2007 m. sausio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Belgijos Karalystė prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-5/07)

(2007/C 56/63)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Belgijos Karalystė, atstovaujama L. Van den Broeck, advokatų J.-P. Buyle ir C. Steyaert

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo panaikinti 2006 m. spalio 18 d. laišku pateiktą Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakoma ieškovei grąžinti sumas, kurias pastaroji pervedė už senus įsiskolinimus Europos socialiniam fondui, o dabar prašo grąžinti, motyvuodama tuo, kad šiems įsiskolinimams buvo suėjęs senaties terminas ir, papildomai, kad nėra teisinio pagrindo reikalauti palūkanų.

Nuo 1987 m. iki 1992 m. Komisija sprendimais, priimtais remiantis Reglamentu Nr. 2950/83/EEB (1) ir Sprendimu 83/673/EEB (2), pareikalavo iš ieškovės grąžinti kaip pagalbą įvairioms Belgijos įstaigoms (pagalbos gavėjai) suteiktas, bet nepanaudotas sumas. Ieškovė susijusiems pagalbos gavėjams perdavė Komisijos pateiktas debeto avizas. Kai kurie iš jų grąžino sumas tiesiogiai Komisijai, tačiau kiti pradėjo susirašinėjimą dėl reikalavimų grąžinti sumas Komisijai teisėtumo. 2002 m. Komisijos iniciatyva diskusijos buvo pradėtos iš naujo. 2004 m. Komisija savo įsiskolinimus ieškovei už ESF lėšų valdymą įskaitė kaip už nagrinėjamus senus ESF įsiskolinimus mokėtinas sumas (pagal debeto avizas, išleistas nuo 1987 m. sausio 15 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d.) kartu su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo debeto avizų išleidimo dienos. Šį įskaitymą bei Komisijos taikomas palūkanas ieškovė užginčijo motyvuodama tuo, kad suėjo skolos senaties terminas bei kad nėra teisinio pagrindo taikyti palūkanas. Vis dėlto, siekdama nutraukti tolesnį palūkanų skaičiavimą, Belgijos Karalystė sumokėjo ESF neįskaitytų įsiskolinimų likutį. Taip pat ji nurodė, kad neatsisako laiškuose išdėstytų argumentų ir kad pasilieka sau teisę reikalauti grąžinti šias sumas, atsižvelgdama į savo argumentų pagrįstumą. Komisija atsakė 2005 m. sausio 19 d. laišku, kuriame ji išdėstė savo nuomonę apie ieškovės nurodytus prieštaravimus. Belgijos Karalystė kreipėsi į Pirmosios instancijos teismą su prašymu panaikinti šį laišką. 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškinį kaip nepriimtiną todėl, kad šis laiškas nėra ginčytinas aktas EB 230 straipsnio prasme (3).

2006 m. birželio 29 d. ieškovė, remdamasi anksčiau nurodytais argumentais, susijusiais su įsiskolinimo senaties terminu bei teisinio pagrindo reikalauti palūkanų nebuvimu, nusiuntė naują laišką Komisijai su reikalavimu grąžinti ESF neįskaitytų įsiskolinimų likučio sumą, kurią ji pervedė tam, kad nutrauktų palūkanų skaičiavimą. 2006 m. spalio 18 d. laišku Komisija pranešė, kad ji atsisako grąžinti reikalaujamas sumas. Tai ir yra šioje byloje ginčijamas aktas.

Grįsdama savo reikalavimus ieškovė visų pirma nurodo, kad vienintelis Europos teisės aktas, kuris bendrai reglamentuoja Komisijos teisę susigrąžinti nepanaudotas pagal Europos nuostatas sumas, yra Reglamentas Nr. 2988/95/EB (4). Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti taikomas šio reglamento 3 straipsnis, numatantis patraukimo atsakomybėn senaties terminus. Ji taip pat nurodo, kad jei Pirmosios instancijos teismas turėtų konstatuoti, kad jis negali taikyti Komisijai Reglamento Nr. 2988/95/EB 3 straipsnyje numatytų senaties terminų, reikėtų taikyti to paties reglamento 2 straipsnio 4 dalį bei asmeninių ieškinių senaties terminus reglamentuojančią Belgijos teisę.

Grisdama papildomus reikalavimus, susijusius su teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi Komisija pareikalavo iš ieškovės palūkanų, netikslumu, Belgijos Karalystė nurodo, kad Komisija suklydo pritaikiusi Reglamento Nr. 2342/2002/EB, nustatančio išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (5), 86 straipsnio 2 dalies b punktą. Ieškovė nurodo, kad yra nuo šio reglamento nukrypstantys specialūs teisės aktai ir kad pagal šiuos specialius teisės aktus Komisija gali nustatyti mokėtinas palūkanas, remdamasi tik su ESF veikimu susijusiais teisės aktais, dėl kurių atsirado įsiskolinimai, kuriuos Komisija reikalauja apmokėti. Šiuo klausimu ieškovė nurodo, kad Komisija palūkanų galėjo reikalauti, tik jei jos buvo numatytos, tačiau tuo metu tokios nuostatos nebuvo.

Grįsdama kitus papildomus reikalavimus, ieškovė nurodo, kad priešingai nei nusprendė Komisija, reikalaujamų palūkanų norma buvo kintama. Todėl ji prašo, kad Komisijai būtų nurodyta jai padengti pagal ginčijamus įsiskolinimus permokėtų palūkanų skirtumą.

(1)  1983 m. spalio 17 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2950/83 dėl Sprendimo 83/516/EEB dėl Europos socialinio fondo uždavinių taikymo, OL L 289, p. 1.

(2)  1983 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas dėl Europos socialinio fondo (ESF) valdymo, OL L 377, p. 1.

(3)  2006 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Belgijos Karalystė prieš Komisiją (T-134/05, dar nepaskelbtas Rinkinyje).

(4)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, OL L 312, p. 1.

(5)  2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, OL L 357, p. 1.