—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0012) (1),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0057/2007),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0038/2007),

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.

paveda Pirmininkui perduoti Europos Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0048) (1),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0076/2007),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0051/2007),

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0448) (1),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 37, 279 ir 308 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0277/2006),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6-0056/2007),

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0507) (1),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 2 dalį ir 55 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0298/2006),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0027/2007),

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl augimo ir užimtumo partnerystės įgyvendinimo: paversti Europą įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu (COM(2006)0136) (Komisijos komunikatas dėl ĮSA),

—

atsižvelgdamas į du autoritetingiausius tarptautinius įmonių valdymo standartus: Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Trišalę principų deklaraciją dėl tarptautinių bendrovių ir socialinės politikos, paskutinį kartą peržiūrėtą 2001 m., ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Gaires tarptautinėms bendrovėms bei į du elgsenos kodeksus, kurie buvo priimti globojant tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip Maisto ir žemės ūkio organizacijai, Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) ir Pasaulio Bankui, bei į pastangas, kurias remia JT Prekybos ir plėtros konferencija besivystančių šalių įmonių veiklos požiūriu,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. TDO pagrindinių principų ir teisių darbe deklaraciją ir į TDO konvencijas, nustatančias visuotines pagrindines darbo sąlygas: prievartinio darbo panaikinimo, C29 (1930) ir C105 (1957); susivienijimų steigimo laisvės ir kolektyvinių derybų teisių C87 (1948) ir C98 (1949); vaikų darbo panaikinimo C138 (1973)ir C182 (1999), nediskriminavimo darbe C100 (1951) ir C111 (1958),

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Jungtinių Tautų visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir ypač į jos straipsnį, kuriame teigiama, kad visi asmenys ir visos visuomeninės organizacijos raginamos užtikrinti, kad būtų laikomasi visuotinių žmogaus teisių; į 1996 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, į 1996 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, į 1976 m. konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo, į 1994 m. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl vietos gyventojų teisių, į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į EBPO Kovos su kyšininkavimu konvenciją (1997 m.),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. Globalią atsiskaitymo iniciatyvą dėl G3 atsiskaitymo tvarumo klausimu gairių,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. liepos mėn. pradėtą JT pasaulinio susitarimo iniciatyvą,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. JT pasaulinio susitarimo iniciatyvos ir visuotinės ataskaitų pateikimo iniciatyvos atstovų pateiktą pranešimą, kad jie sudarė „strateginį aljansą“,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. JT normų dėl su žmogaus teisėmis susijusios daugiašalių korporacijų ir kitų verslo įmonių atsakomybės projektą,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. Johanesburge vykusį JT pasaulio vadovų susitikimą tvariosios plėtros tema, ypač į raginimą pradėti tarpvyriausybines iniciatyvas įmonių atskaitomybės klausimu, ir į 2002 m. gruodžio 3 d. Tarybos išvadas dėl susitikimo,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugpjūčio 10 d. JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą „Pasaulinės partnerystės link. Didesnis Jungtinių Tautų ir jos partnerių bendradarbiavimas, ypač privačiame sektoriuje“,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius paskyrė specialųjį įgaliotinį, atsakingą už įmonių ir žmogaus teises, į jo 2006 m. vasario 22 d. preliminarų pranešimą ir į regionines konsultacijas, kurias jis 2006 m. kovo 27-28 d. surengė Johanesburge bei 2006 m. birželio 26-27 d. Bankoke,

—

atsižvelgdamas į savo 1999 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES standartų taikymo Europos įmonėms, veikiančioms besivystančiose šalyse „Europos elgesio kodekso link“ (1), kurioje rekomenduojama parengti elgesio kodekso modelį, paremtą Europos stebėsenos programa,

—

atsižvelgdamas į 1968 m. Briuselio konvenciją, kuri 2000 m. gruodžio 22 d. buvo paskelbta Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (2),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (3),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Tarybos rezoliuciją dėl Žaliosios knygos „Įmonių socialinė atsakomybė“ (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2002 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos įmonių socialinės atsakomybės modelio skatinimas“ (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2003 m. gegužės 13 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl įmonių socialinės atsakomybės - įmonių indėlis į tvarų vystymąsi (6),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Komisijos rekomendaciją 2001/453/EB dėl aplinkosaugos problemų pripažinimo, įvertinimo ir atskleidimo įmonių metinėse ataskaitose ir pranešimuose (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2002 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Svarbiausių darbinių standartų laikymosi ir geresnio socialinio valdymo skatinimas globalizacijos kontekste“ (8),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės (9),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Valdymas ir vystymas“ (COM(2003)0615),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2003/51/EB dėl tam tikrų tipų bendrovių, bankų ir kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (10),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (11),

—

atsižvelgdamas į Europos daugiašalio forumo socialinės atsakomybės klausimais 2004 m. birželio 29 d. galutinį pranešimą ir rekomendacijas, taip pat į 7-ąją rekomendaciją, kurioje remiami veiksmai tinkamam teisiniam pagrindui sudaryti,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Socialiniai globalizacijos aspektai. ES politikos indėlis teikiant naudą visiems“ (COM(2004)0383),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl vartotojo atžvilgiu nesąžiningos verslo įmonių prekybos veiklos vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Direktyvą 84/450/EEB dėl klaidinamos reklamos, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB, 2002/65/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos prekybos veiklos direktyva) (12),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 d. ir 23 d. vykusius Europos Tarybos susitikimus, kurių metu buvo suteiktas naujas postūmis Lisabonos strategijai, pagal kurią dėmesys kreipiamas į ES institucijų, valstybių narių ir pilietinės visuomenės partnerystę vykdant bendrą veiklą siekiant plėtros ir naujų darbo vietų,

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl vaikų išnaudojimo besivystančiose šalyse, ypač atsižvelgiant į vaikų darbą (13),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tvaraus vystymosi strategijos peržiūra. Veiksmų programa“ (COM(2005)0658) ir į 2006 m. liepos 15-16 d Tarybos priimtą atnaujintą ES tvaraus vystymosi strategiją,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ (14),

—

atsižvelgdamas į nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojusią naująją bendrąją lengvatų sistemą (GSP+), kuri pirmą kartą buvo įgyvendinta 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo (15), pagal kurią didesniam produktų kiekiui netaikomas muitų mokestis arba taikomi sumažinti tarifai ir į kurią taip pat įtraukta nauja iniciatyva, skirta ekonomiškai pažeidžiamoms šalims, turinčioms specifinių, prekybos, finansinių ar vystymosi poreikių,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (COM(2006)0249),

—

atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyva“ (COM(2006)0194),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sąžiningos prekybos ir vystymosi (16),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrovių teisės modernizavimas ir valdymo pagerinimas Europos Sąjungoje. Planas judėti į priekį“ (ES veiksmų planas dėl bendrovių valdymo) (COM(2003)0284),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 5 d. savo Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto surengtą klausymą „Įmonių socialinė atsakomybė. Ar veikia Europos modelis?“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A6-0471/2006),

A.

kadangi įmonės negali atlikti valstybinių institucijų darbo, o pastarosios negeba vykdyti socialinių ir aplinkosaugos standartų laikymosi kontrolės,

1.

yra įsitikinęs, kad didėjanti įmonių socialinė ir aplinkosaugos atsakomybė, susijusi su įmonių atskaitomybės principu, atspindi esminį Europos socialinio modelio, Europos tvaraus vystymosi strategijos elementą ir padeda spręsti ekonominės globalizacijos keliamus uždavinius;

2.

pritaria Komisijos komunikatui, kuriame suteikiamas naujas akstinas ES diskusijoms dėl įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA), tačiau atkreipia dėmesį į kai kurių pagrindinių suinteresuotųjų šalių išreikštą susirūpinimą dėl konsultacijų, vykusių prieš paskelbiant komunikatą, skaidrumo ir darnos stokos;

3.

pripažįsta, kad įvairios suinteresuotųjų grupės lieka atviros diskusijoms dėl tinkamo ĮSA apibrėžimo ir kad sąvoka „nesilaikoma susitarimo“ leidžia tam tikroms įmonėms reikalauti socialinės atsakomybės bei tuo pačiu metu pažeidinėti vietos arba tarptautinius teisės aktus; mano, kad ES parama trečiosioms šalims vykdant socialinį ir aplinkos apsaugos reglamentavimą, atitinkantį tarptautines konvencijas, drauge su veiksminga patikrų tvarka yra būtini priedai siekiant didesnės Europos įmonių socialinės atsakomybės visame pasaulyje;

4.

pritaria Komisijos apibrėžčiai, kad ĮSA - tai elgesys, kai įmonės, vykdydamos savo veiklą, savo noru, o ne vien tik laikydamosi įstatymuose numatytų reikalavimų arba sutartinių įsipareigojimų, atsižvelgia į aplinkosaugos ir socialinius klausimus; mano, kad ĮSA turėtų būti skatinama kaip savarankiška priemonė, o ne kaip kitų sričių atitinkamo reglamentavimo pakaitalas ir ne kaip užmaskuotas atitinkamų teisės aktų taikymo metodas;

5.

pažymi, kad tai, jog daugėja įvairių savanoriškų ĮSA iniciatyvų, gali būti suprasta kaip kliūtis įmonėms vykdyti patikimesnius su ĮSA susijusius veiksmus arba platesnio užmojo ĮSA politiką , nors būtų galima teigti priešingai, kad tokia įvairovė įmones dar labiau paskatina; ragina Komisiją skatinti skleisti pažangiąją patirtį, įgytą imantis savanoriškų ĮSA iniciatyvų; mano, kad Komisija taip pat turėtų išnagrinėti galimybę sudaryti reikalavimų, kurių turėtų laikytis įmonės, jei nori būti vadinamos atsakingomis, sąrašą;

6.

mano, kad ateityje savanoriškų ĮSA iniciatyvų patikimumas priklausys nuo įsipareigojimo įtraukti dabartinius tarptautinius standartus ir principus, taip pat nuo daugiašalio metodo, kurį rekomendavo ES daugiašalis suinteresuotų asmenų forumas, ir nuo nepriklausomo stebėsenos ir tikrinimo taikymo;

7.

mano, kad ES diskusijose dėl ĮSA buvo priartėta prie nuomonės, jog nuo „procesų“ turėtų būti pereita prie „rezultatų“, kad taip verslas akivaizdžiai ir skaidriai prisidėtų prie kovos su socialine atskirtimi ir aplinkos būklės Europoje ir visame pasaulyje blogėjimu;

8.

pripažįsta, kad jau dabar nemažai įmonių deda vis daugiau pastangų, kad jų veikla atitiktų socialinės atsakomybės principus;

9.

pažymi, kad rinkos ir įmonės skirtingose Europos šalyse yra nevienodai išsivysčiusios; todėl mano, kad vienodas metodas, kuriuo siekiama nustatyti vienintelį įmonių elgesio modelį, yra netinkamas ir netaps tinkama prielaida įmonėms diegti ĮSA; be to, mano, kad turi būti skirtas dėmesys pilietinės visuomenės ir ypač vartotojų informuotumui apie atsakingą gamybą didinti, siekiant skatinti įmones imtis ilgalaikės ir ypač nacionaliniu ar regioniniu požiūriu svarbios atsakomybės;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad ĮSA turėtų apimti naujas, pvz., tęstinio mokymosi, darbo organizavimo, lygių galimybių, socialinės įtraukties, tvariosios plėtros ir etikos sritis, kad tai taptų papildoma priemone, skirta pramonės pokyčiams ir restruktūrizacijai valdyti;

11.

atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą įsteigti Europos aljansą už įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA), partnerių teisėmis dalyvaujant keletui verslo tinklų; rekomenduoja, kad Komisija pati užtikrintų, jog veikla būtų koordinuojama pagal vieno langelio principą, siekiant nuolat informuoti apie aljanso narius ir veiklą, taip pat susitarti dėl aiškių šio aljanso tikslų, tvarkaraščių ir strateginės vizijos; ragina mažas ir dideles Europos ir Europoje veikiančias įmones prisijungti prie šios iniciatyvos ir sustiprinti aljansą įtraukiant į jį kitas suinteresuotas šalis;

12.

mano, kad socialinis dialogas buvo veiksminga priemonė skatinant ĮSA iniciatyvas ir kad Europos darbo tarybos taip pat atliko konstruktyvų vaidmenį kaupiant su ĮSA susijusią geriausią patirtį;

13.

siūlo, kad pagrindiniais aljanso sėkmės rodikliais būtų laikoma tai, kad ES įmonės daug plačiau perima ĮSA patirtį, tikri įvairių ĮSA krypčių bendrovių ir bendrovių profesinių sąjungų organizacijų lyderiai kuria naujus pažangiosios patirties modelius, apibrėžiami ir propaguojami specialūs ES veiksmai ir teisės aktai, skirti remti ĮSA ir įvertinamas tokių iniciatyvų poveikis aplinkai, žmogaus ir socialinėms teisėms; taip pat siūlo, kad būtų nustatytas vadinamųjų laboratorijų, įkurtų globojant Sąjungai (laikantis Europos ĮSA rekomendacijų) darbo baigimo dviejų metų terminas;

14.

pažymi, kad pakartotinis ES įvairių suinteresuotųjų šalių forumas sušauktas vėlyvu komunikato rengimo etapu ir kad reikia imtis priemonių siekiant įtikinti įvairias suinteresuotąsias šalis, jog jos dalyvaus tikrame dialoge, turėsiančiame tikrą poveikį ES politikos kryptims ir programoms, kuriomis siekiama skatinti ir taikyti ĮSA Europos Sąjungos versle; mano, kad reikėtų pasimokyti iš tų dviejų metų, kuriais veikė ankstesnysis įvairių suinteresuotųjų šalių forumas, kuris pasižymėjo ir teigiamais sprendimais, pvz., kad laikėsi nevertinimo nuostatos ir ypač kad naudojosi nešališkų pranešėjų paslaugomis; vis dėlto pažymi, kad reikia tobulinti sutarimo siekimo procesą; taip pat primygtinai ragina Komisijos atstovus aktyviau dalyvauti diskusijose;

15.

ragina Komisiją paskatinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų atstovus, įpareigotus vykdyti viešuosius pirkimus ir kitas viešosios politikos priemones, skirtas remti ĮSA, įkurti savo vadinamąją laboratoriją prie aljanso ir įtraukti padarytas išvadas į jo būsimą veiklą;

16.

palaiko Komisijos pastangas išplėsti įvairių suinteresuotųjų šalių forumo narystę, įtraukiant investuotojus, švietimo sektorių ir valstybės valdžios institucijas, nors ir primygtinai reikalauja išlaikyti nepertraukiamo dialogo galimybę siekiant tikslų, dėl kurių buvo susitarta;

17.

ragina Komisiją stebint pažangą, susijusią su įmonių socialine atsakomybe, skatinti moteris aktyviau dalyvauti daugiašaliame forume, keistis informacija ir pažangiąja patirtimi lyčių lygybės klausimais;

18.

remia raginimus privalomai atskleisti įmonių ir kitus lobistus, taip pat užtikrinti verslo grupėms ir kitiems suinteresuotiems asmenims vienodą prieigą prie paties Sąjungos politikos formavimo proceso;

19.

džiaugiasi komunikate iškeltu tikslu susieti ĮSA ir Lisabonos darbotvarkės ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius tikslus, būtent todėl mano, kad rimtas įmonių požiūris į ĮSA galėtų padėti ir padidinti darbo vietų skaičių, ir pagerinti darbo sąlygas bei užtikrinti, kad bus gerbiamos darbuotojų teisės ir skatinama technologinių naujovių tyrimai bei plėtra; remia vadinamąjį atsakingo konkurencingumo principą kaip sudėtinę Komisijos konkurencingumo ir naujovių programos (KNP) dalį; ragina Europos įmones į savo ataskaitas įtraukti ir informaciją apie tai, kaip jos prisideda siekiant Lisabonos tikslų;

20.

pripažįsta, kad veiksmingos konkurencijos taisyklės Europoje ir už jos ribų yra esminis elementas, padedantis užtikrinti atsakingą verslo praktiką, ypač dėl vienodų vietose įsisteigusių MVĮ galimybių ir veiklos sąlygų;

21.

dar sykį pakartoja, kad ĮSA apima ir atsakingą bei nediskriminuojamąjį įdarbinimą, kurį vykdant skatinamas moterų ir mažesnių galimybių asmenų užimtumas ir prisidedama siekiant Lisabonos tikslų;

22.

atkreipia dėmesį į prieštaravimus tarp įmonių, siekiančių nuolatinio lankstumo ir sąnaudų rodiklių gerinimo, konkurencingų apsirūpinimo strategijų ir savanoriškų ĮSA įsipareigojimų, kuriais siekiama sustabdyti išnaudotojišką įdarbinimą ir skatinti ilgalaikius santykius su tiekėjais; džiaugiasi tolesniu dialogu šia tema;

23.

dėl to siūlo, kad Europos bendrovių, pripažintų atsakingomis, vertinimai ir stebėsena apimtų jų ir jų subrangovų veiklą taip pat ir už ES ribų, kad būtų užtikrinta, jog ĮSA duos naudos ir trečiosiose, ypač besivystančiose, šalyse, atsižvelgiant į TDO konvencijas, ypač susijusias su profesinių sąjungų laisve, nepriimtino vaikų darbo ir prievartinio darbo uždraudimu ir ypač moterų, migrantų, vietos gyventojų ir mažumų grupėmis;

24.

pripažįsta, kad ĮSA - svarbus verslo raidos veiksnys, ir ragina integruoti socialinės politikos kryptis, pavyzdžiui, dėl darbuotojų teisių laikymosi, teisingo darbo užmokesčio politikos, diskriminacijos panaikinimo, mokymosi visą gyvenimą ir kt., ir aplinkos klausimus, ypatingą dėmesį skiriant energingam tvaraus vystymosi skatinimui, siekiant remti naujus produktus ir procesus, pasinaudojant ES naujovių diegimo ir prekybos politika, taip pat rengiant sektorių, subregionų ir miestų konkurencingumo strategijas;

25.

pabrėžia, kad įmonės, kurios imasi socialinės atsakomybės, svariai prisideda prie nelygybės, kurią patiria moterys ir socialiai remtini asmenys, įskaitant neįgaliuosius, panaikinimo darbo rinkoje, ypač įsidarbinimo, socialinių išmokų, mokymo, karjeros siekimo ir darbo užmokesčio srityse; pabrėžia, kad įmonės turėtų įgyvendinti savo įdarbinimo politiką, atsižvelgdamos į 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principų įgyvendinimo įsidarbinant, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų srityje (17);

26.

džiaugiasi tendencija, kad didesnės įmonės pastaraisiais metais savanoriškai skelbia socialines ir aplinkosaugines ataskaitas; pažymi, kad tokių ataskaitų skaičius nuo 1993 m. nuolat augo, tačiau dabar jis beveik nekinta, ir kad tik mažuma laikosi tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir principų, nurodo visą įmonės tiekimo grandinę arba įtraukia nepriklausomus stebėtojus ir vertintojus;

27.

primena Komisijai Parlamento raginimą pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti 1978 m. liepos 25 d. ketvirtąją Tarybos direktyvą 78/660/EEB (18), grindžiamą Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (Ketvirtoji įmonių teisės direktyva), kad į reikalavimus dėl finansinės atskaitomybės būtų įtrauktos ir socialinės bei aplinkosaugos ataskaitos; mano, kad svarbu atkreipti dėmesį į su socialinėmis ir aplinkosaugos ataskaitomis susijusias nuostatas, pateikiamas 2001 m. Komisijos rekomendacijoje 2001/453/EB dėl aplinkosauginės informacijos atskleidimo, Direktyvoje 2003/51/EB dėl sąskaitų modernizavimo ir Direktyvoje 2003/71/EB (19) dėl prospektų; pritaria minčiai, kad šios nuostatos būtų laiku perkeltos į valstybių narių nacionalinę teisę, ir ragina atlikti tyrimus, kaip veiksmingai įgyvendinti šias nuostatas siekiant atkreipti į jas dėmesį;

28.

pripažįsta dabartinius su ĮSA susijusios veiklos suvaržymus, apimančius su įmonių elgesio įvertinimą, socialinį auditą ir sertifikavimą, ypač sąnaudas, palyginamumą ir nepriklausomumą, ir mano, kad reikės sukurti atitinkamą specialią sistemą, įskaitant specialias kvalifikacijas šioje srityje;

29.

rekomenduoja Komisijai padidinti daugiau kaip 1000 darbuotojų turinčių bendrovių vadovų atsakomybę ir įpareigoti pačius vadovus mažinti žalingą įmonės veiklos poveikį aplinkai ir socialinei sričiai;

30.

dar kartą patvirtina, kad remia ES aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą, ypač pritaria reikalavimui atlikti išorės patikrą ir valstybių narių įpareigojimui prisidėti prie sistemos; mano, kad yra galimybių kurti panašias sistemas, susijusias su užimtumo, socialine ir žmogaus teisių apsauga;

31.

remia Tarptautinės socialinės ir aplinkosauginės akreditacijos ir ženklinimo etiketėmis aljanso pažangiosios patirties kodeksą, kaip svarbiausią esamų ženklinimo etiketėmis iniciatyvų bendradarbiavimo siekiant sukurti naujas socialines etiketes nacionaliniu ir Europos lygmeniu pavyzdį;

32.

ragina Komisiją imti taikyti sistemą, pagal kurią nukentėjusieji, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, galėtų reikalauti žalos atlyginimo iš Europos įmonių, kreipdamiesi į nacionalinius valstybių narių teismus;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija į komunikatą dėl ĮSA neįtraukė investicijų prisiimant socialinę atsakomybę klausimo, remia visapusišką investuotojų ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ĮSA diskusijose ES lygmeniu, įskaitant įvairių suinteresuotųjų šalių forumą, remia įmonių raginimus ne taikyti privalomuosius reikalavimus investicijų fondams ES mastu pasitelkus „deklaracijos dėl investicijų principų“, o verčiau siekti skaidrumo, kaip jau daroma penkiose ES valstybėse narėse;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojai atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant klausimą dėl paskatų, taikytinų vykdant atsakingą gamybą ir laikantis atsakingos verslo praktikos kūrimo; vis dėlto mano, kad dabartinė padėtis vartotojams yra nesuprantama dėl skirtingų nacionalinių gaminių standartų ir ženklinimo etiketėmis sistemų painiavos, kuri kenkia taikomam ženklinimui socialinėmis gaminių etiketėms; atkreipia dėmesį į tai, kad kartu įmonės, taikydamosi prie daugybės skirtingų nacionalinių reikalavimų ir standartų, patiria didelių išlaidų; taip pat pažymi, kad daug išlaidų reikia kuriant stebėsenos mechanizmą, skirtą socialiniam užsienio, ypač mažesnių šalių, gaminių ženklinimui, ir todėl šie mechanizmai turėtų būti kuriami Bendrijos lygmeniu;

35.

remia Eurostato pastangas nustatyti rodiklius, kuriais galima būtų matuoti ĮSA veiklos efektyvumą atsižvelgiant į ES tvariosios plėtros strategiją, taip pat Komisijos ketinimą nustatyti naujus rodiklius, kad būtų įvertintas informuotumas apie ekologiškai švarių produktų ženklinimą ir jų suvartojimas bei tokios produkcijos dalis EMAS registruotose įmonėse;

36.

dar kartą ragina ir toliau svarstyti galimybę paskirti ES pareigūną, kuris tirtų piliečių skundus ĮSA klausimais, ir kuris atliktų nepriklausomus tyrimus su ĮSA susijusiomis temomis įmonių arba kurios nors suinteresuotosios šalies prašymu; ragina ateityje ir toliau svarstyti šį ir panašius pasiūlymus;

37.

mano, kad ĮSA politiką galima sustiprinti geriau suprantant ir įgyvendinant esamas teisines priemones; ragina Komisiją organizuoti supratimo gerinimo kampanijas ir atlikti specialų tiesioginės teisinės atsakomybės užsienyje taikymo pagal Briuselio konvenciją tyrimą ir direktyvų 84/450/EEB dėl klaidinamos reklamos (20) ir 2005/29/EB dėl nesąžiningos verslo praktikos tyrimą, siekiant, kad įmonės laikytųsi savo savanoriškų ĮSA elgesio kodeksų;

38.

pakartoja, kad skatinant įmones remti ĮSA turi būti vartojama nesudėtinga, lengvai suprantama kalba;

39.

dar kartą patvirtina, kad Komisija ir ES vyriausybės turėtų labiau stengtis panaudoti galimybes, kurios atsirado 2004 m. persvarsčius viešųjų pirkimų direktyvas, valstybių narių, regionų ir vietos lygmenimis siekiant paremti ĮSA taikant galimiems paraiškų teikėjams socialinius ir aplinkosauginius reikalavimus ir kartu pripažįstant būtinybę, kad reikėtų vengti sudaryti papildomų administracinių kliūčių mažosioms įmonėms, nes dėl šių kliūčių jos būtų atbaidomos nuo paraiškų teikimo, ir pašalinant įmones iš viešųjų pirkimų konkurso, įskaitant korupcijos atvejus; ragina Komisiją, Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką taikyti griežtus socialinius ir aplinkosauginius kriterijus visoms subsidijoms ir paskoloms, skiriamoms privataus sektoriaus įmonėms, pagrįsdami šiuos kriterijus aiškia skundų nagrinėjimo tvarka; ir naudotis modeliu, pagal kurį viešieji pirkimai būtų siejami su tuo, ar laikomasi pagrindinių TDO konvencijų ir EBPO gairių tarpvalstybinėms įmonėms, kaip Nyderlanduose, arba su SA800 ĮSA standartu, kaip daroma kai kuriose Italijos provincijose; dar kartą ragina valstybes nares imtis veiklos siekiant užtikrinti, kad teikiant eksporto kredito garantijas būtų laikomasi aukščiausių aplinkosaugos ir socialinių kriterijų ir kad jos neturėtų būti naudojamos vykdant projektus, nesuderinamus su nustatyta ES politika, susijusia, pvz., su energetika arba ginklavimusi;

40.

džiaugiasi komunikate dėl partnerystės dėl plėtros ir darbo vietų įgyvendinimo pakartotais Komisijos įsipareigojimais remti ir skatinti ĮSA visose savo veiklos srityse ir ragina dėti visas pastangas, kad šie įsipareigojimai virstų konkrečia plataus masto veikla;

41.

mano, kad diskusijos dėl ISA negali būti atskiriamos nuo įmonių atskaitomybės klausimų ir kad atsižvelgiant į tai socialinių ir aplinkosauginių problemų įtakos verslui, santykių su suinteresuotosiomis šalimis, smulkiųjų akcininkų teisių apsaugos ir įmonės direktorių pareigų klausimai turėtų būti visiškai integruoti į Komisijos įmonių valdymo veiksmų planą; atkreipia dėmesį į tai, kad šie klausimai turėtų būti diskusijų dėl ĮSA dalis; ragina Komisiją apsvarstyti šiuos konkrečius klausimus ir parengti aiškius su jais susijusius pasiūlymus;

42.

džiaugiasi tiesiogine finansine Komisijos parama ĮSA iniciatyvoms, ypač siekiu skatinti diegti naujoves, įtraukti suinteresuotąsias šalis ir padėti galimų nukentėjusiųjų grupėms, jei įtariami neteisėti veiksmai, įskaitant mirties atvejus darbe dėl įmonės kaltės, ragina Komisiją visų pirmą parengti priemones, pagal kurias būtų užtikrinama nuostolių dėl Europos bendrovių patyrusių bendruomenių teisė į sąžiningą ir prieinamą teisminį nagrinėjimą; pabrėžia ES biudžeto eilutės B3-4000 (eilutė 04 03 03 01) svarbą bandomiesiems projektams, pvz., apimantiems darbuotojų bendruomenės dalyvavimą, įkeistas lėšas, skirtas paramai ĮSA iniciatyvoms pagal KNP, ir 3 proc. socialinių ir humanitarinių sričių mokslinių tyrimų, skirtų verslui ir visuomenei tirti pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą; ragina Komisiją dėti žymiai didesnes pastangas pagal išorės pagalbos programas remiant ĮSA iniciatyvas, susijusias su trečiosiose šalyse veikiančiomis ES bendrovėmis;

43.

pritaria įsipareigojimui paversti švietimo sritį viena iš aštuonių pirmenybinių veiklos sričių; ragina platesniu mastu įtraukti ĮSA iniciatyvas į Socrates programą, teikti kuo įvairesnę medžiagą apie ĮSA būsimam Europos mokymo išteklių centrui ir sukurti internetinę Europos verslo mokyklų bei universitetų duomenų bazę ĮSA ir tvarios plėtros klausimais;

44.

skatina ES ir valstybių narių lygmeniu imtis iniciatyvų, susijusių su atsakingo valdymo ir gamybos mokymu Europos verslo mokyklose;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad už socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės klausimus vienodai atsakingos ir vyriausybinės, ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir verslas, ir ragina Komisiją laikytis savo įsipareigojimo paskelbti metinę jos tiesioginės veiklos poveikio socialinei ir aplinkosaugos sritims ataskaitą, taip pat parengti tam tikrų krypčių politiką, kurios skatintų ES institucijų darbuotojus savanoriškai dalyvauti bendruomenei naudingoje veikloje;

46.

mano, kad, imdamosi socialinės atsakomybės, įmonės galėtų remti kultūros ir švietimo veiklą, vertingą Europos politikai kultūros ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityse;

47.

ragina Komisiją geriau integruoti ĮSA į savo prekybos politiką, drauge laikytis PPO taisyklių ir nesudaryti nepateisinamų prekybos kliūčių siekiant įtraukti atitinkamas nuostatas į visus dvišalių, regioninių arba daugiašalių susitarimų įpareigojamuosius straipsnius laikantis tarptautiniu mastu sutartų ĮSA standartų, pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairių, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalės deklaracijos ir vadinamųjų Rio de Žaneiro principų, taip pat išlaikyti kontrolės galias žmogaus teisių, socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės klausimais; džiaugiasi parama, kuri šiems tikslams suteikiama komunikate dėl priimtino darbo; dar kartą ragina Komisijos delegacijas trečiosiose šalyse atsižvelgiant į Komisijos kompetenciją propaguoti EBPO gaires tarpvalstybinėms įmonėms ir atlikti šiais klausimais ryšių centrų vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares patobulinti nacionalinių ryšių centrų veiklą, ypač susijusią su specialiųjų įstaigų pranešimų apie įtariamus Europos įmonių veiklos ir tiekimo grandinių pasaulyje pažeidimus nagrinėjimu;

48.

pažymi indėlį sąžiningos prekybos judėjimo, kuriam vykstant per šešiasdešimt metų daug prisidėta kuriant naujovišką atsakingo verslo praktiką ir įrodyta, jog ši praktika yra perspektyvi ir tinkama nuolat taikyti visoje tiekimo grandinėje; ragina Komisiją atsižvelgti į sąžiningos prekybos judėjimo sukauptą patirtį ir metodiškai išnagrinėti jos panaudojimo galimybes taikant su ĮSA susijusias priemones;

49.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ES įsisteigusios tarptautinės įmonės, turinčios gamybos padalinių trečiosiose šalyse, ypač tose, kurios dalyvauja taikant bendrąją lengvatų sistemą (BLS+), laikytųsi pagrindinių TDO standartų, socialinių ir aplinkosaugos paktų bei tarptautinių susitarimų, kad būtų pasiekta pasaulinė ekonominio augimo ir aukštesnių socialinių ir aplinkosaugos standartų pusiausvyra;

50.

džiaugiasi Europos susitarime dėl plėtros prisiimtu įsipareigojimu remti ĮSA kaip pirmenybinius veiksmus; ragina Komisijos Vystymosi generalinį direktoratą aktyviai įsitraukti į diskusijas, patikrinti besivystančių šalių darbo ir gamtos išteklių naudojimo sąlygas, bendradarbiauti su vietos įmonėmis, ES įmonių užjūrio filialais, subrangos įmonėmis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, kad būtų išvengta išnaudojimo ir neteisėtų veiksmų valdant tiekimo grandinę ir kovojama su skurdu bei siekiama sąžiningo augimo;

51.

siūlo, kad Komisija siektų, jog ĮSA dalyvautų smulkiojo verslo atstovai, dirbdama kartu su prekybos rūmais ir kitomis tarpinėmis institucijomis, siūlančiomis konkrečią paramą, kurią teikiant būtų siekiama, kad dalyvautų kooperatyvai ir socialinės ekonomikos įmonės, pasinaudojant jų šakiniais susivienijimais, kad Komisija, siekdama tiesiogiai remti ĮSA iniciatyvas, naudotųsi Europos informacijos centrais ir apsvarstytų galimybę paskirti atstovą ĮSA reikalams, panašų į atstovą MVĮ reikalams į Komisijos Įmonių ir pramonės generalinį direktoratą;

52.

rekomenduoja Komisijai atlikti išsamų Europos masto tyrimą apie skirtingus būdus, kuriais MVĮ galėtų dalyvauti taikant su ĮSA susijusias priemones ir apie teikiamą skatinimą, kad jos pačios savanoriškai diegtų ĮSA principus, be to, atsižvelgti į šioje srityje sukauptą patirtį ir duomenis apie pažangiąją patirtį;

53.

džiaugiasi komunikate dėl ĮSA Komisijos prisiimtais įsipareigojimais siekti, kad darbuotojai ir jų profesinės sąjungos aktyviau dalyvautų taikant su ĮSA susijusias priemones ir dar kartą ragina Komisiją ir socialinius partnerius baigti vykdomas sėkmingas derybas dėl 50 tarptautinių pagrindų sutarčių ir 30 Europos pagrindų sutarčių, susijusių daugiausia su pagrindiniais pavienių įmonių arba sektorių darbo standartais, laikant tai vienu iš įmonių atsakomybės vystymo būdų Europoje ir pasaulyje; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos darbo tarybos ypač tinka propaguoti ĮSA, nes visų pirma skatina, kad tarptautinės bendrovės gerbtų pagrindines darbuotojų teises;

54.

pabrėžia svarbų socialinių partnerių vaidmenį skatinant moterų užimtumą ir kovojant su diskriminavimu; skatina juos imtis iniciatyvos įmonių socialinės atsakomybės klausimu siekiant kuo aktyvesnio moterų dalyvavimo sudarant įmonių vadovybę, komitetuose ir socialinį dialogo vykdančiose institucijose;

55.

rekomenduoja, kad būsimieji ĮSA tyrimai būtų daugiau negu ĮSA naudingumo verslui analizė, ir didelį dėmesį skirti sąsajoms tarp konkurencingumo ir tvariosios plėtros, taip pat dabartinių ĮSA iniciatyvų įtakai ir galimiems ĮSA principų pažeidimams; taigi remia ypatingą Europos verslo visuomenėje akademijos vaidmenį; ragina Komisiją paskelbti oficialią ataskaitą „Metinė ĮSA būklė“, kuri būtų parengtą kartu su nepriklausomais ekspertais ir mokslo tyrėjais, kurioje būtų palyginama turima informacija, aprašomos naujos tendencijos ir pateikiamos rekomendacijos dėl būsimų veiksmų;

56.

mano, kad galimas ĮSA politikos poveikis būtų didžiausias pasaulinėms įmonių tiekimo grandinėms, nes į jas įmonės galėtų investuoti prisiimdamos socialinę atsakomybę ir būtų siekiama padėti kovoti su skurdu besivystančiose šalyse, skatinti tinkamas darbo sąlygas, remti sąžiningą prekybą ir gerą valdymą, taip pat mažinti įmonių vykdomų tarptautinių standartų, įskaitant darbo standartus, bet kokių pasitaikančių pažeidimų gausą šalyse, kuriose reglamentavimo sistemos silpnos arba jų visai nėra;

57.

ragina Komisiją atlikti konkretų šio poveikio tyrimą ir pateikti pasiūlymus dėl priemonių bendrovių investicijoms prisiimant socialinę atsakomybę ir pačių bendrovių atsakomybei didinti;

58.

pripažįsta, kad keletas tarptautinių ĮSA iniciatyvų yra labiau paplitusios ir pasiekusios naują brandos laipsnį, įskaitant naujai paskelbtas G3 gaires (visuotinių ataskaitų iniciatyva), 200 įmonių pašalinimą iš JT Pasaulinio susitarimo programos ir Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio, atsakingo už įmonių ir žmogaus teises, paskyrimą;

59.

pareiškia esąs nusivylęs, kad Komisija neteikia didesnės pirmenybės pasaulinių iniciatyvų propagavimui komunikate įgyvendinančiame partnerystę plėtros ir darbo vietų srityje, ir ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis parengti strateginę viziją ir padėti vystyti ĮSA iniciatyvas pasaulio mastu, taip pat dėti daugiau pastangų siekiant gerokai padidinti ES įmonių dalyvavimo įgyvendinant šias iniciatyvas aktyvumą;

60.

ragina valstybes nares ir Komisiją remti ir skatinti taikyti pagrindinius Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartus kaip įmonių socialinės atsakomybės jų veiklos srityje aspektą;

61.

mano, kad ĮSA plėtra tarptautiniu mastu turėtų paskatinti parengti gaires, kurios leistų padėti formuoti panašių krypčių politiką visame pasaulyje;

62.

ragina Komisiją kartu su atitinkamais partneriais parengti didelę tarptautinę iniciatyvą 2007 m., siekiant pažymėti penktąsias metines įsipareigojimo imtis tarpvyriausybinių iniciatyvų įmonių atskaitomybės srityje, dėl kurio susitarta pasaulio vadovų susitikime tvariosios plėtros klausimais;

63.

ragina Komisiją pasinaudoti patirtimi, įgyta tada, kai ji sėkmingai surengė transatlantinį verslo dialogą ĮSA tema praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, organizuojant panašų renginį, kuriame dalyvautų ES ir Japonija;

64.

ragina toliau plėtoti tarptautines iniciatyvas dėl visiško Europos įmonių, veikiančių trečiosiose šalyse, pajamų skaidrumo, taip pat ragina gerbti žmogaus teises vykdant veiklą konfliktų zonose ir atmesti lobistinius pasiūlymus priimti vadinamuosius susitarimus dėl paskirties šalies, parengtus įmonių, kurios stengiasi sužlugdyti arba apeiti šių šalių teisės aktų reikalavimus;

65.

ragina Komisiją ir valstybes nares prisidėti remiant ir stiprinant EPBO gaires tarpvalstybinėms įmonėms ir visų pirma įvertinant Europos nacionalinių ryšių centrų (NRC) funkcionalumą ir jų kaip tarpininkų veiksmingai sprendžiant konfliktus tarp suinteresuotųjų šalių vaidmenį; ragina, atsižvelgiant į pažangiąją patirtį, sukurti Europos NRC modelį. kuris turėtų tinkamą institucinę sąrangą, būtų gerai matomas, prieinamas suinteresuotosioms šalims ir tinkamai nagrinėtų gautus skundus; ragina plačiau interpretuoti EPBO gairėse pateiktą investicijų apibrėžimą, kad būtų užtikrinta, jog atitinkamos nuostatos bus taikomos nagrinėjant ir su tiekimo grandine susijusius klausimus;

66.

ragina remti visuotinę ataskaitų teikimo iniciatyvą ir pakviesti pirmaujančias ES bendroves dalyvauti naujose sektorių programose, apimančiose, pvz., statybų, chemijos ir žemės ūkio sritis; ragina skatinti mokslinius tyrimus dėl MVĮ dalyvavimo tyrimus, kad būtų galima suteikti paramą visų pirma Centrinės ir Rytų Europos šalims ir nustatyti tvarumo rodiklius, susijusius su vertybinių popierių biržų veikla besikuriančiose rinkose;

67.

ragina Komisiją į būsimus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis susitarimus įtraukti skirsnius dėl mokslinių tyrimų, ilgalaikio stebėjimo ir dėl socialinių, humanitarinių ir aplinkos problemų, susijusių su ES įsisteigusių bendrovių veikla ir tiekimo grandinėmis trečiosiose šalyse;

68.

iš esmės džiaugiasi Tarptautinėje standartų organizacijoje vykstančiomis diskusijomis dėl socialinės atsakomybės standartų kūrimo ir ragina Europos atstovus užtikrinti, kad visi rezultatai atitiktų tarptautinius standartus ir sutartis ir kad kartu būtų galima vystyti kitus išorės vertinimo ir ženklinimo metodus;

69.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir visoms joje paminėtoms institucijoms bei organizacijoms.

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006-2010“ (COM(2006)0092),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą 2001/51/EB, patvirtinantį programą, susijusią su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės (2001-2005 m.) (1) ir 2000 m. lapkričio 15 d. Parlamento poziciją tuo pačiu klausimu (2),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmogaus teisių, ypač moterų, srities teisines priemones, konkrečiai į Konvenciją dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo (CEDAW) ir į kitas JT kovos su prieš moteris naudojamu smurtu priemones, pvz., Vienos deklaraciją ir veiksmų programą, priimtą 1993 m. birželio 14-25 d. pasaulinėje žmogaus teisių konferencijoje Vienoje, 1993 m. gruodžio 20 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo (3), 2004 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris namie panaikinimo (4), 2004 m. gruodžio 20 d. rezoliuciją dėl moterų orumo įžeidimo panaikinimo (5), 1998 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl nusikaltimo ir baudžiamosios teisės prevencijos priemonių, taikomų siekiant panaikinti smurtą prieš moteris (6),

—

atsižvelgdamas į veiksmų programą, priimtą ketvirtojoje Pasaulinėje moterų konferencijoje, vykusioje Pekine 1995 m. rugsėjo 15 d., ir savo rezoliucijas 2000 m. gegužės 18 d. dėl Pekino veiksmų programos įgyvendinimo (7) ir 2005 m. kovo 10 d. dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais - veiksmų programa (Pekinas+10) (8),

—

atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2006 m. liepos 6 d. pranešimą „Nuodugnus visų formų smurto prieš moteris tyrimas“ (9),

—

atsižvelgdamas į galutinę 2005 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Moterų statuso komiteto 49-osios sesijos ataskaitą,

—

kadangi 2005 m. lapkričio 25 d. įsigaliojo Afrikos moterų teisių protokolas, dar vadinamas Maputo protokolu, kuriuo, be kitų dalykų, draudžiamos visos lytinių organų luošinimo formos,

—

kadangi 2000 m. spalio 31 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo (10), skatinamas aktyvesnis moterų dalyvavimas, užkertant kelią ginkluotiems konfliktams ir kuriant taiką,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės mėn. Komisijos patariamojo komiteto ataskaitą, susijusią su vyrų ir moterų lygiomis galimybėmis ir lyties aspekto įtraukimu į valstybių narių biudžetus,

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimų 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonoje, 2001 m. kovo 23 ir 24 d. Stokholme, 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonoje, 2003 m. kovo 20 ir 21 d. Briuselyje bei 2004 m. kovo 25 ir 26 d. Briuselyje pirmininkavimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2005 m. liepos 12 d. sprendimą 2005/600/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos ateities atsižvelgiant į lyčių perspektyvą (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl profesinio, šeimyninio ir asmeninio gyvenimo derinimo (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl darbo laiko organizavimo (Direktyvos 93/104/EB dalinis pakeitimas) (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl esamos kovos su smurtu prieš moteris padėties ir tolimesnių veiksmų (15) ,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl strategijų, siekiančių užkirsti kelią prekybai vaikais ir moterimis, kuriems kyla seksualinio išnaudojimo pavojus (16),

—

atsižvelgdamas į Moterų 2006 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl moterų imigracijos: moterų imigrančių vaidmuo ir vieta Europos Sąjungoje (17),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 4 d Liuksemburge priimtą ES ministrų, atsakingų už lyčių lygybės politiką, bendrą deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23-24 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą,

—

atsižvelgdamas į Sandraugos veiksmų planą dėl lyčių lygybės 2005-2015 m.,

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ataskaitą bei Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (A6-0033/2007) pranešimą,

A.

kadangi 1993 m. birželio 25 d. JT Pasaulinėje konferencijoje žmogaus teisių klausimais priimtoje Vienos deklaracijoje pabrėžiama, kad „moterų ir mergaičių žmogaus teisės yra neatimama, neatskiriama ir nedaloma visuotinių žmogaus teisių dalis“ ir kad moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinė Europos Sąjungos teisė ir principas, kurie pripažinti Europos bendrijos steigimo sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; kadangi, nepaisant pastebimos pažangos šioje srityje, tebėra daug moterų ir vyrų nelygybės,

B.

kadangi smurtas prieš moteris yra labiausiai paplitusi žmogaus teisių pažeidimo forma, kuriai nėra geografinių, ekonominių ar socialinių ribų, ir kadangi, nepaisant valstybių narių, Bendrijos ir tarptautiniu lygiu taikomų pastangų, nuo smurto nukentėjusių moterų skaičius kelia nerimą (18),

C.

kadangi „smurtas prieš moteris“ turi būti suprantamas kaip bet koks smurtinis veiksmas lyčių pagrindu, kuriuo moteriai padaroma ar galima padaryti fizinę, seksualinę arba psichologinę žalą ar sukelti kančių, įskaitant grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, tiek visuomeniniame, tiek asmeniniame gyvenime,

D.

kadangi skurdas labiausiai gresia moterims, net jeigu jos dirba (19), ypač vyresnio amžiaus moterims, moterims, kurios yra tik vieną iš tėvų turinčių šeimų galva, paauglėms motinoms bei šeimos versle dirbančioms moterims, dėl nuolatinės lyčių diskriminacijos ir nelygybės išsilavinimo, asmeniui teikiamų paslaugų srityse, galimybių įsidarbinti, šeimos vaidmenų, teisės į pensiją ir teisinės apsaugos sutuoktiniams gyvenant atskirai arba įvykus skyryboms, ypač jeigu moterys yra ekonomiškai priklausomos,

E.

kadangi ES ir jos valstybių narių kultūrinės ir socialinės vertybės ir principai - pagarba žmogaus teisėms, asmens savigarba, laisvė, lygybė, dialogas, solidarumas ir bendradarbiavimas - yra visų Europos Sąjungos piliečių bei gyventojų paveldas ir kadangi šių vertybių ir principų įgyvendinimas yra Sąjungos prioritetas, emancipacijos ir integracijos veiksnys, ypač turint omenyje moteris ir mergaites, kurios yra atskirtos dėl kalbos, kultūros arba religijos barjerų,

F.

kadangi lyties aspekto įtraukimui į valstybių narių biudžetus reikėtų skirti daugiau dėmesio, atsižvelgiant į veiksmingą lygių galimybių valdymą ir kadangi šios srities žinios ir patirtis Europos, šalies ir regioniniu lygiu leistų šį aspektą jau nuo dabar taikyti biudžete ir rengiant, įgyvendinant bei vertinant bendrijos programas (20),

G.

kadangi Europos bendrijos steigimo sutarties 3 straipsnio 2 dalyje ir 13 bei 25 straipsnyje yra apibrėžtas Bendrijos vaidmuo siekiant lyčių lygybės sveikatos apsaugos ir politikos srityje,

H.

kadangi siekiant įgyvendinti Lisabonos tikslus dėl moterų užimtumo reikia imtis suderintų veiksmų, kurie remtųsi šalies ar regioniniu mastu patikrinta pažangiąja patirtimi, ir atsižvelgti į lavinimo politikos, galimybės įsidarbinti, derinimo politikos, paslaugų ir moterų skatinimo dalyvauti priimant sprendimus tarpusavio priklausomybę; kadangi atsižvelgiant į tai būtina ypač stengtis užtikrinti ekonominę sanglaudą, panaikinti lyčių skirtumus skaitmeninių technologijų įsisavinimo srityje ir stiprinti moterų vaidmenį moksle,

I.

kadangi, nepaisant Bendrijos teisės aktų ir nacionalinių nuostatų dėl vienodo atlyginimo, tarp lyčių išlieka didelis atlyginimų skirtumas, kai moterys ES uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau negu vyrai, atlyginimo skirtumas mažėja daug lėčiau negu abiejų lyčių užimtumo lygio skirtumas,

J.

kadangi moterys dažnai turi mažesnes teises į pensiją negu vyrai dėl to, kad jų atlyginimas yra mažesnis arba dėl to, kad jų profesinė karjera yra trumpesnė ir buvo nutraukta dėl didesnių moterų įsipareigojimų šeimai,

K.

kadangi šeimyninio ir profesinio gyvenimo derinimo politika privalo būti skirta ir moterims, ir vyrams ir todėl reikalaujama atsižvelgti į moterų diskriminaciją bei turėti mintyje, kad naujos kartos suteikia visuomenei privalumų,

L.

kadangi moterys sudaro 52 proc. Europos gyventojų, bet šis santykis neatspindi valdžios pasiskirstymo nei valdžios prieinamumo, nei dalyvavimo joje atžvilgiu; kadangi visuomenės atstovavimas stiprina valdymą ir gyventojų lūkesčius atitinkantį politikos pagrįstumą; kadangi egzistuoja daug nacionalinio lygmens sprendimų (įstatymai, susitarimai, politinės iniciatyvos), kuriais įgyvendinamas moterų atstovavimas priimant sprendimus,

M.

kadangi strategine programa „i2010“ (Europos informacinė visuomenė augumui ir užimtumui skatinti 2010), kurią Komisija pasiūlė savo pranešime (COM(2005)0229), siekiama, be kitų dalykų, pagerinti gyvenimo kokybę visiems dalyvaujant informacinėje visuomenėje,

1.

atkreipia dėmesį į Komisijos norą ir toliau taikyti savo daugiametę lygių galimybių strategiją, nes taip sudaroma galimybė laikytis ilgalaikės strategijos skatinti lygybę ES lygmeniu, tačiau pažymi, kad gairėse nenurodyti Komisijos ir valstybių narių įsipareigojimai, susiję su įgyvendinimu ir gyventojų informavimu arba su lėšomis, kurios bus skirtos gairių rekomendacijoms įgyvendinti;

2.

pripažįsta dvejopą požiūrį į lygybės skatinimą, pagal kurį visose politikos srityse turėtų būti atspindimas lyčių aspektas tuo pat metu įgyvendinant specialias lygybės skatinimo priemones;

3.

ragina Komisiją parengti bendro lyčių lygybės skatinimo politikos ir programų, įskaitant iš jų kilusias nacionalines politikos kryptis, įvertinimo strategiją; ragina atlikti išsamų Bendrijos moterų ir vyrų lygybės programos strategijos 2001-2005 m. (21) vertinimą bei direktyvų dėl lygių galimybių įgyvendinimo analizę, ypač direktyvų 86/613/EEB (22), 89/391/EEB (23), 92/85/EEB (24) ir 2003/41/EB (25), siekiant nustatyti, naudojantis patikimais duomenimis ir statistika, nuoseklią šių gairių planavimo, įgyvendinimo, kontrolės ir įvertinimo programą; mano, kad siekiant šio tikslo būtina skubiai įsteigti Europos lyčių lygybės institutą, kuris nuolatos sektų gairių plėtojimą;

4.

ragina Komisiją laikyti lyčių lygybės politiką ne tik prioritetine ES sritimi, bet ir esminiu asmens teisių reikalavimu; tokį požiūrį turėtų būti siekiama išreikšti pastangomis koordinuoti ir stiprinti Europos ir valstybių narių teisines moterų ir vaikų apsaugos priemones, o ypač:

taip pat ragina Komisiją:

ir ragina valstybes nares:

5.

prašo dar neratifikavusias valstybes nares nedelsiant ratifikuoti protokolą dėl prekybos žmonėmis, kuriuo papildyta Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą („Palermo protokolas“), ir Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir įgyvendinti 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padidėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis (26);

6.

mano, kad valstybėms kandidatėms vedant derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą reikalavimas laikytis moterų teisių yra toks pat svarbus, kaip ir laikytis žmogaus teisių; todėl prašo Komisijos kontroliuoti ir perduoti Europos Parlamentui ir Vadovų Tarybai duomenis apie diskriminacijos ir smurto atvejus, nuo kurių nukenčia moterys šiose valstybėse, ir aktyviai skatinti kandidates dalyvauti Bendrijos programose PROGRESS ir DAPHNE;

7.

pabrėžia, kad pagarba moterų teisėms turi būti esminė kaimynystės politikos, užsienio politikos ir ES plėtros sąlyga ir, atsižvelgdamas į tai:

8.

ragina Komisiją imtis priemonių siekiant užtikrinti moterims teisę į sveikatos apsaugą, įskaitant teisę į lytinę ir reprodukcinę sveikatą; dar kartą patvirtina, kad labai svarbu, ypač kovojant su ŽIV/AIDS, skleisti informaciją, susijusią su lytine ir reprodukcine sveikata, ir sveikatos paslaugas padaryti prieinamesnes;

9.

pripažįsta, kad mergaitės yra ypač pažeidžiamos prievartos ir diskriminacijos atžvilgiu, ir ragina panaudoti pačias veiksmingiausias priemones, kurios padėtų apsaugoti merginas nuo bet kokių prievartos formų, įskaitant išprievartavimą, seksualinį išnaudojimą, priverstinį šaukimą į ginkluotąsias pajėgas, ir stiprinti politiką ir programas siekiant skatinti mergaičių teisių apsaugą konflikto metu ir jam pasibaigus;

10.

kviečia Komisiją laikytis savo įsipareigojimo pateikti komunikatą dėl Europos lyčių lygybės vizijos vykdant vystomąjį bendradarbiavimą;

11.

prašo Komisijos užtikrinti ES ir JT veiklos vienodų galimybių politikos ir mergaičių teisių srityse koordinavimą; dar kartą pažymi, kad svarbu skatinti glaudų bendradarbiavimą su Europos ir tarptautinėmis, regioninėmis ir (arba) dvišalėmis institucijomis, įskaitant JT institucijas, siekiant suderinti vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos veiksmus lyčių lygybės klausimais, ypač stiprinant Pekino veiksmų programos ir Kairo veiksmų programos, CEDAW ir jos fakultatyviojo protokolo bei TVT ryšį;

12.

prašo Komisiją užtikrinti, kad su Afrika susijusi politika ir Afrikos valstybių nacionalinės strategijos skatintų Maputo protokolo ratifikavimą ir įgyvendinimą Afrikos valstybėse, ypatingą dėmesį atkreipiant į 5 straipsnį, kuriuo smerkiamas ir draudžiamas visų formų lyties organų žalojimas;

13.

pritaria Komisijos įsipareigojimui skatinti įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 ir parengti gaires dėl lyčių aspekto įtraukimo į krizių valdymo mokymo programas;

14.

prašo Komisiją patvirtinti konkrečias iniciatyvas imigravusių moterų emancipacijai ir ekonominei bei socialinei integracijai skatinti, imantis tokių priemonių kaip bendroji pamatinė trečiųjų valstybių piliečių integracijos programa, kalbos mokymosi, teisių ir pareigų, atitinkančių Bendrijos teisyną, atvykimo šalies principus ir įstatymus (pvz., poligamijos šeimoje draudimas), laikymosi skatinimas ir esminių ES vertybių puoselėjimas, parengiant specialią lygių galimybių, nediskriminavimo dėl lyties ir lyties klausimų atspindėjimo imantis veiksmų mokymų politiką, taip pat programas, kuriomis siekiama kovoti su diskriminacija prieigos prie darbo atžvilgiu ir darbe ir remti moterų imigrančių verslo projektus, kurie skatina jų kilmės šalių kultūros paveldo išlaikymą ir sklaidą ir kuriant bei remiant viešus moterų imigrančių forumus, kuriuose joms yra atstovaujama;

15.

rekomenduoja, kad valstybės narės ir Komisija numatytų informacijos sklaidos programų, pagal kurias kilmės šalyse būtų siekiama teikti informaciją apie būtinas imigrantų atvykimo ir buvimo Europos Sąjungoje sąlygas, finansavimą ir apie nelegalios imigracijos pavojų;

16.

prašo Komisiją parengti pirmuosius bandomuosius projektus dėl lyties aspekto įtraukimo į bendrąjį Europos Sąjungos biudžetą ir Bendrijos programas, ypač į struktūrinius fondus, Bendrijos septintąją pamatinę mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programą (2007-2013), Bendrijos veiksmų programą sveikatos ir vartotojų apsaugos srityje (2007-2013) ir Bendrijos veiksmų programą visuomenės sveikatos srityje (2003-2008); šie bandomieji projektai turėtų apimti bendrojo Europos Sąjungos biudžeto poveikį, daromą lyčių lygybei (skersinis požiūris), įvertinti specialių moterims arba jų pasiūlytiems projektams skirtų išteklių veiksmingumą ir išvardyti sunkumus, su kuriais susidurs šiose programose dalyvaujančios moterys (specifinis požiūris);

17.

prašo valstybių narių į jų nacionalines veiksmų užimtumo ir socialinės integracijos srityse programas įtraukti arba jose sustiprinti priemones, skirtas palankioms sąlygoms moterų prieigai prie darbo rinkos, laikantis vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo, ir moterų verslui sudaryti, išskirti ir skatinti naujas darbo galimybes, ypač sveikatos ir socialiniame sektoriuje, asmeninių ir socialinių, taip pat asmens arba šeimos aptarnavimo paslaugų srityje, kurių pagrindiniai darbuotojai yra moterys, pabrėžiant socialinę šių darbų vertę ir parengiant norminę bazę, leidžiančią užtikrinti paslaugų kokybę ir darbuotojų savigarbą, taip pat mažinant skurdo riziką; mano, kad dėl nepalankios moterų padėties socialinėje ir ekonominėje srityje, esant didesniam moterų nedarbo lygiui ir mažesniam nei vyrų darbo užmokesčiui, moterims kyla didesnis pavojus būti išnaudojamoms;

18.

ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečias strategijas, kuriomis siekiama sustiprinti moterų verslumą, pasitelkus, pvz., informacinių ryšių technologijų teikiamas galimybes, ir priemones, palengvinančias moterų verslininkių prieigą prie banko paskolų ir paslaugų, ypač mikrofinansavimo atžvilgiu, taip pat priemones, skirtas moterų verslininkių tinklams remti;

19.

pažymi, kad sunkumų, su kuriais susiduria valstybės narės ir ES lyčių lygybės srityje, daugėja, nes stiprėja pasaulio ekonominė konkurencija ir dėl to didėja itin lanksčios ir judžios darbo jėgos paklausa; pabrėžia, kad moterys vis dar patiria diskriminaciją darbo vietoje, taip pat socialinę ir kitų formų diskriminaciją ir kad šie reikalavimai turbūt turi didesnę įtaką moterims nei vyrams; mano, kad ši padėtis neturėtų pakenkti lyčių lygybei ir moterų reprodukcinėms teisėms;

20.

prašo valstybių narių paskirti valstybės pareigūną, atsakingą už Lisabonos strategijos lyčių lygybės reikalavimų įgyvendinimą, įpareigotą dalyvauti ruošiant ir peržiūrint įvairias nacionalines programas ir kontroliuoti, kaip jos įgyvendinamos, siekiant skatinti lyties aspekto ir biudžeto sudarymo įtraukimą į šiose programose numatytą politiką ir tikslus;

21.

apgailestauja, kad skirtingų lyčių darbo apmokėjimo skirtumas vis dar sudaro 15 proc.; ragina Komisiją pirmiausia peržiūrėti Tarybos direktyvą 75/117/EEB (27), ypač jos reikalavimus, susijusius su darbo inspekcija ir priemonėmis, kurių imamasi diskriminacijos atveju; taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad direktyva dėl lygaus apmokėjimo būtų taikoma taip, jog moterims nereikėtų kęsti diskriminacijos dėl trumpesnės darbo stažo trukmės, susijusios su vaikų auginimo;

22.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, skatinti šeimyninio ir profesinio gyvenimo derinimo politikos kūrimą:

23.

ragina Komisiją užtikrinti, kad poveikis lyčių lygybei būtų deramai įvertinamas persvarstant arba rengiant Europos bendrijos teisės aktus, pvz., Direktyvą 93/104/EB, ir kad Komisija imtųsi atitinkamų veiksmų, kai galimas neigiamas poveikis lyčių lygybei, pvz., kaip buvo rengiant minėtąją direktyvą; ragina Tarybą panaikinti galimybę nesilaikyti šios direktyvos, nes nesilaikymas labiau žalingas moterims nei vyrams ir trukdo derinti darbą bei šeimos gyvenimą;

24.

ragina Komisiją atsižvelgti į ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos surengtos konferencijos vyrų ir lyčių lygybės klausimais rezultatus ir į vyrų vaidmenį siekiant lyčių lygybės;

25.

prašo Komisijos, remiantis Europos vyrų ir moterų lygybės instituto darbais ir duomenų banke užregistruotais pasiūlymais dėl sprendimų (29), įvertinti tarptautinio, nacionalinio ir regioninio lygio pažangiąją patirtį, susijusią su moterų skatinimu dalyvauti priimant sprendimus ir skatinti šių sprendimų sklaidą bei priėmimą, įskaitant moterų, dalyvaujančių priimant sprendimus, tinklo stiprinimą;

26.

ragina valstybes nares nustatyti ir įgyvendinti aktyvesnį moterų dalyvavimą visų formų sprendimų priėmimo procese ir užtikrinimo, kad joms būtų geriau atstovaujama politiniame gyvenime, tikslus ir grafikus;

27.

mano, kad svarbu skatinti moterų dalyvavimą siekiant karjeros mokslo ir mokslinių tyrimų srityse; šiuo atžvilgiu būtina politika ir priemonės, kurios užtikrintų lyčių pusiausvyrą ir meistriškumą šiose profesijose;

28.

mano, kad rinktis mokslą moteris ypač paskatina siūlomi sutartiniai sprendimai, pvz., stipendijos arba sutrumpintos darbo dienos pašalpos, padedančios derinti šeimą ir profesinę veiklą;

29.

mano, kad žiniasklaidos priemonėmis platinami teigiamo moterų vaidmens visuomenėje ir jų pasiekimų visose srityse, kuriuos būtina išryškinti, siekiant sukurti teigiamus įvaizdžius ir paskatinti kitas moteris, pavyzdžiai ir vyrų dalyvavimas įgyvendinant lyčių lygybę bei suderinant šeimyninį ir profesinį gyvenimą yra veiksminga kovos su neigiamais stereotipais, su kuriais susiduria moterys, priemonė; taigi ragina Komisiją skatinti iniciatyvas, pavyzdžiui, pagal programą „Media 2007“, kuriomis būtų siekiama supažindinti žiniasklaidą su jos platinamais stereotipais ir skatinti lygias galimybes, ypač siekiant informuoti jaunus vyrus ir moteris ir padidinti jų sąmoningumą, pavyzdžiui, įsteigiant nuolatinius konsultacijų su šio sektoriaus nariais forumus;

30.

ragina valstybes nares imtis priemonių, siekiant panaikinti lyčių stereotipus, ypač darbo rinkoje, ir skatinti vyrų užimtumą sektoriuose, kuriuose daugiausiai dirba moterys, pvz., pradžios mokyklos ir priežiūros įstaigos;

31.

ragina Komisiją įtraukti į gaires asmenų, norinčių pakeisti lytį, teises ir problemas, remiantis neseniai priimtais Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimais;

32.

ragina Komisiją surengti lyčių integravimo ir lyčių informuotumo mokymus Komisijos nariams, aukščiausio lygio valstybės tarnautojams visuose Europos Bendrijų tarnautojų mokymuose;

33.

ragina Komisiją skatinti naudoti visuose oficialiuose dokumentuose ir vertimuose į visas oficialias ES kalbas neutralius lyties atžvilgiu terminus, kuriuos suprastų visų esamų kultūrų atstovai;

34.

ragina Europos institucijas ir agentūras skatinti lyčių lygybę administraciniu lygmeniu ir siekti moterų ir vyrų įdarbinimo ir skyrimo, ypač į aukštas pareigas, lygybės;

35.

prašo Komisijos metinėje ataskaitoje apie vyrų ir moterų lygias galimybes Europos Sąjungoje atskirą skyrių skirti gairėms ir šiame skyriuje pranešti apie pažangą, pasiektą įgyvendinant gaires;

36.

prašo Komisijos reguliariai informuoti atsakingą (-us) Europos Parlamento komitetą (-us) apie gairių vystymą, be kitų dalykų, pateikiant viešas ataskaitas apie kiekvieną valstybę;

37.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir vietos, regiono arba valstybių narių vykdomosios ir atstovaujamosios valdžios institucijoms, kurios yra kompetentingos lygių galimybių srityje.

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 18 d. Komisijos rekomendaciją 2005/737/EB dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje (1) (toliau - rekomendacija),

—

atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 ir 151 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos II-77 ir II-82 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į sutarties dėl Konstitucijos Europai III-181 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į galiojančius tarptautinius susitarimus, taikomus muzikinėms teisėms, konkrečiai į 1961 m. spalio 26 d. Romos konvenciją dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos, į Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, į 1996 m. gruodžio 20 d. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (toliau - PINO) autorių teisių sutartį, į 1996 m. gruodžio 20 d. PINO atlikimų ir fonogramų sutartį ir į 1994 m. balandžio 15 d. PPO susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS),

—

atsižvelgdamas į ES teisės normas („acquis communautaire“) autorių teisių ir gretutinių teisių, taikomų muzikinėms teisėms, srityje, konkrečiai į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (2), į 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvą 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (3), į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/116/EB dėl autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminų suderinimo (4) ir į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (5),

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtą Žaliąją knygą dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje (COM(1995)0382),

—

atsižvelgdamas į savo 2003 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl garso ir vaizdo pasirodymų apsaugos (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Bendrijos sistemos dėl kolektyvinio teisių administravimo asociacijų autorių teisių ir gretutinių teisių srityje (7),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo vidaus rinkoje (COM(2004)0261),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimo: daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl raiškos laisvės internete (9),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A6-0053/2007),

A.

kadangi Komisija prieš priimdama rekomendaciją nepakankamai plačiai ir visapusiškai konsultavosi su suinteresuotomis šalimis ir su Parlamentu; kadangi ateityje imantis bet kokios teisėkūros veiklos šioje srityje būtina tinkamai konsultuotis su visais teisių turėtojais, kad būtų užtikrinama, jog sąžiningai ir tinkamai atstovaujama jų interesams,

B.

kadangi nepriimtinas Komisijos aplaidumas formaliai įtraukiant į darbą Parlamentą, konkrečiai turint mintyje anksčiau minėtą 2004 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliuciją, kadangi rekomendacija apima platesnę sritį nei paprastas esamų taisyklių išaiškinimas ar papildymas,

C.

kadangi nepriimtina tai, kad buvo pasirinktas „švelniosios teisės“ metodas, iš anksto nepasikonsultavus su Parlamentu ir Taryba ir jų formaliai neįtraukus į šį darbą, ir taip apeitas demokratijos procesas, ypač todėl, kad iniciatyva, kurios buvo imtasi, jau padarė įtaką sprendimams rinkoje ir, tikėtina, nuostolių konkurencijos ir kultūrinės įvairovės srityje,

D.

kadangi rekomendacija siekiama reglamentuoti tik muzikos įrašų pardavimą internetu, tačiau dėl netikslių formuluočių ji galėtų būti taikoma ir kitoms interneto paslaugoms (pvz., transliavimo paslaugoms), apimančioms muzikos įrašus; kadangi dėl nepakankamo aiškumo, susijusio su skirtingų licencijavimo sistemų taikymu, atsiranda teisinis neapibrėžtumas ir susiklosto nepalanki padėtis, ypač internetu teikiamų paslaugų požiūriu,

E.

kadangi kyla grėsmė, kad teisių turėtojai, laikydamiesi rekomendacijos dėl jų sąveikiųjų kūrinių naudojimo internete teisių, atimtų iš vietinių kolektyvinio teisių administravimo asociacijų kitas teises (pvz., susijusias su transliavimu) ir kartu neleistų šių teisių naudotojams įgyti naudotojo teisių į vienos ir tos pačios kolektyvinio teisių administravimo asociacijos įvairų repertuarą,

F.

kadangi nepriimtina tai, kad Komisija ketina patvirtinti rekomendaciją dėl dabartinės sistemos, kaip teisingai kompensuoti kopijavimą asmeniniais tikslais, pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies b punktą ir taip vėl apeiti demokratinį procesą, taikomą kopijavimo ir gretutinių teisių reglamentavimui,

G.

kadangi svarbu išvengti galimų pavojų ir rasti teisingą skirtingų suinteresuotų šalių teisių ir interesų pusiausvyrą,

H.

kadangi muzika - ne prekė ir kolektyvinio teisių administravimo asociacijos dažniausiai yra pelno nesiekiančios organizacijos ir kadangi ginant visų teisių turėtojų interesus ir saugant kultūrinę įvairovę ir kūrybingumą taikoma sistema, grindžiama kontroliuojama konkurencija,

I.

kadangi nacionalinės kolektyvinio teisių administravimo asociacijos turėtų ir toliau atlikti svarbų vaidmenį remdamos naujus ir teisių turėtojų mažumai priklausančių autorius, kultūrinę įvairovę, kūrybingumą ir vietinius repertuarus, su sąlyga, kad nacionalinės kolektyvinio teisių administravimo asociacijos išsaugos teisę naudotis kultūrai taikomomis mokesčių lengvatomis,

J.

kadangi dabartinis nacionalinių kolektyvinio administravimo asociacijų tinklas atlieka svarbų vaidmenį, nes finansiškai remia naujus ir autorių mažumai priklausančių autorių repertuarus Europoje, ir kadangi tai neturėtų keistis,

K.

kadangi didesnė, bet kontroliuojama, konkurencija kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo muzikos paslaugų internete srityje gali būti naudinga visoms šalims ir paremti kultūrinę įvairovę, jei ji teisinga ir skaidri bei susijusi tik su aptariamų paslaugų nuostatų kokybe ir sąnaudomis nepažeidžiant teisių vertės,

L.

kadangi išreiškia susirūpinimą dėl galimo neigiamo kai kurių rekomendacijos nuostatų poveikio vietinės reikšmės repertuarams ir kultūrinei įvairovei, kadangi gali atsitikti taip, kad dėl palankesnių sąlygų teisių administravimas bus telkiamas didesnių kolektyvinio teisių administravimo asociacijų rankose, ir kadangi reikia įvertinti visus pasiūlymus inicijuoti teisių administratorių konkurenciją pritraukiant pelningiausius teisių turėtojus ir įvertinti visus neigiamus padarinius smulkiesiems teisių turėtojams, mažo ir vidutinio dydžio kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms ir kultūrinei įvairovei,

M.

kadangi dėl turėtojų ir naudotojų gebėjimo pasirinkti kolektyvinio teisių administravimo asociaciją neatsižvelgiant į jos buvimo valstybę narę privaloma:

N.

kadangi reikėtų išlaikyti dabartinę dvišalių susitarimų ir dvišalės autorinių atlyginimų rinkliavos sistemą, inicijuojant konkurenciją paslaugų, kurias gali pasiūlyti kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, atsižvelgiant į našumą ir kokybę bei administracinių sąnaudų procentinę dalį, ir suteikiant naudotojams, kurie verčiasi muzikos įrašų pardavimu internetu, licencijas taikant šalies, kurioje pavieniai naudotojai naudojasi autorių teisėmis, tarifus, ir kadangi valstybės narės, visiškai suderindamos su tarpvalstybiniu transliavimu, nustatytu kabelinio perdavimo ir palydovinio transliavimo direktyvoje 93/83/EEB, turėtų sukurti teisinį aiškumą kitų nei muzikos internetu pardavimo paslaugų internetu teikėjams ir turėtų užtikrinti, kad šie kiti naudotojai gautų būtinus leidimus ir deramai mokėtų teisingus autorinius atlyginimus visų kategorijų teisių turėtojams teisingomis, pagrįstomis ir nediskriminuojamomis sąlygomis,

O.

kadangi turi būti išlaikyta abišalių atstovavimo susitarimų sistema, suteikianti visiems verslo naudotojams ir pavieniams vartotojams prieigą prie pasaulio repertuaro vienodomis sąlygomis, užtikrinanti geresnę teisių turėtojų apsaugą ir tikrą kultūrinę įvairovę ir skatinanti sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje,

P.

kadangi kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms turėtų būti suteikta laisvė bet kur Europos Sąjungoje įsisteigusiems verslo naudotojams suteikti europines ir kelių repertuarų licencijas naudoti repertuaro kūrinius kitose šalyse ir internete bei mobiliuosiuose telefonuose ir kituose skaitmeniniuose tinkluose, jei jos pajėgia deramai administruoti naudojimąsi licencijuotomis teisėmis, ir kadangi šios kelių repertuarų licencijos turėtų garantuoti sąžininkgai suderintas sąlygas nediskriminuojant naudotojų, užtikrinant skirtingų technologinių platformų tarpusavio sąveiką, kad kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, išduodančios tokios veiklos licencijas, nesukeltų konkurencijos iškraipymų tarp skirtingų teisių naudotojų ir skirtingų neturinčių tarpusavio sąveikos technologijų transliavimo priemonių,

Q.

kadangi bendradarbiaudamos kolektyvinio administravimo asociacijos visų pirma turi siekti įsteigti punktus, kuriuose verslo naudotojams būtų suteikiamos licencijos naudoti pasaulinio repertuaro kūrinius reikiamoje teritorijoje ir būtų užtikrinama aukšto lygio teisių turėtojų apsauga siekiant išvengti, kad naudotojai ieškotų pigiausias licencijas suteikiančių kolektyvinio administravimo asociacijų; kadangi, siekiant palaikyti vieno langelio principą, reikėtų išlaikyti dabartinę dvišalės autorinių atlyginimų rinkliavos sistemą, kartu užtikrinant aukšto lygio teisių turėtojų apsaugą, kad būtų išvengta autorių pajamų mažinimo, ir tuo pačiu metu užtikrinant, kad nebūtų suteiktos nepageidautinos sąžiningai kompetencijai žalingos išimtinės teisės,

R.

kadangi, ypač atsižvelgiant į galimą monopolijų piktnaudžiavimą, būtina geriau valdyti kai kurias kolektyvinio teisių administravimo asociacijas taikant didesnio skaidrumo, nediskriminavimo, sąžiningo bei proporcingo atstovavimo visoms teisių turėtojų kategorijoms ir atskaitomybės taisykles, kurios būtų susijusios su atitinkamomis valstybių narių kontrolės priemonėmis, kadangi kolektyvinio teisių administravimo asociacijos turėti teikti paslaugas remdamosi trimis pagrindiniais principais - našumo, sąžiningumo ir skaidrumo,

S.

kadangi, kai teisės administruojamos kolektyviai, valstybėse narėse reikėtų nustatyti aiškiais ir logiškais kriterijais pagrįstą ginčų sprendimo tvarką, pagal kurią būtų užtikrinama, kad teisių turėtojai ir naudotojai galėtų pasinaudoti ginčo sprendimo priemonėmis neribodami niekieno teisės į teismo tyrimą; kadangi todėl valstybėse narėse reikėtų nustatyti lygiateisę, nešališką ir veiksmingą, pagrįstą aiškiais ir logiškais kriterijais ginčų sprendimo tvarką, kuri būtų taikoma visoms suinteresuotoms šalims,

T.

kadangi Komisija, remdamasi teisingais ir išsamiais duomenimis, turėtų atlikti visapusišką susitarimų ir priemonių vystymo bei įgyvendinimo įvertinimą, kad paremtų kelių teritorijų ir kelių repertuarų paslaugų teikimui internetu taikomo licencijavimo rezultatus ir įvertintų riziką visiškai atsižvelgdama į kultūrinius, ekonominius ir socialinius aspektus,

U.

kadangi būtina turėti bendras priemones ir palyginamus parametrus bei koordinuoti kolektyvinio teisių administravimo asociacijų veiklos sritis, siekiant pagerinti kolektyvinio teisių administravimo asociacijų bendradarbiavimą ir atsižvelgti į informacinės visuomenės raidą,

V.

kadangi priimtinos visos pastangos suaktyvinti konkurenciją vidaus rinkoje ir skatinti Europoje sukurtų muzikinių kūrinių sklaidą pasaulyje, nesvarbu, kuri kolektyvinio teisių administravimo asociacija administruoja autoriaus teises, atsižvelgiant į tai, kad visiems repertuarams, nesvarbu, ar jie gerai žinomi, turi būti taikomos vienodos sąlygos,

W.

kadangi, nors šia rekomendacija ir siekiama apimti tik muzikos įrašų pardavimą internetu, tačiau joje pateikiamos formuluotės plačiąja prasme apima ir kitas internetu teikiamas paslaugas (pvz., transliuotojų paslaugas), į kurias taip pat įeina tokie muzikos įrašai ir kurioms būtų pakenkta dėl pagal rekomendaciją sukurto teisinio netikrumo, nes tokioms paslaugoms būtų taikoma licencijavimo tvarka, ir kadangi šiai rinkai taikomi technologiniai sprendimai turi taip atitikti atvirumo ir tarpusavio sąveikos kriterijus, kad padėtų užtikrinti vartotojų ir teisių turėtojų apsaugą,

X.

kadangi didesnė konkurencija kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo muzikos paslaugų srityje gali tam tikromis aplinkybėmis padėti apsaugoti autorių poziciją Europoje (įskaitant vietinės reikšmės autorius ir mažumos repertuarą) ir paremti kultūrinę įvairovę Europoje,

Y.

kadangi Komisija turėtų įvertinti atitinkamas priemones, kurios užtikrintų klausytojams nenutraukiamą galimybę susipažinti su repertuaru, įskaitant vietinės reikšmės ir mažesnius repertuarus, pagal UNESCO Kultūrinės raiškos apsaugos ir skatinimo konvenciją, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų amžiaus ypatybes, taip pat į tiesioginį ir netiesioginį poveikį bendrai autorių pozicijai ir kultūrinei įvairovei,

1.

ragina Komisiją paaiškinti, kad 2005 m. rekomendacija taikoma išskirtinai muzikos įrašų pardavimui internetu, ir pasikonsultavus su suinteresuotomis šalimis kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl lanksčios pagrindų direktyvos, kurią, taikydami bendro sprendimo procedūrą, priimtų Parlamentas ir Taryba ir kuri būtų skirta reguliuoti kolektyviniam autorių teisių ir gretutinių teisių administravimui tarptautinių internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų amžiaus ypatumus ir būtinybę išsaugoti kultūrinę Europos įvairovę, atsižvelgti į mažas suinteresuotas šalis ir vietinės reikšmės repertuarus vadovaujantis lygių galimybių principu;

2.

pabrėžia, kad Komisija turėtų rengti kiek galima platesnės apimties suinteresuotų šalių konsultacijas ir turėtų įtraukti į diskusiją visas kitas, ne vien tik į rekomendacijoje ar 2005 m. liepos 7 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pavadinimu „Studija apie Bendrijos iniciatyvas dėl tarpvalstybinio kolektyvinio autorių teisių administravimo“ pateiktas galimybes;

3.

supranta ir remia nuostatas dėl esamos galimybės teisių turėtojams rinktis kolektyvinio administravimo asociacijas, nustatyti suteikiamas transliavimo internetu teises ir šių teisių taikymo teritorinę aprėptį, atimti teises iš kolektyvinio administravimo asociacijos arba perleisti jas kitai kolektyvinio administravimo asociacijai ir pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į kolektyvinio administravimo asociacijų tarpusavio bendradarbiavimo veiksmingumą siekiant apsaugoti vietinių bei mažesnių teisių turėtojų interesus ir išsaugoti kultūrinę įvairovę;

4.

taip pat mano, kad autorių interesų, o kartu ir kultūrinės įvairovės aspektų Europoje bus labiausiai paisoma tuomet, kai bus nustatyta teisinga ir skaidri konkurencijos sistema, kurią taikant bus galima išvengti autorių pajamų mažinimo;

5.

ragina valstybes nares ir kolektyvinio administravimo asociacijas teisingai atstovauti visų kategorijų teisių turėtojams, taip užtikrinti proporcingą šių turėtojų dalyvavimą vidinių sprendimų priėmimo procese;

6.

pabrėžia, kad dėl pasiūlytos direktyvos jokiu būdu neturėtų nukentėti į ją įtrauktų kūrybinių įmonių konkurencingumas, kolektyvinio teisių administravimo asociacijų (KAA) teikiamų paslaugų veiksmingumas arba naudotojų įmonių - ypač smulkių teisių turėtojų ir naudotojų - konkurencingumas ir direktyva turėtų:

7.

taip pat mano, kad siekiant teisių turėtojų naudai užtikrinti, kad abišališkumo sistema nebūtų ribojama ir nepriekaištingai veiktų, būtina uždrausti didesniems teisių turėtojams ir kolektyvinio administravimo asociacijoms suteikti išimtinę teisę tiesiogiai rinkti autorinius atlyginimus visose valstybėse narėse, kadangi tai lemtų nacionalinių kolektyvinio administravimo asociacijų išnykimą ir kenktų autorių mažumos padėčiai ir kultūrinei įvairovei Europoje;

8.

pritaria minčiai, kad kolektyvinio administravimo asociacijoms turėtų būti suteikta laisvė vienodomis ir individualiai suderintomis sąlygomis bei nediskriminuojant naudotojų suteikti bet kur Europos Sąjungoje įsisteigusiems verslo naudotojams europines ir kelių repertuarų licencijas naudoti repertuaro kūrinius internete (įskaitant mobiliuosius telefonus); ragina Komisiją atlikti pasaulinės interneto paslaugų licencijos bendro poveikio ir jos poveikio ekonominei ir socialinei autorių padėčiai analizę;

9.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.