52005PC0119(01)

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 6.4.2005

KOM(2005) 119 galutinis

2005/0043 (COD)

2005/0044 (CNS)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007–2013 m.)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintosios branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programos (2007–2011 m.)

(pateiktos Komisijos) {SEK(2005) 430}{SEK(2005) 431}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

Šio pasiūlymo politinės aplinkybės ir tikslai yra išdėstyti tuo pačiu metu Komisijos pateiktame komunikate „Europos žinių mokslinių tyrimų erdvės kūrimas augimui“[1].

Žinios yra Lisabonos darbotvarkės pagrindas, kuriuo grindžiami visi jos elementai. Moksliniai tyrimai ir technologijos kartu su mokymu ir inovacijomis yra „žinių trikampio“ sudedamosios dalys.

Kad taptų „dinamiškiausia ir žiniomis paremta konkurencingiausia pasaulyje ekonomika“ išlaikant „Europos modelį“ Europa privalo plėtoti savo mokslinius tyrimus jiems skiriant iki 3 % ES BVP ir šioje srityje geriau panaudoti savo pajėgumus perkeliant mokslo rezultatus į produktus, procesus ir paslaugas.

Greta valstybių narių ir su jomis glaudžiai bendradarbiaujant ES turi sutelkti savo nukreiptas į šį tikslą teisines ir finansines priemones pradedant nuo mokslinių tyrimų Pagrindų programos.

2. IšANKSTINėS KONSULTACIJOS

Rengdama šiuos pasiūlymus Komisija atsižvelgė į kitų ES institucijų – visų pirma į Europos Parlamento – ir valstybių narių nuomonę, o taip pat – po plačių konsultacijų – į suinteresuotųjų šalių, įskaitant mokslinę bendruomenę ir įmones, nuomonę.

Šis pasiūlymas paremtas giliu poveikio įvertinimu. Šio poveikio įvertinimo pagrindas – suinteresuotųjų šalių įnašas, išorės ir vidaus vertinimai bei kiti tyrimai ir pripažintų Europos vertinimo ir poveikio įvertinimo ekspertų indėlis. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Europa susiduria su daugeliu ekonomikos, socialinių, aplinkos apsaugos uždavinių, kuriuos spręsti padeda mokslas ir technologijos, ir kad vis tik Europos mokslo ir technologijų sistema turi trūkumų, o taip pat, kad ES sėkmingai rėmė mokslinius tyrimus Pagrindų programų pagalba.

3. TEISINIAI ASPEKTAI

Pasiūlymas dėl 2007–2013 m. laikotarpį apimančios EB Pagrindų programos yra paremtas Sutarties XVIII antraštinės dalies 163–171 straipsniais, kuriais yra apibrėžta ES mokslinių tyrimų politika ir jos finansinės priemonės, visų pirma daugiametė mokslinių tyrimų Pagrindų programa.

Siekiant sustiprinti meistriškumą ir pakelti mokslinių tyrimų vidurkį Europoje pagrindinis principas yra skatinti, organizuoti ir išnaudoti visas bendradarbiavimo moksliniuose tyrimuose formas – nuo bendradarbiavimo jungtiniuose projektuose ir tinkluose iki nacionalinių mokslinių tyrimų programų koordinavimo, konkurencijos Europoje, bendro didelių technologijų iniciatyvų įgyvendinimo ir Europos dimensijos ir interesų infrastruktūros bendros plėtros.

Veiklos užmojis yra proporcingas ES-25 poreikiams, kurie yra ženklūs atsižvelgiant į didėjančius mokslinių tyrimų kaštus, poreikį suvienyti vertingus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius bei atsakyti į kylančius poreikius arba poreikius, į kuriuos galima geriau atsakyti Europos lygiu.

Siekiant maksimalaus ES finansinės paramos poveikio, 7-ojoje pagrindų programoje bus pabrėžiami tiek nacionalinės veiklos ir politikos, tiek kitų ES veiksmų ir finansavimo išteklių sąveika ir papildomumas.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Prie šio sprendimo pridedamoje „teisinėje ir finansinėje pažymoje“ yra nurodomas poveikis biudžetui ir žmogiškieji bei administraciniai ištekliai.

5. Supaprastinimas

Pagrindinis 7-osios pagrindų programos bruožas – reikšmingas jos veikimo supaprastinimas lyginant su ankstesnėmis programomis. Šiuo atžvilgiu numatytos priemonės yra aprašytos prie pasiūlymo pridėtame Darbo dokumente dėl įgyvendinimo. Jos apims visus finansavimo etapus, įskaitant finansavimo schemų, administravimo ir finansavimo taisyklių ir procedūrų supaprastinimą, taip pat lengviau skaitomų ir „vartotojui patogesnių“ dokumentų pateikimą. Komisija ketina savo atsakomybe pavesti atlikti tam tikrą daug smulkių operacijų reikalaujančią veiklą išorės įstaigoms. Visų pirma vykdančioji agentūra administruos Marie Curie veiklą, MVĮ skirtą paramą, taip pat vykdys su kitais moksliniais tyrimų projektais susijusias administracines užduotis. Šio požiūrio taip pat bus laikomasi įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) veiklą.

6. TURINYS

7-ąją pagrindų programą sudarys keturios specifinės programos, atitinkančios keturis pagrindinius Europos mokslinių tyrimų politikos tikslus:

- Bendradarbiavimas

Parama bus teikiama įvairiai tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų veiklai, nuo bendrai vykdomų projektų ir tinklų iki mokslinių tyrimų programų koordinavimo. ES ir trečiųjų šalių tarptautinis bendradarbiavimas yra sudedamoji šios veiklos dalis.

- Idėjos

Bus įsteigta savarankiška Europos mokslinių tyrimų taryba siekiant remti nežinomų sričių mokslinius tyrimus, atliekamus Europoje konkuruojančių individualių grupių visose mokslo ir technologijų srityse, įskaitant inžineriją, socialinius ir ekonomikos mokslus ir humanitarinius mokslus.

- Žmonės

Mokslo darbuotojų karjeros plėtrą ir mokymąsi remianti veikla, vadinama „Marie Curie“ veikla, bus sustiprinta daugiau kreipiant dėmesį į pagrindinius įgūdžius bei karjeros plėtros aspektus ir stiprinant ryšius su nacionalinėmis sistemomis.

- Pajėgumai

Bus remiami pagrindiniai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų aspektai: mokslinių tyrimų infrastruktūra; MVĮ skirti moksliniai tyrimai; moksliniais tyrimais užsiimančios regionų grupės; viso mokslinių tyrimų potencialo realizavimas „suartėjimo“ regionuose; su „mokslas visuomenėje“ tema susiję klausimai; tarptautinio bendradarbiavimo „horizontalioji“ veikla.

Šių keturių programų tikslas – padėti sukurti Europos kompetencijos polius.

Be to, yra numatyta specifinė programa, skirta Jungtinio tyrimų centro vykdomai nebranduolinei veiklai.

Bendradarbiavimo programą sudarys paprogramiai, kurių kiekvienas veiks kaip įmanoma savarankiškiau, tačiau tuo pačiu metu išlaikant darną ir nuoseklumą bei sudarant sąlygas bendro intereso mokslinių tyrimų dalykus traktuoti bendru ir įvairialypėmis temomis paremtu požiūriu.

„Bendradarbiavimą“ sudaro devynios temos:

- Sveikata;

- Maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos;

- Informacijos ir ryšių technologijos;

- Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagų ir naujos gamybos technologijos;

- Energetika;

- Aplinka (įskaitant klimato kaitą);

- Transportas (įskaitant aeronautiką);

- Socialiniai ir ekonomikos mokslai ir humanitariniai mokslai;

- Saugumas ir erdvė.

2005/0043 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007–2013 m.)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 166 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[2],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[4],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[5],

kadangi:

(1) Bendrijos tikslas yra stiprinti Bendrijos pramonės mokslo ir technologijų pagrindą bei užtikrinti aukštą konkurencingumo lygį. Todėl Bendrija skatina visus su moksliniais tyrimais susijusius reikalingus veiksmus, visų pirma įtraukiant į savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą įmones, taip pat mažąsias ir vidutines įmones (toliau – MVĮ), mokslinių tyrimų centrus ir universitetus.

(2) Pagrindinį mokslinių tyrimų vaidmenį – užtikrinti konkurencingumą ir ekonomikos augimą – pripažino Lisabonos Europos Vadovų Taryba, kuri apibūdino žinias ir inovacijas kaip ekonomikos pažangos ir užimtumo augimo Europoje pagrindą.

(3) Remiantis Lisabonos strategija, Barselonos Europos Vadovų Taryboje buvo iškeltas tikslas Europos mokslinių tyrimų biudžetą padidinti iki 3 % ES BVP, kurio du trečdalius sudarytų privačių investicijų lėšos.

(4) Europos Parlamentas kelis kartus pabrėžė mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros svarbą bei didėjančią žinių įtaką ekonomikos augimui; paskutinį kartą jis tai akcentavo savo 2005 m. kovo mėnesio naujos ES politikos, skirtos moksliniams tyrimams remti, gairėse[6].

(5) Atsižvelgdama į visų Bendrijos politikų mokslinių tyrimų poreikius ir naudodamasi Europos įmonių, mokslinės bendruomenės, universitetų ir kitų suinteresuotų organizacijų parama, Bendrija turėtų užsibrėžti mokslinius ir technologinius tikslus, kuriuos ji įgyvendins per Septintąją pagrindų programą 2007–2013 m. laikotarpiu.

(6) Šie tikslai būtų paremti Šeštosios pagrindų programos pasiekimais kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, ir jie toliau plėtojami žinių ekonomikos ir visuomenės Europoje vystymo kryptimi. Iš tų tikslų ypač svarbūs yra šie:

(7) Visoje ES turėtų būti remiamas įvairiapusis tarptautinis bendradarbiavimas.

(8) Turėtų būti skatinamas Europos mokslinių tyrimų ties žinojimo riba dinamiškumas, kūrybiškumas ir meistriškumas.

(9) Žmogiškųjų išteklių pajėgumai mokslinių tyrimų ir technologijų srityje turėtų būti stiprinami kiekybiškai ir kokybiškai.

(10) Reikėtų sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus Europoje ir užtikrinti jų optimalų panaudojimą.

(11) Kad šie tikslai būtų pasiekti, reikia skatinti keturių rūšių veiklą: tarptautinį bendradarbiavimą politikos apibrėžtomis temomis („Bendradarbiavimas“), mokslinius tyrimus, vykdomus mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva („Idėjos“), paramą pavieniams mokslo darbuotojams („Žmonės“) ir paramą mokslinių tyrimų pajėgumams („Pajėgumai“).

(12) Pagal programą „Bendradarbiavimas“ būtų remiamas įvairiapusis tarptautinis bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir už jos ribų keliose teminėse srityse, atitinkančiose pagrindines žinių ir technologijų pažangos sritis, kuriose moksliniai tyrimai būtų skatinami ir remiami, siekiant spręsti Europos socialinius, ekonominius, aplinkos apsaugos ir pramonės uždavinius.

(13) Pagal programą „Idėjos“ veiklą turėtų įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), kuri savo veikloje plačiai naudotųsi autonomija.

(14) Pagal programą „Žmonės“ būtų skatinami individualūs asmenys pasirinkti mokslininko profesiją, Europos mokslo darbuotojai būtų skatinami likti Europoje, būtų siekiama pritraukti į Europą mokslo darbuotojus iš viso pasaulio ir paversti Europą patrauklesne geriausiems mokslo darbuotojams.

(15) Pagal programą „Pajėgumai“ turėtų būti optimizuojamas naudojimasis mokslinių tyrimų infrastruktūra ir jos vystymas; stiprinami MVĮ inovacijų pajėgumai ir jų sugebėjimas pasinaudoti moksliniais tyrimais; remiamos moksliniais tyrimais užsiimančios regionų grupės; realizuojamas visas mokslinių tyrimų potencialas ES suartėjimo ir atokiausiuose regionuose; artinami moklas ir visuomenė siekiant harmoningo mokslo ir technologijų integravimo į Europos visuomenę; imamasi horizontaliųjų veiksmų ir priemonių tarptautiniam bendradarbiavimui remti.

(16) Jungtinis tyrimų centras turėtų prisidėti prie pirmiau nurodytų tikslų pasiekimo, vykdydamas tiesioginę veiklą ir teikdamas užsakovo interesus atitinkančią paramą ES politikų įgyvendinimui.

(17) Septintąja pagrindų programa yra papildoma valstybėse narėse atliekama veikla, taip pat kita Bendrijos veikla, kurios reikia strateginėms pastangoms įgyvendinti Lisabonos tikslus, visų pirma ja vykdant greta veiklos, susijusios su struktūriniais fondais, švietimu, mokymu, konkurencija ir inovacijomis, pramone, užimtumu ir aplinka.

(18) Pagal šią Pagrindų programą remiama su inovacijomis ir MVĮ susijusi veikla turėtų papildyti veiklą, vykdomą pagal Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą.

(19) Atsižvelgiant į pagal Pagrindų programą plačiai remiamos veiklos padidėjusią apimtį, finansavimo poveikį nacionalinėms ir privačioms investicijoms, Bendrijos poreikį įveikti naujus mokslo ir technologijų keliamus uždavinius, Bendrijos intervencijomis atliekamą gyvybiškai svarbų vaidmenį siekiant suteikti Europos mokslinių tyrimų sistemai daugiau našumo ir veiksmingumo, dar ambicingesnės Septintosios pagrindų programos prisidėjimą prie Lisabonos strategijos atgaivinimo, yra susiduriama su neatidėliotinu poreikiu padvigubinti ES mokslinių tyrimų biudžetą[7].

(20) Atsižvelgiant į naujų priemonių naudojimo pagal Šeštąją pagrindų programą vidurio laikotarpio peržiūrą ir Pagrindų programos penkerių metų laikotarpio įvertinimą, buvo nustatytas naujas metodas, kuriuo vadovaujantis būtų galima lengviau, veiksmingiau ir lanksčiau pasiekti ES mokslinių tyrimų politikos tikslus. Todėl siekiant įvairią veiklą finansuoti lanksčiau ir laisviau, bus naudojamasi sumažintu skaičiumi paprastesnių „finansavimo schemų“, jas taikant atskirai arba derinant tarpusavyje.

(21) Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutarties 163 straipsnį vykdytinos veiklos prisidedant prie žinių visuomenės ir ekonomikos Europoje kūrimo valstybės narės negali atlikti pakankamai gerai, o ją geriau įvykdytų Bendrija, Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje apibrėžtu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nurodytą proporcingumo principą ši Septintoji pagrindų programa neapima daugiau, nei yra būtina, kad būtų pasiekti tie tikslai.

(22) Įgyvendinant Septintąją pagrindų programą gali prireikti papildomų programų, kuriose dalyvautų tik tam tikros valstybės narės, Bendrija gali nuspręsti dalyvauti programose, kurių imasi kelios valstybės narės, arba kurti bendras įmones, ar kokias nors kitas struktūras kaip apibrėžta Sutarties 168, 169 ir 171 straipsniuose.

(23) Bendrija sudarė keletą tarptautinių susitarimų mokslinių tyrimų srityje, ir reikia stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje siekiant dar labiau įtraukti Bendriją į pasaulinę mokslinių tyrimų bendruomenę.

(24) Septintąja pagrindų programa turėtų būti prisidedama prie tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos skatinimo.

(25) Vykdant veiklą pagal šią Pagrindų programą reikėtų vadovautis pagrindiniais etikos principais, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodytus principus. Į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę yra ir bus atsižvelgiama.

(26) Įgyvendinant Septintąją pagrindų programą reikiamas dėmesys bus skiriamas moterų vaidmeniui mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, toliau jas skatinant aktyviau dalyvauti moksliniuose tyrimuose.

(27) Šiuo sprendimu visai programos trukmei yra nustatomas finansavimo pagrindas, kuris taps pagrindiniu orientyru biudžeto institucijai, kaip apibrėžta [data] Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto procedūros tobulinimo [...] punkte.

(28) Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui ir būtinų veiksmų susigrąžinant prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentais (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[8], 1996 lapkričio 11 d. (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[9] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 11073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[10].

(29) Svarbu, kad būtų užtikrintas patikimas Septintosios pagrindų programos finansų valdymas, ir ji būtų įgyvendinama kaip įmanoma veiksmingiau ir vartotojui priimtiniausiu būdu, taip pat būtų užtikrinta galimybė ja pasinaudoti visiems dalyviams. Būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ir supaprastinimo ir geresnio reglamentavimo taisyklių,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Pagrindų programos patvirtinimas

Bendrijos pagrindų programa, skirta Bendrijos veiklai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, įskaitant demonstravimo veiklą (toliau – Septintoji pagrindų programa) yra patvirtinama 2007 m. sausio 1 d.–2013 gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2 straipsnis

Tikslai ir veikla

1. Pagal Septintąją pagrindų programą yra remiama 2–5 dalyse nurodyta veikla. Šios veiklos tikslai ir pagrindinės kryptys yra nurodyti I priede.

2. Bendradarbiavimas: parama bus teikiama įvairiai tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų veiklai, vykdomai šiose srityse:

3. Sveikata;

4. Maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos;

5. Informacijos ir ryšių technologijos;

6. Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagų ir naujos gamybos technologijos;

7. Energetika;

8. Aplinka (įskaitant klimato kaitą);

9. Transportas (įskaitant aeronautiką);

10. Socialiniai ir ekonomikos mokslai ir humanitariniai mokslai;

11. Saugumas ir erdvė.

12. Idėjos: parama visose mokslo ir technologijų srityse Europoje konkuruojančių individualių grupių atliekamiems moksliniams tyrimams.

13. Žmonės: kiekybiškas ir kokybiškas Europos žmogiškųjų išteklių potencialo stiprinimas mokslinių tyrimų ir technologijų srityje.

14. Pajėgumai: parama pagrindiniams Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų aspektams: mokslinių tyrimų infrastruktūrai; moksliniais tyrimais užsiimančioms regionų grupėms; mokslinių tyrimų grupių pajėgumų plėtojimui Bendrijos suartėjimo ir atokiausiuose regionuose; mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirtiems moksliniams tyrimams; su „mokslas visuomenėje“ tema susijusiems klausimams; tarptautinio bendradarbiavimo horizontaliajai veiklai.

15. Septinąja pagrindų programa yra taip pat remiama I priede apibrėžta nebranduolinė tiesioginė mokslinė ir technologinė veikla, kurią vykdo Jungtinis tyrimų centras (JTC).

3 straipsnis

Septintoji pagrindų programa yra įgyvendinama pasitelkus specifines programas. Šiose programose yra nustatomi pagrindiniai tikslai ir išsamios įgyvendinimo taisyklės.

4 straipsnis

Didžiausia bendra suma ir kiekvienai programai skirtos dalys

1. Bendrijos finansinio įnašo į Septintosios pagrindų programos biudžetą didžiausia bendra suma yra 72726 milijonų eurų. Ši suma paskirstoma 2 straipsnio 2–6 pastraipose nurodytai veiklai taip (mln. EUR):

Bendradarbiavimas | 44432 |

Idėjos | 11862 |

Žmonės | 7129 |

Pajėgumai | 7486 |

Nebranduolinė Jungtinio tyrimų centro veikla | 1817 |

2. Preliminarus paskirstymas tarp 1 pastraipoje nurodytų veiklų teminių sričių yra nustatytas II priede.

3. Išsamios šios Pagrindų programos finansavimo Bendrijos lėšomis taisyklės yra nustatytos III priede.

5 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

Pagal šį sprendimą, Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 finansuojamai veiklai yra taikomos visos Bendrijos teisės aktų nuostatos dėl pažeidimų, įskaitant pagal šią programą sudarytų sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą dėl ūkio subjekto veiklos ar neveikimo, pažeidžiančio arba galinčio pažeisti Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą arba jų valdomus biudžetus, kai yra daromos nepagrįstos išlaidos.

6 straipsnis

Visa pagal Septintąją pagrindų programą vykdoma veikla turi būti vykdoma laikantis pagrindinių etikos principų.

7 straipsnis

Stebėsena, vertinimas ir peržiūra

1. Ne vėliau kaip 2010 metais išorės ekspertų padedama Komisija atlieka tarpinį šios Pagrindų programos ir jos specifinių programų vertinimą, susijusį su vykdomos mokslinių tyrimų veiklos kokybe ir pažanga siekiant nustatytų tikslų.

2. Praėjus dviem metais po šios Pagrindų programos užbaigimo Komisija, pasitelkusi nepriklausomus ekspertus, atlieka jos loginio pagrindo, įgyvendinimo ir pasiekimų išorės vertinimą.

Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

MOKSLINIAI IR TECHNOLOGINIAI TIKSLAI, PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS IR PRIORITETAI

Septintoji pagrindų programa bus vykdoma siekiant Sutarties 163 straipsnyje nurodytų pagrindinių tikslų, prisidedant prie žinių visuomenės ir ekonomikos Europoje kūrimo, paremto Europos mokslinių tyrimų erdve. Ji sustiprins mokslo ir technologinių tyrimų kompetenciją keturiomis programomis: bendradarbiavimo, idėjų, žmonių ir pajėgumų.

I BENDRADARBIAVIMAS

Pagal šią 7-osios pagrindų programos dalį bus remiamas bet kokio masto tarptautinis bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir už jos ribų keliose teminėse srityse, atitinkančiose pagrindines žinių ir technologijų pažangos sritis, kuriose moksliniai tyrinėjimai turi būti remiami, kad padėtų spręsti Europos socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos uždavinius.

Svarbiausias tikslas yra įnešti indėlį į darnų vystymąsi.

Nustatytos šios devynios ES veiklos temos:

16. Sveikata;

17. Maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos;

18. Informacijos ir ryšių technologijos;

19. Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagų ir naujos gamybos technologijos;

20. Energetika;

21. Aplinka (įskaitant klimato kaitą);

22. Transportas (įskaitant aeronautiką);

23. Socialiniai ir ekonomikos mokslai ir humanitariniai mokslai;

24. Saugumas ir erdvė.

Šios temos apibrėžtos palyginti aukštu lygmeniu, kad galėtų būti pritaikomos keičiamos atsižvelgiant į poreikių ir galimybių, kurios gali atsirasti per 7-osios pagrindų programos vykdymo laikotarpį, raidą. Kiekvienai jų yra nustatyti nuoseklūs veiksmai, nurodantys pagrindinę veiklą, kuriai numatyta Bendrijos parama. Šie veiksmai buvo nustatyti atsižvelgiant į jų indėlį siekiant ES tikslų, įskaitant perėjimą į žinių visuomenę, atitinkamą Europos mokslinių tyrimų potencialą ir įsikišimo į šias sritis ES lygiu pridėtinę vertę.

Ypatingas dėmesys bus atkreiptas į kelioms teminėms sritims priklausančias prioritetines mokslo sritis – jūrų mokslus ir technologijas.

Taikant kelias temines sritis apimančius bendrus tyrimų metodus ir nagrinėjant technologinius dalykus, susijusius su daugiau nei viena temine sritimi, bus skatinamas daugiadiscipliniškumas.

Visų pirma pramonei svarbios temos buvo nustatytos be kitų šaltinių remiantis darbais, atliekamais pagal įvairias „Europos technologijų platformas“, sukurtas tose srityse, kuriose Europos konkurencingumas, ekonomikos augimas ir gerovė priklauso nuo svarbių mokslinių tyrinėjimų ir technologijų pažangos per vidutinės trukmės ir ilgą laikotarpius. Europos technologijų platformos suburia pramonės subjektų vadovaujamas suinteresuotas šalis Strateginei mokslinių tyrimų darbotvarkei apibrėžti ir įgyvendinti. Ši Pagrindų programa padės įgyvendinti šias strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes, kai dėl pastarųjų iš tikrųjų sukuriama Europai reikšmingos pridėtinės vertės.

Minėtosios devynios teminės sritys taip pat apima mokslinius tyrimus, būtinus formuluojant, įgyvendinant ir vertinant ES sveikatos apsaugos, saugos, vartotojų teisių apsaugos, energetikos, aplinkos, plėtros pagalbos, žuvininkystės, jūrininkystės reikalų, žemės ūkio, gyvūnų gerovės, transporto, švietimo ir mokymo, užimtumo, socialinių reikalų, sanglaudos bei teisingumo ir vidaus reikalų politiką, ir ikinormatyvinius bei norminamuosius tyrimus, svarbius gerinant standartų kokybę ir juos įgyvendinant.

Kiekvienoje teminėje srityje be nurodytos veiklos bus užtikrinta galimybė atvirai ir lanksčiai imtis veiksmų reaguojant į dviejų tipų progas ir poreikius:

- Nauji poreikiai: teikiant specialią paramą neplanuotai pasiūlytiems moksliniams tyrimams, kuriais siekiama nustatyti ar toliau tirti tam tikros srities ir (arba) bendros kelių mokslo šakų srities naujas mokslo ir technologijų galimybes, visų pirma tas, kurios gali atverti kelią esminiams atradimams;

- Nenumatytos politikos reikmės: lanksčiai reaguojant į naujas politikos reikmes, iškylančias vykdant Pagrindų programą, pavyzdžiui, nenumatytus įvykius ar jų eigą, reikalaujančią greito reagavimo – naujas epidemijas, naujas maisto saugos problemas ar veiksmus stichinės nelaimės atveju.

Siekiant intensyvesnės ES mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos ir panaudojimo, visose teminėse srityse bus padedama skleisti žinias ir perduoti rezultatus (taip pat ir politinius sprendimus priimantiems asmenims), be kita ko finansuojant tinklų kūrimo iniciatyvas, seminarus ir renginius, teikiant išorės ekspertų pagalbą, informaciją bei elektronines paslaugas, visų pirma CORDIS. Naujovių rėmimo veikla bus atliekama pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą. Taip pat bus remiamos iniciatyvos, kuriomis, peržengiant mokslo bendruomenės ribas, siekiama pradėti dialogą su plačiąja visuomene mokslo ir tyrimų rezultatų klausimais ir mokslo informacijos bei švietimo srityje. Bus atsižvelgta į etikos principus bei lyčių aspektus.

Visose šiose teminėse srityse parama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui bus teikiama pasitelkiant:

- bendrai atliekamus mokslinius tyrimus;

- bendras technologijų iniciatyvas;

- mokslinių tyrimų programų koordinavimą;

- tarptautinį bendradarbiavimą.

Bendrai atliekami moksliniai tyrimai

Bendrai atliekamiems moksliniams tyrimams bus skirta didžiausia ir pagrindinė mokslinius tyrimus finansuoti numatytų ES lėšų dalis. Siekiama, kad pagrindinėse žinių pažangos srityse būtų vykdomi aukštos kokybės mokslinių tyrimų projektai ir sukurti puikūs tinklai, pajėgūs pritraukti tyrinėtojų ir investicijų iš Europos ir viso pasaulio.

Tai bus pasiekta pasitelkus įvairias finansavimo schemas, teikiant paramą bendrai atliekamiems moksliniams tyrimams – bus pasitelkiami bendrai vykdomi projektai, kompetencijos tinklai, koordinavimo ir paramos veikla (žr. III priedą).

Bendros technologijų iniciatyvos

Tam tikrais atvejais dėl MTTP tikslo apimties ir pasitelktų išteklių masto yra pakankamas pagrindas steigti ilgalaikes viešas ir privačias bendrijas Bendrų technologijų iniciatyvų forma. Šios iniciatyvos, kylančios daugiausia iš pagal Europos technologijų platformas atliekamų darbų ir apimančios vieną ar kelis pasirinktus jų mokslinių tyrimų srities klausimus, bus finansuojamos bendrai privataus sektoriaus investicijomis ir nacionalinėmis bei viešosiomis Europos lėšomis, įskaitant subsidijas pagal Mokslinių tyrimų pagrindų programą ir paskolų lėšas iš Europos investicijų banko. Bendros technologijų iniciatyvos gali būti nustatomos remiantis Sutarties 171 straipsniu (tai gali apimti ir bendros įmonės steigimą) arba sprendimais dėl specifinių programų pagal Sutarties 166 straipsnį.

Galimos Bendros technologijų iniciatyvos bus nustatomos remiantis tam tikrais kriterijais, tarp jų ir šiais:

- Dėl įsikišimo Europos mastu sukuriama pridėtinė vertė.

- Siekiamo tikslo mastas ir apibrėžimo aiškumas.

- Pramonės įsipareigojimų skirti lėšų ir išteklių apimtis.

- Poveikio pramonės konkurencingumui ir augimui mastas.

- Indėlio į platesnius politikos tikslus svarba.

- Pajėgumas pritraukti papildomos nacionalinės paramos ir turėti įtakos dabartiniam ar būsimam pramonės finansavimui.

- Esamų priemonių nepajėgumas pasiekti šį tikslą.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas visuotinei tose pačiose srityse vykdomų Bendrų technologijų iniciatyvų ir nacionalinių programų bei projektų darnai ir koordinavimui.

Ne Bendrijos mokslinių tyrimų programų koordinavimas

Šios srities veikloje pasitelkiamos dvi pagrindinės priemonės: schema ERA-NET ir Bendrijos dalyvavimas bendrai įgyvendinamose nacionalinėse mokslinių tyrimų programose (Sutarties 169 straipsnis). Veikla gali apimti tiesiogiai su minėtomis devyniomis teminėmis sritimis nesusijusias temas, jeigu dėl jų sukuriama pakankamai ES pridėtinės vertės. Šia veikla taip pat bus didinamas Pagrindų programos ir veiklos, atliekamos pasitelkus tarpvyriausybines struktūras, pvz., EUREKA ir COST[11], tarpusavio papildomumas ir sąsaja.

Schema ERA-NET išplės ir sustiprins nacionalinės ir regioninės mokslinių tyrimų veiklos koordinavimą, kadangi ji:

- Subjektams, įgyvendinantiems viešąsias mokslinių tyrimų programas, suteikia pagrindą savo veiklos koordinavimui padidinti. Tai apima paramą naujiems ERA-NET, taip pat paramą, skirtą esamų ERA-NET apimčiai plėsti ir gilinti, pvz., plečiant jų partnerystes ir abipusiškai atveriant savo programas;

- Suteikia papildomą ES finansinę paramą tiems dalyviams, kurie bendriems kvietimams teikti paraiškas pagal savo atitinkamas nacionalines ir regionines programas (ERA-NET PLUS) sukuria bendrą fondą.

Bendrijos dalyvavimas nacionalinėse mokslinių tyrimų programose, vykdomose bendrai pagal 169 straipsnį, ypač svarbus bendrus poreikius ir (arba) interesus turinčių valstybių narių europiniam bendradarbiavimui dideliu „kintamos geometrijos“ mastu. Tokios iniciatyvos pagal 169 straipsnį bus pradėtos srityse, kurios, aktyviai įsitraukus valstybėms narėms ir, galbūt, bendradarbiaujant su tarpvyriasybinėmis programomis, bus nustatytos remiantis šiais kriterijais:

- Tiesioginė sąsaja su ES tikslais.

- Aiškus siekiamo tikslo apibrėžimas ir jo tiesioginė sąsaja su šios Pagrindų programos tikslais.

- Jau sukurto pagrindo buvimas (esamos ar numatytos nacionalinės mokslinių tyrimų programos).

- Europos pridėtinė vertė.

- Kritinis kiekis, atsižvelgiant į įtrauktų programų dydį ir skaičių, pagal jas atliekamą veiklą.

- 169 straipsnio, kaip tinkamiausios priemonės tikslui pasiekti, veiksmingumas.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinio bendradarbiavimo veikla pagal šią Pagrindų programos dalį bus:

- Visos veiklos, atliekamos teminėse srityse, atvėrimas visų trečiųjų šalių mokslo darbuotojams ir tyrimų organizacijoms, dedant dideles pastangas paskatinti juos išnaudoti šią progą.

- Specifinė bendradarbiavimo veikla kiekvienoje teminėje srityje, skirta trečiosioms šalims, esant abipusiam suinteresuotumui bendradarbiauti tam tikra tema. Glaudžiai susieta su dvišalio bendradarbiavimo susitarimais ar daugiašaliais ES ir tų šalių ar jų grupių dialogais, ši veikla bus ypatinga priemonė ES ir tų šalių bendradarbiavimui užtikrinti. Tokia veikla yra: veikla, skirta padidinti šalių kandidačių ir kaimyninių šalių mokslinių tyrimų pajėgumus; bendradarbiavimo veikla, skirta besivystančioms ir naujoms šalims, sutelkta į jų konkrečius poreikius sveikatos, žemės ūkio, žuvininkystės ir aplinkos srityse, ir atliekama jų pajėgumui pritaikytomis finansinėmis sąlygomis.

Ši Pagrindų programos dalis apima tarptautinio bendradarbiavimo veiklą kiekvienoje teminėje srityje ir tarp skirtingų temų. Ši veikla atliekama koordinuojant ją su veikla, atliekama pagal Pagrindų programos dalis „Žmonės“ ir „Pajėgumai“.

TEMOS

1. Sveikata

Tikslas

Europos piliečių sveikatos gerinimas ir su sveikata susijusių Europos pramonės ir verslo įmonių konkurencingumo didinimas, sprendžiant visuotines sveikatos problemas, tarp jų ir kovos su naujomis epidemijomis. Bus akcentuojami pritaikymo tyrimai (pagrindinių atradimų pritaikymas klinikinėje praktikoje), naujų gydymo būdų kūrimas ir patvirtinimas, sveikatos gerinimo ir prevencijos metodai, diagnostikos priemonės ir technologijos, taip pat darnios ir veiksmingos sveikatos priežiūros sistemos.

Loginis pagrindas

Žmogaus genetinio kodo iššifravimas ir neseni postgenomikos pasiekimai iš pagrindų pakeitė žmonių sveikatos ir ligų mokslinius tyrimus. Didžiuliam duomenų kiekiui integruoti ir esminiams biologiniams procesams suvokti reikia sutelkti pakankamą įvairios kompetencijos ir išteklių kiekį, kurio vienoje valstybėje nėra. Siekiant reikšmingos perkėlimo tyrimų sveikatos srityje pažangos, kuri yra būtina užtikrinant, kad biologinės medicinos tyrimai duotų praktinės naudos, taip pat reikia taikyti daugiadisciplininius ir paneuropinius metodus, įtraukiant įvairias suinteresuotas šalis. Tokie metodai leidžia Europai veiksmingiau prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovoti su visuotinės svarbos ligomis.

Atliekant klinikinius daugelio ligų tyrimus (pvz., vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, psichinių ir neurologinių ligų, visų pirma susijusių su senėjimo procesu, pvz., Alzheimerio ir Parkinsono ligų), remiamasi tarptautiniu mastu daugelyje centrų atliekamais bandymais, kad per trumpą laikotarpį būtų pasiektas reikiamas pacientų skaičius. Epidemiologiniams tyrimams reikia didelės gyventojų įvairovės ir tarptautinių tikslų, kad būtų prieita reikšmingų išvadų. Kuriant naujus retų susirgimų diagnostikos ir gydymo būdus į darbą taip pat reikia įtraukti daugelį šalių, kad padidėtų kiekvienu atveju tiriamų pacientų skaičius. O pagal sveikatos politiką Europos lygiu atliekami moksliniai tyrimai leidžia palyginti valstybių duomenų bazėse ir biologiniuose bankuose saugomus modelius, sistemas, duomenis ir medžiagą apie pacientus.

Energingi ES atliekami biologinės medicinos tyrimai padės sustiprinti Europos sveikatos priežiūros biotechnologijų, medicinos technologijų ir farmacijos pramonės įmonių konkurencingumą. ES taip pat turi tekti aktyvus vaidmuo kuriant farmacijos sektoriaus naujovėms palankią aplinką, ypač siekiant gauti kuo daugiau naudos iš klinikinių tyrimų laimėjimų. Mokslinių tyrimų MVĮ yra sveikatos priežiūros biotechnologijų ir medicinos technologijų pramonės pagrindinės ekonominės varomosios jėgos. Nors dabar Europoje biotechnologijų įmonių yra daugiau nei JAV, dauguma jų – smulkios ir mažiau subrendusios nei jų konkurentai. Valstybinės ir privačios pastangos ES lygiu padės joms vystytis. ES moksliniai tyrimai taip pat padės kurti naujas normas ir standartus, pagal kuriuos bus parengti atitinkami teisės aktai naujoms medicinos technologijoms (pvz., regeneracinei medicinai).

Politikos reikalavimams svarbius mokslinius tyrimus apimanti veikla, kuri bus remiama, nurodyta toliau. Du strateginiai klausimai – vaikų sveikata ir senstančių gyventojų sveikata – bus nagrinėjami visose veiklos srityse. Veikla pagal mokslinių tyrimų darbotvarkes, nustatytas pagal Europos technologijų platformas, pvz., naujų vaistų srityje, bus remiama, jeigu ji bus aktuali. Gali būti remiama kita veikla, papildanti minėtąją ar tokia, kurios imamasi reaguojant į naujus politikos poreikius, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros politikos klausimų ar darbuotojų sveikatos ir saugos srityje.

Veikla

- Biotechnologijos, nepatentuotos priemonės ir technologijos žmonių sveikatai.

- Didelio našumo moksliniai tyrimai . Pagreitinti eksperimentų, atliekamų per biologinės medicinos tyrimus, pažangą pagerinant duomenų generavimą, standartizavimą, gavimą ir analizę.

- Susekimas, diagnozė ir stebėjimas. Akcentuojami neintervenciniai ar minimaliai intervenciniai metodai.

- Gydymo būdų tinkamumo, saugumo ir veiksmingumo numatymas. Kurti ir patvirtinti biologines žymas, in vivo ir in vitro metodus bei modelius, įskaitant imitavimą, farmakogenomiką, tikslinio taikymo metodus ir bandymų su gyvūnais alternatyvas.

- Naujoviški gydymo metodai ir intervencija . Konsoliduoti ir užtikrinti tolesnę pažangių gydymo būdų ir technologijų, kurias galima pritaikyti daugeliui ligų ir sutrikimų gydyti, raidą.

- Mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas žmonių sveikatos reikmėms

- Biologinių duomenų ir procesų integravimas: duomenų rinkimas dideliu mastu, sistemų biologija. Generuoti ir analizuoti didelį kiekį duomenų, reikalingų siekiant geriau suprasti sudėtingus tūkstančių genų ir genų produktų, valdančių svarbius biologinius procesus, reguliavimo tinklus.

- Smegenų ir susijusių ligų, žmogaus vystymosi ir senėjimo tyrimai. Tirti sveiko senėjimo procesą ir genų bei aplinkos sąveiką su smegenų veikla esant normalioms sąlygoms ir sergant smegenų ligomis.

- Pritaikymo tyrimai užkrečiamų ligų srityje. Spręsti atsparumo priešmikrobiniams vaistams, visuotinių ŽIV ir AIDS pavojų, maliarijos ir tuberkuliozės, taip pat naujų epidemijų (pvz., SŪRS ir didelio patogeniškumo gripo) problemas.

- Pritaikymo tyrimai svarbiausiųjų ligų srityje: vėžio, širdies ir kraujagyslių ligos, diabeto ir nutukimo, retų ligų ir kitų lėtinių ligų (pvz., osteoartrito). Sukurti į pacientus orientuotas strategijas nuo prevencijos iki diagnozės ir gydymo, įskaitant klinikinius tyrimus.

- Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Europos piliečiams optimizavimas

- Klinikinių tyrimų rezultatų pritaikymas klinikinėje praktikoje. Suprasti klinikinių sprendimų priėmimo procesą ir tai, kaip klinikinių tyrimų rezultatus pritaikyti klinikinėje praktikoje, ypač atsižvelgiant į vaikų, moterų ir senyvo amžiaus žmonių specifiką.

- Sveikatos priežiūros sistemų, tarp jų ir pereinamojo laikotarpio sveikatos priežiūros sistemų, kokybė, veiksmingumas ir vieningumas. Veiksmingą įsikišimą paversti valdymo sprendimais, užtikrinti pakankamus žmonių išteklius, analizuoti lygioms galimybėms gauti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas įtakos turinčius veiksnius, taip pat atlikti demografinių pokyčių (pvz., senėjimo, mobilumo ir migracijos bei darbo vietos pakeitimo) analizes.

- Pagerinta ligų prevencija ir geresnė vaistų vartojimo kokybė. Sukurti veiksmingas intervencines visuomenės sveikatos apsaugos priemones, skirtas kovai su platesniais sveikatai kenksmingais veiksniais (pvz., stresu, netinkama mityba ar aplinkos veiksniais). Nustatyti sėkmingas intervencines sveikatos apsaugos priemones skirtingoje sveikatos priežiūros aplinkoje, siekiant, kad vaistai būtų skiriami geriau, o vartojami pacientų teiktų daugiau naudos (įskaitant farmakologinio budrumo klausimus).

- Tinkamas naujų gydymo būdų ir sveikatos priežiūros technologijų naudojimas. Ilgalaikės saugos klausimai ir naujų medicinos technologijų (ir prietaisų) bei pažangių gydymo būdų taikymo dideliu mastu stebėjimas, užtikrinant aukštą visuomenės sveikatos apsaugos lygį.

2. Maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos

Tikslas

Sukurti Europos žiniomis paremtą bioekonomiką[12] sutelkiant mokslo įstaigas, pramonės įmones ir kitas suinteresuotas šalis, siekiant išnaudoti naujas mokslinių tyrimų galimybes, leisiančias spręsti socialinius ir ekonominius uždavinius, kylančius dėl: saugesnio, sveikesnio ir geros kokybės maisto bei atsinaujinančių biologinių išteklių tvaraus naudojimo ir gamybos augančio poreikio, didėjančios epizootinių ir zoonozinių ligų bei su maistu susijusių sutrikimų rizikos, visų pirma klimato pokyčių keliamos grėsmės žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijai, taip pat augančio aukštos kokybės maisto poreikio, atsižvelgiant į gyvūnų gerovę ir aplinkybes kaimo vietovėse.

Loginis pagrindas

Naujovės ir pažanga žinių apie tvarų biologinių išteklių (mikroorganizmų, augalų, gyvūnų) valdymą, gamybą ir panaudojimą bus žemės ūkio, žuvininkystės, maisto pramonės, sveikatos priežiūros, miškininkystės ir susijusių pramonės šakų naujų, tvarių, ekologiškai veiksmingų ir konkurencingų produktų pagrindas. Kaip ir numatyta Europos gyvosios gamtos mokslų ir biotechnologijų strategijoje[13], tai padės didinti Europos biotechnologijų ir maisto pramonės įmonių – ypač pažangių technologijų MVĮ – konkurencingumą, taip pat gerinti globą ir rūpybą bei kelti gerovę. Maisto ir pašarų grandinių saugos, su mityba susijusių ligų, maisto vartojimo įpročių ir maisto bei mitybos įtakos sveikatai tyrimai padės kovoti su dėl maisto kylančiais sutrikimais (pvz., nutukimu, alergijomis) ir užkrečiamosiomis ligomis (pvz., užkrečiama smegenų kempinlige, paukščių gripu), taip pat reikšmingai prisidės prie visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos bei vartotojų apsaugos srityje vykdomos politikos ir taisyklių įgyvendinimo ir būsimos politikos bei taisyklių formulavimo.

Dėl Europos pramonės įmonių įvairovės šiose srityse, nors tai yra vienas iš jos pranašumų ir galimybių, panašios problemos sprendžiamos nenuosekliai. Jos būtų sprendžiamos geriau ėmus intensyviau bendradarbiauti ir dalijantis patirtimi, pavyzdžiui, apie naujas metodikas, procesus ir standartus, įvedamus keičiant ES teisės aktus.

Kelios Europos technologijų platformos padeda nustatant bendrus mokslinių tyrimų prioritetus augalų genomikos ir biotechnologijų, miškininkystės ir su ja susijusių pramonės šakų, visuotinės augalų sveikatos, ūkio gyvulių veislininkystės, maisto ir pramoninių biotechnologijų srityse. Moksliniai tyrimai taip pat suteiks žinių, kurių reikia remiant[14] bendrąją žemės ūkio politiką, žemės ūkio ir prekybos klausimus, maisto saugos taisykles, Bendrijos gyvūnų sveikatos, ligų kontrolės ir geros standartus bei bendrosios žuvininkystės politikos reformą, kuria siekiama numatyti darnų žvejybos ir akvakultūros vystymąsi. Taip pat numatytas lankstus atsakas į naujus politikos poreikius, ypač atsižvelgiant į naujas socialines ar ekonomines tendencijas.

Veikla

- Iš žemės, miškų ir vandens aplinkos išgaunamų biologinių išteklių tvari gamyba ir valdymas : sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams, įskaitant genomikos, proteomikos, metabolomikos, sistemų biologijos ir konverguojančias technologijas, šiose srityse: mikroorganizmai, augalai ir gyvūnai, taip pat jų biologinės įvairovės eksploatavimas; pagerinti javai ir gamybos sistemos, įskaitant ekologinę žemdirbystę, kokybiškos gamybos schemas ir GMO poveikį; tvarus, konkurencingas ir daugiafunkcinis žemės ūkis ir miškininkystė; kaimo plėtra; gyvūnų gerovė, veislininkystė ir produkcija; augalų sveikata; tvari ir konkurencinga žuvininkystė ir akvakultūra; užkrečiamosios gyvūnų ligos, tarp jų ir zoonozės; saugus gyvūninių atliekų šalinimas; vandenų gyvųjų išteklių išsaugojimas, valdymas ir eksploatacija, kuriant politikos formuotojams ir kitiems suinteresuotiems žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus asmenims reikalingas priemones (kraštovaizdžio, žemėtvarkos priemonės ir pan.).

- „Nuo šakutės iki ūkio“: maistas, sveikata ir gerovė : Maisto ir pašarų klausimai, susiję su vartotojais, visuomene, pramone ir sveikata, įskaitant elgsenos ir pažinimo mokslus; su mityba ir racionu susiję ligos ir sutrikimai, įskaitant nutukimą; naujoviškos maisto ir pašarų perdirbimo technologijos (taip pat ir pakavimo); pagerinta maisto, gėrimų ir pašarų cheminė ir mikrobiologinė kokybė ir sauga; maisto grandinės vientisumas (ir kontrolė); aplinkos poveikis maisto ir pašarų grandinėms; visos maisto grandinės sąvoka (įskaitant jūros produktus); atsekamumas.

- Gyvosios gamtos mokslai ir biotechnologijos tvariems nemaisto produktams ir procesams : pagerinti javai, pramonės žaliavos, jūros produktai ir biomasė (įskaitant jūrų išteklius) energetikai, aplinka ir didelės pridėtinės vertės produktai – medžiagos ir cheminės medžiagos, įskaitant naujoviškas ūkininkavimo sistemas, biologinius procesus ir biologinio perdirbimo sąvokas; biologinė katalizė; miškininkystė ir miško produktai bei procesai; aplinkos atkūrimas ir švaresnis perdirbimas.

3. Informacijos ir ryšių technologijos

Tikslas

Sudaryti Europai galimybę įvaldyti ir formuoti būsimą informacinių ir ryšių technologijų (IRT) raidą, kad būtų patenkinti jos visuomenės ir ūkio poreikiai. Veikla sustiprins Europos mokslinę ir technologinę IRT bazę, padės valdyti ir skatinti naujoves, naudojant IRT, ir užtikrins, kad IRT pažanga greitai virstų nauda Europos piliečiams, verslo ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms.

Loginis pagrindas

Informacinės ir ryšių technologijos yra be galo svarbios Europos ateičiai ir yra Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo pagrindas. Pusę našumo laimėjimų galima paaiškinti IRT įtaka produktams, paslaugoms ir verslo procesams. IRT yra pirmasis veiksnys visuose pramonės ir paslaugų sektoriuose skatinant naujoves ir kūrybiškumą bei valdant vertybių grandinių kaitą. IRT turi esminės svarbos tenkinant išaugusią sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos paklausą bei modernizuojant visuomenės interesų sričių – švietimo, mokymosi, saugumo, energetikos, transporto ir aplinkos – paslaugas. IRT greitina pažangą kitose mokslo ir technologijų srityse, kadangi dėl jų keičiasi mokslo darbuotojų taikomi tyrimų, bendradarbiavimo ir naujovių diegimo būdai.

Sparčiai augantys ekonominiai ir visuomeniniai poreikiai kartu su nenutrūkstamu IRT integravimu bei būtinybė plėsti technologijų galimybes didina reikalingų atlikti mokslinių tyrimų apimtį. Siekiant, kad žmonės lengviau naudotųsi technologijomis, o pastarosios lengviau tenkintų organizacinius poreikius reikia: paslėpti technologijos sudėtingumą, o prireikus – atskleisti funkcines galimybes; padaryti taip, kad technologija būtų labai paprasta naudoti ir prieinama; tiekti naujus IRT taikymus, sprendimus ir paslaugas, kurios būtų patikimos ir pritaikomos naudotojų veiklos sąlygoms ir pageidavimams. Skatinami paklausos, reikalaujančios daugiau už mažiau, IRT mokslo darbuotojai yra įsitraukę į pasaulines lenktynes, kam pavyks dar labiau sumažinti įrangą, sulieti skaičiavimo, ryšių ir kompiuterinių technologijas bei sujungti jas su kitais susijusiais mokslais ir disciplinomis, ir sukurti sistemas, kurios galėtų mokytis ir vystytis. Šių įvairių pastangų vaisius yra nauja kylanti technologijų banga. IRT mokslinių tyrimų veikloje taip pat bus remiamasi kitomis mokslo ir technologijų disciplinomis, įskaitant biologijos ir gyvosios gamtos mokslus, psichologiją, pedagogiką, pažinimo ir socialinius mokslus.

IRT yra vienas iš sektorių, kuriame vyksta intensyviausi moksliniai tyrimai. IRT mokslinių tyrimų visuomeninės ir privačios pastangos sudaro trečdalį visų moksliniams tyrimams visose pagrindinėse ekonomikose skiriamų pastangų. Nors Europa jau pirmauja svarbiausiųjų IRT sričių pramone ir technologijomis, ji nuo savo pagrindinių konkurentų atsilieka investicijomis į IRT mokslinius tyrimus. Tik iš naujo ir intensyviau sutelkę pastangas Europos lygiu galėsime išnaudoti didžiąją dalį progų, kurias gali suteikti IRT pažanga.

IRT mokslinių tyrimų veikla bus glaudžiai suderinta su politine IRT diegimo veikla ir reguliavimo priemonėmis išsamioje ir holistinėje strategijoje. Prioritetai buvo nustatyti po išplėstinių konsultacijų, per kurias buvo atsižvelgta į kelių Europos technologijų platformų ir pramonės iniciatyvų nanoelektronikos, įterptųjų sistemų, mobiliojo ryšio, elektroninių priemonių, robotų technikos ir programinės įrangos, paslaugų ir energetinių sistemų srityse, indėlį.

Veikla

- IRT technologijų ramsčiai :

- Nanoelektronika, fotonika ir integruotos mikro- ir nanosistemos : miniatiūrizacijos, integracijos, įvairinimo ir tankumo galimybių plėtimas; eksploatacinių savybių gerinimas ir gamybos sąnaudų mažinimas; IRT įdiegimo įvairiuose taikymuose lengvinimas; sąsajos; pradinių gamybos ciklo stadijų moksliniai tyrimai, dėl kurių reikia nagrinėti naujas idėjas.

- Visur esantys ir neriboti ryšių tinklų pajėgumai : visur esanti prieiga įvairiarūšiais – fiksuoto, mobilaus, bevielio ryšio ir transliacijų – tinklais, jungiančiais asmeninę zoną su regionine ir visuotine zona, sudarant galimybę sklandžiai perduoti vis didesnės apimties duomenis ir paslaugas į bet kurią vietą bet kuriuo metu.

- Įterptosios sistemos, skaičiavimas ir kontrolė : galingos, saugios ir paskirstytos skaičiavimo ir ryšių sistemos, įterptos į objektus ir fizinę infrastruktūrą ir galinčios kontroliuoti savo aplinką bei prie jos prisitaikyti.

- Programinė įranga, energetinės sistemos ir patikimumas : dinamiška, pritaikoma ir patikima programinė įranga bei paslaugos ir naujos apdorojimo struktūros, įskaitant jų tiekimą kaip komunalinę paslaugą.

- Žinių, pažinimo ir mokymosi sistemos : internete ir multimedijoje esančių žinių suradimas ir panaudojimas; pagal gyvosios gamtos pavyzdžius sukurtos dirbtinės sistemos, kurios suvokia, supranta, mokosi ir vystosi bei veikia savarankiškai; mašinų ir žmonių mokymasis, paremtas geresniu žmogaus pažinimo supratimu.

- Imitavimas, vizualizacija, sąveika ir mišrios tikrovės : naujoviško produktų, paslaugų ir skaitmeninės terpės projektavimo ir kūrybiškumo priemonės, taip pat įprastinės kalbinės ir nuo aplinkos priklausančios sąsajos ir ryšio priemonės.

Naujos IRT perspektyvos, paremtos kitomis mokslo ir technologijų disciplinomis , įskaitant fizikos, biotechnologijų, medžiagos ir gyvosios gamtos mokslų indėlį, sudarysiančios galimybę sumažinti IRT prietaisus iki tokių dydžių, kad jie atitiktų gyvuosius organizmus ir su jais sąveikautų, siekiant patobulinti sistemų gamybos ir informacijos apdorojimo procesus, bei modeliuoti ir imituoti gyvąjį pasaulį.

- Technologijų integravimas :

- Asmeninės aplinkos : asmeniniai ryšių ir skaičiavimo prietaisai, priedai, nešiojami ar dėvimi įtaisai, implantai; jų sąsajos ir prisijungimas prie paslaugų ir išteklių.

- Namų aplinkos : ryšys, stebėjimas, valdymas, pagalba; sklandi visų prietaisų tarpusavio sąveika ir naudojimas; interaktyvus skaitmeninis turinys ir paslaugos.

- Robotų sistemos : pažangios autonominės sistemos; pažinimo, kontrolės, veiksmų įgūdžiai, įprastinė sąveika; miniatiūrizacija.

- Sumani infrastruktūra : priemonės, skirtos gaminti kasdieniniam gyvenimui svarbią infrastruktūrą, kuri yra veiksmingesnė, lengviau pritaikoma ir prižiūrima, atsparesnė naudojant ir negendanti.

- Taikomieji moksliniai tyrimai:

- Socialinius uždavinius sprendžiančios IRT : naujos sistemos ir paslaugos visuomenės interesų srityse – gerinančios kokybę, veiksmingumą, prieigą ir įtrauktį; naudotojui patogūs taikymai, naujų technologijų integravimas ir aplinkos padedamo gyvenimo iniciatyvos.

- Sveikatos priežiūros srityje – ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir pritaikymo asmeniniams poreikiams gerinimas; pacientų savarankiškumas, saugumas ir mobilumas; informacijos apie sveikatą terpė žinioms įgyti.

- Įtraukties ir dalyvavimo lygiomis teisėmis gerinimas bei kelio skaitmeninei atskirčiai užkirtimas; pagalbą teikiančios technologijos; visiems tinkantis vienas projektas.

- Mobilumo srityje – sumanios IRT transportavimo sistemos ir transporto priemonės, leidžiančios saugiai, patogiai ir našiai vežti keleivius ir krovinius.

- Remiant aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi – pažeidžiamumo mažinimas ir stichinių nelaimių bei pramonės avarijų padarinių švelninimas.

- Valdžios įstaigų srityje – našumas, atvirumas ir atskaitomybė pasaulinės klasės viešajam administravimui bei sąsajos su demokratiją palaikančiais piliečiais bei verslo įmonėmis.

- IRT turiniui, kūrybiškumui ir asmeniniam tobulėjimui:

- Nauji žiniasklaidos pavyzdžiai ir naujos turinio formos; interaktyvaus skaitmeninio turinio sukūrimas; gausesnė ir įvairesnė naudotojo patirtis; rentabilus turinio pristatymas.

- Technologijomis grindžiamas mokymasis ; pritaikomi ir aplinkai pritaikyti mokymosi sprendimai; aktyvus mokymasis.

- IRT sistemos, padedančios rasti ir ilgą laiką naudoti skaitmeninius kultūrinius išteklius ir turtus daugiakalbėje aplinkoje.

- IRT, remiančios verslo ir pramonės įmones:

- Naujos dinamiškų, tinklinių, bendrų verslo procesų formos, skaitmeninės ekosistemos; optimizuotas darbo organizavimas ir bendro darbo aplinkos.

- Gamyba : greitas ir pritaikomas labai specializuotų prekių projektavimas, gamyba ir pristatymas; skaitmeninė ir faktinė gamyba; modeliavimo, imitavimo ir pristatymo priemonės; miniatiūriniai ir integruoti IRT produktai.

- IRT pasitikėjimui užtikrinti : tapatybės tvarkymas, patvirtinimas ir leidimas; privatumo didinimo technologijos; teisių ir turto valdymas; apsauga nuo elektroninės erdvės pavojų.

- Būsimos ir naujos technologijos: pagalba moksliniams tyrimams dar neištirtose pagrindinių IRT srityse, taip pat kitose susijusiose srityse ir disciplinose; naujoviškų idėjų ir iš esmės naujo panaudojimo paieškos bei naujų galimybių IRT tyrimų planuose nagrinėjimas.

4. Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos

Tikslas

Pagerinti Europos pramonės konkurencingumą ir užtikrinti jos perėjimą nuo intensyvaus išteklių naudojimo pramonės į intensyvaus žinių naudojimo pramonę, sukuriant iš esmės naujas žinias naujiems taikymams, kuriuose persipina įvairios technologijos ir disciplinos.

Loginis pagrindas

Atrodo, kad pramonės veiklos nuosmukis jau stebimas ne tik tradiciniuose sektoriuose su didelėmis darbo jėgos sąnaudomis, bet ir tarpiniuose sektoriuose, kurie yra nusistovėję Europos pramonės atramos taškai, ir net kai kuriuose moderniųjų technologijų sektoriuose. Ši tendencija gali ir turi būti apgręžta Europoje sukuriant stiprią, žiniomis paremtą, intensyvaus žinių naudojimo pramonę. Tam reikės modernizuoti esamą MVĮ bazę ir sukurti naujas žinių MVĮ, pasitelkus bendro darbo programas žinių ir patirties sklaidai.

ES yra pripažinta lyderė nanotechnologijų, medžiagų ir gamybos technologijų srityse, kurios turi būti sustiprintos, kad būtų užtikrinta ir sutvirtėtų ES padėtis labai konkurencingoje pasaulio rinkoje.

Europos technologijų platformos nanoelektronikos, apdirbamosios gamybos, plieno, chemijos, transporto pramonės, statybos, pramonės saugos, tekstilės, celiuliozės ir popieriaus srityse padeda nustatyti bendrus mokslinių tyrimų prioritetus ir tikslus. Be su pramone susijusių prioritetų ir jų integravimo taikymams sektoriuose, bus sprendžiami susiję politikos, reguliavimo ir standartizavimo bei poveikio klausimai, taip pat bus lanksčiai reaguojama į iškylančius naujus politinius poreikius.

Veikla

- Nanomokslai, nanotechnologijos

- Naujų žinių apie nuo sąsajos ir matmenų priklausančius reiškinius kūrimas; medžiagos savybių valdymas nanometrinėje skalėje naujiems taikymams; technologijų integravimas nanometrinėje skalėje; save surenkančių sistemų savybės; nanomotorai; nanomašinos ir nanosistemos; apibūdinimo ir manipuliacijų nanometriniuose matmenyse metodai ir priemonės; nano- ir precizinės technologijos chemijoje; poveikis žmonių saugai, sveikatai ir aplinkai; metrologija, nomenklatūra ir standartai; naujų idėjų ir metodų taikymui sektoriuose tyrimai, įskaitant naujų technologijų integravimą ir suliejimą.

- Medžiagos

- Naujų žinių apie gerų eksploatacinių savybių medžiagas naujiems produktams ir procesams kūrimas; žiniomis paremtos medžiagos su pagal pageidavimą sukurtomis savybėmis; patikimesnis projektavimas ir imitavimas; didesnis sudėtingumas; tinkamumas aplinkai; nano-, molekulinių ir makro- lygmenų integravimas chemijos technologijose ir medžiagų apdirbimo pramonėje; naujos nanomedžiagos, biologinės medžiagos ir mišrios medžiagos, taip pat jų apdirbimo projektavimas ir valdymas.

- Nauja gamyba

- Sąlygų ir lėšų sukūrimas intensyvaus žinių naudojimo gamybai, taip pat naujų pavyzdžių, reaguojant į iškylančius pramonės poreikius, konstravimas, kūrimas ir tvirtinimas; bendrų gamybos vertybių kūrimas pritaikomai, tinklinei ir žiniomis paremtai gamybai; naujų inžinerijos koncepcijų, panaudojant technologijų konvergenciją (pvz., nanotechnologijų, biotechnologijų, informacinių ir pažinimo technologijų bei jų inžinerinių reikalavimų), kūrimas naujai didelės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kartai ir pritaikymas pagal besikeičiančius poreikius.

- Technologijų integravimas pramonės taikymams

- Naujų žinių apie nanomokslą, medžiagas ir gamybą bei atitinkamų technologijų integravimas vienam ir keliems sektoriams skirtuose sveikatos priežiūros, statybos, transporto, energetikos, chemijos, aplinkos, tekstilės ir drabužių, celiuliozės ir popieriaus, mechaninės gamybos taikymuose.

5. Energetika

Tikslas

Paversti esamą energetikos sistemą, naudojančią iškastinį kurą, tvaresne, kuri remtųsi įvairiais energijos šaltiniais bei jos transportavimo sistemomis, padidinant energijos efektyvumą, kad būtų išspręsti neatidėliotini uždaviniai, susiję su tiekimo užtikrinimu ir klimato kaita, taip pat būtų padidintas Europos energetikos pramonės konkurencingumas.

Loginis pagrindas

Energetikos sistemoms iškilo esminiai uždaviniai. Nerimą keliančios pasaulinės energijos paklausos tendencijos (prognozuojama, kad per artimiausius 30 metų paklausa išaugs 60%), būtinybė didele dalimi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją siekiant sušvelninti katastrofiškus klimato kaitos padarinius, nuostolingas naftos kainų nepastovumas (ypač nuo naftos labai priklausančiam transporto sektoriui) ir geopolitinis nestabilumas tiekėjų regionuose verčia skubiai ieškoti tinkamų ir laiku randamų sprendimų. Tam, kad ES galėtų pasiekti savo Kioto protokolo ir kitus tikslus bei įvykdyti savo energetikos politikos įsipareigojimus, aprašytus 2000 m. Žaliojoje knygoje dėl energijos tiekimo saugumo[15], reikia labiausiai ekologiškų ir rentabilių technologijų bei priemonių, kurios turi būti sukurtos atlikus mokslinius tyrimus ir įrodžius rezultatų teisingumą.

Europa išsiveržė į pirmąją vietą pasaulyje pagal kelias energetikos technologijas. Ji pirmauja modernių atsinaujinančios energijos technologijų – bioenergijos ir vėjo energijos – srityje. ES taip pat yra pasaulinio masto konkurentė energijos generavimo ir paskirstymo technologijų srityse ir turi didelių mokslinių tyrimų pajėgumų anglies dvideginio surinkimo ir kompleksodaros srityje. Tačiau į šias pozicijas grėsmingai taikosi konkurentai (ypač JAV ir Japonija).

Norint iš pagrindų pakeisti energetikos sistemą, reikia naujų technologijų, su kuriomis susijusi rizika yra pernelyg didelė, o nauda – pernelyg neaiški, kad privačios įmonės imtųsi finansuoti visas mokslinių tyrimų, kūrimo ir įrodymo procesams bei diegimui būtinas investicijas. Todėl valstybės paramai turėtų tekti esminis vaidmuo mobilizuojant privačias investicijas, o pastangos ir ištekliai Europos mastu turėtų būti derinami nuosekliai ir veiksmingiau, kad galima būtų konkuruoti su ūkiais, daug ir pastoviai investuojančiais į panašias technologijas. Europos technologijų platformoms šiuo požiūriu tenka gyvybiškai svarbus vaidmuo koordinuotai mobilizuojant reikiamas mokslinių tyrimų pastangas. Toliau išdėstyta veiklą, kurią reikia atlikti, kad būtų pasiektas šis tikslas. Įtraukta ir speciali veikla, susijusi su energetikos politikai formuoti reikalingomis žiniomis, kuri gali padėti iškilus naujiems politikos poreikiams, pavyzdžiui, susijusiems su Europos energetikos politikos vaidmeniu tarptautinės veiklos dėl klimato kaitos raidoje ir su energijos tiekimo ir kainos nepastovumu ar sutrikimais.

Veikla

- Vandenilis ir kuro elementai

Integruota veikla, siekiant suteikti tvirtą technologinį pamatą konkurencingai ES kuro elementų ir vandenilio pramonei stacionarių, portatyvių ir transporto taikymų srityje. Vandenilio ir kuro elementų Europos technologijų platforma padeda atlikti šią veiklą siūlydama integruotą mokslinių tyrimų ir įdiegimo strategiją.

- Atsinaujinančios elektros energijos generavimas

Technologijos, kuriomis siekiama padidinti bendrą transformacijos veiksmingumą, sumažinant elektros energijos gamybos iš vietinių atsinaujinančios energijos šaltinių sąnaudas, ir skirtingoms regioninėms sąlygoms pritaikytų technologijų kūrimas bei jų veiksmingumo įrodymas.

- Atsinaujinančio kuro gamyba

Integruotos konversijos technologijos: sukurti kietą, skystą ir dujinį (įskaitant vandenilį) kurą, gaminamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir sumažinti jo vieneto kainą, siekiant rentabiliai gaminti ir vartoti neanglinį kurą, ypač skystą biokurą transportui.

- Atsinaujinanti energiją šildymui ir aušinimui

Technologijos šildymo ir aušinimo, naudojant atsinaujinančios energijos šaltinius, našumui padidinti ir sąnaudoms sumažinti, užtikrinant tokių šaltinių naudojimą skirtingomis regioninėmis sąlygomis.

- CO 2 surinkimo ir saugojimo technologijos užtikrinant energijos generavimą be žalingų dujų emisijos

Iš pagrindų sumažinti dėl iškastinio kuro naudojimo daromą poveikį aplinkai, siekiant didelio našumo elektrinių, beveik neišskiriančių į aplinką žalingų dujų, paremtų CO2 surinkimo ir saugojimo technologijomis.

- Švarios anglies technologijos

Iš esmės pagerinti elektrinių našumą, patikimumą ir rentabilumą sukuriant ir pristatant švarios anglies konversijos technologijas.

- Modernūs energetikos tinklai

Padidinti Europos elektros ir dujų sistemų ir tinklų našumą, saugą ir patikimumą, pvz., transformuojant esamus elektros energijos tinklus į interaktyvų (vartotojai – operatoriai) paslaugų tinklą, ir pašalinti kliūtis paskirstytos ir atsinaujinančios energijos šaltinių diegimui dideliu mastu ir veiksmingam integravimui.

- Energijos efektyvumas ir taupymas

Naujos idėjos ir technologijos pastatų, paslaugų ir pramonės energijos efektyvumui ir taupymui didinti. Tai apima energijos efektyvumo strategijų ir technologijų integravimą, naujos ir atsinaujinančios energijos technologijų taikymą ir energijos paklausos valdymą.

- Žinios energetikos politikai formuoti

Priemonių, metodų ir modelių pagrindiniams ekonominiams ir socialiniams klausimams, susijusiems su energetikos technologijomis, įvertinti ir vidutinės trukmės bei ilgo laikotarpio kiekybiškai įvertinamiems uždaviniams nustatyti, kūrimas.

6. Aplinka (įskaitant klimato kaitą)

Tikslas

Tvarus aplinkos ir jos išteklių valdymas plečiant mūsų žinias apie biosferos, ekosistemų ir žmogaus veiklos tarpusavio sąveiką ir naujų technologijų, priemonių ir paslaugų kūrimas, siekiant integruotai spręsti visuotinius aplinkos klausimus. Bus akcentuojamas klimato, ekologinių, žemės ir vandenų sistemų pokyčių prognozavimas; priemonės ir technologijos, skirtos stebėti aplinkai keliamus pavojus ir riziką, tarp jų ir riziką sveikatai, bei užkirsti jiems kelią ar juos sušvelninti, taip pat skirtos išsaugoti natūralią ir žmogaus sukurtą aplinką.

Loginis pagrindas

Aplinkos problemos peržengia valstybių sienas – joms spręsti reikia visos Europos, o neretai ir pasaulio mastu koordinuoto metodo. Žemės gamtiniai ištekliai ir žmogaus sukurta aplinka patiria intensyvų spaudimą dėl augančio gyventojų skaičiaus, urbanizacijos, nuolatinės žemės ūkio, transporto ir energetikos sektorių ekspansijos, taip pat klimato nepastovumo ir šiltėjimo vietos, regioniniu ir pasauliniu mastu. Europai reikia sukurti naujus tvarius ryšius su aplinka, gerinant Europos pramonės konkurencingumą ir ją stiprinant. Turint galvoje aplinkos mokslinių tyrimų mastą, apimtį ir didelį sudėtingumą, pakankamiems ištekliams sutelkti reikia bendradarbiavimo visos ES mastu. Jis palengvina bendrą planavimą, sujungtų ir tarpusavyje sąveikaujančių duomenų bazių naudojimą ir susietų didelio masto stebėjimų ir prognozavimo sistemų kūrimą.

Moksliniai tyrimai ES lygiu būtini siekiant įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus pagal Kioto protokolą, JT biologinės įvairovės konvenciją, 2002 m. Pasaulio vadovų susitikimo dėl darnaus vystymosi tikslus, įskaitant ES vandens iniciatyvą, ir indėlį į Tarpvyriausybinės komisijos dėl klimato kaitos ir Žemės stebėjimo iniciatyvą. Be to reikšmingi mokslinių tyrimų poreikiai kyla iš esamos ir naujos ES lygio politikos, Šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos ir susijusių teminių strategijų įgyvendinimo, veiksmų planų dėl aplinkosaugos technologijų bei aplinkos ir sveikatos, ir direktyvų, pvz., Pagrindinės vandens direktyvos.

ES reikia stiprinti savo pozicijas pasaulinėse aplinkos technologijų rinkose. Šios technologijos padeda užtikrinti darnų augimą, pasiūlydamos ekologiškai našius sprendimus aplinkos problemos spręsti įvairiu mastu ir apsaugodamos mūsų kultūrinį paveldą. Aplinkosaugos reikalavimai skatina naujoves ir gali atverti verslo galimybių. Vandentiekio ir sanitarijos bei tvarios chemijos Europos technologijų platformos patvirtina ES lygio veiklos būtinybę, o į jų mokslinių tyrimų darbotvarkę atsižvelgiama toliau nurodytoje veikloje. Kitos platformos (pvz., statybos ir miškininkystės) iš dalies sprendžia aplinkosaugos technologijų klausimus ir į jas taip pat atsižvelgiama.

Toliau išvardyta tam tikra veikla[16], kurios didelė dalis tiesiogiai susijusi su politikos reikmėmis. Tačiau gali būti teikiama ir papildoma parama, jeigu iškyla naujos politikos reikmės, pavyzdžiui, susijusios su ES politikos poveikio tvarumui įvertinimu, tolesne veikla, įsigaliojus Kioto protokolui dėl klimato kaitos, ir nauja aplinkos politika, pavyzdžiui, jūrų politikos, standartų ir taisyklių srityje.

Veikla

- Klimato kaita, tarša ir pavojai

- Pavojai aplinkai ir klimatui: klimato ir Žemės sistemų funkcionavimas; pritaikymo ir sušvelninimo priemonės; oro, dirvožemio ir vandens tarša; atmosferos sudėties ir vandens ciklo pokyčiai; klimato, žemės paviršiaus ir vandenyno tarpusavio sąveika; poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms.

- Aplinka ir sveikata: Aplinkai pavojingų veiksnių ir žmonių sveikatos tarpusavio sąveika, taip pat šaltinių, ryšių su aplinka patalpose ir poveikio bei naujų rizikos veiksnių nustatymas; integruoti nuodingųjų medžiagų rizikos įvertinimo metodai, taip pat bandymų su gyvūnais alternatyvos; pavojų sveikatai aplinkoje kiekybinis įvertinimas ir sąnaudų–naudos analizė bei prevencijos strategijų indikatoriai.

- Gamtiniai pavojai: Pagerinti su geologiniais pavojais (žemės drebėjimais, ugnikalniais, cunamiais) ir klimatu (audros ir potvyniai) susijusių katastrofų numatymą ir integruotą pavojų-pažeidžiamumo-rizikos įvertinimą; sukurti išankstinio perspėjimo sistemas ir pagerinti prevencijos ir padarinių sušvelninimo strategijas.

- Tvarus išteklių valdymas

- Gamtinių ir žmogaus sukurtų išteklių išsaugojimas ir tvarus valdymas: ekosistemos; vandens išteklių valdymas; atliekų tvarkymas ir prevencija; biologinės įvairovės apsauga ir valdymas, dirvožemio apsauga, jūros dugno ir pakrantės zonų apsaugą, kovos su dykumėjimu ir dirvožemio blogėjimu metodai; miškotvarka; darnus miesto aplinkos tvarkymas ir planavimas, duomenų tvarkymo ir informacijos paslaugos; įvertinimas ir numatymas, susijęs su gamtiniais procesais.

- Jūros aplinkos evoliucija: žmogaus veiklos poveikis jūros aplinkai ir jos ištekliams; regioninių jūrų ir pakrantės zonų tarša ir eutrofikacija; gelmių ekosistemos; jūrų biologinės įvairovės tendencijų, ekosistemos procesų ir vandenyno cirkuliacijos įvertinimas; jūros dugno geologija.

- Aplinkosaugos technologijos

- Aplinkosaugos technologijos gamtinės ir žmogaus sukurtos aplinkos stebėjimui, prevencijai, padarinių sušvelninimui, pritaikymui, taisymui ir atkūrimui: susijusios su vandens, klimato, oro, jūrų, miesto ir kaimo aplinkomis, dirvožemiu, atliekų apdorojimu, perdirbimu, švarios gamybos procesais, cheminių medžiagų sauga, kultūrinio paveldo ir sukurtos aplinkos apsauga.

- Technologijų įvertinimas, patvirtinimas ir išbandymas: procesų, technologijų ir produktų keliamo pavojaus aplinkai ir eksploatacijos laikotarpio įvertinimo metodai ir priemonės; parama tvarios chemijos, vandentiekio ir sanitarijos platformoms[17]; būsimų Europos aplinkosaugos technologijų patikrinimo ir išbandymo programos moksliniai ir techniniai aspektai.

- Žemės stebėjimo ir įvertinimo priemonės

- Žemės stebėjimas: Padėti kurti ir integruoti aplinkos ir tvarumo klausimams spręsti skirtas stebėjimo sistemas pagal programą GEOSS; sistemų tarpusavio sąveika ir informacijos optimizavimas siekiant suprasti, modeliuoti ir numatyti gamtos reiškinius.

- Prognozės metodai ir įvertinimo priemonės: ekonomikos, aplinkos ir visuomenės ryšių modeliavimas, įskaitant rinkos instrumentus, išorės veiksnius ir slenksčius, ir žinių bazės bei metodikos, skirtos įvertinti poveikį tvarumui sprendžiant pagrindinius – žemėnaudos ir jūrų aplinkos – klausimus, kūrimas; socialinė ir ekonominė įtampa, susijusi su klimato kaita.

7. Transportas (įskaitant aeronautiką)

Tikslas

Remiantis technologijų pažanga, sukurti integruotas ekologiškesnes ir modernesnes paneuropines transporto sistemas, naudingas piliečiams ir visuomenei, saugant aplinką ir gamtinius išteklius, ir užsitikrinti bei toliau stiprinti pirmaujančias pozicijas, Europos pramonės iškovotas pasaulio rinkoje.

Loginis pagrindas

Transportas yra viena stipriausių Europos sričių – oro transporto sektorius sudaro 2,6 % ES BVP (3,1 mln. darbo vietų), o antžeminio transporto sektorius – 11 % ES BVP (dirba apie 16 mln. žmonių). Tačiau transporto sektoriui tenka 25 % visos ES CO2 emisijos, todėl būtinai reikia sistemą padaryti ekologiškesnę, kad būtų užtikrintas darnesnis jos funkcionavimas ir ji atitiktų augimo tempus, kaip numatyta Baltojoje knygoje „Europos transporto politika 2010 m. – laikas apsispręsti“[18].

ES plėtra ir ekonominis vystymasis (teritorijai išaugus 25 %, o gyventojų skaičiui – 20 %), kelia naujus našaus, rentabilaus ir darnaus žmonių ir krovinių vežimo uždavinius. Transportas taip pat tiesiogiai susijęs su kita pagrindine prekybos, konkurencijos, užimtumo, sanglaudos, energetikos, saugumo ir vidaus rinkos politika. MTTP investicijos į ES transporto pramonę yra būtina išankstinė sąlyga užtikrinant konkurencinį technologijų pranašumą pasaulio rinkose[19]. Veikla Europos lygiu taip pat skatins pramonės restruktūrizavimą, įskaitant tiekimo grandinės integravimą ir, ypač, MVĮ.

Europos technologijų platformų[20] sudarytose mokslinių tyrimų darbotvarkėse remiamas poreikis nustatyti naują „transporto sistemų“ perspektyvą, kurioje būtų atsižvelgiama į transporto priemonių, transporto tinklų ir transporto paslaugų, kurios gali būti išplėtotos tik Europos lygiu, tarpusavio sąveiką. Visose minėtose srityse MTTP išlaidos reikšmingai auga, o bendradarbiavimo veikla ES lygiu yra nepaprastai svarbi sutelkiant pakankamą kiekį įvairių MTTP tiekėjų, galinčių rentabiliai spręsti didelius ir daugiadisciplininius uždavinius, taip pat spręsti politinius, techninius ir socialinius ekonominius uždavinius, susijusius su ateities švaria ir saugia transporto priemone, tarpusavio sąveika ir intermodalumu, ypač atkreipiant dėmesį į geležinkelio transportą, prieinamumą, saugą, pajėgumus, saugumą ir poveikį aplinkai išsiplėtusioje Sąjungoje. Taip pat, įgyvendinant Europos politiką, nepaprastai svarbu kurti sistemą „Galileo“ ir jos taikymus palaikančias technologijas.

Bus sprendžiami ne tik glaudžiai su pramone susietų toliau nurodytų temų ir veiklos klausimai, bet integruotai, apimant ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius transporto politikos aspektus bus atsižvelgiama į politikos formuotojų poreikius. Be to, bus teikiama parama reaguojant į esamus ir į naujus politikos poreikius, pavyzdžiui, susijusius su jūrų politikos raida.

Veikla

- Aeronautika ir oro transportas

- Pastangos padaryti oro transportą ekologiškesnį: emisijos ir triukšmo mažinimas, įtraukiant darbą su varikliais ir alternatyviais degalais, struktūros ir nauji orlaivių projektai, oro uostų operacijos ir eismo valdymas.

- Našesnis laiko panaudojimas: darbo grafikų tobulinimas, sutelkiant dėmesį į naujoviškas oro eismo valdymo sistemas, veiksmingai diegiant Bendros oro erdvės politiką, integruojančią oro, antžeminius ir erdvės elementus, įskaitant eismo srautus ir didesnį orlaivių autonomiškumą.

- Vartotojų pasitenkinimo ir saugos užtikrinimas: keleivių komforto gerinimas, naujoviškos paslaugos skrydžio metu ir veiksmingesnis keleivių aptarnavimas; visų oro transporto saugo aspektų gerinimas; platesnis orlaivių pasirinkimas nuo plataus korpuso iki mažų dydžių transporto priemonių.

- Rentabilumo didinimas: išlaidų, susijusių su produkto kūrimu ir gaminimu, bei eksploatacijos išlaidų mažinimas, pagrindinį dėmesį skiriant priežiūros nereikalaujantiems orlaiviams, didesniam automatizavimui ir imitavimui.

- Orlaivių ir keleivių apsauga: keleivių, įgulos, orlaivių ir oro transporto sistemų apsaugos priemonių gerinimas, t.y., tobulesni duomenų ir identifikavimo metodai, orlaivio apsauga nuo užpuolimo, automatinės atkūrimo sistemos ir pagerinta orlaivio saugumo konstrukcija.

- Ateities oro transporto kūrimas: ilgalaikių aviacijos uždavinių sprendimas taikant radikalesnius, ekologiškai našius ir naujoviškus technologijų derinius, kurie leistų oro transporto srityje padaryti reikšmingą pažangą.

- Antžeminis transportas (geležinkelių, kelių ir vandens kelių transportas)

- Pastangos padaryti antžeminį transportą ekologiškesnį: aplinkos ir triukšmo taršos mažinimas; švarių ir našių variklių kūrimas, įskaitant hibridines technologijas ir alternatyvių degalų naudojimą transporto taikymuose; transporto priemonių ir laivų eksploatacijos pabaigos strategijos.

- Transporto rūšių keitimo skatinimas ir eismo intensyvumo transporto koridoriuose mažinimas: naujoviškų, įvairiarūšių ir sąveikaujančių regioninių ir nacionalinių transporto tinklų, infrastruktūros ir sistemų Europoje kūrimas; sąnaudų perėmimas; keitimasis informacija tarp transporto priemonių, laivų ir transporto infrastruktūros; infrastruktūros pajėgumų optimizavimas.

- Tvaraus mobilumo miestuose užtikrinimas: naujoviškos organizacinės schemos, įskaitant švarias ir saugias transporto priemones, ir neteršiančios transporto priemonės, naujos viešojo transporto rūšys ir privataus transporto racionalizacija, ryšių infrastruktūra, integruotas miestų planavimas ir transportas.

- Saugos ir saugumo gerinimas: kaip sudėtinė transporto sistemos dalis, vairuotojų, keleivių, ekipažų, dviratininkų ir keleivių saugos ir saugumo transporto operacijų metu, projektuojant transporto priemones, laivus ir visą transporto sistemą, gerinimas.

- Konkurencingumo stiprinimas: projektavimo procesų tobulinimas; pažangių varomųjų sistemų ir transporto priemonių technologijų kūrimas; naujoviškos ir rentabilios gamybos sistemos ir infrastruktūros kūrimas; integruotos struktūros.

- Parama Europos visuotinės palydovinės navigacijos sistemai ( Galileo ): tikslios navigacijos ir laiko skaičiavimo paslaugos keliems sektoriams; našus palydovinės navigacijos taikymas ir parama apibrėžiant antrosios kartos technologijas.

8. Socialiniai ir ekonomikos bei humanitariniai mokslai

Tikslas

Siekti, kad būtų iš esmės ir bendrai suprasti Europai iškilę sudėtingi ir tarpusavyje susiję socialiniai ir ekonomikos uždaviniai – augimas, užimtumas ir konkurencingumas, socialinė sanglauda ir tvarumas, gyvenimo kokybė ir visuotinis tarpusavio priklausomumas, ypač siekiant atitinkamose srityse sudaryti tobulesnę žinių bazę, reikalingą politikai formuoti.

Loginis pagrindas

Europa turi stiprią ir aukštos kokybės socialinių ir ekonomikos bei humanitarinių mokslų srities mokslinių tyrimų bazę. ES egzistuojanti metodų įvairovė ekonominėje, socialinėje, politinėje ir kultūrinėje srityse suteikia gerą pagrindą šių sričių moksliniams tyrimams ES lygiu. Bendri moksliniai tyrimai, nagrinėjantys Europos socialines ir ekonomikos minėtų sričių problemas sukuria daug Europai reikšmingos pridėtinės vertės. Pirma, nagrinėjamų klausimų ir uždavinių prioritetas ES lygiu yra aukštas ir jie yra įtraukti į ES politiką. Antra, lyginamieji moksliniai tyrimai keliose ar visose ES šalyse yra ypač veiksminga priemonė, taip pat suteikia svarbių mokymosi galimybių visose šalyse ir regionuose.

Trečia, ES lygio moksliniai tyrimai turi ypatingų pranašumų, kadangi gali plėsti duomenų rinkimą visos Europos mastu ir nagrinėti problemą keliais požiūriais, kad perprastų jos sudėtingumus. Pagaliau, sukūrus tikrai europinę socialinių-ekonominių žinių apie šiuos pagrindinius uždavinius bazę, bus iš esmės prisidėta prie bendro jų supratimo skatinimo visoje Europos Sąjungoje ir, svarbiausia, tarp Europos piliečių.

Remtina veikla išvardyta toliau, tikimasi, kad ji reikšmingai padės gerinti politikos formulavimą, įgyvendinimą, poveikį ir įvertinimą daugelyje sričių – ekonomikos, socialinėje, švietimo ir mokymo, įmonių, tarptautinės prekybos, vartotojų, išorės ryšių, teisingumo ir vidaus reikalų bei oficialios statistikos politikoje. Be to, bus sudarytos galimybės spręsti iškylančius socialinius-ekonominius uždavinius, taip pat imtis mokslinių tyrimų dėl naujų ar nenumatytų politikos poreikių.

Veikla

- Augimas, užimtumas ir konkurencingumas žinių visuomenėje: mokslinių tyrimų klausimais, turinčiais įtakos augimui, užimtumui ir konkurencingumui, plėtojimas ir integravimas, pradedant naujovių diegimu, švietimu, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, ir mokslo bei kitų žinių vaidmeniu ir baigiant nacionaline institucine aplinka.

- Ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių tikslų suderinimas Europos perspektyvoje: nagrinėjant du pagrindinius ir glaudžiai tarp savęs susijusius tolesnės Europos socialinio-ekonominio modelio evoliucijos ir ekonominės ir socialinės sanglaudos išsiplėtusioje ES klausimus, atsižvelgiant į aplinkos apsaugą.

- Pagrindinės visuomenės tendencijos ir jų pasekmės: pvz., demografiniai pokyčiai, įskaitant senėjimą ir migraciją; gyvenimo būdas, darbas, šeimos, lyčių klausimai, sveikata ir gyvenimo kokybė; nusikalstamumas; verslo visuomenėje ir gyventojų įvairovės vaidmuo, kultūrinės sąveikos ir klausimai, susiję su pagrindinių teisių apsauga ir kova prieš rasizmą ir nepakantumą.

- Europa pasaulyje: suprasti kintančias pasaulio regionų tarpusavio sąveikas bei priklausomybes ir tos kaitos padarinius atitinkamiems regionams, ypač Europai, ir kovoti su naujais pavojais ir rizika nepažeidžiant žmogaus teisių, laisvių ir nepabloginant gerovės.

- Pilietis Europos Sąjungoje: būsimo ES vystymosi sąlygomis – uždavinių, kaip pasiekti, kad Europos tautos įgautų betarpiškos demokratinės autorystės ir aktyvaus dalyvavimo jausmą, sprendimas; veiksmingas ir demokratinis valdymas, įskaitant ekonominį valdymą; Europos kultūrinių, institucinių, istorinių, kalbinių ir vertybinių skirtingumų ir bendrumų visuotinio supratimo ir pagarbos jiems kūrimas.

- Socialiniai ir ekonomikos bei moksliniai rodikliai: jų taikymas politikoje, ją įgyvendinant ir stebint, esamų rodiklių tobulinimas ir naujų kūrimas minėtu tikslu ir siekiant įvertinti mokslinių tyrimų programas, įskaitant oficialia statistika paremtus rodiklius.

- Prognozavimo veikla pagrindiniais mokslo, technologijų ir susijusiais socialiniais-ekonominiais klausimais – dėl ateities demografinių tendencijų, žinių globalizacijos ir mokslinių tyrimų sistemų raidos, taip pat būsimos pagrindinių mokslinių tyrimų sričių ir mokslo disciplinų raidos kartu ir atskirai.

9. Saugumas ir erdvė

Tikslas

Išplėtoti technologijas ir žinias sukuriant pajėgumus, būtinus piliečiams apsaugoti nuo terorizmo ir nusikalstamumo pavojų, nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių; užtikrinti optimalų ir suderintą turimų technologijų naudojimą Europos saugumui ir skatinti saugumo sprendimų tiekėjų ir naudotojų bendradarbiavimą.

Remti Europos kosmoso programą, pagrindinį dėmesį skiriant GMES programai, teikiančiai naudą piliečiams, ir Europos kosmoso erdvės pramonės konkurencingumui. Tai padės kurti Europos kosmoso politiką, papildant valstybių narių ir kitų pagrindinių suinteresuotų šalių, taip pat ir Europos kosmoso agentūros, pastangas.

9.1 Saugumas

Loginis pagrindas

Saugumas Europoje yra išankstinė klestėjimo ir laisvės sąlyga. ES saugumo strategijoje „Saugi Europa geresniame pasaulyje“, kurią priėmė Europos Vadovų Taryba, sprendžiamas išsamios saugumo strategijos, apimančios civilines ir su gynyba susijusias saugumo priemones, poreikis.

Su saugumu susiję moksliniai tyrimai yra svarbi sudėtinė dalis remiant bendrą užsienio ir saugumo politiką, taip pat įgyvendinant aukšto lygio saugumą visą ES apimančioje teisingumo, laisvės ir saugumo zonoje[21], kaip numatyta Hagos programoje. Jie taip pat padės sukurti technologijas ir pajėgumus remiant kitą ES politiką transporto, civilinės saugos, energetikos ir aplinkos srityse.

Dabartinei su saugumu susijusių mokslinių tyrimų veiklai Europoje neigiamos įtakos turi išskaidytos pastangos, nepakankami ištekliai, mastas ir apimtis bei ryšių ir tarpusavio sąveikos stoka. Europa turi labiau suderinti savo pastangas, parengdama našesnes institucines priemones ir paskatindama įvairias nacionalines ir tarptautines suinteresuotas šalis bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą, kad išvengtų dvigubo darbo, ir, kai tik įmanoma, veikti suderintai. Su saugumu susiję moksliniai tyrimai Bendrijos lygiu bus sutelkti į aiškios pridėtinės vertės nacionaliniu lygiu veiklą. Dėl to su saugumu susiję moksliniai tyrimai Bendrijos lygiu sustiprins Europos saugumo pramonės konkurencingumą.

Toliau išvardyta veikla papildys ir integruos į technologijas ir sistemas orientuotus su saugumu susijusius mokslinius tyrimus, atliekamus pagal kitas temas. Ji bus orientuota į pagrindinę užduotį, jos metu bus kuriamos technologijos ir pajėgumai, reikalingi specialioms saugumo užduotims. Pagal apibrėžimą ši veikla yra lanksti, kad ją galima būtų pritaikyti dar nežinomiems būsimiems pavojams saugumui ir susijusioms politikos reikmėms, galinčioms iškilti ateityje, skatinanti kelių technologijų derinimą ir esamų piliečių saugumo sektoriaus technologijų perėmimą, su saugumu susiję Europos moksliniai tyrimai taip pat paskatins kurti daugelio paskirčių technologijas, siekiant kuo labiau padidinti jų taikymo apimtį.

Veikla

- Apsauga nuo terorizmo ir nusikaltimų: sprendimų, susijusių su grėsmėmis (pvz., CBRN), informuotumu, aptikimu, prevencija, nustatymu, apsauga, neutralizavimu ir teroristinių užpuolimų bei nusikalstamumo padarinių izoliavimu, teikimas.

- Infrastruktūros ir komunalinės įrangos saugumas: esamos ir būsimos viešos ir privačios esminės tinklinės infrastruktūros (pvz., transporto, energetikos, IRT sektoriuose), sistemų ir paslaugų (įskaitant finansines ir administracines paslaugas) analizė ir apsaugojimas.

- Sienų apsauga: susitelkimas į technologijas ir pajėgumus, siekiant pagerinti visų sistemų, įrangos, priemonių ir procesų, būtinų gerinant Europos sausumos sienų ir pasienio zonų pakrantėse apsaugą, veiksmingumą ir našumą, įskaitant sienų kontrolės ir stebėjimo klausimus.

- Saugumo atkūrimas krizės atveju: susitelkimas į technologijas, padedančias atlikti įvairias krizinių situacijų valdymo operacijas (civilinės saugos, humanitarines ir gelbėjimo užduotis, paramos BUSP), ir į tarporganizacinio koordinavimo bei ryšių, paskirstytų struktūrų ir žmogiškojo veiksnio klausimus.

Keturių minėtų sričių veikla bus remiama veikla, atliekama pagal toliau išvardytas platesnes temas:

- Saugumo sistemų integracija ir tarpusavio sąveika: susitelkimas į technologijas, siekiant pagerinti sistemų, įrangos, paslaugų ir procesų, tarp jų ir teisėsaugos informacinių struktūrų, tarpusavio sąveiką, taip pat į patikimumą, organizacinius klausimus, informacijos slaptumo ir vientisumo apsaugą ir visų operacijų ir apdorojimo atsekamumą.

- Saugumas ir visuomenė: į užduotį orientuoti moksliniai tyrimai, kurie bus sutelkti į socialines-ekonomines analizes, scenarijų rengimą ir veiklą, susijusią su: nusikalstamumu, tai, kaip piliečiai suvokia saugumą, etiką, privatumo apsaugą ir socialines prognozes. Mokslinių tyrimų metu taip pat bus nagrinėjamos technologijos, kurios geriau apsaugo privatumą ir laisves, bei silpnosios vietos ir naujos grėsmės, taip pat galimų padarinių valdymas ir poveikio įvertinimas.

- Su saugumu susijusių mokslinių tyrimų koordinavimas ir struktūrizavimas: Europos ir tarptautinių su saugumu susijusių mokslinių tyrimų pastangų koordinavimas ir civilinės, saugumo ir gynybos sričių mokslinių tyrimų derinimas, teisinių sąlygų gerinimas ir skatinimas optimaliai panaudoti esamą infrastruktūrą.

9.2 Erdvė

Loginis pagrindas

Į šią sritį ES gali įnešti indėlį padėdama geriau apibrėžti bendrus tikslus, paremtus naudotojų reikalavimais ir politikos tikslais, koordinuodama veiklą, kad būtų išvengta dvigubo darbo ir pasiekta kuo didesnė sąveika, bei padėdama nustatyti standartus. Valstybės institucijos ir sprendimus priimantys asmenys – tai galimi svarbūs naudotojai, o Europos pramonė taip pat gaus naudos iš gerai apibrėžtos Europos kosmoso politikos, įgyvendinamos pagal Europos kosmoso programą, iš dalies remiamą pasiūlytais moksliniai tyrimais ir technologijų plėtros veikla. Veikla Europos lygiu taip pat reikalinga remiant ES politikos tikslus, pavyzdžiui, žemės ūkio, žuvininkystės, aplinkos, telekomunikacijų, saugumo, transporto srityse, taip pat užtikrinant, kad Europa būtų gerbiamas regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo partneris.

Per pastaruosius 40 metų Europa įgijo puikią technologijų kompetenciją. Siekiant išsaugoti pramonės (įskaitant gamintojus, paslaugų teikėjus ir ūkinės veiklos vykdytojus) konkurencingumą, reikia naujų mokslinių tyrimų ir technologijų. Kosminiai taikymai teikia piliečiams svarbią naudą.

Toliau išvardyta veikla siekiama: panaudoti kosmoso išteklius realizuojant taikymus, ypač GMES (Visuotinės aplinkosaugos ir saugumo stebėsenos – angl. Global Monitoring for Environment and Security ) ir jos indėlį į teisėsaugą ES politikoje, taip pat tirti kosmosą, atveriant tarptautinio bendradarbiavimo ir esminių technologinių atradimų galimybes, išnaudoti ir tirti kosmosą, pasitelkus tam sąlygas sudarančią veiklą, užtikrinančią strateginį Europos Sąjungos vaidmenį. Šią veiklą papildys kiti veiksmai, įtraukti į Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą ir į Švietimo ir mokymo programą. Taip pat bus iki maksimumo padidinta toliau išvardytos veiklos nauda viešajai tvarkai, įskaitant papildomą paramą galintiems iškilti naujiems politikos poreikiams, pavyzdžiui: kosminiams sprendimams, skirtiems padėti besivystančioms šalims, ir kosmoso stebėjimo priemonių ir metodų panaudojimui remiant Bendrijos politikos raidą.

Veikla

- Kosminiai taikymai Europos visuomenei

- GMES: palydovinių stebėjimo sistemų ir būdų, susijusių su aplinkos ir saugumo valdymu, kūrimas ir jų susiejimas su antžeminėmis, laivuose ir orlaiviuose įrengtomis dalimis; parama teikiant GMES duomenis ir paslaugas.

- Naujoviškos palydovinio ryšio paslaugos, sklandžiai integruotos į pasaulinius elektroninio ryšio tinklus, skirtos piliečiams ir įmonėms taikomuosiuose sektoriuose, apimančiuose civilinę saugą, elektroninę vyriausybę, nuotolinę mediciną, nuotolinį švietimą ir bendruosius naudotojus.

- Technologijų, sumažinančių kosminių paslaugų pažeidžiamumą ir padedančių stebėti kosmosą, kūrimas.

- Kosmoso tyrimai

- Indėlis į tarptautines kosmoso tyrimų iniciatyvas.

- MTTP įsitvirtinimui kosmose

- Kosminio transporto technologijos: moksliniai tyrimai siekiant padidinti Europos kosminio transporto sektoriaus konkurencingumą.

- Kosmoso mokslai, įskaitant gyvenimą kosmose.

II IDĖJOS

Tikslas

Ši programa padidins Europos mokslinių tyrimų dinamiškumą, kūrybiškumą ir kompetenciją tyrinėjant dar nežinomas sritis. Tai bus daroma skatinant mokslinių tyrimų projektus, atliekamus Europoje konkuruojančių individualių grupių visose mokslo ir technologijų srityse. Projektai bus finansuojami remiantis mokslo darbuotojų pateiktais pasiūlymais dėl jų pasirinktų temų ir vertinant pagal vienintelį kompetencijos kriterijų, nustatomą kitų mokslo darbuotojų.

Loginis pagrindas

Mokslo darbuotojų atliekami nežinomų sričių mokslo tyrimai yra svarbus gerovės ir socialinės pažangos variklis, kadangi jie atveria naujas galimybes mokslo ir technologijų pažangai bei padeda kurti naujas žinias būsimiems taikymams ir rinkoms.

Nepaisant daugelio pasiekimų ir aukštų veiklos rezultatų daugelyje sričių, Europa nevisiškai išnaudoja savo tyrinėjimų potencialą ir išteklius – jai skubiai reikia didesnių pajėgumų žinioms kurti.

Visai Europai skirtas konkurencinis atskirų grupių atliekamų nežinomų sričių mokslinių tyrimų finansavimo mechanizmas yra esminė Europos mokslinių tyrimų erdvės sudėtinė dalis, papildanti kitas ES ir valstybių iniciatyvas. Jis padės sustiprinti Europos dinamiškumą ir padaryti ją patrauklesnę geriausiems Europos ir trečiųjų šalių mokslo darbuotojams bei pramonės sektoriaus investuotojams.

Veikla

Ši veikla bus vykdoma daugiausiai žadančiose ir produktyviausiose mokslinių tyrimų srityse ir išnaudos geriausias mokslo ir technologijų pažangos galimybes atskirose disciplinose ir jų grupėse, įskaitant inžinerijos ir socialinius bei humanitarinius mokslus. Ji bus atliekama nepriklausomai nuo kitų Pagrindų programos dalių teminės orientacijos, atkreipiant dėmesį į jaunus mokslo darbuotojus ir naujas grupes, nepamirštant ir jau ilgą laiką veikiančių grupių.

ES nežinomų sričių mokslinių tyrimų veiklą įgyvendins Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), sudaryta iš mokslo tarybos, padedama tam tikslui skirtų įgyvendinimo struktūrų.

Mokslo tarybą sudarys aukščiausiojo lygio Europos mokslo bendruomenės atstovai, veikiantys savarankiškai ir nepriklausomai nuo politinių ar kitų interesų. Jos narius paskirs Komisija, atlikusi nepriklausomą atrankos procedūrą. Mokslo taryba, inter alia , prižiūrės, kaip priimami sprendimai dėl finansuotinų mokslinių tyrimų rūšies, ir, mokslo požiūriu, bus veiklos kokybės garantas. Jos užduotys, visų pirma, bus sukurti metinę darbo programą, nustatyti to paties lygio mokslo darbuotojų atliekamą vertinimo procesą, taip pat mokslo požiūriu stebėti programos įgyvendinimą ir kontroliuoti jos kokybę.

Skirtinė įgyvendinimo struktūra bus atsakinga už visus įgyvendinimo ir programos vykdymo klausimus, kaip numatyta metinėje darbo programoje. Visų pirma, ji įgyvendins to paties lygio mokslo darbuotojų atliekamo vertinimo ir atrankos procesą, vadovaudamasi mokslo tarybos nustatytais principais, ir užtikrins finansinį ir mokslinį subsidijų valdymą.

Veiklos atlikimas ir valdymas bus tikrinamas ir vertinamas tinkamais laiko tarpais, siekiant įvertinti pasiekimus ir, remiantis sukaupta patirtimi, pakoreguoti ir patobulinti procedūras.

Europos Komisija bus visiško EMTT savarankiškumo ir principingumo garantas.

III ŽMONĖS

Tikslas

Kiekybinis ir kokybinis žmogiškojo Europos mokslinių tyrimų ir technologijų potencialo sustiprinimas, raginant žmones pasirinkti mokslo darbuotojo profesiją, skatinant Europos mokslo darbuotojus pasilikti Europoje ir priviliojant į Europą mokslo darbuotojų iš viso pasaulio, padarant Europą patrauklesnę geriausiems mokslo darbuotojams. Tai bus atlikta įgyvendinant nuoseklų veiksmų rinkinį „Marija Curie“, skirtą mokslo darbuotojams visuose jų karjeros etapuose nuo pradinio tyrimų mokymo iki mokymosi visą gyvenimą ir karjeros plėtros.

Loginis pagrindas

Gausūs ir gerai parengti kvalifikuoti mokslo darbuotojai yra būtina sąlyga siekiant mokslo pažangos ir remiant naujoves bei svarbus veiksnys pritraukiant ir išlaikant valstybinių ir privačių subjektų investicijas į mokslinius tyrimus. Augant pasaulinei konkurencijai, nepaprastai svarbu plėtoti atvirą Europos darbo rinką mokslo darbuotojams ir diversifikuoti jų įgūdžius ir karjeros galimybes, kad būtų palaikomas naudingas mokslo darbuotojų ir jų žinių judėjimas Europoje ir pasaulinėje scenoje.

Tarptautinis ir tarpsektorinis mobilumas, įskaitant pramonės dalyvavimo skatinimą ir mokslo darbuotojų karjeros kelių bei akademinių postų atvėrimą Europos mastu, yra esminė Europos mokslinių tyrimų erdvės sudėtinė dalis ir būtinas didinant Europos mokslinių tyrimų pajėgumus ir galimybes.

Veikla

- Pradinis mokslo darbuotojų mokymas siekiant pagerinti jų karjeros viešajame ir privačiajame sektoriuje perspektyvas, be kita ko plečiant jų mokslinius ir bendruosius įgūdžius ir paskatinant daugiau jaunų mokslo darbuotojų siekti mokslinės karjeros.Tai bus įgyvendinama pasitelkus Marijos Curie tinklus, kurių pagrindinis tikslas yra įveikti susiskaldymą ir Europos lygiu sustiprinti mokslo darbuotojų pradinį mokymą ir karjeros plėtros galimybes. Tarptautinių tinklų nariai panaudoja papildomą kompetenciją pasitelkdami integruotas mokymų programas. Parama teikiama verbuojant mokslo darbuotojus ankstyvose karjeros etapuose, organizuojant mokymo renginius, kuriuose gali dalyvauti ir tinklui nepriklausantys mokslo darbuotojai, bei siūlant aukštas pareigas mokslo įstaigose ar pramonės įmonėse, kad būtų perduotos žinios ir užtikrinama priežiūra.

- Mokymasis visą gyvenimą ir karjeros plėtra , palengvinant patyrusių mokslo darbuotojų karjeros plėtrą. Siekiant papildyti įgūdžius ir kompetenciją ar įgyti naujų arba padidinti tarpdisciplininį ar daugiadisplinininį ir (arba) tarpsektorinį mobilumą, numatoma remti mokslo darbuotojus, turinčius papildomos kompetencijos ir įgūdžių poreikį, kad jie galėtų po pertraukos vėl imtis mokslo tiriamosios veiklos, ir kad mokslo darbuotojai, įgavę patirties užsienyje, būtų (vėl) įdarbinami pastovesnėse mokslinių tyrimų darbo vietose Europoje, taip pat ir savo kilmės šalyje. Ši politika bus įgyvendinama pasitelkus individualias stipendijas, skiriamas tiesiogiai Bendrijos lygiu, ir bendrą regioninių, nacionalinių ar tarptautinių programų finansavimą.

- Pramonės ir mokslo įstaigų sąsajos ir partnerystė: ilgalaikių mokslo ir pramonės organizacijų, ypač MVĮ, bendradarbiavimo programų rėmimas, siekis didinti žinių mainus, steigiant bendras mokslinių tyrimų įmones ir jose įdarbinant patyrusius mokslo darbuotojus, deleguojant darbuotojus iš vieno sektoriaus į kitą ir organizuojant renginius.

- Tarptautinis matmuo, padidinti Europos mokslinių tyrimų kokybę pritraukiant į Europą talentingų tyrinėtojų iš svetur ir puoselėti abipusiškai naudingą mokslinį bendradarbiavimą su mokslo darbuotojais už Europos ribų. Šis uždavinys bus sprendžiamas skiriant stipendijas mokytis svetur (numačius privalomą grįžimą), skiriant tarptautines stipendijas atvykstantiesiems, steigiant bendroves, palengvinančias mokslo darbuotojų mainus. Taip pat bus remiamos bendros Europos organizacijų ir ES kaimyninių šalių bei šalių, su kuriomis ES yra pasirašiusi mokslo ir technologijų susitarimą, organizacijų iniciatyvos. Veikla apims priemones kovai su „protų nutekėjimu“ iš besivystančių šalių ir naujų ekonomikų bei priemones užsienyje dirbančių Europos mokslo darbuotojų tinklams sukurti. Šie veiksmai bus atliekami derinant juos su tarptautine veikla pagal programas „Bendradarbiavimas“ ir „Pajėgumai“.

- Speciali veikla tikros Europos darbo rinkos mokslo darbuotojams sukūrimui paremti, pašalinant kliūtis mobilumui ir pagerinant mokslo darbuotojų karjeros perspektyvas Europoje. Be to, bus įsteigti apdovanojimai už visuomenės informuotumo apie veiklą pagal Marijos Curie programą ir šios veiklos tikslus didinimą.

IV PAJĖGUMAI

Pagal šią pagrindų programos dalį bus didinami mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo pajėgumai visoje Europoje ir užtikrinamas optimalus jų taikymas. Šis tikslas bus pasiektas:

- Optimizuojant mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimą ir plėtrą.

- Stiprinant inovacinius MVĮ pajėgumus bei jų sugebėjimus iš mokslinių tyrimų gauti naudą.

- Remiant regioninių mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų sambūrių plėtrą.

- Mokslinių tyrimų potencialo realizavimas ES „suartėjimo“ ir atokiuose regionuose.

- Suartinant mokslą ir visuomenę, kad mokslas ir technologijos būtų harmoningai integruoti į Europos visuomenę.

- Imantis horizontaliųjų veiksmų ir priemonių tarptautiniam bendradarbiavimui remti.

Pagal šią pagrindų programos dalį atliekama veikla rems suderintą politikos plėtrą, papildydama koordinavimą pagal bendradarbiavimo programą, ir įnešdama indėlį į Bendrijos politiką ir iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti valstybių narių politikos darną ir poveikį. Ši veikla apims:

- Europos mokslo sistemos stiprinimą ir tobulinimą, t.y., mokslinių konsultacijų ir patirties klausimus bei įnašą į „geresnį reguliavimą“.

- Su moksliniai tyrimais susijusios viešosios politikos ir pramonės strategijų stebėseną ir analizę.

- Mokslinių tyrimų strategijų, taip pat ir tarpvalstybinių bendradarbiavimo iniciatyvų, bendrų interesų klausimais pradėtų nacionaliniu ar regioniniu lygiu, koordinavimą.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRA

Tikslas

Geriausios esamos mokslinių tyrimų infrastruktūros Europoje panaudojimo ir plėtros optimizavimas ir pagalba visose mokslo ir technologijos srityse kuriant naują visai Europai svarbią infrastruktūrą, kurios reikia, kad Europos mokslo bendruomenė išliktų mokslinių tyrimų pažangos priešakyje ir galėtų padėti pramonei sustiprinti savo žinių bazę ir savo technologijų išmanymą.

Loginis pagrindas

Mokslinių tyrimų infrastruktūrai tenka vis augantis vaidmuo plečiant ir pritaikant žinias. Pavyzdžiui, pagrindinis dėmesys moksliniuose tyrimuose sutelktas į spinduliuotės šaltinius, genomikos ir socialinių mokslų duomenų bankus, stebėjimo stotis ir observatorijas aplinkos ir erdvės mokslams, vaizdavimo sistemas ar švarias patalpas naujų medžiagų ar nanoelektronikos tyrimams ir plėtrai. Šie tyrimai yra brangūs, jiems reikia sukauptos plačios patirties, o jų rezultatais turėtų pasinaudoti plati mokslo bendruomenė ir vartotojų pramonė Europos mastu.

Sukūrus europinį modelį, skirtą mokslinių tyrimų infrastruktūrai, įskaitant skaičiavimo ir ryšių elektronines infrastruktūras, ir atliekant šios srities veiklą Sąjungos lygiu gali būti reikšmingai išplėstas Europos mokslinių tyrimų potencialas ir pagerintas jo panaudojimas.

ES gali atlikti katalizatoriaus ir sverto vaidmenį padėdama užtikrinti platesnę ir našesnę prieigą prie skirtingose valstybėse narėse esančios infrastruktūros ir jos panaudojimą, koordinuotai skatindama šios infrastruktūros plėtrą ir naujos, visai Europai svarbios mokslinių tyrimų infrastruktūros atsiradimą vidutiniu ir ilgesnės trukmės laikotarpiu.

Veikla

Šios srities veikla bus atliekama visoje mokslo ir technologijų srityje. Ji bus atliekama artimai bendradarbiaujant su teminių sričių veiklą atliekančiais subjektais siekiant užtikrinti, kad visa veiklą, kurios imamasi Europos lygiu ES bazėje, atitiktų mokslinių tyrimų infrastruktūros poreikius atitinkamoje jos srityje, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą.

Minėtoji veikla yra:

- Parama esamai mokslinių tyrimų infrastruktūrai

- tarpvalstybinė prieiga siekiant užtikrinti, kad Europos mokslo darbuotojai savo tyrimams galėtų naudotis geriausia mokslinių tyrimų infrastruktūra, nepriklausomai nuo pastarosios vietos;

- veiklos integravimas siekiant geriau Europos mastu susisteminti mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklą tam atitinkamoje srityje ir skatinti darnų jos naudojimą ir plėtrą;

- tirti elektroninę infrastruktūrą skatinant tolesnę aukšto pralaidumo ir gerų parametrų ryšių ir energetinių tinklų plėtrą ir raidą bei stiprinant Europos aukščiausios klasės skaičiavimo įrangos pajėgumus, taip pat raginant vartotojus priimti tokią infrastruktūrą, didinant jos visuotinę svarbą ir pasitikėjimą ja, pasinaudojant infrastruktūros GEANT ir Grid pasiekimais.

- Parama naujai mokslinių tyrimų infrastruktūrai

- naujos infrastruktūros kūrimas ir esminis esamos atnaujinimas skatinant naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimą, ypač paremtą ESFRI[22] atliekamu darbu, ir kuris gali būti nustatytas remiantis Sutarties 171 straipsniu arba sprendimais dėl specifinių programų pagal Sutarties 166 straipsnį.

- projektų tyrimai , pasitelkus kvietimų teikti paraiškas metodus, kylančius nuo smulkmenų prie bendrųjų principų, skatinti naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimą finansuojant apdovanojimus už atradimus ir naujos infrastruktūros kūrimo galimybių studijas.

Šiuo požiūriu finansuoti teikiami infrastruktūros projektai bus atrenkami pagal kelis kriterijus, visų pirma pagal:

- ES finansinės paramos pridėtinę vertę,

- pajėgumą pasiūlyti paslaugas Europos lygiu naudotojams iš mokslo bendruomenės (mokslo ir pramonės organizacijų),

- svarbą tarptautiniu lygiu,

- technologinį įgyvendinamumą,

- europinės partnerystės galimybes ir pagrindinių suinteresuotų šalių įsipareigojimus,

- įvertintas statybos ir eksploatacijos išlaidas.

Kuriant naują infrastruktūrą, bus užtikrintas veiksmingas Bendrijos finansinių priemonių, Pagrindų programos ir, visų pirma, struktūrinių fondų koordinavimas.

MVĮ SKIRTI MOKSLINIAI TYRIMAI

Tikslai

Europos MVĮ inovacinių pajėgumų ir jų indėlio į naujomis technologijomis paremtų produktų ir rinkų plėtrą stiprinimas, padedant joms mokslinius tyrimus perduoti atlikti trečiosioms šalims, padidinti mokslinių tyrimų pastangas, išplėsti jų tinklus, geriau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir įgyti technologinės patirties ir žinių.

Loginis pagrindas

MVĮ yra Europos pramonės pagrindas. Jos turėtų būti esminė naujovių diegimo sistemos ir žinių pavertimo naujais produktais, procesais ir paslaugomis grandinės sudedamoji dalis. Vidaus ir pasaulio rinkose jausdamos vis didėjančią konkurenciją, Europos MVĮ turi plėsti savo žinias ir intensyvinti mokslinius tyrimus, plėsti savo verslo veiklą į didesnes rinkas ir internacionalizuoti savo žinių tinklus. Dauguma valstybių narių veiksmų, susijusių su MVĮ, neskatina ir nepalaiko tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje ir technologijų perdavimo. Būtina imtis veiksmų ES lygiu papildant ir sustiprinant nacionaliniu ir regioniniu lygiu atliekamos veiklos poveikį. Be toliau išvardytos veiklos, bus skatinamas ir lengvinamas MVĮ dalyvavimas Pagrindų programoje ir atsižvelgiama į jų poreikius.

Veikla

Rengiami specialūs paramos MVĮ veiksmai, skirti remti MVĮ ar MVĮ susivienijimus, kurie turi pavesti atlikti reikalingus mokslinius tyrimus universitetams ir mokslinių tyrimų centrams – tai yra mažo ir vidutinio sudėtingumo technologijas taikančios MVĮ, turinčios mažai pajėgumų tyrimams atlikti arba iš viso jų neturinčios. Taip pat gali dalyvauti ir intensyvius mokslinius tyrimus atliekančios MVĮ, kurios turi pavesti kitiems atlikti mokslinius tyrimus, kad papildytų savo pagrindinius mokslinių tyrimų pajėgumus. Veikla bus atliekama visoje mokslo ir technologijų srityje. Finansinės priemonės bus paskirstomos pasitelkus dvi schemas:

- MVĮ skirti moksliniai tyrimai: remti mažas inovacinių MVĮ grupes, padedant išspręsti įprastines ar papildomas technologines problemas;

- MVĮ susivienijimams skirti moksliniai tyrimai: remti MVĮ susivienijimus ir MVĮ grupes, padedant rasti dideliam specifinių pramonės sektorių ar vertės grandinės segmentų MVĮ skaičiui bendrų problemų techninius sprendimus.

Pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą bus teikiama pagalba tarpininkų tinklams ir nacionalinėms schemoms remiant veiksmus, skatinančius ir lengvinančius MVĮ dalyvavimą Pagrindų programoje.

ŽINIŲ REGIONAI

Tikslai

Europos regionų mokslinių tyrimų pajėgumų stiprinimas, visų pirma visoje Europoje skatinant ir remiant „moksliniai tyrimais užsiimančių grupių“, jungiančių universitetus, mokslinių tyrimų centrus, įmones ir regionų valdžios institucijas, kūrimą.

Loginis pagrindas

Vis plačiau pripažįstama, kad regionai atlieka svarbų vaidmenį ES mokslinių tyrimų ir plėtros srityje. Mokslinių tyrimų politika ir veikla regioniniu lygiu dažnai remiasi valstybinius ir privačius subjektus jungiančių „sambūrių“ kūrimu. Bandomoji programa „Žinių regionai“ atskleidė šios raidos dinamiką ir būtinybę palaikyti ir skatinti tokių struktūrų kūrimą.

Šioje srityje pradėta veikla leis Europos regionams sustiprinti savo investicijų į MTTP pajėgumus ir užsiimti mokslo tiriamąja veikla iki maksimumo padidinant galimybes sėkmingai įtraukti savo ūkio subjektus į Europos mokslinių tyrimų projektus.

Veikla

Naujoji iniciatyva Žinių regionai įtrauks ir sutelks moksliniai tyrimais užsiimančias suinteresuotas šalis regionuose: universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonės įmones, valdžios institucijas (regionų tarybas ar regionų plėtros agentūras). Projektai apims bendrą regioninių sambūrių mokslinių tyrimų darbotvarkių analizę (koordinuojant su kita veikla platesniu regioninių inovacinių sambūrių klausimu) ir priemonių rinkinio, skirto jas įvykdyti atliekant specialią mokslo tiriamąją veiklą, parengimą, įskaitant labiau mokslinių tyrimų plėtros požiūriu pažengusių regionų „vadovavimą“ minėtu požiūriu mažiau pažengusiems regionams. Tai apims priemones, skirtas gerinti mokslinių tyrimų tinklų funkcionavimą ir galimybes gauti lėšų mokslo tiriamajai veiklai, taip pat geresnę mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų ir institucijų integraciją regiono ekonomikoje. Ši veikla bus atliekama ją glaudžiai derinant su ES regionų politika, Konkurencingumo ir inovacijų programa ir Švietimo bei mokymo programomis.

Atliekant specialią veiklą pagal iniciatyvą Žinių regionai , bus ieškoma sąsajų su ES regionų politika, ypač kai tai susiję su suartėjimo ir atokiais regionais.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ POTENCIALAS

Tikslas

Skatinimas panaudoti visą išsiplėtusios Sąjungos mokslinių tyrimų potencialą atskleidžiant ir plėtojant mokslinių tyrimų galimybes ES „suartėjimo“ ir atokiausiuose regionuose[23], ir padedant didinti jų mokslo darbuotojų pajėgumą sėkmingai dalyvauti mokslo tiriamojoje veikloje ES lygiu.

Loginis pagrindas

Europa nevisiškai panaudoja savo mokslinių tyrimų potencialą, ypač mažiau pažengusiuose regionuose, nutolusiuose nuo Europos mokslinių tyrimų ir pramonės vystymosi branduolio. Siekiant šių regionų mokslo darbuotojams ir institucijoms padėti prisidėti prie bendrų Europos mokslinių tyrimų pastangų, pasinaudojant kitų Europos regionų žiniomis ir patirtimi, šia veikla norima sukurti sąlygas, kuriomis jie galės panaudoti savo potencialą ir kurios padės iki galo įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų erdvę išsiplėtusioje Sąjungoje.

Veikla

Šios srities veikla apims paramą:

- tarpvalstybiniam abipusiam mokslinių tyrimų darbuotojų delegavimui tarp suartėjimo regionuose pasirinktų organizacijų ir vienos ar daugiau organizacijų partnerių; pasirinktiems centrams įdarbinant iš kitų ES šalių atvykstančius patyrusius mokslo darbuotojus;

- mokslinių tyrimų įrangos įsigijimui ir kūrimui ir materialinės bazės, leidžiančios iki galo panaudoti esamą intelektinį potencialą, kūrimui pasirinktuose centruose suartėjimo regionuose;

- seminarų ir konferencijų organizavimui, siekiant palengvinti žinių perdavimą; skatinamajai veiklai ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama skleisti ir perduoti mokslinių tyrimų rezultatus kitose šalyse ir tarptautinėse rinkose;

- „įvertinimo struktūroms“, per kurias bet kuris suartėjimo regionų mokslinių tyrimų centras gali gauti savo bendros mokslinių tyrimų kokybės ir infrastruktūros lygio nepriklausomą, tarptautinį ir kvalifikuotą įvertinimą.

Bus ieškoma glaudžių sąsajų su ES regionų politika. Pagal šį skirsnį remiama veikla bus nustatyti naujų ir esamų kompetencijos centrų suartėjimo regionuose mokslinių tyrimų pajėgumų stiprinimo poreikiai ir galimybės, kurie gali būti realizuoti panaudojant struktūrinius ir sanglaudos fondus.

MOKSLAS VISUOMENĖJE

Tikslas

Siekiant sukurti veiksmingą ir demokratinę Europos žinių visuomenę, reikia skatinti darnią mokslo ir technologinių pastangų integraciją ir su tuo susijusią mokslinių tyrimų politiką socialiniame Europos audinyje, Europos mastu skatinant mąstyti ir diskutuoti mokslo ir technologijų bei jų sąsajų su visuomene ir kultūra klausimais.

Loginis pagrindas

Mokslas ir technologijos turi vis didesnės įtakos mūsų kasdieniniam gyvenimui. Tačiau socialinių ir kultūrinių veiksnių veikiami socialinės veiklos, mokslo ir technologijų produktai lieka nutolę nuo didžiosios visuomenės dalies ir politinius sprendimus priimančių asmenų kasdieninių rūpesčių ir toliau yra nesusipratimų, nepagrįstų vilčių ir baimių objektas. Ginčijamus klausimus, susijusius su naujomis technologijomis, visuomenė turi nagrinėti remdamasi gerai pagrįstais argumentais, leidžiančiais tinkamai pasirinkti ir nuspręsti.

Veikla

Šioje srityje pradėta esminė ir integruota iniciatyva apims paramą:

- Europos mokslo sistemos stiprinimui ir tobulinimui, įskaitant mokslinių konsultacijų ir patirties klausimus, mokslo leidinių ateitį, apsaugos priemones mokslo sritims, kurios gali būti netinkamai panaudotos, ir kovą su apgaulėmis, pasitikėjimą bei „savireguliaciją“.

- Platesniam mokslo darbuotojų ir plačiosios visuomenės, įskaitant organizuotą pilietinę visuomenę, įtraukimui į su mokslu susijusius klausimus, siekiant numatyti ir išsiaiškinti politinius ir visuomeninius klausimus, taip pat etinius klausimus.

- Apmąstymams ir diskusijoms mokslo ir technologijų bei jų vietos visuomenėje tema, remiantis istorija, sociologija ir mokslo bei technologijų filosofija.

- Lyčių tyrimams, įskaitant lyčių klausimo integravimą į visas mokslinių tyrimų sritis ir moterų vaidmenį mokslo tyrimuose.

- Aplinkos, sužadinančios jaunų žmonių susidomėjimą mokslu, sukūrimui, stiprinant mokslinį švietimą visuose lygiuose, įskaitant ir mokyklas, bei skatinant jaunus žmones domėtis moksline veikla ir joje dalyvauti.

- Universitetų vaidmens politikos sukūrimui ir universitetų dalyvavimui reformose, būtinose norint išspręsti globalizacijos keliamus uždavinius.

- Gyvesniam mokslo pasaulio ir platesnės politiką formuojančių asmenų auditorijos, žiniasklaidos ir plačiosios visuomenės bendravimui, padedant mokslininkams geriau informuoti apie savo darbą ir remiant mokslo informacijos struktūras ir žiniasklaidą.

Ši veikla visų pirma bus atliekama vykdant mokslinių tyrimų projektus, studijas, kuriant tinklus ir vykdant mainus, rengiant viešus renginius ir imantis iniciatyvų, steigiant prizus, atliekant tyrimus ir renkant duomenis. Daugeliu atveju tam reikės steigti tarptautines bendras įmone su trečiųjų šalių organizacijomis.

TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO VEIKLA

Tam, kad taptų konkurencinga ir pirmautų pasauliniu mastu, Europos Sąjungai reikia tvirtos ir nuoseklios tarptautinės mokslo ir technologijų politikos.

Ši tarptautinė politika turi du vienas nuo kito priklausančius tikslus:

- remti Europos konkurencingumą strateginėmis partnerystėmis su trečiosiomis šalimis pasirinktose mokslo srityse ir įtraukiant geriausius trečiųjų šalių mokslininkus į darbą Europoje ir su ja;

- spręsti specifines trečiosioms šalims iškilusias ar visiems bendras problemas abipusio suinteresuotumo ir abipusės naudos pagrindu.

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis pagal Pagrindų programą visų pirma bus nukreiptas į šias šalių grupes:

- Šalis kandidates;

- kaimynines ES šalis, Viduržemio jūros šalis partneres, Vakarų Balkanų šalis ir naujas nepriklausomas valstybes;

- besivystančias šalis, sutelkiant dėmesį į jų konkrečius poreikius;

- naujas ekonomikas.

Pagal temas orientuota tarptautinio bendradarbiavimo veikla atliekama pagal programą „Bendradarbiavimas“. Tarptautinė veikla žmonių potencialo srityje atliekama pagal programą „Žmonės“.

Pagal programą „Pajėgumai“ bus įgyvendinama horizontali paramos veikla ir priemonės, pagrindinį dėmesį skiriant ne atskirai teminei ar tarpdisciplininei sričiai. Bus dedamos pastangos siekiant labiau suderinti nacionalinę veiklą remiant nacionalinių programų dėl tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo koordinavimą. Bus užtikrintas bendras tarptautinių bendradarbiavimo veiksmų pagal skirtingas Pagrindų programos programas koordinavimas.

NEBRANDUOLINĖ JUNGTINIO TYRIMŲ CENTRO VEIKLA

Tikslas

Teikti užsakovo interesus atitinkančią mokslinę ir techninę paramą ES politikos formavimo procesui, užtikrinant paramą esamos politikos įgyvendinimui ir stebėsenai bei lanksčiai reaguojant į naujus politikos poreikius.

Loginis pagrindas

JTC nepriklausomybė nuo ypatingų privačių ar nacionalinių interesų kartu su jo technine patirtimi leidžia jam palengvinti suinteresuotų šalių (pramonės asociacijų, aplinkosaugos veiklos grupių, valstybių narių kompetentingų institucijų, kitų mokslinių tyrimų centrų ir pan.) ir politiką formuojančių asmenų bendravimą ir sutarimo paieškas, ypač ES lygiu. Teikdamas mokslinę ir technologinę paramą JTC padeda padaryti ES politikos procesą našesnį, skaidresnį ir paremtą rimtais moksliniais argumentais.

JTC paramos ES politikai naudingumas ir pasitikėjimas ja glaudžiai susijęs su centro moksline patirtimi ir jo integracija į tarptautinę mokslo bendruomenę. Todėl JTC toliau investuos į mokslinius tyrimus ir ryšius su kitais atitinkamų sričių kompetencijos centrais. Jis dalyvaus netiesioginėje veikloje visais aspektais, o labiausiai – bendrose mokslo informacijos sistemose, tinkluose, mokymo ir mobilumo programose, mokslinių tyrimų infrastruktūroje ir technologijų platformose bei koordinavimo priemonėse, kur jis turi atitinkamos patirties pridėtinei vertei kurti.

JTC aktyviai skatins naujų valstybių narių ir šalių kandidačių įsitraukimą į jo veiklą iki dabartinio kitų 15 ES valstybių narių lygio.

Veikla

JTC prioritetai bus tose srityse, kurios strategiškai svarbios Sąjungai, ir kuriose jo indėlis sukurs didžiausią pridėtinę vertę. Mokslinė ir techninė parama ES politikai ir toliau bus teikiama pagrindinėse srityse – darnaus vystymosi, klimato kaitos, maisto, energetikos, transporto, cheminių medžiagų, bandymų su gyvūnais alternatyvų, mokslinių tyrimų politikos, informacinių technologijų, pamatinių metodų ir medžiagų, biotechnologijų, rizikos, pavojų ir socialinio-ekonominio poveikio. Augimas bus vienas svarbiausių Sąjungos rūpesčių:

- Klestėjimas žinių visuomenėje

- Atlikti ir plėtoti pažangaus ekonometrinio modeliavimo ir analizės metodus, kaip apibrėžta politikoje, ir stebėti juos, vykdant Lisabonos darbotvarkę, vidaus rinkos ir mokslinių tyrimų bei švietimo politiką.

- Sukurti modelius, kurie padėtų atsakingai palaikyti tvarumo tikslų ir konkurencingumo pusiausvyrą.

- Solidarumas ir atsakingas išteklių valdymas

- Tapti pripažintu mokslo ir technologijų informacijos apie tvarų žemės ūkį centru, pagrindinį dėmesį skiriant maisto kokybei, atsekamumui ir saugai (įskaitant genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus), erdvės valdymui ir kryžminei atitikčiai, bei remti BŽŪP įgyvendinimą.

- Teikti mokslinę ir techninę paramą Bendrajai žuvininkystės politikai.

- Pagerinti suderintų Europos geografinės informacijos duomenų tiekimą ir erdvės informacijos sistemas (parama INSPIRE) bei toliau kurti naujus visuotinio aplinkos ir išteklių stebėjimo metodus (parama GMES).

- Remti ES veiksmų plano dėl aplinkosaugos ir sveikatos įgyvendinimą, teikiant paramą atliekamai veiklai, kuria siekiama sukurti visuomenei prieinamą Aplinkosaugos ir sveikatos priežiūros informacinę sistemą.

- Saugumas ir laisvė

- Plėtoti veiklą, padedančią įtvirtinti laisvę, teisingumą ir saugumą ypač srityse, susijusiose su kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir sukčiavimu, sienų apsauga ir pagrindinių pavojų prevencija, bendradarbiaujant su teisėsaugos agentūromis ir atitinkamomis ES tarnybomis.

- Remti Bendrijos atsakomuosius veiksmus stichinių ir technologinių nelaimių atveju.

- Europa kaip pasaulinis partneris

- Stiprinti paramą ES išorės politikai specifinėse srityse, susijusiose su išoriniais vidaus saugumo aspektais, bendradarbiavimu skatinant vystymąsi ir humanitarine pagalba.

II PRIEDAS: PRELIMINARUS PASKIRSTYMAS TARP PROGRAMŲ

Preliminarus paskirstymas tarp programų yra šis:

Bendradarbiavimas*, [24] | 44432 |

Sveikata | 8317 |

Maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos | 2455 |

Informacijos ir ryšių technologijos | 12670 |

Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos | 4832 |

Energetika | 2931 |

Aplinka (įskaitant klimato kaitą) | 2535 |

Transportas (įskaitant aeronautiką) | 5940 |

Socialiniai ir ekonomikos mokslai bei humanitariniai mokslai | 792 |

Saugumas ir erdvė | 3960 |

Idėjos | 11862 |

Žmonės | 7129 |

Pajėgumai | 7486 |

Mokslinių tyrimų infrastruktūra* | 3961 |

MVĮ skirti moksliniai tyrimai | 1901 |

Žinių regionai | 158 |

Mokslinių tyrimų potencialas | 554 |

Mokslas visuomenėje | 554 |

Tarptautinio bendradarbiavimo veikla | 358 |

Nebranduolinė Jungtinio tyrimų centro veikla | 1817 |

IŠ VISO | 72726 |

* Įskaitant subsidiją Europos investicijų bankui, kad būtų sukurta III priede nurodyta „rizikos pasidalijimo finansinė priemonė“. Tarybos sprendimuose, kuriais nustatomas specifinių programų finansavimas, yra nurodoma: a) jų maksimalus įnašas į subsidiją; b) tvarka, pagal kurią Komisija spręs dėl pajamų, gautų iš subsidijos, ir jos likučio perskirstymo per Septintosios pagrindų programos gyvavimo laikotarpį.

III PRIEDAS

FINANSAVIMO SCHEMOS

Netiesioginė veikla

Septintosios pagrindų programos remiama veikla bus finansuojama pagal įvairias „finansavimo schemas“. Šios schemos bus naudojamos atskirai arba kartu įvairioms pagal Pagrindų programą įgyvendinamos veiklos kategorijoms finansuoti.

Sprendimuose dėl specifinių programų, darbo programose ir kvietimuose teikti paraiškas atitinkamai bus nurodyta:

- Schemos(-ų) rūšis(-ys), naudojamos įvairių kategorijų veiklai finansuoti;

- Dalyvių kategorijos (pvz., mokslinių tyrimų organizacijos, universitetai, įmonės, viešosios įstaigos), galinčios gauti paramą;

- Veiklos rūšys (moksliniai tyrimai, demonstravimo veikla, mokymas, sklaida, žinių perdavimas ir kita susijusi veikla), kurios gali būti finansuojamos pagal kiekvieną iš šių schemų.

Kai gali būti naudojamos skirtingos finansavimo schemos, darbo programose gali būti patikslinamos naudotinos finansavimo schemos temai, pagal kurią yra teikiamos paraiškos.

Finansavimo schemos yra šios:

a) Remti veiklą, kuri yra įgyvendinta ankščiau pagal kvietimus teikti paraiškas:

1. Bendrai vykdomi projektai

Parama skirtingų šalių dalyvių konsorciumo vykdytiems mokslinių tyrimų projektams, kurių tikslas – plėsti naujas žinias, naujas technologijas, produktus ar moksliniams tyrimams skirtus bendruosius išteklius. Atskirose srityse pagal skirtingas temas vykdomų projektų dydis, apimtis ir vidaus organizavimas gali skirtis. Projektai gali būti nuo mažos ar vidutinės apimties tikslinės mokslinių tyrimų veiklos iki didelių integruotų projektų, kuriems skirta nemažai išteklių, kad būtų pasiektas numatytas tikslas.

2. Kompetencijos tinklai

Parama jungtinių mokslinių tyrimų programoms, įgyvendinamoms tam tikro skaičius mokslinių tyrimų organizacijų, integravusių savo veiklą į atitinkamą sritį, ir vykdomoms mokslinių tyrimų grupės ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindu. Šių jungtinių programų įgyvendinimas pareikalaus oficialaus organizacijų, prisidedančių ištekliais ir veikla, įsipareigojimo.

3. Koordinavimas ir paramos veikla

Parama veiklai, kurios tikslas – koordinuoti ar remti mokslinių tyrimų veiklą ir politiką (tinklai, mainai, galimybė pasinaudoti tarptautinėmis mokslinių tyrimų infrastruktūra, studijos, konferencijos ir kt.). Ši veikla taip pat gali būti įgyvendinama kitomis priemonėmis, ne tik pagal kvietimus teikti paraiškas.

4. Individualūs projektai

Parama individualių mokslinių tyrimų grupių vykdomiems projektams. Ši schema bus iš esmės naudojama remti nežinomų sričių mokslinių tyrimų projektus, finansuojamus Europos mokslinių tyrimų tarybos.

5. Parama mokslo darbuotojų mokymui(si) ir karjeros plėtrai

Parama mokslo darbuotojų mokymui(si) ir karjeros plėtrai, iš esmės teikiama įgyvendinti Marie Curie veiklą.

6. Specifinėms grupėms (visų pirma MVĮ) skirti moksliniai tyrimai

Parama mokslinių tyrimų projektams, kuriuose pagrindinį tiriamąjį darbą atlieka universitetai, mokslinių tyrimų centrai ar kiti juridiniai subjektai specifinių grupių, visų pirma MVĮ ar MVĮ asociacijų, naudai.

b) Pagal Tarybos ir Europos Parlamento sprendimus [25] , priimtus remiantis Komisijos pasiūlymu, įgyvendinamai veiklai Bendrija skirs finansinę paramą įvairioms iniciatyvoms, finansuojamoms iš įvairių šaltinių.

- Bendrijos finansinis įnašas remti aiškiai apibrėžtų nacionalinių mokslinių tyrimų programų bendrą įgyvendinimą pagal Sutarties 169 straipsnį. Šiam bendram įgyvendinimui reikės sukurti arba naudoti esamą tam tikslui skirtą įgyvendinimo struktūrą. Bendrijos finansinė parama bus teikiama sudarius nacionalinių kompetetingų institucijų oficialiais įsipareigojimais pagrįstą finansavimo planą.

- Bendrijos finansinis įnašas bendrų technologijų iniciatyvų įgyvendinimui, skirtas uždaviniams, kurie negali būti atlikti pagal 1 punkte nurodytą finansavimo schemą. Bendros technologijų iniciatyvos bus finansuojamos įvairaus pobūdžio ir įvairių šaltinių – privataus ir viešojo sektorių, Europos ir nacionalinėmis – lėšomis. Šis finansavimas gali įgauti įvairias formas ir gali būti skiriamas per įvairias priemones: parama iš Pagrindų programos, paskolos iš Europos investicijų banko, parama iš rizikos kapitalo. Bendros technologijų iniciatyvos gali būti nustatytos ir įgyvendinamos pagal Sutarties 171 straipsnį (gali arba apimti ir bendrųjų įmonių sukūrimą) arba remiantis sprendimais dėl specifinių programų. Bendrijos parama bus teikiama tik sudarius atitinkamų šalių oficialiais įsipareigojimais pagrįstą bendrą finansavimo planą.

- Bendrijos finansinis įnašas naujos Europos interesus atitinkančios infrastruktūros vystymui. Šis įnašas gali būti nustatytas ir įgyvendinamas pagal Sutarties 171 straipsnį arba remiantis sprendimais dėl specifinių programų. Naujos infrastruktūros vystymas bus finansuojamas įvairaus pobūdžio ir šaltinių lėšomis: nacionalinėmis, Pagrindų programos, struktūrinių fondų, Europos investicijų banko paskolomis ir kitomis lėšomis. Bendrijos parama bus teikiama tik sudarius atitinkamų šalių oficialiais įsipareigojimais pagrįstą bendrą finansavimo planą.

Bendrija įgyvendins finansavimo schemas laikydamasi pagal Sutarties 167 straipsnį priimto reglamento nuostatų, atitinkamų valstybės pagalbos instrumentų, visų pirma Bendrijos pagrindų valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai, nuostatų ir šioje srityje taikomų tarptautinių taisyklių. Remiantis šiuo tarptautiniu pagrindu reikės veikti taip, kad būtų galima finansinio dalyvavimo šioje programoje mastą ir formą koreguoti kiekvienu konkrečiu atveju, ypač jei galima gauti finansavimą iš kitų valstybės sektorių lėšų, įskaitant kitus Bendrijos finansavimo šaltinius, pvz., Europos investicijų banką (EIB).

Be tiesioginės finansinės paramos Bendrija dalyviams padės gauti paskolas iš EIB „rizikos pasidalijimo finansinės priemonės“, suteikdama bankui subsidiją. Bendrijos subsidiją naudoja bankas kartu su savo paties lėšomis, skirtomis padengti jo teikiamų paskolų gavimui ir kapitalo paskirstymui. Priklausomai nuo tvarkos, kuri bus nustatyta pagal Sutarties 167 straipsnį priimtu reglamentu ir Tarybos sprendimais, nustatančiais specifines programas, šis mechanizmas įgalins EIB daugiau teikti paskolų MTTP veiklai (bendros technologijų iniciatyvos, didelio masto projektai, apimantys Eureka projektus, ir nauja mokslinių tyrimų infrastruktūra).

Mažiau išsivysčiusiuose regionuose (suartėjimo regionai ir atokiausi regionai[26]) įsisteigusiems netiesioginės veiklos dalyviams, prireikus ir jei tai įmanoma, gali būti skirtas papildomas įnašas iš struktūrinių fondų. Kai dalyvauja šalių kandidačių subjektai, pagal tas pačias sąlygas gali būti suteikiama papildoma parama iš pasirengimo narystei finansinių priemonių. Bus nustatyta išsami pagal 7-osios pagrindų programos „Pajėgumai“ programos „mokslinių tyrimų infrastruktūros“ dalį vykdomos veiklos finansavimo tvarka, siekiant užtikrinti veiksmingą Bendrijos mokslinių tyrimų finansavimo ir kitų ES bei nacionalinių priemonių, visų pirma struktūrinių fondų, papildomumą.

Tiesioginė veikla

Bendrijos vykdytina veikla, kurią įgyvendins Jungtinis tyrimų centras, vadinama tiesiogine veikla.

LEGISLATIVE FINANCIAL STATEMENT

NAME OF THE PROPOSAL :

Proposal for a Decision of the European Parliament and of the Council concerning the seventh framework programme of the European Community for research, technological development and demonstration activities (2007 to 2013) – Building the Europe of Knowledge

ABM / ABB FRAMEWORK

RESEARCH, ENTREPRISE, ENERGY AND TRANSPORT. INFORMATION SOCIETY. DIRECT RESEARCH and FISHERIES

BUDGET LINES

Budget lines (operational lines and related technical and administrative assistance lines) including headings :

Titles: 02, 06, 08, 09, 10 and 11

Duration of the action and of the financial impact:

2007-2013 subject to the approval of new financial perspectives framework

Budgetary characteristics ( add rows if necessary ):

Budget line | Type of expenditure | New | EFTA contribution | Contributions from applicant countries | Heading in financial perspective |

02, 06, 08, 09, 10 and 11 | Non-comp | Diff[27]/ | NO | YES | YES | No [1a] |

XX.01 | Comp/ | Non-diff[28] | NO | NO | NO | No [ 1a…] |

XX.01.05 | Non-comp | Non-diff | NO | YES | YES | No [ 1a…] |

SUMMARY OF RESOURCES

Financial Resources

Summary of commitment appropriations (CA) and payment appropriations (PA)

EUR million (to 3 decimal places) CASH PRICES

Administrative expenditure not included in reference amount[31] |

Human resources and associated expenditure (NDA) | 8.2.5 d | 11,633 | 11,866 | 12,103 | 12,345 | 12,592 | 12,844 | 13,101 | 86,483 |

Administrative costs, other than human resources and associated costs, not included in reference amount (NDA) | 8.2.6 e | 0,807 | 0,824 | 0,840 | 0,857 | 0,874 | 0,891 | 0,909 | 6,002 |

Total indicative financial cost of intervention

TOTAL CA including cost of Human Resources | a+c+d+e | 5.674,377 | 7.183,791 | 8.677,340 | 10.316,316 | 11.981,867 | 13.605,871 | 15.378,756 | 72.818,319 |

TOTAL PA including cost of Human Resources | b+c+d+e |

Co-financing details

If the proposal involves co-financing by Member States, or other bodies (please specify which), an estimate of the level of this co-financing should be indicated in the table below (additional lines may be added if different bodies are foreseen for the provision of the co-financing):

EUR million (to 3 decimal places)

Co-financing body | Year n | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 and later | Total |

…………………… | f |

TOTAL CA including co-financing | a+c+d+e+f |

Compatibility with Financial Programming

( Proposal is compatible with next financial programming (Commission’s February 2004 Communication on the financial perspectives 2007-2013 COM (2004) 101).

( Proposal will entail reprogramming of the relevant heading in the financial perspective.

( Proposal may require application of the provisions of the Interinstitutional Agreement[32] (i.e. flexibility instrument or revision of the financial perspective).

Financial impact on Revenue

( Proposal has no financial implications on revenue

( Proposal has financial impact – the effect on revenue is as follows:

Certain Associated States may contribute to the funding of the framework programmes.

In accordance with Article 161 of the Financial Regulation, the Joint Research Centre may benefit from revenue from various types of competitive activities and from other services provided for outside bodies.

In accordance with Article 18 of the Financial Regulation, certain revenue may be used to finance specific items.

NB: All details and observations relating to the method of calculating the effect on revenue should be shown in a separate annex.

EUR million (to one decimal place)

Prior to action [Year n-1] | Situation following action |

Total number of human resources |

CHARACTERISTICS AND OBJECTIVES

Details of the context of the proposal are required in the Explanatory Memorandum. This section of the Legislative Financial Statement should include the following specific complementary information:

Need to be met in the short or long term

The 7th Framework Programme will be an integral part of the EU efforts towards the knowledge economy and society in Europe, together with other specific endeavours on education, training and innovation. The elaboration of the objectives, as illustrated in the Communication COM (2004) 353 of 16.6.2004 on the future European research policy and very favourably viewed by the stakeholders and the other European institutions, is at the basis of the Commission proposal for the 7th Framework Programme.

The 7th Framework Programme is characterised both by continuity with the current FP6 (e.g. in the context of the collaborative research) and the introduction of novel elements at the level of content and instruments to address the arising needs at EU level (e.g. support to new infrastructures, co-ordination of national research programmes on a large scale, Joint Technology Initiatives, European Research Council).

The 7th Framework Programme addresses the main components of European research, namely cooperative research, basic research, human resources and research capacities (including infrastructures, specific SME measures, Science in Society aspects, support to regions etc). The main instruments to be used will be the known ones, with important efforts already undertaken and more envisaged to simplify all procedures of the Framework Programme and make them friendlier for the proposers.

These elements are lucidly presented in the Explanatory Memorandum and in the Communication “Building the ERA of Knowledge for Growth” that is put forward at the same moment as the Commission proposals for the 7th Framework Programme.

Value-added of Community involvement and coherence of the proposal with other financial instruments and possible synergy

Intervention at EU level is justified in the field of R&D policy. There are a number of cases where it can be more effective to provide support for research at EU level than at national level. Some research activities are of such a scale that no single Member State can provide the necessary resources and expertise. In these cases, EU projects can allow research to achieve the required “critical mass”, while lowering commercial risk and producing a leverage effect on private investment. EU-scale actions also play an important role in transferring skills and knowledge across frontiers. This helps to foster excellence in research and development through enhancing capability, quality and EU-wide competition, as well as improving human capacity in S&T through training, mobility and European career development. EU support can also contribute to a better integration of European R&D, by encouraging the coordination of national policies, by the EU-wide dissemination of results, and by funding research for pan-European policy challenges.

An in-depth analysis is provided in the “Impact Assessment and Ex Ante Evaluation Report for the Commission proposals for the Council and European Parliament decisions on the 7th Framework Programme (EC and Euratom)”. This document represents a technical annex to the legislative proposal in the form of a staff working document. A whole chapter is dedicated to this question (see its Annex 1, chapter 3). The report also addresses alternative options for Community intervention and the impacts likely to result from each policy option.

The 7th Framework Programme will involve new modes of support for research activities. These will be complementary to the support to be provided by the European Investment Bank, the Structural Funds, national and regional schemes. More information is included in the Communication “Building the ERA of Knowledge for Growth” (see above) and in the Explanatory Memorandum.

Objectives, expected results and related indicators of the proposal in the context of the ABM framework

“Reinvigorating” the Lisbon agenda is a key goal of the EU and the European Commission for the coming years. This implies, as a first priority, the full realisation of the knowledge society. In the same direction, the strategic objectives of the College, COM (2005) 12 final, have highlighted the importance of research and development as one of the key drivers of prosperity and growth. In particular this will mean the Union committing to invest 3% of GDP in research, with one third coming from the public sector. This message is reinforced by the Communication on ‘A new start for the Lisbon Strategy’ COM (2005)24.

The objectives set out here are therefore aimed precisely at supporting the aims of the Lisbon agenda through Community funded research activities. It has been demonstrated that such research plays a critically important role in promoting growth and prosperity, building the European knowledge base including research capacities and developing an integrated and strengthened European Research Area.

Objectives are in the following areas:

I. Cooperation

Support will be given to the whole range of research activities carried out in transnational cooperation, from collaborative projects and networks to the coordination of research programmes. International cooperation between the EU and third countries is an integral part of this action.

1. Health: Improving the health of European citizens and increasing the competitiveness of European health-related industries and businesses, while addressing global health issues including emerging epidemics. Emphasis will be put on translational research (translation of basic discoveries in clinical applications), the development and validation of new therapies, methods for health promotion and prevention, diagnostic tools and technologies, as well as sustainable and efficient healthcare systems.

2. Food, agriculture and biotechnology: Building a European Knowledge Based Bio-Economy (includes all industries and economic sectors that produce, manage and otherwise exploit biological resources and related services, supply or consumer industries, such as agriculture, food, fisheries, forestry, etc.) by bringing together science, industry and other stakeholders, to exploit new and emerging research opportunities that address social and economic challenges: the growing demand for safer healthier and higher quality food and for sustainable use and production of renewable bio-resources; the increasing risk of epizootic and zoonotic diseases and food related disorders; threats to the sustainability and security of agricultural production resulting in particular from climate change; and the increasing demand for high quality food, taking into account animal welfare and rural contexts.

3. Information and communication technologies: To enable Europe to master and shape the future developments of Information and Communication Technologies (ICT) so that the demands of its society and economy are met. Activities will strengthen Europe’s scientific and technology base in ICT, help drive and stimulate innovation through ICT use and ensure that ICT progress is rapidly transformed into benefits for Europe’s citizens, businesses, industry and governments.

4. Nanosciences, Nanotechnologies, Materials and new Production Technologies: Improve the competitiveness of European industry and ensure its transformation from a resource-intensive to a knowledge-intensive industry, by generating breakthrough knowledge for new applications at the crossroads between different technologies and disciplines.

5. Energy: Transforming the current fossil-fuel based energy system into a more sustainable one based on a diverse portfolio of energy sources and carriers combined with enhanced energy efficiency, to address the pressing challenges of security of supply and climate change, whilst increasing the competitiveness of Europe’s energy industries.

6. Environment (including Climate Change) : Sustainable management of the environment and its resources through advancing our knowledge on the interactions between the biosphere, ecosystems and human activities, and developing new technologies, tools and services, in order to address in an integrated way global environmental issues . Emphasis will be put on prediction of climate, ecological, earth and ocean systems changes; on tools and technologies for monitoring, prevention and mitigation of environmental pressures and risks including on health, as well as for the conservation of the natural and man-made environment.

7. Transport (including Aeronautics): Based on technological advances, develop integrated, “greener” and “smarter” pan-European transport systems for the benefit of the citizen and society, respecting the environment and natural resources; and securing and further developing the leading role attained by the European industries in the global market.

8. Socio-Economic Sciences and the Humanities: Generating an in-depth, shared understanding of complex and interrelated socio-economic challenges Europe is confronted with, such as growth, employment and competitiveness, social cohesion and sustainability, quality of life and global interdependence, in particular with the view of providing an improved knowledge base for policies in the fields concerned.

9. Security and Space :

To develop the technologies and knowledge for building capabilities needed to ensure the security of citizens from threats such as terrorism, and crime, while respecting fundamental human rights; to ensure optimal and concerted use of available technologies to the benefit of European security; and to stimulate the co-operation of providers and users for security solutions.

Supporting a European Space Programme focusing on applications such as GMES with benefits for citizens and for the competitiveness of the European space industry. This will contribute to the development of a European Space Policy, complementing efforts by Member States and by other key players, including the European Space Agency.

II. Ideas

This programme will enhance the dynamism, creativity and excellence of European research at the frontier of knowledge. This will be done by supporting “investigator-driven” research projects carried out across all fields by individual teams in competition at the European level. Projects will be funded on the basis of proposals presented by researchers on subjects of their choice and evaluated on the sole criterion of excellence as judged by peer review.

III. People

Strengthening, quantitatively and qualitatively, the human potential in research and technology in Europe, by stimulating people to enter into the researcher’s profession, encouraging European researchers to stay in Europe, and attracting to Europe researchers from the entire world, making Europe more attractive to the best researchers. This will be done by putting into place a coherent set of “Marie Curie” actions, addressing researchers at all stages of their careers, from initial research training to life long learning and career development.

IV. Capacities

Research Infrastructures : Optimising the use and development of the best research infrastructures existing in Europe, and helping to create in all fields of science and technology new research infrastructures of pan-European interest needed by the European scientific community to remain at the forefront of the advancement of research, and able to help industry to strengthen its base of knowledge and its technological know how.

Research For the Benefit of SMEs : Strengthening the innovation capacity of European SMEs and their contribution to the development of new technology based products and markets by helping them outsource research, increase their research efforts, extend their networks, better exploit research results and acquire technological know how.

Regions of Knowledge : Strengthening the research potential of European regions, in particular by encouraging and supporting the development, across Europe, of regional “research-driven clusters” associating universities, research centres, enterprises and regional authorities.

Research Potential: Stimulating the realisation of the full research potential of the enlarged Union by unlocking and developing the research potential in the EU’s convergence regions, and helping to strengthen the capacities of their researchers to successfully participate in research activities at EU level.

Science In Society: With a view to building an effective and democratic European Knowledge society, the aim is to stimulate the harmonious integration of scientific and technological endeavour, and associated research policies in the European social web, by encouraging at European scale reflection and debate on science and technology, and their relation with society and culture.

Activities of international co-operation : Support European competitiveness through strategic partnerships with third countries in selected fields of science and by engaging the best third country scientists to work in and with Europe as well as to address specific prolems that third countries face or that have a global character, on the basis of mutual interest and mutual benefit.

V. Non Nuclear Actions of the Joint Research Centre:

To provide customer driven scientific and technical support to the EU policy making process, ensuring support to the implementation and monitoring of existing policies and responding to new policy demands.

Performance indicators : will be developed at three levels. Quantitative and qualitative indicators will be developed to show the path or direction of scientific and technical progress, such as new standards and tools, scientific techniques, patent applications and licence agreements new products, process and services.

Management indicators will be developed to monitor performance internally and support senior management decision making. These could include level of budget execution, time to contract and time to payment.

Outcome (impact) indicators will be used to assess the overall effectiveness of the research against high-level objectives. These could include assessment at the aggregate Framework Programme Level (e.g. impact on the achievement of the Lisbon, Goeteborg, Barcelona and other objectives) and assessment at the SP level (e.g. contribution made to EU S&T and economic performance).

More information on this point is included in the Annex of the “Impact Assessment and Ex Ante Evaluation Report for the Commission proposals for the Council and European Parliament decisions on the 7th Framework Programme (EC and Euratom)”, Chapter 6: Towards an effective, user-friendly management and outcome-oriented new the 7th Framework Programme, Section 3: New programme evaluation and monitoring system.

Method of Implementation (indicative)

Show below the method(s)[34] chosen for the implementation of the action.

( Centralised Management

( Directly by the Commission

( Indirectly by delegation to:

( Executive Agencies

( Bodies set up by the Communities as referred to in art. 185 of the Financial Regulation

( National public-sector bodies/bodies with public-service mission (in part for some Marie Curie individual fellowships)

ٱ Shared or decentralised management

ٱ With Member states

ٱ With Third countries

ٱ Joint management with international organisations (please specify)

Relevant comments:

As a general principle when deciding on the most appropriate management structures, there must be clear lines of responsibility within the Commission and clean interfaces between the Commission and any separate management structures. In addition, where the link between the detailed follow-up of the actual projects funded and the development of S&T policy is clear, any shift of management away from the Commission services cannot go beyond “upstream” tasks supporting the submission and evaluation of proposals. Where this link between the individual project follow-up and the definition of scientific priorities is not direct or does not exist, management of the “downstream” tasks of making contracts and running the projects could be given to an executive agency.

With this principle in mind, the following are proposed for the management of the various blocks of the Framework Programme:

25. For actions deriving from Article 169 or Article 171 of the Treaty – notably for joint technological initiatives and new infrastructure actions - the management structures will be decided on a case-by-case basis according to the specific characteristics of the action concerned and will be created by the decisions establishing the actions and will involve management outside the Commission services.

26. For all RTD projects, including collaborative research projects , the hypothesis used is that it will not be possible to manage with the status quo (i.e. full internal direct management with limited use of outsourcing through commercial contracts). In this case, for “upstream” implementation tasks an executive agency will be used. Tasks would include the reception and administrative management of proposals submitted, inviting and paying expert evaluators (chosen by the Commission), providing logistical support to proposal evaluation and possible further tasks, such as financial viability checking and provision of statistics. The continued possibility to sub-contract specific tasks to private companies (e.g. for the development of IT tools) will not be ruled out.

The evaluation, contracting and project management of RTD projects, except for those identified in points (3), (4) and (5) below, would be carried out by the Commission services, in order to maintain the close link between such activities and policy formulation.

27. For the frontier research and the European Research Council (ERC) , a scientific council will oversee the implementation of the programme from the scientific perspective; this will involve the preparation of the annual work programmes (which will be adopted by the Commission), the establishment of the peer review process and the quality control of project evaluation and selection. The administration of the programme and the tasks associated with the implementation of the individual projects will be assured by an executive agency .

28. In the case of the mobility actions (other than the new scheme mentioned in point (5) below and SME-specific support actions , the Commission will handle the policy oversight and preparation of procedures and work programmes as well as the selection of projects and the budgets allocated to them. Both the upstream and the purely downstream contract management will be provided by an executive agency, which will take over the tasks of preparing, signing and administrative follow-up of contracts once the Commission has evaluated the proposals and decided which projects to fund. The feedback into the work programme, future programmes and other policy initiatives will be ensured by the Commission through monitoring and review at the project portfolio or sub-programme level, whereas the agency would deal with individual project-level management and payments.

29. For the new scheme of co-funding of national mobility programmes, for policy reasons the Commission will retain full responsibility for the evaluation and funding decisions at the highest level (i.e. the decisions on which national programmes to co-fund ). The detailed implementation of the individual grant schemes under this heading will, though, be passed to the relevant national or regional public-sector bodies or private bodies with a public service mission established in the Member States, since there is no link from the individual grants to policy formulation.

Flexibility should be maintained to allow the possibility of adapting these management arrangements depending on experience acquired during the first years of the 7th Framework Programme.

MONITORING AND EVALUATION

Monitoring system

Monitoring of implementation management would be ensured by operational senior management within the Commission on a continuous basis with annual check points and using a common set of management performance indicators. Adequate resource would be given to this process. The annual results of this exercise will be used to inform senior management and as an input to the multi-annual assessment exercise.

The requirements and systems for data collection regarding proposal evaluation and contract preparation are currently under review given the needs of providing a robust and simplified data set while imposing minimum burden on research programme participants.

Evaluation

Ex-ante evaluation

In line with the Commission requirements, an ex ante evaluation of the 7th Framework Programme legislative proposals has been undertaken. This evaluation is incorporated in the overall Impact Assessment report of the European Commission’s proposals for the European parliament and Council decisions on the 7th Framework Programme (EC and EURATOM).

The 7th Framework Programme Impact Assessment exercise was based upon inputs from stakeholders, internal and external evaluation and other studies, and contributions from recognised European evaluation and impact assessment experts. The Impact Assessment exercise covered the period from April 2004 to April 2005. It was conducted and monitored by the Commission services with the help of a number of external experts.

Measures taken following an intermediate/ex-post evaluation (lessons learned from similar experiences in the past)

A Five Year Assessment of the implementation and achievements of Community research over the five preceding years was carried out between June-December 2004 by a panel of independent high level experts. The assessment was based on analysis of an extensive database of evaluation and policy reports concerning Community research, 8 separate studies and analyses prepared specifically as inputs to the assessment exercise; interviews with and presentations by Commission staff; and discussion by panel members within their own constituencies.

The results of the Five Year Assessment were made available on 10 February 2005 and on XX/XX/2005 , the Commission communicated the conclusions of the assessment, accompanied by its observations, to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions.

A synthesis of the key findings of the Five Year Assessment report and how these have been integrated into the proposal (in italics) are as follows:

- It was noted that the Framework Programmes have provided a major contribution to Europe’s knowledge base and the restructuring of Europe’s research system to be more innovative and that the Commission’s proposal to substantially increase the European research budget in the future is a welcome step in the right direction. The proposal is for a substantial increase in funding of the Framework.

- It was recommended that a clearer vision or articulation of what EU research aims to achieve is needed to help set clear objectives, define precisely the Added Value for Europe, reinforce the impetus given by the European Research Area and get the necessary support from the public for these activities. The proposal is accompanied by a specific Communication to describe the relationship between knowledge creation and growth and has been developed in parallel with, the ex ante Impact Assessment which gives a clear and detailed statement on the expected benefits from the proposed research activities.

- It was recommended that the industrial orientation and participation in the Framework Programme must be enhanced to help strengthen European competitiveness. Links to other EU policies are needed such as intellectual property rights (IPR), state aid rules and also encouragement of public-private collaboration such as through joint technology initiatives. The proposal reflects the need for a strengthened and simplified approach to Community research funding with detailed attention to the needs of the industrial sector, including different types of industrial participant such as large firms and SMEs. The promotion of joint technology initiatives is one of the innovative features to promote industrial participation in the programme.

- It was recommended that excelling in science and developing human resources for research will be crucial for further development of the knowledge-based society. This will require the extension in scale and scope of human resources and mobility programmes. The proposal reflects this need through the enhanced measures for human resources development with the commitment for more flexibility and greater articulation between the public and private sectors. It is also proposed to create a European Research Council to promote riskier research and excellence in science.

- It was recommended that enhancing citizens trust in science, technology and innovation and better understanding of the legitimacy of research policies are necessary to tackle society’s concerns appropriately by science and research policy objectives. Impacts and actual results should be communicated to the public at large in a meaningful manner. The proposal reflects these needs through a specific approach to Science in Society as one of the activities under ‘Capacities’.

- Simplifying the access and participation to the Framework Programme, notably through the streamlining of its administration, is essential to reinforce its positive role in the EU research landscape. This is not least true for the new Member States which face particular problems that are to be addressed. For reasons of continuity, it was recommended to maintain the current implementation instruments . Extensive efforts are ongoing towards a major simplification of Framework Programme procedures, the proposed results of which are incorporated throughout the proposal.

Terms and frequency of future evaluation

Not later than 2010, the Commission shall carry out with the assistance of external experts, an interim evaluation of the seventh framework programme and its specific programmes on the quality of the research activities under way and progress towards the objectives set.

A coordinated programme of studies for: horizontal assessments of such topics as the impact of research on issues such as productivity, competitiveness and employment; structuring effects of the Framework Programme on the ERA (fragmentation, excellence, coordination) through the formation and development of commercial and knowledge networks, and the creation and support to infrastructures; and the impact of Community research on strategic decision making in companies and research organisations and national, European and regional authorities; assessment of impact and achievements at portfolio, programme and higher levels against the strategic objectives and indicators that are set within a clearly defined programme logic.

Two years following the completion of this framework programme, the Commission shall have carried out an external evaluation by independent experts of its rationale, implementation and achievements. This would be supported by a coherent set of independent studies, the interim evaluation and other evaluation activities carried out over the life-time of the Framework Programme, as listed above. The report of this exercise would be presented to all interested stakeholders, including the Parliament and Council. Furthermore, this report could feed into future ex ante evaluation and impact assessments by the Commission.

An independent ex post programme evaluation would be undertaken 2 years after the end of the 6th Framework Programme.

Evaluation methods to include: expert panels; sampled analyses, case studies and surveys; longitudinal studies; studies coordinated with Members States; where appropriate, cost-benefit analysis or follow-on macroeconomic impact analysis.

ANTI-FRAUD MEASURES

Measures will be taken to ensure that the same anti-fraud measures taken in the sixth framework programmes’ rules for participation and contracts will be brought forward and reinforced in the seventh framework programmes. These include measures such a financial collective responsibility, sanctions against overcharging, measures to ensure the effective recovery of amounts due to the Commission, and administrative and legal measures taken to ensure full compliance with the Financial Regulation and its provisions regarding procedures for selecting and financing grants and services rendered to the Commission.

DETAILS OF RESOURCES

Objectives of the proposal in terms of their financial cost

Commitment appropriations in EUR million (to 3 decimal places) Cash prices[35]

Description of tasks deriving from the action

Implementation of the Framework Programme

Sources of human resources (statutory)

(When more than one source is stated, please indicate the number of posts originating from each of the sources)

( Posts currently allocated to the management of the programme to be replaced or extended

( Posts pre-allocated within the APS/PDB exercise for year 2005

( Posts to be requested in the next APS/PDB procedure (14 posts for 2006)

( Posts to be redeployed using existing resources within the managing service (internal redeployment)

( Posts required for year n although not foreseen in the APS/PDB exercise of the year in question

Other Administrative expenditure included in reference amount (XX 01 05 – Expenditure on administrative management)

EUR million (to 3 decimal places) Cash Prices

XX 01 02 11 02 – Meetings & Conferences | 0,010 | 0,010 | 0,011 | 0,011 | 0,011 | 0.023 | 0,076 |

XX 01 02 11 03 – Committees[41] | 0,478 | 0,487 | 0,497 | 0,507 | 0,517 | 1.065 | 3,550 |

XX 01 02 11 04 – Studies & consultations |

XX 01 02 11 05 - Information systems |

2 Total Other Management Expenditure (XX 01 02 11) |

3 Other expenditure of an administrative nature (specify including reference to budget line) |

Total Administrative expenditure, other than human resources and associated costs (NOT included in reference amount) | 0,807 | 0,824 | 0,840 | 0,857 | 0,874 | 1.801 | 6,002 |

Calculation - Other administrative expenditure not included in reference amount

These figures are estimated on the basis of the 2006 DG RTD requests increased of the 2% for the yearly foreseen inflation. (Fiche 1 REV)

The needs for human and administrative resources shall be covered within the allocation granted to the managing DG in the framework of the annual allocation procedure.

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės

Šio pasiūlymo politinės aplinkybės ir tikslai yra išdėstyti tuo pačiu metu Komisijos pateiktame komunikate „Europos žinių mokslinių tyrimų erdvės kūrimas augimui“[42].

Žinios yra Lisabonos darbotvarkės pagrindas, kuriuo grindžiami visi jos elementai. Moksliniai tyrimai ir technologijos bei mokymas ir inovacijos yra „žinių trikampio“ sudedamosios dalys.

Kad taptų „dinamiškiausia ir žiniomis paremta konkurencingiausia pasaulyje ekonomika“ išlaikant „Europos modelį“ Europa privalo plėtoti savo mokslinius tyrimus jiems skiriant iki 3 % ES BVP ir šioje srityje geriau panaudoti savo pajėgumus perkeliant mokslo rezultatus į produktus, procesus ir paslaugas.

Greta valstybių narių ir su jomis glaudžiai bendradarbiaujant ES turi sutelkti savo nukreiptas į šį tikslą teisines ir finansines priemones pradedant nuo mokslinių tyrimų pagrindų programos.

2. Išankstinės konsultacijos

Rengdama šiuos pasiūlymus Komisija atsižvelgė į kitų ES institucijų – visų pirma į Europos Parlamento – ir valstybių narių nuomonę, o taip pat – po plačių konsultacijų – į suinteresuotųjų šalių, įskaitant mokslinę bendruomenę ir įmones, nuomonę.

Šis pasiūlymas paremtas giliu poveikio įvertinimu. Šio poveikio įvertinimo pagrindas – suinteresuotųjų šalių įnašas, išorės ir vidaus vertinimai bei kiti tyrimai ir pripažintų Europos vertinimo ir poveikio įvertinimo ekspertų indėlis.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad Europai iškyla daug ekonomikos, socialinių, aplinkos apsaugos uždavinių, kuriuos spręsti padeda mokslas ir technologijos, ir kad vis tik Europos mokslo ir technologijų sistema turi trūkumų, taip pat, kad ES sėkmingai rėmė mokslinius tyrimus Pagrindų programų pagalba.

3. Teisiniai aspektai

Pasiūlymo dėl Euratomo pagrindų programos, apimančios 2007–2011 m. laikotarpį, pagrindas yra Euratomo sutarties 7 straipsnis. Remiantis to straipsnio antra pastraipa mokslinių tyrimų programos sudaromos ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Todėl šis Komisijos pasiūlymas dėl Euratomo pagrindų programos nėra tai pačiai trukmei, kaip EB pagrindų programai.

Komisija siūlo, kad, išskyrus tam tikras aplinkybes, programa gali būti atnaujinama 2012–2013 m. laikotarpiui remiantis numatyta teisine procedūra.

Siekiant sustiprinti meistriškumą ir pakelti mokslinių tyrimų vidurkį Europoje pagrindinis principas yra skatinti, organizuoti ir išnaudoti visas bendradarbiavimo moksliniuose tyrimuose formas – nuo bendradarbiavimo jungtiniuose projektuose ir tinkluose iki nacionalinių mokslinių tyrimų programų koordinavimo, konkurencijos Europoje, bendro didelių technologijų iniciatyvų įgyvendinimo ir Europos dimensijos bei interesų infrastruktūros bendros plėtros.

Euratomo pagrindų programoje įgyvendinama veikla papildo veiklą, kurios imasi valstybės narės branduolinės energijos srityje.

Iš esmės visos EB pagrindų programos nuostatos (pvz., nuostatos dėl finansavimo schemų) yra taikomos Euratomo pagrindų programai, išskyrus kai jos priklauso nuo EB sutarties straipsnių, kurie neturi savo atitikmenų Euratomo sutartyje. Be to, tam tikrais atvejais bus taikomos specifinės Euratomo sutarties nuostatos.

4. Poveikis biudžetui

Prie šio sprendimo pridedamoje „teisinėje ir finansinėje pažymoje“, apimančioje ir 2012–2013 m., yra nurodomas poveikis biudžetui ir žmogiškieji bei administraciniai ištekliai.

5. Supaprastinimas

Pagrindinis 7-osios pagrindų programos bruožas – reikšmingas jos veikimo supaprastinimas lyginant su ankstesnėmis programomis. Šiuo atžvilgiu numatytos priemonės yra aprašytos prie pasiūlymo pridėtame Darbo dokumente dėl įgyvendinimo. Jos apims visus finansavimo etapus, įskaitant finansavimo schemų, administravimo ir finansavimo taisyklių ir procedūrų supaprastinimą, taip pat ir lengviau skaitomų bei „vartotojui patogesnių“ dokumentų pateikimą.Komisija ketina pavesti 7-ąją EB pagrindų programą įsteigtai vykdančiajai agentūrai tam tikras šiuo metu Komisijos vykdomas užduotis, kurias gali atlikti kiti.

6. Turinys

EURATOMO pagrindų programą sudaro dvi specifinės programos.

Pirmoji programa apima dvi sritis:

- Sintezės energijos moksliniai tyrimai , skirti plėtoti technologijas, įgalinančias sukurti saugios, tvarios, draugiškos aplinkai ir ekonomiškos energijos šaltinį.

- Branduolio dalijimasis ir radiacinė sauga : skatinti saugiai naudoti ir eksploatuoti branduolio dalijimąsi ir kitą radiacijos naudojimą pramonėje ir medicinoje.

Kita programa apima Jungtinio tyrimų centro vykdomą veiklą branduolinės energijos srityje. Šioje srityje tikslas yra teikti mokslinę ir techninę paramą politikos formavimo procesui branduolinės energijos srityje, tuo pačiu užtikrinant paramos esamų politikų įgyvendinimui stabilumą ir prisitaikant prie besikeičiančių politikos poreikių.

2005/0044 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintosios branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programos (2007–2011 m.)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 7 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[43],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[44],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[45],

kadangi:

(1) Bendros valstybių ir Europos pastangos mokslinių tyrimų ir mokymo srityje yra esminis dalykas skatinant ir užtikrinant ekonomikos augimą bei Europos piliečių gerovę.

(2) Septintoji pagrindų programa papildo kitą Lisabonos strategijos įgyvendinimui būtiną Bendrijos veiklą mokslinių tyrimų politikos srityje, visų pirma vykdomą greta veiklos, susijusios su švietimu, mokymu, konkurencija, inovacijomis, pramone, užimtumu ir aplinka.

(3) Ši Pagrindų programa paremta ankstesnės programos pasiekimais kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, ir jie toliau plėtojami žinių ekonomikos ir visuomenės Europoje vystymo kryptimi.

(5) Komisijos žaliojoje knygoje „Europos energijos tiekimo strategijos link“ yra pabrėžiamas branduolinės energijos vaidmuo mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir Europos priklausomybę nuo importuojamos energijos.

(6) Remiantis 2004 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu, iš dalies keičiančiu derybų dėl ITER instrukcijas[46], tarptautinio termobranduolinio reaktoriaus (ITER) Europoje pastatymas platesnėje sintezės energijos perspektyvoje bus pagrindinis pagal Septintąją pagrindų programą vykdomos sintezės tyrimų veiklos elementas.

(7) Dėl Septintosios pagrindų programos įgyvendinimo gali būti steigiamos bendrosios įmonės, kaip apibrėžta Sutarties II antraštinės dalies 5 skyriuje.

(8) Pagal šią Pagrindų programą vykdoma veikla turėtų remtis pagrindiniais etikos principais, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodytus principus. Į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę yra ir bus atsižvelgiama.

(9) Šiuo sprendimu visai programos trukmei yra nustatomas finansavimo pagrindas, kuris bus pagrindiniu orientyru biudžeto institucijai, kaip apibrėžta [data] Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto procedūros tobulinimo .... punkte.

(10) 2005 m. ... d. Komisija pateikė Bendrijos veiklos per penkerius metus iki įvertinimo įgyvendinimo ir rezultatų išorinio vertinimo išvadas bei savo pastabas.

(11) Svarbu, kad būtų užtikrintas patikimas Septintosios pagrindų programos finansų valdymas, ir ji būtų įgyvendinama kaip įmanoma veiksmingiau ir vartotojui priimtiniausiu būdu, taip pat būtų užtikrinta galimybė ja pasinaudoti visiems dalyviams.

(12) Įgyvendinant Septintąją pagrindų programą reikiamas dėmesys bus skiriamas moterų vaidmeniui mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, toliau jas skatinant aktyviau dalyvauti moksliniuose tyrimuose.

(13) Jungtinis tyrimų centras turėtų prisidėti prie pirmiau nurodytų tikslų pasiekimo, vykdydamas tiesioginę veiklą ir teikdamas užsakovo interesus atitinkančią paramą ES politikų įgyvendinimui.

(14) Europos mokslinių tyrimų veikloje yra svarbūs tarptautiniai ir pasauliniai aspektai siekiant gauti abipusės naudos. Septintojoje pagrindų programoje gali dalyvauti būtinus susitarimus sudariusios šalys, o projektų lygiu ir abipusės naudos pagrindu – trečiųjų šalių subjektai ir tarptautinės organizacijos mokslinio bendradarbiavimo srityje.

(15) Septintąja pagrindų programa turėtų būti prisidedama prie plėtros skiriant mokslinę ir technologinę paramą šalims kandidatėms Bendrijos acquis įgyvendinimui ir jų integravimuisi į Europos mokslinių tyrimų erdvę.

(16) Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui ir būtinų veiksmų susigrąžinant prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentais (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[47], 1996 lapkričio 11 d. (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[48] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 11073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[49].

(17) Komisija konsultavosi su Mokslo ir technikos komitetu, kuris pareiškė savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Mokslinių tyrimų ir mokymo pagrindų programos patvirtinimas

Daugiametė Bendrijos branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programa (toliau – Septintoji pagrindų programa) yra patvirtinama 2007 m. sausio 1 d.–2011 gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2 straipsnis

Tikslai

1. Septintąja pagrindų programa yra siekiama Sutarties 1straipsnyje ir 2 straipsnio a punkte nurodytų pagrindinių tikslų ir prisidedama prie žinių visuomenės kūrimo, paremto Europos mokslinių tyrimų erdve.

2. Septintoji pagrindų programa apima Bendrijos mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą, tarptautinį bendradarbiavimą, techninės informacijos sklaidą ir eksploatavimo veiklą, taip pat mokymą, kurią sudaro dvi specifinės programos:

Pirmoji programa apima:

30. Sintezės energijos mokslinius tyrimus , skirtus plėtoti technologijas, įgalinančias sukurti saugios, tvarios, draugiškos aplinkai ir ekonomiškos energijos šaltinį;

31. Branduolio dalijimąsi ir radiacinę saugą siekiant skatinti saugiai naudoti ir eksploatuoti branduolio dalijimąsi ir kitą radiacijos naudojimą pramonėje ir medicinoje.

Antroji programa apima Jungtinio tyrimų centro vykdomą veiklą branduolinės energijos srityje.

3. Šių programų pagrindinės kryptys yra nurodytos I priede.

3 straipsnis

Didžiausia bendra suma ir kiekvienai programai skirtos dalys

1. Visa suma Septintajai pagrindų programai įgyvendinti 2007–2011 m. laikotarpiui yra 3103 milijonai eurų. Ši suma yra paskirstoma taip (mln. EUR):

Sintezės energijos moksliniai tyrimai | 2159 |

Branduolio dalijimasis ir radiacinė sauga | 394 |

Jungtinio tyrimų centro branduolinė veikla | 539 |

32. 2. Išsamios šios Pagrindų programos finansavimo Bendrijos lėšomis taisyklės yra nurodytos II priede.

4 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

Pagal šį sprendimą, Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 finansuojamai veiklai yra taikomos visos Bendrijos teisės aktų nuostatos dėl pažeidimų, įskaitant pagal šią programą sudarytų sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą dėl ūkio subjekto veiklos ar neveikimo, pažeidžiančio arba galinčio pažeisti Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą arba jų valdomus biudžetus, kai yra daromos nepagrįstos išlaidos.

5 straipsnis

Visa pagal Septintąją pagrindų programą vykdoma veikla turi būti vykdoma laikantis pagrindinių etikos principų.

6 straipsnis

Stebėsena, vertinimas ir peržiūra

1. Ne vėliau kaip 2010 metais išorės ekspertų padedama Komisija atlieka tarpinį šios Pagrindų programos ir jos specifinių programų vertinimą, susijusį su vykdomos mokslinių tyrimų veiklos kokybe ir pažanga siekiant nustatytų tikslų ir pasiektais moksliniais ir techniniais rezultatais.

2. Pasibaigus šiai Pagrindų programai Komisija, pasitelkusi nepriklausomus ekspertus, atlieka jos loginio pagrindo, įgyvendinimo ir pasiekimų išorės vertinimą.Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

MOKSLINIAI IR TECHNOLOGINIAI TIKSLAI, TEMOS IR VEIKLA

ĮVADAS

7-ąją EURATOMO mokslinių tyrimų pagrindų programą sudaro dvi dalys, atitinkančios „netiesioginę“ veiklą, susijusią su sintezės energijos tyrimais ir branduolio dalijimusi bei radiacine sauga, ir Jungtinio tyrimų centro vykdomą „tiesioginę“ mokslinių tyrimų veiklą.

SINTEZėS ENERGIJOS MOKSLINIAI TYRIMAI

Tikslas

Sukaupti žinių pagrindą ITER projektui ir sukurti ITER kaip pagrindinį etapą kuriant elektrinių reaktorių prototipus, kurie yra saugūs, tvarūs, draugiški aplinkai ir ekonomiški.

Loginis pagrindas

Žvelgiant iš į artimos, vidutinės ir tolimos perspektyvų Europos energijos tiekimo sistema turi rimtų trūkumų. Visų pirma reikia priemonių spręsti energijos tiekimo saugumo, klimato kaitos ir darnaus vystymosi klausimus tuo pačiu metu užtikrinant, kad tolimesniam ekonomikos augimui nekiltų grėsmė.

Manoma, kad per kelis dešimtmečius nuo dabar sintezė gali ypatingai prisidėti kuriant ES tvarų ir saugų tiekimą. Sėkmingas jos plėtojimas įgalintų tiekti saugią, tvarią ir aplinkai draugišką energiją. Ilgalaikis Europos sintezės tyrimų tikslas, apimantis visą su sinteze susijusią veiklą valstybėse narėse ir asocijuotose trečiosiose šalyse, – sukurti ekonomiškus reaktorių prototipus šiuos reikalavimus atitinkančioms elektrinėms.

Strategijoje šiam ilgalaikiam tikslui pasiekti pirmiausiai reikėtų sukurti ITER (svarbus eksperimentinis įrenginys, turintis įrodyti energijos gamybos sintezės būdu mokslinį ir techninį įvykdomumą), o po to pastatyti DEMO – „parodomąją“ elektrinę, gaminančią energiją sintezės būdu. Šią strategiją lydės dinamiška programa, remianti MTTP veiklą, skirtą ITER ir DEMO reikalingų sintezės medžiagų, technologijų ir fizikos plėtojimą. Ši veikla būtų vykdoma įtraukiant Europos įmones, sintezės asociacijas ir trečiąsias šalis, visų pirma ITER susitarimo šalis.

Veikla

- ITER sukūrimas

Šie darbai apims bendro ITER sukūrimo (kaip tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūros) darbus, visų pirma statybvietės paruošimą, ITER organizacijos ir Europos bendrosios įmonės ITER įgyvendinimui įkūrimą, vadovybės paskyrimą ir darbuotojų atranką, bendrą techninę ir administracinę paramą, įrenginių ir įrangos sukonstravimą bei paramą projektui kūrimo metu.

- Parengiamieji MTTP ITER veikimui

Tikslinėje fizikos ir technologijų programoje bus naudojami sintezės programos, taip pat Jungtinės Europos Torus (JET) programos įrenginiai ir ištekliai. Čia bus įvertintos specifinės esminės ITER technologijos, sujungtos ITER projekto alternatyvos ir eksperimentiškai bei teoriškai pasirengta ITER veikimui.

- Technologinis pasirengimas DEMO elektrinei

Bus aktyviai plėtojamos sintezės medžiagos ir pagrindinės sintezės technologijos bei sudaryta projekto grupė, kuriai bus pavesta parengti Tarptautinės apšvitinimo medžiagų sintezei infrastruktūros (angl. International Fusion Materials Irradiation Facility (IFMIF) ), skirtos atrinkti medžiagas DEMO elektrinei, statybą. Šie darbai apims švitinimo testus ir medžiagų modeliavimą, su DEMO koncepcija susijusius tyrimus, saugumo tyrimus, sintezės energijos socialinius ir ekonominius bei aplinkosaugos aspektus.

- MTTP veikla ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu

Toliau bus plėtojamos patobulintos magnetinio apribojimo schemų, turinčių potencialių privalumų sintezės elektrinėms (atkreipiant dėmesį W7-X stelaratoriaus konstravimo užbaigimą), koncepcijos, teorija ir modeliavimas, kad būtų galima aiškiai suprasti sintezės plazmos reiškinius, ir koordinuojama valstybių narių inertinio izoliavimo civilinės tyrimų veikla ryšių palaikymo veiklos kontekste.

- Žmogiškieji ištekliai, švietimas ir mokymas

Atsižvelgiant į su ITER susijusius neatidėliotinus ir vidutinės trukmės poreikius ir į tolesnę sintezės plėtrą, bus imamasi iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad būtų laiku disponuojama atitinkamais žmogiškaisiais ištekliais, kalbant apie jų kiekį, kompetencijų įvairovę, išsilavinimą ir patirtį.

- Infrastruktūra

Tarptautinio sintezės energijos tyrimų projekto ITER kūrimas taps vienu iš naujų mokslinių tyrimų infrastruktūros elementų, pasižyminčiu ryškiu europiniu aspektu.

BRANDUOLIO DALIJIMASIS IR RADIACINė SAUGA

Tikslas

Sukurti tinkamą mokslinį ir techninį pagrindą siekiant paspartinti praktinį ilgai išliekančių radioaktyviųjų atliekų saugesnio tvarkymo gerinimą, skatinti saugesnį, išteklius taupantį bei konkurencingą branduolinės energijos naudojimą ir įdiegti tvirtą bei socialiai priimtiną asmenų ir aplinkos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės sistemą.

Loginis pagrindas

Atominės elektrinės šiuo metu pagamina vieną trečdalį visos ES sunaudojamos elektros ir yra svarbiausias pagrindinės apkrovos elektros energijos be anglies emisijos šaltinis. Visas Europos branduolinis sektorius pasižymi gerai išvystytomis technologijomis, kuriame dirba keli šimtai tūkstančių labai kvalifikuotų darbuotojų. Kaip vietinis ir patikimas energijos šaltinis, branduolinė energija, gaminama pažangesnėmis technologijomis, prisideda prie ES tiekimo nepriklausomumo bei saugumo ir suteikia galimybes padidinti našumą bei pagerinti išteklių naudojimą, tuo pačiu metu užtikrindama aukštesnius saugos standartus ir išmesdama mažiau teršalų, lyginant su dabartinėmis kito tipo elektrinėmis.

Tačiau tolesnis šio energijos šaltinio naudojimas ES kelia rimtą susirūpinimą. Pagrindinės problemos yra veikiančių reaktorių sauga ir ilgai išliekančių atliekų tvarkymas; abi jos yra sprendžiamos techniškai, tačiau reikia pasitelkti ir politines bei visuomenės pastangas. Esminis principas naudojant spinduliuotę pramonėje ar medicinoje – žmonių ir aplinkos apsauga. Visose nurodytose teminėse srityse iš esmės siekiama užtikrinti aukštą saugos lygį. Taip pat visuose branduolinės inžinerijos ir mokslo sektoriuose įžvelgiami aiškūs poreikiai disponuoti infrastruktūra ir kompetencija. Be to, atskiras technines sritis sieja jas visas apimančios temos, pvz., branduolinio kuro ciklas, aktinoidų chemija, rizikos analizė ir saugos įvertinimas ir netgi visuomenės bei valdymo klausimai.

Taip pat reikės ištirti naujas mokslo ir technologijų galimybes ir lanksčiai reaguoti į naujus politinius poreikius, iškilsiančius Pagrindų programos vykdymo laikotarpiu.

Veikla

- Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Kryptingų mokslinių tyrimų ir plėtros įgyvendinimas siekiant rasti praktiškus sprendimus dėl panaudoto kuro ir ilgai išliekančių radioaktyvių atliekų geologinio laidojimo ir, prireikus, su technologijomis bei sauga susijusi demonstravimo veikla, ir parama Europos bendro požiūrio į pagrindinius klausimus dėl atliekų tvarkymo formavimui. Moksliniai tyrimai, nukreipti į skilimą ir transmutaciją ir (arba) kiti sprendimai siekiant sumažinti atliekų kiekį ir (arba) žalą jas šalinant.

- Reaktorių sistemos

Moksliniai tyrimai, nukreipti į nuolatinės esamų reaktorių sistemų (taip pat branduolinio kuro ciklo įrenginių) eksploatavimo saugos palaikymą, atsižvelgiant į naujus uždavinius, pvz., naujų saugos įvertinimo metodologijų eksploatacijos laiko pratęsimą ir kūrimą (techniniu ir žmogiškiuoju aspektu), ir įvertinti reaktorių, kurie bus pastatyti artimiausiu metu ar vėliau, potencialo ir saugos aspektus išlaikant jau ES pasiektus aukštus saugos standartus.

- Radiacinė sauga

Moksliniai tyrimai, skirti tirti mažų dozių riziką, naudojimą medicinoje ir nelaimingų atsitikimų ar katastrofų valdymą, siekiant įdiegti tvirtą, nešališką ir socialiai priimtiną apsaugos sistemą, kuria remiantis nebūtų be reikalo ribojamas naudingas ir plačiai paplitęs spinduliuotės naudojimas medicinoje ir pramonėje (įskaitant branduolinės energijos gamybą). Moksliniai tyrimai, skirti sumažinti branduolinio ir radiologinio terorizmo grėsmę ir sušvelninti jo poveikį.

- Infrastruktūra

Gerinti galimybes pasinaudoti mokslinių tyrimų infrastruktūra, pvz., medžiagų bandymo reaktoriais, požeminėmis tyrimų laboratorijomis, radiobiologiniais įrenginiais ir audinių bankais, kuri yra būtina siekiant išlaikyti aukštus technikos pasiekimų, inovacijų ir saugos Europos branduoliniame sektoriuje standartus.

- Žmogiškieji ištekliai ir mokymas

Teikti paramą mokslinės kompetencijos ir žmogiškųjų išteklių išsaugojimui ir plėtrai siekiant užtikrinti, kad branduoliniame sektoriuje dirbtų tinkamas kvalifikacijas turintys mokslininkai ir darbuotojai.

JUNGTINIO TYRIMŲ CENTRO BRANDUOLINĖ VEIKLA

Tikslas

Teikti užsakovo interesus atitinkančią mokslinę ir techninę paramą ES politikos formavimo procesui branduolinės energijos srityje, tuo pačiu užtikrinant paramą esamų politikų įgyvendinimui ir stebėsenai bei lanksčiai reaguojant į naujus politikos poreikius.

Loginis pagrindas

Jungtinis tyrimų centras remia Europos energijos tiekimo strategijoje numatytus tikslus, visų pirma padėdamas suderinti Kioto protokolo tikslus. ES turi pripažintą kompetenciją daugelyje branduolinių technologijų aspektų, ir ši kompetencija remiasi solidžiais ankstesniais pasiekimais šioje srityje. Remdamasis savo moksline kompetencija ir integracija į tarptautinę mokslinę bendruomenę JTC teikia paramą ES politikoms ir prisideda prie naujų tendencijų branduolinių tyrimų srityje. Viena vertus, JTC turi kompetentingą personalą ir naujausius įrenginius atlikti pripažintam moksliniam ir (arba) techniniam darbui, kita vertus, jis remia ES politiką, kuria siekiama išsaugoti pagrindines kompetencijas ir žinias ateičiai, rengiant jaunus specialistus ir skatinant jų mobilumą. Atsirado naujų poreikių, visų pirma išorės ryšių ir saugumo politikų srityse. Šiais atvejais reikia vidaus ir saugių informacijos ir analizės sistemų, kurių ne visada galima įsigyti rinkoje.

JTC branduolinės veiklos tikslas – įvykdyti MTTP reikalavimus ir teikti paramą Komisijai ir valstybėms narėms. Šios programos tikslas – plėtoti ir kaupti žinias siekiant prisidėti prie diskusijų apie branduolinės energijos gamybą, jos saugą ir patikimumą, tvarumą ir kontrolę, jos keliamą grėsmę ir spręstinus uždavinius bei jos naudojimo ateityje potencialą, įskaitant naujoviškas reaktorių sistemas.

Veikla

JTC veikla bus nukreipta į:

Branduolinių atliekų tvarkymą ir poveikį aplinkai siekiant suprasti branduolinio kuro procesus nuo energijos gamybos iki atliekų saugojimo ir ieškoti veiksmingų sprendimų dėl labai aktyvių branduolinių atliekų tvarkymo naudojant du pagrindinius būdus (tiesioginis saugojimas arba skilimas ir transmutacija).

Branduolinę saugą , vykdant mokslinius tyrimus, susijusius su esamų ir naujų kuro ciklo bei vakarietiškų ir rusiškų reaktorių, įskaitant naujo tipo reaktorius, saugumu. Be to, JTC prisidės prie MTTP iniciatyvos – tarptautinio forumo Generation IV ir koordinuos Europos indėlį į šį forumą, kurio veikloje dalyvauja geriausios mokslinių tyrimų organizacijos pasaulyje.

Branduolinį saugumą , remiant Bendrijos įsipareigojimų įgyvendinimą, ypatingą dėmesį kreipiant į kuro ciklo įrengimų kontrolę, ypač kuro ciklo galutiniame etape, vykdant radioaktyvumo aplinkoje stebėseną ar įgyvendinant papildomą protokolą bei integruotas apsaugos priemones, užkertant kelią branduolinių ar radioaktyvių medžiagų vagystėms, sietinoms su nelegalia prekyba šiomis medžiagomis.

II PRIEDAS

FINANSAVIMO SCHEMOS

Remiantis Septintosios pagrindų programos įgyvendinimui nustatytomis dalyvavimo taisyklėmis ES skirs paramą specifinėse programose numatytai mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklai, finansuojamai pagal įvairias finansavimo schemas. Šios schemos bus naudojamos atskirai arba kartu įvairioms pagal Pagrindų programą įgyvendinamos veiklos kategorijoms finansuoti.

1. FINANSAVIMO SCHEMOS SINTEZĖS ENERGIJOS SRITYJE

Sintezės energijos tyrimų srityje dėl ypatingo veiklos pobūdžio reikia specifinių susitarimų įgyvendinimo. Finansinė parama bus skiriama veiklai, vykdomai remiantis procedūromis, kurios yra nustatytos:

1.1. Komisijos ir valstybių narių ar pilnateisių asocijuotųjų trečiųjų valstybių arba valstybių narių ar pilnateisių asocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektų asociacijos sutartyse dėl dalies ES sintezės energijos tyrimų vykdymo remiantis Sutarties 10 straipsniu;

1.2. Europos sintezės plėtros sutartyje (ESPS), daugiašaliame Komisijos ir valstybėse narėse ir asocijuotosiose šalyse įsisteigusių ar veikiančių jų vardu organizacijų susitarime, kuriame yra apibrėžiamas inter alia tolesnių sintezės technologijų tyrimų pagrindas asocijuotosiose organizacijose ir pramonėje, JET įrenginių naudojimas ir Europos indėlis į tarptautinį bendradarbiavimą;

1.3. Sutarties II antraštinės dalies 5 skyriaus 45–51 straipsnių nuostatose dėl Europos bendrosios įmonės ITER įgyvendinimui steigimo;

1.4. Euratomo ir trečiųjų šalių tarptautiniuose susitarimuose dėl veiklos sintezės energijos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, visų pirma ITER susitarime;

1.5. Kituose daugiašaliuose Bendrijos ir asocijuotųjų organizacijų susitarimuose, visų pirma Susitarime dėl personalo mobilumo;

1.6. Bendrai finansuojama veikloje, skirtoje skatinti sintezės energijos mokslinius tyrimus ir prie jų prisidėti bendradarbiaujant su valstybių narių ar prie Euratomo pagrindų programos prisijungusių valstybių, kurios yra nesudariusios asociacijos sutarties, organizacijomis.

Be pirmiau nurodytos veiklos, bus galima skirti paramą žmogiškųjų išteklių plėtros ir skatinimo veiklai, stipendijoms, su infrastruktūra susijusioms integruotoms iniciatyvoms, taip pat gali būti imamasi specifinės paramos veiklos siekiant koordinuoti sintezės energijos mokslinius tyrimus, imtis tyrinėjimų šiai veiklai remti, remti publikacijų leidybą, pasikeitimą informacija ir mokymą, kad būtų skatinamas technologijų perdavimas.

2. FINANSAVIMO SCHEMOS KITOSE SRITYSE

Veikla pagal Euratomo pagrindų programą kitose srityse, išskyrus sintezės energijos sritį, bus finansuojama pagal įvairias finansavimo schemas. Šios schemos bus naudojamos atskirai arba kartu įvairioms pagal Pagrindų programą įgyvendinamos veiklos kategorijoms finansuoti.

Sprendimuose dėl specifinių programų, darbo programose ir kvietimuose teikti paraiškas atitinkamai bus nurodyta:

- Schemos(-ų) rūšis(-ys), naudojamos įvairių kategorijų veiklai finansuoti;

- Dalyvių kategorijos (pvz., mokslinių tyrimų organizacijos, universitetai, įmonės, viešosios institucijos), galinčios gauti paramą;

- Veiklos rūšys (moksliniai tyrimai, demonstravimo veikla, mokymas, sklaida, žinių perdavimas ir kita susijusi veikla), kurios gali būti finansuojamos pagal kiekvieną iš šių schemų.

Kai gali būti naudojamos skirtingos finansavimo schemos, darbo programose gali būti patikslinamos naudotinos finansavimo schemos temai, pagal kurią yra teikiamos paraiškos.

Finansavimo schemos yra šios:

a) Remti veiklą, kuri yra įgyvendinta anksčiau pagal kvietimus teikti paraiškas:

1. Bendrai vykdomi projektai

Parama skirtingų šalių dalyvių konsorciumo vykdytiems mokslinių tyrimų projektams, kurių tikslas – plėsti naujas žinias, naujas technologijas, produktus ar moksliniams tyrimams skirtus bendruosius išteklius. Atskirose srityse pagal skirtingas temas vykdomų projektų dydis, apimtis ir vidaus organizavimas gali skirtis. Projektai gali būti nuo mažos ar vidutinės apimties tikslinės mokslinių tyrimų veiklos iki didelių integruotų projektų, kuriems skirta nemažai išteklių, kad būtų pasiektas numatytas tikslas.

2. Kompetencijos tinklai

Parama jungtinių mokslinių tyrimų programoms, įgyvendinamoms tam tikro skaičius mokslinių tyrimų organizacijų, integravusių savo veiklą į atitinkamą sritį, ir vykdomoms mokslinių tyrimų grupės ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindu. Šių jungtinių programų įgyvendinimas pareikalaus oficialaus organizacijų, prisidedančių ištekliais ir veikla, įsipareigojimo.

3. Koordinavimas ir paramos veikla

Parama veiklai, kurios tikslas – koordinuoti ar remti mokslinius tyrimus (tinklai, mainai, studijos, konferencijos ir kt.). Ši veikla taip pat gali būti įgyvendinama kitomis priemonėmis, ne tik pagal kvietimus teikti paraiškas.

4. Veiksmai, skirti žmogiškiesiems ištekliams ir mobilumui skatinti bei plėtoti

Parama mokslo darbuotojų mokymui(si) ir karjeros plėtrai.

b) Pagal Tarybos sprendimus, priimtus remiantis Komisijos pasiūlymu, įgyvendinamai veiklai Bendrija skirs finansinę paramą įvairioms iniciatyvoms, finansuojamoms iš įvairių šaltinių:

- Bendrijos finansinis įnašas bendrosioms įmonėms įgyvendinti remiantis Euratomo sutarties II antraštinės dalies 5 skyriaus 45–51 straipsniuose nurodytomis procedūromis ir nuostatomis.

- Bendrijos finansinis įnašas naujos Europos interesus atitinkančios infrastruktūros vystymui.

Bendrija įgyvendins finansavimo schemas laikydamasi reglamento nuostatų dėl įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisyklių, atitinkamų valstybės pagalbos instrumentų, visų pirma Bendrijos pagrindų dėl valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai nuostatų ir šioje srityje taikomų tarptautinių taisyklių. Remiantis šiuo tarptautiniu pagrindu reikės veikti taip, kad būtų galima finansinio dalyvavimo šioje programoje mastą ir formą koreguoti kiekvienu konkrečiu atveju, ypač jei galima gauti finansavimą iš kitų valstybės sektorių lėšų, įskaitant kitus Bendrijos finansavimo šaltinius, pvz., Europos investicijų banką (EIB).

Mažiau išsivysčiusiuose regionuose (suartėjimo regionai, įskaitant atokiausius regionus[50]) įsisteigusiems netiesioginės veiklos dalyviams, prireikus ir jei tai įmanoma, gali būti skirtas papildomas įnašas iš struktūrinių fondų.

3. TIESIOGINIAI VEIKSMAI – JUNGTINIS TYRIMŲ CENTRAS

Bendrijos vykdytina veikla, kurią įgyvendins Jungtinis tyrimų centras, vadinama tiesiogine veikla.

LEGISLATIVE FINANCIAL STATEMENT

33. NAME OF THE PROPOSAL :

Proposal for a Council Decision concerning the seventh framework programme of the European Atomic Energy Community (Euratom) for nuclear research and training activities (2007 to 2011) – Building the Europe of Knowledge

34. ABM / ABB FRAMEWORK

Policy Area(s) concerned and associated Activity/Activities: RESEARCH and DIRECT RESEARCH

35. BUDGET LINES

36. Budget lines (operational lines and related technical and administrative assistance lines) including headings :

Titles: 08 and 10

37. Duration of the action and of the financial impact:

2007-2013 subject to the approval of new financial perspectives framework

38. Budgetary characteristics ( add rows if necessary ) :

Budget line | Type of expenditure | New | EFTA contribution | Contributions from applicant countries | Heading in financial perspective |

08 and 10 | Non-comp | Diff[51]/ | NO | NO | YES | No [1a] |

XX.01 | Comp/ | Non-diff[52] | NO | NO | NO | No [ 1a…] |

XX.01.05 | Non-comp | Non-diff | NO | NO | YES | No [ 1a…] |

39. SUMMARY OF RESOURCES

40. Financial Resources

41. Summary of commitment appropriations (CA) and payment appropriations (PA)

EUR million (to 3 decimal places) cash prices

Administrative expenditure not included in reference amount[55] |

Human resources and associated expenditure (NDA) | 8.2.5 d | 4,986 | 5,085 | 5,187 | 5,291 | 5,397 | 5,504 | 5,615 | 37,064 |

Administrative costs, other than human resources and associated costs, not included in reference amount (NDA) | 8.2.6 e | 0,148 | 0,151 | 0,154 | 0,157 | 0,160 | 0,163 | 0,167 | 1,101 |

Total indicative financial cost of intervention

TOTAL CA including cost of Human Resources | a+c+d+e | 463,553 | 554,408 | 680,994 | 701,968 | 717,305 | 813,121 | 841,437 | 4.772,785 |

TOTAL PA including cost of Human Resources | b+c+d+e |

Co-financing details

If the proposal involves co-financing by Member States, or other bodies (please specify which), an estimate of the level of this co-financing should be indicated in the table below (additional lines may be added if different bodies are foreseen for the provision of the co-financing):

EUR million (to 3 decimal places)

Co-financing body | Year n | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 and later | Total |

…………………… | f |

TOTAL CA including co-financing | a+c+d+e+f |

42. Compatibility with Financial Programming

( Proposal is compatible with next financial programming (Commission’s February 2004 Communication on the financial perspectives 2007-2013 COM (2004) 101).

( Proposal will entail reprogramming of the relevant heading in the financial perspective.

( Proposal may require application of the provisions of the Interinstitutional Agreement[56] (i.e. flexibility instrument or revision of the financial perspective).

43. Financial impact on Revenue

( Proposal has no financial implications on revenue

( Proposal has financial impact – the effect on revenue is as follows:

Certain Associated States may contribute to the funding of the framework programmes.

In accordance with Article 161 of the Financial Regulation, the Joint Research Centre may benefit from revenue from various types of competitive activities and from other services provided for outside bodies.

In accordance with Article 18 of the Financial Regulation, certain revenue may be used to finance specific items.

NB: All details and observations relating to the method of calculating the effect on revenue should be shown in a separate annex.

EUR million (to one decimal place)

Prior to action [Year n-1] | Situation following action |

Total number of human resources |

44. CHARACTERISTICS AND OBJECTIVES

Details of the context of the proposal are required in the Explanatory Memorandum. This section of the Legislative Financial Statement should include the following specific complementary information:

45. Need to be met in the short or long term

The 7th Framework Programme will be an integral part of the EU efforts towards the knowledge economy and society in Europe, together with other specific endeavours on education, training and innovation. The elaboration of the objectives, as illustrated in the Communication COM (2004) 353 of 16.6.2004 on the future European research policy and very favourably viewed by the stakeholders and the other European institutions, is at the basis of the Commission proposal for the 7th Framework Programme.

The 7th Framework Programme is characterised both by continuity with the current 6th Framework Programme (e.g. in the context of the cooperative research) and the introduction of novel elements at the level of content and instruments to address the arising needs at EU level (e.g. support to new infrastructures, co-ordination of national research programmes on a large scale).

The main instruments to be used will be the known ones, with important efforts already undertaken and more envisaged to simplify all procedures of the Framework Programme and make them friendlier for the proposers.

These elements are lucidly presented in the Explanatory Memorandum and in the Communication “Building the ERA of Knowledge for Growth” that is put forward at the same moment as the Commission proposals for the 7th Framework Programme.

46. Value-added of Community involvement and coherence of the proposal with other financial instruments and possible synergy

Intervention at EU level is justified in the field of R&D policy. There are a number of cases where it can be more effective to provide support for research at EU level than at national level. Some research activities are of such a scale that no single Member State can provide the necessary resources and expertise. In these cases, EU projects can allow research to achieve the required “critical mass”, while lowering commercial risk and producing a leverage effect on private investment. EU-scale actions also play an important role in transferring skills and knowledge across frontiers. This helps to foster excellence in research and development through enhancing capability, quality and EU-wide competition, as well as improving human capacity in S&T through training, mobility and European career development. EU support can also contribute to a better integration of European R&D, by encouraging the coordination of national policies, by the EU-wide dissemination of results, and by funding research for pan-European policy challenges.

An in-depth analysis is provided for in the “Impact Assessment and Ex Ante Evaluation Report for the Commission proposals for the Council and European Parliament decisions on the 7th Framework Programme (EC and Euratom)”. This document represents a technical annex to the legislative proposal in the form of a staff working document. A whole chapter of the report is dedicated to this question (see its Annex 1, chapter 3). The report also addresses alternative options for Community intervention and the impacts likely to result from each policy option.

The 7th Framework Programme will involve modes of support for research activities from EU, international, national and regional sources. These will be complementary to the support to be provided by the European Investment Bank and the Structural Funds. More information is included in the Communication “Building the ERA of Knowledge for Growth” (see above) and in the Explanatory Memorandum.

47. Objectives, expected results and related indicators of the proposal in the context of the ABM framework

“Reinvigorating” the Lisbon agenda is a key goal of the EU and the European Commission for the coming years. This implies, as a first priority, the full realisation of the knowledge society. In the same direction, the strategic objectives of the College, COM (2005) 12 final, have highlighted the importance of research and development as one of the key drivers of prosperity and growth. In particular this will mean the Union committing to invest 3% of GDP in research, with one third coming from the public sector. This message is reinforced by the Communication on ‘A new start for the Lisbon Strategy’ COM (2005)24.

The objectives set out here are therefore aimed precisely at supporting the aims of the Lisbon agenda through Community funded research activities. It has been demonstrated that such research plays a critically important role in promoting growth and prosperity, building the European knowledge base including research capacities and developing an integrated and strengthened European Research Area.

Objectives are in the following areas:

1. Fusion Energy Research: Developing the knowledge base for, and realising ITER as the major step towards, the creation of prototype reactors for power stations which are safe, sustainable, environmentally responsible, and economically viable.

2. Nuclear Fission and Radiation Protection: Establishing a sound scientific and technical basis in order to accelerate practical developments for the safer management of long-lived radioactive waste, promoting safer, more resource-efficient and competitive exploitation of nuclear energy and ensuring a robust and socially acceptable system of protection of man and the environment against the effects of ionising radiation.

3. Nuclear Activities of the Joint Research Centre: To provide customer driven scientific and technical support to the EU policy making process in the nuclear field, ensuring support to the implementation and monitoring of existing policies while flexibly responding to new policy demands.

Performance indicators will be developed at three levels. Quantitative and qualitative indicators will be developed to show the path or direction of scientific and technical progress, such as new standards and tools, scientific techniques, patent applications and licence agreements new products, process and services.

Management indicators will be developed to monitor performance internally and support senior management decision making. These could include level of budget execution, time to contract and time to payment.

Outcome (impact) indicators will be used to assess the overall effectiveness of the research against high level objectives. These cold include assessment at the aggregate the Framework Programme Level (e.g. impact on the achievement of the Lisbon, Goeteborg, Barcelona and other objectives) and assessment at the SP level (e.g. contribution made to the EU S&T and economic performance).

More information on this point is included in the Annex of the “Impact Assessment and Ex Ante Evaluation Report for the Commission proposals for the Council and European Parliament decisions on the 7th Framework Programme (EC and Euratom)”, Chapter 6: Towards an effective, user-friendly management and outcome-oriented new 7th Framework Programme , Section 3: New programme evaluation and monitoring system.

5.4 Method of Implementation (indicative)

Show below the method(s)[58] chosen for the implementation of the action.

( Centralised Management

( Directly by the Commission

( Indirectly by delegation to:

( Executive Agencies

( Bodies set up by the Communities as referred to in art. 185 of the Financial Regulation

( National public-sector bodies/bodies with public-service mission

ٱ Shared or decentralised management

ٱ With Member states

ٱ With Third countries

ٱ Joint management with international organisations (please specify)

Relevant comments:

As a general principle when deciding on the most appropriate management structures, there must be clear lines of responsibility within the Commission and clean interfaces between the Commission and any separate management structures. In addition, where the link between the detailed follow-up of the actual projects funded and the development of S&T policy is clear, any shift of management away from the Commission services cannot go beyond “upstream” tasks supporting the submission and evaluation of proposals. Where this link between the individual project follow-up and the definition of scientific priorities is not direct or does not exist, management of the “downstream” tasks of making contracts and running the projects could be given to an executive agency.

With this principle in mind, the following is proposed for the management of the various parts of the Euratom Framework Programme:

(1) For all RTD projects, including collaborative research projects , the hypothesis used is that it will not be possible to manage with the status quo (i.e. full internal direct management with limited use of outsourcing through commercial contracts). In this case, the executive agency set up for “upstream” implementation tasks under the 7th EC Framework Programme will be used. Tasks of this agency would include the reception and administrative management of proposals submitted, inviting and paying expert evaluators (chosen by the Commission), providing logistical support to proposal evaluation and possible further tasks, such as financial viability checking and provision of statistics. The continued possibility to sub-contract specific tasks to private companies (e.g. for the development of IT tools) will not be ruled out.

The evaluation, contracting and project management of RTD projects would be carried out by the Commission services, in order to maintain the close link between such activities and policy formulation.

Flexibility should be maintained to allow the possibility of adapting these management arrangements depending on experience acquired during the first years of the 7th Framework Programme.

(2) The European Joint Undertaking, based on the provisions of Articles 45-51, Title II of Chapter V of the Euratom Treaty, will be used for the creation of ITER (International Thermonuclear Experimental Reactor).

48. MONITORING AND EVALUATION

49. Monitoring system

Monitoring of implementation management would be ensured by operational senior management within the Commission on a continuous basis with annual check points and using a common set of management performance indicators. Adequate resource would be given to this process. The annual results of this exercise will be used to inform senior management and as an input to the multi-annual assessment exercise.

The requirements and systems for data collection regarding proposal evaluation and contract preparation are currently under review given the needs of providing a robust and simplified data set while imposing minimum burden on research programme participants.

50. Evaluation

51. Ex-ante evaluation

In line with the Commission requirements, an ex ante evaluation of the 7th Framework Programme legislative proposals has been undertaken. This evaluation is incorporated in the overall Impact Assessment report of the European Commission’s proposals for the European parliament and Council decisions on the 7th Framework Programme (EC and EURATOM).

The 7th Framework Programme Impact Assessment exercise was based upon inputs from stakeholders, internal and external evaluation and other studies, and contributions from recognised European evaluation and impact assessment experts. The Impact Assessment exercise covered the period from April 2004 to April 2005. It was conducted and monitored by the Commission services with the help of a number of external experts.

52. Measures taken following an intermediate/ex-post evaluation (lessons learned from similar experiences in the past)

A Five Year Assessment of the implementation and achievements of Community research over the five preceding years was carried out between June-December 2004 by a panel of independent high level experts. The assessment was based on analysis of an extensive database of evaluation and policy reports concerning Community research, 8 separate studies and analyses prepared specifically as inputs to the assessment exercise; interviews with and presentations by Commission staff; and discussion by panel members within their own constituencies.

The results of the Five Year Assessment were made available on 10 February 2005 and on XX/XX/2005, the Commission communicated the conclusions of the assessment, accompanied by its observations, to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions.

A synthesis of the key findings of the Five Year Assessment report and how these have been integrated into the proposal (in italics) are as follows:

- It was noted that the Framework Programmes have provided a major contribution to Europe’s knowledge base and the restructuring of Europe’s research system to be more innovative and that the Commission’s proposal to substantially increase the European research budget in the future is a welcome step in the right direction. The proposal is for a substantial increase in funding of the Framework.

- It was recommended that a clearer vision or articulation of what EU research aims to achieve is needed to help set clear objectives, define precisely the Added Value for Europe, reinforce the impetus given by the European Research Area and get the necessary support from the public for these activities. The proposal is accompanied by a specific Communication to describe the relationship between knowledge creation and growth and has been developed in parallel with, the ex ante Impact Assessment which gives a clear and detailed statement on the expected benefits from the proposed research activities.

- It was recommended that the industrial orientation and participation in the Framework Programme must be enhanced to help strengthen European competitiveness. Links to other EU policies are needed such as intellectual property rights (IPR), state aid rules and also encouragement of public-private collaboration such as through joint technology initiatives. The proposal reflects the need for a strengthened and simplified approach to Community research funding with detailed attention to the needs of the industrial sector, including different types of industrial participant such as large firms and SMEs. The promotion of joint technology initiatives is one of the innovative features to promote industrial participation in the programme.

- It was recommended that excelling in science and developing human resources for research will be crucial for further development of the knowledge-based society. This will require the extension in scale and scope of human resources and mobility programmes. The proposal reflects this need through the enhanced measures for human resources development with the commitment for more flexibility and greater articulation between the public and private sectors. It is also proposed to create a European Research Council to promote riskier research and excellence in science.

- It was recommended that enhancing citizens trust in science, technology and innovation and better understanding of the legitimacy of research policies are necessary to tackle society’s concerns appropriately by science and research policy objectives. Impacts and actual results should be communicated to the public at large in a meaningful manner. The proposal reflects these needs through a specific approach to Science in Society as one of the activities under ‘Capacities’.

- Simplifying the access and participation to the Framework Programme, notably through the streamlining of its administration, is essential to reinforce its positive role in the EU research landscape. This is not least true for the new Member States which face particular problems that are to be addressed. For reasons of continuity, it was recommended to maintain the current implementation instruments . Extensive efforts are ongoing towards a major simplification of Framework Programme procedures, the proposed results of which are incorporated throughout the proposal.

- Terms and frequency of future evaluation

Not later than 2010, the Commission shall carry out with the assistance of external experts, an interim evaluation of the seventh framework programme and its specific programmes on the quality of the research activities under way and progress towards the objectives set.

A coordinated programme of studies for: horizontal assessments of such topics as the impact of research on issues such as productivity, competitiveness and employment; structuring effects of the Framework Programme on the ERA (fragmentation, excellence, coordination) through the formation and development of commercial and knowledge networks, and the creation and support to infrastructures; and the impact of Community research on strategic decision making in companies and research organisations and national, European and regional authorities; assessment of impact and achievements at portfolio, programme and higher levels against the strategic objectives and indicators that are set within a clearly defined programme logic.

Two years following the completion of this framework programme, the Commission shall have carried out an external evaluation by independent experts of its rationale, implementation and achievements. This would be supported by a coherent set of independent studies, the interim evaluation and other evaluation activities carried out over the life-time of the Framework Programme, as listed above. The report of this exercise would be presented to all interested stakeholders, including the Parliament and Council. Furthermore, this report could feed into future ex ante evaluation and impact assessments by the Commission.

An independent ex post programme evaluation would be undertaken 2 years after the end of the 6th Framework Programme.

Evaluation methods to include: expert panels; sampled analyses, case studies and surveys; longitudinal studies; studies coordinated with Members States; where appropriate, cost-benefit analysis or follow-on macroeconomic impact analysis.

53. ANTI-FRAUD MEASURES

Measures will be taken to ensure that the same anti-fraud measures taken in the sixth framework programmes’ rules for participation and contracts will be brought forward and reinforced in the seventh framework programmes. These include measures such a financial collective responsibility, sanctions against overcharging, measures to ensure the effective recovery of amounts due to the Commission, and administrative and legal measures taken to ensure full compliance with the Financial Regulation and its provisions regarding procedures for selecting and financing grants and services rendered to the Commission.

54. DETAILS OF RESOURCES

55. Objectives of the proposal in terms of their financial cost

Commitment appropriations in EUR million (to 3 decimal places) Cash prices[59]

56. The EURATOM programme covers the period 2007-2011. The figures for 2012 are only for information

57. Description of tasks deriving from the action

Implementation of the Framework Programme

58. Sources of human resources (statutory)

(When more than one source is stated, please indicate the number of posts originating from each of the sources)

( Posts currently allocated to the management of the programme to be replaced or extended

( Posts pre-allocated within the APS/PDB exercise for year 2005

( Posts to be requested in the next APS/PDB procedure (2006)

( Posts to be redeployed using existing resources within the managing service (internal redeployment)

( Posts required for year n although not foreseen in the APS/PDB exercise of the year in question

59. Other Administrative expenditure included in reference amount (XX 01 05 – Expenditure on administrative management)

EUR million (to 3 decimal places) Cash Prices

XX 01 02 11 02 – Meetings & Conferences | 0,001 | 0,001 | 0,001 | 0,001 | 0,001 | 0,003 | 0,008 |

XX 01 02 11 03 – Committees[65] | 0,111 | 0,114 | 0,116 | 0,118 | 0,121 | 0,249 | 0,828 |

XX 01 02 11 04 – Studies & consultations |

XX 01 02 11 05 - Information systems |

2 Total Other Management Expenditure (XX 01 02 11) |

3 Other expenditure of an administrative nature (specify including reference to budget line) |

Total Administrative expenditure, other than human resources and associated costs (NOT included in reference amount) | 0,148 | 0,151 | 0,154 | 0,157 | 0,160 | 0,330 | 1,101 |

60. The EURATOM programme covers the period 2007-2011. The figures for 2012 and 2013 are only for information

Calculation - Other administrative expenditure not included in reference amount

These figures are estimated on the basis of the 2006 DG RTD requests increased of the 2% for the yearly foreseen inflation. (Fiche 1 REV)

The needs for human and administrative resources shall be covered within the allocation granted to the managing DG in the framework of the annual allocation procedure.

[1] KOM(2005) 118.

[2] OL C, , p. .

[3] OL C, , p. .

[4] OL C, , p. .

[5] OL C, , p. .

[6] Dar nepaskelbta O.L.

[7] Kaip jau buvo nurodyta Komisijos komunikatuose KOM (2004) 101 (2004 2 26) ir KOM (2004) 487 (2004 7 14) dėl finansinių perspektyvų 2007–2013 m.

[8] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[9] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[10] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[11] Įskaitant finansinę paramą COST veiklai administruoti ir koordinuoti.

[12] Terminas „bioekonomika“ apima visus pramonės ir ekonomikos sektorius, gaminančius, tvarkančius ar kitaip eksploatuojančius biologinius išteklius taip pat ir susijusias paslaugas arba vartotojiškas pramonės šakas – žemės ūkį, maisto pramonę, žuvininkystę, miškininkystę ir pan.

[13] „Gyvosios gamtos mokslai – strategija Europai“, KOM(2002)27.

[14] Papildomi moksliniai tyrimai, susiję su tvariu gamtos išteklių valdymu ir išsaugojimu, aptariami temoje „Aplinka (įskaitant klimato kaitą)“.

[15] KOM(2000)769.

[16] Apie papildomus mokslinius tyrimus, susijusius su biologinių išteklių gamyba ir naudojimu, kalbama temoje „Maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos“.

[17] Į šių Europos technologijų platformų mokslinių tyrimų darbotvarkes bus atsižvelgiama įvairioje veikloje.

[18] KOM (2001) 370 galutinis.

[19] Europos aeronautikos pramonė į mokslinius tyrimus investuoja 14 % savo apyvartos, Europos automobilių pramonė – beveik 5 % savo apyvartos, o ES laivų statybos pramonės konkurencinį pranašumą užtikrina vien tik MTTP.

[20] ACARE: Aeronautikos mokslinių tyrimų Europoje patariamoji taryba ( angl. Advisory Council for Aeronautics Research in Europe ). Įkurta 2001 m., ji yra pirmasis veikiantis technologijų platformos pavyzdys. ERRAC: Europos geležinkelio mokslinių tyrimų patariamoji taryba ( angl. European Rail Research Advisory Council ); ERTRAC: Europos kelių transporto mokslinių tyrimų patariamoji taryba ( angl. European Road Transport Research Advisory Council ); technologijų platforma WATERBOURNE (vandens transportas).

[21] Prevencija, pasirengimas ir atsakas į teroristų atakas, KOM 698 (2004), KOM 698, 700, 701, 702; Solidarumo/CBRN programa.

[22] Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas (ESFRI) buvo įsteigtas 2002 m. balandį. ESFRI sudaro 25 ES valstybių narių atstovai, paskirti už mokslinius tyrimus atsakingų ministrų, ir Europos Komisijos atstovas. Mokslinių tyrimų pagrindų programos asocijuotosios šalys buvo pakviestos prisijungti 2004 m.

[23] Suartėjimo (konvergencijos) regionai yra nustatyti Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, KOM(2004)492 galutinis, 5 straipsnyje. Tai apima regionus, kuriuose siekiama „suartėjimo“, regionus, atitinkančius reikalavimus gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, ir atokiausius regionus.

[24] Įskaitant bendras technologijų iniciatyvas (finansinis planas ir kt.) ir dalį koordinavimo bei tarptautinio bendradarbiavimo veiklos, finansuotinos pagal temas.

[25] Arba pagal Tarybos sprendimus, pasikonsultavus su Europos Parlamentu.

[27] Differentiated appropriations.

[28] Non-differentiated appropriations here after referred to as NDA.

[29] Expenditure that does not fall under Chapter xx 01 of the Title xx concerned.

[30] Expenditure within article xx 01 05 of Title xx.

[31] Expenditure within chapter xx 01 other than articles xx 01 05.

[32] See points 19 and 24 of the Interinstitutional agreement.

[33] Additional columns should be added if necessary i.e. if the duration of the action exceeds 6 years.

[34] If more than one method is indicated please provide additional details in the "Relevant comments" section of this point.

[35] The amounts represent (cash prices) the heading 1 a) of the Financial Perspectives related to “Establishing a European research area, …”excluding the part related to Innovation.Those amounts have not been included in the actual financial legislative statement.

[36] As described under Section 5.3.

[37] Cost of which is NOT covered by the reference amount.

[38] Cost of which is NOT covered by the reference amount.

[39] Cost of which is included within the reference amount.

[40] Reference should be made to the specific legislative financial statement for the Executive Agency(ies) concerned.

[41] EURAB committee.

[42] KOM(2005) 118.

[43] OL C, , p. .

[44] OL C, , p. .

[45] OL C, , p. .

[46] Dar nepaskelbtas OL.

[47] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[48] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[49] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[50] Suartėjimo (konvergencijos) regionai yra nustatyti Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, KOM(2004)492 galutinis, 5 straipsnyje. Tai apima regionus, kuriuose siekiama „suartėjimo“, regionus, atitinkančius reikalavimus gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, ir atokiausius regionus.

[51] Differentiated appropriations

[52] Non-differentiated appropriatins hereafter referred to as NDA.

[53] Expenditure that does not fall under Chapter xx 01 of the Title xx concerned.

[54] Expenditure within article xx 01 05 of Title xx.

[55] Expenditure within chapter xx 01 other than articles xx 01 04 or xx 01 05.

[56] See points 19 and 24 of the Interinstitutional agreement.

[57] Additional columns should be added if necessary i.e. if the duration of the action exceeds 6 years.

[58] If more than one method is indicated please provide additional details in the "Relevant comments" section of this point.

[59] The Euratom programme covers the period 2007-2011. The figures for 2012 and 2013 are only for information.

[60] As described under Section 5.3.

[61] Cost of which is NOT covered by the reference amount.

[62] Cost of which is NOT covered by the reference amount.

[63] Cost of which is included within the reference amount. Moreover during the period 2007-2010 the added staff is related to ITER.

[64] Reference should be made to the specific legislative financial statement for the Executive Agency(ies) concerned.

[65] Specify the type of committee and the group to which it belongs.