C2006/272E/02

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - C2006/272E/02 - EN

Document C2006/272E/02

Help

PROTOKOLAS
2005 m. spalio 25 d., antradienis

OL C 272E, 2006 11 9, p. 13–270 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

9.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 272/13

PROTOKOLAS

(2006/C 272 E/02)

POSĖDŽIO EIGA

PIRMININKAVO: Josep BORRELL FONTELLES

Pirmininkas

1. Posėdžio pradžia

Posėdis pradėtas 9.05 val.

2. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų)

Pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnį šie nariai ar frakcijos paprašė, kad tokios diskusijos būtų surengtos dėl šių pasiūlymų dėl rezoliucijų:

ŽMOGAUS TEISĖS VAKARŲ SACHAROJE:

—	Pasqualina Napoletano, Ana Maria Gomes, Iratxe García Pérez ir Karin Scheele PSE frakcijos vardu - dėl žmogaus teisių Vakarų Sacharoje (B6-0561/2005);

—	Raül Romeva i Rueda, Alyn Smith, Hélène Flautre ir Bernat Joan i Marí Verts/ALE frakcijos vardu - dėl Vakarų Sacharos (B6-0566/2005);

—	José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Agustín Díaz de Mera García Consuegra ir Charles Tannock PPE-DE frakcijos vardu - dėl žmogaus teisių Vakarų Sacharoje (B6-0568/2005);

—	Cecilia Malmström ir Anneli Jäätteenmäki ALDE frakcijos vardu - dėl Vakarų Sacharos (B6-0571/2005);

—	Willy Meyer Pleite, Vittorio Agnoletto, Jonas Sjöstedt, Miguel Portas, Luisa Morgantini, Tobias Pflüger ir Pedro Guerreiro GUE/NGL frakcijos vardu - dėl Vakarų Sacharos (B6-0574/2005);

—	Ģirts Valdis Kristovskis UEN frakcijos vardu - dėl padėties Vakarų Sacharoje (B6-0580/2005);

II.

UZBEKISTANAS:

—	Pasqualina Napoletano ir Bernadette Bourzai PSE frakcijos vardu - dėl Uzbekistano (B6-0563/2005);

—	Cem Özdemir ir Bart Staes Verts/ALE frakcijos vardu - dėl Uzbekistano (B6-0564/2005);

—	Albert Jan Maat, Simon Coveney ir Bernd Posselt PPE-DE frakcijos vardu - dėl Uzbekistano (B6-0569/2005);

—	Ona Juknevičienė ALDE frakcijos vardu - dėl Uzbekistano (B6-0572/2005);

—	Eva-Britt Svensson ir Roberto Musacchio GUE/NGL frakcijos vardu - dėl padėties Uzbekistane (B6-0573/2005);

—	Cristiana Muscardini, Anna Elzbieta Fotyga, Marcin Libicki ir Inese Vaidere UEN frakcijos vardu - dėl žmogaus teisių padėties Uzbekistane (B6-0579/2005);

III.

TENZIN DELEK RINPOCHÉ BYLA:

—	Pasqualina Napoletano PSE frakcijos vardu - dėl Tenzin Delek Rinpoché bylos (B6-0562/2005);

—	Raül Romeva i Rueda ir Eva Lichtenberger Verts/ALE frakcijos vardu - dėl Tibeto ir Tenzin Delek Rinpoché bylos (B6-0565/2005);

—	Thomas Mann, Bernd Posselt ir Charles Tannock PPE-DE frakcijos vardu - dėl Tenzin Delek Rinpoché bylos (B6-0567/2005);

—	Bill Newton Dunn, Frédérique Ries ir Dirk Sterckx ALDE frakcijos vardu - dėl Tenzin Delek Rinpoché bylos (B6-0570/2005);

—	Jonas Sjöstedt ir Luisa Morgantini GUE/NGL frakcijos vardu - dėl Tenzin Delek Rinpoché bylos (B6-0575/2005);

—	Marcin Libicki UEN frakcijos vardu - dėl Tenzin Delek Rinpoché bylos (B6-0581/2005).

Kalbėjimo laikas bus paskirstytas pagal Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnį.

3. Naujausi McCreevy pareiškimai dėl Vaxholm bylos (diskusijos)

José Manuel Barroso ir Charlie McCreevy pareiškimai: Naujausi McCreevy pareiškimai dėl Vaxholm bylos.

José Manuel Barroso (Komisijos Pirmininkas) ir Charlie McCreevy (Komisijos narys) padarė pareiškimus.

Kalbėjo: Hans-Gert Poettering PPE-DE frakcijos vardu, Martin Schulz PSE frakcijos vardu, Graham Watson ALDE frakcijos vardu, Carl Schlyter Verts/ALE frakcijos vardu, Francis Wurtz GUE/NGL frakcijos vardu, Nils Lundgren IND/DEM frakcijos vardu, Brian Crowley UEN frakcijos vardu, nepriklausomas Parlamento narys James Hugh Allister, Ria Oomen-Ruijten, Jan Andersson, Cecilia Malmström, Elisabeth Schroedter, Eva-Britt Svensson, Kathy Sinnott, Roberts Zīle, Gunnar Hökmark, Richard Falbr, Jens-Peter Bonde, Proinsias De Rossa ir José Manuel Barroso.

Diskusijos baigtos.

PIRMININKAVO: Luigi COCILOVO

Pirmininko pavaduotojas

4. Kovos su gripo pandemija strategija (diskusijos)

Žodinis klausimas, kurį uždavė Karl-Heinz Florenz Komisijai (O-0089/2005): Kovos su gripo pandemija strategija (B6-0334/2005).

Antonios Trakatellis (pavaduojantis autorių) pateikė klausimą žodžiu.

Markos Kyprianou (Komisijos narys) atsakė į klausimą (B6-0334/2005).

Kalbėjo: John Bowis PPE-DE frakcijos vardu, Phillip Whitehead PSE frakcijos vardu, Georgs Andrejevs ALDE frakcijos vardu, Satu Hassi Verts/ALE frakcijos vardu, Adamos Adamou GUE/NGL frakcijos vardu, Georgios Karatzaferis IND/DEM frakcijos vardu, Alessandro Foglietta UEN frakcijos vardu, nepriklausoma Parlamento narė Irena Belohorská, Françoise Grossetête, Marie-Noëlle Lienemann, Jules Maaten, Caroline Lucas, Urszula Krupa, Luca Romagnoli, Neil Parish, Dorette Corbey, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Ryszard Czarnecki, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, María del Pilar Ayuso González, Katerina Batzeli, Avril Doyle, Linda McAvan, Miroslav Mikolášik, Evangelia Tzampazi, Karsten Friedrich Hoppenstedt ir Markos Kyprianou.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos, pateiktas remiantis Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalimi baigiantis diskusijoms:

—	Georgs Andrejevs, Karl-Heinz Florenz ir Antonios Trakatellis ENVI komiteto vardu dėl kovos su gripo pandemija strategijos (B6-0548/2005).

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: 2005 10 26 protokolo 3.7 punktas.

PIRMININKAVO: Mario MAURO

Pirmininko pavaduotojas

5. Balsuoti skirtas laikas

Balsavimo rezultatai (pakeitimai, atskiri balsavimai ir balsavimai dėl atskirų teksto ar straipsnio dalių ir t. t.) pateikiami Protokolo I priede.

5.1. Europos bendrijos ir Azerbaidžano susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų * (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo [KOM(2005)0060 — C6-0130/2005 — 2005/0011(CNS)] — Transporto ir turizmo komitetas.

Pranešėjas: Paolo Costa (A6-0230/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 1 punktas.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta vienu balsavimu (P6_TA(2005)0390).

5.2. Europos Sąjungos 2005 finansinių metų pataisyto biudžeto projektas Nr. 6/2005 (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Pataisyto biudžeto projektas Nr. 6/2005 (IV skirsnis) — Teisingumo teismas [12180/2005 — C6-0304/2005].

(Reikalinga kvalifikuota dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 2 punktas.)

PAKEITIMAS

Priimta (P6_TA(2005)0391).

5.3. Pataisyto biudžeto Nr. 6/2005 projektas: IV skirsnis — Teisingumo Teismas (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Pranešimas dėl Europos Sąjungos 2005 finansinių metų pataisyto biudžeto Nr. 6/2005 projekto, IV skirsnis — Teisingumo Teismas — Tarnautojų teismo įsteigimas [12180/2005 — C6-0304/2005 — 2005/2159(BUD)] — Biudžeto komitetas.

Pranešėja: Anne E. Jensen (A6-0306/2005).

(Reikalinga kvalifikuota dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 3 punktas.)

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

Priimta (P6_TA(2005)0392).

5.4. Atliekų vežimas ***II (balsavimas)

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl atliekų vežimo [15311/4/2004 — C6-0223/2005 — 2003/0139(COD)] — Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komitetas.

Pranešėjas: Johannes Blokland (A6-0287/2005).

(Reikalinga kvalifikuota dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 4 punktas.)

BENDROJI TARYBOS POZICIJA

Paskelbtas patvirtintu su pakeitimais (P6_TA(2005)0393).

5.5. Sutartiniai krovinių gabenimo geležinkeliais paslaugoms taikomi kokybės reikalavimai ***I (galutinis balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kompensavimo, kai nesilaikoma sutartinių krovinių gabenimo geležinkeliais paslaugoms taikomų kokybės reikalavimų [KOM(2004)0144 — C6-0004/2004 — 2004/0050(COD)] — Transporto ir turizmo komitetas.

Pranešėjas: Roberts Zīle (A6-0171/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 5 punktas.)

2005 m. rugsėjo 28 d. buvo atmestas Komisijos pasiūlymas (2005 9 28 protokolo 7.6 punktas), o klausimas perduotas atsakingam komitetui (Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 3 dalis).

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta (P6_TA(2005)0394).

Patvirtinta, kad pasiūlymas atmestas. Procedūra baigta.

5.6. Integruota veiksmų programa visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje ***I (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, nustatančio integruotą veiksmų programą visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje [KOM(2004)0474 — C6-0095/2004 — 2004/0153(COD)] — Kultūros ir švietimo komitetas.

Pranešėja: Doris Pack (A6-0267/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 6 punktas.)

KOMISIJOS PASIŪLYMAS

Patvirtintas su pakeitimais (P6_TA(2005)0395).

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta (P6_TA(2005)0395).

Kalbėjo dėl balsavimo:

—	Antonio Tajani dėl 79 pakeitimo.

5.7. Programa „Veiklus jaunimas“ (2007-2013) ***I (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio programą „Veiklus jaunimas“ 2007-2013 metų laikotarpiui [KOM(2004)0471 — C6-0096/2004 — 2004/0152(COD)] — Kultūros ir švietimo komitetas.

Pranešėja: Lissy Gröner (A6-0263/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 7 punktas.)

KOMISIJOS PASIŪLYMAS

Patvirtintas su pakeitimais (P6_TA(2005)0396).

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta (P6_TA(2005)0396).

5.8. Programa „Kultūra 2007“ (2007-2013) ***I (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, nustatančio programą „Kultūra 2007“ (2007-2013) [KOM(2004)0469 — C6-0094/2004 — 2004/0150(COD)] — Kultūros ir švietimo komitetas.

Pranešėjas: Vasco Graça Moura (A6-0269/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 8 punktas.)

KOMISIJOS PASIŪLYMAS

Patvirtintas su pakeitimais (P6_TA(2005)0397).

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta (P6_TA(2005)0397).

PIRMININKAVO: Josep BORRELL FONTELLES

Pirmininkas

6. Iškilmingas posėdis. Čilė

Čilės Respublikos Prezidento Ricardo Lagos Escobar vizito proga nuo 12.00 iki 12.30 val. vyko iškilmingas Parlamento posėdis.

PIRMININKAVO: Mario MAURO

Pirmininko pavaduotojas

7. Balsuoti skirtas laikas (pratęstas)

7.1. Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriaus rėmimo programa (MEDIA 2007) ***I (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl paramos programos Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriuje įgyvendinimo (MEDIA 2007) [KOM(2004)0470 — C6-0093/2004 — 2004/0151(COD)] — Kultūros ir švietimo komitetas.

Pranešėja: Ruth Hieronymi (A6-0278/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 9 punktas.)

KOMISIJOS PASIŪLYMAS

Patvirtintas su pakeitimais (P6_TA(2005)0398).

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta (P6_TA(2005)0398).

Kalbėjo dėl balsavimo:

—	Phillip Whitehead prieš balsavimą padarė pareiškimą dėl finansinių interesų pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 1 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad jis nedalyvaus balsuojant dėl šio pranešimo.

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo:

Pagal Darbo tvarkos taisyklių 163 straipsnio 3 dalį raštu pateikti paaiškinimai dėl balsavimo įrašomi į šio posėdžio stenogramą.

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo:

Pranešimas: Doris Pack — A6-0267/2005

—	Michl Ebner.

9. Balsavimo patikslinimai

Balsavimo patikslinimai pateikiami „Séance en direct“ tinklalapio „Résultats des votes (appels nominaux) / Results of votes (roll-call votes)“ dalyje ir 2 priede „Balsavimo rezultatai“ (spausdintas variantas).

Dvi savaites nuo balsavimo dienos balsavimo patikslinimų elektroninis variantas Europarl svetainėje bus nuolat atnaujinamas.

Vėliau balsavimo patikslinimo sąrašas nebus keičiamas, kadangi jis bus verčiamas ir skelbiamas Oficialiajame leidinyje.

Posėdyje dalyvavę, bet nebalsavę Parlamento nariai:

Hiltrud Breyer ir Ana Maria Gomes pranešė, kad nebalsavo, išskyrus dėl Ruth Hieronymi pranešimo (A6-0278/2005), nes joms iškilo su balsavimo kortelėmis susijusių problemų.

Phillip Whitehead padarė pareiškimą dėl finansinių interesų pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 1 straipsnio 1 dalį ir nebalsavo dėl Ruth Hieronymi pranešimo (A6-0278/2005).

(Posėdis sustabdytas 12.40 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

PIRMININKAVO: Dagmar ROTH-BEHRENDT

Pirmininko pavaduotoja

10. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas

Erika Mann pranešė, kad ji dalyvavo, bet jos pavardė neįrašyta į lankomumo sąrašą.

Ankstesnio posėdžio protokolas patvirtintas.

* *

Kalbėjo Erika Mann, kuri paprašė, kad Pirmininkas Parlamento vardu nusiųstų užuojautos laišką Meksikos gyventojams, nukentėjusiems nuo uragano Vilmos, ir išsiaiškintų EB ir Meksikos prekybos susitarime numatytas galimybes dėl būtinos pagalbos Meksikai teikimo (Pirmininkė pasižymėjo jos prašymą).

(Posėdis, sustabdytas 15.05 val. laukiant, kol atvyks Olli Rehn (Komisijos narys), buvo atnaujintas 15.10 val.)

11. Bulgarijos ir Rumunijos pažanga rengiantis narystei (diskusijos)

Komisijos pareiškimas: Bulgarijos ir Rumunijos pažanga rengiantis narystei.

Olli Rehn (Komisijos narys) padarė pareiškimą.

Kalbėjo Roger Knapman dėl Komisijos vėlavimo (Pirmininkė jį nutraukė).

Kalbėjo: Elmar Brok PPE-DE frakcijos vardu, Pierre Moscovici PSE frakcijos vardu, Alexander Lambsdorff ALDE frakcijos vardu, Joost Lagendijk Verts/ALE frakcijos vardu, Erik Meijer GUE/NGL frakcijos vardu, Bastiaan Belder IND/DEM frakcijos vardu, Salvatore Tatarella UEN frakcijos vardu, nepriklausomas Parlamento narys Jan Tadeusz Masiel, Geoffrey Van Orden, Jan Marinus Wiersma, Nicholson of Winterbourne, Christopher Beazley, kuris apgailestavo, kad nedalyvauja Tarybos atstovai, ir Milan Horáček.

PIRMININKAVO: Miroslav OUZKÝ

Pirmininko pavaduotojas

Kalbėjo: Jaromír Kohlíček, Roger Knapman, Andreas Mölzer, Francisco José Millán Mon, Hannes Swoboda, Jeanine Hennis-Plasschaert, Elly de Groen-Kouwenhoven, Athanasios Pafilis, Nils Lundgren, Koenraad Dillen, Kinga Gál, Catherine Guy-Quint, Luciana Sbarbati, Marie Anne Isler Béguin, Hans-Peter Martin, David Casa, Alexandra Dobolyi, Cecilia Malmström, Anna Ibrisagic, Helmut Kuhne, István Szent-Iványi, Guido Podestà, Miguel Angel Martínez Martínez, Árpád Duka-Zólyomi, Józef Pinior, Ivo Strejček, Panagiotis Beglitis, Camiel Eurlings, Libor Rouček, Péter Olajos, Georgios Papastamkos, Michl Ebner, Ioannis Varvitsiotis, Mairead McGuinness, Bernd Posselt ir Olli Rehn.

PIRMININKAVO: Sylvia-Yvonne KAUFMANN

Pirmininko pavaduotoja

Diskusijos baigtos.

12. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)

Parlamentas peržiūrėjo klausimus Komisijai (B6-0332/2005).

Pirma dalis

47 klausimas (Linda McAvan): Oro linijų keleivių teisės.

Jacques Barrot (Komisijos Pirmininko pavaduotojas) atsakė į klausimą ir į Linda McAvan, Richard Corbett ir Paul Rübig papildomus klausimus.

48 klausimas (João de Deus Pinheiro): Konkurencija dujų ir elektros sektoriuose.

Neelie Kroes (Komisijos narė) atsakė į klausimą ir į João de Deus Pinheiro, Paul Rübig ir José Manuel García-Margallo y Marfil papildomus klausimus.

Kalbėjo Antonio Masip Hidalgo.

49 klausimas (Georgios Toussas): Naftos kaina.

Neelie Kroes atsakė į klausimą ir į Georgios Toussas ir Antonio Masip Hidalgo papildomus klausimus.

Antra dalis

50 klausimas (Marie Panayotopoulos-Cassiotou): Atliekų problema ir jos sprendimo būdai.

Stavros Dimas (Komisijos narys) atsakė į klausimą ir į Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell papildomus klausimus.

51 klausimas (Sarah Ludford): Procesas prieš Jungtinę Karalystę, pažeidusią direktyvą dėl miestų nuotekų.

Stavros Dimas atsakė į klausimą ir į Sarah Ludford papildomą klausimą.

52 klausimas (Dimitrios Papadimoulis): Valymo atliekos ir Psytallia biologinio valymo stotis.

Stavros Dimas atsakė į klausimą ir į Dimitrios Papadimoulis, Georgios Papastamkos ir Josu Ortuondo Larrea papildomus klausimus.

Į klausimus nuo 53 iki 59 bus atsakyta raštu.

60 klausimas (Sajjad Karim): ES ir Izraelio asociacijos sutartis.

Benita Ferrero-Waldner (Komisijos narė) atsakė į klausimą ir į Sajjad Karim, David Martin ir Jonas Sjöstedt papildomus klausimus.

61 klausimas nebuvo pateiktas, nes klausimo teikėjas posėdyje nedalyvavo.

62 klausimas (Bernd Posselt): Pietų Kaukazas ir Kaspijos jūra.

Benita Ferrero-Waldner atsakė į klausimą ir į Bernd Posselt ir Justo Vinco Paleckio papildomus klausimus.

63 klausimas (Ģirts Valdis Kristovskis): Tunisui skiriamų Europos Sąjungos lėšų padėtis.

Benita Ferrero-Waldner atsakė į klausimą ir į Ģirts Valdis Kristovskis papildomą klausimą.

Į klausimus nuo 64 iki 72 bus atsakyta raštu.

73, 74 ir 78 klausimai atkrito, nes klausimo teikėjai posėdyje nedalyvavo.

75 klausimas (Ioannis Gklavakis): Galimybės žvejoti tinklais.

Joe Borg (Komisijos narys) atsakė į klausimą ir į Ioannis Gklavakis papildomą klausimą.

Kalbėjo Christopher Beazley dėl klausimų valandos eigos.

76 klausimas (Mairead McGuinness): Dreifuojamųjų tinklų naudojimo poveikis lašišų ištekliams Europos vandenyse.

Joe Borg atsakė į klausimą ir į Mairead McGuinness ir David Martin papildomus klausimus.

77 klausimas (María Isabel Salinas García): Žuvinkystės normų nesilaikymas Viduržemio jūroje.

Joe Borg atsakė į klausimą ir į María Isabel Salinas García papildomą klausimą.

Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu.

Klausimų Komisijai valanda baigta.

(Posėdis sustabdytas 19.25 val. ir atnaujintas 21.00 val.)

PIRMININKAVO: Alejo VIDAL-QUADRAS ROCA

Pirmininko pavaduotojas

13. Patentai biotechnologiniams išradimams (diskusijos)

Komisijos pareiškimas: Patentai biotechnologiniams išradimams.

Charlie McCreevy (Komisijos narys) padarė pareiškimą.

Kalbėjo: Peter Liese PPE-DE frakcijos vardu, Maria Berger PSE frakcijos vardu, Diana Wallis ALDE frakcijos vardu, Hiltrud Breyer Verts/ALE frakcijos vardu, Johannes Blokland IND/DEM frakcijos vardu, Marcin Libicki UEN frakcijos vardu, Manuel Medina Ortega, Patrizia Toia, Maciej Marian Giertych, Andrzej Jan Szejna ir Kathy Sinnott.

Pasiūlymai dėl rezoliucijų, pateikti remiantis Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalimi baigiantis diskusijoms:

—	Diana Wallis ALDE frakcijos vardu dėl biotechnologinių išradimų patentų (B6-0551/2005);

—	Maria Berger PSE frakcijos vardu dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos (B6-0552/2005);

—	Hiltrud Breyer ir Margrete Auken Verts/ALE frakcijos vardu dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos (B6-0553/2005);

—	Klaus-Heiner Lehne, Jaime Mayor Oreja, Miroslav Mikolášik, Peter Liese ir Giuseppe Gargani PPE-DE frakcijos vardu dėl patentų biotechnologiniams išradimams (B6-0554/2005);

—	Brian Crowley, Rolandas Pavilionis ir Marcin Libicki UEN frakcijos vardu dėl patentų biotechnologiniams išradimams (B6-0555/2005);

—	Umberto Guidoni, Marco Rizzo, Ilda Figueiredo, Pedro Guerreiro ir Sylvia-Yvonne Kaufmann GUE/NGL frakcijos vardu dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos (B6-0556/2005);

—	Bastiaan Belder, Johannes Blokland, Kathy Sinnott, Maciej Marian Giertych, Patrick Louis, Mario Borghezio, Matteo Salvini ir Francesco Enrico Speroni IND/DEM frakcijos vardu dėl patentų biotechnologiniams išradimams (B6-0557/2005).

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: 2005 10 26 protokolo 3.8 punktas.

14. Kova su organizuotu nusikalstamumu * (diskusijos)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu [KOM(2005)0006 — C6-0061/2005 — 2005/0003(CNS)] — Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.

Pranešėjas: Bill Newton Dunn (A6-0277/2005).

Kalbėjo Franco Frattini (Komisijos Pirmininko pavaduotojas).

Bill Newton Dunn pristatė pranešimą.

Kalbėjo: Manfred Weber PPE-DE frakcijos vardu, Martine Roure PSE frakcijos vardu, Marios Matsakis ALDE frakcijos vardu, Johannes Voggenhuber Verts/ALE frakcijos vardu, Giusto Catania GUE/NGL frakcijos vardu, nepriklausomas Parlamento narys James Hugh Allister, Carlos Coelho, Kyriacos Triantaphyllides, Alexander Stubb, Franco Frattini ir Giusto Catania dėl James Hugh Allister pastabų.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: 2005 10 26 protokolo 3.6 punktas.

15. Bendrijos požiūris į ekonominės migracijos valdymą (diskusijos)

Pranešimas dėl Bendrijos požiūrio į ekonominės migracijos valdymą [KOM(2004)0811 — 2005/2059(INI)] — Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.

Pranešėja: Ewa Klamt (A6-0286/2005).

Ewa Klamt pristatė pranešimą.

Kalbėjo Franco Frattini (Komisijos Pirmininko pavaduotojas).

Kalbėjo: Gabriele Zimmer (DEVE komiteto nuomonės referentė), Danutė Budreikaitė (INTA komiteto nuomonės referentė), Anna Záborská (FEMM komiteto nuomonės referentė), Carlos Coelho PPE-DE frakcijos vardu, Adeline Hazan PSE frakcijos vardu, Sophia in 't Veld ALDE frakcijos vardu, Jean Lambert Verts/ALE frakcijos vardu, Giusto Catania GUE/NGL frakcijos vardu, nepriklausomas Parlamento narys Jan Tadeusz Masiel, Patrick Gaubert ir Martine Roure.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: 2005 10 26 protokolo 3.9 punktas.

16. Bendrijos finansinės paramos suteikimas transeuropiniams transporto ir energetikos tinklams ***I (diskusijos)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos suteikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse ir iš dalies pakeičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/95 [KOM(2004)0475 — C6-0086/2004 — 2004/0154(COD)] — Biudžeto komitetas.

Pranešėjas: Mario Mauro (A6-0283/2005).

Kalbėjo Jacques Barrot (Komisijos Pirmininko pavaduotojas).

Mario Mauro pristatė pranešimą.

Kalbėjo: Ingeborg Gräßle PPE-DE frakcijos vardu, Herbert Bösch PSE frakcijos vardu, Sepp Kusstatscher Verts/ALE frakcijos vardu, Jacky Henin GUE/NGL frakcijos vardu, Sylwester Chruszcz IND/DEM frakcijos vardu, Anna Elzbieta Fotyga UEN frakcijos vardu, nepriklausomas Parlamento narys Leopold Józef Rutowicz, Stanisław Jałowiecki, Gilles Savary, Eva Lichtenberger, Bairbre de Brún, Alessandro Battilocchio ir Jacques Barrot.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: 2005 10 26 protokolo 3.4 punktas.

17. Maisto priedai ***I (diskusijos)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, ir Direktyvą 94/35/EB dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių [KOM(2004)0650 — C6-0139/2004 — 2004/0237(COD)] — Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komitetas.

Pranešėjas: Mojca Drčar Murko (A6-0191/2005).

Kalbėjo Markos Kyprianou (Komisijos narys).

Mojca Drčar Murko pristatė pranešimą.

Kalbėjo: María del Pilar Ayuso González PPE-DE frakcijos vardu, Åsa Westlund PSE frakcijos vardu, Marios Matsakis ALDE frakcijos vardu, Christa Klaß ir Markos Kyprianou.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: 2005 10 26 protokolo 3.5 punktas.

18. Kito posėdžio darbotvarkė

Kitos dienos darbotvarkė patvirtinta (dokumentas „Darbotvarkė“ PE 364.061/OJME).

19. Posėdžio pabaiga

Posėdis baigtas 24.00 val.

Julian Priestley

Generalinis sekretorius

Josep Borrell Fontelles

Pirmininkas

DALYVIŲ SĄRAŠAS

Pasirašė:

Adamou, Agnoletto, Albertini, Allister, Alvaro, Andersson, Andrejevs, Andria, Andrikienė, Angelilli, Antoniozzi, Arif, Arnaoutakis, Ashworth, Atkins, Attard-Montalto, Attwooll, Aubert, Audy, Auken, Ayala Sender, Aylward, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Baco, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Barsi-Pataky, Batten, Battilocchio, Batzeli, Bauer, Beaupuy, Beazley, Becsey, Beer, Beglitis, Belder, Belet, Belohorská, Beňová, Berend, Berès, van den Berg, Berger, Berlato, Berlinguer, Berman, Bertinotti, Bielan, Birutis, Blokland, Bloom, Bobošíková, Bösch, Bonde, Bonino, Bono, Bonsignore, Booth, Borghezio, Borrell Fontelles, Bourlanges, Bourzai, Bowis, Bowles, Bozkurt, Bradbourn, Braghetto, Mihael Brejc, Brepoels, Breyer, Březina, Brie, Brok, Brunetta, Budreikaitė, van Buitenen, Buitenweg, Bullmann, Bushill-Matthews, Busk, Busquin, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Camre, Capoulas Santos, Carlotti, Carlshamre, Carnero González, Carollo, Casa, Casaca, Caspary, Castex, Castiglione, del Castillo Vera, Catania, Cavada, Cederschiöld, Cercas, Chatzimarkakis, Chichester, Chiesa, Chmielewski, Christensen, Chruszcz, Cirino Pomicino, Claeys, Clark, Cocilovo, Coelho, Cohn-Bendit, Corbett, Corbey, Cornillet, Correia, Costa, Cottigny, Coveney, Cramer, Crowley, Ryszard Czarnecki, D'Alema, Daul, Davies, de Brún, Degutis, Dehaene, Demetriou, De Michelis, Deprez, De Rossa, De Sarnez, Descamps, Désir, Deß, Deva, De Veyrac, De Vits, Díaz de Mera García Consuegra, Didžiokas, Díez González, Dillen, Dimitrakopoulos, Dionisi, Dobolyi, Dombrovskis, Doorn, Douay, Dover, Doyle, Drčar Murko, Duchoň, Dührkop Dührkop, Duff, Duka-Zólyomi, Duquesne, Ebner, Ehler, Ek, El Khadraoui, Elles, Esteves, Estrela, Ettl, Eurlings, Jillian Evans, Jonathan Evans, Robert Evans, Fajmon, Falbr, Farage, Fatuzzo, Fazakas, Ferber, Fernandes, Fernández Martín, Anne Ferreira, Elisa Ferreira, Figueiredo, Fjellner, Flasarová, Flautre, Foglietta, Ford, Fotyga, Fourtou, Fraga Estévez, Frassoni, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, García Pérez, Garriga Polledo, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gebhardt, Gentvilas, Geremek, Geringer de Oedenberg, Gibault, Gierek, Giertych, Gill, Gklavakis, Glattfelder, Goebbels, Goepel, Golik, Gollnisch, Gomes, Gomolka, Goudin, Genowefa Grabowska, Grabowski, Graça Moura, Graefe zu Baringdorf, Gräßle, de Grandes Pascual, Grech, Griesbeck, Gröner, de Groen-Kouwenhoven, Grosch, Grossetête, Guardans Cambó, Guellec, Guerreiro, Guidoni, Gurmai, Gutiérrez-Cortines, Guy-Quint, Gyürk, Hänsch, Hall, Hammerstein Mintz, Hamon, Handzlik, Hannan, Harangozó, Harbour, Harkin, Harms, Hasse Ferreira, Hassi, Hatzidakis, Haug, Hazan, Heaton-Harris, Hedh, Hedkvist Petersen, Helmer, Henin, Hennicot-Schoepges, Hennis-Plasschaert, Herczog, Herranz García, Herrero-Tejedor, Higgins, Hökmark, Honeyball, Hoppenstedt, Horáček, Howitt, Hudacký, Hudghton, Hughes, Hutchinson, Hybášková, Ibrisagic, Ilves, in 't Veld, Isler Béguin, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jackson, Jäätteenmäki, Jałowiecki, Janowski, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jensen, Joan i Marí, Jöns, Jørgensen, Jonckheer, Jordan Cizelj, Juknevičienė, Jelko Kacin, Kaczmarek, Kallenbach, Kamall, Karas, Karatzaferis, Karim, Kasoulides, Kaufmann, Kauppi, Tunne Kelam, Kilroy-Silk, Kindermann, Kirkhope, Klamt, Klaß, Klich, Klinz, Knapman, Koch, Koch-Mehrin, Kohlíček, Konrad, Korhola, Kósáné Kovács, Koterec, Kozlík, Krahmer, Krarup, Krasts, Kratsa-Tsagaropoulou, Krehl, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kristovskis, Krupa, Kuc, Kudrycka, Kuhne, Kułakowski, Kušķis, Kusstatscher, Kuźmiuk, Lagendijk, Laignel, Lamassoure, Lambert, Lambrinidis, Lambsdorff, Landsbergis, Lang, Langen, Langendries, Laperrouze, La Russa, Lauk, Lavarra, Lax, Lechner, Le Foll, Lehideux, Lehne, Lehtinen, Leichtfried, Leinen, Jean-Marie Le Pen, Marine Le Pen, Le Rachinel, Letta, Janusz Lewandowski, Libicki, Lichtenberger, Lienemann, Liese, Lipietz, Locatelli, López-Istúriz White, Louis, Lucas, Ludford, Lulling, Lundgren, Lynne, Maat, Maaten, McAvan, McCarthy, McDonald, McGuinness, McMillan-Scott, Madeira, Malmström, Manders, Maňka, Erika Mann, Thomas Mann, Manolakou, Mantovani, Markov, Marques, Martens, David Martin, Hans-Peter Martin, Martinez, Martínez Martínez, Masiel, Masip Hidalgo, Maštálka, Mastenbroek, Mathieu, Mato Adrover, Matsakis, Matsouka, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Medina Ortega, Meijer, Méndez de Vigo, Menéndez del Valle, Meyer Pleite, Miguélez Ramos, Mikko, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Mölzer, Montoro Romero, Moraes, Moreno Sánchez, Morgan, Morillon, Moscovici, Mote, Mulder, Musacchio, Muscardini, Muscat, Musotto, Musumeci, Myller, Napoletano, Nassauer, Nattrass, Navarro, Newton Dunn, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Nicholson, Nicholson of Winterbourne, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Öger, Olajos, Ó Neachtain, Onesta, Onyszkiewicz, Oomen-Ruijten, Ortuondo Larrea, Őry, Ouzký, Oviir, Paasilinna, Pack, Pafilis, Borut Pahor, Paleckis, Panayotopoulos-Cassiotou, Pannella, Panzeri, Papadimoulis, Papastamkos, Parish, Patrie, Pavilionis, Peillon, Pęk, Pflüger, Piecyk, Pieper, Pīks, Pinheiro, Pinior, Piotrowski, Pirilli, Piskorski, Pistelli, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Poignant, Poli Bortone, Pomés Ruiz, Portas, Posselt, Prets, Prodi, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Ransdorf, Rapkay, Rasmussen, Remek, Resetarits, Reul, Reynaud, Ribeiro e Castro, Riera Madurell, Ries, Riis-Jørgensen, Rivera, Rizzo, Rocard, Rogalski, Roithová, Romagnoli, Romeva i Rueda, Rosati, Roszkowski, Roth-Behrendt, Rothe, Rouček, Roure, Rudi Ubeda, Rübig, Rutowicz, Ryan, Sacconi, Saïfi, Sakalas, Salafranca Sánchez-Neyra, Salinas García, Salvini, Samaras, Samuelsen, Sánchez Presedo, Santoro, dos Santos, Sartori, Saryusz-Wolski, Savary, Savi, Sbarbati, Schapira, Scheele, Schenardi, Schierhuber, Schlyter, Schmidt, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schroedter, Schuth, Schwab, Seeber, Seeberg, Segelström, Seppänen, Siekierski, Sifunakis, Silva Peneda, Sinnott, Siwiec, Sjöstedt, Skinner, Škottová, Sommer, Sonik, Sornosa Martínez, Spautz, Speroni, Staes, Staniszewska, Starkevičiūtė, Šťastný, Sterckx, Stevenson, Stihler, Stockmann, Strejček, Strož, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Svensson, Swoboda, Szájer, Szejna, Szent-Iványi, Szymański, Tabajdi, Tajani, Takkula, Tannock, Tarabella, Tarand, Tatarella, Thomsen, Thyssen, Titford, Titley, Toia, Tomczak, Toubon, Toussas, Trakatellis, Trautmann, Triantaphyllides, Trüpel, Turmes, Tzampazi, Uca, Ulmer, Väyrynen, Vaidere, Vakalis, Valenciano Martínez-Orozco, Vanhecke, Van Hecke, Van Lancker, Van Orden, Varela Suanzes-Carpegna, Varvitsiotis, Vatanen, Vaugrenard, Ventre, Vergnaud, Vernola, Vidal-Quadras Roca, de Villiers, Vincenzi, Virrankoski, Vlasák, Vlasto, Voggenhuber, Wagenknecht, Wallis, Walter, Watson, Henri Weber, Manfred Weber, Weiler, Weisgerber, Westlund, Whitehead, Wieland, Wiersma, Wijkman, Wise, von Wogau, Wohlin, Janusz Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Wurtz, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zani, Zapałowski, Zappalà, Zatloukal, Ždanoka, Železný, Zieleniec, Zīle, Zimmer, Zingaretti, Zvěřina, Zwiefka.

Stebėtojai:

Abadjiev Dimitar, Ali Nedzhmi, Anastase Roberta Alma, Arabadjiev Alexander, Athanasiu Alexandru, Bărbuleţiu Tiberiu, Becşenescu Dumitru, Bliznashki Georgi, Buruiană Aprodu Daniela, Cappone Maria, Christova Christina Velcheva, Ciornei Silvia, Cioroianu Adrian Mihai, Corlăţean Titus, Coşea Dumitru Gheorghe Mircea, Creţu Corina, Creţu Gabriela, Dimitrov Martin, Dîncu Vasile, Duca Viorel Senior, Dumitrescu Cristian, Ganţ Ovidiu Victor, Hogea Vlad Gabriel, Husmenova Filiz, Iacob Ridzi Monica Maria, Ilchev Stanimir, Ivanova Iglika, Kazak Tchetin, Kelemen Atilla Béla Ladislau, Kirilov Evgeni, Kónya-Hamar Sándor, Marinescu Marian-Jean, Mihăescu Eugen, Morţun Alexandru Ioan, Nicolae Şerban, Paparizov Atanas Atanassov, Parvanova Antonyia, Paşcu Ioan Mircea, Petre Maria, Podgorean Radu, Popa Nicolae Vlad, Popeangă Petre, Sârbu Daciana Octavia, Severin Adrian, Shouleva Lydia, Silaghi Ovidiu Ioan, Sofianski Stefan, Stoyanov Dimitar, Szabó Károly Ferenc, Tîrle Radu, Vigenin Kristian, Zgonea Valeriu Ştefan.

I PRIEDAS

BALSAVIMO REZULTATAI

Santrumpos ir simboliai

+	priimta
-	atmesta
↓	atkrito
A	atšaukta
VB (..., ..., ...)	vardinis balsavimas (už, prieš, susilaikė)
EB (..., ..., ...)	elektroninis balsavimas (už, prieš, susilaikė)
dal.	balsavimas dėl atskirų teksto ar straipsnio dalių
atsk.	atskiras balsavimas
pak.	pakeitimas
KP	kompromisinis pakeitimas
AD	atitinkama dalis
NP	naikinantis pakeitimas
=	tapatūs pakeitimai
§	dalis
str.	straipsnis
konst.	konstatuojamoji dalis
PR	pasiūlymas dėl rezoliucijos
BPR	bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
SB	slaptas balsavimas

1. Europos bendrijos ir Azerbaidžano susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų *

Pranešimas: Paolo COSTA (A6-0230/2005)

Dalykas	VB ir kt.	Balsavimas	VB/EB: pastabos
vienas balsavimas	VB	+	355, 54, 10

Prašymai balsuoti vardiniu būdu

IND/DEM: vienas balsavimas.

2. Pakeičiančio biudžeto Nr. 6/2005 projektas

Dalykas	Pak. Nr.	Autorius	VB ir kt.	Balsavimas	VB/EB: pastabos
Visas tekstas	1	komitetas		+	reikalinga kvalifikuota balsų dauguma

3. Pakeičiančio biudžeto 6/2005 projektas: IV skirsnis — Teisingumo Teismas

Pranešimas: Anne E. JENSEN (A6-0306/2005)

Dalykas	VB ir kt.	Balsavimas	VB/EB: pastabos
vienas balsavimas		+	reikalinga kvalifikuota balsų dauguma

4. Atliekų vežimas ***II

Rekomendacija antrajam svarstymui (reikalinga kvalifikuota balsų dauguma): Johannes BLOKLAND (A6-0287/2005)

Dalykas	Pak. Nr.	Autorius	VB ir kt.	Balsavimas	VB/EB: pastabos
Paketas Nr. 1. Kompromisiniai pakeitimai	1 2 6 8 12 14 17-22 26 29 32 36 38 40-45 47-50 53 55 57-64 70-75 77 79-80 84-85 90 102 104-106 108-113	komitetas IND/DEM, PPE-DE, PSE, ALDE		+
Paketas Nr. 2. Atsakingo komiteto pakeitimai	3-5 10-11 13 15-16 23-25 27 30 33-35 37 39 46 51-52 54 56 65-69 76 78 81-82 86 89	komitetas		↓
Paketas Nr. 2. Atsakingo komiteto pakeitimai. Atskiras balsavimas	83	komitetas	VB	-	70, 424, 41
	87	komitetas	VB	-	82, 434, 45
	88	komitetas	VB	-	73, 454, 48
1 straipsnio 3 dalis	91	Verts/ALE		-
1 straipsnio 3 dalis	7	komitetas		+
po 1 straipsnio 5 dalies	9	komitetas	VB	-	67, 515, 8
po 1 straipsnio 5 dalies	103	IND/DEM, PPE-DE, PSE, ALDE		+
3 straipsnio 5 dalis	92	Verts/ALE		-
po 3 straipsnio 5 dalies	93	Verts/ALE	VB	-	52, 501, 46
po 11 straipsnio 1 dalies h punkto	94	Verts/ALE		-
	107	IND/DEM, PPE-DE, PSE, ALDE		+
	28	komitetas		↓
12 straipsnio 1 dalies c punktas	95	Verts/ALE		-
12 straipsnio 1 dalies c punktas	31	komitetas		-
po 12 straipsnio 1 dalies c punkto	96	Verts/ALE		-
12 straipsnio 1 dalies e punktas	97	Verts/ALE		-
12 straipsnio 1 dalies g punktas	98	Verts/ALE		-
po 42 straipsnio 3 dalies	99	Verts/ALE		-
57 straipsnio 1 dalies b punktas	100	Verts/ALE		-
po 7 priedo	101	Verts/ALE	VB	-	53, 515, 52

7, 103 ir 107 pakeitimai sudaro kompromisinių pakeitimų paketą.

Prašymai balsuoti vardiniu būdu

Verts/ALE: 9, 83, 87, 88, 93, 101 pakeitimai.

5. Sutartiniai krovinių gabenimo geležinkeliais paslaugoms taikomi kokybės reikalavimai ***I

Pranešimas: Roberts ZILE (A6-0171/2005) (galutinis balsavimas)

Dalykas	Pak. Nr.	Autorius	VB ir kt.	Balsavimas	VB/EB: pastabos
Balsavimas: teisėkūros rezoliucija				+

2005 m. rugsėjo 28 d. Parlamentas atmetė Komisijos pasiūlymą ir klausimas buvo perduotas atsakingam komitetui (Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 3 dalis).

Šiuo balsavimu Parlamentas patvirtina, kad pasiūlymas dėl reglamento atmestas.

Procedūra šiuo klausimu baigta.

6. Integruota veiksmų programa visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje ***I

Pranešimas: Doris PACK (A6-0267/2005)

Dalykas	Pak. Nr.	Autorius	VB ir kt.	Balsavimas	VB/EB: pastabos
Pasiūlymas dėl sprendimo
Atsakingo komiteto pakeitimai (bendras balsavimas)	1-42 44-55 57-71	komitetas		+
Atsakingo komiteto pakeitimai. Atskiras balsavimas	56	komitetas	atsk.	+
15 straipsnio 1 dalis	75= 78=	PSE PPE-DE	EB	+	300, 282, 27
15 straipsnio 1 dalis	43	komitetas		↓
po 42 straipsnio 2 dalies d) punkto	72	UEN		-
po 42 straipsnio 2 dalies d) punkto	79	TAJANI ir kt.	EB	-	144, 401, 63
Balsavimas: pakeistas pasiūlymas				+
Teisėkūros rezoliucijos projektas
po 1 dalies	73= 76=	PSE PPE-DE		+
po 1 dalies	74= 77=	PSE PPE-DE		+
Balsavimas: teisėkūros rezoliucija			VB	+	549, 47, 23

Prašymai balsuoti vardiniu būdu

PPE-DE: galutinis balsavimas.

Prašymai balsuoti atskirai

PSE: 56 pakeitimas.

7. Programa „Veiklus jaunimas“ (2007-2013) ***I

Pranešimas: Lissy GRÖNER (A6-0263/2005)

Dalykas	Pak. Nr.	Autorius	VB ir kt.	Balsavimas	VB/EB: pastabos
Pasiūlymas dėl sprendimo
Atsakingo komiteto pakeitimai (bendras balsavimas)	1-17 19-32 34 36-51 53	komitetas		+
Atsakingo komiteto pakeitimai. Atskiras balsavimas	18	komitetas	EB	-	290, 333, 9
po 3 straipsnio 1 dalies f) punkto	54	ALDE		+
po 8 straipsnio 6 dalies d) punkto	62 67	PSE PPE-DE	EB	A +	326, 203, 53
po 8 straipsnio 7 dalies	63 68	PSE PPE-DE		A +
13 straipsnio 1 dalis	64= 69=	PSE PPE-DE		+
13 straipsnio 1 dalis	33	komitetas		↓
po 14 straipsnio 3 dalies	55= 70=	PSE Verts/ALE		+
po 14 straipsnio 3 dalies	35	komitetas		↓
Priedo 4 veiksmo 4.1 punkto 3 dalis	56= 71=	PSE Verts/ALE		-
Priedo 4 veiksmo 4.1 punkto 7 dalis	57= 72=	PSE Verts/ALE		-
Priedo 5 veiksmo 5,1 punktas	59	PPE-DE	EB	-	470, 137, 22
Priedo 5 veiksmo 5,1 punktas	58= 73=	PSE Verts/ALE		+
Priedo 5 veiksmo 5,1 punktas	52	komitetas		↓
Balsavimas: pakeistas pasiūlymas				+
Teisėkūros rezoliucijos projektas
po 1 dalies	60= 65/rev=	PSE PPE-DE		+
po 1 dalies	61= 66=	PSE PPE-DE		+
Balsavimas: teisėkūros rezoliucija			VB	+	547, 76, 12

Prašymai balsuoti vardiniu būdu

IND/DEM: galutinis balsavimas.

PPE-DE: 18 pakeitimas.

PSE: galutinis balsavimas.

8. Programa „Kultūra 2007“ (2007-2013) ***I

Pranešimas: Vasco GRAÇA MOURA (A6-0269/2005)

Dalykas	Pak. Nr.	Autorius	VB ir kt.	Balsavimas	VB/EB: pastabos
Pasiūlymas dėl sprendimo
Atsakingo komiteto pakeitimai (bendras balsavimas)	1-2 4-5 7-8 10-11 13-16 18 20 23-24 26-28 31-34 39 41 43-44 47-48 50-60	komitetas		+
Atsakingo komiteto pakeitimai. Atskiras balsavimas	3	komitetas	atsk.	+
	6	komitetas	dal.
			1	+
			2	-
	9	komitetas	atsk.	+
	12	komitetas	atsk./EB	+	331, 290, 11
	17	komitetas	atsk./EB	+	335, 279, 18
	19	komitetas	atsk./EB	+	306, 292, 16
	25	komitetas	atsk.	+
	29	komitetas	atsk.	+
	35	komitetas	atsk.	+
	36	komitetas	atsk.	+
	37	komitetas	atsk.	+
	38	komitetas	atsk.	+
	40	komitetas	atsk./EB	+	313, 306, 17
	42	komitetas	atsk.	+
	45	komitetas	atsk.	+
	46	komitetas	atsk.	+
	49	komitetas	atsk.	+
2 straipsnio 1 dalis	68= 71=	PSE PPE-DE	EB	-	283, 320, 27
2 straipsnio 1 dalis	21	komitetas	EB	-	355, 200, 69
Prieš 3 straipsnio 2 dalies a) punktą	65	PPE-DE	VB	+	328, 270, 24
po 5 straipsnio 1 dalies 3 įtraukos	72	Verts/ALE		+
po 12 straipsnio b) punkto	62	PSE		+
po 12 straipsnio b) punkto	30	komitetas		↓
Priedo I antraštinės dalies 1.3 punkto 4 dalis	63	PSE		-
po 2 konstatuojamosios dalies	61	PSE		+
po 21 konstatuojamosios dalies	64	PPE-DE	VB	+	335, 308, 3
Balsavimas: pakeistas pasiūlymas				+
Teisėkūros rezoliucijos projektas
po 1 dalies	66= 69=	PSE PPE-DE		+
po 1 dalies	67= 70=	PSE PPE-DE		+
Balsavimas: teisėkūros rezoliucija			VB	+	553, 61, 29

14 ir 22 pakeitimai buvo sujungti.

Prašymai balsuoti vardiniu būdu

Verts/ALE: 65 pakeitimas.

PPE-DE: 64 ir 65 pakeitimai, galutinis balsavimas.

Prašymai balsuoti dėl atskirų teksto ar straipsnio dalių

Verts/ALE

6 pakeitimas

1-oji dalis: visas tekstas, išskyrus žodžius „visų pirma kultūros paveldas“.

2-oji dalis: šie žodžiai.

Prašymai balsuoti atskirai

Verts/ALE: 9, 12 19, 40 pakeitimai.

PPE-DE: 17 pakeitimas.

PSE: 3, 9, 12, 19, 25, 29, 35, 36, 38, 40, 42, 46, 49 pakeitimai.

ALDE: 19, 37, 40, 45 pakeitimai.

9. Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriaus rėmimo programa (MEDIA 2007) ***I

Pranešimas: Ruth HIERONYMI (A6-0278/2005)

Dalykas	Pak. Nr.	Autorius	VB ir kt.	Balsavimas	VB/EB: pastabos
Sprendimo pasiūlymas
Atsakingo komiteto pakeitimai (bendras balsavimas)	1-14 16-20 22-33 35-41 43-50 52-77	komitetas		+
Atsakingo komiteto pakeitimai. Atskiras balsavimas	15	komitetas	VB	+	408, 26, 32
	34	komitetas	atsk.	+
	51	komitetas	atsk.	+
1 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos a) punktas	78	ALDE		+
1 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos a) punktas	21	komitetas		↓
2 straipsnio 1 dalis	86= 89=	PSEPPE-DE		+
po 6 straipsnio b) punkto	80	UEN		-
13 straipsnio 1 dalies d) punktas	42	komitetas		+
13 straipsnio 1 dalies d) punktas	81	UEN		-
16 straipsnis	82	UEN		-
po priedo 2 skyriaus 2.1 punkto 2 įtraukos	83	UEN		-
po 2 konstatuojamosios dalies	79	UEN		-
Balsavimas: pakeistas pasiūlymas				+
Teisėkūros rezoliucijos projektas
po 1 dalies	84= 87=	PSEPPE-DE		+
po 1 dalies	85= 88=	PSEPPE-DE		+
Balsavimas: teisėkūros rezoliucija				+

Prašymai balsuoti vardiniu būdu

IND/DEM: 15 pakeitimas.

Prašymai balsuoti atskirai

PPE-DE: 34 pakeitimas.

ALDE: 51 pakeitimas.

II PRIEDAS

VARDINIO BALSAVIMO REZULTATAI

1. Costa pranešimas A6-0230/2005

Už: 355

ALDE: Andrejevs, Andria, Attwooll, Birutis, Bourlanges, Budreikaitė, Busk, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Fourtou, Gibault, Guardans Cambó, Hall, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jensen, Juknevičienė, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lax, Letta, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Oviir, Pannella, Resetarits, Ries, Savi, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Toia, Väyrynen, Virrankoski, Wallis

GUE/NGL: Meijer, Seppänen

IND/DEM: Bonde, Chruszcz, Giertych, Krupa, Lundgren, Wohlin

NI: Belohorská, Czarnecki Ryszard, Martin Hans-Peter, Rutowicz

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Bauer, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Brepoels, Březina, Bushill-Matthews, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Castiglione, Chichester, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Descamps, De Veyrac, Dionisi, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Ebner, Ehler, Eurlings, Evans Jonathan, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fraga Estévez, Gahler, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Gauzès, Gawronski, Gklavakis, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Harbour, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Itälä, Jackson, Jałowiecki, Jarzembowski, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Karas, Kelam, Kirkhope, Klamt, Koch, Konrad, Kuźmiuk, Lamassoure, Langen, Langendries, Lauk, Lehne, Lewandowski, López-Istúriz White, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mathieu, Mauro, Méndez de Vigo, Mikolášik, Montoro Romero, Musotto, Nassauer, Novak, Pack, Pieper, Pīks, Pinheiro, Podkański, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Rack, Radwan, Reul, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Sartori, Saryusz-Wolski, Schnellhardt, Schröder, Schwab, Seeber, Silva Peneda, Škottová, Spautz, Strejček, Stubb, Sudre, Surján, Tajani, Thyssen, Toubon, Ulmer, Van Orden, Vatanen, Vlasák, Vlasto, Wieland, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zvěřina

PSE: Andersson, Arnaoutakis, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Beňová, van den Berg, Bösch, Bono, Bozkurt, Bullmann, Capoulas Santos, Carlotti, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Correia, Cottigny, De Rossa, De Vits, Díez González, Dobolyi, El Khadraoui, Fazakas, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Gierek, Grabowska, Grech, Gröner, Gurmai, Hamon, Hasse Ferreira, Haug, Hedh, Hedkvist Petersen, Honeyball, Howitt, Ilves, Jørgensen, Kindermann, Kósáné Kovács, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuhne, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Lienemann, McAvan, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Napoletano, Navarro, Paasilinna, Panzeri, Piecyk, Pittella, Poignant, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rocard, Rouček, Roure, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Stihler, Swoboda, Tarabella, Tarand, Titley, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Westlund, Whitehead, Wiersma, Wynn, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Aylward, Berlato, Camre, Crowley, Fotyga, Janowski, Kristovskis, Libicki, Ó Neachtain, Tatarella, Vaidere, Zīle

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Buitenweg, Cramer, Evans Jillian, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lucas, Onesta, Romeva i Rueda, Schlyter, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 54

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, de Brún, Flasarová, Guidoni, Henin, Kaufmann, McDonald, Markov, Musacchio, Pafilis, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Remek, Sjöstedt, Svensson, Triantaphyllides, Wagenknecht, Wurtz

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bloom, Booth, Borghezio, Clark, Farage, Knapman, Speroni, Titford, Wise, Železný

NI: Allister, Helmer, Kilroy-Silk, Mote

PPE-DE: Demetriou, Deß, Dimitrakopoulos, Hatzidakis, Kasoulides, Kudrycka, Kušķis, Mavrommatis, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Piskorski, Samaras, Trakatellis, Vakalis, Varvitsiotis

PSE: Batzeli

Susilaikė: 10

GUE/NGL: Krarup

NI: Claeys, Dillen, Lang, Le Pen Marine, Romagnoli, Vanhecke

PPE-DE: Brejc, Sonik

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

Prieš: Stavros Arnaoutakis, Panagiotis Beglitis, Pedro Guerreiro, Georgios Karatzaferis, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Stavros Lambrinidis, Marios Matsakis, Nikolaos Sifunakis

2. Blokland rekomendacija A6-0287/2005

Už: 70

ALDE: Nicholson of Winterbourne

GUE/NGL: Pafilis

IND/DEM: Bonde, Borghezio, Chruszcz, Giertych, Grabowski, Krupa, Lundgren, Pęk, Piotrowski, Wohlin, Zapałowski

NI: Belohorská, Czarnecki Ryszard, Gollnisch, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Martin Hans-Peter, Romagnoli, Rutowicz, Schenardi

PPE-DE: Gaľa, Seeberg

UEN: Aylward, Berlato, Crowley, Foglietta, Fotyga, Janowski, Kristovskis, La Russa, Libicki, Ó Neachtain, Pirilli, Poli Bortone, Tatarella, Vaidere, Zīle

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Buitenweg, Cramer, Evans Jillian, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Onesta, Romeva i Rueda, Schlyter, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 424

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Fourtou, Gibault, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jensen, Juknevičienė, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Lehideux, Letta, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Onyszkiewicz, Oviir, Pannella, Resetarits, Ries, Riis-Jørgensen, Savi, Sbarbati, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou, Flasarová, Kohlíček, Strož, Uca

IND/DEM: Batten, Bloom, Booth, Clark, Farage, Knapman, Nattrass, Titford, Wise

NI: Allister, Helmer

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Bauer, Beazley, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Brejc, Brepoels, Březina, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Castiglione, Chichester, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dionisi, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Ebner, Ehler, Esteves, Eurlings, Evans Jonathan, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fraga Estévez, Friedrich, Gahler, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Garriga Polledo, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gklavakis, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Ibrisagic, Itälä, Jackson, Jałowiecki, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, López-Istúriz White, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Marques, Mathieu, Mato Adrover, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nassauer, Novak, Oomen-Ruijten, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podkański, Pomés Ruiz, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schnellhardt, Schröder, Schwab, Seeber, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sonik, Spautz, Šťastný, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Tajani, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varvitsiotis, Vatanen, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Vlasto, Wieland, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zvěřina

PSE: Andersson, Arif, Arnaoutakis, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beňová, van den Berg, Berger, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Capoulas Santos, Carlotti, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, De Rossa, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, El Khadraoui, Ettl, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Gierek, Goebbels, Golik, Grabowska, Grech, Gröner, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Hasse Ferreira, Haug, Hedh, Hedkvist Petersen, Honeyball, Howitt, Ilves, Jørgensen, Kindermann, Kósáné Kovács, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuc, Kuhne, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Roth-Behrendt, Rouček, Roure, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Titley, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Westlund, Whitehead, Wiersma, Wynn, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Camre

Susilaikė: 41

GUE/NGL: Agnoletto, Bertinotti, Catania, de Brún, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Krarup, McDonald, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Remek, Rizzo, Seppänen, Sjöstedt, Svensson, Triantaphyllides, Wagenknecht, Wurtz

IND/DEM: Belder, Blokland, Karatzaferis, Louis, Sinnott, Železný

NI: Bobošíková, Claeys, Dillen, Kilroy-Silk, Mote, Vanhecke

PPE-DE: Wijkman

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

Už: Cristiana Muscardini, Claude Turmes

Prieš: Stephen Hughes, José Ribeiro e Castro

3. Blokland rekomendacija A6-0287/2005

Už: 82

ALDE: Malmström, Nicholson of Winterbourne

GUE/NGL: Pafilis

IND/DEM: Bonde, Chruszcz, Giertych, Grabowski, Krupa, Lundgren, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Tomczak, Wohlin, Zapałowski

NI: Claeys, Czarnecki Ryszard, Dillen, Gollnisch, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Martin Hans-Peter, Romagnoli, Rutowicz, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Sonik, Stubb, Wijkman

PSE: Díez González, Golik, Grech

UEN: Aylward, Berlato, Camre, Crowley, Foglietta, Fotyga, Janowski, Kristovskis, La Russa, Libicki, Ó Neachtain, Pirilli, Poli Bortone, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Vaidere, Zīle

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Buitenweg, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Onesta, Romeva i Rueda, Schlyter, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 434

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Fourtou, Gibault, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Lehideux, Letta, Lynne, Maaten, Manders, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Onyszkiewicz, Oviir, Pannella, Resetarits, Ries, Riis-Jørgensen, Savi, Sbarbati, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou, Kohlíček, Strož

IND/DEM: Batten, Bloom, Booth, Clark, Farage, Knapman, Nattrass, Titford, Wise

NI: Helmer, Kilroy-Silk

PPE-DE: Albertini, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Bauer, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Brejc, Brepoels, Březina, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Castiglione, Chichester, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dionisi, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Ebner, Ehler, Esteves, Eurlings, Evans Jonathan, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Fraga Estévez, Friedrich, Gahler, Gaľa, Galeote Quecedo, Garriga Polledo, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Ibrisagic, Itälä, Jackson, Jałowiecki, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Liese, López-Istúriz White, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nassauer, Nicholson, Novak, Oomen-Ruijten, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Spautz, Šťastný, Stevenson, Strejček, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varvitsiotis, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Vlasto, Wieland, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zvěřina

PSE: Andersson, Arif, Arnaoutakis, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beňová, van den Berg, Berger, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Capoulas Santos, Carlotti, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, De Rossa, De Vits, Dobolyi, Douay, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Falbr, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Gierek, Gill, Goebbels, Grabowska, Gröner, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Hasse Ferreira, Haug, Hazan, Hedh, Hedkvist Petersen, Honeyball, Howitt, Ilves, Jørgensen, Kindermann, Kósáné Kovács, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuc, Kuhne, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Leinen, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Roth-Behrendt, Rouček, Roure, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weiler, Westlund, Whitehead, Wiersma, Wynn, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

Susilaikė: 45

ALDE: Matsakis

GUE/NGL: Agnoletto, Bertinotti, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Krarup, McDonald, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Remek, Rizzo, Seppänen, Sjöstedt, Svensson, Triantaphyllides, Uca, Wagenknecht, Wurtz

IND/DEM: Belder, Blokland, Borghezio, Karatzaferis, Louis, Sinnott, Speroni, Železný

NI: Allister, Belohorská, Bobošíková, Mote

PPE-DE: Sommer

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

Už: Cristiana Muscardini, Claude Turmes

Prieš: Rosa Díez González, Stephen Hughes, José Ribeiro e Castro, Louis Grech

4. Blokland rekomendacija A6-0287/2005

Už: 73

GUE/NGL: Pafilis

IND/DEM: Chruszcz, Giertych, Grabowski, Krupa, Lundgren, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Tomczak, Wohlin, Zapałowski

NI: Claeys, Czarnecki Ryszard, Dillen, Gollnisch, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Martin Hans-Peter, Romagnoli, Rutowicz, Schenardi, Vanhecke

UEN: Aylward, Berlato, Camre, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Fotyga, Janowski, Kristovskis, La Russa, Libicki, Ó Neachtain, Pirilli, Poli Bortone, Roszkowski, Tatarella, Vaidere, Zīle

Prieš: 454

ALDE: Alvaro, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bonino, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Davies, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Fourtou, Gibault, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Lehideux, Letta, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Oviir, Pannella, Prodi, Resetarits, Ries, Riis-Jørgensen, Savi, Sbarbati, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou, Kohlíček, Remek, Strož

IND/DEM: Batten, Bloom, Bonde, Booth, Clark, Farage, Knapman, Nattrass, Titford, Wise

NI: Helmer, Kilroy-Silk

PPE-DE: Albertini, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Belet, Bowis, Bradbourn, Brejc, Brepoels, Březina, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Caspary, Castiglione, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dionisi, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Ebner, Ehler, Esteves, Eurlings, Evans Jonathan, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Fraga Estévez, Friedrich, Gahler, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Garriga Polledo, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Ibrisagic, Itälä, Jackson, Jałowiecki, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Liese, López-Istúriz White, Lulling, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nassauer, Nicholson, Novak, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varvitsiotis, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Vlasto, Wieland, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zvěřina

PSE: Andersson, Arif, Arnaoutakis, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beňová, van den Berg, Berger, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Capoulas Santos, Carlotti, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, De Rossa, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Falbr, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Gierek, Gill, Goebbels, Golik, Grabowska, Grech, Gröner, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Hasse Ferreira, Haug, Hazan, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Howitt, Ilves, Jørgensen, Kindermann, Kósáné Kovács, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuc, Kuhne, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Leinen, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Roth-Behrendt, Rouček, Roure, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, Santoro, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Tzampazi, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weiler, Westlund, Whitehead, Wiersma, Wynn, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

Susilaikė: 48

ALDE: Andrejevs

GUE/NGL: Agnoletto, Bertinotti, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Krarup, McDonald, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Rizzo, Seppänen, Sjöstedt, Svensson, Triantaphyllides, Uca, Wagenknecht, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Belder, Blokland, Borghezio, Karatzaferis, Louis, Sinnott, Speroni, Železný

NI: Allister, Belohorská, Bobošíková, Kozlík, Mote

PPE-DE: Wijkman

PSE: Bullmann, Paasilinna

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

Už: Claude Turmes

Prieš: José Ribeiro e Castro, Stephen Hughes

5. Blokland rekomendacija A6-0287/2005

Už: 67

GUE/NGL: Pafilis

IND/DEM: Bonde

NI: Belohorská, Bobošíková, Claeys, Czarnecki Ryszard, Dillen, Gollnisch, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Martin Hans-Peter, Romagnoli, Rutowicz, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Wijkman

PSE: Sakalas

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Janowski, Kristovskis, La Russa, Libicki, Ó Neachtain, Pirilli, Poli Bortone, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Vaidere, Zīle

Prieš: 515

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bonino, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cavada, Chatzimarkakis, Chiesa, Cocilovo, Davies, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Fourtou, Gentvilas, Gibault, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Lehideux, Letta, Lynne, Maaten, Manders, Morillon, Newton Dunn, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Oviir, Pannella, Prodi, Resetarits, Ries, Riis-Jørgensen, Savi, Sbarbati, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Krarup, McDonald, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Remek, Rizzo, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Triantaphyllides, Uca, Wagenknecht, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bloom, Booth, Borghezio, Chruszcz, Clark, Coûteaux, Farage, Giertych, Grabowski, Karatzaferis, Knapman, Krupa, Louis, Nattrass, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Sinnott, Speroni, Titford, Tomczak, Wise, Zapałowski, Železný

NI: Helmer, Kilroy-Silk

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Belet, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Brejc, Brepoels, Březina, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Caspary, Castiglione, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dionisi, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Ebner, Ehler, Esteves, Eurlings, Evans Jonathan, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Fraga Estévez, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jackson, Jałowiecki, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, López-Istúriz White, Lulling, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nassauer, Nicholson, Novak, Olajos, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varvitsiotis, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Vlasto, Wieland, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Andersson, Arif, Arnaoutakis, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beňová, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Capoulas Santos, Carlotti, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, De Rossa, Désir, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Falbr, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Gebhardt, Gierek, Gill, Goebbels, Golik, Grabowska, Grech, Gröner, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Hasse Ferreira, Haug, Hazan, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Howitt, Ilves, Jørgensen, Kindermann, Kósáné Kovács, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuc, Kuhne, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Lehtinen, Leinen, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Roth-Behrendt, Rouček, Roure, Salinas García, Sánchez Presedo, Santoro, dos Santos, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Tzampazi, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weber Henri, Weiler, Westlund, Whitehead, Wiersma, Wynn, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Camre

Susilaikė: 8

ALDE: Matsakis

IND/DEM: Lundgren, Wohlin

NI: Allister, Kozlík, Mote

UEN: Fotyga

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

Už: Claude Turmes

Prieš: Stephen Hughes

6. Blokland rekomendacija A6-0287/2005

Už: 52

GUE/NGL: Figueiredo, Guerreiro, Meijer, Pafilis

IND/DEM: Bonde, Chruszcz, Giertych, Grabowski, Krupa, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Tomczak, Zapałowski

NI: Martin Hans-Peter

PPE-DE: Brepoels, Wijkman

PSE: Berman, Reynaud, Savary

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Buitenweg, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Onesta, Romeva i Rueda, Schlyter, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 501

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bonino, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cavada, Chatzimarkakis, Chiesa, Cocilovo, Davies, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Fourtou, Gentvilas, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Lehideux, Letta, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Oviir, Pannella, Prodi, Resetarits, Ries, Riis-Jørgensen, Savi, Sbarbati, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou, Kohlíček

IND/DEM: Batten, Bloom, Booth, Clark, Farage, Karatzaferis, Knapman, Lundgren, Nattrass, Speroni, Titford, Wise, Wohlin, Železný

NI: Allister, Belohorská, Bobošíková, Czarnecki Ryszard, Helmer, Kilroy-Silk, Mote, Rutowicz

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Brejc, Březina, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Caspary, Castiglione, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dionisi, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Ebner, Ehler, Esteves, Eurlings, Evans Jonathan, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Fraga Estévez, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Garriga Polledo, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jackson, Jałowiecki, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Liese, López-Istúriz White, Lulling, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nassauer, Nicholson, Novak, Olajos, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Sonik, Šťastný, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varvitsiotis, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Vlasto, Wieland, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Andersson, Arif, Arnaoutakis, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Capoulas Santos, Carlotti, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, De Rossa, Désir, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Falbr, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Gebhardt, Gierek, Gill, Goebbels, Golik, Grabowska, Grech, Gröner, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Hasse Ferreira, Haug, Hazan, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Howitt, Ilves, Jørgensen, Kindermann, Kósáné Kovács, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuc, Kuhne, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Lehtinen, Leinen, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Rapkay, Rasmussen, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Roth-Behrendt, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, Santoro, dos Santos, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Tzampazi, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weber Henri, Weiler, Westlund, Whitehead, Wiersma, Wynn, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Camre, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Fotyga, Janowski, Kristovskis, La Russa, Libicki, Ó Neachtain, Pirilli, Poli Bortone, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Vaidere

Susilaikė: 46

GUE/NGL: Agnoletto, Bertinotti, Catania, de Brún, Flasarová, Guidoni, Henin, Kaufmann, Krarup, McDonald, Markov, Maštálka, Meyer Pleite, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Remek, Rizzo, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Triantaphyllides, Uca, Wagenknecht, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Belder, Blokland, Borghezio, Coûteaux, Louis, Sinnott

NI: Claeys, Dillen, Gollnisch, Kozlík, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Romagnoli, Schenardi, Vanhecke

PSE: Bullmann

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

Už: Claude Turmes

Prieš: Stephen Hughes

7. Blokland rekomendacija A6-0287/2005

Už: 53

ALDE: Toia

GUE/NGL: Figueiredo, Guerreiro, Meijer, Pafilis

IND/DEM: Chruszcz, Giertych, Grabowski, Krupa, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Tomczak, Zapałowski

NI: Martin Hans-Peter

PPE-DE: Wijkman

PSE: Muscat, Reynaud, Santoro

Verts/ALE: Aubert, Beer, Buitenweg, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Onesta, Romeva i Rueda, Schlyter, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 515

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bonino, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cavada, Chatzimarkakis, Chiesa, Cocilovo, Davies, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Fourtou, Gentvilas, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Lehideux, Letta, Ludford, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Oviir, Pannella, Prodi, Resetarits, Ries, Riis-Jørgensen, Savi, Sbarbati, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou

IND/DEM: Batten, Bloom, Booth, Clark, Farage, Karatzaferis, Knapman, Lundgren, Nattrass, Titford, Wise, Wohlin, Železný

NI: Allister, Belohorská, Bobošíková, Czarnecki Ryszard, Helmer, Kilroy-Silk, Masiel, Mote, Rutowicz

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Brejc, Brepoels, Březina, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Caspary, Castiglione, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dionisi, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Ehler, Elles, Esteves, Eurlings, Evans Jonathan, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Garriga Polledo, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jackson, Jałowiecki, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, López-Istúriz White, Lulling, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Mantovani, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nassauer, Nicholson, Niebler, Novak, Olajos, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Salafranca Sánchez-Neyra, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varvitsiotis, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Vlasto, Weber Manfred, Wieland, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Andersson, Arif, Arnaoutakis, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Capoulas Santos, Carlotti, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, D'Alema, De Rossa, Désir, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, Dührkop Dührkop, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Falbr, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Gebhardt, Geringer de Oedenberg, Gierek, Gill, Goebbels, Golik, Grabowska, Gröner, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Hasse Ferreira, Haug, Hazan, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Howitt, Ilves, Jørgensen, Kindermann, Kósáné Kovács, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuc, Kuhne, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Lehtinen, Leinen, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Myller, Napoletano, Navarro, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Rapkay, Rasmussen, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Roth-Behrendt, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Tzampazi, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weber Henri, Weiler, Westlund, Whitehead, Wiersma, Wynn, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Fotyga, Janowski, Krasts, Kristovskis, La Russa, Libicki, Muscardini, Ó Neachtain, Pirilli, Poli Bortone, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Vaidere, Zīle

Susilaikė: 52

ALDE: Samuelsen

GUE/NGL: Agnoletto, Bertinotti, Catania, de Brún, Flasarová, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Krarup, McDonald, Markov, Maštálka, Meyer Pleite, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Remek, Rizzo, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Triantaphyllides, Uca, Wagenknecht, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Belder, Blokland, Borghezio, Coûteaux, Louis, Sinnott, Speroni

NI: Claeys, Dillen, Gollnisch, Kozlík, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Romagnoli, Schenardi, Vanhecke

PSE: Bullmann

UEN: Camre

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

Už: Claude Turmes

Prieš: Stephen Hughes

8. Pack pranešimas A6-0267/2005

Už: 549

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bonino, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cavada, Chatzimarkakis, Chiesa, Cocilovo, Davies, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Lehideux, Letta, Ludford, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Oviir, Pannella, Prodi, Resetarits, Ries, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Savi, Sbarbati, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Agnoletto, Bertinotti, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, McDonald, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Remek, Rizzo, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Uca, Wagenknecht, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Chruszcz, Giertych, Grabowski, Krupa, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Sinnott, Tomczak, Zapałowski

NI: Belohorská, Bobošíková, Martin Hans-Peter, Rutowicz

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Bonsignore, Bowis, Brejc, Brepoels, Březina, Busuttil, Carollo, Casa, Caspary, Castiglione, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dionisi, Dombrovskis, Doorn, Doyle, Duka-Zólyomi, Ebner, Elles, Esteves, Eurlings, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Garriga Polledo, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hatzidakis, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, López-Istúriz White, Lulling, Maat, McGuinness, Mann Thomas, Mantovani, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nassauer, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Oomen-Ruijten, Őry, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Protasiewicz, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Salafranca Sánchez-Neyra, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Siekierski, Silva Peneda, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stubb, Sturdy, Sudre, Surján, Szájer, Tajani, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Varvitsiotis, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasto, Weber Manfred, Wieland, Wijkman, von Wogau, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zwiefka

PSE: Andersson, Arif, Arnaoutakis, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Bullmann, Capoulas Santos, Carlotti, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, D'Alema, Désir, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, Dührkop Dührkop, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Falbr, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Gebhardt, Geringer de Oedenberg, Gierek, Gill, Golik, Grabowska, Grech, Gröner, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hazan, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Howitt, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Jørgensen, Kindermann, Kósáné Kovács, Krehl, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuc, Kuhne, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Lehtinen, Leinen, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Rocard, Rosati, Roth-Behrendt, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, Santoro, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Tzampazi, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weber Henri, Weiler, Westlund, Wiersma, Wynn, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Fotyga, Janowski, Krasts, Kristovskis, La Russa, Libicki, Muscardini, Musumeci, Ó Neachtain, Pirilli, Poli Bortone, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Vaidere, Zīle

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Buitenweg, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lucas, Onesta, Romeva i Rueda, Schlyter, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 47

GUE/NGL: Adamou, Pafilis, Triantaphyllides

IND/DEM: Batten, Bloom, Bonde, Booth, Clark, Farage, Knapman, Lundgren, Nattrass, Titford, Wise, Wohlin

NI: Allister, Helmer, Kilroy-Silk, Mote

PPE-DE: Ashworth, Atkins, Bradbourn, Chichester, Deva, Dover, Duchoň, Ehler, Evans Jonathan, Fajmon, Hannan, Harbour, Heaton-Harris, Jackson, Kirkhope, McMillan-Scott, Nicholson, Parish, Purvis, Seeberg, Škottová, Stevenson, Sumberg, Tannock, Van Orden, Vlasák, Zahradil

PSE: Riera Madurell

Susilaikė: 23

GUE/NGL: Krarup

IND/DEM: Belder, Blokland, Borghezio, Coûteaux, Louis, Speroni, Železný

NI: Claeys, Dillen, Gollnisch, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Romagnoli, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Pieper, Reul, Zvěřina

UEN: Camre

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

Už: Proinsias De Rossa

9. Gröner pranešimas A6-0263/2005

Už: 547

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bonino, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cavada, Chatzimarkakis, Chiesa, Cocilovo, Davies, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Lehideux, Letta, Ludford, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Oviir, Pannella, Prodi, Resetarits, Ries, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Savi, Sbarbati, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, McDonald, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Remek, Rizzo, Seppänen, Strož, Triantaphyllides, Uca, Wagenknecht, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Borghezio, Salvini, Speroni

NI: Belohorská, Bobošíková, Czarnecki Ryszard, Martin Hans-Peter, Masiel, Rutowicz

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Bonsignore, Bowis, Brejc, Brepoels, Březina, Busuttil, Buzek, Carollo, Casa, Caspary, Castiglione, Cederschiöld, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dionisi, Dombrovskis, Doorn, Doyle, Duka-Zólyomi, Ebner, Ehler, Elles, Esteves, Eurlings, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Garriga Polledo, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hatzidakis, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Itälä, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, López-Istúriz White, Lulling, Maat, McGuinness, Mann Thomas, Mantovani, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nassauer, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Oomen-Ruijten, Őry, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Pieper, Pīks, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Posselt, Protasiewicz, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Salafranca Sánchez-Neyra, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Siekierski, Silva Peneda, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stubb, Sudre, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Varvitsiotis, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasto, Weber Manfred, Wieland, von Wogau, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zwiefka

PSE: Andersson, Arif, Arnaoutakis, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Bullmann, Capoulas Santos, Carlotti, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, D'Alema, De Rossa, Désir, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, Dührkop Dührkop, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Gebhardt, Geringer de Oedenberg, Gierek, Gill, Goebbels, Golik, Grabowska, Grech, Gröner, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hazan, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Howitt, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Jørgensen, Kindermann, Kósáné Kovács, Krehl, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuc, Kuhne, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Lehtinen, Leinen, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Roth-Behrendt, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, Santoro, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Tzampazi, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weber Henri, Weiler, Westlund, Whitehead, Wiersma, Wynn, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Fotyga, Janowski, Krasts, Kristovskis, La Russa, Libicki, Muscardini, Musumeci, Ó Neachtain, Pavilionis, Pirilli, Poli Bortone, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Vaidere, Zīle

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Buitenweg, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Onesta, Romeva i Rueda, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 76

GUE/NGL: Pafilis, Sjöstedt

IND/DEM: Batten, Bloom, Booth, Chruszcz, Clark, Coûteaux, Farage, Giertych, Goudin, Grabowski, Karatzaferis, Knapman, Krupa, Louis, Lundgren, Nattrass, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Titford, Tomczak, Wise, Wohlin, Zapałowski, Železný

NI: Allister, Claeys, Dillen, Gollnisch, Helmer, Kilroy-Silk, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Martinez, Mote, Romagnoli, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Ashworth, Atkins, Bradbourn, Cabrnoch, Callanan, Chichester, Deva, Dover, Duchoň, Evans Jonathan, Fajmon, Hannan, Harbour, Heaton-Harris, Iturgaiz Angulo, Jackson, Kamall, Kirkhope, McMillan-Scott, Mauro, Nicholson, Ouzký, Parish, Purvis, Seeberg, Škottová, Stevenson, Strejček, Sturdy, Tannock, Van Orden, Vlasák, Zahradil

UEN: Camre

Susilaikė: 12

GUE/NGL: Krarup, Svensson

IND/DEM: Belder, Blokland, Sinnott

NI: Kozlík

PPE-DE: Lauk, Podkański, Wijkman, Zvěřina

Verts/ALE: van Buitenen, Schlyter

Balsavimo pataisymai

Už: Rainer Wieland

10. Graça Moura pranešimas A6-0269/2005

Už: 328

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, Catania, de Brún, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, McDonald, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Remek, Rizzo, Seppänen, Strož, Triantaphyllides, Uca, Wagenknecht, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Chruszcz, Giertych, Grabowski, Krupa, Pęk, Zapałowski

NI: Belohorská, Bobošíková, Claeys, Czarnecki Ryszard, Dillen, Gollnisch, Helmer, Kilroy-Silk, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Martinez, Masiel, Mölzer, Romagnoli, Rutowicz, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Brejc, Brepoels, Březina, Bushill-Matthews, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Caspary, Castiglione, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dionisi, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Ehler, Elles, Esteves, Eurlings, Evans Jonathan, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Garriga Polledo, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, López-Istúriz White, Lulling, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Mantovani, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nassauer, Nicholson, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Pieper, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Salafranca Sánchez-Neyra, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varvitsiotis, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Vlasto, Wieland, von Wogau, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Arnaoutakis, Batzeli, Beglitis, Lambrinidis, Matsouka, Sifunakis

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Camre, Crowley, Didžiokas, Fotyga, Janowski, Krasts, Kristovskis, La Russa, Libicki, Muscardini, Musumeci, Ó Neachtain, Pavilionis, Pirilli, Poli Bortone, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Vaidere, Zīle

Verts/ALE: Hammerstein Mintz, Harms, Hassi

Prieš: 270

ALDE: Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cavada, Chatzimarkakis, Chiesa, Cocilovo, Davies, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Ek, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Hall, Harkin, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Lehideux, Letta, Ludford, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Oviir, Pannella, Prodi, Resetarits, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Savi, Sbarbati, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Pafilis

IND/DEM: Bonde, Karatzaferis, Piotrowski, Rogalski, Salvini, Speroni, Tomczak

NI: Allister, Martin Hans-Peter, Mote

PSE: Andersson, Arif, Ayala Sender, Barón Crespo, Beňová, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Bullmann, Capoulas Santos, Carlotti, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, D'Alema, De Rossa, Désir, De Vits, Dobolyi, Douay, Dührkop Dührkop, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Gebhardt, Geringer de Oedenberg, Gierek, Gill, Goebbels, Golik, Grabowska, Grech, Gröner, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hazan, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Howitt, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Jørgensen, Kindermann, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kristensen, Kuc, Kuhne, Laignel, Lavarra, Le Foll, Lehtinen, Leinen, Lienemann, Locatelli, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Roth-Behrendt, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, Santoro, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Segelström, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weber Henri, Weiler, Westlund, Whitehead, Wynn, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Buitenweg, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Isler Béguin, Joan i Marí, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Onesta, Romeva i Rueda, Schlyter, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Voggenhuber, Ždanoka

Susilaikė: 24

GUE/NGL: Krarup, Sjöstedt, Svensson

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bloom, Booth, Clark, Coûteaux, Farage, Goudin, Knapman, Louis, Lundgren, Nattrass, Sinnott, Titford, Wise, Wohlin

NI: Kozlík

PPE-DE: Wijkman

UEN: Bielan

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

Už: Rainer Wieland

11. Graça Moura pranešimas A6-0269/2005

Už: 335

ALDE: De Sarnez, Guardans Cambó

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, McDonald, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Musacchio, Pafilis, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Remek, Rizzo, Seppänen, Strož, Triantaphyllides, Uca, Wagenknecht, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Bonde, Borghezio, Chruszcz, Giertych, Grabowski, Karatzaferis, Krupa, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Salvini, Speroni, Tomczak, Zapałowski, Železný

NI: Belohorská, Claeys, Czarnecki Ryszard, Dillen, Gollnisch, Helmer, Kilroy-Silk, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Martinez, Masiel, Mölzer, Romagnoli, Rutowicz, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Ayuso González, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Brejc, Brepoels, Březina, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Caspary, Castiglione, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dionisi, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Ehler, Elles, Esteves, Eurlings, Evans Jonathan, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Garriga Polledo, Gawronski, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jackson, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, López-Istúriz White, Lulling, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Mantovani, Marques, Martens, Mato Adrover, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nassauer, Nicholson, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Salafranca Sánchez-Neyra, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varvitsiotis, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Vlasto, Weber Manfred, Wieland, Wijkman, von Wogau, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Arnaoutakis, Batzeli, Beglitis, Lambrinidis, Matsouka, Sifunakis, Tzampazi

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Bielan, Camre, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Fotyga, Janowski, Krasts, Kristovskis, La Russa, Libicki, Muscardini, Musumeci, Ó Neachtain, Pavilionis, Pirilli, Poli Bortone, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Vaidere, Zīle

Prieš: 308

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bonino, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cavada, Chatzimarkakis, Chiesa, Cocilovo, Davies, Degutis, Deprez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Ek, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Hall, Harkin, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Lehideux, Letta, Ludford, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Oviir, Pannella, Prodi, Resetarits, Ries, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Savi, Sbarbati, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Krarup, Sjöstedt, Svensson

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bloom, Booth, Clark, Coûteaux, Farage, Goudin, Knapman, Louis, Lundgren, Nattrass, Sinnott, Titford, Wise, Wohlin

NI: Allister, Martin Hans-Peter, Mote

PPE-DE: Audy, Bachelot-Narquin, del Castillo Vera, Descamps, Gaubert, Gauzès, Grossetête, Mathieu, Saïfi, Sudre

PSE: Andersson, Arif, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Beňová, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Bullmann, Capoulas Santos, Carlotti, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, D'Alema, De Rossa, Désir, De Vits, Dobolyi, Douay, Dührkop Dührkop, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Gebhardt, Geringer de Oedenberg, Gierek, Goebbels, Golik, Grabowska, Grech, Gröner, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hazan, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Howitt, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Jørgensen, Kindermann, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kristensen, Kuc, Kuhne, Laignel, Lavarra, Le Foll, Lehtinen, Leinen, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Roth-Behrendt, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, Santoro, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weber Henri, Weiler, Westlund, Whitehead, Wiersma, Wynn, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Buitenweg, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Onesta, Romeva i Rueda, Schlyter, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Susilaikė: 3

NI: Bobošíková, Kozlík

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

Už: Paul Marie Coûteaux, Patrick Louis

12. Graça Moura pranešimas A6-0269/2005

Už: 553

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bonino, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cavada, Chatzimarkakis, Chiesa, Cocilovo, Davies, Degutis, Deprez, De Sarnez, Duff, Duquesne, Ek, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Letta, Ludford, Lynne, Maaten, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Oviir, Prodi, Resetarits, Ries, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Savi, Sbarbati, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, McDonald, Markov, Maštálka, Meyer Pleite, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Remek, Rizzo, Strož, Triantaphyllides, Uca, Wagenknecht, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Borghezio, Piotrowski, Rogalski, Salvini, Speroni, Tomczak

NI: Belohorská, Bobošíková, Czarnecki Ryszard, Kozlík, Martin Hans-Peter, Masiel, Rutowicz

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Bonsignore, Bowis, Brejc, Brepoels, Březina, Busuttil, Buzek, Carollo, Casa, Caspary, Castiglione, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dionisi, Dombrovskis, Doorn, Doyle, Duka-Zólyomi, Ebner, Ehler, Elles, Esteves, Eurlings, Evans Jonathan, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Garriga Polledo, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hatzidakis, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, López-Istúriz White, Lulling, Maat, McGuinness, Mann Thomas, Mantovani, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nassauer, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Oomen-Ruijten, Őry, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Protasiewicz, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Salafranca Sánchez-Neyra, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Siekierski, Silva Peneda, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stubb, Sudre, Surján, Szájer, Tajani, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Varvitsiotis, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasto, Weber Manfred, Wieland, Wijkman, von Wogau, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zwiefka

PSE: Andersson, Arif, Arnaoutakis, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Bullmann, Busquin, Capoulas Santos, Carlotti, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, D'Alema, De Rossa, Désir, De Vits, Dobolyi, Douay, Dührkop Dührkop, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Gebhardt, Geringer de Oedenberg, Gierek, Goebbels, Golik, Grabowska, Grech, Gröner, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hazan, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Howitt, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Jørgensen, Kindermann, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kristensen, Kuc, Kuhne, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Lehtinen, Leinen, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Napoletano, Navarro, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Roth-Behrendt, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, Santoro, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Tzampazi, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weber Henri, Weiler, Westlund, Whitehead, Wiersma, Wynn, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Bielan, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Fotyga, Janowski, Krasts, Kristovskis, La Russa, Libicki, Muscardini, Musumeci, Ó Neachtain, Pavilionis, Pirilli, Poli Bortone, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Vaidere, Zīle

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Buitenweg, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Onesta, Schroedter, Smith, Staes, Turmes, Voggenhuber

Prieš: 61

GUE/NGL: Krarup, Meijer, Pafilis, Sjöstedt, Svensson

IND/DEM: Batten, Bloom, Bonde, Booth, Chruszcz, Clark, Farage, Giertych, Goudin, Grabowski, Karatzaferis, Knapman, Lundgren, Nattrass, Titford, Wise, Wohlin, Zapałowski, Železný

NI: Allister, Helmer, Kilroy-Silk, Mote

PPE-DE: Ashworth, Atkins, Bradbourn, Bushill-Matthews, Cabrnoch, Callanan, Chichester, Deva, Dover, Duchoň, Hannan, Harbour, Heaton-Harris, Jackson, Kamall, Kirkhope, McMillan-Scott, Nicholson, Ouzký, Parish, Purvis, Seeberg, Škottová, Stevenson, Strejček, Sturdy, Sumberg, Tannock, Van Orden, Vlasák, Zahradil

UEN: Camre

Verts/ALE: Schlyter

Susilaikė: 29

ALDE: Lehideux, Malmström

GUE/NGL: Seppänen

IND/DEM: Belder, Blokland, Coûteaux, Krupa, Louis, Pęk, Sinnott

NI: Claeys, Dillen, Gollnisch, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Martinez, Mölzer, Romagnoli, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Zvěřina

PSE: Gill

Verts/ALE: van Buitenen, Lucas, Romeva i Rueda, Trüpel, Ždanoka

13. Hieronymi pranešimas A6-0278/2005

Už: 408

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cavada, Cocilovo, Degutis, Deprez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Harkin, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Karim, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Letta, Ludford, Lynne, Maaten, Malmström, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Onyszkiewicz, Prodi, Resetarits, Ries, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Savi, Sbarbati, Schuth, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Toia

GUE/NGL: Kaufmann

IND/DEM: Sinnott

NI: Belohorská, Czarnecki Ryszard, Helmer, Martin Hans-Peter, Masiel, Rutowicz

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Becsey, Belet, Berend, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Caspary, Castiglione, del Castillo Vera, Chichester, Chmielewski, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dionisi, Dombrovskis, Doorn, Dover, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Ehler, Elles, Esteves, Evans Jonathan, Fajmon, Ferber, Fjellner, Fraga Estévez, Friedrich, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Garriga Polledo, Gaubert, Gauzès, Gklavakis, Gomolka, Graça Moura, de Grandes Pascual, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Harbour, Hennicot-Schoepges, Hieronymi, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Itälä, Jackson, Jałowiecki, Jarzembowski, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Karas, Kasoulides, Kelam, Kirkhope, Klaß, Koch, Konrad, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lehne, Lewandowski, Liese, Lulling, Maat, McGuinness, Mann Thomas, Mantovani, Marques, Martens, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nassauer, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Oomen-Ruijten, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Pinheiro, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Posselt, Purvis, Queiró, Radwan, Reul, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Salafranca Sánchez-Neyra, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schnellhardt, Schöpflin, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stevenson, Strejček, Sturdy, Sudre, Surján, Szájer, Tajani, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Varvitsiotis, Vlasák, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, von Wogau, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zatloukal, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Arif, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Beglitis, Berès, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Bullmann, Busquin, Capoulas Santos, Carlotti, Casaca, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, D'Alema, De Rossa, De Vits, Douay, Dührkop Dührkop, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, García Pérez, Gebhardt, Geringer de Oedenberg, Gierek, Gill, Goebbels, Gomes, Grabowska, Grech, Gurmai, Guy-Quint, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Hazan, Honeyball, Hutchinson, Ilves, Jöns, Jørgensen, Kindermann, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kristensen, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Lehtinen, Leinen, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Öger, Paasilinna, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Roth-Behrendt, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, Santoro, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Sifunakis, Siwiec, Sornosa Martínez, Stihler, Stockmann, Swoboda, Tarabella, Thomsen, Trautmann, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Weber Henri, Wiersma, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Libicki, Muscardini, Ó Neachtain, Pavilionis, Pirilli, Poli Bortone, Szymański, Tatarella

Verts/ALE: Aubert, Auken, Breyer, Buitenweg, Cohn-Bendit, Cramer, Flautre, Frassoni, de Groen-Kouwenhoven, Harms, Hassi, Isler Béguin, Jonckheer, Kusstatscher, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Romeva i Rueda, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Ždanoka

Prieš: 26

GUE/NGL: Figueiredo, Guerreiro, Meijer, Seppänen, Svensson

IND/DEM: Bonde, Booth, Borghezio, Karatzaferis, Krupa, Louis, Lundgren, Nattrass, Piotrowski, Rogalski, Tomczak, Wohlin

NI: Allister, Gollnisch, Le Pen Marine, Le Rachinel, Martinez, Mölzer, Schenardi

PSE: Hedh

UEN: Kristovskis

Susilaikė: 32

ALDE: Ek

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, Catania, de Brún, Flasarová, Henin, Kohlíček, McDonald, Maštálka, Musacchio, Pafilis, Ransdorf, Remek, Strož, Triantaphyllides, Uca, Wurtz

IND/DEM: Belder, Blokland, Chruszcz, Coûteaux

NI: Kozlík

PSE: van den Berg, Hedkvist Petersen, Segelström

UEN: Fotyga, Janowski, Vaidere, Zīle

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

Už: Glyn Ford, David Martin, Richard Howitt, Lívia Járóka, Gérard Onesta, José Ribeiro e Castro

Prieš: Thomas Wise

PRIIMTI TEKSTAI

P6_TA(2005)0390

EB ir Azerbaidžano susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų *

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo (KOM(2005)0060 — C6-0130/2005 — 2005/0011(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2005)0060) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pirmąjį sakinį,

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, pagal kurį Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0130/2005),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0230/2005),

1.	pritaria šio susitarimo sudarymui;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Dar nepaskelbta OL.

P6_TA(2005)0391

Pataisyto biudžeto projektas Nr. 6/2005 (Pakeitimas)

Europos Sąjungos 2005 finansinių metų pataisyto biudžeto Nr. 6/2005 projektas, IV skirsnis — Europos Teisingumo Teismas — Tarnautojų teismo įsteigimas (12180/2005 — C6-0304/2005 — 2005/2159 (BUDG))

1 Pakeitimas

IV SKIRSNIS - Teisingumo teismas

Personalo planas: dviejų nuolatinių B*3, dviejų nuolatinių C*1 ir keturių laikinų B*3 etatų sukūrimas.

Dirbantis personalas

Eilutė	2005 m. biudžetas	PBP 6/2005	Pakeitimas	2005 m. biudžetas ir PBP 6 (su pakeitimais)
	Įsipareigojimai	Įsipareigojimai	Įsipareigojimai	Įsipareigojimai
1 1 0 0	Bazinės algos
	111 633 022	111 964 022	+73 000	112 037 022
1 1 0 1	Išmokos šeimai
	8 940 000	8 967 000	+6 000	8 973 000
1 1 0 2	Ekspatriacijos ir gyvenimo užsienyje išmokos (įskaitant ir EAPB tarnybos nuostatų 97 straipsnį)
	17 770 000	17 823 000	+12 000	17 835 000
1 1 3 0	Sveikatos draudimas
	3 890 000	3 902 000	+3 000	3 905 000
1 1 8 1	Kelionės išlaidos (įskaitant ir šeimos narių kelionės išlaidas)
	42 000	45 000	+2 000	47 000
1 1 8 2	Įsikūrimo, persikėlimo ir pervedimo į kitą tarnybą išmokos
	1 170 000	1 223 000	+30 000	1 253 000
1 1 8 3	Persikraustymo išlaidos
	217 000	238 000	+10 000	248 000
1 1 8 4	Laikinai mokami dienpinigiai
	956 000	1 008 000	+23 000	1 031 000
1 1 9 1	Laikinas asignavimas
	1 973 000	1 242 000	- 159 000	1 083 000

Pagrindimas

Sukurti 8 etatus (du nuolatinius B*3, du nuolatinius C*1 ir keturis laikinus B*3), kuriems nepritarė Taryba ir vėl įrašyti preliminaraus pataisyto biudžeto Nr. 7/2005 projekto sumas.

P6_TA(2005)0392

Pataisyto biudžeto projektas Nr. 6/2005

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2005 finansinių metų pataisyto biudžeto projekto Nr. 6/2005, IV skirsnis — Teisingumo Teismas — Tarnautojų teismo įsteigimas (12180/2005 — C6-0304/2005 — 2005/2159(BUD))

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 272 straipsnio 4 dalies priešpaskutiniąją pastraipą,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 177 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (1) ir ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai patvirtintą 2004 m. gruodžio 16 d. (2),

—	atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo (3),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 5 d. Komisijos pateiktą preliminarų Europos Sąjungos 2005 finansinių metų pataisytą biudžeto Nr. 7/2005 projektą (KOM(2005)0419),

—	atsižvelgdamas į pataisyto biudžeto Nr. 6/2005 projektą, kurį Taryba sudarė 2005 m. spalio 3 d. (12180/2005 — C6-0304/2005),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6-0306/2005),

A.	kadangi Taryba nusprendė įsteigti Tarnautojų teismą,

B.	kadangi Tarnautojų teismo darbo pradžios data buvo nukelta į 2005 metus,

1.	nusprendžia įsteigti visus etatus, kurių preliminariame pataisyto biudžeto Nr. 7/2005 projekte prašoma Tarnautojų teismui, ir atitinkamai patikslinti pataisyto biudžeto Nr. 6/2005 projekte numatytus asignavimus;

2.	pritaria pataisyto biudžeto Nr. 6/2005 projektui su pakeitimais;

3.	paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją bei pataisyto biudžeto Nr. 6/2005 projekto pakeitimus Tarybai, Komisijai ir Teisingumo Teismui.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(2) OL L 60, 2005 3 8.

(3) OL C 172, 1999 6 18, p. 1. Susitarimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2003/429/EB (OL L 147, 2003 6 14, p. 25).

P6_TA(2005)0393

Atliekų vežimas ***II

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl atliekų vežimo (15311/4/2004 — C6-0223/2005 — 2003/0139(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (15311/4/2004 C6-0223/2005),

—	atsižvelgdamas į pirmojo svarstymo metu išsakytą savo poziciją (1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2003)0379) (2),

—	atsižvelgdamas į pakeistą Komisijos pasiūlymą (KOM(2004)0172) (2),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0287/2005),

1.	pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 87 E, 2004 4 7, p. 281.

(2) Dar nepaskelbtas OL.

P6_TC2-COD(2003)0139

Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2005 m. spalio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl atliekų vežimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	Aplinkos apsauga yra šio reglamento pagrindinis ir svarbiausias tikslas bei sudedamoji dalis; šio reglamento poveikis tarptautinei prekybai yra tik šalutinis.

(2)

1993 m. vasario 1 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės (3) jau buvo iš esmės keletą kartų pakeistas ir turi būti toliau keičiamas. Ypač reikalinga į tą reglamentą įtraukti 1994 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimo 94/774/EB dėl Tarybos reglamente (EEB) Nr. 259/93 minimo standartinio važtaraščio (4) turinį ir 1999 m. birželio 3 d. Komisijos sprendimo 1999/412/EB dėl klausimyno, susijusio su valstybių narių atskaitomybės įsipareigojimus, numatytus Tarybos reglamento (EEB) Nr. 259/93 41 straipsnio 2 dalyje (5), turinį. Todėl siekiant aiškumo reikėtų pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 259/93.

(3)

Tarybos sprendimas 93/98/EEB (6) buvo susijęs su 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės sudarymu Bendrijos vardu (7), kurios šalimi Bendrija yra nuo 1994 m. Taryba, pritaikydama Reglamentą (EEB) Nr. 259/93, nustatė tokių pervežimų ribojimo ir kontrolės taisykles, skirtas inter alia suderinti esamą Bendrijos sistemą dėl atliekų pervežimų priežiūros ir kontrolės su Bazelio konvencijos reikalavimais.

(4)

Tarybos sprendimas 97/640/EB (8) buvo susijęs su Bazelio konvencijos pakeitimo, kaip nustatyta šalių konferencijos sprendime III/1, patvirtinimu Bendrijos vardu. Tuo pakeitimu buvo uždraustas šalinimui skirtų pavojingų atliekų eksportas iš Konvencijos VII priede išvardytų šalių į šalis, neišvardytas tame priede, o nuo 1998 m. sausio 1 d. taip pat buvo uždraustas toks pats Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų ir panaudojimui skirtų pavojingų atliekų eksportas. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 259/93 buvo atitinkamai pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 120/97 (9).

(5)

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrija patvirtino 2001 m. birželio 14 d. EBPO Tarybos sprendimą C(2001)107/Galutinis dėl Sprendimo C(92)39/Galutinis dėl panaudojimui skirtų atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės (EBPO sprendimas) peržiūros, siekiant atliekų sąrašus suderinti su Bazelio konvencija ir peržiūrėti tam tikrus kitus reikalavimus, būtina to sprendimo turinį įtraukti į Bendrijos teisės aktus.

(6)	Bendrija pasirašė 2001 m. gegužės 22 d. Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų.

(7)	Svarbu organizuoti ir reguliuoti atliekų vežimo priežiūrą ir kontrolę taip, kad būtų atsižvelgiama į būtinybę išsaugoti, apsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę bei žmonių sveikatą ir taip, kad būtų skatinamas vienodesnis reglamento taikymas Bendrijoje.

(8)	Svarbu taip pat atsižvelgti į Bazelio konvencijos 4 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytą reikalavimą, kad pavojingų atliekų vežimai būtų minimaliai mažinami siekiant aplinkosaugos požiūriu tinkamai ir veiksmingai tvarkyti šias atliekas.

(9)	Be to, svarbu atsižvelgti į kiekvienos Bazelio konvencijos šalies teisę pagal konvencijos 4 straipsnio 1 dalį uždrausti pavojingų atliekų ar tos konvencijos II priede išvardytų atliekų importą.

(10)

Ginkluotojų pajėgų ar pagalbos organizacijų atliekų vežimui šis reglamentas neturėtų būti taikomas, kai šios atliekos importuojamos į Bendriją tam tikrose situacijose (įskaitant tranzitą Bendrijoje, kai atliekos įvežamos į Bendriją). Tokio vežimo atveju turėtų būti laikomasi tarptautinės teisės ir tarptautinių susitarimų reikalavimų. Tokiais atvejais apie vežimą ir paskirties vietą turėtų būti iš anksto informuojamos bet kokia tranzito kompetentinga institucija ir Bendrijoje esanti paskirties kompetentinga institucija.

(11)

Būtina išvengti dubliavimosi su 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiu sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (10), kuriame jau yra nuostatos, apimančios visą gyvūninės kilmės šalutinių produktų siuntimą, gabenimą ir judėjimą (rinkimą, transportavimą, tvarkymą, apdorojimą, utilizavimą, panaudojimą ar šalinimą, duomenų kaupimą, pridedamus dokumentus ir atsekamumą) Bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos.

(12)

Komisija iki šio reglamento įsigaliojimo dienos turėtų pranešti apie tai, kaip esami sektorių teisės aktai dėl gyvūnų ir visuomenės sveikatos yra susiję su šio reglamento nuostatomis, ir iki tos dienos turėtų pateikti visus reikalingus pasiūlymus, kad tokie teisės aktai būtų suderinti su šiuo reglamentu siekiant lygiaverčio kontrolės lygio.

(13)	Nors už atliekų vežimo valstybės narės viduje priežiūrą ir kontrolę yra atsakinga ta valstybė narė, nustatant atliekų vežimo nacionalines sistemas reikėtų atsižvelgti į jų darnos su Bendrijos sistema poreikį, siekiant užtikrinti aukštą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygį.

(14)

Vežant šalinimui skirtas atliekas ir III, IIIA ar IIIB prieduose neišvardytas panaudojimui skirtas atliekas, reikėtų užtikrinti optimalią priežiūrą ir kontrolę reikalaujant išankstinio raštiško leidimo dėl tokių vežimų. Tokia procedūra apimtų ir išankstinį pranešimą, kad kompetentingos institucijos būtų tinkamai informuotos ir galėtų imtis visų būtinų priemonių žmonėms ir aplinkai apsaugoti. Ji taip pat suteiktų galimybę toms institucijoms pagrįstai prieštarauti tokiam vežimui.

(15)	Vežant III, IIIA ar IIIB išvardytas prieduose panaudojimui skirtas atliekas, reikėtų užtikrinti minimalų priežiūros ir kontrolės lygį reikalaujant, kad tokias atliekas vežant būtų pateikiama tam tikra informacija.

(16)	Atsižvelgiant į šio reglamento vienodo taikymo ir tinkamo vidaus rinkos funkcionavimo būtinybę, dėl efektyvumo būtina reikalauti, kad pranešimai būtų tvarkomi per siunčiančiąją kompetentingą instituciją.

(17)	Taip pat svarbu patikslinti finansinių garantijų ar lygiaverčio draudimo sistemą.

(18)	Atsižvelgiant į atliekų gamintojų atsakomybę už aplinkosaugos požiūriu tinkamą atliekų tvarkymą, atliekų gamintojai, kai įmanoma, turėtų užpildyti atliekų vežimui skirtus pranešimo ir judėjimo dokumentus.

(19)	Siekiant teisinio tikrumo bei vienodo šio reglamento taikymo ir tinkamo vidaus rinkos funkcionavimo, pranešėjui būtina numatyti procedūrines garantijas.

(20)

Šalinimui skirtų atliekų vežimo atveju valstybės narės pagal1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 75/442/EEB dėl atliekų (11) turėtų atsižvelgti į artumo, panaudojimo prioriteto ir ekonominio savarankiškumo principus tiek Bendrijos, tiek ir nacionaliniu lygiais imdamosi priemonių pagal Sutartį, kuriomis tokie vežimai būtų visai ar iš dalies uždrausti arba jiems sistemingai prieštaraujama. Taip pat reikėtų atsižvelgti į Direktyvoje 75/442/EEB nustatytą reikalavimą valstybėms narėms sukurti integruotą ir pakankamą atliekų šalinimo įrenginių tinklą, kad Bendrija, kaip visuma, galėtų pasikliauti savo išgalėmis šalinti atliekas, o valstybės narės tokio tikslo siektų individualiai, atsižvelgiant į geografines sąlygas ar tam tikros rūšies atliekoms reikalingus specializuotus įrenginius. Valstybės narės taip pat turėtų galėti užtikrinti, kad atliekų tvarkymo įrenginiuose, kuriems taikoma 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (12), būtų taikomi geriausi prieinami metodai, kaip apibrėžta toje direktyvoje, laikantis įrenginiui suteikto leidimo, ir kad atliekos būtų tvarkomos laikantis Bendrijos teisės aktuose šalinimo operacijoms nustatytų teisiškai privalomų aplinkosaugos standartų.

(21)

Vežant panaudojimui skirtas atliekas, valstybės narės turėtų galėti užtikrinti, kad atliekų tvarkymo įrenginiuose, kuriems taikoma Direktyva 96/61/EB, būtų taikomi geriausi prieinami metodai, kaip apibrėžta toje direktyvoje, laikantis įrenginiui suteikto leidimo. Valstybės narės taip pat turėtų galėti užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos laikantis Bendrijos teisės aktuose panaudojimo operacijoms nustatytų teisiškai privalomų aplinkos apsaugos standartų ir, atsižvelgiant į Direktyvos 75/442/EEB 7 straipsnio 3 dalį, atliekos būtų tvarkomos pagal atliekų tvarkymo planus, sukurtus pagal tą direktyvą, siekiant užtikrinti Bendrijos teisės aktuose nustatytų teisiškai privalomų panaudojimo ar perdirbimo įpareigojimų įgyvendinimą.

(22)

Privalomų reikalavimų atliekų įrenginiams bei konkrečioms atliekų medžiagoms nustatymas Bendrijos lygiu, papildomai prie esamų Bendrijos teisės nuostatų, gali prisidėti prie aukšto aplinkos apsaugos lygio Bendrijoje, padėti kurti vienodas veikimo sąlygas, taikomas atliekų perdirbimui, ir užtikrinti, kad nebūtų trukdoma ekonomiškai perspektyvios atliekų perdirbimo vidaus rinkos plėtrai. Todėl, siekiant pagerinti atliekų, įskaitant antrines medžiagas, perdirbimo kokybę, reikia plėtoti vienodas veikimo sąlygas Bendrijoje tam tikrose srityse atitinkamai taikant bendrus standartus, susijusius su atliekų perdirbimu. Komisija, remdamasi tolesniu atliekų strategijos nagrinėjimu ir atsižvelgdama į esamus Bendrijos ir valstybių narių teisės aktus, turėtų kuo greičiau pateikti atitinkamus pasiūlymus dėl tokių standartų tam tikroms atliekoms ir tam tikriems perdirbimo įrenginiams. Iki tol turėtų būti galima, laikantis tam tikrų sąlygų, prieštarauti planuojamam atliekų vežimui, jei tokių atliekų panaudojimas neatitiktų siunčiančiosios šalies nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su atliekų panaudojimu. Iki tol Komisija taip pat turėtų peržiūrėti galimą nepageidaujamą atliekų vežimą į naujas valstybes nares padėtį ir prireikus pateikti atitinkamus pasiūlymus ją spręsti.

(23)	Turėtų būti nustatytas įpareigojimas, kad atliekos, kurių vežimas negali būti užbaigtas taip, kaip ketinta, turi būti grąžinamos siunčiančiajai šaliai arba kitokiu būdu panaudotos ar pašalintos.

(24)

Taip pat turėtų būti nustatytas privalomas reikalavimas, kad neteisėto vežimo atveju asmuo, kurio veiksmai sukėlė tokį vežimą, atsiimtų atitinkamas atliekas arba imtųsi kitokių priemonių jas panaudoti ar šalinti. Jeigu jis to nepadaro, turėtų įsikišti, atitinkamai, siunčiančios ar paskirties vietos kompetentinga institucija.

(25)	Būtina, siekiant apsaugoti atitinkamų valstybių aplinką, patikslinti draudimo iš Bendrijos eksportuoti bet kokias atliekas, skirtas šalinimui trečiojoje šalyje, išskyrus ELPA (Europos laisvos prekybos asociacija) šalis, nustatyto vadovaujantis Bazelio konvencija, taikymo apimtį.

(26)	Valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės sutarties šalys, gali priimti kontrolės procedūras, numatytas vežimui Bendrijoje.

(27)

Taip pat būtina, siekiant apsaugoti atitinkamų šalių aplinką, patikslinti draudimo eksportuoti pavojingas atliekas, skirtas šalinimui šalyje, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, nustatyto vadovaujantis Bazelio konvencija, taikymo apimtį. Visų pirma būtina patikslinti atliekų sąrašą, kuriam taikomas toks draudimas, ir užtikrinti, kad į šį sąrašą taip pat įtrauktos Bazelio konvencijos II priede išvardytos atliekos, t. y. buitinės atliekos ir buitinių atliekų deginimo proceso likučiai.

(28)	Reikėtų išlaikyti specialią tvarką, skirtą nepavojingų atliekų eksportui tų atliekų panaudojimo tikslu į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, ir numatyti vėlesnį tos tvarkos modernizavimą.

(29)

Pašalinimui skirtų atliekų importas į Bendriją turėtų būti leidžiamas, kai eksportuojanti šalis yra Bazelio konvencijos šalis. Panaudojimui skirtų atliekų importas į Bendriją turėtų būti leidžiamas, kai eksportuojančiai šaliai taikomas EBPO sprendimas arba ji yra Bazelio konvencijos šalis. Tačiau kitais atvejais importas turėtų būti leidžiamas tik tuo atveju, jei eksportuojanti šalis yra įpareigota dvišalės ar daugiašalės sutarties ar susitarimo, atitinkančio Bendrijos teisės aktus ir Bazelio konvencijos 11 straipsnį, išskyrus, kai tai neįmanoma dėl krizės, taikdarystės, taikos palaikymo ar karo padėties.

(30)	Šis reglamentas turėtų būti taikomas laikantis tarptautinės jūrų teisės.

(31)

Šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendime 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (toliau - Užjūrio asociacijos sprendimas) (13) nustatytas taisykles dėl atliekų eksporto į užjūrio šalis bei teritorijas ir importo iš jų.

(32)

Reikėtų imtis veiksmų, būtinų užtikrinti, kad, vadovaujantis Direktyva 75/442/EEB ir kitais Bendrijos teisės aktais dėl atliekų, Bendrijoje vežamos atliekos ir į Bendriją importuotos atliekos vežimo metu, taip pat ir jas panaudojant ar šalinant paskirties šalyje, yra tvarkomos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepanaudojant galinčių pakenkti aplinkai procesų ar metodų. Eksportuojant iš Bendrijos, kai toks eksportas neuždraustas, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad atliekos jų vežimo metu, taip pat ir jas panaudojant ar šalinant trečiojoje paskirties šalyje, būtų tvarkomos aplinkosaugos požiūriu tinkamu būdu. Įrenginys, į kurį atvežamos atliekos, turėtų būti eksploatuojamas laikantis žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų, kurie iš esmės turėtų būti lygiaverčiai standartams, nustatytiems Bendrijos teisės aktuose. Reikėtų sukurti neprivalomų rekomendacijų, kuriose būtų galima rasti patarimus dėl aplinkosaugos požiūriu tinkamo tvarkymo, sąrašą.

(33)	Valstybės narės, remdamosi pranešimais Bazelio konvencijos sekretoriatui bei atskiro klausimyno pagrindu, turėtų pateikti Komisijai informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą.

(34)

Kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka, būtina užtikrinti saugų ir aplinkosaugos požiūriu gerą laivų išmontavimo valdymą. Be to, reikia pažymėti, kad laivas gali tapti atliekomis, kaip numatyta Bazelio konvencijos 2 straipsnyje, ir tuo pačiu metu vis dar būti laikomas laivu pagal kitas tarptautines taisykles. Svarbu dar kartą pakartoti, kad vyksta darbas, kuriame bendradarbiaudamos dalyvauja Tarptautinė darbo organizacija (TDO), Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) ir Bazelio konvencijos šalys ir kuriuo siekiama sukurti privalomus pasaulinio masto reikalavimus, užtikrinančius, kad laivų išmontavimo problema būtų išspręsta kvalifikuotai ir veiksmingai.

(35)

Iš valstybių narių turi būti reikalaujama užtikrinti, kad pagal 1998 m. birželio 25 d. JT EEK Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) susijusios kompetentingos valdžios institucijos, pasitelkdamos tinkamas priemones, viešai paskelbtų informaciją apie vežimų pranešimus, jeigu minėta informacija nelaikoma konfidencialia pagal nacionalinius arba Bendrijos teisės aktus.

(36)

Veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas atliekų vežimo srityje padeda užtikrinti pavojingų atliekų vežimo kontrolę. Siekiant užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą turėtų būti skatinamas Bendrijos ir jos valstybių narių bei trečiųjų šalių pasikeitimas informacija, atsakomybės pasiskirstymas ir pastangos bendradarbiauti.

(37)

Kai kuriuos šio reglamento priedus turėtų priimti Komisija Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tokia tvarka turėtų būti taip pat taikoma iš dalies keičiant priedus siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, atitinkamų Bendrijos teisės aktų pakeitimus arba įvykius, susijusius su EBPO sprendimu ar Bazelio konvencija ir kitomis atitinkamomis konvencijomis ir susitarimais.

(38)

Rengdama instrukcijas dėl IC priede numatytų pranešimų ir judėjimo dokumentų užpildymo Komisija turėtų nustatyti, atsižvelgdama į EBPO sprendimą ir Bazelio konvenciją, inter alia, kad pranešimų ir judėjimo dokumentai būtų, kai įmanoma, dvejų puslapių bei kada konkretūs pranešimų ir judėjimo dokumentai, nustatyti IA ir IB prieduose, turėtų būti užpildyti, atsižvelgiant į II priedą. Be to, tuo atveju, kai skiriasi EBPO sprendimo ar Bazelio konvencijos ir šio reglamento terminologija ir reikalavimai, konkretūs reikalavimai turėtų būti patikslinti.

(39)

Nagrinėjant mišrias atliekas, kurios turi būti papildomai įrašytos į IIIA priedą, inter alia, turėtų būti svarstoma ir ši informacija: atliekų ypatybės, pavyzdžiui, jų galimos pavojingos savybės, taršos galimybė ir jų fizinė būklė; tvarkymo aspektai, pavyzdžiui, technologinės galimybės panaudoti atliekas ir dėl panaudojimo operacijų atsirandanti nauda aplinkai, įskaitant tai, ar gali būti pakenkta aplinkosaugos požiūriu tinkamam atliekų tvarkymui. Komisija turėtų siekti užbaigti šį priedą, kiek tai įmanoma, iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos.

(40)

Papildomas priemones, susijusias su šio reglamento įgyvendinimu, taip pat turėtų priimti Komisija Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jos turėtų apimti finansinės garantijos ar jai lygiaverčio draudimo apskaičiavimo metodą, kurį turėtų sukurti Komisija, jei įmanoma, iki šio reglamento taikymo dienos.

(41)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turi būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (14).

(42)

Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. aplinkos apsaugos vežant atliekas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jų masto ir poveikio juos būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

APIMTIS IR SĄVOKOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas nustato atliekų vežimo procedūrų ir kontrolės režimą, priklausantį nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo maršruto, vežamų atliekų tipo ir jų tvarkymo būdo paskirties vietoje.

2. Šis reglamentas taikomas atliekoms vežti:

a)	tarp valstybių narių, Bendrijoje ar tranzitu per trečiąsias šalis;

b)	kai jos į Bendriją importuojamos iš trečiųjų šalių;

c)	kai jos iš Bendrijos eksportuojamos į trečiąsias šalis;

d)	tranzitu per Bendriją vežant iš vienų trečiųjų šalių į kitas.

3. Šis reglamentas netaikomas:

iškraunant į krantą laivų ir atviroje jūroje esančių platformų įprasto darbo metu susidariusias atliekas, įskaitant nuotekas ir liekanas, jeigu šioms atliekoms taikomi 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais šios konvencijos 1978 m. protokolu (Marpolas 73/78), reikalavimai ar kiti privalomi tarptautiniai dokumentai;

b)	automobiliuose, traukiniuose , lėktuvuose ir laivuose susidariusioms atliekoms, kol jos iškraunamos tam, kad būtų panaudotos arba pašalintos;

c)	vežant radioaktyvias atliekas, apibrėžtas 1992 m. vasario 3 d. Tarybos direktyvos 92/3/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų vežimo iš vienos valstybės narės į kitą bei įvežimo ir išvežimo iš Bendrijos priežiūros ir kontrolės 2 straipsnyje (15);

d)	vežimams, kuriems taikomi Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 patvirtinimo reikalavimai;

e)	atliekų, nurodytų Direktyvos 75/442/EEB 2 straipsnio 1 dalies b punkto ii, iv ir v papunkčiuose, vežimams, kai tokiems vežimams jau taikomi kiti panašias nuostatas turintys Bendrijos teisės aktai;

f)	vežant atliekas iš Antarkties į Bendriją pagal Antarkties sutarties (1991) Aplinkos apsaugos protokolo reikalavimus;

į Bendriją įvežant atliekas, susidariusias ginkluotosioms pajėgoms ar paramos organizacijoms vykdant taikos atgavimo ar palaikymo operacijas bei krizinės padėties metu, kai šias atliekas susijusios ginkluotosios pajėgos ar paramos organizacijos arba kas nors jų vardu tiesiogiai ar netiesiogiai siunčia į paskirties šalį. Tokiais atvejais apie vežimą ir paskirties vietą turėtų būti iš anksto informuojamos bet kokia tranzito kompetentinga institucija ir Bendrijoje esanti paskirties kompetentinga institucija.

4. Iš Antarkties į ne Bendrijoje esančias šalis vežamoms atliekoms, kurios vežamos per Bendriją, taikomos 36 ir 49 straipsnių nuostatos.

5. Valstybėje narėje vežamoms atliekoms taikomos tik 33 straipsnio nuostatos.

2 straipsnis

Sąvokos

Šiame reglamente:

1)	„atliekos“ - kaip apibrėžta Direktyvos 75/442/EEB 1 straipsnio a punkte;

2)	„pavojingos atliekos“ - kaip apibrėžta 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (16) 1 straipsnio 4 dalyje;

„mišrios atliekos“ - atliekos, susidariusios apgalvotai ar netyčia sumaišius dviejų ar daugiau rūšių atliekas, kurios neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu III, IIIB, IV ir IVA prieduose. Atliekos, pervežamos vienu atskiru atliekų, sudarytų iš dviejų ar daugiau atliekų rūšių, kurių kiekviena yra atskirta, pervežimu, nėra mišrios atliekos;

4)	„šalinimas“ - kaip apibrėžta Direktyvos 75/442/EEB 1 straipsnio e punkte;

5)	„tarpinis šalinimas“ - tai Direktyvos 75/442/EEB IIA priede apibrėžtos šalinimo operacijos nuo D 13 iki D 15;

6)	„panaudojimas“ - kaip apibrėžta Direktyvos 75/442/EEB 1 straipsnio f punkte;

7)	„tarpinis panaudojimas“ - Direktyvos 75/442/EEB IIB priede apibrėžtos panaudojimo operacijos R 12 ir R 13;

8)	„tvarkymas aplinkai saugiu būdu“ - visų tinkamų veiksmų, užtikrinančių, kad atliekos tvarkomos tokiu būdu, kuris apsaugos žmonių sveikatą ir aplinką nuo galimo neigiamo šių atliekų poveikio, ėmimasis;

„gamintojas“ - tai bet kuris asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekos (pirminis gamintojas) ir (arba) bet kuris asmuo, kuris atlieka pirminį tvarkymą, maišymą ar kitas operacijas, pakeičiančias šių atliekų pobūdį ar sudėtį (antrinis gamintojas), kuris apibrėžtas Direktyvos 75/442/EEB 1 straipsnio b punkte;

10)	„turėtojas“ - tai atliekų gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris valdo atliekas, ir kuris apibrėžtas Direktyvos 75/442/EEB 1 straipsnio c punkte;

11)	„surinkėjas“ - tai asmuo, atliekantis atliekų surinkimą, apibrėžtą Direktyvos 75/442/EEB 1 straipsnio g punkte;

12)	„prekiautojas“ - tai bet kuris asmuo, atliekantis pagrindinį vaidmenį perkant ir paskui parduodant atliekas, įskaitant tuos prekiautojus, kurie nepradeda atliekų fiziškai valdyti, ir kuris paminėtas Direktyvos 75/442/EEB 12 straipsnyje;

13)	„tarpininkas“ - tai bet kuris asmuo, organizuojantis atliekų panaudojimą ar šalinimą kitų vardu, įskaitant tuos tarpininkus, kurie nepradeda atliekų fiziškai valdyti, kuris paminėtas Direktyvos 75/442/EEB 12 straipsnyje;

14)	„gavėjas“ - tai paskirties šalies jurisdikcijai priklausantis asmuo ar įmonė, kuriam atliekos siunčiamos panaudoti ar šalinti;

15)

„pranešėjas“ - tai:

kai krovinio kilmės šalis yra valstybė narė - bet kuris tos valstybės narės jurisdikcijoje esantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris ketina vežti atliekas arba ketina užsakyti atliekų vežimą, ir kuriam numatyta pareiga pranešti. Pranešėju laikomas vienas iš toliau išvardytų asmenų ar įstaigų, laikantis šiame sąraše nustatytos hierarchijos:

i)	pirminis gamintojas; arba

ii)	antrinis gamintojas, turintis licenciją ir kuris atlieka operacijas iki išvežimo; arba

iii)	licenciją turintis surinkėjas, kuris iš įvairių mažo kiekio tos pačios rūšies atliekų, surinktų iš įvairių šaltinių, sukaupė siuntą, kurią turi išvežti iš vienos registruotos vietos; arba

iv)	registruotas prekiautojas, i, ii ir iii punktuose nurodyto pirminio ar antrinio gamintojo arba licenciją turinčio surinkėjo raštu įgaliotas veikti jo vardu, kaip pranešėjas;

v)	registruotas tarpininkas, i, ii ir iii punktuose nurodyto pirminio ar antrinio gamintojo arba licenciją turinčio surinkėjo raštu įgaliotas pranešti jų vardu;

vi)	kai taikytina, kai visi i, ii, iii, iv ir v punktuose nurodyti asmenys yra nežinomi arba nemokūs, - turėtojas.

Jei iv ir v punktuose nurodytas pranešėjas neįvykdo bet kurio iš šio reglamento 22-25 straipsniuose nustatytų grąžinimo įsipareigojimų, i, ii ir iii punktuose atitinkamai nurodyti pirminis ar antrinis gamintojai arba licenciją turintis surinkėjas, paskyrę minėtą prekiautoją ar tarpininką veikti jų vardu, dėl minėtų grąžinimo įsipareigojimų laikomi pranešėjais. Neteisėto vežimo atveju, apie kurį praneša iv ir v punktuose nurodyti prekiautojas ar tarpininkas, pranešėjais šiame reglamente laikomi i, ii, ir iii punktuose nurodyti asmenys, įgalioję minėtą prekiautoją ar tarpininką veikti jų vardu;

kai į Bendriją įvežamų ar per ją tranzitu vežamų atliekų kilmės šalis nėra valstybė narė, - bet kuris tos išsiuntimo šalies jurisdikcijoje esantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris ketina vežti atliekas arba ketina užsakyti ar jau buvo užsakęs atliekų vežimą:

i)	išsiuntimo šalies įstatymuose nurodytas asmuo; arba, nesant tokio nurodymo,

ii)	asmuo, kuris eksporto vykdymo metu buvo turėtojas;

16)	Bazelio konvencija - tai 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės;

17)	„EBPO sprendimas“ - tai EBPO Tarybos sprendimas C(2001)107/Galutinis dėl Sprendimo C(92)39/Galutinis dėl panaudojimui skirtų atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės peržiūros,

18)

„kompetentinga institucija“ - tai:

a)	valstybėse narėse: susijusios valstybės narės įstaiga, paskirta pagal 53 straipsnį; arba

b)	kai valstybė ne narė yra Bazelio konvencijos šalis: įstaiga, kurią ši valstybė pagal minėtos Konvencijos 5 straipsnį paskyrė kompetentinga institucija jos nuostatoms įgyvendinti; arba

kai šalis nepriklauso nurodytam a arba b punkto atvejui: įstaiga, kurią atitinkama šalis ar regionas paskyrė kompetentinga institucija, arba, nesant šio paskyrimo, atitinkama šalies ar regiono reguliavimo institucija, turinti jurisdikciją vežti atliekas panaudojimui ar šalinimui arba tranzitu, priklausomai nuo aplinkybių;

19)	„išsiuntimo kompetentinga institucija“ - tai kompetentinga institucija teritorijoje, iš kurios planuojama pradėti arba jau pradėta vežti;

20)	„paskirties kompetentinga institucija“ - tai kompetentinga institucija teritorijoje, į kurią planuojama vežti ar vežama, arba kurioje atliekos yra pilamos prieš panaudojimą ar šalinimą, jeigu ši teritorija nepatenka į nė vienos šalies nacionalinę jurisdikciją;

21)	„tranzito kompetentinga institucija“ - tai kita nei išsiuntimo ar paskirties kompetentinga institucija šalyje, per kurią planuojama vežti arba vežamos atliekos;

22)	„išsiuntimo šalis“ - tai bet kuri šalis, iš kurios planuojama pradėti vežti atliekas arba jos jau vežamos;

23)	„paskirties šalis“ - tai bet kuri šalis, į kurią planuojama pradėti vežti, arba jau vežamos, atliekos panaudoti ar šalinti jos teritorijoje, arba nė vienos šalies nacionalinei jurisdikcijai nepriklausanti teritorija, kurioje atliekos yra pilamos prieš panaudojimą ar šalinimą;

24)	„tranzito šalis“ - tai bet kuri kita nei išvežimo ar paskirties šalis, per kurią planuojama vežti arba vežamos atliekos;

25)

„šalies nacionalinei jurisdikcijai priklausanti teritorija“ - tai bet kuri sausumos ar jūros dalis, kurioje valstybė pagal tarptautinę teisę, susijusią su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga, vykdo administracinius ar reguliuojamuosius įsipareigojimus pagal su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga susijusius tarptautinius įstatymus;

26)	„užjūrio šalys ir teritorijos“ - tai užjūrio šalys ir teritorijos, išvardytos Sprendimo 2001/822/EB 1 A priede;

27)	„eksporto iš Bendrijos muitinės įstaiga“ - tai 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 161 straipsnio 5 dalyje apibrėžta muitinės įstaiga (17);

28)	„išvežimo iš Bendrijos muitinės įstaiga“ - tai 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, nustatančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinančias nuostatas (18), 793 straipsnio 2 dalyje;

29)	„įvežimo į Bendriją muitinės įstaiga“ - tai muitinės įstaiga, į kurią pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 38 straipsnio 1 dalį gabenamos į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos atliekos;

30)	„importas“ - tai bet koks atliekų įvežimas į Bendriją, išskyrus jų tranzitą per Bendrijos teritoriją;

31)	„eksportas“ - tai atliekų išvežimas iš Bendrijos, išskyrus tranzitą per Bendrijos teritoriją;

32)	„tranzitas“ - tai vykdomas arba planuojamas atliekų vežimas per vieną ar daugiau kitų, nei išsiuntimo ar paskirties šalių;

33)	„transportavimas“ - tai atliekų vežimas keliais, geležinkeliu, oru, jūrų ar vidaus vandens keliais;

34)

„vežimas“ - tai panaudojimui ar šalinimui skirtų atliekų transportavimas, kuris planuojamas ar vykdomas:

a)	tarp vienos šalies ir kitos; arba

b)	tarp šalies ir užjūrio šalių bei teritorijų arba kitų tų šalių teritorijų saugomų zonų; arba

c)	tarp šalies ir bet kurios sausumos dalies, kuri pagal tarptautinę teisę nėra jokios šalies dalis; arba

d)	tarp šalies ir Antarkties; arba

e)	iš vienos šalies per bet kurią iš pirmiau nurodytų teritorijų; arba

f)	šalyje, per kurią nors pirmiau nurodytų teritorijų dalį ir, kai vežimas prasideda ir baigiasi toje pačiose šalyje; arba

g)	į šalį iš geografinės teritorijos, nepriklausiančios jokios šalies jurisdikcijai;

35)

„neteisėtas vežimas“ - tai bet koks atliekų vežimas:

a)	tliekamas pagal šį reglamentą nepranešus visoms susijusioms kompetentingoms institucijoms; arba

b)	atliekamas neturint susijusių kompetentingų institucijų leidimo pagal šį reglamentą; arba

c)	atliekamas turint leidimą, iš susijusių kompetentingų institucijų įgytą klastojant, pateikiant klaidingus duomenis ar sukčiaujant; arba

d)	atliekamas tokiu būdu, kuris iš esmės nenurodytas pranešime ar judėjimo dokumentuose; arba

e)	atliekamas tokiu būdu, dėl kurio atliekos panaudojamos ar šalinamos pažeidžiant Bendrijos ar tarptautines taisykles; arba

f)	atliekamas pažeidžiant 34, 36, 39, 40, 41 ir 43 straipsnių nuostatas; arba

kuris, atsižvelgiant į 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytą atliekų vežimą, yra atliekamas:

i)	nustačius, kad atliekos neišvardytos III, IIIA ar IIIB prieduose;

ii)	nesilaikant 3 straipsnio 4 dalies nuostatų;

iii)	tokiu būdu, kuris iš esmės nenurodytas VII priedo dokumente.

II SKYRIUS

ATLIEKŲ VEŽIMAS BENDRIJOJE TRANZITU ARBA BE TRANZITO PER TREČIĄSIAS ŠALIS

3 straipsnis

Bendroji procedūrų sistema

1. Vežant toliau nurodytas atliekas taikoma išankstinio pranešimo raštu ir leidimo procedūra pagal šio skyriaus nuostatas:

a)	jei skirtos šalinimo operacijoms: visos atliekos;

jei skirtos panaudojimo operacijoms:

i)	IV priede išvardytos atliekos, į kurias inter alia įeina Bazelio konvencijos II ir VIII prieduose išvardytos atliekos;

ii)	IVA priede išvardytos atliekos;

iii)	atliekos, kurios III, III B, IV ar IVA prieduose neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu;

iv)	mišrios atliekos, kurie III, III B, IV ar IVA prieduose neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu, jei nėra išvardytos III A priede.

2. Jei vežama daugiau kaip 20 kilogramų atliekų, toliau nurodytam panaudojimui skirtų atliekų vežimui taikomi bendri 18 straipsnyje nustatyti reikalavimai ::

a)	III ar IIIB prieduose nurodytoms atliekoms;

b)	III priede vienu atskiru įrašu neklasifikuojamiems mišiniams, sudarytiems iš dviejų ar daugiau III priede išvardytų atliekų, jeigu šių mišinių sudėtis nesumažina jų nekenksmingo aplinkai panaudojimo, ir su sąlyga, kad šie mišiniai pagal 58 straipsnio nuostatas yra nurodyti IIIA priede.

3. Jei paaiškėja, kad III priede išvardytos atliekos turi Tarybos direktyvos 91/689/EEB III priede išvardytų pavojingų savybių, išskirtiniais atvejais joms taikomos tos atitinkamos nuostatos, kurios taikomos IV priede išvardytoms atliekamos. Šiais atvejais laikomasi 58 straipsnio nuostatų.

4. Atliekų vežimui, aiškiai skirtam laboratoriniams tyrimams siekiant įvertinti jų fizines ir chemines savybes arba nustatyti jų tinkamumą panaudojimo ar šalinimo operacijoms, netaikoma 1 dalyje numatyta išankstinio pranešimo raštu ir leidimo procedūra. Vietoje jos taikomi 18 straipsnio procedūriniai reikalavimai. Šių išskirtų atliekų, kai jos aiškiai skirtos laboratoriniams tyrimams, kiekis nustatomas pagal minimalų pagrįstą kiekį, būtiną tinkamai atlikti tyrimus kiekvienu konkrečiu atveju, ir negali viršyti 25 kg.

5. Iš privačių namų ūkių, įskaitant kitus tokių atliekų gamintojus, surinktoms maišytoms komunalinių ūkių atliekoms (20 03 01 atliekų įrašas), vežamoms į panaudojimo ar šalinimo įrenginius, pagal šį reglamentą taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir šalinimui skirtų atliekų vežimui.

1 skyrius

Išankstinis raštiškas pranešimas ir leidimas

4 straipsnis

Pranešimas

Kai pranešėjas ketina vežti 3 straipsnio 1 dalies a arba b punktuose nurodytas atliekas, jis išsiuntimo kompetentingai institucijai ir per ją pateikia išankstinį pranešimą raštu, o jei pateikia bendrą pranešimą - laikosi 13 straipsnio.

Pateikiant pranešimą jis turi atitikti šiuos reikalavimus:

Pranešimo ir judėjimo dokumentai:

Pranešama užpildant šiuos dokumentus:

a)	IA priede pateiktą pranešimo dokumentą; ir

b)	IB priede pateiktą judėjimo dokumentą.

Pateikdamas pranešimą, pranešėjas užpildo pranešimo dokumentą ir, jei reikia, judėjimo dokumentą.

Kai pranešėjas pagal 2 straipsnio 15 punkto a papunkčio i dalį nėra pirminis gamintojas, jis užtikrina, kad šis gamintojas arba vienas iš 15 punkto a papunkčio ii ar iii dalyse nurodytų asmenų, jei taikoma, taip pat pasirašytų IA priede numatytą dokumentą.

Pranešimo ir judėjimo dokumentus pranešėjui išduoda kompetentinga išsiuntimo institucija.

Pranešimo ir judėjimo dokumentuose pateikiama informacija ir dokumentacija:

Pranešimo dokumente arba pridedamas prie jo, pranešėjas pateikia II priedo 1 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentaciją. Judėjimo dokumente pridedamas prie jo arba pranešėjas pateikia II priedo 2 dalyje nurodytos informacijos ir dokumentacijos tiek, kiek įmanoma pranešimo pateikimo metu.

Laikomas, kad pranešimas tinkamai užpildytas, kai išsiuntimo kompetentinga institucija įsitikina, kad pranešimo ir judėjimo dokumentai buvo užpildyti pagal pirmą pastraipą.

Papildoma informacija ir dokumentacija:

Susijusios kompetentingos institucijos prašymu pranešėjas pateikia papildomą informaciją ir dokumentaciją. Papildomos informacijos ir dokumentacijos, kurios gali būti reikalaujama, sąrašas pateikiamas II priedo 3 dalyje.

Laikoma, kad pranešimas tinkamai užpildytas, kai paskirties kompetentinga institucija įsitikina, kad pranešimo ir judėjimo dokumentai yra užpildyti, ir kad pranešėjas pateikė II priedo 1 ir 2 dalyse išvardytą informaciją, taip pat visą pagal šią dalį paprašytą ir II priedo 3 dalyje išvardytą papildomą informaciją ir dokumentaciją.

Pranešėjo ir gavėjo sutarties sudarymas:

Pranešėjas ir gavėjas sudaro 5 straipsnyje apibrėžtą sutartį dėl pranešime nurodytų atliekų panaudojimo ar šalinimo.

Šios sutarties įrodymas arba jos buvimą patvirtinanti deklaracija pagal IA priedą susijusioms kompetentingoms institucijoms pateikiami pranešimo pateikimo metu. Atitinkamai kompetentingai institucijai paprašius, pranešėjas ar gavėjas pateikia sutarties nuorašą arba šią instituciją įtikinantį įrodymą.

Finansinės garantijos arba lygiaverčio draudimo įgijimas:

Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas įgyjami vadovaujantis 6 straipsnio nuostatomis. Šiuo tikslu pranešėjas parengia deklaraciją, užpildydamas atitinkamą IA priede pateikto pranešimo dalį.

Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas kaip pranešimo dokumento dalis (arba, jei kompetentinga institucija leidžia, šios garantijos arba draudimo įrodymas, arba jo buvimą patvirtinanti deklaracija) pateikiami pranešimo pateikimo metu arba, jei remdamasi nacionaliniais įstatymais kompetentinga institucija leidžia, iki išvežimo pradžios.

Pranešimo apimtis:

Pranešimas apima atliekų išsiuntimą iš pirminės jų išsiuntimo vietos, įskaitant jų tarpinį ir ne tarpinį panaudojimą ar šalinimą.

Jei tolimesnės tarpinės ir ne tarpinės operacijos vykdomos kitoje šalyje nei pirma paskirties šalis, ne tarpinė operacija ir jos paskirties vieta nurodomos pranešime bei taikomas 15 straipsnio f punktas.

Vienu pranešimu apimamas tik vienas atliekų identifikavimo kodas, išskyrus:

a)	atliekas, kurios III, IIIB, IV ar IVA prieduose neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu. Šiuo atveju nurodomas tik vienas atliekų tipas;

b)	mišrias atliekas, kurios III, IIIB, IV ar IVA prieduose neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu, jei jos nenurodytos IIIA priede. Šiuo atveju kiekvienos atliekų frakcijos kodas nurodomas pagal svarbumą.

5 straipsnis

Sutartis

1. Vežant atliekas, apie kurias būtina pranešti, pranešėjas ir gavėjas privalo sudaryti sutartį dėl pranešime nurodytų atliekų panaudojimo ar šalinimo.

2. Sutartis turi būti sudaryta ir galioti pranešimo pateikimo metu ir visą vežimo laikotarpį, kol išduodamas pažymėjimas pagal 15 straipsnio e punktą, 16 straipsnio e punktą arba prireikus pagal 15 straipsnio d punktą.

3. Į sutartį įtraukiami šie įsipareigojimai:

a)	pranešėjo įsipareigojimas pagal 22 straipsnį ar 24 straipsnio 2 dalį atsiimti atliekas, jei vežimas, panaudojimas ar šalinimas nebuvo baigti taip, kaip buvo numatyta, arba jei buvo vežama neteisėtai;

b)	gavėjo įsipareigojimas pagal 24 straipsnio 3 dalį panaudoti ar pašalinti atliekas, jei jos buvo atsiųstos neteisėtai;

c)	įrenginio įsipareigojimas pagal 16 straipsnio e punktą pateikti pažymėjimą, kad atliekos buvo panaudotos ar pašalintos pagal pranešimą ir jame nustatytas sąlygas bei šio reglamento reikalavimus.

4. Jei vežamos atliekos yra skirtos tarpinėms panaudojimo ar šalinimo operacijoms, į sutartį įtraukiami tokie papildomi įsipareigojimai :

a)	paskirties įrenginio įsipareigojimas pagal 15 straipsnio d punktą ir, jei tinkama, 15 straipsnio e punktą pateikti pagal pranešimą ir jame nustatytas sąlygas bei šio reglamento reikalavimus atlikto atliekų panaudojimo ar šalinimo pažymėjimus; ir

b)	kai taikytina, gavėjo įsipareigojimas pagal 15 straipsnio f punkto ii papunktį pateikti pirminio išsiuntimo šalies pirminei išsiuntimo kompetentingai institucijai pranešimą.

5. Jei atliekos vežamos tarp dviejų vienetų, priklausančių to paties juridinio asmens kontrolei, ši sutartis gali būti pakeičiama įmonės, įsipareigojančios panaudoti ar šalinti pranešime nurodytas atliekas, pareiškimu.

6 straipsnis

Finansinė garantija

1. Visiems atliekų vežimams, apie kuriuos būtina pranešti, reikalaujama įgyti finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą, apimančius:

a)	transportavimo kaštus;

b)	panaudojimo ar šalinimo kaštus, įskaitant visų būtinų tarpinių operacijų; ir

c)	90 dienų trunkančio saugojimo kaštus.

2. Tokia finansinė garantija ar lygiavertis draudimas turi būti skirtas padengti kaštus, susidarančius:

a)	tais atvejais, kai vežimas, panaudojimas ar šalinimas negali būti užbaigtas taip, kaip buvo numatyta, kaip nurodyta 22 straipsnyje; ir

b)	tais atvejais, kai vežimas, panaudojimas ar šalinimas yra neteisėtas, kaip nurodyta 24 straipsnyje.

3. Finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą įgyja pranešėjas arba jo vardu kitas fizinis ar juridinis asmuo; minėta garantija ar draudimas turi galioti pranešimo pateikimo metu arba, jei taip leidžia finansinę garantiją ar lygiavertį draudimą patvirtinanti kompetentinga institucija, ne vėliau kaip išvežimo pradžioje, ir taikomi pranešime nurodytam vežimui ne vėliau kaip iki išvežimo pradžios.

4. Finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą, įskaitant formą, formuluotę ir dengiamą sumą, patvirtina išsiuntimo kompetentinga institucija.

Tačiau importo į Bendriją atvejais Bendrijos paskirties kompetentinga institucija peržiūri dengiamą sumą ir, jei būtina, patvirtina papildomą finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą

5. Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas turi galioti ir apimti pranešime nurodytą vežimą bei pranešime nurodytą atliekų panaudojimo ar šalinimo užbaigimą.

Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas grąžinami, kai atitinkama kompetentinga institucija gauna 16 straipsnio e punkte nurodytą pažymėjimą arba, kai tinkama, 15 straipsnio e punkte nurodytą pažymėjimą dėl tarpinių panaudojimo ar šalinimo operacijų.

6. Nukrypstant nuo 5 dalies nuostatų, jei atliekų vežimas yra skirtas tarpinėms panaudojimo ar šalinimo operacijoms, o tolesnės jų panaudojimo ar šalinimo operacijos yra atliekamos paskirties šalyje, finansinė garantija arba lygiavertis draudimas gali būti grąžinamas, kai atliekos išvežamos iš tarpinio įrenginio, o atitinkama kompetentinga institucija gauna 15 straipsnio d punkte nurodytą pažymėjimą. Šiuo atveju bet kokiam tolesniam atliekų vežimui į panaudojimo ar šalinimo įrenginį reikalinga nauja finansinė garantija arba lygiavertis draudimas, nebent paskirties kompetentinga institucija sutinka, kad ši finansinė garantija ar lygiavertis draudimas yra nebūtini. Tokiu atveju paskirties kompetentinga institucija atsako už prievoles, atsirandančias neteisėto vežimo atveju, arba už atliekų grąžinimą, kai numatytas vežimas, tolesnis panaudojimas ar šalinimas negali būti užbaigti taip, kaip numatyta.

7. Finansinę garantiją ar lygiavertį draudimą patvirtinusi Bendrijos kompetentinga institucija turi turėti galimybę pasinaudoti ja ir ja garantuojamomis lėšomis, įskaitant mokėjimų kitoms atitinkamoms institucijoms atlikimui, kad būtų įvykdyti pagal 23 ir 25 straipsnių nuostatas kylantys įsipareigojimai.

8. Pateikiant bendrą pranešimą pagal 13 straipsnio nuostatas, vietoje vienos visam bendram pranešimui taikomos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo galima įsigyti bendro pranešimo dalims taikomą finansinę garantiją ar lygiavertį draudimą. Tokiais atvejais finansinė garantija arba lygiavertis draudimas turi būti pradėtas taikyti ne vėliau kaip iki vežimo, apie kurį pranešta ir kuriam jis skirtas, pradžios.

Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas grąžinami, kai atitinkama kompetentinga institucija gauna 16 straipsnio e punkte nurodytą pažymėjimą arba, jei tinkama, 15 straipsnio e punkte nurodytą pažymėjimą dėl atitinkamų atliekų tarpinio panaudojimo ar šalinimo operacijų. 6 dalis taikoma mutatis mutandis.

9. Valstybės narės informuoja Komisiją apie pagal šį straipsnį priimtas nacionalinių teisės aktų nuostatas.

7 straipsnis

Išsiuntimo kompetentingos institucijos siunčiamas pranešimas

1. Gavusi tinkamai užpildytą pranešimą, kaip apibūdinta 4 straipsnio 2 punkto antrojoje pastraipoje, išsiuntimo kompetentinga institucija pasilieka pranešimo nuorašą, o pranešimą perduoda paskirties kompetentingai institucijai, jo nuorašus - visoms tranzito kompetentingoms institucijoms, bei informuoja pranešėją apie minėto dokumento perdavimą. Pranešimas perduodamas per tris darbo dienas nuo jo gavimo.

2. Jei pranešimas nebuvo tinkamai užpildytas, išsiuntimo kompetentinga institucija pagal 4 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą paprašo pranešėjo informacijos ir dokumentacijos.

Tai atliekama per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo.

Tokiais atvejais išsiuntimo kompetentinga institucija 1 dalies nuostatas turi įvykdyti per tris darbo dienas nuo prašytos informacijos ir (arba) dokumentacijos gavimo.

3. Gavusi pagal 4 straipsnio 2 punkto antrąją pastraipą tinkamai užpildytą pranešimą, išsiuntimo kompetentinga institucija per tris darbo dienas gali nuspręsti toliau pranešimo nesiųsti, jeigu ji turi prieštaravimų dėl vežimo, pagal 11 ir 12 straipsnių nuostatas.

Apie savo sprendimą ir šiuos prieštaravimus ji nedelsdama informuoja pranešėją.

4. Jeigu per 30 dienų nuo pranešimo gavimo išsiuntimo kompetentinga institucija neperdavė jo pagal 1 dalies reikalavimus, pranešėjui paprašius, ji pateikia jam pagrįstą paaiškinimą dėl savo neveikimo. Tai netaikoma, kai pagal 2 dalies nuostatas tinkamai nepaprašoma informacijos.

8 straipsnis

Atitinkamų kompetentingų institucijų prašymas pateikti informaciją ir dokumentaciją, ir paskirties kompetentingos institucijos patvirtinimas

1. Gavusios išsiuntimo kompetentingos institucijos perduotą pranešimą, jei kuri nors iš atitinkamų kompetentingų institucijų nusprendžia, kad reikia papildomos informacijos ir dokumentacijos, kaip nurodyta 4 straipsnio 3 punkto antrojoje pastraipoje, jos paprašo šios informacijos ir dokumentacijos iš pranešėjo bei apie šį prašymą informuoja kitas kompetentingas institucijas. Tai atliekama per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo. Tokiais atvejais atitinkamos kompetentingos institucijos paskirties kompetentingą instituciją turi informuoti per tris darbo dienas nuo prašytos informacijos ir (arba) dokumentacijos gavimo.

2. Kai paskirties kompetentinga institucija mano, kad pranešimas tinkamai užpildytas, kaip nurodyta 4 straipsnio 3 punkto antrojoje pastraipoje, ji pranešėjui siunčia patvirtinimą, o kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms - šio patvirtinimo nuorašus. Tai atliekama per tris darbo dienas nuo tinkamai užpildyto pranešimo gavimo.

3. Jeigu per 30 dienų nuo pranešimo gavimo paskirties kompetentinga institucija nepatvirtino pranešimo, kaip to reikalaujama pagal 2 dalies nuostatas, pranešėjui paprašius, pateikia jam pagrįstą paaiškinimą.

9 straipsnis

Paskirties, išsiuntimo ir tranzito kompetentingų institucijų leidimai bei vežimo, panaudojimo ir šalinimo laikotarpiai

1. Paskirties, išsiuntimo ir tranzito kompetentingos institucijos per 30 dienų nuo paskirties kompetentingos institucijos patvirtinimo apie pranešimo gavimą pagal 8 straipsnį raštu priima vieną iš toliau nurodytų tinkamai pagrįstų sprendimų:

a)	leidžia, nenustatydamos sąlygų;

b)	leidžia, nustatydamos sąlygas pagal 10 straipsnio nuostatas; arba

c)	pareiškia prieštaravimą pagal 11 ir 12 straipsnius.

Manoma, kad tranzito kompetentinga institucija duoda tylų sutikimą, jei ji per minėtą 30 dienų laikotarpį nepateikia prieštaravimo.

2. Paskirties, išsiuntimo ir prireikus tranzito kompetentingos institucijos per 1 dalyje nurodytą 30 dienų laikotarpį pranešėjui raštu pateikia savo sprendimą ir jo priežastis, o kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms - šio sprendimo nuorašus.

3. Paskirties, išsiuntimo ir prireikus tranzito kompetentingos institucijos savo raštišką leidimą pranešimo dokumente ar turimose jo nuorašuose pažymi atitinkamai pasirašydamos, juos antspauduodamos ir įrašydamos datą.

4. Planuotam vežimui raštiškas leidimas galioja vienerius kalendorinius metus nuo jo išdavimo arba iki vėlesnės dienos, kuri nurodyta pranešimo dokumente. Tačiau tai netaikoma, jeigu atitinkamos kompetentingos institucijos nustatė trumpesnį laikotarpį.

5. Tylus sutikimas planuojamam vežimui baigia galioti praėjus vieneriems kalendoriniams metams po to, kai baigiasi 1 dalyje nurodytas 30 dienų laikotarpis.

6. Planuojamą vežimą galima vykdyti tik išpildžius 16 straipsnio a ir b punktų reikalavimus bei visų kompetentingų institucijų išduoto raštiško leidimo ar tylaus sutikimo, galiojimo laikotarpiu.

7. Jei atitinkamos kompetentingos institucijos nenumato trumpesnio laikotarpio, planuoto vežimo atliekų panaudojimas ar šalinimas užbaigiamas ne vėliau kaip praėjus vieneriems kalendoriniams metams po to, kai šios atliekos buvo gautos įrenginyje .

8. Atitinkamos kompetentingos institucijos panaikina savo leidimą, kai sužino, kad:

a)	atliekų sudėtis yra ne tokia, kaip nurodyta pranešime; arba

b)	nesilaikoma nustatytų vežimo sąlygų; arba

c)	atliekų panaudojimas ar šalinimas neatitinka minėtas operacijas atliekančiam įrenginiui suteikto leidimo;

d)	atliekos yra ar buvo vežamos, panaudojamos ar šalinamos tokiu būdu, kuris neatitinka pranešimo ir judėjimo dokumentuose ar jų prieduose pateiktos informacijos.

9. Apie bet kokį panaikinimą pranešėjas informuojamas oficialiu pranešimu, kurio nuorašai siunčiami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir gavėjui.

10 straipsnis

Vežimo sąlygos

1. Per 30 dienų nuo paskirties kompetentingos institucijos patvirtinimo išsiuntimo pagal 8 straipsnį išsiuntimo, paskirties ir tranzito kompetentingos institucijos nustato savo leidimo sąlygas pranešime nurodytam vežimui. Šios sąlygos gali būti grindžiamos viena ar daugiau priežasčių, atitinkamai nurodytų 11 ar 12 straipsniuose.

2. Išsiuntimo, paskirties ir tranzito kompetentingos institucijos taip pat gali per 1 dalyje nurodytą 30 dienų laikotarpį gali tai pat nustatyti atliekų transportavimo savo jurisdikcijoje sąlygas. Šios transportavimo sąlygos negali būti griežtesnės už tas, kurios keliamos panašiam vežimui, vykdomam vien tik jų jurisdikcijoje, ir turi būti atsižvelgta į esamus susitarimus, ypač į susijusius tarptautinius susitarimus.

3. Išsiuntimo, paskirties ir tranzito kompetentingos institucijos taip pat gali per 1 dalyje nurodytą 30 dienų laikotarpį nustatyti sąlygą, kad jų leidimas laikomas panaikintu, jei finansinė garantija arba lygiavertis draudimas yra netaikomi vėliausiai iki pranešime nurodyto vežimo pradžios, kaip reikalaujama 6 straipsnio 3 dalyje.

4. Sąlygas nustačiusi kompetentinga institucija pranešėjui šias sąlygas siunčia raštu, o susijusioms kompetentingoms institucijoms - jų nuorašus.

Susijusi kompetentinga institucija sąlygas nurodo pranešimo dokumente arba jo priede.

5. Paskirties šalies kompetentinga institucija taip pat gali per 1 dalyje nurodytą 30 dienų laikotarpį nustatyti sąlygą, kad priimantis įrenginys vestų reguliarius priimamų, išvežamų atliekų ir (arba) jų balanso bei pranešime numatytų atliekų panaudojimo ir šalinimo operacijų įrašus visą pranešimo galiojimo laikotarpį. Minėtus įrašus turi pasirašyti asmuo, teisiškai atsakingas už įrenginio darbą, ir jie turi būti nusiųsti paskirties šalies kompetentingai institucijai per vieną mėnesį po panaudojimo ir šalinimo operacijų pabaigos.

11 straipsnis

Prieštaravimas dėl šalinimui skirtų atliekų vežimo

1. Kai dėl planuojamo atliekų skirtų šalinimui vežimo pateikiamas pranešimas, paskirties ir išsiuntimo kompetentingos institucijos per 30 dienų nuo paskirties kompetentingos institucijos patvirtinimo pagal 8 straipsnį išsiuntimo gali pareikšti pagrįstą prieštaravimą, remdamosi viena ar daugiau iš toliau nurodytų priežasčių ir Sutartimi:

planuojamas atliekų vežimas ar šalinimas neatitiktų priemonių, kurių imamasi artimumo, panaudojimo prioriteto ir pakankamumo principams įgyvendinti Bendrijos ir nacionaliniu lygiu pagal Direktyvos 75/442/EEB nuostatas, bendrai ar iš dalies uždrausti arba sistemingai prieštarauti atliekų vežimui; arba

b)	dėl šioje šalyje vykdomos veiklos planuojamas atliekų vežimas ar šalinimas prieštarautų nacionaliniams teisės aktams, susijusiems su aplinkos apsauga, viešąja tvarka, visuomenės saugumu ar sveikatos apsauga; arba

pranešėjas ar gavėjas anksčiau buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto vežimo ar kokios nors kitos su aplinkos apsauga susijusios neteisėtos veiklos. Šiuo atveju išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos pagal šalyje galiojančius įstatymus gali neduoti sutikimo visiems vežimams, kuriuose dalyvauja svarstomas asmuo; arba

d)	pranešėjas ar įrenginys, anksčiau veždami atliekas, pakartotinai nesilaikė 15 ir 16 straipsnių nuostatų; arba

e)	valstybė narė pagal Bazelio konvencijos 4 straipsnio 1 dalį nori pasinaudoti savo teise uždrausti pavojingų arba minėtos Konvencijos II priede išvardytų atliekų importą; arba

f)	planuojamas vežimas ar šalinimas prieštarauja įsipareigojimams pagal atitinkamos valstybės (-ių) narės (-ių) ar Bendrijos sudarytas tarptautines konvencijas; arba

planuojamas vežimas ar šalinimas, atsižvelgiant į geografines sąlygas ar būtinybę tam tikroms atliekų rūšims naudoti specializuotus įrenginius, neatitinka Direktyvos 75/442/EEB, ypač 5 ir 7 straipsnių nuostatų:

i)	kad būtų įgyvendintas pakankamumo principas Bendrijoje ir nacionaliniu lygiu; arba

ii)	kai specialūs įrenginiai turi šalinti atliekas iš artimesnio šaltinio, ir kompetentinga institucija šioms atliekoms teikia pirmenybę; arba

iii)	siekiant užtikrinti, kad atliekų vežimas atitiktų atliekų tvarkymo planus; arba

h)	atliekos bus tvarkomos įrenginyje, kuriam taikoma Direktyva 96/61/EB, tačiau jis netaiko geriausių prieinamų gamybos būdų, apibrėžtų minėtos direktyvos 9 straipsnio 4 dalyje, taip, kad būtų laikomasi leidimo įrenginiui; arba

i)	atliekos yra mišrios komunalinės atliekos, surinktos iš privačių namų ūkių (atliekų įrašas 20 03 01); arba

j)	atitinkamos atliekos nebus tvarkomos laikantis teisiškai privalomų Bendrijos teisės aktuose nustatytų šalinimo operacijų aplinkos apsaugos standartų (taip pat ir tais atvejais, kai leidžiama naudotis laikinomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis).

2. Tranzito kompetentinga institucija (-os) per 1 dalyje nurodytą 30 dienų laikotarpį pagrįstus prieštaravimus gali pareikšti tik vadovaudamasi (-osi) 1 straipsnio b, c, d ir f punktais.

3. Kai išsiuntimo valstybėje narėje per metus susidaro toks mažas pavojingų atliekų kiekis, kad toje valstybėje narėje statyti naujus specializuotus atliekų šalinimo įrenginius būtų neekonomiška, 1 dalies a punktas netaikomas.

Paskirties kompetentinga institucija bendradarbiauja su išsiuntimo kompetentinga institucija, kuri turėtų taikyti ne 1 dalies a punktą, o šią dalį, kad šis klausimas būtų sprendžiamas abipusiai.

Jei nepriimamas valstybes nares tenkinantis sprendimas, bet kuri valstybė narė gali perduoti klausimą spręsti Komisijai. Komisija sprendžia klausimą Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Jeigu per 1 dalyje nurodytą 30 dienų laikotarpį kompetentingos institucijos mano, kad prieštaravimą sukėlusios problemos buvo išspręstos, jos apie tai nedelsdamos raštu informuoja pranešėją, o šio rašto nuorašus siunčia gavėjui ir kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

5. Jeigu per 1 dalyje nurodytą 30 dienų laikotarpį prieštaravimą sukėlusios priežastys nepašalinamos, pranešimo galiojimas baigiasi. Tais atvejais, kai pranešėjas vis dar ketina vežti, parengiamas naujas pranešimas, jei visos atitinkamos kompetentingos institucijos ir pranešėjas nesutaria kitaip.

6. Apie pagal 1 dalies a punktą, arba 1 dalies e punktą valstybių narių priimtas priemones, kuriomis bendrai ar iš dalies uždraudžiama arba sistemingai prieštaraujama šalinti skirtų atliekų vežimui nedelsiant pranešama Komisijai, kuri informuoja kitas valstybes nares.

12 straipsnis

Prieštaravimas dėl panaudoti skirtų atliekų vežimo

1. Kai dėl planuojamo panaudojimui skirtų atliekų vežimo pateikiamas pranešimas, paskirties ir išsiuntimo kompetentingos institucijos per 30 dienų nuo paskirties kompetentingos institucijos patvirtinimo pagal 8 straipsnį išsiuntimo gali pareikšti pagrįstą prieštaravimą, remdamosi viena ar daugiau iš toliau nurodytų priežasčių ir Sutartimi:

a)	planuojamas vežimas ir panaudojimas neatitiktų Direktyvos 75/442/EEB, ypač jos 3, 4, 7 ir 10 straipsnių nuostatų; arba

b)	dėl šioje šalyje vykdomos veiklos planuojamas atliekų vežimas ar panaudojimas prieštarautų šalies nacionaliniams teisės aktams, susijusiems su aplinkos apsauga, viešąja tvarka, visuomenės saugumu ar sveikatos apsauga; arba

planuojamas atliekų vežimas ar panaudojimas išsiuntimo šalyje prieštarautų nacionaliniams teisės aktams dėl atliekų panaudojimo, įskaitant kai planuojamas atliekų vežimas būtų susijęs su atliekomis, skirtomis panaudoti įrenginyje, kuriam taikomi žemesni tam tikro atliekų srauto tvarkymo reikalavimai, nei taikomi išsiuntimo šalyje, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą;

Šis punktas netaikomas, jeigu:

i)	yra atitinkami Bendrijos teisės aktai, ypač susiję su atliekomis, ir jei reikalavimai, kurie yra tokio pat griežtumo kaip ir nustatyti Bendrijos teisės aktuose, buvo įdiegti nacionalinėje teisėje perkeliant šiuos Bendrijos teisės aktus;

ii)	panaudojimo operacijos paskirties šalyje bus atliekamos tokiomis sąlygomis, kurios yra maždaug tokios pačios, kaip nustatytos išsiuntimo šalies įstatymais;

iii)

apie kitus, nei nurodyti i punkte, išsiuntimo šalies įstatymus nebuvo pranešta pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką ir su informacine visuomene susijusių paslaugų teikimo taisykles (19) nuostatas, kai tai buvo būtina pagal šią direktyvą; arba

pranešėjas ar gavėjas anksčiau buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto vežimo ar kokios nors kitos su aplinkos apsauga susijusios neteisėtos veiklos. Šiuo atveju išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos pagal nacionalinės teisės aktus gali neduoti sutikimo visiems vežimams, kuriuose dalyvauja svarstomas asmuo; arba

e)	pranešėjas ar įrenginys , anksčiau veždami atliekas, nuolat nesilaikė 15 ir 16 straipsnių nuostatų; arba

f)	planuojamas vežimas ar panaudojimas prieštarauja įsipareigojimams pagal atitinkamų valstybių narių ar Bendrijos sudarytas tarptautines konvencijas; arba

g)	panaudojamų ir nepanaudojamų atliekų santykis, apskaičiuota medžiagų, kurios bus galutinai panaudotos, vertė arba panaudojimo kaštai ir nepanaudojamos frakcijos šalinimo kaštai nepateisina panaudojimo atsižvelgiant į ekonominius ir (arba) aplinkosaugos sumetimus;

h)	vežamos atliekos, skirtos šalinimui, o ne panaudojimui; arba

i)	atliekos bus tvarkomos įrenginyje, kuriam taikoma Direktyva 96/61/EB, tačiau jis netaiko geriausių prieinamų gamybos būdų, apibrėžtų minėtos direktyvos 9 straipsnio 4 dalyje, taip, kad būtų laikomasi leidimo įrenginiui; arba

j)	atitinkamos atliekos nebus tvarkomos laikantis teisiškai privalomų Bendrijos teisės aktuose nustatytų panaudojimo operacijų aplinkos apsaugos standartų ar panaudojimo ar utilizavimo pareigų (taip pat ir tais atvejais, kai leidžiama naudotis laikinomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis); arba

k)	atitinkamos atliekos nebus tvarkomos laikantis atliekų tvarkymo planų, sudarytų pagal Direktyvos 75/442/EEB 7 straipsnį, kad būtų vykdomi Bendrijos teisės aktais nustatytos teisiškai privalomos panaudojimo ar utilizavimo pareigos.

2. Tranzito kompetentinga institucija (-os) per 1 dalyje nurodytą 30 dienų laikotarpį pagrįstus prieštaravimus dėl planuojamo vežimo gali pareikšti tik vadovaudamasi (-osi) 1 straipsnio b, d, e ir f punktais.

3. Jeigu per 1 dalyje nurodytą 30 dienų laikotarpį kompetentingos institucijos mano, kad prieštaravimus sukėlusios problemos buvo išspręstos, jos apie tai nedelsdamos raštu informuoja pranešėją, o šio rašto nuorašus siunčia gavėjui ir kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

4. Jeigu per 1 dalyje nurodytą 30 dienų laikotarpį prieštaravimus sukėlusios priežastys nepašalinamos, pranešimo galiojimas baigiasi. Kai pranešėjas vis dar ketina vežti, pateikiamas naujas pranešimas, jei visos atitinkamos kompetentingos institucijos ir pranešėjas nesutaria kitaip.

5. Valstybės narės pagal 51 straipsnio nuostatas Komisijai praneša apie kompetentingų institucijų pareikštus prieštaravimus pagal 1 dalies c punktą.

6. Išsiuntimo valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie nacionalinius teisės aktus, kuriais gali būti grindžiamas kompetentingų institucijų prieštaravimas pagal 1 dalies c punktą, ir, prieš panaudodamos šiuos teisės aktus pagrįstiems prieštaravimams pareikšti, nurodo, kurioms atliekoms bei panaudojimo operacijoms šie prieštaravimai taikomi.

13 straipsnis

Bendras pranešimas

1. Pranešėjas gali pateikti bendrą pranešimą, apimantį kelis vežimus, jeigu, kiekvieno vežimo atveju:

a)	atliekų cheminės ir fizinės savybės iš esmės yra tokios pačios; ir

b)	atliekos vežamos tam pačiam gavėjui ir į tą patį įrenginį; ir

c)	pranešimo dokumente nurodytas tas pats vežimo maršrutas.

2. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių negalima laikytis to paties maršruto, pranešėjas, jeigu jau žino apie būtinus pakeitimus ir, kai įmanoma, prieš pradėdamas vežti, nedelsdamas apie tai informuoja atitinkamas kompetentingas institucijas.

Kai apie maršruto pakeitimus sužinoma prieš pradedant vežti, ir šie pakeitimai susiję su kitomis, nei bendrame pranešime nurodytos, kompetentingomis institucijomis, bendro pranešimo naudoti nebegalima ir reikia pateikti naują pranešimą.

3. Atitinkamos kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad bendru pranešimu naudojamasi tik tuomet, jei pagal 4 straipsnio 2 ir 3 punktų antrąsias pastraipas pateikiama papildoma informacija ir dokumentai.

14 straipsnis

Išankstiniai leidimai panaudojimo įrenginiams

1. Paskirties kompetentingos institucijos, kurių jurisdikcijai priklauso konkretūs atliekų panaudojimo įrenginiai, gali nuspręsti suteikti šiems įrenginiams išankstinius leidimus.

Šie sprendimai galioja apibrėžtą laikotarpį ir bet kuriuo metu gali būti atnaujinami.

2. Kai pateikiamas bendras pranešimas pagal 13 straipsnį, paskirties kompetentinga institucija, kitoms suinteresuotoms kompetentingoms institucijoms sutikus, 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytą leidimo galiojimo laikotarpį gali pratęsti iki trejų metų.

3. Nutarusios įrenginiui išduoti išankstinį leidimą pagal 1 ir 2 dalį, kompetentingos institucijos informuoja Komisiją ir, jei reikia, EBPO sekretoriatą, apie:

a)	atliekų panaudojimo įrenginio pavadinimą, registracijos numerį ir adresą;

b)	taikomų technologijų aprašymą, įskaitant R-kodą (-us);

c)	IV ir IVA prieduose išvardytas atliekas ar atliekas, kurioms taikomas sprendimas;

d)	bendrą kiekį, kuriam iš anksto suteiktas leidimas;

e)	galiojimo laikotarpį;

f)	bet kokį išankstinio leidimo pakeitimą;

g)	bet kokius pateiktos informacijos pakeitimus; ir

h)	bet kokį išankstinio leidimo atšaukimą.

Šiam tikslui naudojama VI priede pateikiama forma.

4. Nukrypstant nuo 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatų, leidimui pagal 9 straipsnį suteikti, sąlygoms pagal 10 straipsnį nustatyti ar prieštaravimui pagal 12 straipsnį pareikšti kompetentingos institucijos turi 7 darbo dienų laikotarpį nuo paskirties kompetentingos institucijos patvirtinimo pagal 8 straipsnį išsiuntimo dienos.

5. Neatsižvelgiant į 4 dalį, išsiuntimo kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad reikia daugiau laiko tolesnei informacijai ar dokumentacijai iš pranešėjo gauti.

Tokiu atveju kompetentinga institucija per 7 darbo dienas pranešėjui siunčia raštišką pranešimą, o šio pranešimo nuorašus - kitoms suinteresuotoms kompetentingoms institucijoms.

Visas būtinas laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 30 dienų nuo paskirties kompetentingos institucijos patvirtinimo pagal 8 straipsnį išsiuntimo dienos.

15 straipsnis

Tarpinio panaudojimo ir šalinimo operacijoms taikomos papildomos nuostatos

Atliekų, skietų tarpinio panaudojimo ar šalinimo operacijoms, vežimui taikomos šios papildomos nuostatos:

a)	kai atliekų vežimas yra skirtas tarpinei panaudojimo ar šalinimo operacijai, be pradinės tarpinės panaudojimo ar šalinimo operacijos pranešimo dokumente taip pat nurodomi visi įrenginiai, kuriuose numatytos tolesnės tarpinio, taip pat ne tarpinio panaudojimo ir šalinimo operacijos;

išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos gali duoti leidimą atliekų, skirtų tarpinei panaudojimo ar šalinimo operacijai, vežimui tik tada, jei nėra pagrindo pagal 11 ar 12 straipsnius prieštarauti atliekų vežimui (-mams) į įrenginius, atliekančius bet kokias tolesnes tarpines, arba ne tarpines, panaudojimo ar šalinimo operacijas;

gavęs atliekas, tarpinę panaudojimo ar šalinimo operaciją atliekantis įrenginys per tris dienas nuo atliekų gavimo pateikia raštišką patvirtinimą, kad atliekas gavo.

Šis patvirtinimas nurodomas judėjimo dokumente arba pridedamas prie jo. Minėtas įrenginys šį patvirtinimą turinčius pasirašytus judėjimo dokumento nuorašus siunčia pranešėjui ir susijusioms kompetentingoms institucijoms.

kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų po tarpinės panaudojimo ar šalinimo operacijos užbaigimo, ir ne vėliau kaip per vienerius metus ar trumpesnį laikotarpį pagal 9 straipsnio 7 dalį nuo atliekų gavimo šią operaciją atliekantis įrenginys savo atsakomybe patvirtina, kad tarpinis panaudojimas ar šalinimas yra užbaigtas.

Šis patvirtinimas nurodomas judėjimo dokumente arba pridedamas prie jo.

Minėtas įrenginys šį patvirtinimą turinčius pasirašytus judėjimo dokumento nuorašus siunčia pranešėjui ir suinteresuotoms kompetentingoms institucijoms.

kai tarpinę panaudojimo ar šalinimo operaciją atliekantis panaudojimo ar šalinimo įrenginys pristato atliekas į paskirties šalyje esantį įrenginį tolesnei tarpinei ar ne tarpinei panaudojimo ar šalinimo operacijai, ji kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus nuo atliekų pristatymo, arba trumpesnį laikotarpį pagal 9 straipsnio 7 dalį, iš šio įrenginio gauna pažymėjimą, kad tolesnė ne tarpinė panaudojimo ar šalinimo operacija yra užbaigta.

Minėtas įrenginys, atliekantis tarpinio panaudojimo ar šalinimo operaciją, pranešėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms nedelsdama siunčia atitinkamą (-us) pažymėjimą (-us), nurodydama vežimą (-us), kuriam (-iems) jis (jie) priklauso.

kai pagal e punkte pateiktą apibūdinimą atliekos pristatomos į įrenginį, įsikūrusį:

i)	pirminio išsiuntimo šalyje ar kitoje valstybėje narėje, būtinas naujas pranešimas pagal I dalies nuostatas; arba

ii)	trečiojoje šalyje, būtinas naujas pranešimas pagal šio reglamento nuostatas, pirminio išsiuntimo kompetentingai institucijai taip pat taikant nuostatas dėl atitinkamų kompetentingų institucijų.

16 straipsnis

Reikalavimai gavus leidimą atliekoms vežti

Susijusioms kompetentingoms institucijoms davus leidimą pranešime nurodytam vežimui, visos dalyvaujančios įmonės užpildo judėjimo dokumentą, o bendro pranešimo atveju - judėjimo dokumentus nurodytais punktais, jį ar juos pasirašo, o jų nuorašus - saugo. Vykdomi šie reikalavimai:

a)	pranešėjo užpildomas judėjimo dokumentas: gavęs išsiuntimo, paskirties ir tranzito kompetentingų institucijų leidimą, arba tranzito kompetentingos institucijos tylų sutikimą, jis, įrašydamas konkrečią išvežimo datą ir kitaip užpildydamas judėjimo dokumentą, tiek, kiek yra įmanoma, jį užbaigia;

b)	išankstinė informacija dėl konkrečios išvežimo pradžios: pranešėjas užpildyto judėjimo dokumento, kaip apibūdinta a punkte, nuorašą išsiunčia atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir gavėjui ne vėliau kaip prieš tris darbo dienos iki išvežimo pradžios;

kiekvieną transportavimą lydintys dokumentai: pranešėjas saugo judėjimo dokumento nuorašą. Kiekvieną transportavimą lydi judėjimo dokumentas ir pranešimo dokumento, kuriame yra atitinkamų kompetentingų institucijų raštiški leidimai ir sąlygos, nuorašai. Judėjimo dokumentą saugo atliekas gaunantis įrenginys.

įrenginio išduodamas raštiškas patvirtinimas apie atliekų gavimą: per tris dienas nuo atliekų gavimo įrenginys pateikia raštišką patvirtinimą, kad gavo atliekas.

Šis patvirtinimas nurodomas judėjimo dokumente arba pridedamas prie jo.

Šį patvirtinimą turinčius pasirašytus judėjimo dokumento nuorašus įrenginys siunčia pranešėjui ir susijusioms kompetentingoms institucijoms.

įrenginio išduodamas pažymėjimas apie ne tarpinį panaudojimą ar šalinimą: kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų po ne tarpinės panaudojimo ar šalinimo operacijos užbaigimo ir ne vėliau kaip per vienerius metus ar trumpesnį laikotarpį pagal 9 straipsnio 7 dalį nuo atliekų gavimo gavėjas arba šią operaciją atliekantis įrenginys savo atsakomybe išduoda pažymėjimą, kad ne tarpinis panaudojimas ar šalinimas yra užbaigtas.

Šis pažymėjimas nurodomas judėjimo dokumente arba pridedamas prie jo.

Šį pažymėjimą turinčius pasirašytus judėjimo dokumento nuorašus įrenginys siunčia pranešėjui ir susijusioms kompetentingoms institucijoms.

17 straipsnis

Pakeitimai gavus leidimą atliekų vežimui

1. Jeigu atliekami esminiai vežimo, dėl kurio gautas leidimas, elementų ir (arba) sąlygų pakeitimai, įskaitant numatyto kiekio, maršruto, maršruto parinkimo, vežimo datos ar vežėjo pakeitimą, pranešėjas nedelsdamas ir, jei įmanoma, iki išvežimo pradžios, informuoja atitinkamas kompetentingas institucijas ir gavėją.

2. Šiais atvejais pateikiamas naujas pranešimas, nebent atitinkamos kompetentingos institucijos mano, kad dėl pasiūlytų pakeitimų naujo pranešimo rengti nebūtina.

3. Jei su šiais pakeitimais susiję kitos, nei pirminiame pranešime nurodytos, kompetentingos institucijos, pateikiamas naujas pranešimas.

2 skyrius

Bendri informacijos reikalavimai

18 straipsnis

Tam tikra atliekų vežimą lydinti informacija

1. 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytoms atliekoms, kurias numatyta vežti, taikomi šie procedūriniai reikalavimai:

a)	Siekiant padėti stebėti šių atliekų vežimą, vežimą organizuojantis išsiuntimo šalies jurisdikcijai priklausantis asmuo užtikrina, kad vežamas atliekas lydėtų VII priede nurodytas dokumentas.

b)	VII priede nurodytą dokumentą iki išvežimo pradžios pasirašo vežimą organizuojantis asmuo, o panaudojimo įrenginys ar laboratorija bei gavėjas - kai šios atliekos gaunamos.

2. VII priede nurodyta vežimą organizuojančio asmens ir panaudojimui skirtų atliekų gavėjo sutartis turi galioti nuo išvežimo pradžios ir joje turi būti vežimą organizuojančio asmens įsipareigojimas, kai atliekų vežimo ar panaudojimo negalima užbaigti, kaip buvo numatyta, arba šis vežimas buvo neteisėtas, arba gavėjo įsipareigojimas, kai vežimą organizuojantis asmuo neturi galimybių užbaigti atliekų vežimo ar jų panaudojimo (pavyzdžiui, yra nemokus):

a)	atliekas atsiimti arba užtikrinti alternatyvų jų panaudojimo būdą; ir

b)	jei būtina, tuo laiku jas saugoti.

Atitinkamai institucijai paprašius, vežimą organizuojantis asmuo arba gavėjas pateikia sutarties nuorašą.

3. Tikrinimo, vykdymo, planavimo ir statistiniams tikslams valstybės narės pagal šalies įstatymus gali paprašyti 1 dalyje nurodytos informacijos apie atliekų vežimą, kuriam taikomas šis straipsnis.

4. 1 dalyje nurodyta informacija laikoma konfidencialia, kai to reikalaujama Bendrijos ir nacionaliniuose teisės aktuose .

3 skyrius

Bendrieji reikalavimai

19 straipsnis

Draudimas maišyti atliekas vežimo metu

Nuo vežimo pradžios iki gavimo panaudojimo ar šalinimo įrenginyje pranešimo dokumente arba, kaip nurodyta 18 straipsnyje, atliekos su kitomis atliekomis nemaišomos.

20 straipsnis

Dokumentų ir informacijos saugojimas

1. Bendrijoje kompetentingos institucijos, pranešėjas , gavėjas ir atliekas gaunantis įrenginys mažiausiai trejus metus nuo vežimo pradžios saugo visus kompetentingoms institucijoms siųstus ar iš jų gautus dokumentus, susijusius su vežimu, apie kurį pranešta.

2. Bendrijoje atliekų vežimą organizuojantis asmuo, gavėjas ir atliekas gaunantis įrenginys mažiausiai trejus metus nuo vežimo pradžios saugo informaciją, pateiktą pagal 18 straipsnio 1 dalį.

21 straipsnis

Viešas pranešimų prieinamumas

Jei tokia informacija pagal Bendrijos arba nacionalinius teisės aktus nėra konfidenciali, išsiuntimo arba paskirties kompetentingos institucijos gali, pasinaudodamos atitinkamomis priemonėmis, pvz., internetu, pranešimus apie atliekų vežimą, kuriam jos pritarė, padaryti viešai prieinamais.

4 skyrius

Atsiėmimo įsipareigojimai

22 straipsnis

Atsiėmimas, kai atliekų vežimas negali būti užbaigtas taip, kaip numatyta

1. Kai kompetentingos institucijos sužino, kad atliekų vežimas, įskaitant jų panaudojimą ar šalinimą, negali būti užbaigtas taip, kaip numatyta pagal pranešimo bei judėjimo dokumentus ir 4 straipsnio 4 punkto antroji pastraipa bei 5 straipsnyje nurodytos sutarties sąlygas, jos nedelsdamos apie tai praneša išsiuntimo kompetentingai institucijai. Kai panaudojimo ar šalinimo įrenginys atsisako gautų pervežtų atliekų, jis nedelsdama apie tai praneša paskirties kompetentingai institucijai.

2. Išsiuntimo kompetentinga institucija užtikrina, kad, išskyrus 3 dalyje numatytais atvejais, pranešėjas, nustatytas laikantis 2 straipsnio 15 punkte nurodytos hierarchijos, arba, jei tai neįvykdoma, ši kompetentinga institucija pati arba jos vardu veikiantis fizinis ar juridinis asmuo grąžintų šias atliekas į jos jurisdikcijai priklausančią teritoriją ar kokią kitą vietą išsiuntimo šalyje.

Tai atliekama per 90 dienų arba per tokį kitą laikotarpį, dėl kurio atitinkamos kompetentingos institucijos gali sutarti, po to, kai išsiuntimo kompetentinga institucija sužino, arba paskirties ar tranzito kompetentinga institucija jai raštu praneša, kad vežamoms atliekoms, kurioms duotas leidimas, vežimas arba panaudojimas ar šalinimas negali būti užbaigtas, ir informuoja apie šio neužbaigimo priežastį (-is). Šio pranešimo priežastis gali būti inter alia kitų kompetentingų institucijų paskirties ar tranzito kompetentingai institucijai suteikta informacija.

3. 2 dalies atsiėmimo įsipareigojimas netaikomas, jei pranešėjas arba, jei tai neįvykdoma, išsiuntimo kompetentinga institucija arba jos vardu fizinis ar juridinis asmuo įtikina atliekų panaudojime ar šalinime dalyvaujančias išsiuntimo, tranzito ir paskirties kompetentingas institucijas, kad atliekas galima panaudoti ar pašalinti alternatyviu būdu paskirties šalyje ar kur nors kitur.

2 dalies atsiėmimo įsipareigojimas netaikomas, jeigu atvežtos atliekos atitinkamame įrenginyje operacijos metu buvo negrįžtamai sumaišytos su kitų rūšių atliekomis dar prieš tai, kai atitinkama kompetentinga institucija sužinojo, kad pranešime nurodytas atliekų vežimas negali būti užbaigtas, kaip tai apibūdinta l dalyje. Šis mišinys panaudojamas ar šalinamas alternatyviu būdu pagal pirmą pastraipą.

4. Tuo atveju, kai atsiimama pagal 2 dalį, pateikiamas naujas pranešimas, jei atitinkamos kompetentingos institucijos nesutaria, kad pakanka pirminės išsiuntimo kompetentingos institucijos tinkamai pagrįsto prašymo.

Pirminis pranešėjas arba, jei tai neįvykdoma, bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, nustatytas pagal 2 straipsnio 15 punktą, arba, jei tai neįvykdoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu atitinkamai pateikia naują pranešimą.

Nė viena kompetentinga institucija neprieštarauja atliekų vežimui, kuris negali būti užbaigtas, grąžinimui ar atitinkamai panaudojimo ar šalinimo operacijai.

5. Tais atvejais, kai sutariama dėl alternatyvių darbų už pirminės paskirties šalies ribų pagal 3 dalį, pirminis pranešėjas arba, jei tai neįvykdoma, bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, nustatytas pagal 2 straipsnio 15 punktą, arba, jei tai neįvykdoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu, jei reikalinga, pateikia naują pranešimą.

Kai pranešėjas pateikia šį pranešimą, jis taip pat pateikiamas pirminės išsiuntimo šalies kompetentingai institucijai.

6. Tais atvejais, kai atliekos tvarkomos alternatyviu būdu pirminėje paskirties šalyje pagal 3 dalį, naujo pranešimo nereikia ir pakanka tik tinkamai pagrįsto prašymo. Šį tinkamai pagrįstą prašymą leidimui dėl alternatyvių darbų atlikimo gauti pirminis pranešėjas siunčia paskirties ir išsiuntimo kompetentingoms institucijoms arba, jei tai neįvykdoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija siunčia jį paskirties kompetentingai institucijai.

7. Jeigu, vadovaujantis 4 ar 6 dalies nuostatomis, naujo pranešimo pateikti nereikia, pirminis pranešėjas arba, jei tai neįvykdoma, bet kuris kitas fizinis ar juridinis, nustatytas pagal 2 straipsnio 15 punktą, arba, jei tai neįvykdoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu užpildo naują judėjimo dokumentą pagal 15 straipsnį ar 16 straipsnį.

Jeigu naują pranešimo dokumentą pagal 4 ar 5 dalis pateikia pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija, naujos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo nereikia.

8. Pranešėjo įsipareigojimas ir papildomas išsiuntimo šalies įsipareigojimas atsiimti atliekas arba organizuoti alternatyvų jų panaudojimą ar šalinimą baigiasi, kai įrenginys išduoda 16 straipsnio e punkte arba, jei tinkama, 15 straipsnio e punkte nurodytą ne tarpinio panaudojimo ar šalinimo pažymėjimą. 6 straipsnio 6 dalyje nurodyto tarpinio panaudojimo ar šalinimo atvejais papildomas išsiuntimo šalies įsipareigojimas baigiasi, kai įrenginys išduoda 15 straipsnio d punkte nurodytą pažymėjimą.

Jei įrenginys panaudojimo ar šalinimo pažymėjimą išduoda taip, kad vežimas tampa neteisėtu ir to pasekmė - finansinės garantijos sugrąžinimas, taikomos 24 straipsnio 3 dalies ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatos.

9. Kai paaiškėja, kad vežamos atliekos, kurių vežimo negalima užbaigti, įskaitant jų panaudojimą ar šalinimą, yra valstybės narės teritorijoje, kompetentinga institucija, kurios jurisdikcijai priklauso dalis, kurioje aptiktos atliekos, atsako už tai, kad būtų sudaryti susitarimai dėl atliekų saugojimo iki jų grąžinimo ar ne tarpinio panaudojimo ar šalinimo alternatyviu būdu.

23 straipsnis

Atsiėmimo kaštai, kai atliekų vežimas neužbaigiamas

1. Kaštus, atsiradusius dėl atliekų, kurių vežimo negalima užbaigti, atsiėmimo, įskaitant transportavimo, panaudojimo ar šalinimo kaštus, kaip apibrėžta 22 straipsnio 2 ar 3 dalyse, ir nuo tos dienos, kai išsiuntimo kompetentinga institucija sužinojo, kad atliekų vežimo, jų panaudojimo ar šalinimo negalima užbaigti, saugojimo kaštus, kaip apibrėžta 22 straipsnio 9 dalyje, privalo padengti:

a)	pranešėjas, nustatytas pagal 2 straipsnio 15 punkte nurodytą hierarchiją; arba, jei tai neįvykdoma,

b)	kitas atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo; arba, jei tai neįvykdoma,

c)	išsiuntimo kompetentinga institucija; arba, jei tai neįvykdoma,

d)	taip, kaip sutarė atitinkamos kompetentingos institucijos.

2. Šis straipsnis nepažeidžia atsakomybę reglamentuojančių Bendrijos ir nacionalinių nuostatų.

24 straipsnis

Neteisėtai vežamų atliekų atsiėmimas

1. Kai kompetentinga institucija nustato, kad atliekos vežamos neteisėtai, ji nedelsdama apie tai praneša kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

2. Jei už neteisėtą vežimą atsako pranešėjas, išsiuntimo kompetentinga institucija užtikrina, kad šias atliekas:

a)	atsiimtų pranešėjas de facto; arba, jei nebuvo pateikta jokio pranešimo,

b)	atsiimtų pranešėjas de iure; arba, jei tai neįvykdoma,

c)	atsiimtų išsiuntimo kompetentinga institucija arba jos vardu fizinis ar juridinis asmuo; arba, jei tai neįvykdoma,

d)	išsiuntimo kompetentinga institucija pati arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu alternatyviu būdu panaudotų ar pašalintų paskirties arba išsiuntimo šalyje; arba, jei tai neįvykdoma,

e)	išsiuntimo kompetentinga institucija pati arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu alternatyviu būdu panaudotų arba pašalintų kitoje šalyje, jeigu visos atitinkamos kompetentingos institucijos tam pritaria.

Šis atsiėmimas, panaudojimas ar pašalinimas įvykdomas per 30 dienų arba per tokį kitą laikotarpį, dėl kurio atitinkamos kompetentingos institucijos gali tarpusavyje sutarti, po to, kai išsiuntimo kompetentinga institucija sužino, arba paskirties ar tranzito kompetentinga institucija jai raštu praneša, apie neteisėtą vežimą ir informuoja apie jo priežastį (-is). Šio pranešimo priežastis gali būti inter alia kitų kompetentingų institucijų paskirties ar tranzito kompetentingai institucijai suteikta informacija.

a, b, c punktuose nurodytais atsiėmimo atvejais pateikiamas naujas pranešimas, jeigu atitinkamos kompetentingos institucijos nesutaria, kad pakanka pirminės išsiuntimo kompetentingos institucijos tinkamai pagrįsto prašymo.

Naują pranešimą pateikia a, b ar c punktuose išvardyti asmenys ar institucija, laikydamiesi šiuose punktuose nurodytos sekos.

Nė viena kompetentinga institucija neprieštarauja neteisėtai vežamų atliekų grąžinimui. Kai išsiuntimo kompetentingos institucijos atliekas tvarko alternatyviu būdu, kaip nurodyta d ir e punktuose, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu pateikia naują pranešimą, jei atitinkamos kompetentingos institucijos nesutaria, kad pakanka šios kompetentingos institucijos tinkamai pagrįsto prašymo.

3. Jei už neteisėtą vežimą atsako gavėjas, paskirties kompetentinga institucija užtikrina, kad šias atliekas panaudotų ar šalintų aplinkai saugiu būdu:

a)	gavėjas; arba, jei tai neįvykdoma,

b)	pati kompetentinga institucija arba jos vardu fizinis ar juridinis asmuo.

Panaudojimas ar pašalinimas įvykdomas per 30 dienų, arba per tokį kitą laikotarpį, dėl kurio atitinkamos kompetentingos institucijos gali sutarti, po to, kai paskirties kompetentinga institucija sužino, arba išsiuntimo ar tranzito kompetentinga institucija jai raštu praneša, apie neteisėtą vežimą ir informuoja apie jo priežastį (-is). Šio pranešimo priežastis gali būti inter alia kitų kompetentingų institucijų paskirties ar tranzito kompetentingai institucijai suteikta informacija.

Tuo tikslu, kiek būtina, susijusios kompetentingos institucijos bendradarbiauja panaudojant ar šalinant atliekas.

4. Jei naujo pranešimo pateikti nereikia, už grąžinimą atsakingas asmuo arba, jei tai neįvykdoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija, užpildo naują judėjimo dokumentą pagal 15 ar 16 straipsnį.

Jei naują pranešimą pateikia pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija, naujos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo nereikalaujama.

5. Ypač atvejais, kai atsakomybės už neteisėtą vežimą negalima priskirti nei pranešėjui, nei gavėjui, susijusios kompetentingos institucijos bendradarbiauja, kad užtikrintų šių atliekų panaudojimą ar pašalinimą.

6. 6 straipsnio 6 dalyje nurodyto tarpinio panaudojimo ar šalinimo atvejais, kai po tarpinės panaudojimo ar šalinimo operacijos užbaigimo nustatoma, kad atliekų vežimas buvo neteisėtas, papildomas išsiuntimo šalies įsipareigojimas atsiimti atliekas arba organizuoti jų alternatyvų panaudojimą ar pašalinimą baigiasi, kai įrenginys išduoda 15 straipsnio d punkte nurodytą pažymėjimą.

Jei įrenginys išduoda tokį panaudojimo ar šalinimo pažymėjimą, dėl kurio vežimas tampa neteisėtu ir to pasekmė - finansinės garantijos grąžinimas, taikoma 3 dalis ir 25 straipsnio 2 dalis.

7. Kai paaiškėja, kad neteisėtas vežimas vykdomas valstybės narės teritorijoje, kompetentinga institucija, kurios jurisdikcijai priklauso dalis, kurioje aptiktos atliekos, atsako už tai, kad būtų sutarta dėl atliekų saugojimo iki jų grąžinimo ar ne tarpinio panaudojimo ar šalinimo alternatyviu būdu.

8. 34 ir 36 straipsniai netaikomi tais atvejais, kai neteisėtai vežamos atliekos grąžinamos į išsiuntimo šalį, kurioje taikomi šiuose straipsniuose nustatyti draudimai.

9. 2 straipsnio 35 dalies g punkte apibrėžto neteisėto vežimo atveju, šį vežimą organizuojančiam asmeniui priskiriami tie patys šiame straipsnyje nustatyti įpareigojimai, kaip ir pranešėjui.

10. Šis straipsnis nepažeidžia atsakomybę reglamentuojančių Bendrijos ir nacionalinių nuostatų.

25 straipsnis

Atsiėmimo kaštai neteisėto vežimo atveju

1. Kaštus, atsiradusius dėl neteisėtai vežamų atliekų atsiėmimo, įskaitant transportavimo, panaudojimo ar šalinimo kaštus, kaip apibrėžta 24 straipsnio 2 dalyje, ir nuo tos dienos, kai išsiuntimo kompetentinga institucija sužinojo, kad vežimas yra neteisėtas, saugojimo kaštus, kaip apibrėžta 24 straipsnio 7 dalyje, privalo padengti:

a)	de facto pranešėjas, nustatytas pagal 2 straipsnio 15 punkte nurodytą hierarchiją; arba jei nebuvo pateikta jokio pranešimo,

b)	de iure pranešėjas arba atitinkamai kitas fizinis ar juridinis asmuo; arba, jei tai neįvykdoma,

c)	išsiuntimo kompetentinga institucija.

2. Kaštus, atsiradusius dėl neteisėtai vežamų atliekų panaudojimo ar pašalinimo pagal 24 straipsnio 3 dalį, įskaitant galimus transportavimo ir saugojimo kaštus pagal 24 straipsnio 7 dalį, privalo padengti:

a)	gavėjas; arba, jei tai neįvykdoma,

b)	paskirties kompetentinga institucija.

3. Kaštus, atsiradusius dėl neteisėtai vežamų atliekų panaudojimo ar pašalinimo pagal 24 straipsnio 5 dalį, įskaitant galimus transportavimo ir saugojimo kaštus pagal 24 straipsnio 7 dalį, privalo padengti:

a)	pranešėjas, nustatytas pagal 2 straipsnio 15 punkte nurodytą hierarchiją, ir (arba) gavėjas priklausomai nuo susijusių kompetentingų institucijų sprendimo; arba, jei tai neįvykdoma,

b)	atitinkamai kitas fizinis ar juridinis asmuo; arba, jei tai neįvykdoma,

c)	išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos.

4. 2 straipsnio 35 punkto g papunktyje apibrėžto neteisėto vežimo atveju šį vežimą organizuojančiam asmeniui priskiriami tie patys šiame straipsnyje nustatyti įpareigojimai, kaip ir pranešėjui.

5. Šis straipsnis nepažeidžia atsakomybę reglamentuojančių Bendrijos ir nacionalinių nuostatų.

5 skyrius

Bendrosios administracinės nuostatos

26 straipsnis

Informacijos perdavimo būdai

1. Toliau išvardinta informacija ir dokumentai gali būti atsiųsti paštu:

a)	4 ir 13 straipsniuose nurodytas pranešimas apie planuojamą atliekų vežimą;

b)	informacijos ir dokumentacijos prašymas pagal 4, 7 ir 8 straipsnius;

c)	informacijos ir dokumentacijos pateikimas pagal 4, 7 ir 8 straipsnius;

d)	9 straipsnyje nurodytas raštiškas leidimas pranešime nurodytam vežimui;

e)	vežimo sąlygos pagal 10 straipsnį;

f)	11 ir 12 straipsniuose nurodytas prieštaravimas vežimui;

g)	informacija apie sprendimą suteikti išankstinį leidimą specializuotiems panaudojimo įrenginiams pagal 14 straipsnio 3 dalį;

h)	atliekų panaudojimo ar šalinimo pažymėjimas pagal 15 ir 16 straipsnius;

i)	raštiškas patvirtinimas apie atliekų gavimą pagal 15 ir 16 straipsnius;

j)	išankstinė informacija dėl konkrečios išvežimo datos pagal 16 straipsnį;

k)	17 straipsnyje nurodyta informacija apie atliekų vežimo pakeitimus po leidimo gavimo; ir

l)	raštiški leidimai ir judėjimo dokumentai, siunčiami pagal IV, V ir VI dalis.

2. Be to, priklausomai nuo atitinkamų kompetentingų institucijų ir pranešėjo sutarimo, dokumentai, nurodyti 1 dalyje, gali būti alternatyviai pateikiami bet kuria iš šių ryšių priemonių:

faksu; ar

b)	faksu, o po to paštu; ar

c)	elektroniniu paštu, naudojant skaitmeninį parašą. Šiuo atveju visus būtinus antspaudus ar parašus pakeičia skaitmeninis parašas; ar

d)	elektroniniu paštu be skaitmeninio parašo, o po to paštu.

3. Kiekvieną transportavimą pagal 16 straipsnio c punktą ir 18 straipsnį lydintys dokumentai gali būti pateikiami elektronine forma su skaitmeniniais parašais, jeigu, vykstant transportavimui, juos galima perskaityti bet kuriuo metu, ir jei tai yra priimtina atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

4. Priklausomai nuo atitinkamų kompetentingų institucijų ir pranešėjo sutarimo, 1 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus galima pateikti ir jais apsikeisti keičiantis elektroniniais duomenimis su elektroniniu parašu arba elektroniniu autentiškumo patvirtinimu pagal 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (20), arba naudojant panašią elektroninę autentiškumo patvirtinimo sistemą, užtikrinančią tą patį apsaugos lygį. Tokiais atvejais gali būti sudaryti organizaciniai susitarimai dėl keitimosi elektroniniais duomenimis srauto.

27 straipsnis

Kalba

1. Visi pagal II dalies nuostatas siunčiami pranešimai, informacija, dokumentacija ir kiti pranešimai pateikiami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms priimtina kalba.

2. Jei atitinkamos kompetentingos institucijos paprašo, pranešėjas pateikia autentišką (-us) vertimą (-us) į šioms institucijoms priimtiną kalbą.

28 straipsnis

Nesutarimai klasifikavimo klausimais

1. Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos negali sutarti dėl klasifikavimo, kai reikia nustatyti, ar medžiaga yra atliekos, ar ne, nagrinėjama medžiaga laikoma atliekomis. Tai nepažeidžia paskirties šalies teisės su atvežta medžiaga elgtis pagal savo šalies įstatymus, ir kai šie įstatymai neprieštarauja Bendrijos ar tarptautinei teisei.

2. Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos negali sutarti dėl III, IIIA, IIIB ar IV prieduose išvardytų atliekų, apie kurias pranešta, klasifikavimo, laikoma, kad šios atliekos išvardytos IV priede.

3. Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos negali sutarti dėl atliekų tvarkymo operacijos, kuri pranešime įvardijama kaip panaudojimo ar šalinimo, klasifikavimo, taikomos šalinimą reglamentuojančios nuostatos.

4. 1-3 dalys taikomos tik taikant šį reglamentą, ir nepažeidžia suinteresuotų šalių teisės bet kokį su šiuo klausimu susijusį ginčą išspręsti teisme.

29 straipsnis

Administraciniai kaštai

Atitinkami ir proporcingi administracinės pranešimo ir kontrolės procedūrų įgyvendinimo kaštai ir įprasti atitinkamų tyrimų ir patikrų kaštai gali būti pateikti apmokėti pranešėjui.

30 straipsnis

Susitarimai dėl pasienio teritorijų

1. Išimtiniais atvejais, ir jeigu to reikia dėl specifinės geografinės ir demografinės padėties, valstybės narės gali sudaryti dvišalius susitarimus, sušvelninančius pranešimo procedūrą specifinių atliekų srautų vežimams, kai jos per sieną vežamos į artimiausią tinkamą įrenginį, įsikūrusį pasienio zonoje tarp dviejų atitinkamų valstybių narių.

2. Tokie dvišaliai susitarimai taip pat gali būti sudaromi, kai atliekos vežamos iš ir tvarkomos išsiuntimo šalyje, tačiau tranzitu vežamos per kitą valstybę narę.

3. Valstybės narės taip pat gali tokius susitarimus sudaryti su šalimis, kurios pasirašė Europos ekonominės erdvės susitarimą.

4. Apie šiuos susitarimus Komisijai pranešama iki jų įsigaliojimo.

6 skyrius

Vežimas Bendrijoje tranzitu per trečiąsias šalis

31 straipsnis

Pašalinimui skirtų atliekų vežimas

Kai atliekos vežamos Bendrijoje tranzitu per vieną ar daugiau trečiųjų šalių ir šios atliekos yra skirtos pašalinimui, išsiuntimo kompetentinga institucija, papildomai prie šio skyriaus nuostatų, trečiosios šalies kompetentingos institucijos pasiteirauja, ar ji pageidauja išsiųsti savo raštišką sutikimą planuojamam vežimui:

a)	kai šalys yra pasirašiusios Bazelio konvenciją: per 60 dienų, jei jos neatsisakė šios teisės pagal šios Konvencijos sąlygas; arba

b)	kai šalys nėra pasirašiusios Bazelio konvencijos: per kompetentingų institucijų sutartą laikotarpį.

32 straipsnis

Panaudojimui skirtų atliekų vežimas

1. Kai atliekos vežamos Bendrijoje tranzitu per vieną ar daugiau trečiųjų šalių, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, ir šios atliekos yra skirtos panaudoti, taikomas 31 straipsnis.

2. Kai atliekos Bendrijoje, įskaitant vežimą tarp dviejų tos pačios valstybės narės vietovių, vežamos tranzitu per vieną ar daugiau trečiųjų šalių, kurioms taikomas EBPO sprendimas, ir yra skirtos panaudoti, 9 straipsnyje nurodytas sutikimas gali būti tylus ir, jei nebuvo pareikšta prieštaravimų ar nustatyta sąlygų, vežimas gali būti pradėtas po 30 dienų tos dienos, kurią paskirties kompetentinga institucija išsiunčia patvirtinimą pagal 8 straipsnį.

III DALIS

ATLIEKŲ VEŽIMAS VALSTYBĖSE NARĖSE

33 straipsnis

Šio reglamento taikymas, kai vežama tik valstybėse narėse

1. Valstybės narės sukuria atitinkamą tik jų jurisdikcijai priklausančio atliekų vežimo priežiūros ir kontrolės sistemą. Šioje sistemoje turi būti atsižvelgiama į būtiną sąsają su II ir VII dalyse sukurta Bendrijos sistema.

2. Valstybės narės Komisijai praneša apie savo atliekų vežimo priežiūros ir kontrolės sistemą. Komisija apie tai informuoja kitas valstybes nares.

3. II ir VII dalyse numatytą sistemą valstybės narės gali taikyti savo jurisdikcijai.

IV DALIS

EKSPORTAS IŠ BENDRIJOS Į TREČIĄSIAS ŠALIS

1 skyrius

Šalinimui skirtų atliekų eksportas

34 straipsnis

Eksporto uždraudimas, išskyrus ELPA šalis

1. Visas šalinti skirtų atliekų eksportas iš Bendrijos yra draudžiamas.

2. 1 dalies draudimas netaikomas, kai eksportuojamos atliekos, skirtos šalinti ELPA šalyse, kurios taip pat yra pasirašiusios Bazelio konvenciją.

3. Tačiau šalinti skirtų atliekų eksportas į ELPA šalį, pasirašiusią Bazelio konvenciją, taip pat draudžiamas:

a)	kai ELPA šalis draudžia tokių atliekų importą; arba,

b)	jei išsiuntimo kompetentinga institucija turi priežasčių manyti, kad atliekos atitinkamoje paskirties šalyje nebus tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 49 straipsnyje.

4. Ši nuostata neprieštarauja grąžinimo įsipareigojimams, kaip numatyta 22 ir 24 straipsniuose.

35 straipsnis

Eksporto į ELPA šalis procedūros

1. Kai atliekos eksportuojamos iš Bendrijos ir yra skirtos šalinti ELPA šalyse, pasirašiusiose Bazelio konvenciją, II dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis su 2 ir 3 dalyje išvardytomis adaptacijomis ir papildymais.

2. Taikomos šios adaptacijos:

už Bendrijos ribų esanti tranzito kompetentinga institucija per 60 dienų nuo savo patvirtinimo apie gautą pranešimą išsiuntimo paprašo papildomos informacijos apie pranešime nurodytą atliekų vežimą, duoda, jei atitinkama šalis nusprendė neprašyti išankstinio raštiško sutikimo ir apie tai pranešė kitoms šalims pagal Bazelio konvencijos 6 straipsnio 4 dalį, tylų sutikimą arba pateikia raštišką leidimą su sąlygomis ar be jų; ir

Bendrijoje esanti išsiuntimo kompetentinga institucija priima 9 straipsnyje minėtą sprendimą leisti vežti atliekas tik po to, kai gauna paskirties kompetentingos institucijos raštišką leidimą ir prireikus tylų arba raštišką už Bendrijos ribų esančios tranzito kompetentingos institucijos leidimą, ir ne anksčiau kaip po 61 dienos nuo tranzito kompetentingos institucijos patvirtinimo išsiuntimo. Jei išsiuntimo kompetentinga institucija turi raštišką kitų atitinkamų kompetentingų institucijų leidimą, ji gali priimti sprendimą anksčiau, nei baigiasi 61 dienos laikotarpis.

3. Taikomos šios papildomos nuostatos:

a)	Bendrijoje esanti tranzito kompetentinga institucija pranešėjui patvirtina, kad gavo pranešimą;

b)	Bendrijoje esančios išsiuntimo ir prireikus tranzito kompetentingos institucijos savo sprendimo leisti vežti antspauduotą nuorašą siunčia eksporto ir išvežimo iš Bendrijos muitinės įstaigoms;

c)	vežėjas eksporto ir išvežimo iš Bendrijos muitinės įstaigoms pristato judėjimo dokumentą;

d)	kai tik atliekos išvežamos iš Bendrijos, išvežimo iš Bendrijos muitinės įstaiga Bendrijoje esančiai išsiuntimo kompetentingai institucijai siunčia antspauduotą judėjimo dokumento nuorašą, taip patvirtindama, kad atliekos išvežtos iš Bendrijos;

e)	jei po 42 dienų, kai atliekos buvo išvežtos iš Bendrijos, Bendrijoje esanti išsiuntimo kompetentinga institucija iš įrenginio negavo jokio pranešimo apie atliekų gavimą, ji be delsimo apie tai praneša paskirties kompetentingai institucijai; ir

4 straipsnio 4 punkto antrojoje pastraipoje ir 5 straipsnyje minimoje sutartyje turi būti tokios nuostatos:

jei įrenginys išduoda netinkamą šalinimo pažymėjimą, kurio pasekmė - atleidimas nuo finansinės garantijos, gavėjas padengia kaštus, susidarančius dėl prievolės grąžinti atliekas į išsiuntimo kompetentingos institucijos jurisdikcijai priklausančią teritoriją bei panaudojant ar šalinant atliekas alternatyviu ir aplinkai saugiu būdu;

ii)	per tris dienas nuo šalinti skirtų atliekų gavimo įrenginys pranešėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms siunčia pasirašytus užpildyto judėjimo dokumento nuorašus, išskyrus iii papunktyje nurodytą šalinimo pažymėjimą; ir

iii)

kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šalinimo užbaigimo ir ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus nuo atliekų gavimo įrenginys savo atsakomybe pažymi, kad šalinimas buvo užbaigtas, ir pranešėjui bei atitinkamoms kompetentingoms institucijoms siunčia pasirašytus šį pažymėjimą turinčio judėjimo dokumento nuorašus.

4. Vežti galima pradėti tik tada, jei:

a)	pranešėjas gavo išsiuntimo ir paskirties kompetentingų institucijų ir prireikus už Bendrijos ribų esančios tranzito kompetentingos institucijos raštišką leidimą, ir jei yra laikomasi nustatytų sąlygų;

b)	sutartis tarp pranešėjo ir gavėjo buvo sudaryta ir galioja, kaip to reikalaujama 4 straipsnio 4 punkto antroje pastraipoje ir 5 straipsnyje;

c)	finansinė garantija arba lygiavertis draudimas buvo įgytas ir galioja, kaip to reikalaujama 4 straipsnio 5 punkto antroje pastraipoje ir 6 straipsnyje; ir

d)	yra užtikrinamas 49 straipsnyje numatytas aplinkos tvarkymas saugiu būdu.

5. Kai atliekos eksportuojamos, šalinimo operacijai jos vežamos į įrenginį, kuris pagal taikytiną nacionalinę teisę veikia arba jam leidžiama veikti paskirties šalyje.

6. Jei eksporto ar išvežimo iš Bendrijos muitinės įstaiga nustato, kad vežimas yra neteisėtas, ji be delsimo praneša muitinės įstaigos šalies kompetentingai institucijai, kuri:

a)	be delsimo informuoja Bendrijoje esančią išsiuntimo kompetentingą instituciją; ir

b)	užtikrina atliekų sulaikymą tol, kol išsiuntimo kompetentinga institucija nuspręs kitaip ir perduos šį sprendimą raštu tos šalies, kurioje yra atliekas sulaikiusi muitinės įstaiga, kompetentingai institucijai.

2 skyrius

Panaudojimui skirtų atliekų eksportas

I skirsnis

Eksportas į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas

36 straipsnis

Eksporto draudimas

1. Toliau nurodytų atliekų, skirtų panaudoti šalyse, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, eksportas iš Bendrijos yra draudžiamas:

a)	V priede išvardytų pavojingų atliekų;

b)	V priedo 3 dalyje išvardytų atliekų;

c)	pavojingų atliekų, kurios V priede neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu;

d)	pavojingų mišrių atliekų ir pavojingų bei nepavojingų mišrių atliekų, kurios V priede neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu;

e)	atliekų, kurias paskirties šalis pagal Bazelio konvencijos 3 straipsnį paskelbė pavojingomis;

f)	atliekų, kurių importą paskirties šalis uždraudė; arba,

g)	atliekų, kurios suteikia išsiuntimo kompetentingai institucijai pagrindo manyti, kad atitinkamoje paskirties šalyje jos nebus tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip tai apibrėžta 49 straipsnyje.

2. Ši nuostata nepažeidžia grąžinimo įsipareigojimų, apibrėžtų 22 ir 24 straipsniuose.

3. Išimtiniais atvejais valstybės narės, remdamosi pranešėjo pateiktais atitinkamais dokumentiniais įrodymais, gali priimti nuostatas, leidžiančias nuspręsti, kad konkrečioms V priede išvardytoms pavojingoms atliekoms eksporto draudimas netaikomas, jei jos neturi Direktyvos 91/689/EEB III priede išvardytų savybių, turint omenyje, minėto priedo terminų H3 - H8, H10 ir H11 atžvilgiu, 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendime 2000/532/EB pakeičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (21) nustatytus ribinius dydžius.

4. Išskirtiniais atvejais tai, kad atliekos nėra įtrauktos į V priedą kaip pavojingos arba kad jos įtrauktos į V priedo 1 dalies B sąrašą, netrukdo apibūdinti jų kaip pavojingų ir todėl taikyti eksporto draudimą, jei šios atliekos turi Direktyvos 91/689/EEB III priede išvardytų savybių, turint omenyje, minėto priedo terminų H3 - H8, H10 ir H11 atžvilgiu, Komisijos sprendime 2000/532/EB nustatytus ribinius dydžius, kaip numatyta Direktyvos 91/689/EEB 1 straipsnio 4 dalies antroje įtraukoje ir šio reglamento III priedo įvadinėje dalyje.

5. 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, prieš priimdamos sprendimą, suinteresuotos valstybės narės informuoja numatytą paskirties šalį. Apie šiuos atvejus valstybės narės Komisijai praneša iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos. Komisija perduoda informaciją visoms valstybėms narėms ir Bazelio konvencijos sekretoriatui. Remdamasi pateikta informacija, komisija gali pareikšti savo pastabas ir, jei reikia, pataisyti V priedą pagal 58 straipsnį.

37 straipsnis

III ar IIIA prieduose išvardytų atliekų eksportas

1. Dėl III ar IIIA prieduose išvardytų atliekų, kurių eksportas neuždraustas pagal 36 straipsnį, Komisija per 20 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo į kiekvieną šalį, kurioje netaikomas EBPO sprendimas, siunčia prašymą raštu siekdama:

i)	patvirtinimo, kad atliekos gali būti eksportuojamos iš Bendrijos panaudojimui toje šalyje; ir

ii)	nurodymo, kokia kontrolės procedūra bus taikoma, jei bus, paskirties šalyje.

Šalims, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, suteikiama galimybė pasirinkti:

a)	uždraudimą; arba

b)	35 straipsnyje apibūdintą išankstinio raštiško pranešimo ir leidimo procedūrą; arba

c)	kad paskirties šalyje nebūtų vykdoma kontrolė.

2. Iki šio reglamento taikymo dienos Komisija, atsižvelgdama visus pagal 1 dalį gautus atsakymus, priima reglamentą ir apie tai praneša pagal Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnį įsteigtam komitetui.

Jei šalis nepateikė 1 dalyje nurodyto patvirtinimo, arba jei su šalimi dėl kokių nors priežasčių nebuvo susisiekta, taikomas 1 dalies b punktas.

Komisija periodiškai atnaujina priimtą reglamentą.

3. Jei savo atsakyme šalis nurodo, kad tam tikroms atliekų vežimams netaikoma kontrolė, šiems vežimams taikomos, mutatis mutandis, 18 straipsnis.

4. Kai atliekos eksportuojamos, panaudojimo operacijai jos vežamos į įrenginį, kuris pagal taikytiną nacionalinę teisę veikia arba jam leidžiama veikti paskirties šalyje.

5. Kai vežamos atliekos, III priede neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu, arba mišrios atliekos, III arba IIIA prieduose neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu, arba atliekos, klasifikuojamos IIIB priede, ir jei eksportas yra neuždraustas pagal 36 straipsnį, taikomas 1 dalies b punktas.

2 skirsnis

Eksportas į šalis, kurioms taikomas EBPO sprendimas

38 straipsnis

III, IIIA, IIIB, IV ir IVA prieduose išvardytų atliekų eksportas

1. Kai III, IIIA, IIIB, IV ir IV A prieduose išvardytos, III, IV arba IVA prieduose vienu atskiru įrašu neklasifikuojamos atliekos ar mišrios atliekos, skirti panaudoti šalyse, kurioms taikomas EBPO sprendimas, eksportuojamos iš Bendrijos vežant tranzitu arba ne per šalis, kuriose taikomas EBPO sprendimas, taikomos, mutatis mutandis, II dalies nuostatos su 2, 3 ir 5 dalyse nurodytomis adaptacijomis ir papildymais.

2. Taikomos šios adaptacijos:

a)	III A priede išvardytiems ir tarpinei operacijai skirtiems mišrioms atliekoms taikoma išankstinio raštiško pranešimo ir leidimo procedūra, jei tolesnės tarpinės ir ne tarpinės panaudojimo ar šalinimo operacijos bus vykdomos šalyje, kuriai netaikomas EBPO sprendimas;

b)	IIIB priede išvardytoms atliekoms taikoma išankstinio raštiško pranešimo ir leidimo procedūra;

c)	9 straipsnyje nurodytu leidimu gali būti už Bendrijos ribų esančios paskirties kompetentingos institucijos tylus sutikimas.

3. Eksportuojant IV ir IVA prieduose nurodytas atliekas, taikomos šios papildomos nuostatos:

a)	Bendrijoje esančios išsiuntimo ir prireikus tranzito kompetentingos institucijos savo sprendimo leisti vežti antspauduotą nuorašą siunčia eksporto ir išvežimo iš Bendrijos muitinės įstaigoms;

b)	vežėjas eksporto ir išvežimo iš Bendrijos muitinės įstaigoms pristato judėjimo dokumentą;

c)	vos tik atliekos išvežamos iš Bendrijos, išvežimo iš Bendrijos muitinės įstaiga Bendrijoje esančiai išsiuntimo kompetentingai institucijai siunčia antspauduotą judėjimo dokumento nuorašą, taip patvirtindama, kad atliekos išvežtos iš Bendrijos;

d)	jei praėjus 42 dienoms po atliekų išvežimo iš Bendrijos išsiuntimo kompetentinga institucija Bendrijoje iš įrenginio negavo jokio pranešimo apie atliekų gavimą, ji be delsimo apie tai informuoja paskirties kompetentingą instituciją; ir

4 straipsnio 4 punkto antrojoje pastraipoje ir 5 straipsnyje minimoje sutartyje turi būti tokios nuostatos:

jei įrenginys išduoda netinkamą panaudojimo pažymėjimą, kurio pasekmė - atleidimas nuo finansinės garantijos, gavėjas padengia kaštus, susidarančius dėl prievolės grąžinti atliekas į išsiuntimo kompetentingos institucijos jurisdikcijai priklausančią teritoriją bei panaudojant ar šalinant atliekas alternatyviu ir aplinkai saugiu būdu;

ii)	per tris dienas nuo panaudoti skirtų atliekų gavimo įrenginys pranešėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms siunčia pasirašytus užpildyto judėjimo dokumento nuorašus, išskyrus iii papunktyje nurodytą panaudojimo pažymėjimą; ir

iii)

kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo panaudojimo užbaigimo ir ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus nuo atliekų gavimo įrenginys savo atsakomybe pažymi, kad panaudojimas buvo užbaigtas, ir pranešėjui bei atitinkamoms kompetentingoms institucijoms siunčia pasirašytus šį pažymėjimą turinčio judėjimo dokumento nuorašus.

4. Vežti galima tik tada, jei:

a)	pranešėjas gavo raštišką išsiuntimo, paskirties ir prireikus tranzito kompetentingų institucijų leidimą, arba jei gavo ar galima suprasti, kad buvo duotas tylus už Bendrijos ribų esančių paskirties ir tranzito kompetentingų institucijų leidimas ir jei yra laikomasi nustatytų sąlygų;

b)	laikomasi 35 straipsnio 4 dalies b, c ir d punktų nuostatų.

5. Jei IV ir IVA prieduose išvardytos atliekos eksportuojamos, kaip apibūdinta 1 dalyje, tranzitu per šalį, kurioje netaikomas EBPO sprendimas, taikomos šios adaptacijos:

tranzito kompetentinga institucija, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, per 60 dienų nuo savo patvirtinimo apie gautą pranešimą išsiuntimo paprašo papildomos informacijos apie pranešime nurodytą atliekų vežimą, duoda, jei atitinkama šalis nusprendė neprašyti išankstinio raštiško leidimo ir apie tai pranešė kitoms šalims pagal Bazelio konvencijos 6 straipsnio 4 dalį, tylų sutikimą arba pateikia raštišką leidimą su sąlygomis ar be jų; ir

Bendrijoje esanti išsiuntimo kompetentinga institucija priima 9 straipsnyje minėtą sprendimą leisti vežti atliekas tik po to, kai gauna tranzito kompetentingos institucijos, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, raštišką leidimą ar tylų sutikimą ir ne anksčiau kaip po 61 dienos nuo tranzito kompetentingos institucijos pripažinimo išsiuntimo. Jei išsiuntimo kompetentinga institucija turi raštišką kitų atitinkamų kompetentingų institucijų leidimą, ji gali priimti sprendimą anksčiau, nei baigiasi 61 dienos laikotarpis.

6. Kai atliekos eksportuojamos, panaudojimo operacijoms jos vežamos į įrenginį, kuris pagal taikytiną nacionalinę teisę veikia arba jam leidžiama veikti paskirties šalyje.

7. Jei eksporto ar išvežimo iš Bendrijos muitinės įstaiga nustato, kad vežimas yra neteisėtas, ji be delsimo praneša muitinės įstaigos šalies kompetentingai institucijai, kuri:

a)	be delsimo informuoja Bendrijoje esančią išsiuntimo kompetentingą instituciją;

b)	užtikrina atliekų sulaikymą tol, kol išsiuntimo kompetentinga institucija nuspręs kitaip ir perduos šį sprendimą raštu tos šalies, kurioje yra atliekas sulaikiusi muitinės įstaiga, kompetentingai institucijai.

3 skyrius

Bendrosios nuostatos

39 straipsnis

Eksportas į Antarktį

Atliekas iš Bendrijos į Antarktį eksportuoti draudžiama.

40 straipsnis

Eksportas į užjūrio šalis ar teritorijas

1. Atliekas, skirtas šalinti užjūrio šalyse ar teritorijose, iš Bendrijos eksportuoti draudžiama.

2. Eksportuojant užjūrio šalyse ar teritorijose panaudoti skirtas atliekas, 36 straipsnyje numatytas draudimas taikomas mutatis mutandis.

3. Eksportuojant atliekas, skirtas panaudoti užjūrio šalyse ar teritorijose, kurioms netaikomas 2 dalyje numatytas draudimas, II dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.

V DALIS

IMPORTAS Į BENDRIJĄ IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ

1 skyrius

Šalinti skirtų atliekų importas

41 straipsnis

Importas, kuris draudžiamas, išskyrus jeigu jis yra iš Bazelio konvenciją pasirašiusios šalies arba pagal susitarimą ar iš kitos teritorijos nepaprastosios padėties ar karo metu

1. Šalinti skirtų atliekų importas į Bendriją draudžiamas, išskyrus iš:

a)	šalių, kurios yra pasirašiusios Bazelio konvenciją; arba

b)	kitų šalių, su kuriomis Bendrija, arba Bendrija ir jos valstybės narės, sudarė dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar sutartis, atitinkančias Bendrijos teisės aktus ir Bazelio konvencijos 11 straipsnį;

c)	kitų šalių, su kuriomis pavienės valstybės narės sudarė dvišalius susitarimus ar sutartis pagal 2 dalį; arba

d)	kitų teritorijų tais atvejais, kai, dėl išimtinių aplinkybių krizės, taikos atgavimo ar palaikymo bei karo metu, negalima sudaryti dvišalių susitarimų ar sutarčių pagal b ar c punktus, arba nebuvo paskirta ar negali veikti išsiuntimo šalies kompetentinga institucija.

2. Išimtiniais atvejais pavienė valstybė narė gali sudaryti dvišalius susitarimus ar sutartis dėl specifinių atliekų šalinimo tose valstybėse narėse, kai šios atliekos išsiuntimo šalyje nebus tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 49 straipsnyje.

Šie susitarimai ar sutartys atitinka Bendrijos teisės aktus ir Bazelio konvencijos 11 straipsnį;

Šie susitarimai ar sutartys garantuoja, kad šalinimo operacijos bus atliekamos įrenginiuose, kuriems suteikti leidimai, ir atitiks aplinkos tvarkymo saugiu būdu reikalavimus.

Šie susitarimai ar sutartys taip pat garantuoja, kad atliekos yra gaminamos išsiuntimo šalyje, ir kad šalinimas bus atliekamas tik susitarimą ar sutartį sudariusioje šalyje.

Apie šiuos susitarimus ar sutartis Komisijai pranešama prieš jas sudarant. Tačiau nepaprastaisiais atvejais apie jas gali būti pranešama per vieną mėnesį nuo jų sudarymo.

3. 1 dalies b ir c punktuose nurodyti dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai ar sutartys sudaromi, laikantis 42 straipsnio procedūrinių reikalavimų.

4. 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytos šalys paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai turi iš anksto pateikti tinkamai pagrįstą prašymą, remdamosi tuo, kad jos neturi ir negali dėl pagrįstų priežasčių įsigyti techninių pajėgumų ir būtinų įrenginių, kad galėtų šalinti atliekas aplinkai nekenksmingu būdu.

42 straipsnis

Procedūriniai reikalavimai importui iš Bazelio konvenciją pasirašiusios šalies ar iš kitų teritorijų nepaprastosios padėties ar karo metu

1. Kai šalinti skirtos atliekos į Bendriją yra importuojamos iš Bazelio konvenciją pasirašiusių šalių, II dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis su 2 ir 3 dalyje išvardytomis adaptacijomis ir papildymais.

2. Taikomos šios adaptacijos:

už Bendrijos ribų esanti tranzito kompetentinga institucija per 60 dienų nuo savo patvirtinimo apie gautą pranešimą išsiuntimo paprašo papildomos informacijos apie pranešime nurodytą atliekų vežimą, duoda, jei atitinkama šalis nusprendė neprašyti išankstinio raštiško leidimo ir apie tai pranešė kitoms šalims pagal Bazelio konvencijos 6 straipsnio 4 dalį, tylų sutikimą arba pateikia raštišką leidimą su sąlygomis ar be jų; ir

b)	41 straipsnio 1 dalies d punkte apibūdintais atvejais, apimančiais krizės, taikos atgavimo ar palaikymo bei karo aplinkybes, išsiuntimo kompetentingos institucijos leidimo nereikia.

3. Taikomos šios papildomos nuostatos:

a)	Bendrijoje esanti tranzito kompetentinga institucija pranešėjui patvirtina, kad gavo pranešimą, o šio patvirtinimo nuorašus siunčia atitinkamoms kompetentingoms institucijoms;

b)	Bendrijoje esančios išsiuntimo ir prireikus tranzito kompetentingos institucijos įvežimo į Bendriją muitinės įstaigai siunčia savo sprendimų leisti vežti antspauduotą nuorašą;

c)	vežėjas įvežimo į Bendriją muitinės įstaigai pristato judėjimo dokumento nuorašą; ir

d)	atlikusi būtinus muitinės formalumus, įvežimo į Bendriją muitinės įstaiga Bendrijoje esančioms paskirties ir tranzito kompetentingoms institucijoms siunčia antspauduotą judėjimo dokumento nuorašą, taip patvirtindama, kad atliekos įvežtos į Bendriją.

4. Vežti galima tik tada, jei:

a)	pranešėjas gavo išsiuntimo, paskirties ir prireikus tranzito kompetentingų institucijų raštišką leidimą, ir jei yra laikomasi nustatytų sąlygų;

b)	sutartis tarp pranešėjo ir gavėjo buvo sudaryta ir galioja, kaip reikalaujama 4 straipsnio 4 punkto antrojoje pastraipoje ir 5 straipsnyje;

c)	finansinė garantija arba lygiavertis draudimas buvo įgytas ir galioja, kaip reikalaujama 4 straipsnio 5 punkto antrojoje pastraipoje ir 6 straipsnyje; ir

d)	yra užtikrinama 49 straipsnyje nurodytas aplinkos tvarkymas saugiu būdu.

5. Jei įvežimo į Bendriją muitinės įstaiga nustato, kad vežimas yra neteisėtas, ji be delsimo praneša muitinės įstaigos šalies kompetentingai institucijai, kuri:

a)	be delsimo informuoja Bendrijoje esančią paskirties kompetentingą instituciją, kuri praneša už Bendrijos ribų esančiai išsiuntimo kompetentingai institucijai;

b)	užtikrina atliekų sulaikymą tol, kol išsiuntimo kompetentinga institucija nuspręs kitaip ir perduos šį sprendimą raštu tos šalies, kurioje yra atliekas sulaikiusi muitinės įstaiga, kompetentingai institucijai.

2 skyrius

Panaudoti skirtų atliekų importas

43 straipsnis

Importas, kuris draudžiamas, išskyrus jeigu jis yra iš Bazelio konvenciją pasirašiusios šalies arba pagal susitarimą ar iš kitos teritorijos nepaprastosios padėties ar karo metu

1. Bet koks panaudoti skirtų atliekų importas į Bendriją draudžiamas, išskyrus iš:

a)	šalių, kuriose taikomas EBPO sprendimas; arba

b)	kitų šalių, kurios yra pasirašiusios Bazelio konvenciją; arba

c)	kitų šalių, su kuriomis Bendrija, arba Bendrija ir jos valstybės narės, sudarė dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar sutartis, atitinkančias Bendrijos teisės aktus ir Bazelio konvencijos 11 straipsnį;

d)	kitų šalių, su kuriomis pavienės valstybės narės sudarė dvišalius susitarimus ar sutartis pagal 2 dalį; arba

e)	kitų teritorijų tais atvejais, kai, dėl išimtinių aplinkybių krizės, taikos atgavimo ar palaikymo bei karo metu, negalima sudaryti dvišalių susitarimų ar sutarčių pagal b ar c punktus, arba nebuvo paskirta ar negali veikti išsiuntimo šalies kompetentinga institucija.

2. Išimtiniais atvejais atskira valstybė narė gali sudaryti dvišalius susitarimus ar sutartis dėl konkrečių atliekų panaudojimo tokiose valstybėse narėse, kurios išsiuntimo šalyje šių atliekų netvarkys aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 49 straipsnyje.

Šiais atvejais taikomos 41 straipsnio 2 dalies nuostatos.

3. Dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai ar sutartys, ir sudarytos pagal 1 dalies c ir d punktus, yra atitinkamai grindžiami 42 straipsnio procedūriniais reikalavimais tiek kiek tai su tuo susiję.

44 straipsnis

Importo iš EBPO sprendimo šalių ar kitų teritorijų nepaprastosios padėties ar karo metu procedūriniai reikalavimai

1. Kai šalinti skirtos atliekos į Bendriją yra importuojamos iš ir vežamos per šalis, kuriose taikomas EBPO sprendimas, II dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis su 2 ir 3 dalyse išvardytomis adaptacijomis ir papildymais.

2. Taikomos šios adaptacijos:

a)	9 straipsnyje nurodytas leidimas gali būt už Bendrijos ribų esančios išsiuntimo kompetentingos institucijos tylus sutikimas;

b)	4 straipsnyje nurodytą išankstinį pranešimą gali pateikti pranešėjas; ir

c)	43 straipsnio 1 dalies e punkte apibūdintais atvejais, apimančiais krizės, taikos atgavimo ar palaikymo bei karo aplinkybes, išsiuntimo kompetentingos institucijos leidimo nereikia.

3. Papildomai laikomasi 42 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktų nuostatų.

4. Vežti galima tik tada, kai:

a)	pranešėjas gavo raštišką išsiuntimo, paskirties ir prireikus tranzito kompetentingų institucijų leidimą, arba jei gavo ar gali gauti už Bendrijos ribų esančios išsiuntimo kompetentingos institucijos tylų sutikimą, ir jei yra laikomasi nustatytų sąlygų;

b)	sutartis tarp pranešėjo ir gavėjo buvo sudaryta ir galioja, kaip reikalaujama 4 straipsnio 4 punkto antrojoje pastraipoje ir 5 straipsnyje;

c)	finansinė garantija arba lygiavertis draudimas buvo įgytas ir galioja, kaip reikalaujama 4 straipsnio 5 punkto antrojoje pastraipoje ir 6 straipsnyje; ir

d)	yra užtikrinama 49 straipsnyje nurodytas aplinkos tvarkymas saugiu būdu.

5. Jei įvežimo į Bendriją muitinės įstaiga nustato, kad vežimas yra neteisėtas, ji be delsimo praneša muitinės įstaigos šalies kompetentingai institucijai, kuri:

a)	be delsimo informuoja Bendrijoje esančią paskirties kompetentingą instituciją, kuri praneša už Bendrijos ribų esančiai išsiuntimo kompetentingai institucijai;

b)	užtikrina atliekų sulaikymą tol, kol išsiuntimo kompetentinga institucija nuspręs kitaip ir perduos šį sprendimą raštu tos šalies, kurioje yra atliekas sulaikiusi muitinės įstaiga, kompetentingai institucijai.

45 straipsnis

Procedūriniai reikalavimui importui iš Bazelio konvenciją pasirašiusios šalies, kurioje netaikomas EBPO sprendimas, ar kitų teritorijų nepaprastosios padėties ar karo metu

Kai panaudoti skirtos atliekos į Bendriją yra importuojamos iš:

a)	šalies, kurioje netaikomas EBPO sprendimas; arba

b)	per šalis, kuriose netaikomas EBPO sprendimas,

tačiau kurios taip pat yra pasirašiusios Bazelio konvenciją, taikomas, mutatis mutandis, 42 straipsnis.

3 skyrius

Bendrosios nuostatos

46 straipsnis

Importas iš užjūrio šalių ar teritorijų

1. Kai atliekos į Bendriją importuojamos iš užjūrio šalių ar teritorijų, II dalis taikoma mutatis mutandis.

2. Viena ar daugiau užjūrio šalių bei teritorijų ir su jomis susijusi valstybė narė gali taikyti nacionalines procedūras, kai atliekos vežamos iš užjūrio šalies ir teritorijos į tą valstybę narę.

3. 2 dalį taikančios valstybės narės Komisijai praneša apie taikomas nacionalines procedūras.

VI DALIS

TRANZITAS PER BENDRIJĄ Į TREČIĄSIAS ŠALIS IR IŠ JŲ

1 skyrius

Šalinimui skirtų atliekų tranzitas

47 straipsnis

Šalinimui skirtų atliekų vežimas per Bendriją

Kai šalinimui skirtos atliekos vežamos per valstybes nares iš trečiųjų šalių ir į jas, 42 straipsnis taikomas mutatis mutandis, su toliau išvardytomis adaptacijomis ir papildymais.

pirmoji ir paskutinė Bendrijoje esančios tranzito kompetentingos institucijos įvežimo į bendriją ir išvežimo iš jos muitinės įstaigoms atitinkamai prireikus siunčia sprendimo leisti vežti antspauduotą nuorašą arba, jei yra davusios tylų sutikimą, patvirtinimo pagal 42 straipsnio 3 dalies a punktą nuorašą; ir

b)	kai tik atliekos išvežamos iš Bendrijos, išvežimo iš Bendrijos muitinės įstaiga Bendrijoje esančiai tranzito kompetentingai (-oms) institucijai (-joms) siunčia antspaudu patvirtintą judėjimo dokumento nuorašą, taip patvirtindama, kad atliekos išvežtos iš Bendrijos.

2 skyrius

Panaudojimui skirtų atliekų tranzitas

48 straipsnis

Panaudojimui skirtų atliekų tranzitas per Bendriją

1. Kai panaudojimui skirtos atliekos vežamos per valstybes nares iš šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, arba į ją, 47 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

2. Kai panaudojimui skirtos atliekos vežamos per valstybes nares iš šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, arba į ją, 44 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis, su toliau išvardytomis adaptacijomis ir papildymais.

b)	kai tik atliekos išvežamos iš Bendrijos, išvežimo iš Bendrijos muitinės įstaiga Bendrijoje esančiai tranzito kompetentingai (-oms) institucijai (-joms) siunčia antspaudu patvirtintą judėjimo dokumento nuorašą, taip patvirtindama, kad atliekos išvežtos iš Bendrijos.

3. Kai panaudoti skirtos atliekos per valstybes nares vežamos iš šalies, kurioje netaikomas EBPO sprendimas, į šalį, kurioje taikomas EBPO sprendimas arba atvirkščiai, šalies, kurioje netaikomas EBPO sprendimas, atžvilgiu taikoma 1 dalis, o šalies, kurioje taikomas EBPO sprendimas, atžvilgiu - 2 dalis.

VII DALIS

KITOS NUOSTATOS

1 skyrius

Papildomi įsipareigojimai

49 straipsnis

Aplinkos apsauga

1. Gamintojas, pranešėjas ir įmonės, dalyvaujančios vežant atliekas ir (arba) jas panaudojant ar šalinant, imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad, visą vežimo laikotarpį bei panaudojant ir šalinant, atliekos būtų tvarkomos nesukeliant pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai saugiu būdu. Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnio reikalavimų ir Bendrijos teisės aktų dėl atliekų būtina laikytis visų pirma tuomet, kai vežama Bendrijoje.

2. Eksporto iš Bendrijos atveju, Bendrijoje esanti išsiuntimo kompetentinga institucija:

a)	reikalauja ir stengiasi užtikrinti, kad eksportuojamos atliekos vežimo laikotarpiu, įskaitant panaudojimą, kaip nurodyta 36 ir 38 straipsniuose, ar šalinimą, kaip nurodyta 34 straipsnyje, paskirties trečiojoje šalyje būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu.

b)	draudžia eksportuoti atliekas į trečiąsias šalis, jei turi pagrindo manyti, kad atliekos nebus tvarkomos pagal a punkto reikalavimus.

Inter alia, galima laikyti, kad atitinkama atliekų panaudojimo ar šalinamo operacija yra vykdoma aplinkai saugiu būdu, jei pranešėjas ar paskirties šalies kompetentinga institucija gali įrodyti, kad priimantysis įrenginys bus eksploatuojamas laikantis žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, kurie iš esmės yra tolygūs Bendrijos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Tačiau ši prielaida nepažeidžia bendro aplinkos tvarkymo saugiu būdu įvertinimo vežimo metu, įskaitant panaudojimą ar šalinimą paskirties trečiojoje šalyje.

Siekiant pasinaudoti aplinkos tvarkymo saugiu būdu gairėmis galima vadovautis VIII priede nurodytais principais.

3. Importo į Bendriją atveju Bendrijoje esanti paskirties kompetentinga institucija:

reikalauja ir imasi atitinkamų priemonių, užtikrinančių, kad, visą vežimo laikotarpį bei panaudojant ir šalinant paskirties šalyje, į jos jurisdikcijai priklausančią teritoriją įvežamos atliekos būtų tvarkomos nesukeliant pavojaus žmogaus sveikatai ir nekenksmingais aplinkai būdais, ir kaip apibrėžta Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnyje ir kituose Bendrijos teisės aktuose dėl atliekų;

b)	draudžia atliekų importą iš trečiųjų šalių, jei turi pagrindo manyti, kad jos nebus tvarkomos pagal a punkto reikalavimus.

50 straipsnis

Vykdymas valstybėse narėse

1. Valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, kurios yra būtinos joms įgyvendinti. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir įtikinamos. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo šalies įstatymus, susijusius su neteisėto vežimo prevencija ir nustatymu bei už tai taikomas sankcijas.

2. Valstybės narės, kaip šio reglamento vykdymo užtikrinimo priemones, numato, inter alia, vienetų ir įmonių patikrinimus pagal Direktyvos 75/442/EEB 13 straipsnį ir atliekų vežimo ar susijusio panaudojimo ar šalinimo tikrinimus iš anksto nepranešus.

3. Atliekų vežimai gali būti tikrinami:

a)	kilmės vietoje, kartu su gamintoju, turėtoju ar pranešėju;

b)	paskirties vietoje, kartu su gavėju arba įrenginiu ;

c)	Bendrijos pasienyje; ir (arba)

d)	vežimo Bendrijoje metu.

4. Atliekų vežimo patikra apima dokumentų tikrinimą, tapatybės patvirtinimą ir prireikus fizinę atliekų patikrą.

5. Valstybės narės dvipusiai ir daugiapusiai bendradarbiauja viena su kita, kad palengvintų neteisėto vežimo prevenciją ir nustatymą.

Valstybės narės nurodo už tokį bendradarbiavimą atsakingo nuolatinio personalo atstovus ir nustato pagrindinį (-ius) fizinės patikros centrą (-us). Ši informacija siunčiama Komisijai, o ši išplatina 54 straipsnyje numatytą susirašinėtojų sąrašą.

6. Valstybė narė, kitos valstybės narės prašymu, joje gyvenančių ir įtariamų dalyvavimu neteisėtai vežant atliekas asmenų atžvilgiu gali imtis vykdomųjų veiksmų.

51 straipsnis

Valstybių narių ataskaitos

1. Iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos, laikydamosi Bazelio konvencijos 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, valstybės narės Komisijai siunčia Konvencijos sekretoriatui parengtos ir pateiktos ataskaitos už praėjusius metus nuorašą.

2. Iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos valstybės narės pagal IX priede pateikiamą papildomą ataskaitinį klausimyną taip pat parengia ataskaitą už praėjusius metus, ir siunčia ją Komisijai.

3. Pagal 1 ir 2 dalis valstybių narių parengtos ataskaitos Komisijai perduodamos elektronine forma.

4. Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija kas treji metai parengia ataskaitą apie tai, kaip Bendrija ir jos valstybės narės įgyvendina šį reglamentą.

52 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Valstybės narės, atitinkamai ir, kai būtina, kartu su Komisija, bendradarbiauja su kitomis Bazelio konvencijos šalimis ir tarpvalstybinėmis organizacijomis, inter alia, keisdamosi ir (arba) dalydamosi informacija, remdamos aplinkai nežalingas technologijas ir plėtodamos atitinkamus gerosios patirties principus.

53 straipsnis

Kompetentingų institucijų paskyrimas

Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už šio reglamento nuostatų įgyvendinimą. Kiekviena valstybė narė paskiria tik po vieną tranzito kompetentingą instituciją.

54 straipsnis

Susirašinėtojų paskyrimas

Valstybės narės ir Komisija paskiria po vieną ar daugiau susirašinėtojų, atsakingų už informacijos teikimą ar pranešimą asmenims ar įmonėms, teikiančioms užklausimus. Komisijos susirašinėtojas valstybių narių susirašinėtojams siunčia jam pateiktus klausimus, susijusius su valstybėmis narėmis, ir atvirkščiai.

55 straipsnis

Įvežimo į Bendriją ir išvežimo iš Bendrijos muitinių įstaigų paskyrimas

Atliekų įvežimui į Bendriją ar jų išvežimui iš Bendrijos valstybės narės gali paskirti konkrečias įvežimo į Bendriją ir išvežimo iš Bendrijos muitinės įstaigas. Jei valstybė narė nusprendžia paskirti tokias muitinės įstaigas, nė vienam atliekų įvežimui į Bendriją ar išvežimui iš jos negali būti naudojami kiti valstybės narės sienos kirtimo punktai.

56 straipsnis

Pranešimas apie paskyrimus ir su jais susijusi informacija

1. Valstybės narės Komisijai praneša apie:

a)	kompetentingas institucijas, paskirtas pagal 53 straipsnį;

b)	susirašinėtojus, paskirtus pagal 54 straipsnį; ir

c)	jei reikia, atitinkamas įvežimo į Bendriją ir išvežimo iš jos muitinės įstaigas, paskirtas pagal 55 straipsnį.

2. Valstybės narės Komisijai praneša šią su paskyrimais susijusią informaciją:

a)	pavadinimą (-us);

b)	pašto adresą (-us);

c)	el. pašto adresą (-us);

d)	telefono numerį (-us);

e)	fakso numerį (-us); ir

f)	kompetentingoms institucijoms priimtinas kalbas.

3. Valstybės narės Komisijai nedelsdamos praneša apie visus šios informacijos pakeitimus.

4. Šis informacija, taip pat visi jos pakeitimai, Komisijai pateikiami elektronine, taip pat, jei to prašoma, rašytine forma.

5. Savo tinklapiuose Komisija skelbia paskirtųjų įvežimo į Bendriją ir išvežimo iš jos muitinės įstaigų, kompetentingų institucijų ir susirašinėtojų sąrašus ir prireikus juos atnaujina.

2 skyrius

Kitos nuostatos

57 straipsnis

Susirašinėtojų susitikimas

Valstybių narių prašymu ar, prireikus, kitais pagrindais, Komisija periodiškai surengia susirašinėtojų susitikimą, kad kartu išnagrinėtų šio reglamento įgyvendinimo metu kylančius klausimus. Jei visos valstybės narės ir Komisija sutinka, kad tai reikalinga, suinteresuotos šalys kviečiamos į tokius susitikimus ar į jų dalis.

58 straipsnis

Priedų pataisymai ir papildymai

1. Priedus Komisija gali iš dalies keisti naudodamasi reglamentais ir laikydamasi Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos, kad būtų atsižvelgiama į mokslo ir technikos pasiekimus. Be to:

I, II, III, IIIA, IV ir V priedai keičiami ir papildomi, siekiant atsižvelgti į pagal Bazelio konvenciją ir EBPO sprendimą priimtus pakeitimus; be to, IC priedo dėl konkrečių nurodymų pranešimo ir judėjimo dokumentams užpildyti pagal EBPO nurodymus užbaigiama ne vėliau kaip šio reglamento taikymo dieną.

b)	neklasifikuojamos atliekos gali laikinai papildyti IIIB, IV ar V priedus, kol bus priimtas sprendimas dėl jų įtraukimo į atitinkamus Bazelio konvencijos ar EBPO sprendimo priedus;

valstybei narei pateikus prašymą, 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais gali būti svarstomas dviejų ar daugiau III priede nurodytų augalų mišrių atliekų, išvardytų III priede, laikinas įtraukimas į IIIA priedą, kol bus priimtas sprendimas dėl jų įtraukimo į atitinkamus Bazelio konvencijos ar EBPO sprendimo priedus. Pradiniai į IIIA priedą įtrauktini įrašai įrašomi, jei praktiškai įmanoma, iki šio reglamento taikymo dienos ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios dienos. IIIA priedas gali turėti išlygą, kad vienas ar daugiau jo įrašų nebūtų taikomi eksportui į šalis, kuriose netaikomas EBPO sprendimas.

d)	3 straipsnio 3 dalyje nurodyti išimtiniai atvejai nustatomi ir, jei būtina, šios atliekos iš III priedo išbraukiamos ir papildomai įrašomos į IVA ir V priedus;

e)	V priedas keičiamas siekiant atspindėti sutartus pagal Direktyvos 91/689/EEB 1 straipsnio 4 dalį priimto pavojingų atliekų sąrašo pakeitimus;

f)	VIII priedas keičiamas, siekiant atspindėti atitinkamus tarptautinių konvencijų ir susitarimų pakeitimus.

2. Svarstant IX priedo pakeitimus, šiame procese visapusiškai dalyvauja komitetas, įsteigtas pagal 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyvą 91/692/EEB, standartizuojančią ir racionalizuojančią ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą (22).

3. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra 3 mėnesiai.

59 straipsnis

Papildomos priemonės

1. Šiam reglamentui gyvendinti Komisija gali priimti toliau nurodytas papildomas priemones:

a)	finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo skaičiavimo metodą, kaip nustatyta 6 straipsnyje;

b)	nurodymus 12 straipsnio 1 dalies g punktui įgyvendinti;

c)	tolesnes sąlygas ir reikalavimus, skirtus 14 straipsnyje nurodytoms išankstinį leidimą turintiems įrenginiams;

d)	nurodymus 15 straipsniui taikyti nustatant ir stebint atliekas, kurių savybės tarpinio panaudojimo ar šalinimo operacijos metu smarkiai pasikeičia;

e)	nurodymus kompetentingų institucijų bendradarbiavimui dėl 24 straipsnyje apibrėžto neteisėto vežimo;

f)	techninius ir organizacinius reikalavimus, skirtus praktiškai įgyvendinti keitimąsi elektroniniais duomenimis pateikiant dokumentus ir informaciją pagal 26 straipsnio 4 dalį;

g)	tolesnius nurodymus dėl 27 straipsnyje nurodyto kalbų vartojimo;

h)	tolesnį II dalies procedūrinių reikalavimų aiškinimą dėl jų taikymo atliekų eksportui, importui ir tranzitui per, į arba iš Bendrijos;

i)	tolesnius nurodymus dėl nenustatytų teisinių terminų.

2. Dėl šių priemonių sprendimai priimami Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

3. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra 3 mėnesiai.

60 straipsnis

Peržiūra

1. Iki ... (23) Komisija baigia galiojančių sektorinių įstatymų dėl gyvūnų ir visuomenės sveikatos, įskaitant atliekų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 ir šio reglamento nuostatų sąryšio peržiūrą. Jei būtina, šią peržiūrą lydi atitinkami pasiūlymai, turint tikslą suvienodinti šių atliekų vežimo procedūrų ir kontrolės režimo lygį.

2. Per penkerius metus nuo ... (24) Komisija peržiūri, kaip įgyvendinama 12 straipsnio 1 dalies c punkto nuostata, įskaitant jos poveikį aplinkos apsaugai ir vidaus rinkos veikimui. Jei būtina, po šios peržiūros pateikiami atitinkami pasiūlymai pakeisti šią nuostatą.

61 straipsnis

Panaikinimas

1. Nuo šio reglamento taikymo dienos Reglamentas (EEB) Nr. 259/93 ir Sprendimas 94/774/EB panaikinami nuo ... (24).

2. Nuorodos į panaikintą Reglamentą (EEB) Nr. 259/93 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

3. Sprendimas 1999/412/EB nuo ... (25) gruodžio 31 d. panaikinamas.

62 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės taisyklės

1. Visiems vežimams, apie kuriuos buvo pranešta, ir kuriuos paskirties kompetentinga institucija patvirtino iki ... (23), taikomos Reglamento (EEB) Nr. 259/93 nuostatos.

2. Visi vežimai, kuriems atitinkama kompetentinga institucija davė sutikimą pagal Reglamentą (EEB) Nr. 259/93, įvykdomi ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio reglamento pradėjimo taikyti dienos.

3. Atskaita pagal Reglamento (EEB) Nr. 259/93 41 straipsnio 2 dalį ir šio reglamento 51 straipsnio už ... (26) metus, parengiama vadovaujantis Sprendime 1999/412/EB esančiu klausimynu.

63 straipsnis

Tam tikroms valstybėms narėms skirtos pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. visoms į Latviją vežamoms III ir IV prieduose nurodytoms ir juose nenurodytoms panaudoti skirtoms atliekoms taikoma išankstinio raštiško pranešimo ir leidimo procedūra pagal II dalį.

Nukrypdamos nuo 12 straipsnio nuostatų, kompetentingos institucijos prieštarauja, kad III ir IV prieduose nurodytos ir juose nenurodytos panaudoti skirtos atliekos būtų vežamos į įrenginį, kuris gali taikyti laikiną nuo tam tikrų Direktyvos 96/61/EB nuostatų leidžiančią nukrypti nuostatą, tuo metu, kai paskirties įrenginyje taikoma laikina leidžianti nukrypti nuostata .

2. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. visoms į Lenkiją vežamoms III ir IV prieduose nurodytoms ir juose nenurodytoms panaudoti skirtoms atliekoms taikoma išankstinio raštiško pranešimo ir leidimo procedūra pagal II dalį.

Nukrypdamos nuo 12 straipsnio nuostatų, iki 2007 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos, remdamosi 11 straipsnyje nurodytu prieštarauti leidžiančiu pagrindu, gali prieštarauti, kad į Lenkiją panaudojimui būtų vežamos šios III ir IV prieduose nurodytos atliekos:

B2020 ir GE 020 (stiklo atliekos)

B2070

B2080

B2100

B2120

B3010 ir GH 013 (kieto plastiko atliekos)

B3020 (popieriaus atliekos)

B3140 (padėvėtos pripučiamos padangos)

Y46

Y47

A1010 ir A1030 (tik arseną ir gyvsidabrį nurodančios įtraukos)

A1060

A1140

A2010

A2020

A2030

A2040

A3030

A3040

A3070

A3120

A3130

A3160

A3170

A3180 (taikoma tik polichlorintiesiems naftalenams (PCN))

A4010

A4050

A4060

AA070

A4090

AB030

AB070

AB120

AB130

AB150

AC060

AC070

AC080

AC150

AC160

AC260

AD150

Išskyrus stiklo, popieriaus atliekas ir panaudotas pripučiamas padangas, šis laikotarpis Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnyje numatyta tvarka gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Nukrypdamos nuo 12 straipsnio nuostatų, iki 2012 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos gali prieštarauti remdamosi pagrindais, nustatytais 11 straipsnyje, kad į Lenkiją būtų vežamos:

a)	šios IV priede nurodytos panaudoti skirtos atliekos: A2050 A3030 A3180, išskyrus polichlorintuosius naftalenus (PCN) A3190 A4110 A4120 RB020

b)	prieduose nenurodytos panaudoti skirtos atliekos.

3. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. visoms į Slovakiją vežamoms III ir IV prieduose nurodytoms ir juose nenurodytoms panaudoti skirtoms atliekoms taikoma išankstinio raštiško pranešimo ir leidimo procedūra pagal II dalį.

Nukrypdamos nuo 12 straipsnio nuostatų, kompetentingos institucijos gali prieštarauti, kad III ir IV prieduose nurodytos ir juose nenurodytos panaudoti skirtos atliekos būtų vežamos į įrenginį, kuris gali taikyti laikiną nuo tam tikrų Direktyvų 94/67/EB ir 96/61/EB, 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (27) bei 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (28) , s kiekio apribojimo nuostatų leidžiančią nukrypti nuostatą, tuo metu, kai paskirties įrenginyje taikoma laikina leidžianti nukrypti nuostata.

4. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. visoms į Bulgariją vežamoms III priede nurodytoms panaudojimui skirtoms atliekoms taikoma išankstinio raštiško pranešimo ir leidimo procedūra pagal II skyrių.

Nukrypdamos nuo 12 straipsnio nuostatų, iki 2009 m. gruodžio 31 d. Bulgarijos kompetentingos institucijos, remdamosi 11 straipsnyje nurodytu prieštarauti leidžiančiu pagrindu, gali prieštarauti, kad į Bulgariją panaudojimui būtų vežamos šios III ir IV prieduose nurodytos atliekos:

B2070

B2080

B2100

B2120

Y46

Y47

A1010 ir A1030 (tik arseną ir gyvsidabrį nurodančios įtraukos)

A1060

A1140

A2010

A2020

A2030

A2040

A3030

A3040

A3070

A3120

A3130

A3160

A3170

A3180 (taikoma tik polichlorintiesiems naftalenams (PCN))

A4010

A4050

A4060

A4070

A4090

AB030

AB070

AB120

AB130

AB150

AC060

AC070

AC080

AC150

AC160

AC260

AD150

Šis laikotarpis Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Nukrypdamos nuo 12 straipsnio nuostatų, iki 2009 m. gruodžio 31 d. Bulgarijos kompetentingos institucijos gali prieštarauti, remdamosi pagrindais, nustatytais 11 straipsnyje, kad į Bulgariją būtų vežamos:

a)	šios IV priede nurodytos panaudojimui skirtos atliekos: A2050 A3030 A3180, išskyrus polichlorintuosius naftalinus (PCN) A3190 A4110 A4120 RB020

b)	prieduose nenurodytos panaudojimui skirtos atliekos.

Nukrypdamos nuo 12 straipsnio nuostatų, Bulgarijos kompetentingos institucijos prieštarauja, kad III ir IV prieduose nurodytos ir juose nenurodytos panaudojimui skirtos atliekos būtų vežamos į įrenginį, kuris turi teisę laikinai nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 96/61/EB arba Direktyvos 2001/80/EB nuostatų, tuo metu, kai paskirties įrenginiui taikoma ši laikina nukrypti leidžianti nuostata.

5. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. visoms į Rumuniją vežamoms III priede nurodytoms panaudojimui skirtoms atliekoms taikoma išankstinio raštiško pranešimo ir leidimo procedūra pagal II skyrių.

Nukrypdamos nuo 12 straipsnio nuostatų, iki 2011 m. gruodžio 31 d. Rumunijos kompetentingos institucijos, remdamosi 11 straipsnyje nurodytu prieštarauti leidžiančiu pagrindu, gali prieštarauti, kad į Rumuniją panaudojimui būtų vežamos šios III ir IV prieduose nurodytos atliekos:

B2070

B2100, išskyrus aliuminio atliekas

B2120

B4030

Y46

Y47

A1010 ir A1030 (tik arseną, gyvsidabrį ir talį nurodančios įtraukos)

A1060

A1140

A2010

A2020

A2030

A3030

A3040

A3050

A3060

A3070

A3120

A3130

A3140

A3150

A3160

A3170

A3180 (taikoma tik polichloruotiems naftalinams (PCN))

A4010

A4030

A4040

A4050

A4080

A4090

A4100

A4160

AA060

AB030

AB120

AC060

AC070

AC080

AC150

AC160

AC260

AC270

AD120

AD150

Šis laikotarpis Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Nukrypdamos nuo 12 straipsnio nuostatų, iki 2011 m. gruodžio 31 d. Rumunijos kompetentingos institucijos gali prieštarauti, remdamosi pagrindais, nustatytais 11 straipsnyje, kad į Rumuniją būtų vežamos:

a)	šios IV priede nurodytos panaudojimui skirtos atliekos: A2050 A3030 A3180, išskyrus polichloruotus naftalinus (PCN) A3190 A4110 A4120 RB020

b)	prieduose nenurodytos panaudojimui skirtos atliekos.

Šis laikotarpis Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Nukrypdamos nuo 12 straipsnio nuostatų, Rumunijos kompetentingos institucijos prieštarauja, kad III ir IV prieduose nurodytos ir juose nenurodytos panaudojimui skirtos atliekos būtų vežamos į įrenginį, kuris turi teisę laikinai nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 96/61/EB, Direktyvos 2000/76/EB arba Direktyvos 2001/80/EB nuostatų, tuo metu, kai paskirties įrenginiui taikoma ši laikina nukrypti leidžianti nuostata.

6. Kai šiame straipsnyje daroma nuoroda į II dalį, susijusią su atliekomis, išvardytomis III priede, 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 5 punkto antroji pastraipa, 6, 11, 22, 23, 24, 25 ir 31 straipsniai netaikomi.

64 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje.

Jis taikomas nuo ... (29).

2. Jei Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo diena bus vėlesnė nei 1 dalyje nurodyta pradėjimo taikyti diena, tuomet, nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatos, 63 straipsnio 4 ir 5 dalys taikomos nuo įstojimo dienos.

3. Priklausomai nuo atitinkamų valstybių narių susitarimo, gali būti taikoma 26 straipsnio 4 dalis (29).

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 108, 2004 4 30, p. 58.

(2) 2003 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 87 E, 2004 4 7, p. 281), 2005 birželio 24 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 206 E, 2005 8 23, p. 1) ir 2005 m. spalio 25 d. Europos Parlamento pozicija (dar neskelbta OL).

(3) OL L 30, 1993 2 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2557/2001 (OL L 349, 2001 12 31, p. 1).

(4) OL L 310, 1994 12 3, p. 70.

(5) OL L 156, 1999 6 23, p. 37.

(6) OL L 39, 1993 2 16, p. 1.

(7) OL L 39, 1993 2 16, p. 3.

(8) OL L 272, 1997 10 4, p. 45.

(9) OL L 22, 1997 1 24, p. 14.

(10) OL L 273, 2002 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 416/2005 (OL L 66, 2005 3 12, p. 10).

(11) OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(12) OL L 257, 1996 10 10, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(13) OL L 314, 2001 11 30, p. 1.

(14) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(15) OL L 35, 1992 2 12, p. 24.

(16) OL L 377, 1991 12 31, p. 20. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 94/31/EB (OL L 168, 1994 7 2, p. 28).

(17) OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo Aktu.

(18) OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (OL L 343, 2003 12 31, p. 1).

(19) OL L 204, 1998 7 21, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo Aktu.

(20) OL L 13, 2000 1 19, p. 12.

(21) OL L 226, 2000 9 6, p. 3. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2001/573/EB (OL L 203, 2001 7 28, p. 18).

(22) OL L 377, 1991 12 31, p. 48. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(23) Šio reglamento įsigaliojimo diena.

(24) Šio reglamento įsigaliojimo diena (12 mėnesių nuo paskelbimo dienos).

(25) Metai, einantys po šio reglamento taikymo metų (antrieji metai, einantys po paskelbimo metų).

(26) Šio reglamento taikymo diena (12 mėnesių nuo paskelbimo dienos).

(27) OL L 332, 2000 12 28, p. 91.

(28) OL L 309, 2001 11 27, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(29) 12mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo dienos.

IA PRIEDAS

Tarpvalstybinio judėjimo/atliekų vežimo pranešimo dokumentas ES

Sutrumpinimų ir kodų, naudojamų pranešimo dokumente, sąrašas

Smulkesnę informaciją, ypač susijusią su atliekų identifikavimu (14 langelis), t. y. dėl Bazelio konvencijos VIII ir IX priedų kodų, OECD kodų ir Y kodų, galima rasti patarimų/nurodymų žinyne, kurį turi OECD ir Bazelio konvencijos sekretoriatas.

IB PRIEDAS

Tarpvalstybinių judėjimų / atliekų vežimo judėjimo dokumentas ES

Sutrumpinimų ir kodų, naudojamų judėjimo dokumente, sąrašas

IC PRIEDAS

SPECIALŪS PRANEŠIMO IR JUDĖJIMO DOKUMENTŲ PILDYMO NURODYMAI

II PRIEDAS

INFORMACIJA IR DOKUMENTAI, SUSIJĘ SU PRANEŠIMU

1 dalis. INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA PRANEŠIMO DOKUMENTE ARBA PRIE JO PRIDĖTA

1.	Pranešimo dokumento serijos numeris arba pripažintas nustatymas ir numatomas bendras vežimų skaičius.

2.	Pranešėjo pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris, elektroninio pašto adresas, registracijos numeris ir asmuo pasiteirauti.

3.	Jeigu pranešėjas nėra gamintojas: gamintojo (-ų) pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris, elektroninio pašto adresas ir asmuo pasiteirauti.

4.	Prekybininko (-ų) arba brokerio (-ių) pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris, elektroninio pašto adresas ir asmuo pasiteirauti, jeigu pranešėjas yra jį įgaliojęs pagal 2 straipsnio 15 punktą.

Atliekų panaudojimo arba šalinimo įrenginio, dėl kurio iš anksto gautas sutikimas pagal 14 straipsnį, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris, elektroninio pašto adresas, registracijos numeris, asmuo pasiteirauti, naudojamos technologijos ir galimas statusas.

Jeigu atliekoms taikomi tik laikini panaudojimo arba šalinimo būdai, turi būti nurodyta tokia pati informacija apie įrenginius, kuriuose numatomas vėlesnis laikinas arba ne laikinas atliekų panaudojimas arba šalinimas.

Jeigu panaudojimo arba šalinimo įrenginys yra išvardytas Direktyvos 96/61/EB 5 grupės I priede, turi būti pateiktas įrodymas (pvz., deklaracija, patvirtinanti egzistavimą), kad yra išduotas galiojantis leidimas pagal šios direktyvos 4 ir 5 straipsnius.

6.	Gavėjo pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris, elektroninio pašto adresas, registracijos numeris ir asmuo pasiteirauti.

7.	Numatytas (-i) vežėjas (-ai) ir (arba) jo (jų) agento (-ų) pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris, elektroninio pašto adresas, registracijos numeris ir asmuo pasiteirauti.

8.	Išsiuntimo šalis ir atitinkama kompetentinga institucija.

9.	Tranzito šalys ir atitinkamos kompetentingos institucijos.

10.	Paskirties šalis ir atitinkama kompetentinga institucija.

11.	Vienintelis pranešimas arba bendras pranešimas. Jeigu bendras pranešimas, reikalaujama galiojimo termino.

12.	Numatyta (-os) vežimo (-ų) pradžios data (-os).

13.	Numatytos transporto priemonės.

14.

Numatytas maršrutas (kiekvienos susijusios šalies įvežimo ir išvežimo punktai, taip pat įvežimo ir (arba) išvežimo ir (arba) eksporto iš Bendrijos muitinės) ir numatytas maršrutas (maršrutas nuo išvežimo iki įvežimo punkto), taip pat įskaitant galimus alternatyvius maršrutus, atsitikus nenumatytoms aplinkybėms.

15.	Vežėjo (-ų) registracijos dėl atliekų transportavimo įrodymas (pvz., deklaracija, patvirtinanti egzistavimą).

16.	Atliekų tipo atitinkamame sąraše pažymėjimas: šaltinis (-iai), aprašymas, sudėtis ir bet kokios pavojingos savybės. Kai atliekos yra iš įvairių šaltinių - išsamus atliekų aprašas.

17.	Apskaičiuoti didžiausi ir mažiausi kiekiai.

18.	Numatytos pakuotės tipai.

19.	Atliekų panaudojimo arba šalinimo būdų nurodymas, kaip nurodyta Direktyvos 75/442/EEB IIA ir B prieduose.

20.

Jeigu atliekos yra skirtos panaudojimui:

a)	planuojamas nepanaudojamos frakcijos po panaudojimo šalinimo metodas;

b)	panaudotos medžiagos kiekio santykis su nepanaudojamomis atliekomis;

c)	apskaičiuotas panaudotos medžiagos kiekis;

d)	panaudojimo kaštai ir nepanaudojamos frakcijos šalinimo kaštai.

21.	Draudimo nuo žalos tretiesiems asmenims įrodymas (pvz., deklaracija, patvirtinanti egzistavimą).

22.	Įrodymas, kad pranešimo momentu buvo sudaryta ir galioja sutartis tarp pranešėjo ir gavėjo dėl atliekų panaudojimo arba šalinimo, kaip reikalaujama 4 straipsnio 4 punkto antrojoje pastraipoje ir 5 straipsnyje.

23.	Atliekų gamintojo, naujojo gamintojo arba surinkėjo ir brokerio arba prekybininko sutarties nuorašas arba sutarties įrodymas (arba deklaracija, patvirtinanti egzistavimą), jeigu brokeris arba prekybininkas veikia kaip pranešėjas.

24.

Įrodymas, kad pranešimo momentu arba, jei leidžia kompetentinga institucija, kuri patvirtina finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą, vėliausiai tuo metu, kai pradedamas vežimas, buvo įgyta ir galiojo finansinė garantija arba lygiavertis draudimas(arba deklaracija, patvirtinanti egzistavimą, jeigu leidžia kompetentinga institucija), kaip reikalaujama 4 straipsnio 5 punkto antrojoje pastraipoje ir 6 straipsnyje.

25.	Pranešėjo patvirtinimas, kad visa jam žinoma informacija yra teisinga.

26.	Kai pranešėjas nėra gamintojas pagal 2 straipsnio 15 punkto a papunkčio i dalį, pranešėjas užtikrina, kad atliekų gamintojas arba vienas iš asmenų, nurodytų 2 straipsnio 15 punkto a papunkčio ii ir iii dalyse, jei praktiškai įmanoma, taip pat pasirašo IA priede numatytą pranešimo dokumentą.

2 dalis. INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA JUDĖJIMO DOKUMENTE ARBA PRIE JO PRIDĖTA

Pateikite visą 1 dalyje išvardytą informaciją su toliau nurodytais išsamesniais paaiškinimais ir papildoma patikslinta informacija:

1.	Vežimų serijos numeriai ir bendras jų skaičius.

2.	Vežimo pradžios data.

3.	Transporto priemonės.

4.	Vežėjo (-ų) pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris, elektroninio pašto adresas.

5.	Maršrutas (kiekvienos susijusios šalies įvežimo ir išvežimo punktai, taip pat įvežimo ir (arba) išvežimo ir (arba) eksporto iš Bendrijos muitinės) ir maršrutas (maršrutas nuo išvežimo iki įvežimo punkto), įskaitant galimus alternatyvius maršrutus, taip pat atsitikus nenumatytoms aplinkybėms.

Kiekiai.

7.	Pakuotės tipai.

8.	Bet kokias vežėjo (-ų) atsargos priemonės.

9.	Pranešėjo deklaracija, kad buvo gauti visi būtini susijusių šalių kompetentingų institucijų sutikimai. Šią deklaraciją turi pasirašyti pranešėjas.

10.	Atitinkami parašai už kiekvieną perdavimą saugoti.

3 dalis. PAPILDOMA INFORMACIJA IR DOKUMENTAI, KURIŲ GALI PAREIKALAUTI KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

1.	Leidimo, pagal kurį dirba panaudojimo arba šalinimo įrenginiai, tipas ir trukmė.

2.	Leidimo, išduoto pagal Direktyvos 96/61/EB 4 ir 5 straipsnius, nuorašas.

3.	Informacija dėl transportavimo saugumo užtikrinimo priemonių.

4.	Transportavimo atstumas (-ai) nuo pranešėjo iki įrenginio , įskaitant galimus alternatyvius maršrutus, taip pat susidarius nenumatytoms aplinkybėms, o vežant intermodaliniu transportu - vietos, kuriose bus atliekamas perdavimas.

5.	Informacija apie transportavimo nuo pranešėjo iki įrenginio kaštus.

6.	Atliekų transportavimo vežėjo (ų) registracijos nuorašas.

7.	Atliekų sudėties cheminė analizė.

8.	Atliekų gamybos proceso aprašymas.

9.	Įrenginio, priimančio atliekas atliekamo apdirbimo proceso aprašymas.

10.	Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas arba jų nuorašai.

11.	Informacija dėl finansinės garantijos arba lygiaverčio draudimo, kaip reikalaujama 4 straipsnio 5 punkto antrojoje pastraipoje ir 6 straipsnyje, apskaičiavimo.

12.	Sutarčių nuorašai, kaip nurodyta 1 dalies 22 ir 23 punktuose.

13.	Draudimo liudijimo nuo žalos trečiosioms šalims nuorašas.

14.	Bet kokia kita informacija, susijusi su pranešimo vertinimu pagal šį reglamentą ir nacionalinius teisės aktus.

III PRIEDAS

ATLIEKŲ, KURIOMS TAIKOMAS BENDRAS REIKALAVIMAS, KAD JAS LYDĖTŲ TAM TIKRA INFORMACIJA, SĄRAŠAS (ATLIEKOS IŠVARDYTOS „ŽALIAJAME“ SĄRAŠE) (1)

Nepriklausomai nuo to, ar atliekos yra įtrauktos į šį sąrašą ar ne, joms gali būti netaikomas bendras reikalavimas, kad jas lydėtų tam tikra informacija, jei jos yra užterštos kitomis medžiagomis tokiu mastu, kuris:

a)	padidintų su atliekomis susijusią grėsmę, dėl kurios jos taptų tinkamomis išankstinio pranešimo ir sutikimo raštu tikrinimo tvarkai, atsižvelgiant į pavojingas savybes, išvardytas Direktyvos 91/689/EEB III priede; arba

b)	užkirstų kelią atliekų panaudojimui aplinkai saugiu būdu.

I dalis

Toliau išvardytoms atliekoms taikomas bendras reikalavimas, kad jas lydėtų tam tikra informacija:

Bazelio konvencijos IX priede išvardytoms atliekoms (2).

Šiame reglamente:

a)	Sutariama, kad bet kokia nuoroda į Bazelio konvencijos IX priedo A sąrašą yra nuoroda į šio reglamento IV priedą.

b)	Bazelio konvencijoje B1020 įrašo skiltyje į terminą „didelės apimties, apdorotas“ taip pat įtrauktos visos metalo pavidalo nedispersinės (3) ten išvardyto laužo formos.

c)	Netaikoma Bazelio konvencijos B1100 įrašo dalis, kurioje nurodytas „vario apdorojimo šlakas“ ir t. t., o vietoj jos taikomas OECD II dalies GB040 įrašas.

d)	Netaikomas Bazelio konvencijos B1110 įrašas, o vietoj jo taikomi OECD II dalies GC010 ir GC020 įrašai.

e)	Netaikomas Bazelio konvencijos B2050 įrašas, o vietoj jo taikomas OECD II dalies GG040 įrašas.

f)	Laikoma, kad Bazelio konvencijos B3010 įrašo nuoroda į fluorinuotąsias polimerų atliekas apima fluorinuotojo etileno (PTFE) polimerus ir kopolimerus).

II dalis

Toliau išvardytoms atliekoms taip pat taikomas bendras reikalavimas, kad jas lydėtų tam tikra informacija:

Metalų lydimo ir rafinavimo atliekoms, kuriose yra metalų
GB040	7112 262030 262090	Tauriųjų metalų ir vario apdorojimo, juos ruošiant tolesniam rafinavimui, šlakas
Kitoms atliekoms, kuriose yra metalų
GC010		Elektros agregatai, susidedantys tik iš metalo arba lydinių
GC020		Elektronikos laužas (pvz., spausdintinės montavimo plokštelės, elektronikos dalys, laidai ir kt.) ir pataisytos elektronikos dalys, tinkančios pagrindiniams ir tauriesiems metalams regeneruoti
GC030	ex 890800	Laivai ir kiti plūdrieji statiniai, skirti sudaužimui, iš kurių iškrauti visi kroviniai ir pašalintos eksploatuojant laivus susidarančios kitos medžiagos, kurios gali būti klasifikuojamos kaip pavojingos medžiagos arba atliekos
GC050		Panaudoti fluidiniai katalizinio krekingo (FCC) katalizatoriai (pavyzdžiui, aliuminio oksidas, ceolitai)
Nedispersinės formos stiklo atliekoms
GE020	ex 7001 ex 701939	Pluoštinio stiklo atliekos
Keraminės atliekoms (nedispersinio pavidalo)
GF010		Keramikos deginimo atliekos, įskaitant keraminius indus (prieš ir (arba) po panaudojimo)
Kitoms atliekoms, kurių sudėtyje daugiausia yra neorganinių komponentų ir kurių sudėtyje gali būti metalų ir organinių medžiagų
GG030	ex 2621	Nusėdę pelenai ir iš akmens anglimi kūrenamų jėgainių
GG040	ex 2621	Akmens anglimi kūrenamų jėgainių lakieji pelenai
Kietoms plastikinėms atliekoms
GH013	391530 ex 390410-40	Vinilchlorido polimerai
Atliekoms, susidarančios naudojant, rauginant odas ir nuo odos pašalinant plaukus arba vilną
GN010	ex 050200	Kiaulių arba šernų šerių ir plaukų arba barsukų plaukų ir kitų plaukų, naudojamų šepečiams ir teptukams gaminti, atliekos
GN020	ex 050300	Ašutų atliekos, suformuotos arba nesuformuotos į sluoksnį, su pagrindu ar be pagrindo
GN030	ex 050590	Paukščių odų ir kitų jų kūno dalių su plunksnomis arba pūkais, plunksnų ir plunksnų dalių (su pakirptais arba nepakirptais kraštais) bei pūkų, toliau neapdorotų, išskyrus jų išvalymą, dezinfekavimą arba paruošimą laikyti, atliekos

(1) Šis sąrašas nurodytas OECD Sprendimo 3 priede.

(2) Bazelio konvencijos IX priedas yra išvardytas šio reglamento V priedo 1 dalies B sąraše.

(3) „Nedispersinės“ neapima atliekų, miltelių, dumblo, dulkių arba kieta forma, kurių sudėtyje yra pavojingų atliekų skysčių.

IIIA PRIEDAS

MIŠRIOMS ATLIEKOMS, SUSIDEDANČIOMS IŠ DVIEJŲ ARBA DAUGIAU ATLIEKŲ, IŠVARDYTŲ III PRIEDE IR NEKLASIFIKUOJAMŲ VIENOJE ĮRAŠO SKILTYJE, KAIP NURODYTA 3 STRAIPSNIO 2 DALYJE

IIIB PRIEDAS

PAPILDOMOS ATLIEKOS, ĮTRAUKTOS Į „ŽALIĄJĮ“ SĄRAŠĄ, KURIOS BUS ĮTRAUKTOS Į ATITINKAMUS PRIEDUS ARBA Į OECD SPRENDIMĄ, KAIP NURODYTA 58 STRAIPSNIO 1 DALIES b PUNKTE

IV PRIEDAS

ATLIEKŲ, KURIOMS TAIKOMA IŠANKSTINIO PRANEŠIMO IR PRITARIMO RAŠTU, TVARKA, SĄRAŠAS (ATLIEKOS, ĮTRAUKTOS Į „GINTARINĮ“ SĄRAŠĄ) (1)

I dalis

Toliau išvardytoms atliekoms taikoma išankstinio pranešimo ir pritarimo raštu tvarka:

Atliekoms, išvardytoms Bazelio konvencijos II ir VIII prieduose (2).

Šiame reglamente:

a)	susitariama, kad bet kokia nuoroda į Bazelio konvencijos VIII priedo B sąrašą yra nuoroda į šio reglamento III priedą.

b)	Bazelio konvencijos įraše A1010 terminas „bet išskyrus tokias atliekas, kurios konkrečiai išvardytos B sąraše (IX priedas)“ yra nuoroda į šio reglamento I dalies III priedo Bazelio konvencijos įrašą B1020 ir į B1020 įrašo pastabą.

c)	Bazelio konvencijos A1180 ir A2060 įrašai netaikomi OECD GC010, GC020 ir GG040 įrašams III priede, jeigu tikslinga, vietoj jų taikoma II dalis.

Bazelio konvencijos A4050 įrašas apima aliuminio lydimo metu panaudotas vidines kamerų dangas, kadangi jų sudėtyje yra Y33 neorganinių cianidų. Jeigu cianidai suardomi, panaudotos vidinės kamerų dangos įrašomos į II dalies AB120 skiltį, kadangi jų sudėtyje yra Y32, neorganinių fluoro junginių, išskyrus kalcio fluoridą.

II dalis

Toliau išvardytoms atliekoms taip pat taikoma išankstinio pranešimo ir pritarimo raštu tvarka:

Atliekoms, kuriose yra metalų
AA010	261900	Geležies ir plieno gamybos metu susidarančios nuodegos ir lydymo nuodegos bei kitos atliekos (3)
AA060	262050	Vanadžio pelenai ir likučiai (3)
AA190	810420 ex 810430	Mangano atliekos ir likučiai, kurie yra degūs, pirofiriški arba, susilietę su vandeniu, pavojingais kiekiais išskiria degias dujas.
Atliekoms, kuriose daugiausia yra neorganinių sudedamųjų dalių, kuriose gali būti metalų arba organinių medžiagų
AB030		Cianidų neturinčių sistemų atliekos, kurios susidaro apdorojant metalo paviršių
AB070		Liejimo operacijose naudojamas smėlis
AB120	ex 281290 ex 3824	Kitur neapibrėžti arba neįtraukti junginiai, kuriuose yra halogenų
AB130		Naudotas pučiamasis smėlis
AB150	ex 382490	Nerafinuotas kalcio sulfitas ir kalcio sulfatas, gautas sieros šalinimo iš išmetamųjų dujų metu (FGD)
Atliekoms, kuriose daugiausia yra organinių sudedamųjų dalių, kuriose gali būti metalų arba neorganinių medžiagų
AC060	ex 381900	Skysčiai hidraulinėms sistemoms
AC070	ex 381900	Stabdžių skysčiai
AC080	ex 382000	Antifrizo skysčiai
AC150		Chlorfluorangliavandeniliai
AC160		Haloniai
AC170	ex 440310	Apdorotos kamštienos ir medienos atliekos
AC250		Paviršinio aktyvumo medžiagos
AC260	ex 3101	Skystas kiaulių mėšlas, išmatos
AC270		Nutekamųjų vandenų dumblas
Atliekoms, kuriose gali būti neorganinių arba organinių sudedamųjų dalių
AD090	ex 382490	Reprografijos ir fotografijos cheminių medžiagų gamybos, sudarymo ir vartojimo atliekos, bei kitur neapibrėžtos ir neįtrauktos medžiagos
AD100		Cianidų neturinčių sistemų atliekos, kurios susidaro apdorojant plastikų paviršių
AD120	ex 391400 ex 3915	Jonitinės dervos
AD150		Gamtinės organinės medžiagos, naudojamos kaip filtro terpė (pvz., biologiniai filtrai)
Atliekoms, kuriose daugiausia yra neorganinių sudedamųjų dalių, kuriose gali būti metalų arba organinių medžiagų
RB020	ex 6815	Keramikos pagrindo pluoštas, kurio fizikinės cheminės savybės panašios į asbesto savybes

(1) Šis sąrašas nurodytas OECD Sprendimo 4 priede.

(2) Bazelio konvencijos VIII priedas yra įtrauktas į šio reglamento V priedo 1 dalies A sąrašą. Bazelio konvencijos II priede yra šios įrašų skiltys: Y 46 Buitinės atliekos, jeigu jos atitinkamai neklasifikuojamos vienoje įrašo skiltyje III priede. Y 47 Buitinių atliekų deginimo likučiai.

(3) Į šį sąrašą įeina pelenai, liekanos šlakas, nuodegos, nuogriebos, atplaišos, dulkės, milteliai, dumblas ir išspaudos, jeigu jos nėra nurodytos kitur.

IVA PRIEDAS

III PRIEDE IŠVARDYTOS ATLIEKOS, KURIOMS TAIKOMA IŠANKSTINIO PRANEŠIMO IR PRITARIMO RAŠTU TVARKA (3 STRAIPSNIO 3 DALIS)

V PRIEDAS

ATLIEKOS, KURIOMS TAIKOMAS 36 STRAIPSNIO EKSPORTO DRAUDIMAS ĮVADINĖS PASTABOS

1. Šis priedas taikomas nepažeidžiant Direktyvos 75/442/EEB ir Direktyvos 91/689/EEB.

2. Šį priedą sudaro trys dalys, iš kurių 2 ir 3 dalys taikomos tik tuomet, kai netaikoma 1 dalis. Dėl tos priežasties, kad būtų nustatyta, ar tam tikroms atliekoms taikomas šis priedas, pirmiausia reikia patikrinti, ar atliekos įtrauktos į šio priedo 1 dalį; jeigu ne, tuomet, ar jos įtrauktos į 2 dalį, o jeigu ne, ar jos įtrauktos į 3 dalį.

1 dalis yra padalyta į dvi skirsnio dalis: A sąrašą, kuriame išvardytos atliekų rūšys, klasifikuojamos kaip pavojingos pagal Bazelio konvencijos 1 straipsnio 1 dalies a punktą, dėl ko joms taikomas eksporto draudimas, ir B sąrašą, kuriame išvardytos atliekos, kurioms netaikomas Bazelio konvencijos 1 straipsnio 1 dalies a punktas, dėl ko joms netaikomas eksporto draudimas.

Todėl, jeigu atliekos išvardytos 1 dalyje, reikia patikrinti, ar jos išvardytos A sąraše ar B sąraše. Tik tuomet, jeigu atliekos nėra išvardytos 1 dalies A arba B sąraše, reikia patikrinti, ar jos nėra išvardytos 2 dalies pavojingų atliekų sąraše (t. y., atliekų, pažymėtų žvaigždute) arba 3 dalyje. Jeigu taip, tuomet šioms atliekoms taikomas eksporto draudimas.

3. 1 dalies B sąraše išvardytoms atliekoms arba atliekoms, išvardytoms 2 dalyje tarp nepavojingų atliekų (t. y., atliekoms, nepažymėtoms žvaigždute), taikomas eksporto draudimas, jeigu jos yra užterštos kitomis medžiagomis tokiu mastu, kad

a)	padidintų su atliekomis susijusią grėsmę dėl kurios būtų taikoma pranešimo ir sutikimo raštu tikrinimo tvarka, atsižvelgiant į pavojingas savybes, išvardytas Direktyvos 91/689/EEB III priede; arba

b)	užkirtų kelią atliekų panaudojimui aplinkai saugiu būdu.

1 DALIS (1)

A sąrašas (Bazelio konvencijos VIII priedas)

Metalų atliekos ir atliekos, kuriose yra metalų

A1010

Metalų atliekos ir atliekos, kuriose yra bet kurių toliau išvardytų medžiagų lydinių:

—

stibio

—

arseno

—

berilio

—

kadmio

—

švino

—	gyvsidabrio

—

seleno

—

telūro

—

talio

bet išskyrus tokias atliekas, kurios konkrečiai išvardytos B sąraše.

A1020

Atliekos, kuriose bet kurios toliau išvardytos medžiagos yra jų sudedamosios dalys arba jų teršalai, išskyrus dideles metalo atliekas:

—	stibis, stibio junginiai

—	berilis, berilio junginiai

—	kadmis, kadmio junginiai

—	švinas, švino junginiai

—	selenas, seleno junginiai

—	telūras, telūro junginiai

A1030

Atliekos, kuriose bet kurios toliau išvardytos medžiagos yra jų sudedamosios dalys arba jų teršalai:

—	arsenas, arseno junginiai

—	gyvsidabris, gyvsidabrio junginiai

—	talis, talio junginiai

A1040

Atliekos, kuriose bet kurios toliau išvardytos medžiagos yra jų sudedamosios dalys:

—	metalo karbonilai

—	šešiavalenčiai chromo junginiai

A1050

Galvaninis dumblas

A1060

Metalų ėsdinimo tirpalų atliekos

A1070

Cinko perdirbimo druskų išplovimo likučiai, dulkės ir dumblas, pvz., jarozitas, hematitas ir pan.

A1080

Cinko likučių atliekos, neįtrauktos į B sąrašą, kuriose švino ir kadmio koncentracija yra tokia, kad atitinka III priede nurodytas charakteristikas

A1090

Izoliuotų vario laidų deginimo pelenai

A1100

Vario lydyklų dujų valymo sistemų dulkės ir likučiai

A1110

Panaudoti vario elektrolitionio rafinavimo ir elektroekstrakcijos elektrolitų tirpalai

A1120

Vario elektrolitinio rafinavimo ir elektroekstrakcijos elektrolitų gryninimo sistemų dumblo atliekos, išskyrus anodų šlamą

A1130

Panaudoti ėsdinimo tirpalai, kuriuose yra ištirpusio vario

A1140

Vario chlorido ir vario cianido katalizatorių atliekos

A1150

Spausdintinių jungiamųjų plokščių, neįtrauktų į B sąrašą (2), tauriųjų metalų deginimo pelenai

A1160

Švino baterijų, sveikų arba susmulkintų, atliekos

A1170

Nerūšiuotos baterijų atliekos, išskyrus tik B sąraše išvardytų baterijų mišinius. B sąraše neapibrėžtos baterijų atliekos, kuriose I priede nurodytų sudedamųjų dalių yra tiek, kad jas būtų galima laikyti pavojingomis.

A1180

Elektrinių ir elektroninių agregatų atliekos arba laužas (3), kuriame yra tokių sudedamųjų dalių kaip į A sąrašą įtraukti akumuliatoriai ir kitos baterijos, gyvsidabriniai jungikliai, elektroninių vamzdžių stiklo ir kitokio aktyvinto stiklo bei PCB kondensatorių, arba kurie I priede išvardytomis sudedamosiomis dalimis (pvz., kadmiu, gyvsidabriu, švinu, polichlorintuoju bifenilu) yra užteršti taip, kad jiems būdingos III priede išvardytos savybės (atkreipiamas dėmesys į B sąrašo B1110 įrašą) (4)

A1190

Atliekos metalo laidų, padengtų arba izoliuotų plastiku, kurio sudėtyje yra tiek akmens anglių dervos, PCB (5), kadmio, kitų organinių halogeninių junginių arba kitų I priede išvardytų sudedamųjų dalių, kai jis šiomis medžiagomis yra užterštas tiek, kad įgyja III priedo savybių, forma

Atliekos, kuriose daugiausia yra neorganinių sudedamųjų dalių, kuriose gali būti metalų ir organinių medžiagų

A2010

Elektroninių vamzdžių stiklo ir kito aktyvinto stiklo atliekos

A2020

Neorganinio fluoro junginių atliekos, skysčių ar dumblo pavidalu, išskyrus atliekas, apibrėžtas B sąraše

A2030

Katalizatorių atliekos, išskyrus B sąraše apibrėžtas atliekas

A2040

Chemijos pramonėje susidarančios gipso atliekos, kuriose I priede išvardytų sudedamųjų dalių yra tiek, kad joms būdingos III priede nurodytos pavojingos savybės (atkreipiamas dėmesys į B sąrašo B2080 įrašą)

A2050

Asbesto atliekos (dulkės ir pluoštas)

A2060

Akmens anglimis kūrenamų elektrinių pelenai, kuriuose I priede nurodytų medžiagų koncentracija yra tokia, jog jos turi III priede išvardytų savybių (atkreipiamas dėmesys į susijusį B sąrašo B2050 įrašą)

Atliekos, kuriose daugiausia yra organinių sudedamųjų dalių, kuriose gali būti metalų ir neorganinių medžiagų

A3010

Naftos kokso ir bitumo gamybos arba perdirbimo atliekos

A3020

Alyvos, netinkamos naudoti pagal jų pirminę paskirtį

A3030

Atliekos, kuriose yra antidetonatoriaus dumblo arba švinu užteršto antidetonatoriaus dumblo

A3040

Šiluminių skysčių (šilumos perdavimo skysčių) atliekos

A3050

Dervų, latekso, plastifikatorių, klijų gamybos, sudarymo ir naudojimo atliekos, išskyrus tokias atliekas, kurios nurodytos B sąraše (atkreipiamas dėmesys į susijusį B sąrašo B4020 įrašą)

A3060

Nitroceliuliozės atliekos

A3070

Fenolio, fenolio junginių atliekos, įskaitant skystą arba dumblo pavidalo chlorfenolį

A3080

Eterių atliekos, išskyrus apibrėžtas B sąraše

A3090

Odos dulkių, pelenų, dumblo ir miltelių atliekos, kuriose yra šešiavalenčio chromo junginių arba biocidų (atkreipiamas dėmesys į B sąrašo B3100 įrašą)

A3100

Odos pjaustymo ir kitos atliekos arba kombinuotos odos atliekos, netinkančios odos dirbinių gamybai, kuriose yra šešiavalenčio chromo junginių arba biocidų (atkreipiamas dėmesys į susijusį B sąrašo B3090 įrašą)

A3110

Kailių išdirbimo atliekos, kuriose yra šešiavalenčio chromo junginių, biocidų arba užkrečiamųjų medžiagų (atkreipiamas dėmesys į susijusį B sąrašo B3110 įrašą)

A3120

Labai lengvos smulkiosios frakcijos

A3130

Organinių fosforo junginių atliekos

A3140

Nehalogenintųjų organinių tirpiklių atliekos, išskyrus tokias atliekas, apibrėžtas B sąraše

A3150

Halogenintųjų organinių tirpiklių atliekos

A3160

Organinių tirpiklių panaudojimo operacijų metu susidarančios halogenintųjų arba nehalogenintųjų nevandeninių distiliavimo likučių atliekos

A3170

Alifatinių halogenintųjų angliavandenilių gamybos metu susidarančios atliekos (pvz., chlormetanas, dichloretanas, vinilchloridas, vinilidenchloridas, alilchloridas ir epichlorhidrinas)

A3180

Atliekos, medžiagos ir gaminiai, kuriuose yra, kuriuos sudaro arba kurie yra užteršti polichlorintuoju bifenilu (PCB), polichlorintuoju terfenilu (PCT), polichlorintuoju naftalenu (PCN), polibromintuoju bifenilu (PBB) arba bet kuriuo kitu polibromintuoju šių junginių analogu, kai jų koncentracija lygi 50 mg/kg arba didesnė kaip 50 mg/kg (6)

A3190

Gudrono likučių atliekos (išskyrus asfalto cementą), kurios susidaro rafinuojant, distiliuojant ir pirolizės būdu apdorojant organines medžiagas

A3200

Kelių statybos ir priežiūros bituminė medžiaga (asfalto atliekos), kurioje yra gudrono (atkreipiamas dėmesys į susijusį B sąrašo B2130 įrašą)

Atliekos, kuriose gali būti neorganinių arba organinių sudedamųjų dalių

A4010

Farmacijos preparatų gamybos, ruošimo ir vartojimo atliekos, išskyrus B sąraše apibrėžtas tokias atliekas

A4020

Ligoninių ir su jomis susijusios atliekos, t. y. medicinos, slaugos, stomatologijos, veterinarijos arba panašios praktikos atliekos, kurios susidaro ligoninėse ar kitose infrastruktūrose tiriant ar gydant pacientus arba įgyvendinant mokslinių tyrimų projektus.

A4030

Biocidų ir fitoterapinių vaistų gamybos, sudarymo ir vartojimo atliekos, įskaitant atliekas pesticidų ir herbicidų, kurie neįtraukti į specifikaciją, pasenę (7) arba netinka naudoti pagal iš pradžių numatytą naudojimo būdą

A4040

Medienos konservavimo cheminių medžiagų gamybos, sudarymo ir naudojimo atliekos (8)

A4050

Atliekos, kuriose yra arba kurios užterštos viena iš šių medžiagų:

—	neorganiniais cianidais, išskyrus kietuosius likučius, kuriuose yra tauriųjų metalų, kai yra nedidelis kiekis neorganinių cianidų

—	organinių cianidų

A4060

Naudotų alyvų/vandens, angliavandenilių/vandens mišinių, emulsijų atliekos

A4070

Rašalo, dažiklių, pigmentų, dažų, politūros, lako gamybos, sudarymo ir naudojimo atliekos, išskyrus B sąraše apibrėžtas tokias atliekas (atkreipiamas dėmesys į susijusį B sąrašo B4010 įrašą)

A4080

Sprogmenų atliekos (išskyrus B sąraše apibrėžtas tokias atliekas)

A4090

Rūgštinių arba šarminių tirpalų atliekos, kurios neapibrėžtos atitinkamame B sąrašo įraše (atkreipiamas dėmesys į susijusį B sąrašo B2120 įrašą)

A4100

Pramoninės taršos kontrolės priemonių, skirtų išleidžiamosios dujoms valyti, atliekos, išskyrus panašias B sąraše apibrėžtas atliekas

A4110

Atliekos, kuriose yra, kurios sudarytos arba kurios užterštos toliau išvardytomis medžiagomis:

—	bet kuris polichlorintojo benzofurano tipas

—	bet kuris polichlorintojo dibenzodioksino tipas

A4120

Atliekos, kuriose yra, kurios sudarytos arba kurios užterštos peroksidais

A4130

Pakuočių ir talpyklų, kuriose yra I priede nurodytų medžiagų, kurių koncentracija yra tokia, kad atitinka III priede nurodytas pavojingas savybes, atliekos

A4140

Atliekos, kurias sudaro arba jose yra į specifikaciją neįtrauktų arba pasenusių (9) cheminių medžiagų, atitinkančių I priedo kategorijas ir turinčių III priede nurodytas pavojingas savybes

A4150

Tyrimų ir taikomosios veiklos arba mokymo proceso cheminės atliekos, kurios neidentifikuotos ir (arba) yra naujos ir kurių poveikis žmonių sveikatai ir(arba) aplinkai yra nežinomas

A4160

Į B sąrašą neįtraukta panaudota aktyvintoji anglis (atkreipiamas dėmesys į susijusį B sąrašo B2060 įrašą),

B sąrašas (Bazelio konvencijos IX priedas)

Metalų atliekos ir atliekos, kuriose yra metalų

B1010

Metalų ir metalų lydinių atliekos, metalo pavidalo, nedispersinės:

—	taurieji metalai (auksas, sidabras, platinos grupė, tik ne gyvsidabris)

—	geležies ir plieno laužas

—	vario laužas

—	nikelio laužas

—	aliuminio laužas

—	cinko laužas

—	alavo laužas

—	volframo laužas

—	molibdeno laužas

—	tantalo laužas

—	magnio laužas

—	kobalto laužas

—	bismuto laužas

—	titano laužas

—	cirkonio laužas

—	mangano laužas

—	germanio laužas

—	vanadžio laužas

—	hafnio, indžio, niobio, renio ir galio laužas

—	torio laužas

—	retųjų žemių elementų laužas

—	chromo laužas

B1020

Švarus, neužterštas metalo laužas, įskaitant lydinius, didelės apimties, apdorotas (lakštai, plokštės, sijos, strypai ir pan.):

—	stibio laužas

—	berilio laužas

—	kadmio laužas

—	švino laužas (išskyrus švino baterijas)

—	seleno laužas

—	telūro laužas

B1030

Ugniai atsparūs metalai, kuriuose yra likučių

B1031

molibdeno, volframo, titano, tantalo, niobio ir renio metalo ir metalo lydinių atliekos, metalo pavidalo, nedispersinės (metalo milteliai), išskyrus atliekas, nurodytas A sąrašo A1050 įrašo skiltyje „galvaninis dumblas“

B1040

Elektrinių agregatų laužas, neužterštas tepalais, PCB ar PCT tiek, kad juos būtų galima laikyti pavojingais

B1050

Mišrių spalvotųjų metalų ir sunkiųjų frakcijų laužas, kuriame nėra I sąraše nurodytų medžiagų, kurių koncentracija yra tokia, kad atitinka III priede nurodytas pavojingas savybes (10)

B1060

Seleno ir telūro atliekos metalų elementine forma, įskaitant miltelius

B1070

Vario ir vario lydinių dispersinio pavidalo atliekos, jeigu jose nėra I priede išvardytų sudedamųjų dalių tiek, kad jos turėtų III priede nurodytas savybes

B1080

Cinko pelenai ir likučiai, įskaitant dispersinio pavidalo cinko lydinių likučius, jeigu juose I priede išvardytų sudedamųjų dalių koncentracija nėra tokia, kad jie turėtų III priede nurodytas savybes arba turėtų H4.3 nurodytų pavojingų savybių (11)

B1090

Baterijų atliekos, atitinkančios specifikaciją, išskyrus pagamintas iš švino, kadmio ar gyvsidabrio

B1100

Metalų lydymo ir rafinavimo atliekos, kuriose yra metalų

—	kietasis cinko lydmetalis

—	nuodegos, kuriose yra cinko:

—	cinko galvaninių plokščių viršutinės nuodegos (>90 % Zn)

—	cinko galvaninių plokščių apatinės nuodegos (>92 % Zn)

—	cinko antgalių liejimo nuodegos (>85 % Zn)

—	karštojo dengimo galvaninių plokščių cinko nuodegos (vežimas) (>92 % Zn)

—	degios lengvosios cinko frakcijos

—	degios lengvosios aliuminio frakcijos (arba šlakas), išskyrus druskų šlaką

—	vario apdorojimo, ruošiant jį tolesniam perdirbimui arba rafinavimui, šlakas, kuriame arseno, švino arba kadmio nėra tiek, kad jis turėtų III priede nurodytas pavojingas savybes

—	ugniai atsparių įdėklų atliekos, įskaitant tiglius, padarytus iš lydyto vario

—	tauriųjų metalų apdorojimo, juos ruošiant tolesniam rafinavimui, šlakas

—	tantalo turintis alavo šlakas, kuriame alavo yra mažiau nei 0,5 %

B1110

Elektriniai ir elektroniniai agregatai:

—	elektroniniai agregatai, kuriuos sudaro tik metalai arba lydiniai

—

elektrinių ir elektroninių agregatų atliekos arba laužas (12) (įskaitant spausdintines plokštes), kuriuose nėra tokių komponentų kaip į A sąrašą įtraukti akumuliatoriai ir kitos baterijos, gyvsidabriniai jungikliai, elektroninių vamzdžių stiklas ir kitas aktyvintas stiklas bei PCB kondensatoriai arba kurie neužteršti I priede nurodytomis sudedamosiomis dalimis (pvz., kadmis, gyvsidabris, švinas, polichlorintas bifenilas), arba kai iš jų šios medžiagos yra pašalintos tiek, kad jos neturi III priede išvardytų savybių (atkreipiamas dėmesys į A sąrašo A1180 įrašą)

—	elektriniai ir elektroniniai agregatai (įskaitant spausdintines plokštes, elektroninius komponentus ir laidus), skirti juos tiesiogiai pakartotinai panaudoti (13), bet neperdirbti ar galutinai išmesti (14)

B1115

Atliekos metalo laidų, padengtų arba izoliuotų plastiku, neįtrauktu į A sąrašo A1190 eilutę, išskyrus tuos, kurie skirti IVA priedo operacijoms arba kitoms šalinimo operacijoms, kurių bet kuriame etape vyksta nevaldomi šiluminiai procesai, pvz., atviras degimas, forma

B1120

Panaudoti katalizatoriai, išskyrus skysčius, naudotus kaip katalizatoriai, kuriuose yra nors viena iš šių medžiagų:

—

pereinamieji metalai, išskyrus A sąraše nurodytas katalizatorių atliekas (panaudoti katalizatoriai, skysčiai, naudojami kaip katalizatoriai ar kiti katalizatoriai):

—

Skandis

—

Vanadis

—

Manganas

—

Kobaltas

—

Varis

—

Itris

—

Niobis

—

Hafnis

—

Volframas

—

Titanas

—

Chromas

—

Geležis

—

Nikelis

—

Cinkas

—

Cirkonis

—	Molibdenas

—

Tantalas

—

Renis

—

lantanidai (retųjų žemių metalai):

—

Lantanas

—	Praseodimis

—

Samaris

—

Gadolinis

—

Disprozis

—	Erbis Iterbis

—

Ceris

—

Neodimis

—

Europis

—

Terbis

—

Holmis

—

Tulis

—

Lutecis

B1130

Išvalyti panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra tauriųjų metalų

B1140

Kietosios būklės likučiai, kuriuose yra tauriųjų metalų ir kuriuose yra nedidelis kiekis neorganinių cianidų

B1150

Tauriųjų metalų ir jų lydinių atliekos (auksas, sidabras, platinos grupė, išskyrus gyvsidabrį) dispersinės neskystos būklės, tinkamai supakuotos ir paženklintos

B1160

Spausdintinių plokščių deginimo tauriųjų metalų pelenai (atkreipiamas dėmesys į A sąrašo A1150 įrašą)

B1170

Fotografijos juostų deginimo tauriųjų metalų pelenai

B1180

Fotografijos juostų atliekos, kuriose yra sidabro halogenidų ir metalinio sidabro

B1190

Fotografinio popieriaus atliekos, kuriose yra sidabro halogenidų ir metalinio sidabro

B1200

Geležies ir plieno gamybos metu susidarantis granuliuotas šlakas

B1210

Geležies ir plieno gamybos metu susidarantis šlakas, įskaitant šlakus, iš kurių gaunami TiO2 ir vanadis

B1220

Cinko gamybos šlakas, chemiškai stabilizuotas, kuriame yra didelė geležies koncentracija (daugiau kaip 20 %) ir kuris perdirbtas pagal pramonines specifikacijas (pvz., DIN 4301), daugiausia skirtas statyboms

B1230

Geležies ir plieno gamybos metu susidarančios antrinės nuodegos

B1240

Vario oksido antrinės nuodegos

B1250

Naudoti netinkamų transporto priemonių atliekos, kurių sudėtyje nėra skysčių arba kitų pavojingų komponentų

Atliekos, kuriose daugiausia yra neorganinių sudedamųjų dalių, kuriose gali būti metalų ir organinių medžiagų

B2010

Nedispersinės kalnakasybos operacijų atliekos:

—	gamtinio grafito atliekos

—	skalūnų atliekos, grubiai profiliuotos arba neprofiliuotos, arba paprastai susmulkintos jas supjaustant ar taikant kitą būdą

—	žėručio atliekos

—	amfigeno, nefelino ir nefelino sienito atliekos

—	putnagų atliekos

—	fluoritų atliekos

—	kietosios kvarco atliekos, išskyrus naudojamas liejimo operacijose

B2020

Nedispersinės stiklo atliekos:

—	stiklo duženos ir kitos atliekos, stiklo laužas, išskyrus elektroninių vamzdžių stiklą ir kitą aktyvintą stiklą

B2030

Nedispersinės keramikos atliekos:

—	kermeto atliekos ir laužas (metalo keramikos mišiniai)

—	kitur neapibrėžtas ir neįtrauktas pluoštas iš keramikos

B2040

Kitos atliekos, kuriose daugiausia yra neorganinių sudedamųjų dalių:

—	iš dalies išvalytas kalcio sulfatas, susidarantis sierą šalinant iš išmetamųjų dujų (FGD)

—	gipso sieninių plokščių ir tinko plokščių atliekos, susidarančios griaunant pastatus

—	vario gamybos šlakas, chemiškai stabilizuotas, kuriame yra didelė geležies koncentracija (daugiau kaip 20 %) ir kuris perdirbtas pagal pramonines specifikacijas (pvz., DIN 4301 ir DIN 8201), daugiausia skirtas statyboms ir šlifavimo darbams

—	kietoji siera

—	kalkakmenis, gautas kalcio cianamido gamybos metu (kurio pH mažesnis nei 9)

—	natrio, kalio, kalcio chloridai

—	karborundas (silicio karbidas)

—	sugadintas betonas

—	stiklo laužas, kuriame yra ličio tantalo ir ličio niobio

B2050

Į A sąrašą neįtraukti akmens anglimis kūrenamų elektrinių pelenai (atkreipiamas dėmesys į susijusį A sąrašo A2060 įrašą)

B2060

Panaudota aktyvintoji anglis, kurios sudėtyje nėra tiek I sąraše išvardytų medžiagų, kad jos atspindėtų III sąraše išvardytas savybes, pavyzdžiui, anglis, gauta išvalius geriamąjį vandenį bei maisto pramonės ir vitaminų gamybos procesų metu (atkreipiamas dėmesys į susijusį A sąrašo A4160 įrašą).

B2070

Kalcio fluorido dumblas

B2080

Cheminių pramoninių procesų gipso atliekos, neįtrauktos į A sąrašą (atkreipiamas dėmesys į susijusį A sąrašo A2040 įrašą)

B2090

Plieno arba aliuminio gamybos anodų galelių, pagamintų iš naftos kokso ar bitumo, atliekos, išvalytos pagal įprastas pramonines specifikacijas (išskyrus chloro šarminei elektrolizei ir metalurgijos pramonėje naudojamus anodų galelius)

B2100

Aliuminio gamybos aliuminio hidratų atliekos, aliuminio atliekos ir likučiai, išskyrus medžiagas, naudojamas išvalymo nuo dujų, flokuliacijos ar filtravimo procesuose

B2110

Boksitų likučiai („raudonasis dumblas“) (pH sumažintas iki mažiau nei 11,5)

B2120

Rūgštinių arba šarminių neėsdinimo ar kitaip nepavojingų tirpalų atliekos, kurių pH didesnis negu 2 ir mažesnis negu 11,5 (atkreipiamas dėmesys į susijusį A sąrašo A4090 įrašą)

B2130

Kelių statybos ir priežiūros bituminė medžiaga (asfalto atliekos), kurioje nėra gudrono (15) (atkreipiamas dėmesys į susijusį A sąrašo A3200 įrašą)

Atliekos, kuriose daugiausia yra organinių sudedamųjų dalių, kuriose gali būti metalų ir neorganinių medžiagų

B3010

Kietųjų plastikų atliekos:

Toliau išvardyti plastikai arba mišrios plastikinės medžiagos, jeigu jos nesumaišytos su kitomis atliekomis ir yra paruoštos pagal specifikaciją:

—

nehalogenintųjų polimerų ir kopolimerų laužas, įskaitant toliau išvardytas medžiagas, bet jomis neapsiribojant (16):

—

etilenas

—

stirenas

—	polipropilenas

—	polietileno tereftalatas

—	akrilonitrilas

—	butadienas

—	poliacetalis

—	poliamidai

—	polibutileno tereftalatas

—	polikarbonatai

—	polieteriai

—	polifenileno sulfidai

—	akrilo polimerai

—	C10-C13 alkanai (plastifikatorius)

—	poliuretanas (kuriame nėra CFC)

—	polisiloksanai

—	polimetilmetakrilatas

—	polivinilalkoholis

—	polivinilbutirlis

—	polivinilacetatas

—

kietintos dervų arba kondensavimo produktų atliekos, įskaitant toliau išvardytas:

—	karbamidformaldehidinės dervos

—	fenolformaldehidinės dervos

—	melaminformaldehidinės dervos

—	epoksidinės dervos

—	alkidinės dervos

—	poliamidai

—

šios fluorintosios polimerų atliekos (17):

—	perfluoroetilenas/propilenas (FEP)

—	perfluoralkoksialkanas

—	tetraflouretilenas/perfluorvinilo eteris (PFA)

—	tetrafluoretilenas/perfluormetilvinilo eteris (MFA)

—	polivinilfluoridas (PVF)

—	polivinildenefluoridas (PVDF)

B3020

Popieriaus, statybinio kartono ir popieriaus gaminių atliekos

Šios medžiagos, jeigu jos nesumaišytos su pavojingomis atliekomis:

Statybinio kartono atliekos ir makulatūra:

—	nebalintas kraftpopieris ar kartonas arba gofruotas popierius ar kartonas

—	kitas popierius ar statybinis kartonas, daugiausia pagamintas iš balintos cheminės medienos / popieriaus masės, dažniausiai nedažytas

—	popierius ar statybinis kartonas, daugiausia pagamintas iš mechaninės medienos / popieriaus masės (pvz., laikraščiai, žurnalai ir kiti panašūs spausdinti leidiniai)

—

kita, įskaitant, bet neapsiribojant:

1)	sluoksniuotas statybinis kartonas;

2)	nerūšiuota makulatūra

B3030

Tekstilės atliekos

Tokios medžiagos, jeigu jos nesumaišytos su kitomis atliekomis ir yra paruoštos pagal specifikaciją:

—

šilko atliekos (įskaitant kokonus, netinkamus išvynioti, verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

—	nekarštos ir nešukuotos

—

kitos

—

vilnos arba gyvūnų švelnių ar šiurkščių plaukų atliekos, įskaitant verpalų atliekas, bet išskyrus išplaušintą žaliavą:

—	vilnos arba gyvūnų švelnių plaukų pašukos

—	kitos vilnos arba gyvūnų švelnių plaukų atliekos

—	gyvūnų šiurkščių plaukų atliekos

—

medvilnės atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą):

—	verpalų atliekos (įskaitant siūlų atliekas)

—	išplaušinta žaliava

—

kita

—	linų pakulos ir atliekos

—	sėjamųjų kanapių (Canabis sativa L.) pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

—	džiuto ir kitų tekstilės plaušų pluošto (išskyrus linus, tikrąsias kanapes ir ramę) pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

—	sizalio ir kito agavų genties tekstilės pluošto pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

—	kokoso pluošto pakulos, pašukos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

—	abakos (manilinės kanapės arba Musa textilis Nee) pakulos, pašukos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

—	ramės ir kitų augalinio tekstilės pluoštų pakulos, pašukos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą), kitur neapibrėžtos arba neįtrauktos

—

dirbtinio pluošto atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą):

—	sintetinio pluošto

—	dirbtinio pluošto

—	dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti tekstilės dirbiniai

—

naudotų skudurų, špagato, virvių, lynų ir trosų likučiai ir susidėvėjęs tekstilinis špagatas, virvės, lynai ar trosai:

—

rūšiuoti

—

kiti

B3035

Tekstilinės grindų dangos, kilimų atliekos

B3040

Gumos atliekos

Šios medžiagos, jeigu jos nesumaišytos su kitomis atliekomis:

—	kietojo kaučiuko (pvz., ebonito) atliekos ir likučiai

—	kitos gumos atliekos (išskyrus kitur apibrėžtas tokias atliekas)

B3050

Neapdorotos kamštienos ir medienos atliekos:

—	medienos atliekos ir likučiai: aglomeruoti arba neaglomeruoti, rąstų, briketų, granulių ar panašios formos pavidalo

—	kamštienos atliekos: susmulkinta, granuliuota arba sumalta kamštiena

B3060

Žemės ūkio ir maisto pramonės atliekos, jeigu jos neužkrečiamos:

—	vyno nuosėdos

—	išdžiovintos ir sterilizuotos daržovių atliekos, likučiai ir šalutiniai produktai, granulėmis ar ne, arba kai jie naudojami gyvūnų mitybai, kitur neapibrėžtos arba neįtrauktos

—	degra: likučiai, susidarantys valant riebias medžiagas arba gyvūninį ar augalinį vašką

—	kaulų ir ragų šerdžių atliekos, neapdorotos, be riebalų, paprastai paruoštos (bet nesukapotos pagal tam tikrą formą), apdorotos rūgštimis arba be želatinos

—	žuvų atliekos

—	kakavos ankštys, žievelės, odelės ir kitos kakavos atliekos

—	kitos žemės ūkio maisto pramonės atliekos, išskyrus šalutinius produktus, kurie atitinka nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus bei standartus, taikomus žmonių vartojamiems arba gyvūnams skirtiems produktams

B3065

Gyvulinės arba augalinės kilmės maistinių riebalų ir aliejų (pvz., kepimo aliejaus) atliekos, jeigu jos neturi III priede išvardytų savybių

B3070

Šios atliekos:

—	žmogaus plaukų atliekos

—	šiaudų atliekos

—	penicilino gamybos nukenksminta grybiena, kad ją būtų galima naudoti kaip gyvūnų pašarą

B3080

Gumos skutenų ir likučių atliekos

B3090

Odos arba kombinuotos odos skutenos ir kitos atliekos, netinkamos odos dirbiniams gaminti, išskyrus odos dumblą, kuriuose nėra šešiavalenčio chromo junginių ir biocidų (atkreipiamas dėmesys į susijusį A sąrašo A3100 įrašą)

B3100

Odos dulkės, pelenai, dumblas arba milteliai, kuriuose nėra šešiavalenčio chromo junginių ir biocidų (atkreipiamas dėmesys į susijusį A sąrašo A3090 įrašą)

B3110

Kailių išdirbimo atliekos, kuriose yra šešiavalenčio chromo junginių, biocidų arba užkrečiamųjų medžiagų (atkreipiamas dėmesys į susijusį A sąrašo A3110 įrašą)

B3120

Atliekos, kuriose yra maistinių dažų

B3130

Polimerinių eterių atliekos ir nepavojingų monomerinių eterių atliekos, kurie negali sudaryti peroksidų

B3140

Pneumatinių padangų atliekos, skirtos IV A priede nurodytoms operacijoms atlikti

Atliekos, kuriose gali būti neorganinių arba organinių sudedamųjų dalių

B4010

Atliekos, kurias daugiausia sudaro vandeniniai/latekso dažai, rašalas ir sukietintas lakas, ir kuriose esančių organinių tirpiklių, sunkiųjų metalų arba biocidų kiekis leidžia jas laikyti nepavojingomis (atkreipiamas dėmesys į susijusį A sąrašo A4070 įrašą)

B4020

Gumos, latekso, plastifikatorių, klijų/lipalo gamybos, sudarymo ir naudojimo atliekos, kurios neišvardytos A sąraše, kuriose esančių tirpiklių ir kitų teršalų kiekis yra toks, kad jose nepasireiškia III priede nurodytos savybės, pvz., vandeniniai klijai arba klijai su kazeino krakmolu, dekstrinas, celiuliozės eteris, polivinilalkoholis (atkreipiamas dėmesys į susijusį A sąrašo A3050 įrašą)

B4030

Į A sąrašą neįtraukti naudoti vienkartiniai fotoaparatai su baterijomis

2 DALIS

Atliekos, išvardytos iš dalies pakeisto Sprendimo 2000/532/EB priede (18)

01	MINERALŲ ŽVALGYMO, KASYBOS, KARJERŲ EKSPLOATAVIMO, FIZINIO IR CHEMINIO APDOROJIMO ATLIEKOS
01 01	Mineralų kasybos atliekos
01 01 01	mineralų kasybos atliekos, kuriose yra metalų
01 01 02	mineralų kasybos atliekos, kuriose nėra metalų
01 03	Mineralų, kuriuose yra metalų, fizinio ir cheminio apdorojimo atliekos
01 03 04*	rūgštis išskiriančios sulfidinės rūdos perdirbimo liekanos
01 03 05*	kitos liekanos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
01 03 06	liekanos, nenurodytos 01 03 04 ir 01 03 05
01 03 07*	kitos atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų, susidarančių fiziniu ir cheminiu būdu apdorojant metalų rūdas
01 03 08	dulkių ir miltelių pavidalo atliekos, nenurodytos 01 03 07
01 03 09	aliuminio oksido gamybos raudonasis dumblas, atliekos, nenurodytos 01 03 07
01 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
01 04	Mineralų, kuriuose nėra metalų, fizinio ir cheminio apdorojimo atliekos
01 04 07*	mineralų, kuriuose nėra metalų, fizinio ir cheminio apdorojimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
01 04 08	žvyro ir skaldos atliekos, nenurodytos 01 04 07
01 04 09	smėlio ir molio atliekos
01 04 10	dulkių ir miltelių pavidalo atliekos, nenurodytos 01 04 07
01 04 11	potašo ir akmens druskos perdirbimo atliekos, nenurodytos 01 04 07
01 04 12	mineralų plovimo ir valymo atliekos bei kitos atliekos, nenurodytos 01 04 07 ir 01 04 11
01 04 13	akmenų skaldymo ir pjaustymo atliekos, nenurodytos 01 04 07
01 04 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
01 05	Gręžinių dumblas ir kitos gręžinių atliekos
01 05 04	gėlo vandens gręžinių dumblas ir atliekos
01 05 05*	gręžinių dumblas ir atliekos, kuriose yra naftos
01 05 06*	gręžinių dumblas ir atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
01 05 07	gręžinių dumblas ir atliekos, kuriuose yra barito, nenurodyti 01 05 05 ir 01 05 06
01 05 08	gręžinių dumblas ir atliekos, kuriuose yra chloridų, nenurodyti 01 05 05 ir 01 05 06
01 05 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02	ŽEMĖS ŪKIO, SODININKYSTĖS, AKVAKULTŪROS, MIŠKININKYSTĖS, MEDŽIOKLĖS IR ŽŪKLĖS, MAISTO GAMINIMO IR PERDIRBIMO ATLIEKOS
02 01	Žemės ūkio, sodininkystės, akvakultūros, miškininkystės, medžioklės ir žūklės, maisto gaminimo ir perdirbimo atliekos
02 01 01	plovimo ir valymo dumblas
02 01 02	gyvulių audinių atliekos
02 01 03	augalų audinių atliekos
02 01 04	plastikų atliekos (išskyrus pakuotę)
02 01 06	gyvulių ekskrementai, šlapimas ir mėšlas (įskaitant naudotus šiaudus), srutos, atskirai surinkti ir tvarkomi už susidarymo vietos
02 01 07	miškininkystės atliekos
02 01 08*	agrochemijos atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
02 01 09	agrochemijos atliekos, nenurodytos 02 01 08
02 01 10	metalų atliekos
02 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02 02	Mėsos, žuvies ir kito gyvūninės kilmės maisto gamybos ir perdirbimo atliekos
02 02 01	plovimo ir valymo dumblas
02 02 02	gyvulių audinių atliekos
02 02 03	vartoti ar perdirbti netinkamos medžiagos
02 02 04	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
02 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02 03	vaisių, daržovių, grūdų, maistinio aliejaus, kakavos, kavos, arbatos ir tabako paruošimo ir perdirbimo atliekos, konservų gamybos, mielių ir mielių ekstrakto gamybos, melasos gamybos ir fermentavimo atliekos
02 03 01	plovimo, valymo, lupimo, centrifugavimo ir separavimo dumblas
02 03 02	konservantų atliekos
02 03 03	tirpiklių ekstrahavimo atliekos
02 03 04	medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti
02 03 05	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
02 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02 04	Cukraus gamybos atliekos
02 04 01	purvas, likęs nuvalius ir nuplovus runkelius
02 04 02	netinkamas vartoti kalcio karbonatas
02 04 03	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
02 04 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02 05	Pieno pramonės atliekos
02 05 01	medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti
02 05 02	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
02 05 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02 06	Kepimo ir konditerijos pramonės atliekos
02 06 01	medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti
02 06 02	konservantų atliekos
02 06 03	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
02 06 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02 07	Alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų (išskyrus kavą, arbatą ir kakavą) gamybos atliekos
02 07 01	žaliavų plovimo, valymo ir mechaninio smulkinimo atliekos
02 07 02	spirito distiliavimo atliekos
02 07 03	cheminio apdorojimo atliekos
02 07 04	medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti
02 07 05	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
02 07 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
03	MEDIENOS PERDIRBIMO IR PLOKŠČIŲ BEI BALDŲ, MEDIENOS MASĖS, POPIERIAUS IR KARTONO GAMYBOS ATLIEKOS
03 01	Medienos perdirbimo ir plokščių bei baldų gamybos atliekos
03 01 01	žievės ir kamštienos atliekos
03 01 04*	pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
03 01 05	pjuvenos, drožlės, skiedros, medienos drožlių plokštės, ir fanera, nenurodyti 03 01 04
03 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
03 02	Medienos konservavimo atliekos
03 02 01*	nehalogenintieji organiniai medienos konservantai
03 02 02*	organiniai chlorintieji medienos konservantai
03 02 03*	organiniai medienos konservantai, kuriuose yra metalų
03 02 04*	neorganiniai medienos konservantai
03 02 05*	kiti medienos konservantai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
03 02 99	kitaip neapibrėžti medienos konservantai
03 03	Medienos masės, popieriaus bei kartono gamybos ir perdirbimo atliekos
03 03 01	medžio žievės ir medienos atliekos
03 03 02	žaliųjų nuovirų šlamas (tvarkant juodąsias nuoviras)
03 03 05	spaustuvinių dažų šalinimo perdirbant makulatūrą dumblas
03 03 07	mechaniškai atskirtas popieriaus ir kartono atliekų virinimo brokas
03 03 08	perdirbti skirto popieriaus ir kartono rūšiavimo atliekos
03 03 09	kalkių dumblo atliekos
03 03 10	pluošto atliekos, pluošto, užpildo ir dengimo dumblas atliekant mechaninį atskyrimą
03 03 11	Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, išskyrus dumblą, nurodytą 03 03 10
03 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
04	ODOS, KAILIŲ IR TEKSTILĖS PRAMONĖS ATLIEKOS
04 01	Odos ir kailių pramonės atliekos
04 01 01	mėzdros ir kalkinio skėlimo atliekos
04 01 02	kalkinimo atliekos
04 01 03*	nuriebalinimo atliekos, kuriose yra tirpiklių be skystosios fazės
04 01 04	rauginimo skysčiai, kuriuose yra chromo
04 01 05	rauginimo skysčiai, kuriuose nėra chromo
04 01 06	dumblas, ypač nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra chromo
04 01 07	dumblas, ypač nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame nėra chromo
04 01 08	raugintos odos atliekos (likučiai su oksidavimo liekanomis, atraižos, drožlės, poliravimo dulkės), kuriose yra chromo
04 01 09	odos išdirbimo ir apdailos atliekos
04 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
04 02	Tekstilės pramonės atliekos
04 02 09	sudėtinių medžiagų (impregnuoti tekstilės gaminiai, elastomerai, termoplastikai) atliekos
04 02 10	organinės medžiagos iš natūralių produktų (pvz., riebalai, vaškas)
04 02 14*	odos apdailos atliekos, kuriose yra organinių tirpiklių
04 02 15	apdailos atliekos, nenurodytos 04 02 14
04 02	16* dažančios medžiagos ir pigmentai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
04 02 17	dažančios medžiagos ir pigmentai, nenurodyti 04 02 16
04 02 19*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
04 02 20	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 04 02 19
04 02 21	neperdirbto tekstilės pluošto atliekos
04 02 22	perdirbto tekstilės pluošto atliekos
04 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
05	NAFTOS PERDIRBIMO, GAMTINIŲ DUJŲ VALYMO IR AKMENS ANGLIŲ PIROLIZINIO APDOROJIMO ATLIEKOS
05 01	Naftos perdirbimo atliekos
05 01 02*	druskos šalinimo dumblas
05 01 03*	rezervuarų dugno dumblas
05 01 04*	rūgštinis alkilinis dumblas
05 01 05*	išsiliejusi nafta
05 01 06*	įmonės arba įrangos eksploatavimo tepaluotas dumblas
05 01 07*	rūgštieji gudronai
05 01 08*	kiti gudronai
05 01 09*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
05 01 10	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 05 01 09
05 01 11*	kuro valymo šarminiais tirpalais atliekos
05 01 12*	rūgštys, kuriose yra tepalų
05 01 13	garo katilams tiekiamo vandens dumblas
05 01 14	aušinimo bokštų atliekos
05 01 15*	panaudotas filtrų molis
05 01 16	sieros šalinimo iš naftos atliekos, kuriose yra sieros
05 01 17	bitumas
05 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
05 06	Akmens anglių pirolizinio apdorojimo atliekos
05 06 01*	rūgštieji gudronai
05 06 03*	kiti gudronai
05 06 04	šaldymo bokštų atliekos
05 06 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
05 07	Gamtinių dujų valymo ir transportavimo atliekos
05 07 01*	atliekos, kuriose yra gyvsidabrio
05 07 02	atliekos, kuriose yra sieros
05 07 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06	NEORGANINIŲ CHEMINIŲ PROCESŲ ATLIEKOS
06 01	Rūgščių gamybos, maišymo, tiekimo ir naudojimo (GMTN) atliekos
06 01 01*	sieros rūgštis ir sulfito rūgštis
06 01 02*	druskos rūgštis
06 01 03*	vandenilio fluoridas
06 01 04*	fosforo rūgštis ir fosfito rūgštis
06 01 05*	azoto rūgštis ir nitrito rūgštis
06 01 06*	kitos rūgštys
06 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 02	Šarminių tirpalų GMTN atliekos
06 02 01*	kalcio hidroksidas
06 02 03*	amoniakas
06 02 04*	natrio hidroksidas ir kalio hidroksidas
06 02 05*	kitos bazės
06 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 03	Druskų ir jų tirpalų bei metalų oksidų GMTN atliekos
06 03 11*	kietosios druskos ir tirpalai, kuriuose yra cianidų
06 03 13*	kietosios druskos ir tirpalai, kuriuose yra sunkiųjų metalų
06 03 14	kietosios druskos ir tirpalai, nenurodyti 06 03 11 ir 06 03 13
06 03 15*	metalų oksidai, kuriuose yra sunkiųjų metalų
06 03 16	metalų oksidai, nenurodyti 06 03 15
06 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 04	Atliekos, kuriose yra metalų, nenurodytos 06 03
06 04 03*	atliekos, kuriose yra arseno
06 04 04*	atliekos, kuriose yra gyvsidabrio
06 04 05*	atliekos, kuriose yra kitų sunkiųjų metalų
06 04 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 05	Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
06 05 02*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
06 05 03	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 06 05 02
06 06	Sieros cheminių medžiagų GMTN, sieros cheminių procesų ir sieros šalinimo procesų atliekos
06 06 02*	atliekos, kuriose yra pavojingų sulfidų
06 06 03	atliekos, kuriose yra sulfidų, nenurodytos 06 06 02
06 06 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 07	Halogenų GMTN ir halogeninių cheminių procesų atliekos
06 07 01*	elektrolizės atliekos, kuriose yra asbesto
06 07 02*	chloro gamybos aktyvintos anglys
06 07 03*	bario sulfato dumblas, kuriame yra gyvsidabrio
06 07 04*	tirpalai ir rūgštys, pvz., kontaktinė (sulfato) rūgštis
06 07 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 08	Silicio ir silicio junginių GMTN atliekos
06 08 02*	atliekos, turinčios chloro silanų
06 08 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 09	Fosforo cheminių medžiagų GMTN ir fosforo cheminių procesų atliekos
06 09 02	fosfitinis šlakas
06 09 03*	reakcijų su kalciu atliekos, užterštos pavojingomis cheminėmis medžiagomis arba jose yra pavojingų cheminių medžiagų
06 09 04	reakcijų su kalciu atliekos, nenurodytos 06 09 03
06 09 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 10	Azoto cheminių medžiagų GMTN, azoto cheminių procesų ir trąšų gamybos atliekos
06 10 02*	atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
06 10 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 11	Neorganinių pigmentų ir drumstiklių gamybos atliekos
06 11 01	titano dioksido gamybos metu vykstančių reakcijų su kalciu atliekos
06 11 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 13	Kitaip neapibrėžtos neorganinių cheminių procesų atliekos
06 13 01*	neorganiniai augalų apsaugos produktai, medienos konservantai ir kiti biocidai
06 13 02*	Naudotos aktyvintos anglys (išskyrus 06 07 02)
06 13 03	dujų suodžiai
06 13 04*	asbesto perdirbimo atliekos
06 13 05*	suodžiai
06 13 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07	ORGANINIŲ CHEMINIŲ PROCESŲ ATLIEKOS
07 01	Pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamybos, maišymo, tiekimo ir naudojimo (GMTN) atliekos
07 01 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 01 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 01 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 01 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 01 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 01 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 01 10*	kiti filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 01 11*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
07 01 12	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 01 11
07 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07 02	Plastikų, sintetinės gumos ir dirbtinio pluošto GMTN atliekos
07 02 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 02 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 02 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 02 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 02 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų liekanos
07 02 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 02 10*	kiti filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 02 11*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
07 02 12	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 02 11
07 02 13	plastikų atliekos
07 02 14*	priedų, kuriuose yra pavojingų medžiagų, atliekos
07 02 15	priedų atliekos, nenurodytos 07 02 14
07 02 16*	atliekos, turinčios polisiloksanų
07 02 17	polisiloksanų turinčios atliekos, nenurodytos 07 02 16
07 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07 03	Organinių dažiklių ir pigmentų (išskyrus 06 11) GMTN atliekos
07 03 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 03 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 03 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 03 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 03 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 03 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 03 10*	kiti filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 03 11*	Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
07 03 12	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 03 11
07 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07 04	organinių augalų apsaugos produktų (išskyrus 02 01 08 ir 02 01 09), medienos konservantų (išskyrus 03 02) ir kitų biocidų GMTN atliekos
07 04 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 04 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 04 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 04 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 04 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 04 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 04 10*	kiti filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 04 11*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
07 04 12	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 04 11
07 04 13*	kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
07 04 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07 05	Medikamentų GMTN atliekos
07 05 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 05 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 05 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 05 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 05 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 05 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 05 10*	kiti filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 05 11*	nuotekų valymo jų susidarymo vietose dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
07 05 12	nuotekų susidarymo jų valymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 05 11
07 05 13*	kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
07 05 14	kietosios atliekos, nenurodytos 07 05 13
07 05 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07 06	Riebalų, taukų, muilo, ploviklių, dezinfekavimo priemonių ir kosmetikos GMTN atliekos
07 06 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 06 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 06 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 06 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 06 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 06 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 06 10*	kiti filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 06 11*	Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
07 06 12	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 06 11
07 06 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07 07	Kitaip neapibrėžtų grynųjų cheminių medžiagų ir cheminių produktų GMTN atliekos
07 07 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 07 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 07 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 07 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 07 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 07 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 07 10*	kiti filtrų papločiai ir naudoti absorbentai
07 07 11*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
07 07 12	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 07 11
07 07 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
08	DANGŲ (DAŽAI, LAKAS IR STIKLO EMALIS), KLIJŲ, HERMETIKŲ IR SPAUSTUVINIŲ DAŽŲ GAMYBOS, MAIŠYMO, TIEKIMO IR NAUDOJIMO (GMTN) ATLIEKOS
08 01	Dažų ir lako GMTN ir jų šalinimo atliekos
08 01 11*	dažų ir lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, atliekos
08 01 12	dažų ir lako atliekos, nenurodytos 08 01 11
08 01 13*	dažų ir lako dumblas, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, atliekos
08 01 14	dažų ir lako dumblas, nenurodyti 08 01 13
08 01 15*	vandeninis dumblas, kuriame yra dažų ar lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų
08 01 16	vandeninis dumblas, kuriame yra dažų ar lako, nenurodytų 08 01 15
08 01 17*	dažų ar lako šalinimo atliekos, kuriose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų
08 01 18	dažų ir lako šalinimo atliekos, nenurodytos 08 01 17
08 01 19*	vandeninės suspensijos, kuriose yra dažų ar lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų
08 01 20	vandeninės suspensijos, kuriose yra dažų ar lako, nenurodytų 08 01 19
08 01 21*	dažų ar lako nuėmiklių atliekos
08 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
08 02	Kitų dangų (įskaitant keramines medžiagas) GMTN atliekos
08 02 01	dangos miltelių atliekos
08 02 02	vandeninis dumblas, kuriame yra keraminių medžiagų
08 02 03	vandeninės suspensijos, kuriose yra keraminių medžiagų
08 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
08 03	Spaustuvinių dažų GMTN atliekos
08 03 07	vandeninės suspensijos, kuriose yra dažų
08 03 08	vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra dažų
08 03 12*	dažų atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
08 03 13	dažų, nenurodytų 08 03 12, atliekos
08 03 14*	dažų dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
08 03 15	dažų dumblas, nenurodytas 08 03 14
08 03 16*	ėsdinimo tirpalų atliekos
08 03 17*	spaustuvinio dažiklio atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
08 03 18	spaustuvinio dažiklio atliekos, nenurodytos 08 03 17
08 03 19*	dispersinė alyva
08 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
08 04	Klijų ir hermetikų (įskaitant hidroizoliacines medžiagas) GMTN atliekos
08 04 09*	klijų ir hermetikų, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, atliekos
08 04 10	klijų ir hermetikų atliekos, nenurodytos 08 04 09
08 04 11*	klijų ir hermetikų dumblas, kuriame yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų
08 04 12	klijų ir hermetikų dumblas, nenurodytas 08 04 11
08 04 13*	vandeninis dumblas, kuriame yra klijų ir hermetikų, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų
08 04 14	vandeninis dumblas, kuriame yra klijų ir hermetikų, nenurodytas 08 04 13
08 04 15*	vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra klijų ir hermetikų, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų
08 04 16	vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra klijų ir hermetikų, nenurodytos 08 04 15
08 04 17*	kanifolijos alyva l
08 04 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
08 05	Kitaip 08 neapibrėžtos atliekos
08 05 01*	izocianatų atliekos
09	FOTOGRAFIJOS PRAMONĖS ATLIEKOS
09 01	Fotografijos pramonės atliekos
09 01 01*	vandeniniai ryškalų ir aktyvatorių tirpalai
09 01 02*	vandeniniai ofseto plokščių ryškalų tirpalai
09 01 03*	ryškalų tirpalai su tirpikliais
09 01 04*	fiksažų tirpalai
09 01 05*	balinimo tirpalai ir balinimo fiksažų tirpalai
09 01 06*	fotografijos atliekų apdorojimo jų susidarymo vietoje atliekos, kuriose yra sidabro
09 01 07	fotografijos juostos ir popierius, kuriuose yra sidabro ar sidabro junginių
09 01 08	fotografijos juostos ir popierius, kuriuose nėra sidabro ar sidabro junginių
09 01 10	vienkartinio naudojimo fotoaparatai be baterijų
09 01 11*	vienkartinio naudojimo fotoaparatai su baterijomis, nurodytomis 16 06 01, 16 06 02 arba 16 06 03
09 01 12	vienkartinio naudojimo fotoaparatai su baterijomis, nenurodytomis 09 01 11
09 01 13*	vandeninės skystosios atliekos, susidarančios sidabro regeneravimo vietoje, nenurodytos 09 01 06
09 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10	TERMINIŲ PROCESŲ ATLIEKOS
10 01	Elektrinių bei kitų kurą deginančių įrenginių atliekos (išskyrus 19)
10 01 01	dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės (išskyrus garo katilų dulkes, nurodytas 10 01 04)
10 01 02	lakieji akmens anglių pelenai
10 01 03	lakieji durpių ir neapdorotos medienos pelenai
10 01 04*	lakieji naftos pelenai ir garo katilų dulkės
10 01 05	sieros iš išmetamųjų dujų šalinimo kalcio junginiais reakcijų kietosios atliekos
10 01 07	sieros iš išmetamųjų dujų šalinimo kalcio junginiais reakcijų dumblo pavidalo atliekos
10 01 09*	sieros rūgštis
10 01 13*	kurui naudotų emulsintų angliavandenilių lakieji pelenai
10 01 14*	bendrojo deginimo dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 01 15	bendrojo deginimo dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės, nenurodyti 10 01 14
10 01 16*	bendrojo deginimo lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 01 17	bendrojo deginimo lakieji pelenai, nenurodyti 10 01 16
10 01 18*	dujų valymo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 01 19	dujų valymo atliekos, nenurodytos 10 01 05, 10 01 07 ir 10 01 18
10 01 20*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
10 01 21	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 10 01 20
10 01 22*	garo katilų valymo vandeninis dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
10 01 23	garo katilų valymo vandeninis dumblas, nenurodytas 10 01 22
10 01 24	smėlis iš pseudoverdančiųjų sluoksnių
10 01 25	kuro saugojimo ir ruošimo atliekos akmens anglimis kūrenamose elektrinėse
10 01 26	aušinimo vandens valymo atliekos
10 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 02	Geležies ir plieno pramonės atliekos
10 02 01	šlako apdorojimo atliekos
10 02 02	neapdorotas šlakas
10 02 07*	dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 02 08	dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 10 02 07
10 02 10	antrinės nuodegos
10 02 11*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 02 12	aušinimo vandens valymo atliekos, nenurodytos 10 02 11
10 02 13*	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 02 14	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, nenurodyti 10 02 13
10 02 15	kitas dumblas ir filtrų papločiai
10 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 03	Aliuminio terminės metalurgijos atliekos
10 03 02	anodų atliekos
10 03 04*	pirminio lydymo šlakas
10 03 05	aliuminio atliekos
10 03 08*	antrinio lydymo druskų šlakas
10 03 09*	antrinio lydymo juodosios nuodegos
10 03 15*	degios lengvosios frakcijos arba frakcijos, kurios, susilietusios su vandeniu, gali išskirti pavojingai didelius degių dujų kiekius
10 03 16	lengvosios frakcijos, nenurodytos 10 03 15
10 03 17*	anodų gamybos atliekos, kuriose yra dervų
10 03 18	anodų gamybos atliekos, kuriose yra anglies, nenurodytos 10 03 17
10 03 19*	išmetamųjų dujų dulkės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 03 20	išmetamųjų dujų dulkės, nenurodytos 10 03 19
10 03 21*	kitos dalelės ir dulkės (įskaitant rutulinių malūnų dulkes), kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 03 22	kitos dalelės ir dulkės (įskaitant rutulinių malūnų dulkes), nenurodytos 10 03 21
10 03 23*	dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 03 24	dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 10 03 23
10 03 25*	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 03 26	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, nenurodyti 10 03 25
10 03 27*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 03 28	aušinimo vandens valymo atliekos, nenurodytos 10 03 27
10 03 29*	druskų šlako ir juodųjų nuodegų apdorojimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 03 30	druskų šlako ir juodųjų nuodegų valymo atliekos, nenurodytos 10 03 29
10 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 04	Švino terminės metalurgijos atliekos
10 04 01*	pirminio ir antrinio lydymo šlakas
10 04 02*	pirminio ir antrinio lydymo nuodegos ir šlakas
10 04 03*	kalcio arsenatas
10 04 04*	išmetamųjų dujų dulkės
10 04 05*	kitos kietosios dalelės ir dulkės
10 04 06*	dujų valymo kietosios atliekos
10 04 07*	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai
10 04 09*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 04 10	aušinimo vandens valymo atliekos, nenurodytos 10 04 09
10 04 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 05	Cinko terminės metalurgijos atliekos
10 05 01	pirminio ir antrinio lydymo šlakas
10 05 03*	išmetamųjų dujų dulkės
10 05 04	kitos dalelės ir dulkės
10 05 05*	dujų valymo kietosios atliekos
10 05 06*	dujų valymo šlakai ir filtrų papločiai
10 05 08*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 05 09	aušinimo vandens valymo atliekos, nenurodytos 10 05 08
10 05 10*	nuodegos ir šlakas, kurie susilietę su vandeniu, gali išskirti pavojingai didelius degių dujų kiekius
10 05 11	nuodegos ir šlakas, nenurodyti 10 05 10
10 05 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 06	Vario terminės metalurgijos atliekos
10 06 01	pirminio ir antrinio lydymo šlakas
10 06 02	pirminio ir antrinio lydymo nuodegos ir šlakas
10 06 03*	išmetamųjų dujų dulkės
10 06 04	kitos dalelės ir dulkės
10 06 06*	dujų valymo kietosios atliekos
10 06 07*	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai
10 06 09*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 06 10	aušinimo vandens valymo atliekos, nenurodytos 10 06 09
10 06 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 07	Sidabro, aukso ir platinos terminės metalurgijos atliekos
10 07 01	pirminio ir antrinio lydymo šlakas
10 07 02	pirminio ir antrinio lydymo nuodegos ir šlakas
10 07 03	dujų valymo kietosios atliekos
10 07 04	kitos dalelės ir dulkės
10 07 05	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai
10 07 07*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 07 08	aušinimo vandens valymo atliekos, nenurodytos 10 07 07
10 07 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 08	Spalvotųjų metalų terminės metalurgijos atliekos
10 08 04	dalelės ir dulkės
10 08 08*	pirminio ir antrinio lydymo druskų šlakas
10 08 09	kitas dumblas
10 08 10*	nuodegos ir šlakas, kurie, susilietę su vandeniu, gali išskirti pavojingai didelius degių dujų kiekius
10 08 11	nuodegos ir šlakas, nenurodyti 10 08 10
10 08 12*	anodų gamybos atliekos, kuriose yra dervų
10 08 13	anodų gamybos atliekos, kuriose yra anglies, nenurodytos 10 08 12
10 08 14	anodų atliekos
10 08 15*	išmetamųjų dujų dulkės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 08 16	išmetamųjų dujų dulkės, nenurodytos 10 08 15
10 08 17*	išmetamųjų dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 08 18	išmetamųjų dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, nenurodyti 10 08 17
10 08 19*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 08 20	aušinimo vandens valymo atliekos, nenurodytos 10 08 19
10 08 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 09	Metalo liejinių gamybos atliekos
10 09 03	krosnių šlakas
10 09 05*	strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui ir kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 09 06	strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui ir kuriuose yra organinių rišamųjų medžiagų, nenurodyti 10 09 05
10 09 07*	strypai ir šablonai, kurie buvo naudoti liejimui ir kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 09 08	strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui ir kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, nenurodyti 10 09 07
10 09 09*	išmetamųjų dujų dulkės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 09 10	išmetamųjų dujų dulkės, nenurodytos 10 09 09
10 09 11*	kitos dalelės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 09 12	kitos dalelės, nenurodytos 10 09 11
10 09 13*	rišiklių atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 09 14	rišiklių atliekos, nenurodytos 10 09 13
10 09 15*	plyšiams nustatyti naudojamų junginių komponentai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 09 16	plyšiams nustatyti naudojamų junginių komponentai, nenurodyti 10 09 15
10 09 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 10	Spalvotųjų metalų detalių liejimo atliekos
10 10 03	krosnių šlakas
10 10 05*	strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui ir kuriuose yra organinių rišamųjų medžiagų
10 10 06	strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui ir kuriuose yra pavojingų medžiagų, nenurodyti 10 10 05
10 10 07*	strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui ir kuriuose yra pavojingų medžiagų
10 10 08	strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui ir kuriuose yra pavojingų medžiagų, nenurodyti 10 10 07
10 10 09*	išmetamųjų dujų dulkės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 10 10	išmetamųjų dujų dulkės, nenurodytos 10 10 09
10 10 11*	kitos kietosios dalelės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 10 12	kitos kietosios dalelės, nenurodytos 10 10 11
10 10 13*	rišiklių atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 10 14	rišiklių atliekos, nenurodytos 10 10 13
10 10 15*	plyšiams nustatyti naudojamų junginių komponentai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 10 16	plyšiams nustatyti naudojamų junginių komponentai, nenurodyti 10 10 15
10 10 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 11	Stiklo ir stiklo gaminių gamybos atliekos
10 11 03	stiklo pluošto medžiagų atliekos
10 11 05	dalelės ir dulkės
10 11 09*	mišinio ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 11 10	mišinio ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos, nenurodytas 10 11 09
10 11 11*	smulkios stiklo atliekos ir stiklo milteliai, kuriuose yra sunkiųjų metalų (pvz., iš elektroninių vamzdelių)
10 11 12	stiklo atliekos, nenurodytos 10 11 11
10 11 13*	stiklo poliravimo ir stiklo šlifavimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 11 14	stiklo poliravimo ir stiklo šlifavimo atliekos, nenurodytos 10 11 13
10 11 15*	išmetamųjų dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 11 16	išmetamųjų dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 10 11 15
10 11 17*	išmetamųjų dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 11 18	išmetamųjų dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, nenurodyti 10 11 17
10 11 19*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 11 20	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje kietosios atliekos, nenurodytos 10 11 19
10 11 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 12	Keramikos gaminių, plytų, čerpių ir statybinių konstrukcijų gamybos atliekos
10 12 01	mišinių ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos
10 12 03	kietosios dalelės ir dulkės
10 12 05	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai
10 12 06	brokuoti šablonai
10 12 08	keramikos, plytų, čerpių ir statybinių konstrukcijų gamybos atliekos (po terminio apdorojimo)
10 12 09*	dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 12 10	dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 10 12 09
10 12 11*	glazūravimo atliekos, kuriose yra sunkiųjų metalų
10 12 12	glazūravimo atliekos, nenurodytos 10 12 11
10 12 13	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
10 12 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 13	Cemento, kalkių ir gipso bei iš jų pagamintų dirbinių ir gaminių atliekos
10 13 01	mišinių ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos
10 13 04	kalkių kalcinavimo ir hidratacijos atliekos
10 13 06	kietosios dalelės ir dulkės (išskyrus 10 13 12 ir 10 13 13)
10 13 07	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai
10 13 09*	Asbesto - cemento gamybos liekanos, kuriose yra asbesto
10 13 10	Asbesto - cemento gamybos liekanos, nenurodytos 10 13 09
10 13 11	sudėtinių medžiagų, kuriose yra cemento, atliekos, nenurodytos 10 13 09 ir 10 13 10
10 13 12*	dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
10 13 13	dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 10 13 12
10 13 14	cemento ir cemento šlako atliekos
10 13 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 14	Krematoriumų atliekos
10 14 01*	dujų valymo atliekos, kuriose yra gyvsidabrio
11	METALŲ IR KITŲ MEDŽIAGŲ PAVIRŠIAUS CHEMINIO APDOROJIMO IR DENGIMO ATLIEKOS; SPALVOTOSIOS HIDROMETALURGIJOS ATLIEKOS
11 01	Metalų paviršiaus cheminio apdorojimo bei metalų ir kitų medžiagų dengimo atliekos (pvz., galvaniniai procesai, dengimo cinku procesai, ėsdinimo procesai, išėsdinimas, fosfatavimas, šarminis riebalų šalinimas, anodavimas)
11 01 05*	ėsdinimo rūgštys
11 01 06*	kitaip neapibrėžtos rūgštys
11 01 07*	ėsdinimo šarmai
11 01 08*	fosfitinis šlakas
11 01 09*	dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
11 01 10	dumblas ir filtrų papločiai, nenurodyti 11 01 09
11 01 11*	vandeniniai skalavimo skysčiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
11 01 12	vandeniniai skalavimo skysčiai, nenurodyti 11 01 11
11 01 13*	riebalų šalinimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
11 01 14	riebalų šalinimo atliekos, nenurodytos 11 01 13
11 01 15*	membraninių sistemų arba jonitinių sistemų eliuatai ir dumblas, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
11 01 16*	sočiosios arba naudotos jonitinės dervos
11 01 98*	kitos atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
11 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
11 02	Spalvotųjų metalų hidrometalurgijos procesų atliekos
11 02 02*	cinko hidrometalurgijos dumblas (įskaitant jarozitą, getitą)
11 02 03	anodų, skirtų vandeniniams elektrolitiniams procesams, gamybos atliekos
11 02 05*	vario hidrometalurgijos procesų atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
11 02 06	vario hidrometalurgijos procesų atliekos, nenurodytos 11 02 05
11 02 07*	kitos atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
11 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
11 03	grūdinimo procesų dumblas ir dalelės
11 03 01*	atliekos, kuriose yra cianido
11 03 02*	kitos atliekos
11 05	Karštojo galvanizavimo procesų atliekos
11 05 01	sunkusis cinkas
11 05 02	cinko pelenai
11 05 03*	dujų valymo kietosios atliekos
11 05 04*	naudotas fliusas
11 05 99	kitaip neapibrėžtos medžiagos
12	METALŲ IR PLASTIKŲ FORMAVIMO, FIZINIO IR MECHANINIO JŲ PAVIRŠIAUS APDOROJIMO ATLIEKOS
12 01	metalų ir plastikų formavimo, fizinio ir mechaninio jų paviršiaus apdorojimo atliekos
12 01 01	juodųjų metalų šlifavimo ir tekinimo atliekos
12 01 02	juodųjų metalų dulkės ir dalelės
12 01 03	spalvotųjų metalų šlifavimo ir tekinimo atliekos
12 01 04	spalvotųjų metalų dulkės ir dalelės
12 01 05	plastiko drožlės ir nuopjovos
12 01 06*	mineralinės mašininės alyvos, kuriose yra halogenų (išskyrus emulsijas ir tirpalus)
12 01 07*	mineralinės mašininės alyvos, kuriose nėra halogenų (išskyrus emulsijas ir tirpalus)
12 01 08*	mašininės emulsijos, kuriose yra halogenų
12 01 09*	mašininės emulsijos, kuriose nėra halogenų
12 01 10*	sintetinės mašininės alyvos
12 01 12*	naudotas vaškas ir riebalai
12 01 13	suvirinimo atliekos
12 01 14*	mašininis dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
12 01 15	mašininis dumblas, nenurodytas 12 02 14
12 01 16*	sprogstamųjų medžiagų atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
12 01 17	sprogstamųjų medžiagų atliekos, nenurodytos 12 01 16
12 01 18*	metalų nuosėdos (šlifavimo, galandimo ir poliravimo nuosėdos), kuriose yra alyvos
12 01 19*	lengvai biologiškai suyranti mašininė alyva
12 01 20*	naudotos šlifavimo dalys ir šlifavimo medžiagos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
12 01 21	naudotos šlifavimo dalys ir šlifavimo medžiagos, nenurodytos 12 01 20
12 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
12 03	Riebalų šalinimo vandeniu ir garais atliekos (išskyrus 11)
12 03 01*	vandeniniai plovimo skysčiai
12 03 02*	riebalų šalinimo garais atliekos
13	NAFTOS PRODUKTŲ ATLIEKOS IR SKYSTOJO KURO ATLIEKOS (IŠSKYRUS MAISTINĮ ALIEJŲ IR TĄ, KURIS NENURODYTAS 05, 12 IR 19 DALYSE)
13 01	alyvos hidraulinėms sistemoms atliekos
13 01 01*	alyva hidraulinėms sistemoms, kurioje yra PCB (19)
13 01 04*	chlorintosios emulsijos
13 01 05*	nechlorintosios emulsijos
13 01 09*	Chlorintoji alyva hidraulinėms sistemoms, kurioje yra mineralų
13 01 10*	Nechlorintoji alyva hidraulinėms sistemoms, kurioje yra mineralų
13 01 11*	sintetinė alyva hidraulinėms sistemoms
13 01 12*	lengvai biologiškai suyranti alyva hidraulinėms sistemoms
13 01 13*	kita alyva hidraulinėms sistemoms
13 02	variklių, pavarų dėžės ir tepalinės alyvos atliekos
13 02 04*	mineralinė chlorintoji variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva
13 02 05*	mineralinė nechlorintoji variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva
13 02 06*	sintetinė variklio, pavarų dėžės ir tepalų alyva
13 02 07*	lengvai biologiškai suyranti variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva
13 02 08*	kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva
13 03	Izoliacinės ir šilumą perduodančios alyvos atliekos
13 03 01*	izoliacinė ar šilumą perduodanti alyva, kurioje yra PCB
13 03 06*	mineralinė chlorintoji izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva, nenurodyta 13 03 01
13 03 07*	mineralinė nechlorintoji izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva
13 03 08*	sintetinė izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva
13 03 09*	lengvai biologiškai suyranti izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva
13 03 10*	izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva
13 04	Lijaliniai vandenys
13 04 01*	vidaus laivininkystės lijaliniai vandenys
13 04 02*	lijaliniai vandenys iš prieplaukų kanalizacijos
13 04 03*	kitų laivininkystės rūšių lijaliniai vandenys
13 05	Naftos produktų/vandens separatorių turinys
13 05 01*	žvyro gaudyklės ir naftos produktų/vandens separatorių kietosios medžiagos
13 05 02*	naftos produktų/vandens separatorių dumblas
13 05 03*	kolektoriaus dumblas
13 05 06*	naftos produktų/vandens separatorių naftos produktai
13 05 07*	naftos produktų/vandens separatorių tepaluotas vanduo
13 05 08*	žvyro gaudyklės ir naftos produktų/vandens separatorių atliekų mišiniai
13 07	Skystojo kuro atliekos
13 07 01*	mazutas ir dyzelinis kuras
13 07 02*	benzinas
13 07 03*	kitos kuro rūšys (įskaitant mišinius)
13 08	Kitaip neapibrėžtos naftos atliekos
13 08 01*	druskų šalinimo dumblas ar emulsijos
13 08 02*	kitos emulsijos
13 08 99*	kitaip neapibrėžtos atliekos
14	ORGANINIŲ TIRPIKLIŲ, AUŠALŲ IR PROPELENTŲ ATLIEKOS (IŠSKYRUS 07 ir 08)
14 06	Organinių tirpiklių, aušalų ir putų bei aerozolinių propelentų atliekos
14 06 01*	chlorfluorangliavandeniliai, HCFC, HFC
14 06 02*	kiti halogenintieji tirpikliai ir tirpiklių mišiniai
14 06 03*	kiti tirpikliai ir tirpiklių mišiniai
14 06 04*	dumblas arba kietosios atliekos, kuriuose yra halogenintųjų tirpiklių
14 06 05*	dumblas arba kietosios atliekos, kuriuose yra kitų tirpiklių
15	KITAIP NEAPIBRĖŽTOS PAKAVIMO ATLIEKOS: ABSORBENTAI, PAŠLUOSTĖS, FILTRŲ MEDŽIAGOS IR APSAUGINIAI DRABUŽIAI
15 01	Pakavimas (įskaitant atskirai surinktas komunalines pakavimo atliekas)
15 01 01	popieriaus ir kartono pakuotės
15 01 02	plastikinės pakuotės
15 01 03	medinės pakuotės
15 01 04	metalinės pakuotės
15 01 05	kombinuotosios pakuotės
15 01 06	sudėtinės pakuotės
15 01 07	stiklo pakuotės
15 01 09	pakuotės iš tekstilės
15 01 10*	pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos
15 01 11*	metalinės pakuotės, įskaitant suslėgto oro talpyklas, kuriose yra pavojingų kietų poringų rišamųjų medžiagų (pvz., asbesto)
15 02	Absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės ir apsauginiai drabužiai
15 02 02*	absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai audiniai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis
15 02 03	absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės ir apsauginiai drabužiai, nenurodyti 15 02 02
16	KITAIP SĄRAŠE NEAPIBRĖŽTOS ATLIEKOS
16 01	Naudoti nebetinkamos įvairios paskirties transporto priemonės (įskaitant mašinas) ir atliekos išardžius naudoti nebetinkamas transporto priemones bei transporto priemonių eksploatavimo atliekos (išskyrus 13, 14, 16 06 ir 16 08)
16 01 03	naudoti nebetinkamos padangos
16 01 04*	nebenaudojamos transporto priemonės
16 01 06	naudoti nebetinkamos transporto priemonės, kuriose nebėra nei skysčių, nei kitų pavojingų sudedamųjų dalių
16 01 07*	tepalų filtrai
16 01 08*	sudedamosios dalys, kuriose yra gyvsidabrio
16 01 09*	sudedamosios dalys, kuriose yra polichlorintojo bifenilo
16 01 10*	sprogios sudedamosios dalys (pvz., oro pagalvės)
16 01 11*	stabdžių trinkelės, kuriose yra asbesto
16 01 12	stabdžių trinkelės, nenurodytos 16 01 11
16 01 13*	stabdžių skystis
16 01 14*	aušinamieji skysčiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
16 01 15	aušinamieji skysčiai, nenurodyti 16 01 14
16 01 16	suskystintų dujų balionai
16 01 17	juodieji metalai
16 01 18	spalvotieji metalai
16 01 19	plastikai
16 01 20	stiklas
16 01 21*	pavojingos sudedamosios dalys, nenurodytos 16 01 07 - 16 01 11, 16 01 13 ir 16 01 14
16 01 22	kitaip neapibrėžtos sudedamosios dalys
16 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
16 02	Elektros ir elektronikos įrenginių atliekos
16 02 09*	transformatoriai ir kondensatoriai, kuriuose yra polichlorintojo bifenilo
16 02 10*	nebenaudojama įranga, kurioje yra ar kuri yra užteršta polichlorintuoju bifenilu, nenurodyta 16 02 09
16 02 11*	nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluorangliavandenilių, hidrochlorfluorangliavandenilių, hidrofluorangliavandenilių (HCFC, HFC)
16 02 12*	nebenaudojama įranga, kurioje yra grynojo asbesto
16 02 13*	nebenaudojama įranga, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių (20), nenurodytų 16 02 09 - 16 02 12
16 02 14	nebenaudojama įranga, nenurodyta 16 02 09 - 16 02 13
16 02 15*	pavojingos sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos įrangos
16 02 16	sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos įrangos, nenurodytos 16 02 15
16 03	netinkamos naudoti partijos ir nenaudoti gaminiai
16 03 03*	neorganinės atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
16 03 04	neorganinės atliekos, nenurodytos 16 03 03
16 03 05*	organinės atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
16 03 06	organinės atliekos, nenurodytos 16 03 05
16 04	Sprogmenų atliekos
16 04 01*	šaudmenų atliekos
16 04 02*	pirotechnikos atliekos
16 04 03*	kitų sprogmenų atliekos
16 05	Slėginiuose konteineriuose esančios dujos ir nebereikalingos cheminės medžiagos
16 05 04*	dujos slėginiuose konteineriuose, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų (įskaitant halonius)
16 05 05	dujos slėginiuose konteineriuose, nenurodytos 16 05 04
16 05 06*	laboratorinės cheminės medžiagos, įskaitant laboratorinių cheminių medžiagų mišinius, sudarytos iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčios
16 05 07*	Nebereikalingos neorganinės cheminės medžiagos, sudarytos iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčios
16 05 08*	Nebereikalingos organinės cheminės medžiagos, sudarytos iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčios
16 05 09	Nebereikalingos cheminės medžiagos, nenurodytos 16 05 06, 16 05 07 arba 16 05 08
16 06	Baterijos ir akumuliatoriai
16 06 01*	švino akumuliatoriai
16 06 02*	nikelio-kadmio akumuliatoriai
16 06 03*	Gyvsidabrio baterijos
16 06 04	šarminės baterijos (išskyrus 16 06 03)
16 06 05	kitos baterijos ir akumuliatoriai
16 06 06*	atskirai surinkti baterijų ir akumuliatorių elektrolitai
16 07	Transportavimo talpyklų, rezervuarų ir statinių valymo atliekos (išskyrus 05 ir 13)
16 07 08*	atliekos, kuriose yra tepalų
16 07 09*	atliekos, kuriose yra kitų pavojingų cheminių medžiagų
16 07 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
16 08	Panaudoti katalizatoriai
16 08 01	panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra aukso, sidabro, renio, rodžio, paladžio, iridžio arba platinos (išskyrus 16 08 07)
16 08 02*	panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra pavojingų pereinamųjų metalų (21) arba pavojingų pereinamųjų metalų junginių
16 08 03	kitaip neapibrėžti panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra pereinamųjų metalų arba pereinamųjų metalų junginių
16 08 04	panaudoti skysto katalizinio krekingo katalizatoriai (išskyrus 16 08 07)
16 08 05*	panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra fosforo rūgšties
16 08 06*	panaudoti skysčiai, naudoti kaip katalizatoriai
16 08 07*	panaudoti katalizatoriai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis
16 09	Oksiduojančios medžiagos
16 09 01*	permanganatai, pvz., kalio permanganatas
16 09 02*	chromatai, pvz., kalio chromatas, kalio arba natrio dichromatas
16 09 03*	peroksidai, pvz., vandenilio peroksidas
16 09 04*	kitaip neapibrėžtos oksiduojančios medžiagos
16 10	Vandeninės skystosios atliekos, kurias numatyta valyti už jų susidarymo vietos ribų
16 10 01*	vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
16 10 02	vandeninės skystosios atliekos, neapibrėžtos 16 10 01
16 10 03*	vandeniniai koncentratai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
16 10 04	vandeniniai koncentratai, nenurodyti 16 10 03
16 11	Iškloja ir ugniai atsparių medžiagų atliekos
16 11 01*	metalurgijos procesų anglies iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, kuriose yra pavojingų medžiagų
16 11 02	metalurgijos procesų anglies iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, nenurodytos 16 11 01
16 11 03*	kita metalurgijos procesų iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
16 11 04	kita metalurgijos procesų iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, nenurodytos 16 11 03
16 11 05*	ne metalurgijos procesų iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
16 11 06	ne metalurgijos procesų iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, nenurodytos 16 11 05
17	STATYBINĖS IR GRIOVIMO ATLIEKOS (ĮSKAITANT IŠ UŽTERŠTŲ VIETŲ IŠKASTĄ GRUNTĄ)
17 01	Betonas, plytos, čerpės ir keramika
17 01 01	betonas
17 01 02	plytos
17 01 03	čerpės ir keramika
17 01 06*	betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai arba atskiros frakcijos, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
17 01 07	betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai, nenurodyti 17 01 06
17 02	Medis, stiklas ir plastikai
17 02 01	medis
17 02 02	stiklas
17 02 03	plastikas
17 02 04*	stiklas, plastikas ir mediena, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų arba kurie yra jomis užteršti
17 03	Bituminiai mišiniai, akmens anglių derva ir gudronuotieji gaminiai
17 03 01*	bituminiai mišiniai, kuriuose yra akmens anglių dervos
17 03 02	bituminiai mišiniai, nenurodyti 17 03 01
17 03 03*	akmens anglių derva ir gudronuotieji gaminiai
17 04	Metalai (įskaitant jų lydinius)
17 04 01	varis, bronza, žalvaris
17 04 02	aliuminis
17 04 03	švinas
17 04 04	cinkas
17 04 05	geležis ir plienas
17 04 06	alavas
17 04 07	metalų mišiniai
17 04 09*	metalų atliekos, užterštos pavojingomis medžiagomis
17 04 10*	kabeliai, kuriuose yra alyvos, akmens anglių dervos ir kitų pavojingų cheminių medžiagų
17 04 11	kabeliai, nenurodyti 17 04 10
17 05	Žemė (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą), akmenys ir išsiurbtas dumblas
17 05 03*	gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
17 05 04	gruntas ir akmenys, nenurodyti 17 05 03
17 05 05*	išsiurbtas dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
17 05 06	išsiurbtas dumblas, nenurodytas 17 05 05
17 05 07*	kelių skalda, kurioje yra pavojingų cheminių medžiagų
17 05 08	kelių skalda, nenurodyta 17 05 07
17 06	Izoliacinės medžiagos ir statybinės medžiagos, kuriose yra asbesto
17 06 01*	izoliacinės medžiagos, kuriose yra asbesto
17 06 03*	kitos izoliacinės medžiagos, sudarytos iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčios
17 06 04	izoliacinės medžiagos, nenurodytos 17 06 01 ir 17 06 03
17 06 05*	statybinės medžiagos, kuriose yra asbesto
17 08	Gipso izoliacinės statybinės medžiagos
17 08 01*	gipso izoliacinės statybinės medžiagos, užterštos pavojingomis chaminėmis medžiagomis
17 08 02	gipso izoliacinės statybinės medžiagos, nenurodytos 17 08 01
17 09	Kitos statybinės ir griovimo atliekos
17 09 01*	statybinės ir griovimo atliekos, kuriose yra gyvsidabrio
17 09 02*	statybinės ir griovimo atliekos, kuriose yra polichlorintųjų bifenilų (PCB) (pvz., hermetikai, kuriuose yra PCB, polimerinės dangos, kuriose yra PCB, hermetiški glazūravimo gaminiai, kuriuose yra PCB, kondensatoriai, kuriuose yra PCB)
17 09 03*	kitos statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant mišrias atliekas), kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
17 09 04	mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03
18	ŽMONIŲ AR GYVŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR (ARBA) SU JA SUSIJUSIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ ATLIEKOS (IŠSKYRUS VIRTUVIŲ IR RESTORANŲ ATLIEKAS, TIESIOGIAI NESUSIJUSIAS SU SVEIKATOS PRIEŽIŪRA)
18 01	Gimdymų priežiūros, žmonių ligų diagnostikos, gydymo ar prevencijos atliekos
18 01 01	aštrūs daiktai (išskyrus 18 01 03)
18 01 02	kūno dalys ir organai, įskaitant kraujo paketus ir konservuotą kraują (išskyrus 18 01 03)
18 01 03*	atliekos, kurių rinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos
18 01 04	atliekos, kurių rinkimui ir šalinimui netaikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos (pvz., tvarsliava, gipso tvarsčiai, skalbiniai, vienkartiniai drabužiai, vystyklai)
18 01 06*	Cheminės medžiagos, sudarytos iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčios
18 01 07	Cheminės medžiagos, nenurodytos 18 01 06
18 01 08*	citotoksiniai arba citostatiniai vaistai
18 01 09	vaistai, nenurodyti 18 01 08
18 01 10*	dantų gydymo procese naudojamų metalo lydinių su gyvsidabriu atliekos
18 02	Mokslinių tyrimų bei gyvūnų ligų diagnostikos, gydymo ar prevencijos atliekos
18 02 01	aštrūs daiktai (išskyrus 18 02 02)
18 02 02*	atliekos, kurių rinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos
18 02 03	atliekos, kurių rinkimui ir šalinimui netaikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos
18 02 05*	cheminės medžiagos, sudarytos iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčios
18 02 06	cheminės medžiagos, nenurodytos 18 02 05
18 02 07*	citotoksiniai arba citostatiniai vaistai
18 02 08	vaistai, nenurodyti 18 02 07
19	ATLIEKOS IŠ ATLIEKŲ APDOROJIMO ĮRENGINIŲ IR IŠ NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ, ESANČIŲ UŽ OBJEKTO VIETOS RIBŲ, IR ŽMONĖMS VARTOTI BEI PRAMONEI SKIRTO VANDENS RUOŠIMO ATLIEKOS
19 01	Deginimo arba pirolizės atliekos
19 01 02	iš dugno pelenų išskirtos medžiagos, kuriose yra geležies
19 01 05*	dujų valymo filtrų papločiai
19 01 06*	dujų valymo vandeninės skystosios atliekos ir kitos vandeninės skystosios atliekos
19 01 07*	dujų valymo kietosios atliekos
19 01 10*	išmetamosioms dujoms valyti naudotos aktyvintos anglys
19 01 11*	dugno pelenai ir šlakas, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
19 01 12	dugno pelenai ir šlakas, nenurodyti 19 01 11
19 01 13*	lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
19 01 14	lakieji pelenai, nenurodyti 19 01 13
19 01 15*	garo katilų dulkės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
19 01 16	garo katilų dulkės, nenurodytos 19 01 15
19 01 17*	pirolizės atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
19 01 18	pirolizės atliekos, nenurodytos 19 01 17
19 01 19	smėlis iš pseudoverdančiųjų sluoksnių
19 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 02	Specialaus fizikinio/cheminio atliekų apdorojimo (įskaitant dechromaciją, decianidaciją, neutralizavimą) atliekos
19 02 03	iš anksto sumaišytos atliekos, sudarytos tik iš nepavojingų atliekų
19 02 04*	iš anksto sumaišytos atliekos, kuriose yra bent vienos rūšies pavojingų atliekų
19 02 05*	Fizikinio/cheminio apdorojimo dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
19 02 06	fizikinio/cheminio apdorojimo dumblas, nenurodytas 19 02 05
19 02 07*	atskyrimo būdu gauta alyva ir koncentratai
19 02 08*	skystosios degios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
19 02 09*	kietosios degios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
19 02 10	degios atliekos, nenurodytos 19 02 08 ir 19 02 09
19 02 11*	kitos atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
19 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 03	stabilizuotos/sukietintos atliekos (22)
19 03 04*	atliekos, pažymėtos kaip pavojingos, iš dalies (23) stabilizuotos
19 03 05	stabilizuotos atliekos, nenurodytos 19 03 04
19 03 06*	sukietintos atliekos, pažymėtos kaip pavojingos
19 03 07	sukietintos atliekos, nenurodytos 19 03 06
19 04	Sustiklintos atliekos ir stiklėjimo atliekos
19 04 01	sustiklintos atliekos
19 04 02*	lakieji pelenai ir kitos išmetamųjų dujų valymo atliekos
19 04 03*	nestiklinta kietoji fazė
19 04 04	vandeninės skystosios stiklintų atliekų grūdinimo atliekos
19 05	aerobinio kietųjų atliekų apdorojimo atliekos
19 05 01	nekompostuotos komunalinių ir panašių atliekų frakcijos
19 05 02	nekompostuotos gyvūninių ir augalinių atliekų frakcijos
19 05 03	netinkamas naudoti kompostas
19 05 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 06	anaerobinio atliekų apdorojimo atliekos
19 06 03	komunalinių atliekų anaerobinio apdorojimo skystis
19 06 04	anaerobinio komunalinių atliekų apdorojimo raugas
19 06 05	gyvūninių ir augalinių atliekų anaerobinio apdorojimo skystis
19 06 06	gyvūninės ir augalinių atliekų anaerobinio apdorojimo raugas
19 06 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 07	sąvartynų filtratas
19 07 02*	sąvartynų filtratas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
19 07 03	Sąvartynų filtratas, nenurodytas 19 07 02
19 08	kitaip neapibrėžtos nuotekų valymo įrenginių atliekos
19 08 01	rūšiavimo atliekos
19 08 02	Smėliagaudžių atliekos
19 08 05	miesto nuotekų valymo dumblas
19 08 06*	prisotintos arba naudotos jonitinės dervos
19 08 07*	jonitų regeneravimo tirpalai ir dumblas
19 08 08*	membraninių sistemų atliekos, kuriose yra sunkiųjų metalų
19 08 09	atskyrus naftą/vandenį gautas riebalų ir naftos mišinys, kuriame yra maistinio aliejaus ir riebalų
19 08 10*	atskyrus naftą/vandenį gautas riebalų ir naftos mišinys, nenurodytas 19 08 09
19 08 11*	biologinio pramoninių nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų medžiagų
19 08 12	biologinio pramoninių nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 19 08 11
19 08 13*	kitokio pramoninių nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų medžiagų
19 08 14	kitokio pramoninių nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 19 08 13
19 08 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 09	Žmonėms vartoti skirto vandens arba pramoninio vandens ruošimo atliekos
19 09 01	pirminio filtravimo ir košimo kietosios atliekos
19 09 02	vandens skaidrinimo dumblas
19 09 03	dekarbonizavimo dumblas
19 09 04	naudotos aktyvintos anglys
19 09 05	prisotintos arba naudotos jonitinės dervos
19 09 06	jonitų regeneravimo tirpalai ir dumblas
19 09 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 10	Atliekų, kuriose yra metalų, smulkinimo atliekos
19 10 01	geležies ir plieno atliekos
19 10 02	geležies neturinčios atliekos
19 10 03*	dulkių pavidalo frakcijos ir dulkės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
19 10 04	dulkių pavidalo frakcijos ir dulkės, nenurodytos 19 10 03
19 10 05*	kitos frakcijos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
19 10 06	kitos frakcijos, nenurodytos 19 10 05
19 11	Naftos perdirbimo atliekos
19 11 01*	panaudotų filtrų molis
19 11 02*	rūgštieji gudronai
19 11 03*	vandeninės skystosios atliekos
19 11 04*	kuro valymo šarmais atliekos
19 11 05*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų medžiagų
19 11 06	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 19 11 05
19 11 07*	išmetamųjų dujų valymo atliekos
19 11 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 12	Kitaip neapibrėžtų atliekų mechaninio apdorojimo (pvz., rūšiavimo, smulkinimo, suslėgimo, granuliavimo) atliekos
19 12 01	popierius ir kartonas
19 12 02	juodieji metalai
19 12 03	spalvotieji metalai
19 12 04	plastikai ir guma
19 12 05	stiklas
19 12 06*	mediena, kurioje yra pavojingų cheminių medžiagų
19 12 07	mediena, nenurodyta 19 12 06
19 12 08	tekstilės dirbiniai
19 12 09	mineralinės medžiagos (pvz., smėlis, akmenys)
19 12 10	degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras)
19 12 11*	kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (įskaitant medžiagų mišinius), kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
19 12 12	kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (įskaitant medžiagų mišinius), nenurodytos 19 12 11
19 13	Grunto ir požeminio vandens regeneravimo atliekos
19 13 01*	grunto regeneravimo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
19 13 02	grunto regeneravimo kietosios atliekos, nenurodytos 19 13 01
19 13 03*	grunto regeneravimo dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
19 13 04	grunto regeneravimo dumblas, nenurodytas 19 13 03
19 13 05*	požeminio vandens regeneravimo dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų
19 13 06	požeminio vandens regeneravimo dumblas, nenurodytas 19 13 05
19 13 07*	požeminio vandens regeneravimo vandeninės skystosios atliekos ir vandeniniai koncentratai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
19 13 08	požeminio vandens regeneravimo vandeninės skystosios atliekos ir vandeniniai koncentratai, nenurodyti 19 13 07
20	KOMUNALINĖS ATLIEKOS (BUITINĖS ATLIEKOS IR PANAŠIOS VERSLO, GAMYBINĖS IR ORGANIZACIJŲ ATLIEKOS), ĮSKAITANT ATSKIRAI SURENKAMAS FRAKCIJAS
20 01	Atskirai surenkamos frakcijos (išskyrus 15 01)
20 01 01	popierius ir kartonas
20 01 02	stiklas
20 01 08	biologiškai suyrančios virtuvių ir valgyklų atliekos
20 01 10	drabužiai
20 01 11	tekstilės gaminiai
20 01 13*	tirpikliai
20 01 14*	rūgštys
20 01 15*	šarmai
20 01 17*	fotografijos cheminės medžiagos
20 01 19*	pesticidai
20 01 21*	dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio
20 01 23*	nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluorangliavandenilių
20 01 25	maistinis aliejus ir riebalai
20 01 26*	aliejus ir riebalai, nenurodyti 20 01 25
20 01 27*	dažai, rašalas, klijai ir dervos, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
20 01 28	dažai, rašalas, klijai ir dervos, nenurodyti 20 01 27
20 01 29*	plovikliai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
20 01 30	plovikliai, nenurodyti 20 01 29
20 01 31*	citotoksiniai ir citostatiniai vaistai
20 01 32	vaistai, nenurodyti 20 01 31
20 01 33*	baterijos ir akumuliatoriai, nurodyti 16 06 01, 16 06 02 arba 16 06 03, nerūšiuotos baterijos ar akumuliatoriai, kuriuose yra tos baterijos
20 01 34	baterijos ir akumuliatoriai, nenurodyti 20 01 33
20 01 35*	nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, nenurodyta 20 01 21 ir 20 01 23, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių (24)
20 01 36	nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, nenurodyta 20 01 21, 20 01 23 ir 20 01 35
20 01 37*	mediena, kurioje yra pavojingų cheminių medžiagų
20 01 38	mediena, nenurodyta 20 01 37
20 01 39	plastikai
20 01 40	metalai
20 01 41	kaminų valymo atliekos
20 01 99	kitaip neapibrėžtos frakcijos
20 02	Sodų ir parkų atliekos (įskaitant kapinių atliekas)
20 02 01	biologiškai suyrančios atliekos
20 02 02	gruntas ir akmenys
20 02 03	kitos biologiškai nesuyrančios atliekos
20 03	Kitos komunalinės atliekos
20 03 01	mišrios komunalinės atliekos
20 03 02	turgaviečių atliekos
20 03 03	gatvių valymo liekanos
20 03 04	septinių rezervuarų dumblas
20 03 06	kanalizacijos valymo atliekos
20 03 07	didžiosios atliekos
20 03 99	kitaip neapibrėžtos komunalinės atliekos

3 DALIS

A sąrašas (Bazelio konvencijos II priedas) (25)
Y46	Buitinės atliekos (26)
Y47	Buitinių atliekų deginimo metu susidariusios liekanos
B sąrašas (OECD Sprendimo II dalies 4 priede nurodytos atliekos) (27)
Atliekos, kuriose yra metalų
AA 010	261900	Geležies ir plieno gamybos metu susidarančios nuodegos ir lydymo nuodegos bei kitos atliekos (28)
AA 060	262050	Vanadžio pelenai ir likučiai (26)
AA 190	810420 ex 810430	Mangano atliekos ir likučiai, kurie yra degūs, piroforiški arba, susilietę su vandeniu, pavojingais kiekiais išskiria degias dujas
Atliekos, kuriose daugiausia yra neorganinių sudedamųjų dalių, kuriose gali būti metalų ir organinių medžiagų
AB 030		Cianido neturinčių sistemų atliekos, kurios susidaro apdorojant metalų paviršių
AB 070		Liejimo operacijose naudojamas smėlis
AB 120	ex 281290 ex 3824	Kitur neapibrėžti arba neįtraukti neorganiniai junginiai, kuriuose yra halogenų
AB 150	ex 382490	Nerafinuotas kalcio sulfitas ir kalcio sulfatas, gautas sieros šalinimo iš išmetamųjų dujų metu (FGD)
Atliekos, kuriose daugiausia yra organinių sudedamųjų dalių, kuriose gali būti metalų ir neorganinių medžiagų
AC 060	ex 381900	Skysčiai hidraulinėms sistemoms
AC 070	ex 381900	Stabdžių skysčiai
AC 080	ex 382000	Antifrizo skysčiai
AC 150		Chlorfluorangliavandeniliai
AC 160		Halonai
AC 170	ex 440310	Apdorotos kamštienos ir medienos atliekos
Atliekos, kuriose gali būti neorganinių arba organinių sudedamųjų dalių
AD 090	ex 382490	Reprografijos ir fotografijos cheminių medžiagų gamybos, sudarymo ir vartojimo atliekos, bei kitur neapibrėžtos ar neįtrauktos medžiagos
AD 100		Cianido neturinčių sistemų atliekos, kurios susidaro apdorojant plastikų paviršių
AD 120	ex 391400 ex 3915	Jonitinės dervos
AD 150		Gamtinės organinės medžiagos, naudojamos kaip filtro terpė (pvz., biologiniai filtrai)
Atliekose, kuriose daugiausia yra neorganinių sudedamųjų dalių, kuriose gali būti metalų ir organinių medžiagų
RB 020	ex 6815	Keramikos pagrindo pluoštas, kurio fizikinės cheminės savybės panašios į asbesto savybes

(1) I, III ir IV priedų A ir B sąrašų nuorodos nurodo į Bazelio konvencijos priedus.

(2) Atkreipiamas dėmesys į tai, kad B sąraše esantis įrašas (B1160) neapibrėžia išimčių.

(3) Į šį įrašą neįtrauktas elektrinių agregatų laužas.

(4) Kai PCB koncentracija yra 50 mg/kg arba didesnė.

(5) Kai PCB koncentracija yra 50 mg/kg arba didesnė .

(6) 50 mg/kg koncentracija visoms atliekoms tarptautiniu mastu yra laikoma realia. Tačiau daugelis šalių konkrečioms atliekoms yra nustačiusios mažesnius kontroliavimo lygius (pvz., 20 mg/kg).

(7) „Pasenę“ - tai nesunaudoti per gamintojo rekomenduotą laikotarpį.

(8) Į šį įrašą neįtraukta mediena, apdorota medienos konservavimo chemikalais.

(9) „Pasenusios“ - tai nesunaudotos per gamintojo rekomenduotą laikotarpį.

(10) Atkreipiamas dėmesys į tai, kad net jeigu iš pradžių taršos I priede išvardytomis medžiagomis lygis yra nedidelis, dėl tolesnių procesų, įskaitant perdirbimo procesus, gali susidaryti atskiros frakcijos, kuriose I priede išvardytų medžiagų koncentracija yra daug didesnė.

(11) Cinko pelenų statusas šiuo metu persvarstomas ir Jungtinių Tautų prekybos bei plėtros konferencija (UNCTAD) pateikė rekomendaciją, kad cinko pelenai neturėtų būti laikomi pavojinga preke.

(12) Į šį įrašą neįtrauktas elektrinių generatorių laužas.

(13) Pakartotinis naudojimas - tai remontas, atnaujinimas arba modernizavimas, bet nesurenkant visko naujo.

(14) Kai kuriose šalyse šios medžiagos, skirtos jas tiesiogiai pakartotinai naudoti, nelaikomos atliekomis.

(15) Benzo[a]pireno koncentracijos lygis neturi siekti arba viršyti 50 mg/kg.

(16) Suprantama, kad šis laužas yra visiškai polimerintas.

(17) — į šį įrašą neįtrauktos pakartotinai panaudotos atliekos - atliekos neturi būti mišrios - turi būti išnagrinėtos problemos, atsirandančios dėl atviro atliekų deginimo.

(18) Žvaigždute pažymėtos atliekos pagal Direktyvą 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų yra laikomos pavojingomis atliekomis. Toliau pateiktame sąraše nustatant atliekas, svarbu, kad jos būtų nurodytos iš dalies pakeisto Sprendimo 2000/532/EB priede.

(19) Šiame atliekų sąraše PCB bus apibrėžta taip, kaip 1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyvoje 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo (PCB/PCT) (OL L 243, 1996 9 24, p. 31).

(20) Elektros ir elektronikos įrenginių pavojingose sudedamosiose dalyse gali būti akumuliatorių ir baterijų, nurodytų 16 06 ir pažymėtų kaip pavojingos, gyvsidabriniai jungikliai, elektroninių vamzdžių stiklas, kitas aktyvintas stiklas ir kt.

(21) Šiame įraše pereinamieji metalai: skandis, vanadis, manganas, kobaltas, varis, itris, niobis, hafnis, volframas, titanas, chromas, geležis, nikelis, cinkas, cirkonis, molibdenas ir tantalas. Šie metalai arba jų junginiai yra pavojingi, jeigu jie yra klasifikuoti kaip pavojingos cheminės medžiagos. Pagal pavojingų cheminių medžiagų klasifikaciją yra nustatoma, kuris iš šių pereinamųjų metalų ir kurie pereinamųjų metalų junginiai yra pavojingi.

(22) Stabilizavimo procesai pakeičia atliekose esančių sudedamųjų dalių pavojingumo lygį ir taip pavojingas atliekas paverčia nepavojingomis. Kietinimo procesai naudojant priedus tik pakeičia fizinę atliekų būklę (pvz., skystą į kietą) nepakeisdami cheminių atliekų savybių.

(23) Atliekos laikomos iš dalies stabilizuotomis, jeigu stabilizavimo procesui pasibaigus pavojingos sudedamosios dalys, kurios nebuvo iki galo paverstos nepavojingomis sudedamosiomis dalimis, galėtų būti išleistos į aplinką greitai, per vidutiniškos trukmės laikotarpį arba per ilgą laiką.

(24) Elektros ir elektronikos įrangos pavojingose sudedamosiose dalyse gali būti akumuliatorių ir baterijų, nurodytų 16 06 ir pažymėtų kaip pavojingos, gyvsidabriniai jungikliai, elektroninių vamzdžių stiklas ir kitas aktyvintas stiklas ir kt.

(25) Šis sąrašas yra OECD Sprendimo I dalies 4 priede.

(26) Jeigu atitinkamai neklasifikuojama vienoje III priedo įrašo skiltyje.

(27) Atliekos, kurių numeriai yra AB 130, AC 250, AC 260 ir AC 270, buvo panaikintos, kadangi Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnyje nustatyta tvarka jos buvo laikomos nepavojingomis ir todėl joms netaikomas 35 straipsnyje nustatytas draudimas eksportuoti.

(28) Į šį sąrašą įtraukti pelenų, likučių, šlako, nuodegų, nuogriebų, nuovirų, dulkių, miltelių, dumblo ir išspaudų pavidalo atliekos, jeigu šios medžiagos kitur nėra tiksliai išvardytos.

VI PRIEDAS

Įrenginių, dėl kurių gautas išankstinis pritarimas, blankas (14 straipsnis)

Kompetentinga institucija	Atliekų panaudojimo įrenginiai				Atliekų indentifikavimas	Galiojimo laikas		Visas kiekis, dėl kurio gautas išankstinis pritarimas
	Atliekų panaudojimo įrenginių pavadinimas ir nr.	Adresas	Panaudojimo būdas (+ R kodas)	Naudojamos technologijos	(kodas)	Nuo	Iki	(kg/l)

VII PRIEDAS

ATLIEKŲ VEŽIMĄ LYDINTI INFORMACIJA, KAIP NURODYTA 3 STRAIPSNIO 2 IR 4 DALYSE

VIII PRIEDAS

TVARKYMO APLINKAI SAUGIU BŪDU GAIRĖS (49 straipsnis)

I. Gairės, priimtos pagal Bazelio konvenciją:

1. Techninės biomedicininių ir sveikatos apsaugos atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu gairės (Y1; Y3) (1).

2. Techninės švino baterijų atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu gairės (1).

3. Techninės dalinio arba pilno laivų demontavimo tvarkymo aplinkai saugiu būdu gairės (1).

4. Bendrosios techninės gairės dėl atliekų, kuriose yra patvariųjų organinių teršalų (POT), kurias jie sudaro arba kurios yra jais užterštos, tvarkymo aplinkosaugos požiūriu tinkamu būdu (2) .

5. Techninės gairės dėl atliekų, kuriose yra polichloruoto bifenilo (PCB), polichloruoto terfenilo (PCT) arba polibromuoto bifenilo, kurias jie sudaro arba kurios yra jais užterštos, tvarkymo aplinkosaugos požiūriu tinkamu būdu (2).

6. Techninės gairės dėl metalų ir metalo junginių perdirbimo (atnaujinimo) aplinkosaugos požiūriu tinkamu būdu (2).

II. OECD priimtos gairės:

Techninis specifinių atliekų srautų - panaudotų personalinių kompiuterių ir jų laužo - tvarkymo aplinkai saugiu būdu vadovas (3)

III. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) priimtos gairės

Laivų perdirbimo gairės (4)

IV. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtos gairės:

Sauga ir sveikata, susijusi su laivų išardymu: gairės Azijos šalims ir Turkijai (5).

(1) Priėmė 6-oji Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų ir jų išdėstymo kontrolės šalių konferencija, vykusi 2002 m. gruodžio 9-13 d.

(2) Priimtos Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės šalių konferencijos 7-ajame susitikime, 2004 m. spalio 25-29 d.

(3) Priėmė OECD Aplinkos politikos komitetas 2003 m. vasario mėn. (dokumentas ENV/EPOC/WGWPR(2001)3/FINAL).

(4) Rezoliucija A.962, kurią priėmė TJO asamblėja 23-iojoje nuolatinėje sesijoje, vykusioje 2003 m. lapkričio 24 d. - gruodžio 5 d.

(5) Patvirtintos paskelbimui TDĮ vadovaujančios institucijos 289-osios sesijos, vykusios 2004 m. kovo 11-26 d., metu.

IX PRIEDAS

PAPILDOMAS KLAUSIMYNAS VALSTYBIŲ NARIŲ ATASKAITOMS PAGAL 51 STRAIPSNIO 2 DALĮ

Pastaba lentelių pildymui:

D ir R kodai - tai kodai, nurodyti Direktyvos 75/442/EEB IIA ir IIB prieduose.

Atliekų indentifikavimo kodai - tai kodai, nurodyti šio reglamento III, IIIA, IIIB, IV ir IVA prieduose.

1 lentelė

INFORMACIJA APIE IŠIMTIS, ĮGYVENDINANT ARTIMUMO, PANAUDOJIMO PRIORITETO IR PASIKLIOVIMO SAVO PAČIŲ IŠGALĖMIS PRINCIPUS (11 straipsnio 3 dalis)

Atliekų identifikavimas (kodas)	Kiekis (kg/l)	Paskirties šalis (Pa)/Išsiuntimo šalis (Iš)	Atliekų šalinimo būdas D kodas	Klausimo perdavimas Komisijai (Taip/Ne)

2 lentelė

PRIEŠTARAVIMAI DĖL SUPLANUOTO VEŽIMO AR ŠALINIMO (11 straipsnio 1 dalies g punktas)

Atliekų identifikavimas (kodas)	Kiekis (kg/l)	Tranzito šalis (T)/Išsiuntimo šalis (Iš)	Prieštaravimų priežastys (pažymėti ✓)			Įrenginys
Atliekų identifikavimas (kodas)	Kiekis (kg/l)	Tranzito šalis (T)/Išsiuntimo šalis (Iš)	11 straipsnio1 dalies g punkto i papunktis	11 straipsnio 1 dalies g punkto ii papunktis	11 straipsnio 1 dalies g punkto iii papunktis	Pavadinimas (kai taikomas 11 straipsnio 1 dalies g punkto ii papunktis)	Atliekų šalinimo būdas D kodas

3 lentelė

PRIEŠTARAVIMAI DĖL SUPLANUOTO VEŽIMO AR ŠALINIMO (12 straipsnio 1 dalies c punktas)

Atliekų identifikavimas (kodas)	Kiekis (kg/l)	Paskirties šalis	Prieštaravimų priežastys ir atitinkamų nacionalinių įstatymų paaiškinimas	Įrenginys (paskirties šalyje)
				Pavadinimas	Atliekų panaudojimo būdas R kodas

4 lentelė

INFORMACIJA APIE KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ SPRENDIMUS IŠDUOTI IŠANKSTINĮ SUTIKIMĄ (14 STRAIPSNIS)

Kompetentinga institucija	Atliekų panaudojimo įrenginys				Atliekų identifikavimas (kodas)	Galiojimo laikas		Panaikinimas (data)
Kompetentinga institucija	Pavadinimas ir Nr.	Adresas	Atliekų panaudojimo būdas R kodas	Naudojamos technologijos		Nuo	Iki	Panaikinimas (data)

5 lentelė

INFORMACIJA APIE NELEGALŲ ATLIEKŲ VEŽIMĄ (1) (24 straipsnis ir 50 straipsnio 1 dalis)

Atliekų identifikavimas (kodas)	Kiekis (kg/l)	Paskirties šalis (Pa) ir Išsiuntimo šalis (Iš)	Nelegalaus vežimo priežasties nustatymas (galima nuoroda į pažeistus straipsnius)	Atsakingieji už nelegalų vežimą (pažymėti ✓)			Priemonės, kurių imtąsi, įskaitant sankcijas
Atliekų identifikavimas (kodas)	Kiekis (kg/l)	Paskirties šalis (Pa) ir Išsiuntimo šalis (Iš)		Pranešėjas	Gavėjas	Kiti	Priemonės, kurių imtąsi, įskaitant sankcijas

6 lentelė

INFORMACIJA APIE VALSTYBIŲ NARIŲ PASKIRTAS SPECIALIAS MUTINES ATLIEKŲ VEŽIMUI Į BENDRIJĄ IR IŠ BENDRIJOS (55 straipsnis)

Muitinės
Muitinė	Vieta	Kontroliuojamos importo/eksporto šalys

(1) Informacija apie per atsiskaitomąjį laikotarpį baigtus nagrinėti atvejus.

P6_TA(2005)0394

Sutartiniai krovinių gabenimo geležinkeliais paslaugoms taikomi kokybės reikalavimai ***I

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kompensavimo, kai nesilaikoma sutartinių krovinių gabenimo geležinkeliais paslaugoms taikomų kokybės reikalavimų (KOM(2004)0144 — C6-0004/2004 — 2004/0050(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0144) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0004/2004),

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0171/2005),

1.	atmeta Komisijos pasiūlymą;

2.	ragina Komisiją atšaukti savo pasiūlymą;

3.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar nepaskelbta OL.

P6_TA(2005)0395

Visą gyvenimą trunkantis mokymasis ***I

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, nustatančio integruotą veiksmų programą visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje (KOM(2004)0474 — C6-0095/2004 — 2004/0153(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0474) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 149 straipsnio 4 dalį bei 150 straipsnio 4 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0095/2004),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę (1),

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0267/2005),

1.	pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.	atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme numatyti asignavimai po 2006 m. priklauso nuo sprendimų dėl kito daugiamečio finansinio plano;

3.	ragina Komisiją priėmus kitą daugiametį finansinį planą, pateikti, jei prireiks, pasiūlymą dėl programai skirtos orientacinės sumos tikslinimo;

4.	ragina Komisiją dar kartą pateikti pasiūlymą Parlamentui, jei ji ketintų pasiūlymą keisti iš esmės arba jį pakeisti kitu tekstu;

5.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.

P6_TC1-COD(2004)0153

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. spalio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2005/EB, nustatantį integruotą veiksmų programą visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	Tarybos sprendimas 1999/382/EB (4) patvirtino Bendrijos profesinio mokymo veiksmų programos „Leonardo da Vinci“ antrąjį etapą.

(2)	Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 253/2000/EB (5) buvo patvirtintas Bendrijos veiksmų programos švietimo srityje „Socrates“ antrasis etapas.

(3)	Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2318/2003/EB (6) buvo patvirtinta daugiametė (2004-2006 m.) programa, skirta efektyviam informacinių ir komunikacinių technologijų (IRT) integravimui į švietimo ir mokymo sistemas Europoje (elektroninio mokymosi programa).

(4)	Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 791/2004/EB (7) buvo patvirtinta Bendrijos veiksmų programa, skatinanti institucijas, kurios veikia švietimo ir mokymo srityje europiniu lygiu, ir remianti specialią šios srities veiklą.

(5)	Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB (8) buvo patvirtinta bendra sistema kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumui (Europasas) palaikyti.

(6)	Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2317/2003/EB (9) sukurta aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir tarpkultūrinio supratimo skatinimo bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis programa (Erasmus Mundus) (2004-2008 m.).

(7)	PISA 2003 m. pranešime nurodyti dideli švietimo sistemų pasiekimų skirtumai Europos Sąjungoje kelia susirūpinimą.

(8)	Bolonijos deklaracija, kurią 1999 m. birželio 19 d. pasirašė 29 Europos šalių švietimo ministrai, įsteigė tarpvyriausybinį procesą, kurio tikslas - iki 2010 m. sukurti „Europos aukštojo mokslo erdvę“, kuriam reikalinga parama Bendrijos lygiu.

(9)

Specialusis Europos Vadovų Tarybos susitikimas Lisabonoje 2000 m. kovo 23-24 d. iškėlė strateginį tikslą, kad Europos Sąjunga taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje su subalansuotu ekonominiu augimu, turinčia daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę darną, ir pakvietė Švietimo tarybą pradėti svarstyti konkrečius švietimo sistemų ateities tikslus, grindžiamus bendrais interesais ir pirmenybėmis, kartu atsižvelgiant į nacionalinę įvairovę.

(10)	Pažangi žinių visuomenė yra būtina siekiant spartesnės raidos ir daugiau užimtumo. Siekiant įgyvendinti Lisabonos tikslus švietimas ir mokymas yra svarbiausi Europos Sąjungos prioritetai.

(11)	2001 m. vasario 12 d. Taryba patvirtino ataskaitą dėl konkrečių švietimo ir mokymo sistemų ateities tikslų. Vėliau, 2002 m. birželio 14 d., ji patvirtino išsamią darbo programą dėl šių tikslų tęstinumo, kuriai reikalinga parama Bendrijos lygiu.

(12)	Europos Vadovų Tarybos susitikimas Geteborge 2001 m. birželio 15-16 d. suderino darnaus vystymosi strategiją ir papildė Lisabonos užimtumo, ekonominių reformų ir socialinės sanglaudos procesą aplinkosaugos požiūriu.

(13)

Europos Vadovų Tarybos susitikimas Barselonoje 2002 m. kovo 15-16 d. iškėlė tikslą iki 2010 m. padaryti Europos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemas kokybiniu orientyru pasauliui ir pakvietė veikti: tobulinti pagrindinių įgūdžių meistriškumą ir ypač mokyti mažiausiai dviejų užsienio kalbų nuo labai jauno amžiaus.

(14)

Komisijos komunikatas dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi erdvės sukūrimo Europoje ir 2002 m. birželio 27 d. Tarybos rezoliucija dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi (10) patvirtina, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis turėtų būti stiprinamas šios srities Bendrijos programose plėtojamais veiksmais ir veiklos kryptimis.

(15)

Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl pirmiau minėto Komisijos komunikato (11) palankiai vertina Europos investicijų banko (EIB) iniciatyvą i2i, kuria numatyta išplėsti EIB kompetenciją ir pradėti teikti paskolas studijoms siekiant sudaryti geresnes galimybes mokytis, bei ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti EIB paskolų visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi teikimą.

(16)

2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucija dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesiniame mokyme ir lavinime skatinimo (12) patvirtino glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesiniame mokyme ir lavinime procesą, kuriam reikalinga parama Bendrijos lygiu. 2002 m. lapkričio 30 d. trisdešimt vienos Europos šalies švietimo ministrų suderinta Kopenhagos deklaracija įtraukė į šį procesą socialinius partnerius ir šalis kandidates.

(17)	Komisijos komunikate dėl veiksmų plano įgūdžiams ir mobilumui buvo pažymėtas tęstinis veiksmų Europos lygiu poreikis, kad būtų pagerintas švietimo ir mokymo kvalifikacijų pripažinimas.

(18)	Komisijos komunikate dėl veiksmų plano, skatinančio kalbų mokymąsi ir kalbinę įvairovę, buvo nustatyti veiksmai, kurių 2004-2006 m. laikotarpiu turi būti imtasi europiniu lygiu, ir reikalauja paskesnės veiklos.

(19)

Bendrijos veiksmų prioritetas švietimo ir mokymo srityje turėtų būti kalbų, tarp jų - oficialiųjų Bendrijos kalbų bei regioninių ir mažumų kalbų, mokymo bei mokymosi ir kalbų įvairovės skatinimas. Vykdyti šią veiklą itin svarbu valstybių narių pasienio regionuose, atsižvelgiant į kitų valstybių narių kaimyniniuose regionuose vartojamas kalbas.

(20)

Tarpinės esamų Socrates ir Leonardo da Vinci programų vertinimo ataskaitos ir viešos konsultacijos dėl Bendrijos ateities veiklos švietimo ir mokymo srityje atskleidė didelį ir tam tikrais atžvilgiais augantį poreikį tęsti šių sričių bendradarbiavimą ir mobilumą europiniu lygiu. Jos pabrėžė glaudesnių ryšių tarp Bendrijos programų ir politikos plėtros kūrimo švietimo ir mokymo srityje svarbą, išreiškė pageidavimą Bendrijos veiksmus planuoti taip, kad jie geriau atsakytų į visą gyvenimą trunkančio mokymosi paradigmą, ir primygtinai pareikalavo paprastesnio, palankesnio vartotojui bei lankstesnio požiūrio į tokių veiksmų įgyvendinimą.

(21)

Itin naudinga būtų Bendrijos paramos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir mobilumui švietimo ir mokymo srityse priemones sujungti į bendrą programą, kuri įgalintų spartesnes įvairių veiklos sričių sinergijas ir sukurtų palankesnes sąlygas visą gyvenimą trunkančio mokymosi raidai skatinti ir nuoseklesnius, geriau organizuotus bei veiksmingesnius administravimo būdus. Bendra programa skatintų geresnį bendradarbiavimą įvairiais švietimo lygmenimis.

(22)

Todėl reikėtų parengti integruotą programą, kuri visą gyvenimą trunkančiu mokymusi prisidėtų prie Europos Sąjungos, kaip pažangios žinių visuomenės, kurios ekonomika nuolat auga, socialinė sanglauda stiprėja ir kuri turi daugiau ir geresnių darbo vietų bei pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai grindžiamą kultūrą , plėtros.

(23)

Atsižvelgiant į mokyklų, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo sektorių ypatumus ir iš jų kylantį poreikį Bendrijos veiksmus pagrįsti jiems pritaikytais tikslais, veiksmų formomis ir organizacine struktūra, Integruotojoje programoje reikia išsaugoti tam tikras programas, skirtas kiekvienam iš šių keturių sektorių, maksimaliai didinant jų darną ir bendrumą.

(24)

Komisija savo komunikate „Kuriant mūsų bendrą ateitį: išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos iššūkiai ir biudžeto priemonės 2007-2013 m.“ iškėlė keletą kiekybiškai apibrėžtų tikslų, kurių turės pasiekti nauja Bendrijos švietimo ir mokymo programų karta ir kuriems reikalingas žymus mobilumo ir partnerystės veiksmų padidėjimas.

(25)

Atsižvelgiant į įrodytą naudingą tarptautinio mobilumo poveikį asmenims ir švietimo bei mokymo sistemoms, platų nepatenkinto mobilumo poreikio mastą visuose sektoriuose ir šio poreikio svarbą Lisabonos tikslo kontekste, keturiose sektorių programose būtina iš esmės padidinti paramos tarptautiniam mobilumui mastą.

(26)

Nuo 1993 m. standartinė Erasmus studentų mobilumo stipendija vidutiniškai sudaro apie 150 EUR per mėnesį. Reali jos vertė sumažėjo 25 proc. ir tai dar labiau kliudo mažiau privilegijuotiems studentams dalyvauti programoje. Kad būtų padengtos realiai patiriamos papildomos užsienyje studijuojančių studentų išlaidos, standartinė studentų mobilumo stipendija programos laikotarpiu turėtų būti laipsniškai didinama nuo 210 EUR per mėnesį 2007 m. iki 300 EUR per mėnesį 2013 m.

(27)

Reikėtų priimti papildomas nuostatas dėl Bendrijos programų lėšomis dar neremiamų vidurinių mokyklų mokinių ir besimokančių suaugusių mobilumo poreikių, į Comenius ir Grundtvig programas įtraukiant naujas mobilumo priemonių rūšis. Be to, reikėtų geriau išnaudoti pavienių mokytojų mobilumo galimybes plėtojant ilgalaikį kaimyninių regionų mokyklų bendradarbiavimą. Integruotosios programos laikotarpiu įgyvendinant Comenius programą reikėtų siekti į asmenų mobilumo veiklą įtraukti maždaug 10 000 vidurinių mokyklų mokinių ir į kaimyninių regionų mokyklų asmenų mobilumo veiklą - maždaug 10 000 mokytojų.

(28)

Mažos ir vidutinės įmonės atlieka svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje. Tačiau ligi šiol šios įmonės Leonardo programoje gali dalyvauti ribotai. Reikėtų stengtis Bendrijos priemones padaryti kuo patrauklesnes šioms įmonėms, ypač užtikrinant palankesnes mobilumo sąlygas mokiniams. Reikėtų susitarti - panašiai kaip Erasmus programoje - dėl mobilumo rezultatų pripažinimo.

(29)	Atsižvelgiant į Europoje profesiniais sumetimais keliaujančiųjų ir mobilių darbuotojų vaikų švietimo sunkumus, reikėtų visapusiškai pasinaudoti Comenius programos atveriamomis galimybėmis siekiant paremti jų poreikiams tenkinti skirtą tarpvalstybinio pobūdžio veiklą.

(30)	Intensyvėjantis mobilumas Europoje negali turėti neigiamo poveikio kokybei; jis turi atitikti vis aukštesnius reikalavimus.

(31)	Jeigu Erasmus Mundus programa taps integruotosios programos dalis, atitinkamai reikės didinti bendrąjį biudžetą.

(32)

Kad būtų atsakyta į padidėjusį poreikį remti šiems politikos tikslams siekti skirtą europinio lygio veiklą, aprūpinti priemonėmis, palaikančiomis tarpsektorinę veiklą kalbų ir IKT srityse, ir stiprinti programos rezultatų sklaidą ir naudojimą, keturias sektorių programas reikia papildyti skersine programa.

(33)

Kad būtų atsakyta į augantį žinių ir dialogo dėl Europos integracijos proceso ir raidos poreikį, svarbu skatinti šios srities mokymo, mokslinių tyrimų ir refleksijų pažangą ir remti aukštojo mokslo institucijas, besispecializuojančias Europos integracijos proceso studijose, Europos asociacijas švietimo ir mokymo srityse bei Jean Monnet programą.

(34)	Šį sprendimą reikia formuluoti gana lanksčiai, kad jis leistų daryti reikiamus pataisymus integruotos programos veiksmuose ir kad 2007-2013 metų laikotarpiu būtų atsakyta į besikeičiančius poreikius bei išvengta netinkamai išdėstytų ankstesnių Socrates ir Leonardo da Vinci etapų nuostatų.

(35)	Visuose savo veiksmuose Bendrija privalo šalinti nelygybes ir skatinti lygybę tarp vyrų ir moterų, kaip numatyta Sutarties 3 straipsnyje.

(36)

Sutarties 151 straipsnyje numatyta, kad Bendrija imdamasi veiksmų pagal kitas Sutarties nuostatas privalo atsižvelgti į kultūros aspektus, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūrų įvairovę. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas kultūros ir kitų sričių, pvz., švietimo, sinergijai. Taip pat turėtų būti skatinamas tarpkultūrinis dialogas.

(37)	Labai svarbu skatinti aktyvų pilietiškumą, pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai bei stiprinti kovą su bet kokia atskirtimi, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją.

(38)	Ypatingą dėmesį reikėtų skirti grupėms, kurioms Europos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemose nepakankamai atstovaujama.

(39)	Įgyvendinant visas programos dalis reikėtų aktyviai atsižvelgti į specialius neįgaliųjų mokymosi poreikius, skiriant didesnes stipendijas dėl su negalia susijusių papildomų išlaidų ir skiriant paramą gestų kalbos ir Brailio rašto mokymuisi bei vartojimui .

(40)	Reikėtų atsižvelgti į Europos švietimo per sportą metų (2004 m.) pasiekimus ir švietimo institucijų bei sporto organizacijų bendradarbiavimo švietėjišką naudą, kuri išryškėjo per tuos metus.

(41)	Kandidatuojančios į Europos Sąjungos nares šalys ir ELPA šalys, kurios yra EEE narės, gali dalyvauti Bendrijos programose laikydamosi susitarimų, pasirašytų tarp Bendrijos ir tų šalių.

(42)

2003 m. birželio 19 ir 20 dienomis Salonikuose Europos Vadovų Taryba patvirtino birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl Vakarų Balkanų, tarp jų ir priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanams: žengiant Europos integracijos link“, kurios numato, kad Bendrijos programose gali dalyvauti stabilizacijos ir asociacijos proceso šalys, remdamosi pagrindų sutartimis, pasirašytomis tarp Bendrijos ir šių šalių.

(43)	Bendrija ir Šveicarijos Konfederacija paskelbė savo ketinimą pradėti derybas dėl sutarčių sudarymo bendro intereso srityse, pavyzdžiui, Bendrijos švietimo, mokymo ir jaunimo programose.

(44)

Integruotoji programa turėtų būti reguliariai prižiūrima ir vertinama bendradarbiaujant Komisijai ir šalims narėms, kad būtų numatytos pakartotinės pataisos, ypač dėl priemonių įgyvendinimo pirmenybių. Į vertinimą turėtų būti įtrauktas išorinis vertinimas, atliekamas nepriklausomų, nešališkų institucijų.

(45)	2002 m. vasario 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Socrates programos įgyvendinimo (13) atkreipė dėmesį į neproporcingai sunkias administracines procedūras subsidijų prašytojams antrajame programos etape.

(46)

2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl finansinio reglamento, taikomo bendrajam Europos Bendrijų biudžetui (14), ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (15), ir apsaugantis Bendrijos finansinius interesus, turi būti taikomi atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžetines priemones, sumažinant atvejų, kai Komisija išlaiko tiesioginę atsakomybę už jų įgyvendinimą ir valdymą, skaičių, ir reikalingą proporcingumą tarp išteklių kiekio ir su jų naudojimu susijusių administracinių prievolių.

(47)	Siekiant sėkmingai įgyvendinti programą būtina iš esmės supaprastinti administracinę paraiškų teikimo tvarką. Kadangi nėra reikiamos teisinės bazės, administraciniai reikalavimai ir buhalterinės apskaitos reikalavimai turėtų būti proporcingi finansinės paramos dydžiui.

(48)	Tinkamų priemonių taip pat turėtų būti imamasi siekiant išvengti neatitikimų ir sukčiavimų, taip pat reikalingų veiksmų turėtų būti imamasi siekiant susigrąžinti prarastas, klaidingai sumokėtas arba netinkamai panaudotas lėšas.

(49)

Kadangi valstybės narės dėl daugiašalės partnerystės, tarptautinio mobilumo ir pasikeitimo informacija Bendrijos mastu poreikio negali patenkinamai pasiekti siūlomų veiksmų tikslų, susijusių su europinio bendradarbiavimo indėliu į kokybišką švietimą ir mokymą, ir todėl jie dėl būtinųjų veiksmų ir priemonių pobūdžio gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis sprendimas nenumato nieko, kas nėra būtina tiems tikslams pasiekti.

(50)

Šiuo sprendimu nustatoma finansinė struktūra visam programos trukmės laikotarpiui, kuri yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo 33 punkte (16).

(51)	Šio sprendimo įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (17)

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I skyrius

Integruotoji programa

1 straipsnis

Integruotosios programos nustatymas

1. Šis sprendimas nustato integruotą Bendrijos veiksmų programą (toliau - Integruotoji programa) visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje.

2. Bendras Integruotosios programos tikslas yra visą gyvenimą trunkančio mokymosi pagalba prisidėti prie Bendrijos, kaip pažangios žinių visuomenės su subalansuotu ekonominiu augimu, turinčios daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę darną, plėtros, užtikrinant ateities kartoms gerą aplinkos apsaugą. Ypatingai ji siekia puoselėti keitimąsi, bendradarbiavimą ir mobilumą tarp švietimo ir mokymo sistemų Bendrijoje, kad jos taptų pasaulinės kokybės orientyru.

3. Specialieji Integruotosios programos tikslai yra šie:

a)	prisidėti prie kokybiško visą gyvenimą trunkančio mokymosi plėtotės ir valstybių narių švietimo sistemų konvergencijos siekiant aukštesnių kokybės standartų ir skatinti naujoves bei europinį požiūrį šios srities sistemose ir praktikose;

b)	plėtoti bendrovių, mokymo teikėjų, aukštojo mokslo įstaigų ir mokslininkų bendradarbiavimą, siekiant teikti aukščiausios kokybės švietimą ir mokymą;

c)	remti visą gyvenimą trunkančio mokymosi erdvės Europoje įgyvendinimą;

d)	padėti gerinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi kokybę, patrauklumą ir prieinamumo galimybes valstybėse narėse;

e)	padidinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi indėlį į asmens savirealizaciją, socialinę darną, aktyvų pilietiškumą, tarpkultūrinį dialogą, lyčių lygybę ir žmonių su specialiais poreikiais dalyvavimą;

f)	padėti skatinti kūrybiškumą, konkurencingumą, užimtumą ir verslumo dvasios augimą;

g)	prisidėti prie gausesnio visų amžiaus grupių ir nesvarbu, kokios socialinės padėties ir išsilavinimo, žmonių dalyvavimo visą gyvenimą trunkančiame mokymesi bei skirti ypatingą dėmesį žmonių grupėms, kurioms Europos švietimo ir mokymo sistemose per silpnai atstovaujama;

h)	skatinti kalbų mokymąsi ir kalbinę įvairovę;

i)	stiprinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi vaidmenį kuriant žmogaus teisių ir demokratijos suvokimu bei pagarba joms grindžiamą Europos pilietiškumo jausmą ir skatinant toleranciją bei pagarbą kitoms tautoms ir kultūroms;

j)	skatinti bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinta kokybė visuose Europos švietimo ir mokymo sektoriuose;

k)	naudoti rezultatus, novatoriškus produktus ir procesus bei keistis gerąja patirtimi tose srityse, kurias apima Integruotoji programa tam, kad nustačius pažangiausius metodus būtų gerinama švietimo ir mokymo kokybė.

4. Pagal priede išdėstytas administracines nuostatas, Integruotoji programa remia ir papildo valstybių narių veiksmus.

5. Kaip nustatyta 2 straipsnyje, Integruotosios programos tikslų siekiama įgyvendinant keturias sektorių programas, vieną skersinę programą ir Jean Monnet programą (toliau visos kartu - Specialiosios programos).

6. Šis sprendimas įgyvendinamas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tačiau parengiamosios priemonės, tarp jų ir Komisijos sprendimai pagal 9 straipsnį, gali būti įgyvendinami nuo šio sprendimo įsigaliojimo.

7. Su Integruotąja programa susijusios šio sprendimo nuostatos galioja ir Specialiosioms programoms, kurioms taip pat taikomos specialiosios nuostatos.

2 straipsnis

Specialiosios programos

1. Sektorių programos yra šios:

a)	Comenius programa, skirta visų dalyvaujančiųjų ikimokykliniame ir mokykliniame ugdyme iki vidurinio lavinimo pabaigos lygmens mokymo bei mokymosi poreikiams ir teikiančioms tokį išsilavinimą institucijoms ir organizacijoms;

Erasmus programa, skirta visų dalyvaujančiųjų formaliajame aukštajame moksle ir aukštojo mokslo lygmens profesiniame mokyme ir lavinime mokymo bei mokymosi poreikiams, nesvarbu, kokia jų kursų trukmė ar kvalifikacija, įskaitant doktorantūros studijas, ir tokį mokymą bei lavinimą teikiančioms institucijoms ir organizacijoms;

Leonardo da Vinci programa, skirta visų dalyvaujančiųjų profesiniame rengime mokymo ir mokymosi poreikiams, įskaitant pirminį ir tęstinį profesinį mokymą, išskyrus aukštojo mokslo lygmens profesinį mokymą, taip pat teikiančioms arba lengvinančioms tokį mokymą ir rengimą institucijoms bei organizacijoms;

d)	Grundtvig programa, skirta dalyvaujančiųjų bet kokios formos suaugusiųjų švietime mokymo ir mokymosi poreikiams ir tokį švietimą teikiančioms ir lengvinančioms institucijoms bei organizacijoms.

2. Skersinę programą sudaro šios keturios pagrindinės veiklos:

a)	visą gyvenimą trunkančiame mokymosi bendradarbiavimo politika Bendrijoje;

b)	kalbų mokymosi skatinimas;

c)	novatoriškų, IKT (informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis) pagrįstų visą gyvenimą trunkančio mokymosi turinio, paslaugų, pedagogikų ir praktikų plėtojimas;

d)	pagal programą ir ankstesnes susijusias programas remiamų veiksmų rezultatų sklaida ir naudojimas, keitimasis gera praktika.

3. Jean Monnet programa remia institucijas ir veiklą Europos integracijos srityje. Ją sudaro šios trys pagrindinės veiklos:

a)	Jean Monnet veiksmas;

b)	veiklos subsidijos, remiančios konkrečias institucijas, kurios sprendžia su Europos integracija susijusius klausimus;

c)	einamosios subsidijos, skirtos paremti kitas Europos institucijas ir asociacijas švietimo ir mokymo srityse.

4. Be 1 straipsnyje nustatytų tikslų, Specialiosios programos turi šiuos specialiuosius tikslus:

Comenius programa:

i)	plėsti Europos kultūrų ir kalbų įvairovės ir jų vertės supratimą tarp jaunų žmonių ir mokymo personalo;

ii)	padėti jauniems žmonėms įgyti pagrindinius gyvenimo įgūdžius ir kompetencijas, būtinus jų asmeniniam tobulėjimui, užimtumui ateityje ir aktyviam Europos pilietiškumui;

Erasmus programa:

i)	remti Europos aukštojo mokslo erdvės realizavimą;

ii)	didinti aukštojo mokslo ir aukštojo mokslo lygmens profesinio lavinimo svarbą naujovių diegimui;

Leonardo da Vinci programa:

i)	palengvinti prisitaikymą prie darbo rinkos pokyčių ir joje keliamų reikalavimų bei besikeičiančių gebėjimų poreikių;

ii)	palengvinti dirbančių studentų mobilumą;

iii)	profesinį mokymą ir tobulinimą bei mobilumą padaryti patrauklesniais darbdaviams ir pavieniams asmenims;

Grundtvig programa:

i)	atsakyti į senėjančių Europos gyventojų ugdymo reikmes;

ii)	padėti sudaryti suaugusiesiems alternatyvias galimybes tobulinti žinias ir kompetenciją;

Skersinė programa:

i)	skatinti europinį bendradarbiavimą dvi ar daugiau sektorių programų apimančiose srityse;

ii)	skatinti valstybių narių šveitimo ir mokymo sistemų konvergenciją;

Jean Monnet programa:

i)	skatinti mokymą, mokslinius tyrimus ir refleksiją Europos integracijos studijų srityje;

ii)	remti atitinkamos srities institucijas ir asociacijas, kurios koncentruojasi ties klausimais, susijusiais su Europos integracija, ties ateities švietimu ir mokymu Europoje.

3 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame sprendime vartojami tokie apibrėžimai:

1.	„ikimokyklinis“ - tai organizuota mokomoji veikla iki privalomo pradinio mokymo;

2.	„mokinys“ - tai asmuo, įtrauktas į besimokančiųjų mokykloje sąrašą;

3.	„mokykla“ - tai bet kurios rūšies institucija, teikianti bendrąjį (vaikų darželio arba kitą ikimokyklinį, pradinį arba vidurinį), profesinį ir techninį mokymą ir - tik kalbų mokymosi priemonių skatinimo atveju - nemokyklines institucijas, teikiančias pameistrystės mokymą;

4.	„mokytojai ir (arba) mokymo personalas“ - tai asmenys, kurie pagal savo tarnybines pareigas yra tiesiogiai įtraukti į valstybių narių mokomąjį procesą;

5.	„studentas“ - tai aukštojo mokslo institucijoje registruotas, bet kurią studijų sritį pasirinkęs asmuo, siekiantis baigti aukštojo mokslo studijas, kad gautų laipsnį arba diplomą, tarp jų ir daktaro laipsnį;

„aukštojo mokslo institucija“ - tai:

a)	bet kurios rūšies aukštojo mokslo institucija, kuri pagal nacionalinės teisės aktus arba praktiką teikia to lygmens kvalifikacijas ar diplomus, nesvarbu, kaip tokios institucijos būtų vadinamos šalyse narėse;

b)	bet kuri institucija, teikianti penkto ar šešto tarptautinės standartizuotos švietimo klasifikacijos (ISCED) lygio profesinį mokymą;

„jungtinis magistras“ - tai magistrinės aukštojo mokslo studijos, kurios:

a)	apima mažiausiai tris aukštojo mokslo institucijas trijose skirtingose valstybėse narėse;

b)	įgyvendina studijų programą, apimančią studijas bent dviejose iš tų trijų institucijų;

c)	yra įdiegusios studijų institucijose-partnerėse pripažinimo mechanizmus, paremtus arba suderintus su europine kreditų pervedimo sistema;

d)	baigiasi dalyvaujančiųjų institucijų suteikiamais jungtiniais, dvigubais arba trigubais laipsniais, pripažintais arba akredituotais valstybių narių;

8.	„pirminis profesinis mokymas“ - tai bet kokia pirminio profesinio mokymo forma, įskaitant techninį ir profesinį mokymą, gamybinę praktiką ir profesiškai orientuotą švietimą, kuris padeda įgyti profesinę kvalifikaciją, pripažįstamą kompetentingų valstybės narės, kurioje ji įgyjama, institucijų;

9.	„tęstinis profesinis mokymas“ - tai bet koks profesinis mokymas, kurį darbuotojas gauna savo darbinės veiklos Bendrijoje metu;

10.	„suaugusiųjų švietimas“ - tai bet kokia formalaus, neformalaus arba neoficialaus pobūdžio neprofesinio suaugusiųjų mokymo forma;

11.	„mokomasis vizitas“ - tai trumpalaikis vizitas, skirtas studijuoti tam tikrą visą gyvenimą trunkančio mokymosi aspektą kitoje valstybėje narėje, pasikeisti gerąja patirtimi arba mokytis naujos metodologijos ar įgūdžių;

12.	„mobilumas“ - tai fizinis asmens persikėlimas į kitą šalį studijuoti, įgyti darbo patirties, užsiimti kita mokymosi ar mokymo veikla arba susijusia administracine veikla, prireikus papildomas parengiamaisiais kursais arba kartojimo kursais priimančios šalies kalba;

13.

„stažuotė“ - tai buvimas kitos valstybės narės įstaigoje ar organizacijoje, prireikus papildomas parengiamaisiais kursais arba kartojimo kursais priimančios šalies kalba, siekiant palengvinti prisitaikymą prie Bendrijos darbo rinkos reikalavimų, įgyti specialių įgūdžių arba geriau suvokti svečios šalies ekonomines ir socialines aplinkybes;

14.	„vienašalis“ - tai įtraukiantis vieną instituciją;

15.	„dvišalis“ - tai įtraukiantis partnerius iš dviejų valstybių narių;

16.	„daugiašalis“ - tai įtraukiantis partnerius iš mažiausiai trijų valstybių narių. Narius iš trijų valstybių narių turinčias asociacijas ar kitas institucijas Komisija gali laikyti daugiašalėmis;

17.	„partnerystė“ - tai dvišalis arba daugiašalis skirtingų valstybių narių institucijų arba organizacijų grupės susitarimas vykdyti bendrą veiklą visą gyvenimą trunkančiame mokymesi;

18.	„tinklas“ - tai formali arba neformali institucijų, veikiančių specifinėje visą gyvenimą trunkančio mokymosi sferoje, disciplinoje arba sektoriuje, grupė;

19.	„projektas“ - tai formalių arba neformalių organizacijų ar institucijų bendrai vykdoma bendradarbiavimo veikla;

20.	„projekto koordinatorius“ - tai organizacija arba institucija, atsakinga už daugiašalės grupės projekto įgyvendinimą, kuri su Komisija pasirašo susitarimą dėl subsidijos;

21.	„projekto partneriai“ - tai organizacijos arba institucijos, sudarančios daugiašalę grupę, išskyrus koordinatorių;

22.	„įmonė“ - tai bet kuri viešojo arba privataus sektoriaus įmonė, nesvarbu, koks jos dydis, teisinis statusas ar ekonominis sektorius, kuriame ji veikia, ir bet kurios rūšies ekonominė veikla, įskaitant socialinę ekonomiką;

23.	„socialiniai partneriai“ - tai, nacionaliniu lygiu - darbdavių ir darbuotojų organizacijos pagal nacionalinius teisės aktus ir (arba) praktiką, o Bendrijos lygiu - tai darbdavių ir darbuotojų organizacijos, dalyvaujančios socialiniame dialoge Bendrijos lygiu;

24.	„mokymosi teikėjas“ - tai bet kuri institucija arba organizacija, teikianti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi pagal Integruotąją arba jos Specialiąją programą;

25.	„orientavimas ir konsultavimas“ - tai įvairi veikla, pavyzdžiui, informavimas, vertinimas, orientavimas ir konsultavimas, padedanti besimokantiesiems ir mokymo personalui daryti pasirinkimus, susijusius su švietimo ir mokymo programomis arba užimtumo galimybėmis;

26.	„rezultatų sklaida ir naudojimas“ - tai veikla, užtikrinanti, kad Integruotosios programos ir jos pirmtakių rezultatai yra tinkamai pripažįstami, pristatomi ir įgyvendinami plačiu mastu;

27.

„visą gyvenimą trunkantis mokymasis“ - tai bet koks bendrasis lavinimas, profesinis mokymas ir lavinimas, neformalus ir neoficialus mokymasis, kurio imamasi visą gyvenimą, ir kurio dėka asmeninėje, pilietinėje, socialinėje ir (arba) su užimtumu susijusioje perspektyvose patobulinamos žinios, įgūdžiai ir kompetencija. Jis apima konsultavimo ir orientavimo paslaugų teikimą.

4 straipsnis

Galimybė dalyvauti Integruotojoje programoje

Integruotoji programa skirta šiems pagal valstybių narių įstatymus veikiantiems subjektams:

a)	mokiniams, studentams, stažuotojams ir suaugusiems besimokantiesiems;

b)	darbuotojams, susijusiems su bet kuriuo visą gyvenimą trunkančio mokymosi aspektu;

c)	žmonėms darbo rinkoje;

d)	mokymosi teikėjams;

e)	asmenims ir institucijoms, vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu atsakingiems už sistemas ir veiklos kryptis, susijusias su bet kuriuo visą gyvenimą trunkančio mokymosi aspektu;

f)	bet kurio lygmens įmonėms, socialiniams partneriams ir jų organizacijoms, tarp jų ir prekybos organizacijoms bei prekybos ir pramonės rūmams;

g)	institucijoms, teikiančioms orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su bet kuriuo visą gyvenimą trunkančio mokymosi aspektu;

h)	asociacijoms, dirbančioms visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje, įskaitant studentų, stažuotojų, mokinių, mokytojų ir suaugusių besimokančiųjų asociacijas;

i)	mokslinių tyrimų centrams ir institucijoms, sprendžiančioms visą gyvenimą trunkančio mokymosi klausimus;

j)	ne pelno organizacijoms, savanoriškoms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms (toliau - NVO).

5 straipsnis

Bendrijos veiksmai

1. Integruotoji programa teikia paramą šiems veiksmams:

Europos žmonių mobilumui visą gyvenimą trunkančiame mokymesi, įskaitant mobilumui ir mobilumo organizavimui remti skirtas subsidijas, teikiamas aukštojo mokslo įstaigoms, mobilumo skatintojams ir asmenis siunčiančioms ir (arba) priimančioms įmonėms (pavyzdžiui, projektų organizavimas ir valdymas bei aukštai mobilumo kokybei pasiekti skirtos nuostatos);

b)	dvišalėms ir daugiašalėms partnerystėms;

c)	daugiašaliams projektams, skirtiems nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų kokybei plėtoti ir tobulinti ;

d)	vienašaliams ir nacionaliniams projektams;

e)	daugiašaliams projektams ir tinklams;

veiklos krypčių ir sistemų visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje stebėjimui ir analizei, tyrimų, įskaitant apklausas, statistinius duomenis, analizes ir rodiklius, rengimui, veiksmams, remiantiems kvalifikacijų ir pirmesnio mokymosi skaidrumą ir pripažinimą, ir veiksmams, remiantiems bendradarbiavimą užtikrinant kokybę ir remiantiems bandomuosius projektus, skirtus plėtoti naujoviškus metodus besimokančiųjų įdarbinimo galimybėms plėsti Europoje;

g)	subsidijoms veiklai, kurios skirtos tam tikroms organizacijų, veikiančių Integruotosios programos srityje, veiklos ir administracinėms išlaidoms paremti;

h)	kitoms iniciatyvoms pagal Integruotosios programos tikslus (papildomos priemonės).

2. Bendrijos parama gali būti teikiama parengiamosioms ir vėlesnėms kelionėms bet kurių šiame straipsnyje nustatytų veiksmų atžvilgiu.

3. Komisija gali rengti tokius seminarus, kolokviumus ar susitikimus, kurie, manoma, palengvintų įgyvendinti Integruotąją programą, ir atlieka tam tikrą informavimo, leidybos ir sklaidos bei skatinimo prisijungti prie Programos veiklą, taip pat programos stebėseną ir vertinimą.

4. Šiame straipsnyje minimi veiksmai gali būti įgyvendinami naudojantis kvietimais teikti paraiškas projektams, kvietimais dalyvauti konkursuose arba tiesiogiai pačios Komisijos.

6 straipsnis

Komisijos ir valstybių narių užduotys

1. Komisija užtikrina Integruotojoje programoje numatytų Bendrijos veiksmų įgyvendinimą.

2. Valstybės narės:

a)	vadovaudamosi nacionaline praktika, imasi reikiamų veiksmų, kad valstybės narės lygmeniu būtų užtikrintas efektyvus ir veiksmingas Integruotosios programos vykdymas, įtraukiant visas šalis, susijusias su bet kuriuo visą gyvenimą trunkančio mokymosi aspektu;

pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 38 straipsnio nuostatas įsteigia arba paskiria ir prižiūri konkrečią struktūrą, skirtą suderintam Integruotosios programos veiksmų įgyvendinimo valdymui valstybės narės lygmeniu (nacionalines agentūras), įskaitant biudžeto valdymą, vadovaujantis šiais kriterijais:

i)	įsteigta arba paskirta nacionaline agentūra organizacija yra juridinis asmuo, ir jos veiklą reglamentuoja atitinkamos valstybės narės teisės aktai. Ministerija negali būti paskirta nacionaline agentūra;

ii)	nacionalinės agentūros privalo turėti tam tikrą skaičių darbuotojų, kurie turi profesinių ir kalbinių sugebėjimų, tinkamų tarptautinio bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje darbo aplinkai;

iii)	jos privalo turėti tinkamą infrastruktūrą, ypač kai kalbama apie informatiką ir ryšius;

iv)	jos privalo veikti administracinėje aplinkoje, leidžiančioje gerai atlikti savo užduotis ir išvengti interesų konfliktų;

v)	jos privalo turėti galimybę taikyti Bendrijos lygmeniu nustatytas finansų valdymo taisykles ir sutartines sąlygas;

vi)	jos privalo siūlyti reikiamas finansines garantijas, suteiktas, geriausia, valdžios institucijos, ir jų valdymo gebėjimai privalo atitikti Bendrijos lėšų, kurias jos bus įpareigotos valdyti, dydį;

prisiima atsakomybę už pirmiau esančiame b papunktyje minėtų nacionalinių agentūrų tinkamą nacionalinėms agentūroms pervestų asignavimų, skirtų projektams remti, valdymą, ir ypatingai už nacionalinių agentūrų skaidrumo, vienodo požiūrio, dvigubo finansavimo iš kitų Bendrijos fondų vengimo principų bei įsipareigojimo prižiūrėti projektus ir susigrąžinti bet kokias paramos gavėjų netinkamai panaudotas lėšas laikymąsi;

imasi reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas pirmiau esančiame b papunktyje minėtų nacionalinių agentūrų auditas ir finansinė priežiūra, ir ypatingai:

i)	prieš nacionalinei agentūrai pradedant dirbti, pateikia Komisijai reikiamas garantijas dėl jos egzistavimo, tinkamos ir teisingos veiklos joje laikantis gero finansų valdymo, taikomos tvarkos taisyklių, kontrolės sistemų, apskaitos sistemų, viešųjų pirkimų ir subsidijų suteikimo tvarkos;

ii)	kiekvienais metais pateikia Komisijai garantijų deklaraciją dėl nacionalinių agentūrų finansinių sistemų ir tvarkos patikimumo ir jų sąskaitų sąžiningumo;

e)	pagal b papunktį įsteigtai arba paskirtai nacionalinei struktūrai priskiriamų neatitikimų, aplaidumo arba sukčiavimo atvejais, kai tai sukelia Komisijos reikalavimą nacionalinei agentūrai atlyginti nuostolius, kurie nėra iki galo atlyginti, atsako už negrąžintas lėšas;

f)	Komisijos prašymu paskiria mokymosi teikėjus arba mokymosi teikėjų rūšis, kurie galėtų dalyvauti Integruotojoje programoje savo teritorijose;

g)	patvirtina visas reikiamas priemones, kad būtų pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys Integruotajai programai tinkamai veikti;

h)	skleidžia informaciją apie programas tinkamiausiomis žiniasklaidos priemonėmis ir taip palengvina specialių grupių, kurioms skirta programa, prieigą prie jos;

i)	imasi veiksmų, kad valstybės narės lygiu būtų užtikrintas potencialių sinergijų su kitomis Bendrijos programomis, finansinėmis priemonėmis ir kitomis susijusiomis programomis kalbamojoje valstybėje narėje įgyvendinimas.

3. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina:

a)	pereinamąjį laikotarpį tarp veiksmų, kurie buvo vykdomi pagal ankstesnes švietimo, profesinio rengimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi sričių programas, ir veiksmų, kurie bus įgyvendinami pagal Integruotąją programą;

b)	tinkamą Bendrijų finansinių interesų apsaugą, ypač pradėdama veiksmingas, suderintas ir atgrasančias priemones, administracinius patikrinimus ir nuobaudas;

c)	tinkamą informavimą, viešumą ir paskesnę veiklą pagal Integruotąją programą remiamų veiksmų atžvilgiu.

7 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

1. Integruotojoje programoje gali dalyvauti:

a)	EEE (Europos ekonominė erdvė) narėmis esančios ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacija) šalys EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)	Turkija ir Vidurio bei Rytų Europos šalys kandidatės, kurios naudojasi pasirengimo narystei strategija, vadovaujantis Bendrajame susitarime ir Asociacijos tarybos sprendimuose nustatytais bendraisiais principais ir bendraisiais terminais bei sąlygomis dėl šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose;

c)	Vakarų Balkanų šalys, laikantis nuostatų, kurios su šiomis šalimis bus apibrėžtos nustačius pagrindų susitarimus, susijusius su jų dalyvavimu Bendrijos programose;

d)	Šveicarijos Konfederacija, remiantis dvišaliu susitarimu, kuris bus sudarytas su šia šalimi.

2. Jean Monnet programos 1 pagrindinėje veikloje, minėtoje 2 straipsnio 3 dalies a punkte, taip pat gali dalyvauti bet kurios kitos trečiosios šalies aukštojo mokslo institucijos.

3. Dalyvaujančios Integruotojoje programoje trečiosios šalys prisiima visus įsipareigojimus ir vykdo visus uždavinius, kurie šiame sprendime nustatyti valstybėms narėms.

8 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Remdamasi Integruotąja programa ir pagal 9 straipsnį, Komisija gali bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).

II skyrius

Integruotosios programos įgyvendinimas

9 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Komisija, laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos valdymo tvarkos, patvirtina Integruotosios programos įgyvendinimui reikalingas priemones, susijusias su šiais klausimais:

a)	metiniu darbų planu;

b)	metiniu biudžetu ir lėšų paskirstymu Specialiosioms programoms;

c)	Integruotosios programos vidinės darnos užtikrinimo tvarka;

d)	Integruotosios programos stebėsenos ir vertinimo bei rezultatų sklaidos ir perdavimo tvarka.

2. Visiems I antraštinėje dalyje esantiems klausimams, išskyrus tuos, kurie apibrėžti šio straipsnio 1 dalyje, įgyvendinti reikalingos priemonės patvirtinamos laikantis 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos konsultacinės tvarkos.

10 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas (toliau - Komitetas).

2. Darant nuorodą į šią pastraipą, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis - du mėnesiai.

3. Darant nuorodą į šią pastraipą, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

4. Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.

5. Valstybėms narėms negali atstovauti asmenys, dirbantys arba pagal veiklą atsakingi 6 straipsnio 2 dalies b punkte minėtoms nacionalinėms agentūroms.

11 straipsnis

Socialiniai partneriai

1. Kai Komitetas yra konsultuojamas bet kuriuo klausimu, susijusiu su šio sprendimo taikymu dėl profesinio mokymo ir rengimo, Komiteto darbe kaip stebėtojai gali dalyvauti socialinių partnerių atstovai, kuriuos remdamasi Europos socialinių partnerių pasiūlymais paskyrė Komisija. Tokių stebėtojų skaičius atitinka valstybių narių atstovų skaičių.

2. Tokie stebėtojai turi teisę reikalauti, kad jų pozicija būtų įrašyta į Komiteto posėdžio protokolus.

12 straipsnis

Horizontalieji klausimai

Įgyvendinant Integruotąją programą reikia tinkamai užtikrinti, kad ji iš esmės prisideda prie tolesnės horizontaliųjų Bendrijos veiklos krypčių plėtros, ypač:

a)	skatindama suvokti kultūrų ir kalbinės įvairovės bei daugiakultūriškumo reikšmę Europoje ir būtinybę kovoti su išankstiniu nusistatymu, rasizmu ir ksenofobija;

b)	aprūpindama specialiųjų poreikių turinčius besimokančiuosius, ypač padėdama skatinti jų integraciją į pagrindinės krypties švietimą ir mokymą;

c)	skatindama suvokti įnašo į subalansuotą ekonominį augimą svarbą;

d)	skatindama vyrų ir moterų lygybę ir prisidėdama prie kovos su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

13 straipsnis

Jungtiniai projektai

Kaip žinių Europos kūrimo proceso dalis Integruotojoje programoje patvirtinti veiksmai 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti įgyvendinami kartu su susijusiomis Bendrijos programomis ir veiksmais, ypač kultūros, žiniasklaidos, jaunimo reikalų, mokslinių tyrimų ir plėtros, užimtumo, verslo, aplinkos ir informacijos ir ryšių technologijų srityse.

14 straipsnis

Darnumas ir papildomumas

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą darnumą ir papildomumą su kitomis atitinkamomis Bendrijos politikos sritimis, priemonėmis ir veiksmais, visų pirma su Europos socialiniu fondu, su Bendrijos pamatinės mokslinių tyrimų ir plėtros programos žmogiškaisiais ištekliais bei mobilumo veiksmais ir su Bendrijos statistikos programa. Komisija užtikrina veiksmingą Integruotosios programos sąšauką su programomis ir veiksmais švietimo bei mokymo srityje, pradėtais remiantis Bendrijos pasirengimo narystei priemonėmis, kitą bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis.

2. Komisija reguliariai informuoja Komitetą apie kitas susijusias Bendrijos iniciatyvas visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

3. Įgyvendindamos veiksmus pagal Integruotąją programą, Komisija ir valstybės narės atsižvelgia į Tarybos priimtose užimtumo gairėse nustatytas pirmenybes kaip suderintos užimtumo strategijos dalį.

4. Bendradarbiaudama su Europos socialiniais partneriais, Komisija stengiasi plėtoti tinkamą Integruotosios programos ir socialinio dialogo koordinavimą Bendrijos lygmeniu, taip pat ir sektorių lygmeniu.

5. Įgyvendindama Integruotąją programą, Komisija laikosi Tarybos reglamente (EEB) Nr. 337/75 (18) nustatytos tvarkos ir atitinkamai užtikrina Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) pagalbą su jos kompetencija susijusiose srityse. Tam tikrais atvejais Komisija pagal savo įgaliojimus gali užtikrinti ir Europos mokymo fondo paramą laikydamasi 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1360/90 (19) nustatytos tvarkos.

6. Komisija reguliariai informuoja Profesinio mokymo patariamąjį komitetą apie atitinkamą Leonardo da Vinci programos pažangą.

III skyrius

Finansinės nuostatos - vertinimas

15 straipsnis

Finansavimas

1. Orientacinė finansinė šio sprendimo įgyvendinimo struktūra septyneriems metams nuo 2007 m. sausio 1 d., yra 14 377 milijonų EUR. Iš šios sumos Comenius, Erasmus, Leonardo da Vinci ir Grundtvig programoms skiriamos sumos bus ne mažesnės, nei nurodyta priedo B dalies 9 punkte. Komisija gali koreguoti šias sumas laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

2. Iki 1 proc. Integruotosios programos biudžeto gali būti naudojama remti partnerių iš trečiųjų šalių, kurios pagal 7 straipsnio nuostatas nedalyvauja Integruotojoje programoje, dalyvavimą partnerystės, projektų ir tinklo veiksmuose, parengtuose pagal Integruotąją programą.

3. Metinius asignavimus neviršydama finansinių planų ribos skiria biudžeto valdymo institucija.

16 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, reguliariai stebi Integruotąją programą. Stebėsena apima šio straipsnio 4 dalyje minėtas ataskaitas ir specialią veiklą.

2. Komisija rengia reguliarius ir nepriklausomus išorinius Integruotosios programos vertinimus.

3. Valstybės narės atitinkamai iki 2010 m. birželio 30 d. ir 2015 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai Integruotosios programos įgyvendinimo ir poveikio ataskaitas.

4. Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Komisija pateikia:

a)	tarpinę pasiektų rezultatų ir Integruotosios programos įgyvendinimo kokybinių bei kiekybinių aspektų vertinimo ataskaitą iki 2011 m. kovo 31 d.;

b)	komunikatą apie Integruotosios programos pratęsimą iki 2011 m. gruodžio 31 d.;

c)	ex post ataskaitą iki 2016 m. kovo 31 d.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOSIOS PROGRAMOS

I skyrius

Comenius programa

17 straipsnis

Galimybė dalyvauti Comenius programoje

Pagal Integruotąją programą Comenius programa skirta:

a)	mokiniams ikimokykliniam ir mokykliniam ugdymui iki vidurinio lavinimo pabaigos;

b)	mokykloms pagal valstybių narių apibrėžimą;

c)	tų mokyklų mokymo, pagalbiniam ir administracijos personalui;

d)	dalyvaujančiųjų mokykliniame ugdyme asociacijoms ir atstovams;

e)	valstybinėms ir privačioms organizacijoms, atsakingoms už mokslo organizavimą ir tiekimą vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu;

f)	mokslinių tyrimų centrams ir institucijoms, susijusiems su visą gyvenimą trunkančio mokymosi klausimais;

g)	aukštojo mokslo institucijoms.

18 straipsnis

Veiklos tikslai

Be 1 ir 2 straipsniuose nustatytų Integruotosios programos tikslų, Comenius programos veiklos tikslai yra:

a)	skatinti valstybių narių švietimo sistemų konvergenciją, kad būtų pasiekti aukštesni kokybės standartai, ypač naudojant geros praktikos mainus ir sklaidą;

b)	padidinti mainų, įtraukiančių moksleivius ir pedagogus iš skirtingų valstybių narių, mastą ir pagerinti jų kokybę;

c)	padidinti mokyklų iš skirtingų valstybių narių partnerysčių mastą ir pagerinti jų kokybę, kad programos laikotarpiu bent 1 mokinys iš 15 būtų įtrauktas į bendrą ugdomąją veiklą;

d)	skatinti užsienio kalbų mokymąsi , visų pirma antrosios arba papildomos užsienio kalbos mokymąsi ;

e)	stiprinti mokytojų rengimo kokybę ir europinį požiūrį;

f)	gerinti pedagogikos metodus ir mokyklos valdymą.

19 straipsnis

Veiksmai

1. Comenius programa gali remti šiuos veiksmus:

5 straipsnio 1 dalies a punkte minėtą asmenų mobilumą. Rengiant arba remiant tokio mobilumo organizavimą, patvirtinamos reikiamos parengiamosios priemonės ir rūpinamasi, kad jauni mobilūs žmonės gautų atitinkamą priežiūrą ir paramą. Toks mobilumas gali apimti:

i)	mokinių ir darbuotojų mainus;

ii)	mokinių ir mokymo personalo stažuotes užsienio mokyklose ir įmonėse;

iii)	mokytojų dalyvavimą mokomuosiuose kursuose;

iv)	mobilumo, partnerystės, projektų ar tinklų veiklos mokomuosius vizitus ir parengiamąsias keliones;

v)	mokytojų ir potencialių mokytojų asistavimą;

5 straipsnio 1 dalies b punkte minėtų partnerysčių plėtrą:

i)	mokyklų partnerystės , siekiant plėtoti jungtinius mokinių mokymosi projektus (toliau - Comenius mokyklų partnerystės );

ii)	organizacijų, atsakingų už visą mokyklinį lavinimą, partnerystės, siekiant puoselėti regioninį bendradarbiavimą (toliau - Comenius regionų partnerystės);

5 straipsnio 1 dalies e punkte minėtus daugiašalius bendradarbiavimo projektus. Jie gali apimti projektus, skirtus:

i)	geriausios švietimo praktikos, įskaitant naujus mokymo metodus ir medžiagas , tobulinimui, skatinimui ir sklaidai;

ii)	įgyti arba keistis patirtimi apie informacijos teikimo arba orientavimo sistemas, ypač pritaikytas besimokantiems ir mokymo personalui , susijusiems su Comenius programa;

iii)	naujų mokytojų rengimo kursų arba kursų turinio tobulinimui, skatinimui ir sklaidai;

5 straipsnio 1 dalies e punkte minėtus tinklus. Jie gali apimti tinklus, skirtus:

i)	švietimo disciplinai arba mokomojo dalyko sričiai, kurioje jie veikia, plėtoti jų pačių arba švietimo platesne reikšme naudai;

ii)	susijusiai gerajai patirčiai ir naujovėms įgyti bei skleisti;

iii)	pakankamai paramai kitų parengtiems projektams ir partnerystėms teikti;

iv)	poreikių tyrimų plėtrai ir praktiniam jų taikymui mokykliniame švietime skatinti;

e)	kitas iniciatyvas, siekiančias skatinti Comenius programos tikslus, minėtus 5 straipsnio 1 dalies h punkte (papildomos priemonės).

2. Straipsnio 1 dalyje minėtų veiksmų veiklos detalės apibrėžiamos pagal 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

20 straipsnis

Biudžetas

Ne mažiau kaip 85 proc. Comenius programai gaunamų lėšų skiriama 19 straipsnio 1 dalies a punkte minėto mobilumo paramai ir 19 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms Comenius partnerystėms.

21 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos valdymo tvarkos, Komisija patvirtina Comenius programos įgyvendinimui reikalingas priemones, susijusias su šiais klausimais:

a)	metiniu darbų planu;

b)	metiniu biudžetu ir lėšų paskirstymu įvairiems Comenius programos veiksmams;

c)	bendrosiomis Comenius programos įgyvendinimo gairėmis, atrankos kriterijais ir tvarka;

d)	lėšų paskirstymu tarp valstybių narių veiksmams, kurie bus valdomi pagal priede nustatytą „nacionalinių agentūrų darbo tvarką“;

e)	programos stebėsenos ir vertinimo bei rezultatų sklaidos ir perdavimo tvarka.

2. Comenius programos įgyvendinimui reikalingos priemonės, susijusios su kitais, nei apibrėžta 1 dalyje, klausimais, patvirtinamos laikantis 10 straipsnio 3 dalyje minėtos patariamosios procedūros.

II skyrius

Erasmus programa

22 straipsnis

Galimybė dalyvauti Erasmus programoje

Pagal Integruotąją programą Erasmus programa skirta:

a)	studentams ir stažuotojams, kurie mokosi bet kurios formos aukštojo mokslo ir aukštojo mokslo lygmens profesinio mokymo bei rengimo įstaigoje (ISCED (Tarptautinė standartizuota švietimo klasifikacija) 5 ir 6 lygiai);

b)	aukštojo mokslo institucijoms pagal valstybių narių apibrėžimą;

c)	mokymo ir administraciniam tų institucijų personalui;

d)	dalyvaujančiųjų aukštajame moksle asociacijoms ir atstovams, tarp jų ir susijusioms studentų, universitetų ir mokytojų/instruktorių asociacijoms;

e)	įmonėms, socialiniams partneriams ir kitiems profesinės veiklos atstovams;

f)	viešoms ir privačioms organizacijoms, atsakingoms už švietimo ir lavinimo organizavimą bei teikimą vietiniu ir regioniniu lygiu;

g)	mokymo centrams ir institucijoms, susijusioms su visą gyvenimą trunkančio mokymosi klausimais.

23 straipsnis

Veiklos tikslai

Be 1 ir 2 straipsniuose nustatytų Integruotosios programos tikslų, Erasmus programos veiklos tikslai yra:

a)	padidinti studentų ir mokymo personalo mobilumo mastą ir pagerinti jo kokybę, kad iki 2011 m. būtų pasiektas mažiausiai 3 milijonų asmenų dalyvavimas studentų mobilume pagal Erasmus ir prieš ją buvusias programas;

b)	padidinti daugiašalio bendradarbiavimo tarp Europos aukštojo mokslo institucijų mastą ir pagerinti jo kokybę;

c)	padidinti Europoje įgyjamų aukštojo mokslo ir aukštojo mokslo lygmens profesinio rengimo kvalifikacijų konvergencijos laipsnį;

d)	puoselėti aukštojo mokslo institucijų ir įmonių bendradarbiavimą.

24 straipsnis

Veiksmai

1. Erasmus programa gali remti šiuos veiksmus:

5 straipsnio 1 dalies a punkte minėtą asmenų mobilumą. Toks mobilumas gali apimti:

i)	studentų mobilumą studijų arba lavinimosi užsienio aukštojo mokslo institucijose tikslais, taip pat stažuotes įmonėse, mokymo centruose arba kitose organizacijose;

ii)	aukštojo mokslo institucijų mokymo personalo mobilumą mokymo arba lavinimosi užsienio institucijoje- partnerėje tikslais;

iii)	kito aukštojo mokslo institucijų personalo ir įmonių personalo mobilumą lavinimosi arba mokymo tikslais;

iv)	intensyvias Erasmus programas, rengiamas daugiašaliais pagrindais.

Parama taip pat gali būti teikiama vidaus ir priimančių aukštojo mokslo institucijų arba įmonių veiksmams, užtikrinantiems kokybę visuose mobilumo parengimo etapuose, įskaitant kalbinio parengimo ir tobulinimosi kalbų kursus.

b)	5 straipsnio 1 dalies e punkte minėtus jungtinius projektus, skirtus inter alia naujovėms ir bandymams srityse, numatytose specialiuosiuose ir veiklos tiksluose;

5 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytus tinklus, įgyvendinamus aukštojo mokslo institucijų konsorciumų ir atstovaujančius disciplinos arba tarpdisciplininei sričiai (toliau - Erasmus teminiai tinklai), kurie ketina plėtoti naujas mokymosi koncepcijas ir kompetencijas. Tokie tinklai taip pat gali įtraukti kitų viešųjų įstaigų, įmonių arba asociacijų atstovus;

d)	Erasmus programos tikslų skatinimui skirtas kitas iniciatyvas, numatytas 5 straipsnio 1 dalies h punkte (papildomos priemonės).

2. Pagal 1 pastraipos a dalies i punktą mobilūs asmenys („Erasmus studentai“) yra:

aukštojo mokslo institucijų studentai, kurie, pabaigę mažiausiai pirmuosius savo studijų metus, tam tikrą laiko tarpsnį studijuoja kitoje valstybėje narėje pagal Erasmus programos mobilumo veiksmą, neatsižvelgiant į tai, ar finansinė parama jiems suteikta pagal tą programą. Tokie laikotarpiai visiškai pripažįstami remiantis siunčiančios ir priimančios institucijų susitarimais. Priimančios institucijos iš tokių studentų neima mokesčių už mokslą;

b)	studentai, dalyvaujantys jungtinio magistro programose ne toje pačioje šalyje, kurioje įgijo bakalauro laipsnį;

c)	aukštojo mokslo institucijų studentai, besistažuojantys įstaigose, viešosiose institucijose arba mokymo centruose.

3. 1 pastraipoje nustatytų veiksmų veiklos detalės apibrėžiamos laikantis 10 straipsnio 2 dalyje minėtos tvarkos.

25 straipsnis

Biudžetas

Ne mažiau kaip 85 proc. Erasmus programai gaunamų lėšų skiriama 24 straipsnio 1 dalies a punkte minėtam mobilumui remti.

26 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos valdymo tvarkos, Komisija patvirtina Erasmus programos įgyvendinimui reikalingas priemones, susijusias su šiais klausimais:

a)	metiniu darbų planu;

b)	metiniu biudžetu ir lėšų paskirstymu įvairiems Erasmus programos veiksmams;

c)	bendrosiomis Erasmus programos įgyvendinimo gairėmis, atrankos kriterijais ir tvarka;

d)	lėšų paskirstymu tarp valstybių narių veiksmams, kurie bus valdomi pagal priede nustatytą „nacionalinių agentūrų darbo tvarką“;

e)	programos stebėsenos ir vertinimo ir rezultatų sklaidos ir perdavimo tvarka.

2. Erasmus programos įgyvendinimui reikalingos priemonės, susijusios su kitais, nei apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje, klausimais, patvirtinamos laikantis 10 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos konsultacinės tvarkos.

III skyrius

Leonardo da Vinci programa

27 straipsnis

Galimybė dalyvauti Leonardo da Vinci programoje

Pagal Integruotąją programą Leonardo da Vinci programa skirta:

a)	jauniems žmonėms bet kurios formos profesiniame mokyme ir rengime iki vidurinio lavinimo pabaigos (iki ISCED (Tarptautinė standartizuota švietimo klasifikacija) 3 lygio);

b)	besimokantiesiems tęstiniame profesiniame mokyme ir lavinime (ISCED (Tarptautinė standartizuota švietimo klasifikacija) 4 lygis);

c)	žmonėms darbo rinkoje;

d)	mokymo teikėjams srityse, kurias apima Leonardo da Vinci programa;

e)	tų mokymo teikėjų mokymo ir administraciniam personalui;

f)	dalyvaujančiųjų profesiniame mokyme ir lavinime asociacijoms ir atstovams, tarp jų ir stažuotojų, tėvų ir mokytojų asociacijoms;

g)	įmonėms, socialiniams partneriams ir kitiems profesinės veiklos atstovams, tarp jų ir prekybos rūmams ir kitoms prekybos organizacijoms;

h)	institucijoms, teikiančioms orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su bet kuriuo visą gyvenimą trunkančio mokymosi aspektu;

i)	asmenims ir institucijoms vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, atsakingiems už sistemas ir veiklos kryptis, susijusias su bet kuriuo visą gyvenimą trunkančio mokymosi aspektu;

j)	mokslinių tyrimų centrams ir institucijoms, susijusioms su visą gyvenimą trunkančio mokymo klausimais;

k)	ne pelno organizacijoms, savanoriškoms institucijoms, NVO.

28 straipsnis

Veiklos tikslai

Be 1 ir 2 straipsniuose nustatytų Integruotosios programos tikslų, Leonardo da Vinci programos veiklos tikslai yra:

padidinti pirminiame profesiniame mokyme ir lavinime (pvz., sujungtose pirminio profesinio mokymo priemonėse, įskaitant 3 straipsnio 8 dalyje nurodytą mokymą) bei tęstiniame mokyme dalyvaujančių žmonių mobilumo Europoje mastą ir pagerinti jo kokybę, siekiant iki Integruotosios programos pabaigos pagausinti stažuotes įstaigose mažiausiai iki 150 000 per metus. Kiekvienoje valstybėje narėje turi būti užtikrinta, kad stažuotojai gali individualiai dalyvauti mobilumo programose;

b)	padidinti mokymosi teikėjų, įmonių, socialinių partnerių ir kitų susijusių institucijų bendradarbiavimo mastą ir pagerinti jo kokybę Europoje;

c)	palengvinti novatoriškų praktikų pirminiame ir tęstiniame mokyme plėtrą ir jų perdavimą, įskaitant iš vienos dalyvaujančios šalies į kitas;

d)	pagerinti kvalifikacijų ir kompetencijų skaidrumą bei pripažinimą, įskaitant neformaliu ir neoficialiu mokymusi įgytas kvalifikacijas;

e)	paskatinti priemones, skirtas kokybiškai ir kiekybiškai gerinti įsidarbinimo galimybes jauniems asmenims, dalyvaujantiems pakaitiniame pradiniame profesiniame mokyme pagal darbo sutartis.

29 straipsnis

Veiksmai

1. Leonardo da Vinci programa gali remti šiuos veiksmus:

5 straipsnio 1 dalies a punkte minėtą asmenų mobilumą. Rengiant arba remiant tokio mobilumo organizavimą, patvirtinamos reikiamos parengiamosios priemonės ir rūpinamasi, kad mobilūs žmonės gautų atitinkamą priežiūrą ir paramą. Toks mobilumas gali apimti:

i)	tarptautines stažuotes įstaigose arba mokymo institucijose;

ii)	stažuotes ir mainus, skirtus instruktorių ir konsultantų, taip pat tų, kurie įstaigose atsakingi už mokymo nustatymą, mokymo planavimą ir karjeros planavimą, tolesniam profesiniam tobulėjimui;

iii)	priemones, skirtas, viena vertus, palengvinti įmonių, ypač MVĮ, LMĮ ir amatų įmonių dalyvavimą, ir, kita vertus, gerinant i ir ii papunkčiuose nurodytų asmenų mobilumą bei palengvinti perkėlimo programos dalyvių įdarbinimą.

b)	5 straipsnio 1 dalies b punkte minėtas partnerystes, grindžiamas dalyvaujančiųjų organizacijų bendro intereso klausimais;

c)	5 straipsnio 1 dalies c punkte minėtus daugiašalius projektus, ypač tuos, kuriais siekiama tobulinti mokymo sistemas ir perduoti naujoves, įskaitant skirtinguose kontekstuose sukurtų novatoriškų produktų ir procesų kalbinį, kultūrinį ir teisinį pritaikymą prie nacionalinių poreikių;

d)	5 straipsnio 1 dalies e punkte minėtus daugiašalius projektus, skirtus mokymo sistemoms tobulinti ir plėsti bei perduoti naujoves ir gerąją patirtį;

e)	ekspertų ir organizacijų, dirbančių specialiais su profesiniu mokymu ir rengimu susijusiais klausimais, teminius tinklus, minėtus 5 straipsnio 1 dalies e punkte;

f)	Leonardo da Vinci programos tikslams skatinti skirtas kitas iniciatyvas, minėtas 5 straipsnio 1 dalies h punkte (papildomos priemonės).

2. Tokių veiksmų veiklos detalės apibrėžiamos pagal 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

30 straipsnis

Biudžetas

Ne mažiau kaip 75 proc. Leonardo da Vinci programai gaunamų lėšų skiriama 29 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose minėto mobilumo ir partnerysčių paramai.

31 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos valdymo tvarkos, Komisija patvirtina Leonardo da Vinci programos įgyvendinimui reikalingas priemones, susijusias su šiais klausimais:

a)	metiniu darbų planu;

b)	metiniu biudžetu ir lėšų paskirstymu įvairiems Leonardo da Vinci programos veiksmams;

c)	bendrosiomis Leonardo da Vinci programos įgyvendinimo gairėmis, atrankos kriterijais ir tvarka;

d)	lėšų paskirstymu tarp valstybių narių veiksmams, kurie bus valdomi pagal priede nustatytą „nacionalinių agentūrų darbo tvarką“;

e)	programos stebėsenos ir vertinimo bei rezultatų sklaidos ir perdavimo tvarka.

2. Leonardo da Vinci programos įgyvendinimui reikalingos priemonės, susijusios su kitais, nei apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje, klausimais, patvirtinamos laikantis 10 straipsnio 3 dalyje nustatytos patariamosios procedūros.

IV skyrius

Grundtvig programa

32 straipsnis

Galimybė dalyvauti Grundtvig programoje

Pagal Integruotąją programą Grundtvig programa skirta:

a)	besimokantiesiems suaugusiųjų švietime;

b)	mokymosi teikėjams suaugusiųjų švietime;

c)	tokio mokymosi teikėjų mokymo ir administraciniam personalui bei kitoms organizacijoms, dalyvaujančioms suaugusiųjų švietime;

d)	įmonėms, dalyvaujančioms pirminiame arba tęstiniame suaugusiųjų švietimo personalo mokyme;

e)	dalyvaujančiųjų suaugusiųjų švietime asociacijoms arba atstovams, tarp jų ir besimokančiųjų bei mokytojų asociacijoms;

f)	institucijoms, teikiančioms orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su bet kuriuo suaugusiųjų švietimo aspektu;

g)	asmenims ir institucijoms, vietiniu, regioniniu ir valstybiniu lygiu atsakingiems už su bet kuriuo suaugusiųjų švietimo aspektu susijusias sistemas ir veiklos kryptis;

h)	mokslo tyrimų centrams ir institucijoms, susijusiems su suaugusiųjų švietimo klausimais;

i)	įstaigoms;

j)	ne pelno organizacijoms, savanoriškoms institucijoms, NVO;

k)	aukštojo mokslo institucijoms.

33 straipsnis

Veiklos tikslai

Be 1 ir 2 straipsniuose nustatytų Integruotosios programos tikslų, Grundtvig programos veiklos tikslai yra:

a)	padidinti suaugusiųjų švietime dalyvaujančių žmonių mobilumo Europoje mastą ir pagerinti jo kokybę, kad iki 2013 m. būtų pasiektas mažiausiai 25 000 tokių asmenų mobilumas per metus;

b)	padidinti suaugusiųjų švietime dalyvaujančių organizacijų bendradarbiavimo mastą ir pagerinti jo kokybę Europoje;

c)	palengvinti novatoriškų praktikų suaugusiųjų švietime , gebėjimų įvertinimo ir ankstesnės profesinės patirties pripažinimo srityje , plėtrą ir jų perdavimą, įskaitant iš vienos dalyvaujančios šalies į kitas;

d)	užtikrinti, kad žmonėms iš pažeidžiamų socialinių grupių ir ribinių socialinių sąlygų, ypač pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kurie baigė mokytis neturėdami pagrindinių kvalifikacijų arba yra neraštingi, yra suteikiamos alternatyvios ir lengvai prieinamos galimybės dalyvauti suaugusiųjų švietime;

e)	gerinti pedagogikos metodus ir suaugusiųjų švietimo organizacijų valdymą.

34 straipsnis

Veiksmai

1. Grundtvig programa gali remti šiuos veiksmus:

5 straipsnio 1 dalies a punkte minėtą asmenų mobilumą. Rengiant arba remiant tokio mobilumo organizavimą, patvirtinamos reikalingos parengiamosios priemonės ir rūpinamasi, kad mobilūs žmonės gautų atitinkamą priežiūrą ir paramą. Toks mobilumas gali apimti formalaus ir neformalaus suaugusiųjų švietimo dalyvių keliones, asistavimą ir mainus, įskaitant suaugusiųjų švietimo personalo mokymą ir profesinį tobulėjimą;

b)	5 straipsnio 1 dalies b punkte apibrėžtas partnerystes, žinomas kaip „Grundtvig mokymosi partnerystės“, skirtas dalyvaujančiųjų organizacijų bendro intereso temoms;

c)	5 straipsnio 1 dalies e punkte minėtus daugiašalius projektus, skirtus tobulinti suaugusiųjų švietimo sistemas ir plėtoti bei perduoti naujoves ir gerą praktiką;

5 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytus teminius ekspertų ir organizacijų tinklus, žinomus kaip „Grundtvig tinklai“, ypač dirbančius ties:

i)	suaugusiųjų švietimo plėtra susijusiai disciplinai, mokomojo dalyko sričiai arba valdymo aspektui;

ii)	nustatyti, gerinti ir skleisti svarbią pažangią patirtį bei naujoves;

iii)	pakankamos paramos kitų parengtiems projektams ir partnerystėms teikimu ir tokių projektų bei partnerystės sąveikavimo palengvinimu;

iv)	poreikių raidos tyrimo skatinimu ir kokybės užtikrinimu suaugusiųjų švietime;

e)	kitoms iniciatyvoms, siekiančioms skatinti Grundtvig programos tikslus, minėtus 5 straipsnio 1 dalies h punkte (papildomos priemonės).

2. Tokių veiksmų veiklos detalės apibrėžiamos pagal 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

35 straipsnis

Biudžetas

Ne mažiau kaip 60 proc. Grundtvig programai gaunamo biudžeto skiriama 34 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose minėtų mobilumo ir parterysčių paramai.

36 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos valdymo tvarkos, Komisija patvirtina Grundtvig programos įgyvendinimui reikalingas priemones, susijusias su šiais klausimais:

a)	metiniu darbų planu;

b)	metiniu biudžetu ir lėšų paskirstymu įvairiems Grundtvig programos veiksmams;

c)	bendrosiomis Grundtvig programos įgyvendinimo gairėmis, atrankos kriterijais ir tvarka;

d)	lėšų paskirstymu tarp valstybių narių veiksmams, kurie bus valdomi pagal priede nustatytą „nacionalinių agentūrų darbo tvarką“;

e)	programos stebėsenos ir vertinimo bei rezultatų sklaidos ir perdavimo tvarka.

2. Grundtvig programos įgyvendinimui reikalingos priemonės, susijusios su kitais, nei apibrėžta 1 dalyje, klausimais, patvirtinamos pagal 10 straipsnio 3 dalyje nustatytą patariamąją procedūrą.

V skyrius

Skersinė programa

37 straipsnis

Veiklos tikslai

Be bendrų Integruotosios programos tikslų, išdėstytų 1 ir 2 straipsniuose, Skersinės programos veiklos tikslai yra:

a)	remti visą gyvenimą trunkančio mokymosi plėtrą Europos lygiu, ypač Lisabonos, Bolonijos ir Kopenhagos procesų ir jų sekėjų kontekste;

b)	užtikrinti pakankamą palyginamųjų duomenų, statistikos ir tyrimų pasiūlą, kad būtų palaikoma visą gyvenimą trunkančio mokymosi politikos plėtra;

c)	prižiūrėti visą gyvenimą trunkančio mokymosi tikslų ir užduočių siekimą ir nustatyti ypatingo dėmesio reikalaujančias sritis;

d)	skatinti kalbų mokymąsi ir remti kalbinę įvairovę valstybėse narėse;

e)	remti novatoriškų, IKT (informacinės ir komunikacinės technologijos) pagrįstų turinio, paslaugų, pedagogikų ir praktikos plėtrą visą gyvenimą trunkančiame mokymesi;

f)	užtikrinti, kad Integruotosios programos rezultatai yra tinkamai pripažįstami, pristatomi ir įgyvendinami plačiu mastu.

38 straipsnis

Veiksmai

1. Pagal 2 straipsnio 2 dalies a punkte apibrėžtą pagrindinę veiklą gali būti remiami šie veiksmai:

a)	5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas asmenų mobilumas, įskaitant mokomuosius vizitus nacionalinių, regionų ar vietos valdžios institucijų paskirtiems ekspertams ir pareigūnams, švietimo ir mokymo įstaigų, orientavimo ir patirties pripažinimo tarnybų direktoriams ir socialiniams partneriams;

b)	5 straipsnio 1 dalies e punkte numatyti daugiašaliai projektai, skirti Bendrijos lygmeniu plėtojamiems strateginiams pasiūlymams rengti ir tikrinti;

5 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyti daugiašaliai bendradarbiavimo tinklai, kuriuos sudaro ekspertai ir (arba) institucijos, kartu sprendžiantys politikos klausimus. Tokie tinklai gali apimti:

teminius tinklus, skirtus klausimams, susijusiems su visą gyvenimą trunkančio mokymosi turiniu arba visą gyvenimą trunkančio mokymosi metodologijomis ir politika. Tokie tinklai gali stebėti, nustatyti ir tirti gerą praktiką bei naujoves ir jomis keistis, teikti pasiūlymus dėl geresnio ir platesnio tokių praktikų naudojimo valstybėse narėse;

ii)	reguliarias konferencijas politikos klausimais, skirtas strateginių visą gyvenimą trunkančio mokymosi klausimų politikos suderinimui Europos lygmeniu;

5 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytų veiklos krypčių ir sistemų visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje stebėjimą ir analizę, kurie gali apimti:

i)	tyrimus ir lyginamuosius mokslinius tyrimus;

ii)	rodiklių ir statistinių tyrimų plėtojimą, įskaitant paramą darbui kartu su Eurostatu (Europos Bendrijų statistikos tarnyba) visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje;

iii)	paramą Euridice tinklo veiklai ir Komisijos įsteigto Euridice Europos padalinio finansavimą;

5 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytus veiksmus, remiančius kvalifikacijų ir kompetencijų, tarp jų ir įgytų mokantis neformaliai ir neoficialiai, skaidrumą ir pripažinimą, informavimą ir orientavimą dėl mobilumo mokymosi tikslais bei bendradarbiavimą užtikrinant kokybę, kurie gali apimti:

i)	palengvinančių mobilumą ir pripažinimą organizacijų, pavyzdžiui, Europos profesinio orientavimo (Euroguidance) ir Nacionalinio akademinio pripažinimo ir informacijos centrų (NARIC), tinklus;

ii)	paramą tarptautinėms, internetu paremtoms paslaugoms, tokioms kaip Ploteus;

iii)	Europass iniciatyva paremtą veiklą, laikantis Sprendimo Nr. 2241/2004/EB;

f)	5 straipsnio 1 dalies h punkte numatytas kitas iniciatyvas (papildomos priemonės), skirtas skatinti 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatytus pagrindinės veiklos tikslus.

2. Pagal 2 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą pagrindinę veiklą, gali būti remiami toliau išvardyti strateginiai veiksmai, skirti daugiau nei vieno gyvenimo etapo mokymo ir mokymosi poreikiams:

5 straipsnio 1 dalies e punkte numatyti daugiašaliai projektai, kuriais siekiama inter alia:

i)	kurti naujas kalbos mokymosi medžiagas, tarp jų ir tiesioginius kursus bei kalbos patikrinimo priemones;

ii)	tobulinti kalbos mokytojų rengimo priemones ir kursus;

b)	5 straipsnio 1 dalies e punkte numatyti tinklai kalbų mokymosi ir kalbinės įvairovės srityje;

5 straipsnio 1 dalies h punkte nustatytos kitos iniciatyvos pagal Integruotosios programos tikslus, įskaitant veiklą, žiniasklaidos ir (arba) rinkodaros pagalba darančią kalbos mokymąsi patrauklesnį besimokantiesiems, viešumo ir informavimo kampanijas, taip pat konferencijas, tyrimus ir statistinius rodiklius kalbų mokymosi ir kalbinės įvairovės srityje.

3. Remiantis 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta pagrindine veikla gali būti remiami šie veiksmai:

a)	5 straipsnio 1 dalies e punkte numatyti daugiašaliai projektai, skirti novatoriškiems metodams, turiniui, paslaugoms ir aplinkai kurti bei paskirstyti;

b)	5 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyti tinklai, kuriais siekiama dalytis ir keistis žiniomis, patirtimi ir gerąja patirtimi;

c)	5 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyti kiti veiksmai, skirti visą gyvenimą trunkančio mokymosi politikos ir praktikos tobulinimui, kurie gali apimti vertinimo, stebėjimo, lyginamosios analizės, kokybės gerinimo, technologinių ir pedagogikos tendencijų tyrimo mechanizmus.

4. Pagal 2 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytą pagrindinę veiklą gali būti remiami šie veiksmai:

a)	5 straipsnio 1 dalies d punkte numatyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai;

5 straipsnio 1 dalies e punkte numatyti daugiašaliai projektai, kuriais siekiama inter alia:

i)	remti novatoriškų produktų ir procesų diegimą ir naudojimą;

ii)	skatinti tos pačios srities projektų bendradarbiavimą;

iii)	plėtoti gerą praktiką sklaidos metodų atžvilgiu;

c)	5 straipsnio 1 dalies f punkte numatytas mokslinių tyrimų nustatymas, kuris gali apimti susijusių statistinių duomenų rinkimą ir tyrimus sklaidos srityje, rezultatų naudojimą ir keitimąsi gerąja patirtimi.

39 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos valdymo tvarkos, Komisija patvirtina Skersinės programos įgyvendinimui reikalingas priemones, susijusias su šiais klausimais:

a)	metiniu darbų planu, atrankos kriterijais ir procedūromis;

b)	metiniu biudžetu ir lėšų paskirstymu įvairiems Skersinės programos veiksmams;

c)	gairėmis Skersinės programos ir pagrindinių jos veiklų įgyvendinimui;

d)	lėšų paskirstymu tarp valstybių narių veiksmams, kurie bus valdomi pagal priede nustatytą „nacionalinių agentūrų darbo tvarką“;

e)	programos stebėsenos ir vertinimo bei rezultatų sklaidos ir perdavimo tvarka.

2. Skersinės programos įgyvendinimui reikalingos priemonės, susijusios su kitais, nei apibrėžta 1 dalyje, klausimais, patvirtinamos pagal 10 straipsnio 3 dalyje nustatytą patariamąją procedūrą.

VI skyrius

Jean Monnet programa

40 straipsnis

Galimybė dalyvauti Jean Monnet programoje

Pagal Integruotąją programą ir priedą Jean Monnet programa skirta:

a)	bet kurios formos aukštojo mokslo (penktas ir šeštas ISCED (Tarptautinė standartizuota švietimo klasifikacija) lygiai) Europos integracijos srities studentams ir mokslo darbuotojams Bendrijoje ir už jos ribų;

b)	aukštojo mokslo institucijoms Bendrijoje ir už jos ribų;

c)	mokymo ir administraciniam tų institucijų personalui;

d)	dalyvaujančiųjų švietime ir mokyme asociacijoms ir atstovams Bendrijoje ir už jos ribų;

e)	valstybinėms ir privačioms organizacijoms, atsakingoms už švietimo ir mokymo organizavimą ir teikimą vietos ir regionų lygmenimis;

f)	mokymo centrams ir institucijoms, sprendžiantiems su Europos integracija susijusius klausimus, Bendrijoje ir už jos ribų.

41 straipsnis

Veiklos tikslai

Be 1 ir 2 straipsniuose nustatytų bendrųjų Integruotosios programos tikslų, Jean Monnet veiklos tikslai yra:

a)	Bendrijoje ir už jos ribų skatinti mokymo, mokslinių tyrimų ir refleksijos meistriškumą aukštojo mokslo institucijų Europos integracijos studijose;

b)	tarp specialistų akademikų ir apskritai tarp Europos piliečių plėsti žinias ir supratimą apie Europos integraciją;

c)	remti pagrindines Europos institucijas, sprendžiančias su Europos integracija susijusius klausimus;

d)	remti aukštos kokybės Europos asociacijų, veikiančių švietimo ir mokymo srityse, egzistavimą.

42 straipsnis

Veiksmai

1. Remiantis 2 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta pagrindine veikla gali būti remiami šie veiksmai:

5 straipsnio 1 dalies d punkte numatyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai, kurie gali apimti:

i)	Jean Monnet katedras, meistriškumo centrus ir mokymo modulius;

ii)	profesorių, kitų aukštojo mokslo dėstytojų ir mokslo darbuotojų, kurie specializuojasi Europos integracijoje, asociacijas;

iii)	paramą jauniems mokslo darbuotojams, kurie specializuojasi Europos integracijos studijose;

iv)	susijusias su Bendrija informavimo ir mokslinių tyrimų veiklas, siekiančias skatinti diskusijas, refleksijas ir žinias apie Europos integracijos procesą;

b)	5 straipsnio 1 dalies e punkte numatyti daugiašaliai projektai ir tinklai, kurie gali apimti paramą daugiašalėms mokslinių tyrimų grupėms nustatyti Europos integracijos srityje.

2. 5 straipsnio 1 dalies g punkte numatytos subsidijos veiklai, remiančios toliau išvardytų institucijų, kurios siekia Europos bendros svarbos intereso, tam tikras veiklos ir administracines išlaidas, gali būti suteikiamos pagal 2 straipsnio 3 dalies b punkte numatytą pagrindinę veiklą:

a)	Europos kolegija (Briugės ir Natolin studentų miesteliai);

b)	Europos universitetinis institutas, Florencija;

c)	Europos viešojo administravimo institutas, Mastrichtas;

d)	Europos teisės akademija, Trieras;

e)	Saarlando universiteto Europos institutas;

f)	Tarptautinis Europos mokymo centras (CIFE) (Nica);

g)	Europos tarpuniversitetinis žmogaus teisių ir demokratizavimo centras Venecijoje;

h)	Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra Midelfarte.

3. Remiantis 2 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta pagrindine veikla 5 straipsnio 1 dalies g punkte numatytos subsidijos veiklai gali būti suteikiamos švietimo ir mokymo srityse veikiančių Europos institucijų arba asociacijų tam tikroms veiklos ir administracinėms išlaidoms paremti. Institucijos, atitinkančios kriterijus subsidijoms veiklai gauti, atrenkamos remiantis kvietimu pateikti pasiūlymus.

4. Pagal pagrindų partnerystės susitarimą su Komisija subsidijos gali būti suteikiamos kasmet arba gali būti pratęsiamos.

43 straipsnis

Biudžetas

Ne mažiau kaip 25 proc. Jean Monnet programai gaunamo biudžeto skiriama 2 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytai pagrindinei veiklai remti, ne mažiau kaip 48 proc. - 2 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytai pagrindinei veiklai remti ir ne mažiau kaip 17 proc. - 2 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytai pagrindinei veiklai remti.

44 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos valdymo tvarkos, Komisija patvirtina Jean Monnet programos įgyvendinimui reikalingas priemones, susijusias su šiais klausimais:

a)	metiniu darbų planu, atrankos kriterijais ir procedūromis;

b)	metiniu biudžetu ir lėšų paskirstymu įvairiems Jean Monnet programos veiksmams;

c)	gairėmis Jean Monnet programai ir pagrindinei jos veiklai įgyvendinti;

d)	programos stebėsenos ir vertinimo ir rezultatų sklaidos ir perdavimo tvarka.

2. Jean Monnet programos įgyvendinimui reikalingos priemonės, susijusios su kitais, nei apibrėžta 1 dalyje, klausimais, patvirtinamos pagal 10 straipsnio 3 dalyje nustatytą patariamąją procedūrą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Sprendimo 1999/382/EB arba Sprendimo Nr. 253/2000/EB, arba Sprendimo Nr. 2318/2003/EB, arba Sprendimo Nr. 791/2004/EB, arba Sprendimo Nr. 2241/2004/EB pagrindu 2006 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau pradėti veiksmai atliekami laikantis tų sprendimų, išskyrus tai, kad tų sprendimų įsteigtus komitetus pakeičia dabartinio sprendimo 10 straipsniu įsteigtas komitetas.

46 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 221, 2005 9 8, p. 134 .

(2) OL C 164, 2005 7 5, p. 59 .

(3) 2005 m. spalio 25 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) OL L 146, 1999 6 11, p. 33. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1).

(5) OL L 28, 2000 2 3, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004.

(6) OL L 345, 2003 12 31, p. 9.

(7) OL L 138, 2004 4 30, p. 31.

(8) OL L 390, 2004 12 31, p. 6 .

(9) OL L 345, 2003 12 31, p. 1.

(10) OL C 163, 2002 7 9, p. 1.

(11) OL C 272 E, 2003 11 13, p. 449.

(12) OL C 13, 2003 1 18, p. 2.

(13) OL C 293 E, 2002 11 28, p. 103.

(14) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1261/2005 (OL L 201, 2005 8 2, p. 3).

(16) OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

(17) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(18) OL L 39, 1975 2 13, p. 1 . Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2051/2004 (OL L 355, 2004 12 1, p. 1).

(19) OL L 131, 1990 5 23, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1648/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 22).

PRIEDAS

ADMINISTRACINĖS IR FINANSINĖS NUOSTATOS

A. Administracinės nuostatos

Projektų paraiškų teikimo ir veiklos atrankos tvarka Integruotojoje programoje yra tokia:

1. Nacionalinės agentūros darbo tvarka

1. 1 procedūra

Toliau išvardyti veiksmai, dėl kurių atitinkamos nacionalinės agentūros priima atrankos sprendimus, atliekami remiantis „nacionalinės agentūros 1 procedūra“:

a)	5 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas dalyvaujančių visą gyvenimą trunkančiame mokymesi žmonių tarptautinis mobilumas Europoje;

b)	5 straipsnio 1 dalies b punkte minėtos dvišalės ir daugiašalės partnerystės;

c)	5 straipsnio 1 dalies d punkte numatyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai, jeigu jie finansuojami pagal 38 straipsnio 4 dalies a punktą.

Dėl šių veiksmų pateikti finansinės pagalbos prašymai siunčiami į atitinkamas nacionalines agentūras, kurias remdamosi 6 straipsnio 2 dalies b punktu paskyrė valstybės narės. Nacionalinės agentūros daro atranką ir skirsto finansinę paramą projektų rengėjams, atrinktiems pagal bendrąsias gaires, nustatytas pagal 9, 21, 26, 31, 36 ir 39 straipsnius. Nacionalinės agentūros paskirsto sumą savo valstybėje narėje esantiems gavėjams. Kiekvienas dvišalės arba daugiašalės partnerystės partneris finansavimą gauna tiesiogiai iš savo nacionalinės agentūros.

1.2 2 procedūra

Toliau išvardyti veiksmai, dėl kurių atrankos sprendimus priima Komisija, o vertinimo ir sutarčių sudarymo procedūras vykdo atitinkamos nacionalinės agentūros, valdomi remiantis „nacionalinės agentūros 2 procedūra“:

—	5 straipsnio 1 dalies c punkte numatyti daugiašaliai projektai;

Dėl šių veiksmų pateikti finansinės pagalbos prašymai siunčiami į nacionalinę agentūrą, kurią remdamasi 6 straipsnio 2 dalies b punktu paskyrė projekto koordinatoriaus valstybė narė. Projekto koordinatoriaus valstybės narės nacionalinė agentūra paraiškas vertina ir pateikia Komisijai sutrumpintą paraiškų, kurias ji siūlo priimti, sąrašą. Komisija apsisprendžia dėl pasiūlyto sutrumpinto sąrašo. Tuo vadovaudamasi nacionalinė agentūra skiria atitinkamą finansinę pagalbą prašytojams, atrinktiems remiantis bendrosiomis gairėmis, nustatytomis pagal 31 straipsnį. Prieš pateikdama Komisijai sutrumpintą sąrašą, šalies, kurioje koordinuojamas projektas, nacionalinė agentūra palaiko ryšį su visų kitų projekto partnerių šalių nacionalinėmis agentūromis. Nacionalinės agentūros paskirsto sumas savo valstybėje narėje esantiems atrinktiems projektų koordinatoriams, kurie atsakingi už lėšų paskirstymą projektuose dalyvaujantiems partneriams.

2. Komisijos darbo tvarka

Toliau išvardyti veiksmai, dėl kurių Komisijai teikiamos projektų paraiškos ir Komisija priima atrankos sprendimus, valdomi pagal „Komisijos darbo tvarką“:

a)	5 straipsnio 1 dalies d punkte numatyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai, išskyrus tuos, kurie finansuojami pagal 38 straipsnio 4 dalies a punktą;

b)	5 straipsnio 1 dalies e punkte numatyti daugiašaliai projektai ir tinklai;

5 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytų veiklos krypčių ir sistemų visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje stebėjimas ir tyrimas, mokslinių tyrimų, įtraukiant apklausas, statistiką, analizes ir rodiklius, rengimas ir remiantys kvalifikacijų ir ankstesnio mokymosi skaidrumą ir pripažinimą veiksmai;

d)	5 straipsnio 1 dalies g punkte numatytos subsidijos veiklai;

e)	5 straipsnio 1 dalies h punkte nustatytos kitos iniciatyvos pagal Integruotosios programos tikslus (papildomos priemonės).

Dėl šių veiksmų pateikti finansinės pagalbos prašymai siunčiami Komisijai, kuri juos atrenka ir skirsto finansinę pagalbą projektų rengėjams, atrinktiems pagal bendrąsias gaires, kurios nustatytos pagal 9, 21, 26, 31, 36, 39 ir 44 straipsnius.

B. Finansinės nuostatos

Komisija užtikrina, kad finansiniai ir administraciniai reikalavimai, taikomi pagal Integruotąją programą suteikiamų subsidijų gavėjams, yra proporcingi subsidijos dydžiui. Ypatingai Komisija užtikrina, kad finansinės taisyklės ir paraiškų bei ataskaitų reikalavimai asmenų mobilumui ir partnerystėms išlieka palankūs vartotojui ir gana paprasti, kad neapribotų dalyvavimo galimybių mažiau privilegijuotiems asmenims ir su jais dirbančioms institucijoms bei organizacijoms.

Komisija nacionalinėms agentūroms pateikia kriterijus, kuriais jos vadovaujasi, atrankos ir subsidijų suteikimo procedūrų, sutarčių, mokėjimų ir audito tvarkos srityje. Šiais kriterijais atsižvelgiama į suteiktų subsidijų dydį; kai subsidijos yra mažesnės kaip 25 000 EUR, numatoma supaprastinta tvarka visuose etapuose, kuriuose dalyvauja pareiškėjai ar paramos gavėjai. Šie kriterijai leidžia nacionalinėms agentūroms nustatyti ir riboti iš pareiškėjų subsidijoms gauti reikalaujamą informaciją bei po subsidijos suteikimo taikant supaprastintą tvarką sudaryti sutartis, kuriose nurodomi tik šie elementai:

—	susitariančios šalys

—	sutarties terminas, kuris turėtų atitikti išlaidų tinkamumo laikotarpį

—	didžiausia suteikto finansavimo suma

—	trumpas susijusios veiklos aprašymas

—	ataskaitų ir galimybės atlikti auditą reikalavimai.

Šie kriterijai taip pat leidžia, kad nacionalinės agentūros leistų paramos gavėjų dalinį finansavimą įnašais natūra. Šie įnašai yra tikrintini, tačiau finansiniu požiūriu jų vertinti nereikia.

1. Veiksmai, atliekami laikantis Nacionalinės agentūros darbo tvarkos

1.1 Bendrijos fondai, numatyti finansinei paramai teikti dėl veiksmų, kurie pagal šio priedo A skirsnio 1 punktą bus valdomi laikantis nacionalinės agentūros darbo tvarkos, bus paskirstyti valstybėms narėms remiantis formule, kurią pagal 10 straipsnio 2 dalį nustatė Komisija ir kuri gali apimti tokius veiksnius:

a)	kiekvienai valstybei narei skiriama minimali suma, nustatyta remiantis biudžeto lėšomis, gaunamomis susijusiems veiksmams;

likutis bus paskirstytas įvairioms valstybėms narėms remiantis:

i)	valstybių narių pragyvenimo minimumų skirtumu;

ii)	atstumu tarp kiekvienos iš valstybės narės sostinių;

iii)	susijusių veiksmų poreikio ir (arba) susidomėjimo jais lygiu kiekvienoje valstybėje narėje;

iv)

kiekvienos valstybės narės bendru skaičiumi:

—	mokinių ir mokytojų mokykliniame lavinime Comenius programos mokyklos partnerystėms ir mobilumo veiksmams, nustatytiems 19 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;

—	studentų ir (arba) absolventų aukštajame moksle Erasmus programos studentų mobilumo ir intensyvių programų veiksmams, nustatytiems 24 straipsnio 1 dalies a punkto i ir iv papunkčiuose;

—	pedagogų aukštojo mokslo institucijose Erasmus programos pedagogų mobilumo ir kito personalo mobilumo veiksmams, nustatytiems 24 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose;

—	visų gyventojų ir, palyginti su juo, 15-35 metų gyventojų skaičiumi Leonardo da Vinci programos mobilumo, partnerysčių ir dvišalių bei daugiašalių projektų veiksmams, nustatytiems 29 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose;

—	suaugusiųjų Grundtvig programos mobilumo ir partnerystės veiksmams, nustatytiems 34 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.

1.2 Tokiu būdu paskirstytus Bendrijos fondus administruoja 6 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos nacionalinės agentūros.

1.3 Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, imasi reikiamų priemonių, kad paskatintų subalansuotą dalyvavimą Bendrijos, nacionaliniu ir tam tikrais atvejais regionų lygmenimis ar tam tikrais atvejais skersai įvairių studijų sričių. Šioms priemonėms skirta dalis neviršija 5 proc. metinio biudžeto, skirto kiekvieno iš kalbamų veiksmų finansavimui.

2. Paskirti paramos gavėjai

Vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 168 straipsniu, šio sprendimo 42 straipsnio 2 dalyje išvardytos institucijos yra skiriamos subsidijų gavėjomis Integruotojoje programoje.

NARIC (Nacionalinio akademinio pripažinimo ir informacijos centras) tinklo sudedamieji nacionaliniai padaliniai, Euridice tinklas, Europos profesinio orientavimo (Euroguidance) tinklas, Nacionalinės referencinės profesinio lavinimo institucijos ir Nacionaliniai Europass iniciatyvos centrai pasitarnauja kaip priemonės programai įgyvendinti nacionaliniu lygiu, remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 38 straipsnio nuostatomis.

3. Paramos gavėjų rūšys

Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 114 straipsnio 1 dalį subsidijos gali būti skiriamos fiziniams asmenims. Jos gali būti teikiamos stipendijų forma.

4. Nustatyto dydžio subsidijos, vieneto sąnaudų skalės ir premijos

Nustatyto dydžio subsidijos ir (arba) vieneto sąnaudų skalės, numatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 181 straipsnio 1 dalyje, gali būti naudojamos 5 straipsnyje nustatytų veiksmų atvejais.

Nustatyto dydžio subsidijos gali būti naudojamos daugiausia iki 25 000 EUR vienai subsidijai. Jas galima sujungti daugiausia iki 100 000 EUR arba naudoti kartu su vieneto sąnaudų skalėmis.

Komisija gali numatyti premijų teikimą už veiklą, atliekamą pagal Integruotąją programą.

5. Viešieji mokymo teikėjai

Visas valstybių narių apibrėžtas mokyklas ir aukštojo mokslo įstaigas, taip pat visus mokymo teikėjus, kurių metinės pajamos per ankstesniuosius dvejus metus iš viešųjų šaltinių sudarė daugiau kaip 50 proc. jų metinių pajamų arba kuriuos kontroliuoja viešosios įstaigos ar jų atstovai, Komisija vertina kaip turinčius reikalingus finansinius, profesinius ir administracinius gebėjimus ir kaip finansiniu požiūriu pakankamai stabilius šios programos projektams vykdyti; kad tai įrodytų, papildomų dokumentų jie neturi pateikti.

6. Institucijos, siekiančios Europos bendros svarbos intereso

Pagal šią programą teikiant einamąsias dotacijas Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 162 straipsnyje apibrėžtoms institucijoms, siekiančioms Europos bendros svarbos intereso, joms, remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalimi, pakartotinai netaikomas laipsniško mažėjimo principas.

7. Pareiškėjų profesinė kompetencija ir kvalifikacijos

Remdamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 176 straipsnio 2 dalimi, Komisija gali nuspręsti, kad siūlomiems veiksmams arba darbų planui įvykdyti specialios paramos gavėjų kategorijos turėtų reikalingą profesinę kompetenciją ir kvalifikacijas.

8. Partnerių iš trečiųjų šalių dalyvavimas

Komisijos arba atitinkamos nacionalinės agentūros nuožiūra partneriai iš trečiųjų šalių gali dalyvauti daugiašaliuose projektuose, tinkluose arba partnerystėse pagal 15 straipsnio 2 dalies sąlygas. Sprendimas, ar remti tokius partnerius, grindžiamas europinio lygio pridėtinės vertės dydžiu, kurio tikimasi iš jų dalyvavimo kalbamame projekte, tinkle arba partnerystėje.

9. Minimalūs paskirstymai

Pagal 15 straipsnį minimalūs dydžiai, kurie bus skiriami sektorių programoms remiantis tame straipsnyje nustatyta finansine baze, yra:

Comenius 12 proc.

Erasmus 41 proc.

Leonardo da Vinci 23 proc.

Grundtvig 3 proc.

10. Nacionalinės agentūros

Bendrijos finansinė pagalba teikiama nacionalinių agentūrų, kurias pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą įsteigė arba paskyrė valstybės narės, veiksmams remti. Tokia pagalba gali būti teikiama subsidijų veiklai forma ir negali viršyti 50 proc. visų patvirtintai nacionalinės agentūros darbo programai reikiamų išlaidų.

Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 38 straipsnio 1 dalį nacionalinės agentūros funkciją trečiosiose šalyse, dalyvaujančiose Integruotojoje programoje pagal 7 straipsnio 1 dalį, gali atlikti viešojo sektoriaus institucijos arba institucijos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurios veikia viešųjų paslaugų srityje.

Pagal proporcingumo principą pažymėjimų ir ataskaitų reikalavimai sumažinami iki minimalaus lygmens.

11. Techninė parama

Finansinis Integruotosios programos paketas taip pat gali padengti išlaidas, susijusias su parengiamaisiais veiksmais, priežiūra, kontrole, auditu ir vertinimu, reikalingais tiesiogiai programai įgyvendinti ir jos tikslams pasiekti. Tai ypač gali apimti studijas, susitikimus, informavimo veiklą, leidinius, išlaidas informatikos tinklams, skirtiems keistis informacija, ir bet kurias kitas išlaidas techninei ir administracinei pagalbai, kuriomis Komisijai gali reikti pasinaudoti įgyvendinant programą.

12. Kovos su sukčiavimu nuostatos

Komisijos sprendimai, priimti pagal 9, 21, 26, 31, 36, 39 ir 44 straipsnius, iš jų kylančios sutartys ir susitarimai, taip pat susitarimai su trečiosiomis šalimis numato Komisijos (arba bet kurio jos įgalioto atstovo), įskaitant OLAF (Europos kovos su sukčiavimu biuras), vykdomą priežiūrą ir finansinę patikrą, ir Audito rūmų atliekamą auditą, jei būtina - vietoje. Tokie patikrinimai gali būti atliekami kartu su nacionalinėmis agentūromis, taip pat, jei būtina - su subsidijų gavėjais.

Subsidijos gavėjas sudaro galimybę Komisijai gauti visus patvirtinančius dokumentus, tarp jų ir patikrintą finansinę ataskaitą, susijusią su subsidijų metais turėtomis išlaidomis, mažiausiai penkerius metus nuo paskutinio mokėjimo. Subsidijos gavėjas užtikrina, kad, kai taikoma, Komisija gali gauti patvirtinančius dokumentus, kurie yra partnerių arba narių nuosavybė.

Komisija gali atlikti subsidijos panaudojimo auditą, daromą arba tiesiogiai jos pačios darbuotojų, arba bet kurios kitos kompetentingos išorinės institucijos pagal Komisijos pasirinkimą. Tokie auditai gali būti daromi per visą sutarties galiojimo laikotarpį ir penkerius metus nuo likučio apmokėjimo dienos. Tam tikrais atvejais dėl patikrinimo išvadų Komisija gali priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo.

Komisijos personalas ir Komisijos įgaliotas išorės personalas turi atitinkamą teisę prieiti ypač prie paramos gavėjų įstaigų ir visos informacijos, įskaitant informaciją elektroniniu paštu, kuri reikalinga tokiems auditams daryti.

Audito rūmai ir OLAF turi tokias pačias teises, ypač prieinamumo, kaip ir Komisija.

Be to, remdamasi 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (1) , Komisija šioje programoje gali daryti patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

Pagal šį sprendimą finansuojamiems Bendrijos veiksmams 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų gynimo (2) 1 straipsnio 2 dalyje minėta neatitikimo sąvoka reiškia bet kokį Bendrijos teisės nuostatų pažeidimą arba sutartinio įsipareigojimo pažeidimą, kuris atsiranda dėl juridinio asmens veikos arba neveikimo, kuris dėl nepateisintų išlaidų turi arba gali turėti žalingą poveikį bendram Bendrijų biudžetui arba jų valdomiems biudžetams.

(1) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(2) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

P6_TA(2005)0396

Programa „VEIKLUS JAUNIMAS“ (2007-2013) ***I

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio programą „VEIKLUS JAUNIMAS“ 2007-2013 metų laikotarpiui (KOM(2004)0471 — C6-0096/2004 — 2004/0152(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0471) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0096/2004),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą bei Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0263/2005),

1.	pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.	paaiškina, kad pasiūlyme dėl sprendimo nurodyti asignavimai yra tik orientaciniai ir jų dydis bus nustatytas priėmus sprendimą dėl kitos daugiametės finansinės struktūros;

3.	ragina Komisiją, kai bus priimta kita daugiametė finansinė struktūra, prireikus pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų patikslinta programai numatyta orientacinė suma;

4.	ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

5.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.

P6_TC1-COD(2004)0152

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. spalio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2005/EB, įsteigiantį programą „VEIKLUS JAUNIMAS“ 2007-2013 metų laikotarpiui

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 149 straipsnio, 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	Sutartimi yra įsteigiama Sąjungos pilietybė ir nustatoma, kad Bendrijos veikla, susijusi su švietimu, profesiniu rengimu ir jaunimu, siekia pirmiausia skatinti kvalifikuotų darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistų mainus bei kokybišką švietimą.

(2)	Europos Sąjunga yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, moterų ir vyrų lygybės ir kovos su diskriminacija principais bei idėja, kad aktyvaus jaunų žmonių pilietiškumo skatinimas turėtų prisidėti prie jų vertybių ugdymo.

(3)	2000 m. balandžio 13 d.Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1031/2000/EB įsteigta Bendrijos veiksmų programa„Jaunimas“ (4). Vadovaujantis tos programos metu įgyta patirtimi, tikslinga tęsti bei stiprinti bendradarbiavimą ir Europos Sąjungos veiksmus šioje srityje.

(4)	2004 m. balandžio 21 d.Europos Parlamentas ir Taryba sprendimu Nr. 790/2004/EB įsteigta Bendrijos veiklos programa, skatinant įstaigų veiklą jaunimo ugdymo srityje Europos mastu (5).

(5)

2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonoje vykusiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje Europos Sąjungai iškeltas strateginis tikslas, sietinas, be kita ko, su aktyvia užimtumo politika skiriant daugiau dėmesio švietimui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymui, papildytas Europos Vadovų Tarybos susitikime, vykusiame 2001 m. birželio mėn. 15 ir 16 d. Geteborge, priimta darnaus vystymosi strategija.

(6)	Lakeno deklaracijos priede prie 2001 m. gruodžio 14 ir 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų, teigiama, kad vienas pagrindinių uždavinių, kuriuos turi išspręsti Sąjunga: priartinti piliečius, visų pirma jaunimą, prie Europos kūrimo ir Europos institucijų.

(7)

2001 m. lapkričio 21 d. Komisija priėmė Baltąją knygą „Naujas postūmis Europos jaunimui“, kurioje siūloma bendradarbiavimo sistema jaunimo reikalų srityje, skirta visų pirma stiprinti aktyvumui, veiksmingesniam informacijos plitimui, jaunų žmonių savanoriškai veiklai ir geresniam jaunimo reikalų srities pažinimui; 2002 m. gegužės 14 d.rezoliucija (6) Parlamentas pritarė šiems pasiūlymams.

(8)

Tarybos ir valstybių narių atstovų, susirinkusių į Tarybos posėdį 2002 m. birželio 27 d., rezoliucija (7), yra įsteigiamas atviras koordinavimo metodas, kurio prioritetinės sritys yra dalyvavimas, informavimas, savanoriška jaunų žmonių veikla ir geresnis jaunimo reikalų srities pažinimas; įgyvendinant šią programą būtina atsižvelgti į šiuos darbus.

(9)

Taryba savo 2003 m. gegužės 6 d. išvadose (8) pabrėžia, kad būtina išlaikyti ir tobulinti egzistuojančias Bendrijos priemones, skirtas būtent jauniems žmonėms, kadangi šios priemonės yra labai svarbios stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje ir kad be to šių priemonių prioritetai ir tikslai turėtų atitikti Europos bendradarbiavimo sistemą jaunimo srityje.

(10)	Bendrijos veikla prisideda prie kokybiško švietimo ir mokymo, ir turi būti skirta pašalinti nelygybės apraiškoms ir diegti moterų ir vyrų lygybę, kaip numatyta Sutarties 3 straipsnyje.

(11)	Turėtų būti patenkinti specifiniai neįgalių asmenų poreikiai.

(12)

Būtina skatinti aktyvų pilietiškumą ir, imamtis tokių veiksmų, intensyviau kovoti su bet kokia atskirties ir diskriminacijos forma, įskaitant kovą su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, kaip numatyta Sutarties 13 straipsnyje .

(13)	Šalys kandidatės į Europos Sąjungą ir EFTA šalys, kurios yra EEE susitarimo narės, pripažintos galinčiomis dalyvauti Bendrijos programose laikantis su šiomis šalimis sudarytų susitarimų nuostatų.

(14)

Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuris vyko 2003 m. birželio mėn. 19 ir 20 d. Salonikuose, priimta „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų šalims: žengimas į priekį Europos integracijos kelyje“, kurioje numatyta, kad šalys, kurios yra stabilizacijos ir asociacijos etape, turėtų turėti galimybę dalyvauti Bendrijos programose remiantis pagrindų susitarimais, kurie turi būti pasirašyti tarp Bendrijos ir tų šalių.

(15)	Turėtų būti priimtos nuostatos, kurios atvertų galimybę šioje programoje dalyvauti Šveicarijos Konfederacijai.

(16)

Barselonos Deklaracija, priimta Europos ir Viduržemio jūros šalių konferencijos, vykusios 1995 m., metu numato, kad jaunų žmonių mainai turėtų būti priemone paruošti ateities kartas glaudesniam Europos ir Viduržemio jūros partnerių bendradarbiavimui, remiantis taip pat universaliomis žmogiškomis vertybėmis.

(17)

2003 m. birželio 16 d. Taryba, remdamasi Komisijos komunikatu „Išsiplėtusi Europa ir jos kaimynės: naujas santykių su mūsų rytų ir pietų kaimynais kontekstas“, savo išvadose pažymi, kad Europos Sąjungos veiklos pagrindine kryptimi bus kultūrinio bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje su kaimyninėmis šalimis stiprinimas.

(18)

Tarpinio programos „Jaunimas“ vertinimo ataskaitos ir viešos konsultacijos apie Bendrijos veiklos ateitį švietimo, mokymo ir jaunimo srityse rodo esant skubų, o kai kuriais atžvilgiais, vis didesnį, poreikį tęsti bendradarbiavimo ir mobilumo veiklą jaunimo reikalų srityje Europos lygmenyje, jose taip pat išreiškiamas paprastesnės, patrauklesnės ir lankstesnės įgyvendinimo tvarkos pageidavimas.

(19)	Sukuriama programa turėtų būti nuolat prižiūima ir vertinama bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms, kad būtų galima daryti pataisymus ir ypač koreguoti priemonių įgyvendinimo prioritetus.

(20)

Programos teisinio pagrindo formuluotė turi būti pakankamai lanksti, kad būtų įmanoma įgyvendinti galimus veiksmų pritaikymus siekiant patenkinti per 2007-2013 metų laikotarpį kintančius poreikius ir išvengti prieš tai buvusių programų nereikalingo nuostatų detalumo. Nuo dabar šį sprendimą reikia apriboti bendrais veiksmų apibrėžimais bei finansinėmis ir administracinėmis nuostatomis.

(21)

Būtina numatyti specialią 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (9) taikymo tvarką ir jo įgyvendinimo priemones bei leidžiančias nuo šių tekstų nukrypti nuostatas, kurių prireikė dėl dalyvių ypatumų ir veiksmų pobūdžio.

(22)	Turi būti įgyvendintos atitinkamos priemonės, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ir sukčiavimams, padengiami prarasti fondų pinigai, kurie buvo nepagrįstai paskirti ir išleisti.

(23)

Šis sprendimas visam programos laikotarpiui nustato finansinį paketą, kuris yra pagrindinis biudžeto institucijos informacijos šaltinis taip, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir biudžetinės procedūros gerinimo 33 punkte (10).

(24)

Kadangi programos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos vienos, nes tai apima daugiašales partnerystes, transnacionalines mobilumo priemones bei informacijos mainus Europos lygmeniu, ir dėl šios programos veiksmų ir priemonių transnacionalinio ir daugiašalio pobūdžio, šių tikslų lengviau siekti Bendrijos l;ygmeniu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis sprendimas neviršija to, kas būtina tiems tikslams pasiekti.

(25)	Vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d.Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgaliojimais įgyvendinimo tvarką (11), turi būti priimtos šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės.

(26)	Remiantis Sprendimu Nr. 1031/2000/EB ir Sprendimu Nr. 790/2004/EB, turėtų būti priimtos laikinos priemonės veiksmams, pradėtiems iki 2006 m. gruodžio 31 d., stebėti.

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos įsteigimas

1. Šiuo sprendimu įsteigiama Bendrijos programa VEIKLUS JAUNIMAS, (toliau - programa) skirta vystyti bendradarbiavimo politikai jaunimo reikalų srityje Europos Sąjungoje.

2. Programa yra įsteigiama 2007 m. sausio 1 d. - 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2 straipsnis

Bendrieji programos tikslai

1. Bendrieji programos tikslai yra tokie:

a)	skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą apskritai, skiriant ypatingą dėmesį jų, kaip Europos gyventojų, pilietiškumui;

b)	ugdyti jaunų žmonių solidarumo jausmą ir skatinti tolerancija kaip atsaką į įvairovę , ypač tam, kad būtų sutvirtinta socialinė Europos Sąjungos sanglauda;

c)	skatinti jaunų žmonių iš įvairių šalių tarpusavio supratimą;

d)	prisidėti prie jaunų žmonių veiklų paramos sistemų kokybės gerinimo ir pilietinės visuomenės organizacijų jaunimo reikalų srityje veiksnumo didinimo;

e)	skatinti bendradarbiavimą jaunimo reikalų politikos krypčių srityje Europoje.

2. Bendrieji programos tikslai papildo kitose Europos Sąjungos veiklose, pirmiausia švietimo ir profesinio mokymo žinių Europos ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi kontekste bei kultūros ir sporto srityse, siekiamus tikslus.

3. Bendrieji programos tikslai prisideda prie Sąjungos politikų, ypač susijusių su Europos kultūros , kultūrų ir kalbų įvairove, kova su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos bei prie darnaus vystymosi.

3 straipsnis

Specifiniai programos tikslai

Specifiniai programos tikslai yra tokie:

Bendruoju tikslu „Skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą apskritai, skiriant ypatingą dėmesį jų, kaip Europos gyventojų, pilietiškumui“ siekiama:

a)	suteikti galimybę jaunimui ir jam atstovaujančioms organizacijoms dalyvauti visuomenės raidoje, pirmiausia Europos Sąjungos visuomenės raidoje;

b)	ugdyti jaunų žmonių priklausymo Europos Sąjungai jausmą;

c)	skatinti jaunų žmonių dalyvavimą Europos demokratiniame gyvenime;

d)	vystyti jaunų žmonių mobilumą Europoje;

e)	jaunimo tarpe skatinti tarpkultūrinį ir kalbų mokymąsi;

f)	užtikrinti pagrindinių Sąjungos vertybių, ypač pagarbos žmogaus orumui, lygybės, pagarbos žmogaus teisėms, tolerancijos ir nediskriminavimo , ugdymą jaunų žmonių tarpe;

g)	paskatinti iniciatyvą, verslumą ir kūrybiškumą;

h)	skatinti sporto ir kultūrinę veiklą, kaip priemonę stiprinti socialinę integraciją, toleranciją ir nediskriminavimą;

i)	užtikrinti, kad programoje dalyvautų mažiausiai galimybių turintys jauni žmonės, įskaitant jaunus žmones su negalia ;

j)	užtikrinti programoje dalyvaujančių moterų ir vyrų lygybę ir įgyvendinant veiksmus skatinti lyčių lygybę ;

k)	užtikrinti europietiško pobūdžio neformalaus švietimo galimybes ir sudaryti pažangias sąlygas aktyviai reikšti pilietiškumą.

Bendruoju tikslu „Ugdyti jaunų žmonių solidarumo jausmą ir skatinti toleranciją kaip atsaką į įvairovę , ypač tam, kad būtų sutvirtinta socialinė Europos Sąjungos sanglauda“ siekiama:

a)	jauniems žmonėms suteikti galimybę išreikšti jų asmeninį įsitraukimą dalyvaujant savanoriškoje veikloje Europos ir tarptautiniu lygmeniu;

b)	įtraukti jaunus žmones į Europos Sąjungos solidarumo veiklas;

c)	prisidėti prie savanorių ir pilietinių tarnybų bendradarbiavimo nacionaliniu lygmeniu įtraukiant jaunus žmones.

Bendruoju tikslu „Skatinti jaunų žmonų iš įvairių šalių tarpusavio supratimą“ siekiama:

a)	plėtoti mainus ir vystyti tarpkultūrinį dialogą tarp jaunų europiečių ir kaimyninių šalių jaunimo;

b)	prisidėti prie jauniems žmonėms paramą teikiančių struktūrų ir kvalifikuotų darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistų darbo kokybės gerinimo;

c)	su kitomis šalimis vystyti teminius bendradarbiavimus įtraukiant jaunus žmones ir kvalifikuotus darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistus .

Bendruoju tikslu „Prisidėti prie jaunų žmonių veiklų paramos sistemų kokybės gerinimo ir pilietinės visuomenės organizacijų jaunimo reikalų srityje veiksnumo didinimo“ siekiama:

a)	prisidėti prie susijusių organizacijų tinklo kūrimo;

b)	vystyti kvalifikuotų darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistų mokymą ir bendradarbiavimą;

c)	skatinti inovacijas jaunų žmonių veiklų srityje;

d)	prisidėti prie jaunų žmonių informavimo gerinimo, ypatingą dėmesį skiriant siekiui pagerinti jaunų žmonių su negalia galimybes gauti informaciją;

e)	dirbti, kad būtų pripažintas neformalus jaunų žmonių ugdymas.

Bendruoju tikslu „Skatinti bendradarbiavimą jaunimo reikalų politikos krypčių srityje Europoje, deramai atsižvelgiant į regionų ir vietos aspektus “ siekiama:

a)	skatinti pasikeitimą geros praktikos pavyzdžiais ir administracijų bei politikų bendradarbiavimą;

b)	skatinti organizuotą politikų ir jaunų žmonių dialogą;

c)	gerinti jaunimo reikalų srities pažinimą.

4 straipsnis

Programos veiksmai

Bendrieji ir konkretūs programos tikslai siekiami šiais, priede išsamiai apibūdintais, veiksmais.

1)	Jaunimas Europai Šiuo veiksmu siekiama palaikyti jaunų žmonių mainus siekiant suaktyvinti jų mobilumą, jaunimo iniciatyvas bei dalyvavimo demokratiniame gyvenime projektus ir veiklas, įgalinančius ugdyti jų pilietiškumą ir tarpusavio supratimą.

2)	Europos savanorių tarnyba Šiuo veiksmu siekiama sustiprinti jaunų žmonių dalyvavimą įvairiose savanoriškose veiklose, Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų.

Jaunimas pasaulyje

Šiuo veiksmu siekiama remti projektus su šalimis partnerėmis, kaip nurodyta 5 straipsnyje, pirmiausia jaunų žmonių ir socialinės kvalifikuotų darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistų mainus, paramą iniciatyvoms, stiprinančioms jaunų žmonių tarpusavio supratimą ir jų solidarumo ir tolerancijos jausmą bei bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje plėtrą ir pilietinės visuomenės ugdymą šiose šalyse.

Kvalifikuoti darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistai ir paramos sistema

Šiuo veiksmu siekiama remti aktyvias organizacijas Europoje jaunimo reikalų srityje, pirmiausia nevyriausybinių jaunimo organizacijų darbą, jų tinklų kūrimą, paramą projektų teikėjams, padėsiančią jiems įgyvendinti Europos jaunimo projektus ir užtikrinti šių projektų kokybę, oganizuojant mainus, mokymą ir kuriant kvalifikuotų darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistų tinklą, inovacijų ir veiksmų kokybės gerinimo skatinimą, jaunų žmonių informavimą ir programai būtinų struktūrų bei veiklų įdiegimą bei partnerystės su vietos ir regionų viešosios valdžios institucijomis skatinimą , kad būtų pasiekti jos tikslai.

Parama politiniam bendradarbiavimui

Šiuo veiksmu siekiama organizuoti skirtingų jaunimo pasaulio veikėjų dialogą, ypač jaunų žmonių, kvalifikuotų darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistų ir politikų, remti jaunimo seminarų jaunus žmonus dominančiais socialiniais, kultūriniais ir politiniais klausimais rengimą, prisidėti prie politinio bendradarbiavimo plėtros jaunimo reikalų srityje ir atlikti darbus bei kurti tinklus, būtinus geresniam jaunimo reikalų srities pažinimui.

5 straipsnis

Dalyvavimas programoje

1. Programoje gali dalyvauti šios šalys (toliau - programoje dalyvaujančios šalys):

a)	valstybės narės;

b)	EFTA valstybės, kurios yra EEE susitarimo šalys, pagal šio susitarimo nuostatas;

Turkija ir Vidurio ir Rytų Europos šalys kandidatės, besinaudojančios pasirengimo narystei strategija, vadovaujantis bendraisiais principais ir bendrosiomis šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose sąlygomis bei tvarka, nustatytomis atitinkamai pagrindų susitarime ir Asociacijos Tarybų sprendimuose;

d)	Vakarų Balkanų šalys laikantis tvarkos, kurią su šiomis šalimis reikia nustatyti, sudarius reikiamus pagrindų susitarimus dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose;

e)	Šveicarija, jei su šia šalimi bus sudarytas dvišalis susitarimas.

2. Veiksmai, nurodyti Priedo 2.1, 2.2 ir 3 punktuose, atveria galimybes bendradarbiauti su šalimis, sudariusias su Europos Bendrija asociacijos arba bendradarbiavimo susitarimus (toliau - šalys partnerės).

Bendradarbiavimas, minimas pirmoje pastraipoje, prireikus vykdomas pasinaudojant papildomais asignavimais, kurie turi būti teikiami pagal su ta šalimi sutartą tvarką.

6 straipsnis

Galimybė pasinaudoti programa

1. Programa yra skirta jauniems žmonėms, jaunų žmonių grupėms, kvalifikuotiems darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistams , jaunimo organizacijoms ir kitiems aktyviems jaunimo reikalų srities partneriams.

2. Nepažeidžiant priede nustatytos tvarkos dėl veiksmų įgyvendinimo, programa skirta jauniems žmonėms nuo 13 iki 30 metų. Tačiau pagrindinė tikslinė grupė turėtų būti jauni žmonės nuo 15 iki 28 metų.

3. Dalyvės ir dalyviai turi turėti legalią gyvenamąją vietą programoje dalyvaujančioje šalyje ar, priklausomai nuo veiksmo pobūdžio, šalyje partnerėje.

4. Visi jauni žmonės jų nediskriminuojant turi turėti galimybę dalyvauti programos veiklose laikantis priede nustatytos tvarkos. Komisija ir programoje dalyvaujančios šalys turi užtikrinti, kad būtų dedamos ypatingos pastangos padėti tiems žmonėms, kuriems dėl švietimo, socialinių, fizinių, protinių, ekonominių, kultūrinių ar geografinių priežasčių pasinaudoti programa yra sudėtingiau.

5. Programoje dalyvaujančios šalys imasi atitinkamų priemonių, kad panaikintų kliūtis programos dalyvių mobilumui ir kad jiems būtų prieinama sveikatos priežiūra, kad jie ir toliau būtų socialiai apsaugoti, galėtų keliauti ir gyventi jį priimančioje šalyje. Tai taip pat susiję su leidimu atvykti, gyventi ir laisvai judėti. Programoje dalyvaujančios šalys prireikus imasi atitinkamų priemonių, kad iš trečiųjų šalių atvykstančios dalyvės ir dalyviai būtų įleisti į šalių teritoriją, siekiant išvengti bet kokio pobūdžio diskriminacijos ir užtikrinti pagalbą žmonėms su negalia .

7 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Programa taip pat suteikia galimybes bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, kompetentingomis jaunimo reikalų srityje, ypač su Europos Vadovų Taryba.

8 straipsnis

Programos įgyvendinimas

1. Komisija užtikrina veiksmų, numatytų šioje programoje, įgyvendinimą vadovaujantis priedu.

2. Kad pasiektų programos tikslus Komisija ir programoje dalyvaujančios šalys turi imtis atitinkamų veiksmų Bendrijos ir nacionaliniu, o prireikus regionų ir vietos lygmeniu įsteigtoms struktūroms tobulinti, kad būtų pasiekti programos tikslai bei kuo geriau panaudoti programos veiksmai.

3. Komisija ir programoje dalyvaujančios šalys imasi atitinkamų priemonių, kad skatintų neformalaus jaunų žmonių švietimo ir ugdymo pripažinimą, būtent išduodant nacionaliniu arba Europos lygmeniu galiojantį patvirtinimą arba pažymėjimą, visų pirma pripažįstant programos dalyvių įgytą patirtį ir pritariant tiesioginiam jaunimo ir kvalifikuotų darbo su jaunimu bei jaunimo organizacijų specialistų dalyvavimui programos veikloje. Siekiant įgyvendinti šį tikslą galima papildomai panaudoti ir kitas 11 straipsnyje numatytus Bendrijos veiksmus.

4. Komisija ir dalyvaujančios šalys dėl programos tikslų apibrėžimo ir vertinimo konsultuojasi su Europos Parlamentu, jaunais žmonėmis, jaunimo organizacijomis ir kitomis projektus vykdančiomis organizacijomis.

5. Komisija ir programoje dalyvaujančios šalys užtikrina Sąjungos finansinių interesų apsaugą pasitelkdama veiksmingas, suderintas ir sulaikančias priemones.

6. Komisija ir programoje dalyvaujančios šalys užtikrina, kad apie programos remiamus veiksmus būtų teikiama tinkami informacija ir užtikrinamas viešumas.

7. Programoje dalyvaujančios šalys turi:

a)	imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad programa vyktų sklandžiai šalių lygmeniu įtraukiant su jaunimo reikalais susijusias šalis pagal nacionalinę praktiką;

įsteigti arba paskirti nacionalines agentūras ir užtikrinti jų kontrolę, kad programos veiksmų įgyvendinimas būtų valdomas nacionaliniu lygmeniu, vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punktu ir laikantis tokių kriterijų:

i)	organizacija, įsteigta arba paskirta kaip nacionalinė agentūra, turi būti juridinis asmuo (ir būti reglamentuojama dalyvaujančios šalies teisės). Ministerija negali būti paskirta nacionaline agentūra;

ii)	joje turi dirbti pakankamai darbuotojų, turinčių profesinę ir lingvistinę kvalifikaciją, pritaikytą su tarptautiniu bendradarbiavimu susijusiam darbui;

iii)	ji turi disponuoti tinkamomis infrastruktūromis, pirmiausia kompiuterine įranga ir komunikacijos priemonėmis, atitinkančiomis ir žmonių su negalia prieigos poreikius ;

iv)	ji turi turėti jaunimo reikalų ir jaunimo politikos klausimais kompetentingą personalą, taip pat būti pajėgi teikti paramą programos naudotojams;

v)	ji turi dirbti tokiame administraciniame kontekste, kuris įgalintų tinkamai vykdyti užduotis ir išvengti bet kokio interesų konflikto;

vi)	ji turi būti pasiruošusi taikyti fondų valdymo taisykles ir sutarčių sąlygas, nustatytas Bendrijos lygmeniu;

vii)	ji turi turėti administracinius pajėgumus valdyti didelius Bendrijos fondus;

per b punkte minėtas nacionalines agentūras prisiimti atsakomybę už gerą joms perduotų asignavimų valdymą, skirtą projektų subsidijoms, ir nacionalinės agentūros laikytųsi skaidrumo, galimybių lygybės principų, vengtų iš kitų Bendrijos fondų gaunamų lėšų persidengimo, ir įsipareigotų reikalui esant susigrąžinti fondų lėšas iš dalyvių ;

imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti atitinkamų auditų vykdymą ir b punkte minėtų nacionalinių agentūrų finansinę priežiūrą, o ypač:

prieš nacionalinei agentūrai pradedant darbą, pateikti Komisijai būtinas garantijas, kad nacionalinė agentūra gali tinkamai ir veiksmingai veikti, laikantis gero finansų valdymo taisyklių, derinant veiklą su įvesta tvarka, kontrolės sistemomis, apskaitos sistemomis ir rinkos veiksniais bei subsidijų paskirstymu;

ii)	po kiekvienų finansinės atskaitomybės metų užtikrinti Komisiją, kad finansinės sistemos ir nacionalinių agentūrų taikomos procedūros yra lanksčios, ir kad jų ataskaitos yra sąžiningos;

e)	laikytis proporcingumo principo dokumentų ir papildomos teiktinos informacijos atžvilgiu, ypač kai tai susiję su b punkto vii papunktyje ir d punkte nustatytais kriterijais;

f)	atsakyti už negrąžintas lėšasgalimu pažeidimo, apsileidimo arba sukčiavimo atveju, dėl kurio Komisija turės susigrąžinti lėšas iš b punkte minimos nacionalinės agentūros.

8. Komisija, vadovaudamasi tvarka, numatyta 9 straipsnio 1 dalyje, gali nustatyti gaires kiekvienam priede nurodytam veiksmui, pagrįstas europietiško bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje prioritetų raida, kad programos veiksmai būtų pritaikyti prie šios raidos.

9. Komisija įkuria duomenų bazę 7 dalies d punkte nurodytiems dokumentams.

9 straipsnis

Vykdymo priemonės

1. Vadovaujantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta valdymo tvarka, yra priimamos šio sprendimo įgyvendinimui reikalingos priemonės, susijusios su toliau nurodomais dalykais:

a)	šios programos įgyvendinimo būdai, įskaitant metinį darbo planą;

b)	bendras skirtingų programos veiksmų balansas;

c)	finansiniu atžvilgiu kriterijai (pirmiausia, jauni gyventojai, BVP geografinis nuotolis tarp šalių), taikomi orientaciniam lėšų tarp valstybių narių paskirstymui, siekiant valdyti veiksmus decentralizuotai;

d)	pasirengimas programos vertinimui;

e)	pasirengimas patvirtinti jaunų žmonių dalyvavimą veiksmuose;

f)	pasirengimas pritaikyti programos veiksmus, numatytus 8 straipsnio 8 dalyje.

2. Šio sprendimo įgyvendinimui reikalingos priemonės, susijusios su kitais klausimais, yra priimamos vadovaujantis 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta patariamąja procedūra.

10 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas ir Komisijos atstovo vadovaujamas komitetas.

2. Ten, kur daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

3. Ten, kur daroma nuoroda į šią dalį, turi būti taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

11 straipsnis

Papildomumas su kitomis Bendrijos veiklos priemonėmis

1. Komisija užtikrina sąryšį tarp programos ir kitų Bendrijos veiklos sričių, ypač švietimo, profesinio mokymo, kultūros, sporto, kalbų, socialinės integracijos, lyčių lygybės, kovos su diskriminacija, mokslinių tyrimų ir Sąjungos veiklos už jos ribų srityse.

2. Programa gali sujungti savo išteklius su kitomis Bendrijos priemonėmis, kad įgyvendintų veiksmus, kuriais siekiami tikslai yra bendri šiai programai ir kitoms Bendrijos priemonėms.

3. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad programos veiksmams, kurie prisideda prie kitų Bendrijos veiklos sričių, tokių kaip švietimas, mokymas, kultūra, sportas , kalbos ir socialinė integracija, lyčių lygybė, lygios galimybės ir kova su diskriminacija, vystymo.

12 straipsnis

Papildomumas su politikomis ir nacionalinėmis priemonėmis

1. Programoje dalyvaujančios šalys gali gauti Europos ženklą nacionalinėms, regioninėms ar vietos veikloms, panašioms į numatytas 4 straipsnyje.

2. Programoje dalyvaujanti šalis gali leisti dalyvėms ir dalyviams naudotis nacionaliniais fondais, kurie bus valdomi vadovaujantis programos taisyklėmis ir šiuo tikslu naudoti decentralizuotas programos struktūras.

13 straipsnis

Bendrosios finansavimo nuostatos

1. Šios programos įgyvendinimui skiriama orientacinė finansinė struktūra 1 straipsnyje numatytam septynerių metų laikotarpiui pradedant nuo 2007 m. sausio 1 d., yra 11 280 000 00 EUR.

2. Metinius asignavimus patvirtina biudžeto valdymo institucija, atsižvelgdama į finansines perspektyvas.

14 straipsnis

Su dalyvėmis ir dalyviais susijusios finansavimo nuostatos

1. Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 114 straipsnio 1 dalį, programos finansavimą gali gauti fiziniai asmenys.

2. Pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (12) 176 straipsnio 2 dalį, Komisija pagal dalyvių požymius ir veiksmų pobūdį gali nuspręsti, ar galima jį atleisti nuo kompetencijų ir įgytos profesinės kvalifikacijos, reikalingų įgyvendinant veiksmus ar darbo programą, patikrinimo. Apibrėždama reikalavimus, susijusius su finansinės paramos dydžiu, Komisija privalo atsižvelgti į proporcingumo principą, dalyvių požymius, amžių, veiksmų pobūdį ir finansinės paramos dydį.

3. Priklausomai nuo veiksmo pobūdžio, finansinė parama galės būti teikiama subsidijų arba stipendijų forma. Komisija taip pat gali skirti premijas už veiksmus ir projektus, įgyvendintus programos ribose. Vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 181 straipsniu ir atsižvelgiant į veiksmų pobūdį gali būti leidžiama finansuoti nustatyto dydžio suma ir (arba) taikyti nustatyto vieneto sąnaudų skales.

4. Finansavimo procedūra turi būti kaip galima trumpesnė, o organizacijos apie rezultatus informuojamos kaip galima greičiau. Komisija užtikrina, kad, jeigu prašymas yra patvirtintas, nuo oficialaus organizacijos pateikto prašymo gavimo iki pirmosios išmokos į dalyvės ir dalyvio sąskaitą, nepraeitų daugiau kaip keturi mėnesiai. Tai netaikoma programos 4.1 ir 4.2 veiksmams.

5. Subsidijos veiklai skiriamos šios programos ribose Europos lygmeniu aktyvioms organizacijoms, apibrėžtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 162 straipsnyje ir nepaisant Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalies, numatančios būtinybę laipsniškai mažinti subsidijas, pratęsiant jas veiklai.

6. Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punktą, Komisija viešosios valdžios ir ypač biudžeto vykdymo užduotis gali patikėti struktūroms, numatytoms 8 straipsnio 2 dalyje.

7. Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 38 straipsnio 1 dalį, galimybe, aprašyta 6 dalyje, gali taip pat naudotis programoje dalyvaujančių šalių struktūros, kurių nereglamentuoja vienos iš valstybių narių arba Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių, arba valstybių, pareiškusių norą stoti į Europos Sąjungą, teisė.

15 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nuolat stebi šią programą. Ši stebėsena turi apimti šio straipsnio 3 dalyje išvardintas ataskaitas bei ypatingus veiksmus.

2. Komisija užtikrina nuolatinį, nepriklausomą ir išorinį programos vertinimą.

3. Programoje dalyvaujančios šalys iki 2010 m. birželio 30 d. Komisijai turi pateikti ataskaitą apie programos įgyvendinimą ir iki 2015 m. birželio 30 d. - ataskaitą apie programos poveikį.

4. Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui Komisija turi pateikti:

a)	iki 2011 m. kovo 31 d. - tarpinę vertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir šios programos įgyvendinimo kiekybinius ir kokybinius aspektus;

b)	iki 2011 m. gruodžio 31 d. - Komunikatą dėl šios programos tąsos;

c)	iki 2016 m. kovo 31 d. - ex post vertinimo pranešimą.

16 straipsnis

Laikina nuostata

Veiksmai, pradėti iki 2006 m. gruodžio 31 d., remiantis Sprendimu Nr. 1031/2000/EB ir Sprendimu Nr. 790/2004/EB iki jų pabaigos vykdomi vadovaujantis šių sprendimų nuostatomis. Komitetą, numatytą sprendimo Nr. 1031/2000/EB 8 straipsnyje, pakeičia šio sprendimo 10 straipsnyje numatytas Komitetas.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir yra taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Priimta,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 234, 2005 9 22, p. 46 .

(2) OL C 71, 2005 3 22, p. 34 .

(3) 2005 m. spalio 25 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) OL L 117, 2000 5 18, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1).

(5) OL L 138, 2004 4 30, p. 24.

(6) OL C 180 E, 2003 7 31, p. 145.

(7) OL C 168, 2002 7 13, p. 2.

(8) OL C 115, 2003 5 15, p. 1.

(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(10) OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

(11) OL L 184, 1999 7 17, p. 23 .

(12) OL L 357, 2002 12 31, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1261/2005 (OL L 201, 2005 8 2, p. 3).

PRIEDAS

Veiksmai, įgyvendinti siekiant bendrų ir specifinių programos tikslų, remia riboto dydžio projektus, skatinančius aktyvų jaunų žmonių dalyvavimą.

Jaunų žmonių dalyvavimui įvairiuose programos veiksmuose nereikalaujama išankstinės patirties ar kvalifikacijos, išskyrus kai kurias ypatingais veiksmuose nustatytais atvejais.

Veiksmai skirstomi į tokias priemones:

1 VEIKSMAS - Jaunimas Europai

Šiuo veiksmu siekiama stiprinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą ir jų tarpusavio supratimą tokiomis priemonėmis.

Orientacinė piniginė dotacija 1 veiksmo vykdymui turėtų sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. visų sąnaudų, numatytų visiems penkiems veiksmams (2007-2013 m. laikotarpiui).

1.1. Jaunų žmonių mainai

Jaunų žmonių mainai suteikia galimybes vienai ar daugiau jaunimo grupių būti priimtais kitos šalies grupės, kad kartu įgyvendintų veiklos programą. Jie paprastai taikomi jauniems žmonėms nuo 13 iki 25 metų.

Veiklos, pagrįstos transnacionalinėmis partnerystėmis tarp įvairių projekto veikėjų, turi sietis su aktyviu jaunų žmonių dalyvavimu ir turi būti skirtos tam, kad įgalintų juos atrasti ir pažinti įvairias socialines ir kultūrines realijas, suteikiant progą mokytis vieniems iš kitų ir sustiprinti suvokimą, kad jie yra Europos piliečiai. Paramos dėmesys pirmiausia turi būti telkiamas į daugiašales grupių mobilumo veiklas.

Dvišaliai grupiniai mainai dar labiau reikalingi, kai tokioje europietiškoje veikloje dalyvaujama pirmą kartą ar kai dalyvauja smulkios ar vietos grupės, neturinčios patirties Europos lygmeniu. Jie taip pat naudojami jauniems žmonėms, turintiems mažiau galimybių, kad būtų sustiprintas jų dalyvavimas programoje.

Ši priemonė bus taip pat paskata pasiruošiamosioms veikloms, skirtoms aktyvaus jaunų žmonių dalyvavimo projektuose stiprinimui, ypač kalbiniu ir kultūriniu lygmeniu, bei transnacionaliniams jaunų žmonių, pageidaujančių diskutuoti jų ir Europos ateičiai svarbiomis temomis, susitikimams.

Šis veiksmas skirtas remti parengiamąją ir tolesnę veiklą, ypač lingvistiniais ir tarpkultūriniais klausimais, skirtą aktyviam jaunų žmonių dalyvavimui projektuose skatinti.

1.2. Parama jaunimo iniciatyvoms

Ši priemonė rems projektus, kuriuose aktyviai ir tiesiogiai dalyvauja jauni žmonės ir veiklas, kurias jie patys sukūrė ir kuriose jie atlieka pagrindinį vaidmenį, kad būtų ugdomas jų iniciatyvumas ir verslumas bei kūrybiškumas. Paprastai ši priemonė taikoma jauniems žmonėms nuo 16 iki 30 metų .

Ši priemonė įgalins remti vietos, regionų ar nacionaliniu lygmeniu parengtus grupių iniciatyvų projektus ir panašių projektų, vykdomų įvairiose šalyse, sujungimą į tinklą, kad būtų sustiprintas to europietiškas pobūdis ir išplėsti bendradarbiavimas ir pasikeitimas patirtimi jaunimo tarpe.

Ypatingas dėmesys skiriamas jauniems žmonėms, turintiems mažiau galimybių.

1.3. Dalyvavimo demokratiniame gyvenime projektai

Ši priemonė rems projektus ir veiklas, skirtas skatinti jaunus žmones dalyvauti demokratiniame gyvenime. Šie projektai ir veiklos siejasi su aktyviu jaunų žmonių dalyvavimu aktyviame jų bendruomenės gyvenime vietos, regionų ir nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu.

Paprastai ši priemonė bus taikoma jauniems žmonėms nuo 13 iki 30 metų amžiaus.

Šios veiklos ir projektai remsis transnacionalinėmis partnerystėmis, įgalinančiomis Europos lygmeniu sutelkti idėjas, pasikeitimą patirtimi ir gerą projektų ar veiklų, įgyvendinamų vietos ar regionų lygmeniu, praktiką, siekiant sustiprinti jaunų žmonių dalyvavimą įvairiuose bendruomenės lygmenyse. Šių veiklų dalimi gali būti jaunų žmonių apklausos apie jų poreikius ir pageidavimus siekiant suformuoti naujus požiūrius į aktyvų jaunų žmonių dalyvavimą demokratinės Europos gyvenime.

2 VEIKSMAS - Europos savanorių tarnyba

Savanoriška veikla bus siekiama ugdyti jaunų žmonių solidarumą, skatinti aktyvų pilietiškumą ir jaunų žmonių tarpusavio supratimą tokiomis priemonėmis.

Orientacinė piniginė dotacija 2 veiksmo vykdymui turėtų sudaryti ne mažiau kaip 23 proc. visų sąnaudų, numatytų visiems penkiems veiksmams (2007-2013 m. laikotarpiui).

2.1. Individuali Europos savanorių tarnyba

Jaunasis savanoris, kitoje nei jis gyvena šalyje, dalyvaus pelno nesiekiančioje ir bendruomenei naudingoje neapmokamoje veikloje. Neturi įvykti taip, kad dėl Europos savanorių tarnybos sumažėtų potencialių ir jau egzistuojančių apmokamų darbo vietų ar kad ji taptų darbo vietų pakaitalu.

Europos savanorių tarnyba galės tęstis nuo keleto iki dvylikos mėnesių. Deramai pagrįstais atvejais, pirmiausia siekiant paskatinti mažiau galimybių turinčius jaunus žmones, gali būti atliekama trumpalaikė Europos savanoriškoji tarnyba.

Paprastai ši priemonė turi būti taikoma jauniems žmonėms nuo 18 iki 30 metų, tačiau kai kurios savanoriškos veiklos atitinkamomis sąlygomis gali būti įgyvendintos, pavyzdžiui, nuo 16 metų amžiaus.

Ši priemonė visiškai arba iš dalies padengs išmokas savanoriui, jo draudimą, pragyvenimo ir kelionės išlaidas bei, prireikus, mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms išmokama papildoma suma.

Ši priemonė taip pat rems jaunųjų savanorių apmokymui skirtas veiklas, visų pirma vykdomas prieš jų išvykimą ir įvairių partnerių koordinavimui. Prireikus, ji įgalins užtikrinti iniciatyvų, kurios remiasi Europos savanorių tarnybos metu įgytomis patirtimis, kontrolę.

Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi kokybės standartų: savanoriškoji veikla siejasi su neformaliu ugdymu, pasireiškiančiu per pedagogines veiklas, skirtas paruošti jaunus žmones asmeniniame, kultūriniame ir techniniame lygmenyje ir per nuolatinę asmeninę paramą. Partnerystė su įvairiais į projektą įtrauktais veikėjais bei pavojų prevencija laikomi labai svarbiais.

2.2. Intervencinė Europos savanorių tarnyba

Ši priemonė rems savanoriškos veiklos projektus, kuriems būdingi tokie pat požymiai, kokie yra aprašyti 2.1 punkte, ir kurie įgalins jaunimo grupes kartu dalyvauti veiklose, organizuojamose vietos, regioniniu, nacionaliniu, Europos arba tarptautiniu lygmeniu.

Paprastai šios priemonės taikomos žmonėms nuo 18 iki 30 metų amžiaus.

2.3. Bendradarbiavimas tarp pilietinių ir savanorių tarnybų

Ši priemonė rems bendradarbiavimą tarp nacionalinių ir tarptautinių jaunųjų savanorių tarnybų. Veikimo kartu sustiprinimas ir suderinamumo tarp įvairaus pobūdžio pilietinių savanoriškųjų tarnybų Europos ir nacionaliniu lygmeniu sukūrimas, gali būti remiami programos siekiant išryškinti jos europietišką pobūdį.

3 VEIKSMAS - Jaunimas pasaulyje

Šiuo veiksmu bus siekiama ugdyti tarpusavio supratimą tarp tautų ir jų atvirumą pasauliui, prisidedant prie kokybiškų sistemų vystymo, kurios su programa susijusiose šalyse remia jaunų žmonių veiklas. Šiuo veiksmu gali naudotis šalys programos partnerės.

Orientacinė piniginė dotacija 3 veiksmo vykdymui turėtų sudaryti ne mažiau kaip 4 proc. visų sąnaudų, numatytų visiems penkiems veiksmams (2007-2013 m. laikotarpiui).

3.1. Bendradarbiavimas su kaimyninėmis išsiplėtusios Europos šalimis

Ši priemonė skirta remti projektus su šalimis programos partnerėmis, kurios pagal pagal 5 straipsnio 2 dalį laikomos kaimyninėmis šalimis atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos nuostatas (1).

Ši priemonė paprastai remia daugiašalius jaunų žmonių mainus, kurie įgalina kai kurias jaunų žmonių grupes iš programoje dalyvaujančių šalių ir iš kaimyninių Europos šalių susitikti, kad kartu įgyvendintų veiklų programą. Paprastai ši priemonė taikoma jauniems žmonėms nuo 13 iki 25 metų. Šios veiklos, pagrįstos transnacionalinėmis įvairių projekto veikėjų partnerystėmis, turi sietis su išankstiniu vadovaujančio personalo apmokymu ir aktyviu jaunų žmonių dalyvavimu, ir yra skirtos įgalinti juos atrasti ir pažinti įvairias socialines ir kultūrines realijas. Gali būti finansuojamos veiklos, skirtos aktyvaus jaunų žmonių dalyvavimo projektuose stiprinimui, ypač suteikiančios kalbinį ir kultūrinį pasirengimą.

Jei kaimyninėse šalyse bus įsteigtos atitinkamos nacionalinės valdymo struktūros, šiose šalyse vietos, regionų ar nacionaliniu lygmeniu suformuotos jaunimo iniciatyvos ar jaunų žmonių grupės galės būti remiamos, kai bus įjungtos į tinklą su panašiomis šalių, dalyvaujančių programoje, iniciatyvomis. Šias veiklas turi būti sukūrę jauni žmonės, kuriose jiems tenka pagrindinis vaidmuo. Paprastai ši veikla taikoma jauniems žmonėms nuo 18 iki 30 metų, tačiau kai kurios iniciatyvos atitinkamomis sąlygomis gali būti įgyvendintos, pavyzdžiui, nuo 16 metų amžiaus.

Ši priemonė rems veiklas, skirtas didinti nevyriausybinių jaunimo reikalų srities organizacijų pajėgumą ir jų sujungimą į tinklą, pripažįstant svarbų šių organizacijų vaidmenį, kurį jie galėtų turėti ugdant pilietinę visuomenę kaimyninėse šalyse. Ji skirta kvalifikuotų darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistų apmokymui bei patirties, kompetencijų ir geros praktikos mainams tarp šių darbuotojų. Ši priemonė remia veiklas, palengvinančias projektų steigimą ir patvarių bei kokybiškų partnerysčių kūrimą.

Ši priemonė taip pat rems projektus skatinančius inovacijas ir kokybę, siekiančius įdiegti, įgyvendinti ir skatinti novatorišką požiūrį jaunimo reikalų srityje.

Finansinė parama gali būti suteikiama jaunų žmonių ir kvalifikuotų darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistų informavimo veikloms.

Ši priemonę taip pat rems veiklas, įgalinančias bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis jaunimo reikalų srityje. Šios veiklos skirtos pirmiausia skatinti bendradarbiavimui ir geros praktikos mainams jaunimo reikalų srityje bei kitoms kuo geresnio projektų rezultatų ir šalių jaunimo reikalų srities veiklų panaudojimo ir sklaidos priemonėms.

3.2. Bendradarbiavimas su kitomis šalimi

Ši priemonė rems bendradarbiavimo veiklas jaunimo reikalų srityje, pirmiausia geros praktikos mainus su kitomis programos šalimis partnerėmis.

Ji skatina mainus tarp kvalifikuotų darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistų ir jų mokymą bei partnerystės tinklų tarp jaunimo organizacijų plėtrą.

Daugiašaliai jaunų žmonių mainai tarp šių šalių ir programoje dalyvaujančių šalių gali būti įgyvendinti teminiu pagrindu.

Parama bus skiriama veikloms, galinčioms teikti daugialypę naudą.

Bendradarbiaujant su industrinėmis šalimis, šia priemone finansuojami tik dalyvės ir dalyviai iš Europos.

4 VEIKSMAS - Kvalifikuoti darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistai ir paramos sistemos

Šiuo veiksmu siekiama gerinti jaunų žmonių paramos struktūrų kokybę, remti kvalifikuotų darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistų darbą, gerinti programos kokybę ir skatinti jaunų žmonių pilietinį įsitraukimą Europos lygmeniu palaikant aktyvias jaunimo reikalų srities organizacijas Europoje.

Orientacinė piniginė dotacija 4 veiksmo vykdymui turėtų sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. visų sąnaudų, numatytų visiems penkiems veiksmams (2007-2013 m. laikotarpiui).

4.1. Parama aktyvioms jaunimo reikalų srities organizacijoms Europoje

Ši priemonė rems Europoje aktyvių nevyriausybinių organizacijų veiklą jaunimo reikalų srityj, e siekiančių tikslo, atitinkančio bendrus Europos interesus. Jų veiklos pirmiausia turi prisidėti prie aktyvaus jaunų piliečių dalyvavimo viešajame ir visuomeniniame gyvenime bei prie Europos bendradarbiavimo veiksmų įgyvendinimo skatinimo jaunimo reikalų srityje plačiąja prasme.

Kad galėtų gauti subsidijas veiklai, organizacija turi atitikti šias nuostatas:

—	ji turi būti užregistruota mažiausiai prieš metus;

—	tai turi būti pelno nesiekianti organizacija;

—	ji turi būti įsteigta programoje dalyvaujančioje šalyje vadovaujantis 5 straipsnio 1 dalimi arba vienoje iš tam tikrų Rytų Europos šalių (2);

—	ji turi veikti Europos lygmeniu atskirai arba priklausydama įvairioms suderintoms asociacijoms, o jos struktūros turi egzistuoti ir jos veiklos turi būti vykdomos mažiausiai aštuoniose programoje dalyvaujančiose šalyse; tai gali būti Europoje veikiančių jaunimo organizacijų tinklas;

—	veiklos turi atitikti principus, kuriais grindžiama Bendrijos veikla jaunimo reikalų politikos srityje;

—	tai gali būti organizacija, veikianti išskirtinai jaunimo reikalų srityje, ar platesnio profilio organizacija, kurioje jaunimo reikalai sudaro dalį jos veiklos;

—	organizacija turi įtraukti jaunus žmones į veiklų valdymą, kurios vykdomos jų vardu.

Organizacijos, gaunančios subsidijas veiklai atrenkamos konkurso būdu. Pagrindų daugiametės partnerystės konvencijos gali būti sudarytos su atrinktomis organizacijomis. Tačiau tokios pagrindų konvencijos nepašalina galimybės skelbti kasmetinius konkursus papildomoms dalyvėms ir dalyviams .

Jaunimo organizacijų veiklos, tinkančios bendradarbiauti stiprinant ir veiksmingesne darant Bendrijos veiklą, yra tokios:

—	įvairių jaunimo požiūrių ir interesų reprezentavimo veikla Europos lygmeniu;

—	jaunų žmonių mainai ir savanorių tarnybos;

—	neformalus ugdymas ir mokymas ir jaunų žmonių veiklos;

—	supratimo tarp kultūrų ir kultūrinio mokymo skatinimas;

—	debatai Europos klausimais, dėl Europos politikų ar jaunimo reikalų politikų;

—	informacijos apie Bendrijos veiklą platinimas;

—	veiksmai, skatinantys jaunų žmonių dalyvavimą ir jaunimo iniciatyvas.

Ši priemonė, apibrėždama veiklos subsidijas, neatsižvelgia tik į veiklos išlaidas, būtinas veiksmingam atrinktos organizacijos veiklų vyksmui, pirmiausia į personalo išlaidas, bendras išlaidas (nuomos, nekilnojamo turto mokesčiai, įranga, rašymo reikmenys, telekomunikacijos, pašto išlaidos ir pan.), vidinių susirinkimų išlaidos ir publikacijų, informacinės ir platinimo išlaidos.

Gaudama subsidijas organizacija išlaiko nepriklausomybę atrinkdama savo narius ir autonomiškai nustato savo veiklų detalų planą.

Komisija turėtų parengti naudotojo vadovą, kuriame būtų paaiškintos įstatyminės teisės ir pareigos, priimant suteiktą dotaciją.

Mažiausiai 20 proc. Forumo biudžeto turi būti dengiama iš kitų nei Bendrija šaltinių.

Siekiant išsaugoti ir tęsti pagal sprendimą Nr. 790/2004/EB įsteigtų jaunimo organizacijų veiklą kasmetinė minimali parama pagal 4.1 veiksmą sudaro 2 600 000 EUR.

4.2. Parama Europos jaunimo forumui

Šia priemone gali būti skiriamos subsidijos nuolatinėms Europos jaunimo forumo, organizacijos, siekiančios tikslo atitinkančio bendrus Europos interesus, veikloms, laikantis tokių principų:

—	Europos jaunimo forumas nepriklausomai renka savo narius, užtikrindamas kiek įmanoma platesnį įvairių rūšių jaunimo organizacijų atstovavimą;

—	Europos jaunimo forumas autonomiškai apibrėžia smulkų savo veiklų planą;

—	kuo platesnis jaunimo organizacijų, nesančių narėmis, ir jaunų žmonių įsijungimas į Europos jaunimo forumo veiklas;

—	aktyvus Europos jaunimo forumo įnašas į politinius procesus, susijusius su jaunais žmonėmis Europos lygmenyje, pirmiausia atsakant į Europos institucijų klausimus, kai vykdomos pilietinės visuomenės apklausos ir paaiškinant Forumo nariams institucijų pozicijas.

Europos jaunimo forumo reikalavimus atitinkančios išlaidos susijusios kartu ir su veiklos išlaidomis, ir su jų veiksmų įgyvendinimui būtinomis išlaidomis. Kadangi būtina užtikrinti Europos jaunimo forumo nenutrūkstamumą, skiriant lėšas atsižvelgiama į tokią pagrindinę gairę: Europos jaunimo forumui metams skiriama ne mažiau kaip 2 200 000 EUR .

Europos jaunimo forumui subsidijos gali būti skiriamos gavus darbo ir tinkamo biudžeto planą. Subsidijos gali būti paskiriamos kas metai arba, remiantis pagrindų partnerystės su Komisija susitarimu, jų skyrimas atnaujinamas.

Mažiausiai 20 proc. Forumo biudžeto turi būti dengiama iš kitų nei Bendrija šaltinių.

Europos jaunimo forumo vykdomos veiklos yra tokios:

—	atstovauti jaunimui Europos Sąjungoje;

—	koordinuoti savo narių pozicijas Europos Sąjungos atžvilgiu;

—	Europos institucijoms perduoti informaciją apie jaunimo reikalus;

—	nacionalinėms jaunimo taryboms ir nevyriausybinėms organizacijoms perduoti Europos Sąjungos informaciją;

—	skatinti ir ruošti jaunus žmones dalyvauti demokratiniame gyvenime;

—	prisidėti prie naujo bendradarbiavimo konteksto kūrimo Europos Sąjungos lygmenyje jaunimo reikalų srityje;

—	prisidėti prie jaunimo politikų, socialinės-pedagoginės pakraipos darbo ir švietimo galimybių vystymo ir informacijos apie jaunus žmones perdavimo bei jauniems žmonėms atstovaujančių struktūrų plėtros visoje Europoje;

—	rengti debatus ir svarstymus apie jaunimą Europoje ir kituose pasaulio regionuose ir Europos Sąjungos veiklą jaunų žmonių labui.

4.3. Kvalifikuotų darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistų mokymas ir kontaktų tarp jų sukūrimas

Ši priemonė rems veiklas skirtas kvalifikuotų darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistų, visų pirma jaunimo darbuotojų (vadovų), atsakingų už projektus asmenų, jaunimo tarybų narių, projektų instruktorių mokymą šioje srityje. Ji taip pat remia pasikeitimą patirtimi, kompetencijomis ir gera praktika tarp šių kvalifikuotų darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistų . Ši priemonė taip pat remia veiklas, palengvinančias patvarių ir kokybiškų programos projektų ir partnerysčių kūrimą. Turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys veikloms, skatinančioms jaunų žmonių, kurie turi sunkumų dalyvauti Bendrijos veiksmuose.

4.4. Projektai inovacijoms ir kokybei skatinti

Ši priemonė remia projektus, skirtus novatoriškų būdų jaunimo reikalų srityje diegimui, įgyvendinimui ir skatinimui. Šie novatoriški būdai turiniu ar tikslais gali būti susiję su europietiškojo bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje raida, įvairių kilmių partnerių dalyvavimu ir informacijos sklaida.

4.5. Informavimo veikla, skirta jauniems žmonėms ir kvalifikuotiems darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų specialistams

Ši priemonė remia informavimą ir bendravimą, skirtą jauniems žmonėms, suteikiant jiems daugiau galimybių būti tinkamai informuotiems ir pasinaudoti ryšių tarnybomis, kad būtų padidintas jų dalyvavimas viešajame gyvenime, ir palengvinti jų, kaip aktyvių ir atsakingų piliečių, potencialo raišką. Šiam tikslui veikla, suteikianti jaunimui daugiau galimybių būti informuotam ir pasinaudoti ryšių tarnybomis, plečianti kokybiškos informacijos sklaidą ir didinanti jaunimo dalyvavimą rengiant ir skleidžiant informaciją, bus remiama.

Ši priemonė ypač prisideda prie nacionalinių, regioninių ir vietos Europos portalų, skirtų skleisti ypatingą informaciją jaunimui visais informacijos platinimo būdais, ypač tais, kuriuos jauni žmonės naudoja dažniausiai. Šis veiksmas taip pat gali remti priemones, skatinančias jaunų žmonių įsitraukimą į patarimų bei suprantamos, patrauklios ir tiksliam adresatui skirtos informacijos rengimą ir skleidimą, siekiant, kad informacija būtų geresnės kokybės ir prieinama visiems jauniems žmonėms. Visuose leidiniuose turi būti išsamiai ir aiškiai kalbama apie lyčių lygybę ir naudojamos abi giminės .

4.6. Partnerystės

Ši priemonė įgalins finansuoti partnerystes su regionų ir viet veikėjais, siekiant per tam tikrą laiką vystyti projektus, galėsiančius derinti įvairias programos priemones. Bus finansuojami koordinavimo projektai ir veiklos.

4.7. Parama programos struktūroms

Ši priemonė įgalina finansuoti 8 straipsnio 2 dalyje numatytas struktūras, pirmiausia nacionalines agentūras. Ši parama gali būti teikiama veiklos subsidijų pavidalu neviršijant 50 proc. visų reikalavimus atitinkančių išlaidų, nustatytų agentūros darbo programoje. Ši priemonė taip pat įgalina finansuoti panašias organizacijas, kaip pavyzdžiui, nacionaliniai koordinatoriai, lėšų centrai, tinklas EURODESK, Europos ir Viduržemio jūros jaunimo partnerystė ir Europos jaunų savanorių asociacijos, kurių veikla įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu, vadovaujantis 54 straipsnio 2 dalies c punktu ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 3 straipsniu.

4.8. Valorizacija

Komisija gali organizuoti seminarus, kolokviumus ir susirinkimus, galinčius palengvinti programos įgyvendinimą. Ji taip pat gali imtis bet kokios atitinkamos informavimo, leidybinės ir sklaidos veiklos bei programos vertinimo ir kontrolės. Tokios veiklos gali būti finansuojamos subsidijomis, gautas pagal viešų pirkimų procedūras arba organizuojamas ir finansuojamas tiesiogiai Komisijos.

5 VEIKSMAS - Parama politiniam bendradarbiavimui

Šis veiksmas skirtas europietiškojo bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje skatinimui.

Orientacinė piniginė dotacija 5 veiksmui vykdyti turėtų sudaryti ne mažiau kaip 4 proc. visų sąnaudų, skirtų visiems penkiems veiksmams (2007-2013 m. laikotarpiu).

5.1. Jaunų žmonių ir atsakingų už jaunimo reikalų politiką asmenų susitikimai

Ši priemonė remia veiklas, įgalinančias politinį bendradarbiavimą ir struktūrinį dialogą tarp jaunų žmonių bei jų organizacijų ir atsakingų už jaunimo reikalų politiką asmenų. Šiomis veiklomis pirmiausia siekiama skatinti bendradarbiavimą ir pasikeitimą idėjomis bei gera praktika jaunimo reikalų srityje, konferencijas, organizuojamas Sąjungoje pirmininkaujančių šalių, jaunimo seminarus, remiančius ir skatinančius jaunų žmonių Europoje, kaip politinės, socialinės ir kultūrinės bendruomenės, įtraukimą, bei kitas programos vertę pabrėžiančias veiklas ir projektų rezultatų ir Europos Sąjungos veiklų sklaidą.

5.2. Europos jaunimo savaitė

Šiame kontekste Europos jaunimo savaitė tampa nuolatiniu ir pastoviu renginiu, kaip sudėtinė Europos jaunimo reikalų politikos dalis. Jaunų žmonių komanda turėtų dalyvauti rengiant ir vykdant veiklą, kad jaunimas būtų įtrauktas į patį savaitės įvykių centrą.

Kaip Europos jaunimo savaitės dalis, centralizuotu ir decentralizuotu pagrindu, turėtų būti vykdoma tokia veikla:

—	informavimas apie Europos institucijų darbą;

—	veikla, leidžianti jaunimui informuoti Europos Parlamento narius apie savo rūpesčius;

—	apdovanojimų suteikimas geriausiems „VEIKLUS JAUNIMAS“ skirtos programos paskatintiems projektams.

5.3. Parama veikloms, skirtoms geresniam jaunimo reikalų srities supratimui ir pažinimui

Ši priemonė remia ypatingus, egzistuojančių žinių, susijusių su jaunimo reikalų srities prioritetais, nustatytais atviro koordinavimo metodo, atpažinimo projektus bei projektus, įgalinančius tas žinias papildyti, aktualizuoti ir padaryti prieinamesnėmis.

Ši priemonė taip pat skirta remti metodų, įgalinančių analizuoti ir palyginti tyrimų rezultatus ir užtikrinti jų kokybę, plėtrą.

Programa taip pat gali remti veiklas, sujungiančias į tinklą įvairius jaunimo reikalų srities veikėjus.

5.4. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Šis veiksmas gali remti Europos Sąjungos bendradarbiavimą su jaunimo reikalų srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, pirmiausia Europos Taryba ir Jungtinių Tautų Organizacija ar specialiomis jos institucijomis.

6. PROGRAMOS VALDYMAS

Programos finansavimo sistema taip pat gali padengti parengiamosios veiklos, kontrolės, patikrinimo, audito ir vertinimo išlaidas, tiesiogiai būtinas programos valdymui ir tikslų pasiekimui, ypač tyrimų, susirinkimų, informavimo ir leidybos išlaidas, išlaidas susijusias su informatikos tinklais, skirtais keistis informacija, bei kitas administracinės ir techninės pagalbos išlaidas, kurių Komisijai gali prireikti valdant programą.

Siekiant pristatyti gerą praktiką ir pavyzdinius projektus, sukuriama duomenų bazė, kurioje būtų kaupiama informacija apie šiuo metu įgyvendinamas idėjas, susijusias su jaunimui skirtais veiksmais Europos lygmeniu.

7.PATIKRINIMAI IR AUDITAS

Projektams, atrinktiems laikantis šio sprendimo 13 straipsnio 2 dalyje aprašytos tvarkos, bus įgyvendinta audito sistema, pagal kurią bus audituojami tik kai kurie projektai pasirinktinai.

Dalyvės ir dalyviai Komisijai penkis metus nuo paskutinio mokėjimo saugo visus pateisinamuosius išlaidų dokumentus. Dalyvės ir dalyviai turi užtikrinti, kad prireikus pateisinamieji dokumentai, kurie buvo saugomi jų partnerių ar narių, būtų pateikti Komisijai.

Komisija, arba tiesiogiai per savo agentą, arba tarpininkaujant visai kitai išorinei kvalifikuotai jos pasirinktai organizacijai, turi teisę atlikti auditą dėl subsidijų panaudojimo. Tokie auditai gali būti vykdomi visą sutarties galiojimo laiką bei per penkių metų laikotarpį nuo subsidijos išmokėjimo datos. Prireikus, remdamasi audito rezultatais Komisija gali priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo.

Kad galėtų įvykdyti auditus, Komisijos darbuotojai bei išoriniai Komisijos įgalioti asmenys turi turėti galimybę patekti į dalyvių kontoras bei naudotis visa reikalinga informacija, įskaitant elektroninio formato informaciją.

Audito Rūmai bei Europos kovos su sukčiavimu biuras (OLAF) turi tas pačias teises kaip ir Komisija, pirmiausia leidimą naudotis visais duomenimis ir dokumentais.

Komisijos sprendimai taikomi pagal 10 straipsnio nuostatas, susitarimai su nacionalinėmis agentūromis, susitarimai su programoje dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis bei jų pagrindu sudaryti susitarimai ir sutartys numato Komisijos (ar bet kurio jos paskirto atstovo) bei OLAF kontrolę ir finansinius patikrinimus ir Audito Rūmų auditus, prireikus atliekamus vietoje. Tokie patikrinimai gali būti vykdomi nacionalinėse agentūrose bei, prireikus, subsidijų gavėjų įstaigose.

Pagal 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (3) , Komisija taip pat gali atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

Šiame sprendime numatytiems Bendrijos veiksmams pažeidimo sąvoka, apibrėžta 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (4) 1 straipsnio 2 dalyje, reiškia bet kurį Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimą ar bet kokį sutartinio įsipareigojimo nevykdymą, susijusį su teisės subjekto veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma žala nepagrįstomis išlaidomis.

(1) Neužkertant kelio pokyčiams ateityje, kaimyninėmis šalimis laikomos Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldavija, Rusijos Federacija ir Ukraina, Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestinos teritorija, Sirija ir Tunisas.

(2) Baltarusija, Moldavija, Rusijos Federacija, Ukraina.

(3) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(4) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

P6_TA(2005)0397

Programa „Kultūra 2007“ ***I

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, nustatančio programą „Kultūra 2007“ (2007-2013) (KOM(2004)0469 — C6-0094/2004 — 2004/0150(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0469) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 151 straipsnio 5 dalies 1 įtrauką, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0094/2004),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0269/2005),

1.	pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.	atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme nurodyti asignavimai po 2006 m. priklauso nuo sprendimų dėl kito daugiamečio finansinio plano;

3.	ragina Komisiją, kai bus priimta kitas daugiametis finansinis planas, prireikus, pateikti pasiūlymą dėl programai skirtos orientacinės sumos koregavimo;

4.	ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

5.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.

P6_TC1-COD(2004)0150

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. spalio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2006/EB, nustatantį programą „Kultūra“ (2007-2013)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 151 straipsnio 5 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Siekiant gerbti ir remti kalbų ir kultūrų įvairovę Europoje ir pagerinti Europos piliečių žinias apie kitų Europos šalių kultūrą , tuo pačiu metu didinant jų suvokimą apie jiems bendrą Europos kultūros paveldą , būtina skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir mainus. Skatinant kultūrinį ir kalbinį bendradarbiavimą ir kultūrinę įvairovę prisidedama prie Europos pilietybės virsmo apčiuopiama realybe, nes Europos piliečiai skatinami tiesiogiai dalyvauti integracijos procese.

(2)	Aktyvi kultūros politika, skirta išsaugoti Europos kultūrų įvairovę ir propaguoti bendras jos kultūros apraiškas bei kultūros paveldą, gali padėti padaryti Europos Sąjungą labiau matomą už jos ribų.

(3)	Architektūros paveldas yra svarbi Europos kultūros paveldo dalis. Bendrijos veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti ir apsaugoti šį paveldą, turėtų papildyti nacionalines ir regionines priemones.

(4)

Siekiant, kad piliečiai visiškai remtų Europos integraciją ir joje dalyvautų, labiau turėtų būti iškeliamos jų bendros kultūros vertybės ir šaknys kaip kertinis jų tapatybės ir priklausymo visuomenei, grindžiamai laisve, lygybe, demokratija, pagarba žmogaus orumui ir neliečiamumui , tolerancija ir solidarumu, elementas, visapusiškai laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

(5)	Programa „Kultūra (2007-2013)“ turėtų atsižvelgti į valstybių narių kultūros paveldo ir kūrybos sritis, pavyzdžiui, architektūrą, plastinius menus, muziką ir literatūrą bei scenos meną, drauge išlaikydama nesektorinį požiūrį ir atvirumą naujovėms bei tarpdisciplininei sinergijai.

(6)	Kultūros sektorius, teikia daug galimybių kuriant naujas darbo vietas; be to, yra aiškus ryšys tarp investicijų į kultūrą ir ekonomikos plėtros.

(7)	Labai svarbu, kad kultūros sektorius darytų deramą įtaką plėtojant Europos politiką. Todėl įgyvendinant Lisabonos strategiją būtina tvirtai nustatyti kultūros pramonei skirtą vietą, nes ši pramonė vaidina vis didesnį vaidmenį Europos ekonomikoje.

(8)

Jei norima sėkmingai įgyvendinti Lisabonos strategiją ir sukurti konkurencingą žiniomis pagrįstą ekonomiką, kurią suvoktų ir palaikytų visuomenė, specializuotos žinios turi remtis platesniu kultūriniu pagrindu, todėl labai svarbu stiprinti kultūrinę politiką regioniniu, nacionaliniu ir Europos mastu.

(9)	Būtina skatinti aktyvų pilietiškumą ir sustiprinti kovą su visomis atskirties formomis, taip pat ir ksenofobija bei rasizmu.

(10)	Muziejai yra reikšmingos Europos paveldo saugyklos ir kultūros skleidėjai ir gali padėti skatinti aktyvų pilietiškumą bei stiprinti kovą su atskirtimi, suteikdami reikalingas įžvalgas ir gilindami Europos istorijos ir kultūrinės įvairovės suvokimą.

(11)	Ypatingai skurdžiai gyvenantys žmonės dažniausiai neturi sąlyčio su kultūra. Gerinti kultūros ir kultūrinio paveldo pasiekiamumą yra vienas iš kovos su socialine atskirtimi būdų.

(12)	Pagal Sutarties 3 straipsnį visais šiame straipsnyje išvardytais veiksmais Bendrija siekia panaikinti bet kokią nelygybę ir skatinti vyrų ir moterų lygybę.

(13)

Kultūros programos „Kaleidoskopas“, „Ariadnė“ ir „Rafaelis“ bei programa „Kultūra 2000“, patvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais Nr. 719/96/EB (3), Nr. 2085/97/EB (4), Nr. 2228/97/EB (5) ir Nr. 508/2000/EB (6), buvo teigiami etapai įgyvendinant Bendrijos veiksmus kultūros srityje; tokiu būdu įgyta nemažai patirties, ypač atlikus šių kultūros programų vertinimus. Dabar reikia racionalizuoti ir sustiprinti Bendrijos kultūros veiksmus remiantis vertinimų duomenimis, konsultacijų su visomis suinteresuotomis šalimis rezultatais ir Europos institucijų darbais. Todėl būtina nustatyti tam skirtą programą.

(14)

Europos institucijos įvairiomis progomis pasisakė apie Bendrijos kultūrinę veiklą ir kultūrinio bendradarbiavimo uždavinius: Taryba savo 2002 m. birželio 25 d. rezoliucijoje dėl europinio bendradarbiavimo naujojo darbo plano kultūros srityje (7) ir 2002 m. gruodžio 19 d. rezoliucijoje, įgyvendinančioje europinio bendradarbiavimo darbo planą kultūros srityje (8), Europos Parlamentas 2001 m. rugsėjo 5 d. rezoliucijoje dėl kultūrinio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje (9), 2002 m. vasario 28 d. rezoliucijoje dėl programos „Kultūra 2000“ įgyvendinimo (10), 2002 m. spalio 22 d. rezoliucijoje dėl teatro ir spektaklio meno svarbos ir dinamizmo išsiplėtusioje Europoje (11) ir 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliucijoje dėl kultūros pramonės (12) , ir Regionų komitetas 2003 m. spalio 9 d. nuomonėje dėl programos „Kultūra 2000“ pratęsimo.

(15)

Taryba 2004 m. lapkričio 16 d. paskelbtose išvadose, kuriose buvo kalbama apie 2005-2006 m. darbo planą kultūros srityje, Europos Parlamentas savo 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliucijoje dėl kultūros pramonės ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 2004 m. sausio 28 d. nuomonėje dėl kultūros pramonės įvardijo būtinybę visapusiškiau atsižvelgti į ekonominę ir socialinę neaudiovizualinės kultūros pramonės specifiką.

(16)	Taryba pabrėžė, kad kultūros srityje Bendrijos lygiu reikalingas nuoseklesnis metodas ir kad, kalbant apie kultūrinį bendradarbiavimą Europoje, europinė pridėtinė vertė yra esminė ir lemianti sąvoka bei visų Bendrijos veiksmų kultūros srityje pagrindinė sąlyga.

(17)	Kad bendra Europos tautų kultūros erdvė taptų realybe, reikia remti europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimą ir pažinimą, tarpvalstybinį kultūros dalyvių mobilumą ir tarpvalstybinį kūrinių bei meno ir kultūros dirbinių judėjimą bei skatinti kultūrinį dialogą ir kultūrinius mainus.

(18)

Atsižvelgiant į tai, reikia remti aktyvesnį kultūrinės veiklos dalyvių bendradarbiavimą, skatinant juos steigti daugiamečius bendradarbiavimo tinklus bendrai veiklai vykdyti, imti remti tikslingesnius tikrosios europinės pridėtinės vertės turinčius veiksmus, remti simbolinę vertę turinčius kultūrinius renginius, teikti paramą europinėms kultūrinio bendradarbiavimo įstaigoms, skatinti tiriamuosius darbus pasirinktomis europinės svarbos temomis ir informacijos rinkimo ir platinimo veiklą bei propagavimo veiksmus kultūrinio bendradarbiavimo srityje.

(19)

Įgyvendinant 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1419/1999/EB, nustatantį Bendrijos veiksmus dėl Europos kultūros sostinės renginių 2005-2019 m. (13), reikia šiems renginiams skirti žymų finansavimą, nes jie patraukia daugelio europiečių dėmesį ir padeda stiprinti priklausymo vienai kultūros erdvei jausmą. Rengiant šiuos renginius, reikia akcentuoti visos Europos kultūrinį bendradarbiavimą.

(20)

Reikėtų remti organizacijų, dirbančių Europos kultūrinio bendradarbiavimo labui ir tokiu būdu atliekančių Europos kultūros „ambasadorių“ vaidmenį, veiklą, taikant Europos Sąjungos patirtį, įgytą Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 792/2004/EB, nustatančiu Bendrijos veiksmų programą, skatinančią organizacijas, veikiančias Europos mastu kultūros srityje (14).

(21)

Atsižvelgiant į Sutarties 151 straipsnio 4 dalį Bendrijos veiksmai kultūros srityje turėtų papildyti kitas Bendrijos politikas, veiksmus ir priemones ir turėtų būti suderinti su jais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Bendrijos veiksmų sąsajai kultūros ir švietimo srityse, siekiant užtikrinti, kad mišriems projektams, pavyzdžiui, jaunųjų muzikų ugdymo projektui, būtų teikiama Bendrijos parama, įgyvendinant vienos iš šių dviejų sričių, kuri konkrečiu atveju pasirodys tinkamesnė, priemones.

(22)

Europos Sąjunga turėtų surengti švietimo ir paramos kampaniją ir nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu paremti UNESCO konvenciją dėl kultūrinės įvairovės ir meninės raiškos apsaugos. Europos Sąjunga turėtų užtikrinti, kad taikant šią konvenciją, kuria siekiama apsaugoti kultūrą ir tradicijas, nebūtų pažeistos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.

(23)	Reikia, kad programa, laikydamasi žodžio laisvės principo, prisidėtų prie Europos Sąjungos pastangų skatinti darnų vystymąsi ir kovą su bet kokia diskriminacijos forma.

(24)	Šalys kandidatės į Europos Sąjungą ir ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo narės, yra potencialios Bendrijos programų dalyvės pagal su šiomis valstybėmis pasirašytas sutartis.

(25)

2003 m. birželio 19-20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino „Salonikų Darbotvarkę Vakarų Balkanams: žengiant Europos integracijos keliu“, numatančią, kad Bendrijos programos turėtų būti prieinamos šalims, dalyvaujančioms stabilizacijos ir asociacijos procese, tarp Bendrijos ir šių šalių sudarant pagrindų susitarimus. Šioms šalims, jei jos to nori, priklausomai nuo biudžeto galimybių ar savo politinių prioritetų, turi būti suteikta galimybė dalyvauti programoje ar pritaikyta siauresnė bendradarbiavimo formulė, skiriant papildomą finansavimą ar taikant specifines sąlygas, dėl kurių susijusios šalys turi susitarti.

(26)	Programa taip pat turi būti atvira bendradarbiavimui - kurio sąlygas dar reikia nustatyti - su kitomis trečiosiomis šalimis, pasirašiusiomis su Europos bendrija sutartis, kuriose yra kultūrai skirtas straipsnis.

(27)	Reikia sukurti vieningą kultūrinio bendradarbiavimo finansavimo ir programavimo instrumentą laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pavadintą programa „ Kultūra “.

(28)	Yra bendras sutarimas, kad tokiam finansavimo ir programavimo instrumentui turi būti skiriama pakankamai biudžeto išteklių, siekiant įgyvendinti jame numatytus ambicingus tikslus.

(29)

Bendrijos veiksmai papildo nacionalinius ir regioninius veiksmus kultūrinio bendradarbiavimo srityje. Kadangi siūlomų veiksmų tikslų ( europinės svarbos kultūrinio paveldo išsaugojimo ir pažinimo, transnacionalinio kultūros darbuotojų mobilumo Europoje, transnacionalinio meno kūrinių ir kultūros bei meno dirbinių judėjimo bei tarpkultūrinio dialogo), valstybės narės negali deramai pasiekti dėl jų transnacionalinio pobūdžio ir kadangi tų tikslų siekti geriau būtų Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(30)	Įdiegiant Bendrijos paramą, reikia atsižvelgti į specifinį Europos kultūros sektoriaus pobūdį ir stengtis, kad administracinės ir finansinės procedūros būtų kuo paprastesnės ir pritaikytos pagal siekiamus tikslus bei kultūros sektoriaus papročius ir pokyčius.

(31)	Europos kultūrų ir kalbų įvairovė reiškia, kad reikėtų remti šiuolaikinių kalbų literatūrinius vertimus; tokia parama turėtų būti teikiama antikos ir viduramžių tekstų iš graikų ir lotynų kalbų vertimams; taip pat reikėtų atsižvelgti į konkrečias literatūrinio vertimo ypatybes.

(32)	Per Komisijos bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis reikia užtikrinti šios programos nuolatinį tikrinimą ir vertinimą, kad būtų galima atlikti reikalingas korekcijas, ypač susijusias su priemonių įgyvendinimo prioritetais. Vertinimą turi atlikti nepriklausomos ir nešališkos institucijos.

(33)	Programos tikrinimo ir vertinimo priemonės turėtų remtis konkrečiais, išmatuojamais, įgyvendinamais, svarbiais ir laiko atžvilgiu apibrėžtais tikslais ir rodikliais.

(34)	Būtina imtis atitinkamų priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią sukčiavimui ir piktnaudžiavimui, susigrąžinti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar panaudotas lėšas.

(35)

Šiuo sprendimu nustatoma finansinė struktūra visam programos trukmės laikotarpiui, kuri yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo 33 punkte (15).

(36)	Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (16).

(37)	Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Sprendimais Nr. 508/2000/EB ir Nr. 792/2004/EB nustatytų programų prie šiuo sprendimu nustatytos programos, reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos nustatymas ir trukmė

1. Šiuo sprendimu nustatoma programa „Kultūra“ , daugiametė vienintelė Bendrijos veiksmų kultūros srityje programa, toliau vadinama „programa“.

2. Programa įgyvendinama laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Programos biudžetas

1. Šios programos vykdymo biudžetas 1 straipsnyje numatytam laikotarpiui yra 600 milijonai EUR.

2. Metinius asignavimus skiria biudžeto valdymo institucija neperžengdama finansinės perspektyvos ribų.

3 straipsnis

Programos tikslai

1. Bendras programos tikslas yra skatinti Europos tautoms bendrą kultūros erdvę plėtojant kultūrinį bendradarbiavimą tarp programoje dalyvaujančių valstybių kūrėjų, kultūros veikėjų ir kultūros institucijų, siekiant paskatinti Europos pilietybės susiformavimą.

2. Specialieji programos tikslai yra šie:

a)	skatinti išsaugoti europinės svarbos kultūros paveldą ir žinias apie jį;

b)	skatinti tarpvalstybinį kultūros sektoriuje dirbančių asmenų mobilumą;

c)	skatinti tarpvalstybinį kūrinių ir meno bei kultūros dirbinių judėjimą;

d)	remti kultūrų dialogą.

4 straipsnis

Programos veiklos sritys

1. Programos tikslų siekiama įgyvendinant šiuos veiksmus, aprašytus priede:

Kultūros veiksmų rėmimas

—	Daugiamečiai bendradarbiavimo tinklai

—	Bendradarbiavimo veiksmai

—	Specialieji veiksmai.

b)	Parama organizacijoms, dirbančioms kultūros srityje Europos mastu .

c)	Tiriamųjų darbų ir informacijos rinkimo bei platinimo, taip pat šių veiksmų skatinimo rėmimas tokiose kultūros sektoriaus srityse, kaip kultūrinis bendradarbiavimas, kultūros paveldas, švietimo ir kultūros sinergija, papildomas menininkų profesinis mokymas ir užimtumas kultūros sektoriuje.

d)	Veiksmų, susijusių su muzikiniu ir meniniu lavinimu, skatinančiu keitimąsi pažangia praktika ir glaudesnį bendradarbiavimą Europos lygmeniu, rėmimas.

2. Šie veiksmai vykdomi remiantis priede nustatyta tvarka.

5 straipsnis

Nuostatos dėl trečiųjų šalių

1. Programoje gali dalyvauti šios šalys:

—	ELPA šalys, priklausančios Europos ekonominei erdvei, EEE sutartyje nustatytomis sąlygomis;

—	šalys kandidatės, dalyvaujančios Europos Sąjungos prieš įstojimo laikotarpio partnerystės strategijoje, pagal šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas bei tvarką, nustatytus atitinkamai pagrindų susitarime ir Asociacijos tarybų sprendimuose;

—	Vakarų Balkanų valstybės, pagrindų susitarimuose, kurios bus sudarytos su šiomis valstybėmis dėl dalyvavimo Bendrijos programose, nustatytomis sąlygomis;

—	Europos kaimynystės politikos apimamos šalys vadovaujantis veiksmų planais, kurie turi būti parengti.

Jei yra patenkintos būtinosios sąlygos ir skiriamas papildomas finansavimas, šioje dalyje išvardintos šalys yra pilnateisės programos dalyvės.

Komisija užtikrina sąsają tarp programos ir kitų Bendrijos priemonių, ypač švietimo, profesinio mokymo, jaunimo, sporto, kalbų, socialinės įtraukties, kovos su diskriminacija ir tyrimų srityse.

2. Programoje taip pat numatomas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, sudariusiomis su Europos bendrija asociacijos ar bendradarbiavimo sutartis, kuriose yra su kultūra susijusių straipsnių, naudojant papildomas lėšas ir pagal specialias sąlygas, dėl kurių lieka susitarti.

1 dalyje nurodytos Vakarų Balkanų valstybės, nepageidaujančios būti pilnateisėmis programos dalyvėmis, gali dalyvauti programoje pagal šioje dalyje numatytas sąlygas.

6 straipsnis

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Programa leidžia bendradarbiauti su kompetentingomis kultūros srityje tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, UNESCO arba Europos Taryba, remiantis bendrais indėliais ir pagal kiekvienai institucijai ar organizacijai būdingas taisykles dėl 4 straipsnyje išvardytų veiksmų įgyvendinimo.

7 straipsnis

Papildomumas su kitais Bendrijos veiksmų instrumentais

Komisija užtikrina sąsają tarp programos ir kitų Bendrijos priemonių, ypač vykdomų pasitelkus struktūrinius fondus, bei švietimo, profesinio rengimo, jaunimo, sporto, kalbų, socialinės integracijos, kovos su visų formų diskriminacija bei tyrimų srityse.

8 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Komisija užtikrina šioje programoje numatytų Bendrijos veiksmų įgyvendinimą kaip nurodyta priede.

2. Pagal 10 straipsnio 2 dalyje numatytą valdymo tvarką tvirtinamos šios priemonės:

a)	metinis darbo planas, įskaitant prioritetus ir atrankos kriterijus bei tvarką;

b)	metinis biudžetas ir lėšų paskirstymas skirtingiems programos veiksmams;

c)	programos tikrinimo ir vertinimo priemonės.

3. Visos kitos šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės tvirtinamos pagal 10 straipsnio 3 dalyje numatytą konsultavimo tvarką.

9 straipsnis

Skaidrumo priemonės

1. Ekspertų nustatyti atrankos kriterijai ir vertinimo skalė yra prieinami visiems kultūros veikėjams.

2. Nepaisant to, ar subjektas gavo subsidiją ar ne, pareiškėjas turi teisę gauti atitinkamą informaciją apie galutinio sprendimo priežastis.

10 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų ir vadovaujamas Komisijos atstovo.

2. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas laikotarpis nustatomas 2 mėn. trukmės.

3. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4. Komitetas tvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

11 straipsnis

Kultūros informaciniai punktai

1. Kaip apibrėžta priedo I.3.3. dalyje, kultūros informaciniai punktai veikia kaip informacijos apie programą platinimą nacionaliniu lygiu įgyvendinančios agentūros, atsižvelgiant į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (17) (toliau - Finansinis reglamentas) 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir 3 dalį.

2. Kultūros informaciniams punktams keliami šie reikalavimai:

—	turėti pakankamai ir jų funkcijas atitinkančią kvalifikaciją bei tarptautinio bendradarbiavimo aplinkoje atliekamai veiklai keliamus kalbinius reikalavimus atitinkančių darbuotojų;

—	turėti tinkamą infrastruktūrą, ypač informacinę įrangą ir ryšio priemones;

—	dirbti tokiomis administravimo sąlygomis, kurios leistų tinkamai atlikti darbą ir padėtų išvengti interesų konfliktų.

12 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (18) , 176 straipsnio antrąją dalį Komisija, atsižvelgdama į paramos gavėjus ir veiksmų pobūdį, gali priimti sprendimą atleisti juos nuo žinių ir profesinės kvalifikacijos, reikalingų, norint įgyvendinti veiksmus ar darbo programą, tikrinimo.

2. Finansinė parama juridiniams asmenims bus teikiama subsidijų forma. Fiziniams asmenims tam tikrais atvejais gali būti skiriamos stipendijos pagal Finansinio reglamento 114 straipsnio 1 dalį. Komisija taip pat gali skirti prizus fiziniams ar juridiniams asmenims už veiksmus ar projektus, įgyvendintus vykdant programą. Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 181 straipsnį ir atsižvelgiant į veiksmų pobūdį, gali būti leidžiamas finansavimas nustatyto dydžio suma ir/arba taikomos vieneto sąnaudų skalės.

3. Taikant Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 168 straipsnio 1 dalį kai kuriems specialiems Europos kultūros sostinės renginiams, suplanuotiems pagal Sprendimą Nr. 1419/1999/EB, galės būti skiriama subsidija.

13 straipsnis

Programos indėlis į kitas Bendrijos politikas

Programa padeda stiprinti horizontaliąsias Europos bendrijos politikas, ypač:

a)	remdama pagrindinį žodžio laisvės principą;

b)	stiprindama Europos pilietybės jausmą ir europinės reikšmės bendro kultūrinio paveldo suvokimą;

c)	padėdama geriau suvokti darnaus vystymosi svarbą;

d)	patvirtindama Europos kultūrinio bendradarbiavimo programos, kuria siekiama skatinti abipusį supratimą, socialinę įtrauktį ir toleranciją Europos Sąjungoje, svarbą;

e)	prisidėdama prie kovos su bet kokia diskriminacijos dėl lyties, rasės ar tautybės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos forma;

f)	skatindama Europos piliečių kultūrinę sąmonę ir stiprindama švietimo ir kultūros sinergiją;

g)	skatindama visų formų kultūrinę ir kalbinę įvairovę Europoje.

Programos ir Bendrijos politikų kultūrinio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis srityje suderinamumui ir papildomumui bus skiriamas ypatingas dėmesys.

14 straipsnis

Tikrinimas ir vertinimas

1. Komisija užtikrina nuolatinį programos tikrinimą. Į tikrinimo ir vertinimo rezultatus atsižvelgiama įgyvendinant programą.

Tikrinimo veikla sudaryta iš ataskaitų, numatytų 4 dalies a ir c punktuose.

Laikantis Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos specialieji programos tikslai gali būti peržiūrėti atsižvelgiant į tikrinimo ataskaitas.

2. Komisija užtikrina pastovų, išorinį ir nepriklausomą programos vertinimą.

3. Vertinant programą, turi būti atsižvelgta į šiame sprendime įtvirtintus tikslus, siekiant užtikrinti jų įgyvendinimą.

4. Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Komisija pateikia:

a)	ne vėliau kaip2010 m. gruodžio 31 d., tarpinio išorinio ir nepriklausomo vertinimo ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir šios programos įgyvendinimo kiekybinius bei kokybinius aspektus;

b)	ne vėliau kaip2011 m. gruodžio 31 d., Komunikatą apie šios programos pratęsimą;

c)	ne vėliau kaip2015 m. gruodžio 31 d., išorinio ir nepriklausomo ex post vertinimo ataskaitą.

15 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Veiksmai, pradėti iki 2006 m. gruodžio 31 d. pagal Sprendimus Nr. 508/2000/EB arba Nr. 792/2004/EB, bus vykdomi iki pabaigos pagal šių sprendimų nuostatas.

Sprendimo Nr. 508/2000/EB 5 straipsnyje nurodytas komitetas keičiamas komitetu, nurodytu šio sprendimo 10 straipsnyje.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 164, 2005 7 5, p. 65 .

(2) 2005 m. spalio 25 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) OL L 99, 1996 4 20, p. 20.

(4) OL L 291, 1997 10 24, p. 26.

(5) OL L 305, 1997 11 8, p. 31.

(6) OL L 63, 2000 3 10, p. 1.

(7) OL C 162, 2002 7 6, p. 5.

(8) OL C 13, 2003 1 18, p. 5.

(9) OL C 72 E, 2002 3 21, p. 142.

(10) OL C 293 E, 2002 11 28, p. 105.

(11) OL C 300 E, 2003 12 11, p. 156.

(12) OL C 76 E, 2004 3 25, p. 459.

(13) OL L 166, 1999 7 1, p. 1.

(14) OL L 138, 2004 4 30, p. 40 .

(15) OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

(16) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(17) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(18) OL L 357, 2002 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1261/2005 (OL L 201, 2005 8 2, p. 3).

PRIEDAS

I. VEIKSMŲ IR RENGINIŲ APIBŪDINIMAS

1. Pirmasis skyrius: kultūros veiksmų rėmimas

1.1. Daugiamečiai bendradarbiavimo tinklai

Programa remia tvarius ir struktūrinius Europos kultūros operatorių daugiamečius bendradarbiavimo tinklus . Šios paramos tikslas yra padėti šiems tinklams jų veiklos pradžios ir kūrimosi metu arba geografinės plėtros metu. Siekiama paskatinti juos kurtis tvariai ir būti finansiškai autonomiškais.

Kiekvieną tinklą sudaro ne mažiau nei 6 operatoriai iš 4 skirtingų programoje dalyvaujančių valstybių . Jo tikslas yra vienyti vieno ar keleto sektorių atstovus įvairiai veiklai arba daugiamečiams projektams, kurie gali būti sektoriniai arba tarpsektoriniai , bet siekiantys bendro tikslo. Kiekvienas tinklas turi turėti pagrindinį operatorių, atstovaujantį kitiems dalyvaujantiems operatoriams, kuris būtų atskaitingas Komisijai.

Kiekvienas tinklas siekia vykdyti įvairią struktūrinę ir daugiametę kultūros veiklą. Ši veikla turi būti vykdoma per visą Bendrijos finansavimo laikotarpį. Ja turi būti siekiama bent dviejų iš 3 straipsnio 2 dalies a-c punktuose išvardytų tikslų. Pirmenybė teikiama tinklams , kurie planuoja vykdyti veiklą, atitinkančią visus tris 3 straipsnio 2 dalies a-c punktuose išvardytus tikslus.

Tinklai atrenkami paskelbus pasiūlymų konkursą pagal Finansinį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones. Be to, atranka bus vykdoma atsižvelgiant ir į bendros veiklos organizatorių turimą pripažintą patirtį jų veiklos srityje, jų finansinius ir veiklos pajėgumus, reikalingus siūlomai veiklai įgyvendinti, bei į šios veiklos kokybę ir jos suderinamumą su bendruoju ir specialiaisiais programos tikslais, nurodytais 3 straipsnyje.

Tinklai turi būti steigiami remiantis bendradarbiavimo susitarimu, t. y. bendru dokumentu, turinčiu teisinę formą vienoje iš dalyvaujančių valstybių, ir pasirašytu visų bendros veiklos organizatorių.

Bendrijos parama negali viršyti 70 proc. projekto biudžeto ir turi būti proporcingai mažėjanti. Ji negali būti didesnė nei 500 000EUR per metus. Ši parama teikiama 5 metus. Ši parama teikiama ne trumpiau negu 3 ir ne ilgiau kaip 5 metus. Per šį laikotarpį kai kurie organizatoriai gali būti pakeičiami, jei išlaikomi tie patys tikslai ir atstovaujamų valstybių skaičius.

Šiai paramos sričiai skiriama apie 29 proc. viso programos biudžeto.

1.2. Bendradarbiavimo veiksmai

Programa remia sektorinius arba tarpsektorinius kultūrinio bendradarbiavimo tarp Europos operatorių veiksmus. Daug dėmesio skiriama kūrybiškumui ir novatoriškumui, ypač europinės reikšmės kultūrinio paveldo išsaugojimo ir populiarinimo projektams . Ypač bus skatinami veiksmai, kuriais siekiama ištirti bendradarbiavimo sritis, kurias galima būtų plėtoti ilgesnį laiką.

Kiekviena priemonė turi būti sukurta ir vykdoma bendradarbiaujant bent trims kultūros operatoriams iš 3 skirtingų programoje dalyvaujančių valstybių, nesvarbu, ar operatoriai atstovautų vieną ar kelis kultūros sektorius.

Priemonės atrenkamos paskelbus pasiūlymų konkursą, atsižvelgiant į Finansinį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones. Be to, atranka bus vykdoma atsižvelgiant ir į bendros veiklos organizatorių turimą pripažintą patirtį jų veiklos srityje, jų finansinius ir veiklos pajėgumus, reikalingus siūlomai veiklai įgyvendinti, bei į šios veiklos kokybę ir jos suderinamumą su bendruoju ir specialiaisiais programos tikslais, nurodytais šio sprendimo 3 straipsnyje.

Bendrijos parama negali būti didesnė nei 70 proc. projekto biudžeto. Ji negali būti mažesnė nei 30 000 EUR ar didesnė nei 200 000EUR per metus. Ši parama teikiama nuo 12 iki 24 mėnesių.

Sąlygos, numatytos šiai priemonei dėl minimalaus operatorių, kurie yra reikalingi projektams pateikti, skaičiaus, taip pat minimalios ir maksimalios Bendrijos paramos lėšos gali keistis, atsižvelgiant į specifines literatūrinio vertimo ypatybes.

Šiai paramos sričiai skiriama apie 30 proc. viso programos biudžeto.

1.3. Specialieji veiksmai

Programa taip pat remia specialiuosius veiksmus. Šie veiksmai yra ypatingi tuo, kad privalo būti didelio masto ir užmojo, turi susilaukti didelio atgarsio Europos tautose ir stiprinti priklausymo vienai bendrijai jausmą, informuoti apie kultūrinę valstybių narių įvairovę ir mokyti tarpkultūrinio bei tarptautinio dialogo. Jie turi siekti bent dviejų specialiųjų šio sprendimo 3 straipsnio 2 dalies a-c punktuose išvardytų tikslų.

Šie specialieji veiksmai taip pat prisideda prie to, kad Bendrijos kultūrinė veikla būtų geriau matoma, bei stiprina mūsų žemyno kultūrinę įtaką.

Pavyzdžiui, toks „specialusis veiksmas“ gali būti skiriami prizai, jei jų tikslas - apdovanoti menininkus, kūrinius ar kultūros bei meno pasiekimus, padėti jiems tapti žinomiems už valstybės ribų ir tokiu būdu prisidėti prie mobilumo ir mainų, pavyzdžiui, prizas Europa.

Čia reikšminga parama bus taip pat teikiama Europos kultūros sostinės renginiams, siekiant įgyvendinti veiksmus, garsinančius Europos vardą ir stiprinančius visos Europos kultūrinį bendradarbiavimą.

Šioje srityje parama taip pat galės būti skiriama bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, išvardytomis 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje, veiksmams.

Pateikti pavyzdžiai nėra baigtinis pagal šį programos poskyrį remiamų veiksmų sąrašas.

Specialiųjų veiksmų atrankos tvarka priklausys nuo kiekvieno veiksmo atskirai. Lėšos bus skiriamos pagal pasiūlymų konkursų ir paraiškų konkursų rezultatus, išskyrus atvejus, kuriems taikomos Finansinio reglamento 54 ir 168 straipsnių nuostatos. Taip pat bus atsižvelgiama į tai, kaip kiekviena priemonė atitinka bendrąjį ir specialiuosius programos tikslus, išvardytus 3 straipsnyje.

Bendrijos parama negali būti didesnė nei 60 proc. projekto biudžeto.

Šiai paramos sričiai skiriama apie 16 proc. viso programos biudžeto.

2. Antrasis skyrius: kultūros srityje veikiančių europinių organizacijų ir priemonių, skirtų apsaugoti ir įamžinti svarbiausius su deportacijomis susijusius objektus ir archyvus, rėmimas

Ši parama gali būti veiklos subsidija, skirta bendrai finansuoti su nuolatinės veiklos programa susijusias išlaidas, kurias patiria bendro europinio intereso tikslo kultūros srityje arba Europos sąjungos šioje srityje vykdomą politiką atitinkančio tikslo siekianti organizacija;

Numatyta šias subsidijas skirti skelbiant metinius pasiūlymų konkursus.

Šiam skyriui yra skiriama apie 14 proc. viso programos biudžeto.

Europinio intereso kultūrinių organizacijų veiklos rėmimas

Ši parama gali būti skiriama organizacijoms, dirbančioms kultūrinio bendradarbiavimo labui šiais būdais :

—	atliekančioms atstovavimo Bendrijos lygiu funkciją,

—	renkančioms arba platinančioms informaciją, lengvinančią kultūrinį bendradarbiavimą Europos viduje,

—	jungiančioms į tinklus kultūros srityje Europos mastu veikiančias organizacijas,

—	dalyvaujančioms įgyvendinant kultūrinio bendradarbiavimo projektus,

—	atliekančioms europietiškosios kultūros ambasadorių vaidmenį, kaip pavyzdžiui, Europos Sąjungos jaunimo orkestras.

Šios organizacijos turi būti tikrai europinio masto. Todėl, vienos arba dalyvaudamos įvairiose tokias organizacijas vienijančiose asociacijose, jos turi vykdyti savo veiklą Europos mastu, o jų struktūra (registruoti nariai) ir veikla turi turėti potencialios įtakos visos Europos Sąjungos mastu arba būti susijusi su bent septyniomis Europos valstybėmis.

Šią veiklos paramą gaunančių organizacijų atranka vyksta pasiūlymų konkurso tvarka. Ji vykdoma atsižvelgiant į tai, ar organizacijų darbo programa atitinka specialiuosius tikslus, išvardytus šio sprendimo 3 straipsnyje. Su šiomis atrinktomis organizacijomis gali būti sudaryti ilgalaikiai partnerystės pagrindų susitarimai.

Pagal šį priedo skyrių skiriama veiklos parama negali būti didesnė nei 80 proc. leistinų organizacijos išlaidų tiems finansiniams metams, kuriems skiriama parama .

3. Trečiasis skyrius: tiriamųjų darbų ir informacijos rinkimo bei platinimo, taip pat skatinimo veiksmų kultūrinio bendradarbiavimo srityje rėmimas

Šiam skyriui yra skiriama apie 5 proc. viso programos biudžeto.

3.1. Tiriamųjų darbų kultūrinio bendradarbiavimo srityje rėmimas

Programa remia studijas ir tiriamuosius darbus kultūrinio bendradarbiavimo srityje. Šios paramos tikslas yra padidinti informacijos ir skaitinių duomenų apie kultūrinį bendradarbiavimą Europos mastu srautą, ypač apie kultūros darbuotojų mobilumą, kūrinių ir meno bei kultūros dirbinių judėjimą ir tarpkultūrinį dialogą.

Pagal šį skyrių, parama gali būti teikiama studijoms ir tiriamiesiems darbams, teikiantiems žinių apie kultūrinio bendradarbiavimo Europos viduje reiškinį ir padedantiems kurti jo plėtrai palankią aplinką. Ypatingai skatinami bus statistinių duomenų rinkimo ir analizės projektai.

3.2. Informacijos rinkimo ir platinimo, taip pat skatinimo veiksmų kultūrinio bendradarbiavimo srityje rėmimas

Programa teikia paramą informacijos rinkimui ir platinimui, taip pat skatinimo veiksmams plėtojant pagal kultūros atstovų poreikius kultūrinio bendradarbiavimo srityje Europos viduje pritaikytą instrumentą internete.

Šis instrumentas turi sudaryti sąlygas keistis patirtimi ir gera praktika, skleisti informaciją apie kultūros programą ir kultūrinį bendradarbiavimą Europos viduje plačiąja prasme.

3.3. Kultūros informacinių punktų rėmimas

Siekiant užtikrinti, kad praktinė informacija apie programą bus platinama tikslingai, veiksmingai ir prisitaikant pagal poreikius, programoje yra numatyta teikti paramą „kultūros informaciniams punktams“. Šios įstaigos, veikiančios nacionaliniame lygmenyje, steigiamos Komisijai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, savanoriškais pagrindais ir, jei tai racionalu, jie bus įsikūrę tose pačiose patalpose, kaip Komisijos atstovybė atitinkamose valstybių narių sostinėse.

Kultūros informaciniai punktai yra atsakingi už:

—	programos sklaidą,

—	programos prieinamumo kuo didesniam kultūros srities profesionalų ir kultūros darbuotojų skaičiui lengvinimą ir dalyvavimo jos veikloje skatinimą veiksmingai platinant apie ją informaciją,

—	nuolatinio ryšio palaikymą su įvairiomis institucijomis, remiančiomis kultūros sektorių valstybėse narėse ir tokiu būdu prisidedančioms prie to, kad programos veiksmai ir nacionalinės paramos priemonės vieni kitus papildytų,

—	informacijos teikimą ir kontaktų tarp veiklos vykdytojų, dalyvaujančių programoje ir kitose kultūros projektams atvirose programose, užtikrinimą atitinkamu lygiu.

II. PROGRAMOS VALDYMAS

Iš programos finansinio paketo taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamaisiais, tikrinimo, kontrolės, audito ir vertinimo veiksmais, tiesiogiai būtinais programai valdyti ir jos tikslams įgyvendinti - ypač tyrimai, susirinkimai, informacinės ir leidybos priemonės, išlaidos informaciniams tinklams, užtikrinantiems keitimąsi informacija, bei visos kitos išlaidos administracinei ir techninei paramai, kurios gali prireikti Komisijai programos valdymui.

III. KONTROLĖ IR AUDITAS

Projektams, atrinktiems 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, taikoma atsitiktinio audito sistema.

Subsidijos gavėjas privalo saugoti ir prireikus pateikti Komisijai visus išlaidas, padarytas per penkerius metus po paskutinės išmokos, pateisinančius dokumentus. Subsidijos gavėjas atsako už tai, kad prireikus, Komisijai būtų pateikti dokumentai, kuriuos saugo jo partneriai ar nariai.

Komisija, arba tiesiogiai per savo atstovus, arba per bet kurią kitą pasirinktą kompetentingą išorinę organizaciją, turi teisę atlikti jos subsidijų naudojimo auditą. Toks auditas gali būti atliekamas visą sutarties galiojimo laiką bei penkerius metus po visos subsidijos sumos išmokėjimo. Atsižvelgdama į audito rezultatus, prireikus Komisija gali priimti sprendimą dėl išieškojimo.

Komisijos personalas ir Komisijos įgalioti asmenys iš išorės turi teisę prireikus patekti į paramos gavėjo patalpas bei gauti visą reikalingą informaciją, taip pat ir elektronine forma, jei tai būtina auditui atlikti.

Audito rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu biuras (OLAF) turi tokias pat teises kaip ir Komisija, ypač prieigos teisę.

Be to, siekiant apsaugoti finansinius Europos Bendrijų interesus nuo sukčiavimų ir kitų pažeidimų, Komisijai suteikta teisė vykdyti su šia programa susijusią kontrolę ir patikrinimus vietoje, remiantis Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (1). Prireikus, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 (2).

IV. INFORMACIJOS, KOMUNIKACIJOS IR SKATINIMO VEIKLA

1. Komisija

Komisija gali organizuoti seminarus, koliokviumus ar susirinkimus, siekdama palengvinti programos vykdymą, ir imtis reikiamos informacijos, leidybos , platinimo ir skatinimo veiklos bei atlikti programos tikrinimą ir vertinimą. Tokie veiksmai gali būti finansuojami teikiant subsidijas, viešojo konkurso tvarka, arba organizuojami bei finansuojami tiesiogiai Komisijos.

2. Informaciniai punktai

Komisija ir valstybės narės savanoriškais pagrindais organizuoja ir stiprina programos vykdymui naudingos informacijos mainus steigdamos kultūros informacinius punktus, atliekančius programos įgyvendinimo nacionaliniu lygiu įstaigų funkciją pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir 3 dalies nuostatas.

V. BENDRO BIUDŽETO PASKIRSTYMAS

Orientacinis metinio programos biudžeto paskirstymas

	Biudžeto dalis
1 skyrius (projektų rėmimas)	Apie 75 proc.
— daugiamečiai bendradarbiavimo tinklai	Apie 29 proc .
— bendradarbiavimo veiksmai	Apie 30 proc .
— specialieji veiksmai	Apie 16 proc .
2 skyrius (parama organizacijoms)	Apie 14 proc .
3 skyrius (analizė ir informacija)	Apie 5 proc.
Iš viso veiklos išlaidų	Apie 94 proc .
Programos valdymas	Apie 6 proc .

(1) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(2) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

P6_TA(2005)0398

MEDIA 2007 ***I

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl paramos programos Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriuje įgyvendinimo (MEDIA 2007) (KOM(2004)0470 — C6-0093/2004 — 2004/0151(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0470) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, į 157 straipsnio 3 dalį ir į 150 straipsnio 4 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0093/2004),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų, Biudžeto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A6-0278/2005),

1.	pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.	pabrėžia, kad pasiūlyme dėl teisės akto laikotarpiui nuo 2006 m. numatyti asignavimai priklauso nuo sprendimo dėl kitos daugiametės finansinės struktūros;

3.	ragina Komisiją, kai bus priimta kita daugiametė finansinė struktūra, prireikus pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų patikslinta programai numatyta orientacinė suma;

4.	ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

5.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.

P6_TC1-COD(2004)0151

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. spalio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2005/EB dėl paramos programos Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriuje įgyvendinimo (MEDIA 2007)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 157 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Europos vaizdo ir garso įrašų sektoriui tenka svarbus vaidmuo europinės pilietybės kūrimo procese, šiandieną jis yra vienas svarbiausių Sąjungos bendrųjų, pagrindinių, socialinių ir kultūros vertybių perdavimo europiečiams, ir ypač jaunimui, instrumentų. Bendrijos parama siekiama padėti Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriui stiprinti kultūrų dialogą bei Europos kultūrų tarpusavio pažinimą ir plėtoti jo politines, kultūros, socialines ir ekonomikos galimybes, kurios yra tikroji pridėtinė vertė siekiant įgyvendinti Europos pilietybę. Paramos tikslas taip pat yra sustiprinti sektoriaus konkurencingum1 ir padidinti nenacionalinių europinių kūrinių rinkos dalį Europoje.

(2)	Taip pat būtina remti aktyvų pilietiškumą , skatinti, kad būtų gerbiamas žmogaus orumo principas, skatinti vyrų ir moterų lygybę, bei stiprinti kovą su visomis diskriminacijos ir atskirties formomis, taip pat rasizmu ir ksenofobija.

(3)	Vis didėjantis moterų dalyvavimas bei įtaka garso ir vaizdo sektoriuje gali pakeisti garso ir vaizdo sektoriaus turinį bei sukelti platesnį moteriškosios auditorijos susidomėjimą ir yra būtinas užtikrinant lyčių lygybę visuomenėje apskritai.

(4)

Bendrijos parama garso ir vaizdo įrašų sektoriui skiriama remiantis Sutarties 151 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyta, kad:

—	Bendrija prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą;

—	Bendrija į kultūros aspektus atsižvelgia imdamasi veiksmų pagal kitas šios Sutarties nuostatas, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūrų įvairovę.

(5)

Bendrijos parama garso ir vaizdo įrašų sektoriui taip pat atitinka 2000 m. kovo 23 d. ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos Lisabonoje iškeltą naująjį strateginį tikslą Europos Sąjungai: skatinti mokymus , užimtumą, ekonomikos reformą ir socialinę sanglaudą žinių ekonomikos kontekste. Savo išvadose Taryba konstatavo, kad „pasinaudodamos kultūrine Europos įvairove ir jungdamos ją į tinklą, turinio įmonės sukuria pridėtinės vertės“. Toks požiūris buvo patvirtintas 2003 m. kovo 20 d. ir 21 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadose.

(6)

Be to, Bendrijos parama garso ir vaizdo įrašų sektoriui grindžiama vertinga patirtimi, įgyta vykdant programas MEDIA I, MEDIA II, MEDIA Plius ir MEDIA - mokymas (4), nuo 1991 m. skatinusias Europos garso ir vaizdo įrašų pramonės plėtrą. Ši patirtis ypač atsiskleidė atlikus minėtųjų programų vertinimą (5).

(7)

Patirtis parodė, kad Bendrijos veiksmai ypatingą dėmesį turi skirti:

—	iki garso ir vaizdo įrašų gamybos - europinių garso ir vaizdo kūrinių vystymui bei žinių įgijimui ir tobulinimui garso ir vaizdo įrašų sektoriuje; pastarasis veiksmas yra sudėtinė garso ir vaizdo įrašų ikigamybinio proceso dalis;

—	po gamybos - europinių garso ir vaizdo kūrinių platinimui, eksploatavimui salėse ir reklamai;

—	pervedimas į skaitmeninį formatą turi tapti pagrindiniu įnašu stiprinant garso ir vaizdo įrašų sektorių ir pagrindiniu MEDIA 2007 siekiu;

ir, kad visų pirma būtina remti skaitmenines paslaugas ir europinius katalogus siekiant įveikti Europos garso ir vaizdo įrašų rinkos susiskaldymą.

(8)	MEDIA programa turėtų būti skatinamas autorių (pvz., scenaristų ir režisierių) kūrybos procesas, o jie turėtų būti skatinami plėtoti ir naudoti naujus kūrybos būdus, kuriais būtų stiprinami naujovių pajėgumai Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriuje.

(9)

Yra daugiau negu viena informacijos keitimo skaitmenine forma platforma projektuojant filmus, kurios pasirinkimas priklauso nuo skirtingų naudojimo būdų, naudotojų ir poreikių. Bandomieji projektai pagal MEDIA programą galėtų būti bandymų pagrindas, pagal kurį būtų kuriami nauji standartai, kurių reikia vaizdo ir garso sektoriui.

(10)

Kaip programų MEDIA Plius ir MEDIA mokymas priedas įsteigta Parengiamoji priemonė „Augimas ir garso bei vaizdo įrašai: i2i garso ir vaizdo įrašai“ pradėjo kitą Bendrijos paramos garso ir vaizdo įrašų sektoriui politikos įgyvendinimo etapą. Ši priemonė buvo specialiai sukurta siekiant ištaisyti tam tikras mažų ir vidutinių šio sektoriaus įmonių (MVĮ) prieigos prie finansavimo problemas. „Augimas ir garso bei vaizdo įrašai: i2i garso ir vaizdo įrašai“ vertinimas patvirtino jos tinkamumą sektoriaus poreikiams ir būtinumą tęsti Bendrijos veiksmus šia kryptimi , tačiau parodė, kad jie turėtų būti labiau orientuoti į ypatingus šio sektoriaus poreikius .

(11)

Europos garso ir vaizdo įrašų sektorius pasižymi dideliu augimo, naujovių ir dinamikos potencialu, dėl kultūrų ir kalbų įvairovės atsiradusiu rinkos susiskaldymu ir dėl to dideliu skaičiumi vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių, turinčių ilgalaikę nepakankamą kapitalizaciją. Įgyvendinant Bendrijos paramą, reikia atsižvelgti į garso ir vaizdo įrašų sektoriaus specifiką ir ypač užtikrinti, kad administracinės ir finansinės procedūros būtų proporcingos teikiamos paramos dydžiui ir kiek įmanoma labiau supaprastintos ir atitiktų siekiamus tikslus bei garso ir vaizdo įrašų pramonės praktiką ir poreikius. Supaprastinus procedūras ypač turi sutrumpėti laikotarpis nuo projektų planavimo iki jų prieinamumo visuomenei.

(12)	Beveik nėra specializuotų įmonių, teikiančių kreditus garso ir vaizdo įrašų sektoriui, ir Europos Sąjungos mastu tai yra ypatinga kliūtis konkurencijai.

(13)	Bet kokie pagal šią programą priimti veiksmai turi būti suderinami su Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos, ypač jos 11 straipsnio dėl saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos priemonių pliuralizmo.

(14)	Komisija ir valstybės narės turėtų peržiūrėti garso ir vaizdo įrašų sektoriui teikiamą paramą, visų pirma parengiamosios i2i priemonės rezultatus, ir pagal tai nustatyti, kiek būsima parama galima supaprastinti specializuotų MVĮ skirtų gaminių plėtrą, atsižvelgiant į kreditų teikimą.

(15)	Ten, kur valstybėse narėse buvo sukurtos kreditų teikimo sistemos, skatinant nacionalinius garso ir vaizdo įrašų projektus ir pritraukti privatųjį kapitalą, būtina patikrinti, kaip šis kapitalas, pasitelkiant MEDIA 2007 programą, gali būti prieinamas ir nenacionaliniams europiniams projektams.

(16)

Pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 3 straipsnį visose šiame straipsnyje nurodytose veiklos srityse Bendrija siekia pašalinti vyrų ir moterų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę , o Sutarties 13 straipsnyje teigiama, kad Bendrija imasi atitinkamų veiksmų siekdama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Programa taip pat atitiks neįgalių piliečių, ypač turinčių specialių poreikių arba klausos problemų, prieigos poreikius.

(17)	Sutarties dėl Konstitucijos Europai II-82 straipsnyje nurodoma, kad Sąjunga gerbia kultūrų ir kalbų įvairovę, todėl būtina atsižvelgti į ypatingus mažesnių Sąjungos valstybių narių ir valstybių narių su daugiau nei vienu kalbiniu regionu, poreikius.

(18)

Didesnis su Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriumi susijusios informacijos skaidrumas ir geresnis jos platinimas yra sektoriaus ūkio subjektų, ypač mažų ir vidutinių įmonių, konkurencingumo veiksnys. Didesnis skaidrumas ir informacijos platinimo plėtra skatina privačių investuotojų pasitikėjimą, kadangi padeda suprasti sektoriaus galimybes. Tai taip pat palengvina Bendrijos veiksmų vertinimą ir tikrinimą. Europos Sąjungos dalyvavimas Europos garso ir vaizdo observatorijos veikloje turėtų padėti įgyvendinti šiuos tikslus.

(19)

25 valstybių narių Europos Sąjungoje bendradarbiavimas vis dažniau tampa strateginiu požiūriu siekiant sustiprinti Europos filmų pramonės konkurencingumą. Todėl turėtų būti labiau remiami tinklai Sąjungos mastu visais MEDIA programos lygmenimis - vykdant mokymą, kūrimą, platinimą ir pardavimų skatinimą. Tai ypač svarbu bendradarbiaujant su atstovais iš valstybių narių, prisijungusių po 2004 m. balandžio 30 d. Reikia pažymėti, kad bet kokia garso ir vaizdo įrašų sektoriaus atstovų bendradarbiavimo strategija turi būti vykdoma laikantis Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų.

(20)

Viešoji finansinė parama kinui Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu yra būtina siekiant nugalėti sektoriaus struktūrinius sunkumus ir įgalina Europos garso ir vaizdo įrašų pramonę sutikti globalizacijos iššūkius. Viešosios paramos schemos turi atitikti Sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktą ir 151 straipsnio 4 dalį ir neturėtų būti atviros liberalizacijai tarptautinės prekybos derybų metu.

(21)	Europos Sąjungos šalys kandidatės ir EFTA šalys EEE sutarties narės gali dalyvauti Bendrijos programose pagal su šiomis valstybėmis pasirašytų susitarimų nuostatas.

(22)	Reikia stiprinti bendradarbiavimą rengiant MEDIA programos ir Eurimages, tačiau neįtraukiant finansinių ir administracinių klausimų.

(23)

2003 m. birželio 19-20 d. Salonikų Europos Vadovų Taryba patvirtino „Darbotvarkę Vakarų Balkanams: žengiant Europos integracijos keliu“, numatančią, kad Bendrijos programos turėtų būti prieinamos šalims, dalyvaujančioms stabilizacijos ir asociacijos procese, tarp Bendrijos ir šių šalių sudarant pagrindų susitarimus.

(24)

Kitos Europos valstybės - Europos tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų narės yra sudėtinė Europos garso ir vaizdo įrašų erdvės dalis ir todėl gali dalyvauti šioje programoje, skiriant papildomą finansavimą, sutartyse, kurios bus pasirašytos tarp susijusių šalių, numatytomis sąlygomis; šioms šalims, jei jos to pageidauja, turi būti sudaryta galimybė atsižvelgiant į biudžeto ypatybes ar jų garso ir vaizdo įrašų pramonės prioritetus dalyvauti programoje arba pasinaudoti siauresne bendradarbiavimo formule, skiriant papildomą finansavimą ir taikant specifines sąlygas, dėl kurių susijusios šalys turi susitarti.

(25)

Suderintų tarpusavio interesų pagrindu plėtojamas bendradarbiavimas su trečiosiomis ne Europos šalimis gali sukurti pridėtinės vertės Europos garso ir vaizdo įrašų pramonėje europinių kūrinių reklamos, patekimo į rinką, platinimo, transliavimo ir eksploatavimo tose šalyse prasme; toks bendradarbiavimas turi būti plėtojamas skiriant papildomą finansavimą ir taikant specifines sąlygas, dėl kurių susijusios šalys turi susitarti.

(26)	Turi būti imamasi atitinkamų priemonių, siekiant apsisaugoti nuo pažeidimų ir sukčiavimo, atgauti prarastas lėšas, kurios buvo išmokėtos ar panaudotos neteisėtai.

(27)	Šiuo sprendimu visam programos laikui nustatomas finansinis paketas, tampantis pagrindiniu orientyru, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo 33 ir 34 punkte (6).

(28)	Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(29)	Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Sprendimu 2000/821/EB ir Sprendimu Nr. 163/2001/EB nustatytų programų prie šiuo sprendimu nustatytos programos, reikia numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 skyrius

Bendrieji programos tikslai ir biudžetas

1 straipsnis

Programos tikslai ir prioritetai

1. Šiuo sprendimu laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m gruodžio 31 d. nustatoma paramos programa Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriuje (toliau - programa).

2. Garso ir vaizdo įrašų sektorius yra svarbus pagrindinių Europos socialinių ir kultūrinių vertybių perdavimo ir populiarinimo bei aukštos kvalifikacijos, į ateitį orientuotų darbo vietų kūrimo instrumentas. Programa siekiama ekonomiškai sustiprinti Europos garso ir vaizdo įrašų sektorių, kad pasinaudojant stiprios, įvairaus turinio pramonės plėtra ir vertingu prieinamu kultūros paveldu būtų galima geriau atlikti šio sektoriaus kultūrinį vaidmenį .

Bendrieji programos tikslai yra šie:

apsaugoti ir sustiprinti Europos kalbų ir kultūrų įvairovę bei garso ir vaizdo paveldą, užtikrinti jų prieinamumą visiems Europos piliečiams , skatinti žiniasklaidos pliuralizmą bei saviraiškos laisvę ir skatinti dialogą tarp kultūrų Europos Sąjungoje ir tarp Europos Sąjungos ir jos kaimyninių šalių;

b)	stiprinant atstovų bendradarbiavimą padidinti Europos garso ir vaizdo kūrinių judėjimą Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų;

c)	sustiprinti Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriaus ir Europos garso ir vaizdo kūrinių konkurencingumą Europos ir tose tarptautinėse įdarbinimui palankiose rinkose skatinant šio sektoriaus darbuotojų ryšius .

3. Siekdama šių tikslų, programa remia:

a)	iki garso ir vaizdo įrašų gamybos - žinių įgijimą ir tobulinimą garso ir vaizdo įrašų sektoriuje ir Europos garso ir vaizdo kūrinių vystymą;

b)	po garso ir vaizdo įrašų gamybos - Europos garso ir vaizdo kūrinių platinimą ir reklamą;

c)	eksperimentinius projektus, siekiančius pritaikyti programą prie rinkos pokyčių.

4. 3 dalyje išvardytose intervencijos srityse atsižvelgiama į šiuos prioritetus:

a)	skatinti kūrybą garso ir vaizdo įrašų sektoriuje ir Europos kinematografinio ir garso ir vaizdo įrašų paveldo pažinimą bei transliavimą;

b)	stiprinti finansavimo ir gamybines Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriaus struktūras, ypač MVĮ;

c)	Europos garso ir vaizdo įrašų rinkoje sumažinti atotrūkį tarp didelio gamybinio pajėgumo valstybių ir mažo garso ir vaizdo produktų gamybos pajėgumo ir (arba) ribotos geografinės ar kalbinės erdvės valstybių ar regionų;

d)	neatsilikti nuo rinkos skaitmeninės pažangos, įskaitant patrauklių Europos filmų skaitmeniniu pavidalu skaitmeninių katalogų skelbimą ;

e)	gerinti prekybą Europos garso ir vaizdo sektoriaus produktais.

2 straipsnis

Biudžetas

1. Programos vykdymo orientacinė finansinė struktūra 1 straipsnyje nurodytam septynerių metų laikotarpiui pradedant nuo 2007 m. sausio 1 d. yra 1 055 000 000 EUR.

2. Metinius asignavimus skiria biudžeto valdymo institucija neperžengdama finansinės perspektyvos ribų.

3. Išimties atveju pakeitus programos planavimo laikotarpį, pradžioje nustatyta suma keičiama tik laikantis griežto proporcingumo principo.

2 skyrius

Specialieji tikslai laikotarpiui iki garso ir vaizdo įrašų gamybos

3 straipsnis

Žinių įgijimas ir tobulinimas garso ir vaizdo įrašų srityje

Žinių įgijimo ir tobulinimo garso ir vaizdo įrašų srityje aspektu programa siekiama šių specialiųjų tikslų:

Sustiprinti Europos garso ir vaizdo įrašų specialistų žinias plėtros, gamybos, platinimo/transliavimo ir pardavimų skatinimo srityse, siekiant pagerinti Europos garso ir vaizdo kūrinių kokybę ir potencialą. Programos parama skirta priemonėms, susijusioms inter alia su šia veikla:

a)	scenarijų rašymo technologija, siekiant pagerinti Europos garso ir vaizdo kūrinių kokybę ir jų judėjimo galimybes;

b)	garso ir vaizdo kūrinių gamybos, platinimo ir pardavimų skatinimo ekonominiu, finansiniu ir komerciniu valdymu, kad jau nuo vystymo etapo būtų kuriamos europinės strategijos;

c)	skaitmeninių technologijų taikymu nuo pat pradžių Europos garso ir vaizdo programų gamyboje, po gamybos, jas platinant, eksploatuojant ir archyvuojant.

Taip pat turi būti užtikrintas specialistų ir dėstytojų, kilusių iš kitų šalių nei tos, kurioje vykdoma pagal a-c punktus remiama priemonė, dalyvavimas.

Stiprinti garso ir vaizdo sektoriaus mokymo priemonių europinę dimensiją šiais būdais:

remiant Europos mokymo srities specialistų jungimąsi į tinklus ir mobilumą, ypač:

—	Europos kino mokyklas;

—	kvalifikacijos kėlimo institutus;

—	profesinio sektoriaus partnerius;

b)	ruošiant dėstytojus;

c)	remiant individualius mokymo ciklus;

d)	diegiant organizacijų, remiamų pagal 1 punkte išvardytus veiksmus, koordinavimo ir skatinimo priemones.

3.	Skiriant stipendijas sudaryti galimybę naujųjų valstybių narių ir kitų valstybių narių, turinčių ribotas gamybos galimybes garso bei vaizdo įrašų srityje ir (arba) užimančių nedidelę geografinę ir (arba) kalbinę teritoriją, specialistams dalyvauti 1 punkte išvardytuose mokymo veiksmuose.

1-3 punktuose išvardytos priemonės įgyvendinamos priede nustatyta tvarka.

4 straipsnis

Vystymas

1. Vystymo srityje programos specialieji tikslai yra šie:

a)	remti nepriklausomų gamybos įmonių Europos ir tarptautinei rinkoms skirtų gamybos projektų vystymą;

b)	remti Europos gamybos įmonių ir projektų finansavimo planų rengimą, ypač bendrų projektų finansavimo schemų sudarymą.

Šios dalies a ir b punktuose išvardytos priemonės įgyvendinamos priede nurodyta tvarka.

2. Komisija privalo užtikrinti, kad profesinių gebėjimų gerinimo srityje remiamos priemonės ir 1 dalyje išvardytos priemonės papildytų vienos kitą.

3 skyrius

Specialieji tikslai laikotarpiui po garso ir vaizdo įrašų gamybos

5 straipsnis

Platinimas ir transliavimas

Platinimo ir transliavimo srityje programos specialieji tikslai yra šie:

a)	sustiprinti Europos platinimo sektorių skatinant platintojus investuoti į nenacionalinių Europos filmų bendrą gamybą, įsigijimą ir pardavimo skatinimą bei diegti suderintas rinkodaros strategijas;

b)	pagerinti nenacionalinių Europos filmų judėjimą Europos ir tarptautinėje rinkoje imantis iniciatyvų skatinti eksportą, platinimą visose laikmenose ir įtraukimą į kino teatrų programas;

c)	remti transnacionalinį nepriklausomų įmonių pagamintų Europos garso ir vaizdo kūrinių transliavimą skatinant bendradarbiavimą tarp transliuotojų ir gamintojų bei platintojų;

d)	skatinti Europos garso ir vaizdo įrašų pervedimą į skaitmeninį formatą ir sukurti konkurencingą skaitmeninę rinką ;

e)	skatinti kino teatrus pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia skaitmeninis platinimas;

f)	skatinti subtitravimą, kaip nedaug kainuojančią priemonę siekiant palengvinti Europos filmų platinimą ir skleidimą už nacionalinių ribų.

a-f punktuose išvardytos priemonės įgyvendinamos priede nustatyta tvarka.

6 straipsnis

Skatinimas

Pardavimų skatinimo srityje programos specialieji tikslai yra šie:

a)	pagerinti Europos garso ir vaizdo kūrinių judėjimą užtikrinant Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriaus patekimą į profesionalias Europos ir tarptautines rinkas;

b)	pagerinti Europos ir tarptautinės publikos priėjimą prie Europos garso ir vaizdo kūrinių;

c)	skatinti filmų pardavimo skatinimo ir garso bei vaizdo programų nacionalinių organizacijų bendrus veiksmus;

d)	skatinti Europos kinematografinio ir audiovizualinio paveldo rėmimo veiksmus ir gerinti Europos ir tarptautinės publikos prieigą prie šio paveldo;

e)	gerinti Europos garso ir vaizdo kūrinių skaitmeninėmis platformomis propagavimą ir rinkodarą.

a-e punktuose išvardytos priemonės įgyvendinamos priede nurodyta tvarka.

4 skyrius

Bandomieji projektai

7 straipsnis

Bandomieji projektai

1. Siekiant užtikrinti programos prisitaikymą prie rinkos pokyčių, ypač susijusių su informacinių ir komunikacijos technologijų diegimu ir naudojimu, programa gali remti bandomuosius projektus.

2. Įgyvendindama 1 dalies nuostatas, Komisija konsultuojasi su techninėmis konsultacijų grupėmis, kurias sudaro Komisijos siūlymu valstybių narių paskirti ekspertai.

5 skyrius

Programos įgyvendinimo sąlygos ir finansinės nuostatos

8 straipsnis

Nuostatos dėl trečiųjų šalių

1. Jei įgyvendinami privalomi reikalavimai ir skiriamas papildomas finansavimas, programoje gali dalyvauti šios trečiosios šalys:

a)	EFTA šalys EEE susitarimo narės, remiantis EEE susitarimo nuostatomis.

b)	Šalys kandidatės, dalyvaujančios pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą strategijoje, remiantis šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendraisiais principais ir bendrosiomis sąlygomis bei tvarka, nustatytais atitinkamai pagrindų susitarimuose ir Asociacijos tarybų sprendimuose.

c)	Vakarų Balkanų šalys, remiantis pagrindų susitarimais, kurie bus sudaryti su šiomis valstybėmis dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose, nustatyta tvarka.

2. Programoje taip pat gali dalyvauti kitos, nei 1 dalyje nurodytos šalys - Europos tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų narės, naudojant papildomą finansavimą tokiomis sąlygomis, kurios bus nustatytos susitarimuose tarp suinteresuotų šalių.

3. Atveriant Programą 1 ir 2 dalyse nurodytoms trečiosioms Europos šalims iš anksto ištiriamas jų nacionalinių įstatymų suderinamumas su Bendrijos teisynu, ypač su 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (8) 6 straipsnio 5 dalies. Ši nuostata netaikoma 3 straipsnyje nurodytiems veiksmams.

4. Programa taip pat atvira bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, kurios sudarę sąjungų ir bendradarbiavimo su Europos Sąjunga sutartis, turinčias punktus dėl garso ir vaizdo įrašų, ir sutartų papildomų asignavimų bei atskirų planų pagrindu. 1 dalyje nurodytos Vakarų Balkanų šalys ir Europos šalys, kurias apima Europos kaimynystės politika , nenorinčios iki galo dalyvauti programoje, gali pasinaudoti bendradarbiavimu su programą sąlygomis, numatytomis šioje dalyje.

9 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (9) 114 straipsnio 1 dalį fiziniai asmenys gali būti programos paramos gavėjais.

Nepažeidžiant sutarčių ir konvencijų, kurių susitarianti šalis yra Bendrija, programos paramą gaunančios įmonės turi priklausyti ir išlikti priklausančios, tiesiogiai ar per didžiąją akcijų dalį, valstybėms narėms ir (arba) valstybių narių piliečiams.

2. Pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (10) 176 straipsnio antros ir ketvirtos dalies nuostatas, Komisija gali nuspręsti, remdamasi paramos gavėjų ypatybėmis ir priemonių pobūdžiu, ar galima juos atleisti nuo būtinųjų žinių ir profesinės kvalifikacijos, reikalingų sėkmingai įgyvendinant priemonę ar darbo programą, patikrinimo.

3. Atsižvelgiant į priemonės pobūdį, finansinė parama gali būti teikiama kaip subsidijos (11) arba kaip stipendijos. Komisija taip pat gali skirti prizus už priemones ar projektus, įgyvendintus vykdant programą. Remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 181 straipsniu ir atsižvelgiant į priemonės pobūdį, gali būti leidžiamas finansavimas nustatyto dydžio suma ir (arba) taikomos vieneto sąnaudų skalės.

4. Nustatydama tinkamumo kriterijus ir būtinus pateikti bei užpildyti dokumentus, Komisija laikosi proporcingumo principo.

5. Pagal programą skiriama finansinė parama negali būti didesnė kaip 50 proc. galutinių remiamos veiklos išlaidų. Tačiau priede atskirai nurodytais atvejais ši dalis gali siekti 75 proc. galutinių remiamos veiklos išlaidų. Be to, tokios paramos teikimo procedūraturi būti skaidri ir objektyvi.

6. Atsižvelgiant į specifinį bendrai finansuojamų priemonių pobūdį ir remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 112 straipsnio 1 dalimi, išlaidas, tiesiogiai susijusias su remiamos priemonės įgyvendinimu, Komisija gali laikyti leidžiamomis finansuoti, net jei dalį jų paramos gavėjas patyrė prieš prasidedant paraiškų atrankos procedūrai.

7. Remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 1 dalimi (12), bendras finansavimas visas arba iš dalies gali būti suteikiamas natūra, jei tokių įnašų vertė nėra didesnė nei faktiškai patirtos ir apskaitos dokumentais įrodytos sąnaudos arba nei atitinkamoje rinkoje paprastai priimtinos sąnaudos.

8. Grąžintos pagal programą ir pagal MEDIA (1991-2006) programas skirtos sumos ir atrinktų projektų nepanaudotos lėšos naudojamos programos MEDIA 2007 reikmėms.

10 straipsnis

Sprendimo įgyvendinimas

1. Komisija yra atsakinga už programos vykdymą remiantis priede nurodyta tvarka.

2. Remiantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta valdymo procedūra priimamos reikiamos priemonės įgyvendinti šiam sprendimui dėl:

a)	bendrųjų gairių visoms priede nurodytoms priemonėms;

b)	skelbiamų kvietimų teikti paraiškas turinio, kriterijų nustatymo ir projektų atrankos tvarkos;

c)	klausimų, susijusių su metiniu vidiniu programos lėšų paskirstymu, įskaitant priemones, skirtas profesinei kvalifikacijai gerinti, vystymui, platinimui/transliacijai ir reklamai;

d)	tikrinimo ir vertinimo veiksmų tvarkos.

3. Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės, susijusios su visais kitais klausimais, priimamos remiantis 11 straipsnio 3 dalyje numatyta patariamąja procedūra.

11 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų ir vadovaujamas Komisijos atstovo.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis yra du mėnesiai.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 3 straipsnyje numatyta patariamoji procedūra, laikantis šio sprendimo 7 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio nuostatų.

4. Komitetas tvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

12 straipsnis

MEDIA Desks

1. Europinis MEDIA Desks tinklas veikia kaip informacijos apie programą platinimo nacionaliniame lygmenyje vykdomasis organas, remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punktu ir 3 dalimi bei kaip nurodyta priedo 2.2 punkte , ypač tarpvalstybiniuose projektuose .

2. Būtina skatinti MEDIA Desks bendradarbiavimą susijungus į tinklus, ypač kaimynystėje esančius, siekiant palengvinti specialistų mainus ir ryšius bei supažindinti visuomenę su pagrindiniais renginiais pagal šią programą, taip pat premijomis arba apdovanojimais; informaciją ir paslaugas teikiančių MEDIA Desks vaidmuo yra naudingas palengvinant naujų garso ir vaizdo sektoriaus tiksų kūrimą.

3. MEDIA Desks turi atitikti šiuos kriterijus:

—	turėti pakankamai ir jų funkcijas atitinkančią kvalifikaciją bei tarptautinio bendradarbiavimo aplinkoje atliekamai veiklai keliamus kalbinius reikalavimus atitinkančių darbuotojų;

—	turėti tinkamą infrastruktūrą, ypač informacinę įrangą ir komunikacijos priemones;

—	dirbti tokiomis administravimo sąlygomis, kurios leistų tinkamai atlikti darbą ir padėtų išvengti interesų konfliktų.

4. Komisija ragina Media Desks ir Media Antennae tinklus kurti mažais gamybos pajėgumais pasižyminčiose šalyse ir regionuose ir laikantis prioritetų, numatytų 1 straipsnio 4 dalies c punkte, bei skatinti minėtų tinklų matomumą.

13 straipsnis

Programos indėlis į kitas Bendrijos politikas ir prerogatyvas

1. Programa padeda stiprinti horizontaliąsias Europos bendrijos politikas, ypač:

a)	remdama pagrindinius saviraiškos principus ir žiniasklaidos pliuralizmą bei nepriklausomumą ;

padėdama geriau suvokti Europos kultūrų įvairovės ir daugiakultūriškumo svarbą, skatindama didesnį įvairių kultūrų tarpusavio pripažinimą, kaip priemonę, padedančią Europos pilietybę paversti tikrove ir sukurti integruotą visuomenę, ir padėdama geriau suvokti būtinybės kovoti su visų formų diskriminacija , įskaitant rasizmą ir ksenofobiją, svarbą;

c)	padėdama geriau suvokti darnaus ekonomikos vystymosi svarbą;

d)	prisidėdama prie kovos su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasės ar tautinės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos ir skatindama moterų ir vyrų lygybę;

e)	prisidėdama prie diskusijos ir informavimo apie Europos Sąjungą kaip lygybės, taikos , demokratijos , laisvės, klestėjimo, saugumo ir teisingumo erdvę.

2. Komisija užtikrina bendradarbiavimą tarp šios programos ir kitų Bendrijos mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo ir mokslinių tyrimų programų bei informacinės visuomenės atžvilgiu .

3. Komisija užtikrina veiksmingą bendradarbiavimą tarp šios programos ir mokymo ir garso bei vaizdo srities veiksmų dalyvių, remdamasi Sąjungos, ne valstybių narių ir atitinkamų tarptautinių organizacijų, ypač Europos Tarybos (per Eurimages ir Europos garso ir vaizdo observatoriją), bendradarbiavimu.

4. Komisija imasi priemonių užtikrinti, kad pagal šią programą atliekamais veiksmais būtų papildoma kita Bendrijos ir Europos masto švietimo ir mokymų sričių veikla, susijusi su filmų ir vaizdo ir garso sektoriumi.

14 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1. Komisija užtikrina, kad šiame sprendime numatyta veikla bus vertinama a priori, stebima ir vertinama ex-post. Ji užtikrina programos prieinamumą ir jos įgyvendinimo skaidrumą.

Stebėsenos veikla susidaro iš ataskaitų, numatytų 3 dalies a ir c punktuose ir iš specifinių veiksmų.

2. Komisija užtikrina pastovų, išorinį ir nepriklausomą programos vertinimą.

3. Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Komisija teikia:

praėjus trejiems metams po programos patvirtinimo, tarpinio vertinimo ataskaitą apie pasiektus rezultatus, programos ir technologijų konteksto bei jo poveikio Europos rinkai atitiktį ir šios programos įgyvendinimo kiekybinius bei kokybinius aspektus; šia ataskaita visų pirma turėtų būti suteikiama galimybė įvertinti neseniai į Europos Sąjungą įstojusių valstybių struktūrinių pasivijimo priemonių veiksmingumą;

b)	praėjus ketveriems metams po programos priėmimo, komunikatą apie šios programos pratęsimą;

c)	pabaigus programos įgyvendinimą, ex post detalią vertinimo ataskaitą apie programos įgyvendinimą ir rezultatus.

15 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Veiksmai, pradėti iki 2006 m. gruodžio 31 d. pagal Sprendimą 2000/821/EB ir Sprendimą Nr. 163/2001/EB, bus vykdomi iki pabaigos pagal šių sprendimų nuostatas.

Sprendimo 2000/821/EB 8 straipsnyje ir Sprendimo Nr. 163/2001/EB 6 straipsnyje nurodytas komitetas keičiamas šio sprendimo 11 straipsnyje numatytu komitetu.

6 skyrius

Informacija apie europos garso ir vaizdo įrašų sektorių ir dalyvavimas Europos garso ir vaizdo observatorijos veikloje

16 straipsnis

Informacija apie Europos garso ir vaizdo įrašų sektorių

Europos Sąjunga prisideda prie su Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriumi susijusios informacijos skaidrumo ir platinimo didinimo.

17 straipsnis

Dalyvavimas Europos garso ir vaizdo observatorijos veikloje

Įgyvendindama 16 straipsnį, Europos Sąjunga programos vykdymo laikui yra Europos garso ir vaizdo observatorijos narė.

Europos Sąjungai santykiuose su Observatorija atstovauja Komisija.

18 straipsnis

Indėlis į programos tikslų įgyvendinimą

Europos Sąjungos dalyvavimas Europos garso ir vaizdo observatorijos veikloje yra sudėtinė šios programos dalis ir padeda siekti jos tikslų:

—	didinant rinkos skaidrumą pasitelkiant geresnius skirtingose šalyse surinktų duomenų palyginimus ir užtikrinant operatoriams prieigą prie finansinės ir teisinės informacijos ir statistikos duomenų, stiprinti Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriaus konkurencingumą;

—	sudarant geresnes sąlygas programos stebėsenai ir palengvinant jos vertinimą;

—	inicijuojant auditorijų, jų įpročių ir teikiamos pirmenybės tyrimus siekiant papildyti ekonominius vertinimus, derinant veiksmus su Europos garso ir vaizdo observatorija.

19 straipsnis

Tikrinimas ir vertinimas

Europos Sąjungos dalyvavimo Europos garso ir vaizdo observatorijos veikloje stebėsena ir vertinamas yra atliekami pagal programos stebėseną ir vertinimą, remiantis 14 straipsniu.

7 skyrius

Sprendimo įsigaliojimas

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir yra taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Priimta,

Europos parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 255, 2005 10 14, p. 39 .

(2) OL C 164, 2005 7 5, p. 76.

(3) 2005 m. spalio 25 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) Programos, įsteigtos atitinkamai 1990 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimu 90/685/EEB dėl veiksmų programos skatinant Europos garso ir vaizdo įrašų pramonės vystymąsi įgyvendinimo (MEDIA) (1991-1995 m.) (OL L 380, 1990 12 31, p. 37), 1995 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimu 95/563/EB dėl programos, skatinančios Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimą ir platinimą, įgyvendinimo (MEDIA II - kūrimas ir platinimas) (1996-2000 m.) (OL L 321, 1995 12 30, p. 25), 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 95/564/EB) dėl mokymo programos Europos garso ir vaizdo programų pramonės darbuotojams įgyvendinimo (MEDIA II - mokymas) (OL L 321, 1995 12 30, p. 33), 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimu 2000/821/EB dėl programos, skatinančios Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimą, platinimą bei skatinimą, įgyvendinimo (MEDIA plius - kūrimas, platinimas ir reklama) (2001-2005 m.) (OL L 336, 2000 12 30, p. 82), Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 846/2004/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 4) ir 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 163/2001/EB dėl Europos garso ir vaizdo įrašų programų pramonės specialistų mokymo programos įgyvendinimo (MEDIA - mokymas) (2001-2005 m.) (OL L 26, 2001 1 27, p. 1), Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 845/2004/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 1).

(5) Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: Programos MEDIA II (1996-2000) įgyvendinimo ir rezultatų ataskaita KOM(2003)0802, 2003 12 18, Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: Programų MEDIA Plius ir MEDIA - mokymas (2001-2005) įgyvendinimo ir tarpinių rezultatų bei Parengiamosios priemonės „Augimas ir garso ir vaizdo įrašai: i2i garso ir vaizdo įrašai“ ataskaita KOM(2003)0725, 2003 11 24.

(6) OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(8) OL L 298, 1989 10 17, p. 23. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB (OL L 202, 1997 7 30, p. 60).

(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1261/2005 (OL L 201, 2005 8 2, p. 3).

(11) Atliekant atranką skirti paramai platinimo veiklai ir remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 109 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 168 straipsnio pirmąja pastraipa, įmokos, padarytos per pirmuosius filmo kinematografinio eksploatavimo metus bus kompensuojamos iki paramos pagal MEDIA programą dydžio (neskaitant paramos dubliavimui ir subtitravimui).

(12) Kartu su Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 172 straipsniu.

PRIEDAS

1 skyrius: Veiklos tikslai ir vykdytini veiksmai

1. Žinių įgijimas ir tobulinimas garso ir vaizdo įrašų sektoriuje

1.1. Gerinti Europos specialistų profesines žinias vystymo, gamybos, platinimo/transliavimo ir reklamos srityje, siekiant pagerinti Europos garso ir vaizdo įrašų kokybę ir potencialą

1.1.1. Scenarijų rašymo technologija

Veiklos tikslas:

—	Suteikti patyrusiems scenaristams galimybę patobulinti gebėjimus naudotis tradiciniais ir interaktyviais rašymo metodais grįsta technologija.

Vykdytini veiksmai:

—	Remti mokymo modulių apie tikslinių grupių nustatymą, tarptautinei publikai skirtų scenarijų leidimą ir vystymą, santykius tarp scenaristo, scenarijaus leidėjo, prodiuserio ir platintojo kūrimą ir įgyvendinimą.

—	Remti nuotolinį mokymą ir skatinti mainus ir partnerystes, asocijuojant mažo garso ir vaizdo produktų gamybos pajėgumo ir (arba) ribotos geografinės ar kalbinės erdvės valstybes ir regionus.

1.1.2. Garso ir vaizdo kūrinių gamybos, platinimo, rinkodaros ir reklamos ekonominis, finansinis ir komercinis valdymas

Veiklos tikslas:

—	Vystyti specialistų gebėjimą suvokti ir į garso ir vaizdo programų vystymo, gamybos, rinkodaros, platinimo/transliavimo ir reklamos sritis integruoti europinę dimensiją.

Vykdytini veiksmai:

—	Remti, papildant valstybių narių vykdomas priemones, valdymo mokymo modulių kūrimą ir atnaujinimą atsižvelgiant į europinę dimensiją.

—	Remti nuotolinį mokymą ir skatinti mainus ir partnerystes, asocijuojant mažo garso ir vaizdo produktų gamybos pajėgumo ir (arba) ribotos geografinės ar kalbinės erdvės valstybes ir regionus.

—

Nustatyti didžiausią mokestį už 25 valstybių narių bibliotekų medžiagos teikimą ir jos prieinamumą, kai medžiagą naudoja MVĮ tokio pat turinio filmams arba programoms kurti arba nepriklausomi filmų kūrėjai, kurie yra valstybės narės piliečiai arba yra joje įregistravę savo būstinę. Kai medžiaga naudojama komerciniais tikslais ir medžiagos paprašiusio gamintojo tikslas yra sukurti panašų produktą, galimos finansinės derybos, jei visada laikomasi pliuralizmo ir kultūros paveldo žinojimo bei platinimo principų.

1.1.3. Skaitmeninių technologijų taikymu nuo pat pradžių Europos garso ir vaizdo programų gamyboje, po gamybos, jas platinant, eksploatuojant ir archyvuojant

Veiklos tikslas:

—	Vystyti specialistų gebėjimus taikyti skaitmenines technologijas, ypač gamyboje, po gamybos, platinimo, eksploatavimo, archyvavimo ir daugialypės terpės srityse.

Vykdytini veiksmai:

—	Remti mokymo apie skaitmenines garso ir vaizdo įrašų technologijas modulių kūrimą ir įgyvendinimą, papildant valstybių narių veiksmus.

—	Remti nuotolinį mokymą ir skatinti mainus ir partnerystes, asocijuojant mažo garso ir vaizdo produktų gamybos pajėgumo ir (arba) ribotos geografinės ar kalbinės erdvės valstybes ir regionus.

1.2. Stiprinti garso ir vaizdo įrašų mokymo veiksmų europinę dimensiją

1.2.1. Parama Europos mokymo srities specialistų tinklų kūrimui (Europos kino mokyklos, profesinio sektoriaus partneriai)

Veiklos tikslas:

—	Skatinti mainus ir reguliarų bendradarbiavimą tarp egzistuojančių mokymo institucijų ir (arba) priemonių.

Vykdytinas veiksmas:

—

Skatinti programos paramos gavėjus intensyvinti kvalifikacijos tobulinimo ir pradinio profesinio mokymo kurso veiklos derinimą, siekiant išplėtoti europinį tinklą , kuriam gali būti teikiama Bendrijos parama, visų pirma bendradarbiavimo projektams, kuriuose dalyvauja valstybių narių, prisijungusių prie Sąjungos po 2004 m. balandžio 30 d., ir (arba) valstybių narių, turinčių mažus garso ir vaizdo įrašų gamybos pajėgumus ir (arba) užimančių nedidelę geografinę ir (arba) kalbinę teritoriją, atstovai, įskaitant televizijos transliuotojus .

1.2.2. Dėstytojų rengimas

Veiklos tikslas:

—	Turėti kompetentingų dėstytojų.

Vykdytinas veiksmas:

—	Padėti rengti dėstytojus, ypač nuotolinio mokymo būdu.

1.2.3. Parama individualiems mokymosi ciklams

Veiklos tikslas:

—	Skatinti kino srities studentų mobilumą Europoje.

Vykdytini veiksmai:

—	Mobilumo stipendijos, susietos su mokymo projektu.

1.2.4. Koordinavimo ir skatinimo priemonių, skirtų organizacijoms, remiamoms pagal šio priedo 1.1.1 punkte nurodytus veiksmus, diegimas.

Veiklos tikslas:

—	Skatinti programos paramos gavėjų koordinavimą ir skatinimą.

Vykdytinas veiksmas:

—	Padėti įgyvendinti tikslines pagal programą remiamų mokymo veiksmų koordinavimo ir skatinimo priemones.

1.2.5. Skiriant stipendijas, suteikti galimybę iš valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d., ir kitų valstybių narių, turinčių ribotas gamybos galimybes garso bei vaizdo srityje ir (arba) užimančių nedidelę geografinę ir (arba) kalbinę teritoriją, kilusiems specialistams dalyvauti šio priedo 1.1.1 punkte išvardytuose mokymo veiksmuose.

Veiklos tikslas:

—

Palengvinti iš valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d., ir kitų valstybių narių, turinčių ribotas gamybos galimybes garso bei vaizdo srityje ir (arba) užimančių nedidelę geografinę ir (arba) kalbinę teritoriją, kilusių specialistų dalyvavimą šio priedo 1.1.1 punkte išvardytuose mokymo veiksmuose.

Vykdytini veiksmai:

—	Padėti parengti stipendijų mechanizmą.

2. Vystymas

2.1. Remti nepriklausomų gamybos įmonių pateiktų gamybos projektų, skirtų Europos ir tarptautinei rinkoms, vystymą.

Veiklos tikslai:

—	Remti šių žanrų europinių kūrinių vystymą: fantastikos, animacijos, kūrybinės dokumentikos, daugialypės terpės konceptų.

—	Skatinti bendroves kurti kokybiškus ir tarptautinio potencialo turinčius projektus.

—	Skatinti naujų talentų ir specialistų tobulinimąsi įsteigiant Pier Paolo Pasolini stipendijas naujiems talentams .

—	Skatinti bendroves naudotis skaitmeninėmis technologijomis gamybos ir platinimo srityse nuo pat vystymo etapo.

—	Skatinti bendroves plėtoti tarptautinio eksploatavimo, rinkodaros ir platinimo strategijas, nuo pat projektų vystymo etapo.

—	Suteikti MVĮ galimybę gauti vystymosi paramą ir pritaikyti veiksmus prie atitinkamų jų poreikių.

—	Garso ir vaizdo įrašų sektoriaus profesinių žinių gerinimo srityje integruoti papildomumą su pagal MEDIA programą remiamais veiksmais.

Vykdytini veiksmai:

—

Remti garso ir vaizdo kūrinių projektų arba projektų katalogų plėtrą, visų pirma bendradarbiavimo projektų, kuriuose dalyvauja valstybių narių, prisijungusių prie Sąjungos po 2004 m. balandžio 30 d., ir valstybių narių, turinčių ribotas gamybos galimybes garso bei vaizdo srityje ir (arba) užimančių nedidelę geografinę ir (arba) kalbinę teritoriją, atstovai.

—	Remti Europos garso ir vaizdo kūrinių skaitmeninimą nuo pat vystymo etapo.

2.2. Remti Europos gamybos bendrovių ir projektų finansavimo planų rengimą, taip pat ir bendrų projektų finansavimo schemų sudarymą.

Veiklos tikslai:

—	Skatinti gamybos įmones rengti finansavimo planus šių žanrų gamybos projektams: fantastikos, animacijos, kūrybinės dokumentikos, daugialypės terpės konceptų.

—	Kaip tolesnius parengiamosios priemonės i2i veiksmus, skatinti finansinių partnerių paiešką Europos mastu, siekiant sukurti sinergiją tarp valstybinių ir privačių investuotojų ir paskatinti platinimo strategijų kūrimą nuo pat vystymo etapo.

Vykdytini veiksmai:

—	Kompensuoti netiesioginius kaštus, susijusius su privačiu MVĮ pateiktų gamybos projektų finansavimu (pavyzdžiui, finansines, draudimo ar atlikimo garantijos suteikimo išlaidas).

—	Remti MVĮ, ypač nepriklausomų gamybos bendrovių, prieigą prie finansinių bendrovių, veikiančių Europos garso ir vaizdo kūrinių, turinčių tarptautinio platinimo potencialą, vystymo, gamybos ir bendros gamybos finansavimo planų kūrimo srityje.

—	Skatinti finansinius tarpininkus remti platinimo tarptautiniu mastu potencialą turinčių garso ir vaizdo kūrinių rengimą ir bendrą gamybą.

—	Remti bendradarbiavimą tarp nacionalinių agentūrų, veikiančių garso ir vaizdo įrašų srityje.

3. Platinimas ir transliavimas

Skersinis veiklos tikslas:

—	Išaukštinti platinamų europinių kūrinių kalbinę įvairovę.

Vykdytinas veiksmas:

—	Remti Europos garso ir vaizdo kūrinių dubliavimą ir subtitravimą visų rūšių platinimo ir transliavimo srityse, visų pirma skaitmenine žiniasklaida, gamintojų, platintojų ir transliuotojų labui.

3.1. Sustiprinti Europos platinimo sektorių skatinant platintojus investuoti į nenacionalinių Europos filmų bendrą gamybą, įsigijimą ir pardavimo skatinimą bei diegti suderintas rinkodaros strategijas

1 veiklos tikslas:

—	Skatinti kino filmų platintojus investuoti į nenacionalinių Europos filmų bendrą gamybą, naudojimosi teisės įsigijimą ir reklamą.

Vykdytini veiksmai:

—	Diegti automatinės paramos Europos platintojams sistemą, proporcingą bilietų, parduotų į nenacionalinius Europos filmus programoje dalyvaujančiose valstybėse, skaičiui, neviršijant vienam filmui nustatytos ir kiekvienai šaliai pritaikytos sumos.

—	Tokiu būdu gautą paramą platintojai gali panaudoti tik investuodami į:

—	bendrą Europos nenacionalinių filmų gamybą;

—	nenacionalinių Europos filmų įsigijimą;

—	nenacionalinių Europos filmų leidybos (kopijų darymo, dubliavimo ir subtitravimo), pardavimų skatinimo ir reklamos kaštus.

2 veiklos tikslas:

—	Skatint bendradarbiavimą tarp Europos platintojų, siekiant paskatinti bendrų strategijų kūrimą Europos rinkoje.

Vykdytinas veiksmas:

—	Diegti tikslinės paramos nenacionalinių Europos filmų platinimui sistemą, skirtą Europos platintojų grupėms, ir joms skirti tiesioginę paramą, jei tokia grupė suformuojamam visam laikui.

3 veiklos tikslas:

—	Skatinti bendradarbiavimą tarp platintojų, gamintojų ir pardavimo agentų, siekiant taikyti tarptautines pardavimo strategijas jau nuo Europos garso ir vaizdo kūrinių gamybos etapo.

Vykdytinas veiksmas:

—	Diegti paramos sistemą Europos kinematografijos kūrinių reklaminių rinkinių kūrimui (taip pat sutitruotoms kopijoms, tarptautinėms garso - muzikos ir specialiųjų efektų - juostelėms ir reklaminei įrangai).

4 veiklos tikslas:

—	Skatinti MVĮ naudojimąsi parama nenacionalinių Europos kūrinių tarptautiniam platinimui ir prekybai.

Vykdytinas veiksmas:

—	Kompensuoti netiesioginius kaštus (pavyzdžiui, finansines ar draudimo išlaidas), susijusius su privačiu tarptautinio platinimo ir (arba) pardavimo priemonių finansavimu: Europos filmų katalogų pirkimo, naujų rinkų šiems filmams paieškos, Europos platintojų nuolatinių grupių kūrimo.

3.2. Pagerinti nenacionalinių Europos filmų judėjimą Europos ir tarptautinėje rinkose imantis iniciatyvių priemonių jų eksportui, platinimui visose laikmenose ir demonstravimui salėse gerinti

1 veiklos tikslas:

—	Skatinti kino filmų platintojus investuoti į atitinkamus nenacionalinių Europos filmų leidybos ir propagavimo kaštus.

Vykdytini veiksmai:

—	Sukurti tikslinės paramos Europos kino filmų platintojams sistemą Europos kino filmų propagavimui ir pardavimui už jų gamybos teritorijos ribų. Į filmų atrankos kriterijus galima įtraukti nuostatas dėl projektų skirstymo pagal jų kilmę ir biudžeto kategorija.

—	Skirti ypatingą paramą filmams, padedantiems išaukštinti Europos kalbų ir kultūrų įvairovę, pavyzdžiui, skiriant paramą konkretaus laikotarpio nenacionalinių Europos kino filmų katalogui išleisti.

2 veiklos tikslas:

—	Skatinti nenacionalinių Europos filmų eksploatavimą Europos rinkoje, remiant kino salių tinklo koordinavimą.

Vykdytini veiksmai:

—

Skatinti eksploatuotojus į komercinių premjeroms skirtų kino teatrų programas įtraukti žymų skaičių nenacionalinių Europos filmų minimaliam eksploatavimo laikui. Kiekvienai kino salei parama bus skiriama pagal šiose salėse į nenacionalinius Europos filmus per sutartą laikotarpį parduotų bilietų skaičių.

—	Prisidėti prie jaunųjų žiūrovų švietimo ir sąmoningumo didinimo priemonių vystymo kino salėse.

—	Skatinti Europos eksploatuotojų tinklų kūrimąsi ir stiprinimą plėtojant bendrus tokį programavimą skatinančius veiksmus.

3 veiklos tikslas:

—	Skatinti nenacionalinių Europos filmų tarptautinę prekybą ir eksportą Europoje ir pasaulyje.

Vykdytinas veiksmas:

—

Sukurti paramos tarptautinio kino filmų platinimo Europos bendrovėms (pardavimo agentūroms) sistemą, veikiančią atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus rinkoje per tam tikrą laikotarpį. Tokiu būdu suteiktą paramą tarptautiniai platintojai turės investuoti į naujų Europos kūrinių įsigijimo ir propagavimo Europos ir tarptautinėje rinkose išlaidas.

3.3. Skatinti transnacionalinį nepriklausomų gamybos įmonių sukurtų Europos garso ir vaizdo kūrinių platinimą, remiant bendradarbiavimą tarp platintojų ir nepriklausomų gamintojų.

1 veiklos tikslas:

—	Skatinti nepriklausomų gamybos įmonių sukurtų nenacionalinių Europos garso ir vaizdo kūrinių platinimą.

Vykdytinas veiksmas:

—

Skatinti nepriklausomus gamintojus kurti tokius kūrinius (vaidybinius, dokumentinius ir animacinius filmus), kuriuos transliuotų bent trys transliuotojai iš skirtingų valstybių narių arba bent du transliuotojai iš skirtingų valstybių narių, priklausančių skirtingoms kalbinėms sritims. Į paramos gavėjų kriterijus galima įtraukti nuostatas dėl projektų skirstymo pagal jų biudžeto kategoriją.

—	Skirti specialią paramą filmams, prisidedantiems prie Europos kalbų ir kultūros paveldo ir kultūrų įvairovės išaukštinimo.

2 veiklos tikslas:

—	Palengvinti nepriklausomų Europos gamybos įmonių priėjimą prie finansavimo.

Vykdytinas veiksmas:

—

Paremti netiesiogines išlaidas (pavyzdžiui, finansinius, draudimo ar atlikimo garantijos kaštus), susijusias su privačiu kūrinių (vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų) gamybos finansavimu, kai dalyvauja bent trys transliuotojai iš kelių valstybių narių arba bent du transliuotojai iš skirtingų valstybių narių , priklausančių skirtingoms kalbinėms sritims.

3 veiklos tikslas:

—	Skatinti tarptautinį Europos televizijos programų , sukurtų nepriklausomų kūrėjų, platinimą, atsižvelgiant į tai, kad šių programų platinimui būtinas nepriklausomo kūrėjo, kuris turi gauti deramą pelno dalį, sutikimas .

Vykdytinas veiksmas:

—

Sukurti paramos sistemą garso ir vaizdo kūrinių tarptautiniu platinimu užsiimančioms Europos bendrovėms (tarptautiniams platintojams), pagal jų veiklą rinkoje per ataskaitinį laikotarpį. Šią paramą tarptautiniai platintojai privalės investuoti į naujų Europos kūrinių įsigijimą ir platinimą Europos ir tarptautinėje rinkose.

3.4. Remti Europos garso ir vaizdo kūrinių skaitmeninimą

1 veiklos tikslas:

—	Gerinti nenacionalinių Europos kūrinių platinimą skaitmeninėse laikmenose asmeniniam naudojimui (DVD), ypač skatinant bendradarbiavimą tarp leidėjų įvairiakalbių pirmųjų originalų kūrimo Europos mastu srityje.

—	Skatinti skaitmeninių technologijų naudojimą Europos kūrinių leidybai (gaminti skaitmeninius pirmuosius originalus, kuriuos galėtų naudoti visi Europos platintojai).

—	Ypač skatinti leidėjus investuoti į atitinkamas nenacionalinių Europos garso ir vaizdo kūrinių reklamos ir platinimo išlaidas.

—	Remti Europos kūrinių kalbinę įvairovę (dubliavimas, subtitravimas ir įvairiakalbė gamyba).

Vykdytini veiksmai:

—

Sukurti automatinės paramos sistemą leidėjams, leidžiantiems Europos kino ir garso bei vaizdo kūrinius asmeniniam naudojimui skirtose laikmenose (pavyzdžiui, DVD, DVD-Rom), pagal jų veiklą rinkoje per atskaitinį laikotarpį. Gautą paramą leidėjai privalės investuoti į naujų nenacionalinių Europos kūrinių skaitmeninėse laikmenose leidybą ir platinimą.

—	Remti bendroves, užsiimančias turinio pervedimu į skaitmeninį formatą.

2 veiklos tikslas:

—	Skatinti nenacionalinių Europos kūrinių platinimą realiuoju laiku, naudojant pažangias platinimo paslaugas ir naująsias priemones (Internetą, vaizdo įrašus pagal pareikalavimą, vaizdo įrašus už mokestį).

—	Skatinti Europos garso ir vaizdo programų pramonės prisitaikymą prie skaitmeninių technologijų evoliucijos, ypač prie pažangių platinimo realiu laiku paslaugų.

Vykdytinas veiksmas:

—

Remti Europos bendroves (interneto paslaugų teikėjus, specialiosios paskirties kanalus ir pan.) taikant priemones, skatinančias kūrinių keitimą į skaitmeninę formą ir pardavimų skatinimo bei reklamos medžiagos kūrimą skaitmeninėse laikmenose, Europos kūrinių skaitmeninių katalogų, skirtų eksploatuoti naujosiomis priemonėmis, kūrimą.

3.5. Skatinti kino teatrus pasinaudoti skaitmeninio platinimo teikiamomis galimybėmis

Veiklos tikslai:

—	Skatinti kino teatrus investuoti į skaitmeninę įrangą, palengvinant priėjimą prie kino teatrų eksploatuotojams skirtų subsidijų.

Vykdytinas veiksmas:

—	Remti netiesiogines išlaidas (pavyzdžiui, finansinius ar draudimo kaštus), kurias patiria kino teatrų eksploatuotojai ir kurios susijusios privačiomis investicijomis į skaitmeninę įrangą.

4. Pardavimų skatinimas

4.1. Gerinti garso ir vaizdo kūrinių judėjimą užtikrinant Europos garso ir vaizdo sektoriui patekimą į profesines Europos ir tarptautines rinkas

1 veiklos tikslas:

—	Pagerinti specialistų patekimo į prekybines parodas ir profesines garso ir vaizdo rinkas Europoje ir už Europos ribų.

Vykdytini veiksmai:

—	Teikti techninę ir finansinę paramą tokiuose renginiuose kaip:

—	pagrindinės Europos ir tarptautinės kino filmų rinkos;

—	pagrindinės Europos ir tarptautinės televizijos rinkos;

—	specialiosios paskirties rinkos, ypač animacinių filmų, dokumentinių filmų, daugialypės terpės ir naujųjų technologijų rinkos.

2 veiklos tikslas ir vykdytinas veiksmas:

—	Skatinti ir remti Europos katalogų kūrimą ir Europos programų katalogų duomenų bazių, skirtų profesionalams, sudarymą.

3 veiklos tikslas:

—	Teikti paramą skatinimo veiksmams jau nuo ikigamybinio ar gamybos etapo.

Vykdytinas veiksmas:

—	Remti forumų, skirtų Europos ir/arba daugiausiai Europai skirtų kūrinių ir programų vystymui, finansavimui, bendrai gamybai ir platinimui, organizavimą.

—	Kurti ir įgyvendinti Europos kino ir garso ir vaizdo programų rinkodaros ir pardavimų skatinimo kampanijas gamybos etape.

4.2. Gerinti Europos ir tarptautinės publikos priėjimą prie Europos garso ir vaizdo kūrinių

Veiklos tikslai ir vykdytini veiksmai:

—	Skatinti ir remti garso ir vaizdo festivalius taip formuojant savo programas, kad didžiąją ar reikšmingą jų dalį sudarytų Europos kūriniai.

—	Teikti pirmenybę ir remti festivalius, padedančius propaguoti mažo garso ir vaizdo produktų gamybos pajėgumo valstybių narių ar regionų kūrinius ir jaunųjų europiečių darbus, ir skatinančius kalbų ir kultūrų įvairovę ir dialogą tarp kultūrų.

—	Skatinti ir remti jaunimo festivalių organizuojamas vaizdinio švietimo iniciatyvas, ypač vykdomas bendradarbiaujant su mokyklomis.

—

Skatinti ir remti specialistų, ypač kino teatrų eksploatuotojų, valstybinių ir komercinių televizijos kanalų, festivalių ir kultūros institucijų, iniciatyvas, kuriomis, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Komisija, siekiama organizuoti plačiai visuomenei skirtas Europos kinematografinės ir garso ir vaizdo kūrybos skatinimo akcijas.

—	Skatinti ir remti tokius plačiai žiniasklaidos nušviečiamus renginius kaip prizų skyrimas ir Europos filmų festivaliai .

—	Remti jaunų specialistų ir specialistų iš šalių, turinčių ribotas gamybos galimybes garso bei vaizdo srityje, dalyvavimą festivaliuose.

4.3. Skatinti bendrus filmų ir garso ir vaizdo programų propagavimo nacionalinių institucijų veiksmus.

Veiklos tikslai:

—	Skatinti bendrų priemonių ir europinių projektų jungimą į tinklus ir koordinavimą.

Vykdytini veiksmai:

—	Remti europinių skatinimo platformų kūrimą.

—	Remti nacionalinių ir (arba) regioninių Europos pardavimų skatinimo įstaigų jungimąsi į grupes ir atstovavimą Europos ir pasaulio rinkose.

—	Remti festivalių jungimą į tinklus, ypač keitimąsi programomis ir vertinimais.

—	Remti tų pačių, panašių ir (arba) vienas kitą papildančių tikslų siekiančių projektų grupavimą.

—	Remti duomenų bankų ir katalogų tinklų kūrimą.

—

Sistemingai kaupiant kinematografinius darbus, sudarančius valstybių narių nacionalinį ir Europos paveldą, ir kaip numatyta ... Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje [Nr. .../... dėl kino paveldo ir su juo susijusios techninės veiklos konkurencingumo] (1) , nustatyti tvarką ištirti galimybę sukurti duomenų bazių tinklą, apimantį Europos garso ir vaizdo paveldą, kartu su atitinkamomis organizacijomis, ypač su Europos Taryba (per Eurimages ir Europos garso ir vaizdo įrašų observatoriją).

4.4. Skatinti Europos kino bei garso ir vaizdo paveldo propagavimo veiksmus ir prieigą prie jo

Veiklos tikslas ir vykdytinas veiksmas:

—	Skatinti ir remti Europos kino ir garso ir vaizdo paveldą propaguojančių renginių, ypač jaunimui, organizavimą.

—	Teikti paramą archyvams, apimantiems Europos kinematografinio bei garso ir vaizdo paveldą .

—	Teikti paramą Europos kinematografinio bei garso ir vaizdo paveldui, taikant naujas ir inovacines platinimo platformas .

5. Bandomieji projektai

Veiklos tikslas:

—	Užtikrinti programos prisitaikymą prie rinkos pokyčių, ypač susijusių su informacinių ir komunikacijos technologijų atsiradimu ir naudojimu.

Vykdytini veiksmai:

—	Remti bandomuosius projektus tose srityse, kurias garso ir vaizdo sektoriaus atstovai laiko galinčiomis patirti naujųjų informacinių ir komunikacijos technologijų diegimo ir naudojimo įtaką.

—	Plačiai informuoti apie eksperimentinių projektų rezultatus organizuojant konferencijas ar renginius realiu laiku ir savarankiškomis laikmenomis, siekiant paskatinti gerosios patirties plitimą.

2 skyrius: Veiksmų įgyvendinimo tvarka

1. Bendrijos parama

1.1. Bendrijos paramos dalis remiamų priemonių įgyvendinimo išlaidose

Finansinė MEDIA programos parama negali būti didesnė kaip 50 proc. remiamų priemonių įgyvendinimo išlaidų, išskyrus šiuos atvejus.

Finansinė programos MEDIA parama gali siekti iki 60 proc. remiamų priemonių įgyvendinimo išlaidų:

a)	kai mokymo veiksmai vykdomi mažo garso ir vaizdo produkcijos pajėgumo ir (arba) ribotos geografinės ir kalbinės erdvės šalyse ar regionuose;

b)	kai projektai vykdomi vystymo, platinimo-transliavimo ir skatinimo srityse ir yra vertingi Europos kalbinės ir kultūrinės įvairovės išaukštinimo prasme;

c)	kai remiami veiksmai, išvardyti šio priedo 1.3 punkte (platinimo ir transliavimo), atitinka šio sprendimo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.

Finansinė parama pagal MEDIA programą gali siekti iki 75 proc. remiamų priemonių įgyvendinimo išlaidų, jei mokymo veiksmai vykdomi naujose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Atliekant tarpinį programos vertinimą šiai nuostatai bus skiriamas ypatingas dėmesys.

1.2. Bendrijos paramos skyrimo tvarka

Bendrijos parama skiriama subsidijų arba stipendijų forma.

Mokymo srityje, jei tik įmanoma, ne mažiau nei 10 proc. turimų lėšų kasmet turi būti skiriama naujiems veiksmams.

1.3. Projektų atranka

Atrinkti projektai turi atitikti:

—	šio sprendimo ir jo priedo nuostatas;

—	Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 nuostatas.

2. Komunikacijos veiksmai

2.1. Veiksmai, vykdomi Komisijos iniciatyva

Komisija gali organizuoti seminarus, koliokviumus ar susirinkimus, siekdama palengvinti programos vykdymą ir imtis visų tinkamų informavimo, leidybos ir sklaidos veiksmų, ypač susijusių su programos stebėsena ir vertinimu. Tokie veiksmai gali būti finansuojami teikiant subsidijas viešojo konkurso tvarka, arba organizuojami bei finansuojami tiesiogiai Komisijos.

2.2. MEDIA Desks ir MEDIA biurai

Komisija, kartu ir tiesiogiai su valstybėmis narėmis, įgyvendina europinį MEDIA Desks ir MEDIA biurų tinklą, kuris veikia kaip programos įgyvendinimo nacionaliniu lygiu institucija pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir 3 dalį, kurios tikslas yra:

a)	informuoti garso ir vaizdo sektoriaus specialistus apie įvairias pagal Europos sąjungos vykdomą politiką jiems skirtos paramos rūšis;

b)	užtikrinti programos reklamą ir propagavimą;

c)	skatinti kuo didesnį specialistų dalyvavimą programos priemonėse;

d)	padėti specialistams parengti projektus paraiškų teikimo konkursams;

e)	skatinti tarpvalstybinį specialistų , institucijų ir tinklų bendradarbiavimą;

f)	užtikrinti sąsają su įvairiomis valstybių narių paramos institucijomis siekiant šios programos priemonių papildomumo su nacionalinėmis paramos priemonėmis;

g)	teikti skaitinę informaciją apie nacionalines garso ir vaizdo įrašų rinkas ir jų raidą.

3. Informacija apie europos garso ir vaizdo įrašų rinką, dalyvavimą europos garso ir vaizdo observatorijos veikloje bei bendradarbiavimas su eurimages paramos fondu

Programa yra teisinis išlaidų, būtinų garso ir vaizdo politikoje vykdomų Bendrijos instrumentų tikrinimui, pagrindas.

Programoje numatyta tęsti Europos Sąjungos narystę Europos garso ir vaizdo observatorijoje. Šis dalyvavimas palengvins sektoriaus atstovų prieigą prie informacijos ir jos platinimą. Tai taip pat padės didinti gamybos proceso skaidrumą. Programa taip pat įgalintų Europos Sąjungą įvertinti galimybę bendradarbiauti su Europos Tarybos Eurimages paramos fondu bendrai kuriant kinematografinius darbus, siekiant skatinti Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Tai neturėtų būti finansinis bendradarbiavimas.

4. Valdymo uždaviniai

Iš programos biudžeto gali būti finansuojamos ir priemonės, susijusios su pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, tiesiogiai būtina programai valdyti ir jos tikslams įgyvendinti, ypač tyrimai, susirinkimai, informavimo ir leidybos priemonės, išlaidos, susijusios su informacijos mainams skirtais kompiuteriniais tinklais, bei visos kitos administracinės ir techninės pagalbos, kurios Komisijai gali prireikti valdant programą, išlaidos.

5. Kontrolė ir auditas

Projektams, atrinktiems šio sprendimo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taikoma atsitiktinio audito sistema.

Audito rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu biuras (OLAF) turi tokias pat teises kaip ir Komisija, ypač prieigos teisę.

Be to, siekiant apsaugoti finansinius Europos bendrijų interesus nuo sukčiavimų ir kitų pažeidimų, Komisijai suteikta teisė vykdyti su šia programa susijusią kontrolę ir patikrinimus vietoje, remiantis Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (2). Prireikus, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 (3).

(1) OL L ...

(2) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(3) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

P6_TA(2005)0399

1 ir 2 euro vertės banknotų įvedimas

Europos Parlamento pareiškimas dėl 1 ir 2 euro vertės banknotų įvedimo

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnį,

A.	kadangi daugelis Europos Sąjungos piliečių vis dar yra nepatenkinti euro įvedimu,

B.	atsižvelgdamas į tai, kad nėra 1 ir 2 euro banknotų ir to įtaką žmonių suvokimui apie atitinkamų monetų vertę,

C.	kadangi šių banknotų nebuvimas neigiamai veikia žmonių suvokimą apie centų vertę,

D.	atsižvelgdamas į tai, kaip 1 ir 2 euro vertės banknotų išleidimas ir apyvarta galėtų teigiamai paveikti infliaciją ir paskatintų žmones kontroliuoti savo gyvenimo išlaidas,

E.	kadangi sprendimą dėl tokios vertės naujų banknotų išleidimo reikia priimti, ypač atsižvelgiant į būsimą vieningos valiutos įvedimą naujosiose valstybėse narėse,

F.	atsižvelgdamas į neabejotinus privalumus visoms valstybėms narėms,

1.	ragina Komisiją, Tarybą ir Europos centrinį banką pripažinti būtinybę išleisti 1 ir 2 euro vertės banknotus;

paveda Pirmininkui šią deklaraciją kartu su ją pasirašiusiųjų asmenų pavardėmis perduoti Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui ir valstybėms narėms.

Pasirašiusieji asmenys

Adamou, Agnoletto, Albertini, Andria, Andrikienė, Angelilli, Antoniozzi, Arif, Arnaoutakis, Atkins, Attard-Montalto, Aubert, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Badía i Cutchet, Barsi-Pataky, Battilocchio, Batzeli, Bauer, Beazley, Becsey, Beglitisn, Belohorská, Bennahmias, Berend, van den Berg, Berger, Berlato, Birutis, Bonino, Bono, Bonsignore, Borghezio, Bourlanges, Bowis, Bozkurt, Braghetto, Brejc, Breyer, Brie, Brok, Brunetta, Busk, Busuttil, Cabrnoch, Capoulas Santos, Carlotti, Carlshamre, Casa, Cashman, Caspary, Castex, Castiglione, del Castillo Vera, Cederschiöld, Cesa, Chatzimarkakis, Chmielewski, Christensen, Chruszcz, Cirino Pomicino, Claeys, Cocilovo, Corbey, Cornillet, Correia, Costa P., Cottigny, Coveney, Czarnecki M., Czarnecki R., D'Alema, Daul, Davies, De Keyser, Demetriou, De Michelis, Deprez, De Sarnez, Descamps, Désir, Dess, Deva, De Veyrac, Díaz De Mera García Consuegra, Dillen, Dimitrakopoulos, Dionisi, Di Pietro, Doorn, Doyle, Drčar Murko, Duka-Zólyomi, Duquesne, Ebner, Elles, Esteves, Estrela, Ettl, Eurlings, Evans Robert, Falbr, Fatuzzo, Fava, Fazakas, Ferber, Fernandes, Fernández Martín, Ferreira A., Figueiredo, Fjellner, Flasarová, Florenz, Foglietta, Fontaine, Fotyga, Fourtou, Fraga Estévez, Frassoni, Freitas, Friedrich, Gál, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Gargani, Garriga Polledo, Gawronski, Geremek, Gibault, Gierek, Gklavakis, Golik, Gollnisch, Gomes, Goudin, Grabowska, de Grandes Pascual, Grech, Griesbeck, de Groen-Kouwenhoven, Grosch, Grossetête, Gruber, Guellec, Gurmai, Gutiérrez-Cortines, Guy-Quint, Hamon, Handzlik, Hatzidakis, Hegyi, Henin, Hennicot-Schoepges, Herczog, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hudacký, Hutchinson, Hybášková, Ilves, Itälä, Iturgaiz Angulo, Janowski, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jensen, Jöns, Juknevičienė, Kacin, Kaczmarek, Kamall, Karatzaferis, Kasoulides, Kelam, Kinnock, Klamt, Klass, Koch, Koch-Mehrin, Konrad, Korhola, Kósáné Kovács, Koterec, Kozlík, Kratsa-Tsagaropoulou, Kreissl-Dörfler, Kristovskis, Kudrycka, La Russa, Laignel, Lambrinidis, Landsbergis, Lang, Laperrouze, Lavarra, Le Foll, Le Pen J.-M., Le Pen M., Le Rachinel, Lehideux, Lehne, Leinen, Letta, Liberadzki, Libicki, Liese, Locatelli, Lombardo, López-Istúriz White, Louis, Maat, Madeira, Manders, Mann T., Mantovani, Markov, Marques, Martens, Martin D., Martinez, Masiel, Masip Hidalgo, Mathieu, Mato Adrover, Matsakis, Matsis, Matsouka, Mauro, Mavrommatis, Mayor Oreja, McGuinness, McMillan-Scott, Méndez De Vigo, Mikko, Mikolášik, Mölzer, Moraes, Morgan, Morgantini, Morillon, Muscardini, Muscat, Musotto, Mussolini, Musumeci, Napoletano, Navarro, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Obiols i Germà, Olajos, Oomen-Ruijten, Öry, Oviir, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Pannella, Panzeri, Papadimoulis, Papastamkos, Parish, Pavilionis, Pinheiro, Pinior, Pirilli, Piskorski, Pistelli, Pittella, Pleštinská, Podestà, Poli Bortone, Pomés Ruiz, Posselt, Prets, Prodi, Queiró, Remek, Resetarits, Reul, Ribeiro e Castro, Riera Madurell, Ries, Rivera, Roithová, Romagnoli, Roszkowski, Rothe, Rudi Ubeda, Rübig, Rutowicz, Ryan, Sacconi, Saïfi, Sakalas, Salafranca Sánchez-Neyra, Salinas García, Salvini, Samaras, Santoro, dos Santos, Sartori, Saryusz-Wolski, Sbarbati, Schenardi, Schierhuber, Schröder, Schroedter, Schwab, Seeber, Siekierski, Sifunakis, Silva Peneda, Sinnott, Siwiec, Škottová, Sommer, Sonik, Sornosa Martínez, Sousa Pinto, Spautz, Speroni, Staniszewska, Starkevičiūtė, Stenzel, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Swoboda, Szájer, Szymański, Tabajdi, Tajani, Tannock, Tatarella, Thomsen, Toia, Trakatellis, Triantaphyllides, Tzampazi, Ulmer, Vakalis, Vanhecke, Van Hecke, Varela Suanzes-Carpegna, Varvitsiotis, Vatanen, Ventre, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vincenzi, Wagenknecht-Niemeyer, Weber H., Weisgerber, Wijkman, von Wogau, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Xenogiannakopoulou, Záborská, Zaleski, Zani, Zappalà, Železný, Zīle, Zingaretti, Zvěřina.

Top