18.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 159/1

BCO

Biudžeto, kontrolės ir organizavimo skyrius (DG-H direktorate)

BUCOM

Biudžeto komitetas (ECBS komitetas)

D-CO

Komunikacijos direktoratas

DG-E

Ekonomikos generalinis direktoratas

DG-H

Žmogiškųjų išteklių, biudžeto ir organizavimo generalinis direktoratas

DG-I

Tarptautinių ir Europos ryšių generalinis direktoratas

DG-R

Tyrimų generalinis direktoratas

DG-S

Statistikos generalinis direktoratas

DG-SL

Sekretoriato ir kalbos paslaugų generalinis direktoratas

ECB

Europos centrinis bankas

ECBS

Europos centrinių bankų sistema

EMO

Ekonometrinio modeliavimo skyrius (DG-R direktorate)

FIP

Mokesčių politikos skyrius (DG-E direktorate)

FIR

Finansinių tyrimų skyrius (DG-R direktorate)

KPI

Pagrindinis veiklos rodiklis

MTP

Vidurio laikotarpio planas

NCB

Nacionaliniai centriniai bankai

ODP

Organizacijos tobulinimo projektas

RCC

Tyrimų koordinavimo komitetas

STC

Statistikos komitetas

T2S

Target 2 Securities programa

1.

Europos centrinis bankas (ECB – „Bankas“) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai sudaro Europos centrinių bankų sistemą (ECBS). Pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Siekiant Sąjungos tikslų (1) ECBS taip pat remia Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos sritis. Tokiu būdu ECB atlieka savo statute (2) nustatytas užduotis ir yra atsakingas už savo veiklos ir finansų valdymą.

2.

Audito Rūmų atliekamas ECB veiklos efektyvumo auditas pagrįstas protokolo dėl ECBS ir ECB statuto 27.2 straipsniu (3). Audito metu buvo nagrinėjamos ECB nustatytos jo veiklos padalinių valdymo sistemos ir procedūros 2008 finansiniais metais bei 2009 m. veiklos planavimas.

3.

ECB už sprendimų priėmimą yra atsakingos valdančioji taryba ir vykdomoji valdyba (4). Vykdomoji valdyba įgyvendina pinigų politiką pagal valdančiosios tarybos (5) nustatytas gaires ir sprendimus bei yra atsakinga už kasdienės ECB veiklos ir jo išteklių valdymą.

4.

ECB veiklą vykdo 18 veiklos padalinių (angl. Business Areas), kurių 15 yra direktoratai ar generaliniai direktoratai. Visi veiklos padaliniai pavaldūs vykdomosios valdybos valdančiajai direkcijai (6). Kiekvienas jų atsiskaito vienam iš vykdomosios valdybos narių.

5.

ECB biudžeto institucijos įgaliojimai suteikti jo valdančiajai tarybai. Ji priima metinį ECB biudžetą atsižvelgdama į vykdomosios valdybos (7) pasiūlymą. Žmogiškųjų išteklių, biudžeto ir organizavimo generalinis direktoratas atlieka biudžeto vykdymo priežiūrą bei teikia konsultacijas ir pagalbą veiklos padaliniams, kaip veiksmingai ir efektyviai valdyti savo išteklius.

6.

ECB auditui taikomas rotacinis audito metodas, kurio metu kasmet patikrinimui pasirenkamos skirtingos valdymo sritys. Pagrindinis Audito Rūmų 2008 finansinių metų audito tikslas buvo įvertinti, ar ECB nustatė sistemas ir procedūras, skirtas veiklos padalinių valdymui, atsakant į šiuos tris audito klausimus:

7.

Audito Rūmų vertinimas apėmė banko nustatytas sistemas ir procedūras bei tikrintų veiklos padalinių nustatytas ir taikomas specialias priemones. Vieno iš veiklos padalinių nustatyti gerosios praktikos pavyzdžiai, aptikti Audito Rūmų audito metu, buvo taikomi vertinant kituose veiklos padaliniuose nustatytas valdymo sistemas ir procedūras. Audito metu nebuvo vertinami bendri ECB rezultatai ir veiklos padalinių veikla.

8.

Iš 15 veiklos padalinių, kurie yra direktoratai arba generaliniai direktoratai (8), auditui buvo pasirinkti šeši (žr. 1 langelį ). Jie pasirinkti pagal šiuos kriterijus: i) veiklos pobūdį, ii) biudžeto ir žmogiškųjų išteklių apimtį bei iii) pagalbos ir veiklos sritis (9). Kiekvieno atrinkto veiklos padalinio trumpas aprašymas pateikiamas I priede .

1 langelis.    Audito metu tikrinti veiklos padaliniai

9.

II priede pateikiama atskirų audito kriterijų apžvalga ir visų tikrintų veiklos padalinių įvertinimas.

10.

Siekdami įvertinti ECB nustatytų veiklos padaliniams skirtų sistemų ir procedūrų, kurias taikydami jie galėtų planuoti savo veiklą, tinkamumą, Audito Rūmai tikrino, ar:

11.

Kad būtų geriau panaudoti ECB ištekliai, turėtų būti vykdomas strateginis / daugiametis planavimas, siekiant nustatyti Banko tikslus ir daugiamečius prioritetus, įskaitant atsaką į besikeičiančią aplinką ir užtikrinant, kad visi organizacijos dariniai veiktų siekdami įgyvendinti bendrąją viziją.

12.

Nei protokole dėl Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statuto, nei ECB sprendime dėl darbo reglamento nėra aiškaus reikalavimo rengti strateginio / daugiamečio pobūdžio dokumentus.

13.

Protokolo 9 straipsnyje nurodyta, jog „ECB užtikrina, kad […] ECBS numatyti uždaviniai bus įgyvendinami arba jam pačiam veikiant […], arba per nacionalinius centrinius bankus“. Galiojančiuose teisės aktuose nustatytos kai kurios ECB ir nacionalinių centrinių bankų funkcijos. Tačiau kai kuriose srityse nėra aiškaus užduočių pasiskirstymo, o atskirtos ir aiškiai apibrėžtos funkcijos yra nustatytos dvišaliuose susitarimuose ir specialiose taisyklėse. Tokiu būdu ECB strateginis / daugiametis planavimas yra veikiamas ECB sistemos ir ECBS / Eurosistemos (10) struktūros. Tai riboja banko galimybes vykdyti veiksmingą strateginį / daugiametį planavimą.

14.

Visi tikrinti veiklos padaliniai prisidėjo prie ECB planavimo proceso, nustatydami strateginius tikslus ir daugiamečius prioritetus (žr. 21 dalį). Jie buvo kasmet atnaujinami ir juose buvo pateikiamos ilgalaikės veiklos kryptys. Tačiau daugeliu atvejų (11) daugiamečio planavimo dokumentuose nurodyti strateginiai tikslai buvo nepakankamai tikslūs ir juose buvo pateikiama mažai informacijos apie tai, kaip veiklos padaliniai galėtų pasiekti savo tikslus. Be to, ne visuomet buvo nustatyti konkretūs šių daugiamečių tikslų pasiekimo terminai.

15.

Šiuose daugiamečio planavimo dokumentuose neatsižvelgiama į žmogiškuosius išteklius, nors tai yra viena pagrindinių kliūčių siekiant nustatytų tikslų. Tačiau D-CO atveju buvo vykdomas vienas projektas, kuriuo buvo siekiama susieti veiklą su ištekliais bei nustatyti ir įgyvendinti priemones, kad būtų galima valdyti didėjantį darbo su bendru stabiliu darbuotojų skaičiumi krūvį (12) (žr. 2 langelį ).

2 langelis.    Organizacijos tobulinimo projektas (ODP)

Kelis metus iš eilės Komunikacijos direktorate (D-CO) žymiai didėjo darbo krūvis. Dėl to labai dažnai į pagalbą buvo pasitelkiami laikini darbuotojai ir dirbama viršvalandžius. Siekdami išspręsti per didelio darbo krūvio ir išteklių problemas, Žmogiškųjų išteklių, biudžeto ir organizavimo generalinis direktoratas (DG-H), D-CO ir atitinkami jų vykdomosios valdybos nariai nutarė įgyvendinti organizacijos tobulinimo projektą (ODP).

Projekto analizės etapas apėmė išsamią procedūrų, išteklių, darbo krūvio ir veiklos 2005–2008 m. peržiūrą bei darbo krūvio planą ateinančius penkerius metus.

Pagrindinės išvados – abu D-CO padaliniai turėtų pereiti nuo grynai į paklausą orientuoto prie iniciatyvesnio vaidmens ir didesnį dėmesį skirti pagrindinei komunikacijos veiklai. Buvo parengtas veiksmų planas. Šio plano įgyvendinimas buvo prižiūrimas rengiant reguliarius D-CO ir už ODP projekto įgyvendinimą atsakingos konsultacinės grupės posėdžius.

16.

Tam, kad būtų vykdomas tinkamas metinis planavimas, be kita ko, būtina parengti metinį planą / darbo programą, kurioje būtų aiškiai nustatyti metiniai tikslai, pateiktas su šiais tikslais susijusios veiklos aprašymas, nurodyti tikėtini rezultatai ir nustatyti pagrindiniai veiklos rodikliai (KPI). Metiniai veiklos padalinių tikslai turėtų būti suderinti su bendraisiais ECB tikslais ir strateginiais veiklos padalinių prioritetais.

17.

Išskyrus metinį biudžetą, kurį turi patvirtinti valdančioji taryba, ECB darbo reglamente nėra aiškaus reikalavimo rengti metinio planavimo dokumentus.

18.

Vis dėlto visi tikrinti veiklos padaliniai nustatė savo metinius tikslus ir veiklos rezultatų įvertinimui skirtus pagrindinius veiklos rodiklius (KPI) (žr. 34–37 dalis), suderintus su bendraisiais ECB tikslais (žr. 21 dalį) ir veiklos padalinių strateginiais prioritetais.

19.

Šių tikslų pasiekimui numatyta veikla nebuvo apibūdinta vienodai tiksliai. Nuosekliam supratimui apie veiklos padalinių veiklą informacijos reikia ieškoti įvairiuose planavimo dokumentuose skyrių lygmenyje. Nėra formalaus ryšio tarp veiklos padalinių veiklos ir strateginėse gairėse nurodytų tikslų (žr. 21 dalį).

20.

Metinio planavimo procedūroje turėtų būti atsižvelgiama į ECB įgaliojimus, Banko tikslus ir daugiamečius prioritetus, suinteresuotųjų šalių poreikius ir lūkesčius bei siekiama pagal jų svarbą išdėstyti Banko metinius tikslus ir veiklą, atsižvelgiant į šios veiklos poveikio įvertinimą ir jos lyginamąją tikėtiną pridėtinę vertę.

21.

Metinio planavimo procedūra ECB prasideda pavasarį surengiant veiklos padalinių vadovams skirtą posėdį. Jo metu svarstomi svarbiausi ECB prioritetai ir tikslai, vėliau pasiūlymas pateikiamas vykdomosios valdybos įvertinimui. Jo rezultatai atsispindi pirmininko rašte, kuriame pateikiami ateinančių metų ECB strateginiai tikslai. Šie tikslai išsamiau išdėstyti veiklos padalinių strateginėse gairėse. Jose nurodyti ateinančių metų iššūkiai, tikslai ir KPI, taip pat numatant ilgesnio laikotarpio perspektyvą. Tokia pati procedūra taikoma rengiant ir priimant ECB metinį biudžetą (žr. 24 dalį). Procedūra (apibendrinta 1 diagramoje ) apima visas pagrindines vyresniosios vadovybės suinteresuotąsias šalis ir ja siekiama rasti žiniomis pagrįstą bendrą sutarimą (informed consensus) dėl ECB lygmenyje nustatytinų prioritetų.

1 diagrama.    Metinio planavimo ir priežiūros procedūros apžvalga

Šaltinis: Europos centrinis bankas.

22.

Reikšmingai skiriasi tikrintuose veiklos padaliniuose metinio planavimo veiklai taikomos procedūros. Taip yra iš dalies dėl to, kad jų veiklos pobūdis skiriasi. Tam tikrais atvejais suinteresuotųjų šalių poreikiai ir lūkesčiai formaliai buvo įvertinti tik tam tikrai veiklai arba labai ribotai. Bet to, veiklos prioritetai nebuvo pakankamai pagrįsti dokumentais (13). Du veiklos padaliniai (14) parengė nuoseklų ir gerai dokumentuotą savo veiklos metinio planavimo procedūrą. 3 langelyje pateikiamas trumpas vieno iš šių dviejų gerosios praktikos pavyzdžių aprašymas.

3 langelis.    Metinio planavimo procedūra - DG-S

N metų metinės darbo programos rengimas prasideda n-1 metų birželio mėn. Tai sutampa su n-1 metų darbo programos vidurio peržiūra. Tuo pačiu metu rengiamos ECBS statistikos komiteto (STC) (15) ir jo darbo grupių darbo programos. STC ir DG-S glaudžiai bendradarbiauja, o pastarajam darbo padaugėja dėl to, kadangi jis užtikrina pirmininkavimą ir teikia sekretoriato pagalbą STC ir visoms darbo grupėms. Tokiu būdu garantuojamas planuojamos veiklos nuoseklumas ir suderinamumas. N-1 metų pabaigoje parengiamas n-1 darbo programos įvertinimas ir baigiama rengti n metų darbo programa.

DG-S skyriai parengia pirmąjį metinių darbo programų projektą, jos aptariamos su vyresniąja DG-S vadovybe. Metinės darbo programos projektas taip pat siunčiamas visų vidaus suinteresuotųjų šalių patvirtinimui. Prireikus, įvertinamos gautos pastabos ir atliekami metinės programos pakeitimai. Galutinis dokumentas siunčiamas vykdomosios valdybos nario patvirtinimui.

23.

Vykdant metinio planavimo procedūrą turėtų būti įvertinti būtini žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, kad būtų pasiekti numatyti tikslai ir įgyvendinta pasirinkta veikla juos lyginant su turimais ištekliais, siekiant nustatyti kitus poreikius. Galutinis tikslas turėtų būti geriausias turimų išteklių panaudojimas.

24.

Veiklos padaliniai biudžeto planavimo metu įvertina būtinus kitų metų išteklius. Pirmininko rašte pateikiamas ne tik tikslų ir veiklos metinis planas, bet ir metinis biudžeto planas (žr. 21 dalį). Visi veiklos padaliniai pateikia su finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais susijusio biudžeto prašymą. Prašymus sudaro trumpas atliktinų užduočių aprašymas, tikėtini rezultatai ir būtini ištekliai. Tačiau tikrintų veiklos padalinių atveju nepavyko nustatyti aiškaus ryšio tarp biudžeto, tikslų strateginėse gairėse ir veiklos metinio planavimo dokumentuose.

25.

Tik du iš šešių veiklos padalinių (16) nuolat vertino žmogiškuosius išteklius pasirinktos veiklos lygmenyje. Todėl daugeliu atvejų kiekvieno tikslo pasiekimui būtini ištekliai nėra dokumentuoti.

26.

Audito Rūmai tikrino, ar:

27.

Vidaus priežiūra turėtų apimti procedūras ir sistemas, kuriomis siekiama reguliariai teikti tikslią informaciją apie metinio plano įgyvendinimo pažangą ir tikslų pasiekimo rezultatus. Procedūros turėtų padėti laiku nustatyti trūkumus ar sunkumus, kad būtų galima taikyti taisomąsias priemones.

28.

Išteklių panaudojimo atveju Biudžeto centro vadovybė kartu su Biudžeto, kontrolės ir organizavimo skyriumi DG-H direktorate (BCO) dalyvauja kas mėnesį rengiamuose posėdžiuose ir pasirašo mėnesines biudžeto ataskaitas. Šiuose posėdžiuose visų pirma atsižvelgiama į biudžeto vykdymo priežiūrą. Metinėse biudžeto ataskaitose nepateikiama jokia informacija apie veiklos padalinių vykdytų užduočių, susijusių su biudžeto išlaidomis (17), įvertinimą, kadangi šiose ataskaitose veiklos pažanga nenagrinėjama.

29.

Pagrindinė veiklos priežiūros procedūra yra visų veiklos padalinių vyresniosios vadovybės posėdžiai (18). Be to, rengiami skyrių posėdžiai, kurie yra pagrindinė išsamesnės veiklos priežiūros ir darbuotojų darbo krūvio apžvalgos pateikimo procedūra. Taip pat dažnesni nuolatiniai posėdžiai rengiami sekcijų lygmenyje. Šiame lygmenyje taikomos įvairios priežiūros procedūros ir sistemos, skirtos įvertinti, ar užduotys atliekamos laikantis numatytų terminų.

30.

Veiklos padalinių metinės darbo programos vidurio peržiūra rengiama DG-S ir DG-R, pateikiant informaciją apie tai, kas buvo pasiekta ir nustatant lūkesčius iki metų pabaigos.

31.

Visi tikrinti DG nustatė procedūras ir sistemas, skirtas reguliarios veiklos valdymui. Dažniausiai priežiūra yra numatyta atliktoms specifinėms užduotims, o ne tikslų pasiekimo nagrinėjimui.

32.

Vykdomoji valdyba turėtų būti periodiškai informuojama apie tikslų ir numatytų rezultatų pasiekimo pažangą.

33.

ECB nėra nustatyti konkretūs ataskaitų vykdomajai valdybai teikimo reikalavimai, kurie būtų bendri visiems veiklos padaliniams, susiję su tikslų ir numatytų rezultatų pasiekimo pažanga. Kiekvienas veiklos padalinys atsiskaito vienam iš vykdomosios valdybos narių. Reguliarūs posėdžiai rengiami (19) su atsakingu nariu ir veiklos padalinio vyresniąja vadovybe. Tačiau, išskyrus DG-S (20), paprastai nerengiami šių posėdžių protokolai. DG-S rengia ir vykdomajai valdybai teikia pažangos ataskaitas, kurios yra metinės darbo programos vidurio peržiūros rezultatas. Finansinių tyrimų skyrius DG-R direktorate (FIR) ir Ekonometrinio modeliavimo skyrius DG-R direktorate (EMO) taip pat rengia vykdomajai valdybai skirtas pažangos ataskaitas dėl atitinkamų tyrimų programų įgyvendinimo. Kartu su jomis rengiamos pastabos, kuriomis vykdomosios valdybos narys informuojamas apie projektų, susijusių su pagrindinių politikos sričių formavimu, pažangą. D-CO, DG-I, DG-E ir DG-S formalių periodinių priežiūros ataskaitų nerengia.

34.

Veiksmingos priežiūros būtina sąlyga yra tam tikrų aiškių rodiklių ir įvertinimo kriterijų nustatymas. Siekiant įvertinti tikslų ir numatytų rezultatų pasiekimo pažangą vykdant pasirinktą veiklą, turėtų būti nustatyti pagrindiniai veiklos rodikliai (KPI), kurie atitiktų RACER kriterijus (21).

35.

KPI pirmą kartą pradėti taikyti 2006 m. su pagalbos teikimu susijusiems veiklos padaliniams, o nuo 2007 m. – visiems veiklos padaliniams. KPI koncepciją nustato patys veiklos padaliniai kartu su BCO, prisidedančio prie jų tobulinimo teikiant rekomendacijas, pavyzdžiui, susijusias su KPI taikymu visuose veiklos padaliniuose (22).

36.

Nustatyta reikšminga KPI sistemos tobulinimo pažanga nuo jos įdiegimo, visų pirma išsamumo, aiškumo ir bendros kokybės atžvilgiu. 2009 m. KPI yra aiškiai susieti su bendraisiais ECB tikslais, kaip nustatyta pirmininko rašte, ir kiekvienas KPI turi išmatuojamą tikslą. KPI apima skirtingus veiklos įvertinimo aspektus, pavyzdžiui, išteklių panaudojimą, pasiektus rezultatus, veiklos poveikį ir iš esmės jie atitinka RACER kriterijus (23).

37.

Kadangi KPI priežiūra atliekama vieną ar du kartus per metus (24), visų pirma jie yra ataskaitų teikimo aukščiausiajai vadovybei, o ne veiklos padalinių užduočių reguliarios priežiūros priemonė.

38.

Audito Rūmų audito metu buvo tikrinamas ECB nustatytų sistemų ir procedūrų, kurias taikydami veiklos padaliniai teiktų savo veiklos ataskaitas ir vertintų jos rezultatus, tinkamumas ir siekta sužinoti, ar:

39.

Formaliai turėtų būti vertinama veiklos padalinių metų veikla ir pasiekti rezultatai. Rezultatai turėtų būti lyginami su pradiniais planais, įvertinant jų pasiekimą ir pažangą kiekybiniu ir kokybiniu aspektais. Taip pat turėtų būti atsižvelgta į šių rezultatų pasiekimui naudotus išteklius.

40.

ECB centriniu lygmeniu rengiamos dvi pagrindinės metinės ataskaitos, kuriose tam tikru mastu įvertinami atskirų veiklos padalinių metiniai rezultatai – metinė ECB ataskaita (25) ir metų pabaigos biudžeto priežiūros ataskaita, kurią rengia DG-H direktoratas (26). Nei protokole dėl ECBS ir ECB statuto, nei ECB darbo reglamente nėra numatyta jokia kita valdančiajai tarybai teikiama ataskaita dėl metinių rezultatų įvertinimo.

41.

2008 m. metinėje ataskaitoje be informacijos apie ECBS metinę veiklą ir pinigų politiką pateikiama tam tikra informacija apie atskirų veiklos padalinių metinę veiklą. Pavyzdžiui, ją sudaro skyriai apie statistiką, ekonominius tyrimus ir išorės komunikaciją. Informacija apie metinę veiklą yra iš esmės skirta ECB išorės suinteresuotosioms šalims. Apie pažangą metinių ir vidurio laikotarpio tikslų srityje ar apie išteklių panaudojimą kalbama mažai.

42.

2008 m. metų pabaigos biudžeto priežiūros ataskaitoje pateikiama bendra rezultatų pagal pagrindines funkcijas santrauka (27). Ataskaitoje pateikiama dvejopo pobūdžio informacija: finansiniai duomenys ir kokybiniai rezultatų aprašymai pateikiami pagal pagrindines funkcijas, o darbuotojų skaičius pateikiamas pagal veiklos padalinius. Aprašyme iš esmės pateikiama informacija apie veiklos lygį kiekvienoje pagrindinėje funkcijoje. Kadangi nėra taisyklių dėl turinio, jos pateikimas priklauso nuo atitinkamų veiklos padalinių pateiktų duomenų.

43.

Veiklos padaliniai taip pat įdiegė savo pačių atsiskaitymo priemones. Geras tokios priemonės pavyzdys buvo nustatytas DG-S direktorate. Kiekvienos į metinę darbo programą įtrauktos veiklos atveju rezultatų santrauka pateikiama su papildoma informacija apie neplanuotą, bet įvykdytą ir apie planuotą, bet neįvykdytą veiklą. Šis dokumentas siunčiamas vartotojų sritims peržiūrėti ir už informacijos veiklos sritį atsakingam vykdomosios valdybos nariui. Vykdomoji valdyba taip pat gauna veiklos padalinių KPI rezultatų suvestinę ataskaitą (žr. 34–37 dalis).

44.

Kitų penkių tikrintų veiklos padalinių (28) atveju, siekiant apimti visas veiklos sritis, turi būti įvertinti ir palyginti kai kurie dokumentai. Dažnai nėra aiškiai nustatytas ryšys su planavimo dokumentais, todėl sunku įvertinti, ar buvo vykdyta visa planuota veikla.

45.

Kitas geros praktikos pavyzdys yra Tyrimų koordinavimo komiteto (RCC) (29) nustatyta metinė ex post peržiūra (žr. 4 langelį ).

4 langelis.   RCC metinės peržiūros ataskaita

2007 m. RCC metinės peržiūros ataskaitą sudarė: i) politikos aktualumo vertinimas; ii) su moksline kokybe susijusių turimų įrodymų santrauka; iii) informacija apie ECB tyrimų komandiruočių programos metu įgytą patirtį; iv) per metus ECB organizuotų tyrimų konferencijų sąrašas; v) bendra peržiūra, kurioje pateikiamas išsamus visų 24 skirtingų su tyrimų prioritetais susijusių susitarimų įvertinimas.

46.

Periodiškai turėtų būti vertinama veiklos padalinio veiklos pridėtinė vertė ir poveikis. Šiuo vertinimu siekiama nustatyti, ar veiklos padalinių pasiekti rezultatai turėjo numatytą poveikį ir ar jų indėlis buvo naudingas nustatant būsimus strateginius ir veiklos prioritetus.

47.

Poveikio ir pridėtinės vertės vertinimas iš esmės yra įtrauktas į kai kuriuos KPI. Be to, poveikio ir pridėtinės vertės įvertinimui ECB buvo naudojamos kelios iniciatyvos. Per pastaruosius penkerius metus buvo atlikti šie įvertinimai:

1.

Tyrėjams turi būti skirta pakankamai laiko ir paskatų;

2.

ECB turėtų padidinti mokslinių tyrimų, kurie gali būti potencialių publikacijų pagrindas žinomuose žurnaluose, skaičių ir mažiau dėmesio skirti darbo dokumentams;

3.

Pagerinti mokslinių tyrimų personalo ilgalaikį valdymą, nustatant profesinės kvalifikacijos kėlimo kryptis, geriau panaudojant mobilumo schemas, padidinant ekspertams skirtą biudžetą ir apribojant komandiruojamų asmenų priėmimo programą tyrimų srityje;

4.

Visuose veiklos padaliniuose, kuriuose yra vykdomi tyrimai, parengti išsamią metinę tyrimų programą;

5.

Stiprinti pagalbą tyrimų srityje, įdarbinant naujus tyrimų srities asistentus ir pagerinti naudojamas IT priemones;

6.

Neformaliu būdu teikti tyrimų rezultatus platesnei visuomenei.

48.

Audito Rūmai nustatė, kad šie įvertinimai buvo atlikti ad hoc pagrindu. Nėra jokio bendro metodo, kurį taikant būtų galima atlikti visos ECB pagrindinės veiklos daugiametį įvertinimą.

49.

Visi tikrinti veiklos padaliniai prisidėjo prie ECB planavimo procedūros, parengdami strateginius tikslus ir daugiamečius prioritetus, numatančius jų ilgalaikes veiklos kryptis. Tačiau daugeliu atvejų strateginiai tikslai nebuvo pakankamai konkretūs ir tikslūs.

50.

Vienoje iš šešių audito metu tikrintų veiklos padalinių buvo parengta metinė darbo programa, kurioje buvo nustatyti tikslai ir pakankamai išsamiai apibūdinta metinė veikla ir tikėtini rezultatai. Kituose penkiuose padaliniuose, siekiant iki galo suprasti jų veiklą ir ją susieti su veiklos padalinių strateginių gairių dokumentuose pateiktais tikslais, su įvairiais planavimo dokumentais reikia susipažinti skyrių lygmenyje.

51.

Veiklos padaliniai biudžeto planavimo metu įvertino būtinus kitų metų išteklius. Tačiau nėra formalaus ryšio tarp veiklos padalinių planuotų tikslų ir strateginėse gairėse ir metinio planavimo dokumentuose nustatytos veiklos bei jos vykdymui būtinų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Be to, kadangi nėra sistemos, kurią taikant būtų galima nustatyti, patvirtinti ir visoje organizacijoje taikyti ECB gerąją valdymo praktiką, gali padidėti rizika, kad kai kurie veiklos padaliniai bus mažiau efektyvūs ir veiksmingi nei turėtų būti.

1.

ECB turėtų dar labiau sustiprinti veiklos padalinių metinį planavimą, nurodydamas, kaip strategija yra susieta su metine darbo programa. Pastarojoje taip pat turėtų būti susieti metiniai tikslai ir konkreti veikla bei tikėtini rezultatai. Taip pat formaliai turėtų būti apibrėžti šių rezultatų pasiekimui būtini ištekliai.

2.

ECB turėtų įdiegti procedūras, skirtas nustatyti gerąją valdymo praktiką, ir apie ją aktyviai informuoti visus veiklos padalinius, siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir valdymo kokybę.

52.

ECB nustatė procedūras ir atitinkamas sistemas, skirtas atlikti reguliarią jo veiklos priežiūrą. Vykdomosios valdybos nariai buvo periodiškai informuojami apie veiklos pažangą ir buvo nustatyti KPI, skirti įvertinti tikslų įgyvendinimą. Nepaisant to, daugelyje veiklos padalinių nebuvo parengtos vykdomajai valdybai skirtos periodinės priežiūros ataskaitos.

53.

Neseniai ECB nustatė KPI, kurie yra aiškiai susieti su bendrais ECB tikslais ir apima skirtingus veikos vertinimo aspektus.

3.

Rengiant periodines įgyvendinimo ataskaitas, kuriose pateikiama aktuali informacija apie pažangą vykdant metinę veiklą, pagerėtų priežiūros kokybė ir tai būtų pagrindas atliekant pradinių metinių planų pakeitimus.

54.

Veiklos padaliniai apie savo veiklą ir rezultatus pranešė metinėje biudžeto priežiūros ataskaitoje, ECB metinėje ataskaitoje ir kitose specialiose veiklos padalinių ataskaitose. Tačiau daugeliu atvejų šiose ataskaitose nėra atliekamas nustatytų tikslų ir rezultatų palyginimas.

55.

Buvo atlikti keli svarbūs ir aktualūs įvertinimai, pateikiant naudingą informaciją veiklos padalinių vadovybei. Tačiau nėra nustatytas bendras metodas, kurį taikant būtų galima atlikti visos ECB pagrindinės veiklos daugiametį įvertinimą. Dėl to atsiranda rizika, kad taisomosios priemonės nebus taikomos tuomet, kai reikia.

4.

Metinių ataskaitų kokybė turėtų būti dar labiau tobulinama: i) įdiegiant metinį veiklos padalinių veiklos įvertinimą ii) pasiūlant atlikti strateginių gairių dokumentuose nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangos įvertinimą. Šiose ataskaitose taip pat turėtų būti nurodyta, ar (kaip) strateginės gairės turėtų būti keičiamos, atsižvelgiant į praktinę patirtį.

5.

Turėtų būti nustatyta reguliari periodinių veiklos padalinių veiklos pridėtinės vertės ir poveikio vertinimo sistema.