2007 m. sausio 22 d. Wineke Neirinck pateiktas apeliacinis skundas dėl 2006 m. lapkričio 14 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-494/04 Neirinck prieš Komisiją

(Byla C-17/07 P)

(2007/C 95/26)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Wineke Neirinck, atstovaujama advokatų G. Vandersanden, L. Levi

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J. Currall, D. Martin

Apeliantės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė remiasi šešiais pagrindais.

Kaip pirmąjį pagrindą ji nurodo, pirmiausia tai, kad Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog pirmoji jos reikalavimų dalis dėl panaikinimo yra nepriimtina, pažeidė ieškinio, pareikšto remiantis EB 236 straipsniu ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniais, priimtinumo sąlygas, o būtent — suinteresuotumo pareikšti ieškinį sąvoką. Iš tiesų sprendimo iki 2004 m. gegužės 1 d. įdarbinti D. S. pagalbiniu darbuotoju išdava yra tai, kad pirma, padidėjo kandidatų sutartininkų atrankos į ieškovės užimamą darbo vietą procedūroje skaičius, ir, antra, tapo neįmanoma, jog su pastarąja būtų sudaryta laikinojo tarnautojo sutartis, o tai aiškiai įrodo jos suinteresuotumą šio sprendimo panaikinimu.

Kaip antrąjį pagrindą apeliantė nurodo tai, kad Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog 2004 m. balandžio 27 d. Sprendime esantys argumentai gali būti laikomi motyvacijos pradžia, o nagrinėjant ieškinį pateikti papildomi patikslinimai kompensuoja pradinį motyvacijos trūkumą, neįvykdė savo bendros pareigos motyvuoti. Viena vertus, 2004 m. balandžio 27 d. Sprendime nėra jokios motyvacijos, susijusios su konkrečia apeliantės situacija, ir nenurodoma nė viena konkreti aplinkybė arba nė vienas apeliantei žinomas faktas, kuris jai leistų suprasti minėto sprendimo taikymo sritį. Kita vertus, tokios motyvavimo stokos negalima pakeisti kompetentingai valdžios institucijai pateikus paaiškinimus jau pareiškus ieškinį, nes taip pažeidžiamos teisės į gynybą bei šalių lygybės principas Bendrijos teisme.

Kaip trečiąjį pagrindą apeliantė nurodo tai, jog Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo 105 punkte padaręs išvadą, kad atrankos procedūra nebuvo grindžiama kandidatų nuopelnų palyginimu, neteisingai aiškino įrodymus. Šią išvadą paneigia tiek atsakovės rašytiniai dokumentai, tiek kitos Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalys, kuriose Pirmosios instancijos teismas pats aiškiai daro nuorodą į kandidatų nuopelnų palyginimą per tą pačią įdarbinimo procedūrą.

Kaip ketvirtąjį pagrindą apeliantė nurodo tai, jog Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad jos pateikti įrodymai neleidžia įrodyti piktnaudžiavimo procedūra ar tarnybos intereso pažeidimo buvimo, taip pat neteisingai aiškino įrodymus ir nesilaikė piktnaudžiavimo procedūra sąvokos. Priešingai, visi apeliantės nurodyti veiksniai yra suderinti ir svarbūs piktnaudžiavimo procedūra įrodymai, nes nors atsakovė iš tiesų dalyvavo dviejose skirtingose procedūrose, funkcijos, kurias buvo numatyta vykdyti, buvo tapačios, o tai įrodo atsakovės norą sudaryti D. S. palankias sąlygas perimti vykdyti apeliantės pareigas po 2004 m. balandžio 30 dienos.

Kaip penktąjį pagrindą apeliantė nurodo tai, jog Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad sutartininkų atrankos procedūra nebuvo pažeista ir dėl to atsisakęs atlikti atrankos komiteto atlikto apeliantės testo žodžiu vertinimo kontrolę, nesilaikė tarnybos intereso ir akivaizdžios vertinimo klaidos sąvokų.

Galiausiai kaip šeštąjį pagrindą apeliantė nurodo tai, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė rūpinimosi ir gero administravimo principus.