10.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/9

(1)

2010 m. spalio 13 d. Institucija patvirtino investicijų skatinimo priemonių schemą (toliau – schema), apie kurią Islandijos valdžios institucijos pranešė pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį. Institucijos pritarimas buvo suteiktas Sprendimu Nr. 390/10/COL (2).

(2)

Schema nustatyta galimybė teikti pagalbą tiesioginių dotacijų forma taikant įvairias atleidimo nuo mokesčių priemones ir parduodant bei išnuomojant žemę žemesne nei rinkos vertė kaina visų sektorių bendrovėms, išskyrus finansų sektorių. Tokia pagalba turėjo būti susijusi su pradinėmis investicijomis į Islandijos vietoves, kurioms gali būti teikiama regioninė pagalba (vadinamieji „c regionai“).

(3)

Schema taikyta iki 2013 m. gruodžio 31 d.

(4)

Institucijos patvirtintos schemos teisinis pagrindas buvo:

(5)

2010 m. gruodžio 30 d. Pramonės ministerija išleido naują reglamentą, t. y. Reglamentą Nr. 1150/2010 (toliau – Papildomas reglamentas), kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas dėl skatinimo priemonių. Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį apie Papildomą reglamentą reikėjo pranešti Institucijai. Tačiau Institucija pranešimo negavo.

(6)

2010–2013 m. laikotarpiu Islandijos valstybė sudarė kelis susitarimus, kurie, jos manymu, pateko į schemos taikymo sritį, todėl atitiko pagal tą schemą teikiamos pagalbos skyrimo reikalavimus. Susitarimai yra šie (3):

(7)

Po prieš pranešimą vykusių diskusijų ir pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį 2012 m. gruodžio 13 d. Islandijos valdžios institucijos Institucijai pranešė apie kelis siūlomus Akto Nr. 99/2010 pakeitimus (toliau – pakeitimai, apie kuriuos pranešta).

(8)

Atlikdama preliminarų pakeitimų, apie kuriuos pranešta, tyrimą Institucija pastebėjo Reglamento dėl skatinimo priemonių pakeitimus, apie kuriuos nepranešta. Be to, toliau atliekant tyrimą paaiškėjo, kad yra kelios galimos problemos dėl 2010–2013 m., kaip įtariama, pagal schemą sudarytų investicijų susitarimų suderinamumo su EEE teise.

(9)

2013 m. balandžio 30 d. Sprendimu Nr. 177/13/COL Institucija pradėjo oficialų tyrimą dėl schemos ir investicijų susitarimų (toliau – sprendimas pradėti tyrimo procedūrą) (4). Islandijos valdžios institucijos ir Becromal pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimo procedūrą (5). 2013 m. spalio 10 d. raštu Institucija Becromal pateiktas pastabas nusiuntė Islandijos valdžios institucijoms ir pakvietė jas pateikti savo pastabas dėl tų pastabų. Tačiau Islandijos valdžios institucijos daugiau nepateikė jokių pastabų.

(10)

Šis klausimas taip pat buvo aptartas 2014 m. balandžio 29 d. Institucijos ir Becromal atstovų susitikime Briuselyje.

(11)

Schema siekta skatinti pradines investicijas ir taip kurti darbo vienas Islandijos mažiau palankiuose regionuose.

(12)

Šis sprendimas susijęs su trimis priemonių, kurių Islandija ėmėsi įgyvendindama schemą, rinkiniais: i) pakeitimais, apie kuriuos pranešta; ii) pakeitimais, apie kuriuos nepranešta; ir iii) investicijų susitarimais. Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Institucija pareiškė abejojanti, ar priemonės suderinamos su EEE susitarimo veikimu ir ar pagal investicijų susitarimus suteikta pagalba buvo suteikta taikant patvirtintą schemą.

(13)

2012 m. lapkričio 30 d. Islandijos Vyriausybė Parlamentui pateikė akto projektą, kuriuo siūlyti keli galiojančios pagalbos schemos pakeitimai. 2012 m. gruodžio 13 d. Islandijos valdžios institucijos Institucijai pranešė apie siūlomus pakeitimus. 2013 m. kovo 13 d. Islandijos parlamentas akto projektą priėmė kaip Aktą Nr. 25/2013, remdamasis tuo, kad aktas įsigalios tik tada, kai Institucija priims sprendimą dėl pakeitimų patvirtinimo. Pakeitimai, apie kuriuos pranešta ir kurie išsamiau aprašyti sprendime pradėti tyrimo procedūrą (6), yra susiję su:

(14)

Šie pakeitimai neįsigaliojo iki schemos galiojimo pabaigos.

(15)

Tuoj po to, kai Institucija patvirtino schemą, Islandijos Vyriausybė priėmė Papildomą reglamentą.

(16)

Papildomu reglamentu iš dalies pakeistos kelios Reglamento dėl skatinimo priemonių nuostatos, kuriomis nustatytos pagalbos teikimo pagal Aktą Nr. 99/2010 sąlygos.

(17)

Pirma, Papildomas reglamentas daro poveikį skatinamojo poveikio reikalavimo, kaip nustatyta Reglamento dėl skatinimo priemonių 3 straipsnyje, taikymui įgyvendinant schemą, nes įtraukta nuoroda į „specialų investicijų susitarimą“, sudarytą dar neįsigaliojus Aktui Nr. 99/2010 (7). Kaip minėta sprendime pradėti tyrimo procedūrą, Institucija preliminariai suprato, kad šiuo pakeitimu leidžiama pagalbą teikti projektams, pradėtiems dar neįsigaliojus schemai.

(18)

Antra, Papildomu reglamentu iš dalies pakeistas Reglamento dėl skatinimo priemonių 8 straipsnis įtraukiant nuorodą į maksimalų taikytiną pelno mokestį „<…> pagal specialų investicijų susitarimą, sudarytą dar neįsigaliojus aktui“ (8). Institucija sprendime pradėti tyrimo procedūrą laikėsi preliminarios nuomonės, kad šiuo pakeitimu leidžiama schemą taikyti atgaline data, nustatant pelno mokesčio tarifą, taikytiną dar nepradėjus taikyti schemos.

(19)

Trečia, Papildomu reglamentu iš dalies pakeistas Reglamento dėl skatinimo priemonių 20 straipsnis. Šiuo pakeitimu pakeista data, taikoma apskaičiuojant maksimalią atleidimo nuo mokesčių trukmę, kuri leidžiama pagal schemą (9). Kaip Institucija nurodė sprendime pradėti tyrimo procedūrą, pakeitimu nustatyta maksimali atleidimo nuo mokesčių trukmė nuo susitarimo, pasirašyto iki 2010 m. įsigaliojant schemai, pasirašymo dienos.

(20)

Islandijos valdžios institucijos Institucijai pateikė šešių toliau išvardytų investicijų susitarimų kopijas:

(21)

Kalbant apie Aktu Nr. 25/2013 nustatytus pakeitimus, apie kuriuos pranešta, sprendime pradėti tyrimo procedūrą Institucija laikėsi preliminarios nuomonės, kad pakeitimai, apie kuriuos pranešta, turėtų būti laikomi nauja pagalba, kaip apibrėžta 3 protokolo II dalies 1 straipsnio c punkte. Be to, šių pakeitimų nebuvo galima laikyti pakeitimais, kuriuos galima atskirti nuo pirminės schemos. Todėl Institucija laikėsi nuomonės, kad visa schema turėtų būti laikoma nauja pagalba, ir prieš ją įgyvendinant turi būti gautas naujas patvirtinimas (10).

(22)

Kalbant apie pakeitimus, apie kuriuos nepranešta ir kurie įsigaliojo dėl Papildomo reglamento, Institucija laikėsi preliminarios nuomonės, kad jie daro neigiamą poveikį skatinamojo poveikio reikalavimui, nustatytam pirminėje schemoje, nes buvo išplėsta Institucijos Sprendimu Nr. 390/10/COL patvirtintos schemos taikymo sritis. Visų pirma pasirodė, kad Papildomu reglamentu leista pagalbą teikti projektams, kurie buvo pradėti dar neįsigaliojus schemai.

(23)

Todėl Institucija laikėsi preliminarios nuomonės, kad schemos pakeitimai, apie kuriuos nepranešta, darytų poveikį schemos vertinimui, kurį Institucija atliko patvirtindama pirminę schemą. Visų pirma, pakeitimais būtų pakeistas Institucijos atliktas skatinamojo poveikio vertinimas, o jis yra pagrindinis dalykas vertinant regioninės pagalbos suderinamumą su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu. Todėl Institucija laikėsi preliminarios nuomonės, kad visa schema, iš dalies pakeista Papildomu reglamentu, turėtų būti nauja pagalba pagal 3 protokolo II dalies 1 straipsnį (11).

(24)

Siekdama peržiūrėti skatinamojo poveikio taikymą Institucija sprendime pradėti tyrimo procedūrą išnagrinėjo, kaip schema taikyta nuo tada, kai įsigaliojo 2010 m. (12). Taigi Islandijos valdžios institucijos Institucijai pateikė investicijų susitarimų, kuriuos Islandijos valdžios institucijos sudarė, kaip jos pačios mano, pagal schemą, duomenis,

(25)

Kalbant apie schemos taikymą, išnagrinėjus investicijų susitarimus Institucijai kilo abejonių, ar schemos taikymas yra suderinamas su patvirtinta schema. Institucija teigė, kad jai pirmiausia kilo abejonių dėl to, ar schemos nuostatomis ir mechanizmais pakankamai aiškiai užtikrinta, kad pagalba būtų pakankamai ribota ir proporcinga siekiant regioninės pagalbos tikslų, ir ar tai greičiau nėra veiklos pagalba (13).

(26)

Institucijai dar kilo abejonių dėl Papildomo reglamento suderinamumo su EEE teise, nes reglamentu, atrodo, leidžiama schemą pelno mokesčio tarifo atžvilgiu taikyti atgaline data, o maksimali atleidimo nuo mokesčio trukmė apėmė ir susitarimus, jau sudarytus dar neįsigaliojus schemai (14).

(27)

Todėl Institucija pareiškė abejojanti, ar taikoma schema, iš dalies pakeista Papildomu reglamentu ir Aktu Nr. 25/2013, galėtų būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu (15).

(28)

Galiausiai, kalbant apie investicijų susitarimus, Institucija pareiškė abejojanti, ar pagalba, teikiama pagal tuos susitarimus, suteikta laikantis schemos taikymo ribų ir ar tokia pagalba galėtų būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu (16).

(29)

2013 m. liepos 8 d. raštu Islandijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl Institucijos sprendimo pradėti tyrimo procedūrą. Islandijos valdžios institucijos taip pat pateikė šių susitarimų kopijas:

(30)

2013 m. spalio 3 d. Institucija gavo Becromal pastabas. Becromal taip pat pateikė Pramonės ministro, ėjusio pareigas nuo 2007 m. gegužės 24 d. iki 2009 m. gegužės 10 d., raštą, susirašinėjimo su Pramonės ministerijos pareigūnais e. paštu kopijas ir 2007 m. verslo planą. Be to, Becromal prašymu 2014 m. balandžio 29 d. Briuselyje buvo surengtas susitikimas šiam atvejui ir Institucijos preliminarioms išvadoms aptarti.

(31)

Institucija kitų įtariamų pagalbos gavėjų (t. y. Verne, Marmeti, Íslenska Kísilfélagið, Endurvinnslan ir Thorsil) pastabų negavo.

(32)

Islandijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl Papildomo reglamento ir atskirų investicijų susitarimų.

(33)

Islandijos valdžios institucijos pareiškė apgailestaujančios, kad nė viename investicijų susitarime nėra nuorodos į grynąją dabartinę suteiktos pagalbos vertę ir kad tik dviejuose iš šešių investicijų susitarimų (Becromal investicijų susitarime ir Verne investicijų susitarime) paminėtos atitinkamų projektų investicinės sąnaudos, kaip reikalauta pagal patvirtintą schemą. Islandijos valdžios institucijos įsipareigojo deramai pataisyti susitarimus ir įtraukti reikalingą informaciją.

(34)

Be to, Islandijos valdžios institucijos teigė, kad gerbia Institucijos preliminarią nuomonę, kad tam tikros Kísilfélagið, Thorsil ir GMR Endurvinnslan investicijų susitarimų, kuriais nustatyta daugiau skatinimo priemonių negu Aktu Nr. 99/2010 ir galimybė pratęsti pradinį dešimties arba 13 metų pagalbos laikotarpį, nuostatos yra nesuderinamos su patvirtinta schema. Islandijos valdžios institucijos atitinkamai įsipareigojo iš dalies pakeisti tuos investicijų susitarimus ir išbraukti tas nuostatas (žr. šio sprendimo II skyriaus 5 dalį).

(35)

Kalbant apie sprendime pradėti tyrimo procedūrą Institucijos pateiktą schemos pakeitimų, apie kuriuos nepranešta ir kurie padaryti Papildomu reglamentu, vertinimą, Islandijos valdžios institucijos pateikė keletą pastabų ir informacijos.

(36)

Islandijos valdžios institucijos nurodė, kad nuoroda į „specialų investicijų susitarimą“ (Papildomu reglamentu įtraukta į Reglamento dėl skatinimo priemonių 3, 8 ir 20 straipsnius), yra susijusi tik su investicinio projekto, kuris bet kuriuo atveju turėjo atitikti Reglamente dėl skatinimo priemonių, iš dalies pakeistame Papildomu reglamentu, nustatytus skatinamojo poveikio kriterijus, rengimu.

(37)

Institucija savo sprendime pradėti tyrimo procedūrą nurodė, kad Becromal, Kísilfélagið ir Verne susitarimus pasirašė dar neįsigaliojus schemai.

(38)

Šiuo atžvilgiu Islandijos valdžios institucijos tvirtino, kad Papildomu reglamentu padaryti schemos pakeitimai yra susiję tik su vienu specialiu investicijų susitarimu, t. y. su Becromal sudarytu susitarimu, kuris buvo sudarytas prieš 2010 m. gruodžio 30 d. sudarant Becromal investicijų susitarimą. Islandijos valdžios institucijos teigė, kad pakeitimais nesiekta jokio kito tikslo ar poveikio, tik prisitaikyti prie Becromal projekto. Be to, jos teigia, kad nebuvo ir nebus pasirašytas joks kitas specialus investicijų susitarimas, kuriam būtų taikomi Papildomu reglamentu padaryti pakeitimai.

(39)

Islandijos valdžios institucijos atitinkamai teigė, kad Papildomas reglamentas neturi jokio poveikio Kísilfélagið investicijų susitarimui. Jos teigė, kad atitinkamos Kísilfélagið investicijų susitarimo nuostatos skiriasi nuo investicijų susitarimo, kurį 2009 m. gegužės 29 d. Islandija sudarė su Kísilfélagið ir kuris yra susijęs su Valiutų taisyklių netaikymu. Atitinkamai Islandijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kad ankstesnis susitarimas negali būti laikomas „specialiu investicijų susitarimu“, kaip apibrėžta Papildomame reglamente. Islandijos valdžios institucijos šiuo atžvilgiu papildė, kad rašymo metu su projektu, kuris turėjo būti remiamas Kísilfélagið investicijų susitarimu, susiję darbai dar nebuvo pradėti.

(40)

Panašiai Islandijos valdžios institucijos teigė, kad Papildomas reglamentas neturi jokio poveikio Verne investicijų susitarimui, remiantis tuo, kad su Verne anksčiau nebuvo pasirašyta jokių investicijų susitarimų. Pasak Islandijos valdžios institucijų, investicijų susitarimo projektas 2009 m. spalio 23 d. buvo parafuotas (bet nepasirašytas). Todėl Islandijos valdžios institucijos tvirtino, kad ankstesnio su Verne pasirašyto investicijų susitarimo, kuris būtų „specialus investicijų susitarimas“, kaip apibrėžta Papildomame reglamente, nebuvo.

(41)

Savo sprendime pradėti tyrimo procedūrą Institucija pareiškė abejojanti, ar Verne ir Becromal investicijų susitarimai atitiko schemos reikalavimus, nes su abiem projektais susiję darbai buvo pradėti iki 2010 m. įsigaliojant schemai. Be to, Institucija abejojo, ar Kísilfélagið investicijų susitarimas atitiko būtinus skatinamojo poveikio kriterijus. Tačiau Institucija taip pat pažymėjo, kad tuo metu ji neturėjo pakankamai informacijos apie to projekto būklę.

(42)

Islandijos valdžios institucijos atsakydamos teigė, kad:

(43)

Be to, kalbant apie Reglamento dėl skatinimo priemonių 8 straipsnio nuostatas (dėl pagalbos, susijusios su mokesčiais ir kitomis rinkliavomis), Islandijos valdžios institucijos teigė, kad visi investicijų susitarimai, išskyrus Becromal investicijų susitarimą, patenka į patvirtintos (o ne iš dalies pakeistos Papildomu reglamentu) schemos taikymo sritį. Todėl jos teigė, kad Papildomu reglamentu padaryti pakeitimai, kuriais leidžiama taikyti pelno mokesčio tarifą, taikytą dar neįsigaliojus schemai, buvo priimti tik dėl specialaus investicijų susitarimo su Becromal.

(44)

Pasak Islandijos valdžios institucijų, visus projektus peržiūrėjo Skatinimo priemonių komitetas, kurį sudaro Finansų ministerijos ir Pramonės ir inovacijų ministerijos paskirti atstovai. Komitetas vertino, ar kiekvienas projektas atitinka Akte Nr. 99/2010 ir Reglamente dėl skatinimo priemonių nustatytus tinkamumo kriterijus. Be to, pasak Islandijos valdžios institucijų, prieš sudarant visus susitarimus agentūra Invest in Iceland („Investuokite Islandijoje“) atliko kiekvieno projekto sąnaudų ir naudos analizę (17).

(45)

Islandijos valdžios institucijos teigė, kad nors Kísilfélagið, Thorsil, GMR Endurvinnslan ir Marmeti investicijų susitarimuose aiškiai nenurodytos atitinkamų projektų investicinės sąnaudos ir bendras pagalbos intensyvumas arba pagalbos viršutinė riba, jų atžvilgiu vis tiek taikomi griežti stebėsenos įpareigojimai, siekiant užtikrinti tinkamą susitarimuose nustatytų skatinimo priemonių naudojimą. Susitarimuose taip pat nustatyta, kad „jeigu nustatoma, kad šiame susitarime nustatytos skatinimo priemonės viršijo Akte Nr. 99/2010 arba susitarime nustatytą lygį, perviršio suma iš bendrovės susigrąžinama, o skatinimo priemonės nebetaikomos“ (18). Todėl, pasak Islandijos valdžios institucijų, pagal tuos susitarimus suteikta pagalba niekada negalėjo viršyti to, kas leista pagal schemą.

(46)

Kalbant apie Becromal investicijų susitarimą, Islandijos valdžios institucijos mano, kad Becromal jokių privalomų sprendimų dėl susijusių investicijų nepriėmė dar neįsigaliojus schemai. Be to, Becromal dar nepriėmė jokio sprendimo dėl investicijų į […]. Jeigu remdamasi nepriklausomu vertinimu ir atskiru bendrovės priimtu sprendimu Becromal nuspręstų investuoti į […], Islandijos valdžios institucijos mano, kad šios investicijos atitiktų pagalbos teikimo pagal schemą reikalavimus, jeigu visos būtinos sąlygos būtų įvykdytos.

(47)

Kalbant apie Verne investicijų susitarimą, Islandijos valdžios institucijos pareiškė nuomonę, kad Verne taikyta skatinimo priemonė siekiant susitarime paminėtą projektą įtraukti į schemą, atsižvelgiant į Verne sprendimą atsisakyti pirminio duomenų centro projekto ir sustabdyti visas objekto statybas dėl finansų krizės.

(48)

Be to, Islandijos valdžios institucijos tvirtino, kad Verne investicijų susitarimas yra susijęs su nauju projektu, nesusijusiu su pirminiu projektu (kurio vykdymas visiškai nutrauktas 2009 m. gruodžio mėn.). Islandijos valdžios institucijos teigė, kad šiam naujam susitarimui būdingi visai kiti sutartiniai dalykai:

(49)

Islandijos valdžios institucijos taip pat tvirtino, kad 2011 m. rugsėjo 27 d.Verne investicijų susitarimo taikymo sritis, susijusi su susitarimu nustatyta valstybės pagalba, yra siauresnė negu 2009 m. susitarimo. Pavyzdžiui, mokėtino pajamų mokesčio tarifas yra 20, o ne 15 %, kaip buvo pagal 2009 m. susitarimą. Be to, trukmė yra 13 (ne 20) metų, ir išplėsti Islandijos valdžios institucijų vykdomos priežiūros įgaliojimai.

(50)

Atitinkamai Islandijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kad Verne investicijų susitarimas visiškai atitinka schemos sąlygas.

(51)

Kalbant apie priėmus Aktą Nr. 25/2013 padarytus schemos pakeitimus, apie kuriuos pranešta, Islandijos valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad jie neturėtų būti laikomi schemos dalimi, kol Institucija jų nepatvirtino. Tačiau, kadangi iki visos schemos galiojimo pabaigos Institucija nepatvirtino pakeitimų, apie kuriuos pranešta, jie neįsigaliojo.

(52)

Kalbant apie Papildomą reglamentą, Islandijos valdžios institucijos pareiškė esančios pasirengusios nedelsiant jį atšaukti ir anuliuoti.

(53)

Islandijos valdžios institucijos pasiūlė tai:

(54)

Becromal teigė, kad jos investicijų susitarimas atitinka regioninės pagalbos suderinamumo principus pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą, taip pat Institucijos Regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo kriterijų gaires (toliau – DIP gairės) (19). Be to, bendrovė teigia, kad Becromal suteiktos investicinės skatinimo priemonės atitinka schemoje nustatytas skatinimo priemones.

(55)

Visų pirma Becromal teigė, kad pagalbos priemonės turi teigiamą poveikį: spartėja ekonomikos augimas, kuriamos darbo vietos (tiesioginės ir netiesioginės), didėja mokymo poreikiai konkretiems įgūdžiams įgyti, skatinamas būrimasis į grupes.

(56)

Becromal taip pat mano, kad valstybės pagalba buvo tinkama priemonė stabiliai ekonominei aplinkai Islandijoje kurti ir užsienio investicijoms skatinti.

(57)

Kalbant apie skatinamojo poveikio sąvoką, Becromal nesutinka su Institucijos sprendime pradėti tyrimo procedūrą pateikta nuoroda į sprendimą Kronoply, kuriuo remdamasi Institucija tvirtina, kad skatinamojo poveikio vertinimą gali grįsti su laiku susijusia aplinkybe (20). Jos teigimu, šis atvejis buvo susijęs su ankstesnių 1998 m. regioninės pagalbos gairių aiškinimu, o vėliau valstybės pagalbos atvejų tyrimas pasikeitė nustačius tobulesnę ekonominę analizę (21). Todėl vertindama pagalbos skatinamąjį poveikį Institucija taip pat privalo vertinti pagalbos ekonominį pobūdį (t. y. ar dėl pagalbos gali pasikeisti pagalbos gavėjo elgesys) (22).

(58)

Be to, Becromal tvirtina, kad gamyklos žemės ir (arba) pastato įsigijimas nebūtinai reiškia investicinio sprendimo pradžią, nes tokia investicija bet kuriuo metu gali būti lengvai parduota. Tačiau konkrečios rūšies gamyklai specialiai sukurtos įrangos užsakymas reiškia, kad darbai pradėti, kaip nustatyta Regioninės pagalbos gairėse (toliau – RPG). Pasak Becromal, gamyklos statybos darbai buvo pradėti 2008 m., po to, kai Islandijos valdžios institucijos pateikė oficialų pasiūlymą sudaryti investicijų susitarimą. Tačiau, Becromal nuomone, speciali įranga buvo užsakyta tik 2009 m., kai jau buvo pradėtos derybos dėl preliminaraus investicijų susitarimo.

(59)

Be to, į Becromal projekto I etapą jau buvo investuota maždaug 76 mln. EUR (23). […].

(60)

Becromal taip pat pateikė iš buvusio prekybos ministro gautą 2013 m. rugsėjo 20 d. raštą, kuriame patvirtinta, kad Vyriausybė sutiko 2007 m. su bendrove sudaryti investicijų susitarimą ir kad su susitarimu susiję darbai buvo pradėti 2008 m. Rengiant investicijų susitarimo projektą buvo nuspręsta pasirašyti paprastesnės formos investicijų susitarimą su Becromal, kuriuo bendrovė atleidžiama nuo kapitalo kontrolės reikalavimų, ir tai buvo laikinoji priemonė, kol bus baigtas rengti visas susitarimas.

(61)

Pasak Becromal, jos prašymas 2009 m. sudaryti išsamų investicijų susitarimą buvo atmestas. Bendrovės nuomone, Islandijos valdžios institucijos atsisakė su bendrove sudaryti investicijų susitarimą, kol nebus nustatyta investicijų skatinimo priemonių schema. Be to, pasak Becromal, 2009 m. preliminarus investicijų susitarimas buvo pasirašytas siekiant atleisti Becromal nuo kapitalo kontrolės reikalavimo. Kadangi buvo rengiama investicijų skatinimo priemonių schema ir prasidėjo ekonomikos krizė, išsamus investicijų susitarimas buvo pasirašytas tik 2010 m.

(62)

Be to, Becromal teigė, kad visa skatinimo priemonių nauda pagal susitarimą dar nebuvo gauta. Remiantis pateikta informacija, Islandijos valdžios institucijos dar nesuteikė pagalbos mokymui, o pagal Becromal investicijų susitarimą ligi šiol gauta tokia pagalba:

(63)

Becromal toliau teigė, kad pagalbos priemonės nepadarė poveikio EEE prekybai, nes anodintos folijos, naudojamos aliuminio elektrolitiniuose kondensatoriuose, rinka yra pasaulinė, o didžiausios konkurentės yra […] bendrovės.

(64)

Atsižvelgdama į vykdant oficialią tyrimo procedūrą gautą informaciją Institucija mano, kad yra tinkama apriboti atliekamo vertinimo mastą.

(65)

Sprendimu Nr. 390/10/COL patvirtinta schema baigė galioti 2013 m. gruodžio 31 d.

(66)

Schemos pakeitimai, apie kuriuos pranešta (išdėstyti Akte Nr. 25/2013), neįsigaliojo, nes Institucija jų nepatvirtino iki pasibaigiant pačios schemos galiojimui. Todėl iš to matyti, kad pakeitimai, apie kuriuos pranešta, nebuvo naudingi nė vienai bendrovei, su Islandijos valdžios institucijomis jau pasirašiusiai investicijų susitarimą.

(67)

Tai, kad schemos galiojimas baigėsi, reiškia, kad pagal ją nebebus sudaroma papildomų investicijų susitarimų.

(68)

Todėl Institucija mano, kad oficialaus schemos tyrimo, pradėto pagal sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 1 straipsnį, nebereikia. Atitinkamai Institucija užbaigia tyrimą, susijusį su pačia schema, išskyrus Papildomu reglamentu padarytus pakeitimus.

(69)

Kalbant apie Papildomu reglamentu padarytus pakeitimus (susijusius su skatinamojo poveikio reikalavimo taikymu pagal schemą, didžiausiu taikytinu pelno mokesčiu, maksimalios atleidimo nuo mokesčio pagal schemą trukmės apskaičiavimo data), Institucija vertins: i) ar šie pakeitimai yra valstybės pagalba, ir, jeigu taip, ii) ar priemonės yra esama pagalba.

(70)

Marmeti investicijų susitarimas buvo susijęs su žuvies perdirbimo gamyklos statyba ir eksploatavimu Sandgerdyje. Marmeti veikla buvo susijusi su jūros produktų sūdymu ir džiovinimu. Marmeti buvo įsteigta 2012 m. ir pradėjo veikti 2013 m. vasario mėn. Bendrovė veikė 8 mėnesius, o 2014 m. vasario 18 d.Marmeti paskelbta bankrutavusi.

(71)

Kad galiotų EEE susitarimo 61–63 straipsnių nuostatos, susijusios su valstybės pagalba, pagalba turi būti suteikta įmonėms, gaminančioms produktus, kuriems taikomas EEE susitarimas. EEE susitarimo 8 straipsnio 3 dalyje teigiama:

„Jei nenurodyta kitaip, šio susitarimo nuostatos galioja tik:

(72)

Todėl EEE susitarimo 8 straipsnio 3 dalimi apribojama materialinė EEE susitarimo taikymo sritis minėtiems produktams, jeigu susitarime nenurodyta kitaip. Žuvis ir žuvininkystės produktai nepatenka į EEE susitarimo bendrąją taikymo sritį, jeigu nepatenka į Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 25–97 skirsnius arba nenurodyti 3 protokole. Nors EEE susitarimo 9 protokolo 4 straipsnyje teigiama, kad bet kuri „<…> iš valstybinių išteklių žuvininkystės sektoriui suteikta pagalba, kuria iškraipoma konkurencija, panaikinama“, kompetenciją vertinti valstybės pagalbą žuvininkystės sektoriui turi EEE susitarimo Susitariančiosios Šalys (24).

(73)

Kaip Institucija supranta, Marmeti gaminamiems produktams taikomi Suderinto prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 03, 05, 15, 16 ir 23 skyriai, todėl jie nepatenka į EEE susitarimo taikymo sritį. Todėl Institucija yra nekompetentinga vertinti pagal Marmeti investicijų susitarimą suteiktą potencialią pagalbą.

(74)

Atsižvelgdama į tai, Institucija užbaigia Marmeti investicijų susitarimo tyrimą.

(75)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Institucija vertins tik schemos pakeitimus, padarytus Papildomu reglamentu, ir tų pakeitimų poveikį investicijų susitarimams, pasirašytiems su Becromal, Kísilfélagið, Verne, Thorsil ir GMR Endurvinnslan (toliau – penki investicijų susitarimai).

(76)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje teigiama:

„Išskyrus tuos atvejus, kai šis Susitarimas nustato kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo Susitarimu, kai ji daro įtaką Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai.“

(77)

Toliau Institucija vertins, ar i) schema, iš dalies pakeista Papildomu reglamentu, ir ii) penki investicijų susitarimai atitinka valstybės pagalbos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, kriterijus.

(78)

Kad būtų laikomas valstybės pagalba, pranašumas turi būti suteiktas valstybės arba iš valstybės išteklių. Taikant valstybės pagalbos taisykles sąvoka „valstybė“ apima ir regiono bei vietos subjektus (25). Mokestinių pajamų praradimas yra tolygus valstybės išteklių naudojimui biudžeto išlaidų forma, o valstybės pagalba lygiai taip pat gali būti teikiama ir teisėkūros, reglamentavimo ar administracinių apmokestinimo nuostatų, ir mokesčių administravimo forma (26). Mokesčių bazės sumažinimas arba visiškas ar dalinis mokesčių ar rinkliavų sumos sumažinimas susijęs su pajamų praradimu, todėl yra tolygus valstybės išteklių naudojimui biudžeto išlaidų forma.

(79)

Institucija Sprendime Nr. 390/10/COL padarė išvadą, kad schema yra susijusi su valstybės išteklių perdavimu. Ta išvada nesikeičia dėl Papildomu reglamentu padarytų pakeitimų.

(80)

Visų pirma, penkiuose investicijų susitarimuose buvo šios nukrypti nuo mokesčių ir rinkliavų tvarkos leidžiančios nuostatos:

(81)

Be to, Kísilfélagið investicijų susitarimo preambulėje nurodytas Kísilfélagið, Reikjanesbairo savivaldybės ir bendrovės Harbour Fund susitarimas dėl su projektu susijusio licencijų išdavimo ir mokesčių, taip pat nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos principai (27). Žemės arba nekilnojamojo turto nuoma mažesne negu rinkos kaina reiškia, kad prarandamos pajamos, todėl tai susiję su valstybės išteklių perdavimu.

(82)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Institucija konstatuoja, kad penki investicijų susitarimai yra taip pat susiję su valstybės ištekliais.

(83)

Institucija Sprendime Nr. 390/10/COL padarė išvadą, kad schema yra atrankioji, nes pagalbą gali gauti tik įmonės, investuojančios tam tikruose Islandijos regionuose ir atitinkančios pagalbos skyrimo pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą reikalavimus. Be to, Institucija padarė išvadą, kad pagal schemą pagalbos gavėjai galėtų būti atleisti nuo dalies išlaidų, kurias, vykdydami veiklą, paprastai turėtų prisiimti patys. Šios išlaidos apėmė bet kuriuo konkrečiu metu taikomo pelno mokesčio mokėjimą, standartinį savivaldybės nekilnojamojo turto mokestį ir paprastai mokamas socialinio draudimo įmokas.

(84)

Institucija sutinka su Islandijos valdžios institucijų argumentu, kad Papildomu reglamentu padarytais schemos pakeitimais schemos suteikiami pranašumai pritaikyti Becromal. Todėl Papildomu reglamentu padaryti pakeitimai yra atrankioji priemonė, nes yra susiję su viena konkrečia bendrove.

(85)

Institucija atitinkamai konstatuoja, kad Papildomu reglamentu palaikomos tam tikros įmonės ir tam tikrų prekių gamyba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

(86)

Panašiai pagalbos gavėjai, susiję su penkiais investicijų susitarimais, yra pavienės bendrovės, todėl priemonė yra atrankioji.

(87)

Pagalbos sąvoka yra platesnė nei subsidijos sąvoka, nes apima ne tik pozityviąsias išmokas, kaip antai pačias subsidijas, bet ir valstybės priemones, įvairiais būdais mažinančias įmonės biudžetui paprastai tenkančią naštą, kurios, nors ir nėra subsidijos tiesiogine šio žodžio prasme, yra panašaus pobūdžio ir kurių poveikis toks pat (28). Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, priemonė, kuria valdžios institucijos tam tikras įmones atleidžia nuo mokesčių ir dėl kurios subjektai, kuriems taikomas toks atleidimas, atsiduria palankesnėje finansinėje padėtyje nei kiti mokesčių mokėtojai, nors valstybės ištekliai ir neperduodami, yra valstybės pagalba, suteikta valstybės arba iš valstybės išteklių (29).

(88)

Penkiais investicijų susitarimais pagalbos gavėjai atleisti nuo dalies išlaidų, kurias, vykdydami veiklą, paprastai turėtų patys prisiimti, pavyzdžiui, turėtų mokėti bet kuriuo konkrečiu metu taikomą pelno mokestį, standartinį savivaldybės nekilnojamojo turto mokestį ir paprastai mokamas socialinio draudimo įmokas.

(89)

Todėl Institucija konstatuoja, kad penkiais investicijų susitarimais palaikomos tam tikros įmonės ir tam tikrų prekių gamyba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

(90)

Vadovaujantis nusistovėjusia teismo praktika, vertinant, ar nacionalinę priemonę galima laikyti valstybės pagalba, neprivaloma įrodyti, kad ši pagalba turėjo realios įtakos Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai ar kad ji faktiškai iškraipė konkurenciją, reikia tik išsiaiškinti, ar tokia pagalba gali daryti poveikį tokiai prekybai ir iškraipyti konkurenciją (30).

(91)

Be to, kai ELPA valstybės suteikta pagalba sustiprina įmonės padėtį, palyginti su kitomis EEE vidaus prekybos srityje konkuruojančiomis įmonėmis, reikia manyti, kad ta pagalba turėjo įtakos toms įmonėms (31).

(92)

Institucija Sprendime Nr. 390/10/COL padarė išvadą, kad schema reikalavimus atitinkančiuose regionuose buvo sustiprinta konkurencinė remiamų įmonių padėtis, palyginti su jų faktiniais arba potencialiais konkurentais EEE. Ta išvada nesikeičia dėl Papildomu reglamentu padarytų pakeitimų.

(93)

Becromal investicijų susitarimu sustiprinta Becromal konkurencinė padėtis, palyginti su kitais anodintos aliuminio folijos, naudojamos elektrolitiniuose kondensatoriuose, gamintojais. Kaip patvirtino Becromal, anodintos folijos, naudojamos aliuminio elektrolitiniuose kondensatoriuose, rinka yra pasaulinė, o vienos iš Becromal klientų yra bendrovės iš […] ir […]. Taigi, tai, kad Becromal didžiausi konkurentai yra bendrovės iš […], nereiškia, kad nedaromas poveikis prekybai EEE.

(94)

Verne investicijų susitarimu sustiprinta Verne konkurencinė padėtis, palyginti su kitais Islandijoje įsteigtais duomenų centrais. Be to, Verne valdo pasaulinį didmeninius klientus aptarnaujantį duomenų centrą, kurio paslaugomis gali naudotis EEE ir visos pasaulinės rinkos klientai.

(95)

Kísilfélagið investicijų susitarimu sustiprinta Kísilfélagið konkurencinė padėtis, palyginti su kitais metalurginio silicio ir kvarco dulkių gamintojais. Metalurginio silicio ir kvarco dulkių rinka yra pasaulinė.

(96)

Thorsil investicijų susitarimu sustiprinta Thorsil konkurencinė padėtis, palyginti su kitais silicio metalo gamintojais. Kaip pažymėta Thorsil investicijų susitarimo preambulėje, projektas, inter alia, pradėtas siekiant patenkinti Europoje ir Šiaurės Amerikoje padidėjusią silicio metalo paklausą.

(97)

GMR Endurvinnslan investicijų susitarimu sustiprinta GMR Endurvinnslan konkurencinė padėtis, palyginti su kitomis plieno perdirbimo bendrovėmis ir plieno gamintojais. Bendrovė ketina didžiąją savo produktų dalį eksportuoti statybos pramonės pirkėjams (32).

(98)

Atitinkamai Institucija daro išvadą, kad penkiais investicijų susitarimais reikalavimus atitinkančiuose regionuose konkurencinė remiamų įmonių padėtis sustiprinta, palyginti su jų faktiniais arba potencialiais konkurentais EEE.

(99)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Institucija daro išvadą, kad Papildomu reglamentu padaryti pakeitimai ir penki investicijų susitarimai yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

(100)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Institucija pareiškė abejojanti, ar pagal investicijų susitarimus pagalba suteikta neperžengiant schemos taikymo srities ribų, nes prima facie atrodo, kad susitarimams turėjo įtakos Papildomu reglamentu padaryti schemos pakeitimai.

(101)

Pagal 3 protokolo II dalies 1 straipsnio c punktą „esamos pagalbos pakeitimai“ turi būti laikomi nauja pagalba. Pagal Institucijos sprendimo Nr. 195/04/COL dėl įgyvendinimo nuostatų, nurodytų 3 protokolo II dalies 27 straipsnyje (toliau – Įgyvendinimo sprendimas), 4 straipsnio 1 punktą, „<…> esamos pagalbos pakeitimu laikomas bet koks pakeitimas, kitoks nei visiškai formalus arba administracinio pobūdžio pakeitimas, nedarantis poveikio pagalbos priemonės suderinamumui su bendrąja rinka“. Todėl pakeitimai, nesusiję su pagalbos esme, nedaro poveikio tam, kaip priemonė turėtų būti klasifikuojama.

(102)

Dėl Papildomu reglamentu padarytų pakeitimų pagalba gali būti teikiama projektams, su kuriais susijęs darbas buvo pradėtas dar nesuteikus pagalbos – iš tikrųjų dar net neįsigaliojus schemai.

(103)

Papildomu reglamentu padarytais pakeitimais pakeičiamos esminės schemos savybės. Visų pirma, panaikintas skatinamojo poveikio reikalavimas. Šis reikalavimas buvo esminė pagal pirminę patvirtintą schemą teikiamų pagalbos priemonių suderinamumo vertinimo dalis (kaip aprašyta Sprendime Nr. 390/10/COL).

(104)

Atitinkamai Institucija laikosi nuomonės, kad Papildomu reglamentu padaryti schemos pakeitimai yra esminis patvirtintos schemos pakeitimas.

(105)

Atsižvelgiant į tai, kad pagal 3 protokolo II dalies 1 straipsnio c punktą esamos pagalbos pakeitimai turi būti laikomi nauja pagalba, kyla klausimas, ar tai pakeista esama pagalba, kuri turi būti klasifikuojama kaip nauja pagalba, ar tai tiesiog pakeitimai. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime Gibraltar teigė, kad:

„<…> Tik kai keičiama pradinės schemos esmė, ši schema tampa nauja pagalbos priemone. Esminio pakeitimo negali būti, jeigu naująjį elementą galima aiškiai atskirti nuo pradinės schemos“ (33).

(106)

Taigi, Institucija privalo vertinti, ar Papildomu reglamentu padaryti pakeitimai gali būti atskirti nuo pradinės schemos. Jeigu taip, pakeitimai yra nauja pagalba, todėl turi būti vertinami atsižvelgiant į 61 straipsnio 3 dalies c punktą ir Institucijos 2007–2013 m. regioninės pagalbos teikimo gaires (toliau – 2007 m. RPG) (34).

(107)

Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, esamos pagalbos schemos pakeitimas, kuriuo schema išplečiama įtraukiant naują pagalbos gavėjų kategoriją, yra aiškiai atskiriamas nuo pradinės schemos, nes esamos pagalbos schemos taikymas naujai pagalbos gavėjų kategorijai nedaro poveikio pradinės schemos suderinamumo vertinimui (35).

(108)

Remiantis iš dalies pakeista Reglamento dėl skatinimo priemonių 3 straipsnio c punkto formuluote, pagalba gali būti teikiama ir projektui, kuris pradėtas sudarius specialų investicijų susitarimą ir dar neįsigaliojus Papildomam reglamentui. Dėl šio pakeitimo schemos taikymo sritis tapo platesnė, negu buvo patvirtinta Institucijos Sprendimu Nr. 390/10/COL, nes juo leista pagalbą teikti projektams, su kuriais susiję darbai pradėti dar neįsigaliojus schemai ir kurie dėl to neatitiktų skatinamojo poveikio reikalavimo, kaip nustatyta patvirtintoje schemoje. Todėl Papildomu reglamentu suteiktos galimybės schemą taikyti ir naujos kategorijos pagalbos gavėjams. Be to, Institucija mano, kad Papildomu reglamentu padaryti Reglamento dėl skatinimo priemonių 8 ir 20 straipsnių pakeitimai, t. y. sumažintas pelno mokesčio tarifas ir pratęsta maksimali atleidimo nuo mokesčių trukmė, nustatyti tik siekiant suteikti naudos šiai naujai pagalbos gavėjų kategorijai. Todėl šie nauji pagalbos gavėjai gali gauti didesnę pagalbą, negu buvo leista pagal patvirtintą schemą. Todėl schemos pakeitimai yra iš esmės tarpusavyje susiję. Tačiau šie pakeitimai nedaro poveikio pavienių priemonių, jau teikiamų pagal patvirtintą schemą, suderinamumui.

(109)

Todėl Institucija mano, kad papildomu reglamentu padaryti pakeitimai yra pakeitimas, kuris aiškiai gali būti atskirtas nuo pradinės schemos. Atitinkamai Institucija laikosi nuomonės, kad šie schemos pakeitimai yra nauja pagalbos priemonė. Be to, vadinasi, bet kokia pagal Papildomą reglamentą suteikta pagalba bus panašiai laikoma nauja pagalba.

(110)

Atitinkamai Institucija imasi vertinti Papildomu reglamentu padarytų schemos pakeitimų suderinamumą.

(111)

Sprendime Nr. 390/10/COL, kuriuo patvirtinta schema, Institucija teigė, kad:

„Neleidžiama pagal schemą skirti pagalbos projektams, pradėtiems dar neįsigaliojus susitarimui su Islandijos valdžios institucijomis, kaip nustatyta Akto dėl skatinimo priemonių 21 straipsnyje“ (36).

(112)

Be to, tame sprendime Institucija nurodė Islandijos valdžios institucijų teiginius dėl schemos skatinamojo poveikio, būtent:

„Be to pagal schemą nebus teikiama jokia pagalba projektams, su kuriais susiję darbai buvo pradėti dar nepasirašius valstybės ir pagalbos gavėjo susitarimo dėl pagalbos teikimo. Islandijos valdžios institucijos patvirtino, kad schema neleidžiama skirti pagalbos projektams, kurie pradėti dar nepaskelbus galutinio schemos teksto pagal regioninės pagalbos gairių 93 punktą“ (37).

(113)

Tikrinimo, ar pagalba turi skatinamąjį poveikį, reikalavimai ir metodas, kaip aprašyta 2007 m. RPG, buvo būtina sąlyga, kad Institucija patvirtintų schemą. Tačiau nauju tekstu „arba pagal specialų investicijų susitarimą, sudarytą dar neįsigaliojus aktui“, kuris Papildomu reglamentu įterptas į Reglamento dėl skatinimo priemonių 3 straipsnį, leidžiama pagalbą teikti projektams, kurie buvo pradėti dar neįsigaliojus schemai.

(114)

Be to, Reglamento dėl skatinimo priemonių 8 straipsnio pakeitimu, padarytu Papildomu reglamentu, pakeistas pelno mokesčio orientacinis tarifas, kuris galutiniams gavėjams gali būti patvirtintas kaip maksimalus mokesčio tarifas. Iš dalies pakeistame straipsnyje orientacinis tarifas, taikomas, kai pasirašytas „specialus investicijų susitarimas“, yra pelno mokesčio tarifas, nustatytas tuo metu, kai schema dar neįsigaliojusi. Pradinėje šio straipsnio versijoje orientacinis tarifas būtų buvęs mokesčio tarifas, nustatytas susitarimo pasirašymo pagal schemą metu. Institucija mano, kad Papildomu reglamentu keičiamos pagalbos sąlygos visiems naujiems pagalbos gavėjams, Papildomo reglamento pakeitimais įtrauktiems į schemos taikymo sritį.

(115)

Galiausiai Papildomu reglamentu padarytais Reglamento dėl skatinimo priemonių 20 straipsnio pakeitimais nustatyta, kad maksimali atleidimo nuo mokesčių trukmė pradedama skaičiuoti nuo susitarimo pasirašymo dienos, dar neįsigaliojus schemai 2010 m. Panašiai šiais pakeitimais keičiamos pagalbos sąlygos visiems naujiems pagalbos gavėjams, Papildomu reglamentu padarytais pakeitimais įtrauktiems į schemos taikymo sritį.

(116)

Institucija laikosi nuomonės, kad Papildomu reglamentu padarytais pakeitimais daromas neigiamas poveikis skatinamojo poveikio reikalavimui, nustatytam Akto Nr. 99/2010 5 straipsnyje, kaip patvirtino Institucija. Be to, šiais pakeitimais pradinės schemos skatinamojo poveikio reikalavimas pakeičiamas tiek, kad nebesilaikoma 2007 m. RPG 30 punkte (38) aprašytų skatinamojo poveikio sąlygų.

(117)

Atitinkamai Institucija daro išvadą, kad Papildomu reglamentu padaryti schemos 3, 8 ir 20 straipsnių pakeitimai yra nauja pagalba, nesuderinama su EEE susitarimo veikimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies c punktą ir 2007 m. RPG.

(118)

Vadinasi, bet kokia remiantis Papildomu reglamentu padarytais pakeitimais suteikta pagalba taip pat yra nesuderinama su EEE susitarimo veikimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies c punktą ir 2007 m. RPG.

(119)

Institucija dabar imasi iš eilės nagrinėti penkis investicijų susitarimus.

(120)

Becromal investicijų susitarimas yra susijęs su investicijomis į aliuminio folijos anodinimo gamyklą, kuri turėjo būti dviem etapais pastatyta Akureirio mieste. Pirmas etapas turėjo būti užbaigtas iki 2011 m. kovo mėn. pabaigos, antrasis etapas turi būti užbaigtas iki 2014 m. pabaigos, bendros investicinės sąnaudos yra maždaug 117,25 mln. EUR (39).

(121)

Becromal investicijų susitarimo preambulės D, H ir I skyriuose nurodytas ankstesnis investicijų susitarimas dėl to pat projekto, kurį tos pačios šalys sudarė 2009 m. liepos 7 d.

(122)

Kaip jau buvo minėta, Islandijos valdžios institucijos teigė, kad Papildomas reglamentas buvo priimtas siekiant išplėsti schemą ir įtraukti Becromal projektą. Jų nuomone, leisti Becromal taikyti paramos priemones pagal schemą buvo būtina, kad Islandijos valdžios institucijos galėtų laikytis savo sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų susitarimu su Becromal.

(123)

Todėl Papildomu reglamentu į Reglamentą dėl skatinimo priemonių nuorodos į „specialų investicijų susitarimą, sudarytą dar neįsigaliojus aktui“ buvo įtrauktos siekiant pasirūpinti Becromal. Atitinkamai Becromal schemoje nustatytą skatinamojo poveikio reikalavimą galėjo atitikti tik Papildomu reglamentu padarius pakeitimus.

(124)

Institucija jau konstatavo, kad Papildomu reglamentu padaryti schemos pakeitimai yra nauja pagalba, kurią galima atskirti nuo schemos. Vadinasi, bet kokia pagal Becromal investicijų susitarimą suteikta pagalba tampa nauja pagalba, nes tas susitarimas buvo sudarytas tik pagal Papildomu reglamentu iš dalies pakeistą Reglamentą dėl skatinamųjų priemonių.

(125)

Institucija jau konstatavo, kad bet kokia pagalba, suteikta pagal Papildomu reglamentu padarytus pakeitimus, yra nauja pagalba, nesuderinama su EEE susitarimu. Vadinasi, Becromal investicijų susitarimas irgi yra nesuderinama pagalba, nes neatitinka patvirtintoje schemoje nustatyto skatinamojo poveikio reikalavimo, taigi nepatenka į schemos taikymo sritį.

(126)

Siekdama išsamumo ir norėdama atsižvelgti į Becromal ir Islandijos valdžios institucijų pateiktus argumentus Institucija Becromal investicijų susitarimą alternatyviai vertino kaip ad hoc priemonę. Taigi Institucija remiasi 2007 m. RPG ir visų pirma jose nustatytu skatinamojo poveikio reikalavimu.

(127)

Kaip minėta, Becromal investicijų susitarime nurodytas ankstesnis 2009 m. liepos 7 d. susitarimas. Abu susitarimai yra dalis to pat projekto, kurį Institucija laiko „vienu investiciniu projektu“ pagal 2007 m. RPG 49 punktą ir 47 išnašą.

(128)

Pagal 2007 m. RPG 30 punktą skatinamasis poveikis yra būtina suderinamumo sąlyga:

„Svarbu užtikrinti, kad regioninė pagalba skatintų investicijas, kurių kitu atveju remiamose teritorijose nebūtų. Todėl pagalbą pagal pagalbos schemas galima suteikti tik tada, jei gavėjas pateikė paraišką pagalbai ir už schemos administravimą atsakinga valdžios institucija raštu patvirtino, kad, remiantis išsamiu patikrinimu, projektas iš esmės atitinka schemoje nustatytus reikalavimus prieš pradedant projekto darbus. Visose pagalbos schemose taip pat turi būti aiškiai nurodomos abi sąlygos. Ad hoc pagalbos atveju kompetentinga institucija turi prieš pradedant projekto darbus pateikti ketinimų raštą dėl pagalbos suteikimo, kuris priklauso nuo to, ar Institucija pagalbą patvirtina. Jei darbai pradedami anksčiau, nei išpildomos šiame punkte nustatytos sąlygos, laikoma, kad visas projektas neatitinka reikalavimų pagalbai gauti.“

(129)

Laikantis Europos Komisijos ir Institucijos sprendimų priėmimo praktikos, ketinimų raštas, kaip apibrėžta 2007 m. regioninės pagalbos gairėse, galėtų būti apibūdintas kaip „dokumentas, kuriuo, kaip būtų galima manyti, [įmonei] aiškiai suteikiama pagalba investicijoms“ (40). Be to, remiantis 2007 m. regioninės pagalbos gairių 30 punktu, prieš teikiant pagalbą tokį ketinimų raštą reikėtų siųsti Institucijai patvirtinti.

(130)

2007 m. RPG 30 punkto tikslas – sudaryti sąlygas Institucijai patikrinti, ar investicinė pagalba turi pakankamą skatinamąjį poveikį neatliekant išsamaus visų ekonominių naudos gavėjo investicinio sprendimo aspektų tyrimo (41). Jei darbai pradedami anksčiau, negu atliekamas toks patikrinimas, „visas projektas neatitinka reikalavimų pagalbai gauti“, t. y. projektas iš esmės neatitinka reikalavimų. Taigi, kaip patvirtinta Bendrojo Teismo sprendime Kronoply, Institucija skatinamojo poveikio vertinimą gali grįsti su laiku susijusia aplinkybe (42).

(131)

Becromal tvirtino, kad valstybės pagalbos atvejų vertinimas pasikeitė nustačius tobulesnę ekonominę analizę, ir vertindama pagalbos skatinamąjį poveikį Institucija privalo vertinti pagalbos ekonominį pobūdį (t. y. ar dėl pagalbos gali pasikeisti pagalbos gavėjo elgesys), taip pat atsižvelgti į DIP gairių nuostatas. Institucija negali sutikti su šiuo argumentu.

(132)

Becromal nurodo Teisingumo Teismo sprendimą HGA  (43) tvirtindama, kad: „<…> Teismas, apžvelgdamas Pirmosios instancijos teismo sprendimą, nusprendė, kad vienintelis lemiamasis veiksnys nustatant, ar pagalbos priemonė turi skatinamąjį poveikį, yra tirti, ar dėl jos pasikeitė investuotojo elgesys, ir nepaisė visų nuorodų, kurias Pirmosios instancijos teismas darė į Kronoply bylą“ (44).

(133)

Tačiau Becromal, aiškindama sprendimą HGA, nepaiso Teisingumo Teismo aiškios išvados, jog Bendrojo Teismo išvada, kad „<…> pagalbos paraiškos pateikimas prieš pradedant įgyvendinti investicijų projektą yra paprastas, reikšmingas ir adekvatus kriterijus, leidžiantis Komisijai preziumuoti planuojamos pagalbos būtinumą“, nebuvo suabejota nagrinėjant apeliacinę bylą (45).

(134)

Be to, Teisingumo Teismo didžioji kolegija sprendime Nuova Agricast nusprendė, kad: „Išvada, jog nėra būtina gauti pagalbą, gali būti daroma dėl to, kad suinteresuotoji įmonė jau pradėjo, net baigė vykdyti darbus pagal projektą, kuriam buvo skirta pagalba, iki paraiškos pagalbai gauti pateikimo kompetentingoms valdžios institucijoms, <…>“. Teismas toliau teigė, kad: „<…> o tai pašalina galimybę, kad atitinkama pagalba gali turėti skatinamąją reikšmę“ (46). Todėl Institucija laikosi nuomonės, kad šiuo atveju tinkama savo išvadas dėl nesuderinamumo grįsti chronologiniu vertinimu: būtent tuo, kad: i) nesilaikyta 2007 m. RPG nustatyto skatinamojo poveikio reikalavimo ir ii) su projektu susiję darbai pradėti dar nesudarius investicijų susitarimo ir nesuteikus pagalbos.

(135)

Institucija taip pat atmeta Becromal argumentą, kad Institucija privalo tirti projektą atsižvelgdama į DIP gaires ir taikyti jose nustatytą skatinamojo poveikio reikalavimą. Institucija pažymi, kad tam tikrais atvejais, kai investiciniai projektai yra dideli, po skatinamojo poveikio tikrinimo, nustatyto 2007 m. RPG 30 punkte (remiantis chronologiniu reikalavimu, kad paraiška būtų pateikta ir tinkamumas patvirtintas prieš pradedant darbus), atliekamas antras patikrinimas, kurio pobūdis – ekonominis (remiantis ekonomine analize, ar pagalba padedama keisti pagalbos gavėjo elgesį) ir kuris nustatytas RPG 57 punkte ir DIP gairėse.

(136)

DIP gairėmis numatytas tam tikrų didelių investicinių projektų, t. y. projektų, darančių didelį poveikį prekybai ir galinčių labai iškraipyti konkurenciją, nuodugnus vertinimas (47). Tokiais atvejais atliekamas skatinamojo poveikio vertinimas aprašytas DIP gairių 19 punkte: jis „<…> bus atliekamas dviem lygmenimis: pirma, bendruoju procedūrų lygmeniu, ir, antra, išsamesniu ekonominiu lygmeniu“. Vadinasi, tam tikrais atvejais, kai investiciniai projektai yra dideli, prieš pradedant su projektu susijusius darbus turi būti ne tik pateikta paraiška, bet ir atlikta išsamesnė ekonominė analizė.

(137)

Remiantis DIP gairių 3 punktu ir 2007 m. RPG 49 punktu, didelis investicinis projektas yra pradinės investicijos, kurių tinkamų finansuoti išlaidų vertė viršija 50 mln. EUR. Kaip jau minėta, Becromal investicijų susitarime nurodyta, kad bendros abiejų projekto etapų investicinės sąnaudos yra 117,25 mln. EUR. Tačiau nei Becromal, nei Islandijos valdžios institucijos Institucijai nepateikė jokios informacijos apie pagalbos intensyvumą ar su projektu susijusias tinkamas finansuoti sąnaudas. Jie nepateikė ir informacijos apie išsamaus patikrinimo prievolės, nustatytos DIP gairėse, sąlygas, kurios nurodytos 2007 m. RPG 57 punkto a ir b papunkčiuose (t. y. pagalbos gavėjo pardavimai sudaro daugiau kaip 25 % atitinkamų produktų atitinkamoje rinkoje ir projekto sukurti gamybos pajėgumai sudaro daugiau kaip 5 % atitinkamo produkto rinkos dydžio). Institucijos nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, kad Becromal projektas viršija 2007 m. gairių 57 punkte nustatytas ribas.

(138)

Todėl Institucija daro išvadą, kad išsami analizė, numatyta DIP gairėse, netaikoma Becromal investicijų susitarimui.

(139)

Taigi, atsižvelgiant į teismo praktiką ir 2007 m. RPG formuluotę, pakanka patikrinti, ar pagalbos gavėjas paraišką dėl pagalbos pateikė, o pagalbą teikianti institucija rašytinį patvirtinimą išdavė, prieš tai Institucijai patvirtinus priemonę, dar nepradėjus projekto.

(140)

2007 m. RPG sąvoka „pradėti darbus“ reiškia „pradėti statybos darbus arba suteikti pirmąjį tvirtą įsipareigojimą užsakyti įrangą. Sąvoka neapima preliminarios ekonominio pagrįstumo analizės“.

(141)

Kaip patvirtino Islandijos valdžios institucijos ir Becromal, su Becromal projektu susiję statybos darbai buvo pradėti 2008 m., dar net nepasirašius ankstesnio 2009 m. liepos 7 d. susitarimo.

(142)

Institucija negali sutikti su Becromal argumentu, kad „pradėti darbus“ turėtų reikšti tik konkrečios rūšies projektui specialiai sukurtos įrangos užsakymą, o gamyklos žemės ir (arba) pastato įsigijimas nebūtinai reiškia investicinio sprendimo pradžią, nes tokia investicija bet kuriuo metu gali būti lengvai parduota. Šis siauras aiškinimas neatitinka 2007 m. RPG formuluotės. Kaip jau minėta, 2007 m. RPG aiškiai apibrėžta, kad sąvoka „pradėti darbus“ reiškia „pradėti statybos darbus arba suteikti pirmąjį tvirtą įsipareigojimą užsakyti įrangą <…>“. Šį aiškinimą patvirtina ir Bendrojo Teismo praktika, kuria remiantis net nedidelės pagalbos gavėjo investicijos jau gali turėti teisinį poveikį, todėl laikoma, kad tai yra pirmas darbų etapas (48).

(143)

Be to, iš Institucijai pateiktos informacijos matyti, kad Becromal savo gamyklos statybas pradėjo 2008 m. pradžioje (49), o vėliau tais metais pradėjo samdyti darbuotojus (50). 2008 m. Becromal su rangovais sudarė susitarimus dėl būtinos įrangos (51).

(144)

Tos aplinkybės patvirtina Institucijos požiūrį, kad regioninė pagalba nebuvo pagrindinis motyvacinis Becromal investicijų Akureirio mieste veiksnys. Priešingai, su projektu susijusį darbą Becromal pradėjo Islandijos valdžios institucijoms nepateikusi jokio pagalbos prašymo ir Islandijos valdžios institucijoms neįsipareigojus suteikti regioninę pagalbą.

(145)

Be to, remiantis pačia schema: „tik paraiškos dėl pagalbos ir visi būtini dokumentai paraiškai vertinti, gauti prieš pradedant su investiciniu projektu susijusius darbus, bus nagrinėjami siekiant suteikti regioninę pagalbą pagal schemą“ (52). Kadangi su Becromal investiciniu projektu susiję darbai jau buvo pradėti prieš pateikiant pagalbos paraišką, Institucija daro išvadą, kad projektas neatitiko skatinamojo poveikio reikalavimo, todėl jam negali būti skirta regioninė pagalba pagal patvirtintą schemą.

(146)

Institucija negavo informacijos, kuria remdamasi galėtų patikrinti, ar Islandijos valdžios institucijos įsipareigojo pagalbą projektui suteikti dar nepradėjus darbų. Becromal tvirtino, kad oficialų Islandijos valdžios institucijų kvietimą sudaryti investicijų susitarimą gavo dar nepradėjusi statybos darbų objekte. Tačiau nei Becromal, nei Islandijos valdžios institucijos Institucijai nepateikė jokių tokio pasiūlymo įrodymų.

(147)

Kaip nurodyta 141 konstatuojamojoje dalyje, Islandijos valdžios institucijos pirmą investicijų susitarimą su Becromal sudarė 2009 m. liepos 7 d. Šiuo susitarimu Becromal patikinta, kad Islandijos valdžios institucijos įsipareigojo su bendrove sudaryti išsamų investicijų susitarimą. Nors Becromal Institucijai pateikė iš buvusio pramonės ministro gautą 2013 m. rugsėjo 20 d. raštą, kuriame patvirtinta, kad Vyriausybė sutiko 2007 m. su bendrove sudaryti investicijų susitarimą ir kad su susitarimu susiję darbai pradėti 2008 m., šis teiginys neparemtas jokiais tuometiniais dokumentais, iš kurių būtų galima matyti, kad Becromal buvo suteiktos konkrečios skatinimo priemonės prieš pradedant su projektu susijusius darbus. Bet kuriuo atveju Institucija nepatvirtino priemonės prieš tai, kai buvo pradėti su projektu susiję darbai.

(148)

Todėl šiuo atveju nei Islandijos valdžios institucijos, nei Becromal neįrodė, kad yra aplinkybių, kuriomis (nepaisant to, kad su projektu susiję darbai buvo pradėti dar nesuteikus pagalbos) būtų galima užtikrinti, kad įvykdytas skatinamojo poveikio reikalavimas (53).

(149)

Institucija atitinkamai daro išvadą, kad Becromal investicijų susitarimo atžvilgiu skatinamojo poveikio sąlyga neįvykdyta.

(150)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Institucija daro išvadą, kad bet kokia pagal Becromal investicijų susitarimą suteikta pagalba yra nesuderinama su EEE susitarimo veikimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

(151)

Islandijos valdžios institucijos teigė, kad Papildomu reglamentu padaryti schemos pakeitimai nesusiję su Verne investicijų susitarimu. Jos pateikia šį argumentą remdamosi tuo, kad Verne investicijų susitarimas patenka į patvirtintos schemos taikymo sritį. Nors Institucija sutinka su pirmu Islandijos valdžios institucijų teiginiu šiuo atžvilgiu, ji negali sutikti, kad Verne investicijų susitarimas atitinka skatinamojo poveikio reikalavimą, nustatytą patvirtintoje schemoje.

(152)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad nors Verne investicijų susitarimas nesusijęs su ankstesniu susitarimu, vis tiek atrodo, kad jis susijęs su tuo pat arba panašiu investicijų projektu kaip tas, dėl kurio priimtas ankstesnis Institucijos sprendimas: Sprendimas Nr. 418/10/COL (54).

(153)

Pradinis investicijų projektas buvo pradėtas 2008 m. vasario 26 d. pasirašius nekilnojamojo turto įsigijimo susitarimą, kuriuo Verne iš Islandijos valstybės įsigijo penkis pastatus savo duomenų centrui įrengti. Investicijų susitarimas buvo parafuotas 2009 m. spalio 23 d. (55). Vėliau projektas buvo sustabdytas ir vėl pradėtas 2011 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Verne investicijų susitarimą, kad, pasak Islandijos valdžios institucijų, jam būtų galima taikyti patvirtintą schemą.

(154)

Projektas, koks buvo nuo pat pradžių suplanuotas, buvo susijęs su didelio galios tankio didmeninius klientus aptarnaujančio duomenų centro statyba Reikjanesbairo savivaldybėje. Verne investicijų susitarime projekto vieta nepakeista. Projektui užbaigti turėtų būti naudojami tie patys pastatai, kaip aiškiai nurodyta tiek 2009 m. investicijų susitarimo, tiek Verne investicijų susitarimo preambulėje (56). Be to, pagrindinės susitarimo šalys (t. y. Verne Real Estate II ehf. (VRE II) ir Verne Holdings Ltd) yra tos pačios. Taip pat abiejuose investicijų susitarimuose aiškiai nurodytas bendras tikslas: teikti duomenų centro, kuriame sistemai būtinų funkcijų vykdymas niekada nenutrūksta, paslaugas pasaulinei informacinių technologijų rinkai.

(155)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Institucija negali sutikti su Islandijos valdžios institucijų argumentu, kad abu projektai turi esminių skirtumų. Islandijos valdžios institucijos Institucijai šiuo atžvilgiu nepateikė įtikinamos informacijos. Be to, Institucija negali sutikti su Islandijos valdžios institucijų tvirtinimu, kad Verne investicijų susitarimas yra susijęs tik su nauja duomenų centro erdvės ir infrastruktūros statyba, todėl tai turėtų būti laikoma nauju projektu.

(156)

Remiantis 2007 m. RPG: „<…> Kad dideli investiciniai projektai nebūtų dirbtinai dalijami į mažesnius projektus, siekiant išvengti šių gairių nuostatų taikymo, didelis investicinis projektas bus laikomas vienu investiciniu projektu, kai pradines investicijas, kurias per trejų metų laikotarpį įgyvendina viena ar daugiau įmonių, sudaro ekonomiškai nepadalijamas ilgalaikis turtas.“ (57)

(157)

Be to, „<…> įvertindama, ar pradinės investicijos yra ekonomiškai nedalios, Institucija atsižvelgs ne tik į technines, funkcines ir strategines sąsajas, bet ir į tiesioginį geografinį artumą. Ekonominis nedalumas bus įvertintas neatsižvelgiant į nuosavybę“ (58). Kaip teigta anksčiau, projekto vieta ir pobūdis nepasikeitė, o pagrindinės šalys yra tos pačios ir 2009, ir 2011 m. susitarime. Islandijos valdžios institucijos pabrėžė tai, kad potencialus investicijų lygis dabar yra žemesnis, nes trys iš pradžių planuoti didmeninius klientus aptarnaujančio duomenų centro statybos etapai pakeisti mažesnių elementų ad hoc statyba, ir kad Verne, laikydamasi savo naujos investicijų strategijos ir siekdama pagerinti savo finansinę padėtį, aktyviai siekė perparduoti pastatus vietos valdžios institucijoms. Tačiau tai neatspindi jokių techninių, funkcinių ar strateginių pradinio investicijų projekto ir Verne investicijų susitarimo projekto skirtumų. Priešingai, remdamasi turima informacija Institucija mano, kad ši plėtra yra politinis arba komercinis sprendimas, atsirandantis bendrovei siekiant reaguoti į savo klientų poreikius (59).

(158)

Galiausiai, remiantis 2007 m. RPG: „<…>siekiant nustatyti, ar didelis investicinis projektas sudaro vieną investicinį projektą, įvertinimas turėtų būti toks pat, neatsižvelgiant į tai, ar projektą atliko viena įmonė, ar daugiau nei viena įmonė dalijasi investicines išlaidas, ar daugiau įmonių patiria atskirų investicijų išlaidas tame pačiame investiciniame projekte (pavyzdžiui, bendros įmonės atveju)“ (60). Atitinkamai Institucija mano, kad bet koks sutarties šalių diferencijavimas yra nesvarbus siekiant nustatyti investicinio projekto nedalumą.

(159)

Islandijos valdžios institucijos toliau nurodo naują kapitalo injekciją į VRE II 2011 m. pabaigoje ir tuo tikslu tvirtina, kad tai yra struktūrinis originalaus investicinio projekto pakeitimas. Pasak Islandijos valdžios institucijų, VRE II yra naujas subjektas, įsteigtas 2011 m., kad galėtų pasinaudoti schema, kadangi Verne nebedalyvavo įgyvendinant schemą. Nedarydama poveikio jokiam galimam Institucijos sprendimui pradėti atskirą tyrimą dėl minėtos kapitalo injekcijos, Institucija supranta, kad šia injekcija padengiamos papildomos susijusio projekto tinkamos finansuoti sąnaudos. Nepaisant to, Institucija pabrėžia, kad pagal 2007 m. RPG tam tikra visų tinkamų finansuoti sąnaudų suma turi būti nustatyta prieš pradedant projektą. Pradėjus projektą, nebebūna galimybių dirbtinai padidinti šias tinkamas finansuoti sąnaudas ir pagalbos sumą, jeigu tokios pagalbos skatinamasis poveikis būna įvertintas pagalbos teikimo metu.

(160)

Toliau Islandijos valdžios institucijos teigia, kad Verne investicijų susitarimu nustatytos tam tikros prievolės, kurių ankstesniame susitarime nebuvo. Šiuo atžvilgiu Institucija mano, kad Verne investicijų susitarimo nuostatos, kuriomis nustatytos teisinės prievolės, pavyzdžiui, kapitalo kontrolės apribojimai, pramoninės rinkliavos, gatvių prijungimo mokesčiai ir pan., ir (arba) tai, kad nustatytos papildomos prievolės, susijusios su akcijų perdavimu, yra administraciniai pakeitimai, kuriais nepakeičiamas originalaus projekto pagal ankstesnį susitarimą pobūdis.

(161)

Be to, tai, ar skiriasi valstybės pagalbos teikiama nauda, ar ne, visai nesvarbu projekto investicinio pobūdžio vertinimo tikslais. Institucija pažymi, kad Verne investicijų susitarimu nustatytos kitokios bendrovės mokėtino pelno mokesčio sąlygos arba kitokia susitarimo trukmė. Tačiau, kaip patvirtino Islandijos valdžios institucijos, tai daryta siekiant atitikti schemos sąlygas. Todėl tai nei keičia investicinį projekto pobūdį, nei įrodo, kad tai naujas nesusijęs projektas.

(162)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Institucija mano, kad Verne investicijų susitarimas yra papildomos investicijos į darbą, kuris jau buvo pradėtas 2008 m. vasario 26 d. įsigijus pastatus.

(163)

Institucija nei iš Islandijos valdžios institucijų, nei iš Verne negavo jokios papildomos informacijos, kuri pagrįstų jų teiginį, kad tai naujas investicinis projektas. Visų pirma, šalys nepateikė informacijos, kuri Instituciją įtikintų, kad galbūt būtų galima manyti, kad Verne veikla yra kitokia dėl techninių, funkcinių ar strateginių ypatybių.

(164)

Kaip jau pažymėta, pagal patvirtintą schemą negalėjo būti skiriama jokia pagalba projektams, su kuriais susiję darbai buvo pradėti anksčiau, negu bendrovė pagal schemą pasirašė susitarimą su Islandijos valdžios institucijomis. Be to, Islandijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagal schemą nebūtų galima skirti pagalbos projektams, kurie buvo pradėti dar nepaskelbus galutinio schemos teksto. Todėl Institucija laikosi požiūrio, kad bet kokia Verne skirta pagalba schemoje nustatytą skatinamojo poveikio reikalavimą galėjo atitikti tik Papildomu reglamentu padarius pakeitimus (61).

(165)

Tačiau, atsižvelgiant į Islandijos valdžios institucijų tvirtinimą, kad Verne projektui netaikomi Reglamento dėl skatinimo priemonių pakeitimai, padaryti Papildomu reglamentu, Verne investicijų susitarimas turi būti laikomas nepatenkančiu į patvirtintos schemos taikymo sritį, nes projektas buvo pradėtas gerokai anksčiau, negu paskelbtas galutinis schemos tekstas. Atitinkamai Institucija vertins Verne investicijų susitarimo, kaip naujos ad hoc pagalbos priemonės, suderinamumą.

(166)

Remiantis DIP gairių 3 punktu ir 2007 m. RPG 49 punktu, didelis investicinis projektas yra pradinės investicijos, kurių tinkamų finansuoti išlaidų vertė viršija 50 mln. EUR. Kaip pažymėta Verne investicijų susitarimo preambulėje, Verne ir investuotojai apskaičiavo, kad potencialus investicijų į projektą lygis galėtų viršyti 675 mln. USD. Kaip aptarta anksčiau nagrinėjant Becromal projektą, DIP gairės taikomos tik tam tikriems dideliems investiciniams projektams. Islandijos valdžios institucijos Institucijai nepateikė jokios informacijos apie pagalbos intensyvumą ar su Verne projektu susijusias tinkamas finansuoti sąnaudas. Jos nepateikė ir informacijos apie išsamaus patikrinimo prievolės, nustatytos DIP gairėse, sąlygas, kurios nurodytos 2007 m. RPG 57 punkto a ir b papunkčiuose (t. y. pagalbos gavėjo pardavimai sudaro daugiau kaip 25 % atitinkamų produktų atitinkamoje rinkoje ir projekto sukurti gamybos pajėgumai sudaro daugiau kaip 5 % atitinkamo produkto rinkos dydžio). Institucijos nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, kad Verne projektas viršija 2007 m. gairių 57 punkte nustatytas ribas.

(167)

Todėl Institucija daro išvadą, kad išsami analizė, numatyta DIP gairėse, netaikoma Verne investicijų susitarimui.

(168)

Kaip jau minėta 153 konstatuojamojoje dalyje, su projektu susiję darbai buvo pradėti 2008 m. vasario mėn., kai Verne iš Islandijos valstybės įsigijo penkis pastatus. Vėliau 2008 ir 2009 m. Verne atnaujino du didelius sandėlius (pastatai Nr. 868 ir 869), kurie sudarė iš pradžių suplanuotos daugelio pastatų teritorijos dalį (62). Kadangi šių pastatų (tiesiogiai susijusių su Verne duomenų centro steigimu) įsigijimas ir renovavimas laikoma pradinėmis investicijomis, diena, kurią buvo pradėti su projektu susiję darbai, turi būti laikoma šių pastatų įsigijimo diena (63). Institucija negavo jokios informacijos, kuria galėtų pagrįsti galimybę, kad Islandijos valdžios institucijos dar nepradėjus darbų buvo įsipareigojusios projektui suteikti pagalbą. Iš tikrųjų, priešingai, Islandijos valdžios institucijos dabar patvirtino, kad iki Verne investicijų susitarimo, pasirašyto 2011 m. rugsėjo 27 d., nesudarė jokio susitarimo su Verne dėl skatinimo priemonių suteikimo. Pasak Islandijos valdžios institucijų, 2009 m. investicijų susitarimas buvo tik parafuotas, bet nepasirašytas, todėl neturėjo jokio teisinio poveikio. Pasak Islandijos valdžios institucijų, Verne investicijų susitarime nėra nuorodos į jokį ankstesnį susitarimą dėl to, kad joks ankstesnis investicijų susitarimas su Verne nebuvo pasirašytas.

(169)

Sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 131–134 konstatuojamosiose dalyse Institucija pareiškė abejojanti, ar Verne investicijų susitarimas atitinka 2007 m. RPG skatinamojo poveikio sąlygą. Atsakydamos į sprendimą pradėti tyrimo procedūrą Islandijos valdžios institucijos tvirtino, kad be investicijų susitarimo projektas būtų nebevykdytas, nes prasidėjo finansų krizė (64). Be to, jos mano, kad Institucija turėtų laikytis požiūrio, kurio Europos Komisija laikosi daugelyje savo sprendimų, neprieštarauti pagalbai, teikiamai finansų įstaigoms, kai skatinamasis poveikis nebuvo reikalautas kaip išankstinė suderinamumo sąlyga.

(170)

Institucija negali sutikti su šiuo argumentu. Komisijos sprendimų priėmimo praktika, susijusi su finansų krize, apėmė tik pagalbą finansų sektoriui, teisiniu pagrindu pirmiausia laikant SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą (kuris atitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą). Tokiais atvejais pagalba buvo teikiama visos valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti. Bendrasis Teismas ne kartą teigė, kad ši nuostata turi būti taikoma ribotai (65). Institucija mano, kad negali būti gretinama valstybės pagalba, suteikta bendrovėms kaip regioninė pagalba pagal 2007 m. RPG, nes regionine pagalba siekiama plėtoti konkrečią geografiškai apibrėžtą teritoriją, o skatinamasis poveikis yra pagrindinis suderinamumo principas. Atitinkamai Institucija šiuo atveju negali laikytis Komisijos požiūrio į valstybės pagalbą, teiktą finansų įstaigoms ištikus finansų krizei.

(171)

Be to, Islandijos valdžios institucijos nepateikė jokios informacijos, kad pagrįstų pagalbos būtinumą projektui užbaigti. Jeigu, kaip tvirtina Islandijos valdžios institucijos, projektas nebūtų buvęs užbaigtas be pagalbos, jos turėjo pateikti informaciją ir analizę, kad Institucija galėtų patikrinti šį teiginį. Tokioje analizėje būtų reikėję, inter alia, atsižvelgti į projekto pelningumo skaičiavimus suteikus pagalbą ir jos nesuteikus, jautrumo analizes ir išsamų aprašymą, kokią įtaką finansų krizė padarė sprendimui dėl investicijų.

(172)

Be to, Islandijos valdžios institucijos neįrodė, kad yra aplinkybių, kuriomis (nepaisant to, kad su projektu susiję darbai buvo pradėti dar nesuteikus pagalbos) būtų galima užtikrinti, kad įvykdytas skatinamojo poveikio reikalavimas (66).

(173)

Į tai atsižvelgdama Institucija daro išvadą, kad Verne investicijų susitarimo atžvilgiu skatinamojo poveikio sąlyga neįvykdyta.

(174)

Vien šios išvados užtenka nustatyti, kad Verne investicijų susitarimas nesuderinamas su EEE susitarimo veikimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies c punktą ir 2007 m. RPG.

(175)

Tačiau išsamumo dėlei Institucija išnagrinės ir konkrečias susitarimo nuostatas bei įvertins, ar jos atitinka 2007 m. RPG nustatytas sąlygas.

(176)

Kad mokesčių priemones, suteiktas pagal Verne investicijų susitarimą, būtų galima apibūdinti kaip investicinę pagalbą:

(177)

Nustatyta, kad Verne investicijų susitarimo bendros investicinės sąnaudos yra maždaug 675 mln. USD. Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Institucija padarė preliminarią išvadą, kad susitarime nėra aiškaus investicinių sąnaudų ir pagalbos ryšio. Šiomis aplinkybėmis tinkamos finansuoti sąnaudos nebuvo konkrečiai apibrėžtos, pagalba nebuvo nurodyta skaičiais, taip pat nebuvo nustatyta viršutinė pagalbos riba. Islandijos valdžios institucijos nepateikė informacijos, kuri prieštarautų toms preliminarioms išvadoms. Kadangi Verne investicijų susitarime šių elementų nėra, tai prieštarauja 2007 m. RPG nuostatoms.

(178)

Kaip jau minėta šio sprendimo 44 konstatuojamojoje dalyje, Islandijos valdžios institucijos teigė, kad agentūra Invest in Iceland atliko kiekvieno projekto sąnaudų ir naudos analizę prieš sudarant bet kokį susitarimą, o Skatinimo priemonių komitetas įvertino, ar projektai atitinka tinkamumo kriterijus, nustatytus Akte Nr. 99/2010 ir Reglamente dėl skatinimo priemonių.

(179)

Remiantis 2007 m. RPG, „<…> regioninė investicinė pagalba skaičiuojama arba pagal pradinių investicijų projekto materialines ir nematerialines investicines sąnaudas, arba pagal (apskaičiuotas) išlaidas darbo užmokesčiui investicinio projekto tiesiogiai sukurtose darbo vietose <…>. Pagalbos lygis yra išreiškiamas intensyvumu, lyginant su reikalavimus atitinkančiomis sąnaudomis“ (68).

(180)

Kad Institucija galėtų įvertinti pagalbos priemonės suderinamumą pagal 2007 m. RPG, viršutinė pagalbos riba turi būti aiškiai nustatyta konkrečių tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų atžvilgiu. Tai, kad Islandijos valdžios institucijos nustatė projektų atitikties schemos reikalavimams ex post patikrinimo mechanizmą, neturi jokio ryšio su Institucijos atliekamu suderinamumo vertinimu, nes tokiu mechanizmu neužtikrinama, kad pagalbos intensyvumas bendrosios subsidijos ekvivalentu būtų diskontuota pagalbos vertė, išreikšta tinkamų finansuoti sąnaudų diskontuotos vertės procentine dalimi, taip pat neužtikrinama, kad tinkamos finansuoti sąnaudos, numatytos Verne investicijų susitarime, būtų susijusios su investicijų į nematerialųjį turtą sąnaudomis, kaip nustatyta 2007 m. RPG (69).

(181)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Institucija konstatuoja, kad Verne investicijų susitarimas neatitinka 2007 m. RPG nustatytų sąlygų, nes: i) susitarime nenurodytos tinkamos finansuoti sąnaudos, kurias turėjo atitikti investicijos; ii) pagalba tinkamai neįvardyta skaičiais; ir iii) nėra projekto pagalbos intensyvumo apskaičiavimo metodikos.

(182)

Verne investicijų susitarimo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta besąlyginė Islandijos valdžios institucijų prievolė suteikti papildomą pagalbą projekto, kuriam pagal schemą pagalba jau buvo suteikta, pagalbos gavėjams, jeigu pasirodytų, kad vėliau padaryti schemos pakeitimai yra naudingesni.

(183)

Šia nuostata užtikrinama pagalbos gavėjų teisė gauti didesnę pagalbą negu pagal Institucijos patvirtintą schemą suteikta pradinė pagalba. Vadinasi, tokia pagalba nepatenka į schemos taikymo sritį.

(184)

Institucija daro išvadą, kad bet kokia pagalba, suteikta pagal pirmiau minėtą nuostatą, turėtų būti klasifikuojama kaip veiklos pagalba, nes ji nesusijusi su pradinėmis investicijomis. Tokia veiklos pagalba yra nesiderinama su EEE susitarimu. Visų pirma, pagalba nebuvo suteikta tik iš anksto nustatytoms tinkamoms finansuoti išlaidoms arba sąnaudoms, kaip nustatyta 2007 m. RPG 66 punkte.

(185)

Remdamasi tuo, kas pasakyta, Institucija daro išvadą, kad bet kokia pagal Verne investicijų susitarimą suteikta pagalba yra nauja ad hoc valstybės pagalba, nesuderinama su EEE susitarimo veikimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

(186)

Kísilfélagið investicijų susitarimas yra susijęs su silicio gamyklos statyba dviem ar daugiau etapų Reikjanesbairo savivaldybės Helguviko mieste.

(187)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Institucija laikėsi preliminarios nuomonės, kad Kísilfélagið investicijų susitarimas yra susijęs su ankstesniu susitarimu, 2009 m. gegužės 29 d. sudarytu tų pačių šalių dėl to pat projekto (70). Kísilfélagið investicijų susitarimo preambulėje aiškiai nurodyta: „<…> 2009 m. gegužės 29 d. pasirašytas investicijų susitarimas laikytas parengiamuoju veiksmu šalims siekiant sudaryti išsamesnį investicijų susitarimą“ ir kad „šis investicijų susitarimas dėl to yra ankstesnio 2009 m. gegužės 29 d. investicinio susitarimo tęsinys“ (71).

(188)

Toliau 2009 m. gegužės 29 d. susitarimo 2 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad: „išsamus susitarimas apims nuostatas, susijusias su ilgalaikio turto nusidėvėjimu ir nurašymu ir kitais apskaitos standartais, atleidimu nuo Vyriausybės nustatytų mokesčių, mokesčių tarifu ir apskritai bendrovės, Tomahawk ir investuotojų apmokestinimu, importo ir eksporto tarifais, akcizais ir pan., tačiau neapsiribojant vien tuo“. Dar daugiau, susitarimo 1.1 (f.1) punkte teigiama, kad „šio investicijų susitarimo ir vėliau sudaryto išsamaus investicijų susitarimo terminas yra ne trumpesnis negu 20 metų nuo įvykdymo <…>. Šis investicijų susitarimas pakeičiamas išsamiu investicijų susitarimu ir nustoja galioti, kai išsamus investicijų susitarimas tampa teisiškai privalomas <…>“.

(189)

Islandijos valdžios institucijos teigė, kad Papildomu reglamentu padaryti schemos pakeitimai buvo skirti Becromal investicijų susitarimui, ir jokiems kitiems projektams, pradėtiems dar neįsigaliojus schemai, pagal schemą nebuvo suteiktos skatinimo priemonės.

(190)

Nors Kísilfélagið su Islandijos valdžios institucijomis susitarimą sudarė dar neįsigaliojus schemai, su projektu susiję darbai, nustatyti 2009 m. susitarime, dar nebuvo pradėti, kai pagal schemą buvo pasirašytas Kísilfélagið investicijų susitarimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad buvo įvykdytas skatinamojo poveikio reikalavimas, projektas būtų atitikęs skatinimo priemonių teikimo pagal schemą reikalavimus, nepaisant Papildomu reglamentu padarytų pakeitimų. Be to, Kísilfélagið neturėjo naudos iš Reglamento dėl skatinimo priemonių 8 ir 20 straipsnių pakeitimų, padarytų Papildomu reglamentu.

(191)

Atitinkamai Institucija daro išvadą, kad Papildomu reglamentu padaryti pakeitimai neturėjo jokio poveikio Kísilfélagið investicijų susitarimui.

(192)

Institucija pažymi, kad, kaip patvirtino Islandijos valdžios institucijos, su projektu susiję darbai dar nebuvo pradėti. Be to, neaišku, ar jie kada nors bus pradėti. Institucija nežino apie pradėtą statybą, susijusią su Kísilfélagið projektu, arba apie prisiimtus tvirtus įsipareigojimus užsakyti įrangą. Todėl pagalbos gavėjui dar nepradėjus su projektu susijusių darbų nebuvo suteikta pagalba.

(193)

Institucija atitinkamai daro išvadą, kad Kísilfélagið investicijų susitarimo atžvilgiu schemos skatinamojo poveikio sąlyga įvykdyta.

(194)

Nors Kísilfélagið investicijų susitarimas atitinka schemos skatinamojo poveikio sąlygą, Islandijos valdžios institucijos sutinka su Institucijos preliminaria išvada, kad Kísilfélagið investicijų susitarimu suteikta daugiau skatinimo priemonių, negu būtų galima pagal patvirtintą schemą (72).

(195)

Pagal Kísilfélagið investicijų susitarimą, silicio metalo gamykla turėtų būti statoma dviem ar daugiau etapų trejus metus. Susitarime nenustatyta gamyklos statybos pradžios ar pabaigos data, taip pat nenustatyti jokie kiti veiksmai, kurių reikia, kad tokia statyba būtų vykdoma. Be to, susitarime nėra nuorodos į tinkamas finansuoti investicines sąnaudas, taip pat nenustatytas pagalbos intensyvumas ar viršutinė pagalbos riba. Šio sprendimo 176–181 konstatuojamosiose dalyse dėl Verne investicijų susitarimo pateiktą argumentuotę taikydama mutatis mutandis Institucija mano, kad šios detalės daro poveikį viso Kísilfélagið investicijų susitarimo suderinamumo vertinimui, todėl jos turėtų būti vertinamos kaip neatskiriama susitarimo dalis.

(196)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Institucija daro išvadą, kad Kísilfélagið investicijų susitarimas ne visiškai atitinka 2007 m. RPG nustatytas sąlygas, nes: i) susitarime nenurodytos tinkamos finansuoti sąnaudos, kurias turėjo atitikti investicijos; ii) pagalba tinkamai neįvardyta skaičiais; ir iii) nėra projekto pagalbos intensyvumo apskaičiavimo metodikos.

(197)

Atitinkamai Kísilfélagið investicijų susitarimas turi būti laikomas nauja ad hoc pagalba, nepatenkančia į patvirtintos schemos taikymo sritį.

(198)

Kísilfélagið investicijų susitarimo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta besąlyginė Islandijos valdžios institucijų prievolė suteikti papildomą pagalbą projekto, kuriam pagal schemą pagalba jau buvo suteikta, pagalbos gavėjams, jeigu pasirodytų, kad vėliau padaryti schemos pakeitimai yra naudingesni.

(199)

Šia nuostata užtikrinama pagalbos gavėjų teisė gauti didesnę pagalbą negu pagal schemą suteikta pradinė pagalba. Vadinasi, tokia pagalba nepatenka į Institucijos patvirtintos schemos taikymo sritį. Islandijos valdžios institucijos patvirtino gerbiančios Institucijos nuomonę, kad toks schemos taikymas neatitinka patvirtintos schemos. Todėl jos įsipareigojo šią nuostatą iš susitarimo išbraukti. Nepaisant to, Islandijos valdžios institucijos Institucijai nepranešė apie šią ad hoc priemonę, kaip turėjo padaryti pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį.

(200)

Institucija mano, kad bet kokia pagalba, suteikta pagal pirmiau minėtą nuostatą, turėtų būti klasifikuojama kaip veiklos pagalba, nes ji nesusijusi su pradinėmis investicijomis. Tokia veiklos pagalba yra prima facie nesuderinama su EEE susitarimu, o Institucija negavo jokios informacijos ar argumentų, kodėl ji vis tiek galėtų būti suderinama. Visų pirma, priemonės nebuvo suteiktos tik iš anksto nustatytoms tinkamoms finansuoti išlaidoms arba sąnaudoms, kaip nustatyta 2007 m. RPG 66 punkte.

(201)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Institucija daro išvadą, kad Kísilfélagið investicijų susitarimas atitinka skatinamojo poveikio sąlygą, nustatytą 2007 m. RPG, todėl Kísilfélagið atitiko reikalavimus pagalbai pagal schemą gauti.

(202)

Tačiau Institucija toliau daro išvadą, kad Kísilfélagið investicijų susitarimas neatitinka 2007 m. RPG nustatytų sąlygų, nes jame nenurodytos nei tinkamos finansuoti investicinės sąnaudos, nei pagalbos intensyvumas ir viršutinė pagalbos riba. Todėl Institucija mano, kad bet kokia pagal Kísilfélagið investicijų susitarimą suteikta pagalba yra nesuderinama valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

(203)

Remiantis Institucijos turima informacija, Thorsil institucijų susitarimas nesusijęs su jokiu ankstesniu investicijų susitarimu.

(204)

Nepaisant to, sprendime pradėti tyrimo procedūrą Institucija pareiškė abejonių dėl to, ar Thorsil investicijų susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje yra numatyta į patvirtintos schemos taikymo sritį nepatenkanti teiktina pagalba (73).

(205)

Kaip minėta šio sprendimo 33–34 konstatuojamosiose dalyse, Islandijos valdžios institucijos sutinka su Institucijos preliminaria išvada, kad susitarimu nustatyta daugiau skatinimo priemonių, negu leidžiama pagal schemą.

(206)

Bet kuriuo atveju, kadangi susitarimas jau įsigaliojo, Institucija negali atmesti galimybės, kad suteikta pagalba nepateko į patvirtintos schemos taikymo sritį. Todėl Institucija papildomas skatinimo priemones, nustatytas Thorsil investicijų susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje, vertins kaip ad hoc pagalbą.

(207)

Thorsil investicijų susitarimas buvo pasirašytas 2010 m. gruodžio 30 d. Jis susijęs su silicio metalo gamykla, kuri bus statoma Elvuso savivaldybėje, o jos metinė gamybos apimtis bus maždaug 50 000 metrinių tonų.

(208)

Pasak Islandijos valdžios institucijų, buvo planuota, kad gamykla pradės veikti 2014 m. spalio mėn. Tačiau gamyklos statybos dar nepradėtos ir neaišku, ar projektas bus įgyvendintas. Todėl aišku, kad pagalbos gavėjui dar nepradėjus su projektu susijusių darbų pagalba nebuvo suteikta. Institucija atitinkamai daro išvadą, kad Thorsil investicijų susitarimo atžvilgiu skatinamojo poveikio sąlyga įvykdyta.

(209)

Pagal Thorsil investicijų susitarimą, Elvuso savivaldybėje numatyta pastatyti silicio metalo gamyklą, gamybos pradžia suplanuota 2014 m. spalio 1 d. Tačiau susitarime nenustatyta gamyklos statybos pradžios ar pabaigos data, taip pat nenustatyti jokie kiti veiksmai, kurių reikia, kad tokia statyba būtų vykdoma. Be to, susitarime nenurodytos tinkamos finansuoti investicinės sąnaudos, taip pat nenustatytas pagalbos intensyvumas ar viršutinė pagalbos riba.

(210)

Šio sprendimo 176–181 konstatuojamosiose dalyse dėl Verne investicijų susitarimo pateiktą argumentuotę taikydama mutatis mutandis Institucija mano, kad šios detalės daro poveikį viso Thorsil investicijų susitarimo suderinamumo vertinimui, todėl jos turėtų būti vertinamos kaip neatskiriama susitarimo dalis.

(211)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Institucija daro išvadą, kad Thorsil investicijų susitarimas ne visiškai atitinka 2007 m. RPG nustatytas sąlygas, nes: i) susitarime nenurodytos tinkamos finansuoti sąnaudos, kurias turėjo atitikti investicijos; ii) pagalba tinkamai neįvardyta skaičiais; ir iii) nėra projekto pagalbos intensyvumo apskaičiavimo metodikos.

(212)

Atitinkamai Thorsil investicijų susitarimas turi būti laikomas nauja ad hoc pagalba, nepatenkančia į patvirtintos schemos taikymo sritį.

(213)

Thorsil investicijų susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė pagalbos laikotarpį pratęsti pasibaigus maksimaliai patvirtintoje schemoje nustatytai trukmei. Institucijai apie šią ad hoc papildomą skatinimo priemonę nepranešta, nors pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį tai turėjo būti padaryta.

(214)

Galimybė pratęsti pagalbos laikotarpį nesusijusi su pradine investicija, bet šia galimybe mažinamos sąnaudos, kurias Thorsil paprastai turėtų patirti vykdydama kasdienę verslo veiklą. Taigi, tai – veiklos pagalba. Tokia veiklos pagalba yra prima facie nesuderinama su EEE susitarimu, o Institucija negavo jokios informacijos ar argumentų, kodėl ji vis tiek galėtų būti suderinama. Visų pirma, priemonės neteikiamos tik iš anksto nustatytoms tinkamoms finansuoti išlaidoms arba sąnaudoms, kaip nustatyta 2007 m. RPG 66 punkte.

(215)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Institucija daro išvadą, kad Thorsil investicijų susitarimas atitinka skatinamojo poveikio sąlygą, nustatytą 2007 m. RPG, todėl Thorsil atitiko reikalavimus pagalbai pagal schemą gauti.

(216)

Institucija toliau daro išvadą, kad Thorsil investicijų susitarimas neatitinka 2007 m. RPG nustatytų sąlygų, nes jame nenurodytos nei tinkamos finansuoti bendros investicinės sąnaudos, nei pagalbos intensyvumas ir viršutinė pagalbos riba. Todėl Institucija mano, kad bet kokia pagal Thorsil investicijų susitarimą suteikta pagalba yra nesuderinama valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

(217)

Remiantis Institucijos turima informacija, GMR Endurvinnslan investicijų susitarimas nesusijęs su jokiu ankstesniu investicijų susitarimu.

(218)

Nepaisant to, sprendime pradėti tyrimo procedūrą Institucija pareiškė abejonių, ar GMR Endurvinnslan investicijų susitarimo 22 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta į patvirtintos schemos taikymo sritį nepatenkanti teiktina pagalba (74).

(219)

Kaip minėta šio sprendimo 33–34 konstatuojamosiose dalyse, Islandijos valdžios institucijos sutinka su Institucijos preliminaria išvada, kad susitarime nustatyta daugiau skatinimo priemonių, negu leidžiama pagal schemą.

(220)

Bet kuriuo atveju, kadangi susitarimas jau įsigaliojo, Institucija negali atmesti galimybės, kad suteikta pagalba nepateko į patvirtintos schemos taikymo sritį. Todėl Institucija šias papildomas skatinimo priemones, nustatytas 22 straipsnio 7 dalyje, vertins kaip ad hoc pagalbą.

(221)

2012 m. gegužės 7 d. Islandijos valdžios institucijos su GMR Endurvinnslan sudarė susitarimą dėl atleidimo nuo mokesčių Hvalfjardarsveito savivaldybės Grundartangio mieste statant perdirbimo gamyklą. Susitarime nustatyta, kad GMR ketino pradėti gamybą 2012 m. pabaigoje, o 2014 m. gamykla jau turėtų visiškai veikti.

(222)

Kaip patvirtino Islandijos valdžios institucijos, pagalbos gavėjui dar nepradėjus su projektu susijusių darbų pagalba nebuvo suteikta.

(223)

Institucija atitinkamai daro išvadą, kad GMR Endurvinnslan investicijų susitarimo atžvilgiu skatinamojo poveikio sąlyga įvykdyta.

(224)

Vis dėlto Institucija turi patikrinti, ar tam tikros susitarimo dalys atitinka 2007 m. RPG nustatytus kriterijus.

(225)

Susitarime nenurodytos tinkamos finansuoti investicinės sąnaudos, taip pat nenustatytas pagalbos intensyvumas ar viršutinė pagalbos riba.

(226)

Šio sprendimo 176–181 konstatuojamosiose dalyse dėl Verne investicijų susitarimo pateiktą argumentuotę taikydama mutatis mutandis Institucija mano, kad šios detalės daro poveikį viso GMR Endurvinnslan investicijų susitarimo suderinamumo vertinimui, todėl jos turėtų būti vertinamos kaip neatskiriama susitarimo dalis.

(227)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Institucija daro išvadą, kad GMR Endurvinnslan investicijų susitarimas ne visiškai atitinka 2007 m. RPG nustatytas sąlygas, nes: i) susitarime nenurodytos tinkamos finansuoti sąnaudos, kurias turėjo atitikti investicijos; ii) pagalba tinkamai neįvardyta skaičiais; ir iii) nėra projekto pagalbos intensyvumo apskaičiavimo metodikos.

(228)

Atitinkamai GMR Endurvinnslan investicijų susitarimas turi būti laikomas nauja ad hoc pagalba, nepatenkančia į patvirtintos schemos taikymo sritį.

(229)

GMR Endurvinnslan investicijų susitarimo 22 straipsnio 7 dalyje yra lygiai tokia pat sąlyga kaip ir Kísilfélagið investicijų susitarime (žr. 198–200 konstatuojamąsias dalis, susijusius su besąlygine teise prašyti padidinti pagalbą, jeigu schema būtų išplėsta).

(230)

Kaip pažymėta šio sprendimo 199 konstatuojamojoje dalyje, šia nuostata užtikrinama pagalbos gavėjo teisė gauti didesnę pagalbą, negu pagal schemą suteikta pradinė pagalba. Vadinasi, tokia pagalba nepatenka į schemos taikymo sritį. Islandijos valdžios institucijos patvirtino gerbiančios Institucijos nuomonę, kad toks schemos taikymas neatitinka patvirtintos schemos ir dėl to įsipareigojo šią nuostatą iš susitarimo išbraukti. Nepaisant to, Islandijos valdžios institucijos Institucijai nepranešė apie šią ad hoc priemonę pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį.

(231)

Institucija mano, kad bet kokia pagalba, suteikta pagal pirmiau minėtą nuostatą, turėtų būti klasifikuojama kaip veiklos pagalba, nes ji nesusijusi su pradinėmis investicijomis. Tokia veiklos pagalba yra prima facie nesuderinama su EEE susitarimu, o Institucija negavo jokios informacijos ar argumentų, kodėl ji vis tiek galėtų būti suderinama. Visų pirma, pagalba nesuteikta tik iš anksto nustatytoms tinkamoms finansuoti išlaidoms arba sąnaudoms, kaip nustatyta 2007 m. RPG 66 punkte.

(232)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Institucija daro išvadą, kad GMR Endurvinnslan investicijų susitarimas atitinka skatinamojo poveikio sąlygą, nustatytą 2007 m. RPG, todėl GMR Endurvinnslan atitiko reikalavimus pagalbai pagal schemą gauti.

(233)

Institucija toliau daro išvadą, kad GMR Endurvinnslan investicijų susitarimas neatitinka 2007 m. RPG nustatytų sąlygų, nes jame nenurodytos nei tinkamos finansuoti investicinės sąnaudos, nei pagalbos intensyvumas ir viršutinė pagalbos riba. Todėl Institucija mano, kad bet kokia pagal GMR Endurvinnslan investicijų susitarimą suteikta pagalba yra nesuderinama valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

(234)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Institucija daro išvadą, kad visas Verne investicijų susitarimas buvo sudarytas nesilaikant Institucijos patvirtintos schemos nuostatų ir todėl yra ad hoc priemonė. Iš vertinimo matyti, kad Verne investicijų susitarimo nuostatomis nustatoma pagalba, nesuderinama su EEE susitarimo veikimu pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

(235)

Be to, nors Thorsil, Kísilfélagið ir GMR Endurvinnslan projektai atitinka skatinamojo poveikio kriterijus ir schemos taikymo reikalavimus, atitinkami susitarimai, vertinti irgi kaip ad hoc priemonės, neatitinka 2007 m. RPG nustatytų sąlygų, nes juose nenurodytos nei tinkamos finansuoti investicinės sąnaudos, nei pagalbos intensyvumas ir viršutinė pagalbos riba, kurią šios sąnaudos turėtų atitikti. Šiuose susitarimuose taip pat yra tam tikrų papildomų nuostatų, kuriomis nustatytas į patvirtintos schemos taikymo sritį nepatenkančios pagalbos teikimas. Todėl Institucija daro išvadą, kad šie visos apimties susitarimai yra nesuderinama valstybės pagalba pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

(236)

Remiantis 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 punktu, „apie visus planus suteikti ar pakeisti pagalbą ELPA priežiūros institucija turi būti laiku informuojama, kad galėtų pateikti savo pastabas. Atitinkama valstybė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol, pasibaigus procedūrai, priimamas galutinis sprendimas“.

(237)

Islandijos valdžios institucijos nepranešė apie Papildomu reglamentu padarytus schemos pakeitimus, kuriais leista pagalbą teikti projektams, su kuriais susiję darbai buvo pradėti dar neįsigaliojus schemai. Be to, Islandijos valdžios institucijos Institucijai nepranešė apie Verne, Thorsil, Kísilfélagið ir GMR Endurvinnslan investicijų susitarimus, nes manė, kad šie investicijų susitarimai patenka į schemos taikymo sritį. Tačiau, atsižvelgiant į 235 konstatuojamojoje dalyje pateiktą Institucijos išvadą, kad šie visos apimties investicijų susitarimai nepatenka į patvirtintos schemos taikymo sritį, apie šiuos susitarimus reikėjo pranešti Institucijai, kad ši juos vertintų kaip ad hoc priemones.

(238)

Kadangi dėl schemos pakeitimų teikiama valstybės pagalba, kurią galima atskirti nuo schemos, o su Verne, Thorsil, Kísilfélagið ir GMR Endurvinnslan investicijų susitarimais susijusi valstybės pagalba nepatenka į patvirtintos schemos taikymo sritį, jiems iš esmės turėjo būti taikomi 2007 m. RPG nustatyti individualaus pranešimo reikalavimai.

(239)

Todėl Institucija daro išvadą, kad Islandijos valdžios institucijos nevykdė savo prievolių pagal EEE susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį.

(240)

Pagalbos gavėjai gali pasitelkti pagrindinius teisinius teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus ir užginčyti nurodymą neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą susigrąžinti. Tačiau šie principai taikomi tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir įmonė negali paprastai puoselėti teisėtų lūkesčių, kad pagalba yra teisėta, išskyrus tuos atvejus, kai pagalba suteikta laikantis pranešimo Institucijai (arba Europos Komisijai) apie pagalbą procedūros (75). Šį principą patvirtino Teisingumo Teismas: „Tokioje situacijoje kaip pagrindinėje byloje negalima teigti, kad egzistuoja išimtinė aplinkybė atsižvelgiant ir į teisinio saugumo principą, nes Teisingumo Teismas iš esmės yra nusprendęs, kad kol Komisija nepriėmė pagalbą patvirtinančio sprendimo <…>, gavėjas negali būti tikras dėl pagalbos teisėtumo, kuris vienintelis gali sukelti pagalbos gavėjo teisėtus lūkesčius, ir todėl negalima remtis nei teisėtų lūkesčių apsaugos, nei teisinio saugumo principais“ (76).

(241)

Teisingumo Teismas teigė, jog teisėtais lūkesčiais, kad pagalba yra teisėta, remtis negalima, išskyrus atvejus, kai pagalba buvo suteikta laikantis 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 punkte nustatytos procedūros (77), ir primenama, kad rūpestingas verslininkas paprastai turėtų gebėti nustatyti, ar tos procedūros laikytasi (78).

(242)

Tik išskirtinėmis aplinkybėmis neteisėtai suteiktos pagalbos (nes apie ją nepranešta) gavėjas, siekdamas užginčyti jos grąžinimą, gali remtis teisėtais lūkesčiais, kad pagalba buvo teisėta (79). Teisingumo Teismas teigė, kad subjektas gali kliautis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, kai Europos Sąjungos institucija sukėlė jam pagrįstų lūkesčių (80).

(243)

Pasak Islandijos valdžios institucijų, 2011 m. gegužės 27 d. susitikime Briuselyje Institucijos pareigūnai Islandijos valdžios institucijoms ir Verne leido sudaryti persvarstytą susitarimą, kuriuo Verne būtų leista pasinaudoti schema. Nors Islandijos valdžios institucijos pripažįsta, kad tokios rūšies Institucijos ar jos pavienių darbuotojų pareiškimai nėra baustini laikantis ES teismų praktikos, jos paprašė Institucijos deramai atsižvelgti į tai, kas vyko minėtame susitikime, ir atitinkamai padaryti išvadą, kad Verne investicijų susitarimo suderinamumas buvo nustatytas.

(244)

Institucija sutinka su Islandijos valdžios institucijomis, kad Institucijos pareigūno neoficialiame susitikime padarytais pareiškimais negalima kliautis kaip pagalbos suderinamumo argumentu, ir tie pareiškimai pagalbos gavėjams negali sukelti teisėtų lūkesčių. Institucija turi išskirtinę kompetenciją vertinti valstybės pagalbos suderinamumą su EEE susitarimu. Kol Institucija nepriėmė galutinio sprendimo dėl konkrečios priemonės, tos priemonės suderinamumas su EEE susitarimo valstybės pagalbos taisyklėmis nėra patvirtintas. Institucija ligi šiol dar nepriėmė jokio sprendimo dėl regioninės pagalbos Verne patvirtinimo.

(245)

Be to, Institucija atmeta Islandijos valdžios institucijų teiginį, kad ji leido Verne gauti regioninę pagalbą pagal patvirtintą schemą. Institucija, susirašinėdama su Islandijos valdžios institucijomis, niekada nenurodė, kad Verne projektas galėtų atitikti regioninės pagalbos gavimo reikalavimus. Priešingai, nuo 2010 m., kai vyko diskusijos prieš teikiant pranešimą dėl Verne projekto, Institucija abejojo, ar įvykdytas skatinamojo poveikio reikalavimas. 2010 m. kovo 31 d. raštu Institucija pareiškė abejojanti, ar Islandijos valdžios institucijos įrodė tikrą įvairių mokesčių ir rinkliavų lengvatų, numatytų 2009 m. investicijų susitarime, skatinamąjį poveikį. Institucija taip pat aiškiai pareiškė, kad Islandijos valdžios institucijos nepateikė dokumentų, kuriais įrodytų, kad pateikė ketinimo skirti pagalbą raštą dar nepradėjus su projektu susijusių darbų, ir kad iš jų pateiktos informacijos matyti, kad su projektu susiję darbai buvo pradėti šiek tiek anksčiau, negu pagalbos gavėjas ir Islandijos valdžios institucijos pradėjo diskutuoti dėl investicijų susitarimo. Kaip minėta šio sprendimo 153 konstatuojamojoje dalyje, Islandijos valdžios institucijos vėliau atšaukė 2009 m. susitarimą ir 2011 m. rugsėjo 27 d. su Verne sudarė kitą susitarimą, kad projektas galėtų patekti į schemos taikymo sritį. Institucijai apie Verne investicijų susitarimą nebuvo pranešta, vadinasi, nebuvo patvirtinta, kad jis suderinamas su EEE susitarimo valstybės pagalbos taisyklėmis.

(246)

Todėl Institucija negali sutikti su argumentais, kad šiuo atveju galėtų galioti teisinis tikrumas ar teisėti lūkesčiai, visų pirma atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką ir platų EEE susitarimo 61 straipsnio ir SESV 107 straipsnio taikymą.

(247)

Pagalba, suteikta apie ją nepranešus Institucijai, yra neteisėta pagalba pagal 3 protokolo II dalies 1 straipsnio f punktą. Remiantis 3 protokolo II dalies 14 straipsniu, Institucija turi nuspręsti, kad neteisėta pagalba, nesuderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis pagal EEE susitarimą, privalo būti susigrąžinta iš pagalbos gavėjų, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų bendrajam teisės principui, kaip nustatyta 3 protokolo II dalies 14 straipsnyje. Islandijos valdžios institucijos ir pagalbos gavėjai nepateikė jokių argumentų, kuriais pateisintų bendrąjį nukrypimą nuo bendrojo teisės principo.

(248)

Valstybės prievolė panaikinti nesuderinamą pagalbą nustatyta siekiant atkurti anksčiau buvusią padėtį (81). Grąžindami pagalbą gavėjai netenka pranašumo, turėto prieš savo konkurentus rinkoje, ir, kiek įmanoma, atkuriama padėtis, buvusi kol dar nebuvo suteikta pagalba (82).

(249)

Neteisėtai suteiktos valstybės pagalbos susigrąžinimas turėtų apimti ir sudėtines palūkanas pagal 3 protokolo II dalies 14 straipsnio 2 dalį ir 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimo Nr. 195/04/COL (83) 9 ir 11 straipsnius.

(250)

Islandijos valdžios institucijos kol kas pateikė ribotą informaciją apie pagal Papildomą reglamentą ir investicijų susitarimus suteiktos pagalbos sumą. Be to, jos nepateikė pakankamos informacijos apie datas, kuriomis pagalba buvo perduota pagalbos gavėjams. Todėl Institucija negali šiuo metu šiame sprendime nustatyti faktinių iš pagalbos gavėjų susigrąžintinų sumų.

(251)

Islandijos valdžios institucijos turi Institucijai atsiųsti tinkamą pagalbos susigrąžinimo pažangos ataskaitą ir aiškiai nurodyti faktines priemones, kurių imtasi neatidėliotinai ir veiksmingai susigrąžinti pagalbą. Be to, Islandijos valdžios institucijos per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą turi atsiųsti dokumentus, įrodančius, kad yra pradėta neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos susigrąžinimo iš gavėjų procedūra (pavyzdžiui, aplinkraščius, išleistus vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti ir pan.).

(252)

Institucija daro išvadą, kad Islandijos valdžios institucijos neteisėtai įgyvendino pagalbą, suteiktą pagal Papildomą reglamentą (taigi ir pagal Becromal investicijų susitarimą), ir pažeidė 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį. Ši valstybės pagalba yra nesuderinama su EEE susitarimo veikimu ir išmokėta jos dalis turi būti susigrąžinta.

(253)

Institucija daro išvadą, kad Islandijos valdžios institucijos neteisėtai įgyvendino ad hoc valstybės pagalbą, suteiktą pagal Verne investicijų susitarimą, ir pažeidė 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį. Ši valstybės pagalba yra nesuderinama su EEE susitarimo veikimu ir išmokėta jos dalis turi būti susigrąžinta.

(254)

Kalbant apie investicijų susitarimus, sudarytus su Kísilfélagið, Thorsil ir GMR Endurvinnslan, Institucija mano, kad nors šie trys projektai atitinka skatinamojo poveikio kriterijus ir schemos taikymo reikalavimus, jie neatitinka 2007 m. RPG nustatytų sąlygų, nes juose nenurodytos nei tinkamos finansuoti investicinės sąnaudos, nei pagalbos intensyvumas ir viršutinė pagalbos riba, todėl jie laikomi nesuderinama nauja ad hoc valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą ir 2007 m. RPG. Be to, šiuose susitarimuose, būtent Kísilfélagið investicijų susitarimo 22 straipsnio 8 dalyje, Thorsil investicijų susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje ir GMR investicijų susitarimo 22 straipsnio 7 dalyje, yra tam tikrų nuostatų, pagal kurias teikiama į patvirtintos schemos taikymo sritį nepatenkanti pagalba. Visomis šiomis nuostatomis yra teikiama pagalba, nesuderinama su EEE susitarimo veikimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies c punktą ir 2007 m. RPG. Turi būti susigrąžinta išmokėta visos pagal šiuos susitarimus suteiktos ad hoc pagalbos dalis.

(255)

Galiausiai pažymima, kad šio sprendimo 52 ir 53 konstatuojamosiose dalyse nurodytų Islandijos valdžios institucijų pasiūlytų priemonių nepakanka, kad Institucija galėtų šiuo atveju paneigti nagrinėjamos pagalbos nesuderinamumą.

a)

visą iš pagalbos gavėjų susigrąžintiną sumą (pagrindinę sumą ir susigrąžinimo palūkanas);

b)

datas, kai susigrąžintinos sumos buvo perduotos pagalbos gavėjams;

c)

išsamią padarytos pažangos ir priemonių, kurių jau imtasi šiam sprendimui įvykdyti, ataskaitą;

d)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad pradėta neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos susigrąžinimo iš gavėjų procedūra (pavyzdžiui, aplinkraščius, išleistus vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti ir pan.).