(1)

Remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a ir c punktais, pagalba, skirta EEE palankių sąlygų neturinčių regionų ekonominei plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo nuostatomis. Tokia valstybės pagalba vadinama nacionaline regionine pagalba. Nacionalinė regioninė pagalba yra didelėms bendrovėms suteikta investicinė pagalba arba tam tikromis ribotomis aplinkybėmis pagalba veiklai, kai abiejų rūšių pagalba yra skirta konkretiems regionams, siekiant pašalinti regioninius skirtumus. Didesnė investicinė pagalba, suteikta mažosioms ir vidutinėms įmonėms palankių sąlygų neturinčiuose regionuose, viršijanti leistiną kitose teritorijose pagalbą, taip pat laikoma regionine pagalba.

(2)

Nacionalinė regioninė pagalba yra skirta spręsti mažiau išsivysčiusių regionų problemoms, tačiau kartu ji skatina EEE šalių ir visos EEE ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Būtent geografiniu išskirtinumu regioninė pagalba skiriasi nuo kitų horizontalios pagalbos formų, pvz., pagalbos moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui, užimtumui, mokymui ar aplinkos apsaugai, kuriomis siekiama kitų bendrojo intereso tikslų pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalį, nors kartais palankių sąlygų neturinčiose teritorijose, pripažįstant ypatingus jose patiriamus sunkumus, pagalbos koeficientai yra didesni (2).

(3)

Nacionalinės regioninės investicinės pagalbos tikslas yra, remiant investicijas ir darbo vietų kūrimą, padėti mažiausiai išsivysčiusių regionų plėtrai. Ja remiama įmonių, įsisteigusių mažiau palankiuose regionuose, ekonominės veiklos plėtra ir diversifikacija, ypač skatinant įmones steigti naujus padalinius tuose regionuose.

(4)

ELPA priežiūros institucijos (toliau – Institucija) taikomi kriterijai nagrinėjant nacionalinės regioninės pagalbos suderinamumą su EEE susitarimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a ir c punktus buvo susisteminti Institucijos valstybės pagalbos gairėse (3) (toliau – gairės), kurios taikomos 2000–2006 m. (4), 25 skyriuje. Konkrečios taisyklės, reglamentuojančios pagalbą dideliems investiciniams projektams buvo susistemintos gairėse, 26.A skyriuje „Daugiasektorinė regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams programa“ (5). Tačiau dėl svarbių politinių ir ekonominių pokyčių nuo 1998 m., įskaitant EEE plėtrą 2004 m. gegužės 1 d., planuojamą Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą, atsirado poreikis visapusiškai persvarstyti senąsias gaires ir parengti naujas, kurios bus taikomos 2007–2013 m.

(5)

Regioninė pagalba gali būti veiksminga tik tuomet, jei ji taikoma tinkamai ir proporcingai ir yra nukreipta į nepalankiausias sąlygas turinčius EEE regionus. Ypač aukščiausios leistinos pagalbos ribos turėtų atspindėti tam tikrą sunkumų, darančių įtaką atitinkamų regionų ekonominei plėtrai, rimtumą. Be to, pagalbos mažiau išsivysčiusių regionų ekonominei plėtrai privalumai turi nusverti iš to kylančius konkurencijos iškraipymus (6). Pagalbos privalumų svarba gali skirtis atsižvelgiant į pritaikytą leidžiančią nukrypti nuostatą, todėl nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atveju gali būti leistinas didesnis konkurencijos iškraipymas pagal 61 straipsnio 3 dalies a punktą negu pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą (7).

(6)

Tam tikrais labai retais, aiškiai apibrėžtais atvejais struktūriniai regiono sunkumai gali būti tokie dideli, kad regioninės investicinės pagalbos kartu su visapusiu horizontalios pagalbos režimu gali nepakakti išjudinti regioninės plėtros procesą. Tik tokiais atvejais regioninę investicinę pagalbą galima papildyti regionine pagalba veiklos išlaidoms.

(7)

Vis daugėja įrodymų, kad EEE yra rimtų kliūčių steigti naujoms įmonėms, kurios palankių sąlygų neturinčiuose regionuose yra dar didesnės. Todėl Institucija nusprendė šiose gairėse numatyti naują pagalbos priemonę, skirtą skatinti mažųjų įmonių steigimą palankių sąlygų neturinčiuose regionuose, atsižvelgiant į regioną nustatant diferencijuotas aukščiausias pagalbos ribas atitinkamuose regionuose.

(8)

Institucija taikys šias gaires regioninei pagalbai, suteikiamai visuose ekonomikos sektoriuose, priskirtuose EEE susitarimo taikymo sričiai ir Institucijos kompetencijai. Be to, kai kuriems kitiems sektoriams taip pat taikomos specialios taisyklės, kuriose atsižvelgiama į ypatingą atitinkamų sektorių padėtį ir kurios gali visiškai ar iš dalies nukrypti nuo šių gairių (8).

Kalbant apie plieno pramonę, vadovaudamasi seniai nusistovėjusia praktika, Institucija regioninę pagalbą plieno pramonei, kaip apibrėžta I priede, laiko nesuderinama su galiojančiu EEE susitarimu. Su EEE susitarimu taip pat nesuderinamos didelės individualios pagalbos dotacijos šiame sektoriuje mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 70/2001 (9) 6 straipsnyje arba bet kuriame paskesniame reglamente, kurioms netaikoma išimtis pagal tą patį reglamentą.

Be to, dėl specifinių ypatybių, regioninė investicinė pagalba negali būti suteikta sintetinio pluošto sektoriuje, kaip apibrėžta II priede.

(9)

Pagalba gali būti suteikta tik sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta gairių 16 skyriuje (10), vadovaujantis pastaruoju skyriumi (11).

(10)

Paprastai regioninė pagalba turėtų būti suteikiama pagal daugiasektorinės pagalbos schemą, kuri sudaro neatskiriamą regioninės plėtros strategijos su aiškiai apibrėžtais tikslais dalį. Ši schema taip pat gali sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms investicinius projektus suskirstyti pagal svarbą atitinkamam regionui. Kai išskirtiniais atvejais numatoma suteikti individualią ad hoc pagalbą atskirai įmonei arba tik vienai veiklos sričiai skirtą pagalbą, ELPA narė atsako už tai, kad būtų įrodyta, jog projektas yra naudingas nuosekliai regioninės plėtros strategijai bei dėl savo pobūdžio ir dydžio nesukels nepageidautino konkurencijos iškraipymo. Jei pagal schemą suteikta pagalba yra per daug koncentruota tam tikrame veiklos sektoriuje, Institucija gali peržiūrėti šią schemą pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 13 straipsnį dėl Institucijos funkcijų ir įgaliojimų valstybės pagalbos srityje (toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolas) ir pasiūlyti ją panaikinti pagal protokolo II dalies 18 straipsnio 3 dalį.

(11)

ELPA valstybės nėra įpareigotos pranešti apie nacionalinės regioninės pagalbos schemas, kurios atitinka visas sąlygas, nustatytas bendrosios išimties reglamentuose kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims, įtrauktuose į EEE susitarimo XV priedą.

(12)

Atsižvelgdama į regioninės pagalbos išskirtinumo principą, Institucija laikosi nuomonės, kad visa remiamų Bendrijos regionų gyventojų aprėptis turi būti kur kas mažesnė nei neremiamų regionų.

(13)

Atsižvelgdama į bendrą susirūpinimą dėl konkurenciją iškraipančio investicinės pagalbos didelėms įmonėms poveikio, Institucija mano (laikydamasi Europos Komisijos nuostatų ir vienodo EEE taisyklių valstybės pagalbai įgyvendinimo, taikymo ir aiškinimo užtikrinimo principo), kad bendra gyventojų aprėptis 2007–2013 m. regioninės pagalbos gairėse turėtų būti apribota iki tiek, kiek būtina siekiant aprėpti nepalankiausius regionus bei ribotą skaičių tų regionų, kurie neturi palankių sąlygų, palyginti su nacionaliniu atitinkamos ELPA valstybės vidurkiu.

(14)

61 straipsnio 3 dalies a punkte numatoma, kad pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu. Kaip yra nusprendęs Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, „87 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančioje nukrypti nuostatoje vartojami žodžiai „neįprastai“ ir „didelis“ rodo, kad ji taikoma tik toms sritims, kurių ekonominė padėtis yra ypač nepalanki, palyginti su Bendrija apskritai“  (12).

(15)

Institucija taip pat mano, kad nustatytų sąlygų yra laikomasi, jei regiono, kuris yra NUTS (13) II lygio geografinis vienetas, bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, matuojant perkamosios galios standartais (PGS), sudaro mažiau kaip 75 % EEE vidurkio (14). Tačiau ELPA valstybėse nėra NUTS II lygio regiono, kuris šiuo metu atitinka šią sąlygą (15). Todėl nė vienas ELPA valstybių regionas neatitinka 61 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančios nukrypti nuostatos.

(16)

Teisingumo Teismas byloje 248/84 (16) nuomonę dėl keleto problemų, kurias apima ši EB sutarties leidžianti nukrypti nuostata, ir orientacinės analizės sistemos išreiškė taip: „Kita vertus, 87 straipsnio 3 dalies c punkto leidžianti nukrypti nuostata yra platesnė, kadangi ji suteikia galimybę plėtoti tam tikras sritis, neapsiribojant 87 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytomis ekonominėmis sąlygomis, jei tokia pagalba „netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“. Ši nuostata suteikia Komisijai teisę patvirtinti pagalbą, skirtą remti valstybės narės sričių, kurios turi nepalankias sąlygas, palyginti su nacionaliniu vidurkiu, ekonominę plėtrą“. Institucijos nuomone, tas pats galioja EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktui.

(17)

Tačiau regioninė pagalba, kuriai taikoma 61 straipsnio 3 dalies c punkto leidžianti nukrypti nuostata, turi būti ELPA valstybės aiškiai apibrėžtos regioninės politikos dalis ir tvirtai laikytis geografinio koncentruotumo principo. Kadangi ją numatoma skirti regionams, kurių sąlygos nėra tokios nepalankios kaip tų, kuriems taikomas 61 straipsnio 3 dalies a punktas, išimties geografinė apimtis ir suteikiamos pagalbos intensyvumas turi būti griežtai ribotas. Taigi tik maža ELPA valstybės nacionalinės teritorijos dalis paprastai gali turėti teisę į tokią pagalbą.

(18)

Kad nacionalinėms valdžios institucijoms būtų suteikta pakankamai laisvės parenkant reikalavimus atitinkančius regionus, bet nesumažinant tikrinimo ir kontrolės, kurią šios rūšies pagalbai vykdo Institucija, sistemos veiksmingumo ir laikantis vienodo požiūrio į visas ELPA valstybes, regionai, turintys teisę į aptariamą nukrypti leidžiančią nuostatą, turėtų būti parenkami dviem etapais: pirma, Institucija kiekvienai ELPA valstybei nustato didžiausią gyventojų aprėptį, pagal kurią gali būti skirta tokia pagalba, ir, antra, parenkami reikalavimus atitinkantys regionai.

(19)

Europos Komisija savo atitinkamose gairėse apibrėžė metodą, kuris turi būti taikomas siekiant nustatyti reikalavimus atitinkančią šalies gyventojų aprėptį valstybėse narėse. Šis metodas taikomas šiais etapais:

(20)

ELPA valstybės pasižymi tam tikrais išskirtinumais, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant reikalavimus atitinkančią gyventojų aprėptį:

(21)

Dėl šių išskirtinumų Institucija nustatys šalies gyventojų aprėptį remdamasi mažo gyventojų tankio regionais pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

Norvegijoje yra devyni NUTS III regionai, kuriuose gyventojų tankis yra mažas ir kuriuose gyvena 29,08 % Norvegijos gyventojų. Todėl šalies gyventojų skaičiaus aukščiausia riba Norvegijoje yra 29,08 %.

Vadovaujantis NUTS klasifikacijos sistema, Islandija yra apibrėžiama kaip NUTS III regionas (taip pat kaip NUTS I ir NUTS II regionas). Islandijos gyventojų tankis yra mažesnis kaip 12,5 gyventojų kvadratiniame kilometre (21). Kaip nurodoma pirmiau (16 ir 17 punktuose), 61 straipsnio 3 dalies c punkto leidžianti nukrypti nuostata suteikia Institucijai teisę patvirtinti pagalbą, skirtą remti ELPA valstybių regionų, kurių sąlygos, palyginti su nacionaliniu vidurkiu, yra nepalankios ekonominę plėtrą. Be to, paprastai tik nedidelė šalies teritorijos dalis turėtų atitikti reikalavimus aptariamai pagalbai teikti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į ypatingą Islandijos gyventojų struktūrą, Institucija nustatys Islandijos gyventojų aprėptį pagal NUTS IV regionus su mažu gyventojų tankiu (22). 31,6 % Islandijos gyventojų gyvena tokiuose regionuose, kuriuose gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 12,5 gyventojų kvadratiniame kilometre. Todėl Islandijos gyventojų aprėptis sudaro 31,6 %.

Lichtenšteine nėra mažo gyventojų tankio regionų, todėl šioje šalyje nėra reikalavimus atitinkančių regionų.

(22)

ELPA valstybių vykdomos regionų atrankos tinkamumo kriterijai turi būti pakankamai lankstūs, kad būtų įmanoma pagrįsti labai įvairiomis sąlygomis suteikiamą nacionalinę regioninę pagalbą, kurie kartu būtų skaidrūs ir suteiktų pakankamas garantijas, kad suteikta regioninė pagalba neiškraipys prekybos ir konkurencijos tiek, kad pakenktų bendram interesui. Institucija taip pat mano, kad atitinkamų ELPA valstybių vykdomos atrankos suteikti regioninę investicinę pagalbą reikalavimus pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą leidžiančią nukrypti nuostatą gali atitikti šie regionai (23):

(23)

Be to, tam, kad ELPA valstybėms būtų sudarytos sąlygos lanksčiau skirti paramą labai lokalizuotiems žemesnio už NUTS III lygio regioniniams skirtumams šalinti, ELPA valstybės taip pat gali nurodyti kitas nedideles teritorijas, kurios neatitinka pirmiau apibūdintų sąlygų, jei jų minimalus gyventojų skaičius yra 20 000 (27). ELPA valstybės, norinčios pasinaudoti šia galimybe, remdamosi pripažintais ekonominiais rodikliais kaip BVP vienam gyventojui, užimtumo ar nedarbo lygis arba vietinio našumo ar įgūdžių rodikliai privalės įrodyti, kad siūlomoms teritorijoms ekonominė plėtra yra santykinai svarbesnė nei kitoms to regiono teritorijoms. Šiose teritorijose Institucija patvirtins regioninę pagalbą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat bus taikoma atitinkama MVĮ priemoka. Tačiau kadangi konkurencija potencialiai iškraipoma dėl pasklidimo poveikio į labiau išsivysčiusius aplinkinius regionus, Institucija nepatvirtins investicinės pagalbos didelėms įmonėms tose teritorijose arba investicinės pagalbos, kai reikalavimus atitinkančios išlaidos viršija 25 mln. EUR.

(24)

Ar laikomasi kiekvienai ELPA valstybei leistinos bendros aprėpties, nustatoma pagal faktinį atitinkamų regionų gyventojų skaičių, remiantis naujausia turima pripažinta statistine informacija.

(25)

Regioninė investicinė pagalba yra pagalba, suteikiama pradinių investicijų projektui.

(26)

Pradinė investicija – tai investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusi su:

„Materialusis turtas“ yra žemė, pastatai ir gamybos priemonės (įrengimai). Įsigyjant įmonę, reikia atsižvelgti tik į turto pirkimo išlaidas iš trečiųjų šalių, jei sandoris buvo atliktas rinkos sąlygomis.

„Nematerialusis turtas“ reiškia technologijų perdavimą, vykdomą įsigyjant patento teises, licencijas, mokslinę, prekybinę ar gamybinę patirtį arba nepatentuotas technines žinias.

Investicijos, skirtos atnaujinimui, neatitinka nė vienos iš šių sąlygų, todėl ši sąvoka jų neaprėpia (28).

(27)

Tiesiogiai su įmone susijusio turto įsigijimą galima vertinti kaip pradinę investiciją, jei įmonė užsidarė arba būtų užsidariusi, jei nebūtų nupirkta, ir jei ją įsigijo nepriklausomas investuotojas (29).

(28)

Regioninė investicinė pagalba apskaičiuojama arba pagal pradinių investicijų projekto materialines ir nematerialines investicines sąnaudas, arba pagal (apskaičiuotas) išlaidas darbo užmokesčiui investicinio projekto tiesiogiai sukurtose darbo vietose (30).

(29)

Pagalbos forma yra įvairi. Tai gali būti, pvz., dotacijos, paskolos su mažomis palūkanomis arba palūkanų nuolaidos, valstybinės garantijos, akcijų įsigijimas arba kitoks kapitalo suteikimas palankiomis sąlygomis, atleidimas nuo mokesčių arba jų sumažinimas, atleidimas nuo socialinio draudimo mokesčių ar kitų privalomų mokėjimų arba jų sumažinimas, arba žemės, paslaugų suteikimas ar prekių tiekimas palankiomis kainomis.

(30)

Svarbu užtikrinti, kad regioninė pagalba skatintų investicijas, kurių kitu atveju remiamose teritorijose nebūtų. Todėl pagalbą pagal pagalbos schemas galima suteikti tik tada, jei gavėjas pateikė pagalbos paraišką ir už schemos administravimą atsakinga valdžios institucija raštu patvirtino (31), kad, remiantis išsamiu patikrinimu, projektas iš esmės atitinka schemoje nustatytus reikalavimus prieš pradedant projekto darbus (32). Visose pagalbos schemose taip pat turi būti aiškiai nurodomos abi sąlygos (33). Ad hoc pagalbos atveju kompetentinga institucija turi prieš pradedant projekto darbus pateikti ketinimų raštą dėl pagalbos suteikimo, kuris priklauso nuo to, ar Institucija pagalbą patvirtina. Jei darbai pradedami anksčiau, nei įvykdomos šiame punkte nustatytos sąlygos, laikoma, kad visas projektas neatitinka reikalavimų pagalbai gauti.

(31)

Jei pagalba yra skaičiuojama pagal materialines arba nematerialines investicines sąnaudas arba pagal 27 punkte nurodytas įsigijimo sąnaudas, siekiant užtikrinti, kad investicija būtų perspektyvi ir patikima, atsižvelgiant į taikomas aukščiausias pagalbos ribas, pagalbos gavėjo finansinis indėlis turi sudaryti mažiausiai 25 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų (nuosavi ištekliai arba išorės finansavimas), kurioms nesuteikiama jokia valstybės parama (34).

(32)

Be to, siekiant užtikrinti, kad investicijų nauda regioninei plėtrai būtų reali ir tvari, pagalba turi būti suteikiama su sąlyga, kad, pagalbai taikant sąlygas arba išmokėjimo metodą, tos investicijos būtų išlaikomos tam tikrame regione mažiausiai penkerių metų laikotarpį užbaigus investicijas (35). Be to, kai pagalba skaičiuojama atsižvelgiant į išlaidas darbo užmokesčiui, tos darbo vietos turi būti užimtos per trejus metus nuo darbų pabaigos. Kiekviena iš darbo vietų, sukurtų investicijų dėka, turi būti išsaugoma atitinkamame regione penkerių metų laikotarpį nuo tos dienos, kai darbo vieta užimta pirmą kartą. ELPA valstybės gali sutrumpinti šį penkerių metų laikotarpį MVĮ investicijoms arba jose sukurtoms darbo vietoms iki ne mažiau kaip trejų metų.

(33)

Pagalbos lygis yra išreiškiamas intensyvumu, palyginti su reikalavimus atitinkančiomis sąnaudomis. Visas pagalbos intensyvumas turi būti apskaičiuotas bendrosios subsidijos ekvivalentais (BSE) (36). Pagalbos intensyvumas bendrosios subsidijos ekvivalentu yra diskontuota pagalbos vertė, išreikšta reikalavimus atitinkančių sąnaudų diskontuotos vertės procentine dalimi. Pagalbos, apie kurią Institucijai pranešama atskirai, bendrosios subsidijos ekvivalentas apskaičiuojamas pranešimo metu. Kitais atvejais reikalavimus atitinkančios investicinės sąnaudos diskontuojamos pagal jų vertę pagalbos suteikimo metu. Pagalba, išmokama per keletą dalių, diskontuojama pagal jos vertę, atitinkamai kai tik apie ją pranešama arba kai ji suteikiama. Diskontuojant ir apskaičiuojant pagalbos, teikiamos kaip lengvatinė paskola, sumą, naudojamos pagalbos suteikimo metu galiojusios orientacinės palūkanų normos. Tais atvejais, kai pagalba suteikiama atleidžiant nuo ateityje privalomų mokėti mokesčių arba sumažinant mokesčius, pagalbos dalys diskontuojamos remiantis orientacinėmis palūkanų normomis, taikytinomis įvairiu metu, kai įsigalioja mokesčių lengvatos.

(34)

Pagalbos intensyvumas turi būti nustatomas atsižvelgiant į spręstinų regioninių problemų pobūdį ir mastą. Kitaip tariant, leistinas pagalbos intensyvumas iš pat pradžių yra mažesnis tuose regionuose, kuriems suteikiama teisė naudotis 61 straipsnio 3 dalies c punkto leidžiančia nukrypti nuostata, negu tuose, kurie turi teisę naudotis 61 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančia nukrypti nuostata.

(35)

Išsiplėtus EEE, atsirado didesni gerovės skirtumai EEE teritorijoje, todėl atsirado poreikis tiksliau nustatyti aptariamų regionų kategorijas. Siekdama atitikti Europos Bendrijos priimtą strategiją, Institucija nusprendė taikyti tą patį metodą.

(36)

Regionams pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą aukščiausia nustatyta regioninės pagalbos riba neturi viršyti 15 % BSE. Jis sumažinamas iki 10 % BSE regionams, kurių tiek BVP vienam gyventojui yra didesnis už 100 % EEE vidurkio, tiek nedarbo lygis yra mažesnis už EEE vidurkį, skaičiuojant NUTS III lygiu (remiantis paskutinių 3 metų vidurkiu, Eurostato duomenimis) (37).

(37)

Tačiau mažo gyventojų tankio regionai (atitinkantys NUTS III lygį ar mažesni) ir NUTS III regionai arba jų dalys, kurios turi bendrą sausumos sieną su šalimi, kuri nėra Europos ekonominės erdvės arba ELPA valstybė narė, visada atitinka 15 % BSE pagalbos intensyvumo reikalavimus.

(38)

Kai pagalba suteikiama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (38), 25.B.4.1.2 skirsnyje nustatytos aukščiausios ribos gali būti padidintos 20 % BSE pagalbą suteikiant mažosioms įmonėms ir 10 % BSE – vidutinėms (39).

(39)

Pagalbos pradinėms investicijoms reikalavimus atitinka išlaidos žemei, pastatams ir gamybos priemonėms (įrengimams) (40).

(40)

MVĮ atveju į išlaidas parengiamiesiems tyrimams ir konsultacijoms, susijusioms su investicijomis, taip pat gali būti atsižvelgiama su sąlyga, kad pagalbos intensyvumas neviršytų 50 % patirtų faktinių išlaidų.

(41)

Kai įmonė įsigyjama 27 punkte nurodytu būdu, turėtų būti atsižvelgiama tik į išlaidas turtui (41) pirkti iš trečiųjų šalių (42). Sandoris turi vykti rinkos sąlygomis.

(42)

Į išlaidas, susijusias su turto, išskyrus nuomojamą žemę ir pastatus, įsigijimu galima atsižvelgti tik tuomet, jei nuoma yra finansinė išperkamoji nuoma ir į sutartį įtrauktas įsipareigojimas nupirkti tą turtą pasibaigus nuomos sutarčiai. Žemės ir pastatų nuomos atveju nuomos sutartis turi galioti mažiausiai penkerius metus nuo numatomos investicijų projekto užbaigimo datos didelėms įmonėms ir mažiausiai trejus metus MVĮ.

(43)

Išskyrus su MVĮ ir (įmonės) perėmimu susijusius atvejus, įsigyjamas turtas turėtų būti naujas. Kai įmonė perimama, turtas, kuriam įsigyti jau buvo paskirta pagalba iki jo pirkimo, turėtų būti išskaičiuojamas.

(44)

Visuomet gali būti atsižvelgta į MVĮ visas investicijų į nematerialųjį turtą, susijusių su technologijų perdavimu įsigyjant patento teises, licencijas, mokslinę, prekybinę ar gamybinę patirtį arba nepatentuotas technines žinias, išlaidas. Tokios didelių bendrovių išlaidos atitinka reikalavimus tik iki 50 % visų reikalavimus atitinkančių projekto investicinių išlaidų ribos.

(45)

Visais atvejais reikalavimus atitinkantis nematerialusis turtas turi atitikti būtinas sąlygas, užtikrinančias, kad jis ir toliau bus susijęs su pagalbą gaunančiu regionu, turinčiu teisę į regioninę pagalbą, ir kad šio turto negalima perduoti kitiems regionams, ypač tiems, kurie neturi teisės į regioninę pagalbą. Todėl reikalavimus atitinkantis nematerialusis turtas turi atitikti visų pirma šias sąlygas:

(46)

Kaip nurodyta 25.B.4.1.1 skirsnyje, regioninė pagalba taip pat gali būti apskaičiuojama pagal numatomas išlaidas darbo užmokesčiui (43), susijusias su pradinių investicijų projekto metu sukurtomis darbo vietomis.

(47)

Darbo vietų kūrimas – tai grynasis tiesiogiai įdarbintų darbuotojų skaičiaus didėjimas (44) konkrečioje įmonėje, palyginti su vidurkiu per ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį. Todėl bet kuri darbo vieta, panaikinta per tą 12 mėnesių laikotarpį, turi būti atimama iš tikrojo darbo vietų, sukurtų per tą patį laikotarpį, skaičiaus (45).

(48)

Pagalbos dydis neturi viršyti tam tikros samdomo asmens darbo užmokesčio išlaidų procentinės dalies, apskaičiuotos per dvejų metų laikotarpį. Ta dalis yra lygi intensyvumui, numatytam investicinei pagalbai konkrečioje srityje.

(49)

Šiose gairėse didelis investicijų projektas yra pradinės investicijos, kaip apibrėžta šiose gairėse, kurių reikalavimus atitinkančios išlaidos viršija 50 mln. EUR (46). Kad dideli investiciniai projektai nebūtų dirbtinai dalijami į mažesnius projektus, siekiant išvengti šių gairių nuostatų taikymo, didelis investicinis projektas bus laikomas vienu investiciniu projektu, kai pradines investicijas, kurias per trejų metų laikotarpį įgyvendina viena ar daugiau įmonių, sudaro ekonomiškai nepadalijamas ilgalaikis turtas (47).

(50)

Apskaičiuojant, ar reikalavimus atitinkančios išlaidos dideliems investicijų projektams siekia šiose gairėse nustatytas skirtingas ribas, atsižvelgiama į tas reikalavimus atitinkančias išlaidas, kurios yra didesnės: arba tradicines investicines sąnaudas, arba darbo užmokesčio išlaidas.

(51)

Dviejose viena po kitos sekusiose Daugiasektorinėse regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams programose 1998 m. (48) ir 2004 m. (49) Institucija didžiausią pagalbos intensyvumą dideliems investiciniams projektams sumažino tiek, kad būtų apriboti konkurencijos iškraipymai. Siekdama paprastumo ir skaidrumo, Institucija nusprendė 2004 m. Daugiasektorinės programos (DSP 2004) nuostatas įtraukti į 2007–2013 m. Regioninės pagalbos gaires.

(52)

Todėl DSP 2004 m. nebebus taikoma pagalbai, kuri suteikta arba apie kurią pranešta (50) po 2006 m. gruodžio 31 d., ir bus pakeista šiomis gairėmis (51).

(53)

ELPA valstybės Institucijai turi atskirai pranešti apie bet kokią pagalbą, kuri bus suteikiama pagal esamą pagalbos schemą investiciniams projektams, jei bendra pagalbos suma iš visų šaltinių viršija didžiausią leistiną pagalbos sumą, kurią gali gauti investicinis projektas, kurio reikalavimus atitinkančios išlaidos yra 100 mln. EUR, pagal 56 punkte nustatytas normas ir taisykles (52).

Toliau lentelėje pateikiamos ribinės sumos skirtingiems regionams ir dažniausiai pasitaikantis pagalbos intensyvumas pagal šias gaires, nuo kurių reikia pranešti apie pagalbą.

(54)

Kai regioninė pagalba pagal esamas pagalbos schemas suteikiama dideliems investicijų projektams, apie kuriuos nereikia pranešti, ELPA valstybės privalo per 20 darbo dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai kompetentinga institucija suteikė pagalbą, Institucijai pateikti standartinės formos, kaip nurodyta III priede, reikalingą informaciją. Institucija glaustą informaciją paskelbs tinklalapyje (www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid).

(55)

ELPA valstybės turi išsamiai registruoti duomenis, susijusius su pagalbos suteikimu visiems dideliems investiciniams projektams. Šie duomenys, kurie turi apimti visą informaciją, būtiną siekiant nustatyti, ar buvo laikomasi didžiausio leistino pagalbos intensyvumo, turi būti saugomi 10 metų nuo tos dienos, kai pagalba buvo suteikta.

(56)

Regioninei investicinei pagalbai dideliems investiciniams projektams patikslinta regioninės pagalbos aukščiausia riba (53) taikoma taip:

Taigi leistinas pagalbos dideliam investiciniam projektui dydis bus apskaičiuotas pagal šią formulę: didžiausia pagalbos suma = R × (50 + 0,50 × B + 0,34 × C), čia R – nepakoreguota regioninės pagalbos aukščiausia nustatyta riba; B – reikalavimus atitinkančios išlaidos nuo 50 mln. EUR iki 100 mln. EUR ir C – reikalavimus atitinkančios išlaidos, viršijančios 100 mln. EUR. Šie apskaičiavimai atliekami pagal oficialius valiutų keitimo kursus pagalbos suteikimo dieną arba pranešimo dieną tuo atveju, kai apie pagalbą turi būti pranešta atskirai.

(57)

Kai bendra pagalbos suma iš visų šaltinių sudaro daugiau nei 75 % didžiausios pagalbos sumos, kuri galėtų būti suteikta investiciniam projektui, kurio reikalavimus atitinkančios išlaidos yra 100 mln. EUR, pagal pagalbos suteikimo dieną galiojančią didelėms įmonėms aukščiausią standartinę ribą, nustatytą patvirtintame regioninės pagalbos žemėlapyje, ir kai

Institucija patvirtins regioninę investicinę pagalbą tik pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą išsamiai patikrinusi, ar pagalba yra reikalinga darant teigiamą poveikį investicijoms ir ar pagalbos priemonės nauda yra didesnė nei konkurencijos iškraipymas ir poveikis susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai (55).

(58)

Atitinkamas produktas paprastai yra investicinio projekto produktas (56). Kai projektas yra susijęs su tarpiniu produktu ir didelė produkcijos dalis neparduodama rinkoje, atitinkamas produktas gali būti tolesnių gamybos etapų produktas. Atitinkama produkto rinka apima atitinkamą produktą ir jo pakaitalus, kuriuos tokiais laiko arba vartotojas (dėl produktui būdingų požymių, kainų ir numatyto naudojimo būdo), arba gamintojas (dėl gamybos įrangos lankstumo).

(59)

Įrodyti, kad 57 punkto a ir b papunkčiuose nurodyta padėtis nėra susidariusi, privalo ELPA valstybė (57). Taikant a ir b papunkčius, pardavimas ir tikrasis vartojimas bus nustatomi pagal atitinkamą Prodcom klasifikacijos lygį (58), paprastai EEE, arba, jei tokios informacijos nėra arba ji nėra svarbi, remiantis bet kuria kita bendrai priimta rinkos segmentacija, apie kurią sukaupti statistiniai duomenys yra lengvai prieinami.

(60)

25.B.4.1 ir 25.B.4.3 skirsniuose nustatyta aukščiausia pagalbos intensyvumo riba yra taikoma visai pagalbai:

(61)

Kai pagalba, skaičiuojama remiantis materialinėmis ar nematerialinėmis investicinėmis išlaidomis, teikiama kartu su pagalba, skaičiuojama remiantis išlaidomis darbo užmokesčiui, turi būti laikomasi tam tikram regionui nustatytos aukščiausios intensyvumo ribos (59).

(62)

Kai visos regioninės pagalbos reikalavimus atitinkančios išlaidos arba jų dalis atitinka ir kitokiai pagalbai keliamus reikalavimus, bendrajai jos daliai turi būti nustatyta palankiausia aukščiausia riba pagal taikomas taisykles.

(63)

Kai ELPA valstybė nustato, kad valstybės pagalba pagal vieną schemą gali būti sujungiama su pagalba, teikiama pagal kitas schemas, valstybė kiekvienai schemai privalo tiksliai nustatyti metodą, pagal kurį bus užtikrinamas pirmiau išvardytų sąlygų laikymasis.

(64)

Regioninė investicinė pagalba nesudedama su de minimis parama, atsižvelgiant į tokias pačias reikalavimus atitinkančias išlaidas, siekiant apeiti šiose gairėse nustatytą didžiausią pagalbos intensyvumą.

(65)

Regioninė pagalba, skirta sumažinti bendrovės einamąsias išlaidas (pagalba veiklai), paprastai yra draudžiama. Tačiau išimtiniais atvejais tokia pagalba gali būti teikiama regionams, kurie turi į ją teisę pagal 61 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančią nukrypti nuostatą, su sąlyga, kad i) tai pagrįsta jos nauda regioninei plėtrai bei pobūdžiu, ir ii) jos lygis proporcingas tiems sunkumams, kuriuos siekiama palengvinti (61). Pati ELPA valstybė turi parodyti visus esamus sunkumus ir jų svarbą. Be to, tam tikros konkrečios pagalbos veiklai formos gali būti leistinos mažo gyventojų tankio regionuose ir rečiausiai apgyvendintose srityse.

(66)

Pagalba veiklai iš principo turėtų būti suteikiama tik iš anksto nustatytoms kai kurioms reikalavimus atitinkančioms išlaidoms arba sąnaudoms (62) ir neviršyti tam tikros šių sąnaudų proporcijos.

(67)

Dėl ypatingo finansinės ir grupių vidaus veiklos pobūdžio, kaip apibrėžta Europos NACE nomenklatūros J (65, 66 ir 67 kodai) ir grupių vidaus veiklos K (74 kodas) sekcijose, labai mažai tikėtina, kad šioms veiklos sritims suteikiama pagalba veiklai skatintų regioninę plėtrą, o konkurencijos iškraipymo rizika yra labai didelė, kaip konstatuota gairių 17.B skyriuje (63). Todėl Institucija pagal šias gaires nepatvirtins jokios pagalbos veiklai, kuri skirta finansinių paslaugų sektoriui arba grupių vidaus veiklai, nebent jei pagalba suteikiama pagal bendrąsias schemas, kurios yra atviros visiems sektoriams ir kurių tikslas yra kompensuoti papildomas transporto arba užimtumo išlaidas. Pagalba veiklai, skirta eksportui skatinti, taip pat neleistina.

(68)

Kadangi pagalba veiklai skirta įveikti vėlavimus ir kliūtis regioninės plėtros srityje, išskyrus 69 ir 70 punktuose nurodytais atvejais, pagalba veiklai visada turėtų būti laikina ir ilgainiui mažinama bei turėtų būti laipsniškai nutraukiama, atitinkamiems regionams pasiekus realią konvergenciją su labiau išsivysčiusiomis EEE teritorijomis (64).

(69)

Nukrypstant nuo pirmesnio punkto, pagalba veiklai, kuri nėra nei laipsniškai mažinama, nei ribojama pagal laiką, gali būti leidžiama tik rečiausiai apgyvendintuose regionuose tiek, kiek ji skirta užkirsti kelią užsitęsusiam gyventojų skaičiaus mažėjimui šiuose regionuose arba jį sušvelninti (65). Rečiausiai apgyvendinti regionai yra NUTS II lygio regionai (Norvegija) arba NUTS IV lygio regionai (Islandija) (66), kuriuose gyventojų tankis yra 8 gyventojai viename kvadratiniame kilometre arba mažiau, ir apima su jais besiribojančias mažesnes teritorijas, atitinkančias tokio paties gyventojų tankio kriterijų.

(70)

Be to, mažo gyventojų tankio regionuose pagalba, kuri nėra nei laipsniškai mažinama, nei ribojama pagal laiką ir kuri skirta iš dalies kompensuoti papildomas transporto išlaidas, gali būti leidžiama tik tokiomis sąlygomis:

(71)

Visais atvejais pagalbos veiklai poreikis ir dydis turėtų būti reguliariai iš naujo persvarstomi, siekiant užtikrinti, kad atitinkamam regionui ji būtų aktuali ateityje. Todėl Institucija pagalbos veiklai schemas patvirtins tik šių gairių galiojimo laikotarpiui.

(72)

Siekiant patikrinti pagalbos veiklai schemų poveikį prekybai ir konkurencijai, ELPA valstybės turės kiekvienais metais pateikti atskirą ataskaitą apie kiekvieną NUTS II regioną (67), kuriame suteikiama pagalba veiklai, ir toje ataskaitoje pateikti bendras išlaidas arba apskaičiuoti negautas pajamas, susijusias su kiekviena tame regione patvirtinta pagalbos veiklai schema, ir nurodyti dešimt didžiausių pagalbos veiklai gavėjų tame regione (68), patikslinant jų veiklos sektorių(-ius) ir kiekvieno iš jų gautos pagalbos sumą.

(73)

Nors naujai įkurtos mažosios įmonės susiduria su sunkumais EEE, atrodo, kad remiamų regionų ekonominei plėtrai trukdo palyginti žemas verslumo lygis ir ypač mažesnis nei vidutinis naujai steigiamų įmonių skaičius. Todėl būtina sukurti naują pagalbos formą, kurią būtų galima suteikti papildomai prie regioninės investicinės pagalbos, siekiant paskatinti remtinose teritorijose steigti naujas įmones ir mažųjų įmonių plėtrą ankstyvojoje stadijoje.

(74)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba yra nukreipiama teisingai, šią pagalbos rūšį reikia skirstyti atsižvelgiant į kiekvieno regiono sunkumus. Be to, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų nepriimtinos rizikos, įskaitant riziką išstumti esančias įmones, pagalba turėtų būti bent pradinį laikotarpį teikiama tik mažosioms įmonėms, ribotos sumos ir palaipsniui mažinama.

(75)

Atitinkamai Institucija patvirtins pagalbos schemas, pagal kurias pagalba, neviršijanti bendros 1 mln. EUR sumos vienai įmonei (69), yra suteikiama mažosioms įmonėms, kurių ekonominė veikla vykdoma regionuose, turinčiuose teisę pasinaudoti 61 straipsnio 3 dalies c punkto leidžiančia nukrypti nuostata. Metinė suteiktos pagalbos suma naujai įkurtoms mažosioms įmonėms turi neviršyti 33 % pirmiau minėtos pagalbos įmonei visos sumos.

(76)

Reikalavimus atitinkančios išlaidos yra teisinio, patariamojo, konsultacinio ir administracinio pobūdžio sąnaudos, tiesiogiai susijusios su įmonės įkūrimu, ir kitos sąnaudos, faktiškai susidariusios per pirmuosius penkerius metus nuo įmonės įkūrimo (70):

(77)

Pagalbos intensyvumas negali viršyti 25 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, patirtų per pirmuosius trejus metus nuo įmonės įsteigimo, ir 15 % dvejus metus po to.

(78)

Šis intensyvumas padidinamas 5 % regionuose, kurių gyventojų tankis yra mažesnis negu 12,5 gyventojų viename kvadratiniame kilometre ir mažose salose, kuriose gyventojų skaičius mažesnis negu 5 000, bei kitose panašaus dydžio bendruomenėse, kenčiančiose nuo panašios izoliacijos.

(79)

ELPA valstybė turi sukurti reikalingą sistemą, užtikrinančią, kad nebūtų viršytos pagalbos sumos viršutinės ribos ir atitinkamas pagalbos intensyvumas pagal reikalavimus atitinkančias sąnaudas. Suteikta pagalba šiame skyriuje nesudedama su kita valstybės pagalba (įskaitant de minimis paramą), siekiant apeiti didžiausią pagalbos intensyvumą arba nustatytas sumas.

(80)

Pagalbos teikimas tik naujai įkurtoms mažosioms įmonėms gali paskatinti mažąsias įmones užsidaryti ir vėl atsidaryti, taip siekiant gauti šią pagalbą. ELPA valstybės turėtų žinoti, kad tokia rizika egzistuoja, ir sudaryti pagalbos schemas taip, kad būtų išvengta šios problemos, pavyzdžiui, apribojant neseniai uždarytų bendrovių savininkų paraiškų priėmimą.

(81)

ELPA valstybės regionai, turintys teisę į regioninę investicinę pagalbą pagal leidžiančias nukrypti nuostatas ir aukščiausios pagalbos pradinėms investicijoms intensyvumo ribos (71), nustatytos kiekvienam regionui, sudaro ELPA valstybės regioninės pagalbos žemėlapį. Regioninės pagalbos žemėlapyje taip pat nustatomi regionai, turintys teisę suteikti pagalbą naujai įkurtoms įmonėms. Pagalbos veiklai schemų regioninės pagalbos žemėlapiai neapima, ir kiekviena iš jų yra vertinama atskirai, remiantis atitinkamos ELPA valstybės pranešimu pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį.

(82)

Teisingumo Teismas nusprendė, kad sprendimai, kuriais Europos Komisija priima kiekvienos EB valstybės narės regioninės pagalbos žemėlapius, turėtų būti suprantami kaip neatskiriama regioninės pagalbos gairių dalis ir kaip saistantys tik su sąlyga, kad EB valstybės narės jiems yra pritarusios (72). Institucijos nuomone, tos pačios nuostatos taikomos Institucijos sprendimams.

(83)

Be to, reikėtų priminti, kad regioninės pagalbos žemėlapiuose taip pat nurodoma bet kokių bendrųjų išimčių, kuriomis atleidžiama nuo prievolės pranešti apie regioninę pagalbą pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį, taikymo sritis, nepaisant to, ar ši pagalba suteikiama remiantis Reglamentu (EB) Nr. 70/2001 (73), ar remiantis galimu būsimu išimčių reglamentu dėl kitų regioninės pagalbos formų.

(84)

Pagal šias gaires, atsižvelgiant į ELPA valstybių socialinę ir ekonominę padėtį, regioninės pagalbos žemėlapį sudarys regionai, kuriuos turi paskirti ELPA valstybės kaip turinčius teisę į regioninę pagalbą pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą ir neviršijančius gyventojų aprėpties ribos, nustatytos pagal 25.B.3.3.1 skirsnį.

(85)

Su sąlyga, kad jos laikysis šiose gairėse nustatytų sąlygų, pačios ELPA valstybės savo atsakomybe turi nuspręsti, ar jos nori teikti regioninę investicinę pagalbą ir kokiu mastu. Kuo greičiau nuo šių gairių paskelbimo dienos kiekviena ELPA valstybė, laikydamasi Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies, turėtų pranešti Institucijai bendrą regioninės pagalbos žemėlapį, apimantį jos visą nacionalinę teritoriją.

(86)

Institucija išnagrinės pranešimus pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą. Baigusi nagrinėjimą, patvirtintus regioninės pagalbos planus ji paskelbs Europos sąjungos oficialiojo leidinio EEE skyriuje ir EEE priede. Šie žemėlapiai įsigalios 2007 m. sausio 1 d. arba jų paskelbimo dieną, jei Institucija juos patvirtins vėliau, ir bus laikomi neatskiriama dabartinių gairių dalimi.

(87)

Pranešime turėtų būti aiškiai nurodyti siūlomi regionai, atitinkantys reikalavimus pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą, ir pagalbos intensyvumas, numatomas didelėms bendrovėms, atsižvelgiant į aukščiausios nustatytos regioninės pagalbos ribos dideliems investiciniams projektams tikslinimus.

(88)

Išsami patvirtinamoji informacija turėtų būti pateikta siekiant paaiškinti regionų pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą, išskyrus ekonominės plėtros, mažo gyventojų tankio ir pasienio regionus, nurodymą, įskaitant detalų atitinkamų regionų nustatymą, duomenis apie gyventojų skaičių, informaciją apie BVP ir nedarbo lygį atitinkamuose regionuose ir bet kokią kitą susijusią informaciją.

(89)

Siekiant užtikrinti tęstinumą, kuris yra nepaprastai svarbus ilgalaikei regioninei plėtrai, regionų, apie kuriuos praneša ELPA valstybės, sąrašas iš principo turėtų būti taikomas visą 2007–2013 m. laikotarpį. Tačiau būtų galima jį persvarstyti gairių galiojimo laikotarpio viduryje 2010 m. (74). Bet kuri ELPA valstybė, norinti iš dalies pakeisti regionų, turinčių teisę į pagalbą pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą, sąrašą arba taikytiną pagalbos intensyvumą, ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 1 d. privalo pateikti Institucijai pranešimą. Bet kokie regiono pakeitimai šiuo atžvilgiu negali viršyti 50 % bendros aprėpties, kuri leistina ELPA valstybei pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą. Regionai, netekę teisės į regioninę pagalbą dėl vidurio laikotarpio persvarstymo, nebus tinkami gauti pereinamojo laikotarpio paramą. Be to, ELPA valstybės gali bet kada pateikti Institucijai prašymą į sąrašą įtraukti daugiau regionų, kol bus pasiekta tam tikra gyventojų aprėptis.

(90)

Institucija ketina šias gaires taikyti visai regioninei pagalbai, kuri bus suteikta po 2006 m. gruodžio 31 d. Regioninė pagalba, kuri yra suteikta arba bus suteikta iki 2007 m., bus vertinama pagal 1999 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires.

(91)

Kadangi pranešimai apie regioninės pagalbos schemas arba apie ad hoc pagalbą, suteiktiną po 2006 m. gruodžio 31 d., turi būti susiję su regioninės pagalbos žemėlapiu, paprastai jie negali būti laikomi išsamiais, kol atitinkama ELPA valstybė 25.B.7 skirsnyje aprašyta tvarka nepriims regioninės pagalbos plano. Taip pat Institucija paprastai nenagrinės pranešimų apie regioninės pagalbos schemas, kurios bus taikomos nuo 2006 m. gruodžio 31 d., arba ad hoc pagalbos, suteiktinos nuo šios datos, iki tol, kol nebus priimtas regioninės pagalbos žemėlapis atitinkamai ELPA valstybei (75). Tas pats galioja pagalbos naujai įkurtoms mažosioms įmonėms schemoms, kurioms taikomas šių gairių 25.B.6 skirsnis.

(92)

Institucija laikosi nuomonės, kad šių gairių įgyvendinimas iš esmės pakeis regioninei pagalbai taikytinas taisykles visose ELPA valstybėse. Be to, būtina persvarstyti visų rūšių regioninės pagalbos schemų, įskaitant tiek investicinės pagalbos, tiek pagalbos veiklai schemas, tolesnį pagrįstumą ir veiksmingumą. Dėl šių priežasčių Institucija siūlys šias tinkamas priemones ELPA valstybėms pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 1 dalį:

Institucija ragins ELPA valstybes per mėnesį pranešti, ar jos sutinka su šiais pasiūlymais.

(93)

Be to, Institucijos nuomone, reikia papildomų priemonių norint padidinti regioninės pagalbos skaidrumą. Visų pirma būtina užtikrinti, kad ELPA valstybės, ūkio subjektai, suinteresuotosios šalys ir pati Institucija galėtų lengvai gauti visą visų taikytinų regioninės pagalbos schemų ELPA valstybėse tekstą. Institucija mano, kad šį tikslą paprasta pasiekti sukuriant susijusius tinklalapius internete. Todėl, nagrinėdama regioninės pagalbos schemas, Institucija sistemingai sieks ELPA valstybės įsipareigojimo, kad visas galutinės pagalbos schemos tekstas būtų paskelbtas internete ir kad tas interneto adresas būtų praneštas Institucijai. Projektai, kurių išlaidos patirtos prieš paskelbiant schemą internete, neatitinka regioninės pagalbos reikalavimų.

(94)

Institucija gali nuspręsti šias gaires bet kuriuo metu persvarstyti arba iš dalies pakeisti, jei tai būtų reikalinga dėl priežasčių, susijusių su konkurencijos politika, arba atsižvelgiant į kitas EEE politikos kryptis ir tarptautinius įsipareigojimus.