This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document C2005/193/31
Case C-243/05 P: Appeal brought on 6 June 2005 by Agraz, SA and Others against the judgment delivered on 17 March 2005 by the Third Chamber of the Court of First Instance of the European Communities in Case T-285/03 between Agraz, SA and Others and the Commission of the European Communities
Byla C-243/05 P Agraz, SA ir kt. 2005 m. birželio 6 d. pateiktas apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) 2005 m. kovo 17 d. sprendimo byloje T-285/03 Agraz, SA ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją
Byla C-243/05 P Agraz, SA ir kt. 2005 m. birželio 6 d. pateiktas apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) 2005 m. kovo 17 d. sprendimo byloje T-285/03 Agraz, SA ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją
OL C 193, 2005 8 6, p. 20–20
(ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
|
6.8.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 193/20 |
Agraz, SA ir kt. 2005 m. birželio 6 d. pateiktas apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) 2005 m. kovo 17 d. sprendimo byloje T-285/03 Agraz, SA ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-243/05 P)
(2005/C 193/31)
Proceso kalba: prancūzų
2005 m. birželio 6 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas gavo Agraz, SA ir kt., atstovaujamos advokatų José Luís da Cruz Vilaça ir Dorothée Choussy, apeliacinį skundą dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) 2005 m. kovo 17 d. sprendimo byloje T-285/03 Agraz, SA ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją.
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
|
1. |
iš dalies panaikinti 2005 m. kovo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje nuspręsta, kad ši žala nėra tikra ir ieškinys yra atmestinas, ir priimti naują sprendimą, kuriame |
|
2. |
pripažįstama, kad šiuo atveju Komisijos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos buvo įvykdytos; priteisti iš atsakovės visoms apeliantėms sumokėti likusią pagalbos gamybai dalį (nurodytą A.27 priede) ir Pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo 2000 m. liepos 12 d. (nepatenkinus šio reikalavimo nuo 2000 m. liepos 13 d., arba nepatenkinus ir šio reikalavimo 2000 m. liepos 16 d.) iki galutinio šios sumos sumokėjimo ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas, įskaitant ir apeliančių patirtas išlaidas; |
|
3. |
o šio reikalavimo nepatenkinus, grąžinti bylą nagrinėti Pirmosios instancijos teismui, kad jis, iš naujo išklausęs apeliantes, nustatytų mokėtino žalos atlyginimo dydį, ir priteisti iš Komisijos apeliacijos ir proceso Pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas (įskaitant ir apeliančių patirtas išlaidas). |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantės savo apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindais:
Pirmas pagrindas: Teisės klaida, kai Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apeliančių patirta žala nėra tikra, ir todėl jų prašymas atlyginti žalą yra nepagrįstas.
Šį pagrindą sudaro dvi dalys:
Pirmoje dalyje apeliantės teigia, kad Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Europos Teisingumo Teismo teismų praktiką ir valstybių narių nacionalinės teisės sistemose pripažįstamus principus dėl deliktinės atsakomybės, kai klaidingai išaiškino „tikros žalos“ sąvoką ir žalos pobūdžio nustatymą supainiojo su žalos dydžio nustatymu.
Antroje dalyje apeliantės pateikia argumentų, kuriais bandoma įrodyti, kad spręsdamas dėl apeliančių teisės į žalos atlyginimą pripažinimo ir dėl rūpestingumo bei gero administravimo principų pažeidimo, Pirmosios instancijos teismas nepadarė būtinų išvadų, išplaukiančių konstatavus, kad Komisijos elgesys buvo neteisėtas, nes ji pažeidė 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo (1) .
Antras pagrindas: Rungtyniškumo principo ir ieškovių teisės būti išklausytoms pažeidimas;
Trečias pagrindas: Apeliančių reikalavimų iškraipymas;
Ketvirtas pagrindas: Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi visus įgaliojimus ir pareigą išspręsti bylą; atsisakymas vykdyti teisingumą, kai Pirmosios instancijos teismas nepadarė išvadų, išplaukiančių jam nustačius žalos dydį.
(1) OL L 297, p. 29