This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62023CC0023
Opinion of Advocate General Ćapeta delivered on 30 May 2024.###
Generalinės advokatės Ćapeta išvada, pateikta 2024 m. gegužės 30 d.
Generalinės advokatės Ćapeta išvada, pateikta 2024 m. gegužės 30 d.
ECLI identifier: ECLI:EU:C:2024:444
Laikina versija
GENERALINĖS ADVOKATĖS
TAMARA ĆAPETA IŠVADA,
pateikta 2024 m. gegužės 30 d.(1)
Byla C-23/23
Europos Komisija
prieš
Maltos Respubliką
„Valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 2009/147/EB – Laukinių paukščių apsauga – Gyvų paukščių gaudymas – Nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurias leidžiama gaudyti kikilinius paukščius – 9 straipsnio 1 dalies b punktas – Leidimas nukrypti dėl mokslo tiriamųjų darbų – Reikalavimai – Aiškūs ir pakankami motyvai – Priimtinos alternatyvos nebuvimas“
I. Įvadas
1. Sakalas nėra vienintelis paukštis, kuriuo garsėja Malta(2). Iš tikrųjų per šimtmečius Maltoje susiformavo tradicija spąstais gaudyti per jos teritoriją migruojančius laukinius kikilinių šeimos paukščius(3).
2. Europos Sąjungoje kikiliniai paukščiai saugomi pagal Paukščių direktyvą(4). Sekdama nemirtinga fraze, kurią kadaise ištarė Sam Spade filme „The Maltese Falcon“: „I don’t mind a reasonable amount of trouble“, per stojimo derybas Maltos Respublika sutiko iki 2008 m. pritaikyti savo paprotį prie Paukščių direktyvos reikalavimų(5).
3. 2009 m. Malta uždraudė gaudyti kikilinius paukščius spąstais. Vis dėlto 2014 m. ji nusprendė pasinaudoti Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, kad leistų septynias laukinių kikilinių paukščių rūšis gaudyti spąstais kaip rekreacinę veiklą(6).
4. 2018 m. birželio 21 d. Sprendime Komisija / Malta(7) Teisingumo Teismas konstatavo, kad rekreacinė tvarka neatitiko šios leidžiančios nukrypti nuostatos reikalavimų. Šioje byloje nagrinėjamam ieškiniui labai svarbu tai, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog dėl žinių apie virš Maltos migruojančių referencinių paukščių populiacijų kilmę spragos negalėjo būti įvykdytas pagal Paukščių direktyvoje numatytą dėl rekreacijos leidžiančią nukrypti nuostatą nustatytas „nedidelio skaičiaus“ kriterijus (toliau – žinių spraga)(8).
5. Po tokio sprendimo Malta panaikino dėl rekreacijos taikomo nukrypimo tvarką.
6. 2020 m. spalio mėn. Malta patvirtino „Kikilinių paukščių projektą“(9). Pagal jį numatyta gaudyti gyvus tų pačių septynių rūšių kikilinius paukščius, kaip buvo numatyta ir teisės aktuose, kuriais buvo leidžiamas rekreacinis gaudymas spąstais, tačiau pagal Kikilinių paukščių projektą siūlomas gaudymas numatomas vykdant planuojamą mokslo tyrimų projektą. Naujieji teisės aktai, kuriais reglamentuojamas Kikilinių paukščių projektas, grindžiami kitokia Paukščių direktyvos nukrypti leidžiančia nuostata, t. y. ta, kuria pagal šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punktą galima remtis „dėl mokslo tiriamųjų darbų“.
7. Europos Komisija mano, kad Kikilinių paukščių projektas yra tik „priedanga“, leidžianti tęsti tą pačią rekreacinę kikilinių paukščių gaudymo spąstais veiklą, kurią Teisingumo Teismas sprendime Komisija / Malta pripažino prieštaraujančia Paukščių direktyvai. Komisija pradėjo procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį, todėl buvo pareikštas šis ieškinys(10).
II. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
8. Kartu su Buveinių direktyva(11) Paukščių direktyva yra Sąjungos teisės aktas, kuriuo siekiama apsaugoti biologinę įvairovę(12).
9. Kaip matyti iš Paukščių direktyvos 3 ir 5 konstatuojamųjų dalių, paukščių rūšių įvairovės išsaugojimas yra ne tik aplinkos apsaugos tikslas, bet ir būtinas aspektas siekiant ES darnaus vystymosi ir gyvenimo sąlygų gerinimo tikslų.
10. Nepaisant tam tikrų Paukščių direktyvos I–III prieduose išvardytoms paukščių rūšims taikomos tvarkos skirtumų, iš šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies aišku, kad ja siekiama apsaugoti „visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių Europinėje teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis“(13). Šiuo tikslu Paukščių direktyva apima „šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę ir nustato jų naudojimo taisykles“.
11. Pagal Paukščių direktyvos 5 straipsnį draudžiamas, be kita ko, tyčinis paukščių žudymas ar gaudymas bet kokiais būdais ir tyčinis paukščių trikdymas.
12. Paukščių direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje papildomai nustatyta:
„Paukščių medžiojimo, gaudymo arba žudymo atžvilgiu pagal šią direktyvą valstybės narės draudžia visas priemones, įtaisus ar būdus, kurie naudojami didelio masto ar neatrankiniam paukščių gaudymui ar žudymui arba kurie gali sukelti rūšies išnykimą toje vietovėje, ypač tuos, kurie išvardyti IV priedo a punkte.“
13. IV priedo a punkto ketvirtoje įtraukoje tarp draudžiamų gaudymo priemonių ir būdų nurodyti tinklai ir spąstai, o iš minėto Sprendimo Komisija / Malta matyti, kad ši nuostata taikoma ir užmetamiesiems tinklams, kurių naudojimas numatytas pagal Kikilinių paukščių projektą(14).
14. Nors pagal Paukščių direktyvą iš esmės draudžiama gaudyti paukščius spąstais, Teisingumo Teismas nusprendė, kad tam tikromis sąlygomis laukinių paukščių medžioklė ar gaudymas rekreaciniais tikslais gali būti laikomas pagal šią direktyvą leidžiamu „protingu naudojimu“(15). Atrodo, kad tai atitinka minėtos direktyvos 2 straipsnį, pagal kurį valstybės narės, rengdamos paukščių apsaugai būtinas priemones, gali atsižvelgti į ekonominius ir rekreacinius reikalavimus.
15. Vis dėlto, kaip patvirtino ir Teisingumo Teismas(16), tradicinės veiklos išlaikymas nėra savarankiška, nuo Paukščių direktyvoje nustatytos apsaugos sistemos nukrypti leidžianti nuostata. Atvirkščiai, bet kokia nukrypti leidžianti nuostata gali būti leidžiama, tik jeigu ji numatyta pačioje Paukščių direktyvoje ir tik joje nustatytomis sąlygomis.
16. Šiuo klausimu Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Jei nėra jokio kito priimtino sprendimo, valstybės narės gali nukrypti nuo 5–8 straipsnių nuostatų šiais atvejais:
<...>
b) dėl mokymo ir mokslo tiriamųjų darbų, populiacijos atkūrimo, reintrodukcijos ir šiems tikslams būtino veisimo;
c) kad griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu būtų leista gaudyti, laikyti ar kitaip teisėtai naudoti nedidelį tam tikrų rūšių paukščių skaičių.“
B. Maltos teisė
17. 2020 m. Maltos Respublika parengė Kikilinių paukščių projektą. Atitinkami teisės aktai buvo priimti remiantis Laukinių paukščių taisyklėmis(17) – teisės aktu, kuriuo į Maltos teisę perkelta Paukščių direktyva.
18. Laukinių paukščių taisyklių 9 taisykle į nacionalinę teisę perkeltas Paukščių direktyvos 9 straipsnis, nustatytos nukrypti leidžiančių nuostatų vertinimo sąlygos ir speciali sprendimų priėmimo procedūra, kurioje dalyvauja Maltos ornitologų komitetas, kurio vaidmuo reglamentuojamas Laukinių paukščių taisyklių 10 taisyklėje.
19. Kikilinių paukščių projektas buvo nustatytas 2020 m. Pamatinėmis taisyklėmis(18) ir įgyvendintas tais metais remiantis 2020 m. Pareiškimu(19). Pagrindinė sistema buvo pakeista 2021 m. priėmus 2021 m. Pamatines taisykles(20), kurios tais metais buvo įgyvendintos 2021 m. pareiškimu(21), o vėlesniais metais – 2022 m. pareiškimu(22).
20. Atitinkamose taisyklėse „nustatoma sistema, pagal kurią griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą dėl mokslo tyrimų, siekiant nustatyti Maltos [septynių kikilinių paukščių rūšių] referencinę populiaciją pagal [Paukščių direktyvos] 9 straipsnio 1 dalies b punktą <...>“(23). 2020 m. Pamatinių taisyklių 1 taisyklės 2 dalyje papildomai paaiškinta, kad projektu „konkrečiai siekiama surinkti pakankamai mokslinės informacijos, kad Malta nustatytų nukrypti leidžiančią schemą pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą, kuri atitiktų „nedidelio skaičiaus“ kriterijų, kaip Teisingumo Teismas išaiškino jį Sprendime [Komisija / Malta]“.
21. Pagal Kikilinių paukščių projektą šie duomenys būtų renkami gaudant paukščius, priklausančius septynioms kikilinių paukščių rūšims, kurias apima projektas, naudojant užmetamuosius tinklus, kurių akių dydis yra ne mažesnis kaip 18 mm x 18 mm. Pagal tyrimo koncepciją siekiama surinkti visus įmanomus duomenis, kai ėminio dydis kiekvienai iš septynių kikilinių paukščių rūšių pasiekia 60–70 patikrintų žiedų.
22. Paukščius turi gaudyti asmenys, turintys specialią licenciją, jie vadinami duomenų rinkėjais. Speciali licencija gali būti išduota asmeniui, kuris turi bendrąją gyvų paukščių gaudymo licenciją, pateikia patvirtintų užmetamųjų tinklų išdėstymo vietovėje planą ir yra išklausęs privalomąjį kursą, susijusį su tyrimų tikslais.
23. Sugavęs paukštį duomenų rinkėjas patikrina, ar sugautas paukštis yra žieduotas, ir, jei taip, įrašo informaciją iš žiedo į patikros formą (tai vadinama „patikra“). Forma turi būti išsiųsta Maltese Wild Birds Regulation Unit (Maltos laukinių paukščių reguliavimo padalinys) (toliau – WBRU). Nuo 2021 m. Pamatinių taisyklių priėmimo numatyta, kad apie visus duomenų rinkėjo sugautus egzempliorius turi būti nedelsiant pranešama reguliavimo institucijai (kuri bylai reikšmingų aplinkybių klostymosi laikotarpiu jau buvo WBRU), įskaitant nežieduotus egzempliorius. „Patikrinęs“ paukštį, duomenų rinkėjas turi nedelsdamas paleisti jį į laisvę.
24. Bylai reikšminguose teisės aktuose taip pat numatyta, kad projekte gali dalyvauti asmenys, turintys specialią žiedavimo licenciją, o jų užduotis būtų sutikrinti žiedo duomenis su atitinkamais duomenimis apie sugautus paukščius. Vis dėlto Maltoje paukščių žiedavimo srityje veikiančios organizacijos – EURING ir BirdLife Malta – atsisakė dalyvauti Kikilinių paukščių projekte dėl etinių priežasčių(24) ir paragino paukščių žieduotojus nedalyvauti šiame projekte. Kadangi, kaip buvo paaiškinta per teismo posėdį, nacionalinėje žiedavimo sistemoje dalyvaujantys paukščių žieduotojai nedalyvauja projekte, prieš kiekvieną mokslo tyrimų sezoną Malta skelbia visos Europos paukščių žieduotojams skirtą kvietimą. Vis dėlto į jį neatsiliepė nė vienas paukščių žieduotojas. Dėl šios priežasties pagal Kikilinių paukščių projektą buvo gaudomi ir tikrinami tik jau sužieduoti paukščiai.
25. Aprašytas Kikilinių paukščių projektas buvo įgyvendinamas 2020–2022 m. Kasmet, nuo spalio 20 d. iki gruodžio 20 d., pagal įgyvendinimo pareiškimus buvo pradedami tyrimo laikotarpiai, per kuriuos paukščius buvo leidžiama gaudyti spąstais.
III. Ikiteisminė procedūra
26. 2020 m. gruodžio 3 d. Komisija nusiuntė Maltai oficialų pranešimą. Ji manė, kad Kikilinių paukščių projektas neatitinka Paukščių direktyvos 5 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies ir nėra pateisinamas pagal jos 9 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą. Komisija nusprendė, jog Malta neįrodė, kad Kikilinių paukščių projektu tikrai buvo siekiama mokslo tyrimų tikslo, kad Maltos teisės aktuose nebuvo nurodyti motyvai dėl kito priimtino sprendimo buvimo ir kad ji neįrodė, jog nebuvo jokio kito priimtino sprendimo.
27. Malta atsakė 2021 m. vasario 3 d. ir teigė, kad Kikilinių paukščių projektas yra pateisinamas pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punktą. Ji teigė, kad nauja nukrypti leidžiančia schema buvo siekiama mokslo tyrimų tikslų. Visų pirma šiais mokslo tyrimais siekiama užpildyti duomenų spragą, kurią Teisingumo Teismas konstatavo Sprendime Komisija / Malta.
28. 2021 m. birželio 9 d. Komisija pateikė pagrįstą nuomonę, joje išdėstyti tie patys priekaištai kaip ir oficialiame pranešime. Kadangi Malta jau buvo nurodžiusi, kad 2021 m. rudenį pradės kitą gaudymo spąstais sezoną, pagrįstoje nuomonėje buvo nustatytas trumpas vieno mėnesio terminas atsakymui pateikti. Maltos prašymas pratęsti šį terminą buvo atmestas.
29. 2021 m. liepos 15 d. Malta atsakė į šią pagrįstą nuomonę ir toliau laikėsi pozicijos, kad nagrinėjama schema atitinka Sąjungos teisę.
30. Po Komisijos tarnybų ir Maltos valdžios institucijų diskusijų ir susitikimų 2021 m. spalio 14 d. Maltos aplinkos ministras panaikino 2020 m. Pamatines taisykles, „nedarant poveikio viso to, kas buvo padaryta ar nepadaryta pagal šias taisykles, galiojimui“.
31. 2021 m. spalio 19 d. aplinkos ministras toliau tęsė Kikilinių paukščių projektą, kai priėmė 2021 m. Pamatines taisykles(25).
32. Komisija mano, kad 2020 m. Pamatinės taisyklės ir 2021 m. Pamatinės taisyklės, taip pat pareiškimai, kuriais pradedami 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. tyrimų laikotarpiai, yra to paties pobūdžio elgesys, todėl juos bendrai laiko viena priemone.
IV. Procesas Teisingumo Teisme
33. 2023 m. sausio 20 d. pareikštu ieškiniu Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad patvirtindama Kikilinių paukščių projektą ir taip leisdama gaudyti aptariamus septynių rūšių laukinius gyvus kikilinių šeimos paukščius, Malta neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 5 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalį, siejamus su jos 9 straipsnio 1 dalimi.
34. 2023 m. balandžio 21 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį Malta prašo Bendrojo Teismo atmesti šį ieškinį kaip nepriimtiną arba, nepatenkinus šio reikalavimo, kaip nepagrįstą.
35. Komisija ir Malta atitinkamai 2023 m. birželio 19 d. ir 2023 m. liepos 24 d. pateikė dubliką ir tripliką.
36. 2024 m. kovo 7 d. įvyko teismo posėdis, per jį Komisija ir Malta pateikė žodines pastabas.
V. Analizė
37. Prieš nagrinėdama šią bylą iš esmės pirmiausia aptarsiu ieškinio priimtinumą.
A. Dėl priimtinumo
38. Malta teigia, kad šis ieškinys nepriimtinas, nes grindžiamas pagrįsta nuomone, po kurios buvo greitai ir iš esmės pakeisti nacionalinės teisės aktai, kurie ieškinyje prilyginami ankstesniems teisės aktams ir painiojami su jais. Taigi šio ieškinio apimtis nėra aiški, todėl pažeidžiama Maltos teisė į gynybą.
39. Komisija atsikerta, kad 2021 m. birželio 9 d. pagrįstoje nuomonėje buvo nurodytas Maltos Kikilinių paukščių projektas, kurį tuo metu sudarė 2020 m. Pamatinės taisyklės ir 2020 m. pareiškimas. Ieškinyje buvo ginčijamas tas pats projektas, kuris vėliau buvo tęsiamas 2021 m. Pamatinėmis taisyklėmis ir 2021 m. bei 2022 m. pareiškimais. Komisijos nuomone, pastarosios priemonės yra „tokio pat pobūdžio“ elgesys(26).
40. Komisija teigia, kad svarbiausios pradinio Kikilinių paukščių projekto savybės, kurios, kaip nurodyta pagrįstoje nuomonėje, neatitiko Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punkto, buvo paliktos sistemoje, buvusioje tuo metu, kai Komisija pareiškė ieškinį. Šios pagrindinės savybės yra tokios: projektu siekiama to paties nurodomo mokslo tyrimų tikslo – surinkti informaciją(27) apie tas pačias septynias kikilinių paukščių rūšis(28); projekte numatytos tokios pačios licencijavimo sąlygos, įskaitant licencijų išdavimą ne profesionaliems mokslininkams, o visiems asmenims, turintiems bendrąją gaudymo licenciją, tą pačią porą užmetamųjų tinklų ir išklausiusiems tą patį kursą(29); o nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sritis apima tą patį 64 dienų laikotarpį rudenį(30).
41. Priešingai nei Malta, kuri teigia, kad 2021 m. Pamatinėmis taisyklėmis buvo atsižvelgta į Komisijos prieštaravimus, pareikštus per pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, Komisija mano, kad 2021 m. Pamatinėmis taisyklėmis ir įgyvendinimo sprendimais nustatytos naujovės yra nereikšmingos. Reguliavimo įstaigos, atsakingos už mokslo tyrimus, įsteigimas neturėjo jokio reikšmingo poveikio, nes šį vaidmenį atlieka WBRU(31), kuris jau atliko tokį vaidmenį pagal ankstesnes pamatines taisykles. Pagal 2021 m. Pamatines taisykles licencijos buvo išduodamos remiantis prašymais, pateiktais pagal ankstesnes 2020 m. Pamatines taisykles; o pareiškimai (2020, 2021 ir 2022 m.) yra beveik identiški.
42. Mano nuomone, Maltos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą reikėtų atmesti.
43. Teisingumo Teismas nuosekliai konstatuoja, kad pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dalykas yra tik tas, kuris buvo apibrėžtas per šiame straipsnyje numatytą ikiteisminę procedūrą, todėl Komisijos pagrįsta nuomonė ir ieškinys turi būti grindžiami tais pačiais argumentais(32).
44. Kartu Teisingumo Teismas pripažįsta, kad toks reikalavimas vis dėlto negali reikšti, kad kiekvienu atveju pagrįstoje nuomonėje ir ieškinyje nurodytos nacionalinės teisės nuostatos turėtų visiškai sutapti. Jeigu per laikotarpį nuo ikiteisminės procedūros iki teismo proceso pasikeičia teisės aktai, pakanka, kad per ikiteisminę procedūrą ginčijamais teisės aktais įtvirtinta sistema iš esmės būtų palikta galioti naujais teisės aktais, kuriuos valstybė narė priėmė po to, kai buvo pateikta pagrįsta nuomonė, nors nauji teisės aktai nebuvo formaliai ginčijami ikiteisminiu etapu(33).
45. Iš tikrųjų sutinku, kad jei dėl kiekvieno neesminio tikrinamų teisės aktų pakeitimo valstybės narės galėtų lemti būtinybę iš naujo pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, šis vykdymo užtikrinimo mechanizmas prarastų savo veiksmingumą. Taigi vien teisės aktų pakeitimas savaime negali būti ieškinio Teisingumo Teisme nepriimtinumo priežastis. Vis dėlto, kaip teigė Malta, tai neturėtų atimti iš valstybės atsakovės galimybės veiksmingai gintis.
46. Šiuo klausimu sutinku su Komisija, kad naujos redakcijos nacionalinės teisės aktais, pagal kuriuos buvo patvirtintas Kikilinių paukščių projektas, Komisijos nurodyti aspektai iš esmės nebuvo pakeisti(34).
47. Be to, Komisijos teiginiai, kodėl Kikilinių paukščių projektas neatitinka Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimų, Maltai buvo suprantami. Ši valstybė narė turėjo galimybę paaiškinti, ar naujuose teisės aktuose skirtingai reglamentuojami Komisijos nurodyti pažeidimai, ir kaip tai padaryta, ir paaiškinti Teisingumo Teismui, kodėl mano, kad šie teisės aktai atitinka Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punkto sąlygas. Vadinasi, buvo paisoma Maltos teisės į gynybą.
48. Taigi, mano nuomone, šis ieškinys yra priimtinas.
B. Dėl esmės
49. Šioje byloje Komisija tvirtina, kad Malta neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 5 ir 8 straipsnius ir kad šių nuostatų pažeidimas negali būti grindžiamas Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta dėl mokslo tyrimų leidžiančia nukrypti nuostata.
50. Malta nuo pat pradžių teisės aktus grindė Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punktu. Sprendimas remtis nukrypti leidžiančia nuostata gali būti suprantamas tik kaip Maltos pritarimas tam, kad, jeigu jos teisės aktuose numatyta veikla nepatektų į nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį, ši veikla prieštarautų Paukščių direktyvai.
51. Taigi šioje byloje svarbiausia išsiaiškinti, ar Malta įvykdė sąlygas, reikalingas tam, kad galėtų pasinaudoti dėl mokslo tyrimų nukrypti leidžiančia nuostata pagal Paukščių direktyvą(35).
52. Šiuo klausimu Komisija remiasi trimis pagrindiniais teiginiais. Ji teigia, pirma, kad Maltos Respublika neįrodė, kad Kikilinių paukščių projektu iš tikrųjų siekiama mokslo tyrimų tikslo; antra, Malta nemotyvavo jokio kito priimtino sprendimo nebuvimo; ir, trečia, Malta neįrodė, jog nėra jokio kito priimtino sprendimo.
53. Svarbiausias ir naujas klausimas šioje byloje susijęs su pirmuoju teiginiu, t. y. ar Maltos Kikilinių paukščių projektas iš tikrųjų yra mokslo tyrimų projektas, ar, kaip teigia Komisija, jis skirtas tik veiklai, kuria pažeidžiama Paukščių direktyva išlaikyti? Pirmiausia išnagrinėsiu šį klausimą šios išvados 1 dalyje. Mano išvada tokia, kad nagrinėjamo mokslo tyrimų projekto koncepcija ir įgyvendinimas turi trūkumų, dėl kurių Teisingumo Teismas turėtų padaryti išvadą, kad tai išties nėra tikras mokslo tyrimų projektas. Dėl šios priežasties manau, kad antrasis ir trečiasis Komisijos reikalavimai yra tik papildomi. Juos nagrinėsiu kartu šios išvados 2 dalyje.
1. Kikilinių paukščių projekto mokslo tyrimų tikslo nenustatymas
54. Kaip Teisingumo Teismas gali nuspręsti, ar projektas, kurį valstybės narės teisės aktų leidėjas pristato kaip mokslo tyrimų projektą, iš tikrųjų yra priimtas mokslo tyrimų tikslais, ar valstybė narė remiasi dėl mokslo tyrimų leidžiančia nukrypti nuostata tam, kad būtų galima vykdyti veiklą, kuri kitu atveju būtų neteisėta?
55. Logiškas atsakymas būtų toks, kad jeigu projektas atitinka visas Paukščių direktyvoje nustatytas sąlygas, kad būtų galima remtis šia nukrypti leidžiančia nuostata, Teisingumo Teismas turėtų padaryti išvadą, kad jis patvirtintas mokslo tyrimų tikslais.
56. Vis dėlto atrodo, kad iš tikrųjų toks pasiūlymas nėra lengva užduotis. Nors pagal Paukščių direktyvą dėl mokslo tyrimų leidžiama nukrypti nuo to, kas priešingu atveju būtų laikoma draudžiamu laukinių paukščių gaudymu ir trikdymu, joje nieko nenurodyta dėl to, ką reiškia Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punkte vartojamas žodžių junginys „dėl <...> mokslo tiriamųjų darbų“.
57. Be to, susijusioje Buveinių direktyvoje numatyta beveik identiškai suformuluota dėl mokslo tyrimų leidžianti nukrypti nuostata, pagal kurią leidžiama nukrypti nuo šiame akte numatytos apsaugos siekiant apsaugoti gyvūnus ir augalus, kuriems ji taikoma(36).
58. Nustatant „mokslo tiriamųjų darbų“ sąvokos reikšmę galima semtis įkvėpimo iš Berno konvencijos dėl laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos, kurios šalis yra Sąjunga(37). Šios konvencijos 9 straipsnyje numatytos panašiai suformuluotos mokslo tyrimais grindžiamos leidžiančios nukrypti nuostatos kaip ir Paukščių direktyvoje bei Buveinių direktyvoje. Dėl šių leidžiančių nukrypti nuostatų reikšmės Berno konvencijos nuolatinis komitetas yra išreiškęs nuomonę, kad „moksl[o] tyrimai yra intelektinė veikla, kuria siekiama metodiškai, sistemiškai ir patikrinamai gauti naujų mokslinių išvadų“(38).
59. Toks apibūdinimas leidžia daryti išvadas dėl tam tikrų tiek materialinių, tiek procedūrinių sąvokos „mokslo tiriamieji darbai“ elementų. Mokslo tyrimų projekto materialinis aspektas yra jo tikslas; juo atsakoma į klausimą dėl to, kokias žinias siekiama išplėsti projektu, ir paaiškinama, kodėl šis klausimas pirmiausia turėtų būti užduodamas. Procedūrinis aspektas susijęs su šiame projekte naudojamais moksliniais metodais, t. y. kaip bus pasiektas pageidaujamas rezultatas.
60. Taigi siūlau, kad šioje byloje ir, nesant reikalo pateikti išsamesnės sąvokos „mokslo tiriamieji darbai“ apibrėžties, Teisingumo Teismas nustatytų, kad mokslo tyrimų projekto tikslas turi būti išreikštas tyrimo klausimu ir parengtas taip, kad būtų galima atsakyti į šį klausimą. Šie tyrimo sąvokos elementai, kai abi šalys taip pat sutaria dėl to, kad ji reiškia „mokslo tyrimą“, nebuvo ginčijami(39).
61. Gavęs klausimą, panašų į tą, kurį Teisingumo Teismas pateikė šioje byloje, Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) byloje, susijusioje su Japonijos vykdytu banginių medžioklės projektu Antarkties regione(40), taip pat nusprendė, kad nebūtina pateikti visapusiškos „(mokslo) tyrimų“ sąvokos apibrėžties. Vis dėlto tas teismas paaiškino, kad „objektyvus kriterijus, leidžiantis nustatyti, ar programa siekiama mokslo tyrimų tikslų, priklauso ne nuo atskirų vyriausybių pareigūnų ketinimų, o nuo to, ar programos rengimas ir įgyvendinimas yra pagrįsti, atsižvelgiant į nurodytų mokslo tyrimų tikslų siekimą“(41).
62. Siūlau Teisingumo Teismui taikyti panašų metodą ir įvertinti, ar Kikilinių paukščių projekto struktūra ir įgyvendinimas yra pagrįsti, atsižvelgiant į nurodomus šio projekto mokslo tyrimų tikslus.
63. Komisija ginčijo tiek nurodytus mokslo tyrimų tikslus, tiek Kikilinių paukščių projekto rengimą ir įgyvendinimą. Nagrinėsiu šiuos klausimus paeiliui.
a) Mokslo tyrimo klausimas ir tikslas
64. Kikilinių paukščių projekto tyrimo klausimas suformuluotas taip: „iš kur kilę kikiliniai paukščiai, migruojantys virš Maltos rudens migracijos laikotarpiu?“(42)
65. Komisija tvirtina, kad šio tyrimo klausimo tikslas nėra apsaugos tikslas. Malta veikiau siekia atsakyti į šį klausimą tik tam, kad (iš naujo) nustatytų rekreacija grindžiamą leidžiančią nukrypti nuostatą.
66. Komisijos nuomone, Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punkto leidžiančia nukrypti nuostata galima remtis tik dėl tyrimo, kurio tikslas yra saugojimas.
67. Malta patvirtino, kad būtinybė atsakyti į Kikilinių paukščių projekto tyrimo klausimą iš tikrųjų buvo pripažinta po to, kai Teisingumo Teismas Sprendime Komisija / Malta pažymėjo žinių spragą. Vis dėlto ji teigia, kad žinių spragos, dėl kurios Malta negali nustatyti dėl rekreacijos nukrypti leidžiančios nuostatos, užpildymas galėtų būti mokslo tyrimų projekto tikslas pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punktą.
68. Be to, Malta aiškina, kad Kikilinių paukščių projektu siekiama platesnio, t. y. apsaugos, tikslo. Ji teigia, kad žinojimas, iš kur yra virš Maltos skrendantys kikilinių šeimos paukščiai, gali padėti Maltai formuoti jos apsaugos politiką. Konkrečiai kalbant, įgyvendinant Kikilinių paukščių projektą gauti duomenys leistų nustatyti atitinkamus migracijos kelius ir taip padėtų nukreipti buveinių apsaugos pastangas bei projektuoti teritorijų planavimą taip, kad būtų apsaugotos sustojimo vietos ir pagrindiniai keliai.
69. Mano nuomone, Komisijos pozicijai, kad mokslo tyrimų projekto tikslas pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punktą turi būti tik apsaugos tikslas, negalima pritarti. Mokslo tyrimai, dėl kurių reikia nukrypti nuo paukščių apsaugos, gali pasitarnauti bet kokiam pagrįstam mokslo tyrimų interesui. Šiuo klausimu pažymėtina, kad tol, kol rekreacinis paukščių gaudymas spąstais laikomas leidžiamu protingu rekreaciniais tikslais nukrypti leidžiančios nuostatos naudojimu, jeigu sugaunamas tik nedidelis paukščių skaičius, duomenų, skirtų tokiai leidžiančiai nukrypti nuostatai priimti, rinkimui negalima prieštarauti dėl to, kad juo siekiama nepagrįsto tikslo.
70. Tyrimai, kuriais siekiama gerinti apsaugos tikslus, skatinami įvairiomis Paukščių direktyvos nuostatomis. Šios direktyvos 10 straipsnyje numatyta, kad „valstybės narės skatina tiriamąjį ir bet kokius kitus darbus, reikalingus visų 1 straipsnyje nurodytų paukščių rūšių populiacijų apsaugai, tvarkymui ir naudojimui“. Šis argumentas patvirtintų mano poziciją, jog Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį leidžiami mokslo tyrimai, kuriais taip pat siekiama kitų teisėtų tikslų nei saugojimas.
71. Kartu laikausi nuomonės, kad, nors nebūtina, kad mokslo tyrimu būtų siekiama pagerinti apsaugos metodus, pagal nukrypti leidžiančią nuostatą toks tyrimas negali neleisti siekti rūšies geros apsaugos būklės išlaikymo tikslų arba jiems kenkti.
72. Grįžtant prie šios bylos aplinkybių, pažymėtina, kad 2020 m. Pamatinėse taisyklėse Kikilinių paukščių projekto tikslas buvo apibrėžiamas kitaip nei 2021 m. Pamatinėse taisyklėse. Aiški nuoroda į rekreacija grindžiamą nukrypti leidžiančią nuostatą, kuri buvo pateikta 2020 m. Pamatinėse taisyklėse, buvo išbraukta iš 2021 m. Pamatinių taisyklių(43). Vis dėlto per teismo posėdį Malta patikslino, kad galimas rekreacija grindžiamos nukrypti leidžiančios nuostatos priėmimas tebėra vienas iš 2021 m. Pamatinių taisyklių tikslų, nepaisant formuluotės pakeitimo.
73. Tyrimo klausimas, į kurį siekiama atsakyti Kikilinių paukščių projektu, man atrodo tinkamas siekiant užpildyti žinių spragą, kurią Teisingumo Teismas konstatavo Sprendime Komisija / Malta, kiek tai susiję su rekreacija grindžiama nukrypti leidžiančia nuostata.
74. Atvirkščiai, net jei, kaip teigia Malta, Kikilinių paukščių projektu siekiama platesnių apsaugos tikslų, ši valstybė tik labai plačiai apibūdino apsaugos tikslus, kuriuos šiuo projektu norima pasiekti, ir jų nepaaiškino. Taigi sunku nustatyti ryšį tarp tyrimo klausimo dėl rudenį virš Maltos skrendančių paukščių kilmės vietos ir galimų apsaugos tikslų.
75. Vis dėlto suteikdama Maltai galimybę abejones aiškinti jos naudai, savo analizę tęsiu remdamasi prielaida, kad Kikilinių paukščių projektu taip pat siekiama platesnio apsaugos tikslo. Vertinant projekto koncepcijos pagrįstumą, būtina atsižvelgti į jo tikslus. Taigi įvertinsiu, ar projekto koncepcija gali būti pateisinama atsižvelgiant į abu nurodytus jo tikslus.
b) Tyrimo koncepcija ir įgyvendinimas
76. Kaip paaiškinta, projekto koncepcija ir jo įgyvendinimo būdas turi būti pagrįsti(44). Tai reiškia, kad paukščių trikdymas, kurį iš esmės draudžia Paukščių direktyva, turi būti pateisinamas projekto tikslais(45).
77. Klausimus, susijusius su Kikilinių paukščių projekto tyrimo koncepcija ir įgyvendinimu, atskirsiu nagrinėdama, viena vertus, tuos Komisijos ginčijamus aspektus, kuriuos laikau pagrįsta šio projekto koncepcijos dalimi, ir, kita vertus, tuos aspektus, kurie, mano nuomone, nėra pagrįsti.
1) Priimtini Kikilinių paukščių projekto koncepcijos elementai
78. Komisija tvirtina, kad užmetamųjų tinklų naudojimas nėra pateisinamas, kad gaudymo spąstais vietovių yra per daug ir jų skaičius nėra aiškiai susietas su sprendžiamu klausimu. Be to, kadangi Maltoje sugaunama nedaug žieduotų egzempliorių, duomenų rinkimas vien iš žieduotų paukščių per protingą terminą negali duoti atsakymo į tyrimo klausimą. Teigiama, kad pagal dabartinio projekto koncepciją surinkti reikalingą žiedų kiekį užtruktų maždaug 70 metų.
79. Mano nuomone, Malta pateikė įtikinamų argumentų dėl aspektų, kuriuos Komisija nurodė kaip koncepcijos trūkumus. Pirma, tiek užmetamieji tinklai, tiek voratinklinės gaudyklės iš esmės draudžiami pagal Paukščių direktyvos IV priedą ir gali būti naudojami tik pagal vieną iš nukrypti leidžiančių nuostatų. Taigi, jeigu paukščius reikia sugauti ir tai, atrodo, yra vienintelis šiuo metu moksliškai prieinamas būdas perskaityti žieduotų kikilinių paukščių žiedų duomenis, naudojant užmetamuosius tinklus paukščius galima gaudyti atrankiau, nei naudojant voratinklines gaudykles. Kadangi Kikilinių paukščių projektas apima septynias konkrečias kikilinių paukščių rūšis, toks pasirinkimas atrodo pagrįstas.
80. Antra, galiu sutikti, kad didelis sugautų paukščių kiekis dideliame šalies plote nebūtinai yra projekto trūkumas. Dėl pačios koncepcijos padaugėja galimybių sugauti žieduotą paukštį ir greičiau surinkti reikalingą informaciją. Vis dėlto vienam Maltos šiuo klausimu pateiktam argumentui negalima pritarti. Malta pabrėžė, kad, priešingai nei ankstesnio rekreacinio projekto atveju, sugauti daug paukščių nėra problema, nes jie paleidžiami į laisvę niekaip jiems nepakenkus. Vis dėlto tos aplinkybės, kad kikiliniai paukščiai po sugavimo paleidžiami, negalima savaime laikyti pateisinančia paties projekto koncepciją. Nereikėtų pamiršti, kad pagal Paukščių direktyvą draudžiamas ne tik paukščių laikymas ar žudymas, bet ir jų gaudymas spąstais bei trikdymas.
81. Trečia, kiek tai susiję su 60–70 žiedų ėminiu vienai kikilinių paukščių rūšiai, kuris leistų padaryti išvadą, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti patikimas išvadas, nemanau, jog Teisingumo Teismui pateikta pakankamai informacijos, kad jis galėtų priimti sprendimą šiuo klausimu. Tas pats pasakytina apie galimos projekto pabaigos prognozes.
2) Nepriimtini mokslo tyrimo koncepcijos ir įgyvendinimo trūkumai
82. Kaip jau siūliau, nagrinėdamas, ar projektas tikrai yra mokslo tyrimų projektas, Teisingumo Teismas turėtų sutelkti dėmesį į jo pagrįstumą. Vertinant mokslo tyrimų projekto pagrįstumą, pagal Paukščių direktyvą draudžiamą ir pagal projektą reikalaujamą laukinių kikilinių paukščių trikdymą reikia palyginti su projekto moksliniu tikslu. Kuo svarbesnis projekto tikslas, tuo lengviau pateisinti gaudymą ir trikdymą. Kuo mažiau svarbus projekto tikslas, tuo sunkiau pateisinti projektą, o tai gali lemti išvadą, kad paukščių gaudymas ir trikdymas neturėtų būti leidžiamas.
83. Atliekant palyginimą taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamas projektas susijęs su gyvais gyvūnais(46). Nereikia pamiršti, kad, remiantis SESV 13 straipsniu, gyvūnų gerovės apsauga yra Sąjungos pripažintas bendrojo intereso tikslas(47). Teisingumo Teismas jau yra aiškiai pripažinęs jo svarbą siejant su Paukščių direktyva(48).
84. Dėl Kikilinių paukščių projekto pagrįstumo Komisija atkreipia dėmesį į toliau nurodytus projekto koncepcijos trūkumus. Pirma, nėra išsamaus duomenų rinkimo, kuris galėtų pateisinti paukščių trikdymo kainą, ir projekte klaidingai susitelkiama į jau sužieduotų egzempliorių registravimą. Antra, projekte dalyvaujantys duomenų rinkėjai nėra tinkamai apmokyti ir yra supainioję interesus, o tai turėjo užkirsti kelią jų dalyvavimui projekte.
i) Dėl to, kad pagal projektą susitelkta tik į jau sužieduotus egzempliorius
85. Dėl pirmojo argumento Komisija, remdamasi BirdLife Malta ir EURING ataskaitų išvadomis, pirmiausia teigia, kad projekte klaidingai koncentruojamasi į kikilinių šeimos paukščių kilmės vietą. Jų nuomone, „siekiant geriau grįsti Maltoje žiemojančių kikilinių paukščių saugojimą ir valdymą informacija ir rasti pagrindą stebėti būsimų saugojimo priemonių veiksmingumą, svarbu suprasti jų pasiskirstymą, kiekius ir kaitą, taip pat iš kur jie migruoja“. Patikimas projektas pirmiausia neturėtų būti grindžiamas populiacijos kilme, pirma reikėtų įvertinti Maltoje neperėjimo sezonu būnančių kikilinių paukščių populiacijų dydį, sudėtį ir kaitą. Šis komponentas galėtų būti pasiektas vykdant stebėjimo tyrimus, kurie suteiktų pagrindinę informaciją apie sezoninius srautus ir buveinių naudojimą, nustatant svarbiausias teritorijas ir buveines, kurioms turėtų būti suteiktas didžiausias apsaugos prioritetas dėl tų rūšių“(49).
86. Malta šio argumento nepaneigė. Iš tikrųjų, jeigu duomenų apie paukščių kilmę rinkimas būtų vertinamas tik atsižvelgiant į jo tikslą (iš naujo) nustatyti rekreacija grindžiamą nukrypti leidžiančią nuostatą, išsprendžiant žinių spragos problemą, kurią Teisingumo Teismas pripažino Sprendime Komisija / Malta, toks duomenų rinkimas galėtų atrodyti tinkamas projekto dėmesio centras. Vis dėlto tai, kad dėmesys sutelkiamas tik į šios rūšies informaciją, ypač kai nėra kitų reikšmingų duomenų, kurių neįmanoma surinkti įgyvendinant Kikilinių paukščių projektą, negali pateisinti paukščių trikdymo, atsižvelgiant į platesnį apsaugos tikslą.
87. Antras daug problemų keliantis projekto koncepcijos trūkumas yra tas, kad paukščius leidžiama gaudyti tik tam, kad būtų perskaityti ir užregistruoti sugautų egzempliorių, kurie jau yra sužieduoti, duomenys. Kaip teigia Komisija, tai nėra pateisinama moksliniu ar etiniu požiūriais. Kai paukščiai sugaunami per žiedavimo operaciją, turėtų būti surinkti visi reikiami moksliniai duomenys, siekiant užtikrinti, kad juos būtų galima maksimaliai panaudoti mokslo tikslais. Duomenų ne tik iš žiedo, bet ir papildomų duomenų apie kiekvieną sugautą paukštį, pavyzdžiui, apie jo amžių ir lytį, svorį, plunksnų būklę, sparnų ir panašius matmenis, rinkimas, taip pat visų sugautų egzempliorių sužiedavimas išties galėtų pateisinti veiksmus, priešingu atveju draudžiamus pagal Paukščių direktyvą. Tam būtinas apmokytų ir kvalifikuotų žieduotojų dalyvavimas.
88. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal pirminę koncepciją pagal taikytinus teisės aktus Kikilinių paukščių projekte iš tikrųjų buvo numatyta ne tik rinkti jau sužieduotų paukščių duomenis, bet ir žieduoti visus sugautus paukščius. Šiai projekto daliai įgyvendinti buvo numatyta galimybė išduoti specialų leidimą dalyvauti projekte licencijuotiems paukščių žieduotojams. Vis dėlto, kadangi atitinkama žiedavimo organizacija – EURING – išreiškė nepasitikėjimą siūlomu projektu, Maltoje veikiantys paukščių žieduotojai atsisakė jame dalyvauti(50). Maltos teigimu, visos Europos paukščių žieduotojams skirtas pasiūlymas iš tikrųjų nesusilaukė sėkmės. Dėl šios priežasties trejus nagrinėjamus metus projektas buvo įgyvendinamas tik siekiant surinkti duomenis iš jau sužieduotų paukščių.
89. Mano nuomone, paukščių gaudymas dideliu mastu, numatytas pagal Kikilinių paukščių projektą, siekiant vienintelio tikslo surinkti duomenis iš nežieduotų paukščių, negali pateisinti projekto, neatsižvelgiant į tai, ar jo tikslas yra tik leisti (iš naujo) nustatyti rekreacija grindžiamą nukrypti leidžiančią nuostatą, ar juo iš tikrųjų siekiama platesnių apsaugos tikslų. Abiem atvejais toks didelis paukščių trikdymas būtų neproporcingas, palyginti su projekto moksline nauda(51).
90. Galbūt paukščių žieduotojų nedalyvavimo Kikilinių paukščių projekte būtų buvę galima išvengti, jei teisės aktų leidėjas būtų atsisakęs dalies projekto koncepcijos. Vienas iš kontroversiškų klausimų, dėl kurio žieduotojai atsisakė dalyvauti Kikilinių paukščių projekte, buvo gyvo jauko naudojimas. Vis dėlto neatrodo, kad tai būtina norint pagauti kikilinius paukščius užmetamaisiais tinklais. Lygiai taip pat veiksminga naudoti iš anksto įrašytus paukščių švilpukus(52). Kadangi toks projekto koncepcijos pakeitimas galėtų padidinti jo pagrįstumą, nes registruojant esamą informaciją apie žiedus paukščiai kartu galėtų būti žieduojami, ir nesumažinant gaudymo būdo veiksmingumo, kyla klausimas, ar šios projekto koncepcijos dalies tikslas nesiskiria nuo tyrimo tikslo. Ši projekto koncepcijos dalis leidžia toliau tęsti rekreacinę kikilinių paukščių gaudymo spąstais veiklą, kurią vykdant tradiciškai buvo naudojamas gyvas jaukas(53).
ii) Duomenų rinkėjai ir piliečių mokslas
91. Dabar pereisiu prie kito Komisijos pateikto argumento, susijusio su asmenų, dalyvavusių ankstesniame rekreacija grindžiamos išimties projekte, dalyvavimo jame netinkamumu.
92. Pagrindinis Maltos atsakymas į šiuos teiginius yra piliečių mokslas. Malta teigia, kad Komisija tvirtai palaiko piliečių mokslo idėją ir kad jai kelia nuostabą Komisijos pozicija šioje byloje(54). Be to, Malta teigia, kad asmenų, turinčių leidimą gaudyti gyvus paukščius, įgytą pagal rekreaciniu paukščių gaudymu grindžiamą nukrypti leidžiančią nuostatą, įtraukimas yra tinkamas, nes šie asmenys žino, kaip naudoti užmetamuosius tinklus. Galiausiai Malta pabrėžia, kad tik apmokyti paukščių gaudytojai gali įgyti specialią licenciją, suteikiančią jiems teisę dalyvauti Kikilinių paukščių projekte.
93. Piliečių mokslas iš tikrųjų yra Sąjungos palaikoma idėja(55). Vis dėlto mintis įtraukti piliečius į mokslo projektus susijusi ne su siekiu kurti projektus siekiant piliečių dalyvavimo, o su piliečių įtraukimu į mokslo tyrimų projektus, kurie patys pagrįsti tam tikru aktualiu mokslo tyrimų tikslu. Piliečių dalyvavimas turėtų būti įmanomas visiems asmenims, norintiems dalyvauti projekte, ir neturėtų būti diskriminacinis, net jei gali būti nustatytos tam tikros dalyvavimo sąlygos.
94. Vis dėlto Kikilinių paukščių projektas parengtas taip, kad prašyti specialios licencijos dalyvauti šiame projekte gali tik asmenys, turintys bendrąją paukščių gaudymo licenciją, kuri jau nebeišduodama, bet ją turi tik buvę rekreacija grindžiamos nukrypti leidžiančios nuostatos projekto dalyviai(56). Malta patvirtino tai per teismo posėdį. Vis dėlto ši valstybė narė nepateikė pagrįsto paaiškinimo, kodėl projektas, nors ir grindžiamas piliečių mokslo idėja, nėra atviras visiems piliečiams, pageidaujantiems jame dalyvauti. Vienu iš argumentų paaiškinta, kad asmenys, turintys bendrąją gyvų paukščių gaudymo licenciją, žino, kaip naudoti užmetamuosius tinklus. Vis dėlto nebuvo paaiškinta, kodėl kiti piliečiai negalėtų sužinoti, kaip šie tinklai turėtų būti naudojami projekto tikslais.
95. Atrodo, kad mokymai, kurie yra privalomi norint gauti specialųjį leidimą, orientuoti tik į potencialių dalyvių informavimą apie projekto teisinę koncepciją, įskaitant pareigą nedelsiant paleisti sugautus paukščius. Remiantis Teisingumo Teismui pateiktais duomenimis, neatrodo, kad nagrinėjami mokymai suteikia reikiamų įgūdžių duomenims rinkti, pavyzdžiui, kaip teisingai naudoti užmetamuosius tinklus arba atskirti septynias kikilinių paukščių rūšis vieną nuo kitos ir nuo kitų paukščių(57). Šie mokymai tikrai neatrodo pakankami, kad leistų bet kuriam suinteresuotajam piliečiui dalyvauti projekte.
96. Kituose Maltos atsiliepime į ieškinį paminėtuose projektuose, kurie tariamai panašūs į Kikilinių paukščių projektą ir kuriais piliečiai įtraukti į paukščių mokslo tyrimus, piliečiai nebuvo įtraukti į kokius nors invazinius veiksmus su paukščiais. Atvirkščiai, šie projektai daugiausia buvo susiję su pastebėtų duomenų stebėjimu ir pranešimu(58). Be to, kaip paaiškina EURING, žiedavimo projektuose dalyvaujantys piliečiai būna dalyvavę rimtuose mokymuose, kurie dažnai trunka vienus metus, ir dalyvauja projekte kartu su profesionaliais žieduotojais(59).
97. Galiu sutikti su Malta, kad asmenų, anksčiau dalyvavusių mėgėjiškai gaudant kikilinius paukščius, įtraukimas savaime nėra problema ir netgi gali turėti švietimo elementą, juolab kad pagal projektą paukščių laikymas draudžiamas.
98. Vis dėlto tai nepaaiškina, kodėl tik tokie asmenys kviečiami dalyvauti įgyvendinant Kikilinių paukščių projekto piliečių mokslo galimybes. Tai neatitinka piliečių mokslo sąvokos. Tai labiau rodo, kad projektas iš tikrųjų buvo parengtas ir įgyvendintas siekiant leisti šiai konkrečiai piliečių grupei tęsti rekreacinę kikilinių paukščių gaudymo veiklą.
99. Malta pažymėjo, kad projekte numatytas įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo stebėjimas, ir dėl to duomenų rinkėjai neturėtų laikyti sugautų paukščių. Be to, paskutinių dvejų projekto įgyvendinimo metų skaičiai rodo veiksmingą praktinę įgyvendinimo kontrolę. Šiuo tikslu Malta pateikė reikšmingų duomenų, rodančių dideles pastangas gerinti jos teisės aktų vykdymo užtikrinimą. Pavyzdžiui, 2021 m., kai prasidėjo „tyrimo laikotarpiai“, ir atsižvelgiant į tai, kad pagal šią nukrypti leidžiančią nuostatą buvo išduotos 2 904 specialiosios licencijos, pagal įstatymą leidžiamomis valandomis buvo reikalaujama 50 darbuotojų, o pajėgos atsitiktinės atrankos būdu iš viso atliko 3 111 vietos patikrinimą, per juos buvo nustatyti 122 pažeidimai(60).
100. Dėl to tikrai galėjo sumažėti atvejų, kai sugauti paukščiai nėra paleidžiami. Vis dėlto, kaip per teismo posėdį pažymėjo Komisija, keista, kad tikram mokslo tyrimų projektui reikia nuolat sutelkti tiek daug teisėsaugos išteklių.
101. Galiausiai Kikilinių paukščių projekto koncepciją sunku apginti ne tik per piliečių mokslo prizmę, nes šis projektas taip pat neįtrauktas į bendradarbiavimą su kitais mokslo tyrimų projektais. Vis dėlto būtų galima tikėtis, kad projekte, kuris priklauso nuo duomenų iš kitų šalių ir kuriuo galima prisidėti prie kitų projektų, susijusių su paukščių judėjimu, būtų numatytas nacionalinis ir tarptautinis bendradarbiavimas su panašių projektų dalyviais(61).
102. Galiausiai pritariu Komisijos nuomonei, jog įrodymai nepatvirtina, kad Kikilinių paukščių projekto koncepcija ir įgyvendinimas yra realūs ir pagrįsti, atsižvelgiant į jo nurodomų tikslų pasiekimą. Dėl šios priežasties jo negalima pateisinti remiantis Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta dėl mokslo tyrimų nukrypti leidžiančia nuostata.
2. Kito priimtino sprendimo nebuvimas ir pareiga motyvuoti
103. Komisija teigia, kad Malta nepaaiškino, kodėl į tyrimo klausimą neįmanoma atsakyti kitais būdais; ji to aiškiai nepaaiškino ir teisės aktuose, kuriuose nustatyta nukrypti leidžianti nuostata.
104. Malta atsako, kad nuorodose į ataskaitas, į kurias daroma nuoroda pareiškimuose, kuriais įgyvendinamos 2020 m. ir 2021 m. Pamatinės taisyklės, pakankamai aiškiai paaiškinta, kodėl nėra tinkamos Kikilinių paukščių projekto alternatyvos.
105. Pirma, kad ir kokia būtų Paukščių direktyvos 9 straipsnyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos priežastis, šios nuostatos 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata gali būti naudojama tik „jei nėra jokio kito priimtino sprendimo“.
106. Jau paaiškinau, kodėl manau, kad Kikilinių paukščių projekto koncepcija ir įgyvendinimas nėra pagrįsti siekiant jo mokslo tyrimų tikslų. Taigi manau, kad jis nėra patvirtintas mokslo tyrimų tikslais. Vadinasi, alternatyvos klausimo nekyla.
107. Jeigu Teisingumo Teismas vis dėlto konstatuotų, kad Kikilinių paukščių projektas buvo patvirtintas mokslo tyrimų tikslais, laikausi nuomonės, kad, kaip teigia Komisija, Malta aiškiai nepaaiškino, kodėl nepakanka minėtų dviejų alternatyvų.
108. Kikilinių paukščių projekto tikslas – nustatyti, iš kur kilę virš Maltos skrendantys kikiliniai paukščiai. Šiuo tikslu projekte siūloma naudoti Paukščių direktyva draudžiamus metodus – gaudyti paukščius ir naudoti užmetamuosius tinklus. Tam, kad Kikilinių paukščių projektas būtų pateisinamas pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punktą, Maltai reikėtų įrodyti, kad nėra kitų šiai direktyvai neprieštaraujančių arba nukrypti leidžiančią nuostatą apimančių būdų, kurie būtų mažiau ribojantys.
109. Pirmoji Komisijos nurodyta alternatyva susijusi su ornitologijos ekspertų dalyvavimu. Komisija aiškiai nepaaiškino, kaip jie turėtų dalyvauti. Žinoma, jie turi dalyvauti rengiant projektą, analizuojant surinktus duomenis, darant išvadas iš šios analizės ir galiausiai skelbiant projekto rezultatus(62).
110. Vis dėlto Komisijos pažymėta problema dėl ornitologų nedalyvavimo rengiant Kikilinių paukščių projektą, buvo susijusi su duomenų rinkimo iš žiedų ir papildomos informacijos rinkimo iš sugautų paukščių etapu.
111. Šiuo klausimu man atrodo, jog Malta negali teigti, kad tinkamesnė alternatyva būtų ne ornitologų dalyvavimas projekte, nes iš pradžių pagal jį buvo numatyta, kad duomenų rinkimo etapu dalyvaus paukščių žieduotojai. Vis dėlto, nepavykus įtraukti ornitologų, Malta nepaisė šio pirminio projekto koncepcijos aspekto ir toliau tęsė jo įgyvendinimą nedalyvaujant ornitologams. Akivaizdu, kad pirmoji alternatyva buvo, tačiau Malta jos nepaisė.
112. Antra minėta alternatyva buvo didelio masto modeliavimas. Nors Malta nurodo daug priežasčių, dėl kurių ši alternatyva yra mažiau veiksminga nei projektas, grindžiamas duomenų iš paukščių žiedų rinkimu, ji neteigia, kad naudojant tokį būdą neįmanoma atsakyti į tyrimo klausimą ir taip užpildyti nagrinėjamą žinių spragą. Kadangi modeliavimas dideliu mastu yra mokslo tyrimų metodas, kuris nėra nepageidaujamas, todėl neprieštarauja Paukščių direktyvai, tokio metodo atmetimą reikėtų paaiškinti išsamiau.
113. Manau, kad Malta aiškiai nepaaiškino, kodėl kiti prieinami metodai nėra tinkami žinių spragai, kurią nustačius būtent ir buvo parengtas Kikilinių paukščių projektas, užpildyti. Taigi įgyvendinimo teisės aktuose (pareiškimuose) pateikti motyvai neatitinka jurisprudencijoje nustatyto teisinio saugumo kriterijaus(63), pagal kurį reikalaujama aiškių ir pakankamų motyvų, paaiškinančių, kaip yra įvykdytos 9 straipsnio sąlygos, įskaitant priežastis, dėl kurių nukrypti leidžiančias priemones nustatanti institucija mano, kad nėra jokios kitos priimtinos alternatyvos(64).
114. Nei 2020 m., nei 2021 m. pamatinėse taisyklėse nenurodyti motyvai dėl prieinamų alternatyvų. Trijuose įgyvendinimo pareiškimuose, kuriais pradedamas 2020, 2021 ir 2022 m. tyrimo laikotarpis, pateikiami tam tikri motyvai. Nors 2020 m. pareiškimuose tik netiesiogiai nurodomi pagrindiniai tyrimai, kuriais remtasi rengiant projektą, vėlesniuose pareiškimuose šie tyrimai aiškiau nurodyti išnašose. Vis dėlto nei šiuose tyrimuose, nei nagrinėjant bylą Teisingumo Teisme pateiktuose argumentuose aiškiai neatsakoma į klausimą, kodėl reikėjo atsisakyti kitų metodų. Neteigiama, kad jie netinkami, nurodoma tik tiek, kad jie ne tokie veiksmingi.
115. Vadinasi, Komisija pakankamai įrodė, kad Malta nepateikė jokio kito priimtino sprendimo nebuvimo motyvų ir neįrodė, kad nėra jokio kito priimtino sprendimo.
116. Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui pripažinti, kad Malta neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 5 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalį, siejamus su šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalimi.
VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų
117. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš bylą pralaimėjusios šalies turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jeigu laimėjusios šalies procesiniuose dokumentuose buvo pateiktas prašymas jas priteisti. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Maltos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
VII. Išvada
118. Atsižvelgdama į pirma išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui:
– pripažinti, kad priimdama nukrypti leidžiančių nuostatų schemą, pagal kurią leidžiama gaudyti gyvus septynių rūšių kikilinių šeimos paukščius (kikilis (Fringilla coelebs), čivylis (Carduelis cannabina), dagilis (Carduelis carduelis), žaliukė (Carduelis chloris), svilikas (Coccothraustes coccothraustes), svilikėlis (Serinus serinus) ir alksninukas (Carduelis spinus), Maltos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos 5 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalimi,
– nurodyti Maltos Respublikai padengti savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1 Originalo kalba: anglų.
2 Huston, J., „The Maltese Falcon“, Warner Bros, 1941. Dėl istorinio fakto, susijusio su šia istorija, žr. Flazon, M-A., „Birds of Passage, Hunting and Conservation in Malta“ (Niujorkas, Oksfordas: Berghahn Books, 2020), p. 26.
3 Kaip suprantu, Maltoje kikilinių šeimos paukščiai buvo gaudomi spąstais siekiant panaudoti šiuos paukščius kaip gyvą masalą medžioklei ar tolesniam gaudymui spąstais. Paukščiai taip pat buvo laikomi narvuose ir naudojami veisiant arba kaip naminiai gyvūnėliai ar dėl malonumo, norint pasiklausyti jų vokalinių gebėjimų. Šiuo klausimu žr. Flazon, M-A., „Birds of Passage, Hunting and Conservation in Malta“, op.cit., p. 14 ir 15, 51, 55 ir 56.
4 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010, p. 7), kuria buvo panaikinta 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979, p. 1, toliau – Paukščių direktyva).
5 Stojimo sutartyje buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį Malta turėjo laipsniškai nutraukti pagal Paukščių direktyvą draudžiamą paukščių gaudymo spąstais veiklą. Žr. Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Didžiosios Liuksemburgo Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės (Europos Sąjungos valstybės narės) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos sutartį dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą (OL L 236, 2003, p. 17).
6 Šioje išvadoje aptariamos septynios kikilinių šeimos paukščių rūšys: kikilis (Fringilla coelebs), čivylis (Carduelis cannabina), dagilis (Carduelis carduelis), žaliukė (Carduelis chloris), svilikas (Coccothraustes coccothraustes), svilikėlis (Serinus serinus) ir alksninukas (Carduelis spinus).
7 2018 m. birželio 21 d. Sprendimas Komisija / Malta (C‑557/15, EU:C:2018:477, toliau – Sprendimas Komisija / Malta).
8 Žr. Sprendimo Komisija / Malta 62–76 punktus. Kitos priežastys, dėl kurių Teisingumo Teismas nusprendė, kad dėl rekreacijos taikomas nukrypimas neatitiko Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto sąlygų, buvo tokios: gaudymo tinklai nebuvo atrankinis gaudymo metodas, gaudymas spąstais buvo labai paplitęs ir nukrypimas nebuvo taikomas griežtai prižiūrint (žr. Sprendimo Komisija / Malta 71, 79, 81, 84 ir 97 punktus).
9 Kikilinių paukščių projektas grindžiamas šios išvados II dalyje paaiškintais teisės aktais.
10 Per teismo posėdį Komisija paaiškino nusprendusi pareikšti šį ieškinį remdamasi SESV 258 straipsniu, o ne SESV 260 straipsnio 2 dalimi, nes teisės aktus, kuriais grindžiamas Kikilinių paukščių projektas, siekiama pateisinti kita Paukščių direktyvos nuostata. Taigi, net jei, kaip teigia Komisija, pagal naujuosius teisės aktus išlaikoma ankstesnė tvarka, nes ji grindžiama kitokia nukrypti leidžiančia priežastimi, reikėjo iškelti naują bylą dėl įsipareigojimų neįvykdymo.
11 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102) su naujausiais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES, kuria dėl Kroatijos Respublikos stojimo adaptuojamos aplinkos srities direktyvos (OL L 158, 2013, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva).
12 Dėl biologinės įvairovės svarbos žr. mano išvados byloje Komisija / Airija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C‑444/21, EU:C:2023:90) įžangines pastabas (išvados 1–3 punktai).
13 Išskirta mano. Reikia patikslinti, kad Paukščių direktyvos I priede išvardyti paukščiai, kuriems pagal jos 4 straipsnį taikomos specialios apsaugos priemonės, kad būtų užtikrintas jų išlikimas. II priede išvardytos rūšys, kurias galima medžioti pagal nacionalinės teisės aktus, o III priede išvardytos rūšys, kuriomis galima prekiauti tam tikromis sąlygomis. Kikiliniai paukščiai, kuriuos apima Kikilinių paukščių projektas, nenurodyti nė viename Paukščių direktyvos priede. Vis dėlto jiems dar taikomos ir specialiosios apsaugos priemonės pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 2 dalį, kurioje reikalaujama tokias priemones taikyti „nuolatos aptinkamoms I priede nenurodytoms migruojančioms rūšims“.
14 Šiuo klausimu žr. to sprendimo 79, 81 ir 84 punktus.
15 Šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 21 d. Sprendimą One Voice ir Ligue pour la protection des oiseaux (C‑900/19, EU:C:2021:211, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija, toliau – Sprendimas One Voice).
16 Šiuo klausimu žr. 1987 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Belgija (247/85, EU:C:1987:339) 8 punktą; 1991 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Vokietija (C‑57/89, EU:C:1991:89) 22 punktą ir 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Komisija / Suomija (Paprastųjų gagų patinėlių medžioklė pavasarį) (C‑217/19, EU:C:2020:291) 85 punktą; taip pat Sprendimo One Voice 35 punktą.
17 2006 m. kovo 29 d. Legal Notice 79 (teisinis pranešimas Nr. 79), kuriame išdėstomos Taisyklės dėl laukinių paukščių apsaugos (ieškinio šioje byloje A.1 priedas).
18 2020 m. spalio 27 d. Legal Notice 399.
19 2020 m. Legal Notice 400 dėl pareiškimo dėl nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią 2020 m. laikotarpiu leidžiami mokslo tyrimai.
20 2021 m. Legal Notice 394.
21 2021 m. Legal Notice 395 dėl pareiškimo dėl nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią 2021 m. laikotarpiu leidžiami mokslo tyrimai.
22 2022 m. Legal Notice 257 dėl pareiškimo dėl nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią 2022 m. laikotarpiu leidžiami mokslo tyrimai.
23 Tai numatyta ir 2020 m. Pamatinių taisyklių, ir 2021 m. Pamatinių taisyklių 1 taisyklės 2 dalyje. Vis dėlto formuluotė „griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu“ buvo įtraukta į 2021 m. Pamatines taisykles.
24 Šiuo klausimu žr. 2021 m. pareiškimo 2 taisyklės c punktą, kuriame paaiškinama, kad nacionalinėje žiedavimo sistemoje dalyvaujantys paukščių žieduotojai negali naudoti gyvo jauko žiedavimo ir patikros tikslais ir dėl etikos nepritaria jo naudojimui.
25 2021 m. Pareiškimu, priimtu tą pačią dieną kaip ir 2021 m. Pamatinės taisyklės, Malta pradėjo kitą mokslo tyrimų laikotarpį nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. Analogiškas mokslo tyrimų laikotarpis (2022 m. spalio 20 d.–2022 m. gruodžio 20 d.) buvo pradėtas 2022 m. pareiškimu.
26 1983 m. kovo 22 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (42/82, EU:C:1983:88, 20 punktas).
27 Žr. 2020 m. Pamatinių taisyklių 1 taisyklės 2 dalį ir 2021 m. Pamatinių taisyklių 1 taisyklės 2 dalį.
28 Žr. 2020 m. Pamatinėse taisyklėse ir 2021 m. Pamatinėse taisyklėse pateiktą „atitinkamų rūšių“ apibrėžtį 2 taisyklės 2 dalyje.
29 Žr. 2020 m. Pamatinių taisyklių 5–7 taisykles ir 2021 m. Pamatinių taisyklių 10–12 taisykles.
30 Žr. 2020 m. Pamatinių taisyklių 4 taisyklę ir 2021 m. Pamatinių taisyklių 8 taisyklę.
31 Žr. 2021 m. Pamatinių taisyklių 3 taisyklę.
32 Šiuo klausimu žr. 1992 m. lapkričio 17 d. Sprendimą Komisija / Graikija (C‑105/91, EU:C:1992:441, 12 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą Komisija / Vokietija (C‑211/13, EU:C:2014:2148, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
33 Šiuo klausimu žr. 1992 m. lapkričio 17 d. Sprendimą Komisija / Graikija (C‑105/91, EU:C:1992:441, 13 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), 2004 m. rugsėjo 9 d. Sprendimą Komisija / Graikija (C‑417/02, EU:C:2004:503, 17 punktas) ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą Komisija / Vokietija (C‑211/13, EU:C:2014:2148, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
34 Žr. šios išvados 40 punktą.
35 Šiuo klausimu žr. minėtą Sprendimą One voice (29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
36 Žr. Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalies d punktą. Nedidelis skirtumas tas, kad Buveinių direktyvos versijoje anglų kalba vartojama vienaskaita. Nemanau, kad tai svarbus ar sąmoningai padarytas skirtumas. Be to, tiek Buveinių direktyvos, tiek Paukščių direktyvos versijoje prancūzų kalba vartojama daugiskaita ir, kaip suprantu, daugiskaita yra tinkamesnė vartoti, kalbant tiek apie mokslo tyrimus, tiek apie mokymą.
37 Generalinė advokatė J. Kokott laikėsi nuomonės, kad pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnį įgyvendinamas 1979 m. rugsėjo 19 d. Berne pasirašytos Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (OL L 38, 1982, p. 3, toliau – Berno konvencija), kurios šalis yra Sąjunga (1981 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas Nr. 82/72/EEB dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos sudarymo (OL L 38, 1982, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 14 t., p. 280)), 9 straipsnis, todėl į šią konvenciją reikia atsižvelgti aiškinant Paukščių direktyvą. Žr. jos išvadą sujungtose bylose Föreningen Skydda Skogen ir kt. (C‑473/19 ir C‑474/19, EU:C:2020:699, 73 punktas).
38 Nuolatinis komitetas, Provisions on Exceptions in accordance with Article 9 of the Bern Convention, T-PVS/Inf (2011) 23, 3.5.5 punktas, p. 19, skelbiama adresu https://rm.coe.int/0900001680746b62 (paskutinį kartą žiūrėta 2024 m. vasario 29 d.).
39 Remdamasi Day, R. ir Gastel, B. „How to Write and Publish a Scientific Paper“, 9-asis leidimas, Cambridge University Press, 2022, Malta pasiūlė tokias mokslo tyrimų projekto sudedamąsias dalis: tokiu projektu turi būti suformuluotas tyrimo klausimas, pasirinkta tyrimo koncepcija, numatyti duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodai ir galiausiai išaiškinti bei pateikti rezultatai. Malta teigia, kad Kikilinių paukščių projektas turi visas šias sudedamąsias dalis. Komisija neginčija Maltos pateiktos mokslo tyrimų sąvokos apibrėžties. Vis dėlto ji nesutinka su tuo, kad Kikilinių paukščių projektas atitinka šią apibrėžtį.
40 2014 m. kovo 31 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas Whaling in the Antarctic (Australija prieš Japoniją; įstojusi į bylą šalis – Naujoji Zelandija), ICJ Reports 2014, p. 226 ir 258.
41 Ten pat, sprendimo 97 punktas.
42 Šis klausimas užduodamas kaip pagrindinis Kikilinių paukščių projekto klausimas (Maltos kikilinių paukščių mokslo tyrimų projektas „Finches research project: scope and methodology“, WBRU. Panašu, kad ši ataskaita yra ekspertų ataskaita, parengta prieš pradedant įgyvendinti Kikilinių paukščių projektą. Teisingumo Teismui pateiktame dokumente (atsiliepimo į ieškinį šioje byloje B.2 priedas) nurodyta, kad jis buvo priimtas 2020 m. gegužės mėn., tačiau kaip atnaujinta versija paskelbta tik 2023 m. kovo mėn. Savo pastabose Malta patvirtino, kad tai tikrai yra Kikilinių paukščių projekto mokslo tyrimų klausimas.
43 2020 m. Pamatinių taisyklių 2 taisyklės 1 dalyje duomenų rinkimas būsimai rekreacija grindžiamai nukrypti leidžiančiai nuostatai priimti aiškiai paminėtas kaip Kikilinių paukščių projekto tikslas. 2001 m. Pamatinių taisyklių 2 taisyklės 1 dalyje toks tikslas jau nenurodytas.
44 Žr. šios išvados 60 ir 61 punktus.
45 Dėl būtinybės, kad bet kuri Paukščių direktyvos 9 straipsniu grindžiama priemonė būtų proporcinga, žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Komisija / Malta (C‑76/08, EU:C:2009:535, 57 punktas) ir Sprendimo One Voice 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.
46 Šiuo klausimu žr. etinius aspektus ir procedūras, kurios turi būti įtrauktos į projektus, siūlomus pagal programą „Horizontas 2020“, adresu https://ec.europa.eu/research/participants/docs/h2020-funding-guide/cross-cutting-issues/ethics_en.htm
47 Šiuo klausimu žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimą Centraal Israëlitisch Consistorie van België ir kt. (C‑336/19, EU:C:2020:1031, 63 punktas) ir 2024 m. vasario 29 d. Sprendimą cdVet Naturprodukte (C‑13/23, EU:C:2024:175, 49 punktas). Šiuo klausimu Sąjunga priėmė 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL L 276, 2010, p. 33).
48 Sprendimo One voice 39 ir 65 punktai.
49 EURING, Rekomendacijos Europos Komisijai dėl duomenų rinkimo siekiant gauti informaciją Maltos kikilinių šeimos paukščių saugojimo ir valdymo tikslais (ieškinio A.21 priedas), p. 12.
50 Šiuo klausimu žr. 2020 m. rugpjūčio 26 d. Maltos ornitologų komiteto posėdžio protokolo (šioje byloje pareikšto ieškinio A.20 priedas) 5.29 punktą, p. 13.
51 Remiantis Teisingumo Teismo turimais duomenimis, 2020 m. buvo surinkta tik 10 žiedų (WBRU „Report on the Outcome of the Autumn 2020 Research Derogation to Determine Malta‘s reference population of the sevent finch species“, 2021 m. kovo mėn. (ieškinio A.11 priedas), o 2021 m. – 22 žiedai (WBRU „Report on the Outcome of the Autumn 2021 Research Derogation to Determine Malta‘s reference population of the seven finch species“, 2022 m. kovo mėn. (atsiliepimo į ieškinį B.27 priedas), 5.2 punktas).
52 Maltos ornitologų komitetas posėdyje balsavo už tai, kad greta galimybės naudoti gyvą jauką gaudytojai galėtų naudoti paukščių švilpukus. Dėl nuolatinio gyvo jauko naudojimo BirdLife Malta atstovas balsavo prieš. Šiuo klausimu žr. 2020 m. rugpjūčio 26 d. Maltos ornitologų komiteto posėdžio protokolo 5.14, 5.26 ir 5.30 punktus (šios išvados 50 išnaša). Per teismo posėdį Malta nepaaiškino, kodėl buvo padarytas toks pakeitimas, o tik pakartojo, kad paukščių švilpukų naudojimas įtrauktas kaip papildoma galimybė greta gyvo jauko naudojimo.
53 Šiuo klausimu žr. 2020 m. rugpjūčio 26 d. (trečiadienis) Maltos ornitologų komiteto posėdžio protokolo (šios išvados 50 išnaša) 5.14 punktą.
54 Šiuo klausimu Malta nurodo 2013 m. Žaliąją knygą dėl piliečių mokslo, skelbiamą adresu http://socientize.eu/sites/default/files/Green%20Paper%20on%20Citizen%20Science%202013.pdf; 2024 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2024/736 dėl piliečių angažavimosi žinių valorizacijai praktikos kodekso (OL L 2024/736).
55 Europos Komisija finansuoja ES piliečių mokslo iniciatyvą pagal savo projektą „2020 horizontas“, žr. paaiškinimą adresu https://eu-citizen.science/. Šioje svetainėje išvardyti 328 projektai, kuriais visuomenė įtraukiama į mokslo tyrimus per piliečių mokslo veiklą.
56 2020 m. Pamatinių taisyklių 5.3 taisyklės a punktas ir 2021 m. Pamatinių taisyklių 10.5 taisyklės a punktas. Taip pat žr. 2021 m. kovo mėn. WBRU „Report on the Outcome of the Autumn 2020 Research Derogation to Determine Malta’s reference population of the seven finch species“, 2021 m. kovo mėn. (ieškinio A.11 priedas), 4.1 punktą; ir WBRU „Report on the Outcome of the Autumn 2021 Research Derogation to Determine Malta‘s reference population of the seven finch species“, 2022 m. kovo mėn. (atsiliepimo į ieškinį B.27 priedas), 4.1 punktas.
57 Nesant jokios kitos išsamios informacijos apie mokymus, tokią išvadą galima daryti iš pavyzdinio testo, kurį turi išlaikyti kandidatai, norintys gauti licenciją, jis buvo įtrauktas į Bendrajam Teismui pateiktus dokumentus (atsiliepimo į ieškinį B.3 priedas).
58 Malta nurodė eBird, Christmas Bird Count ir Breeding Bird Survey, kuriais, kaip ji pripažino savo pastabose, daugiausia dėmesio skiriama neinvaziniam stebėjimui ir kontrolei.
59 Žr., pavyzdžiui, British Trust for Ornithology ir JAV Bird Banding Laboratory.
60 Šie skaičiai buvo patvirtinti policijos komisaro raštu. Žr. pateikto atsiliepimo į ieškinį B.28 priedą.
61 Taip pat žr. 2014 m. kovo 31 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo Whaling in the Antarctic (Australija prieš Japoniją: įstojusi į bylą šalis – Naujoji Zelandija), ICJ Reports 2014, 220–222 punktus.
62 Berno konvencijos nuolatinis komitetas paaiškino, kad, neatsižvelgiant į tai, ar tyrimą organizuoja viešosios, ar privačios institucijos arba net privatūs asmenys, jį turi atlikti „gerai parengtas atitinkamuose švietimo mokymuose dalyvavęs <...> tyrėjas“ ir juo turi būti „siekiama padaryti viešą poveikį“. Standing Committee, „Provisions on Exceptions in accordance with Article 9 of the Bern Convention“, T‑PVS/Inf (2011) 23, p. 20, skelbiama adresu https://rm.coe.int/0900001680746b62 (paskutinį kartą žiūrėta 2024 m. vasario mėn.).
63 2006 m. birželio 8 d. Sprendimas WWF Italia ir kt. (C‑60/05, EU:C:2006:378, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija); Sprendimo Komisija / Malta 47 punktas ir Sprendimo One voice 28 punktas.
64 Pavyzdžiui, žr. 2010 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Komisija / Italija (C‑164/09, nepaskelbtas Rink., EU:C:2010:672) 26 punktą; Sprendimo Komisija / Malta 50 punktą ir Sprendimo One voice 31 punktą.