1)

Ar EB sutarties 10 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo principą reikia aiškinti taip, kad, esant Teisingumo Teismo sprendime byloje Kühne & Heitz nurodytoms sąlygoms, nacionalinis teismas taip pat yra įpareigotas peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jį panaikinti, jeigu nustatoma, kad jis prieštarauja Bendrijos teisei? Ar teismo sprendimų peržiūrėjimui ir panaikinimui keliamos papildomos sąlygos palyginus su administraciniais sprendimais?

2)

Jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Ar Civilinio proceso kodekso 534 straipsnyje nustatytas Bendrijos teisei prieštaraujančio teismo sprendimo panaikinimo terminas neprieštarauja Bendrijos teisės veiksmingumo principui?

3)

Taip pat, jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Ar tarptautinio (arba teritorinio) teismingumo nebuvimas, jeigu tai nebuvo ištaisyta pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 (1) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 24 straipsnio nuostatas, yra Bendrijos teisės pažeidimas, kuris, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus principus, gali panaikinti teismo sprendimo galiojimą?

Jeigu į trečią klausimą būtų atsakyta teigiamai:

4)

Ar apeliacinės instancijos teismas privalo pakartotinai nagrinėti tarptautinio (arba teritorinio) teismingumo pagal Reglamentą Nr. 44/2001 klausimą, jeigu jau yra įsigaliojusi pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos teismingumo, tačiau dar neįsigaliojo sprendimas dėl bylos esmės? Teigiamo atsakymo atveju, ar šis klausimas turi būti išnagrinėtas ex officio ar tik tuomet, jeigu to prašo viena bylos šalių?

1)

Ar apgaulingas laimėjimo pažadas, skatinantis sudaryti sutartį, t. y. atsirasti sutartiniams santykiams, turi pakankamai tamprų ryšį su ketinimu sudaryti vartotojo sutartį, kad iš to atsirandantiems reikalavimams būtų taikoma Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta teismingumo taisyklė?

Jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta neigiamai:

2)

Ar teismingumas vartotojų sutarčių atveju gali būti taikomas reikalavimams iš ikisutartinių prievolinių santykių ir ar apgaulingas laimėjimo pažadas, skatinantis sudaryti sutartį, turi pakankamai tamprų ryšį su dėl to atsiradusiais ikisutartiniais prievoliniais santykiais, kad ir šiuo atveju būtų taikomas vartotojų sutarčių teismingumas?

3)

Ar vartotojų sutarčių teismingumo taisyklė taikoma tik tuomet, kai įvykdomos įmonės nustatytos dalyvavimo loterijoje sąlygos, net jei šios sąlygos neturi reikšmės pateikiant piniginius reikalavimus pagal Konsumentenschutzgesetz (Austrijos vartotojų apsaugos įstatymas) 5 straipsnio j punktą?

Jeigu į pirmą ir antrą klausimus būtų atsakyta neigiamai:

4)

Ar vartotojų sutarčių teismingumo taisyklė taikoma specialiam įstatymiškai reglamentuotam reikalavimui sui generis įvykdyti sutartį arba tariamam, panašiam į sutartinį, reikalavimui sui generis įvykdyti sutartį, kylančiam iš įmonės pažado išmokėti laimėjimą ir vartotojo reikalavimo išmokėti laimėjimą?