1.

Užimtumo ir socialinės politikos skatinimas – vienas iš EEE susitarimo ir ELPA valstybių tikslų (2). Nedarbas ir ypač kai kurių kategorijų darbuotojų struktūrinis nedarbas tam tikrose ELPA valstybių dalyse vis dar sunkiai išsprendžiamas klausimas. Valstybės pagalbą teikiant subsidijomis darbo užmokesčio išlaidoms padengti (darbo užmokestis – tai visa suma, kurią pagalbos gavėjas iš tikrųjų moka dėl tam tikrų užimtumo santykių ir kurią sudaro: a) bruto darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, b) privalomosios įmokos, pvz., socialinio draudimo įmokos, ir c) vaiko priežiūros ir tėvų priežiūros išmokų išlaidos (toliau – darbo užmokesčio subsidijos), įmones galima papildomai paskatinti įdarbinti daugiau palankių sąlygų neturinčių ir neįgalių darbuotojų. Vadinasi, tokios pagalbos tikslas – skatinti įdarbinti tikslinių kategorijų darbuotojus.

2.

Šiame skyriuje paaiškinama, kokius kriterijus ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija) taikys valstybės pagalbos darbo užmokesčio subsidijomis, apie kurią turi būti pranešta atskirai pagal akto, nurodyto EEE susitarimo XV priedo 1j punkte (2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas)) (3), suderinto su EEE susitarimo 1 protokolu (4) (toliau – Bendrasis bendrosios išimties reglamentas), 6 straipsnio 1 dalies h ir i punktus, vertinimui. Šiomis gairėmis siekiama užtikrinti Institucijos sprendimų pagrindimo skaidrumą bei sukurti nuspėjamumą ir teisinį tikrumą.

3.

Šios gairės taikomos valstybės pagalbai, teikiamai palankių sąlygų neturinčių, labai nepalankias sąlygas turinčių ir neįgalių darbuotojų, kaip apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 18, 19 ir 20 dalyse, darbo užmokesčio subsidijomis. Šios gairės bus taikomos bet kokiai individualiai priemonei, taikomai ad hoc ar pagal schemą, jeigu jos subsidijos ekvivalentas viršija 5 mln. EUR įmonei per metus palankių sąlygų neturintiems ir labai nepalankias sąlygas turintiems darbuotojams (toliau kartu – palankių sąlygų neturintys darbuotojai) įdarbinti ir 10 mln. EUR įmonei per metus neįgaliems darbuotojams įdarbinti (5).

4.

Šiose gairėse nustatyti kriterijai nebus taikomi mechaniškai. Institucijos atliekamo vertinimo lygis ir informacijos, kurios jai gali prireikti, pobūdis bus proporcingi konkurencijos iškraipymo rizikai. Analizės mastas priklausys nuo konkretaus atvejo pobūdžio.

5.

Tam tikrų kategorijų darbuotojams ypač sunkiai sekasi susirasti darbą, nes darbdaviai mano, kad jie nesugeba dirbti taip našiai kaip kiti darbuotojai, arba yra iš anksto prieš juos nusistatę. Tokio tariamo ar iš tikrųjų menkesnio darbo našumo priežastis gali būti tai, kad tokie darbuotojai dažnai neturi naujos darbo patirties (pvz., jauni darbuotojai arba ilgalaikiai bedarbiai), arba nuolatinė negalia. Dėl tariamo ar iš tikrųjų menkesnio darbuotojų našumo tikėtina, kad tokie darbuotojai nepateks į darbo rinką, jeigu darbdaviams nebus pasiūlyta kompensacija už jų įdarbinimą.

6.

Socialiniu atžvilgiu pageidautina, kad į darbo rinką būtų įtraukti visų kategorijų darbuotojai. Vadinasi, vidaus pajamų dalis gali būti perskirstyta darbuotojų, kuriems taikomos priemonės, kategorijoms. Valstybės pagalba galima padėti palankių sąlygų neturintiems ir neįgaliems darbuotojams patekti į darbo rinką ar pasilikti joje, padengiant papildomas išlaidas, susijusias su šių darbuotojų tariamu ar iš tikrųjų menkesniu našumu.

7.

ELPA valstybės turėtų įrodyti, kad pagalba bus skiriama bendrojo intereso tikslui pasiekti. Atlikdama analizę, Institucija, be kitų dalykų, nagrinės šiuos aspektus:

8.

Valstybės pagalba darbo užmokesčio subsidijomis – ne vienintelė politikos priemonė, kuria ELPA valstybės gali pasinaudoti norėdamos skatinti palankių sąlygų neturinčių ir neįgalių darbuotojų užimtumą. ELPA valstybės taip pat gali naudoti bendrąsias priemones, pvz., mažinti darbo sąnaudų ir socialinių išlaidų apmokestinimą, skatinti investicijas į švietimą ir mokymą, taikyti orientavimo ir konsultavimo užtikrinimo priemones, teikti pagalbą bedarbiams ir remti jų mokymą, tobulinti darbo įstatymus.

9.

Jei ELPA valstybė apsvarstė kitas politikos galimybes ir nustatė atrankinės priemonės, kaip antai valstybės pagalbos konkrečiai įmonei, naudojimo pranašumus, atitinkamos priemonės laikomos tinkamomis. Institucija ypač atsižvelgs į visus pasiūlytos priemonės poveikio vertinimus, kuriuos yra atlikusi ELPA valstybė.

10.

Pagalbos gavėjas, gavęs valstybės pagalbą palankių sąlygų neturinčių ir neįgalių darbuotojų užimtumui, privalo pakeisti savo elgesį taip, kad dėl pagalbos toje įmonėje padidėtų bendras palankių sąlygų neturinčių ar neįgalių darbuotojų skaičius. Naujai įdarbinti palankių sąlygų neturintys arba neįgalūs darbuotojai turėtų užimti tik naujai sukurtus etatus arba tuos etatus, kurie tapo laisvi dėl savanoriško išėjimo iš darbo, neįgalumo, išėjimo į pensiją dėl amžiaus, savanoriško darbo laiko sutrumpinimo arba teisėto atleidimo dėl netinkamo elgesio. Etatų, kurie tapo laisvi darbuotojus atleidus dėl etatų mažinimo, neturi užimti subsidijuojami palankių sąlygų neturintys ar neįgalūs darbuotojai. Vadinasi, valstybės pagalbos neleidžiama naudoti tam, kad būtų pakeičiami darbuotojai, už kuriuos įmonė nebegauna subsidijų ir kurie todėl buvo atleisti.

11.

ELPA valstybės Institucijai turėtų įrodyti, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį ir yra būtina. Pirma, prieš įdarbindamas tų kategorijų darbuotojus, kuriems taikomos priemonės, pagalbos gavėjas atitinkamai ELPA valstybei turi pateikti pagalbos paraišką. Antra, ELPA valstybė turi įrodyti, kad pagalba teikiama už palankių sąlygų neturintį arba neįgalų darbuotoją įmonėje, kurioje be šios pagalbos darbuotojas nebūtų buvęs įdarbintas.

12.

Atlikdama analizę, Institucija, be kitų dalykų, nagrinės šiuos aspektus:

13.

ELPA valstybė turi įrodyti, kad pagalba yra būtina, o suma – kuo mažesnė, kad būtų pasiektas pagalbos tikslas.

ELPA valstybės turėtų pateikti įrodymų, kad, palyginti su išlaidomis darbuotojams, kurie nėra palankių sąlygų neturintys ar neįgalūs darbuotojai, pagalbos suma neviršija tų kategorijų darbuotojų, kuriems taikoma priemonė, įdarbinimo grynųjų papildomų išlaidų (6).

Bet kuriuo atveju, pagalbos intensyvumas neturi viršyti intensyvumo, nustatyto Bendrojo bendrosios išimties reglamento 40 (7) ir 41 (8) straipsniuose. Tinkamos finansuoti išlaidos, kurioms turi būti taikomas pagalbos intensyvumo reikalavimas, turi būti apskaičiuojamos pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 40 (9) ir 41 (10) straipsnius.

14.

Jeigu pagalba proporcinga pagalbos tikslui, neigiamas pagalbos poveikis gali būti apribotas ir neigiamo poveikio analizės gali neprireikti. Tačiau kai kuriais atvejais, net jei pagalba yra būtina ir proporcinga, kad tam tikra įmonė galėtų padidinti tų kategorijų darbuotojų, kuriems taikoma priemonė, užimtumą, dėl šios pagalbos gali pasikeisti pagalbos gavėjo elgesys, o tai gali smarkiai iškraipyti konkurenciją. Tokiais atvejais Institucija išnagrinės konkurencijos iškraipymus. Konkurencijos iškraipymo, kurį sukelia teikiama pagalba, mastas gali keistis atsižvelgiant į pagalbos ir paveiktų rinkų ypatumus (11).

15.

Pagalbos ypatumai, dėl kurių gali padidėti iškraipymo tikimybė ir jo mastas:

16.

Pavyzdžiui, pagalbos schema, kuria įmonės ELPA valstybėje bendrai skatinamos įdarbinti daugiau palankių sąlygų neturinčių arba neįgalių darbuotojų, gali turėti kitokį poveikį rinkai, palyginti su didele pagalbos suma, ad hoc skirta vienai įmonei tam, kad ji galėtų įdarbinti daugiau tam tikros kategorijos darbuotojų. Pastaroji pagalba gali dar labiau iškraipyti konkurenciją, nes pagalbos gavėjo konkurentų galimybės konkuruoti yra mažesnės. Iškraipymas bus dar didesnis, jeigu pagalbos gavėjo versle darbo išlaidos sudarys didelę bendrųjų išlaidų dalį.

17.

Vertindama rinkos ypatumus, pagal kurias būtų įmanoma kur kas tiksliau nustatyti tikėtiną pagalbos poveikį, Institucija, be kita ko, atsižvelgs į:

18.

Rinkos struktūra bus vertinama atsižvelgiant į rinkos koncentraciją, įmonių dydį (12), produktų diferenciacijos laipsnį (13) bei patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos kliūtis. Rinkos dalys ir koncentracijos santykis bus apskaičiuojama tik apibrėžus atitinkamą rinką. Apskritai kuo mažiau yra įmonių, tuo didesnė jų užimama rinkos dalis ir tuo mažesnė konkurencija, kurios būtų galima tikėtis (14). Jeigu paveikta rinka yra koncentruota ir joje daug patekimo į rinką kliūčių (15), o pagalbos gavėjas yra pagrindinis šios rinkos dalyvis, labiau tikėtina, kad konkurentai dėl pagalbos privalės keisti savo elgesį, pvz., kuriam laikui atidėti arba atšaukti naujo produkto pateikimą ar naujos technologijos diegimą arba apskritai pasitraukti iš rinkos.

19.

Institucija taip pat atsižvelgs į sektoriaus ypatumus, pvz., į esamus pernelyg didelius pajėgumus, taip pat į tai, ar pramonės šakos rinkos yra augančios (16), brandžios, ar patiria nuosmukį. Pavyzdžiui, jeigu pramonėje esama pernelyg didelių pajėgumų arba ji apima brandžias rinkas, gali padidėti rizika, kad dėl pagalbos subsidijuojamų darbuotojų neturinčios įmonės taps nenašios ir jų produktai bus išstumti.

20.

Galiausiai priemonė bus vertinama atsižvelgiant į padėtį, susiklosčiusią darbo rinkoje, t. y. nedarbo ir užimtumo lygį, darbo užmokesčio lygį ir darbo įstatymus.

21.

Darbo užmokesčio subsidija tam tikrais atvejais gali sukelti 22–27 punktuose aptartus konkurencijos iškraipymus.

22.

Pakeitimo poveikis susijęs su padėtimi, kai tam tikrų kategorijų darbuotojams skirtos darbo vietos paprasčiausiai pakeičia kitų kategorijų darbuotojams skirtas darbo vietas. Teikiant specialiam darbuotojų pogrupiui skirtą darbo užmokesčio subsidiją darbo jėga padalijama į subsidijuojamą ir nesubsidijuojamą, tačiau kartu įmonės gali būti skatinamos nesubsidijuojamus darbuotojus pakeisti subsidijuojamais darbuotojais. Taip atsitinka todėl, kad pasikeičia santykinės išlaidos, kurias tenka skirti subsidijuojamų ir nesubsidijuojamų darbuotojų darbo užmokesčiui (17).

23.

Kadangi subsidijuojamų darbuotojų įdarbinusios įmonės konkuruoja tose pačiose prekių ar paslaugų rinkose kaip ir subsidijuojamų darbuotojų neįdarbinusios įmonės, dėl darbo užmokesčio subsidijų gali sumažėti darbo vietų kituose ekonomikos sektoriuose. Taip nutinka, kai subsidijuojamų darbuotojų įdarbinusios įmonės gamybos apimtis padidėja, bet dėl to išstumiami tų įmonių, kurios neturi subsidijuojamų darbuotojų, produktai, todėl tokia pagalba mažinamas nesubsidijuojamas užimtumas.

24.

Užimtumo išlaidos – tai įprasta bet kurios įmonės veiklos išlaidų dalis. Todėl ypač svarbu, kad pagalbos poveikis užimtumui būtų teigiamas ir kad įmonėms nebūtų suteikta vien galimybė sumažinti išlaidas, kurias šios įmonės kitu atveju turėtų apmokėti. Pavyzdžiui, darbo užmokesčio subsidijomis mažinamos einamosios gamybos išlaidos, todėl patekimas į rinką atrodytų priimtinesnis ir įmonės, kurių komercinės galimybės kitomis sąlygomis būtų prastesnės, galėtų patekti į rinką arba pasiūlyti naujų produktų ir taip pakenktų kur kas našiau dirbantiems konkurentams.

25.

Valstybės pagalbos prieinamumas taip pat turės įtakos įmonės sprendimui pasitraukti iš rinkos, kurioje ji jau veikia. Darbo užmokesčio subsidijos galėtų sumažinti nuostolius ir leistų įmonei rinkoje likti ilgiau, tai reikštų, kad kitos, našiau dirbančios įmonės, kurios negauna pagalbos, būtų priverstos pasitraukti iš rinkos.

26.

Rinkose, kuriose suteikiamos darbo užmokesčio subsidijos, įmonės neskatinamos konkuruoti ir gali pradėti mažinti investuojamas sumas ir nebesistengti didinti našumo ir diegti naujovių. Pagalbos gavėjas gali delsti diegti naujas, mažiau darbui imlias technologijas, nes pasikeičia santykinės darbui ir technologijoms imlių gamybos metodų išlaidos. Konkuruojančių ar papildančių produktų gamintojai taip pat gali sumažinti arba atidėti savo investavimą. Todėl bendras investavimo lygis tokioje pramonės šakoje sumažės.

27.

Darbo užmokesčio subsidijos tam tikrame regione gali nulemti palankesnes gamybos sąlygas tam tikrose teritorijose. Dėl to prekybos srautai gali būti perkelti į tuos regionus, kuriuose teikiama tokia pagalba.

28.

Paskutinis analizės etapas – įvertinti, kiek teigiamas pagalbos poveikis bus didesnis už jos neigiamą poveikį. Šis vertinimas bus atliekamas atskirai kiekvienai individualiai priemonei. Siekdama palyginti teigiamą ir neigiamą poveikį, Institucija išnagrinės jo mastą ir atliks bendrą tokio poveikio gamintojams ir vartotojams kiekvienoje paveiktoje rinkoje vertinimą. Jeigu nebus lengvai gaunamos kiekybinės informacijos, Institucija vertinimui naudos kokybinę informaciją.

29.

Institucija turėtų laikytis palankesnio požiūrio ir pritarti didesniam konkurencijos iškraipymui, jei pagalba yra būtina, atitinka siekiamą pagalbos tikslą ir ja kompensuojamos tik grynosios papildomos išlaidos, kurios patiriamos dėl mažesnio tų kategorijų darbuotojų, kuriems taikoma priemonė, našumo.