Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document Ares(2025)419841

A Communication to set a vision of a holistic approach to Ocean related policies in the EU

KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo)

Šiuo dokumentu siekiama informuoti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie Komisijos darbą, kad jie galėtų teikti grįžtamąją informaciją ir veiksmingai dalyvauti konsultacijose.

Šių grupių atstovus prašome pateikti nuomonę apie tai, kaip Komisija supranta problemą, ir galimus sprendimus, taip pat pateikti visą turimą svarbią informaciją.

 Siekiant kuo geriau panaudoti iš suinteresuotųjų subjektų gautą grįžtamąją informaciją, šį dokumentą reikėtų užbaigti kuo ankstesniu parengiamojo proceso etapu.

Iniciatyvos pavadinimas

Europos vandenynų paktas

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

JŪRŲ REIKALŲ IR ŽUVININKYSTĖS GD – A3/A2

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Komisijos komunikatas

Orientacinės datos

2025 m. II ketvirtis

Papildoma informacija

Politikos sritis: vandenynai ir žuvininkystė

Vandenynai ir žuvininkystė. Europos Komisija (europa.eu)

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

Mūsų jūros, vandenys ir vandenynai bei jų ekosistemos yra daugelio pasaulinių iššūkių, tokių kaip klimato reguliavimas, apsirūpinimo maistu saugumas, vaistų tiekimas, nauji švarios energijos šaltiniai, darbo vietų kūrimas, atsparumas ir konkurencingumas, integracinis augimas ir sanglauda, saugumas ir strateginė autonomija, pagrindas.

ES turi didžiausią pasaulyje išskirtinę ekonominę zoną ir yra antra pagal dydį žvejybos ir akvakultūros produktų rinka pasaulyje. Be tradicinio žuvininkystės sektoriaus, mūsų mėlynosios ekonomikos sektoriai – atsinaujinančiųjų išteklių energijos, akvakultūros, mėlynųjų technologijų ir vandenynų stebėjimo, mėlynųjų biotechnologijų, laivybos, pakrančių ir jūrų turizmo, uostų ir jūrų transporto – yra vieni dinamiškiausių. 

Kad prisiderintume prie pasaulinių tendencijų ir sustiprintume ES ekonomines perspektyvas, turime atsižvelgti į vandenynų svarbą ES politinėje darbotvarkėje. Turime įvertinti, kokia mūsų sąveika su vandenynais – kokį poveikį mes darome vandenynams ir kokį poveikį jie daro mums (pramonės ir pakrančių bendruomenių atsparumas klimato kaitos sąlygomis), taip pat vandenynų teikiamas galimybes, pripažįstant jų svarbą konkurencingumo, tvarumo ir klimato kaitos švelninimo ir (arba) prisitaikymo prie jos požiūriu: visa tai yra glaudžiai susiję su visuotine gerove. Tai labai svarbu atsižvelgiant į pastarojo meto geopolitinius ir geoekonominius pokyčius, taršos poveikį, klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą (trejopą planetos krizę) ir ES, kaip tvarumo srities pasaulinės lyderės, vaidmenį ne tik siekiant tvarumo tikslų, bet ir rodant pavyzdį ir remiant jos partnerių pastangas siekti jų tikslų. Tai taip pat labai svarbu siekiant užtikrinti, kad ES galėtų pasinaudoti visomis vandenynų teikiamomis galimybėmis.

Kaip paskelbta dokumente „Europos pasirinkimas. 2024–2029 m. kadencijos Europos Komisijos politinės gairės“, Europos vandenynų pakte daugiausia dėmesio bus skiriama mėlynajai ekonomikai skatinti ir mūsų vandenynų geram valdymui ir tvarumui visais aspektais užtikrinti.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

Nepaisant didesnio nuoseklumo siekio, mūsų su vandenynais susijusi politika tebėra gana fragmentiška, kad padėtų pasiekti 14-ąjį darnaus vystymosi tikslą. Viena vertus, turėtume įvertinti, kokia mūsų sąveika su vandenynais, t. y. kokį poveikį mes darome vandenynams ir kokį poveikį jie daro mums (pramonės ir pakrančių bendruomenių atsparumas klimato kaitos sąlygomis). Kita vertus, turime išnaudoti vandenynų teikiamas galimybes, kad galėtume visapusiškai pasinaudoti vandenynų ir mėlynosios ekonomikos teikiama nauda. Europos vandenynų paktas, be kita ko, bus grindžiamas Žuvininkystės ir vandenynų dokumentų rinkinyje 1 ir Komunikate dėl tvarios mėlynosios ekonomikos 2 nustatytais pagrindais ir jame bus nagrinėjamas platesnis integruotas požiūris į vandenynų valdymą visuose sektoriuose.

Europos vandenynų paktas yra labai svarbus siekiant remti nuo vandenynų priklausančias pakrančių ir kaimo bendruomenes. Paktas atliks itin reikšmingą vaidmenį sprendžiant tokius neatidėliotinus klausimus, kaip trejopa planetos krizė, konkurencija dėl jūrinių teritorijų, ekonominis konkurencingumas, žvejybos ir akvakultūros valdymas, dėl kurių valstybių narių veiksmai turi būti koordinuoti.

Tarptautine Europos vandenynų pakto dalimi bus siekiama išlaikyti ir stiprinti ES lyderystę pasaulyje saugant ir atkuriant jūros aplinką, užtikrinti vienodas sąlygas, laikytis mūsų socialinių standartų ir toliau skatinti tarptautine teise grindžiamą tarptautinio vandenynų valdymo sistemą, kurios pagrindas – JT jūrų teisės konvencija ir jos įgyvendinimo susitarimai, visų pirma BBNJ susitarimas 3 .

Šiuo paktu bus skatinamas holistinis požiūris, integruojant aplinkos, ekonominius ir socialinius aspektus ir užtikrinant, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant vietos bendruomenes, institucijas, pramonės sektorių atstovus ir NVO, dalyvautų vandenynų valdyme.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Teisinis pagrindas

Ši iniciatyva priklauso politikos sričiai (jūrų biologinių išteklių apsauga pagal BŽP), kurioje ES turi išimtinę kompetenciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies d punktą, todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Be to, BŽP reglamente ir atitinkamai Vandenynų pakte numatytos sritys (pavyzdžiui, akvakultūros ir rinkos politikos), kuriose kompetencija dalijasi ES ir jos valstybės narės ir kurioms taikomas subsidiarumo principas.

Nuo 2007 m. ES, vykdydama integruotą jūrų politiką ir mėlynojo augimo politiką, plėtoja tarpsektorinį požiūrį į mėlynąją ekonomiką, visų pirma remdamasi ES žuvininkystės (SESV 43 straipsnis), aplinkos (192 straipsnis), transporto (100 straipsnis) ir mokslinių tyrimų (182 straipsnis) politika.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES nustatyta jūrinių teritorijų planavimo sistema.

2021 m. Komisija priėmė naują požiūrį į tvarią mėlynąją ekonomiką ES.

2021 m. Komisija priėmė Tvarios ir konkurencingos ES akvakultūros 2021–2030 m. strategines gaires 4 .

2021 m. Komisija priėmė bendrą komunikatą „Didesnis ES įsipareigojimas siekti taikaus, tvaraus ir klestinčio Arkties regiono“.

2022 m. Komisija priėmė ES dumblių iniciatyvą 5 .

2022 m. Komisija priėmė bendrą komunikatą, kuriuo nustatė tvarios mėlynosios planetos kryptį ir atnaujino tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkę.

2023 m. Komisija pristatė priemonių rinkinį, kuriuo siekiama didinti ES žvejybos ir akvakultūros sektoriaus tvarumą ir atsparumą.

2023 m. Komisija taip pat priėmė bendrą komunikatą dėl ES jūrų saugumo strategijos ir jos veiksmų plano peržiūros.

2023 m. Komisija priėmė naują Kontrolės reglamentą.

2023 m. Komisija priėmė Žuvininkystės ir vandenynų dokumentų rinkinį.

Juo pristatytos priemonės, kuriomis siekiama didinti ES žvejybos ir akvakultūros sektoriaus tvarumą ir atsparumą. Jį sudaro keturi elementai: Komunikatas dėl ES žvejybos ir akvakultūros sektoriaus energetikos pertvarkos; veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti ir atkurti jūrų ekosistemas siekiant darnios ir atsparios žuvininkystės; Komunikatas dėl bendros žuvininkystės politikos šiandien ir rytoj ir Bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo ataskaita.

Taigi Komisija, laikydamasi subsidiarumo principų, sukaupė patirties. Tačiau esamus tekstus dabar išstumia naujos aplinkybės, naujos tendencijos ir nauji politikos tikslai.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Apskritai vis labiau pripažįstama, kad tiek Komisijoje, tiek suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu visoms su vandenynais susijusioms politikos kryptims reikia bendros orientacinės sistemos.

Komisijos komunikatas yra tinkama priemonė holistiniam požiūriui į visas su vandenynais susijusias ES politikos sritis nustatyti, raginant visus subjektus visais lygmenimis (ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos) ir temines bei sektorių bendruomenes tos vizijos laikytis ir praktiškai ją įgyvendinti savo kompetencijos srityse.

B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai

Europos vandenynų pakte bus pateikta holistinio požiūrio į su vandenynais susijusią politiką vizija. Tikslas – sukurti bendrą visų su vandenynais susijusių politikos veiksmų Komisijos kadencijos laikotarpiu orientacinę sistemą. Ja bus siekiama trijų vienodai svarbių tikslų:

·1) užtikrinti, kad vandenynai būtų gyvybingi ir produktyvūs įgyvendinant atitinkamus ES teisės aktus ir remiant ES tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkę;

·2) skatinti konkurencingą, atsparią ir tvarią ES mėlynąją ekonomiką, įskaitant žuvininkystę;

·3) konsoliduoti, supaprastinti ir išplėsti ES žinių apie jūras sistemą.

Šie trys tikslai yra tarpusavyje susiję ir jų turi būti siekiama tuo pačiu metu. Vandenynų paktu bus siekiama spręsti pagrindinius šiandienos iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis.

Kartu su atitinkamais generaliniais direktoratais turėsime užtikrinti šio komunikato nuoseklumą ir suderinamumą su naujuoju Viduržemio jūros regiono paktu bendro intereso mėlynosios ekonomikos srityse. Bus pasinaudota stipria sinergija su kitomis atitinkamomis politikos ir teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, Jūrų strategijos pagrindų direktyva, Švarios pramonės strategija (dėl vandenyje vykdomos veiklos), Jūrų pramonės strategija, Spartesnio pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aktu (dėl uostų, laivybos, žvejybos ir akvakultūros), ES uostų strategija, bendriems interesams svarbiais projektais strateginiuose sektoriuose, Europos biotechnologijų aktu (dėl mėlynųjų biotechnologijų ir BBNJ nuostatų dėl jūrų genetinių išteklių), atnaujinta Bioekonomikos strategija, naująja Europos vidaus saugumo strategija (dėl kibernetinio saugumo ir ypatingos svarbos jūrų infrastruktūros), Žiedinės ekonomikos aktu, Europos hidrologinio atsparumo strategija, Europos investicijų į švarią energiją strategija, Europos inovacijų aktu, ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategija, programa „Europos horizontas“ ir ES misijomis, Naujuoju europiniu bauhauzu, atnaujinta ES tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarke, Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizija, Įgūdžių sąjunga, Žiedinės ekonomikos aktu, Europinio laipsnio ir Europos universitetų aljansais ir sinergija su naujuoju Prisitaikymo prie klimato kaitos planu.

Be to, komunikatas bus parengtas užtikrinant sinergiją su Švarios pramonės kursu, siekiant abipusės abiejų iniciatyvų naudos, ir juo bus remiami 2024–2029 m. strateginės darbotvarkės, kuria siekiama klestinčios ir konkurencingos Europos, politikos tikslai.

Tikėtinas poveikis

Tikėtinas iniciatyvos poveikis – didesnis visų politikos krypčių ir veiksmų, skirtų vandenynams ir mėlynajai ekonomikai, nuoseklumas ir papildomumas, taip pat tvirtesnis visų ES žvejybos, akvakultūros ir mėlynosios ekonomikos suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimas, bendradarbiavimas ir koordinavimas.

Iniciatyva padės gerinti jūrų biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą, skatinti su vandenynais susijusios veiklos skaidrumą ir ataskaitų teikimą.

Iniciatyva padės kurti švarių, gyvybingų ir produktyvių vandenynų ir mėlynąją ekonomiką, kad būtų užtikrintas ES pakrančių ir kaimo regionų bei bendruomenių klestėjimas.

Paktu bus prisidedama prie klestinčio žvejybos ir akvakultūros sektoriaus plėtros, nuolat prisidedant prie ES apsirūpinimo maistu savarankiškumo ir ES apsirūpinimo maistu strateginės autonomijos, įskaitant smulkiąją žvejybą vykdančius žvejus, kurie yra Europos kultūros paveldo ir tradicijų dalis.

Tikimasi, kad iniciatyva skatins mėlynąją ekonomiką ir taip prisidės prie jos socialinio ir ekonominio atsparumo, konkurencingumo ir tvarumo didinimo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

Tikimasi, kad iniciatyva pritrauks investicijų, skatins inovacijas ir visų mėlynosios ekonomikos sektorių technologinį potencialą, taip pat skatins jų pritaikymą.

Būsima stebėsena

Įgyvendinimo stebėsena bus užtikrinta reguliariai keičiantis informacija su valstybėmis narėmis, visų pirma Tarybos darbo grupėje jūrų klausimais.

Stebėseną visoje Komisijoje užtikrins tarpžinybinė grupė.

Kartu su atitinkamomis Komisijos tarnybomis nustatysime su vandenynais susijusiuose sektoriuose veikiančius suinteresuotuosius subjektus.

Be pasirengimo, per žuvininkystės ir vandenynų dialogus taip pat bus toliau remiamas strategijos įgyvendinimas, suburiant konkrečių sektorių suinteresuotuosius subjektus ir platesnę vandenynų bendruomenę.

Patariamosios tarybos taip pat užtikrins įgyvendinimo stebėseną.

Nicoje vyksiančiame JT renginyje paktas bus pristatytas suinteresuotiesiems subjektams ir bus aptartas jo įgyvendinimas.

Kasmetinis jaunimo politikos dialogas ir žuvininkystės ir vandenynų dialogai taip pat bus stebėsenos ir įgyvendinimo priemonė.

C. Geresnis reglamentavimas

Poveikio vertinimas

Iniciatyva bus pateikta Komunikato dėl ES vandenynų pakto forma. Ja nesukuriama nauja politika ir šiuo etapu nenumatoma jokio su teisėkūra susijusio poveikio. Todėl pačios iniciatyvos poveikio vertinimas neplanuojamas.

Konsultacijų strategija

Viešos konsultacijos prašant užpildyti klausimyną platformoje EU-SURVEY neplanuojamos. 2024–2025 m. bus surengtos plataus masto tikslinės konsultacijos.

Dėl kai kurių pakto punktų jau surengtos išsamios viešos konsultacijos. Pavyzdžiui, 2024 m. buvo surengti su prognozėmis susiję renginiai, o visos Europos daugiašalio mėlynojo forumo metu buvo parengti du pozicijos dokumentai dėl jūrų ateities 6 . Įžvalgų projekte „Ateities žvejai“ nagrinėjamas būsimas žvejų vaidmuo visuomenėje iki 2050 m. 7 Po to, kai 2023 m. paskelbtame komunikate dėl BŽP buvo iš anksto pranešta apie Žuvininkystės ir vandenynų paktą 8 , vienus metus vyko išsamios konsultacijos su patariamosiomis tarybomis ir socialiniais partneriais dėl žuvininkystės ir vandenynų dokumentų rinkinio 9 .

Be to, 2024 m. spalio mėn. Marselyje surengta Jūrinių teritorijų planavimo savaitė. Kitas projekto „Ateities žvejai“ renginys bus surengtas 2025 m. sausio mėn. 2025 m. sausio mėn. vyksianti aukšto lygio apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvaus valstybės narės, EP nariai ir suinteresuotieji subjektai, bus konsultacijų atskaitos taškas.

Europos žuvininkystės ir vandenynų dialogai, kurie bus rengiami 2025 m. kovo mėn. Briuselyje vyksiančiose Europos vandenynų dienose, įskaitant jaunimo politikos dialogą, bus apžvalginiai renginiai siekiant surinkti suinteresuotųjų subjektų, įskaitant atitinkamus kitų Komisijos generalinių direktoratų partnerius su vandenynų klausimais susijusiuose sektoriuose, nuomones. 

Plėtojant žuvininkystės ir vandenynų dialogus bus prisidedama prie Vandenynų pakto rengimo. Tai galima suprasti kaip plataus masto ir išsamias konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su Regionų komitetu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, patariamosiomis tarybomis ir socialiniais partneriais.

Be to, kita Europos jūrų diena bus surengta 2025 m. gegužės mėn. trečią savaitę Korke (Airija). Tai bus svarbi platforma, kurioje sektorių suinteresuotieji subjektai ir platesnė vandenynų bendruomenė galės susitikti ir įsitraukti į konkrečių Vandenynų pakto įgyvendinimo planų ir priemonių rengimą.

 

Kitas svarbus Europos jūrų dienos etapas – jos vietos iniciatyva – Europos jūrų diena mano šalyje. Tai vietos lygmeniu minima Europos jūrų diena, kurią rengia pakrančių bendruomenės visoje Europoje ir už jos ribų ir kuri taps platforma suinteresuotiesiems subjektams ir visai pilietinei visuomenei, kad jie prisiimtų atsakomybę už paktą ir jo įgyvendinimą.

Kodėl rengiame konsultacijas?

Konsultacijų proceso tikslas – suteikti suinteresuotiesiems subjektams galimybę padėti bendradarbiaujant ir įtraukiai rengti Europos vandenynų paktą ir išklausyti visų suinteresuotųjų subjektų nuomones.

Konsultacijų metu bus siekiama sužinoti ES nuo vandenynų priklausomų pakrančių ir kaimo bendruomenių, įskaitant valstybių narių administracines institucijas, regionų ir vietos valdžios institucijas, piliečius ir sektorių atstovus, nuomones ir požiūrį.

Pagrindiniai konsultacijų tikslai:

oužtikrinti proceso skaidrumą, didinti Komisijos veiklos atskaitomybę ir skaidrumą;

osurinkti plačiajai visuomenei, sektoriaus subjektams ir ekspertams atstovaujančių suinteresuotųjų subjektų nuomones ir įžvalgas;

oskatinti suinteresuotuosius subjektus teikti nuomones ir idėjas, kad būtų parengtas Vandenynų paktas;

oskatinti atsakomybę ir rengti suinteresuotuosius subjektus įgyvendinti Vandenynų paktą.

Tikslinė auditorija

Suinteresuotieji subjektai bus suskirstyti į šias grupes:

oatitinkami Komisijos generaliniai direktoratai, atsakingi už įvairias su vandenynais susijusias politikos sritis: per aukšto lygio susitikimą ir tarnybų tarpusavio konsultacijas (pirmasis posėdis numatytas 2024 m. spalio 16 d.);

ovalstybės narės ir atitinkamos agentūros: su jomis visų pirma bus konsultuojamasi pasitelkiant valstybių narių ekspertų grupę mėlynosios ekonomikos klausimais (MSEG) 2024 m. gruodžio mėn. ir 2025 m. kovo mėn. vertinimo proceso metu;

oEuropos Parlamentas, visų pirma grupė SEARICA, Regionų komitetas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas;

opakrančių bendruomenės;

opiliečiai, plačioji visuomenė: visuomenė yra didžiausia suinteresuotųjų subjektų grupė;

osu vandenynais susijusi pramonė ir verslas: pramonės asociacijos, įskaitant žvejus / akvakultūros produktų gamintojus / perdirbėjus;

oekspertai ir analitikų centrai: ekspertai yra tyrėjai ir specialistai, dirbantys įvairiomis aktualiomis temomis (biologinė įvairovė, duomenų rinkimas, vandenynų valdymas ir t. t.), mokslinių tyrimų institucijos;

oNVO: nevyriausybinės organizacijos jūros aplinkos apsaugos ir biologinės įvairovės srityje;

ojaunimas: jaunuoliai, aktyvistai ir jaunimo organizacijos, dalyvaujantys veikloje ir koalicijose, kuriomis siekiama gerinti žinias apie vandenynus ir didinti informuotumą, taip pat jaunuoliai, besidomintys karjera mėlynosios ekonomikos / žuvininkystės srityje.

Top