EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document L:2010:279:FULL

Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 279, 2010m. spalis 23d.


Display all documents published in this Official Journal
 

ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.279.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 279

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. spalio 23d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

 

2010/631/ES

 

*

2010 m. rugsėjo 13 d. Tarybos sprendimas dėl Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos protokolo dėl integruoto Viduržemio jūros pakrančių zonos valdymo sudarymo Europos Sąjungos vardu

1

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2010 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 955/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 798/2008 nuostatos dėl vakcinų nuo Niukaslo ligos naudojimo ( 1 )

3

 

*

2010 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 956/2010, kuriuo dėl greitųjų tyrimų sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedas ( 1 )

10

 

*

2010 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 957/2010 dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus teiginius apie maisto produktų sveikumą – susirgimo rizikos mažinimą ir vaikų vystymąsi bei sveikatą ( 1 )

13

 

*

2010 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 958/2010, kuriuo nesutinkama leisti vartoti teiginį apie maisto produktų sveikumą, kuris nėra nei teiginys apie rizikos susirgti mažinimą, nei teiginys apie vaikų vystymąsi ir sveikatą ( 1 )

18

 

 

2010 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 959/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

20

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2010 m. spalio 22 d. Komisijos direktyva 2010/69/ES, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, priedai ( 1 )

22

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2010/632/ES

 

*

2010 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimas dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Rumunijai atstovaujančio nario skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d.

32

 

 

2010/633/ES

 

*

2010 m. spalio 22 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 93/152/EEB, nustatantis vakcinų nuo Niukaslo ligos naudojimo pagal įprastinio vakcinavimo programas reikalavimus (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 7109)  ( 1 )

33

 

 

2010/634/ES

 

*

2010 m. spalio 22 d. Komisijos sprendimas, kuriuo patikslinamas bendras Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų, kurie 2013 m. turi būti išduoti pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skaičius ir panaikinamas Sprendimas 2010/384/ES (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 7180)

34

 

 

REKOMENDACIJOS

 

 

2010/635/Euratomas

 

*

2010 m. spalio 11 d. Komisijos rekomendacija dėl Euratomo sutarties 37 straipsnio taikymo

36

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

 

2010/636/ES

 

*

2010 m. gegužės 25 d. ES ir Kroatijos stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/2010 dėl Kroatijos dalyvavimo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros veikloje stebėtojos teisėmis ir susijusių sąlygų

68

 

 

2010/637/ES

 

*

2010 m. birželio 24 d. Jungtinio muitinių bendradarbiavimo komiteto sprendimas Nr. 1/2010, pagal Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir administracinės tarpusavio pagalbos muitinių veiklos srityje 21 straipsnį dėl įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų programų abipusio pripažinimo Europos Sąjungoje ir Japonijoje

71

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/1


TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 13 d.

dėl Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos protokolo dėl integruoto Viduržemio jūros pakrančių zonos valdymo sudarymo Europos Sąjungos vardu

(2010/631/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencija, vėliau pervadinta Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencija (toliau – Barselonos konvencija), Europos bendrijos vardu Tarybos buvo sudaryta sprendimais 77/585/EEB (1) ir 1999/802/EB (2).

(2)

Pagal Barselonos konvencijos 4 straipsnio 3 dalies e punktą Susitariančiosios Šalys įpareigojamos skatinti integruotą pakrančių zonos valdymą atsižvelgiant į ekologijos ir kraštovaizdžio požiūriu vertingų vietovių apsaugą ir racionalų gamtos išteklių naudojimą.

(3)

2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl integruoto pakrančių zonos valdymo strategijos įgyvendinimo Europoje (3), visų pirma jos V skyriuje, valstybės narės skatinamos integruotą pakrančių zonos valdymą įgyvendinti vadovaujantis galiojančiomis konvencijomis, pasirašytomis su kaimyninėmis šalimis, įskaitant tos pačios jūros regiono ne valstybes nares.

(4)

Siekdama užtikrinti platesnio masto integruotą valdymą, Europos Sąjunga taiko horizontaliąsias priemones, be kita ko, ir aplinkos apsaugos srityje, ir, įgyvendindama savo mokslinių tyrimų programas, rengia patikimą mokslinį tokio valdymo pagrindą. Todėl šia veikla prisidedama prie integruoto pakrančių zonos valdymo.

(5)

2007 m. gruodžio 13 ir 14 d. susitikime Lisabonos Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad integruotas pakrančių zonos valdymas yra ES integruotos jūrų politikos sudedamoji dalis, be to, tai išsamiai aptariama Komisijos komunikate „Integruotos jūrų politikos formavimas siekiant geresnio Viduržemio jūros regiono valdymo“, o 2009 m. lapkričio 16 d. teigiamai įvertinta Bendrųjų reikalų tarybos išvadose dėl integruotos jūrų politikos.

(6)

2008 m. gruodžio 4 d. Sprendimu 2009/89/EB (4) Taryba Bendrijos vardu pasirašė Barselonos konvencijos protokolą dėl integruoto Viduržemio jūros pakrančių zonos valdymo (toliau – IPZV protokolas) su sąlyga, kad IPZV protokolas bus sudarytas vėliau.

(7)

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pranešė Ispanijos Vyriausybei apie tai, kad Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir ją perėmė.

(8)

Viduržemio jūros pakrančių zonos aplinka vis dar labai teršiama, joje nyksta pakrančių ištekliai. IPZV protokolu suteikiamas pagrindas kartu su viešojo ir privačiojo sektoriaus suinteresuotosioms šalims, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus ir ūkinės veiklos vykdytojus, formuoti darnesnį integruotą požiūrį. Tokio visa apimančio požiūrio, grindžiamo geriausiais prieinamais moksliniais duomenimis ir žiniomis, reikia laikytis siekiant veiksmingiau spręsti šias problemas ir užtikrinti darnesnį Viduržemio jūros pakrančių zonos vystymąsi.

(9)

IPZV protokole yra daug nuostatų, kurias, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus, turės įgyvendinti įvairių lygių valdžios institucijos. Sąjunga, atsižvelgdama, inter alia, į tarpvalstybinį daugelio aplinkos apsaugos problemų pobūdį, savo veiksmais turėtų remti integruotą pakrančių zonos valdymą, o valstybės narės ir jų atitinkamos kompetentingos institucijos bus įpareigotos rengti ir pakrančių teritorijose įgyvendinti tam tikras IPZV protokole nustatytas išsamias priemones, pvz., zonų, kuriose draudžiamos statybos, nustatymą.

(10)

IPZV protokolas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos vardu patvirtinamas Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos protokolas dėl integruoto Viduržemio jūros pakrančių zonos valdymo (toliau – IPZV protokolas) (5).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pagal IPZV protokolo 37 straipsnį deponuoti patvirtinimo dokumentą Ispanijos Vyriausybei, kuri prisiima depozitaro funkciją, ir taip išreikšti Sąjungos sutikimą laikytis IPZV protokolo.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

IPZV protokolo įsigaliojimo diena skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. VANACKERE


(1)  OL L 240, 1977 9 19, p. 1.

(2)  OL L 322, 1999 12 14, p. 32.

(3)  OL L 148, 2002 6 6, p. 24.

(4)  OL L 34, 2009 2 4, p. 17.

(5)  IPZV protokolas buvo paskelbtas OL L 34, 2009 2 4, p. 19 kartu su sprendimu dėl pasirašymo.


REGLAMENTAI

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 955/2010

2010 m. spalio 22 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 798/2008 nuostatos dėl vakcinų nuo Niukaslo ligos naudojimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (1), ypač į jos 25 straipsnio 1 dalies b punktą ir 26 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (2), nustatyti šių prekių veterinarijos sertifikatų reikalavimai. Juose atsižvelgiama į tai, ar dėl Niukaslo ligos padėties trečiosiose šalyse, teritorijose, zonose ar skyriuose reikalaujama pateikti papildomų garantijų ar nustatyti specialias sąlygas.

(2)

Be to, Reglamente (EB) Nr. 798/2008 išdėstytos trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių užkrėtimo Niukaslo liga statuso nustatymo sąlygos. Pagal vieną iš šių sąlygų nuo šios ligos neturi būti vakcinuojama vakcinomis, neatitinkančiomis patvirtintų vakcinų nuo Niukaslo ligos kriterijų, nustatytų to reglamento VI priedo I dalyje. To priedo II dalies 2 punkte nustatyti konkretūs vakcinoms nuo Niukaslo ligos, taip pat neaktyvuotoms, taikomi kriterijai.

(3)

Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadove“ (toliau – PGSO vadovas) nustatyti vakcinų nuo Niukaslo ligos reikalavimai ir įvairių gamybos etapų saugos patikrinimai.

(4)

Siekiant apsaugoti Sąjungos naminių paukščių sveikatą ir palengvinti prekybą naminiais paukščiais ir jų mėsa, reikėtų, kad vakcinų nuo Niukaslo ligos ir jų naudojimo trečiosiose šalyse, iš kurių naminiai paukščiai ir jų mėsa gali būti importuojami, reikalavimuose būtų atsižvelgiama į atitinkamus PGSO vadove nustatytus reikalavimus.

(5)

Todėl Reglamento (EB) Nr. 798/2008 VI priedo I dalyje nustatytuose bendruosiuose patvirtintų vakcinų nuo Niukaslo ligos kriterijuose turėtų būti nurodomi PGSO vadovo reikalavimai, kad į šį nuolat pagal naujausią mokslo raidą atnaujinamą vadovą būtų tinkamai atsižvelgiama.

(6)

Be to, atsižvelgiant į techninę vakcinų nuo Niukaslo ligos gamybos pažangą, visų pirma susijusią su inaktyvavimo technologijomis, ir į PGSO vadovo reikalavimus, reikėtų panaikinti Reglamento (EB) Nr. 798/2008 VI priedo II dalies 2 punkte nustatytus inaktyvuotoms vakcinoms nuo Niukaslo ligos taikomus kriterijus.

(7)

Siekiant atsižvelgti į to reglamento VI priedo pakeitimus, reikia iš dalies keisti tam tikras naminių paukščių mėsai taikomas Reglamento (EB) Nr. 798/2008 VII priedo nuostatas ir atitinkamą I priede pateiktą naminių paukščių mėsos veterinarijos sertifikato pavyzdį (POU).

(8)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 798/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(9)

Reikėtų nustatyti šio reglamento taikymo pradžios datą, suderintą su Komisijos sprendimo 93/152/EEB (3) su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2010/633/ES (4), kuriuo atitinkamai iš dalies keičiami inaktyvuotų vakcinų nuo Niukaslo ligos kriterijai, taikymo pradžios data.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I, VI ir VII priedai iš dalies keičiami, kaip nustatyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2010 m. gruodžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. spalio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 74.

(2)  OL L 226, 2008 8 23, p. 1.

(3)  OL L 59, 1993 3 12, p. 35.

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 33.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I, VI ir VII priedai iš dalies keičiami taip:

a)

I priedo 2 dalyje pateiktas naminių paukščių mėsos veterinarijos sertifikato pavyzdys (POU) pakeičiamas taip:

Naminių paukščių mėsos veterinarijos sertifikato pavyzdys (POU)

Image

Image

Image

Image

b)

VI priedas pakeičiamas taip:

„VI PRIEDAS

(nurodytas 12 straipsnio 1 dalies b punkte, 12 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje ir 13 straipsnio 1 dalies a punkte)

VAKCINŲ NUO NIUKASLO LIGOS PATVIRTINIMO KRITERIJAI

I.   Bendrieji kriterijai

1.

Vakcinos turi atitikti Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ Niukaslo ligai skirtame skyriuje nustatytus standartus.

2.

Prieš leidžiant vakcinas paskirstyti ir naudoti, trečiosios šalies kompetentingos institucijos turi jas įregistruoti. Norėdamos įregistruoti vakcinas atitinkamos trečiosios šalies kompetentingos institucijos turi naudotis išsamiu dokumentų rinkiniu, kuriame būtų pateikti vakcinos veiksmingumo ir nekenksmingumo duomenys; importuotų vakcinų atveju kompetentingos institucijos gali naudotis duomenimis, kuriuos patikrino šalies, kurioje vakcina pagaminta, kompetentingos institucijos; šie patikrinimai turi būti atlikti laikantis PGSO standartų.

3.

Be to, vakcinų importą arba gamybą ir paskirstymą turi kontroliuoti atitinkamos trečiosios šalies kompetentingos institucijos.

4.

Prieš leidžiant vakcinas paskirstyti, būtina kompetentingų institucijų pavedimu patikrinti visų partijų nekenksmingumą, ypač jų praskiedimą arba inaktyvavimą ir nustatyti, ar nėra nepageidaujamų užkrečiamų medžiagų.

II.   Konkretūs kriterijai

Gyvos skiestos vakcinos nuo Niukaslo ligos turi būti gaminamos iš Niukaslo ligos viruso padermės, kurios pirminis pasėlis ištirtas ir nustatyta, kad jo intracerebralinio patogeniškumo indeksas (ICPI) yra:

a)

mažesnis nei 0,4, jei kiekvienam paukščiui ICPI testo metu skiriama ne mažiau kaip 107 EID50; arba

b)

mažesnis už 0,5, jei kiekvienam paukščiui ICPE teste skiriama ne mažiau kaip 108 EID50.“

c)

VII priedo II dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

30 dienų iki skerdimo nebuvo vakcinuoti gyvomis skiestomis vakcinomis, pagamintomis iš Niukaslo ligos viruso pirminio pasėlio, kurio patogeniškumas yra didesnis už lentogeninių viruso padermių patogeniškumą;“.


23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/10


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 956/2010

2010 m. spalio 22 d.

kuriuo dėl greitųjų tyrimų sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 23 straipsnio pirmą pastraipą ir 23a straipsnio įžanginį sakinį ir a punktą,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos gyvūnų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (toliau – USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninių produktų gamybai, jų tiekimui rinkai bei tam tikrais specifiniais atvejais – jų eksportui.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 4 punkte nustatytas greitųjų tyrimų, naudotinų galvijų spongiforminei encefalopatijai (toliau – GSE) ir avių bei ožkų USE stebėti, sąrašas.

(3)

2009 m. gruodžio 18 d. ir 2010 m. balandžio 29 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) paskelbė dvi mokslines nuomones dėl patvirtintų greitųjų USE tyrimų analitinio jautrumo. Tos nuomonės pagrįstos USE tiriančios Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos (toliau – ESEL) atliktais tyrimais. ESEL tyrimais ketinta įvertinti šiuo metu patvirtintų greitųjų USE tyrimų analitinį jautrumą, siekiant pateikti patikimus duomenis apie analitinį jautrumą ir įvertinti kiekvieną tyrimą, naudojant tas pačias mėginių serijas trijų pagrindinių tipų atrajotojų USE: GSE, klasikinei skrepi ir atipinei skrepi.

(4)

Dėl skrepi EMST 2009 m. gruodžio 18 d. paskelbtoje nuomonėje padarė išvadą, kad tyrimais Enfer TSE v2, Enfer TSE v3, Prionics®-Check LIA SR ir Prionics®-WB Check Western SR gali nepavykti nustatyti netipinius skrepi atvejus, kurie gali būti nustatyti kitais patvirtintais tyrimais, o remiantis EMST protokolu dėl greitųjų post mortem tyrimų, skirtų nustatyti smulkiųjų atrajotojų USE, įvertinimo (EMST, 2007b), minėtų tyrimų nerekomenduojama naudoti USE stebėti toje srityje. Todėl tie metodai neturėtų būti toliau įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 4 punkte pateiktą greitųjų tyrimų, naudotinų avių ir ožkų USE stebėti, sąrašą.

(5)

2009 m. liepos 2 d.Iddex laboratorijos Komisijai pranešė, kad jų bendras tyrimas IDEXX HerdChek BSE-Scrapie Antigen Test Kit, EIA, sukurtas smulkiųjų atrajotojų USE ir galvijų GSE stebėti, niekada nebuvo įtrauktas į greitųjų tyrimų, naudotinų GSE stebėti Sąjungoje, sąrašą, nors ESEL šį tyrimą tam tikslui oficialiai patvirtino. Todėl šis tyrimas turėtų būti įtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 4 punkte nustatytą greitųjų tyrimų, naudotinų GSE stebėti, sąrašą.

(6)

Dėl praktinių priežasčių šiuo reglamentu nustatyti pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2011 m. sausio 1 d., nes valstybėms narėms reikia pakankamai laiko suderinti avių ir ožkų USE stebėsenos tvarką su nauju greitųjų tyrimų sąrašu.

(7)

Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(8)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. spalio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 147, 2001 5 31, p. 1.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 4 punktas pakeičiamas taip:

„4.    Greitieji tyrimai

Norint atlikti greituosius tyrimus pagal 5 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, tik šie metodai taikomi kaip greitieji galvijų GSE stebėsenos tyrimai:

imunoblotingo tyrimas, pagrįstas Western blotting procedūra proteinazei K atspariam PrPRes fragmentui nustatyti (Prionics-Check Western test),

chemiliuminescencinis ELISA tyrimas, atliekamas taikant išskyrimo procedūrą ir ELISA metodą bei naudojant sustiprintą chemiliuminescencinį reagentą (Enfer test ir Enfer TSE Kit version 2.0, automatizuotas bandinio paruošimas),

imunologinė analizė, atliekama naudojant mikroplokšteles, skirta PrPSc nustatyti (Enfer TSE Version 3),

daugiasluoksnė imunologinė analizė, skirta PrPRes nustatyti (trumpo bandymo protokolas), atliekama užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras (Bio-Rad TeSeE SAP rapid test),

imunofermentinė analizė (ELISA), atliekama naudojant mikroplokšteles, proteinazei K atspariam PrPRes monokloniniais antikūnais nustatyti (Prionics-Check LIA test),

imunologinė analizė, atliekama atrankiniam PrPSc surišimui naudojant cheminį polimerą ir nukreipiant monokloninį aptikimo antikūną prieš užkonservuotas PrP molekulės dalis (IDEXX HerdChek BSE Antigen Test Kit, EIA & IDEXX HerdChek BSE-Scrapie Antigen Test Kit, EIA),

šoninio srauto imunologinė analizė, naudojant du skirtingus monokloninius antikūnus proteinazei K atsparioms PrP frakcijoms nustatyti (Prionics Check PrioSTRIP),

dvipusė imunologinė analizė, kurią atliekant du skirtingi monokloniniai antikūnai nukreipiami prieš du epitopus, esančius labai išskleistame galvijo PrPSc (Roboscreen Beta Prion BSE EIA Test Kit),

daugiasluoksnis ELISA tyrimas proteinazei K atspariam PrPSc nustatyti (Roche Applied Science PrionScreen).

Norint atlikti greituosius tyrimus pagal 5 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, tik šie metodai taikomi kaip greitieji avių ir ožkų USE stebėsenos tyrimai:

daugiasluoksnė imunologinė analizė, skirta PrPRes nustatyti (trumpas bandymo protokolas), atliekama užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras (Bio-Rad TeSeE SAP rapid test),

daugiasluoksnė imunologinė analizė, skirta PrPRes nustatyti, atliekama naudojant avių ir (arba) ožkų TeSeE nustatymo tyrimo rinkinį užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras naudojant avių ir (arba) ožkų TeSeE gryninimo rinkinį (Bio-Rad TeSeE Sheep/Goat rapid test),

imunologinė analizė, atliekama atrankiniam PrPSc surišimui naudojant cheminį polimerą ir nukreipiant monokloninį aptikimo antikūną prieš užkonservuotas PrP molekulės dalis (IDEXX HerdChek BSE-Scrapie Antigen Test Kit, EIA).

Atliekant visus greituosius tyrimus, audinys, kurį privaloma ištirti taikant nurodytą tyrimo metodą, privalo atitikti gamintojo nustatytas darbo instrukcijas.

Greitųjų tyrimų priemonių gamintojai privalo turėti įdiegtą Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos patvirtintą kokybės užtikrinimo sistemą, kuria užtikrinama, kad tyrimo veiksmingumas nesikeistų. Gamintojai Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai privalo pateikti tyrimo protokolus.

Greituosius tyrimus ir tyrimo protokolus galima pakeisti tik iš anksto apie tai pranešus Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai ir Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai padarius išvadą, kad dėl tokio pakeitimo nesumažės greitojo tyrimo jautrumas, specifiškumas arba patikimumas. Ši išvada pateikiama Komisijai ir nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms.“


23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/13


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 957/2010

2010 m. spalio 22 d.

dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus teiginius apie maisto produktų sveikumą – susirgimo rizikos mažinimą ir vaikų vystymąsi bei sveikatą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (1), ypač į jo 17 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 teiginiai apie maisto produktų sveikumą draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis to reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 taip pat nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti teiginius apie maisto produktų sveikumą maisto verslo subjektai gali teikti nacionalinei valstybės narės kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti reikalavimus atitinkančias paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EMST) (toliau – Tarnyba).

(3)

Gavusi paraišką Tarnyba nedelsdama informuoja apie ją kitas valstybes nares bei Komisiją ir pateikia nuomonę dėl atitinkamo teiginio apie sveikumą.

(4)

Komisija sprendžia dėl leidimo vartoti teiginius apie sveikumą suteikimo, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę.

(5)

Dvi šiame reglamente nurodytos nuomonės yra susijusios su paraiškomis leisti vartoti teiginius apie rizikos susirgti mažinimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies a punkte, o trys nuomonės – susijusios su teiginiais apie vaikų vystymąsi ir sveikatą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies b punkte.

(6)

Gavus Association de la Transformation Laitière Francaise (ATLA) paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies b punktą, paprašyta, kad Tarnyba pateiktų nuomonę dėl teiginio apie sveikumą, susijusio su jodo poveikiu normaliam vaikų augimui (Klausimas Nr. EFSA–Q–2008-324) (2). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Jodas yra reikalingas vaikų augimui“.

(7)

Remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba nuomonėje, kurią Komisija ir valstybės narės gavo 2009 m. lapkričio 20 d., padarė išvadą, kad yra priežastinis ryšys tarp jodo vartojimo ir deklaruojamo poveikio. Taigi šią išvadą atitinkantis teiginys apie sveikumą turėtų būti laikomas atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 reikalavimus, todėl reikėtų jį įtraukti į Sąjungos leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.

(8)

Gavus Association de la Transformation Laitière Française (ATLA) paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies b punktą, paprašyta, kad Tarnyba pateiktų nuomonę dėl teiginio apie sveikumą, susijusio su geležies poveikiu vaikų pažintinei raidai (Klausimas Nr. EFSA–Q–2008-325) (3). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Geležis yra reikalinga vaikų pažintinei raidai“.

(9)

Remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba nuomonėje, kurią Komisija ir valstybės narės gavo 2009 m. lapkričio 20 d., padarė išvadą, kad yra priežastinis ryšys tarp geležies vartojimo ir deklaruojamo poveikio. Taigi šią išvadą atitinkantis teiginys apie sveikumą turėtų būti laikomas atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 reikalavimus, todėl reikėtų jį įtraukti į Sąjungos leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.

(10)

Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad palankioje nuomonėje dėl leidimo vartoti teiginį apie sveikumą turėtų būti tam tikra informacija. Atitinkamai ši informacija turėtų būti nurodyta šio reglamento I priede dėl leidžiamų vartoti teiginių, įskaitant galimą teiginių formuluotės pakeitimą, konkrečias teiginių vartojimo sąlygas ir, jei taikoma, maisto produkto vartojimo sąlygas ar apribojimus ir (arba) papildomus teiginius ar įspėjimus, laikantis Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų taisyklių ir atsižvelgiant į Tarnybos nuomones.

(11)

Vienas iš Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslų yra užtikrinti, jog teiginiai apie sveikumą būtų teisingi, aiškūs ir patikimi bei naudingi vartotojui, ir kad to siekiant būtų atsižvelgiama į teiginio formuluotę ir pateikimą. Todėl tais atvejais, kai teiginių tekstas turi tą pačią prasmę vartotojams, palyginti su jau leidžiamais vartoti teiginiais apie sveikumą, nes nurodomas tas pats ryšys tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos iš jo sudedamųjų dalių ir sveikatos, jie turėtų būti vartojami laikantis tų pačių vartojimo sąlygų, kaip nurodyta I priede.

(12)

Gavus GP International Holding B.V. paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies a punktą, paprašyta, kad Tarnyba pateiktų nuomonę dėl teiginio apie sveikumą, susijusio su OPC PremiumTM poveikiu mažinant cholesterolio kiekį kraujyje (Klausimas Nr. EFSA–Q-2009-00454) (4). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „OPC turi įrodytą poveikį mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir todėl gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.“

(13)

Remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba nuomonėje, kurią Komisija ir valstybės narės gavo 2009 m. spalio 26 d., padarė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp OPC PremiumTM vartojimo ir deklaruojamo poveikio. Kadangi teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, jo nereikėtų leisti vartoti.

(14)

Gavus Valosun A.S. paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies a punktą, paprašyta, kad Tarnyba pateiktų nuomonę dėl teiginio apie sveikumą, susijusio su Uroval® poveikiu šlapimo takų infekcijoms (Klausimas Nr. EFSA–Q-2009-00600) (5). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Spanguolių ekstraktas ir D-manozė, pagrindinės veikliosios maisto papildo Uroval® sudedamosios dalys, neleidžia žalingoms bakterijoms prilipti prie šlapimo pūslės sienelės. Žalingų bakterijų prilipimas prie šlapimo pūslės sienelės yra pagrindinis šlapimo takų infekcijų atsiradimo veiksnys.“

(15)

Remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba nuomonėje, kurią Komisija ir valstybės narės gavo 2009 m. gruodžio 22 d., padarė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp Uroval® vartojimo ir deklaruojamo poveikio. Kadangi teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, jo nereikėtų leisti vartoti.

(16)

Gavus Töpfer GmbH paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies b punktą, paprašyta, kad Tarnyba pateiktų nuomonę dėl teiginio apie sveikumą, susijusio su bifidobakterijų derinio (Bifidobacterium bifidum, Bifidobacterium breve, Bifidobacterium infantis, Bifidobacterium longum) poveikio mažinant galimai patogeniškų žarnyno mikroorganizmų kiekį (Klausimas Nr. EFSA–Q-2009-00224) (6). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Probiotinės bifidobakterijos padaro žarnyno florą sveikesnę, sudėtimi panašią į žindomų kūdikių žarnyno florą.“

(17)

Remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba nuomonėje, kurią Komisija ir valstybės narės gavo 2009 m. gruodžio 22 d., padarė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp bifidobakterijų derinio vartojimo ir deklaruojamo poveikio. Kadangi teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, jo nereikėtų leisti vartoti.

(18)

Nustatant šiame reglamente numatytas priemones apsvarstytos pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 6 dalį Komisijos gautos pareiškėjų ir visuomenės atstovų pastabos.

(19)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento I priede pateikti teiginiai apie Europos Sąjungos rinkai tiekiamų maisto produktų sveikumą gali būti vartojami laikantis tame priede nustatytų sąlygų.

Šie teiginiai apie sveikumą įtraukiami į Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą Sąjungos leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.

2 straipsnis

Šio reglamento II priede išvardyti teiginiai apie sveikumą neįtraukiami į Sąjungos leidžiamų vartoti teiginių sąrašą, numatytą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalį.

Teiginiai apie sveikumą, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies b punkte ir išvardyti II priede, gali būti toliau vartojami šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. spalio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

(2)  EMST leidinys (2009), 7(11):1359.

(3)  EMST leidinys (2009), 7(11):1360.

(4)  EMST leidinys (2009), 7(10):1356.

(5)  EMST leidinys (2009), 7(12):1421.

(6)  EMST leidinys (2009), 7(12):1420.


I PRIEDAS

Leidžiami vartoti teiginiai apie sveikumą

Paraiška ir atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 nuostatos

Pareiškėjo adresas

Maistinė ar kita medžiaga, maisto produktas ar maisto produkto kategorija

Teiginys

Teiginio vartojimo sąlygos

Maisto produkto vartojimo sąlygos ir (arba) apribojimai ir (arba) papildomi teiginiai ar perspėjimai

EMST nuomonės nuoroda

14 straipsnio 1 dalies b punkto teiginys apie vaikų vystymąsi ir sveikatą

Association de la Transformation Laitière Française (ATLA), 42, rue du Châteaudun, 75314, Paris Cedex 09, Prancūzija

Jodas

Jodas naudingas normaliam vaikų augimui

Teiginys gali būti vartojamas tik su maisto produktu, kuris bent jau yra jodo šaltinis, kaip nurodyta teiginyje [VITAMINO (-Ų) PAVADINIMAS] IR/ARBA [MINERALINĖS (-IŲ) MEDŽIAGOS (-Ų) PAVADINIMAS] ŠALTINIS, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 priede.

 

Q-2008-324

14 straipsnio 1 dalies b punkto teiginys apie vaikų vystymąsi ir sveikatą

Association de la Transformation Laitière Française (ATLA), 42, rue du Châteaudun, 75314, Paris Cedex 09, Prancūzija

Geležis

Geležis naudinga normaliai vaikų pažintinei raidai

Teiginys gali būti vartojamas tik su maisto produktu, kuris bent jau yra geležies šaltinis, kaip nurodyta teiginyje [VITAMINO (-Ų) PAVADINIMAS] IR/ARBA [MINERALINĖS (-IŲ) MEDŽIAGOS (-Ų) PAVADINIMAS] ŠALTINIS, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 priede.

 

Q-2008-325


II PRIEDAS

Atmesti teiginiai apie sveikumą

Paraiška ir atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 nuostatos

Maistinė ar kita medžiaga, maisto produktas ar maisto produkto kategorija

Teiginys

EMST nuomonės nuoroda

14 straipsnio 1 dalies a punkto teiginys apie sveikumą, kuriame nurodomas susirgimo rizikos mažinimas

OPC Premium™

OPC turi įrodytą poveikį mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir todėl gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis

Q-2009-00454

14 straipsnio 1 dalies a punkto teiginys apie sveikumą, kuriame nurodomas susirgimo rizikos mažinimas

Uroval®

Spanguolių ekstraktas ir D-manozė, pagrindinės veikliosios maisto papildo Uroval® sudedamosios dalys, neleidžia žalingoms bakterijoms prilipti prie šlapimo pūslės sienelės. Žalingų bakterijų prilipimas prie šlapimo pūslės sienelės yra pagrindinis šlapimo takų infekcijų atsiradimo veiksnys.

Q-2009-00600

14 straipsnio 1 dalies b punkto teiginys apie vaikų vystymąsi ir sveikatą

Bifidobakterijų derinys (Bifidobacterium bifidum, Bifidobacterium breve, Bifidobacterium infantis, Bifidobacterium longum)

Probiotinės bifidobakterijos padaro žarnyno florą sveikesnę, sudėtimi panašią į žindomų kūdikių žarnyno florą

Q-2009-00224


23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/18


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 958/2010

2010 m. spalio 22 d.

kuriuo nesutinkama leisti vartoti teiginį apie maisto produktų sveikumą, kuris nėra nei teiginys apie rizikos susirgti mažinimą, nei teiginys apie vaikų vystymąsi ir sveikatą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (1), ypač į jo 18 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 teiginiai apie maisto produktų sveikumą draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis to reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 taip pat nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti teiginius apie maisto produktų sveikumą maisto verslo operatoriai gali teikti valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti reikalavimus atitinkančias paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EMST) (toliau – Tarnyba).

(3)

Gavusi paraišką Tarnyba nedelsdama informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją ir pateikia nuomonę dėl atitinkamo teiginio apie sveikumą.

(4)

Komisija atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę sprendžia dėl leidimo vartoti teiginius apie sveikumą suteikimo.

(5)

Atsižvelgiant į 2008 m. birželio 10 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį pateiktą Rudolf Wild GmbH & Co. KG paraišką paprašyta, kad Tarnyba pateiktų nuomonę dėl teiginio apie sveikumą, susijusio su Immune Balance Drink poveikiu didinant organizmo apsaugą (Klausimas Nr. EFSA–Q-2009-00517) (2). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas, inter alia, taip: „Immune Balance Drink stiprina organizmo apsaugą“.

(6)

2009 m. lapkričio 4 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba padarė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp Immune Balance Drink vartojimo ir deklaruojamo poveikio. Kadangi teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, jo nereikėtų leisti vartoti.

(7)

Nustatant šiame reglamente numatytas priemones buvo apsvarstytos pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 6 dalį Komisijos gautos pareiškėjo ir visuomenės atstovų pastabos.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems teiginiams apie sveikumą taikomos to reglamento 28 straipsnio 5 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės tik tuo atveju, jei jie atitinka tame straipsnyje nurodytas sąlygas, įskaitant tai, kad laikomasi reglamento nuostatų. Dėl šiame reglamente nurodyto teiginio Tarnyba padarė išvadą, jog nėra priežastinio ryšio tarp maisto produkto vartojimo ir deklaruojamo poveikio ir teiginys neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 reikalavimų, todėl 28 straipsnio 5 dalyje numatytas pereinamasis laikotarpis nėra taikomas. Siekiant sudaryti galimybę maisto verslo subjektams prisitaikyti prie šio reglamento reikalavimų nustatomas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis.

(9)

Šiame reglamente pateiktos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktas teiginys apie sveikumą nėra įtraukiamas į Sąjungos leidžiamų vartoti teiginių sąrašą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 3 dalyje.

Tačiau jis gali būti toliau vartojamas šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. spalio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

(2)  EMST leidinys (2009), 7 (11):1357.


PRIEDAS

Atmestas teiginys apie sveikumą

Paraiška ir atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 nuostatos

Maistinė ar kita medžiaga, maisto produktas ar maisto produkto kategorija

Teiginys

EMST nuomonės nuoroda

13 straipsnio 5 dalies teiginys apie sveikumą, grindžiamas naujausiais moksliniais duomenimis ir (arba) prie kurio pridedamas prašymas apsaugoti nuosavybės teises į duomenis

Immune Balance drink

Immune Balance Drink stiprina organizmo apsaugą

Q-2009-00517


23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/20


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 959/2010

2010 m. spalio 22 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. spalio 23 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. spalio 22 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu,

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MA

78,7

MK

74,3

XS

73,2

ZZ

75,4

0707 00 05

MK

87,5

TR

158,2

ZZ

122,9

0709 90 70

TR

149,0

ZZ

149,0

0805 50 10

AR

62,3

BR

68,9

CL

67,2

IL

91,2

TR

92,5

UY

61,0

ZA

60,4

ZZ

71,9

0806 10 10

BR

214,6

TR

133,8

US

155,2

ZA

64,2

ZZ

142,0

0808 10 80

AR

77,6

BR

59,6

CL

103,4

CN

64,2

NZ

91,5

US

82,6

ZA

88,4

ZZ

81,0

0808 20 50

CN

72,2

ZA

88,6

ZZ

80,4


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


DIREKTYVOS

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/22


KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/69/ES

2010 m. spalio 22 d.

kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (1), ypač į jo 31 straipsnį,

atsižvelgdama į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (2), ypač į jo 53 straipsnį,

pasikonsultavusi su Maisto produktų moksliniu komitetu ir Europos maisto saugos tarnyba,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius (3), nustatytas maisto priedų, kuriuos galima naudoti Europos Sąjungoje sąrašas, ir jų naudojimo sąlygos.

(2)

Po to, kai buvo priimta Direktyva 95/2/EB, maisto priedų technologijos ir toliau vystėsi. Šią direktyvą reikėtų pritaikyti atsižvelgiant į tuos pasiekimus.

(3)

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 31 straipsniu, kol bus baigti Sąjungos maisto priedų sąrašai, numatyti to reglamento 30 straipsnyje, Direktyvos 95/2/EB priedai iš dalies keičiami, jei būtina, taikant Komisijos priimtas priemones.

(4)

Pagal Direktyvą 95/2/EB toliau išvardytus stabilizatorius leidžiama naudoti įvairioms paskirtims: agarą (E 406), karageniną (E 407), saldžiųjų ceratonijų dervą (E 410), pupenių dervą (guaro dervą E 412), ksantano dervą (E 415), pektinus (E 440), celiuliozę (E 460), karboksimetilceliuliozę (E 466), oksiduotąjį krakmolą (E 1404), monokrakmolo fosfatą (E 1410), dikrakmolo fosfatą (E 1412), fosfatuotą dikrakmolo fosfatą (E 1413), acetilintą dikrakmolo fosfatą (E 1414), acetilintą krakmolą (E 1420), acetilintą dikrakmolo adipatą (E 1422), hidroksipropilkrakmolą (E 1440), hidroksipropildikrakmolo fosfatą (E 1442), krakmolo natrio oktenilsukcinatą (E 1450), acetilintą oksiduotąjį krakmolą (E 1451) ir emulsiklius riebalų rūgščių monogliceridus ir digliceridus (E 471). Maisto produktų mokslinis komitetas (toliau – MPMK) nenustatė šių maisto priedų leistinos paros dozės (LPD), vadinasi, jie nekelia pavojaus vartotojų sveikatai. Techniniais sumetimais reikėtų leisti juos naudoti nearomatizuotiems natūraliai raugintiems grietinės gaminiams ir produktų pakaitalams, kuriuose riebalų yra ne daugiau kaip 20 %, norint užtikrinti emulsijos stabilumą ir vientisumą. Tai būtų naudinga vartotojui, nes sumažinto riebalų kiekio raugintų grietinės gaminių, turinčių panašias savybes, kaip įprastas produktas, pasirinkimas būtų didesnis. Todėl minėtus priedus reikėtų leisti naudoti šia papildoma paskirtimi.

(5)

1990 m. MPMK įvertino natrio ir kalio laktatų druskas (E 325 ir E 326), kalio acetatą (E 261), natrio acetatą (E 262i) ir natrio vandenilio acetatą (E 262ii) ir padarė išvadą, kad visi jie yra natūralios maisto produktų sudedamosios dalys, o jų dozė veikiausiai yra labai nedidelė, palyginti su natūraliose medžiagose esančia doze. Todėl visi jie buvo priskirti „nenurodytos“ LPD grupei. Todėl visus šiuos maisto priedus iš principo leidžiama naudoti visuose maisto produktuose, išskyrus nurodytuosius Direktyvos 95/2/EB 2 straipsnio 3 dalyje. Siūloma tuos maisto priedus taip pat leisti naudoti fasuotuose smulkintos šviežios mėsos pusgaminiuose, kad būtų galima kontroliuoti mikrobinių patogenų, pvz., Listeria, E. coli O157, dauginimąsi. Remiantis šiuo technologiniu pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad taip naudojant minėtus maisto priedus susirūpinimo sauga nekyla, reikėtų leisti juos papildomai naudoti fasuotuose smulkintos šviežios mėsos pusgaminiuose.

(6)

Pagal Direktyvą 95/2/EB sorbatus (E 200, E 202, E 203) ir benzoatus (E 210, E 211, E 212, E 213) šiuo metu leidžiama naudoti kaip maisto priedus. Siūloma minėtus maisto priedus leisti naudoti žuvų produktų pakaitaluose iš jūrinių dumblių (ikrų pakaitaluose, pagamintuose iš jūrinių dumblių) kaip konservantus, garniruojant įvairius maisto produktus, kad juose nesidaugintų pelėsiai ir mielės ir nesusidarytų mikotoksinų. Minėtoms druskoms nustatyta atitinkamai 0–25 ir 0–5 mg/kg kūno masės leistina paros dozė. Blogiausiu atveju, kai naudojamos didžiausios koncentracijos, suvartojama dozė yra labai nedidelė, palyginti su LPD. Taip naudojant šiuos priedus susirūpinimo vartotojui daromu poveikiu ir jo sauga nekyla. Todėl reikėtų leisti sorbatus ir benzoatus papildomai naudoti žuvų produktų pakaitaluose iš jūrinių dumblių, atsižvelgiant į technologinį pagrindimą ir į tai, kad šis naujas produktas skirtas specializuotai rinkai.

(7)

Prašoma sorbatus (E 200, E 202, E 203) ir benzoatus (E 210, E 211, E 212, E 213) leisti naudoti aluje iš statinės, į kurį įdėta daugiau kaip 0,5 % fermentuojamųjų cukrų ir (arba) vaisių sulčių ar koncentruotų vaisių sulčių, ir kuris pilstomas tiesiai iš statinės. Toks alus gali būti ilgą laiką prijungtas prie alaus statinės čiaupo. Kadangi statinę ir čiaupą sujungti steriliomis sąlygomis neįmanoma, statinė gali būti užteršta mikrobais. Ši problema aktuali, jei aluje po gamybos tebėra fermentuojamųjų cukrų, nes tokioje terpėje gali daugintis pavojingi mikroorganizmai. Todėl į pilstomą alų ir į alų, į kurį įdėta fermentuojamųjų cukrų ir (arba) vaisių sulčių ar koncentruotų vaisių sulčių, reikia dėti antimikrobinių medžiagų. Tokio vaisinio alaus iš statinės suvartojama nedaug, tad net ir blogiausiu atveju apytikrė sorbatų ir benzoatų dozė turėtų būti mažesnė nei jų atitinkama LPD. Todėl reikėtų leisti sorbatus ir benzoatus papildomai naudoti aluje iš statinės, kuriame yra daugiau kaip 0,5 % fermentuojamųjų cukrų ir (arba) vaisių sulčių ar koncentruotų vaisių sulčių.

(8)

Kad ant citrusinių vaisių nesidaugintų pelėsiai, nuėmus derlių leidžiama juos apdoroti tokiais pesticidais, kaip imazalilas ir tiabendazolas. Citrusiniams vaisiams apdoroti vietoje šių pesticidų arba kartu su jais galima naudoti sorbatus (E 200, E 202, E 203). Sorbatus galima naudoti ant neluptų šviežių citrusinių vaisių apdorojant leidžiamais naudoti vaškais: bičių vašku, kandelila vašku, karnaubo vašku ir šelaku (atitinkamai E 901, E 902, E 903 ir E 904). Taip naudojant šiuos priedus susirūpinimo vartotojui daromu poveikiu ir jo sauga nekyla. Todėl minėtus priedus reikėtų leisti naudoti šia papildoma paskirtimi.

(9)

Vartotojai gali nuspręsti kai kurių maisto medžiagų suvartojamą dozę papildyti maisto papildais. Tuo tikslu į maisto papildus galima įdėti vitamino A ir vitaminų A ir D derinio, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB (4). Saugaus apdorojimo sumetimais vitamino A ir vitaminų A ir B derinių preparatai turi būti tokios sudėties, kuriai gauti reikia didelės drėgmės ir aukštos temperatūros, taip pat krakmolo ir cukraus. Toks apdorojimas gali būti palankus mikroorganizmams daugintis. Kad tokie mikroorganizmai nesidaugintų, sausuose maisto papilduose naudojamuose vitamino A ir vitaminų A ir D derinių preparatuose reikėtų leisti naudoti sorbatus (E 200, E 202, E 203) ir benzoatus (E 210, E 211, E 212 ir E 213).

(10)

Pagal Direktyvą 95/2/EB leidžiama naudoti maisto priedus sieros dioksidą ir sulfitus (E 220, E 221, E 222, E 223, E 224, E 226, E 227, E 228), kurie pirmiausiai yra antimikrobinės medžiagos ir padeda kontroliuoti cheminį irimą. Šiais laikais šviežių vaisių vežimas, ypač jūrų laivais, yra labai svarbus. Jie gali būti vežami keletą savaičių. Sieros dioksidas ir sulfitai apsaugo šviežias mėlynes nuo grybelių dauginimosi. Sieros dioksidą ir sulfitus reikėtų leisti papildomai naudoti, norint apsaugoti šviežias mėlynes nuo grybelių dauginimosi ir atsižvelgiant į tai, kad šis naujas produktas skirtas specializuotai rinkai. Todėl, atsižvelgiant į pagrįstas technologines šių naujų leidimų suteikimo priežastis, poreikį palengvinti pasaulinę prekybą ir nedidelį sieros ir sulfitų dozių poveikį, reikėtų leisti šios direktyvos priede nurodyto koncentracijos lygio sieros dioksidą papildomai naudoti mėlynėms.

(11)

Cinamono (tik Cinnamomum ceylanicum) lazdelėms, kurios taip pat vadinamos angl. quills, gaminti naudojamos šviežia cinamono medžio vidinės žievės odelė. Gaminančioje šalyje odelę gali užteršti mikrobai ir vabzdžiai, ypač jei klimatas yra tropinis ir drėgnas. Fumigacija sieros dioksidu – tinkamas apdorojimo būdas, padedantis apsaugoti nuo tokio užteršimo mikrobais arba vabzdžių. 1994 m. MPMK nustatė 0–0,7 mg/kg kūno masės leistiną paros dozę ir nusprendė, kad reikėtų apriboti sieros dioksido ir kitų sieros medžiagų naudojimą, norint sumažinti pasitaikančių ūmių astmos reakcijų skaičių. Nors sieros dioksido ir kitų sulfitų naudojimą reikėtų apriboti, taikant šį konkretų naudojimo būdą suvartojama labai nedidelė sieros dioksido ir sulfitų dozės dalis. Todėl reikėtų leisti sieros dioksidą ir sulfitus (E 220, E 221, E 222, E 223, E 224, E 226, E 227, E 228) papildomai naudoti tik šiai konkrečiai cinamono rūšiai.

(12)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) įvertino informaciją apie nizino naudojimo papildomai maisto produktų kategorijai – skystiems kiaušiniams – saugą ir apie nizino, pagaminto naudojant pakeistą gamybos procesą, saugą. 2006 m. sausio 26 d. nuomonėje (5) EMST patvirtino anksčiau nustatytą 0–0,13 mg/kg kūno masės leistiną nizino, pagaminto naudojant naują gamybos ir ekstrahavimo procesą, pagrįstą cukraus terpės fermentavimu vietoj įprastos pieno terpės, paros dozę. Toje nuomonėje EMST taip pat patvirtino, kad naudojant niziną maisto produktuose nereikėtų tikėtis, kad atsiras atsparumas antibiotikams. Pasak EMST, nėra duomenų, kad nizinui atsparūs bakterijų mutantai pasižymėtų kryžminiu atsparumu gydyti skirtiems antibiotikams. Ji mano, kad taip veikiausiai yra dėl gydyti skirtų antibiotikų ir nizino antimikrobinio poveikio skirtumų. 2006 m. spalio 20 d. nuomonėje (6) EMST taip pat patvirtino, kad papildomai leidus naudoti niziną pasterizuotuose skystuose kiaušiniuose numatytomis naudojimo sąlygomis (ne daugiau kaip 6,25 mg/l) susirūpinimo sauga nekiltų, ir tai būtų galima pagrįsti technologiniais sumetimais, t. y. siekiant prailginti produkto laikymo trukmę ir neleisti daugintis nuodingoms sporas skleidžiančioms rūšims, kaip Bacillus cereus, galinčioms išlikti po pasterizavimo. Todėl reikėtų leisti niziną papildomai naudoti pasterizuotiems skystiems kiaušiniams.

(13)

Pagal Direktyvą 95/2/EB leidžiama naudoti maisto priedą dimetildikarbonatą (DMDC, E 242), kuris naudojamas kaip konservantas nealkoholiniuose aromatizuotuose gėrimuose, nealkoholiniame vyne ir koncentruotoje skystoje arbatoje. Šį priedą nuspręsta leisti naudoti remiantis 1990 m. pateikta ir 1996 m patvirtinta MPMK palankia nuomone. MPMK nepavyko nustatyti LPD, nes DMDC greitai skyla į anglies dioksidą ir metanolį. 2001 m. MPMK paprašyta ištirti DMDC naudojimo vyne saugą. Tuo metu MPMK manė, kad metanolis ir kiti reakcijos produktai, pvz., metilkarbamatas, atsirandantys DMDC naudojant tiek alkoholiniams gėrimams ir vynui, tiek nealkoholiniams gėrimams apdoroti, susidaro panašiai, ir net tada, kai vyno vartojama labai daug, metanolis ir metilkarbamatas nekeltų jokio pavojaus. Prašoma leisti naudoti DMDC, norint užkirsti kelią gedimui dėl fermentacijos nesteriliuose uždaruose pilnuose sidro, kriaušių sidro ir vaisių vyno, sumažinto alkoholio kiekio vyno, vyno gėrimų ir visų kitų gaminių, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (7), buteliuose. Ši papildoma paskirtis nelaikoma keliančia susirūpinimą vartotojų sauga. Be to, naudojant DMDC galima būtų sumažinti sieros dioksido poveikį. Todėl reikėtų leisti DMDC papildomai naudoti sidre, kriaušių sidre ir vaisių vyne, sumažinto alkoholio kiekio vyne, vyno gėrimuose ir kituose gaminiuose, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91.

(14)

EMST įvertino informaciją apie rozmarinų ekstraktų naudojimo kaip antioksidantų maisto produktuose saugą. Rozmarinų ekstraktai gaunami iš Rosmarinus officinalis L. ir susideda iš įvairių medžiagų, turinčių antioksidacinių savybių (daugiausia fenolio rūgščių, flavonoidų, diterpenoidų ir triterpenų). Nors toksikologinių duomenų apie rozmarinų ekstraktus nepakako, kad EMST nustatytų skaičiais išreikštą LPD, ji 2008 m. kovo 7 d. nuomonėje (8) nusprendė, kad saugos lygis yra pakankamai aukštas, todėl galima daryti išvadą, kad naudojant siūlomomis paskirtimis ir kiekiais poveikis per maistą nekelia susirūpinimo. Todėl rozmarinų ekstraktus galima leisti naudoti, jei tai yra technologiškai pagrįsta. Reikėtų leisti naudoti rozmarinų ekstraktą kaip antioksidantą, o rozmarino ekstraktams priskirti E 392 numerį.

(15)

Išrūgos – šalutinis sūrio gamybos produktas. Mitybai, kuriai reikia daug baltymų, buvo sukurta išrūgų baltymų turinčių gėrimų. Kad tokius gėrimus kaitinant baltymai išliktų suspensijoje, fosfatų kiekis juose turi būti didesnis, nei įprastuose nealkoholiniuose aromatizuotuose gėrimuose. Fosfatus reikėtų leisti naudoti sportiniuose gėrimuose, kuriuose yra išrūgų baltymų.

(16)

Šiuo metu bičių vašką (E 901) leidžiama naudoti kaip smulkių gaminių, pvz., smulkių šokoladu padengtų konditerijos kepinių, glazūravimo medžiagą. Šis leidimas netaikomas valgomųjų ledų vafliams, nepadengtiems šokoladu. Bičių vašką galima laikyti šokolado pakaitalu fasuotiems valgomųjų ledų vafliams, be to, vaflius padengus bičių vašku vafliai būtų apsaugoti nuo vandens judėjimo ant jų ir būtų užtikrinta, kad vafliai išliks traškūs, taip pat būtų prailginta gaminio laikymo trukmė, todėl bičių vaško naudojimą galima laikyti technologiškai pagrįstu. Todėl reikėtų leisti bičių vašką naudoti kaip glazūravimo medžiagą, skirtą visiškai arba iš dalies pakeisti šokolado sluoksnį ant valgomųjų ledų pripildytų fasuotų vaflių.

(17)

EMST įvertino informaciją apie bičių vaško papildomo naudojimo kaip kvapiųjų medžiagų nešiklio nealkoholiniuose aromatizuotuose gėrimuose saugą. Nors duomenų apie patį bičių vašką nepakako LPD nustatyti, EMST padarė išvadą, kad dėl nedidelio bičių vaško toksiškumo jį naudojant taip, kaip dabar, ir kaip siūloma, susirūpinimo sauga nekyla. Todėl reikėtų leisti bičių vašką papildomai naudoti kaip kvapiųjų medžiagų nešiklį nealkoholiniuose aromatizuotuose gėrimuose.

(18)

Pagal Direktyvą 95/2/EB ES leidžiama naudoti trietilcitratą (E 1505) kaip nešiklį kvapiosiose medžiagose ir sausame kiaušinio baltyme. 1990 m. MPMK nustatė jo LPD – 0–20 mg/kg. Pasiūlyta trietilcitratą papildomai naudoti kaip maisto papildų tablečių glazūros medžiagą. Trietilcitratas padidintų dangos, saugančios tabletę nuo aplinkos poveikio, atsparumą ir prailgintų produkto išsiskyrimo laiką. Blogiausiu atveju šio papildomo trietilcitrato šaltinio dozė būtų nežymi, palyginti su LPD (0,25 % LPD). Todėl reikėtų leisti trietilcitratą papildomai naudoti ES kaip maisto papildų tablečių glazūravimo medžiagą.

(19)

EMST įvertino informaciją apie polivinilo alkoholio (PVA) naudojimo kaip maisto papildų dangos sluoksnio medžiagos saugą ir išreiškė savo nuomonę 2005 m. gruodžio 5 d. (9). EMST nustatė, kad kapsulių arba tablečių pavidalo maisto papildams padengti naudojamas PVA nekelia susirūpinimo sauga. EMST mano, kad numatytomis naudojimo sąlygomis galimas PVA poveikis žmonėms greičiausiai bus nedidelis. Pranešta, kad naudojant oraliniu būdu PVA absorbuojamas minimaliai. Remiantis blogiausio atvejo scenarijumi ir pagrindu, kuriuo EMST rėmėsi vertindama riziką, nustatytas didžiausias sunaudojamas kiekis – 18 g/kg. Tikimasi, kad dėl gerų polivinilo alkoholio sukibimo savybių ir sluoksnio stiprumo šis naujas maisto priedas taps technologiškai svarbia maisto papildų dangos sluoksnio medžiaga, ypač tada, kai reikalinga apsauga nuo drėgmės ir kitos apsaugai nuo drėgmės svarbios savybės. Todėl minėtą priedą reikėtų leisti naudoti ES šiai paskirčiai. Šiam naujam maisto priedui reikėtų priskirti numerį E 1203.

(20)

EMST įvertino informaciją apie šešių polimerizacijos laipsnių polietilenglikolių (PEG 400, PEG 3000, PEG 3350, PEG 4000, PEG 6000, PEG 8000) naudojimo kaip maisto papildų dangos sluoksnio medžiagos saugą ir išreiškė savo nuomonę 2006 m. lapkričio 28 d. (10). EMST nustatė, kad numatytomis naudojimo sąlygomis kapsulių arba tablečių pavidalo maisto papildų dangos sluoksnio sudėtyje naudojami šie polietilenglikoliai nekelia susirūpinimo sauga. EMST, vertindama riziką, taip pat atsižvelgė į šį papildomą PEG poveikį, atsirandantį naudojant vaistų pramonės gaminius, ir nusprendė, kad naudojant patvirtintą PEG 6000 kaip nešiklį saldikliuose ir naudojant PEG besiliečiančiose su maistu medžiagose papildoma dozė gali būti nedidelė. Todėl minėtą priedą reikėtų leisti naudoti ES šia nauja paskirtimi. Be to, kadangi PEG 6000, naudojamo kaip nešiklio saldikliuose dozė yra nedidelė, o jo toksiškumas yra panašus į kitų polimerizacijos laipsnių PEG (šešiems PEG buvo priskirta grupinė leistina paros norma (LPN), reikėtų leisti naudoti EMST įvertintus PEG nešikliui saldikliuose PEG 6000 pakeisti. Visiems šiems PEG reikėtų priskirti E 1521 numerį.

(21)

EMST įvertino informaciją apie naujo maisto priedo kasijos dervos, naudojamos kaip stingdiklis ir tirštiklis, naudojimo saugą ir išreiškė savo nuomonę 2006 m. rugsėjo 26 d. (11). EMST nustatė, kad kasijos dervą naudojant nurodytomis sąlygomis susirūpinimo sauga nekyla. Nors EMST turimų duomenų apie kasijos dervos toksiškumą nepakako LPD nustatyti, ji mano, kad remiantis turimais duomenimis pagrindo susirūpinimui nėra. EMST ypač pabrėžė itin mažą kasijos dervos absorbciją ir tai, kad kasijos dervą hidrolizavus (jei tai apskritai įvyktų) ji suskiltų į junginius, kurie patektų į įprastus medžiagų apykaitos procesus. Kasijos dervos naudojimas yra technologiškai pagrįstas dėl jos sinergetinio stingdinimo poveikio įdėjus jos į kitas įprastas valgomąsias dervas. Todėl kasijos dervą reikėtų leisti naudoti ES šioms paskirtims ir priskirti jai E 427 numerį.

(22)

EMST įvertino neotamo kaip aromato ir skonio stipriklio saugą ir išreiškė savo nuomonę 2007 m. rugsėjo 27 d. (12). EMST padarė išvadą, kad naudojamas kaip siūloma – kaip aromato ir skonio stipriklis – neotamas susirūpinimo sauga nekelia, ir nustatė 0–2 mg/kg kūno masės per dieną LPD. Todėl neotamą reikia leisti naudoti kaip aromato ir skonio stipriklį.

(23)

EMST įvertino informaciją apie L-cisteino (E 920) naudojimo tam tikruose kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose saugą.2006 m. rugsėjo 26 d. nuomonėje (13) EMST padarė išvadą, kad šią medžiagą naudojant kaip siūloma – apdorotuose grūdiniuose maisto produktuose ir kūdikiams bei mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose (ypač sausainiuose kūdikiams) susirūpinimo sauga nekyla. Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti sausainiai turi būti tinkamos sudėties, įskaitant kontroliuojamą cukraus ir riebalų kiekį. Tačiau sausainiai, kuriuose yra nedidelis riebalų kiekis, yra trapesni, o ši jų savybė yra susijusi su pavojumi paspringti ir uždusti, jei sausainis vaiko burnoje sulūžtų. L-cisteino paskirtis – pagerinti tešlą, kad būtų galima kontroliuoti galutinio gaminio tekstūrą. Todėl L-cisteiną reikėtų leisti naudoti ES kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose sausainiuose.

(24)

EMST įvertino fermentinio preparato, kurio sudėtyje yra trombino su fibrinogenu, gautų iš galvijų ir (arba) kiaulių, naudojimo kaip maisto priedo maisto produktams atgaminti, saugą ir 2005 m. balandžio 26 d. nuomonėje padarė išvadą, kad fermentinį preparatą naudojant taip, kaip nurodyta toje nuomonėje, susirūpinimo sauga nekyla (14). Tačiau Europos Parlamentas savo 2010 m. gegužės 19 d. rezoliucijoje dėl Komisijos direktyvos, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, priedai, projekto nusprendė, kad šio fermentinio preparato, naudojamo kaip maisto priedo maisto produktams atgaminti, įtraukimas į Direktyvos 95/2/EB IV priedą nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 tikslu ir turiniu, nes neatitinka bendrųjų Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 6 straipsnio, visų pirma šio straipsnio 1 dalies c punkto, kriterijų.

(25)

Komisijos sprendimu 2004/374/EB (15) sustabdytas mažų želės indelių, turinčių želė formuojančių maisto priedų, gautų iš jūrinių dumblių ir tam tikrų dervų (E 400, E 401, E 402, E 403, E 404, E 405, E 406, E 407, E 407a, E 410, E 412, E 413, E 414, E 415, E 417, E 418) pateikimas rinkai ir importas. Tarybos direktyva 95/2/EB buvo atitinkamai iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/52/EB (16). Todėl Komisijos sprendimą 2004/374/EB reikėtų panaikinti, nes jo nuostatos buvo įtrauktos į Direktyvą 95/2/EB.

(26)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštaravo,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 95/2/EB II–VI priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šios direktyvos 1 straipsnio nuostatoms įgyvendinti. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus.

Jos pradeda taikyti šias nuostatas ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 1 d.

Priimdamos tas nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Komisijos sprendimas 2004/374/EB panaikinamas.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Ši direktyva yra skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. spalio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 354, 2008 12 31, p. 16.

(2)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(3)  OL L 61, 1995 3 18, p. 1.

(4)  OL L 183, 2002 7 12, p. 51.

(5)  Maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, perdirbimo medžiagų ir besiliečiančių su maistu medžiagų mokslininkų grupės Komisijos prašymu pateikta mokslinė nuomonė dėl maisto priedo nizino (E 234) naudojimo, EMST leidinys (2006) 314, p. 1.

(6)  Maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, perdirbimo medžiagų ir besiliečiančių su maistu medžiagų mokslininkų grupės mokslinė nuomonė dėl maisto priedo nizino naudojimo papildomai maisto produktų kategorijai – skystiems kiaušiniams – saugą ir apie nizino, pagaminto naudojant pakeistą gamybos procesą, saugą, EMST leidinys (2006) 314b, p. 1.

(7)  OL L 149, 1991 6 14, p. 1.

(8)  Maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, perdirbimo medžiagų ir besiliečiančių su maistu medžiagų mokslininkų grupės Komisijos prašymu pateikta mokslinė nuomonė dėl maisto priedo rozmarino ekstraktų naudojimo, EMST leidinys (2008) 721, p. 1.

(9)  Maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, perdirbimo medžiagų ir besiliečiančių su maistu medžiagų mokslininkų grupės Komisijos prašymu pateikta mokslinė nuomonė dėl polivinilo alkoholio naudojimo kaip maisto papildų dangos sluoksnio medžiagos, EMST leidinys (2005) 294, p. 1.

(10)  Maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, perdirbimo medžiagų ir besiliečiančių su maistu medžiagų mokslininkų grupės Komisijos prašymu pateikta mokslinė nuomonė dėl polietilenglikolio naudojimo kaip maisto papildų dangos sluoksnio medžiagos, EMST leidinys (2006) 414, p. 1.

(11)  Maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, perdirbimo medžiagų ir besiliečiančių su maistu medžiagų mokslininkų grupės Komisijos prašymu pateikta mokslinė nuomonė dėl maisto priedo kasijos dervos naudojimo, EMST leidinys (2006) 389, p. 1.

(12)  Maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, perdirbimo medžiagų ir besiliečiančių su maistu medžiagų mokslininkų grupės Komisijos prašymu pateikta mokslinė nuomonė dėl neotamo kaip saldiklio ir aromato stipriklio. EMST leidinys (2007) 581, p. 1.

(13)  Maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, perdirbimo medžiagų ir besiliečiančių su maistu medžiagų mokslininkų grupės Komisijos prašymu pateikta mokslinė nuomonė dėl L-cisteino naudojimo kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose, EMST leidinys (2006) 390, p. 1.

(14)  Maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, perdirbimo medžiagų ir besiliečiančių su maistu medžiagų mokslininkų grupės Komisijos prašymu pateikta mokslinė nuomonė dėl fermentinio preparato, kurio sudėtyje yra trombino su fibrinogenu, gautų iš galvijų ir (arba) kiaulių, naudojamo kaip maisto priedo maisto produktams atgaminti naudojimo, EMST leidinys (2005) 214, p. 1.

(15)  OL L 118, 2004 4 23, p. 70.

(16)  OL L 204, 2006 7 26, p. 10.


PRIEDAS

Direktyvos 95/2/EB II–VI priedai iš dalies keičiami taip:

1)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

įrašas „fasuoti malti šviežios mėsos gaminiai“ keičiamas taip:

„Fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai

E 261

Kalio acetatas

quantum satis

E 262i

Natrio acetatas

E 262ii

Natrio vandenilio acetatas

E 300

Askorbo rūgštis

E 301

Natrio askorbatas

E 302

Kalcio askorbatas

E 325

Natrio laktatas

E 326

Kalio laktatas

E 330

Citrinų rūgštis

E 331

Natrio citratai

E 332

Kalio citratai

E 333

Kalcio citratai

b)

priedo pabaigoje pridedami tokie įrašai:

„Nearomatizuoti natūraliai rauginti grietinės gaminiai ir produktų pakaitalai, kuriuose riebalų yra ne daugiau kaip 20 %

E 406

Agaras

quantum satis

E 407

Karageninas

E 410

Saldžiosios ceratonijos derva

E 412

Pupenės (guaro) derva

E 415

Ksantano derva

E 440

Pektinai

E 460

Celiuliozė

E 466

Karboksimetilceliuliozė

E 471

Riebalų rūgščių monogliceridai ir digliceridai

E 1404

Oksiduotasis krakmolas

E 1410

Monokrakmolo fosfatas

E 1412

Dikrakmolo fosfatas

E 1413

Fosfatuotas dikrakmolo fosfatas

E 1414

Acetilintas dikrakmolo fosfatas

E 1420

Acetilintas krakmolas

E 1422

Acetilintas dikrakmolo adipatas

E 1440

Hidroksipropilkrakmolas

E 1442

Hidroksipropildikrakmolo fosfatas

E 1450

Krakmolo natrio oktenilsukcinatas

E 1451

Acetilintas oksiduotasis krakmolas

2)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

A dalies pabaigoje pridedami tokie įrašai:

„Žuvų produktų pakaitalai iš jūrinių dumblių

1 000

500

 

 

 

 

Alus iš statinės, kuriame yra daugiau kaip 0,5 % fermentuojamųjų cukrų ir (arba) vaisių sulčių ar koncentruotų vaisių sulčių

200

200

 

400

 

 

Švieži nelupti citrusiniai vaisiai (tik paviršiui apdoroti)

20

 

 

 

 

 

Direktyvoje 2002/46/EB apibrėžti maisto papildai, pateikiami sausu pavidalu ir kuriuose yra vitamino A ir vitaminų A ir D derinių preparatų

 

 

 

1 000 vartoti paruoštame produkte“

 

 

b)

B dalies pabaigoje pridedami tokie įrašai:

„Mėlynės (tik Vaccinium corymbosum)

10

Cinamonas (tik Cinnamomum ceylanicum)

150“

c)

C dalis iš dalies keičiama taip:

i)

maisto priedui E 234 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 234

Nizinas (1)

Manų kruopų ir maniokų pudingai ir panašūs gaminiai

3 mg/kg

Brandintas sūris ir lydytas sūris

12,5 mg/kg

Tiršta grietinė

10 mg/kg

Maskarponė

10 mg/kg

Pasterizuotas skystas kiaušinis (baltymas, trynys arba visas kiaušinis)

6,25 mg/l

ii)

maisto priedui E 242 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 242

Dimetildikarbonatas

Nealkoholiniai aromatizuoti gėrimai

Nealkoholionis vynas

Koncentruota skysta arbata

250 mg/l pridedamas kiekis, likučių nėra

Sidras, kriaušių sidras ir vaisių vynas

Sumažinto alkoholio kiekio vynas

Vyno gėrimai ir kiti Reglamente (EEB) Nr. 1601/91 numatyti produktai

250 mg/l pridedamas kiekis, likučių nėra“

d)

D dalyje po maisto priedui E 316 skirto įrašo įterpiamas toks įrašas:

„E 392

Rozmarinų ekstraktai

Aliejus (išskyrus pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų ir alyvuogių aliejų) ir riebalai, kuriuose polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis yra didesnis nei 15 % m/m viso riebalų rūgščių kiekio, vartojami termiškai neapdorotuose maisto produktuose

30 mg/kg

(išreikšta karnozolio ir karnozolio rūgščių bendru kiekiu)

išreikšta pagal riebalų kiekį

Žuvų taukai ir dumblių aliejus

50 mg/kg

(išreikšta karnozolio ir karnozolio rūgščių bendru kiekiu)

išreikšta pagal riebalų kiekį

Lydyti taukai, galvijų, naminių paukščių, avių ir kiaulių riebalai

Riebalai ir aliejai vartojami termiškai apdorotų maisto produktų gamybai

Kepamasis aliejus ir kepamieji riebalai, išskyrus alyvuogių aliejų ir alyvuogių išspaudų aliejų

Užkandžiai (užkandžiai iš javų, bulvių arba krakmolo)

Padažai

100 mg/kg

(išreikšta karnozolio ir karnozolio rūgščių bendru kiekiu)

išreikšta pagal riebalų kiekį

Smulkūs konditerijos kepiniai

200 mg/kg

(išreikšta karnozolio ir karnozolio rūgščių bendru kiekiu)

išreikšta pagal riebalų kiekį

Maisto papildai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/46/EB

400 mg/kg

(išreikšta karnozolio ir karnozolio rūgščių bendru kiekiu)

Dehidratuotos bulvės

Kiaušinių produktai

Kramtomoji guma

200 mg/kg

(išreikšta karnozolio ir karnozolio rūgščių bendru kiekiu)

Pieno milteliai, naudojami prekybos automatuose

Pagardai ir uždarai

Perdirbti riešutai

200 mg/kg

(išreikšta karnozolio ir karnozolio rūgščių bendru kiekiu)

išreikšta pagal riebalų kiekį

Sausos sriubos ir sultiniai

50 mg/kg

(išreikšta karnozolio ir karnozolio rūgščių bendru kiekiu)

Dehidratuota mėsa

150 mg/kg

(išreikšta karnozolio ir karnozolio rūgščių bendru kiekiu)

Mėsos ir žuvies gaminiai, išskyrus dehidratuotą mėsą ir džiovintą dešrą

150 mg/kg

(išreikšta karnozolio ir karnozolio rūgščių bendru kiekiu)

išreikšta pagal riebalų kiekį

Džiovinta dešra

100 mg/kg

(išreikšta karnozolio ir karnozolio rūgščių bendru kiekiu)

Kvapiosios medžiagos

1 000 mg/kg

(išreikšta karnozolio ir karnozolio rūgščių bendru kiekiu)

Sausasis pienas valgomiesiems ledams gaminti

30 mg/kg

(išreikšta karnozolio ir karnozolio rūgščių bendru kiekiu)“

3)

IV priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

maisto priedams E 338, E 339, E 340, E 341, E 343, E 450, E 451 ir E 452 skirtuose įrašuose po eilutės „Gėrimai augalinių baltymų pagrindu“ įterpiama tokia eilutė:

 

 

„Sportiniai gėrimai, kuriuose yra išrūgų baltymų

4 g/kg“

b)

prieš maisto priedams E 432, E 433, E 434, E 435 ir E 436 skirtą įrašą įterpiamas toks įrašas:

„E 427

Kasijos derva

Valgomieji ledai

2 500 mg/kg

Rauginti pieno produktai, išskyrus nearomatizuotus natūraliai raugintus pieno produktus

Desertai ir panašūs gaminiai iš pieno

Įdarai, garnyrai ir glaistai smulkiems konditerijos kepiniams ir desertams

Lydytas sūris

Padažai ir salotų padažai

Sausos sriubos ir sultiniai

Termiškai apdoroti mėsos gaminiai

1 500 mg/kg“

c)

E 901, E 902 ir E 904 skirtas įrašas, trečiame stulpelyje, prie įrašo „Glazūravimo medžiagos, naudojamos tik šių produktų paviršiui apdoroti“ papildomas tokiu įrašu:

 

 

„—

valgomųjų ledų pripildytiems fasuotiems vafliams (tik E 901)

quantum satis

d)

E 901, E 902 ir E 904 skirtas įrašas, trečiame stulpelyje, prie įrašo „Persikai ir ananasai (tik paviršiui apdoroti)“ papildomas tokiu įrašu:

 

 

„Kvapiosios medžiagos nealkoholiniuose aromatizuotuose gėrimuose (tik E 901)

0,2 g/kg aromatizuotuose gėrimuose“

e)

po maisto priedui E 959 skirto įrašo įterpiamas toks įrašas:

„E 961

Neotamas

Iš vandens pagaminti aromatizuoti gėrimai, turintys mažiau kalorijų arba be cukraus

2 mg/l kaip aromato ir skonio stipriklis

Iš pieno ir pieno gaminių arba vaisių sulčių pagaminti gėrimai, turintys mažiau kalorijų arba be cukraus

2 mg/l kaip aromato ir skonio stipriklis

„Užkandžiai“: tam tikrų aromatų gatavi, fasuoti, sausi, pikantiški krakmolo produktai ir priedais padengti riešutai

2 mg/kg kaip aromato ir skonio stipriklis

Konditerijos gaminiai iš krakmolo, turintys mažiau kalorijų arba be cukraus

3 mg/kg kaip aromato ir skonio stipriklis

Gaivinamosios pastilės arba dražė be cukraus

3 mg/kg kaip aromato ir skonio stipriklis

Stipriai aromatizuotos gaivinamosios pastilės be cukraus

3 mg/kg kaip aromato ir skonio stipriklis

Kramtomoji guma su cukrumi

3 mg/kg kaip aromato ir skonio stipriklis

Džemai, želė ir marmeladai, turintys mažiau kalorijų

2 mg/kg kaip aromato ir skonio stipriklis

Padažai

2 mg/kg kaip aromato ir skonio stipriklis

Direktyvoje 2002/46/EB apibrėžti skystieji maisto papildai

2 mg/kg kaip aromato ir skonio stipriklis

Direktyvoje 2002/46/EB apibrėžti kietieji maisto papildai

2 mg/kg kaip aromato ir skonio stipriklis

Direktyvoje 2002/46/EB apibrėžti maisto papildai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra vitaminai ir (arba) mineralinės medžiagos, pateikiami kaip sirupai arba nekramtomu pavidalu

2 mg/kg kaip aromato ir skonio stipriklis“

f)

po maisto priedui E 1202 skirto įrašo įterpiamas toks įrašas:

„E 1203

Polivinilo alkoholis

Direktyvoje 2002/46/EB apibrėžti maisto papildai, kapsulėmis ir tabletėmis

18 g/kg“

g)

po maisto priedui E 1202 skirto įrašo, maisto priedui E 1505 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 1505

Trietilcitratas

Direktyvoje 2002/46/EB apibrėžti maisto papildai, kapsulėmis ir tabletėmis

3,5 g/kg

Sausas kiaušinio baltymas

quantum satis

h)

po maisto priedui E 1452 skirto įrašo įterpiamas toks įrašas:

„E 1521

Polietilenglikolis

Direktyvoje 2002/46/EB apibrėžti maisto papildai, kapsulėmis ir tabletėmis

10 g/kg“

4)

V priede maisto priedui „Polietilenglikolis 6000“ skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 1521

Polietilenglikolis

Saldikliai“

5)

VI priedo 3 dalyje po maisto priedui E 526 skirto įrašo įterpiamas toks įrašas:

„E 920

L-cisteinas

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti sausainiai

1 g/kg“


(1)  Šios medžiagos tam tikruose sūriuose gali būti aptinkamos dėl fermentacijos proceso.“


SPRENDIMAI

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/32


TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. spalio 15 d.

dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Rumunijai atstovaujančio nario skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d.

(2010/632/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 300 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnį, kartu su Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties, prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir prie Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, 7 straipsniu,

atsižvelgdama į Rumunijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,

kadangi:

(1)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių įgaliojimai baigėsi 2010 m. rugsėjo 20 d.

(2)

2010 m. rugsėjo 13 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. (1), išskyrus vieną Rumunijai atstovaujantį narį, kurį Rumunijos valdžios institucijos nusprendė pasiūlyti vėliau.

(3)

2010 m. rugsėjo 28 d. Taryba gavo laišką, kuriame Rumunijos valdžios institucijos pasiūlė Tarybai kandidatą, siūlomą skirti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariu nurodytam laikotarpiui, siekiant užpildyti Rumunijai Sutartimi skirtų narių vietų sąrašą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Eugen LUCAN skiriamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariu laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2010 m. spalio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. SCHOUPPE


(1)  OL L 251, 2010 9 25, p. 8.


23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/33


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. spalio 22 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 93/152/EEB, nustatantis vakcinų nuo Niukaslo ligos naudojimo pagal įprastinio vakcinavimo programas reikalavimus

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 7109)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/633/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (1), ypač į jos III priedo 2 punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos sprendimu 93/152/EEB (2) nustatytos tam tikros vakcinų naudojimo pagal įprastinio vakcinavimo nuo Niukaslo ligos programas taisyklės.

(2)

Visų pirma tuo sprendimu nustatyti reikalavimai, susiję su gyvose praskiestose ir inaktyvintose vakcinose naudojamų Niukaslo ligos viruso padermių intracerebrinio patogeniškumo indeksu (ICPI), kuriuos turi atitikti minėtos vakcinos nuo Niukaslo ligos.

(3)

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (3), nustatyti tam tikri reikalavimai imunologiniams veterinariniams vaistams, įskaitant saugos tyrimų reikalavimus.

(4)

Atsižvelgiant į techninę vakcinų gamybos pažangą, visų pirma susijusią su inaktyvinimo technologijomis ir Direktyvos 2001/82/EB bei Europos farmakopėjos reikalavimais, tikslinga išbraukti konkretų reikalavimą, susijusį su inaktyvintose vakcinose naudojamų Niukaslo ligos viruso padermių intracerebrinio patogeniškumo indeksu (ICPI), kurį turi atitikti minėtos vakcinos, nustatytą Sprendimo 93/152/EEB 1 straipsnio b punkte.

(5)

Todėl Sprendimas 93/152/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Tikslinga nustatyti šio sprendimo taikymo pradžios datą, suderintą su Komisijos reglamento (EB) Nr. 798/2008 (4) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 955/2010 (5), kuriuo atitinkamai iš dalies keičiami trečiosiose šalyse naudojamų inaktyvintų vakcinų nuo Niukaslo ligos kriterijai, taikymo pradžios data,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 93/152/EEB 1 straipsnio b punktas išbraukiamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2010 m. gruodžio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. spalio 22 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 74.

(2)  OL L 59, 1993 3 12, p. 35.

(3)  OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

(4)  OL L 226, 2008 8 23, p. 1.

(5)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p 3.


23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/34


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. spalio 22 d.

kuriuo patikslinamas bendras Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų, kurie 2013 m. turi būti išduoti pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skaičius ir panaikinamas Sprendimas 2010/384/ES

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 7180)

(2010/634/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (1), ypač į jos 9 straipsnį ir 9a straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 9a straipsnį bendras Europos Sąjungoje išduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičius turi būti koreguojamas, atsižvelgiant į leidimų, išduotų įrenginiams, pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnio 1 dalį įtrauktiems į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą 2008–2012 m., skaičių. Bendras Europos Sąjungoje išduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičius taip pat turi būti koreguojamas atsižvelgiant į įrenginių, kuriuose vykdoma direktyvos I priede išvardytų rūšių veikla ir kurie į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukiami tik nuo 2013 m.

(2)

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnį, 2010 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimu 2010/384/ES dėl viso Bendrijos apyvartinių taršos leidimų, kurie 2013 m. turi būti išduoti pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skaičiaus (2) nustatytas bendras 2013 m. Europos Sąjungoje išduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičius grindžiamas bendru valstybių narių pagal Komisijos sprendimus arba nacionalinius apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planus 2008–2012 m. išduotų arba numatytų išduoti apyvartinių taršos leidimų skaičiumi. Kadangi po to sprendimo priėmimo gauta papildomos informacijos, jis turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju sprendimu.

(3)

Atsižvelgiant į valstybių narių prašymus pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnio 1 dalį į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vienašališkai įtraukti kitas veiklos rūšis ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas, Komisijos sprendimais C(2008) 7867, C(2009) 3032 ir C(2009) 9849 į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemą įtrauktos papildomos veiklos rūšys. Šiame sprendime į prašymus pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnio 1 dalį turi būti atsižvelgta, jei iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Komisija pritarė, kad tos veiklos rūšys ar šiltnamio efektą sukeliančios dujos būtų įtrauktos. Ateityje patikslinant bendrą leidimų, kurie turi būti išduoti Europos Sąjungoje 2013 m., skaičių, bus galima atsižvelgti į Komisijos po šios datos patvirtintas įtraukti veiklos rūšis ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Pagal Direktyvos 2003/87/EB 9a straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungoje išduodamų leidimų skaičius nuo 2010 m. turi būti koreguojamas taikant direktyvos 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą.

(4)

Pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/29/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (3) 2 straipsnio 1 dalį valstybės narės priėmė nacionalinius įstatymus, reglamentus ir administracines nuostatas, būtinas užtikrinti, kad įrenginių, kuriuose vykdoma Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų rūšių veikla, į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukiama nuo 2013 m., operatoriai atitinkamai kompetentingai institucijai galėtų pateikti tinkamai pagrįstus ir nepriklausomai patikrintus išmetamųjų teršalų duomenis. Tokie duomenys reikalingi, jei į juos reikia atsižvelgti koreguojant bendrą Europos Sąjungoje išduodamų leidimų skaičių. Valstybės narės tinkamai pagrįstus išmetamųjų teršalų duomenis Komisijai turėjo pateikti iki 2010 m. birželio 30 d.

(5)

Siekiant užtikrinti visiems įrenginiams lygias sąlygas, valstybių narių Komisijai pateiktus išmetamųjų teršalų duomenis reikėtų pakoreguoti atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš įrenginių, kurie į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukiami tik 2013 m., sumažinimo pastangas, kurių būtų reikėję, jei tie įrenginiai į sistemą būtų įtraukti 2005 m. Pagal direktyvos 9a straipsnio 2 dalį, bendras Europos Sąjungoje išduodamų leidimų skaičius nuo 2010 m. turi būti koreguojamas taikant tos direktyvos 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą. Į Europos Sąjungą įstojant naujoms valstybėms narėms, į papildomą informaciją galima atsižvelgti ateityje patikslinant bendrą Europos Sąjungoje išduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičių.

(6)

Tais atvejais, kai valstybės narės pateikė amoniako arba natrio karbonato gamybos įrenginių, kurie į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukiami tik 2013 m., išmetamųjų teršalų duomenis, skaičiuojant patikslintą šiame sprendime nustatomą bendrą Europos Sąjungoje išduodamų leidimų skaičių į tuos išmetamuosius teršalus atsižvelgta darant prielaidą, kad jie atitinka Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio b dalyje pateiktą išmetamųjų teršalų (emisijų) apibrėžtį. Siekiant užtikrinti bendro pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą išduodamų leidimų skaičiaus ir su grąžintinais taršos leidimais susijusių išmetamųjų teršalų kiekio nuoseklumą, bendrą Europos Sąjungoje išduodamų leidimų skaičių bus galima persvarstyti, jei reglamente, kurį numatyta priimti pagal Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 1 dalį, bus nukrypta nuo šio metodo.

(7)

Kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, koreguojant bendrą Europos Sąjungoje išduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičių turėtų būti atsižvelgiama tik į išmetamuosius teršalus, apie kuriuos pranešta, susijusius su Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytomis veiklos rūšimis, į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukiamomis 2013 m.

(8)

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 straipsnį valstybės narės gali neįtraukti tam tikrų įrenginių į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, jei jos Komisijai praneša apie kiekvieną tokį įrenginį ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 30 d. ir Komisija neprieštarauja, kad tie įrenginiai būtų neįtraukti. Kol kas Komisija nėra gavusi valstybių narių pranešimų apie tokius įrenginius. Ateityje patikslinant bendrą leidimų, kurie turi būti išduoti Europos Sąjungoje 2013 m., skaičių, bus galima atsižvelgti į tokias išimtis.

(9)

Gali reikėti atsižvelgti į papildomą informaciją, susijusią su Sprendime 2010/384/ES nustatytu bendru Europos Sąjungoje išduodamų leidimų skaičiumi pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnį, kai tokios informacijos gaunama. Ateityje patikslinant bendrą leidimų, kurie turi būti išduoti Europos Sąjungoje 2013 m., skaičių, bus galima atsižvelgti į tokią papildomą informaciją.

(10)

Remiantis po Sprendimo 2010/384/ES priėmimo gauta informacija, vidutinis bendras metinis pagal Komisijos sprendimus dėl nacionalinių paskirstymo planų 2008–2012 m. valstybių narių išduotų apyvartinių taršos leidimų skaičius, į kurį atsižvelgiama pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnį skaičiuojant bendrą Europos Sąjungoje išduotinų leidimų skaičių, yra 2 037 227 209.

(11)

Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje nurodytas visas 2013 m. Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius yra 1 930 883 949.

(12)

Leidimų, kurie 2013 m. turi būti išduoti įrenginiams, pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnio 1 dalį įtrauktiems į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą 2008–2012 m., skaičius, pakoreguotas taikant tos direktyvos 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą, yra 1 328 218.

(13)

Leidimų, kurie 2013 m. turi būti išduoti įrenginiams, įtraukiamiems į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą 2013 m., skaičius, pakoreguotas taikant tos direktyvos 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą, yra 106 940 715.

(14)

Remiantis 9 ir 9a straipsniais, visas apyvartinių taršos leidimų, kurie turi būti išduoti nuo 2013 m., skaičius kasmet mažinamas taikant 1,74 % linijinį koeficientą, t. y. 37 435 387 apyvartiniais taršos leidimais,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje ir 9a straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas visas 2013 m. Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius yra 2 039 152 882.

2 straipsnis

Sprendimas 2010/384/ES panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. spalio 22 d.

Komisijos vardu

Connie HEDEGAARD

Komisijos narė


(1)  OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(2)  OL L 175, 2010 7 10, p. 36.

(3)  OL L 140, 2009 6 5, p. 63.


REKOMENDACIJOS

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/36


KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2010 m. spalio 11 d.

dėl Euratomo sutarties 37 straipsnio taikymo

(2010/635/Euratomas)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 106a straipsniu, kuriame daroma nuoroda į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 292 straipsnį,

pasikonsultavusi su Mokslo ir technikos komiteto pagal Euratomo sutarties 31 straipsnį paskirtų asmenų grupe,

kadangi:

(1)

37 straipsnyje reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė Komisijai pateiktų tokius bendrus duomenis apie radioaktyviųjų atliekų laidojimo bet kokia forma planą, kokių reikia nustatyti, ar dėl tokio plano įgyvendinimo nebus radioaktyviai užterštas kitos valstybės narės vanduo, dirva ar oro erdvė. Komisija savo nuomonę turėtų pareikšti per šešis mėnesius, pasikonsultavusi su 31 straipsnyje nurodyta ekspertų grupe.

(2)

Įgyta patirties taikant 1960 m. lapkričio 16 d. Komisijos rekomendaciją (1), Komisijos rekomendacijas 82/181/Euratomas (2), 91/4/Euratomas (3) ir 1999/829/Euratomas (4) dėl Sutarties 37 straipsnio taikymo.

(3)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje 187/87 (5)1988 m. rugsėjo 22 d. priimtame sprendime išdėstė, kad Euratomo sutarties 37 straipsnis aiškinamas taip: pirmiausia Europos Komisijai pateikiami bendrieji duomenys, kad Komisija galėtų paskelbti savo nuomonę ir kad į Komisijos nuomonę valstybė narė, suteikdama išmetimo leidimą, galėtų atsižvelgti.

(4)

37 straipsnio tikslas – užkirsti kelią bet kokiai galimybei radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti kitos valstybės narės teritoriją. Komisija, pasikonsultavusi su minėta ekspertų grupe, nusprendė, kad laidojant su tam tikromis operacijomis susijusias radioaktyviąsias atliekas kitos valstybės narės teritorija nebus radioaktyviai užteršta.

(5)

Atsižvelgdama į gautą informaciją, išimtiniais atvejais Komisija gali pareikalauti pateikti radioaktyviųjų atliekų laidojimo plano, pagal kurį, remiantis šia rekomendacija, neturėtų būti užteršta kitos valstybės narės teritorija, bendruosius duomenis; tada Komisijos nuomonė gali būti siejama su ankstesniu etapu suteiktu leidimu.

(6)

Siekiant nuosekliai vertinti atliekų laidojimo planus, reikia patikslinti, kokias operacijas atliekant gali reikėti laidoti radioaktyviąsias atliekas pagal Sutarties 37 straipsnį ir kokią informaciją apie įvairių tipų operacijas reikia pateikti kaip bendruosius duomenis.

(7)

Mišriojo oksidų kuro gamyklos perdirba didelį kiekį plutonio oksido, tad norint tokias gamyklas uždaryti, turėtų būti reikalaujama pateikti bendruosius duomenis, kaip dabar pateikiami duomenys norint išmontuoti branduolinius reaktorius ir uždaryti branduolinio kuro perdirbimo įmones.

(8)

Apie nereikšmingas operacijas, neturinčias radiologinio poveikio kitose valstybėse narėse arba turinčias tik nežymų poveikį, Komisijai neturėtų būti pranešama.

(9)

Duomenis apie sudėtingą objektą, kuriame per ilgą laiką planuojama atlikti didelių pakeitimų, apimančių keletą etapų ir naujų įrenginių eksploatavimą, valstybės narės gali pateikti integruotai; pradinių bendrųjų duomenų rinkinyje pateikiama informacija turi būti pakankamai išsami, kad Komisija galėtų atlikti savo pareigas pagal Euratomo sutarties 37 straipsnį ir pateikti pagrįstą nuomonę.

(10)

Atsižvelgiant į esamų branduolinių įrenginių, apie kuriuos dar nepateikta nuomonės pagal Sutarties 37 straipsnį ir kurie gali būti modifikuojami ar išmontuojami, skaičių, reikia patikslinti, kokia informacija turi būti pateikiama kaip bendrieji duomenys, kad Komisija galėtų atlikti savo pareigas nepažeisdama modifikuojamų ir nemodifikuojamų įrenginių lygaus vertinimo principo.

(11)

Tais atvejais, kai netoli objekto gyvenančių gyventojų apšvita labai nedidelė, šios informacijos gali pakakti poveikio kitose valstybėse narėse vertinimui atlikti.

(12)

Siekiant nuosekliai vertinti radiologinį avarinių situacijų poveikį kitoms valstybėms narėms, informacija apie neplanuotą medžiagų nuotėkį iš branduolinių reaktorių ir perdirbimo įrenginių, kurią reikalaujama pateikti bendrųjų duomenų rinkinyje, pateikiama ne tik apie tas avarines situacijas, bet ir apie avarines situacijas, į kurias atsižvelgta rengiant su objektu susijusį nacionalinį avarijos likvidavimo priemonių planą.

(13)

Siekiant patikslinti, kokia informacija, susijusi su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu prieš jas laidojant ir plano, dėl kurio Komisija nuomonės dar nepateikė, pakeitimais, reikalinga Komisijai ir tą informaciją apriboti, įtraukti du nauji priedai.

(14)

Dabar visos valstybės narės yra pareiškę, kad nemes atliekų į jūrą, ir nė viena valstybė narė neketina radioaktyviųjų atliekų laidoti po jūros dugnu,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1.

„Radioaktyviųjų atliekų laidojimas“ pagal Sutarties 37 straipsnį turėtų būti suprantamas kaip bet koks planuotas arba atsitiktinis dujinių, skystųjų ar kieto pavidalo radioaktyviųjų medžiagų išmetimas aplinkoje ar į aplinką, susijęs su toliau išvardytomis operacijomis:

1)

branduolinių reaktorių eksploatavimu (išskyrus mokslinių tyrimų reaktorius, kurių didžiausia galia neviršija 1 MW nuolatinės šiluminės apkrovos);

2)

panaudoto branduolinio kuro perdirbimu;

3)

urano ir torio kasyba, smulkinimu ir konversija;

4)

urano sodrinimu U-235;

5)

branduolinio kuro gamyba;

6)

panaudoto branduolinio kuro sandėliavimu (6) tam skirtuose įrenginiuose (išskyrus panaudoto branduolinio kuro laikymą statinėse, kuriose transportuoti arba sandėliuoti branduolinių objektų teritorijose yra gautas leidimas);

7)

dirbtinių radioaktyviųjų medžiagų tvarkymu ir perdirbimu pramoniniu mastu;

8)

radioaktyviųjų atliekų, susidarančių atliekant 1–7 ir 9 operacijas, tvarkymu prieš jas laidojant (7);

9)

branduolinių reaktorių, mišriojo oksidų kuro (8) gamybos ir perdirbimo įrenginių išmontavimu (9) (išskyrus mokslinių tyrimų reaktorius, kurių didžiausia galia neviršija 50 MW nuolatinės šiluminės apkrovos);

10)

radioaktyviųjų atliekų išdėstymu žemės paviršiuje arba po žeme, neketinant vėl jų paimti;

11)

gamtoje aptinkamų radioaktyviųjų medžiagų, kurioms taikomas išmetimo leidimas, pramoniniu perdirbimu;

12)

visomis kitomis taikytinomis operacijomis.

2.

Pagal Sutarties 37 straipsnį bendrieji duomenys yra:

1 punkto 1–7 papunkčiuose nurodytoms operacijoms – I priede nurodyta informacija,

1 punkto 8 papunktyje nurodytoms operacijoms – II priede nurodyta informacija,

1 punkto 9 papunktyje nurodytoms operacijoms – III priede nurodyta informacija,

1 punkto 10 papunktyje nurodytoms operacijoms – IV priede nurodyta informacija,

1 punkto 11 papunktyje nurodytoms operacijoms – atitinkamos I priede nurodytos informacijos dalys (daugeliu atvejų I priedo 6 ir 7 skirsniai netaikomi).

3.

Laikoma, kad operacijos, kurioms taikomas 1 punkto 12 papunktis, nesukelia poveikį sveikatai turinčios radioaktyviosios taršos kitoje valstybėje narėje, nebent konkrečiu atveju Komisija ragintų pateikti bendruosius duomenis.

4.

1 punkto 9 papunktyje nurodytų operacijų atveju bendrieji duomenys turėtų būti teikiami pagal šias sąlygas:

a)

pateikti bendruosius duomenis reikia, jeigu:

valstybė narė numato suteikti naują licenciją arba leidimą įgyvendinti bet kokio pavidalo radioaktyviųjų atliekų, susidarančių atliekant išmontavimo operacijas, laidojimo planą, arba

bus pradėta išmontuoti užterštas arba radioaktyviomis tapusias objekto dalis;

b)

jeigu valstybė narė numato išmontuoti 1 punkto 9 papunktyje nurodytą įrenginį, apie kurį nuomonė pagal 37 straipsnį dar nepateikta, turėtų būti pateikiami III priede nustatytos formos bendrieji duomenys;

c)

jeigu valstybė narė numato išmontuoti 1 punkto 9 papunktyje nurodytą įrenginį, apie kurį nuomonė pagal 37 straipsnį jau pateikta, turėtų būti pateikiami III priede nustatytos formos bendrieji duomenys. Tačiau pateikiant vietos ir aplinkinių objektų aprašymą, avarijos likvidavimo priemonių planus ir ekologinės padėties stebėjimo priemones, pakanka pateikti nuorodą į ankstesnės procedūros atveju pateiktus bendruosius duomenis, jeigu pateikiama visa reikiama papildoma informacija apie galimus pakeitimus.

5.

Jeigu valstybė narė numato pakeisti (10) radioaktyviųjų atliekų laidojimo planą, bendrieji duomenys turėtų būti teikiami pagal šias sąlygas:

a)

jeigu valstybė narė numato pakeisti radioaktyviųjų atliekų laidojimo planą, apie kurį jau pateikta nuomonė pagal 37 straipsnį, reikia pateikti bendruosius duomenis, kuriuose būtų bent standartinėje V priedo formoje nurodyta informacija, jeigu radioaktyviųjų atliekų laidojimo apribojimai ir susiję reikalavimai ne tokie griežti, kaip esamame plane numatytieji, arba jeigu atliekant licencijos išdavimo procedūrą įvertinto neplanuoto medžiagų išmetimo avarijos (-ų) atveju (-ais) galimi padariniai yra didesni;

b)

jeigu nereikia naujo leidimo ar licencijos, bendrųjų duomenų pateikti nereikia, nebent Komisija ragintų juos pateikti;

c)

jeigu Komisija neragina pateikti bendruosius duomenis, jų pateikti nereikia, jeigu:

pakeistame radioaktyviųjų atliekų laidojimo plane numatyti tie patys arba griežtesni laidojimo apribojimai ir susiję reikalavimai, nei esamame plane numatytieji, ir

atliekant licencijos išdavimo procedūrą įvertinto neplanuoto medžiagų išmetimo avarijos (-ų) atveju (-ais) padariniai yra tokie patys arba mažesni;

d)

radioaktyviųjų atliekų laidojimo plano, apie kurį dar nepateikta nuomonės pagal 37 straipsnį, atveju reikia pateikti bendruosius duomenis, nebent valstybė narė pateiktų Komisijai patvirtinimą, kad įvykdytos b ir c punktuose nustatytos sąlygos. Jeigu bent viena iš šių sąlygų neįvykdyta, į bendruosius duomenis įtraukiama atitinkama VI priede nurodyta informacija.

6.

Bendrieji duomenys Komisijai turėtų būti pateikiami:

a)

po to kai galutinai parengiamas radioaktyviųjų atliekų laidojimo planas ir, jeigu įmanoma, vienerius metus, bet ne mažiau kaip šešis mėnesius

prieš kompetentingoms institucijoms suteikiant radioaktyviųjų atliekų išmetimo leidimą, ir

prieš pradedant operacijas, kurioms nenumatytas radioaktyviųjų atliekų išmetimo leidimas;

b)

tais atvejais, kai Komisija ragina pateikti duomenis pagal 3 punktą, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo, nedarant poveikio jokiam leidimui, kurį kompetentingos institucijos teisėtai suteikė prieš gaudamos Komisijos prašymą. Bet koks leidimas, suteiktas prieš Komisijai paprašant pateikti bendruosius duomenis, turėtų būti persvarstomas atsižvelgiant į Komisijos pateiktą nuomonę.

7.

Kai valstybės narės duomenis apie sudėtingą objektą, kuriame per ilgą laiką planuojama atlikti didelių pakeitimų, apimančių keletą etapų ir, inter alia, naujų įrenginių eksploatavimą, pateikia integruotai, į pradinį pateikiamų duomenų rinkinį turėtų būti įtraukta išsami planuojamų operacijų apžvalga, kuri vėliau teikiant duomenis atnaujinama, jeigu planas keičiamas. Pradiniame duomenų rinkinyje pateikiami bendrieji duomenys apie avarijų scenarijus turėtų apimti bent informaciją apie įvertintą radionuklidų, esančių kiekviename objekto įrenginyje, kiekį ir fizinę bei cheminę jų formas, taip pat apie kiekį, kuris pagal daromą prielaidą avarijos atveju gali nutekėti iš kiekvieno minėto įrenginio. Bendrųjų duomenų rinkinyje gali būti pateikiama bendroji informacija apie anksčiau ir dabar objekte vykdomas operacijas, turint omenyje, kad Komisija pateiks nuomones tik apie būsimas operacijas.

8.

Kadangi už radioaktyviųjų atliekų laidojimo plano pateikimą atsakinga atitinkama valstybė narė, ji turėtų prisiimti atsakomybę už visą su tuo planu susijusią Komisijai pateiktą informaciją.

9.

Gavusi Komisijos nuomonę, atitinkama valstybė narė turėtų informuoti Komisiją apie veiksmus, kurių ji ketina imtis reaguodama į rekomendaciją, pateiktą Komisijos nuomonėje apie atliekų laidojimo planą.

10.

Gavusi Komisijos nuomonę, atitinkama valstybė narė turėtų pateikti Komisijai suteiktą atliekų išmetimo leidimą ir visus vėlesnius jo pakeitimus, kad būtų galima palyginti su informacija, pateikta bendrųjų duomenų, kuriais buvo grindžiama Komisijos nuomonė, rinkinyje.

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

Ja pakeičiama Rekomendacija 1999/829/Euratomas.

Priimta Briuselyje 2010 m. spalio 11 d.

Komisijos vardu

Günther OETTINGER

Komisijos narys


(1)  OL 81, 1960 12 21, p. 1893/60.

(2)  OL L 83, 1982 3 29, p. 15.

(3)  OL L 6, 1991 1 9, p. 16.

(4)  OL L 324, 1999 12 16, p. 23.

(5)  [1988] ECR p. 5013.

(6)  Jeigu operacija neįtraukta į planą, pateiktą pagal kitą kategoriją.

(7)  Sąvoka „tvarkymas prieš šalinant“ apima radioaktyviųjų atliekų sandėliavimą.

(8)  Urano ir plutonio oksidai.

(9)  Eksploatacijos nutraukimas apima visas technines ir administracines procedūras, veiklą ir priemones, kurios taikomos arba kurių imamasi po galutinio įrenginio išjungimo ir kurios įgyvendinamos iki įrenginio atidavimo neribotam naudojimui arba kitokiam naudojimui pagal leidimą. Šios veiklos dalis „išmontavimas“ reiškia užterštų arba radioaktyviais virtusių elementų, sistemų ir konstrukcijų išardymą, supjaustymą ir nugriovimą, įskaitant jų supakavimą ir perkėlimą už teritorijos ribų.

(10)  Plano pakeitimai gali apimti ir parengiamąjį darbą prieš 1 punkto 9 papunktyje nurodytas operacijas.


I PRIEDAS

Bendrieji duomenys taikomi operacijoms, nurodytoms 1 punkto 1–7 papunkčiuose

Įžanga

bendras plano pristatymas,

dabartinis licencijos išdavimo procedūros etapas, numatomi užsakymo veiksmai.

1.   OBJEKTAS IR JO APLINKA

1.1.   Geografinės, topografinės ir geologinės objekto ir regiono ypatybės

regiono žemėlapis, kuriame nurodyta vieta ir objekto geografinės koordinatės (laipsniai, minutės),

svarbios regiono ypatybės, įskaitant geologines,

įrenginio vieta kitų įrenginių, kurių išmetamas atliekas reikia įvertinti kartu su apibūdinamo įrenginio išmetamomis atliekomis, atžvilgiu,

objekto vieta kitų valstybių narių atžvilgiu, nurodant atstumus nuo sienų ir reikšmingų aglomeracijų ir tų aglomeracijų gyventojų skaičių.

1.2.   Seisminės ypatybės

Seisminio aktyvumo regione laipsnis; tikėtinas didžiausias seisminis aktyvumas ir projektinis įrenginio atsparumas seisminiam aktyvumui.

1.3.   Hidrologinės ypatybės

Kai įrenginys yra arti vandens telkinio, per kurį teršalai gali patekti į kitą valstybę narę – trumpas atitinkamų hidrologinių ypatybių aprašymas, taikytinas ir kitoms valstybėms narėms, pavyzdžiui:

trumpas vandens kelių, intakų, upių žiočių, vandens ėmimo vietų, salpų ir kitų ypatybių aprašymas,

vidutinės, didžiausios ir mažiausios vandens tėkmės ir jų dažnumas,

požeminio vandens horizontas, lygis ir tėkmės,

trumpas pakrančių apibūdinimas,

srovių kryptis ir stiprumas, potvyniai, tėkmių kaitos modelis vietos ir regiono mastu,

potvynių rizika ir įrenginio apsauga.

1.4.   Meteorologinės sąlygos

Vietos klimato sąlygos, pateikiant toliau nurodytų sąlygų dažnumą ir pasiskirstymą:

vėjo kryptys ir greičiai,

kritulių intensyvumas ir trukmė,

sklaidos atmosferoje sąlygos kiekviename vėjo krypties sektoriuje, temperatūros svyravimų trukmė,

ypatingi meteorologiniai reiškiniai (pavyzdžiui, tornadai, didelės audros, gausūs krituliai, sausros).

1.5.   Gamtos ištekliai ir maisto produktai

Trumpas toliau nurodytų išteklių apibūdinimas:

vandens naudojimas regione ir, jei taikytina, kaimyninėse valstybėse narėse,

pagrindiniai maisto ištekliai regione ir, jei taikytina, kaimyninėse valstybėse narėse: pasėliai, gyvulių auginimas, žvejyba ir, atliekų išmetimo į jūrą atveju, duomenys apie žvejybą teritoriniuose ir eksteritoriniuose vandenyse,

maisto produktų paskirstymo sistema ir ypač eksportas iš atitinkamų regionų į kitas valstybes nares, jeigu tai susiję su apšvitos reikšmingais apšvitos keliais dėl atliekų išmetimo pavojumi.

1.6.   Kita arti objekto vykdoma veikla

Jei taikoma – kiti branduoliniai objektai, bet kokia pavojinga pramoninė ar karinė veikla, antžeminis ir oro transportas, vamzdynai, sandėliai ir bet kokie kiti veiksniai, galintys turėti įtakos įrenginio saugai,

apsaugos priemonės.

2.   ĮRENGINYS

2.1.   Pagrindinės įrenginio savybės

trumpas įrenginio apibūdinimas,

procesų tipai, tikslai ir pagrindiniai ypatumai,

objekto planas,

saugos nuostatos.

2.2.   Ventiliacijos sistemos, dujinių ir oru sklindančių atliekų tvarkymas

Ventiliacijos, skaidymo, filtravimo ir išmetimo įprastomis sąlygomis ir avarijos atveju sistemų aprašymas, įskaitant srautų diagramas.

2.3.   Skystų atliekų tvarkymas

Skystų atliekų tvarkymo objektų, laikymo pajėgumų ir išleidimo sistemų aprašymas, įskaitant srautų diagramas.

2.4.   Kietų atliekų tvarkymas

Kietų atliekų tvarkymo įrenginių ir laikymo pajėgumų aprašymas.

2.5.   Izoliavimas

Radioaktyviųjų medžiagų izoliavimo sistemų ir nuostatų aprašymas.

2.6.   Eksploatacijos nutraukimas ir išmontavimas

numatytas įrenginio naudojimo laikotarpis,

apsvarstyti eksploatacijos nutraukimo ir išmontavimo aspektai,

teisinių ir administracinių eksploatacijos nutraukimo ir išmontavimo reglamentavimo nuostatų bendras apibūdinimas.

3.   ORU SKLINDANČIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ IŠMETIDIMAS IŠ ĮRENGINIO ĮPRASTOMIS SĄLYGOMIS

3.1.   Galiojanti leidimo suteikimo procedūra

galiojančios procedūros bendras apibūdinimas,

institucijų numatomi medžiagų išmetimo apribojimai ir susiję reikalavimai, įskaitant numatomą radionuklidų sudėtį.

3.2.   Techniniai aspektai

medžiagų kiekis, kurį numatoma išmesti per metus,

radioaktyviųjų išmetalų kilmė, jų sudėtis, fizinė ir cheminė formos,

išmetalų tvarkymas, jų išmetimo būdai ir keliai.

3.3.   Išmetamų medžiagų stebėjimas

operatoriaus arba kompetentingų institucijų atliekamas išmetamų medžiagų mėginių ėmimas, matavimas ir analizė,

pagrindinės stebėjimo įrangos savybės,

1 ir 2 papunkčiuose išvardytų operacijų atveju – pagrindiniai radionuklidai ir jų aptikimo ribos turėtų atitikti bent Komisijos rekomendacijoje 2004/2/Euratomas (1) nustatytas specifikacijas,

aliarmo lygiai, intervenciniai veiksmai (rankinio valdymo ir automatiniai).

3.4.   Poveikio žmogui vertinimas

Išskyrus 1 ir 2 papunkčiuose išvardytas operacijas, jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl medžiagų išmetimo įprastomis sąlygomis lygis arti objekto mažesnis kaip 10 μSv per metus ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie veiksmingas dozes kitose poveikį patiriančiose  (2) valstybėse narėse, jeigu nurodomos tipinėms grupėms arti objekto tenkančios dozės.

3.4.1.   Modeliai, atitinkamais atvejais įskaitant bendruosius modelius, ir parametrų vertės, naudoti išmetalų padariniams artimojoje objekto aplinkoje ir poveikiui kitose valstybėse narėse apskaičiuoti:

išmetalų sklaida atmosferoje,

nusėdimas ant žemės ir resuspensija,

mitybos grandinės, įkvėpimas, apšvita iš išorės, …

gyvenimo būdo įpročiai (mityba, apšvitos laikas ir kt.),

kitų parametrų vertės, naudotos atliekant skaičiavimus.

3.4.2.   Koncentracijos ir apšvitos lygio, susijusio su 3.1 punkte nurodytais numatomais medžiagų išmetimo apribojimais, vertinimas:

vidutinė metinė aktyvumo koncentracija atmosferoje arti žemės ir žemės paviršiaus taršos lygis didžiausios apšvitos srityse arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse,

atitinkamas metinis tipinėms grupėms arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse tenkantis apšvitos lygis: veiksminga dozė suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

3.5.   Radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į atmosferą iš kitų įrenginių

Koordinavimo su radioaktyviųjų medžiagų išmetimu iš kitų įrenginių procedūros, nurodytos 1.1 punkto trečiojoje įtraukoje.

4.   SKYSTŲ RADIOAKTYVIŲJŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS IŠ ĮRENGINIO ĮPRASTOMIS SĄLYGOMIS

4.1.   Galiojanti leidimo suteikimo procedūra

taikomos bendros procedūros apibūdinimas,

institucijų numatomi nuotekų išmetimo apribojimai ir susiję reikalavimai, įskaitant numatomą radionuklidų sudėtį.

4.2.   Techniniai aspektai

nuotekų kiekis, kurį numatoma išleisti per metus,

radioaktyviųjų nuotekų kilmė, jų sudėtis, fizinė ir cheminė formos,

nuotekų tvarkymas, jų išleidimo būdai ir keliai.

4.3.   Išmetamų medžiagų stebėjimas

operatoriaus arba kompetentingų institucijų atliekamas išmetamų medžiagų mėginių ėmimas, matavimas ir analizė,

pagrindinės stebėjimo įrangos savybės,

1 ir 2 papunkčiuose išvardytų operacijų atveju pagrindiniai radionuklidai ir jų aptikimo ribos turėtų atitikti bent Rekomendacijoje 2004/2/Euratomas nustatytas specifikacijas,

aliarmo lygiai, intervenciniai veiksmai (rankinio valdymo ir automatiniai).

4.4.   Poveikio žmogui vertinimas

Išskyrus 1 ir 2 papunkčiuose išvardytas operacijas, jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl medžiagų išmetimo įprastomis sąlygomis lygis arti objekto mažesnis kaip 10 μSv per metus ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie veiksmingas dozes kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomos tipinėms grupėms arti objekto tenkančios dozės.

4.4.1.   Modeliai, atitinkamais atvejais įskaitant bendruosius modelius, ir parametrų vertės, naudoti išmetalų padariniams artimojoje objekto aplinkoje ir poveikiui kitose valstybėse narėse apskaičiuoti:

nuotekų sklaida vandenyje,

jų perdavimas nuosėdomis ir jonų mainais,

mitybos grandinės, jūros vandens purslų įkvėpimas, apšvita iš išorės, …

gyvenimo būdo įpročiai (mityba, apšvitos laikas ir kt.),

kitų parametrų vertės, naudotos atliekant skaičiavimus.

4.4.2.   Koncentracijos ir apšvitos lygio, susijusio su pirmiau pateiktame 4.1 punkte nurodytais nuotekų išmetimo apribojimais, vertinimas:

vidutinė metinė aktyvumo koncentracija paviršiniame vandenyje didžiausios koncentracijos srityse arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse,

tipinėms grupėms arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse: veiksminga dozė suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingo poveikio kelius.

4.5.   Radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į tuos pačius vandenis iš kitų įrenginių

Koordinavimo su radioaktyviųjų medžiagų išmetimu iš kitų įrenginių procedūros, nurodytos 1.1 punkto trečiojoje įtraukoje.

5.   KIETŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ ŠALINIMAS IŠ ĮRENGINIO

5.1.   Kietos radioaktyviosios atliekos

kietų radioaktyviųjų atliekų kategorijos ir numatomas kiekis,

perdirbimas ir pakavimas,

laikymo objekte priemonės.

5.2.   Radiologinis pavojus aplinkai

radiologinio pavojaus aplinkai vertinimas,

taikomos atsargumo priemonės.

5.3.   Už objekto ribų taikomos atliekų perkėlimo priemonės

5.4.   Leidimas tam tikroms medžiagoms netaikyti pagrindinių saugos standartų

nacionalinė strategija, kriterijai ir procedūros, pagal kuriuos užterštoms ir radioaktyviomis tapusioms medžiagoms leidžiama netaikyti standartų,

kompetentingų institucijų nustatytas lygis, nuo kurio leidžiama netaikyti standartų atliekų laidojimo, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo operacijoms,

numatomos medžiagų, kurioms bus leista netaikyti standartų, rūšys ir kiekis.

6.   NEPLANUOTAS RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ IŠMETIMAS

6.1.   Vidinės ir išorinės kilmės avarijų, per kurias gali būti neplanuotai išmesta radioaktyviųjų medžiagų, apžvalga

Saugos ataskaitoje išnagrinėtų avarijų sąrašas.

6.2.   Tipinės avarijos, į kurias atsižvelgė kompetentingos nacionalinės institucijos, vertindamos galimus radiologinius padarinius neplanuoto medžiagų išmetimo atveju

Be to, 1 ir 2 papunkčiuose nurodytų operacijų atveju – avarijos, į kurias kompetentingos institucijos atsižvelgė vertindamos su objektu susijusį nacionalinį avarijos likvidavimo priemonių planą.

Trumpas svarstytų avarijų apibūdinimas ir jų pasirinkimo priežastys.

6.3.   Tipinių avarijų, o 1 ir 2 papunkčiuose nurodytų operacijų atveju – avarijų, į kurias kompetentingos institucijos atsižvelgė vertindamos su objektu susijusį nacionalinį avarijos likvidavimo priemonių planą, radiologinių padarinių vertinimas

6.3.1.   Avarijos, per kurias medžiagų patenka į atmosferą

Išskyrus 1 ir 2 papunkčiuose išvardytas operacijas, jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl tipinės avarijos lygis netoli objekto mažesnis kaip 1 mSv ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie apšvitos lygį kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomas apšvitos arti objekto lygis.

prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuotas į atmosferą išmetamų medžiagų kiekis,

išmetimo keliai, išmetimo kaita laiko atžvilgiu,

sveikatos požiūriu reikšmingų išmetamų radionuklidų kiekis, fizinė ir cheminė jų formos,

modeliai ir parametrų vertės, naudoti skaičiuojant išmetamų medžiagų sklaidą atmosferoje, nusėdimą ant žemės, resuspensiją ir perdavimą mitybos grandinėmis, taip pat vertinant didžiausią apšvitos reikšmingais apšvitos keliais lygį arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse,

didžiausia pagal laiką integruota radioaktyvumo koncentracija atmosferoje arti žemės ir didžiausias žemės paviršiaus taršos lygis (sauso ir drėgno oro sąlygomis) didžiausios apšvitos srityse arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose,

tikėtinas maisto produktų, kurie gali būti eksportuojami į kitas poveikį patiriančias valstybes nares, radioaktyviosios taršos lygis,

atitinkamas didžiausias apšvitos lygis: veiksminga dozė arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose gyvenantiems suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

6.3.2.   Avarijos, per kurias medžiagų patenka į vandens aplinką

Išskyrus 1 ir 2 papunkčiuose išvardytas operacijas, jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl tipinės avarijos lygis arti objekto mažesnis kaip 1 mSv ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie apšvitos lygį kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomas apšvitos arti objekto lygis.

prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuotas išmetamų skysčių kiekis,

išmetimo keliai, išmetimo kaita laiko atžvilgiu,

sveikatos požiūriu reikšmingų išmetamų radionuklidų kiekis, fizinė ir cheminė jų formos,

modeliai ir parametrai, naudoti skaičiuojant išmetamų medžiagų sklaidą vandenyje, jų perdavimą nuosėdomis, jonų mainais ir mitybos grandinėmis, taip pat vertinant didžiausią apšvitą reikšmingais apšvitos keliais,

tikėtinas maisto produktų, kurie gali būti eksportuojami į kitas poveikį patiriančias valstybes nares, radioaktyviosios taršos lygis,

atitinkamas didžiausias apšvitos lygis: veiksminga dozė arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose gyvenantiems suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

7.   AVARIJŲ LIKVIDAVIMO PRIEMONIŲ PLANAI, SUSITARIMAI SU KITOMIS VALSTYBĖMIS NARĖMIS

Susiję su galimais kritiniais radiologinio pavojaus atvejais, galinčiais turėti poveikį kitoms valstybėms narėms – kad būtų lengviau organizuoti radiologinę apsaugą tose valstybėse.

Trumpas toliau nurodytų veiksmų apibūdinimas:

intervencijos taikant įvairių tipų reagavimo priemones lygis,

avarijos likvidavimo priemonių planavimo tvarka, įskaitant įrenginiui patvirtintas avarijos likvidavimo priemonių planavimo zonas,

ankstyvojo keitimosi informacija su kitomis valstybėmis narėmis tvarka, dvišaliai ar daugiašaliai tarpvalstybinio keitimosi informacija, avarijos likvidavimo priemonių planų koordinavimo, jų įgyvendinimo ir abipusės pagalbos susitarimai,

avarijos likvidavimo priemonių plano bandymo tvarka, kurioje pirmiausia nurodomas kitų valstybių narių dalyvavimas.

8.   EKOLOGINĖS PADĖTIES STEBĖJIMAS

išorės spinduliuotės stebėjimas,

operatoriaus arba kompetentingų institucijų atliekamas radioaktyviųjų medžiagų kiekio ore, vandenyje, dirvožemyje ir mitybos grandinėse stebėjimas.

Su minėtomis 3.1 ir 4.1 punktų nuostatomis susijusios kompetentingų institucijų patvirtintos stebėjimo programos, organizavimas, mėginių pavidalas ir ėmimo dažnumas, įprastomis aplinkybėmis ir avarijos atveju naudojamų stebėjimo priemonių tipas; jei taikoma – šios srities bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis narėmis tvarka.


(1)  2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacija dėl standartizuotos informacijos apie oru sklindančių ir skystų radioaktyviųjų medžiagų išleidimą į aplinką iš branduolinių reaktorių ir perdirbimo įmonių įprastomis eksploatacijos sąlygomis (OL L 2, 2004 1 6, p. 36).

(2)  Poveikį patiriančios valstybės narės parenkamos atsižvelgiant į atstumą nuo įrenginio, dujinių išmetalų atveju – vėjo kryptį, o skystų nuotekų atveju – vandens tėkmių kelią.


II PRIEDAS

Bendrieji duomenys taikomi operacijai, nurodytai 1 punkto 8 papunktyje

Radioaktyviųjų atliekų, susidarančių atliekant 1 punkto 1–7 ir 9 papunkčiuose nurodytas operacijas, tvarkymas prieš jas laidojant

Įžanga

bendras plano pristatymas,

dabartinis licencijos išdavimo procedūros etapas, ir

numatomi užsakymo veiksmai.

1.   OBJEKTAS IR JO APLINKA

1.1.   Geografinės, topografinės ir geologinės objekto ir regiono ypatybės

regiono žemėlapis, kuriame nurodyta vieta ir geografinės objekto koordinatės (laipsniai, minutės),

svarbios regiono ypatybės, įskaitant geologines,

įrenginio vieta kitų įrenginių, kurių išmetamas atliekas reikia įvertinti kartu su apibūdinamo įrenginio išmetamomis atliekomis, atžvilgiu,

objekto vieta kitų valstybių narių atžvilgiu, nurodant atstumus nuo sienų ir reikšmingų aglomeracijų ir tų aglomeracijų gyventojų skaičių.

1.2.   Seisminės ypatybės

Seisminio aktyvumo regione laipsnis; tikėtinas didžiausias seisminis aktyvumas ir projektinis įrenginio atsparumas seisminiam aktyvumui.

1.3.   Hidrologinės ypatybės

Kai įrenginys yra arti vandens telkinio, per kurį teršalai gali patekti į kitą valstybę narę – trumpas atitinkamų hidrologinių ypatybių aprašymas, taikytinas ir kitoms valstybėms narėms, pavyzdžiui:

trumpas vandens kelių, intakų, upių žiočių, vandens ėmimo vietų, salpų ir kitų ypatybių aprašymas,

vidutinės, didžiausios ir mažiausios vandens tėkmės ir jų dažnumas,

požeminio vandens horizontas, lygis ir tėkmės,

trumpas pakrančių apibūdinimas,

srovių kryptis ir stiprumas, potvyniai, tėkmių kaitos modelis vietos ir regiono mastu,

potvynių rizika ir įrenginio apsauga.

1.4.   Meteorologinės sąlygos

Vietos klimato sąlygos, pateikiant toliau nurodytų sąlygų dažnumą ir pasiskirstymą:

vėjo kryptys ir greičiai,

kritulių intensyvumas ir trukmė,

sklaidos atmosferoje sąlygos kiekviename vėjo krypties sektoriuje, temperatūros svyravimų trukmė,

ypatingi meteorologiniai reiškiniai (pavyzdžiui, tornadai, didelės audros, gausūs krituliai, sausros).

1.5.   Gamtos ištekliai ir maisto produktai

Trumpas toliau nurodytų išteklių apibūdinimas:

vandens naudojimas regione ir, jei taikytina, kaimyninėse valstybėse narėse,

pagrindiniai maisto ištekliai regione ir, jei taikytina, kaimyninėse valstybėse narėse: pasėliai, gyvulių auginimas, žvejyba ir, atliekų išmetimo į jūrą atveju, duomenys apie žvejybą teritoriniuose ir eksteritoriniuose vandenyse,

maisto produktų paskirstymo sistema ir ypač eksportas iš atitinkamų regionų į kitas valstybes nares, jeigu tai susiję su apšvitos reikšmingais apšvitos keliais dėl atliekų išmetimo pavojumi.

1.6.   Kita arti objekto vykdoma veikla

jei taikoma – kiti branduoliniai objektai, bet kokia pavojinga pramoninė ar karinė veikla, antžeminis ir oro transportas, vamzdynai, sandėliai ir bet kokie kiti veiksniai, galintys turėti įtakos įrenginio saugai,

apsaugos priemonės.

2.   ĮRENGINYS

2.1.   Pagrindinės įrenginio savybės

trumpas įrenginio apibūdinimas,

procesų tipai, tikslai ir pagrindiniai ypatumai,

radioaktyviųjų atliekų, kurias planuojama priimti laikymui ir perdirbimui, aprašymas, infrastruktūra ir laikymo pajėgumai, radioaktyviųjų atliekų, kurias planuojama laikyti ir perdirbti, kategorijos ir tipai (pavyzdžiui, žemo arba vidutinio lygio, metalinės, degios atliekos), įskaitant atliekų ir jose esančių radionuklidų kiekį,

objekto planas,

saugos nuostatos.

2.2.   Ventiliacijos sistemos, dujinių ir oru sklindančių atliekų tvarkymas

Ventiliacijos, skilimo, filtravimo ir išmetimo įprastomis sąlygomis ir avarijos atveju sistemų aprašymas, įskaitant srautų diagramas.

2.3.   Skystų atliekų tvarkymas

Antrinių skystų atliekų tvarkymo objektų, laikymo pajėgumų ir išleidimo sistemų aprašymas, įskaitant srautų diagramas.

2.4.   Kietų atliekų tvarkymas

Antrinių kietų atliekų tvarkymo objektų ir laikymo pajėgumų aprašymas.

2.5.   Izoliavimas

Radioaktyviųjų medžiagų izoliavimo sistemų ir nuostatų aprašymas.

2.6.   Eksploatacijos nutraukimas ir išmontavimas

numatytas įrenginio naudojimo laikotarpis,

apsvarstyti eksploatacijos nutraukimo ir išmontavimo aspektai,

teisinių ir administracinių eksploatacijos nutraukimo ir išmontavimo reglamentavimo nuostatų bendras apibūdinimas.

3.   ORU SKLINDANČIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ IŠMETIMAS IŠ ĮRENGINIO ĮPRASTOMIS SĄLYGOMIS

3.1.   Galiojanti leidimo suteikimo procedūra

galiojančios procedūros bendras apibūdinimas,

institucijų numatomi medžiagų išmetimo apribojimai ir susiję reikalavimai, įskaitant numatomą radionuklidų sudėtį.

3.2.   Techniniai aspektai

medžiagų kiekis, kurį numatoma išmesti per metus,

radioaktyviųjų išmetalų kilmė, jų sudėtis, fizinė ir cheminė formos,

išmetalų tvarkymas, jų išmetimo būdai ir keliai.

3.3.   Išmetamų medžiagų stebėjimas

operatoriaus arba kompetentingų institucijų atliekamas išmetamų medžiagų mėginių ėmimas, matavimas ir analizė,

pagrindinės stebėjimo įrangos savybės,

aliarmo lygiai, intervenciniai veiksmai (rankinio valdymo ir automatiniai).

3.4.   Poveikio žmogui vertinimas

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl medžiagų išmetimo įprastomis sąlygomis poveikis arti objekto mažesnis kaip 10 μSv per metus ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie veiksmingas dozes kitose poveikį patiriančiose  (1) valstybėse narėse, jeigu nurodomos tipinėms grupėms arti objekto tenkančios dozės.

3.4.1.   Modeliai, atitinkamais atvejais įskaitant bendruosius modelius, ir parametrų vertės, naudoti išmetalų padariniams artimojoje objekto aplinkoje ir poveikiui kitose valstybėse narėse apskaičiuoti:

išmetalų sklaida atmosferoje,

nusėdimas ant žemės ir resuspensija,

mitybos grandinės, įkvėpimas, apšvita iš išorės, …

gyvenimo būdo įpročiai (mityba, apšvitos laikas ir kt.),

kitų parametrų vertės, naudotos atliekant skaičiavimus.

3.4.2.   Koncentracijos ir apšvitos lygio, susijusio su 3.1 punkte nurodytais numatomais medžiagų išmetimo apribojimais, vertinimas:

vidutinė metinė aktyvumo koncentracija atmosferoje arti žemės ir žemės paviršiaus taršos lygis didžiausios apšvitos srityse arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse,

atitinkamas metinis poveikis tipinėms grupėms arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse: veiksminga dozė suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

3.5.   Radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į atmosferą iš kitų įrenginių

Koordinavimo su radioaktyviųjų medžiagų išmetimu iš kitų įrenginių procedūros, nurodytos 1.1 punkto trečiojoje įtraukoje.

4.   SKYSTŲ RADIOAKTYVIŲJŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS IŠ ĮRENGINIO ĮPRASTOMIS SĄLYGOMIS

4.1.   Galiojanti leidimo suteikimo procedūra

taikomos bendros procedūros apibūdinimas,

institucijų numatomi nuotekų išleidimo apribojimai ir susiję reikalavimai, įskaitant numatomą radionuklidų sudėtį.

4.2.   Techniniai aspektai

nuotekų kiekis, kurį numatoma išleisti per metus,

radioaktyviųjų nuotekų kilmė, jų sudėtis, fizinė ir cheminė formos,

nuotekų tvarkymas, jų išleidimo būdai ir keliai.

4.3.   Išmetamų medžiagų stebėjimas

operatoriaus arba kompetentingų institucijų atliekamas išmetamų medžiagų mėginių ėmimas, matavimas ir analizė,

pagrindinės stebėjimo įrangos savybės,

aliarmo lygiai, intervenciniai veiksmai (rankinio valdymo ir automatiniai).

4.4.   Poveikio žmogui vertinimas

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl medžiagų išmetimo įprastomis sąlygomis lygis arti objekto mažesnis kaip 10 μSv per metus ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie veiksmingas dozes kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomos tipinėms grupėms arti objekto tenkančios dozės.

4.4.1.   Modeliai, atitinkamais atvejais įskaitant bendruosius modelius, ir parametrų vertės, naudoti išmetalų padariniams artimojoje objekto aplinkoje ir poveikiui kitose valstybėse narėse apskaičiuoti:

nuotekų sklaida vandenyje,

jų perdavimas nuosėdomis ir jonų mainais,

mitybos grandinės, jūros vandens purslų įkvėpimas, apšvita iš išorės, …

gyvenimo būdo įpročiai (mityba, apšvitos laikas ir kt.),

kitų parametrų vertės, naudotos atliekant skaičiavimus.

4.4.2.   Koncentracijos ir apšvitos lygio, susijusio su 4.1 punkte nurodytais nuotekų išleidimo apribojimais, vertinimas:

vidutinė metinė aktyvumo koncentracija paviršiniame vandenyje didžiausios koncentracijos srityse arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse,

tipinėms grupėms arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse: veiksminga dozė suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

4.5.   Radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į tuos pačius vandenis iš kitų įrenginių

Koordinavimo su radioaktyviųjų medžiagų išmetimu iš kitų įrenginių procedūros, nurodytos 1.1 punkto trečiojoje įtraukoje.

5.   KIETŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ ŠALINIMAS IŠ ĮRENGINIO

5.1.   Kietos radioaktyviosios atliekos

kietų radioaktyviųjų atliekų kategorijos ir numatomas kiekis,

perdirbimas ir pakavimas,

laikymo objekte priemonės.

5.2.   Radiologinis pavojus aplinkai

radiologinio pavojaus aplinkai vertinimas,

taikomos atsargumo priemonės.

5.3.   Už objekto ribų taikomos atliekų perkėlimo priemonės

5.4.   Leidimas tam tikroms medžiagoms netaikyti pagrindinių saugos standartų

nacionalinė strategija, kriterijai ir procedūros, pagal kuriuos užterštoms ir radioaktyviomis tapusioms medžiagoms leidžiama netaikyti standartų,

kompetentingų institucijų nustatytas lygis, nuo kurio leidžiama netaikyti standartų atliekų laidojimo, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo operacijoms,

numatomos medžiagų, kurioms bus leista netaikyti standartų, rūšys ir kiekis.

6.   NEPLANUOTAS RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ IŠMETIMAS

6.1.   Vidinės ir išorinės kilmės avarijų, per kurias gali būti neplanuotai išmesta radioaktyviųjų medžiagų, apžvalga

Saugos ataskaitoje išnagrinėtų avarijų sąrašas.

6.2.   Tipinės avarijos, į kurias atsižvelgė kompetentingos nacionalinės institucijos, vertindamos galimus radiologinius padarinius neplanuoto medžiagų išmetimo atveju

Trumpas svarstytų avarijų apibūdinimas ir jų pasirinkimo priežastys.

6.3.   Tipinių avarijų radiologinių padarinių vertinimas

6.3.1.   Avarijos, per kurias medžiagų patenka į atmosferą

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl tipinės avarijos lygis arti objekto mažesnis kaip 1 mSv ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie apšvitos lygį kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomas apšvitos arti objekto lygis.

prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuotas į atmosferą išmetamų medžiagų kiekis,

išmetimo keliai, išmetimo kaita laiko atžvilgiu,

sveikatos požiūriu reikšmingų išmetamų radionuklidų kiekis, fizinė ir cheminė jų formos,

modeliai ir parametrų vertės, naudoti skaičiuojant išmetamų medžiagų sklaidą atmosferoje, nusėdimą ant žemės, resuspensiją ir perdavimą mitybos grandinėmis, taip pat vertinant didžiausią apšvitos reikšmingais apšvitos keliais lygį arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse,

didžiausia pagal laiką integruota radioaktyvumo koncentracija atmosferoje arti žemės ir didžiausias žemės paviršiaus taršos lygis (sauso ir drėgno oro sąlygomis) didžiausios apšvitos srityse arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose,

tikėtinas maisto produktų, kurie gali būti eksportuojami į kitas poveikį patiriančias valstybes nares, radioaktyviosios taršos lygis,

atitinkamas didžiausias apšvitos lygis: veiksminga dozė arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose gyvenantiems suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

6.3.2.   Avarijos, per kurias medžiagų patenka į vandens aplinką

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl tipinės avarijos lygis arti objekto mažesnis kaip 1 mSv ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie apšvitos lygį kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomas apšvitos arti objekto lygis.

prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuotas išleidžiamų skysčių kiekis,

išleidimo keliai, išleidimo kaita laiko atžvilgiu,

sveikatos požiūriu reikšmingų išmetamų radionuklidų kiekis, fizinė ir cheminė jų formos,

modeliai ir parametrai, naudoti skaičiuojant išmetamų medžiagų sklaidą vandenyje, jų perdavimą nuosėdomis, jonų mainais ir mitybos grandinėmis, taip pat vertinant didžiausią apšvitą reikšmingais apšvitos keliais,

tikėtinas maisto produktų, kurie gali būti eksportuojami į kitas poveikį patiriančias valstybes nares, radioaktyviosios taršos lygis,

atitinkamas didžiausias apšvitos lygis: veiksminga dozė arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose gyvenantiems suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

7.   AVARIJŲ LIKVIDAVIMO PRIEMONIŲ PLANAI, SUSITARIMAI SU KITOMIS VALSTYBĖMIS NARĖMIS

Susiję su galimais kritiniais radiologinio pavojaus atvejais, galinčiais turėti poveikį kitoms valstybėms narėms – kad būtų lengviau organizuoti radiologinę apsaugą tose valstybėse.

Trumpas toliau nurodytų veiksmų apibūdinimas:

intervencijos taikant įvairių tipų reagavimo priemones lygis,

avarijos likvidavimo priemonių planavimo tvarka, įskaitant įrenginiui patvirtintas avarijos likvidavimo priemonių planavimo zonas,

ankstyvojo keitimosi informacija su kitomis valstybėmis narėmis tvarka, dvišaliai ar daugiašaliai tarpvalstybinio keitimosi informacija, avarijos likvidavimo priemonių planų koordinavimo, jų įgyvendinimo ir abipusės pagalbos susitarimai,

avarijos likvidavimo priemonių plano bandymo tvarka, kurioje pirmiausia nurodomas kitų valstybių narių dalyvavimas.

8.   EKOLOGINĖS PADĖTIES STEBĖJIMAS

išorės spinduliuotės stebėjimas,

operatoriaus arba kompetentingų institucijų atliekamas radioaktyviųjų medžiagų kiekio ore, vandenyje, dirvožemyje ir mitybos grandinėse stebėjimas.

Su minėtomis 3.1 ir 4.1 punktų nuostatomis susijusios kompetentingų institucijų patvirtintos stebėjimo programos, organizavimas, mėginių pavidalas ir ėmimo dažnumas, įprastomis aplinkybėmis ir avarijos atveju naudojamų stebėjimo priemonių tipas; jei taikoma – šios srities bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis narėmis tvarka.


(1)  Poveikį patiriančios valstybės narės parenkamos atsižvelgiant į atstumą nuo įrenginio, dujinių išmetalų atveju – vėjo kryptį, o skystų nuotekų atveju – vandens tėkmių kelią.


III PRIEDAS

Bendrieji duomenys taikomi operacijoms, nurodytoms 1 punkto 9 papunktyje

Branduolinių reaktorių, mišriojo oksidų kuro gamybos ir perdirbimo įrenginių išmontavimas (išskyrus mokslinių tyrimų reaktorius, kurių didžiausia galia neviršija 50 MW nuolatinės šiluminės apkrovos)

Įžanga

bendras plano pristatymas,

įvairių numatomų eksploatacijos nutraukimo ir išmontavimo etapų apibūdinimas,

eksploatacijos nutraukimo ir išmontavimo licencijų išdavimo procedūros.

1.   OBJEKTAS IR JO APLINKA

1.1.   Geografinės, topografinės ir geologinės objekto ir regiono ypatybės

regiono žemėlapis, kuriame nurodyta vieta ir geografinės objekto koordinatės (laipsniai, minutės),

svarbios regiono ypatybės, įskaitant geologines,

įrenginio vieta kitų įrenginių, kurių išmetamas atliekas reikia įvertinti kartu su apibūdinamo įrenginio išmetamomis atliekomis, atžvilgiu,

objekto vieta kitų valstybių narių atžvilgiu, nurodant atstumus nuo sienų ir reikšmingų aglomeracijų ir tų aglomeracijų gyventojų skaičių.

1.2.   Hidrologinės ypatybės

Kai įrenginys yra arti vandens telkinio, per kurį teršalai gali patekti į kitą valstybę narę – trumpas atitinkamų hidrologinių ypatybių aprašymas, taikytinas ir kitoms valstybėms narėms, pavyzdžiui:

trumpas vandens kelių, intakų, upių žiočių, vandens ėmimo vietų, salpų ir kitų ypatybių aprašymas,

vidutinės, didžiausios ir mažiausios vandens tėkmės ir jų dažnumas,

požeminio vandens horizontas, lygis ir tėkmės,

trumpas pakrančių apibūdinimas,

srovių kryptis ir stiprumas, potvyniai, tėkmių kaitos modelis vietos ir regiono mastu,

potvynių rizika ir įrenginio apsauga.

1.3.   Meteorologinės sąlygos

Vietos klimato sąlygos, pateikiant toliau nurodytų sąlygų dažnumą ir pasiskirstymą:

vėjo kryptys ir greičiai,

kritulių intensyvumas ir trukmė,

sklaidos atmosferoje sąlygos kiekviename vėjo krypties sektoriuje, temperatūros svyravimų trukmė,

ypatingi meteorologiniai reiškiniai (pavyzdžiui, tornadai, didelės audros, gausūs krituliai, sausros).

1.4.   Gamtos ištekliai ir maisto produktai

Trumpas toliau nurodytų išteklių apibūdinimas:

vandens naudojimas regione ir, jei taikytina, kaimyninėse valstybėse narėse,

pagrindiniai maisto ištekliai regione ir, jei taikytina, kaimyninėse valstybėse narėse: pasėliai, gyvulių auginimas, žvejyba ir, atliekų išmetimo į jūrą atveju, duomenys apie žvejybą teritoriniuose ir eksteritoriniuose vandenyse,

maisto produktų paskirstymo sistema ir ypač eksportas iš atitinkamų regionų į kitas valstybes nares, jeigu tai susiję su apšvitos reikšmingais apšvitos keliais dėl atliekų išmetimo pavojumi.

2.   ĮRENGINYS

2.1.   Trumpas įrenginio, kurį planuojama išmontuoti, apibūdinimas ir jo istorija

2.2.   Ventiliacijos sistemos, dujinių ir oru sklindančių atliekų tvarkymas

Išmontuojamų ventiliacijos, skaidymo, filtravimo ir išmetimo įprastomis sąlygomis ir avarijos atveju sistemų aprašymas, įskaitant srautų diagramas.

2.3.   Skystų atliekų tvarkymas

Skystų atliekų tvarkymo per išmontavimo operacijas įrenginių, laikymo pajėgumų ir išleidimo sistemų aprašymas, įskaitant srautų diagramas.

2.4.   Kietų atliekų tvarkymas

Kietų atliekų tvarkymo per išmontavimo operacijas įrenginių ir objekte esančių laikymo pajėgumų aprašymas.

2.5.   Izoliavimas

Radioaktyviųjų medžiagų izoliavimo sistemų ir nuostatų aprašymas.

3.   ORU SKLINDANČIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ IŠMETIMAS IŠ ĮRENGINIO ĮPRASTOMIS SĄLYGOMIS

3.1.   Galiojanti leidimo suteikimo procedūra

galiojančios procedūros bendras apibūdinimas,

institucijų numatomi medžiagų išmetimo apribojimai ir susiję išmontavimo operacijoms taikomi reikalavimai, įskaitant numatomą radionuklidų sudėtį,

palyginimui – prieš numatytas išmontavimo operacijas galiojantys medžiagų išmetimo apribojimai ir susiję reikalavimai, įskaitant radionuklidų sudėtį.

3.2.   Techniniai aspektai

medžiagų kiekis, kurį numatoma išmesti per metus atliekant išmontavimo operacijas,

radioaktyviųjų išmetalų kilmė, jų sudėtis, fizinė ir cheminė formos,

išmetalų tvarkymas, jų išmetimo būdai ir keliai.

3.3.   Išmetamų medžiagų stebėjimas

operatoriaus arba kompetentingos institucijos atliekamas išmetamų medžiagų mėginių ėmimas, matavimas ir analizė,

pagrindinės stebėjimo įrangos savybės,

aliarmo lygiai, intervenciniai veiksmai (rankinio valdymo ir automatiniai).

3.4.   Poveikio žmogui vertinimas

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl medžiagų išmetimo įprastomis sąlygomis lygis arti objekto mažesnis kaip 10 μSv per metus ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie veiksmingas dozes kitose poveikį patiriančiose  (1) valstybėse narėse, jeigu nurodomos tipinėms grupėms arti objekto tenkančios dozės.

3.4.1.   Modeliai, atitinkamais atvejais įskaitant bendruosius modelius, ir parametrų vertės, naudoti išmetalų padariniams artimojoje objekto aplinkoje ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse apskaičiuoti:

nuotekų sklaida atmosferoje,

nusėdimas ant žemės ir resuspensija,

mitybos grandinės, įkvėpimas, apšvita iš išorės, …

gyvenimo būdo įpročiai (mityba, apšvitos laikas ir kt.),

kitų parametrų vertės, naudotos atliekant skaičiavimus.

3.4.2.   Koncentracijos ir apšvitos lygio, susijusio su 3.1 punkte nurodytais numatomais medžiagų išmetimo per išmontavimo operacijas apribojimais, vertinimas:

vidutinė metinė aktyvumo koncentracija atmosferoje arti žemės ir žemės paviršiaus taršos lygis didžiausios apšvitos srityse arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse,

atitinkamas metinis poveikis tipinėms grupėms arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse: veiksminga dozė suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

4.   SKYSTŲ RADIOAKTYVIŲJŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS IŠ ĮRENGINIO ĮPRASTOMIS SĄLYGOMIS

4.1.   Galiojanti leidimo suteikimo procedūra

Taikomos bendros procedūros apibūdinimas,

institucijų numatomi nuotekų išleidimo apribojimai ir susiję išmontavimo operacijoms taikomi reikalavimai, įskaitant numatomą radionuklidų sudėtį,

palyginimui – prieš numatytas išmontavimo operacijas galiojantys nuotekų išleidimo apribojimai ir susiję reikalavimai, įskaitant radionuklidų sudėtį.

4.2.   Techniniai aspektai

nuotekų kiekis, kurį numatoma išleisti per metus atliekant išmontavimo operacijas,

radioaktyviųjų nuotekų kilmė, jų sudėtis, fizinė ir cheminė formos,

nuotekų tvarkymas, jų išleidimo būdai ir keliai.

4.3.   Išmetamų medžiagų stebėjimas

operatoriaus arba kompetentingos institucijos atliekamas išmetamų medžiagų mėginių ėmimas, matavimas ir analizė,

pagrindinės stebėjimo įrangos savybės,

aliarmo lygiai, intervenciniai veiksmai (rankinio valdymo ir automatiniai).

4.4.   Poveikio žmogui vertinimas

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl medžiagų išmetimo įprastomis sąlygomis lygis arti objekto mažesnis kaip 10 μSv per metus ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie veiksmingas dozes kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomos tipinėms grupėms arti objekto tenkančios dozės.

4.4.1.   Modeliai, atitinkamais atvejais įskaitant bendruosius modelius, ir parametrų vertės, naudoti išmetalų padariniams artimojoje objekto aplinkoje ir poveikiui kitose valstybėse narėse apskaičiuoti:

nuotekų sklaida vandenyje,

jų perdavimas nuosėdomis ir jonų mainais,

mitybos grandinės, jūros vandens purslų įkvėpimas, apšvita iš išorės, …

gyvenimo būdo įpročiai (mityba, apšvitos laikas ir kt.),

kitų parametrų vertės, naudotos atliekant skaičiavimus.

4.4.2.   Koncentracijos ir apšvitos lygio, susijusio su 4.1 punkte nurodytais numatomais nuotekų išleidimo per išmontavimo operacijas apribojimais, vertinimas:

vidutinė metinė aktyvumo koncentracija paviršiniame vandenyje didžiausios koncentracijos srityse arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse,

tipinėms grupėms arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse tenkantis apšvitos lygis: veiksminga dozė suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

5.   KIETŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ ŠALINIMAS IŠ ĮRENGINIO

5.1.   Kietos radioaktyviosios atliekos

kietų radioaktyviųjų atliekų kategorijos ir numatomas kiekis,

perdirbimas ir pakavimas,

laikymo objekte priemonės.

5.2.   Radiologinis pavojus aplinkai

radiologinio pavojaus aplinkai vertinimas,

taikomos atsargumo priemonės.

5.3.   Už objekto ribų taikomos atliekų perkėlimo priemonės

5.4.   Leidimas tam tikroms medžiagoms netaikyti pagrindinių saugos standartų

nacionalinė strategija, kriterijai ir procedūros, pagal kuriuos užterštoms ir radioaktyviomis tapusioms medžiagoms leidžiama netaikyti standartų,

kompetentingų institucijų nustatytas lygis, nuo kurio leidžiama netaikyti standartų atliekų laidojimo, perdirbimo ar pakartotinio naudojimo operacijoms,

numatomos medžiagų, kurioms bus leista netaikyti standartų, rūšys ir kiekis.

6.   NEPLANUOTAS RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ IŠMETIMAS

6.1.   Vidinės ir išorinės kilmės avarijų, per kurias gali būti neplanuotai išmesta radioaktyviųjų medžiagų, apžvalga

Saugos ataskaitoje išnagrinėtų avarijų sąrašas.

6.2.   Tipinės avarijos, į kurias atsižvelgė kompetentingos nacionalinės institucijos, vertindamos galimus radiologinius padarinius neplanuoto medžiagų išmetimo atveju

Trumpas svarstytų avarijų apibūdinimas ir jų pasirinkimo priežastys.

6.3.   Tipinių avarijų radiologinių padarinių vertinimas

6.3.1.   Avarijos, per kurias medžiagų patenka į atmosferą

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl tipinės avarijos lygis arti objekto mažesnis kaip 1 mSv ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie apšvitos lygį kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomas apšvitos arti objekto lygis.

prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuotas į atmosferą išmetamų medžiagų kiekis,

išmetimo keliai, išmetimo kaita laiko atžvilgiu,

sveikatos požiūriu reikšmingų išmetamų radionuklidų kiekis, fizinė ir cheminė jų formos,

modeliai ir parametrų vertės, naudoti skaičiuojant išmetamų medžiagų sklaidą atmosferoje, nusėdimą ant žemės, resuspensiją ir perdavimą mitybos grandinėmis, taip pat vertinant didžiausią apšvitos reikšmingais apšvitos keliais lygį arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse,

didžiausia pagal laiką integruota radioaktyvumo koncentracija atmosferoje arti žemės ir didžiausias žemės paviršiaus taršos lygis (sauso ir drėgno oro sąlygomis) didžiausios apšvitos srityse arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose,

tikėtinas maisto produktų, kurie gali būti eksportuojami į kitas poveikį patiriančias valstybes nares, radioaktyviosios taršos lygis,

atitinkamas didžiausias apšvitos lygis: veiksminga dozė suaugusiems, vaikams ir kūdikiams arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

6.3.2.   Avarijos, per kurias medžiagų patenka į vandens aplinką

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl tipinės avarijos lygis arti objekto mažesnis kaip 1 mSv ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie apšvitos lygį kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomas apšvitos arti objekto lygis.

prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuotas išleidžiamų skysčių kiekis,

išleidimo keliai, išleidimo kaita laiko atžvilgiu,

sveikatos požiūriu reikšmingų išmetamų radionuklidų kiekis, fizinė ir cheminė jų formos,

modeliai ir parametrai, naudoti skaičiuojant išmetamų medžiagų sklaidą vandenyje, jų perdavimą nuosėdomis, jonų mainais ir mitybos grandinėmis, taip pat vertinant didžiausią apšvitą reikšmingais apšvitos keliais,

tikėtinas maisto produktų, kurie gali būti eksportuojami į kitas poveikį patiriančias valstybes nares, radioaktyviosios taršos lygis,

atitinkamas didžiausias apšvitos lygis: veiksminga dozė arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose gyvenantiems suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

7.   AVARIJŲ LIKVIDAVIMO PRIEMONIŲ PLANAI, SUSITARIMAI SU KITOMIS VALSTYBĖMIS NARĖMIS

Susiję su galimais kritiniais radiologinio pavojaus atvejais, galinčiais turėti poveikį kitoms valstybėms narėms – kad būtų lengviau organizuoti radiologinę apsaugą tose valstybėse.

Trumpas toliau nurodytų veiksmų apibūdinimas:

intervencijos taikant įvairių tipų reagavimo priemones lygis,

avarijos likvidavimo priemonių planavimo tvarka, įskaitant įrenginiui patvirtintas avarijos likvidavimo priemonių planavimo zonas,

ankstyvojo keitimosi informacija su kitomis valstybėmis narėmis tvarka, dvišaliai ar daugiašaliai tarpvalstybinio keitimosi informacija, avarijos likvidavimo priemonių planų koordinavimo, jų įgyvendinimo ir abipusės pagalbos susitarimai,

avarijos likvidavimo priemonių plano bandymo tvarka, kurioje pirmiausia nurodomas kitų valstybių narių dalyvavimas.

Reaktorių atveju duomenų pateikti nereikia, jeigu visas branduolinis kuras perkeltas už teritorijos ribų į objektą, kuriame laikyti išduota licencija, arba į teritorijoje esantį laikymo įrenginį, apie kurį nuomonė pagal 37 straipsnį jau pateikta.

8.   EKOLOGINĖS PADĖTIES STEBĖJIMAS

išorės spinduliuotės stebėjimas,

operatoriaus arba kompetentingų institucijų atliekamas radioaktyviųjų medžiagų ore, vandenyje, dirvožemyje ir mitybos grandinėse stebėjimas.

Su minėtomis 3.1 ir 4.1 punktų nuostatomis susijusios kompetentingų institucijų patvirtintos stebėjimo programos, organizavimas, mėginių pavidalas ir ėmimo dažnumas, įprastomis aplinkybėmis ir avarijos atveju naudojamų stebėjimo priemonių tipas; jei taikoma – šios srities bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis narėmis tvarka.


(1)  Poveikį patiriančios valstybės narės parenkamos atsižvelgiant į atstumą nuo įrenginio, dujinių išmetalų atveju – vėjo kryptį, o skystų nuotekų atveju – vandens tėkmių kelią.


IV PRIEDAS

Bendrieji duomenys taikomi operacijoms, nurodytoms 1 punkto 10 papunktyje

Radioaktyviųjų atliekų išdėstymas žemės paviršiuje arba po žeme, neketinant vėl jų paimti

Įžanga

bendras atliekų išdėstymo plano pristatymas,

bendras atliekų saugyklos, atliekų tipo ir klasės pristatymas,

dabartinis projekto ir licencijos išdavimo procedūros etapas, numatomi užsakymo ir licencijos išdavimo veiksmai,

tvarkaraštis, numatoma pradžios data, eksploatacijos laikotarpis ir uždarymo data.

1.   OBJEKTAS IR JO APLINKA

1.1.   Geografinės, topografinės ir geologinės objekto ir regiono ypatybės

regiono žemėlapis, kuriame nurodyta vieta ir geografinės objekto koordinatės (laipsniai, minutės),

svarbios regiono ypatybės, įskaitant geologines,

saugyklos vieta kitų įrenginių, kurių išmetamas atliekas reikia įvertinti kartu su apibūdinamo įrenginio išmetamomis atliekomis, atžvilgiu,

objekto vieta kitų valstybių narių atžvilgiu, nurodant atstumus nuo sienų ir reikšmingų aglomeracijų ir tų aglomeracijų gyventojų skaičių,

numatomi geografinių ir topografinių ypatybių pokyčiai laikotarpiu, į kurį atsižvelgiama vertinant poveikį po uždarymo.

1.2.   Geologinės ir seisminės ypatybės

geologinė aplinka,

aktyvūs tektoniniai procesai, įvykę žemės drebėjimai, seisminio aktyvumo laipsnis regione, tikėtinas didžiausias seisminis aktyvumas,

struktūrinės ir geotechninės dirvožemio savybės, dirvožemio suskystėjimas (taikytinais atvejais),

paviršiniai procesai (nuošliaužos ir erozija) (1),

numatomi geologinių ypatybių pokyčiai laikotarpiu, į kurį atsižvelgiama vertinant poveikį po uždarymo.

1.3.   Hidrologinės ir hidrogeologinės ypatybės

Trumpas hidrologinių ypatybių, sudarančių galimą taršos kelią į kitą valstybę narę, apibūdinimas:

regiono ir vietos vandens horizontai ir sezoniniai jų svyravimai,

požeminio vandens tėkmės kryptis ir greitis, vandens ištekėjimo ir išgavimo vietos,

esami ir planuojami stambūs vandens vartotojai, saugyklos vieta galimų geriamojo vandens sluoksnių atžvilgiu,

trumpas paviršinių vandens telkinių (upių, ežerų, upių žiočių, vandens ėmimo vietų, salpų, kitų ypatybių) ir pakrančių (taikytinais atvejais) aprašymas,

vidutinės, didžiausios ir mažiausios vandens tėkmės ir jų dažnumas (taikytinais atvejais),

cheminė požeminio vandens sudėtis,

potvynių rizika ir įrenginio apsauga (taikytinais atvejais),

numatomi hidrologinių, hidrogeologinių ypatybių pokyčiai laikotarpiu, į kurį atsižvelgiama vertinant poveikį po uždarymo.

1.4.   Meteorologinės ir klimato sąlygos

Trumpas klimato ir meteorologinių ypatumų apibūdinimas:

vėjo kryptys ir greičiai,

kritulių (lietaus ir sniego) intensyvumas ir trukmė,

temperatūra (vidutinė, mažiausia ir didžiausia),

sklaidos atmosferoje sąlygos,

ypatingi meteorologiniai reiškiniai (pavyzdžiui, tornadai, didelės audros, gausūs krituliai, sausros) (1),

tikėtini klimato pokyčiai (pavyzdžiui, ledynų poveikis, galimas pasaulinio atšilimo poveikis), o pakrančių vietovėms – jūros lygio pokyčiai ir pakrančių erozija laikotarpiu, į kurį atsižvelgiama vertinant poveikį po uždarymo.

1.5.   Gamtos ištekliai ir maisto produktai

Trumpas toliau nurodytų išteklių apibūdinimas:

vandens naudojimas regione ir, jei taikytina, kaimyninėse valstybėse narėse,

pagrindiniai maisto ištekliai regione ir, jei taikytina, kaimyninėse valstybėse narėse: pasėliai, gyvulių auginimas, žvejyba ir, atliekų išmetimo į jūrą atveju, duomenys apie žvejybą teritoriniuose ir eksteritoriniuose vandenyse,

maisto produktų paskirstymo sistema ir ypač eksportas iš atitinkamų regionų į kitas valstybes nares, jeigu tai susiję su apšvitos reikšmingais apšvitos keliais dėl atliekų išmetimo pavojumi,

prielaidos apie būsimą gyventojų struktūrą, įpročius ir maisto šaltinius.

1.6.   Kita arti objekto vykdoma veikla

jei taikoma – kiti branduoliniai objektai, bet kokia pavojinga pramoninė ar karinė veikla, antžeminis ir oro transportas, vamzdynai, sandėliai ir bet kokie kiti veiksniai, galintys turėti įtakos įrenginio saugai,

apsaugos priemonės (taikytinais atvejais),

numatoma veiklos raida laikotarpiu, į kurį atsižvelgiama vertinant ilgalaikį poveikį.

2.   SAUGYKLA

2.1.   Koncepcija ir projektas

atliekų laidojimo koncepcija,

gylis ir vieta geologinių sluoksnių atžvilgiu (taikytinais atvejais) (2),

projekto kriterijai, pagal kuriuos atsižvelgiama į gamtos reiškinius,

atliekų išdėstymo metodai, užkasimo ir užsandarinimo strategija ir metodai,

saugos koncepcija: geologinių ir dirbtinių barjerų vaidmuo,

saugyklos uždarymas,

galimybės vėl paimti atliekas iš saugyklos vertinimas (taikytinais atvejais),

papildomas atliekų tvarkymas, apdorojimas ir tarpinio saugojimo patalpos, kurias planuojama pastatyti saugyklos teritorijoje.

2.2.   Saugykloje laikytinos atliekos

atliekų rūšys,

atliekų pavidalas, taikomi apdorojimo metodai ir atliekų paketų savybės (taikytinais atvejais),

atliekų apskaita – kiekis ir radionuklidų aktyvumas,

galimas šilumos išsiskyrimas, galimas dujų išsiskyrimas, galima kritinė būklė (taikytinais atvejais),

atliekų priėmimo reikalavimai ir (arba) kriterijai, atliekų paketo tikrinimo tvarka ir metodai siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų atliekų priėmimo kriterijų.

2.3.   Ventiliacijos sistemos, dujinių ir oru sklindančių atliekų tvarkymas

Ventiliacijos, filtravimo ir išmetimo įprastomis sąlygomis ir avarijos atveju sistemų aprašymas (taikytinais atvejais).

2.4.   Drenažo sistema ir skystų nuotekų tvarkymas

Galimai užteršto vandens surinkimo, drenažo ir išleidimo įprastomis sąlygomis ir avarijos atveju sistemų aprašymas (taikytinais atvejais).

2.5.   Antrinių kietų ir skystų atliekų tvarkymas įprastomis sąlygomis ir avarijos atveju

antrinių skystų ir kietų radioaktyviųjų atliekų kategorijos ir numatomas kiekis,

atliekų laikymas ir transportavimas,

atliekų tvarkymas.

3.   ORU SKLINDANČIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ IŠMETIMAS IŠ ĮRENGINIO ĮPRASTOMIS SĄLYGOMIS

Įprastomis atliekų laidojimo įrenginių eksploatacijos sąlygomis gali būti išmestas tik labai nežymus radioaktyvių medžiagų kiekis arba jų į aplinką apskritai nepatenka, ir žymaus poveikio visuomenės nariams nenumatyta. Todėl šis skirsnis netaikytinas, jeigu nesuteiktas radioaktyviųjų medžiagų išmetimo leidimas. Vis dėlto jeigu nustatyti radionuklidų išmetimo apribojimai ir stebimas radionuklidų išmetimas, bendrieji duomenys turi būti pateikti pagal II priedo 3 skirsnyje nurodytus reikalavimus.

4.   SKYSTŲ RADIOAKTYVIŲJŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS IŠ ĮRENGINIO ĮPRASTOMIS SĄLYGOMIS

Įprastomis atliekų laidojimo įrenginių eksploatacijos sąlygomis gali būti išmestas tik labai nežymus radioaktyvių medžiagų kiekis arba jų į aplinką apskritai nepatenka, ir žymaus poveikio visuomenės nariams nenumatyta. Todėl šis skirsnis netaikytinas, jeigu nesuteiktas radioaktyviųjų medžiagų išmetimo leidimas. Vis dėlto jeigu nustatyti radionuklidų išmetimo apribojimai ir stebimas radionuklidų išmetimas, bendrieji duomenys turi būti pateikti pagal II priedo 4 skirsnyje nurodytus reikalavimus.

5.   KIETŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ ŠALINIMAS IŠ ĮRENGINIO

Paprastai šis skirsnis netaikomas.

6.   NEPLANUOTAS RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ IŠMETIMAS

6.1.   Vidinės ir išorinės kilmės avarijų, per kurias gali būti neplanuotai išmesta radioaktyviųjų medžiagų, apžvalga. Saugos vertinimo ataskaitoje išnagrinėtos avarijos ir įvertinti radiologiniai padariniai neplanuoto medžiagų išmetimo atveju.

6.2.   Medžiagų išmetimo į atmosferą radiologinių padarinių vertinimas

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl tipinės avarijos lygis arti objekto mažesnis kaip 1 mSv ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie apšvitos lygį kitose poveikį patiriančiose  (3) valstybėse narėse, jeigu nurodomas apšvitos arti objekto lygis.

prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuotas į atmosferą išmetamų medžiagų kiekis,

išmetimo keliai, išmetimo kaita laiko atžvilgiu,

sveikatos požiūriu reikšmingų išmetamų radionuklidų kiekis, fizinė ir cheminė jų formos,

modeliai ir parametrų vertės, naudoti skaičiuojant išmetamų medžiagų sklaidą atmosferoje, nusėdimą ant žemės, resuspensiją ir perdavimą mitybos grandinėmis, taip pat vertinant didžiausią apšvitos reikšmingais apšvitos keliais lygį arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse,

didžiausia pagal laiką integruota radioaktyvumo koncentracija atmosferoje arti žemės ir didžiausias žemės paviršiaus taršos lygis (sauso ir drėgno oro sąlygomis) didžiausios apšvitos srityse arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose,

tikėtinas maisto produktų, kurie gali būti eksportuojami į kitas poveikį patiriančias valstybes nares, radioaktyviosios taršos lygis,

atitinkamas didžiausias apšvitos lygis: veiksminga dozė arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose gyvenantiems suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

6.3.   Medžiagų išmetimo į vandens aplinką radiologinių padarinių vertinimas

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl tipinės avarijos lygis arti objekto mažesnis kaip 1 mSv ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie apšvitos lygį kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomas apšvitos arti objekto lygis.

prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuotas išleidžiamų skysčių kiekis,

išleidimo keliai, išleidimo kaita laiko atžvilgiu,

sveikatos požiūriu reikšmingų išmetamų radionuklidų kiekis, fizinė ir cheminė jų formos,

modeliai ir parametrai, naudoti skaičiuojant išmetamų medžiagų sklaidą vandenyje, jų perdavimą nuosėdomis, jonų mainais ir mitybos grandinėmis, taip pat vertinant didžiausią apšvitą reikšmingais apšvitos keliais,

tikėtinas maisto produktų, kurie gali būti eksportuojami į kitas poveikį patiriančias valstybes nares, radioaktyviosios taršos lygis,

atitinkamas didžiausias apšvitos lygis: veiksminga dozė arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose gyvenantiems suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

7.   AVARIJŲ LIKVIDAVIMO PRIEMONIŲ PLANAI, SUSITARIMAI SU KITOMIS VALSTYBĖMIS NARĖMIS

Susiję su galimais kritiniais radiologinio pavojaus atvejais, galinčiais turėti poveikį kitoms valstybėms narėms – kad būtų lengviau organizuoti radiologinę apsaugą tose valstybėse.

Trumpas toliau nurodytų veiksmų apibūdinimas:

intervencijos taikant įvairių tipų reagavimo priemones lygis,

avarijos likvidavimo priemonių planavimo tvarka, įskaitant įrenginiui patvirtintas avarijos likvidavimo priemonių planavimo zonas,

ankstyvojo keitimosi informacija su kitomis valstybėmis narėmis tvarka, dvišaliai ar daugiašaliai tarpvalstybinio keitimosi informacija, avarijos likvidavimo priemonių planų koordinavimo, jų įgyvendinimo ir abipusės pagalbos susitarimai,

avarijos likvidavimo priemonių plano bandymo tvarka, kurioje pirmiausia nurodomas kitų valstybių narių dalyvavimas.

8.   LAIKOTARPIS PO UŽDARYMO

Prireikus turėtų būti atsižvelgiama į įvairius etapus po uždarymo (pvz., aktyvios ir pasyvios institucinės kontrolės etapus).

8.1.   Reguliavimo ir administracinės nuostatos

saugyklos uždarymo planai,

apsvarstyti laikotarpiai (aktyvios ir pasyvios institucinės kontrolės laikotarpiai),

aktyvios institucinės kontrolės laikotarpiui numatytų priemonių aprašymas,

pasyvios institucinės kontrolės laikotarpiui numatytų priemonių aprašymas,

apskaita,

papildomų įrenginių išmontavimo programa,

periodinės saugos apžvalgos prieš uždarymą.

8.2.   Radiologinis poveikis po uždarymo

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl medžiagų išsiskyrimo įprastos raidos ir ankstyvo barjerų suirimo sąlygomis lygis arti objekto mažesnis kaip 1 mSv per metus ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie veiksmingas dozes kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomos tipinėms grupėms arti objekto tenkančios dozės.

atsarginės priemonės ir barjerų veiksmingumas (jeigu aktualu),

apsvarstyti laikotarpiai,

išnagrinėti ypatumai, įvykiai ir procesai, numatytų scenarijų aprašymas (trumpas įprastos raidos scenarijaus, aktualiausių blogesnės raidos scenarijų ir žmogaus įsikišimo scenarijų aprašymas),

radiologinio poveikio vertinimo metodai,

parametrai ir prielaidos,

pagrindiniai apšvitos keliai arti saugyklos ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse įprastos raidos ir ankstyvo barjerų suirimo sąlygomis,

išmetamų radionuklidų aktyvumas ir išmetimo laikas,

atitinkamas didžiausias apšvitos lygis: veiksmingos dozės ir (arba) numatomas pavojus arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose gyvenantiems suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius,

nenumatytų aplinkybių vertinimas.

9.   EKOLOGINĖS PADĖTIES STEBĖJIMAS

operatoriaus arba kompetentingų institucijų atliekamas išorės spinduliuotės ir radioaktyviųjų medžiagų ore, vandenyje, dirvožemyje ir mitybos grandinėse stebėjimas (mėginių pavidalas ir jų ėmimo dažnumas, įprastomis sąlygomis ir avarijos atveju naudojamų stebėjimo prietaisų tipas),

operatoriaus arba kompetentingų institucijų atliekamo radioaktyviųjų medžiagų ore, vandenyje, dirvožemyje ir mitybos grandinėse stebėjimo po uždarymo gairės (1),

bendradarbiavimo ekologinės padėties stebėjimo klausimais susitarimai su kaimyninėmis valstybėmis narėmis.

Pastabos:


(1)  Taikoma tik naujoms paviršinėms saugykloms.

(2)  Taikoma tik geologinėms saugykloms.

(3)  Poveikį patiriančios valstybės narės parenkamos atsižvelgiant į atstumą nuo įrenginio, dujinių išmetalų atveju – vėjo kryptį, o skystų nuotekų atveju – vandens tėkmių kelią.


V PRIEDAS

Bendrieji duomenys taikomi plano, dėl kurio nuomonė jau pateikta, pakeitimams

STANDARTINĖ FORMA

1.

Objekto pavadinimas ir vieta:

2.

Komisijos nuomonės pateikimo data:

3.

Trumpas planuojamų pakeitimų apibūdinimas:

4.

Esamame plane nustatyti medžiagų išmetimo apribojimai ir kitos svarbios sąlygos:

4.1.

Dujų išmetalai:

4.2.

Skystos nuotekos:

4.3.

Kietos atliekos:

5.

Institucijų numatomi nauji medžiagų išmetimo apribojimai, įskaitant numatomus radionuklidų sudėties pakitimus, taip pat kitos svarbios sąlygos:

5.1.

Dujų išmetalai:

5.2.

Skystos nuotekos:

5.3.

Kietos atliekos:

6.

Naujų medžiagų išmetimo apribojimų ir susijusių reikalavimų (taikomų dujų išmetalams ir (arba) skystoms nuotekoms) poveikis gyventojų apšvitos kitose valstybėse narėse vertinimui:

7.

Pakeitimų pasekmės kietų atliekų laidojimui:

8.

Pakeitimų pasekmės atsižvelgiant į tipines avarijas, į kurias atsižvelgta ankstesnėje nuomonėje:

9.

Naujų tipinių avarijų atveju – radiologinių pasekmių aprašymas ir vertinimas:

10.

Pakeitimų poveikis atsižvelgiant į dabartinius avarijos likvidavimo priemonių planus ir dabartinį ekologinės padėties stebėjimą:


VI PRIEDAS

Bendrieji duomenys taikomi plano, dėl kurio nuomonė dar nepateikta, pakeitimams

Įžanga

bendras plano pristatymas,

dabartinis licencijos išdavimo procedūros etapas.

1.   OBJEKTAS IR JO APLINKA

1.1.   Geografinės, topografinės ir geologinės objekto ir regiono ypatybės

regiono žemėlapis, kuriame nurodyta vieta ir geografinės objekto koordinatės (laipsniai, minutės),

svarbios regiono ypatybės, įskaitant geologines,

įrenginio vieta kitų įrenginių, kurių išmetamas atliekas reikia įvertinti kartu su apibūdinamo įrenginio išmetamomis atliekomis, atžvilgiu,

objekto vieta kitų valstybių narių atžvilgiu, nurodant atstumus nuo sienų ir reikšmingų aglomeracijų ir tų aglomeracijų gyventojų skaičių.

1.2.   Hidrologinės ypatybės

Šiame skirsnyje nurodytus duomenis reikia pateikti tik tuo atveju, jei pakeitimuose numatyti skystų radioaktyviųjų nuotekų išleidimo iš įrenginio įprastomis sąlygomis apribojimai ir susiję reikalavimai ne tokie griežti, kaip esamame plane numatytieji, arba jeigu tipinių avarijų, per kurias medžiagų gali būti išmesta į vandens aplinką, galimi padariniai yra didesni.

Kai įrenginys yra arti vandens telkinio, per kurį teršalai gali patekti į kitą valstybę narę – trumpas atitinkamų hidrologinių ypatybių aprašymas, taikytinas ir kitoms valstybėms narėms, pavyzdžiui:

trumpas vandens kelių, intakų, upių žiočių, vandens ėmimo vietų, salpų ir kitų ypatybių aprašymas,

vidutinės, didžiausios ir mažiausios vandens tėkmės ir jų dažnumas,

trumpas pakrančių apibūdinimas,

srovių kryptis ir stiprumas, potvyniai, tėkmių kaitos modelis vietos ir regiono mastu.

1.3.   Meteorologinės sąlygos

Šiame skirsnyje nurodytus duomenis reikia pateikti tik tuo atveju, jei pakeitimuose numatyti dujinių radioaktyviųjų medžiagų išmetimo iš įrenginio įprastomis sąlygomis apribojimai ir susiję reikalavimai ne tokie griežti, kaip esamame plane numatytieji, arba jeigu tipinių avarijų, per kurias medžiagų gali būti išmesta į vandens aplinką, galimi padariniai yra didesni.

Vietos klimato sąlygos, pateikiant toliau nurodytų sąlygų dažnumą ir pasiskirstymą:

vėjo kryptys ir greičiai,

kritulių intensyvumas ir trukmė,

sklaidos atmosferoje sąlygos kiekviename vėjo krypties sektoriuje, temperatūros svyravimų trukmė,

ypatingi meteorologiniai reiškiniai (pavyzdžiui, tornadai, didelės audros, gausūs krituliai, sausros).

1.4.   Gamtos ištekliai ir maisto produktai

Trumpas toliau nurodytų išteklių apibūdinimas:

vandens naudojimas regione ir, jei taikytina, kaimyninėse valstybėse narėse,

pagrindiniai maisto ištekliai regione ir, jei taikytina, kaimyninėse valstybėse narėse: pasėliai, gyvulių auginimas, žvejyba, medžioklė ir, atliekų išmetimo į jūrą atveju, duomenys apie žvejybą teritoriniuose ir eksteritoriniuose vandenyse,

maisto produktų paskirstymo sistema ir ypač eksportas iš atitinkamų regionų į kitas valstybes nares, jeigu tai susiję su apšvitos reikšmingais apšvitos keliais dėl atliekų išmetimo pavojumi.

2.   ĮRENGINYS

trumpas įrenginio apibūdinimas,

procesų tipai, tikslai ir pagrindiniai ypatumai,

objekto planas,

saugos nuostatos,

atliekų tvarkymas,

svarbi informacija apie pakeitimą.

3.   ORU SKLINDANČIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ IŠMETIMAS IŠ ĮRENGINIO ĮPRASTOMIS SĄLYGOMIS

Šiame skirsnyje nurodytus duomenis reikia pateikti tik tuo atveju, jei pakeitime numatyti dujinių radioaktyviųjų medžiagų išmetimo iš įrenginio įprastomis sąlygomis apribojimai ir susiję reikalavimai ne tokie griežti, kaip esamame plane numatytieji.

3.1.   Galiojanti leidimo suteikimo procedūra

taikomos procedūros bendras apibūdinimas,

pagal esamą leidimą nustatyti apribojimai,

institucijų numatomi medžiagų išmetimo apribojimai ir susiję reikalavimai, įskaitant numatomą radionuklidų sudėtį.

3.2.   Techniniai aspektai

medžiagų kiekis, kurį numatoma išmesti per metus,

radioaktyviųjų išmetalų kilmė, jų sudėtis, fizinė ir cheminė formos,

išmetalų tvarkymas, jų išmetimo būdai ir keliai.

3.3.   Išmetamų medžiagų stebėjimas

operatoriaus arba kompetentingų institucijų atliekamas išmetamų medžiagų mėginių ėmimas, matavimas ir analizė,

pagrindinės stebėjimo įrangos savybės,

aliarmo lygiai, intervenciniai veiksmai (rankinio valdymo ir automatiniai).

3.4.   Poveikio žmogui vertinimas

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl medžiagų išmetimo įprastomis sąlygomis lygis arti objekto mažesnis kaip 10 μSv per metus ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie veiksmingas dozes kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomos tipinėms grupėms arti objekto tenkančios dozės.

3.4.1.   Modeliai, atitinkamais atvejais įskaitant bendruosius modelius, ir parametrų vertės, naudoti išmetalų padariniams artimojoje objekto aplinkoje ir poveikiui kitose valstybėse narėse (1) apskaičiuoti:

nuotekų sklaida atmosferoje,

nusėdimas ant žemės ir resuspensija,

mitybos grandinės, įkvėpimas, apšvita iš išorės, ...

gyvenimo būdo įpročiai (mityba, apšvitos laikas ir kt.),

kitų parametrų vertės, naudotos atliekant skaičiavimus.

3.4.2.   Koncentracijos ir apšvitos lygio, susijusio su 3.1 punkte nurodytais numatomais medžiagų išmetimo apribojimais, vertinimas:

vidutinė metinė aktyvumo koncentracija atmosferoje arti žemės ir žemės paviršiaus taršos lygis didžiausios apšvitos srityse arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse,

atitinkamas metinis poveikis tipinėms grupėms arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse: veiksminga dozė suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

3.5.   Radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į atmosferą iš kitų įrenginių

Koordinavimo su radioaktyviųjų medžiagų išmetimu iš kitų įrenginių procedūros, nurodytos 1.1 punkto trečiojoje įtraukoje.

4.   SKYSTŲ RADIOAKTYVIŲJŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS IŠ ĮRENGINIO ĮPRASTOMIS SĄLYGOMIS

Šiame skirsnyje nurodytus duomenis reikia pateikti tik tuo atveju, jei pakeitime numatyti skystų radioaktyviųjų nuotekų išleidimo iš įrenginio įprastomis sąlygomis apribojimai ir susiję reikalavimai ne tokie griežti, kaip esamame plane numatytieji.

4.1.   Galiojanti leidimo suteikimo procedūra

taikomos bendros procedūros apibūdinimas,

pagal esamą leidimą nustatyti apribojimai,

institucijų numatomi nuotekų išleidimo apribojimai ir susiję reikalavimai, įskaitant numatomą radionuklidų sudėtį.

4.2.   Techniniai aspektai

nuotekų kiekis, kurį numatoma išleisti per metus,

radioaktyviųjų nuotekų kilmė, jų sudėtis, fizinė ir cheminė formos,

nuotekų tvarkymas, jų išleidimo būdai ir keliai.

4.3.   Išmetamų medžiagų stebėjimas

operatoriaus arba kompetentingų institucijų atliekamas išmetamų medžiagų mėginių ėmimas, matavimas ir analizė,

pagrindinės stebėjimo įrangos savybės,

aliarmo lygiai, intervenciniai veiksmai (rankinio valdymo ir automatiniai).

4.4.   Poveikio žmogui vertinimas

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl medžiagų išmetimo įprastomis sąlygomis lygis arti objekto mažesnis kaip 10 μSv per metus ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie veiksmingas dozes kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomos tipinėms grupėms arti objekto tenkančios dozės.

4.4.1.   Modeliai, atitinkamais atvejais įskaitant bendruosius modelius, ir parametrų vertės, naudoti išmetalų padariniams artimojoje objekto aplinkoje ir poveikiui kitose valstybėse narėse apskaičiuoti:

nuotekų sklaida vandenyje,

jų perkėlimas nuosėdomis ir jonų mainais,

mitybos grandinės, jūros vandens purslų įkvėpimas, apšvita iš išorės, ...

gyvenimo būdo įpročiai (mityba, apšvitos laikas ir kt.),

kitų parametrų vertės, naudotos atliekant skaičiavimus.

4.4.2.   Koncentracijos ir apšvitos lygio, susijusio su 4.1 punkte nurodytais nuotekų išleidimo apribojimais, vertinimas:

vidutinė metinė aktyvumo koncentracija paviršiniame vandenyje didžiausios koncentracijos srityse arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse,

tipinėms grupėms arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse: veiksminga dozė suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

4.5.   Radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į tuos pačius vandenis iš kitų įrenginių

Koordinavimo su radioaktyviųjų medžiagų išmetimu iš kitų įrenginių procedūros, nurodytos 1.1 punkto trečiojoje įtraukoje.

5.   KIETŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ ŠALINIMAS IŠ ĮRENGINIO

Šiame skirsnyje nurodytus duomenis reikia pateikti tik tuo atveju, jei pakeitime numatyti kietų radioaktyviųjų atliekų šalinimo iš įrenginio įprastomis sąlygomis apribojimai ir susiję reikalavimai ne tokie griežti, kaip esamame plane numatytieji.

5.1.   Kietos radioaktyviosios atliekos

kietų radioaktyviųjų atliekų kategorijos ir numatomas kiekis,

perdirbimas ir pakavimas,

laikymo objekte priemonės.

5.2.   Radiologinis pavojus aplinkai

radiologinio pavojaus aplinkai vertinimas,

taikomos atsargumo priemonės.

5.3.   Už objekto ribų taikomos atliekų perkėlimo priemonės

5.4.   Leidimas tam tikroms medžiagoms netaikyti pagrindinių saugos standartų

nacionalinė strategija, kriterijai ir procedūros, pagal kuriuos užterštoms ir radioaktyviomis tapusioms medžiagoms leidžiama netaikyti standartų,

kompetentingų institucijų nustatytas lygis, nuo kurio leidžiama netaikyti standartų atliekų laidojimo, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo operacijoms,

numatomos medžiagų, kurioms bus leista netaikyti standartų, rūšys ir kiekis.

6.   NEPLANUOTAS RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ IŠMETIMAS

Šiame skirsnyje nurodytus duomenis reikia pateikti tik tuo atveju, jei galimi tipinių avarijų padariniai yra didesni.

6.1.   Vidinės ir išorinės kilmės avarijų, per kurias gali būti neplanuotai išmesta radioaktyviųjų medžiagų, apžvalga

Saugos ataskaitoje išnagrinėtų avarijų sąrašas.

6.2.   Tipinės avarijos, į kurias atsižvelgė kompetentingos nacionalinės institucijos, vertindamos galimus radiologinius padarinius neplanuoto medžiagų išmetimo atveju

Trumpas svarstytų avarijų apibūdinimas ir jų pasirinkimo priežastys.

Pakeitimų poveikis atsižvelgiant į tipines avarijas.

6.3.   Tipinių avarijų radiologinių padarinių vertinimas

6.3.1.   Avarijos, per kurias medžiagų patenka į atmosferą

Šiame skirsnyje nurodytus duomenis reikia pateikti tik tuo atveju, jei galimi tipinių avarijų, per kurias medžiagų išmetama į atmosferą, padariniai yra didesni.

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl tipinės avarijos lygis arti objekto mažesnis kaip 1 mSv ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie apšvitos lygį kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomas apšvitos arti objekto lygis.

prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuotas į atmosferą išmetamų medžiagų kiekis,

išmetimo keliai, išmetimo kaita laiko atžvilgiu,

sveikatos požiūriu reikšmingų išmetamų radionuklidų kiekis, fizinė ir cheminė jų formos,

modeliai ir parametrų vertės, naudoti skaičiuojant išmetamų medžiagų sklaidą atmosferoje, nusėdimą ant žemės, resuspensiją ir perdavimą mitybos grandinėmis, taip pat vertinant didžiausią apšvitos reikšmingais apšvitos keliais lygį arti įrenginio ir kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse,

didžiausia pagal laiką integruota radioaktyvumo koncentracija atmosferoje arti žemės ir didžiausias žemės paviršiaus taršos lygis (sauso ir drėgno oro sąlygomis) didžiausios apšvitos srityse arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose,

tikėtinas maisto produktų, kurie gali būti eksportuojami į kitas poveikį patiriančias valstybes nares, radioaktyviosios taršos lygis,

atitinkamas didžiausias apšvitos lygis: veiksminga dozė arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose gyvenantiems suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

Jeigu nepateikta pagal 3.3 punktą:

operatoriaus arba kompetentingų institucijų atliekamas išmetamų medžiagų mėginių ėmimas, matavimas ir analizė,

pagrindinės stebėjimo įrangos savybės,

aliarmo lygiai, intervenciniai veiksmai (rankinio valdymo ir automatiniai).

6.3.2.   Avarijos, per kurias medžiagų patenka į vandens aplinką

Šiame skirsnyje nurodytus duomenis reikia pateikti tik tuo atveju, jei galimi tipinių avarijų, per kurias medžiagų išmetama į vandens aplinką, padariniai yra didesni.

Jeigu įvertintas didžiausias suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių apšvitos dėl tipinės avarijos lygis arti objekto mažesnis kaip 1 mSv ir nėra išskirtinių apšvitos kelių, pvz., eksportuojant maisto produktus, nereikia pateikti duomenų apie apšvitos lygį kitose poveikį patiriančiose valstybėse narėse, jeigu nurodomas apšvitos arti objekto lygis.

prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuotas išleidžiamų skysčių kiekis,

išleidimo keliai, išleidimo kaita laiko atžvilgiu,

sveikatos požiūriu reikšmingų išmetamų radionuklidų kiekis, fizinė ir cheminė jų formos,

modeliai ir parametrai, naudoti skaičiuojant išmetamų medžiagų sklaidą vandenyje, jų perdavimą nuosėdomis, jonų mainais ir mitybos grandinėmis, taip pat vertinant didžiausią apšvitą reikšmingais apšvitos keliais,

tikėtinas maisto produktų, kurie gali būti eksportuojami į kitas poveikį patiriančias valstybes nares, radioaktyviosios taršos lygis,

atitinkamas didžiausias apšvitos lygis: veiksminga dozė arti įrenginio ir atitinkamose kitų poveikį patiriančių valstybių narių teritorijose gyvenantiems suaugusiems, vaikams ir kūdikiams, atsižvelgiant į visus reikšmingus apšvitos kelius.

Jeigu nepateikta pagal 4.3 punktą:

operatoriaus arba kompetentingų institucijų atliekamas išmetamų medžiagų mėginių ėmimas, matavimas ir analizė,

pagrindinės stebėjimo įrangos savybės,

aliarmo lygiai, intervenciniai veiksmai (rankinio valdymo ir automatiniai).

7.   AVARIJŲ LIKVIDAVIMO PRIEMONIŲ PLANAI, SUSITARIMAI SU KITOMIS VALSTYBĖMIS NARĖMIS

Susiję su galimais kritiniais radiologinio pavojaus atvejais, galinčiais turėti poveikį kitoms valstybėms narėms – kad būtų lengviau organizuoti radiologinę apsaugą tose valstybėse.

Trumpas toliau nurodytų veiksmų apibūdinimas:

intervencijos taikant įvairių tipų reagavimo priemones lygis,

avarijos likvidavimo priemonių planavimo tvarka, įskaitant įrenginiui patvirtintas avarijos likvidavimo priemonių planavimo zonas,

ankstyvojo keitimosi informacija su kitomis valstybėmis narėmis tvarka, dvišaliai ar daugiašaliai tarpvalstybinio keitimosi informacija, avarijos likvidavimo priemonių planų koordinavimo, jų įgyvendinimo ir abipusės pagalbos susitarimai,

avarijos likvidavimo priemonių plano bandymo tvarka, kurioje pirmiausia nurodomas kitų valstybių narių dalyvavimas.

8.   EKOLOGINĖS PADĖTIES STEBĖJIMAS

Svarbi informacija, susijusi su pakeitimu.


(1)  Poveikį patiriančios valstybės narės parenkamos atsižvelgiant į atstumą nuo įrenginio, dujinių išmetalų atveju – vėjo kryptį, o skystų nuotekų atveju – vandens tėkmių kelią.


TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/68


ES IR KROATIJOS STABILIZACIJOS IR ASOCIACIJOS TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1/2010

2010 m. gegužės 25 d.

dėl Kroatijos dalyvavimo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros veikloje stebėtojos teisėmis ir susijusių sąlygų

(2010/636/ES)

ES IR KROATIJOS STABILIZACIJOS IR ASOCIACIJOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kroatijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (1),

atsižvelgdama į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (2), ypač į jo 28 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

1997 m. gruodžio mėn. Liuksemburge susirinkusi Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad dalyvavimas Bendrijos agentūrose yra būdas paspartinti pasirengimo narystei strategiją. Europos Vadovų Tarybos išvadose numatyta, kad „Bendrijos agentūros, kuriose galės dalyvauti šalys kandidatės, bus nurodomos kiekvienu konkrečiu atveju“.

(2)

Kroatija pritaria Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai (toliau – Agentūra) nustatytiems tikslams bei uždaviniams ir Reglamentu (EB) Nr. 168/2007 Agentūrai nustatytų užduočių mastui ir apibūdinimui.

(3)

Reikia leisti Kroatijai dalyvauti Agentūros veikloje stebėtojos teisėmis ir nustatyti tokio dalyvavimo sąlygas, įskaitant nuostatas, susijusias su dalyvavimu Agentūros vykdomose iniciatyvose, finansine įmoka ir darbuotojais.

(4)

Taip pat reikia, kad Agentūra Kroatijoje spręstų pagrindinių teisių klausimus Reglamento (EB) Nr. 168/2007 taikymo srityje, kiek būtina, kad jie būtų palaipsniui suderinti su Bendrijos teise,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Kroatija, kaip šalis kandidatė, stebėtojos teisėmis dalyvauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, įsteigtos Reglamentu (EB) Nr. 168/2007, veikloje.

2 straipsnis

1.   Agentūra gali Kroatijoje spręsti pagrindinių teisių klausimus Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodytoje taikymo srityje, kiek būtina, kad jie būtų palaipsniui suderinti su Bendrijos teise.

2.   Šiuo tikslu Agentūra Kroatijoje turi turėti galimybę vykdyti Reglamento (EB) Nr. 168/2007 4 ir 5 straipsniuose nustatytas užduotis.

3 straipsnis

Kroatija prisideda prie Agentūros veiklos, minimos Reglamento (EB) Nr. 168/2007 4 straipsnyje, finansavimo šio sprendimo priede nustatytomis sąlygomis.

4 straipsnis

1.   Kroatija skiria asmenis, atitinkančius Reglamento (EB) Nr. 168/2007 12 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atitinkamai stebėtoju ir pakaitiniu stebėtoju. Jie vienodomis teisėmis gali dalyvauti valdybos darbe kartu su valstybių narių paskirtais nariais ir pakaitiniais nariais, bet neturi teisės balsuoti.

2.   Kroatija skiria Vyriausybės pareigūną nacionaliniu ryšių palaikymo pareigūnu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 168/2007 8 straipsnio 1 dalyje.

3.   Per keturis mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo Kroatija praneša Komisijai 1 ir 2 dalyse nurodytų pareigūnų vardus ir pavardes, kvalifikaciją ir kontaktinius duomenis.

5 straipsnis

Agentūrai teikiami arba Agentūros skleidžiami duomenys gali būti skelbiami ir yra prieinami visuomenei su sąlyga, kad konfidencialios informacijos apsaugos lygis Kroatijoje atitinka apsaugos lygį Bendrijoje.

6 straipsnis

Kroatijoje Agentūros teisinė padėtis atitinka juridinių asmenų padėtį pagal Kroatijos teisę.

7 straipsnis

Kad Agentūra ir jos darbuotojai galėtų vykdyti savo užduotis, Kroatija suteikia tokias pačias privilegijas ir imunitetus, kokie numatyti Protokolo Nr. 36 dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, pridėto prie Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, 1–4, 6, 7, 11–14, 16, 18 ir 19 straipsniuose.

8 straipsnis

Nukrypstant nuo kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų, numatytų Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (3), 12 straipsnio 2 dalies a punkto, Agentūros direktorius gali pagal sutartį įdarbinti visateisius Kroatijos piliečius.

9 straipsnis

Šalys imasi būtinų bendrų arba specifinių priemonių, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šį sprendimą, ir praneša apie juos Stabilizacijos ir asociacijos tarybai.

10 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja antro mėnesio, einančio po 9 straipsnyje minimo pranešimo dienos, pirmą dieną.

Priimta Briuselyje 2010 m. gegužės 25 d.

ES ir Kroatijos stabilizacijos ir asociacijos tarybos vardu

Pirmininkas

G. JANDROKOVIĆ


(1)  OL L 26, 2005 1 28, p. 3.

(2)  OL L 53, 2007 2 22, p. 1.

(3)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.


PRIEDAS

KROATIJOS FINANSINĖ ĮMOKA EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ AGENTŪRAI

1.

Finansinė įmoka, kurią Kroatija turės mokėti į bendrąjį Europos Sąjungos biudžetą, kad dalyvautų Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (Agentūros) veikloje, nurodyta 2 punkte yra laikoma visa Kroatijos dalyvavimo Agentūroje kaina.

2.

Finansinė įmoka, kurią Kroatija mokės į bendrąjį Europos Sąjungos biudžetą:

1 metai:

180 020 EUR

2 metai:

180 020 EUR

3 metai:

180 020 EUR

4 metai:

205 020 EUR

5 metai:

205 020 EUR

3.

Dėl galimos finansinės paramos iš Bendrijos pagalbos programų bus susitarta atskirai pagal atitinkamas Bendrijos programas.

4.

Kroatijos įmoka bus tvarkoma vadovaujantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 del Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (1).

5.

Kelionės ir pragyvenimo išlaidas, kurias dėl dalyvavimo Agentūros veikloje ar posėdžiuose, susijusiuose su Agentūros darbo programos įgyvendinimu, patiria Kroatijos atstovai ir ekspertai, Agentūra padengia tuo pačiu pagrindu ir laikydamasi tos pačios tvarkos, kuri šiuo metu galioja Europos Sąjungos valstybėms narėms.

6.

Įsigaliojus šiam sprendimui ir kiekvienų vėlesnių metų pradžioje Komisija informuos Kroatiją apie lėšų, atitinkančių jos įmoką Agentūrai pagal šį sprendimą, poreikį. Pirmaisiais kalendoriniais dalyvavimo metais Kroatija mokės įmoką, proporcingai apskaičiuotą nuo dalyvavimo pradžios dienos iki metų pabaigos. Vėlesniais metais įmoka bus mokama pagal šį sprendimą.

7.

Ši įmoka išreiškiama EUR ir mokama į Komisijos banko sąskaitą EUR.

8.

Kroatija sumokės įmoką pagal lėšų reikalavimą vėliausiai per 30 dienų nuo Komisijos išsiųsto lėšų reikalavimo.

9.

Kroatijai delsiant mokėti įmoką, ji nuo įmokos mokėjimo dienos moka delspinigius už nesumokėtą sumą. Palūkanų norma atitinka normą, kurią savo operacijoms EUR mokėjimo dieną taiko Europos centrinis bankas, padidintą 1,5 procentinio punkto.


(1)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.


23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/71


JUNGTINIO MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2010

2010 m. birželio 24 d.

pagal Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir administracinės tarpusavio pagalbos muitinių veiklos srityje 21 straipsnį

dėl įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų programų abipusio pripažinimo Europos Sąjungoje ir Japonijoje

(2010/637/ES)

JUNGTINIS MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMO KOMITETAS (toliau – JMBK),

atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 30 d. pasirašytą Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo ir administracinės tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje (toliau – Susitarimas), ypač į jo 21 straipsnį,

atsižvelgdamas į tai, kad bendru vertinimu patvirtinta, kad įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų (toliau – AEO) programos Europos Sąjungoje (toliau – Sąjunga) ir Japonijoje yra iniciatyvos, susijusios su saugumu ir muitinės nustatytų reikalavimų laikymusi, ir kad narystei šiose programose keliami reikalavimai yra tinkami ir jais užtikrinami lygiaverčiai rezultatai,

atsižvelgdamas į tai, kad programose taikomi tarptautiniu mastu pripažinti saugumo standartai, kurie propaguojami Pasaulio muitinių organizacijos priimtose Pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistemos normomis (toliau – SAFE normos),

pripažindamas specifinį teisės aktų ir kiekvienos programos valdymo pobūdį,

atsižvelgdamas į tai, kad pagal Susitarimą siekdamos palengvinti prekybą Sąjunga ir Japonija turi vystyti muitinių bendradarbiavimą ir kad muitinės taikomas saugumą ir saugą užtikrinančias priemones ir tarptautinės prekybos tiekimo grandinės paprastinimą galima gerokai sustiprinti taikant abipusį AEO programų pripažinimą, bei

atsižvelgdamas į tai, kad abipusiu pripažinimu sudaromos sąlygos Sąjungai ir Japonijai sudaryti lengvatines sąlygas ekonominių operacijų vykdytojams, kurie investavo į tiekimo grandinės saugumą ir kurie sertifikuoti AEO programose,

NUSPRENDĖ:

I

Abipusis pripažinimas ir atsakomybė už įgyvendinimą

1.

Abipusiškai pripažįstama, kad Sąjungos ir Japonijos AEO programos dera tarpusavyje ir yra lygiavertės, o atitinkami suteikti AEO statusai abipusiškai priimami.

2.

Susitarimo 1 straipsnio c punkte apibrėžtos muitinės (toliau – muitinės) atsako už šio sprendimo įgyvendinimą.

3.

Susijusios AEO programos yra:

a)

Europos Sąjungos įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų programa (apima AEO sertifikatą: saugumas ir sauga ir AEO sertifikatą: muitinės formalumų supaprastinimas, saugumas ir sauga)

(Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 (1) ir Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 (2) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (3) ir Reglamento (EB) Nr. 1875/2006 (4) IIA antraštine dalimi; bei

b)

Japonijos įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų programa (Muitinės įstatymas).

II

Suderinamumas

1.

Muitinės palaiko programų nuoseklumą ir užtikrina, kad kiekvienai programai taikomi standartai būtų suderinami atsižvelgiant į tokius dalykus:

a)

prašymo suteikti AEO statusą pateikimo tvarką;

b)

prašymų vertinimą; bei

c)

AEO statuso suteikimą ir stebėseną.

2.

Muitinės užtikrina, kad programos būtų vykdomos pagal SAFE normas.

III

Lengvatos

1.

Kiekviena muitinė ekonominių operacijų vykdytojams, kuriems AEO statusas suteiktas pagal kitos muitinės programą, suteikia panašias lengvatas.

Tai visų pirma yra:

a)

atsižvelgdama į kitos muitinės ekonominių operacijų vykdytojui suteiktą AEO statusą, palankiai vertina jo riziką, užtikrindama mažesnį patikrinimų ar taikomų kontrolės priemonių kiekį ir taikydama kitus su saugumu susijusius metodus; bei

b)

siekia nustatyti bendrą verslo tęstinumo mechanizmą, kad būtų galima reaguoti į prekybos srautų sutrikimus dėl padažnėjusių įspėjimų apie su saugumu susijusį pavojų, uždarytų pasienio punktų ir (arba) stichinių nelaimių, pavojingų avarijų ar kitokių didelių incidentų, kai, muitinei priimtina apimtimi, AEO siunčiami prioritetiniai kroviniai būtų įforminami paprastesne tvarka ir greičiau.

2.

Siekiant palengvinti prekybą, kiekviena muitinė taip pat gali suteikti kitų lengvatų, atsižvelgiant į šio sprendimo V dalies 2 punkte nurodytą peržiūrą.

3.

Kiekviena muitinė turi teisę sustabdyti lengvatų, suteiktų pagal šį sprendimą kitos muitinės programos dalyviams, taikymą. Apie tai, kad viena muitinė sustabdė lengvatų taikymą, nedelsiant pranešama ir argumentuotai paaiškinama kitai muitinei ir su ja konsultuojamasi.

4.

Apie pažeidimus, su kuriais susiję pagal kitos muitinės programą AEO statusą turintys ekonominių operacijų vykdytojai, kiekviena muitinė praneša kitai muitinei, kad būtų atliktas skubus lengvatų ir kitos muitinės suteikto statuso pagrįstumo tyrimas.

IV

Informacijos mainai ir ryšiai

1.

Muitinės stiprina ryšius, kad šis sprendimas būtų veiksmingai įgyvendinamas. Jos keičiasi informacija ir skatina su jų programomis susijusius ryšius, ypač:

a)

laiku teikdamos naujausią informaciją apie jų programų vykdymą ir raidą;

b)

dalyvaudamos abipusiškai naudinguose su tiekimo grandinės saugumu susijusios informacijos mainuose; bei

c)

užtikrindamos veiksmingus įstaigų ryšius tarp Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato ir Japonijos muitinės Tarptautinio žvalgybos biuro, kad būtų gerinamas programų dalyvių rizikos valdymas tiekimo grandinės saugumo srityje.

2.

Informacijos mainai vyksta pagal Susitarimą elektroniniu formatu.

3.

Informacija ir susijusiais duomenimis, ypač programų dalyvių duomenimis, keičiamasi sistemingai elektroninėmis priemonėmis.

4.

AEO programomis sertifikuotų ekonominių operacijų vykdytojų duomenis, kuriais turi būti keičiamasi, sudaro:

a)

AEO statusą turinčio ekonominių operacijų vykdytojo pavadinimas arba vardas ir pavardė;

b)

susijusio ekonominių operacijų vykdytojo adresas;

c)

susijusio ekonominių operacijų vykdytojo statusas;

d)

patvirtinimo arba leidimo data;

e)

AEO statuso sustabdymas ir panaikinimas;

f)

unikalusis leidimo numeris (pvz., EORI kodas arba AEO sertifikato numeris); bei

g)

kiti duomenys, kuriuos muitinės gali nustatyti tarpusavyje.

5.

Muitinės garantuoja duomenų apsaugą pagal Susitarimą, ypač pagal jo 16 straipsnį.

6.

Duomenys, kuriais keičiamasi, naudojami tik šio sprendimo įgyvendinimo tikslais.

V

Konsultacijos ir peržiūra

1.

Visi su šio sprendimo įgyvendinimu susiję klausimai sprendžiami muitinėms konsultuojantis tarpusavyje JMBK.

2.

JMBK reguliariai peržiūri šio sprendimo įgyvendinimą. Į peržiūros procesą visų pirma gali būti įtraukta:

a)

bendri patikrinimai, kuriais siekiama nustatyti stipriąsias ir silpnąsias vietas, įgyvendinant abipusį pripažinimą;

b)

keitimasis nuomonėmis dėl duomenų, kuriais reikia keistis, ir lengvatų, įskaitant visas būsimas lengvatas, kurias ketinama suteikti ekonominių operacijų vykdytojams pagal šio sprendimo III dalies 2 punktą;

c)

keitimasis nuomonėmis dėl saugumo nuostatų, tokių kaip protokolų, kurių reikia laikytis didelio su saugumu susijusio incidento metu ir po jo (verslo atnaujinimas) arba tada, kai dėl aplinkybių verta sustabdyti abipusį pripažinimą;

d)

šio sprendimo III dalies 3 punkte nurodytų lengvatų taikymo sustabdymo sąlygų peržiūra; bei

e)

išsami šio sprendimo peržiūra.

3.

Šis sprendimas gali būti keičiamas JMBK sprendimu.

VI

Bendrosios nuostatos

1.

Šiuo sprendimu įgyvendinamos esamos Susitarimo nuostatos ir nesudaromas naujas tarptautinis susitarimas.

2.

Pagal šį sprendimą visa kiekvienos muitinės veikla vykdoma laikantis atitinkamų Europos Sąjungos ir Japonijos teisės aktų ir taikytinų tarptautinių susitarimų, kurių šalys jos yra.

3.

Šio sprendimo turinys neužkerta kelio muitinėms teikti pagalbą viena kitai.

VII

Pradžia, sustabdymas ir nutraukimas

1.

Bendradarbiavimas pagal šį sprendimą prasideda 2010 m. birželio 24 d.

2.

Bet kuri muitinė bet kuriuo metu gali sustabdyti šiuo sprendimu numatytą bendradarbiavimą, bet apie tai turi pranešti raštu bent prieš trisdešimt (30) dienų.

3.

Šiuo sprendimu numatytas bendradarbiavimas gali būti nutraukiamas JMBK sprendimu.

Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 24 d.

ES ir Japonijos jungtinio muitinių bendradarbiavimo komiteto vardu

Generalinis direktorius Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos GD

Walter DEFFAA

Generalinis direktorius Japonijos finansų ministerijos Mokesčių ir tarifų biuras

Toshiyuki OHTO


(1)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(2)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(3)  OL L 117, 2005 5 4, p. 13.

(4)  OL L 360, 2006 12 19, p. 64.


Top