2005 m. gruodžio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Componenta prieš Komisiją

(Byla T-455/05)

(2006/C 48/80)

Proceso kalba: suomių

Šalys

Ieškovė: Componenta Oyj (Helsinkis, Suomija), atstovaujama advokato M. Savola

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinys susijęs su 2005 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimu K(2005)3871 (galutinis), kuriuo buvo nustatyta, kad Suomijos Respublika Componenta suteikė pagal EB 87 straipsnį draudžiamą valstybės pagalbą (pagalba Nr. C 37/2004, bylos Nr. NN 51/2004).

Komisija mano, kad pagalba buvo suteikta atliekant iš dviejų dalių susidedančius veiksmus: pirma, Componenta pardavė savo kapitalo dalį (50 %) investavimo į žemės sklypus bendrovėje Karkkilan Keskustakiinteistöt Oy Karkkila miestui, kuris jau anksčiau turėjo 50 % šios bendrovės kapitalo, ir, antra, minėta investavimo į žemės sklypus bendrovė grąžino Componenta verslo paskolą, kurią pastaroji buvo suteikusi pirmajai. Tuo pačiu metu Karkkila miestas bendrovei suteikė tokio paties dydžio naują papildomą paskolą.

Komisijos nuomone, pagalba išplaukia iš pirkimo kainos ir verslo paskolos grąžinimo.

Ieškovė, pagrįsdama savo ieškinį, be kita ko, tvirtina:

Visas Komisijos sprendimas ir jo motyvavimo, ir minėtų sumų atžvilgiu yra klaidingas ir neteisėtas. Komisija pažeidė esminius formos reikalavimus ir veikė neteisingai naudodamasi turima diskrecija, kadangi ji akivaizdžiai neteisingai įvertino jai vertinimo procedūros metu pateiktus įrodymus. Komisijos sprendimas taip pat pažeidžia EB 87 straipsnio nuostatas dėl pagalbos. Jo rezultatas yra neproporcingas ir todėl pažeidžia EB 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

Vertindama parduotą kapitalo dalį investavimo į žemės sklypus bendrovėje, Komisija pasirinko neteisingą pagrindą. Kitaip nei mano Komisija, pardavimo objekto vertė pardavimo momentu buvo nustatyta pagal rinkos sąlygas.

Veiksmų dėl verslo paskolos atžvilgiu ieškovė tvirtina, kad šie veiksmai nesuteikė jai jokios ekonominės naudos. Todėl Komisija neteisingai įvertino šių veiksmų pobūdį ir reikšmę. Be to, Komisijos sprendime pateikti pagrindai dėl veiksmų, susijusių su verslo paskola, yra neaiškūs ir nepakankami.

Galiausiai ieškovė tvirtina, kad Komisijos sprendimas pažeidžia jos praktiką kitose pagalbos bylose ir neatitinka Komisijos jos pranešime valstybėms narėms apie EEB 92 ir 93 straipsnių ir Komisijos direktyvos 80/723/EEB dėl valstybės įmonių perdirbimo pramonėje (1) 5 straipsnio taikymą nustatytų principų.

Dėl pirkimo-pardavimo sutartyje esančio investicinio įsipareigojimo ieškovė teigia, kad Komisija neteisingai įvertino minėtą įsipareigojimą ir jo reikšmę.

(1)  OL C 307, 1993 11 13, p. 3.