teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė to subjekto teisės aktų nustatytam auditui atlikti, laikoma negaliojančia.“

19.         X skyrius išbraukiamas.

20.         Įterpiamas Xa skyrius su 43a ir 43b straipsniais:

„Xa SKYRIUS

ATLIEKANT MAŽŲJŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ TEISĖS AKTŲ NUSTATYTĄ AUDITĄ TAIKOMOS KONKREČIOS NUOSTATOS

43a straipsnis

Supaprastinta tvarka atliekamas vidutinių įmonių auditas

Valstybės narės užtikrina, kad audito standartai, kuriais vadovaujantis atliekamas teisės aktų nustatytas vidutinių įmonių metinių ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, būtų taikomi proporcingai tų įmonių veiklos mastui ir sudėtingumui.

Atlikdamos kokybės užtikrinimo peržiūras kompetentingos institucijos atsižvelgia į proporcingą audito standartų taikymą.

Valstybės narės gali kreiptis į profesines organizacijas, kad šios pateiktų gaires, kaip proporcingai taikyti audito standartus vidutinėms įmonėms.

43b straipsnis

Mažosios įmonės

Tais atvejais, kai valstybė narė reikalauja atlikti teisės aktų nustatytą mažųjų įmonių metinių ar konsoliduotųjų ataskaitų auditą, mutatis mutandis taikomas 43a straipsnis.

Tais atvejais, kai valstybė narė yra nustačiusi taisykles dėl ribotos mažųjų įmonių finansinių ataskaitų peržiūros, vykdomos kaip alternatyva teisės aktų nustatytam auditui, tokia valstybė nėra įpareigojama pritaikyti audito standartus tų įmonių teisės aktų nustatytam auditui.

Taikant šį straipsnį, ribota peržiūra reiškia procedūrą, kurią atlieka teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė siekiant subjekto finansinėse ataskaitose aptikti netikslumų, atsiradusių dėl klaidos ar sukčiavimo, ir kurios patikimumo lygis žemesnis negu teisės aktų nustatyto audito.“.

21.         45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      1 dalis pakeičiama taip:

„1.        Valstybės narės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 15, 16 ir 17 straipsniais, registruoja kiekvieną trečiosios šalies auditorių ir audito subjektą, kurie teikia audito išvadas dėl įmonių, įregistruotų ne Sąjungoje, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti tos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, metinių arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, išskyrus tuos atvejus, kai įmonė leidžia tik skolos vertybinius popierius:

a)       kuriais iki 2010 m. gruodžio 31 d. leidžiama prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB(*) 2 straipsnio 1 dalies b punkte, ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta kita valiuta, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 50 000 EUR;

b)      kuriais po 2010 m. gruodžio 31 d. leidžiama prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta kita valiuta, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 100 000 EUR.

(*)     OL L 390, 2004 12 31, p. 38.“;

b)      5 dalis iš dalies keičiama taip:

i)        e papunktis pakeičiamas taip:

„e) ji savo interneto svetainėje skelbia metinį skaidrumo pranešimą, kuriame pateikiama [XXXX] Reglamento [XXX] X straipsnyje nurodyta informacija, arba laikosi lygiaverčių atskleidimo reikalavimų.“;

ii)       įtraukiama ši pastraipa:

„Valstybė narė gali įregistruoti trečiosios šalies auditorių tik jei jis arba ji atitinka pirmos pastraipos a, d ir e punktuose nustatytus reikalavimus.“;

d)      6 dalis pakeičiama taip:

„6. Kad būtų užtikrintos vienodos šio straipsnio 5 dalies d punkto taikymo sąlygos, Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais nuspręsti dėl jame nurodyto lygiavertiškumo. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Kol Komisija tokio sprendimo nepriėmė, valstybės narės gali įvertinti šio straipsnio 5 dalies d punkte nurodytą lygiavertiškumą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 48a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti bendrieji lygiavertiškumo kriterijai, naudojami vertinant, ar šio straipsnio 1 dalyje nurodyti finansinių ataskaitų auditai atliekami pagal tarptautinius audito standartus, kaip nurodyta 26 straipsnyje, ir vykdant 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Tokius visoms trečiosioms šalims taikomus kriterijus valstybės narės naudoja nacionaliniu lygiu vertindamos lygiavertiškumą.“.

22.         46 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kad būtų užtikrintos vienodos šio straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais nuspręsti dėl joje nurodyto lygiavertiškumo. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Komisijai pripažinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lygiavertiškumą, valstybės narės gali nuspręsti iš dalies arba visiškai pasikliauti tokiu lygiavertiškumu ir iš dalies ar visiškai pakeisti 45 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus arba jų nebetaikyti. Kol Komisija tokio sprendimo nepriėmė, valstybės narės gali įvertinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lygiavertiškumą arba kliautis kitos valstybės narės įvertinimu. Jei Komisija nusprendžia, kad šio straipsnio 1 dalies lygiavertiškumo reikalavimo nesilaikoma, ji gali leisti atitinkamiems auditoriams ir audito subjektams toliau tęsti audito veiklą tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, vadovaujantis atitinkamos valstybės narės reikalavimais.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 48a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti bendrieji lygiavertiškumo kriterijai, grindžiami reikalavimais, nustatytais 29, 30 ir 32 straipsniuose ir naudojami vertinant, ar trečiosios šalies viešosios priežiūros, kokybės užtikrinimo, tyrimo ir sankcijų taikymo sistemos yra lygiavertės Sąjungos sistemoms. Tokiais bendraisiais kriterijais vadovaujasi valstybės narės nacionaliniu lygiu vertindamos lygiavertiškumą tais atvejais, kai Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl atitinkamos trečiosios šalies.“.

23.         47 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      2 dalyje įterpiamas ba punktas:

„ba) saugomi audituojamo subjekto komerciniai interesai, įskaitant tai, kad nepažeidžiamos pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisės;“;

b)      3 dalis pakeičiama taip:

„3. Siekiant palengvinti bendradarbiavimą, Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais nuspręsti dėl šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto tinkamumo. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių Komisijos sprendimui įgyvendinti.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 48a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti bendrieji lygiavertiškumo kriterijai, vadovaudamasi kuriais Komisija vertina, ar trečiųjų šalių kompetentingos institucijos gali būti pripažintos tinkamomis bendradarbiauti su valstybių narių kompetentingomis institucijomis keičiantis audito darbo dokumentais arba kitais teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių turimais dokumentais. Bendrieji lygiavertiškumo kriterijai grindžiami 36 straipsnio reikalavimais arba iš esmės lygiaverčiais veiklos rezultatais, turinčiais poveikio tiesiogiai keičiantis audito darbo dokumentais arba kitais teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių turimais dokumentais.“;

c)      5 dalis pakeičiama taip:

„5. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 48a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiami šio straipsnio 4 dalyje nurodyti ypatingi atvejai, siekiant palengvinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.“.

24.         48 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Komisijai padeda komitetas (toliau – Komitetas). Šis komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011(*).

2. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

(*) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.“.

25.         Įterpiamas 48a straipsnis:

„48 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.       Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.       8 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje, 26 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 2 dalyje, 36 straipsnio 7 dalyje, 45 straipsnio 6 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 3 dalyje ir 47 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo].

3.       Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 8 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje, 26 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 2 dalyje, 36 straipsnio 7 dalyje, 45 straipsnio 6 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje ir 47 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.       Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.       Pagal 8 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 4 dalį, 26 straipsnio 3 dalį, 29 straipsnio 2 dalį, 36 straipsnio 7 dalį, 45 straipsnio 6 dalį, 46 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 3 dalį ir 47 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].“

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.           Valstybės narės ne vėliau kaip [xxx] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.           Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

[1]               Dideles patvirtintos paramos pagal schemas sumas galima paaiškinti tuo, kad kai kurios valstybės narės priėmė bendrąsias garantijų schemas, kuriomis dengiamos visos jų bankų skolos. Valstybės narės daugiausia rinkosi garantijų priemones. 546,08 mlrd. EUR (4,5 proc. BVP) suma buvo skirta rekapitalizavimo priemonėms, iš kurios 2009 m. valstybės narės panaudojo apie 141,5 mlrd. EUR. Nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. Komisija patvirtino kovos su finansų krize priemones valstybės pagalbos srityje 22 valstybėse narėse: t. y. visose valstybėse narėse, išskyrus Bulgariją, Čekiją, Estiją, Maltą ir Rumuniją.

[2]               Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3.

[3]               Komisijos reglamento dėl viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito pasiūlymas. COM(2011) X, 2011 X.X.

[4]               Europos Komisija, Žalioji knyga. Audito politika. Per krizę įgyta patirtis, COM(2010) 561, 2010 10 13. Paskelbta

                http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2010/audit/green_paper_audit_en.pdf

[5]               http://ec.europa.eu/internal_market/accounting/conferenc_20110209_en.htm

[6]               http://www.europarl.europa.eu/oeil/FindByProcnum.do?lang=en&procnum=INI/2011/2037

[7]               COM(2010) 561 galutinis, OL C 248, 2011 8 25, p. 92.

[8]               Remiantis Komisijos pasiūlymu, kuriuo ketvirtoji bendrovių teisės direktyva 78/660/EEB ir septintoji Tarybos direktyva 83/394/EEB išdėstomos nauja redakcija, pagal ES teisę nebebus reikalaujama atlikti mažųjų įmonių finansinių ataskaitų auditą.

[9]               OL L 255, 2005 9 30, р. 22.

[10]             Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, COM(2011) 684 galutinis, 2011 10 25.

[11]             OL L 55, 2011 2 28, р. 13.

[12]               OL C, , p. .

[13]               OL L 255, 2005 9 30, р. 22.

[14]               Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ – Europos iniciatyva „Small Business Act“ {SEC(2008) 2102}.

[15]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“, COM(2011) 78 galutinis.

[16]               Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020 galutinis.

[17]               OL L 345, 2003 12 31, р. 64.

[18]               OL L 327, 2010 12 11, р. 1.

[19]               OL L 55, 2011 2 28, р. 13.