30.6.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/36

---

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 22/04/COL

2004 m. vasario 25 d.

dėl pranešimo apie naują tiesioginės transportui skirtos pagalbos schemą (Norvegija)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (1), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo teismo įsteigimo (2), ypač į jo 24 straipsnį ir 3 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į Institucijos EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo gaires (3),

PARAGINUSI suinteresuotas šalis pateikti pastabas, remdamasi pirmiau minėtomis nuostatomis (4),

kadangi:

I.   FAKTAI

1.   Įvadas

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. kovo 26 d. raštu (Dok. Nr. 03-1846 A), kuriuo buvo persiųstas Prekybos ir pramonės ministerijos 2003 m. kovo 25 d. raštas, Finansų ministerijos 2003 m. kovo 25 d. raštas ir Savivaldybių ir regioninės plėtros ministerijos 2003 m. kovo 25 d. raštas – juos visus Institucija gavo ir įregistravo 2003 m. kovo 26 d. – Norvegijos institucijos pranešė apie regioniniu principu diferencijuotoms socialinio draudimo įmokoms skirtą pereinamąjį laikotarpį ir apie naują tiesioginės transportui skirtos pagalbos schemą.

2003 m. gegužės 16 d. raštu (Dok. Nr. 03-2951 D) Institucija patvirtino gavusi pirmiau minėtus raštus ir paprašė papildomos informacijos.

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. birželio 10 d. raštu (Dok. Nr. 03-3707 A), kuriuo buvo persiųstas Finansų ministerijos 2003 m. birželio 5 d. raštas – juos abu Institucija gavo ir įregistravo 2003 m. birželio 11 d. – Norvegijos institucijos pateikė papildomos informacijos.

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. birželio 19 d. raštu (Dok. Nr. 03-3976 A), kuriuo buvo persiųstas Prekybos ir pramonės ministerijos 2003 m. birželio 10 d. raštas – juos abu Institucija gavo ir įregistravo 2003 m. birželio 20 d. – Norvegijos institucijos pateikė tyrimo ataskaitą, kurioje dokumentais pagrindžiamos papildomos transporto išlaidos (5).

Institucija 2003 m. liepos 16 d. raštu (Dok. Nr. 03-4598 D) Norvegijos institucijoms pranešė apie savo sprendimą dėl regioniniu principu diferencijuotomis socialinio draudimo įmokomis teikiamos valstybės pagalbos ir tiesioginės transportui skirtos pagalbos pradėti Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo I antraštinės dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą).

Sprendimas pradėti tyrimą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6). Institucija suinteresuotas šalis paprašė pateikti pastabų dėl svarstomų pagalbos schemų.

Oficialus Norvegijos institucijų atsakymas į sprendimą pradėti tyrimą buvo gautas Prekybos ir pramonės ministerijos 2003 m. rugsėjo 17 d. faksograma, kuria buvo persiųstas Finansų ministerijos 2003 m. rugsėjo 17 d. raštas (Dok. Nr. 03-6381 A). Finansų ministerijos 2003 m. rugsėjo 17 d. raštas taip pat buvo persiųstas Norvegijos atstovybės 2003 m. rugsėjo 18 d. raštu, kurį Institucija gavo ir įregistravo 2003 m. rugsėjo 19 d. (Dok. Nr. 03-6451 A). Finansų ministerija rašte pateikė, inter alia, išplėstinį Institucijai 2003 m. birželio 19 d. rašte pateikto papildomų transporto išlaidų tyrimo variantą.

Institucija gavo 10 suinteresuotų šalių pastabų dėl sprendimo pradėti tyrimą.

Institucija 2003 m. spalio 16 d. (Dok. Nr. 03-7071 D) ir 2003 m. spalio 17 d. raštais (Dok. Nr. 03-7135) trečiųjų šalių pastabas perdavė Norvegijos institucijoms.

Prekybos ir pramonės ministerija 2003 m. spalio 21 d. faksograma persiuntė 2003 m. spalio 21 d. Finansų ministerijos atsakymą (Dok. Nr. 03-7243 A) dėl trečiųjų šalių pastabų. Norvegijos atstovybė 2003 m. spalio 23 d. raštu, kurį Institucija gavo ir įregistravo 2003 m. spalio 24 d. (Dok. Nr. 03-7360 A), Institucijai taip pat persiuntė Finansų ministerijos raštą.

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. spalio 22 d. raštu, kuriuo buvo persiųstas Savivaldybių ir regioninės plėtros ministerijos 2003 m. spalio 20 d. raštas – juos abu Institucija gavo ir įregistravo 2003 m. spalio 24 d. (Dok. Nr. 03-7362 A) – Norvegijos institucijos pranešė apie geografinės srities, kurioje gali būti teikiama tiesioginė transportui skirta pagalba, apie kurią pranešta 2003 m. kovo 25 d. raštu, išplėtimą.

2003 m. gruodžio 19 d. raštu (Dok. Nr. 03-8952 D) Institucija paprašė papildomos informacijos ir paaiškinimo, ypač dėl praneštoje schemoje taikomų kaupimo taisyklių.

Prekybos ir pramonės ministerija 2004 m. sausio 21 d. faksograma persiuntė Savivaldybių ir regioninės plėtros ministerijos tos pačios dienos raštą (Atvejo Nr. 187224), kuriame pateikiama papildoma informacija. Norvegijos atstovybė prie Europos Sąjungos 2004 m. sausio 23 d. raštu, kuris buvo gautas ir įregistruotas 2004 m. sausio 26 d. (Atvejo Nr. 188041), Institucijai persiuntė tą patį raštą.

Prekybos ir pramonės ministerija 2004 m. vasario 9 d. faksograma persiuntė Savivaldybių ir regioninės plėtros ministerijos tos pačios dienos raštą (Atvejo Nr. 189794). Norvegijos atstovybė prie Europos Sąjungos 2004 m. vasario 11 d. raštu, kuris buvo gautas ir įregistruotas 2004 m. vasario 12 d. (Atvejo Nr. 191138), persiuntė Institucijai tą patį raštą. Savivaldybių ir regioninės plėtros ministerijos vasario 9 d. rašte buvo padaryta nedidelių su schemos administravimu susijusių pakeitimų.

2003 m. kovo 25 d. pranešimas ir pirmiau minėtas sprendimas pradėti tyrimą buvo susiję su trejų metų – nuo 2004 iki 2007 m. – pereinamuoju laikotarpiu, skirtu regioniniu principu diferencijuotoms socialinio draudimo įmokoms ir naujos transportui skirtos pagalbos schemos įvedimui. 2003 m. lapkričio 12 d. Institucija nusprendė nutraukti tyrimą ir priimti teigiamą sprendimą dėl regioniniu principu diferencijuotoms socialinio draudimo įmokoms skirto trejų metų pereinamojo laikotarpio (Sprendimas Nr. 218/03/COL) (7).

Taigi dabartinis sprendimas yra susijęs su dviem tiesioginės transportui skirtos pagalbos schemos aspektais. Pirma, su 2003 m. kovo 25 d. pranešimu ir vėlesniu sprendimu pradėti tyrimą. Antra, su papildomu 2003 m. spalio 22 d. pranešimu, kuriame paminėtas schemos geografinės srities išplėtimas.

2.   Pagalbos schemos, apie kurią pranešta 2003 m. kovo 25 d., aprašymas

2.1.   Schemos paskirtis

Norvegijos institucijos nurodo, kad papildomos transporto išlaidos yra viena iš nuolat patiriamų žalų arba vienos iš išlaidų, susijusių su sunkumais, kuriuos dėl nuotolių patiria pakraščio srityse ir retai gyvenamuosiuose regionuose esančios įmonės ir kurių nepatiria centrinėse vietovėse esančios įmonės. Todėl, Norvegijos institucijų teigimu, naujosios schemos paskirtis yra iš dalies atlyginti konkurencinius nuostolius, kuriuos dėl papildomų transporto išlaidų patiria toli nuo savo rinkų esančios įmonės.

2.2.   Siūloma remti geografinė sritis

Nacionalinę tiesioginę transportui skirtą pagalbą buvo pasiūlyta teikti šioms ir savivaldybėms:

—	: Harstad, Tromsø, Kvæfjord, Skånland, Bjarkøy, Ibestad, Gratangen, Lavangen, Bardu, Salangen, Målselv, Sørreisa, Dyrøy, Tranøy, Torsken, Berg, Lenvik ir Balsfjord savivaldybėms,

—	: visoms savivaldybėms,

—	: Leka, Nærøy, Vikna, Flatanger, Fosnes, Overhalla, Høylandet, Grong, Namsos, Namsskogan, Røyrvik, Lierne, Snåsa, Inderøy, Namdalseid, Verran, Mosvik, Verdal, Leksvik, Meråker ir Steinkjer savivaldybėms,

—	: Hemne, Snillfjord, Hitra, Frøya, Ørland, Agdenes, Rissa, Bjugn, Åfjord, Roan, Osen, Oppdal, Rennebu, Meldal, Røros, Holtålen, Midtre Gauldal, Selbu ir Tydal savivaldybėms,

—	: Kristiansund, Vanylven, Sande, Herøy, Ulstein, Hareid, Norddal, Stranda, Stordal, Rauma, Nesset, Midsund, Sandøy, Aukra, Eide, Averøy, Frei, Gjemnes, Tingvoll, Sunndal, Surnadal, Rindal, Aure, Halsa, Tustna ir Smøla savivaldybėms,

—	: Gulen, Solund, Hyllestad, Høyanger, Vik, Balestrand, Leikanger, Sogndal, Aurland, Lærdal, Årdal, Luster, Askvoll, Fjaler, Gaular, Jølster, Bremanger, Vågsøy, Selje, Eid, Hornindal, Gloppen ir Stryn savivaldybėms.

Siūlomos zonos, kurioms teiktina tiesioginė transportui skirta pagalba, yra 1999 m. gruodžio 17 d. Institucijos patvirtintoje (327/99/COL) teiktinos regioninės pagalbos zonoje, išskyrus Møre og Romsdal grafystės Herøy (8 374 gyventojai), Ulstein (6 664 gyventojai), Hareid (4 780 gyventojų) ir Aukra (3 026 gyventojai) savivaldybes. Regioninės pagalbos zonoje gyvena 25,2 % visų Norvegijos gyventojų (8), o naujos transportui skirtos pagalbos schemos siūlomoje zonoje, apie kurią pranešta 2003 m. spalio 25 d., gyvena 16,0 % visų gyventojų (721 079 gyventojai).

Norvegijos institucijos teigia, kad regioninės transportui skirtos pagalbos zonos įvardytos remiantis Valstybės pagalbos gairių XI priedu, kuriame yra nustatyti pagalbos, skirtos papildomoms transporto išlaidoms padengti mažo gyventojų tankio zonose, t. y. regionuose, kurių gyventojų tankis mažesnis kaip 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre, teikimo kriterijai.

Troms, Nordland, Nord-Trøndelag ir Sogn og Fjordane grafysčių gyventojų tankis mažesnis kaip 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre.

Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal grafysčių gyventojų tankis nėra mažas, bet šių grafysčių dalių, kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, gyventojų tankis yra mažas (atitinkamai 4,1 ir 9,6 gyventojo kvadratiniame kilometre). Bendras šių dviejų grafysčių gyventojų, kurie gyvena siūlomoje zonoje, skaičius – 179 792 gyventojai.

Pranešime Norvegijos institucijos teigia, kad dabartinė netiesioginės transportui skirtos pagalbos schema (geografiniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schema) apima 23,55 % gyventojų, o naujojoje siūlomoje zonoje gyvena 16,01 % gyventojų, ir tai atitinka nacionalinei regioninei pagalbai skirtų Valstybės pagalbos gairių XI priedo penktosios pastraipos pirmąją sąlygą (žr. toliau II.3.1 skyrių).

2.3.   Regioninės tiesioginės transportui skirtos pagalbos apskaičiavimas

Remiantis pranešimu, pagalba gali būti teikiama tik papildomų prekių vežimo šalies teritorijoje išlaidoms, apskaičiuotoms pagal tiesiausią ir ekonomiškiausią vežimo iš gamybos bei apdorojimo vietos į artimiausios prekybos rinką būdą. Kai prekės vežamos į Švediją ir Suomiją, į bendrą vežimo atstumą įskaičiuojami atstumai Švedijoje ir Suomijoje. Tačiau pagalba teikiama tik šalyje patirtoms transporto išlaidoms.

Tik dokumentais pagrįstos transporto išlaidos gali būti pagalbos apskaičiavimo pagrindas. Transportui skirta pagalba apskaičiuojama kaip procentas nuo visų transporto išlaidų. Transporto išlaidos turi būti nurodytos krovinio važtaraštyje arba atitinkamame dokumente, kuriame nurodytos išlaidos priklauso nuo vežimo šalyje atstumo, prekių svorio ir rūšies, krovinio vežimo mokesčių ir kitų mokesčių, kurie gali būti taikomi konkrečiam transportui. Kompensacija skiriama remiantis įmonių paraiškomis, praėjus metams po to, kai buvo patirtos transporto išlaidos.

Pagalbos intensyvumas bus diferencijuojamas pagal dvi geografines transporto zonas ir vežimo atstumą (ne mažesnį kaip 350 km). Didžiausias pagalbos intensyvumo prioritetas suteiktas Troms, Nordland ir Nord-Trøndelag grafystėms (1 zona), o Sør-Trøndelag, Møre og Romsdal ir Sogn og Fjordane grafystėms (2 zona) bus teikiama mažesnio intensyvumo pagalba. Toliau pateiktoje 1 lentelėje parodyta pagalbos intensyvumo diferenciacija.

1 lentelė.

Pagalbos intensyvumas

Vežimo atstumai kilometrais	1 zona	2 zona
350–700	30 %	20 %
701–	40 %	30 %

2.4.   Papildomų transporto išlaidų pagrindimas dokumentais

Prekybos ir pramonės ministerija 2003 m. birželio 10 d. raštu pateikė Transporto ekonomikos instituto (TØI) (9) tyrimo ataskaitą dėl papildomų transporto išlaidų zonoje, kurioje siūloma teikti transportui skirtą pagalbą. Ataskaita paremta 33 įmonių, suskirstytų į šešias imtis (geografines zonas), apklausomis. Taikant statistinį atsitiktinės imties metodą, iš Statistics Norway sudaryto Centrinio įstaigų ir įmonių registro (CRE) (10) pasirinktos 33 įmonės. TØI padarė išvadą, kad 1-osios imties (trys šiauriausios grafystės (Troms, Nordland ir Nord-Trøndelag)) ir 2-osios imties (Vakarų Norvegijos grafystės (Sør-Trøndelag, Møre og Romsdal ir Sogn og Fjordane)) vieniems žmogaus darbo metams tenkančios vidutinės transporto išlaidos (iš viso ir vežant didesniais kaip 350 kilometrų atstumais) yra gerokai didesnės už išlaidų rodiklius standartinėje zonoje. Standartinė zona yra 1 zona pagal geografiniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schemą (daugiausia Oslas ir aplinkiniai rajonai).

2.5.   Schemos galiojimo laikas

2004 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d.

2.6.   Biudžetas

Apytikriais skaičiavimais, biudžetą sudaro 200 mln. Norvegijos kronų (apie 24,5 mln. eurų) per metus.

2.7.   Kaupimas

Norvegijos institucijos teigia, kad didžiausią pagalbos intensyvumą nustačius kaip bendrų transporto išlaidų procentą (žr. pirmiau pateiktą 1 lentelę), bus garantuota, kad kompensacijos įmonėms nebus per didelės. Jei tuo pačiu laikotarpiu įmonės gaus naudos dėl sumažintų socialinio draudimo įmokų, šio sumažinimo teikiama nauda bus išskaičiuojama iš pagal 1 lentelę apskaičiuotos transportui teikiamos pagalbos. Be to, iš naujosios transportui skirtos pagalbos schemos ir sumažintų socialinio draudimo įmokų schemos kartu paėmus įmonės transportui skirtos pagalbos gaus ne daugiau kaip sumą, kurią jos gautų dėl dabartinių diferencijuotų socialinio draudimo įmokų.

2.8.   Sektoriai, kuriems schema netaikoma, ir jautrūs sektoriai, kuriems taikomas specialūs pranešimo reikalavimai

Remiantis pranešimu, tiesioginės transportui skirtos pagalba negali būti suteikta šioms ekonominės veiklos rūšims:

a)

Schema netaikoma toliau išvardytų sektorių ir (arba) galimybės pasirinkti kitą verslo vietą neturinčių įmonių produktų vežimui ar perdavimui: — elektros gamyba ir paskirstymas, — žaliavinės naftos ir gamtinių dujų gavyba, — su naftos ir dujų gavyba susijusios paslaugos, išskyrus žvalgybos darbus, — metalų rūdos kasyba, — pramoninių mineralų – nefelininio sienito ir olivino – gavyba.

b)

Pramonės šakos, kurioms taikomi specialūs sektorių teisės aktai. Dėl specialių sektorių teisės aktų regioninės transportui skirtos pagalbos negali gauti šie sektoriai: — įmonės, kurioms taikomas EEE susitarimo XV priedo 1a ir 1b punktuose nurodytas aktas (dėl pagalbos plieno pramonei ir pagalbos laivų statybai).

c)	Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams, t. y. sektoriams, kuriems bus taikoma dabartinė diferencijuotų socialinio draudimo tarifų sistema, priklausančios ekonominės veiklos rūšys.

Pranešime sakoma, kad, atsižvelgiant į Valstybės pagalbos gaires, Institucijai turės būti iš anksto pranešama apie variklinių transporto priemonių pramonei arba pramoninei sintetinių audinių gamybai teiktiną tiesioginę transportui skirtą pagalbą ir jai turės būti gautas išankstinis Institucijos patvirtinimas.

2.9.   Sprendimas pradėti tyrimą

2003 m. liepos 16 d. sprendime pradėti tyrimą Institucija išreiškė dvi abejones dėl tiesioginės pagalbos schemos.

Pirma, Institucija pažymėjo, kad keturios iš nurodytų savivaldybių (Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra), kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, nepatenka į patvirtintą regioninės pagalbos planą. Kadangi Norvegijos institucijos nepranešė apie remtinų zonų plano patikslinimą, Institucija nusprendė, kad tiesioginės transportui skirtos pagalbos teikimas šioms keturioms savivaldybėms neatitiktų EEE susitarime numatytų Valstybės pagalbos nuostatų.

Antra, Institucija nusprendė, kad Norvegijos institucijų pateikti dokumentai nepakankamai įrodė, kad Norvegijos pietinės geografinės zonos, kurioms pasiūlyta teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą (Sogn og Fjordane, Møre og Romsdal ir Sør-Trøndelag), patiria papildomų transporto išlaidų.

2.10.   Norvegijos pastabos dėl sprendimo pradėti tyrimą

Finansų ministerijos 2003 m. rugsėjo 17 d. rašte Norvegijos institucijos pateikė pastabas dėl Institucijos sprendimo pradėti tyrimą. Norvegijos institucijos pareiškė, kad, siekdamos užtikrinti prieš tai pateiktų su praneštosios transportui skirtos pagalbos zonos papildomomis transporto išlaidomis susijusių dokumentų pagrįstumą, jos atliko platesnį tyrimą nei pateiktasis 2003 m. birželio 19 d. raštu (pridėtas prie pastabų). Pasak Norvegijos institucijų, šis tyrimas patvirtino ankstesnio tyrimo rezultatus.

Išplėstinis tyrimas (11) apima 39 įmones, tarp jų ir tų rajonų, kuriems nebuvo siūloma teikti naujosios nacionalinės transportui skirtos pagalbos. Geografiškai diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schemos 1 zonos transporto išlaidos papildomų transporto išlaidų, būdingų zonoms, kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, atžvilgiu yra laikomos standartinėmis transporto išlaidomis. Pasak Norvegijos institucijų, pateiktos tyrimo išvados patvirtina, kad Troms, Nordland, Nord-Trøndelag, Sør-Trøndelag, Møre og Romsdal ir Sogn bei Fjordane grafystėse esančios įmonės patiria gerokai didesnes vidutines transporto išlaidas (tiek bendrąsias, tiek vežant didesniais kaip 350 kilometrų atstumais) nei standartinėje zonoje esančios įmonės. Troms, Nordland ir Nord-Trøndelag grafysčių transporto išlaidos, susijusios su didesniais kaip 350 kilometrų atstumais, yra 220 % didesnės nei standartinėje zonoje. Sør-Trøndelag, Møre og Romsdal ir Sogn og Fjordane grafysčių transporto išlaidos, susijusios su didesniais kaip 350 kilometrų atstumais, yra 143 % didesnės nei standartinėje zonoje.

2.11.   Suinteresuotų šalių pastabos dėl sprendimo pradėti tyrimą

Dešimt Norvegijos organizacijų ir įmonių pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimą. Dauguma pastabų buvo susijusios su geografiniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schema (pereinamuoju laikotarpiu). Suinteresuotos šalys, komentuodamos tiesioginės transportui skirtos pagalbos schemą, inter alia, teigė, kad jos nežino, kaip tiesioginės transportui skirtos pagalbos schema veiks arba kokie bus schemos padariniai. Be to, kai kuriose pastabose tvirtinama, kad naujoji tiesioginė transportui skirta pagalba Norvegijos pakraščių regionuose esančių įmonių papildomas transporto išlaidas sumažins tik nedaug.

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. spalio 23 d. raštu, kuriuo buvo persiųstas Prekybos ir pramonės ministerijos 2003 m. spalio 21 d. raštas ir Finansų ministerijos 2003 m. spalio 21 d. raštas – juos visus Institucija gavo ir įregistravo spalio 24 d. (Dok. Nr. 03-7360 A) – Norvegijos institucijos pateikė glaustas pastabas dėl trečiųjų šalių pastabų. Norvegijos institucijos pažymi, kad trečiųjų šalių pastabose pateikti vertinimai ir skaičiai pagrindžia Institucijai anksčiau pateiktus įrodymus. Be to, Norvegijos institucijos pažymi, kad nė viena trečioji šalis neprieštaravo dėl praneštosios tiesioginės transportui skirtos pagalbos schemos.

3.   2003 m. spalio 22 d. pranešimo aprašymas

3.1.   Geografinės srities išplėtimas

2003 m. spalio 22 d. Norvegijos institucijos pranešė apie 2003 m. kovo 25 d. praneštos schemos geografinės srities išplėtimą. Nacionalinę tiesioginę transportui skirtą pagalbą pasiūlyta teikti ir šioms 13 savivaldybių:

Hedmark grafystėje: Rendalen, Engerdal, Tolga, Tynset, Alvdal, Folldal ir Os savivaldybėms,

Oppland grafystėje: Dovre, Lesja, Lom, Skjåk, Vågå ir Sel savivaldybėms.

Bendras šių 13 savivaldybių gyventojų skaičius – 37 271. Hedmark ir Oppland grafysčių gyventojų tankis yra mažesnis nei 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre. Gyventojų tankis Hedmark grafystės zonoje, kuriai siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, yra 1,5 gyventojo kvadratiniame kilometre, o Oppland grafystės siūlomoje remti zonoje šis rodiklis yra 2,0 gyventojai kvadratiniame kilometre.

3.2.   Pagrindimo, kodėl reikia įtraukti grafysčių, kurių gyventojų tankis nėra mažas (Møre og Romsdal ir Sør-Trøndelag), savivaldybes, pakeitimas

2003 m. spalio 22 d. pranešime Norvegijos institucijos pakeitė savo pagrindimą, kodėl grafysčių, kurių gyventojų tankis nėra mažas, savivaldybes reikia įtraukti į tiesioginės transportui teiktinos pagalbos zoną (žr. pirmesnio I.2.2 punkto paskutinę pastraipą).

Dabar Norvegijos institucijos tvirtina, kad Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal grafysčių savivaldybių įtraukimas yra pagrįstas pagal Valstybės pagalbos gairių XI priedą, nes Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal grafysčių gyventojų skaičius zonoje, kurioje siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, yra 179 792, tuo tarpu kitose į regioninės pagalbos planą įtrauktose, bet į siūlomos transportui skirtos pagalbos planą neįtrauktose mažo gyventojų tankio grafystėse (12) gyvena 172 322 gyventojai. Taigi Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal grafysčių (grafysčių, kurių gyventojų tankis didesnis kaip 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre) siūlomos tiesioginės transportui skirtos pagalbos zonoje gyventojų skaičius yra šiek tiek didesnis (7 470 gyventojų) negu zonoje, kuri įtraukta į regioninės pagalbos planą, bet neįtraukta į siūlomos tiesioginės transportui skirtos pagalbos planą ir kurioje yra mažo gyventojų tankio grafystės. Norvegijos institucijos mano, kad Institucija turi teisę savo nuožiūra patvirtinti šį nedidelį į schemą įtrauktų gyventojų skaičiaus padidinimą.

3.3.   Papildomas transporto išlaidų pagrindimas dokumentais

Dalį 2003 m. spalio 22 d. pranešimo su pakeitimais sudarė Norvegijos institucijų pateikta nauja praneštųjų Hedmark ir Oppland grafysčių savivaldybių įmones apimanti tyrimo ataskaita. Tyrimo metodas buvo toks pats, kaip ir pirmojo tyrimo (žr. pirmesnį 2.4 punktą).

Tyrimas (13), kurį vėlgi atliko TØI, apima 13 įmonių iš trylikos Hedmark ir Oppland grafysčių šiaurinių dalių savivaldybių. Engerdal savivaldybė į tyrimą įtraukta nebuvo, bet ji minima papildomame pranešime. Tyrimas patvirtina Norvegijos institucijų teiginį, kad šių 12 savivaldybių įmonių tiek bendrosios, tiek su didesniais kaip 350 kilometrų atstumais susijusios vidutinės transporto išlaidos yra gerokai didesnės nei standartinės zonos įmonių išlaidos. Standartinė zona yra ta pati, kaip ir pirmajame tyrime. Tyrimo ataskaitoje daroma išvada, kad vežant didesniais kaip 350 kilometrų atstumais transporto išlaidos dvylikoje savivaldybių yra 120 % didesnės nei standartinėje zonoje.

II.   ĮVERTINIMAS

1.   Pagalbos buvimo faktas

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

Praneštoji pagalba yra finansuojama iš valstybinių išteklių ir sudaro palankias sąlygas tam tikroms įmonėms, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Naudą gaunančios įmonės faktiškai arba potencialiai konkuruoja su panašiomis Norvegijos ir kitų EEE valstybių įmonėmis. Kadangi siūloma pagalba iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir daro poveikį prekybai EEE valstybėse, schema yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2.   Reikalavimas pranešti

Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo I antraštinės dalies 1 straipsnio 3 dalyje teigiama: „ELPA Priežiūros institucijai, likus pakankamai laiko, kad ji galėtų pateikti pastabas, pranešama apie planus teikti pagalbą arba keisti jos pobūdį.“ Pagalba, teikiama nepranešus, arba pagalba, apie kurią pranešama pavėluotai, t. y. „jau pradėta teikti pagalba“, yra laikoma neteisėta pagalba.

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. kovo 26 d. (Dok. Nr. 03-1846 A), 2003 m. birželio 10 d. (Dok. Nr. 03-3707 A), 2003 m. spalio 22 d. (Dok. Nr. 03-7362 A), 2004 m. sausio 23 d. (Atvejo Nr. 188041) ir 2004 m. vasario 11 d. (Atvejo Nr. 191138) raštais Norvegijos institucijos įvykdė savo įsipareigojimą pagal Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo I antraštinės dalies 1 straipsnio 3 dalį ir apie pagalbos priemones pranešė prieš pradėdamos jas įgyvendinti.

3.   Susijęs teisinis pagrindas

Savo pranešimuose Norvegijos institucijos pagal pasiūlytą schemą teikiamą pagalbą apibūdino kaip transportui skirtą pagalbą.

Institucijos Valstybės pagalbos gairių 25.4 skyriaus 27 dalyje teigiama: „Regionams, kurių gyventojų tankis yra mažas ir kuriems taikoma 61 straipsnio 3 dalies a punkto arba 31 straipsnio 3 dalies c punkto išimtis, remiantis gyventojų tankio tyrimu, nurodytu 25.3 skyriaus 17 dalyje, pagalba, numatyta iš dalies kompensuoti papildomas transporto išlaidas (14), gali būti patvirtinama laikantis specialių sąlygų. ELPA valstybė turi įrodyti, kad tokios papildomos išlaidos egzistuoja, ir nustatyti jų dydį.“

Valstybės pagalbos gairių 25.3 skyriaus 17 dalyje nustatyta, kad mažas gyventojų tankis – tai tankis, mažesnis kaip 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre.

Dėl regionams, kurie atitinka 61 straipsnio 3 dalies c punkto nukrypti nuo gyventojų tankio kriterijų leidžiančią nuostatą, taikomų specialių sąlygų gairių 25.4 skyriaus 27 dalyje pateikiama nuoroda į XI priedą, kuriame nustatytos išimčių taikymo pagalbai sąlygos. Būtina laikytis šių sąlygų:

„—	Pagalba gali būti skiriama tik papildomoms transporto išlaidoms kompensuoti. Suinteresuota valstybė narė turi įrodyti, kad kompensacija reikalinga dėl objektyvių priežasčių. Kompensacija niekada neturi būti per didelė. Čia reikia atsižvelgti į kitas transportui skirtos pagalbos schemas.

—	Pagalba gali būti suteikiama tik papildomoms prekių gabenimo suinteresuotoje valstybėje narėje išlaidoms. Neturi būti leidžiama, kad tai taptų pagalba eksportui.

—

Pagalbos suma turi būti iš anksto ribojama remiantis pagalbos, skirtos vienam kilometrui, koeficientu arba pagalbos, skirtos vienam kilometrui, ir pagalbos, skirtos vienam svorio vienetui, koeficientu, ir tokiu atveju turi būti rengiama metų ataskaita, kurioje, be kitų dalykų, būtų nurodomas tokio koeficiento arba koeficientų poveikis.

—	Papildomų išlaidų vertinimas turi būti pagrįstas pačia ekonomiškiausia vežimo forma ir trumpiausiu keliu tarp gamybos arba perdirbimo vietos ir prekybos taškų.

—

Pagalba gali būti teikiama tik įmonėms, įsikūrusioms regionuose, turinčiuose teisę į pagalbą pagal naująjį gyventojų tankio tyrimą. Šiuos regionus turi sudaryti beveik vien NUTS III lygio geografiniai regionai, kurių gyventojų tankis yra mažesnis negu 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre. Tačiau parenkant regionus leidžiama elgtis lanksčiai, laikantis šių apribojimų: — lankstumas parenkant sritis nereiškia, kad reikia didinti gyventojų, kurie naudosis transportui skiriama pagalba, skaičių; — NUTS III lygio dalyse, kurias leidžiama vertinti lanksčiai, gyventojų tankis turi būti mažesnis negu 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre; — teritorijos turi ribotis su NUTS III lygio regionais, kurie atitinka nedidelio gyventojų tankio tyrimo reikalavimus; — jų gyventojų skaičius turi būti mažas, palyginti su transportui skirtos pagalbos apimtimi.

—	Jokia pagalba negali būti teikiama verslo produktams pervežti arba perduoti, nenurodžius alternatyvios jų buvimo vietos (gavybos pramonės produktai, hidroelektrinės ir pan.).

—	Apie transportui skirtą pagalbą, teikiamą įmonėms pramonės šakose, kurias Komisija laiko jautriomis (automobilių, sintetinio pluošto, plieno gamybos, laivų statybos srityse), visada turi būti iš anksto pranešama, ir ji turi būti teikiama pagal galiojančias tos pramonės šakos gaires.“.

Valstybės pagalbos gairių 25.5 skyriaus 5 dalyje dėl ELPA valstybės regioninės pagalbos planų teigiama: „Plano galiojimo metu ELPA valstybės narės gali prašyti jį patikslinti, jei įrodoma, kad socialinės ir ekonominės sąlygos labai pasikeitė. Tokie pokyčiai gali būti susiję su intensyvumo laipsniu ir regionais, turinčiais teisę gauti pagalbą, jei nauji regionai yra įtraukiami pašalinant regionus, turinčius tokį patį gyventojų skaičių. Patikslintas planas nustoja galioti tą dieną, kuri nustatyta pradiniam planui.“

Institucija, atsižvelgdama į EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą ir prieš tai minėtas su nacionaline regionine pagalba susijusias Valstybės pagalbos gairių dalis, išnagrinėjo du – 2003 m. kovo 25 d. ir 2003 m. spalio 22 d. – pranešimus.

4.   2003 m. kovo 25 d. pranešimas

2003 m. kovo 25 d. pranešimo, dėl kurio 2003 m. liepos 16 d. buvo priimtas sprendimas pradėti tyrimą, įvertinime pateiktos šios pastabos:

a)   Pagalba gali būti skiriama tik tiems mažo gyventojų tankio regionams, kurie atitinka 61 straipsnio 3 dalies c punkte apibrėžtą statusą, išskyrus keturias savivaldybes (25.4 skyriaus 27 dalis, 25.5 skyriaus 5 dalis ir Valstybės pagalbos gairių XI priedo penktoji pastraipa)

Norvegijos institucijos pranešė apie keturias į dabartinį regioninės pagalbos planą neįtrauktas savivaldybes (Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra).

Institucijos 1999 m. patvirtintu Norvegijos remiamų zonų planu (327/99/COL) buvo pritarta, kad šiose į regioninės pagalbos planą įtrauktose zonose esančioms įmonėms pagal patvirtintas regioninės pagalbos schemas būtų teikiama pagalba. Iš to darytina išvada, kad regioninė pagalba (pavyzdžiui, tiesioginė transportui skirta pagalba) negali būti teikiama į patvirtintą planą neįtrauktoms zonoms.

Valstybės pagalbos gairių 25.5 skyriaus 5 dalimi valstybės narės įpareigojamos iš patvirtinto regioninės pagalbos plano pašalinti vienus regionus, kad būtų galima įtraukti naujus regionus. Kadangi Norvegijos institucijos pagal Valstybės pagalbos gairių 25.5 skyriaus 5 dalį nepranešė apie remtinų zonų plano pakeitimą, regioninė pagalba (tiesioginė transportui skirta pagalba) keturioms į regioninės pagalbos planą neįtrauktoms savivaldybėms (Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra, kurios visos yra Møre og Romsdal grafystėje) yra nesuderinama su EEE susitarimo nuostatomis dėl valstybės pagalbos. Vadinasi, Norvegijos institucijos šiose keturiose savivaldybėse praneštosios pagalbos schemos vykdyti negali.

2003 m. kovo 25 d. pranešime nurodyta 721 079 gyventojų aprėptis arba 16,0 % visų Norvegijos gyventojų. Bendras Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra gyventojų skaičius yra 22 844 gyventojai. Todėl, atmetus keturias savivaldybes, gyventojų aprėptis tampa 698 235 gyventojai, arba 15,5 % visų gyventojų.

2003 m. kovo 25 d. pranešime nurodyta Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal grafysčių (grafysčių, kurių gyventojų tankis nėra mažas) gyventojų aprėptis buvo 179 792 gyventojai. Atmetus keturias Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra savivaldybes, gyventojų aprėptis šiose dvejose grafystėse tampa 156 948 (15) gyventojai, o tai yra mažiau negu gyventojų skaičius į regioninės pagalbos planą įtrauktose mažo gyventojų tankio grafystėse, kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą (Hedmark, Oppland, Telemark ir Aust-Agder). Bendras į regioninės pagalbos planą įtrauktų šių keturių grafysčių gyventojų skaičius yra 209 593 gyventojai.

Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal zonų, kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, gyventojų tankis yra mažesnis nei 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre. Jos ribojasi su grafystėmis, kurios atitinka mažo gyventojų tankio kriterijų (Nord-Trøndelag ir šiauriau). Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal gyventojų aprėptis (156 948 gyventojai) sudaro 22,5 % visos siūlomos zonos gyventojų aprėpties (698 235 gyventojai).

Visos kitos praneštosios zonos yra EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą atitinkančios mažo gyventojų tankio zonos. 25.4 skyriaus 27 dalyje ir XI priedo penktojoje pastraipoje numatytos sąlygos yra tenkinamos.

b)   Norvegijos institucijos įrodė, kad papildomos transporto išlaidos egzistuoja, ir nustatė jų dydį (Valstybės pagalbos gairių 25.4 skyriaus 27 dalis)

Siekdamos dokumentais pagrįsti papildomas transporto išlaidas, Norvegijos institucijos pateikė dviejų tyrimų ataskaitas. Pirmąją Norvegijos atstovybė prie Europos Sąjungos pateikė 2003 m. birželio 19 d. raštu, o antrąją, kuri yra išplėsta pirmoji ataskaita, Norvegijos atstovybė prie Europos Sąjungos pateikė 2003 m. rugsėjo 18 d. raštu. Abu tyrimai yra atsitiktinės imties tyrimai, kuriuose įmonių skaičius buvo pasirinktas remiantis nustatytais statistiniais metodais. Surinkti pasirinktų įmonių transporto išlaidų duomenys.

Sprendime pradėti tyrimą (2003 m. liepos 16 d.) Institucija pareiškė abejonių dėl Norvegijos institucijų pateiktų dokumentinių įrodymų (pirmojo tyrimo ataskaitos). Institucija nusprendė, jog tyrimas nepakankamai įrodė, kad papildomos transporto išlaidos patiriamos Norvegijos pietinėse geografinėse zonose, kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą (Sogn og Fjordane, Møre og Romsdal ir Sør-Trøndelag).

Antrajame tyrime įmonių skaičius buvo didesnis. Dabar tyrimas patvirtina, kad siūlomose teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą zonose esančios įmonės patiria papildomas transporto išlaidas. Troms, Nordland, Nord-Trøndelag, Sør-Trøndelag, Møre og Romsdal bei Sogn ir Fjordane grafysčių įmonės patiria vidutinio dydžio transporto išlaidas, kurios ir apskritai, ir vežant didesniais kaip 350 kilometrų atstumais yra gerokai didesnės nei standartinės zonos įmonių. Palyginti su standartinės zonos įmonėmis, Troms, Nordland ir Nord-Trøndelag esančios įmonės, veždamos didesniais kaip 350 kilometrų atstumais, patiria 220 % didesnes transporto išlaidas. Palyginti su standartine zona, Sør-Trøndelag, Møre og Romsdal bei Sogn ir Fjordane įmonės, veždamos didesniais kaip 350 kilometrų atstumais, patiria 143 % didesnes transporto išlaidas.

Institucija mano, jog Norvegijos institucijos įrodė, kad papildomos transporto išlaidos egzistuoja, todėl Valstybės pagalbos gairių 25.4 skyriaus 27 dalyje numatyta sąlyga yra tenkinama.

c)   Pagalba gali būti skiriama tik papildomoms transporto išlaidoms kompensuoti (Valstybės pagalbos gairių XI priedo pirmoji pastraipa)

Pirmesniame I.2.3 punkte esančioje 1 lentelėje nurodytu pagalbos intensyvumu užtikrinama, kad įmonės gali gauti ne didesnę kaip 40 % transporto išlaidų sudarančią pagalbą (kai vežimo atstumai yra 701 kilometras ir daugiau). Transporto pagalba bus teikiama tik tuomet, kai vežimo atstumai viršys 350 kilometrų. Institucija mano, kad tai atitinka Norvegijos institucijų pateiktų tyrimų rezultatus (žr. pirmesnį 3.3 punktą), ir nusprendžia, kad pagal schemą teikiama pagalba neviršija šioms papildomoms transporto išlaidoms kompensuoti reikalingos sumos.

Siekiant užtikrinti, kad kompensacijos įmonėms nebūtų per didelės, bet kokia dėl sumažinto socialinio draudimo įmokų tarifo gauta nauda bus išskaičiuojama iš transporto pagalbos, apskaičiuotos pagal pirmesniame I.2.3 punkte esančią 1 lentelę.

Taigi, Valstybės pagalbos gairių XI priedo pirmojoje pastraipoje nurodyta sąlyga yra įvykdyta.

d)   Pagalba gali būti teikiama tik prekių gabenimui suinteresuotos valstybės narės teritorijoje (Valstybės pagalbos gairių XI priedo antroji pastraipa)

Pagal schemą pagalba gali būti teikiama tik papildomoms prekių gabenimo išlaidoms šalyje, apskaičiuota pačios ekonomiškiausios vežimo formos ir trumpiausio kelio tarp gamybos arba perdirbimo vietos ir prekybos taškų pagrindu. Prekes vežant į Suomijoje ir Švedijoje esančias paskirties vietas, apskaičiuojant bendrą vežimo atstumą reikia įtraukti ir atstumus Švedijoje ir Suomijoje, tačiau pagalba suteikiama tik šalyje patirtoms transporto išlaidoms.

Taigi Valstybės pagalbos gairių XI priedo antrojoje pastraipoje nurodyta sąlyga yra įvykdyta.

e)   Pagalbos suma turi būti iš anksto ribojama remiantis pagalbos, skirtos vienam kilometrui, koeficientu ir pagalbos, skirtos vienam svorio vienetui, koeficientu; papildomų išlaidų vertinimas turi būti pagrįstas pačia ekonomiškiausia vežimo forma ir trumpiausiu keliu (Valstybės pagalbos gairių XI priedo antroji ir trečioji pastraipos)

Siūloma schema šiuos reikalavimus atitinka, nes:

—	pagalba skaičiuojama kaip procentinė transporto išlaidų dalis (žr. pirmesniame I.2.3 punkte esančią 1 lentelę),

—	transporto išlaidos pagrindžiamos atitinkamomis važtaraštyje ar lygiaverčiame dokumente nurodytomis išlaidomis, kurios priklauso nuo vežimo šalyje atstumo, prekių svorio ir rūšies, krovinio vežimo ir kitų mokesčių, kurie gali būti taikomi konkrečiam transportui,

—	apskaičiuojant transporto išlaidas turi būti remiamasi pačia ekonomiškiausia vežimo forma ir trumpiausiu keliu tarp gamybos ir paskirties vietų.

Taigi Valstybės pagalbos gairių XI priedo trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose esančios sąlygos yra įvykdytos.

f)   Sektoriams taikomų reikalavimų tenkinimas (Valstybės pagalbos gairių XI priedo šeštoji ir septintoji pastraipos)

—

Schema netaikoma galimybės pasirinkti kitą verslo vietą neturinčių įmonių produktų vežimui arba perdavimui: tai apima elektros gamybą ir paskirstymą, žaliavinės naftos ir gamtinių dujų gavybą, su naftos ir dujų gavyba susijusias paslaugas, išskyrus žvalgybos darbus, metalų rūdos kasybą ir pramoninių mineralų – nefelininio sienito ir olivino – gavybą.

—	Schema netaikoma įmonėms, kurioms taikomas EEE susitarimo XV priedo 1a ir 1b punktuose nurodyti aktai (dėl pagalbos plieno pramonei ir pagalbos laivų statybai).

—	Schema netaikoma žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėms, kurioms ir toliau bus taikoma dabartinė geografiniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų sistema.

Taigi Valstybės pagalbos gairių XI priedo šeštojoje ir septintojoje pastraipose esančios sąlygos yra įvykdytos.

5.   2003 m. spalio 22 d. pranešimas su pakeitimais

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. spalio 22 d. raštu Norvegijos institucijos pranešė apie 2003 m. kovo 25 d. praneštos schemos (žr. pirmesnį I.3.1 punktą) geografinės srities išplėtimą.

Siekdamos dokumentais pagrįsti papildomas transporto išlaidas, Norvegijos institucijos pateikė tyrimo ataskaitą, kuri yra Hedmark ir Oppland grafystėse esančių trylikos remtinų savivaldybių papildomas transporto išlaidas pagrindžiantis dokumentas. Tyrimu prieita išvados, kad šių trylikos savivaldybių įmonės patiria transporto išlaidas (tiek bendrąsias, tiek vežant didesniais kaip 350 km atstumais), kurios vidutiniškai yra gerokai didesnės negu standartinės zonos įmonių išlaidos (120 %, kai vežama didesniais kaip 350 kilometrų atstumais).

Institucija mano, jog tyrimas įrodo, kad papildomos transporto išlaidos trylikoje praneštųjų savivaldybių egzistuoja.

Institucija pažymi, kad schemos geografinės srities išplėtimas bendrą schemos gyventojų aprėptį padidina iki 735 506 gyventojų (16), arba 16,3 % visų gyventojų (neįskaitant Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra savivaldybių).

Institucija taip pat pažymi, kad Hedmark ir Oppland grafystėse esančių siūlomų zonų gyventojų tankis yra mažesnis kaip 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre.

Be to, mažo gyventojų tankio grafysčių, kurioms nesiūloma teikti tiesioginės transportui skirtos pagalbos, į regioninės pagalbos planą patenkančių gyventojų skaičius yra 172 322 (17), o tai yra daugiau už Møre og Romsdal ir Sør-Trøndelag (grafystės, kurių gyventojų tankis nėra mažas) grafysčių, kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, gyventojų skaičių (156 948 gyventojai).

Dėl 2003 m. spalio 22 d. pranešimo Institucija daro išvadą, kad trylikos savivaldybių gyventojų tankis yra mažesnis kaip 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre, ir kad jos patenka į dabartinės regioninės pagalbos planą. Įtraukus šias trylika savivaldybių, gyventojų aprėptis Møre og Romsdal ir Sør-Trøndelag (156 948 gyventojai) grafystėse, kurių gyventojų tankis nėra mažas, netampa didesnė už mažo gyventojų tankio Hedmark, Oppland, Telemark ir Aust-Agder grafysčių gyventojų aprėptį, kuriai nesiūloma teikti tiesioginės transportui skirtos pagalbos (172 322 gyventojai). Be to, Norvegijos institucijos įrodė, kad papildomos transporto išlaidos trylikoje papildomų savivaldybių egzistuoja. Dėl likusių reikalavimų, kuriuos reikia įvykdyti, Institucija remiasi pirmiau 4 punkte pateiktu įvertinimu, ir šie reikalavimai, į schemą įtraukus 13 savivaldybių, yra taip pat vykdomi.

6.   Išvada

Remdamasi pirmiau minėtais įrodymais, Institucija daro išvadą, kad tiesioginė transportui skirta pagalba keturioms Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra savivaldybėms yra nesuderinama su EEE susitarimo nuostatomis dėl valstybės pagalbos ir pagalba šioms keturioms savivaldybėms neturi būti teikiama. Priešingu atveju praneštoji tiesioginės transportui skirtos pagalbos schema yra nesuderinama su EEE susitarimu.

Norvegijos institucijoms primenama, kad jos yra įpareigotos Institucijai pranešti apie bet kokius ketinimus pakeisti arba išplėsti schemą. Be to, reikalaujama, kad Norvegijos institucijos teiktų metinę ataskaitą su išsamia informacija apie schemos įgyvendinimą, ypač apie pagalbos, skirtos vienam kilometrui, koeficientą arba pagalbos, skirtos vienam kilometrui, ir pagalbos, skirtos vienam svorio vienetui, koeficientą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1)	Tiesioginė transportui skirta pagalba keturioms Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra savivaldybėms yra nesuderinama su EEE susitarimo nuostatomis dėl valstybės pagalbos. Pagalba šioms keturioms savivaldybėms neturi būti teikiama.

2)

Tiesioginės transportui skirtos pagalbos schema, apie kurią Norvegijos institucijos pranešė 2003 m. kovo 25 d. ir 2003 m. spalio 22 d., išskyrus tiesioginę transportui skirtą pagalbą keturioms pirmiau 1 punkte paminėtoms savivaldybėms, yra suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu.

3)	Šis sprendimas skirtas Norvegijai.

4)	Šis sprendimas yra autentiškas anglų kalba.

---

(1)  Toliau – EEE susitarimas.

(2)  Toliau – Priežiūros ir Teismo susitarimas.

(3)  Procedūrinės ir taikymo taisyklės valstybės pagalbos srityje (Valstybės pagalbos gairės), kurias ELPA Priežiūros institucija priėmė ir išleido 1994 m. sausio 19 d. Jos buvo paskelbtos OL L 231, 1994 9 3, p. 1. Paskutiniai gairių pakeitimai buvo padaryti 2004 m. vasario 18 d. (dar nepaskelbta).

(4)  2003 m. liepos 16 d. Sprendimas Nr. 141/03/COL (OL C 216, 2003 9 11, p. 3 ir EEE priedas Nr. 45, 2003 9 11, p. 1).

(5)  Transporto ekonomikos institutas (TØI). Arbeidsdokument av4.6.2003. U-2899. TR1180/2003.

(6)  Žr. 4 išnašą.

(7)  OL L 145, 2005 6 9, p. 25.

(8)  Visi šiame sprendime panaudoti demografiniai duomenys yra 2002 m. sausio 1 d. Bendras Norvegijos gyventojų skaičius 2002 m. sausio 1 d. buvo 4 503 436 gyventojai.

(9)  Interju av industribedrifter i aktuelle transportstøttesoner og i referansesoner. Arbeidsdokument av4.6.2003.

(10)  „Statistisk sentralbyrås bedrifts- og foretaksregister“.

(11)  „Arbeidsdokument av04.06.2003 (rev. 01.09.2003-U-2899-TR1180/2003)“.

(12)  Gyventojų skaičius mažo gyventojų tankio Aust-Agder, Telemark, Hedmark ir Oppland grafystėse.

(13)  „Arbeidsdokument av22.09.2003-U-2929-TR1194/2003“.

(14)  Papildomos transporto išlaidos yra papildomos prekių gabenimo nagrinėjamoje šalyje išlaidos. Ši pagalba jokiu būdu negali būti eksportui skirta pagalba, be to, tai negali būti priemonės, kurių poveikis toks pats, kaip ir kiekybinių importo apribojimų, kaip apibrėžta EEE susitarimo 11 straipsnyje.

(15)  179 792 – 22 844 = 156 948.

(16)  698 235 + 37 271 = 735 506.

(17)  209 593 – 37 271 = 172 322.

---