1.

Ar Direktyvos (ES) 2010/13 (1), iš dalies pakeistos Direktyva (ES) 2018/1808 (2), tikslai, taigi, ir šios direktyvos taikymo sritis apima: a) pagarbos žmogaus asmens orumui ir vertei bei jų apsaugos užtikrinimą; ir b) televizijos paslaugų teikėjų vykdomo kokybiniu atžvilgiu žeminančio turinio (ypač tokio turinio, kokį nagrinėjamu atveju transliavo bendrovė pareiškėja) transliavimo prevenciją?

2.

Remiantis prielaida, kad į direktyvos taikymo sritį patenka: a) pareiga gerbti ir saugoti žmogaus orumą ir vertę; ir (arba) b) draudimas transliuoti kokybiniu atžvilgiu žeminantį turinį, visų pirma tokį kaip nagrinėjamos programos turinį, ar direktyvos 4 straipsnio 1 daliai, siejamai su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose įtvirtintu vienodo požiūrio principu, prieštarauja nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią šios pareigos taikomos visiems televizijos paslaugų teikėjams, išskyrus tuos, kurie televizijos turinį transliuoja tik internetu?

3.

Jei atsakymas į pirmuosius du klausimus būtų teigiamas: ar nacionalinė reguliavimo institucija, siekdama užtikrinti direktyvos veiksmingumą praktikoje, privalo taikyti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias nagrinėjamos pareigos vienodai nustatomos visiems televizijos paslaugų teikėjams, net jei nacionalinėje teisėje numatomos pareigos ir atitinkamos sankcijos visiems kitiems televizijos paslaugų teikėjams, bet ne tiems, kurie savo turinį transliuoja tik internetu, ir ar administracinių sankcijų skyrimas už minėtų pareigų pažeidimą transliuojant televiziją internetu, nacionalinės teisės nuostatas dėl kitų televizijos paslaugų aiškinant plačiai arba taikant jas pagal analogiją, yra nesuderinamas su principu nullum crimen, nulla poena sine lege certa, įtvirtintu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, siejamame su teisinio saugumo principu?

4.

Jei atsakymas į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų neigiamas ir jeigu būtų laikomasi nuomonės, kad: a) pareiga gerbti ir saugoti žmogaus orumą ir vertę; ir (arba) b) draudimas transliuoti kokybiniu atžvilgiu žeminantį turinį (visų pirma tokį kaip nagrinėjamos programos turinį), nepatenka į direktyvos taikymo sritį, kaip tai suprantama pagal 4 straipsnio 1 dalį, kai valstybės narės teisės aktuose tokios pareigos nustatomos televizijos paslaugų teikėjams, transliuojantiems antžeminio, palydovinio ar plačiajuosčio transliavimo tinklais, numatant administracines sankcijas, tačiau juose nėra lygiaverčių nuostatų dėl internetinės televizijos paslaugų teikėjų: ar šiuo metu galiojančią Direktyvos 2010/13 2 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal vienodo požiūrio principą kompetentinga nacionalinė institucija turi numatyti galimybę skirti administracines sankcijas už šių nuostatų pažeidimą ir tuo atveju, kai televizijos programos transliuojamos internetu?

5.

Jei atsakymas į ketvirtąjį klausimą būtų teigiamas: ar, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir Sąjungos teisę atitinkančiu nacionalinės teisės išaiškinimu, visų pirma – minėtomis direktyvos nuostatomis, nacionalinės reguliavimo institucijos pareiga vienodai taikyti tokias pareigas nustatančias nacionalinės teisės normas visoms televizijos paslaugoms, neatsižvelgiant į jų transliavimo būdą, yra suderinama su principu nullum crimen, nulla poena sine lege certa ir teisinio saugumo principu, jeigu šios pareigos, nacionalinėje teisėje nustatytos visiems kitiems televizijos paslaugų teikėjams, netaikomos internetinei televizijai?