1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovas René Repasi prašo panaikinti 2022 m. kovo 9 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2022/1214, kuriuo dėl ekonominės veiklos tam tikruose sektoriuose iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 (OL L 188, 2022, p. 1, toliau – ginčijamas reglamentas).

2

2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020, p. 13); jame numatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla yra laikytina tvaria aplinkos atžvilgiu, siekiant nustatyti investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį.

3

Reglamento 2020/852 3 straipsnyje apibrėžti aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijai, atsižvelgiant į šešis aplinkos tikslus, apibrėžtus šio reglamento 9 straipsnyje.

4

Reglamento 2020/852 4 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės ir Europos Sąjunga taiko minėto reglamento 3 straipsnyje išdėstytus kriterijus, kad būtų nustatyta, ar ekonominė veikla laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria, siekiant taikyti visas priemones, kuriomis nustatomi finansų rinkos dalyviams ar emitentams taikomi reikalavimai, susiję su finansiniais produktais ar įmonių obligacijomis, kurie teikiami kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs.

5

Pagal Reglamento 2020/852 9 straipsnį aplinkos tikslai yra klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie jos, tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir mažinimas, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas.

6

Be to, Reglamento 2020/852 41 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Be neutralaus poveikio klimatui energijos naudojimo ir didesnių investicijų į jau mažo anglies dioksido kiekio ekonominę veiklą ir sektorius, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį perėjimo procesui vykdyti reikia svariai sumažinti vykdant kitą ekonominę veiklą ir kituose sektoriuose, kuriuose nėra technologiškai ir ekonomiškai pagrįstos mažo anglies dioksido kiekio alternatyvos. Ta perėjimo ekonominė veikla turėtų būti laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo, jeigu vykdant ją išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra gerokai mažesnis nei sektoriaus ar pramonės vidurkis, ja netrukdoma plėtoti ir diegti mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų ir ja nesukuriamas turto susaistymas, nesuderinamas su poveikio klimatui neutralumo tikslu, atsižvelgiant į to turto ekonominio naudingumo laikotarpį. Tokiai perėjimo ekonominei veiklai taikomais techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinama, kad ta perėjimo veikla būtų laikomasi patikimos perėjimo prie klimato neutralumo trajektorijos, ir jie turėtų būti reguliariai atitinkamai koreguojami.“

7

Dėl šios pereinamojo laikotarpio ekonominės veiklos Reglamento 2020/852 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Europos Komisija pagal šio reglamento 23 straipsnį priima deleguotąjį aktą, jame, pirma, numatomi techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis konkreti ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo, ir, antra, kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu yra nustatyti techninės analizės kriterijai, daro reikšmingą žalą siekiant vieno ar daugiau iš tų tikslų.

8

2021 m. birželio 4 d. Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2139, kuriuo Reglamentas 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (OL L 442, 2021, p. 1).

9

Reglamente 2021/2139 nustatyti techninės analizės kriterijai, taikomi keliems ekonomikos sektoriams ir veiklai, kurie gali padėti siekti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų. Jame numatyti kiekvienos šios veiklos techninės, kiekybinės ar kokybinės analizės kriterijai, leidžiantys nustatyti, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prisitaikant prie klimato kaitos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam Reglamente 2020/852 nustatytam aplinkos tikslui.

10

2022 m. kovo 9 d. Komisija priėmė ginčijamą reglamentą, juo, be kita ko, siekiama nustatyti techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos tam tikra branduolinės energijos ir dujų sektorių veikla būtų įtraukta į pereinamojo laikotarpio veiklą, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2020/852 10 straipsnio 2 dalį.

11

Ieškovas yra Europos Parlamento narys.

12

Ieškovas Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

13

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

14

Pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovas prašo atmesti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

15

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį, jeigu atsakovas prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės. Pagal minėto reglamento 130 straipsnio 6 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti pradėti žodinę proceso dėl šio prašymo dalį.

16

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas konstatuoja, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, kad būtų galima priimti sprendimą nepradedant žodinės proceso dalies.

17

Komisija teigia, kad ginčijamas reglamentas nėra tiesiogiai susijęs su ieškovu.

18

Komisija iš esmės tvirtina, kad ieškovo teisės pareikšti ieškinį pripažinimas prieštarautų institucinei pusiausvyrai, demokratiniam sprendimų priėmimo balsų dauguma principui ir užkirstų kelią actio popularis.

19

Komisija priduria, kad negalima remtis teisės į veiksmingą teisminę gynybą principu ir pagarba bendroms valstybių narių konstitucinėms tradicijoms, siekiant pagrįsti ieškovo teisės pareikšti ieškinį dėl Parlamento prerogatyvų pažeidimo pripažinimą.

20

Ieškovas iš esmės teigia, kad Parlamento nario teisinis statusas pagal Sąjungos teisę ir atstovaujamosios demokratijos principą jam suteikia balsavimo ir iniciatyvos teises, teisę dalyvauti teisėkūros procedūroje, procesines teises į kompetenciją ir procedūrą reglamentuojančių nuostatų laikymąsi, taip pat teisę ginti demokratines Parlamento galias.

21

Ieškovas pabrėžia, kad pripažinus jo, kaip Parlamento nario, teisę pareikšti ieškinį, priešingai, nei teigia Komisija, būtų apsaugota institucinė pusiausvyra užtikrinant teisę pareikšti ieškinį, kad būtų patikrinta, ar akto priėmimo procedūros pasirinkimas neprieštarauja Parlamento narių teisėms, tačiau nepripažįstant actio popularis.

22

Taigi ieškovas iš esmės teigia, kad priimdama ginčijamą reglamentą Komisija viršijo jai pagal SESV 290 straipsnį suteiktus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, todėl ginčijamu reglamentu buvo pažeista Parlamento teisėkūros kompetencija, taigi ir ieškovo, kaip Parlamento nario, teisės. Iš to jis daro išvadą, kad ginčijamas reglamentas turi būti laikomas tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijusiu.

23

Šiuo klausimu reikia priminti, kad fizinio ar juridinio asmens pareikšto ieškinio dėl jam neskirto akto priimtinumas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą siejamas su sąlyga, kad pripažįstama to asmens teisė pareikšti ieškinį galima dviem atvejais. Pirma, toks ieškinys gali būti pareikštas, jei šis teisės aktas su minėtu asmeniu yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs. Antra, toks asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, jei šis aktas yra tiesiogiai su juo susijęs (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 19 punktas ir 2018 m. kovo 13 d. Sprendimo Industrias Químicas del Vallés / Komisija, C‑244/16 P, EU:C:2018:177, 39 punktas).

24

SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta sąlyga, kad fizinis ar juridinis asmuo turi būti tiesiogiai susijęs su teisės aktu, dėl kurio pareikštas ieškinys, reikalauja taikyti du kumuliacinius kriterijus, t. y. kad ginčijama priemonė, viena vertus, darytų tiesioginę įtaką asmens teisinei padėčiai ir, kita vertus, nepaliktų jokios diskrecijos už jos įgyvendinimą atsakingiems adresatams, nes ji yra visiškai automatinė ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės aktų netaikant kitų tarpinių normų (šiuo klausimu žr. 1998 m. gegužės 5 d. Sprendimo Glencore Grain / Commission, C‑404/96 P, EU:C:1998:196, 41 punktą ir 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 42 punktą).

25

Taip pat reikia priminti, kad pagal SESV 289 straipsnį įprasta teisėkūros procedūra yra tuomet, kai reglamentą, direktyvą ar sprendimą bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu (žr. 2015 m. balandžio 14 d. Sprendimo Taryba / Komisija, C‑409/13, EU:C:2015:217, 69 punktą).

26

Be to, iš SESV 290 straipsnio 1 dalies matyti, kad pagal teisėkūros procedūrą priimtu aktu Komisijai gali būti deleguoti įgaliojimai priimti visuotinai taikomus ne pagal teisėkūros procedūrą priimamus aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines pagal teisėkūros procedūrą priimto akto nuostatas. Pagal šios nuostatos antrą pastraipą įgaliojimų delegavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukmė aiškiai apibrėžiami pagal teisėkūros procedūrą priimtuose aktuose, kuriais deleguojami tokie įgaliojimai. Šis reikalavimas reiškia, kad suteikiami deleguotieji įgaliojimai priimti taisykles, kurios būtų įtrauktos į teisės normų sistemą, apibrėžtą pagrindiniu pagal teisėkūros procedūrą priimtu aktu (2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Parlamentas / Komisija, C‑286/14, EU:C:2016:183, 30 punktas).

27

SESV 290 straipsnyje numatyta galimybė deleguoti įgaliojimus skirta tam, kad būtų leidžiama teisės aktų leidėjui skirti dėmesį tik esminėms teisės aktų nuostatoms ir toms neesminėms nuostatoms, kurias jis mano esant reikalinga įtvirtinti, o Komisijai patikėti užduotį „papildyti“ tam tikras pagal teisėkūros procedūrą priimto akto neesmines nuostatas arba jas „iš dalies pakeisti“ įgyvendinant deleguotuosius įgaliojimus (2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Parlamentas / Komisija, C‑286/14, EU:C:2016:183, 54 punktas).

28

Tai reiškia, kad atitinkamos srities esminės normos turi būti nustatytos pagrindiniame teisės akte ir negali būti deleguota teisė jas nustatyti (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑355/10, EU:C:2012:516, 64 punktą ir 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑363/14, EU:C:2015:579, 46 punktą).

29

Be to, deleguotuoju įgaliojimu bet kuriuo atveju turi būti paisoma įgaliojimus suteikiančio akto esminių nuostatų ir jis turi būti įtrauktas į teisės normų sistemą, apibrėžtą pagrindiniu pagal teisėkūros procedūrą priimtu aktu (2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Dyson / Komisija, C‑44/16 P, EU:C:2017:357, 53 punktas).

30

Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš jurisprudencijos aišku, jog Parlamento aktas, kuris turi įtakos Parlamento narių parlamentinių pareigų vykdymo sąlygoms, yra aktas, tiesiogiai darantis poveikį jų teisinei padėčiai (šiuo klausimu žr. 2004 m. birželio 29 d. Sprendimo Front national / Parlamentas, C‑486/01 P, EU:C:2004:394, 35 punktą ir 2001 m. spalio 2 d. Sprendimo Martinez ir kt. / Parlamentas, T‑222/99, T‑327/99 ir T‑329/99, EU:T:2001:242, 60–65 punktus).

31

Vis dėlto ši jurisprudencija susijusi su Parlamento vidaus darbo organizavimo priemonėmis, kurios daro tiesioginį poveikį jo nariams, ir jos negalima taikyti nagrinėjamu atveju, kai ieškovo, kaip Parlamento nario, nurodytos teisės gali būti pažeistos tik netiesiogiai dėl tariamo Parlamento teisėkūros kompetencijos pažeidimo.

32

Net darant prielaidą, kad priimdama ginčijamą reglamentą Komisija viršijo jai pagal SESV 290 straipsnį suteiktus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, šio sprendimo 20 punkte nurodytoms ieškovo teisėms toks Parlamento teisėkūros kompetencijos pažeidimas turėtų tik netiesioginį poveikį. Iš tiesų visomis ieškovo teisėmis, susijusiomis su Parlamento teisėkūros kompetencijos įgyvendinimu, galima naudotis tik per Parlamento vidaus procedūras.

33

Taigi, priešingai, nei teigia ieškovas, negalima teigti, kad Parlamento prerogatyvų pažeidimas daro tiesioginį poveikį jo narių teisinei padėčiai, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 24 punkte primintą jurisprudenciją.

34

Taigi negali būti laikoma, kad ginčijamo reglamento priėmimas daro tiesioginį poveikį ieškovo nurodytai teisei dalyvauti tinkamame teisėkūros procese, teisei į nuostatų dėl kompetencijos ir procedūros laikymąsi, Parlamento demokratinių galių gynimą, taip pat balsavimo, iniciatyvos ir dalyvavimo teisėms siekiant daryti politinę įtaką.

35

Ieškovo nurodyti atstovaujamosios demokratijos ir teisinės valstybės principai negali paneigti šios išvados. Iš tiesų, kaip matyti iš SESV 263 straipsnio antros pastraipos, Parlamentas turi teisę pareikšti ieškinį dėl Sąjungos teisės aktų, todėl šių principų laikymasis užtikrinamas Sutartyse numatyta teisių gynimo priemonių sistema.

36

Dėl tos pačios priežasties negalima pritarti ieškovo aiškinimui, kad aktai, darantys poveikį kompetencijos taisyklėms, pagrindinėms teisėkūros procedūros nuostatoms arba aktams, kuriais piktnaudžiaujama įgaliojimais, turi būti laikomi tiesiogiai susijusiais su Parlamento nariais.

37

Galiausiai, kadangi ieškovo argumentai dėl institucinės pusiausvyros ar teisės į mažumos teisinę apsaugą neįrodo, kad ginčijamas reglamentas daro tiesioginį poveikį jo teisinei padėčiai, juos taip pat reikia atmesti.

38

Tiek, kiek ieškovo argumentus reikia suprasti taip, kad jais Bendrasis Teismas raginamas pripažinti Parlamento nariams specialią teisę pareikšti ieškinį, neatsižvelgiant į SESV 263 straipsnio sąlygas ir skirtą Parlamento demokratinėms galioms ginti ir tam, kad jis būtų laikomas prieštaravimo dėl esmės priemone, pakanka konstatuoti, kad SESV tokio ieškinio nenumatyta ir kad Bendrasis Teismas neturi nustatyti Sutartyse nenumatytų teisių gynimo priemonių (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2002 m. liepos 25 d. Sprendimo Unión de Pequeños Agricultores / Taryba, C‑50/00 P, EU:C:2002:462, 45 punktą).

39

Taigi ieškinys yra nepriimtinas.

40

Šiomis aplinkybėmis nebereikia priimti sprendimo dėl Prancūzijos Respublikos pateikto prašymo įstoti į bylą pagal Procedūros reglamento 142 straipsnio 2 dalį.

41

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

42

Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

43

Pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 10 dalį Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nutaria: