Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document C2010/142/09

    Kvietimas teikti paraiškas – Europos investicijų bankas (EIB) siūlo tris naujas EIBURS finansinės paramos priemones pagal EIB ir universitetų mokslinių tyrimų iniciatyvą

    OL C 142, 2010 6 1, p. 30–32 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    1.6.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 142/30


    Kvietimas teikti paraiškas – Europos investicijų bankas (EIB) siūlo tris naujas EIBURS finansinės paramos priemones pagal EIB ir universitetų mokslinių tyrimų iniciatyvą

    2010/C 142/09

    Europos investicijų bankas institucinius santykius su universitetais dažniausiai palaiko remdamasis EIB ir universitetų mokslinių tyrimų iniciatyva (angl. EIB-Universities Research Action), kurią sudaro trys skirtingos programos:

    EIBURS (angl.  EIB Universities Research Sponsorship) – Universitetų mokslinių tyrimų rėmimo programa,

    STAREBEI (pranc. STAges de REcherche BEI ) – jaunųjų mokslininkų, dirbančių pagal bendrus EIB ir universitetų projektus, finansavimo programa ir

    EIB universitetų tinklai (angl. EIB Universities Networks) – universitetų tinklų, kurie ypač svarbūs remiant EIB grupės tikslus, bendradarbiavimo priemonė.

    EIBURS teikia dotacijas universitetų mokslinių tyrimų centrams, nagrinėjantiems mokslines temas ir problemas labiausiai Banką dominančiose srityse. Iki 100 000 EUR per metus EIB finansinė parama konkurso būdu trejus metus gali būti skiriama suinteresuotiems ES, stojančiųjų ir ES narystės siekiančių šalių universitetų fakultetams arba mokslinių tyrimų centrams, pripažintiems EIB pasirinktų sričių kompetencijos centrais, kad jie galėtų plėsti veiklą šiose srityse. Konkurso laimėtojas privalės atlikti įvairius darbus (vykdyti mokslinius tyrimus, rengti kursus ir seminarus, kurti ryšių tinklą, skleisti rezultatus ir kt.), dėl kurių atlikimo bus sudaromos sutartys su Banku.

    2010–2011 mokslo metams EIBURS programoje pasirinktos trys naujos mokslinių tyrimų sritys:

    —   Europos MVĮ kreditų grąžinimo rodiklių lyginamoji analizė

    Praktikams nelabai aiškus ryšys tarp MVĮ kreditų grąžinimo mikroekonominiu lygmeniu ir juos veikiančios makroekonominės situacijos. Tikimasi, kad pagal EIBURS programą paramą gavęs universiteto mokslinių tyrimų centras sukurs mokslinių tyrimų programą, skirtą įvertinti makroekonominių veiksnių pokyčių įtaką svarbiausiems MVĮ kreditų grąžinimo rodikliams Europoje. Taip būtų tiriama ekonominio augimo vietoje ir pasauliniu mastu, palūkanų normos ir valiutų keitimo kursų pokyčių įtaka vėlavimui grąžinti paskolą, nuostoliams dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir išankstinių įmokų normai, be to, būtų galima įvertinti jų įtaką atskiriems regionams ir šalims bei operacijų poveikį įvairiose ūkio šakose.

    EIB grupė per savo dukterinę instituciją Europos investicijų fondą kaupia išsamius duomenis apie MVĮ paskolų portfelio ir atskirų paskolų grąžinimą. Mokslininkai galėtų pasinaudoti šiais duomenimis, bet paraiškose turėtų būti nurodyti ir papildomi informacijos šaltiniai arba numatomos naudoti duomenų bazės.

    Į projektą galima įtraukti bet kokią papildomą veiklą, kurios universiteto centras norėtų imtis gavęs finansinę paramą šiam tyrimui, pavyzdžiui:

    organizuoti kursus ir seminarus,

    kurti papildomas duomenų bazes,

    atlikti apklausas.

    —   Europos infrastruktūros finansavimo istorija

    Daug didelį biudžeto deficitą patiriančių Europos vyriausybių laiko įvairių formų sutartis su viešosiomis ir privačiosiomis partnerystėmis (VPP) galimybe tesėti pažadus gerinti viešųjų paslaugų infrastruktūrą, tuo pačiu metu išvengiant pernelyg didelės viešojo sektoriaus skolos. Jau keletą metų privatizavimo ir reguliavimo modelius daug šalių taiko ir komunalinių paslaugų įmonėse.

    Ilgalaikės viešosios ir privačiosios nuosavybės struktūros ir investicijos į infrastruktūrą egzistuoja įvairiose Europos šalyse. Koncesijų sutartys buvo pasirašomos jau senovės Graikijoje, jomis plačiai naudojosi romėnai, o šiuolaikinę formą jos įgavo pagal Napoleono kodeksą. Didžioji XVIII a. ir XIX a. infrastruktūros dalis (kanalai, geležinkeliai, telegrafai, vandens tiekimas, dujos, elektra) buvo pastatyta naudojant privatų kapitalą, dažnai kartu su tiesioginėmis ir netiesioginėmis valdžios subsidijomis ar kitokia parama. Daug jų vėliau tapo visuomenės nuosavybe. Įvairių infrastruktūros paslaugų istorija rodo, kaip technologijų naujovių, infrastruktūros paslaugų ir finansų sąveika gali vystytis įvairiomis sąlygomis. Tam tikru istoriniu laikotarpiu vykusios diskusijos, alternatyvūs sprendimai ir ilgalaikiai įvairius situacijos dalyvius palietę rezultatai – viskas atsiliepia šiandien.

    Todėl EIB kviečia teikti pasiūlymus moksliniams tyrimams, kuriais siekiama:

    tirti ilgalaikes makroekonomines tendencijas infrastruktūros finansavimo srityje, tokio finansavimo rezultatus tvaraus viešųjų paslaugų gerinimo požiūriu ir jų svarbą šiuolaikinėms politinėms diskusijoms,

    atlikti konkrečių infrastruktūros projektų, ypač vykdomų visos Europos mastu, technologinių ir finansinių inovacijų analizę atskiruose sektoriuose,

    rašyti ir analizuoti įvairių viešojo, privačiojo ir mišraus finansavimo modelių, skirtų infrastruktūros statybai ir veiklai įvairiuose sektoriuose ir įvairiose teisinėse bei nacionalinės politikos sistemose, istoriją.

    Paraiškas gali teikti Europos universitetai atskirai ar kartu su partneriais, siūlydami mokslinio tyrimo programą anksčiau nurodyta tema. Konkursą laimėjęs pareiškėjas (pareiškėjai) pagal EIBURS programą gali gauti iki 300 000 EUR dotaciją, išmokamą per trejus metus, naujiems moksliniams tyrimams tose Europos infrastruktūros finansavimo istorijos srityse, kurios yra svarbios politikos diskusijoms šiandien. Ypač skatinami moksliniai tyrimai kiekybiniu ir kokybiniu bei tarpdalykiniu (pvz., istorija, inžinerija, ekonomika, finansai) aspektu, kuriuos vykdant numatomas kelių Europos valstybių mokslininkų bendradarbiavimas.

    Didžioji lėšų dalis turėtų būti panaudota jauniems mokslininkams (pvz., doktorantams) samdyti, kad jie nagrinėtų konkrečias temas. Jei reikia, tyrėjams gali būti suteikta galimybė dirbti kartu su infrastruktūros sektoriaus ekspertais Europos investicijų banke Liuksemburge. Be to, dalį lėšų reikėtų skirti informacijai apie renginius skelbti ir tinklui, kuris sujungtų tam tikrų infrastruktūros sektorių istorijos ekspertus įvairiose šalyse, kurti.

    —   Ekonominis teisės poveikis: Ekonominis Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos poveikio įvertinimas

    Viena iš svarbiausių kietųjų atliekų tvarkymo projektų sudėtinių dalių yra pakuočių atliekoms perdirbti ir (arba) pakartotinai naudoti būtina infrastruktūra. Pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą pakuočių gamintojai turi perdirbti ir pakartotinai naudoti pakuotes, kurias jie tiekia į rinką, bet šalys atsako už tai, kad būtų laikomasi Direktyvoje išvardytų perdirbimo ir pakartotino naudojimo tikslų.

    Mokslinio tyrimo metu reikia išnagrinėti, kokį ekonominį poveikį turėjo teisiniai įsipareigojimai, atsirandantys taikant minėtą direktyvą įvairioms susijusioms šalims: valdžios įstaigoms, rinkos dalyviams ir piliečiams.

    Turėtų būti įvertintas direktyvoje nustatytų priemonių ekonominis veiksmingumas sąnaudų ir naudos analizės požiūriu. Reikėtų išnagrinėti tokius klausimus, kaip ekonominė grąža, įvertinta atsižvelgiant į pagerėjusią aplinkos apsaugą ir sąnaudų paskirstymą (ar ES piliečiai sumoka už direktyvos tikslų įgyvendinimą mokėdami už pakuotas prekes didesnę kainą, ar taikant didesnius atliekų tvarkymo tarifus ir mokesčius, ar abiem būdais? Ar ekonominė nauda aplinkos apsaugos požiūriu yra patenkinama palyginti su alternatyviomis strategijomis? Ar priimti teisės aktai yra veiksmingi, siekiant nustatytų tikslų?).

    Mokslinis tyrimas turėtų apimti pakankamai reprezentatyvų ES valstybių narių skaičių.

    Į projektą galima įtraukti ir papildomą veiklą, kurios universiteto centras norėtų imtis gavęs finansinę paramą šiam tyrimui, pavyzdžiui:

    organizuoti kursus ir seminarus,

    kurti papildomas duomenų bazes,

    atlikti apklausas.

    Paraiškas teikti iki 2010 m. rugsėjo 10 d. Vėliau pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. Paraiškas siųsti adresu:

    Elektroninę kopiją

    universities@eib.org

    ir

    spausdintą kopiją

    EIB-Universities Research Action

    100, boulevard Konrad Adenauer

    2950 Luxembourg

    LUXEMBOURG

    p. Luísa Ferreira, koordinatorei.

    Daugiau informacijos apie EIBURS atranką ir kitas programas bei priemones rasite interneto tinklalapyje http://www.eib.org/universities


    Top