—

susirinkusi Vysbadene (Vokietija) 2007 m. birželio 25-28 d.,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės narių bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą Kotonu (Beninas) 2000 m. birželio 23 d., iš dalies pakeistą susitarimu, kuriuo iš dalies keičiamas partnerystės susitarimas ir kuris pasirašytas Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d. (Kotonu susitarimas), ir ypač į jo 9, 68, 96 ir 97 straipsnius,

—

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 31 d. Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją,

—

atsižvelgdama į tai, kad 1998 m. liepos 17 d. Romoje buvo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT),

—

atsižvelgdama į 1996 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų deklaraciją prieš korupciją ir kyšininkavimą sudarant tarptautinius verslo sandorius,

—

atsižvelgdama į viso Amerikos regiono konvenciją prieš korupciją, priimtą Karakase 1996 m. kovo 29 d.,

—

atsižvelgdama į Afrikos Sąjungos konvenciją dėl korupcijos prevencijos ir kovos su ja, priimtą 2003 m. liepos 11 d. Mapute vykusioje Afrikos Sąjungos konferencijos antrojoje eilinėje sesijoje,

—

atsižvelgdama į 1997 m. lapkričio 21 d. EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu sudarant tarptautinius verslo sandorius,

—

atsižvelgdama į nacionalinius įstatymus dėl pinigų plovimo, taikomus AKR ir ES valstybėse,

—

atsižvelgdama į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo,

—

atsižvelgdama į 2003 m. birželio 2 d. Eviane vykusiame didžiojo aštuoneto (G8) šalių aukščiausiojo lygio susitikime priimtą deklaraciją dėl kovos su korupcija ir skaidrumo gerinimo ir į 2007 m. birželio 8 d. G8 šalių aukščiausio lygio susitikime Heiligendame (Vokietija) priimtą deklaraciją dėl vystymosi ir atsakomybės Afrikoje,

—

atsižvelgdama į specialiąją Europos Audito Rūmų ataskaitą Nr. 2/2005 dėl finansinės paramos AKR šalims iš Europos plėtros fondo (2),

—

atsižvelgdama į Tarptautinio valiutos fondo 2005 m. birželio mėn. patvirtintą pajamų, gautų iš gamtos išteklių, skaidrumo vadovą,

—

atsižvelgdama į Pasaulio Banko pateiktą gavybos pramonės 2004 m. apžvalgą,

—

atsižvelgdama į keturiasdešimt Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) rekomendacijų dėl kovos su pinigų plovimu,

—

atsižvelgdama į 2006 m. spalio 9-13 d. Vankuveryje įvykusio FATF plenarinio posėdžio rezultatus,

—

atsižvelgdama į iniciatyvas „Paskelbk, už ką moki“ (angl. „Publish What You Pay“) ir „Paskelbk, ką uždirbi“ (angl. „Publish What You Earn“),

—

atsižvelgdama į gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (angl. EITI) principus ir kriterijus,

—

atsižvelgdama į Europos Sąjungos paramą Kimberley proceso sertifikavimo schemai dėl deimantų importo ir eksporto, taip pat į AKR šalių dalyvavimą Kimberley procese,

—

atsižvelgdama į ES miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) veiksmų planą ir į EB reglamentą 2173/2005,

—

atsižvelgdama į Afrikos miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo planą, priimtą 2003 m.,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2004 m. kovo 31 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos plėtros politikos valdymo (3) ir 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl pagalbos veiksmingumo ir korupcijos besivystančiose šalyse (4),

—

atsižvelgdama į savo 2005 m. lapkričio 24 d. rezoliucijas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens įgyvendinant Kotonu partnerystės susitarimą bei dėl žemės ūkio ir kasybos prekių (5),

—

atsižvelgdama į 2005 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „ES strategija Afrikai: Europos ir Afrikos paktas Afrikos vystymuisi spartinti“,

—

atsižvelgdama į pasaulinės organizacijos „Parlamentarai prieš korupciją“ (angl. GOPAC) parlamentarams parengtą vadovą, kaip kovoti su korupcija,

—

atsižvelgdama į organizacijos Transparency International2006 m. lapkričio 6 d. Berlyne paskelbtą korupcijos suvokimo indeksą (KSI) 2006 m.,

—

atsižvelgdama į Jungtinės parlamentinės asamblėjos biuro informacijos ir tyrimo misijos Mauritanijoje 2006 m. vasario 23-27 d. ataskaitą,

—

atsižvelgdama į Politinių reikalų komiteto pranešimą (AKR-ES/3937/07/galut.),

A.

vadovaudamasi vyriausybių atsakomybės savo šaliai ir piliečiams dėl valstybės pajamų ir išlaidų valdymo principu,

B.

kadangi gamtos išteklių eksploatavimo ekonominė ir finansinė nauda turėtų labai skatinti žmonių gyvenimo sąlygų raidą,

C.

kadangi daug gamtos išteklių turinčių šalių vyriausybės privalo valstybės pajamas visų pirma naudoti šalies gyventojų pagrindiniams poreikiams, ypač sveikatos ir švietimo srityse, tenkinti, taip pat kovai su skurdu, ir yra už tai atsakingos,

D.

kadangi siekiant tinkamai valdyti reikėtų atsižvelgti į tai, kad minėtosios pajamos turi kur kas didesnę pridedamąją vertę tada, kai gamtos ištekliai perdirbami ir sodrinami pačioje šalyje, o ne tada, kai jie eksportuojami kaip žaliavos,

E.

kadangi nepriklausomos vyriausybės ir kompetentingos valstybės institucijos, eksploatuodamos gamtos išteklius ir valdydamos iš jų gaunamas valstybės pajamas, taip pat privalo atsižvelgti į dabartinių ir būsimų savo šalies gyventojų interesus,

F.

kadangi gamtos išteklių eksploatavimas gali skatinti tvarų vystymąsi tik tada, kai neigiamas socialinis poveikis ir poveikis aplinkai kiek įmanoma sumažinamas, o gaunama nauda ir išlaidos teisingai padalijamos,

G.

kadangi šalių, turtingų gamtos išteklių, gyventojai turi neatimamą teisę kiek įmanoma teisingiau naudotis privalumais, kuriuos teikia atitinkami šalies turtai ir ekonomikos augimo potencialas,

H.

kadangi ir gamtos išteklius eksploatuojančios įmonės atsako už tai, kad jų investicijos prisidėtų prie tvaraus daug gamtos išteklių turinčių šalių, kurių išteklius jos eksploatuoja, vystymosi,

I.

kadangi skaidrumo minėtosioms įmonėms vykdant teisėtus mokėjimus tų šalių vyriausybėms stoka kelia šių įmonių veiklai didelį pavojų, nes įmones galima apkaltinti korupcija ir pakenkti jų veiklos teisėtumui,

J.

kadangi Europos šalių vyriausybės įsipareigojusios keisti šią nusistovėjusią tvarką,

K.

kadangi prastas valdymas ir skaidrumo stoka administruojant valstybės pajamas, gautas eksploatuojant gamtos išteklius, gali sustiprinti politinę korupciją ir padidinti valstybės lėšų išeikvojimo pavojų,

L.

kadangi pasaulinės naftos kainos per pastaruosius 36 mėnesius labai pakilo ir tai lėmė pajamų perteklių,

M.

kadangi dėl labai didelių pajamų, gaunamų eksploatuojant gamtos išteklius, ypač naftos telkinius, jei šios pajamos nėra tinkamai naudojamos atsižvelgiant į visų visuomenės sluoksnių interesus ir šalies vystymuisi skatinti, besivystančiose šalyse gali atsirasti didelė ekonominė ir socialinė nelygybė, paaštrėti socialinę neteisybė ir net susidaryti palankios sąlygos rastis smurtui, ir kadangi atsiranda grėsmė, kad augimą apibūdinantys rodikliai nenatūraliai padidės žmonių socialinės raidos rodiklių sąskaita,

N.

kadangi 2004 m. kovo mėn. Europos Parlamentas priėmė direktyvos dėl skaidrumo reikalavimų pakeitimą, pagal kurį ES valstybės narės raginamos skatinti įmones, kurių akcijos kotiruojamos Europos vertybinių popierių rinkoje, viešai skelbti apie šalių vyriausybėms atliktus mokėjimus,

O.

kadangi valstybės finansų valdymo gerinimas ir atsakomybės didinimas mažina konfliktų, susijusių su gamtos išteklių eksploatavimu, galimybę,

P.

kadangi, kaip yra pripažinę instituciniai investuotojai, valdantys 12,3 mlrd. eurų vertės fondus, mokesčių skaidrumo didinimas ir valstybinės korupcijos panaikinimas mažintų politinę riziką ir skatintų stabilesnę aplinką, palankesnę vidaus ir užsienio investicijoms, ypač gavybos pramonės srityje,

Q.

kadangi mokesčių skaidrumas ir energijos tiekimas yra tarp savęs susiję, nes korupcija ir blogas valdymas energiją tiekiančiose šalyse, ko gero, gali sustiprinti vietinį nepasitenkinimą energetikos sektoriumi ir sukelti grėsmę energetikos įrengimams, taigi galėtų sumažėti tiekimas į pasaulinę energijos rinką,

R.

kadangi blogas valdymas ir atsakomybės stoka eksploatuojant gamtos išteklius gali turėti rimtų padarinių aplinkai, nes neapgalvotas medžių iškirtimas gali sukelti dykumėjimą ar kitus klimato pokyčius, padaryti žalos aplinkai, žmonėms, gyvūnijai ir augalijai,

S.

kadangi rajonų, kurių gamtiniai ištekliai eksploatuojami, gyventojai neturi daug naudos iš gaunamo pelno, be to, dažnai nukenčia dėl didelio tokios veiklos poveikio aplinkai, pvz., oro, vandens ir dirvožemio tarša,

T.

kadangi gamtos ištekliams priskiriami ne tik mineralų ištekliai, bet ir gyvūnija bei augalija, švarus vanduo ir švarus oras, kuriuos reikia saugoti ir puoselėti,

U.

kadangi valdant naftos išteklius ir pagrindinius gamtinius AKR šalių išteklius labai svarbu taikyti pažangiausią patirtį, siekiant tausoti gamtą,

V.

kadangi svarbu skatinti valstybės tarnautojus gerbti vertybes ir dorybes, pvz., nešališkumą, sąžiningumą, atsakomybę, skaidrumą ir dorumą, siekiant, kad korupcija taptų neįtikėtina ir neįmanoma,

W.

kadangi sąžiningumo ir etinių normų laikymasis visų pirma gali padėti užtikrinti, kad gyventojai galėtų naudotis paslaugomis, kurios susijusios su gamtos išteklių eksploatavimu ir kurių tikėtis iš valstybės jie turi teisę,

X.

kadangi būtina didinti besivystančių šalių parlamentų ir demokratinių institucijų pajėgumus siekiant, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti jiems suteiktus vykdomųjų organų kontrolės ir biudžeto valdymo institucijų įgaliojimus,

Y.

kadangi gamtos išteklių turėjimas praeityje ne visada buvo privalumas ir pernelyg dažnai tapdavo nelaime gyventojams tų šalių, kuriose stokojama demokratinės kontrolės, atskaitomybės ir teisinės valstybės ir kuriose kova dėl išteklių skatino korupciją ir smurtinius konfliktus, dėl kurių dažnai kentėdavo vietiniai gyventojai,

Z.

kadangi dėl sparčiau besivystančios ekonomikos šalių, pvz., Kinijos, atsiradusi vis didėjanti gamtos išteklių paklausa paspartino tarptautines grumtynes dėl šių išteklių ir dažnai prisidėdavo prie to, kad valdžioje išsilaikydavo nedemokratiniai režimai, kildavo įnirtingų konfliktų, buvo pažeidžiamos žmogaus teisės,

AA.

kadangi kai kurios kompanijos nesilaiko sutartų TDO pagrindinių darbo standartų ir joms tenka atsakomybė už mirtinus nelaimingus atsitikimus ir vaikų darbo naudojimą; kadangi jos taip pat labai prisideda prie miškų kirtimo Afrikoje, prie Afrikos nelegalios prekybos dramblio kaulu, o kai kurios iš jų ne kartą buvo užkluptos nelegaliai žvejojančios Afrikos vandenyse,

1.

ragina AKR šalis visas pajamas, kurias jos gauna eksploatuodamos gamtos išteklius, pirmiausia skirti pagrindiniams šalies gyventojų poreikiams, ypač sveikatos ir švietimo, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių išsaugojimo srityse, tenkinti ir taip prisidėti siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

2.

ragina AKR ir Europos šalis gerbti ir iki galo įgyvendinti Kotonu susitarimo nuostatas ir rekomendacijas, susijusias su geru valdymu (9 straipsnio 3 dalis);

3.

ragina valstybes nares ir Europos Komisiją, atsižvelgiant į jų susirūpinimą dėl gero valdymo, daugiau dėmesio skirti tam, kad AKR šalyse būtų plėtojamas perdirbimo sektorius, o ne tam, kad Europos kompanijoms būtų suteikta prieiga prie AKR šalių gamtos išteklių;

4.

ragina Afrikos šalis, priklausančias AKR šalių grupei, ratifikuoti Afrikos Sąjungos konvenciją dėl korupcijos prevencijos ir kovos su ja; ragina Karibų jūros regiono šalis ratifikuoti Amerikos konvenciją dėl kovos su korupcija; ragina Europos Sąjungos ir AKR šalis ratifikuoti Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją bei Jungtinių Tautų deklaraciją prieš korupciją ir kyšininkavimą tarptautiniuose verslo sandoriuose ir parengti specialias veiksmingos stebėsenos ir 3 dalyje minėtų nuostatų įgyvendinimo priemones;

5.

ragina Europos Sąjungos valstybių narių ir AKR šalių vyriausybes perimti principus, nustatytus privačiose iniciatyvose, kuriomis skatinama geriau valdyti pajamas, gautas eksploatuojant gamtos išteklius, kaip antai gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva (EITI) ir kampanijos „Paskelbk, už ką moki“ ir „Paskelbk, ką uždirbi“, ir padėti šiuos principus taikyti praktiškai;

6.

ragina Europos Komisiją ir ES valstybių narių vyriausybes skatinti tobulinti ir visapusiškai įgyvendinti gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (EITI), ypač reikalauti vadovautis nuostata dėl skaidrumo, parengti veiksmingas kontrolės priemones, siekti taikyti penktą minimalų kriterijų dėl aktyvaus pilietinės visuomenės dalyvavimo EITI veikloje ir finansiškai remti EITI patikos fondą;

7.

ragina AKR šalis užtikrinti, kad pajamos būtų naudojamos jų ekonominei veiklai įvairinti ir ekonominei tolesnio gamybos proceso etapo veiklai plėtoti, o ne vien tik gamtos išteklių gavybos srityje;

8.

ragina Europos Komisiją pasiųsti į energiją tiekiančias besivystančias šalis delegacijas, kurios padėtų įgyvendinti gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (angl. EITI);

9.

ragina visas AKR šalis, oficialiai pritarusias, kad pagal kasybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (angl. EITI) būtų pradėti taikyti minimalūs iniciatyvos kriterijai, ypač penktasis kriterijus, užtikrinti, kad pilietinė visuomenė visiškai laisvai, nesibaimindama ir nebauginama galėtų atlikti priežiūros funkciją;

10.

skatina visas Kotonu susitarimą pasirašiusias AKR šalis, turinčias daug gamtos išteklių ir dar neprisidėjusias prie EITI iniciatyvos, oficialiai prie jos prisidėti ir ragina Europos Sąjungos valstybių narių ir AKR šalių vyriausybes įgyvendinti Kotonu susitarimo 7 straipsnio nuostatas dėl pilietinės visuomenės pajėgumų didinimo ir dviejų AKR pilietinės visuomenės forumų, vykusių 2002 m. ir 2006 m., rekomendacijas;

11.

prašo visų AKR šalių ir ES valstybių narių vyriausybes raginti visus investuotojus prisidėti prie EITI iniciatyvos ir prie kitų iniciatyvų ir konvencijų, kuriomis siekiama tinkamo valdymo, skaidrumo ir atsakomybės eksploatuojant gamtos išteklius;

12.

prašo visų AKR šalių ir ES valstybių narių vyriausybes taip pat skatinti sparčiai besivystančių šalių vyriausybes vykdyti savo įsipareigojimus, pvz., laikytis tarptautinių pagrindinių darbo standartų, atsisakyti vaikų darbo, sustabdyti šaulių ir lengvųjų ginklų platinimą, ypač konfliktų zonose, ir uždrausti nelegalų žaliavų ir medienos importą;

13.

ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares padaryti taip, kad vystymuisi skiriama parama gamtos išteklių turtingoms šalims būtų teikiama tik tada, jei jos, prisidėdamos prie „Paskelbk, už ką moki“ ir „Paskelbk, ką uždirbi“ ir EITI iniciatyvų ir jas įgyvendindamos, siektų pažangos tinkamo valdymo, skaidrumo ir atsakomybės eksploatuojant gamtos išteklius srityse;

14.

ragina Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybes ir Europos Komisiją remti valstybių narių pastangas didinti skaidrumą gavybos pramonėje, taikant atitinkamus apskaitos standartus ir laikantis bendrovių teisės nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamentas 2004 m. kovo mėn. pritarė direktyvos dėl skaidrumo reikalavimų pakeitimui, ir atsižvelgiant į Komisijos 2005 m. spalio 12 d. komunikatą dėl Afrikai skirtos strategijos;

15.

ragina visas suinteresuotas šalis taikyti viešųjų išlaidų ir pajamų valdymo sistemų skaidrumo ir atskaitomybės normas šiose srityse:

16.

ragina visas suinteresuotas šalis stebėti, kad energiją tiekiančių šalių, kuriose būna rimtų valdymo problemų ir pasitaiko korupcijos atvejų, vyriausybėms nebūtų teikiama kitokia, nei pagrindinė, parama, kad nebūtų sudaroma palankių prekybos sąlygų ar teikiama kitų privalumų, kol jos nepateiks kiekybiškai nustatomų įrodymų, kad laikosi didesnio skaidrumo įsipareigojimo, ypač valstybės biudžeto srityje;

17.

skatina visus dvišalius ir daugiašalius lėšų teikėjus bei eksporto kredito agentūras nustatyti sąlygas, kurios būtų ne tik abstrakčios, bet ir pagrįstos vyriausybių atsakomybe savo piliečiams dėl grynųjų pinigų ir bendradarbiavimo sistema, pagal kurią nehumanitarinė pagalba būtų teikiama tik laikantis tam tikrų konkrečių ir bendrai aptartų kriterijų, ypač valstybės skaidrumo kriterijaus dėl pajamų, gautų eksploatuojant gamtos išteklius, vadovaujantis Tarptautinio valiutos fondo vadove dėl pajamų, gautų iš gamtos išteklių, skaidrumo nustatytais principais;

18.

ragina AKR ir ES valstybes užtikrinti, kad tinkamas valdymas, skaidrumas ir atskaitomybė eksploatuojant gamtos išteklius būtų remiami bendromis priemonėmis ir atsižvelgiant į kartu politinio dialogo, numatyto pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį, metu aptartus kriterijus;

19.

ragina Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybes užtikrinti, kad pajamų naudojimo skaidrumo skatinimas ir demokratinė priežiūra šalyse, tiekiančiose ES energiją, būtų bendros Europos Sąjungos energetikos strategijos prioritetas;

20.

rekomenduoja, kad tinkamo valdymo, skaidrumo ir atskaitomybės eksploatuojant gamtos išteklius klausimui būtų teikiama svarbi vieta būsimoje bendroje ES ir Afrikos strategijoje;

21.

skatina taikyti pažangiausią naftos išteklių tvarkymo patirtį, susistemintą Tarptautinio valiutos fondo vadove dėl pajamų, gautų iš gamtos išteklių, skaidrumo;

22.

ragina AKR šalių ir ES valstybių narių vyriausybes ir parlamentus užtikrinti, kad gamtos išteklių eksploatavimas labai nesutrikdytų ekologinės pusiausvyros; atsižvelgdama į tai susirūpinusi pažymi, kad pernelyg didelio masto medžių kirtimas gali sukelti dykumėjimą ir kitus klimato pokyčius, kuriems išvengti reikėtų imtis veiksmų taikant tinkamą miškininkystės ir atitinkamą miškų atželdinimo patirtį, ir ragina gamtos išteklius eksploatuojančias įmones laikytis aplinkos apsaugos standartų;

23.

ragina šalių ir regionų vyriausybes, parlamentus ir institucijas užtikrinti, kad teisėtas gamtos išteklių eksploatavimas sudarytų aplinkos apsaugos plano, pagal kurį būtų siekiama numatyti oro, vandens, dirvožemio apsaugos priemones ir išsaugoti gyvūnijos ir augalijos įvairovę, dalį;

24.

ragina visas vyriausybes priimti įstatymus, pagal kuriuos būtų draudžiama importuoti nelegaliai paruoštą medieną; ir, kol tokie įstatymai bus priimti, užtikrinti, kad pagal viešųjų pirkimų procedūrą būtų perkama tik iš tausių ir legalių šaltinių tiekiama mediena;

25.

ragina visas medieną gaminančias šalis užtikrinti, kad visų rūšių vietinė mediena būtų ruošiama tausiai, atsižvelgiant į vietinių gyventojų teises ir poveikį aplinkai;

26.

ragina ES atlikti išsamią ir oficialią miškų ūkio apklausą, pagerinti žemės valdymą bei vietinių bendrijų prieigos teises ir užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą;

27.

primygtinai ragina visas su deimantų prekyba susijusias šalis prisidėti prie Kimberley sertifikavimo schemos, skirtos tarptautinei prekybai neapdirbtais deimantais; pabrėžia, kad labai svarbu siekti, kad su deimantų prekyba susijusių gairių laikymosi priežiūra deimantų prekyboje dalyvaujančiose šalyse ir deimantų pramonėje taptų nepriklausoma, ir užtikrinti, kad Kimberley proceso dalyviai galėtų prižiūrėti, kaip laikomasi šių gairių deimantų pramonėje;

28.

ragina JT Saugumo Tarybą apibrėžti išteklių, dėl kurių kyla konfliktų, sąvoką ir į Taikos stiprinimo komisijos įgaliojimus įtraukti gamtos išteklių valdymą;

29.

skatina diegti ir tinkamai naudoti informacijos sistemas, kaip antai kasybos duomenų bankas;

30.

pabrėžia, kad gamtos išteklius eksploatuojančios kompanijoms tenka atsakomybė už skaidrios ekonominės veiklos, kuria siekiama tvaraus vystymosi, skatinimą, ir pabrėžia, kad jos turi būti tuo suinteresuotos; ragina jas numatyti bendras iniciatyvas, pvz., kompanijų ekologiškos veiklos sertifikavimo;

31.

primena, kad pagal Kotonu partnerystės susitarimo 96 ir 97 straipsnius, išaiškėjus rimtiems korupcijos atvejams, numatyta konsultacijų galimybė;

32.

kviečia AKR šalis pradėti viešas nacionalines diskusijas apie pajamų, gautų eksploatuojant gamtos išteklius, panaudojimą ir socialinį teisingumą;

33.

ragina naftą išgaunančias AKR šalis gerbti, remti ir skatinti kovotojų su korupcija ir skaidrumo gynėjų veiklą;

34.

pabrėžia AKR šalių nacionalinių parlamentų vaidmenį remiant gerą valdymą ir rekomenduoja šį vaidmenį pripažinti ir oficialiai įtvirtinti būsimoje Bendroje ES ir Afrikos strategijoje;

35.

kviečia AKR šalių nacionalinius ir regioninius parlamentus ir ES valstybių narių parlamentus, taip pat pilietinės visuomenės atstovus bendradarbiauti kuriant tikrinimo ir kontrolės sistemą, įskaitant baudžiamųjų teismų procesus, skirtą vyriausybės ir administracijos korupcijai pašalinti;

36.

ragina vyriausybes, institucijas ir visus politinius vadovus dalį pajamų, gautų atsakingai eksploatuojant gamtos išteklius, numatyti valstybės tarnautojų, policijos pareigūnų ir atitinkamų ekonominės veiklos sektorių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti siekiant, kad korupcija taptų mažiau patraukli;

37.

ragina AKR šalių vyriausybes ir Europos Komisiją remti AKR šalių nacionalinių ir regioninių parlamentų, kaip biudžetinės valdžios institucijų, veiklą palaikant su jomis dialogą, keičiantis informacija ir stiprinant jų pajėgumus;

38.

ragina Komisiją parengti komunikatą, kuriame būtų apibrėžta Europos Sąjungos strategija siekiant besivystančiose šalyse įtvirtinti parlamentinę demokratiją ir teisinės valstybės principą;

39.

skatina AKR šalių nacionalinius parlamentus daryti spaudimą vyriausybėms, kad šios kovotų su vidaus korupcija ir taip sudarytų palankias sąlygas geriausiam valstybės pajamų valdymui, įtraukdamos antikorupcinius teisės aktus ir nepriklausomas kontrolės priemones, kuriomis siekiama didesnio skaidrumo ir kurios sudarytų geresnes sąlygas gauti informacijos apie pajamų, gautų eksploatuojant gamtos išteklius, skirstymą ir panaudojimą,

40.

pabrėžia, kad taip pat būtina AKR šalyse stiprinti teismų sistemą, teisėjų nepriklausomumą ir svarbiausias audito institucijas;

41.

taip pat ragina AKR šalių parlamentus priimti gero valdymo taisykles, skirtas vidaus korupcijos prevencijai, be to, mano, kad paviešinant parlamento narių pajamas galima padidinti skaidrumą;

42.

ragina nacionalinius ir regionų parlamentus teikti paramą ir palengvinti pilietinės visuomenės atstovų veiklą siekiant kovoti su blogu valdymu ir korupcija, sudarant jiems optimalias darbo sąlygas ir kuo didesnę veiksmų laisvę bei užtikrinant šiai veiklai būtinas priemones ir išteklius;

43.

reikalauja, kad pilietinė visuomenė ir nacionaliniai parlamentai dalyvautų vykdant veiksmingą biudžeto stebėseną, vykdomą atliekant viešųjų išlaidų panaudojimo patikrinimus (angl. PETS), kurių metu pagal EBPO Vystomosios paramos komiteto (VPK) kriterijus detaliai lyginamos pajamos ir išlaidos;

44.

mano, kad siekiant gauti kuo tikslesnių duomenų apie Kotonu susitarimą pasirašiusių valstybių valdymo kokybę reikėtų numatyti tam tikrus socialinius rodiklius, ir ragina siekti pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvaujančių skirstant gautas lėšas, veiklos skaidrumo;

45.

ragina vyriausybes, institucijas ir visus politinius vadovus užtikrinti, kad pareigūnams būtų surengtas specialus mokymas ir kad jie suvoktų atsakingo ir ekologiško gamtinių išteklių eksploatavimo svarbą;

46.

pabrėžia, kad kova su korupciją gali veiksmingai prisidėti prie to, kad būtų sukurta saugesnė aplinka investuoti; ragina Europos Sąjungą, kaip vieną iš Viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės programos (angl. PEFA), pagal kurią pateikiamas suderintas planas, kaip įvertinti pasitikėjimo riziką paramą gaunančiose šalyse, vadovių, įtraukti į šią programą specialius viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės rodiklius, pagal kuriuos būtų galima vertinti korupcijos lygį;

47.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į nustatytą korupcijos lygį, remti gerą valdymą ir pagal Kotonu susitarimo 96 ir 97 straipsnius pradėti konsultacijas dėl tinkamų priemonių prieš korumpuotus režimus; vis dėlto pažymi, kad gero valdymo rėmimas neturėtų tapti dingstimi vienašališkai primesti paramos sąlygas;

48.

primena, kad svarbus vaidmuo, mažinant korupciją ir skatinant gerą valdymą, teko regioninėms iniciatyvoms, pvz., Afrikos tarpusavio vertinimo priemonei (angl. APRM); pabrėžia, kad Afrikos šalims būtina įgyvendinti šias iniciatyvas, o jas įgyvendinant Komisija ir valstybės narės turėtų teikti techninę ir finansinę pagalbą;

49.

ragina Europos Sąjungos valstybes nares, kuriose yra finansiniai centrai, imtis visų būtinų teisinių ir administracinių priemonių ir užtikrinti, kad neteisėtai gautos lėšos būtų grąžintos į kilmės šalį;

50.

paveda visiems pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES Tarybai, Europos Komisijai, Afrikos Sąjungos komisijai, visos Afrikos parlamentui ir nacionaliniams bei regionų parlamentams ir pasaulinei organizacijai „Parlamentarai prieš korupciją“ (angl. GOPAC).

—

susirinkusi Vysbadene (Vokietija) 2007 m. birželio 25-28 d.,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į AKR ir ES partnerystės susitarime, pasirašytame 2000 m. birželio 23 d. Kotonu, numatytus tikslus prekybos ir skurdo mažinimo srityje,

—

atsižvelgdama į JT pranešimą apie maisto saugumą besivystančiose šalyse, kurį 2002 m. kovo mėn. JT specialusis pranešėjas pateikė JT Žmogaus teisių komisijai (2),

—

atsižvelgdama į Keiptauno deklaraciją dėl būsimų AKR ir ES derybų dėl naujų prekybos susitarimų,

—

atsižvelgdama į 1996 m. įvykusio Pasaulio šalių vadovų susitikimo maisto klausimams aptarti metu prisiimtą įsipareigojimą iki 2015 m. per pusę sumažinti alkstančių žmonių skaičių, kuris vargu ar bus įvykdytas (3),

—

atsižvelgdama į JT deklaraciją dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) ir į prisiimtą įsipareigojimą sumažinti skurdą (4),

—

atsižvelgdama į nuoseklius pranešimus apie žmogiškųjų išteklių vystymą, parengtus pagal Jungtinių Tautų vystymo programą,

—

atsižvelgdama į AKR regiono ūkininkų organizacijų tinklų atliktą Ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) laikotarpio vidurio peržiūrą, kurios rezultatai paskelbti 2006 m. gruodžio 10 d. (5), ir į tebevykstančias derybas dėl EPS,

A.

kadangi, kaip nurodoma Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos (toliau — UNCTAD) pranešime apie mažiausiai išsivysčiusias šalis, labai skurdžiai gyvenančių žmonių skaičius per pastaruosius trisdešimt metų padidėjo daugiau, negu du kartus, t. y. nuo 138 mln. 1960 m. padidėjo iki 334 mln. 2000 m., ir, jei ši tendencija nepakis, iki 2010 m. žmonių, kurie gyvena už mažiau negu 1 JAV dolerį per dieną, skaičius padidės nuo 334 mln. iki 471 mln.,

B.

kadangi, be kitų priežasčių, bado, prastos mitybos ir padėties, kai milijonams žmonių trūksta maisto, priežastis yra besivystančių ir industrinių šalių vyriausybių ekonomikos, žemės ūkio ir prekybos politika,

C.

kadangi žemės ūkis — tai pagrindinis daugumos AKR gyventojų ekonominis sektorius; kadangi jų pragyvenimas priklauso nuo žemės ūkio gamybos ir susijusios veiklos ir kadangi visose AKR šalyse maždaug 60 proc. darbingų gyventojų dirba šiame sektoriuje; kadangi 73 proc. Afrikos kaimo vietovių gyventojų sudaro smulkieji mažas pajamas gaunantys ūkininkai, kuriems visų svarbiausia užsitikrinti aprūpinimą maistu,

D.

kadangi biologinė įvairovė, taususis žemės ūkis ir aprūpinimo maistu užtikrinimas visiškai priklauso nuo to, ar pripažįstamas AKR šalių apsirūpinimo maistu suverenumas ir laisvė priimti sprendimus, kuri būtina siekiant apsaugoti silpnus AKR šalių ekonominius sektorius ir individualias bei bendras ūkininkų teises laikyti, keistis, platinti ir gerinti sėklas siekiant plėsti maisto gamybą,

E.

kadangi AKR šalyse daugumą žemės ūkio produktų gamina ir su eksportavimu susijusią veiklą vykdo maži šeimos ūkiai, kuriuos labai paveikia kainų svyravimai,

F.

kadangi didžiąją AKR žemės ūkio eksporto dalį sudaro vienas ar du neperdirbti produktai, kurių pridėtinė vertė ekonomikai labai nedidelė, taigi jų ekonomika tampa dar pažeidžiamesnė,

G.

kadangi per pastaruosius 15 metų labai mažai didėjo įprastų žemės ūkio produktų, pvz., kavos, kakavos, odos ir kailių, eksportas į ES rinką, o naujų produktų, pvz., gėlių, ir sparčiai prekybos nišą užpildančių sąžiningos prekybos ir ekologiškų produktų, turinčių didžiulį potencialą, eksportas, skirtingai, įspūdingai (šešis kartus) padidėjo,

H.

kadangi dėl struktūrinio sureguliavimo programų, kurios įgyvendinamos nuo devintojo dešimtmečio, sumažėjo vyriausybės parama smulkiems ūkininkams ir maisto gamintojams ir tai prisidėjo prie vietos žemės ūkio silpnėjimo,

I.

kadangi radikalūs žemės ūkio sistemos pokyčiai apima ūkių sąnaudų ir produkcijos kainų kontrolės panaikinimą, labai didelį importo tarifų sumažinimą, vyriausybės paramos žemės ūkio plėtrai ir veterinarijos tarnyboms mažinimą, pusiau valstybinių žemės ūkio rinkodaros organizacijų uždarymą ir vietinių rinkų atvėrimą išorės konkurencijai,

J.

kadangi vietiniams AKR šalių ūkininkams grėsmę kelia tai, kad importuojami svarbiausi, vietos vartotojams skirti produktai, pvz., grūdai, pienas, mėsa, daržovės ir perdirbti produktai,

K.

kadangi dėl parduoti skirtų javų auginimu paremtos ekonomikos, kurią neišvengiamai lėmė geologinės ir klimato sąlygos ir vietovė, AKR gyventojai atsidūrė labai paradoksalioje padėtyje: jie gamino maistą tarptautinėms rinkoms ir tuo pat metu importavo subsidijuojamus pagrindinius maisto produktus iš turtingų šalių savo vietiniams poreikiams tenkinti,

L.

kadangi per pastaruosius dešimtmečius iš eksporto gaunamos AKR šalių pajamos sumažėjo, nepaisant visiško šių šalių pranašumo tropinių produktų požiūriu, prekių kainų svyravimas sukėlė tropinių produktų, pvz., kavos, kakavos, palmių aliejaus ir medvilnės, kainos sumažėjimą net 60 proc., kuris AKR gyventojams daro pražūtingą socialinį ir ekonominį poveikį,

M.

kadangi, atsižvelgiant į didžiulius šešių AKR regionų ir ES produktyvumo ir konkurencingumo skirtumus, dabartinis ekonominės partnerystės susitarimo derybų procesas vyksta netinkama linkme, ypač su žemės ūkiu susijusiais klausimais,

N.

kadangi AKR ir ES prekybos santykiai nustatyti Jaundės susitarimuose, kurie sudaryti tarp buvusių kolonijinių valstybių ir buvusių kolonijų ir kuriais siekiama užtikrinti Europai prieigą prie tam tikrų žaliavų, o AKR šalims — patikimas realizavimo rinkas ir dideles nuolatines ir nuspėjamas pajamas iš eksporto, ypač pagal prekių protokolus,

O.

kadangi, pagal antrą JT pranešimą dėl pasaulio vandens išteklių padėties (2006 m.), 75 proc. Afrikos gyventojų gyvena aridinio ar pusiau aridinio klimato regionuose ir maždaug 20 proc. gyvena teritorijose, kuriose klimatas per metus labai kaitaliojasi,

P.

kadangi pagal Tūkstantmečio ekosistemų įvertinimo pranešimo išvadas maždaug 60 proc. pasaulio ekosistemų, įskaitant gėlo vandens, žuvų išteklius, niokojamos arba netinkamai naudojamos; kadangi pasaulio neturtingiausieji labiausiai kenčia nuo šių ekosistemų irimo, o pažeidžiamiausios sritys — tai vanduo, žemės ūkis, žmogaus sveikata, bioįvairovė ir jūros lygio kilimas,

Q.

kadangi ateityje tikimasi dažnesnių potvynių ir sausrų, dėl kurių prasidės badas ir socialinės bei ekonominės gerovės irimas plačiu mastu, ypač Afrikoje, o jūros lygio kilimas kelia grėsmę kai kurių Ramiojo vandenyno salų išlikimui,

R.

kadangi, pagal 2007 m. ketvirtą Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC), vertinimo ataskaitą, klimato kaita per ateinančius 50 metų gali sukliudyti įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi planus, nes tikėtina, kad žemės ūkio derlius kai kuriose Afrikos šalyse iki 2020 m. gali sumažėti 50 proc. ir kai kuriose mažose Karibų, Afrikos ir Ramiojo vandenyno salose gali pritrūkti geriamojo vandens atsargų,

S.

kadangi pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimus nuo 1985 m. 25-iose labiausiai nuo AIDS kenčiančiose Afrikos šalyse nuo šios ligos mirė 7 mln. žemės ūkio darbuotojų ir per kitus du dešimtmečius gali mirti dar 16 mln. žmonių,

T.

kadangi tikimasi, kad dešimtyje labiausiai nuo AIDS kenčiančių Afrikos šalių darbo jėgos sumažės nuo 10 iki 26 proc., taigi kils labai rimta grėsmė visuomenės sveikatai, socialiniam ir ekonominiam Afrikos, kurioje žemės ūkiui tenka pagrindinis vaidmuo, vystymuisi,

U.

kadangi ŽIV/AIDS visų pirma serga darbingo amžiaus žmonės, taigi šie regionai netenka savo maisto gamintojų ir ūkininkų ir mažėja ateities kartų paveldimas žemės ūkio sektorius,

V.

kadangi smulkiųjų ūkių ir ŽIV/AIDS klausimai iš tiesų yra susiję, nes tvarus mažos apimties žemės ūkio sektorius svarbus ne vien todėl, kad užtikrina pajamas antiretrovirusiniams vaistams (ARV) įsigyti, bet ir todėl, kad užtikrina subalansuotą ir maistingą mitybą, būtiną siekiant veiksmingo vaistų poveikio,

W.

kadangi reikėtų numatyti strategijas ir naujas priemones (galimybė dirbti žemę, gauti kreditų ir vaistų), skirtas specialioms kaimo gyventojų, ypač vyresnių žmonių, moterų ir ligų nualintų suaugusiųjų, reikmėms tenkinti,

X.

kadangi, nepaisant to, kad daugelis neturtingų žmonių AKR šalyse gyvena kaimo vietovėse, nei nacionalinių vyriausybių, nei ES vystomojo bendradarbiavimo politikoje neteikiama pirmenybės žemės ūkio ir kaimo vystymui,

Y.

kadangi tik 4 iš 78 AKR šalių žemės ūkio sektoriui suteikė pirmenybę panaudojant 9-ojo Europos vystymo fondo (EVF) lėšas,

Z.

kadangi 30,7 proc. 9-ojo EVF lėšų paskirta struktūrinio sureguliavimo programoms finansuoti, 21,4 proc. — transporto, tik 7 proc. — kaimo vystymosi ir 1,1 proc. — itin su žemės ūkiu susijusiems sektoriams finansuoti,

AA.

kadangi nevertinamas moterų darbas, nors gamintojų daugumą sudaro moterys, ir labai menkai atsižvelgiama į ypatingus jų poreikius,

AB.

kadangi 10-ojo Europos vystymo fondo lėšomis finansuojami tik du pasirinkti pagrindiniai kiekvienos šalies sektoriai,

AC.

kadangi smulkiesiems ūkininkams sunku gauti kreditus ir tai jiems trukdo plėsti veiklą,

AD.

kadangi pirmenybę reikėtų teikti mažiau palankių ūkininkauti vietovių smulkiesiems ūkininkams, kurie dažniausiai neturėdavo galimybės gauti žemės ūkio paramos; kadangi subsidijų skyrimo ir investavimo atokiose ir skurdžiose vietovėse principas taikomas įgyvendinant ES sanglaudos politiką,

AE.

kadangi šiuo metu ES rengia paramos prekybai strategiją, pagal kurią gali būti teikiama didesnė parama smulkiesiems ūkininkams,

1.

mano, kad AKR ir ES vystomojo bendradarbiavimo politikos pagrindas turėtų būti AKR šalių teisė apsaugoti savo žemės ūkį siekiant užtikrinti smulkiesiems ūkininkams neblogas pajamas, didinti vietinės gamybos apimtis ir užtikrinti apsirūpinimą maistu, kartu leidžiant atverti tam tikras rinkas, kaip buvo daroma Europoje;

2.

mano, kad kovojant su skurdu ir maisto nepakankamumu būtina pašalinti struktūrines skurdo besivystančiose šalyse priežastis, taigi ragina imtis priemonių siekiant suteikti daugiau galimybių naudotis žeme, vandeniu ir biologinės įvairovės ištekliais ir skatinti teikti vietinę paramą tausiems smulkiesiems žemdirbystės ūkiams;

3.

pritaria Afrikos šalių vyriausybių vadovų paskelbtai Maputo deklaracijai (6), kurioje pripažįstama, kad žemės ūkiui tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su skurdu ir kad finansinę paramą šiam sektoriui reikia padidinti 10 proc.;

4.

mano, kad būtina pripažinti, jog ūkininkų organizacijų veikla labai svarbi įgyvendinant iniciatyvas, susijusias su kaimo ir žemės ūkio sektoriais, todėl jas būtina įtraukti į nevyriausybinių organizacijų grupę, su kuriomis nuolatos konsultuojasi Europos Komisija; mano, kad ypač reikėtų tinkamai atstovauti smulkiųjų ūkininkų interesams;

5.

prašo ES ir AKR šalis pertvarkyti savo politiką taip, kad žemės ūkis būtų įtrauktas į EPF programas atsižvelgiant į tai, kad dauguma skurdžiai gyvenančių AKR šalių žmonių gyvena kaimo vietovėse;

6.

ragina ES remti struktūrinę skurdžių šalių gamybos pertvarką siekiant atsisakyti eksportu paremtos ekonomikos ir pradėti taikyti vidinę regiono tvaraus vystymosi strategiją, pagal kurią būtų atsižvelgiama į tikruosius gyventojų poreikius ir būtų siekiama sumažinti priklausomybę nuo pramoninių šalių ir sukurti vidaus ir regionų rinkas;

7.

primena, kad svarbu numatyti reikiamų priemonių, kurios padėtų lengviau laikytis taisyklių, pvz., susijusių su smulkiųjų ūkininkų gaminamų ir į regionų bei ES rinkas eksportuojamų produktų ženklinimu, pakavimu ir sveikatos apsaugos reikalavimais, ir tinkamai apmokyti ūkininkus;

8.

primena, kad svarbu užtikrinti, kad smulkieji ūkininkai, ypač moterys, turėtų atitinkamai lėšų investuoti į vietinės gamybos procesų tobulinimą;

9.

rekomenduoja pagal AKR ir ES Kotonu susitarimą daugiau EVF lėšų skirti organizacijoms, kurios padeda kaimo bendruomenėms ir gamintojams;

10.

ragina iš EVF lėšų remti, kai įmanoma, perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo ir, kai reikia, teisingą prekybą siekiant skatinti ilgalaikę tausią gamybą ir padidinti už vieną pagamintą kilogramą gaunamas ūkininkų pajamas;

11.

prašo EVF paramos siekiant suteikti galimybę naudoti modernias jūros vandens gėlinimo ir vandens kokybės gerinimo technologijas visose vietovėse, kur trūksta vandens;

12.

prašo EVF paramos siekiant mažiau naudoti brangiai kainuojančių pesticidų ir sintetinių trąšų ir suteikti galimybę naudoti vietos reikmėms pritaikytus tausesnius alternatyvius maistingųjų medžiagų išteklius ir augalų apsaugos produktus;

13.

prašo, kad AKR ir ES vystymosi strategijoje pirmenybė būtų teikiama smulkiųjų ūkininkų reikmėms atsižvelgiant į tai, kad jie sudaro didžiulę AKR ūkininkų dalį ir yra ypač pažeidžiami;

14.

mano, kad kai kurie laisvos prekybos susitarimai tarp nelygių partnerių didina skurdą ir daro nepalankų poveikį siekiant apsirūpinti maistu ir prisideda prie padėties blogėjimo kai kuriose daugiausia maisto produktus importuojančiose AKR valstybėse; ragina ES ir valstybes nares į tai atsižvelgti, kai jos svarsto, kaip paskirstyti didesnės oficialios vystomosios paramos, skirtos suderinti su prekyba susijusiems reikalavimams, išteklius;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad paramos teikėjų parengtų laisvosios prekybos politikos priemonių, kurios apima labai didelį importo tarifų sumažinimą, pasekmė — keliose Afrikos šalyse padidėjęs maisto produktų importas, pvz., ryžių importas į Burkina Fasą padidėjo nuo 99 000 tonų 1996 m. iki 137 808 tonų 2000 m., o vietinių žaliavinių ryžių gamyba sumažėjo nuo 111 700 tonų 1997 m. iki 66 300 tonų 2001 m., taigi pastaruoju metu Kamerūne importuojamų ryžių užtenka patenkinti 87 proc. gyventojų reikmių vietinių gamintojų sąskaita;

16.

ragina AKR šalis prieš svarstant laisvosios prekybos susitarimą su ES ir (arba) kitomis šalimis siekti tvirtos, veiksmingos, tvarios ir regionų tarpusavio papildomosios integracijos ir mano, kad AKR vykdoma regionų integracija turėtų būti išankstinė ekonominės partnerystės susitarimų, kuriais siekiama vystymosi tikslų, sudarymo sąlyga;

17.

su nuostaba pažymi, kad regionų ribos, kurios numatyta pateikti derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų, ne visada atitinka esamas regionų ribas, pagal kurias šiuo metu dirba AKR šalys;

18.

ragina vykstančiose derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų dalyvaujančias šalis užtikrinti, kad būtų išsaugotas įsipareigojimas užtikrinti dabartinėse prekybos susitarimuose numatytus privalumus ir kad šio įsipareigojimo būtų laikomasi siekiant, kad dėl būsimų ekonominės partnerystės susitarimų nepablogėtų nė vienos AKR valstybės padėtis;

19.

mano, kad per derybas dėl dabartinės ekonominės partnerystės susitarimų galėtų kilti didelė grėsmė AKR vietos gamybai, jei pagal šiuos susitarimus būtų skatinama dviejų žemės ūkio sistemų, kurių produktyvumas, strategija ir ES subsidijavimas labai skiriasi, konkurencija, ir ragina ES atsižvelgti į vietos vyriausybių nuomones;

20.

pažymi, kad teisinga šiaurės ir pietų šalių prekyba reiškia, jog besivystančioms šalims turi būti mokama teisinga kaina už išteklius ir žemės ūkio produktus, t. y. kaina, kurią nustatant būtų atsižvelgiama į vidaus ir išorės išlaidas, be to, darbo sąlygos, atlyginimas už darbą ir aplinkos apsauga turi atitikti minimalius kriterijus; ragina ES ir AKR daugiau remti teisingą prekybą atsižvelgiant į įsipareigojimą, įrašytą Kotonu susitarimo 23 straipsnio g dalyje;

21.

pabrėžia, kad AKR šalyse būtina remti valstybinio ir regioninio vystymo procesus; ragina stiprinti vietines žemės ūkio gamybos ir tiekimo institucijas ir regionų tinklus;

22.

labai ragina numatyti ir taikyti plačiai prieinamas finansavimo priemones finansiniu požiūriu silpniems gamintojams remti; pabrėžia mažų ir vidutinio dydžio paskolų programų svarbą remiant kaimo vystymąsi ir vietinius gamintojus, vietines bendroves ir naujų verslo įmonių steigimą, ypač jei steigėjos yra moterys;

23.

pažymi, kad klimato kaitos poveikis pažeidžiamoms šalims yra pribloškiantis, kad maisto trūkumo, kuris patiriamas kasmet Afrikoje, mastas nuo devinto dešimtmečio padidėjo tris kartus ir vien tik 2006 m. daugiau kaip 25 mln. Afrikos gyventojų patyrė maisto krizę;

24.

pažymi, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2005 m. atlikto tyrimo duomenis nustatytas tiesioginis ryšys tarp klimato kaitos ir padaugėjusių maliarijos, prastos mitybos, diarėjos atvejų, ir spėjama, kad Afrikoje sparčiai daugės ligų ir kitų pavojų žmonėms, kadangi ji nepasirengusi juos įveikti;

25.

ragina AKR ir ES šalis strateginio vystymosi politikoje svarbiausią vietą numatyti klimato kaitai ir spręsti klausimą, kokią grėsmę pasaulinis atšilimas kelia maisto gamybai, kuri, kaip numatoma JT pranešime, galėtų sumažėti 5 proc., nes gali būti prarasta nuo 25 iki 40 proc. natūralių Afrikos arealų, gali būti sunaikinta apie 30 proc. pakrantės infrastruktūros;

26.

ragina ES įgyvendinti savo tikslą, t. y. užtikrinti, kad temperatūra padidės ne daugiau kaip 2 laipsniais, ir ragina industrines šalis investuoti reikiamai lėšų;

27.

reikalauja atlikti prekybos liberalizavimo susitarimų poveikio aplinkai vertinimą siekiant nustatyti susijusias aplinkos apsaugos sąnaudas ir jų poveikį apsirūpinimui maistu, energijos ištekliais bei poveikį pasauliniam atšilimui;

28.

labai susirūpinusi dėl galimo žalingo poveikio, kurį AKR šalių tausiam vystymuisi daro ŽIV/AIDS, ypač dėl poveikio ūkininkavimui, siekiant užsitikrinti pragyvenimą, ir komerciniam ūkininkavimui, nes dėl ŽIV/AIDS kaimuose mažėja darbo jėgos, prarandami žemdirbystės patirtį turintys ir kvalifikuoti darbuotojai ir todėl mažėja produktyvumas, užimtumo galimybės ir neužtikrinamas apsirūpinimas maistu;

29.

mano, kad AKR ir ES šalių strateginio vystymosi politikoje kovai su ŽIV/AIDS reikia numatyti svarbiausią vietą siekiant įveikti niokojamąsias ŽIV/AIDS pasekmes apsirūpinimo maistu srityje ir socialiniam ekonominiam vystymuisi, ir mano, kad kovos su ŽIV/AIDS priemonės turėtų būti atitinkamai susietos su žemės ūkio ir kaimo vystymo programomis;

30.

mano, kad didelė ŽIV/AIDS ir kitoms išgydomoms ligoms gydyti skiriamų vaistų kaina kelia didžiulę grėsmę AKR šalių žemės ūkio gamybai ir kaimo sektoriaus vystymuisi;

31.

pabrėžia, kad nuo devintojo dešimtmečio tarptautinių finansinių institucijų (TFI) vykdoma ir Europos Sąjungos remiama struktūrinio sureguliavimo politika, kuri grindžiama vien tik pinigines priemones taikant vykdoma ekonomine defliacija, rinkos ekonomikos principų taikymu ir mažesniu valstybės kišimusi, neatlieka uždavinio mažinti skurdą;

32.

ragina nutraukti visas ES eksporto subsidijas, nes jos kelia labai didelę grėsmę vietinei maisto gamybai;

33.

džiaugiasi, kad per Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) konferenciją Honkonge 2005 m. Europos Sąjunga nusprendė iki 2013 m. nutraukti žemės ūkio subsidijas, ir ragina toliau įgyvendinti šiuos sprendimus;

34.

ragina ES valstybes nares ir Europos Komisiją įsipareigoti spręsti klausimą, susijusį su masinės migracijos priežastimis, keičiant dabartinę savo politiką, įskaitant ES produktų dempingą trečiųjų šalių rinkose siekiant Afrikos šalims suteikti galimybę apsaugoti ir kurti savo ekonomiką, užtikrinti neblogą darbo užmokestį savo gyventojams ir šitaip suteikti jiems geresnes ateities perspektyvą;

35.

paveda visiems pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES Tarybai bei Europos Komisijai.

—

susirinkusi Vysbadene (Vokietija) 2007 m. birželio 25-28 d.,

—

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutarties 177, 178, 179, 180, 181 ir 181a straipsnius,

—

atsižvelgdama į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą Kotonu 2000 m. birželio 23 d. (Kotonu susitarimas) (2), iš dalies pakeistą Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d. (3), ir ypač į jo 13 straipsnį dėl migracijos,

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Migracija ir vystymasis: keletas konkrečių orientyrų“ (4),

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES veiksmų žmogiškųjų išteklių krizei besivystančių šalių sveikatos apsaugos srityje išspręsti strategija“ (5),

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatą Tarybai „Įnašas rengiant ES poziciją dėl Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio dialogo tarptautinės migracijos ir vystymosi tema“ (6),

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Visuotinis požiūris į migraciją po vienerių metų: visapusės Europos migracijos politikos link“ (7),

—

atsižvelgdama į Europos Komisijos teisėtos migracijos politikos planą (8),

—

atsižvelgdama į 2006 m. sausio 23-24 d. Khartoume įvykusį Afrikos Sąjungos (AS) valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikimą, kuriame dar kartą buvo pabrėžtas migracijos mastas ir jos poveikis vystymuisi,

—

atsižvelgdama į 2006 m. kovo mėn. Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių ekspertų susitikimo plenariniame posėdyje priimtą pranešimą dėl migracijos,

—

atsižvelgdama į Briuselio deklaraciją ir veiksmų planą dėl prieglobsčio, migracijos ir mobilumo, priimtą 2006 m. balandžio 13 d. vykusiame pirmajame AKR ministrų, atsakingų už prieglobstį, migraciją ir mobilumą, susitikime,

—

atsižvelgdama į Afrikos ir ES jungtinę deklaraciją dėl migracijos ir vystymosi, priimtą 2006 m. lapkričio 22-23 d. Tripolyje vykusios ES ir Afrikos ministrų konferencijos metu,

—

atsižvelgdama į 2006 m. liepos 10-11 d. Rabate vykusios ES ir Afrikos ministrų konferencijos migracijos ir vystymosi klausimais rezultatus,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl tarptautinės migracijos ir vystymosi (9),

—

atsižvelgdama į Europos Tarybos 2005 m. gruodžio mėn., 2006 m. kovo mėn. ir 2006 m. gruodžio mėn. susitikimų išvadas,

—

atsižvelgdama į 2006 m. rugsėjo 14-15 d. Niujorke įvykusio Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukščiausiojo lygio dialogo tarptautinės migracijos ir vystymosi tema rezultatus,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pranešimą „Tarptautinė migracija ir vystymasis“ (10),

—

atsižvelgdama į Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos parengtą 2005 m. spalio mėn. pranešimą „Migracija suvienytame pasaulyje: naujos veiksmų kryptys“ (11),

—

atsižvelgdama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2006 m. birželio mėn. pranešimą „Migracijos poveikis kilmės šalims: ką mes žinome?“,

—

atsižvelgdama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2002 m. pranešimą „Aukštos kvalifikacijos darbuotojų tarptautinis mobilumas“,

—

atsižvelgdama į Pasaulio banko pranešimą, pavadintą „Pasaulio ekonomikos perspektyvos 2006 m.: migracijos ir pinigų perlaidų ekonominės prielaidos“ (12),

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų 2001 m. vystymosi programos Žmogaus socialinės raidos 2001 m. ataskaitą,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl vystymosi ir migracijos (13),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į Socialinių reikalų ir aplinkos apsaugos komiteto pranešimą (AKR-ES/100.012/07/galut.),

A.

kadangi asmenų teisė vykti į užsienį yra neatimama žmogaus teisė,

B.

kadangi tarptautinė migracija tapo svarbiausiu į tarptautines darbotvarkes įtraukiamu klausimu, kurį politinius sprendimus priimančios institucijos pastaruoju metu svarsto pasaulio, Europos, Europos ir Afrikos bei Europos ir AKR valstybių lygmeniu, ir vis labiau pripažįstama, kad migracija ir vystymasis visame pasaulyje glaudžiai tarp savęs susiję ir daro įtaką vienas kitam,

C.

kadangi politikai vis labiau sutaria dėl to, kad geresnio migravimo valdymo teikiama nauda galėtų būti labai didelė, galbūt net didesnė nei prekybos kliūčių panaikinimas pasaulio mastu;

D.

kadangi Europoje tiek Bendrijos, tiek valstybių narių lygmeniu dar nepriimta bendra migracijos politika, o migracijos, vystymosi, prekybos ir saugumo politikos klausimus tvarko skirtingi skyriai, kurių veikla tarpusavyje nekoordinuojama,

E.

kadangi nėra tarptautinio sutarimo dėl (labai) kvalifikuotų darbuotojų migracijos daromo realaus poveikio kilmės šalims, o diskusijoms būdinga nemaža sumaištis ir nusivylimas, ypač todėl, kad trūksta patikimų statistikos duomenų ir galimų politinių rekomendacijų siekiant spręsti protų nutekėjimo problemą poveikio vertinimo tyrimų,

F.

kadangi protų nutekėjimo klausimas nebuvo reikiamai sprendžiamas vykstant ES ir AKR dialogui,

G.

kadangi iš daugelio AKR šalių daugiau kaip 10 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių suaugusių gyventojų emigravo į Europos Sąjungą, Šiaurės Ameriką ir kitas išsivysčiusias šalis, o į pietus nuo Sacharos esančiame Afrikos regione pastebimi didžiausi kvalifikuotų darbuotojų migracijos padariniai ir beveik visas regionas susiduria su problema, kad EBPO šalyse gyvena daugiau nei 20 proc. (14) aukštąjį išsilavinimą turinčių regiono gyventojų, o iš kai kurių mažų šalių migravusiųjų skaičius siekia grėsmingą 80 proc. ribą (15),

H.

kadangi, nors pagrindiniai migracijos centrai yra Azija ir Lotynų Amerika, daugiausia aukštos kvalifikacijos migrantų į Europą atvyksta iš Afrikos (13,5 proc. ne EBPO šalyse gimusių, bet ES gyvenančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų) (16),

I.

kadangi statistikos duomenys apie migracijos srautus iš kai kurių Afrikos šalių dažnai yra neišsamūs ir pasenę, todėl politikos formuotojai netenka svarbios sprendimų priėmimo priemonės,

I.

kadangi Jungtinių Tautų vystymosi programoje tvirtinama, kad dėl protų nutekėjimo besivystančios šalys praranda milijonus dolerių (17), turint mintyje tai, kad globalizacijos veikiamame pasaulyje žinios yra pagrindinis vystymosi veiksnys,

J.

kadangi į pietus nuo Sacharos nusidriekusiame Afrikos regione vadinamasis protų nutekėjimas gali sukelti gyvybiškai svarbių sričių, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo sričių, darbuotojų trūkumą ir tai galėtų turėti pražūtingų pasekmių šių pagrindinių paslaugų teikimui ir kokybei,

L.

kadangi išvykus kvalifikuotam migrantui kilmės šalis praranda pajamas iš mokesčių, be to, ankstesnės investicijos į švietimą ir kvalifikuotų specialistų mokymą blogiausiu atveju prarandamos, o geriausiu atveju — tiesiogiai negrąžinamos, taip pat šalis praranda kvalifikaciją ir patirtį, kurie galėtų prisidėti prie vystymosi;

M.

kadangi protų nutekėjimas sulėtina naujovių taikymą kilmės šalyse, taigi dar daugiau kenkia ekonomikos augimo potencialui,

N.

kadangi protų nutekėjimas gali turėti socialinių pasekmių šeimų sudėčiai, lyčių lygybei, vaikų švietimui ir sveikatai,

O.

kadangi migracijos poveikis migrantų vaikų augimui, sveikatai ir švietimui teigiamas (lėšų pervedimas gali padėti mažinti vaikų darbą ir didinti namų ūkio išlaidų dalį švietimui ir sveikatai) arba neigiamas (šeimos išsiskyrimas ir stresas, mažesnė tėvų priežiūra, dėl kurios gali pablogėti mokyklos lankomumas ir mokymosi rezultatai),

P.

kadangi daugelis Europos šalių priėmė teisės aktus, siekdamos palengvinti kvalifikuotų darbuotojų atvykimą, ypač numatydamos selektyvią migrantų priėmimo politiką, kuri vadinama selektyvia migracija, kad galėtų konkuruoti su Šiaurės Amerika pritraukiant gabiausius besivystančių šalių piliečius, ir tai paaštrino kvalifikuotų darbuotojų nutekėjimo iš daugelio pietinių šalių, o ypač iš į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių, problemą,

Q.

kadangi, nors Europa ir AKR šalys įsipareigojo dirbti siekdamos Tūkstantmečio vystymosi tikslų, įskaitant siekį užtikrinti visuotinį pradinį švietimą (2-asis tikslas), siekį sumažinti vaikų mirtingumą (4-asis tikslas), siekį gerinti motinų sveikatą (5-asis tikslas) ir siekį kovoti su ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis (6-asis tikslas), pasiekti šiuos tikslus gali trukdyti tai, kad labai daug mokytojų, gydytojų ir medicinos seserų išvyko iš Afrikos šalių į EBPO šalis, ir tai, kad stokojama tarptautinių reguliavimo pagrindų, skirtų šių tikslų įgyvendinimui užtikrinti,

R.

kadangi kvalifikuotų darbuotojų migraciją iš besivystančių šalių į Europą skatina ekonominiai veiksniai (skurdas, nepakankamas išsivystymas, maži atlyginimai, prasta švietimo sistema, EBPO šalių gyventojų senėjimas ir jų skaičiaus mažėjimas, kurie prisideda prie darbuotojų trūkumo), politiniai veiksniai (prievarta, konfliktai, politinės represijos, ypač išsilavinusių asmenų persekiojimai, kuriuos apsunkina jų tremtis) ir — ypač tai aktualu Afrikos šalims — geografinis artumas, bendra kalba ir kolonijiniai arba istoriniai ryšiai,

S.

kadangi darbo jėgos poreikis Europos šalyse daro neigiamą poveikį AKR šalims, iš kurių nuteka kvalifikuota darbo jėga, todėl AKR šalyse blogėja gyvenimo kokybė ir viešosios socialinės paslaugos,

T.

kadangi neteisėtos arba priverstinės migracijos problema sprendžiama kaip saugumo klausimas, neatsižvelgiant į platesnį vystymosi kontekstą ir migracijos problemą apimančias vystymosi strategijas,

U.

kadangi kvalifikuotų darbuotojų migracija gali turėti teigiamų pasekmių, dėl jos pavieniams migrantams gali būti suteikta geresnių ekonominių galimybių ir didesnis darbo užmokestis, be to, migracija gali būti naudinga migrantų šeimoms kilmės šalyje ir taip pat kilmės šaliai, ypač dėl to, kad į šią šalį pervedamos lėšos,

V.

kadangi svarbu pažymėti galimą teigiamą migracijos poveikį, nes šalims ir tautoms pradėjus bendrauti skatinamas geresnis civilizacijų ir kultūrų tarpusavio supratimas ir peržengiamos pokolonijinio ir teritorinio suskirstymo ribos,

W.

kadangi sunki migrantų integracija priimančiosiose šalyse ir kilmės šalyse, diskriminacija ir intelektinio potencialo nepanaudojimas (reiškinys, kai migrantas samdomas darbui, kuriam nenaudojama jo (jos) turima kvalifikacija) gali stabdyti migrantų karjeros raidą,

X.

kadangi lėšų pervedimai yra antras didžiausias besivystančių šalių išorinio finansavimo šaltinis, nes jie daro teigiamą poveikį kilmės šaliai (visų pirma todėl, kad padidinamos migrantų šeimų pajamos, vartojimas ir investicijos, o kartu spartinamas ekonomikos augimas) ir priešingą poveikį nei ekonomikos krizių, karų ir gamtos nelaimių atvejais, bet vis dėlto iki 20 proc. jų vertės prarandama dėl mokesčių už pervedimą,

Y.

kadangi savanoriškų etiško įdarbinimo elgesio kodeksų (jie tam tikrais atvejais ne visiškai atitinka Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) įtvirtintas nuostatas) veiksmingumu suabejojo ekspertai ir praktikai, ypač todėl, kai jie taikomi tik valstybiniame sektoriuje,

Z.

kadangi grįžtamoji migracija (sudarant sąlygas dvipusiam judėjimui iš kilmės ir paskirties šalių) iš tiesų palengvina tarptautinį mobilumą, leidžia vystytis tarptautiniam sąmoningumui ir priimančiosioms ir kilmės šalims suteikia daug vystymosi galimybių, ji turėtų būti skatinama ir lengvinama,

AA.

kadangi grįžtamoji migracija, kai ji pagrįsta savanorišku migrantų grįžimu į savo kilmės šalį ir ypač, kai ji atitinkamai remiama, teikia daugiau galimybių spręsti protų nutekėjimo problemą ir skatinti vystymąsi,

AB.

kadangi grįžę migrantai gali, nors ir paradoksalu, labai sunkiai vėl integruotis kilmės šalyse, be to, gali būti mažiau už niekad anksčiau nemigravusius asmenis prisitaikę prie nedarbo kilmės šalyje,

AC.

kadangi yra įrodymų, kad migrantų būrimas į nacionalines ar tarptautines migrantų asociacijas, pvz., diasporas, nukreipiant jų veiklą vystymosi klausimų sprendimo linkme (vadinamasis bendro vystymosi reiškinys), gali daryti labai teigiamą įtaką ir priimančiosioms, ir siunčiančiosioms šalims,

AD.

kadangi dėl Europos gyventojų senėjimo kvalifikuotos darbo jėgos rinka ateityje patirs dar didesnį spaudimą ir padaugės jau dabar pastebimų problemų, ES ir AKR šalyse reikės atsakingiau ir geriau valdyti kvalifikuotos darbo jėgos migraciją,

AE.

kadangi vienodi sprendimai tinka ne visiems; kadangi reikės atlikti išsamesnius AKR nacionalinių darbo rinkų tyrimus siekiant sumažinti informacijos trūkumą ir tinkamiau spręsti kvalifikuotos darbo jėgos migracijos keliamas problemas,

1.

ragina ES valstybes nares ir AKR šalis dėti daugiau pastangų siekiant įvykdyti įsipareigojimą įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač tikslą iki 2015 m. per pusę sumažinti itin didelį skurdą pasaulyje;

2.

pabrėžia faktą, kad potenciali gero tarptautinės migracijos valdymo nauda gali būti didesnė už naudą, kurią galima gauti sumažinus tarptautinės prekybos apribojimus,

3.

pažymi, kad bloga ir nenuosekli migracijos politika turi didžiulių padarinių, pasireiškiančių asmens kentėjimu ir ilgalaikiu šalies atsilikimu;

4.

ragina ES ir AKR šalis spręsti migracijos problemas, įskaitant protų nutekėjimo problemą, remiantis iš tiesų vystomąja partneryste pagal Kotonu susitarimą, ypač pagal jo 13 straipsnį, ir, siekiant sušvelninti neigiamus ekonominius ir socialinius kvalifikuotų darbuotojų migracijos padarinius, parengti specialią migracijos politiką ir numatyti režimus, skirtus toms besivystančioms šalims, iš kurių dideliu mastu migruoja kvalifikuoti darbuotojai, ypač Afrikos šalims, esančioms į pietus nuo Sacharos;

5.

yra susirūpinusi, kad dabartinėje Europos Komisijos ir ES valstybių narių migracijos politikoje daugiau dėmesio skiriama saugumo, o ne vystymosi prioritetams;

6.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad ES gali priimti diskriminuojamo pobūdžio praktinius nurodymus skirtingų kategorijų migrantų atžvilgiu, ir ragina Europos Komisiją padėti to išvengti; taigi ragina Komisiją visų kategorijų migrantams taikyti Teisėtos migracijos politikos plane (18) labai aukštos kvalifikacijos migrantams numatytas palankias darbo ir apgyvendinimo sąlygas, pvz., galimybę gauti ES darbo leidimą (ES žaliąją kortelę), išduodamą vienoje valstybėje narėje, bet galiojantį visoje ES, kurios netrukus bus nustatytos atitinkamoje direktyvoje;

7.

pabrėžia, kad ES vystomoji pagalba turėtų būti skirta skurdui, taigi ir kai kurioms migracijos priežastims šalinti;

8.

pabrėžia, kad būtina kurti integruotą tarptautinio, regioninio (įskaitant ES ir AKR lygmenis) ir nacionalinio lygmenų migracijos politiką, užtikrinant, kad migracijos klausimai būtų įtraukti į skurdo mažinimo strategijas ir kad būtų suderintos visos įtakos migracijai galinčios turėti politikos sritys, pvz., žemės ūkis, žuvininkystė, prekyba, vystymasis, saugumas, teisingumas ir vidaus reikalai bei užsienio reikalai;

9.

ragina Europos Komisiją, ES valstybes nares ir AKR šalis imtis bendrai įgyvendinti migracijos ir vystymosi politiką ir ištirti jų tarpusavio sąveiką, siekiant sustiprinti šių abiejų politikos krypčių veiksmingumą;

10.

ragina ES valstybes nares, tarptautines tarpvyriausybines institucijas ir kitas atsakingas institucijas parengti ir įgyvendinti prevencijos priemones bei strategijas, skirtas panaikinti rasinei diskriminacijai, ksenofobijai, etnocentrizmui ir kitam tokio pobūdžio nepakantumui AKR šalių migrantams;

11.

mano, kad rengiant bendrą visos ES migracijos politiką būtina praplėsti bendro sprendimo su Parlamentu procedūros ir kvalifikuotos daugumos balsavimo Taryboje taikymą, ir ragina Tarybą šito siekti;

12.

džiaugiasi ES Tarybos 2006 m. balandžio mėn. išvadomis, kuriose aptariami darbuotojų stokos besivystančių šalių sveikatos apsaugos sektoriuje sprendimo klausimai;

13.

ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares, kaip numatyta 2006 m. balandžio mėn. Tarybos išvadose, parengti sveikatos apsaugos darbuotojų ES etiško įdarbinimo elgesio kodeksą (jis turi atitikti Tarptautinės darbo organizacijos nuostatas) ir jį įgyvendinti ir palankiai vertina tas ES valstybes nares, pvz., Jungtinę Karalystę, kurios jau tai padarė;

14.

rekomenduoja į ES elgesio kodeksą įtraukti kitas svarbias sritis, pvz., švietimo sritį, taip pat rekomenduoja, kad naujajame kodekse būtų siekiama, jog viešojo arba privataus sektorių darbdaviai laikytųsi etiško požiūrio, arba — ir tai būtų netgi geriau — susilaikytų nuo kvalifikuotų migrantų įdarbinimo visose srityse, kuriose jų kilmės šaliai labai trūksta darbo jėgos;

15.

remia dvišalius ir daugiašalius kilmės šalių ir priimančiųjų šalių susitarimus siekiant:

16.

pabrėžia, kad savanoriškas etiško įdarbinimo elgesio kodeksas, ypač jei jo nuostatos taikomos tik valstybiniame sektoriuje, yra gera priemonė, bet jos jokiu būdu neužtenka norint panaikinti didelio masto kvalifikuotų darbuotojų migracijos padarinius, — reikia numatyti skatinamųjų priemonių kilmės šalyse ir priimančiose šalyse;

17.

ragina Europos Sąjungą ir AKR šalis žymiai padidinti investicijas į profesinį mokymą ir švietimą besivystančiose šalyse, sutelkiant dėmesį į sektorius, kuriuose trūksta darbuotojų, ypač į sveikatos apsaugos ir švietimo sektorius;

18.

ragina Europos Sąjungą ir AKR šalis kurti nacionalinius ir regioninius kompetencijos centrus, visų pirma universitetus ir mokslinių tyrimų institutus, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo srityse; dar ragina ES ir AKR šalis kurti šiuos įvairių disciplinų kompetencijos centrus, tinkamai panaudojant Europos vystymosi fondo (EVF) išteklius visuose sektoriuose, kuriuose būtina siekti ekonominio augimo ir tvaraus vystymosi;

19.

mano, kad ES valstybės narės ir besivystančios šalys turėtų patvirtinti vis aktyvesnes kvalifikacijos kėlimo iniciatyvas ir nemažai lėšų investuoti į švietimą; primena, kad remia vadinamąjį 20/20 tikslą, pagal kurį 20 proc. valstybinės paramos lėšų iš šiaurės valstybių ir 20 proc. iš pietų valstybių nacionalinių biudžetų būtų skiriama pagrindinių socialinių paslaugų (sveikatos apsauga ir švietimas) sričiai remti;

20.

ragina besivystančias šalis iš naftos pramonės ekonominio pakilimo gaunamą pelną investuoti į ilgalaikes švietimo ir profesinio mokymo strategijas ir programas ir gautas pajamas naudoti skaidriai;

21.

ragina AKR šalis vystyti turimus potencialius ekonominės gerovės šaltinius ir ypatingą dėmesį skirti žmogiškųjų išteklių vystymui ir darbo vietų kūrimui visuose svarbiausiuose sektoriuose, siekiant skatinti kvalifikuotus darbuotojus likti kilmės šalyse arba į jas grįžti;

22.

ragina Europos Komisiją bendradarbiauti su AKR sekretoriatu siekiant nustatyti ekonominės paramos iniciatyvas pagal Kotonu susitarimą, kurios padėtų kilmės šalims pagerinti ekonominę padėtį ir sumažinti nelegalios migracijos mastą, o kartu ir įtampą tarp Jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) šalių partnerių;

23.

ragina ES valstybes nares siekti Lisabonos tikslų, pvz., švietimo kokybės gerinimo ir moterų skaičiaus darbo rinkoje didinimo, siekiant padidinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą ES;

24.

pabrėžia neigiamus intelektinio potencialo nepanaudojimo padarinius visiems susijusiems subjektams, kadangi priimančiosios šalys negali pasinaudoti migrantų kvalifikacija, kilmės šalys praranda investicijų ir migrantai dirba darbą, kuriame nenaudojama jų turima kvalifikacija;

25.

ragina Europos Komisiją, ES valstybes nares ir AKR šalis imtis ryžtingų priemonių siekiant panaikinti intelektinio potencialo nepanaudojimo problemą, pvz., užtikrinti tarptautinį arba bendrą dvišalį diplomų ir kvalifikacijos pripažinimą ir dėti daug pastangų, kad būtų pašalinta diskriminacija įdarbinimo etapu;

26.

ragina Europos Komisiją teikti pasiūlymus dėl Europos sistemos, pagal kurią nustatoma užsienio diplomų tarpusavio atitiktis, rengimo;

27.

primena, kad pervedami pinigai yra ir turėtų būti privačios lėšos, ir primena, kad asmenys negali būti verčiami pervesti pinigus ir kad pinigų pervedimai jokiu būdu negali pakeisti oficialios vystymosi pagalbos;

28.

ragina ES valstybes nares ir AKR šalis numatyti ir įgyvendinti politiką siekiant kiek galima padidinti teigiamą pinigų pervedimo poveikį, užtikrinant platesnio masto, greitesnį, pigesnį ir geriau nukreiptą pervedamų pinigų judėjimą, visų pirma sumažinti biurokratines kliūtis ir pagerinti smulkiems sandoriams vykdyti skirtas banko paslaugas pernelyg daug nereguliuojant rinkos;

29.

ypač ragina Europos Komisiją, ES valstybes nares ir AKR šalis įgyvendinti politiką, kuria būtų siekiama:

30.

vis dėlto įspėja apie pernelyg didelio finansinių srautų reguliavimo pavojų, kadangi tai galėtų kliudyti pervedamų lėšų judėjimui arba jį apsunkinti, ir ragina ES valstybes nares ir Europos Parlamentą į tai atsižvelgti svarstant Europos Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (21);

31.

ragina ES valstybes nares ir AKR šalis skatinti apykaitinę migraciją rengiant susitarimus dėl konkrečių priemonių, kuriomis būtų galima padėti didinti atvykimui ir readmisijai taikomų reikalavimų ir procedūrų abiejose — paskirties ir kilmės — šalyse lankstumą ir sudaryti ilgesnes ir lankstesnes sutartis bei pakartotinio atvykimo galimybę apykaitiniams migrantams;

32.

ragina ES valstybes nares ir AKR šalis skatinti apykaitinę migraciją numatant vadinamąją dviejų kėdžių sistemą pietų šalių valstybinio sektoriaus darbuotojams (mokytojams, mokslininkams ir gydytojams); dar kartą ragina Europos Komisiją atlikti valstybių narių patirties taikant dviejų kėdžių sistemą tyrimus;

33.

mano, kad šiuo metu Komisijos rengiamoje direktyvoje dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų deramas dėmesys turėtų būti skiriamas kvalifikuotų darbuotojų padėčiai siekiant paskatinti jų apykaitinę migraciją ir (arba) laikiną grįžimą į kilmės šalis;

34.

ragina ES valstybes nares ir AKR šalis imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti į savo kilmės šalis grįžtančių migrantų pensijų, sveikatos draudimo išmokų perkeliamumą ir galimybę grįžti gydytis į šalį, kurioje buvo teikiamos paslaugos;

35.

ragina ES valstybes nares ir AKR šalis išnagrinėti susitarimus dėl dvigubos pilietybės siekiant paskatinti apykaitinę migraciją ir laikiną grįžimą;

36.

ragina ES suteikti galimybę migrantams, kurie galbūt norėtų grįžti į savo kilmės šalį, per tam tikrą laikotarpį nuo jų pradinio grįžimo apsispręsti vėl grįžti į ES;

37.

ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares numatyti ypatingas iniciatyvas, netgi sukurti atskirą biudžeto eilutę, kurioje įrašytos lėšos būtų skirtos savanoriškam migrantų grįžimui remti pagal bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos ir prieglobsčio srityse teminę programą, numatant:

38.

pripažįsta diasporų ir migrantų asociacijų svarbą stiprinant ES ir kilmės šalių santykius, ypač migracijos srityje; ragina besivystančių šalių ir valstybių narių institucijas glaudžiau bendradarbiauti, įskaitant bendro vystymosi projektų vykdymą;

39.

mano, kad bendras vystymasis, kuris neatsiejamas nuo diasporų vaidmens, kurį jos atlieka padėdamos savo kilmės šalims vystytis, pripažinimo ir palaikymo, turėtų būti visiškai pripažintas Europos lygmeniu;

40.

ragina priimančiąsias ir kilmės šalis techninėmis ir finansinėmis priemonėmis remti diasporų ir migrantų asociacijų iniciatyvas, kuriomis siekiama integruoti migrantus, vykdyti kolektyvinius lėšų pervedimus, investuoti į projektus savo kilmės šalyse ir platinti informaciją apie įgytas teises;

41.

pataria kilmės šalių vyriausybėms užmegzti glaudesnius ryšius su migrantais kuriant specialias institucijų platformas, kuriose kartu dirbtų įvairūs valstybės veikėjai;

42.

pripažįsta ir skatina aktyvų diasporų dalyvavimą stiprinant priimančiųjų ir kilmės šalių prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą, ypač šalinant informacijos teikimo kliūtis;

43.

skatina diasporas įsitraukti ir palengvinti kvalifikacijos ir žinių perdavimo veiklą, ypač skatinant plėtoti ryšius tarp EBPO šalyse gyvenančių kvalifikuotų darbuotojų ir kilmės šalyse likusių darbuotojų, kuriant tarptautinius mokslininkų ir mokslo darbuotojų tinklus, skaitmeninius universitetus ir skatinant nuotolinį mokymąsi, ir džiaugiasi Tarptautinės migracijos organizacijos (Migracija Afrikos vystymuisi skatinti) ir pagal Jungtinių Tautų Vystymosi programą „Žinių perdavimas per emigravusius piliečius“ šioje srityje vykdomomis programomis;

44.

džiaugiasi, kad pagal AKR migracijos priemonę Afrikoje buvo sukurti migracijos mokslinių tyrimų centrai, kurie yra patikimų duomenų šaltinis ir papildoma geresnio politikos, ypač vykdomos AKR vyriausybių, formavimo ir migracijos valdymo priemonė;

45.

džiaugiasi, kad buvo pranešta apie migracijos informacijos ir valdymo centrų (22), kurie turėtų teikti informaciją ir paramą potencialiems ir grįžtantiems migrantams, steigimą pagal ES programą, susijusią su migracija ir Afrikos vystymusi, ir ragina ES valstybes nares teikti šiems centrams finansinę ir techninę paramą;

46.

pripažįsta svarbų NVO indėlį siekiant geriau valdyti migracijos srautus, ypač didinant migrantų įnašą į jų kilmės šalių vystymąsi, ir ragina tinkamai remti migracijos srityje aktyviai veikiančias NVO;

47.

pabrėžia, kad diasporų, migrantų asociacijų ir NVO vaidmenį turėtų papildyti nuosekli ir veiksminga migracijos ir vystymosi politika priimančiosiose šalyse ir kilmės šalyse;

48.

paveda visiems pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES Tarybai, Europos Komisijai ir Afrikos Sąjungai.

—

susirinkusi Vysbadene (Vokietija) 2007 m. birželio 25-28 d.,

—

atsižvelgdama į 2006 m. spalio 11 d. galutinį pranešimą, kurį parengė pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1591 paskirta ekspertų grupė Sudano klausimams spręsti,

—

atsižvelgdama į Afrikos Sąjungos (AS) 2004 m. balandžio mėn. sprendimą įkurti Afrikos Sąjungos misiją Sudane (angl. AMIS),

—

atsižvelgdama į tai, kad 2006 m. gegužės 5 d. Abudžoje (Nigerija) Sudano vyriausybė ir pagrindinė sukilėlių grupuotė — Sudano išlaisvinimo armija/judėjimas — pasirašė Darfūro taikos susitarimą (DTS),

—

atsižvelgdama į 2007 m. balandžio 28-29 d. Tripolyje priimtą Tripolio sutarimą dėl politinio proceso Darfūre,

—

atsižvelgdama į trišalį susitarimą, kurį 2007 m. balandžio 9 d. Adis Abeboje pasiekė Sudano vyriausybė, Jungtinės Tautos (JT) ir Afrikos Sąjunga dėl lengvųjų palaikymo pajėgų ir dėl sunkiųjų palaikymo pajėgų,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi pagal JT vadinamąją atsakomybės apsaugoti nuostatą numatoma, kad jei valstybės valdžios institucijos akivaizdžiai nesugeba apsaugoti savo gyventojų, atsakomybė užtikrinti reikiamą apsaugą tenka kitiems,

B.

kadangi Kinija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė ir privilegijuota Sudano verslo partnerė; kadangi Kinija 2007 m. gegužės 10 d. paskyrė Liu Guijiną ypatinguoju pasiuntiniu Darfūre,

C.

kadangi Sudanas pasirašė Romos statutą, pagal kurį 2002 m. įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), tačiau jo neratifikavo,

D.

kadangi Afrikos Sąjungos pajėgų veiksmai Darfūre iš tiesų pagirtini; kadangi vis dėlto jas reikia stiprinti ir teikti visą techninę ir finansinę paramą, kurios joms reikia, kad galėtų veiksmingai veikti pagal savo įgaliojimus,

1.

džiaugiasi, kad Sudano vyriausybė 2007 m. birželio 12 d. sutiko įsileisti mišrias AS ir JT pajėgas; primena, kad Sudano vyriausybė įvykdė ankstesnius įsipareigojimus įsileisti į Sudaną mišrias pajėgas; taigi pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad mišrios pajėgos kuo greičiau būtų dislokuotos ir kad Sudano valdžios institucijos nuolat bendradarbiautų, ir tikisi, kad Sudano vyriausybė nuginkluos visas karines grupuotes, įskaitant džandžavidus, ir sustabdys Darfūro regiono bombardavimą;

2.

smerkia visus bet kurios šalies ugnies nutraukimo susitarimų pažeidimus, ypač prieš civilius gyventojus nukreiptą smurtą ir išpuolius prieš humanitarines pagalbos tarnybas;

3.

ragina Sudano vyriausybę glaudžiai bendradarbiauti su JT ir įgyvendinti susijusias JT rezoliucijas;

4.

ragina JT veikti vadovaujantis vadinamąja atsakomybės apsaugoti nuostata užtikrinant, kad pagal JT chartiją numatomos dislokuoti mišrios pajėgos turėtų visiškus įgaliojimus apsaugoti civilius gyventojus,

5.

ragina ES ir kitus tarptautinius veikėjus taikyti tam tikras priemones, skirtas pažaboti visiems, kurie kursto konfliktą ir pažeidžia paliaubų susitarimą arba puldinėja civilius gyventojus, taikdarius ar asmenis, dalyvaujančius humanitarinėse operacijose, ir imtis visų reikiamų priemonių siekiant padėti nutraukti nebaudžiamumą;

6.

ragina ES ir Afrikos Sąjungą bendromis pastangomis siekti išspręsti Darfūro konfliktą ir pirmenybę teikti visuotinės taikos procesui, kurio metu turi būti konsultuojamasi su Darfūro gentimis, šalies viduje perkeltųjų asmenų bendruomenėmis, moterų grupėmis ir kitomis pilietinės visuomenės grupėmis ir joms atstovaujama; ragina tarptautinę visuomenę užtikrinti, kad Afrikos Sąjungos ir JT tarpininkavimas būtų vienintelis Darfūro konflikto taikaus sprendimo kelias, ir skatinti Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje politinio dialogo, į kurį įtraukiamos opozicijos grupės, procesą;

7.

ragina tarptautinę visuomenę ieškoti sutarimo dėl tolesnių strateginių veiksmų, kurių reikia imtis Darfure, į visus veiksmus įtraukti tokius pagrindinius veikėjus kaip Kinija ir JAV, sukurti kontaktinę grupę, kuri gebėtų nuolat palaikyti šį sutarimą ir jo siekti, ir daryti spaudimą visiems maištininkų judėjimams bei Sudano vyriausybei, kad būtų nutraukta ugnis ir pradėtos naujos taikos derybos;

8.

ragina ES ir tarptautinę visuomenę toliau remti pasitikėjimo stiprinimo priemones, pvz., dialogą Darfūras — Darfūras ir konsultacijas, kuriose dalyvautų visos konflikto šalys ir pilietinė visuomenė;

9.

ragina Sudano liaudies išlaisvinimo judėjimą padėti suvienyti visas Darfūro sukilėlių grupuotes siekiant suteikti joms galimybę dalyvauti tarptautinėse derybose; ragina tarptautinę bendruomenę daryti spaudimą, kad sukilėlių grupuotės susivienytų, taip pat ragina Sudano vyriausybę suteikti sukilėliams laiko persigrupuoti;

10.

ragina tarptautinę visuomenę, Afrikos Sąjungą ir JT tęsti politinį procesą, kurio pradžioje reikia likusioms sukilėlių grupuotėms padėti susivienyti siekiant, kad jos galėtų nuosekliai derėtis, plačiau dalyvautų derybose ir turėtų tvirtesnę derybinę padėtį;

11.

skatina Centrinės Afrikos Respubliką, Čadą ir Sudano vyriausybę kuo glaudžiau bendradarbiauti naudojant diplomatines ir taikias priemones ir visų labui siekiant regiono saugumo;

12.

džiaugiasi, kad priimtas Tripolio sutarimas dėl politinio proceso Darfūre (2), kuriame visos konflikte dalyvaujančios šalys raginamos nedelsiant nutraukti priešiškus veiksmus ir vykdyti savo įsipareigojimą nedelsiant nutraukti ugnį, įspėja, kad tie, kurie trukdys taikos procesui Darfūre, turės atsakyti už padarinius, ir pabrėžia, kad reikalinga nuolat skirti lėšų, kol bus pereita prie mišrių pajėgų operacijos;

13.

ragina Sudano vyriausybę ratifikuoti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statutą ir vykdyti savo įsipareigojimus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1593; ragina asmenis, kuriems TBT pateikė kaltinimus, pasiduoti;

14.

pripažįsta Kinijos indėlį siekiant, kad būtų dislokuotos mišrios JT pajėgos; ragina Kiniją panaudoti savo įtaką, kad būtų tęsiamas pradėtas darbas, ir skatinti Sudano vyriausybę atnaujinti visaapimančias derybas su visomis sukilėlių pajėgomis siekiant taikiai išspręsti konfliktą;

15.

ragina visas trečiąsias šalis nutraukti ginklų visoms šio regiono konflikto šalims eksportą ir santykiuose su Sudanu puoselėti pagarbą žmogaus teisėms ir tarptautinę taiką bei saugumą;

16.

mano, kad pagrindinės Darfūro konflikto priežastys — tai šio regiono atsilikimas ir ekonominė bei politinė gyventojų atskirtis, taip pat didžiulės su klimato kaita susijusios ekologinės problemos, pvz., spartus dykumėjimas, dažnos sausros ir vandens trūkumas;

17.

ragina Sudano vyriausybę ir tarptautinę visuomenę negailėti pastangų siekiant sumažinti Darfūro regiono atsilikimą, įskaitant didžiulius sunkumus dėl vandens trūkumo, teikti esminę humanitarinę pagalbą, taip pat paramą siekiant sustiprinti teisinę valstybę ir gyventojų politines ir ekonomines teises;

18.

ragina visas konflikto šalis į karo tarnybą neverbuoti jaunesnių kaip 18 metų asmenų, atsisakyti vaikų ėmimo į karo tarnybą ir ragina Sudano valdžios institucijas globoti iš kitų vietovių perkeltus vaikus, ypač suaugusiųjų nelydimus nepilnamečius, kaip numatyta atitinkamose konvencijose;

19.

paveda visiems pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES Tarybai, Europos Komisijai, Sudano vyriausybei ir parlamentui, JT Saugumo Tarybai ir Afrikos Sąjungos institucijoms.