25.8.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 219/7

---

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 328/09/COL

2009 m. liepos 15 d.

dėl Islandijos uostų teisės aktų (Islandija)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (1),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (2), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo steigimo (3), ypač į jo 24 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį ir II dalies 4 straipsnio 4 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 2 ir 5 dalis (4),

ATSIŽVELGDAMA į Institucijos gaires dėl EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo (5), ypač į skyrių dėl valstybės pagalbos laivų statybai ir į skyrių dėl nacionalinės regioninės pagalbos,

ATSIŽVELGDAMA į 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimą Nr. 195/04/COL dėl įgyvendinimo nuostatų, nurodytų Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 27 straipsnyje (6),

PAKVIETUSI suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas (7) ir atsižvelgusi į tas pastabas,

kadangi:

I.   FAKTAI

1.   Procedūra

2007 m. gegužės 7 d. raštu (dok. Nr. 420581) Islandijos valdžios institucijos pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį pranešė apie Islandijos uostų teisės aktų pakeitimus, kuriais (be kitų dalykų) numatyta teikti paramą krantinės įrenginiams ir locmano laivų naudojimui, taip pat atlyginti žalą, padarytą laivų keltuvams ir (arba) talėms, krantinės įrenginiams ir locmano laivams. Parama teikiama iš Uostų plėtros fondo, įsteigto 1984 m. (toliau – Fondas).

Apsikeitus įvairiais raštais (8), 2007 m. gruodžio 12 d. Institucija Islandijos valdžios institucijoms pranešė nusprendusi dėl šių priemonių pradėti 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

Institucijos sprendimas Nr. 658/07/COL pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (9); pagal šią procedūrą Institucija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas.

Islandijos valdžios institucijos savo atsakymą pateikė 2008 m. vasario 15 d. raštu (dok. Nr. 465549).

2008 m. balandžio 23 d. Institucija gavo vieną suinteresuotosios šalies pastabą (dok. Nr. 476888). 2008 m. gegužės 20 d. raštu (dok. Nr. 477796) Institucija ją perdavė Islandijos valdžios institucijoms, suteikdama galimybę pateikti savo pastabas. Oficialaus (rašytinio) atsakymo į šį raštą negauta.

2.   Siūlomos priemonės apibūdinimas

Pagal pagrindinį Islandijos uostų teisės aktą – Uostų aktą Nr. 61/2003 (su pakeitimais, padarytais aktais Nr. 11/2006 ir 28/2007) – leidžiama (10) finansuoti savivaldybėms priklausančią Islandijos uostų infrastruktūrą ir įrenginius, taip pat atlyginti jiems padarytą žalą.

Išsamus Islandijos uostams taikomų teisinių nuostatų išaiškinimas pateiktas 2007 m. gruodžio 12 d. Institucijos sprendime Nr. 658/07/COL pradėti oficialią procedūrą. Toliau Institucija daugiausia dėmesio skirs konkrečioms nuostatoms, sukėlusioms susirūpinimą ir nagrinėtoms atliekant oficialų tyrimą.

Minėtos konkrečios nuostatos yra tokios:

a)   locmano laivai: 2003 m. Uostų akto (toliau – 2003 m. aktas) 24 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, pagal kurią „pirminės locmano laivų išlaidos, jei dėl uoste ir jo apylinkėse susiklosčiusių sąlygų reikalinga ši saugos įranga“, gali būti dengiamos Fondo lėšomis. Pagal šią nuostatą Fondo lėšomis galima dengti iki 75 % šių pirminių išlaidų;

b)   krantinės įrenginiai: 2003 m. akto 24 straipsnio 2 dalies b ir c punktų nuostatos dėl Fondo teikiamo finansavimo „krantinės įrenginiams“. Finansavimas pagal b punktą negali viršyti 90 %, pagal c punktą – 40 % krantinės įrenginių kainos;

c)   žalos atlyginimas: 2003 m. akto 26 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią 2003 m. akto 24 straipsnyje nustatytus Fondo paramos reikalavimus atitinkantys uostai gali prašyti atlyginti žalą, padarytą jų darbo įrenginiams. Žalos atlyginimo suma neribojama;

d)   laivų keltuvai ir (arba) talės: 2007 m. pakeitimų aktu į 2003 m. akto 26 straipsnio 3 dalį įterpta nuostata, kuria siekiama išplėsti žalos, kurią uostų operatoriams galima atlyginti, apimtį. Šiuo atveju žalos atlyginimo suma taip pat neribojama.

2.1.   Pagrindas pradėti procedūrą

Sprendime Nr. 658/07/COL Institucija pareiškė abejojanti, ar parama locmano laivams gali būti laikoma bendrąja priemone ir tinkamomis išlaidomis, valstybės patiriamomis plėtojant jūrų transporto sistemą visuomeninio intereso sumetimais. Ji negalėjo atmesti galimybės, kad parama locmano laivams gali būti laikoma atrankine, nes valstybės parama investicijoms į kilnojamąjį turtą ir eksploatavimo paslaugas paprastai yra naudinga tam tikroms įmonėms.

Atitinkamai, remdamasi turima informacija, Institucija negalėjo daryti išvadų, ar parama krantinės įrenginiams galėtų būti laikoma bendrąja priemone.

Galiausiai Institucija priėmė pradinį sprendimą, kad žalos atlyginimas gali būti valstybės pagalba, jei ji buvo teikiama įrenginiams, naudojamiems ne pagal bendrąsias priemones.

Be to, Institucija pareiškė abejojanti, kad svarstoma priemonė gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimu. Šios abejonės (daugiausia) buvo grindžiamos tuo, kad 61 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta leidžianti nukrypti nuostata neturėtų būti taikoma, nes išplėtus žalos atlyginimo apimtį atlyginama ne tik dėl gaivalinių nelaimių patirta žala, be to, akivaizdžiai negalima taikyti Valstybės pagalbos gairių skyrių, skirtų regioninei pagalbai arba laivų statybai. Institucija taip pat nurodė, kad Fondo parama neteikiama privatiems uostams ir kad neapteikta svaraus šios diferenciacijos pateisinimo.

3.   Trečiųjų šalių pastabos

2008 m. balandžio 23 d. raštu, adresuotu Institucijai, gauta viena trečiosios šalies pastaba. Stálsmiðjan, Reikjavike įsisteigęs privatus uosto operatorius, pritarė pradinei nuomonei, Institucijos pateiktai sprendime pradėti procedūrą.

4.   Islandijos valdžios institucijų pastabos

2008 m. vasario 15 d. rašte Islandijos valdžios institucijos pirmiausia pareiškė, kad, nepaisant visų teisės aktų pakeitimų, 2003 m. akto laikinosios nuostatos reiškia, kad nuostatų dėl Fondo paramos taikymas „gali būti atidėtas“ ir kad 1994 m. Uostų akte nustatyta teisinė padėtis būtų išlaikyta iki 2008 m. Be to, Institucijai pranešta, kad šios laikinosios nuostatos taikymas pratęstas Aktu Nr. 145/2007, pagal kurį ji galioja iki 2010 m. pabaigos.

Islandijos valdžios institucijų nuomone, sąvoka „doko įrenginiai“ („hafnarmannvirki“), t. y. sąvoka, kaip teigiama, apimanti nagrinėtinas priemones, yra Islandijos viešoji infrastruktūra, visiems atvira sudedamoji uosto dalis, skirta visuomeninam naudojimui.

Tiksliau apibūdindamos priemones, kurios yra oficialaus tyrimo objektas, Islandijos valdžios institucijos tvirtino, kad tam tikromis sąlygomis locmano laivai yra labai svarbi uosto veiklos ir infrastruktūros dalis. Nurodyta, kad jie naudojami tik saugos tikslais (įskaitant nelaimės atvejus), o tam tikrais atvejais juos privaloma naudoti laikantis teisės aktų. Be to, valdžios institucijos pabrėžia, kad tų laivų naudojimo išlaidos uostams yra sunki našta. Dėl krantinės įrenginių Islandijos valdžios institucijos taip pat tvirtina, kad šie įrenginiai yra sudedamoji uosto bendrosios infrastruktūros dalis, vadinama „švartavimosi statiniais“.

Be to, Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad priemonės neiškraipo konkurencijos ir neturi įtakos EEE valstybių tarpusavio prekybai. Šio argumento pagrindas yra geografinio pobūdžio, siejamas su kelionės trukme (47 valandų) iš Islandijos į žemyninę Europą, ir Islandijos pramonininkų konfederacijos pateikta informacija, kad „iš esmės nežinoma tokių atvejų, kad užsienio laivai atplauktų į Islandiją remonto darbams“. Nors Islandijos valdžios institucijos ir pripažįsta, kad laivų remonto (ir atitinkamai laivų keltuvų, talių ir sausųjų dokų) srityje konkuruojama tarptautiniu mastu, jos tvirtina, kad tokios konkurencijos Islandijoje nėra.

II.   VERTINIMAS

1.   Valstybės pagalba

Valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje teigiama:

1.1.   Valstybės išteklių naudojimas

Valstybės pagalba turi būti suteikta valstybės arba iš valstybės išteklių.

Numatyta pagal kiekvieną priemonę paramą uostams teikti iš Islandijos valstybės iždo skiriamais ištekliais sudaryto Fondo lėšomis. Skiriami biudžeto asignavimai yra valstybės ištekliai, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Nors valstybės lėšos skirstomos per Fondą, tai vis tiek valstybės ištekliai. 2003 m. akto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondas priklauso valstybei ir kad Uostų taryba (hafnaráð) dirba kaip direktorių valdyba, atstovaujanti transporto ministrui. Uostų tarybą pagal Akto Nr. 7/1996 dėl jūrų agentūros (lög um Siglingastofnun Íslands) 4 straipsnį tvirtina transporto ministras. Taigi Fondas yra viešoji įstaiga. Dalis lėšų Parlamento sprendimu Fondui skiriama tiesiai iš valstybės biudžeto. Pagal 2003 m. akto 26 straipsnio 3 dalį Uostų taryba Fondo įplaukas skirsto vadovaudamasi Jūrų agentūros rekomendacijomis ir gavusi transporto ministro patvirtinimą, kaip toliau nurodyta 1–3 skirsniuose. Jūrų agentūra yra atsakinga už Fondo administravimą pagal minėto straipsnio 4 dalį. Be to, Fondas taip pat teikia viešąsias paslaugas, nurodytas 2003 m. akte.

Todėl Institucija daro išvadą, kad Fondo teikiama parama yra valstybės parama, teikiama iš valstybės išteklių, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

1.2.   Tam tikrų įmonių arba tam tikrų prekių gamybos rėmimas

Pagalbos priemonė turi būti atrankinio pobūdžio, t. y. ji turi remti „tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą“.

Šiuo atveju svarbu, ar Islandijos savivaldos institucijos, kaip valstybės paramos gavėjos, yra ekonominę veiklą vykdančios įmonės, ar jos veikia kaip valstybės valdžios institucijos. Kaip nurodyta Europos Komisijos sprendime dėl pagalbos priemonės „Finansinė parama infrastruktūros darbams Flandrijos uostuose“ (11), jūrų uostai vykdo ne tik viešosios politikos įsipareigojimus užtikrinti jūrų transporto sistemos veikimą, bet ir plečia komercinę veiklą, pvz., eksploatuoja uostų įrenginius ir teikia paslaugas.

Vien tai, kad tam tikrai veiklai vykdyti subjektui suteikiami tam tikri teisės aktuose įtvirtinti įgaliojimai, nereiškia, kad šio subjekto negalima laikyti įmone, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Konkurencijos teisės srityje įmonės sąvoka apima visus subjektus, vykdančius ekonominę veiklą, nepaisant jų teisinio statuso ir finansavimo būdo (12). Norint nustatyti, ar svarstoma veikla yra įmonės, kaip apibrėžta 61 straipsnio 1 dalyje, vykdoma veikla, būtina nustatyti tos veiklos pobūdį (13). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką veikla, kurią vykdant tam tikroje rinkoje siūlomos prekės ir paslaugos, yra ekonominė veikla (14). Taigi dėl uostų operatorių vykdomos ekonominės veiklos Institucija mano, kad priemonės yra atrankinio pobūdžio, nes jomis remiama tik tam tikra tam tikro sektoriaus operatorių dalis.

Europos Komisijos komunikate dėl kokybiškų paslaugų jūrų uostuose plėtojimo (15) Komisija išskiria „viešąją (bendrąją)“ infrastruktūrą, „konkretiems naudotojams skirtą“ infrastruktūrą ir „antstatus“. Toks grupavimas naudingas vertinant, ar uostų administracija, savininkai arba operatoriai vykdo ekonominę veiklą. Tačiau aplinkybės keičiasi, todėl Institucija atsižvelgė ne tik į Komisijos komunikatą, bet ir į vėlesnius Komisijos sprendimus (pirmiausia į jau minėtą bylą, susijusią su parama Flandrijos uostams), taip pat į Islandijos valdžios institucijų pateiktą informaciją.

Dėl valstybės finansinių išteklių skyrimo transporto infrastruktūrai su valstybės pagalba susijusios problemos gali kilti galutiniams aptariamos infrastruktūros naudotojams ir aptariamos infrastruktūros valdytojui arba operatoriui. Institucija mano, kad kai transporto infrastruktūrą tiesiogiai finansuoja ir valdo valstybė ir kai ja vienodomis nediskriminacinio pobūdžio teisėmis gali naudotis visi įmanomi naudotojai, valstybės pagalbos, apibrėžtos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, požymių nėra, nes negalima įrodyti, kad remiant tam tikras įmones arba tam tikrą gamybą būtų iškraipoma konkurencija ar daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai (16). Institucija sutinka, kad Islandijos uostų atveju taip ir yra.

Transporto infrastruktūros valdytojo arba operatoriaus (šiuo atveju – Islandijos savivaldos institucijos valdomo uosto administracija) atveju Institucija privalo įvertinti, ar infrastruktūrą valdantis subjektas vykdo ekonominę veiklą. Kaip jau minėta, uosto valdytojas vykdo įvairių rūšių veiklą ir keleto rūšių veikla gali būti laikoma ekonominio pobūdžio veikla. Todėl, kai įmanoma, būtina atskirti, kurių rūšių veikla yra ekonominio pobūdžio, o kurių – neekonominio, ir įvertinti kiekvienos rūšies veiklos finansavimą pagal tos rūšies veiklos ypatumus.

a)

Locmano laivai. Institucija mano, kad locmano laivai teikia navigacijos pagalbą, kuri yra labai svarbi tam tikrų uostų saugai užtikrinti. Ji pripažįsta, kad locmano laivų išlaidų padengimas yra labai svarbi valstybės, siekiančios patenkinti viešąjį interesą, funkcija. Todėl Institucija daro išvadą, kad uostų operatoriams teikiama parama, susijusi su locmano laivais, jiems teikiama ne kaip ekonominę veiklą vykdančioms įmonėms. Todėl priemonė nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

b)

Krantinės įrenginiai. Nors ir galima teigti, jog krantinės įrenginiai yra vieši ir būtini, kad uostas visuomeninių interesų sumetimais galėtų tinkamai veikti, šie įrenginiai taip pat gali būti naudojami komerciniais tikslais. Atsižvelgdama į Komisijos nuomonę dėl „švartavimosi infrastruktūros“ (įskaitant krantines) Flandrijos uostų byloje (17), pradžioje Institucija laikėsi nuomonės, kad krantinės įrenginiai yra uosto įrenginių dalis ir uostų administracijai gali padėti gauti komercinių pajamų. Islandijos valdžios institucijos nepateikė informacijos, kuria remiantis būtų galima teigti, kad krantinės įrenginių naudojimas yra labai svarbi valstybės, siekiančios tenkinti viešąjį interesą, funkcija ir kad šių įrenginių naudojimas nėra ekonominio pobūdžio veikla. Todėl Institucija mano, kad krantinės įrenginiai padeda vykdyti ekonominę veiklą, kuri yra naudinga uosto operatoriui kaip įmonei.

c)

Atlyginimas už laivų keltuvams ir (arba) talėms ir krantinės įrenginiams padarytą žalą. Institucija ir toliau laikosi nuomonės, kad laivų keltuvai ir (arba) talės yra ekonominei veiklai vykdyti skirtas turtas, pvz., uostų operatoriams galintis padėti remontuoti laivus. Taigi, kiek tai susiję su tuo, kad pagal žalos atlyginimo nuostatas uostų administracijai skiriama lėšų ekonominei veiklai vykdyti naudojamiems įrenginiams padarytai žalai atlyginti, šios nuostatos yra atrankinio pobūdžio ir naudingos tam tikrai įmonei (pačiai uosto administracijai). Todėl Institucija daro išvadą, kad žalos atlyginimo nuostatų išplėtimas įtraukiant žalą laivų keltuvams, talėms ir krantinės įrenginiams yra naudingas tam tikroms įmonėms.

Priemonė paramos gavėjui turi suteikti pranašumų, dėl kurių paramos gavėjas patiria mažiau išlaidų, kurias paprastai turėtų pats padengti.

Gavę paramą pagal Uostų aktą, uostų savininkai turi padengti dalį išlaidų, nes valstybės teikiama parama gali sudaryti ne daugiau kaip 40 % arba 60 % reikalingų investicijų į krantinės įrenginius. Tačiau šios įmonės patirs mažesnių investicijų išlaidų nei kitos įmonės, kurioms schema netaikoma. Taigi uostų savininkams priemone suteikiamas pranašumas.

Šis pranašumas suteikiamas ir atlyginant žalą. Uosto administracija gali gauti valstybės paramą laivų keltuvams ir (arba) talėms ir krantinės įrenginiams padarytai žalai atitaisyti. Taip paramos gavėjams padengiamos išlaidos, kurias jie paprastai turėtų padengti patys.

1.3.   Konkurencijos iškraipymas ir įtaka susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai

Kad priemonė būtų laikoma pagalba, ji turi iškraipyti konkurenciją ir turėti įtakos susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

Institucija ir toliau laikosi nuomonės, kad laivų keltuvų, talių ir sausųjų dokų, kaip laivų remonto įrenginių, operatoriai konkuruoja tarptautiniu mastu. Be to, kaip nurodyta sprendime pradėti oficialų tyrimą, uostų paslaugų rinka laipsniškai tampa vis atviresnė konkurencijai (18). Europos Komisija LeaderSHIP 2015 programoje (19) nurodė, kad komercinė laivų statyba ir laivų remontas vykdomi visiškai globalioje rinkoje, kurioje vyrauja pasaulinė konkurencija.

Institucijos nuomone, valstybės parama iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją, ir savo nuomonę grindžia iš trečiosios šalies gautu atsakymu. Islandijos valdžios institucijos taip pat pripažįsta (nors ir teigia, kad konkurencija neiškraipoma), kad 2003 m. akte taikomas skirtingas požiūris į valstybės valdomus uostus (jie gauna valstybės paramą) ir privačius uostus (jie paramos negauna). Kadangi dalis valstybės remiamų uostų veiklos yra ekonominio pobūdžio, galima teigti, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti iškraipyta konkurencija.

Nors Institucija pripažįsta, kad dėl geografinių veiksnių konkurencijos iškraipymas veikiausiai turėtų mažiau įtakos prekybai nei žemyninėje Europoje, Institucija Islandijos valdžios institucijoms nepritaria, kad (galimo) poveikio prekybai nėra. Minėta veikla, pirmiausia laivybos ir krovinių gabenimo įmonėms teikiamos paslaugos, atsižvelgiant į šių įmonių judumą, nėra tik vietinio pobūdžio. Jau seniai naudojami tam tikri krovinių gabenimo iš Islandijos į kitas EEE valstybes (ir atvirkščiai) keliai, todėl uostų paslaugų naudotojai gali pasirinkti, pvz., kur atlikti einamąjį remontą arba kokiuose dokuose laikyti laivus, kai jie nenaudojami.

Be to, reikia paminėti (kaip nurodė Europos Komisija byloje dėl JadeWeserPort projekto (20)), kad didėja privačios investicijos į jūrų uostus, todėl gali būti, kad kitos EEE valstybės įmonė įsigis arba eksploatuos konkuruojančius uostus Islandijoje. Taigi valstybės parama Islandijos uostų operatoriams taip pat gali turėti įtakos prekybai, nes ji gali paveikti tokias privačias investicijas.

Todėl Institucija daro išvadą, kad priemonė sustiprins paramos gavėjo padėtį kitų EEE vykdančių veiklą konkurentų atžvilgiu, priemonė iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir turi įtakos susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

1.4.   Išvada

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Institucija mano, kad krantinės įrenginių finansavimas ir krantinės įrenginiams bei laivų kėlimo įrenginiams padarytos žalos atlyginimas yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

Be to, Institucija daro išvadą, kad uostų operatoriams teikiama parama, susijusi su locmano laivais, nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2.   Procedūriniai reikalavimai

Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą ELPA Priežiūros institucija turi būti laiku informuojama, kad galėtų pateikti savo pastabas (…). Atitinkama valstybė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas“.

Kaip nurodyta sprendime pradėti oficialų tyrimą, Islandijos valdžios institucijos prieš pradėdamos įgyvendinti priemonę Institucijai nepranešė apie 2003 m. aktą, pagal kurį numatyta teikti paramą krantinės įrenginiams ir atlyginti krantinės įrenginiams padarytą žalą. Be to, 2007 m. kovo 29 d. įsigaliojo paskelbtasis pakeitimas, kuriuo laivų talės įtrauktos į 2007 m. žalos atlyginimo schemą. Tačiau pastabose dėl Institucijos sprendimo pradėti oficialų tyrimą Islandijos valdžios institucijos nurodė, kad pagal 2003 m. akto II laikinąją nuostatą akte nustatytos valstybės pagalbos taisyklės nebus taikomos iki 2008 m. pabaigos. Aktu Nr. 145/2007 valstybės pagalbos nuostatų taikymo atidėjimo terminas pratęstas iki 2010 m. pabaigos. Taigi, nors aktas ir įsigaliojo, akte nustatytų valstybės pagalbos taisyklių taikymas buvo atidėtas, kol Institucija priims galutinį sprendimą. Todėl Institucija daro išvadą, kad Islandijos valdžios institucijos laikėsi savo įsipareigojimų pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį.

Parama locmano laivams nėra valstybės pagalba, todėl pareigos pranešti apie priemonę nėra.

3.   Pagalbos suderinamumas

Paramos priemonės, kurioms taikoma EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis, yra nesuderinamos su EEE susitarimo veikimu, išskyrus atvejus, kai joms taikytinos EEE susitarimo 61 straipsnio 2 arba 3 dalies leidžiančios nukrypti nuostatos.

Todėl Institucija įvertino priemones pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 2 ir 3 dalis, aiškinamas kartu su valstybės pagalbos gairėmis (21).

Pagal 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos gaires ir Islandijos regioninės pagalbos žemėlapį pagalbos reikalavimus atitinkančioms uostų, esančių regioninės pagalbos žemėlapyje, išlaidoms gali būti teikiama ne didesnė kaip 15 % bendrojo subsidijos ekvivalento (toliau – BSE) pradinė investicinė pagalba (mažosioms įmonėms ši pagalba gali būti padidinta 20 % BSE, vidutinėms įmonėms – 10 % BSE). Bet kokia šias ribas viršijanti parama negali būti laikoma suderinama pagal 2007–2013 m. regioninės pagalbos gaires. Nagrinėjamu atveju šių ribų nesilaikoma.

Pagalba, teikiama kaip žalos atlyginimas, nėra susijusi su investicijomis; tai priemonė, kuria gali būti sumažintos (arba visiškai padengtos) įmonės išlaidos, kurias įmonės paprastai turėtų pačios padengti vykdydamos įprastą veiklą. Todėl Institucija mano, kad tai yra pagalba veiklai.

Institucijos nuomone, ši pagalba veiklai nepatenka į EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo sritį, nes ji teikiama ne tik gaivalinių nelaimių ar ypatingais atvejais.

Institucijos nuomone, laivų keltuvams ir talėms padarytos žalos atlyginimas turi būti įvertintas pagal Institucijos valstybės pagalbos gaires, skirtas laivų statybai. Kadangi Laivų statybos gairės yra lex specialis, Regioninės pagalbos gairės netaikomos (22). Laivų statybos gairės taikomos pagalbai „bet kuriai laivų statyklai, susijusiam subjektui, laivo savininkui ir trečiajai šaliai, tiesiogiai arba netiesiogiai suteikiamai laivų statybai, laivų remontui ar laivų techniniam pertvarkymui“ (23). Laivų statybos gairėse pagalbą laivų remonto įrenginiams leidžiama skirti kaip pagalbą moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovių diegimui, pagalbą uždarymui, pagalbą užimtumui, eksporto kreditus, pagalbą plėtrai ir pagalbą regioninėms investicijoms. Tačiau Institucija mano, kad laivų keltuvams ir talėms padarytos žalos atlyginimas nepriskirtinas šių rūšių pagalbai, todėl negali būti laikomas suderinamu su Laivų statybos gairių nuostatomis.

Pagalba veiklai kompensuojant krantinės įrenginiams padarytą žalą turi būti vertinama kaip regioninė pagalba. Priemonė turi būti vertinama ir pagal 2000–2006 m., ir pagal 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos gaires. Pirmosiose gairėse pagalba veiklai pagal tokias schemas, kaip svarstomoji, nebuvo numatyta. Pagal dabar galiojančių gairių 5 skyrių pagalba veiklai paprastai turi būti laikina ir laikui bėgant mažinama (68 punktas) arba turi būti teikiama rečiausiai apgyvendintiems regionams (69 punktas), arba turi būti teikiama papildomoms transporto išlaidoms atlyginti (70 punktas). Remiantis Institucijos turima informacija, numatoma parama žalai atlyginti pagal minėtus kriterijus neribojama, todėl negali būti laikoma suderinama su 2007–2013 m. regioninės pagalbos gairėmis.

Kadangi svarstomos priemonės apima ekonominių paslaugų teikimą, gali būti, kad šios paslaugos yra visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (toliau – VESP). Remiantis Altmark  (24) principais, šios VESP gali nebūti valstybės pagalba arba jos gali būti pagalba, kuri gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalimi. Tačiau Islandijos valdžios institucijos ir netvirtina, kad finansavimas skiriamas VESP teikti; Institucija pažymi, kad uostų operatoriams išskirtinai nepavesta teikti šių paslaugų, o finansavimas skiriamas ne kaip operatorių išlaidų, patirtų teikiant šias paslaugas, atlyginimas. Todėl priemonės nesuderinamos su EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalimi.

EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, jog Institucija turi teisę nuspręsti, kad pagalba, skiriama tam tikrų rūšių ekonominės veiklos plėtrai skatinti, yra suderinama su EEE susitarimu, jei tokia pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui.

Institucija atkreipia dėmesį, kad jūrų uostai atlieka svarbų vaidmenį EEE kuriant subalansuotą ir tvarią transporto sistemą ir kad jie yra svarbūs regioninės plėtros centrai. Be to, Institucija pažymi, kad uostai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant prekybą ir gali padėti mažinti krovinių vežimą sausumos keliais ir didinti jų vežimą labiau tausojančių aplinką rūšių transportu. Be to, Institucija pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad uostų infrastruktūrą būtų galima plėtoti vien rinkos subjektų jėgomis, ir kad tam tikras valstybės įsikišimas veikiausiai yra neišvengiamas.

Tačiau Uostų akte taikomas skirtingas požiūris į privačius ir savivaldos institucijoms priklausančius uostus, nes tik pastariesiems suteikta teisė kreiptis dėl paramos pagal schemą. Nors ir neatrodo, kad tokio skirtingo požiūrio taikymas yra EEE susitarimo nuostatų dėl laisvo prekių judėjimo pažeidimas, diskriminacijos klausimas, susijęs su pagalbos teikimu viešajam ir privačiajam sektoriams, vadovaujantis EB steigimo sutartimi buvo išnagrinėtas Teisingumo Teismo priimtame sprendime dėl bylos Falck. Teisingumo Teismas, pabrėžęs, kad atsakomybė už pagalbą pirmiausia tenka atitinkamai Vyriausybei, Komisijos vaidmenį išaiškino taip: „[…] tiesa, kad bet kuri pagalbos priemonė vienai įmonei gali suteikti pranašumą kitos įmonės atžvilgiu, tačiau Komisija negali patvirtinti pagalbos, kurią teikiant gali būti aiškiai diskriminuojamas viešasis arba privatusis sektorius. Tokiu atveju pagalba iškraipytų konkurenciją tiek, kad tai prieštarautų bendrajam interesui“ (25).

Dėl šios priežasties, net jei pagal EEE susitarimą ir būtų galima leisti teikti pagalbą, Institucija mano, kad schema negali būti suderinama su EEE susitarimo veikimu, nes teikiant šią pagalbą be objektyvaus pateisinimo remiamos tik valstybei priklausančios įmonės.

Remdamasi pirmiau pateiktu vertinimu, Institucija daro išvadą, kad investicijos į krantinės įrenginius ir laivų keltuvams, talėms bei krantinės įrenginiams padarytos žalos atlyginimas yra nesuderinama su EEE veikimu.

4.   Išvada

Išskyrus locmano laivų finansavimą, nes tai nėra valstybės pagalba, dėl pirmiau išdėstytų priežasčių pagalbos priemonės yra nesuderinamos su EEE susitarimo veikimu.

Remiantis Institucijos turima informacija, schema dar nepradėta įgyvendinti, o tai reiškia, kad pagalba neišmokėta nė vienam schemos reikalavimus atitinkančiam paramos gavėjui.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ

1 straipsnis

ELPA Priežiūros institucija mano, kad Uostų akto 24 straipsnio 2 dalies a punktas, pagal kurį remiamos „pirminės locmano laivų išlaidos, jei dėl uoste ir jo apylinkėse susiklosčiusių sąlygų reikalinga ši saugos įranga“, nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnyje.

2 straipsnis

Uostų akto 24 straipsnio 2 dalies b ir c punktai dėl pagalbos investicijoms į krantinės įrenginius ir Uostų akto 26 straipsnio 3 dalis dėl uosto statiniams, atitinkantiems 24 straipsnio 2 dalies b punkto reikalavimus, ir laivų keltuvams bei talėms padarytos žalos atlyginimo yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

Šios pagalbos priemonės nesuderinamos su EEE susitarimo veikimu.

3 straipsnis

2 straipsnyje nurodytos priemonės negali būti įgyvendinamos.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Islandijos Respublikai.

5 straipsnis

Tekstas autentiškas tik anglų kalba.

---

(1)  Toliau – Institucija.

(2)  Toliau – EEE susitarimas.

(3)  Toliau – Institucijos ir Teismo susitarimas.

(4)  Toliau – 3 protokolas.

(5)  EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių ir Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo gairės, Institucijos priimtos ir išleistos 1994 m. sausio 19 d., paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – OL) L 231, 1994 9 3, p. 1, ir EEE priede Nr. 32, 1994 9 3, p. 1 (toliau – Valstybės pagalbos gairės). Naujausia Valstybės pagalbos gairių versija skelbiama Institucijos interneto svetainėje http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines/.

(6)  2004 m. liepos 14 d. Sprendimas Nr. 195/04/COL, OL L 139, 2006 5 25, p. 37, ir EEE priede Nr. 26, 2006 5 25, p. 1, su pakeitimais. Žr. Institucijos tinklavietę: http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/legaltexts/.

(7)  OL C 96, 2008 4 17, p. 3, ir EEE priede Nr. 20, 2008 4 17, p. 2.

(8)  Daugiau informacijos apie įvairų Institucijos ir Islandijos valdžios institucijų tarpusavio susirašinėjimą galima rasti sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(9)  Žr. 7 ir 8 išnašas.

(10)  Pagal naująsias sąlygas lėšų dar nebuvo skirta.

(11)  Valstybės pagalba Nr. N 520/2003, p. 7.

(12)  Pvz., žr. 1993 m. vasario 17 d. sprendimo byloje Poucet ir Pistre, sujungtos bylos C-159/91 ir C-160/91, Rink. p. I–637, 17 punktą.

(13)  Pvz., žr. 1994 m. sausio 19 d. sprendimo byloje SAT Fluggesellschaft, C-364/92, Rink. p. I–43, 19 punktą.

(14)  Pvz., žr. 1998 m. birželio 18 d. sprendimo byloje Italija prieš Komisiją, C-35/96, Rink. p. I-3851, 36 punktą ir 2002 m. kovo 7 d. sprendimo Glöckner, C-475/99, Rink. p. I–8089, 19 punktą.

(15)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Kokybiškų paslaugų jūrų uostuose plėtojimas – Europos transporto pagrindas“, COM(2001) 35 galutinis, 3.3 skirsnis.

(16)  Žr. Komisijos baltosios knygos COM(1998) 466 galutinis, 1998 7 22, „Sąžiningas mokėjimas už naudojimąsi infrastruktūra: laipsniškas perėjimas prie bendros ES transporto infrastruktūros apmokestinimo sistemos“ 5 skyriaus 42–43 skirsnius.

(17)  Byla N 520/2003, 46–50 punktai.

(18)  15 išnašoje nurodyto Komunikato dėl uostų 2 skyrius.

(19)  Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „LeaderSHIP 2015 – Europos laivų statybos ir remonto pramonės ateities gairės: konkurencingumas tobulėjant“, COM(2003) 717 galutinis, 2.1 skirsnis.

(20)  Valstybės pagalbos byla Nr. N110/2008.

(21)  http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines/.

(22)  Žr. Institucijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos gairių, skirtų nacionalinei regioninei pagalbai, 2 skirsnio 8 dalyje pateiktą 8 išnašą.

(23)  Valstybės pagalbos byla N 554/06 – Vokietija, Rolandwerft, susijusi su laivo keltuvo pritaikymu kelti sunkesnius laivus, ir valstybės pagalbos byla C 612/06 – Vokietija, Volkswerft Stralsund, OL L 151, 2007 6 13, p. 33, taip pat susijusi su laivo keltuvo funkcijų išplėtimu.

(24)  2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Altmark Trans GmbH, C-280/00, Rink. p. I-7747.

(25)  1987 m. vasario 24 d. sprendimo byloje Falck prieš Komisiją, 304/85, Rink. p. 871, 27 punktas. Žr. panašų 1997 m. spalio 24 d. sprendimą byloje Wirtschaftsvereinigung Stahl, T-244/94, Rink. p. II-1963, ir 1997 m. spalio 24 d. sprendimo byloje EISA, T-239/94, Rink. p. II-1839, 100 punktą.

---