This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document C2004/300/55
Case C-416/04 P: Appeal brought on 29 September 2004 by The Sunrider Corporation against the judgment delivered on 8 July 2004 by the Second Chamber of the Court of First Instance of the European Communities in case T-203/02 between The Sunrider Corporation and Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs) (OHIM), the other party to the proceedings before the Board of Appeal of OHIM being Juan Espadafor Caba
Byla C-416/04 P The Sunrider Corporation 2004 m. rugsėjo 29 d. pateiktas apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) 2004 m. liepos 8 d. sprendimo byloje T-203/02, The Sunrider Corporation prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), kita proceso VRDT apeliacinėje taryboje šalis – Juan Espadafor Caba
Byla C-416/04 P The Sunrider Corporation 2004 m. rugsėjo 29 d. pateiktas apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) 2004 m. liepos 8 d. sprendimo byloje T-203/02, The Sunrider Corporation prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), kita proceso VRDT apeliacinėje taryboje šalis – Juan Espadafor Caba
OL C 300, 2004 12 4, p. 29–30
(ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
|
4.12.2004 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 300/29 |
The Sunrider Corporation 2004 m. rugsėjo 29 d. pateiktas apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) 2004 m. liepos 8 d. sprendimo byloje T-203/02 (1), The Sunrider Corporation prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), kita proceso VRDT apeliacinėje taryboje šalis – Juan Espadafor Caba
(Byla C-416/04 P)
(2004/C 300/55)
2004 m. rugsėjo 29 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo gautas The Sunrider Corporation, įsteigtos Torrance, Kalifornija (Jungtinės Valstijos), atstovaujamos advokato A. Kockläuner, apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) 2004 m. liepos 8 d. sprendimo byloje T-203/02 The Sunrider Corporation prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), kita proceso VRDT apeliacinėje taryboje šalis – Juan Espadafor Caba.
Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:
|
1) |
panaikinti Pirmosios instancijos teismo 2004 m. liepos 8 d. sprendimą byloje T-203/02 visa apimtimi; |
|
2) |
priteisti iš VRDT bylinėjimosi Teisingumo Teisme išlaidas; |
|
3) |
panaikinti VRDT pirmosios apeliacinės tarybos 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje R 1046/2000-1; |
|
4) |
priteisti iš VRDT bylinėjimosi Pirmosios instancijos teisme ir VRDT išlaidas. |
Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pareiškėjas teigia, kad remiantis toliau išvardintais pagrindais turi būti panaikintas Pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių kartu su šio reglamento 15 straipsnio 3 dalimi (naudojimas be sutikimo) pažeidimas
Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Reglamento Nr. 40/94 2 ir 3 dalis kartu su 15 straipsnio 3 dalimi, nes jis nepagrįstai atsižvelgė į trečio asmens prekių ženklo naudojimą.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino įrodinėjimo pareigos paskirstymą pagal Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnio 1 ir 3 dalis. Be to, Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į protestą pateikusios šalies pateiktus neįtikinamus (implicitinius) teiginius ir įrodymus. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, o ne patikimais įrodymais. Galiausiai, Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas svarbias teisines ir faktines aplinkybes, turėjo išnagrinėti, ar naujas sprendimas, kurio rezoliucinė dalis yra tokia pat, kaip ir sprendimo, kuris yra apeliacijos objektas, galėjo būti teisėtai priimtas sprendimo Pirmosios instancijos teisme priėmimo metu.
Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalies pažeidimas: nepakankami protestą pateikusios šalies įrodymai
Pirmosios instancijos teismas pažeidė Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalį, kadangi jis neteisingai išaiškino naudojimo iš tikrųjų sąvoką pagal šią nuostatą.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė deramai į tai, kad:
|
— |
protestą pateikusi šalis pateikė tik tris sąskaitas-faktūras ne didesnei nei 3 476,00 EUR sumai už 1996 m.; |
|
— |
protestą pateikusi šalis pateikė tik dvi sąskaitas-faktūras ne didesnei nei 1 306,00 EUR sumai už 1997 m.; |
|
— |
nagrinėjamos prekės yra pigios, masinės gamybos ir plataus vartojimo; |
|
— |
šias prekes buvo galima santykinai lengvai parduoti; |
|
— |
nagrinėjamos prekės buvo parduotos geriausiu atveju vienam užsakovui |
ir kad todėl protestą padavusios šalies prekių ženklas ES 372 221 VITAFRUT nebuvo naudojamas iš tikrųjų Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių prasme, nes naudojimas buvo sporadiškas, atsitiktinis, minimalus ir ne didelėje dalyje tos teritorijos, kurioje jis buvo saugomas.
Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas
Lyginami prekių ženklai nėra klaidinančiai panašūs „žolių ir vitaminų pagrindu gaminamų gėrimų“, kuriems prašomas įregistruoti prekių ženklas Nr. 156 422 VITAFRUIT, atžvilgiu. „Žolių ir vitaminų pagrindu gaminami gėrimai“ ir „vaisių sulčių koncentratas“ yra tik mažai panašios prekės ir tarp jų yra tik keletas bendrų bruožų.
Taip yra dėl to, kad lyginamos prekės skiriasi savo kokybe, žaliavomis, gaminimo sąlygomis, t. y. įrengimais, specialiomis techninėmis žiniomis, gamybos baze, kurie yra reikalingi gaminant šias prekes. Be to, skiriasi šių prekių vartojimo būdas, funkcinės savybės ir platinimo metodai. Todėl nagrinėjamų prekių skirtumai nusveria galimas bendras charakteristikas.
(1) OL C 233, 2002 9 28, p. 26.