2006 m. lapkričio 27 d. pareikštas ieškinys byloje 2K–Teint ir kt. prieš EIB ir Komisiją

(Byla T-336/06)

(2007/C 20/22)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: 2K-Teint SARL, Mohamed Kermoudi, Khalid Kermoudi, Laila Kermoudi, Mounia Kermoudi, Salma Kermoudi ir Rabia Kermoudi (Kasablanka, Marokas), atstovaujami advokato P. Thomas

Atsakovai: Europos investicijų bankas (Liuksemburgas, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė) ir Europos Bendrijų Komisija (Briuselis, Belgija)

Ieškovų reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1994 m. balandžio 28 d. Liuksemburge pasirašytu finansavimo susitarimu EIB, Europos Komisijos suteikto įgaliojimo pagrindu veikdamas Europos Bendrijos vardu ir jos naudai, kaip su kapitalo rizika susijusią paramą Maroko Karalystei suteikė tikslinę paskolą, skirtą pelningiems projektams pramonės sektoriuje, ypač tiems, kuriuose dalyvauja Europos Sąjungos įmonės (fiziniai ir juridiniai asmenys) (projektas Pasaulinė paskola finansų sektoriui II), finansuoti. Remiantis šiuo susitarimu, EIB Marokui suteikta paskola turėjo būti perskolinta siekiant finansuoti projektus, dėl kurių su Maroko bankais, kurie vėliau veiktų kaip tarpininkai, buvo pasirašytos paskolų sutartys. Šios perskolinimui naudojamos sumos buvo skirtos tam, kad finansų tarpininkai finansuotų paskolas ar investicijas į Maroko ūkio subjektų, galutinių naudos gavėjų, kapitalą. Suteikiant kiekvieną paskolą ūkio subjektams turėjo būti sudaroma sutartis tarp banko ir atitinkamo investicija suinteresuoto ūkio subjekto. Tarpininkas privalėjo kiekvieną paraišką dėl investicijos finansavimo ar paskolos pateikti EIB, kad šis kartu su Maroko valstybe ją patvirtintų. EIB privalėjo Maroko valstybei pranešti apie savo sutikimą, šio sutikimo kopiją tuo pat metu nusiųsdamas finansų tarpininkui.

1994 m. spalio 12 d. tarp Maroko Karalystės ir Banque Nationale pour le Développement Economique (BNDE) buvo pasirašytas perskolinimo susitarimas, ir pagal Maroko Karalystės ir EIB pasirašytą susitarimą BNDE tapo vienu iš finansų tarpininkų. 1995 m. lapkričio 29 d. pagal II-ąją EIB liniją buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp BNDE ir ieškovų, su sąlyga, kad ją patvirtins EIB ir kad BNDE gaus lėšas. Sutartis buvo susijusi su dalies investicijų į bendrovės 2K-Teint kapitalą finansavimu. 1994 m. spalio 14 d. EIB pranešė apie savo sutikimą, kad 2K-Teint projektui būtų suteiktas šis finansavimas.

Šiuo ieškiniu dėl Bendrijos deliktinės atsakomybės ieškovai prašo atlyginti žalą, kurią jie patyrė dėl, jų manymu, netinkamo EIB elgesio pastarajam vykdant savo kaip Bendrijos atstovo pareigas administruojant nagrinėjamą paskolą. Jie be kita ko teigia, kad paskolos išdavimas užtruko labai ilgai, ir kad ji buvo išduota tik 1997 m. liepą, o dėl to ieškovai turėjo iš BNDE paimti trumpalaikę paskolą. Ieškovai neįvykdė savo finansinių įsipareigojimų, ir todėl BNDE nacionaliniuose teismuose pradėjo skolos išieškojimo procesą. Maroko nacionalinio teismo sprendimu bendrovė 2K-Teint buvo įpareigota parduoti savo turtą.

Ieškovai visų pirma nurodo keletą pažeidimų, kuriuos BNDE padarė administruodamas Bendrijos lėšas ir apie kuriuos jie pranešė EIB siekdami jo reakcijos. Ieškovai EIB kaltina, kad šis nereagavo į jam suteiktą informaciją. Jie teigia, kad EIB privalėjo imtis veiksmų, nes BNDE veikė jeigu ne kaip tikrasis, tai bent jau kaip menamas EIB atstovas, EIB pasiliekant svarbų vaidmenį sprendžiant su paskolų išdavimu susijusius klausimus.

Be to, ieškovai tvirtina, kad EIB turėtų prisiimti atsakomybę ne tik už BNDE klaidas, lemiamas juos siejančio teisinio ryšio, bet taip pat ir už savo klaidas bei veiklos trūkumus. Jie teigia, kad nuo to momento, kai Maroko institucijos gaudavo lėšas, EIB tinkamai neprižiūrėjo ir netikrino jų panaudojimo, o tai lėmė, jog, jų teigimu, neteisėtas BNDE elgesys buvo skatinamas ar net remiamas. Jie teigia, kad EIB yra kaltas dėl, jų nuomone, didelių trūkumų, aplaidumo ar nerūpestingumo, nes administruodamas Bendrijos lėšas jis neįvykdė savo pareigos veikti protingai, kruopščiai ir rūpestingai.

Ieškovai tvirtina, kad žala, kurią jie teigia patyrę, yra tiesiogiai susijusi su EIB klaidomis ir trūkumais jo veikloje. Todėl jie prašo, kad EIB atlygintų šią jų patirtą žalą.